LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
TEISĖS IR TEISĖTVARKOS KOMITETAS
PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA
DĖL GAUTŲ NAUJŲ PASTABŲ IR PASIŪLYMŲ DĖL SEIMO NUTARIMO „DĖL APYLINKĖS TEISMO REORGANIZAVIMO“ PROJEKTO NR. XIVP-2822(2)
2023-06-28 Nr. 102-P-33
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Irena Haase, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Arvydą Anušauską pavaduojanti Jurgita Sejonienė, Aušrinę Armonaitę pavaduojanti Morgana Danielė, Julius Sabatauskas, Vilius Semeška, Algirdas Stončaitis, Andrius Vyšniauskas.
Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė.
Seimo narys J. Razma, teisingumo ministrė E. Dobrowolska, Teisėjų tarybos pirmininkė S. Rudėnaitė, pirmininkės pavaduotoja E. Tamošiūnienė, Teisingumo ministerijos Teisėkūros politikos grupės vadovė J. Šlikienė, šios grupės vyriausioji patarėja R. Gabrilavičiūtė, šios grupės patarėja S. Delekaitė, Nacionalinės teismų administracijos Teismų veiklos skyriaus vedėja R. Valkavičienė.
2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai: negauta.
3. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pastabos |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto sprendimas |
Argumentai, pagrindžiantys sprendimą |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
||||||
|
1. |
Seimo narys Jurgis Razma 2023-06-28 |
1 3 |
|
|
|
Argumentai: Seime esant politinei valiai reorganizuoti Plungės apylinkės teismą, siūlau ne skaidyti Plungės apylinkės teismą dalį rūmų prijungiant prie Telšių, dalį – prie Klaipėdos apylinkės teismo, o visus Plungės apylinkės teismui priklausančius rūmus prijungti prie Klaipėdos apylinkės teismo. Tokiu atveju Klaipėdos apylinkės teismo ribos idealiai sutaptų su policijos ir prokuratūros regioninių struktūrų ribomis, taip pat su Klaipėdos apygardos teismo ribomis. Tai leistų racionaliau organizuoti teismų ir prokuratūros darbą, išvengti papildomų kaštų, kai Plungės teismų rūmus prijungus prie Telšių apylinkės teismo Klaipėdos prokurorams tektų vykti į Šiaulius, kai bylos būtų nagrinėjamos Šiaulių apygardos teisme. Toks sprendimas, kaip pastebėjo Generalinė prokuratūra ir Klaipėdos apygardos teismas, leistų iš esmės išvengti informacinių sistemų keitimų. Pasiūlymas: Pakeisti 1 ir 3 straipsnius ir juos išdėstyti taip: Pradėti Plungės apylinkės teismo reorganizavimo prijungimo
3 straipsnis. Nustatyti, kad po reorganizavimo pasibaigusio Plungės apylinkės teismo teisės ir pareigos po
reorganizavimo
|
Nepritarti |
Argumentai: Reorganizavus Plungės apylinkės teismą prijungimo būdu, Telšių apylinkės teisme palikus esamą padėtį, nebūtų pasiekti tikslai efektyviai valdyti teismams skiriamus asignavimus, visiems teisėjams užtikrinti galimybę specializuotis, suvienodinti teisėjų darbo krūvį taip, kad vienodą atlygį gaunantys teisėjai nagrinėjimui gautų vienodą arba nors panašų kiekį bylų. Telšių apylinkės teismas būtų išskiriamas iš visos teismų pertvarkos sistemos, o tai nepagrįsta jokiais objektyviais kriterijais, neatitiktų sistemiškumo principo. Bendra projektu siūlomų pakeitimų koncepcija siekiama stambinti apylinkių teismus (remiantis tarptautinėmis rekomendacijomis, minimalus teisėjų skaičius teisme turėtų būti 20, o rūmuose – 7) priešingu atveju teismai veikia neefektyviai, nes neproporcingai didėja kt. darbuotojų (personalo) skaičius, neužtikrinama teisėjų specializacija rūmuose, neefektyviai valdomi teismui skiriami asignavimai (po įvykdytos reformos 2018 m. liko atskiri Plungės apylinkės teismas ir Telšių apylinkės teismas, turintys tik po 17-18 teisėjų etatų). Šiuo metu Klaipėdos apylinkės teisme jau dirba 41 teisėjas, tuo tarpu tiek Telšių, tiek Plungės apylinkės teismai neatitinka tarptautinių rekomendacijų. Prijungus visą Plungės apylinkės teismą prie Klaipėdos apylinkės teismo, būtų neatliepiamas vienas iš pagrindinių reforma siekiamų tikslų – subalansuoti teisėjų darbo krūvius, sudaryti galimybes specializuotis, kadangi tokiu atveju Telšių apylinkės teismas liktų su 18 dirbančių teisėjų, taigi ir toliau veiktų neefektyviai. Posėdžiai dėl suėmimų dažniausiai vyksta naudojant nuotolinio ryšio priemones, o išimtiniais atvejais įtariamieji, konvojuojami į tą teismą (rūmus) kur budi ikiteisminio tyrimo teisėjas, o ne kur yra artimiausi teismo rūmai, todėl įtakos tai policijos darbui neturės. Be to, pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatas, veikas, dėl kurių galima kreiptis dėl sankcijų gavimo apygardų teismuose, didžioji dauguma tyrimų atliekami specializuotuose apskrities vyriausiųjų policijos komisariatų (AVPK) padaliniuose, kurie yra apskričių centruose. Jau ir dabar dalis jų nesutampa su apygardų teismų buveinėmis, ir pareigūnams tenka važiuoti į apygardos prokuratūras. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad Generalinės prokuratūros rašte nurodomos aplinkybės nebeatitinka Seimui pateiktų ir Seimo TTK patobulintų projektų pasiūlymų turinio, pvz., su BPK susiję projektai nėra teikiami ir jų yra atsisakyta, todėl poreikio papildomoms lėšoms tobulinant integruotą baudžiamojo proceso informacinę sistemą (IBPS) nebus. Priėmus projektus turės būti tikslinama tik Lietuvos teismų informacinė sistema LITEKO, tačiau tik tiek, kiek tai susiję su bylų skirstymu ir tai tiesiogiai nepriklauso nuo Plungės reorganizavimo proceso, o yra svarbu visame teismų žemėlapio pakeitimų kontekste. Balsavimo rezultatai: (buvo teiktas balsavimas, ar pritarti Seimo nario pasiūlymui) už – 3, prieš – 1, susilaikė – 4. |
Komiteto pirmininkė Irena Haase
Komiteto biuro patarėja I. Leonavičiūtė