 |
|
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos El. p. [email protected]
Lietuvos Respublikos finansų ministerijai El. p. [email protected]
|
|
|
|
|
|||
|
|
|
|
|
||||
ANTIKORUPCINIO VERTINIMO IŠVADA
DĖL TEISĖS AKTŲ, REGLAMENTUOJANČIŲ BEŠEIMININKIO, KONFISKUOTO, VALSTYBĖS PAVELDĖTO, VALSTYBEI PERDUOTO TURTO REALIZAVIMO TVARKĄ
2017 m. vasario 17 d. Nr. 4-01-1351
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 8 straipsnio nuostatomis savo iniciatyva atlikome Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 (toliau – Taisyklės) ir Valstybei perduoto turto pardavimo paslaugas teikiančių įmonių patikrinimo taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2013 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. V-382 (su vėlesniais pakeitimais) (toliau – Įmonių patikrinimo taisyklės), antikorupcinį vertinimą.
Atlikę antikorupcinį vertinimą nustatėme, kad galiojantis teisinis reguliavimas neužtikrina pakankamai skaidraus konfiskuoto turto realizavimo proceso, gali sudaryti sąlygas turtą parduodančioms įmonėms ir mokesčių inspekcijos pareigūnams elgtis neobjektyviai, todėl siekdami teisinį reguliavimą padaryti skaidresnį ir objektyvesnį teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
Dėl konkursų organizavimo komisijos
Taisyklių nuostatos nepakankamai reglamentuoja konkursų komisijos veiklą. Pagal taisyklių 107 ir 108 punktus kilnojamasis turtas, kurio vieneto kaina lygi 17 500 eurų arba didesnė, turi būti parduodamas tik konkurso būdu. Konkursą vykdo ir organizuoja mokesčių inspekcijos viršininko arba jo įgalioto asmens įsakymu sudaryta 3 asmenų (pirmininkas ir nariai) konkurso komisija <...>. Tačiau daugiau informacijos apie konkurso komisijos atliekamas funkcijas ir turimas pareigas Taisyklėse nepateikiama. Nėra aišku: kokios yra šios komisijos funkcijos; kaip komisijoje priimami sprendimai; ar užtikrinamas komisijos narių keitimas, ar suteikiama galimybė nusišalinti; kaip vyksta komisijos posėdis, kai vienas iš narių nedalyvauja dėl ligos ar kitų priežasčių. Nepakankamas teisinis reguliavimas laikytinas korupcijos rizikos veiksniu, todėl siūlome tobulinti Taisyklių nuostatas ir aiškiau reglamentuoti konkurso komisijos veiklą. Siūlome, laikantis asmens duomenų apsaugos reikalavimų, svarstyti galimybę viešai skelbti informaciją apie konkurso komisijos veiklą, t. y. posėdžių laiką, darbotvarkes, priimtus nuasmenintus sprendimus ir t. t.
Dėl turto pardavimo pagal konkurso būdu sudarytas sutartis
Pagal Taisyklių nuostatas vienas iš būdų realizuoti konfiskuotą ar kitaip valstybei perduotą turtą, kurio vertė yra mažesnė negu 17 500 Eur, yra perduoti šį turtą įmonėms, kurios šį turtą realizuoja. Įmonių atranka vykdoma vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis.
Atlikę antikorupcinį vertinimą nustatėme, kad esamas teisinis reguliavimas neužtikrina pakankamai skaidraus konfiskuoto turto realizavimo proceso ir sudaro papildomas sąlygas veikti neobjektyviai:
Pagal Taisyklių nuostatas nei įmonės[1], nei Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) nėra įpareigotos viešai skelbti visų joms perduodamų realizuotinų prekių sąrašo ir vertės. Susipažinę įmonių, teikiančių valstybei perduoto turto pardavimo paslaugas, viešai skelbiama informacija, nustatėme, kad tik kelios iš jų[2] savo interneto svetainėse skelbia informaciją apie parduodamą konfiskuotą turtą. Minėtų įmonių interneto svetainėse nėra skelbiamų konfiskuoto turto sąrašų ir kainų, pavyzdžiui: UAB „Leonas ir Ko“ savo interneto svetainėje skelbia, kad visas gaminių asortimentas nėra pateiktas elektroninėje erdvėje, todėl dėl išsamesnio asortimento apžiūros reikia apsilankyti salone. Manome, kad dėl nepakankamo teisinio reguliavimo mažėja skaidrumo, kadangi visuomenė nėra tinkamai informuojama apie VMI žinioje esantį ir įmonėms perduodamą konfiskuotą turtą. Asmuo, kuris nori sužinoti, koks konfiskuotas turtas šiuo metu yra realizuojamas, yra priverstas skambinti visoms galimoms įmonėms arba į jas nuvykti. Taip sudaromos papildomos kliūtys efektyviai parduoti konfiskuotas prekes ir tai laikytina korupcijos rizikos veiksniu.
