LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

SVEIKATOS REIKALŲ KOMITETAS

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NUTARIMO

„DĖL NACIONALINĖS DARBOTVARKĖS NARKOTIKŲ, TABAKO IR ALKOHOLIO KONTROLĖS, VARTOJIMO PREVENCIJOS IR ŽALOS MAŽINIMO KLAUSIMAIS IKI 2035 METŲ PATVIRTINIMO“

PROJEKTO NR. XIVP-1690

2022-12-14 Nr. 111-P-46

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas A. Matulas, Komiteto pirmininko pavaduotojas R. Žemaitaitis, Komiteto nariai M. Danielė, P. Kuzmickienė, O. Leiputė, M. Puidokas, J. Sejonienė, L. Slušnys, Z. Streikus, R. Šalaševičiūtė, A. Veryga, Seimo narys V. Kernagis, pavaduojantis Komiteto narę M. Navickienę, Komiteto biuro vedėja J. Bandzienė, patarėja K. Civilkienė, patarėjas E. Jankauskas, patarėja B. Sesickienė, patarėja V. Valainytė, padėjėja M. Neverkevičienė, padėjėja D. Žukauskė, Lietuvos Respublikos Prezidento patarėjas P. Gradeckas, Lietuvos Respublikos Ministrės Pirmininkės patarėja Ž. Gudlevičienė, Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas A. Utkus, Sveikatos apsaugos viceministras A. Pečkauskas, Visuomenės sveikatos departamento Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas I. Rubikas, patarėja J. Talačkienė, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja E. Pridotkienė, Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos valdybos narė K. Norvainytė, Lietuvos verslo konfederacijos generalinė direktorė I. Rizgelė, VšĮ „Gyvybės mokslų ir edukologijos instituto“ atstovas A. Rudanov, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja sveikatos klausimais G. Keso.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-05-18				Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Po nutarimo projekto pavadinimu turėtų būti nurodyti metai „2022 m.“.	Pritarti	Žiūrėti į Komiteto patobulintą Seimo nutarimo projektą Nr. XIVP-1690(2).
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-05-18	3			2. Nutarimo projekto 3 straipsnyje netiksliai nurodytas Seimo nutarimo, kurį siūloma pripažinti netekusiu galios, pavadinimas – jame vietoje trumpinio „m.“ turėtų būti įrašytas pilnas žodis „metų“.	Pritarti	Komiteto pasiūlymas: Pakeisti Nutarimo projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. gruodžio 13 d. nutarimą Nr. XIII-1765 „Dėl Valstybinės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018–2028 m.metų programos patvirtinimo“ (toliau – Programa).“
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-05-18	4			3. Atkreiptinas dėmesys į Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos), 52.2 papunktį, kuriame nustatyta, jog teisės aktams, kuriems įgyvendinti reikia parengti ir priimti kitus teisės aktus, turėtų būti numatytas toks įsigaliojimo terminas, per kurį būtų įmanoma priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. Teikiamas nutarimo projektas šio reikalavimo neatitinka, kadangi iš nutarimo projekto 4 straipsnyje numatomo teisinio reguliavimo akivaizdu, jog nutarimo projektą įgyvendinantis Vyriausybės teisės aktas iki nutarimo projekto įsigaliojimo dienos nebus priimtas.	Nepritarti	Vyriausybės teisės aktas, įgyvendinantis Valstybinę narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018-2028 metų programą (tarpinstitucinis veiklos planas) yra priimtas (Vyriausybės 2020-07-01 nutarimas Nr. 737) ir bus vykdomas iki Vyriausybės patvirtinto Nacionalinės darbotvarkės plano 2023-2026 m. įsigaliojimo dienos. Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane yra numatyta Vyriausybės nutarimu patvirtinti Nacionalinės darbotvarkės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir žalos mažinimo klausimais veiksmų planą ir pradėti jį įgyvendinti 2023 m. I ketvirtyje.
4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-05-18	1			Nutarimo projektu tvirtinama Nacionalinė darbotvarkė narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir žalos mažinimo klausimais iki 2035 metų tikslintina atsižvelgiant į Rekomendacijų 146 punktą, numatantį, jog teisės akte išnašos nerašomos.	Pritarti	Žiūrėti į Komiteto patobulintą Seimo nutarimo projektą Nr. XIVP-1690(2).

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Lietuvos verslo konfederacija, 2022-06-28	1		3.8	Lietuvos verslo konfederacija (toliau – LVK), atsižvelgdama į 2022 m. birželio 8 d. LR Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos (toliau – Komisija) posėdyje vykusį LR Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės darbotvarkės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir žalos mažinimo klausimais iki 2035 metų patvirtinimo“ projekto (toliau – Nacionalinė darbotvarkė) svarstymą ir atsakydama į 2022 m. birželio 10 d. LR Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos raštą LVK, kuriuo prašoma pateikti konkrečius pasiūlymus ir pataisas Nacionalinės darbotvarkės projektui, teikia šiuos pasiūlymus. Kaip buvo aptarta 2022 m. birželio 8 d. Komisijos posėdyje, Nacionalinėje darbotvarkėje yra pasigendama platesnio požiūrio ir nuoseklių tabako kontrolės, vartojimo prevencijos ir žalos mažinimo priemonių. Nepaisant kitų šalių patirties taikant tabako žalos mažinimo priemones nacionaliniuose šių šalių tabako kontrolės ir prevencijos politikos dokumentuose, Lietuvos Nacionalinėje darbotvarkėje apskritai nėra įtrauktas tabako žalos mažinimo dėmuo, nėra keliami aktualūs klausimai apie tai, kaip žalos mažinimo koncepcija yra susijusi su rūkymu, kaip įvertinti ir pasinaudoti patvirtintais nepriklausomais moksliniais tyrimais apie mažiau kenksmingų medžiagų išskiriančius tabako ir nikotino produktus, kitų šalių patirtį ir reglamentavimą siekiant mažinti skirtingą produktų keliamą riziką, nėra brėžiamos ateities gairės, kaip žalos mažinimo priemonės galėtų būti pritaikomos tabako srityje. Atitinkamai LVK 2022 m. birželio 8 d. Komisijos posėdyje išsakė savo poziciją, kad Nacionalinėje darbotvarkėje trūksta sistemiškumo, ypač pasigendama tabako žalos mažinimo dėmens, kuris, vertinat šiuo strateginiu dokumentu nustatomus itin ilgo laikotarpio tikslus ir priemones, neabejotinai turėtų būti įtrauktas į dokumentą. Atstovaudami verslą, gerai suprantame, kokios reikšmingos yra ilgalaikės su rūkymu susijusių ligų pasekmės šalies visuomenei, tvariam valstybės ir verslo sektoriaus vystymuisi. Gerai žinoma, kad su rūkymu susijusios ligos tebėra vienas svarbiausių mirtingumų veiksnių. Vienareikšmiškai palaikome darbotvarkėje iškeltus rūkymo mažinimo tikslus, tačiau turime atsižvelgti ir į tarptautinius tyrimus, patvirtinančius, kad mesti rūkyti pavyksta tik 5-7 procentams rūkančiųjų, todėl paraleliai būtina kreipti pastangas ne tik į rūkymo kaip reiškinio mažinimą, bet ir į tabako žalos asmeniui ir visuomenei mažinimą. Pažymėtina, kad tabako žalos mažinimas nėra naujovė kitų šalių praktikoje, priešingai – kitų Europos ir pasaulio šalių patirtis patvirtina, kad tabako žalos mažinimas yra sėkmingai integruojamas į šių šalių strateginius dokumentus. Šiai koncepcijai būdingas bendras požiūris, kad mažesnė žala, kurią kelia mažiau kenksmingų medžiagų išskiriantys tabako ir nikotino produktai ir jų keliama rizika sveikatai yra priimtinesnė alternatyva nei visiškai nesumažinta rūkymo keliama žala asmeniui ir visuomenei. Kitų šalių patirtis šioje srityje vienareikšmiškai patvirtina, kad tinkamai nukreipti žalos mažinimo veiksniai lemia mažesnius valstybės biudžeto praradimus, skirtus su rūkymu susijusių ligų gydymui ir medicinos sistemai, sveikesnę ir ilgau gyvenančią visuomenę, kas stiprina valstybę ir jos ekonomiką bei padeda spręsti šiandien ypač aktualias visuomenės senėjimo ir darbuotojų trūkumo problemas. Pažymime, kad pasiūlymai į Nacionalinę darbotvarkę įtraukti tabako žalos mažinimo dėmenį neretai yra neteisingai interpretuojami, kaip siūlymas pripažinti naujoviškus tabako gaminius ar elektronines cigaretes mažesnės žalos produktais ir pasitelkti šiuos produktus kaip pagalbos mesti norintiems rūkyti priemones. Pažymime, kad tokia interpretacija visiškai neatspindi siūlymo įtraukti žalos mažinimo strategijos tikslų ir priemonių. LVK nesiūlo pripažinti konkrečių tabako ir/ar nikotinio gaminių žalos mažinimo priemonėmis. Manome, kad tabako žalos mažinimas turėtų būti įtrauktas į Nacionalinę darbotvarkę kaip bendras principinis tikslas, o tabako žalos mažinimo priemonės (tarp kitų priemonių) būtų įvardytos kaip efektyvios spręsti su žalingais įpročiais susijusias visuomenės sveikatos problemas, iš principo atveriant galimybes gilintis į šią sritį, vertinti visus mokslinius tyrimus, kryptis, teorijas ir praktikas, ieškant aktualių sprendimų, skirtų mažinti asmeniui ir visuomenei sukeliamą tabako vartojimo žalą. Siūlome, kad, tvirtinant ilgalaikį strateginės reikšmės valstybės dokumentą, kurio nuostatomis remiantis net 13 metų laikotarpiu bus įgyvendinamos tikslingos su visuomenės žalingų įpročių mažinimu susijusios priemonės, būtų tikslinga remtis pažengusių valstybių patirtimi, įtraukiant tokius reikšmingus visuomenės sveikatos stiprinimo principus kaip tabako žalos mažinimas ir mokslinių tyrimų vertinimas, skiriant reikalingą dėmesį jau atliktiems moksliniams tyrimams įvertinti ir sekant naujausius tyrimus šioje srityje. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta rašte ir Nacionalinės darbotvarkės svarstymą 2022 m. birželio 8 d. Komisijos posėdyje, prašome Komisijos apsvarstyti galimybes tobulinti Nacionalinės darbotvarkės projektą, įtraukiant į dokumentą tabako žalos mažinimo dėmenį, bei teikiame Nacionalinei darbotvarkei šiuos pasiūlymus: 1) Papildyti Nacionalinę darbotvarkę nauju 3.8. papunkčiu: 3.8. Žalos mažinimas, kuris suprantamas kaip veiksmingos rizikos valdymo, reglamentavimo, informacijos pateikimo ir pagalbos priemonės narkotines ir psichotropines medžiagas, alkoholio, tabako ir nikotino produktus vartojantiems žmonėms, kuriomis siekiama pašalinti ir sumažinti su narkotikų, alkoholio ir tabako vartojimu tiesiogiai ir netiesiogiai susijusią žalą asmeniui ir visuomenei;	Nepritarti	2021 m. PSO Tabako gaminių reguliavimo mokslinio pagrindimo ataskaitoje „WHO study group on tobacco product regulation“ pažymėta, kad „Tarp rūkančiųjų, kurie perėjo nuo tradicinių tabako gaminių vartojimo prie naujoviškų bedūmių kaitinamojo tabako gaminių vartojimo, lėtinių ligų našta nesumažėja. Duomenys nerodo jokio pagerėjimo vertinant kelis plaučių ir širdies-kraujagyslių ligų rodiklius...Nėra pakankamai įrodymų, kad naujoviški bedūmiai kaitinamojo tabako gaminiai padeda atsisakyti rūkymo. Todėl teiginiai apie tai neturėtų būti reiškiami.“ 2020 m. PSO leidinyje „Heated tobacco products (HTP). A. Brief“ pažymėta, kad „Šiuo metu nėra pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad naujoviški bedūmiai kaitinamojo tabako gaminiai yra mažiau kenksmingi nei įprastinės cigaretės. Nerimą kelia tai, kad nors juose gali būti mažesnis kai kurių toksinių medžiagų kiekis, palyginus su įprastinėmis cigaretėmis, tačiau kitų toksinių medžiagų kiekis yra didesnis. Neaišku, kaip ši toksikologinė savybė gali pasireikšti trumpalaikiu ir ilgalaikiu poveikiu sveikatai.“ 2021 m. gegužės mėn. Europos Komisijos ataskaitoje pažymėta, kad „Siekdama geriau suprasti elektroninių cigarečių poveikį sveikatai ir jų įtakos visuomenės sveikatai aspektą, Komisija pavedė Esamų ir naujų pavojų sveikatai ir aplinkai moksliniam komitetui (SCHEER) ištirti elektroninių cigarečių vartojimo poveikį sveikatai ir jų įtaką skatinant žmones pradėti arba mesti rūkyti... „Tais atvejais, kai elektroninės cigaretės naudojamos kaip mesti rūkyti padedančios priemonės, jos turėtų būti reglamentuojamos farmacijos srities teisės aktais“.
2.	Lietuvos verslo konfederacija, 2022-06-28	1		56	2) Papildyti Nacionalinės darbotvarkės 56 punktą, išdėstant jį taip: 56. Tačiau pastebima, kad Lietuvoje nėra užtikrinamas nuoseklios ir pastovios alkoholio ir tabako gaminių bei su jais susijusių gaminių kontrolės politikos tęstinumas ir jos poveikio vertinimas, siekiant, kad tyrimų įrodymais grįstos vartojimo ir žalos mažinimo priemonės ir toliau darytų teigiamą poveikį socialinei ir ekonominei šalies gerovei, visuomenės ir asmens sveikatai.	Nepritarti	Žiūrėti į aukščiau išdėstytus argumentus.