Nesant įpareigojimo viešai skelbti viso parduodamo turto sąrašo, įmonėms, teikiančioms valstybei perduoto turto pardavimo paslaugas, yra sudaromos sąlygos veikti neobjektyviai, o tam tikrais atvejais ir parduoti turtą mažesne negu rinkos kaina. Manytina, kad įmonės, galimai iš anksto susitarusios su potencialiu pirkėju, gali tam tikrų kategorijų prekių (naujo modelio telefono aparatai, valtys, juvelyriniai dirbiniai, kitos prekės) neteikti viešam pardavimui, laukti, kol jos bus nukainotos, ir tik tada parduoti. Pagal Taisyklių 127 punktą, neparduotas per mėnesį nuo jo perdavimo įmonei dienos turtas įmonės prašymu arba mokesčių inspekcijos iniciatyva gali būti nukainojamas. Nukainojant turtą, jo pardavimo kaina sumažinama ne daugiau kaip 30 procentų pradinės pardavimo kainos.
Pavyzdžiui, įmonei buvo perduotas automobilis, kurio nustatyta vertė – 10 000 Eur. Pardavusi šį automobilį įmonė uždirbtų iki 20 proc. jo pardavimo vertės[3] (atsižvelgiant į sutartį su VMI), t. y. 2 000 Eur. Tačiau įmonės atstovas su potencialiu pirkėju gali susitarti, kad šį automobilį parduos pigiau, pavyzdžiui už 9 000 Eur, jei pirkėjas palauks vieną mėnesį. Nei turtą parduodanti įmonė, nei VMI viešai neskelbia apie automobilio pardavimą, todėl visuomenė nežino apie tokios prekės įsigijimo galimybes. Pagal Taisyklių nuostatas per vieną mėnesį automobilio kaina, suderinus su VMI atstovu, pavyzdžiui, mažinama 20 proc. – iki 8 000 Eur. Pirkėjas sumoka įmonei 9 000 Eur, tačiau dokumentuose nurodoma, jog automobilis buvo parduotas už sumažintą 8 000 Eur sumą. Tokiu atveju įmonė už parduotą automobilį oficialiai gautų 1 600 Eur atlygį ir 1 000 Eur neapskaityto pelno. Bendras įmonės uždarbis siektų 2 600 Eur, o valstybės nuostoliai 2 000 Eur.
Išsamiau šioje lentelėje:
|
Konfiskuoto turto pardavimo sąlygos |
Deklaruojama turto pardavimo kaina |
Reali turto pardavimo kaina |
Atlygis įmonei (iki 20 proc.) |
Įmonės papildomos neapskaitytos pajamos |
Valstybės nuostoliai |
|
Be nukainojimo, viešai skelbiant apie turto pardavimą |
10 000 |
10 000 |
2 000 |
0 |
0 |
|
Nukainojant turtą (20 proc.), viešai neskelbiant apie turto pardavimą |
8 000 |
9 000 |
1 600 |
1 000 |
2 000 |
Be paminėtų rizikų, papildomai gali būti sudaromos sąlygos VMI atstovams, įgaliotiems atlikti įmonių patikrinimą, pasielgti neobjektyviai. Pagal Įmonių patikrinimo taisykles patikrinimą įmonėse, ne rečiau kaip vieną kartą per pusmetį, atlieka ne mažiau kaip du VMI atstovai. Tačiau nei Taisyklėse, nei Įmonių patikrinimo taisyklėse nėra reglamentuoto VMI atstovų keitimo. Dėl to, ilgai dirbant kartu, gali susiformuoti neformalūs VMI ir įmonių atstovų ryšiai ir nesant VMI atstovų pasikeitimo yra galimi neobjektyvūs sprendimai.
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, ir siekdami skaidraus, objektyvaus ir sąžiningo konfiskuoto ir kitaip valstybei perduoto turto realizavimo proceso, siūlome:
1. Išsamiai reglamentuoti konkurso komisijos veiklą ir viešai skelbti informaciją apie jos veiklą.
2. Nustatyti VMI atstovų, įgaliotų atlikti įmonių patikrinimą, keitimą.
3. Tobulinti Taisyklių nuostatas ir įpareigoti įmones, teikiančias valstybei perduoto turto pardavimo paslaugas, viešai skelbti visų joms perduodamų realizuotinų prekių sąrašus ir jų vertes įmonių interneto svetainėse, arba centralizuotai skelbti tokią informaciją VMI interneto svetainėje, pateikiant prekes parduodančių įmonių interneto svetainių suaktyvintas nuorodas.
4. VMI interneto svetainėje viešinti informaciją (ataskaitas) apie visą VMI žinioje buvusį ir esamą turtą, t. y. informaciją apie tai, koks tiksliai realizuotinas turtas ir kada buvo perduotas VMI, jo nustatytą vertę. Taip pat skelbti informaciją apie tai, kiek kartų kilnojamasis turtas buvo nukainotas, kokia buvo galutinė kaina ir kada buvo parduotas.
Prašome Valstybinės mokesčių inspekcijos per du mėnesius nuo antikorupcinio vertinimo išvados gavimo dienos informuoti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą, kaip atsižvelgta ar numatoma atsižvelgti į antikorupcinio vertinimo išvadoje pateiktus pasiūlymus. Atsakymą prašome paskelbti per Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinę sistemą ir jį susieti su šia antikorupcinio vertinimo išvada.
Direktoriaus pavaduotojas Egidijus Radzevičius
Valerij Keldanovič, tel. (8 706) 62 750, el. p. [email protected]