3.	Lietuvos verslo konfederacija, 2022-06-28	1		67.1.1	3) Papildyti Nacionalinės darbotvarkės 67.1.1. punktą, išdėstant jį taip: 67.1.1. užtikrinti nuoseklios ir pastovios alkoholio ir tabako gaminių bei su jais susijusių gaminių kontrolės politikos tęstinumą ir jos poveikio vertinimą, kad įrodymais grįstos vartojimo ir žalos mažinimo priemonės ir toliau darytų teigiamą poveikį socialinei ir ekonominei šalies gerovei, visuomenės ir asmens sveikatai;	Nepritarti	Žiūrėti į aukščiau išdėstytus argumentus.
4.	Lietuvos verslo konfederacija, 2022-06-28	1		67.1.5	4) Papildyti Nacionalinę darbotvarkę nauju 67.1.5. papunkčiu: 67.1.5. atsiradus daugiau nepriklausomų mokslinių tyrimų ir studijų apie skirtingą tabako ir nikotino produktų riziką bei keliamą žalą sveikatai,taip pat įvertinus, kad tabako žalos mažinimas, derinamas su įrodymais pagrįstomis rūkymo prevencijos ir metimo priemonėmis, gali atnešti esminės ir efektyvios naudos visuomenės sveikatai, svarstyti ir įgyvendinti konkrečias priemones, kurios sumažintų tabako ir nikotino gaminių vartojimą ir sukeliamą žalą.	Nepritarti	Žiūrėti į aukščiau išdėstytus argumentus.
5.	Lietuvos verslo konfederacija, 2022-06-28	1		51	5) Papildyti Nacionalinės darbotvarkės 51 punktą, išdėstant jį taip: 51. Rūkymo paplitimas išlieka aktualia Lietuvos gyventojų visuomenės sveikatos problema. Higienos instituto duomenimis, dažniausios mirties priežastys dėl rūkymo – trachėjos, bronchų ir plaučių piktybiniai navikai, išeminės širdies ligos bei pneumonija. Lietuvoje kasmet 1 914 žmonių miršta dėl piktybinių navikų, susijusių su rūkymu. Europos Komisijos duomenimis, maždaug 50 proc. rūkančiųjų miršta per anksti, o vidutinis rūkantysis dėl rūkymo praranda 14 gyvenimo metų. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad rūkymas yra viena iš labiausiai išvengiamų ligų priežasčių, tačiau Lietuvoje iki šiol nėra pagalbos paketo norintiems atsisakyti priklausomybės nuo rūkymo, tokiems asmenims nėra kompensuojami medikamentai, nėra atliekami moksliniai tyrimai, skirti įvertinti rinkai patiekiamų tabako ir nikotino gaminių poveikį ir žalą asmens ir visuomenės sveikatai, sveiko gyvenimo trukmei ir vidutinei tikėtinai gyvenimo trukmei.	Nepritarti	Žiūrėti į aukščiau išdėstytus argumentus.
6.	Lietuvos verslo konfederacija, 2022-06-28	1		67.1.4	6) Papildyti Nacionalinę darbotvarkės 67.1.4. punktą, išdėstant jį taip: 67.1.4. laiku reglamentuoti naujai atsirandančius produktus ir sukurti tokių produktų bei jų keliamos rizikos ir/ar daromos žalos tikrinimo metodiką, vadovaujantis nepriklausomų mokslinių tyrimų pagrįstais duomenimis, siekiant sumažinti šių produktų keliamą riziką visuomenės sveikatai, bei užtikrinti priemonių, numatytų PSO Tabako kontrolės pagrindų konvencijoje, tinkamą įgyvendinimą;	Nepritarti	Žiūrėti į aukščiau išdėstytus argumentus.
7.	Lietuvos verslo konfederacija, 2022-06-28	1		67.2.1	7) Papildyti Nacionalinės darbotvarkės 67.2.1. punktą, išdėstant jį taip: 67.2.1. stiprinti alkoholio ir tabako kontrolę atliekančias įstaigas, užtikrinant pakankamus ir atitinkamas kompetencijas turinčius žmogiškuosius išteklius, modernizuojant turimas technologijas ir įrangą, taip pat užtikrinti pastovų reikiamą finansavimą tabako ir su tabako gaminiais susijusių gaminių ir žalos mažinimo priemonių poveikio tyrimams, taip pat siekiant įvertinti rinkai patiekiamų gaminių keliamas rizikas ir žalos dydį, stiprinti laboratorinius ir kontrolės išteklius, naudoti naujoviškus priežiūros metodus, įskaitant dirbtinį intelektą; Prašome atsižvelgti į rašte pristatytus pasiūlymus ir juos įtraukti į Nacionalinę darbotvarkę. Dėkojame už bendradarbiavimą.	Nepritarti	Žiūrėti į aukščiau išdėstytus argumentus.
8.	Lietuvos savivaldybių asociacija, 2022-08-01	1		32.2.3	Lietuvos savivaldybių asociacija išanalizavo Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės darbotvarkės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir žalos mažinimo klausimais iki 2035 metų“ projektą (toliau – Projektas). Teikiame savivaldybių pastabas bei pasiūlymus. 1. Projekto 32 punkto 32.2 papunktį siūlome papildyti ,,32.2.3. didinti jaunimo užimtumą, finansuojant įvairias užimtumo , švietėjiškas programas, savanorystę.‘‘.	Nepritarti	Nacionalinės darbotvarkės projekto Pirmasis Darbotvarkės tikslas apibrėžia platesnius strateginius uždavinius. Siūlomos priemonės galėtų būti įtraukiamos į Nacionalinės darbotvarkės priemonių įgyvendinimo planus, kurie bus rengiami 2023-2026 m., 2027-2031 m., 2032-2035 m. laikotarpiams.
9.	Lietuvos savivaldybių asociacija, 2022-08-01	1		55.2.4	2. Projekto 55 punkto 55.2 papunktį siūlome papildyti: ,,5.2.4. priklausomybių gydymo ir reabilitacijos laikotarpiu spręsti neatvykimo į darbą kompensavimą.“	Nepritarti	Siūloma priemonė galėtų būti įtraukiama į Nacionalinės darbotvarkės priemonių įgyvendinimo planus, kurie bus rengiami 2023-2026 m., 2027-2031 m., 2032-2035 m. laikotarpiams.
10.	Lietuvos savivaldybių asociacija, 2022-08-01	1		67.2.6	3. Projekto papunktį 67.2. siūlome papildyti: ,,67.2.6. užtikrinti elektroninių cigarečių pardavimo draudimą nepilnamečiams internetu“.	Nepritarti	Šiuo metu Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymas užtikrina elektroninių cigarečių pardavimo draudimą nepilnamečiams nuotoliniu būdu: 15 str.,1 d. 2 p.; 19(1) str. Taip pat 2022-11-24 Seime yra priimtas Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 19(1) straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIV-1617, kurio tikslas – apsaugoti Lietuvos Respublikos rinką nuo uždraustos tabako gaminių ar elektroninių cigarečių reklamos, ir/ar vykdomos vidaus ar tarpvalstybinės nuotolinės prekybos tabako gaminiais ir (ar) su tabako gaminiais susijusiais gaminiais.
11.	Lietuvos savivaldybių asociacija, 2022-08-01	1		90	4. Projekto 90 punkte nėra apibrėžta, kas yra ,,nedidelis kiekis“. Pažymime, kad vartojamų narkotinių medžiagų bet kokia dozė jau yra vartojimas.	Nepritarti	Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 yra patvirtintos Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijos.
12.	Lietuvos savivaldybių asociacija, 2022-08-01	1		99	5. Manome, kad Projekto 99 punkte turėtų būti ne tik priklausomybių gydymas, bet likti ir atsakomybė.	Nepritarti	Nacionalinės darbotvarkės strateginiam tikslui pasiekti yra formuojamas tikslas: sumažinti narkotikų vartojimo žalingą poveikį visuomenės ar asmens sveikatai, socialinei ir ekonominei aplinkai, plėtoti humanistinę, į asmens sveikatą bei pagalbą narkotikų vartotojams orientuotą ir įrodymais pagrįstą baudžiamąją politiką. Nacionalinės darbotvarkės projekte yra apibrėžta administracinė atsakomybė už veikas, susijusias su disponavimu nedideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų be tikslo platinti: „102. Siekiant prioritetą teikti narkotikus vartojančio asmens gydymui, o ne jo nubaudimui, tikslinga sukurti platesnes galimybes kaltininkui pirmiausia taikyti su laisvės suvaržymu nesusijusias bausmes. Atsakomybės diferencijavimas, proporcingų veikos pavojingumui bausmių numatymas, į pagalbą asmeniui nukreiptų alternatyvų bausmėms taikymo plėtra mažintų perteklinio laisvės atėmimo bausmės taikymo galimybes nusikaltimų, susijusių su narkotikų vartojimu, atvejais ir sustiprintų į visuomenės sveikatą orientuotą baudžiamąją politiką. Tokie sprendimai taip pat sumažintų LAVĮ apkrovą ir su įkalinimu susijusį neigiamą šalutinį poveikį nuteistiems asmenims, sistemiškai derėtų ir su siūlymu dekriminalizuoti veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu nedideliu kiekiu narkotikų be tikslo platinti (asmeniniam vartojimui), už jas numatant administracinę atsakomybę. 114.3.1. dekriminalizuoti veikas, susijusias su disponavimu nedideliu kiekiu narkotikų be tikslo platinti (asmeniniam vartojimui), už jas numatant administracinę atsakomybę bei užtikrinant individualaus vertinimo pagrindu taikomas švietimo, socialines, sveikatos priežiūros sistemų intervencijos priemones.“. Seime yra svarstomi Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo, Kodekso papildymo 71(1) straipsniu įstatymo projektas XIVP-1766 ir Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas XIVP-1767. Projektų tikslas – užtikrinti tinkamą protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kraštutinės priemonės (ultima ratio) principų taikymą, formuojant subalansuotą narkotikų politiką Lietuvoje. Įstatymų projektų uždavinys – nustatyti administracinę atsakomybę už nedidelio kiekio kanapių, jų dalių, aliejaus, dervos, ekstraktų ar tinktūrų disponavimą be tikslo platinti. ANK 71¹ str. numatyti galimybę nukreipti (įpareigoti) asmenį dalyvauti tikslinėse aprobuotose elgesį keičiančiose programose. Papildyti LR Baudžiamojo kodekso 259 str., numatant išimtį, kad baudžiamoji atsakomybė nėra taikoma už disponavimą nedideliu kanapių, jų dalių, aliejaus, dervos, ekstraktų ar tinktūrų kiekiu be tikslo šias medžiagas platinti.
13.	VšĮ „Gyvybės mokslų ir edukologijos institutas“, 2022-10-04				Šiuo kreipiamės į LR Seimo Sveikatos reikalų komitetą, Psichikos sveikatos pakomitetį ir Priklausomybių prevencijos komisiją, pateikdami respublikinės mokslinės praktinės konferencijos „Tabako žalos mažinimas – mitas ar realybė“, vykusios 2022 m. rugsėjo 15 d., metu priimtą rezoliuciją. <...> Respublikinės mokslinės praktinės konferencijos „Tabako žalos mažinimas – mitas ar realybė“ organizatoriai ir pranešėjai supranta visų priklausomybių keliamą pavojų Lietuvos visuomenės sveikatai, tačiau atkreipia dėmesį, jog: 1) Valstybės politikoje skiriama nepakankamai dėmesio tabako žalos mažinimo priemonėms, lyginant su narkotikų bei alkoholio priklausomybių keliama rizika ir žala; 2) Šiuo metu įgyvendinamos priemonės bei vykdoma veikla tabako žalos mažinimo srityje yra nepakankama ir yra strategiškai nenuosekli, nors neigiamos pasekmės nuo rūkymo yra kur kas platesnės, negu nuo narkotikų bei alkoholio; 3) Rengiama ilgametė valstybės strategija tabako kontrolės, prevencijos bei žalos mažinimo srityje (Nacionalinė darbotvarkė) yra fragmentiška, nenuosekli ir neatliepia nūdienos aktualijų bei visuomenės poreikio; 4) Nepriklausomų medicinos ir sveikatos mokslų tyrimų rezultatai rodo, jog pastaruosius 3 metus (pradedant nuo 2019 metų) tabako žalos mažinimo priemonių samprata keičiasi ir plečiasi, įtraukiant į ją mažinančius žalą tabako produktus, bei akcentuojant būtinybę įtraukti tabako žalos mažinimo programas į ES valstybių narių sveikatos sistemos ilgalaikius strateginius dokumentus. Atsižvelgdami į išdėstytą, organizatoriai siūlo: 1) Įtraukti į valstybinės reikšmės strateginius dokumentus ir šalies mastu įgyvendinti ne tik alkoholio ir narkotikų, tačiau ir tabako vartojimo prevencijos, ankstyvosios intervencijos, gydymo, psichologinės ir socialinės reabilitacijos bei reintegracijos priemones, susiejant jas su ilgalaikiais valstybės politikos tikslais, uždaviniais bei įgyvendinimo sprendimais tabako priklausomybės prevencijos ir tabako žalos mažinimo priemonių srityse; 2) Didinti visuomenės supratimą apie sveikos gyvensenos naudą bei imtis priemonių padėti suprasti prevencijos priemonių taikymo svarbą teikiamų paslaugų įvaizdžiui, kokybei ir saugumui, užtikrinant veiksmingų ir kokybiškų paslaugų standartų bei specialistų kvalifikacijos tobulinimo programų gydymo, reabilitacijos, reintegracijos srityse taikymą, formuojant tvarius ir ilgalaikius sprendimus tabako priklausomybės prevencijos ir tabako žalos mažinimo priemonių taikymo srityse.	Nepritarti	Dėl naujoviškų tabako gaminių ir elektroninių cigarečių traktavimo kaip mažesnės žalos gaminių ar žalos mažinimo priemone klausimo – kol nėra nepriklausomų mokslinių, tarptautinių organizacijų pripažįstamų įrodymų, šių gaminių nėra tikslinga konceptualiai išskirti ir jiems turi būti taikomi bendri tabako kontrolės principai. Tabako žalos mažinimo strategija minėtų tabako ir susijusių gaminių pagalba nėra PSO pripažįstama, o PSO pripažįsta patvirtinto klinikinio veikimo vaistinius, pakaitinės nikotino terapijos preparatus, skirtus padėti mesti rūkyti, kuriuos šalys ir yra skatinamos naudoti šalia įrodymais grįstų veiksmingų priemonių – trumpųjų intervencijų, psichologinio konsultavimo, nacionalinės metimo rūkyti linijos.
14.	VšĮ „Gyvybės mokslų ir edukologijos institutas“, 2022-10-10	1		3.5	Gyvybės mokslų ir edukologijos institutas (toliau – GMEI), teikia toliau dėstomas konkrečias pastabas ir pasiūlymus Nacionalinei darbotvarkei: 1. Pakeisti (papildyti ir patikslinti) Nacionalinės darbotvarkės 3.5, 7, 11.1.2, 12, 19, 32.1.2, 39, 51, 55.1.2, 55.2.3 punktus ir juos išdėstyti taip (siūlomi pakeitimai pažymėti paryškintai): „3.5. subalansuota politika ir atsakingas valdymas: siekiant užtikrinti darnų visuomenės vystymąsi ir pažangios politikos įgyvendinimą, Darbotvarkė nukreipta į koordinuotus, ekonomiškai efektyvius, novatoriškus, įrodymais grįstus sprendimus dėl problemų, susijusių su teisėtomis ir neteisėtomis psichoaktyviosiomis medžiagomis, ir tarpsektorinį jų įgyvendinimą, išlaikant pasiūlos ir paklausos pusiausvyrą bei užtikrinant teisėtai platinamų psichoaktyvių medžiagų žalos mažinimo priemonių taikymą“;	Nepritarti	Nacionalinės darbotvarkės projekto 3.5 punktas jau apibrėžia novatoriškus, įrodymais grįstus sprendimus dėl problemų, susijusių su teisėtomis ir neteisėtomis psichoaktyviosiomis medžiagomis, ir tarpsektorinį jų įgyvendinimą, išlaikant pasiūlos ir paklausos pusiausvyrą.
15.	VšĮ „Gyvybės mokslų ir edukologijos institutas“, 2022-10-10	1		7	„7. Detalūs Programos vykdymo laikotarpiu pasiekti pokyčiai pateikiami Darbotvarkės III skyriuje. Vis dėlto bendrai vertinant Programos įgyvendinimo laikotarpį, mažiausia pažanga padaryta narkotikų vartojimo ir prevencijos srityje, o taip pat tabako žalos mažinimo ir pagalbos metantiems rūkyti srityje. Nors vykdoma narkotikų kontrolės politika dokumentuose grindžiama tarptautinių narkotikų kontrolės politikos konvencijų bei Europos Sąjungos kovos su narkotikais strategijos (2013–2020 m.) nuostatomis, tačiau praktiniai šalyje vykdomi veiksmai nepakankamai atitiko jų vertybes ir principus, stokojama „sveikata visose politikose“ principo taikymo, šiuolaikiško bei į žmogų orientuoto požiūrio. Per trejus Programos įgyvendinimo metus nebuvo numatytas Programos įgyvendinimo rezultatų tarpinis vertinimas, tačiau 2021 m. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – Departamentas) užsakymu atlikto psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo bendrojoje populiacijoje tyrimo duomenimis, kokius nors narkotikus bent kartą gyvenime vartojo 14,1 proc. 15–64 m. Lietuvos gyventojų. Tai reiškia, kad per penkerius metus narkotikus vartojusių Lietuvos gyventojų dalis padidėjo nuo 11,5 proc. 2016 m. iki 14,1 proc. 2021 m. Nepaisant to, šis skaičius vis dar yra dvigubai mažesnis nei ES šalių vidurkis – 28,9 proc., kurį nurodo Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras (toliau – ENNSC). Per visą Programos įgyvendinimo laikotarpį nebuvo vertinamos egzistavusios pagalbos metantiems rūkyti priemonės, neskirta dėmesio tabako žalos mažinimo priemonių taikymui, nors Eurostato duomenimis rūkančiųjų skaičius ES, įskaitant Lietuvos Respubliką, nuo 2003 m. iki 2020 m. rūkimo mažėjimo tendencijų nebuvo pastebėta.“	Nepritarti	Dėl naujoviškų tabako gaminių ir elektroninių cigarečių traktavimo kaip mažesnės žalos gaminių ar žalos mažinimo priemone klausimo - kol nėra nepriklausomų mokslinių, tarptautinių organizacijų pripažįstamų įrodymų, šių gaminių nėra tikslinga konceptualiai išskirti ir jiems turi būti taikomi bendri tabako kontrolės principai. Tabako žalos mažinimo strategija minėtų tabako ir susijusių gaminių pagalba nėra PSO pripažįstama, o PSO pripažįsta patvirtinto klinikinio veikimo vaistinius, pakaitinės nikotino terapijos preparatus, skirtus padėti mesti rūkyti, kuriuos šalys ir yra skatinamos naudoti šalia įrodymais grįstų veiksmingų priemonių – trumpųjų intervencijų, psichologinio konsultavimo, nacionalinės metimo rūkyti linijos.
16.	VšĮ „Gyvybės mokslų ir edukologijos institutas“, 2022-10-10	1		11.1.2	„11.1.2. gydymo, reabilitacijos bei socialinės integracijos srityse paslaugų aprėptis ir jų spektras didėjo, tačiau priemonės įgyvendintos gana fragmentiškai. Žalos mažinimo, ypatingai priklausomybės tabakui ir pagalbos rūkančiajam srityje, priemonių iš esmės nebuvo taikoma. Gana plačiai identifikuojami netolygumai tiek paslaugų prieinamumo regionuose aspektu, tiek analizuojant atskirus paslaugų lygmenis ar priklausomybės ligomis sergančių asmenų poreikius: matoma nepakankama pirminio lygio psichikos sveikatos priežiūros paslaugų apimtis bei įvairovė, itin trūksta pagalbos vartojantiems tabaką, narkotines ir psichotropines medžiagas. Pozityviems pokyčiams reikalingi sprendimai, susiję su sistemine sveikatos paslaugų pertvarka, pritaikant jų turinį priklausomybės ligoms, ŽIV sergančių žmonių poreikiams bei sukuriant finansines paskatas įstaigoms aktyviau veikti vartojimo problemų atpažinimo, gydymo bei atkryčio prevencijos, o taip pat pacientų švietimo ir žalos mažinimo srityse;“	Nepritarti	Žiūrėti į aukščiau išdėstytus argumentus.
17.	VšĮ „Gyvybės mokslų ir edukologijos institutas“, 2022-10-10	1		12	„12. Stebėsenos vykdymas nuo 2019 m. iki šiol nepasikeitė – kai kuriuos renkamus duomenis sunku interpretuoti, yra ne viena valstybinė institucija, kuri nerenka reikiamų duomenų arba nepakankamai investuoja į stebėseną. Stokojama duomenų apie realų alkoholio suvartojimą, neapskaitytus tabako gaminius, pacientus, kuriems diagnozuota priklausomybė nuo tabako, o taip pat žalos mažinimo priemonių taikymo mąstą. Psichoaktyviųjų medžiagų politikos įgyvendinimas reikalauja nuolatinės bei inovatyvios stebėsenos, t. y. nuoseklaus kokybiškų, objektyvių ir aktualių duomenų turėjimo ir tų duomenų pagrindu priimamų sprendimų valstybės lygmeniu. Dėl šios priežasties valstybės pastangos turi būti nukreiptos į naujų tyrimų vykdymą, esamų stebėsenos sistemų peržiūrą ir modernizavimą, naujų tarptautinių, palyginamų rodiklių tikslingą rinkimą ir panaudojimą. Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo problema yra kompleksinė ir atsiliepia daugelio politikos sričių strateginių tikslų pasiekimui, darniam valstybės vystymuisi, todėl reikalauja sutelkto tarpžinybinio bendradarbiavimo, kuris įgyvendinant Programą nevyko sklandžiai, todėl būtinas naujas požiūris į valstybės lygiu iškeltų bendrų tikslų siekimą bei realus įvairių sektorių įsitraukimas ir indėlis.“	Nepritarti	Žiūrėti į aukščiau išdėstytus argumentus.
18.	VšĮ „Gyvybės mokslų ir edukologijos institutas“, 2022-10-10	1		19	„19. Nors pastebima tradicinių tabako gaminių vartojimo per pastaruosius ketverius metus Lietuvoje mažėjimo tendencija tarp 15–64 m. asmenų (remiantis Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo Lietuvoje 2004–2016 m. tyrimo duomenimis), tačiau naujausias Eurobarometro tyrimas atskleidė, kad Lietuvoje, palyginti su ES, rūkančiųjų tradicinius tabako gaminius dalis didesnė – 28 proc. populiacijos, žmonės šio įpročio atsisako rečiau. Dabartinių elektroninių cigarečių vartotojų ir naujoviškų bedūmių kaitinamojo tabako gaminių vartotojų Lietuvoje, palyginti su ES, taip pat yra daugiau, nes gyventojams rečiau rūkant tradicinius tabako gaminius jų rinkos vietą užima elektroninės cigaretės ir naujoviški bedūmiai kaitinamojo tabako gaminiai. Pastebimas rinkos dinamiškumas, atsiranda vis naujų medžiagų ir produktų. Pavyzdžiui, Informacijos apie tabako gaminius, elektronines cigaretes ir pildomąsias talpyklas teikimo ES bendrame registravimo portale (EU-CEG) iki 2021 m. registruoti 37 035 Lietuvos rinkai skirti nauji tabako gaminiai ir el. cigaretės bei jų pildyklės. Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos visuomenėje, sveikatos priežiūros specialistų bendruomenėje bei valstybės institucijose trūksta moksliškai pagrįstų, objektyvių, aktualių ir nuoseklių duomenų apie elektroninių cigarečių bei bedūmių kaitinamojo tabako gaminių poveikį sveikatai bei keliamos žalos mąstą;“	Nepritarti	Žiūrėti į aukščiau išdėstytus argumentus.
19.	VšĮ „Gyvybės mokslų ir edukologijos institutas“, 2022-10-10	1		32.1.2	„32.1.2. šviesti visuomenę taikant įrodymais pagrįstas ir veiksmingas priemones, nukreiptas į psichikos sveikatos, sveikatos raštingumo, informuotumo, sąmoningumo didinimą ir įrodymais pagrįstų nuostatų dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, šių medžiagų keliamos žalos ir jos masto, su tuo susijusios rizikos bei padarinių, formavimą;“	Pritarti	Žiūrėti į Komiteto pasiūlymus.
20.	VšĮ „Gyvybės mokslų ir edukologijos institutas“, 2022-10-10	1		39	„39. Šiuo metu Lietuvoje nėra bendros gydymą gaunančių asmenų, priklausomų nuo psichoaktyviųjų medžiagų, stebėsenos, kad būtų galima atsekti asmens gydymo eigą. Nors nuo 2012 m. Lietuvoje įdiegta Asmenų, kurie kreipėsi į ASPĮ dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant narkotikus, stebėsenos informacinė sistema (toliau – ASIS), tačiau gaunami duomenys yra netikslūs, duomenis į šią sistemą veda ne visos ASPĮ, teikiančios paslaugas priklausomybės ligomis sergantiems asmenims, nenustatyta aiški ir tikslinga duomenų deklaravimo tvarka, taip pat ASIS neatitinka ENNSC duomenų rinkimo metodologinių rekomendacijų (duomenų rinkimo organizavimo reikalavimų) epidemiologiniam indikatoriui „Gydymo paslaugų dėl priklausomybės narkotikams poreikio nustatymas“. Šioje sistemoje taip pat nėra kaupiami duomenys apie priklausomybę nuo alkoholio turinčius asmenis. Tikslesnius duomenis teikia Higienos institutas, kuris sveikatos statistiniams rodikliams skaičiuoti naudoja ASPĮ duomenis, teikiamus Privalomojo sveikatos draudimo informacinei sistemai „Sveidra“, tačiau joje kaupiami duomenys tik apie paslaugas, kompensuojamas iš PSDF. Taip pat nėra objektyvių ir nuoseklių duomenų apie pacientus, kuriems diagnozuota tabako priklausomybė, jiems taikytas žalos mažinimo priemones ir jų efektyvumą. Esamų informacinių sistemų neintegravimas į vieną duomenų rinkimo sistemą, kuri apimtų visus asmens sveikatos paslaugų teikėjus, nepriklausomai nuo jų statuso ar teikiamų paslaugų apimties, vis dar išlieka aktuali problema.“	Nepritarti	Dėl naujoviškų tabako gaminių ir elektroninių cigarečių traktavimo kaip mažesnės žalos gaminių ar žalos mažinimo priemone klausimo - kol nėra nepriklausomų mokslinių, tarptautinių organizacijų pripažįstamų įrodymų, šių gaminių nėra tikslinga konceptualiai išskirti ir jiems turi būti taikomi bendri tabako kontrolės principai. Tabako žalos mažinimo strategija minėtų tabako ir susijusių gaminių pagalba nėra PSO pripažįstama, o PSO pripažįsta patvirtinto klinikinio veikimo vaistinius, pakaitinės nikotino terapijos preparatus, skirtus padėti mesti rūkyti, kuriuos šalys ir yra skatinamos naudoti šalia įrodymais grįstų veiksmingų priemonių – trumpųjų intervencijų, psichologinio konsultavimo, nacionalinės metimo rūkyti linijos.
21.	VšĮ „Gyvybės mokslų ir edukologijos institutas“, 2022-10-10	1		51	„51. Rūkymo paplitimas išlieka aktualia Lietuvos gyventojų visuomenės sveikatos problema. Higienos instituto duomenimis, dažniausios mirties priežastys dėl rūkymo – trachėjos, bronchų ir plaučių piktybiniai navikai, išeminės širdies ligos bei pneumonija. Lietuvoje kasmet 1 914 žmonių miršta dėl piktybinių navikų, susijusių su rūkymu. Europos Komisijos duomenimis, maždaug 50 proc. rūkančiųjų miršta per anksti, o vidutinis rūkantysis dėl rūkymo praranda 14 gyvenimo metų. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad rūkymas yra viena iš labiausiai išvengiamų ligų priežasčių, tačiau Lietuvoje iki šiol nėra pagalbos paketo norintiems atsisakyti priklausomybės nuo rūkymo, tokiems asmenims nėra teikiama informacija apie tabako žalos mažinimo priemones (jos netekia nei sveikatos priežiūros specialistai, nei savivaldybių visuomenės sveikatos biurai, nei atsakingos valstybės institucijos), taip pat šiems pacientams nėra kompensuojami medikamentai“.	Nepritarti	Žiūrėti į aukščiau išdėstytus argumentus.
22.	VšĮ „Gyvybės mokslų ir edukologijos institutas“, 2022-10-10	1		55.1.2	„55.1.2. išplėtoti kompleksinį medicininės diagnostikos ir pagalbos asmenims, priklausomiems nuo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, įgyvendinimą specializuotose įstaigose ir pirminėse ASPĮ, įskaitant moksliškai pagrįstos ir objektyvios informacijos pateikimą apie žalos mažinimo priemones, vaistų atkryčio prevencijai skyrimą ir kompensavimą“;	Pritarti	Žiūrėti į Komiteto pasiūlymus.
23.	VšĮ „Gyvybės mokslų ir edukologijos institutas“, 2022-10-10	1		55.2.3	55.2.3. užtikrinti veiksmingų ir kokybiškų paslaugų standartų ir specialistų kvalifikacijos tobulinimo programų gydymo, žalos mažinimo, reabilitacijos, reintegracijos srityse taikymą, didinant įvairių sričių specialistų gebėjimus.“	Pritarti	Žiūrėti į Komiteto pasiūlymus.
24.	VšĮ „Gyvybės mokslų ir edukologijos institutas“, 2022-10-10				2. Papildyti Nacionalinę darbotvarkę nauju IV skirsniu ir jį išdėstyti taip (siūlomi pakeitimai pažymėti paryškintai): „IV SKIRSNIS SU RŪKYMU SUSIJUSIOS ŽALOS KLAUSIMAI Išplėstinė rūkymo situacijos Lietuvoje analizė 115. Lietuvos Respublikoje nuo 2017 m. onkologinėmis ligomis dėl rūkymo susirgo 99 376 asmenys, o per tą patį laikotarpį mirė (nuo su rūkymu susijusių piktybinių navikų) - 8 229 asmenys. ES gyventojų apklausa rodo, kad kasdien tabaką ar susijusį produktą bent kartą vartoja 89% rūkančiųjų, nors žino apie tabako sukeliamą žalą ir ją suvokia. Lietuvoje 2022 m. atliktas rūkančiųjų tyrimas (1005 respondentai) atskleidė, kad absoliuti dauguma (9 iš 10) rūkančiųjų žino apie rūkymo sukeliamą žalą; kas ketvirtas yra girdėjęs apie konkrečią rūkymo žalą (onkologinės, kvėpavimo takų, širdies ir kitos ligos, mirtis); 75% respondentų žino apie tabako žalos mažinimo priemones, tačiau vos 20% yra jas taikę. Iš šių 20% apklaustųjų dalies daugiausiai žmonių taikė tabako priklausomybę mažinančias medicinos priemones ar prietaisus (pleistrus) (61 proc.) ir vaistus (47 proc.). Papildomai 25% taikė kodavimą nuo žalingų įpročių bei psichoterapijos seansus. 116. Statistikos duomenimis rūkančiųjų skaičius ES nuo 2003 m. iki 2020 m. kito nereikšmingai, tačiau mažėjimo tendencijos nėra. Situacija Lietuvoje blogesnė nei kitose ES šalyse – rūko 28 proc. gyventojų, 5 punktais daugiau nei vidutiniškai ES, o rūkančiųjų skaičius Lietuvoje mažėja lėčiau negu kitose ES šalyse. Daugiau negu pusė pacientų nežino, jog dėl rūkymo prastėja imunitetas (turi ypatingą svarbą COVID-19 laikotarpiu) (56%), lėčiau gyja žaizdos pooperaciniu laikotarpiu (56%), daugelis kvėpavimo takų gydymui skirtų vaistų tampa neefektyvūs (67%), o onkologinių susirgimų gydymas rūkančiajam iš esmės tampa neefektyvus (71% respondentų). Pabrėžtina, kad daugiau nei pusė rūkančiųjų (57 proc.) nežino, kad planinis sveikatos priežiūros paslaugų teikimas jiems gali būti nutrauktas, jeigu nebus vykdoma gydytojo rekomendacija mesti rūkyti. 117. 2021–2022 metais Lietuvos Respublikoje vykdytos viešosios konsultacijos ir atlikti pacientų sveikatos aspektų vertinimo tyrimai atskleidė, jog visuomenė mano, kad sprendžiant su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu susijusias problemas, turėtų būti subalansuojamos visos priemonės: prevencija, gydymas, resocializacija, reabilitacija ir žalos mažinimas. Pacientai tikisi didesnio sveikatos priežiūros specialistų įsitraukimo į metimo rūkyti ir žalos mažinimo procesą, laukia informacijos iš šių specialistų apie tabako žalos mažinimo priemones, jų taikymą bei efektyvumą. 118. Eurobarometro 2021 metais atlikti vartotojų nuomonės tyrimų rezultatai rodo, kad daugiau nei pusė respondentų pradėjo vartoti elektronines cigaretes, kad sumažintų įprastų cigarečių vartojimą, o 3 iš 10 elektroninių cigarečių ir bedūmių kaitinamojo tabako gaminių vartotojų teigia, kad šie produktai padėjo jiems visiškai atsisakyti tradicinio tabako rūkymo. Tabako žalos mažinimo klausimai 119. 2021 m. PSO Tabako gaminių reguliavimo mokslinio pagrindo ataskaitoje „WHO Study Group on Tobacco Product Regulation“ nurodoma, jog „Tabako žalos mažinimo koncepcija, kurią aprašo kai kurie tabako kontrolės bendruomenės nariai, grindžiama mintimi, kad rūkaliai, nenorintys arba negalintys mesti nikotino vartojimo, turėtų turėti mažiau kenksmingą alternatyvą įprastoms deginamoms cigaretėms“. Būtent šio kriterijaus – mažesnio kenksmingumo nei konvencinių cigarečių rūkymo – rėmuose ataskaitoje, remiantis mokslinių tyrimų duomenimis, atliekamas bedūmių tabako produktų žalos mažinimo potencialo vertinimas. Ataskaitoje taip pat nurodoma, jog „Siekiant kiekybiškai įvertinti tabako gaminių keliamą pavojų sveikatai – tiek absoliučią, tiek su tabako cigarete lyginamą riziką – yra naudojami skirtingi metodai. Šiuo metu perspektyviausi metodai yra pagrįsti santykinio junginių stiprumo išskiriamose emisijose“. 120. Samprata „žalos mažinimas“ nereiškia žalos eliminavimo – ji reiškia, jog, pasitelkus tam tikras priemones, žalingo veiksnio neigiamas poveikis tampa mažesnis nei žalingas poveikis, kuris atsirastų šių priemonių netaikant. Tai svarbus mechanizmas siekiant mažėjančio visuomenės sergamumo ligomis, kurių galima išvengti, priešlaikinio mirtingumo bei nelaimingų atsitikimų. Taigi žala, patiriama taikant žalos mažinimo priemones, yra mažesnė nei žala, kuri atsirastų šių priemonių netaikant, tačiau didesnė nei žala, kuri atsirastų iš esmės pašalinant žalą sukeliančią priežastį, t. y., nutraukiant žalą keliančius veiksmus. Žalos mažinimo priemonėmis žala nėra pašalinama. 121. Žalos mažinimo priemonės yra kompleksinės, apimančios ne vien prevencines priemones ar pagalbą atsisakant žalingų įpročių, bet ir priemones, kurios žalingų įpročių nepadės nutraukti, tačiau sumažins šių įpročių keliamas neigiamas pasekmes. Priklausomybė nuo tabako, skirtingai nuo priklausomybės narkotikams bei alkoholiui, pasižymi dvilypumu – fizinės ir psichoemocinės (elgsenos) priklausomybės išraiškomis. Tuo metu, kai rūkančiam asmeniui formuojasi fizinė priklausomybė (po susilaikymo laikotarpio patiriamas potraukis ir abstinencijos simptomai, keičiami dienos rūkymo įpročiai, kyla poreikis didesniam nikotino suvartojimo kiekiui ir pan.), kartu formuojasi psichoemocinė (elgsenos) priklausomybė - nesąmoningi rūkymo įpročiai ilgainiui pradeda kontroliuoti individo elgesį, sukeldamos potraukį nesąmoningai pavartoti nikotino (pavyzdžiui, prisidegti cigaretę pavalgius, susinervinus, sėdant už vairo ir pan.). Tad kovai su šia priklausomybe (kuri pacientui nuosekliai formuojasi ilgą laiką) turi būti pasitelktos analogiškos – išsidėsčiusios laike ir efektyviai atpratinančios jį nuo minėtų įpročių - priemonės. Taikant klinikinius sprendimus, nukreiptus į galutinį tikslą – metimą rūkyti, būtina užtikrinti, kad rūkymo žala paciento sveikatai būtų mažinama nuo pirmųjų kovos su tabako priklausomybe dienų. Tai reiškia, kad ilgą laiką išliekant psichoemocinei (elgsenos) priklausomybei tabakui, turi būti imtasi efektyvių priemonių (politinių, teisinių, klinikinių bei organizacinių) sumažinti fizinės priklausomybės keliamą žalą paciento sveikatai. 122. Moksliniais įrodymais pagrįsta informacija indikuoja, jog žalingiausi cigarečių dūmų komponentai yra dervos ir anglies monoksidas; šių komponentų svarba pabrėžta ir 2022 m. vasario 16 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl Europos stiprinimo kovojant su vėžiu, kur išskirtas raginimas atlikti šiuo metu naudojamų dervų, anglies monoksido ir nikotino tabako ir susijusiuose gaminiuose matavimo metodų vertinimą ir peržiūrą. Nors tabako dūmuose randama bent 70 kancerogeninių ir žalą žmonių sveikatai keliančių medžiagų, dervos (sukeliančios vėžį bei plaučių ligas) ir anglies monoksidas (sumažinantis deguonies kiekį kraujyje) vertinami kaip sukeliantys daugiausiai žalos sveikatai. 123. Nepriklausomų medicinos ir sveikatos mokslų tyrimų rezultatai rodo, kad nuo 2019 metų tabako žalos mažinimo priemonių samprata keičiasi ir plečiasi, įtraukiant į ją mažinančius žalą tabako produktus taip pat akcentuojant būtinybę įtraukti tabako žalos mažinimo programas į ES valstybių narių sveikatos sistemos ilgalaikius strateginius dokumentus. Toksikologiniai tyrimai, populiacijos tyrimai, klinikiniai tyrimai ir atsitiktinių imčių (kohortiniai) kontroliuojami tyrimai įrodo, kad rūkantiems asmenims reikalingos žalos mažinimo priemonės. Tuo pačiu medicinos mokslas pabrėžia, jog naujos kartos rūkymo produktai vadinami degiųjų cigarečių alternatyvomis - elektroninės cigaretės ir bedūmiai kaitinamojo tabako gaminiai gali būti pasiūlyti kaip žalos mažinimo strategija, siekiant sumažinti žalingą cigarečių rūkymo poveikį. 3. Pakeisti Nacionalinės darbotvarkės IV skyriaus numeraciją, laikyti jį V skyriumi, o taip pat pakeisti Nacionalinės darbotvarkės 115-121 punktų numeraciją ir laikyti juos 124-131 punktais.	Nepritarti	Dėl naujoviškų tabako gaminių ir elektroninių cigarečių traktavimo kaip mažesnės žalos gaminių ar žalos mažinimo priemone klausimo - kol nėra nepriklausomų mokslinių, tarptautinių organizacijų pripažįstamų įrodymų, šių gaminių nėra tikslinga konceptualiai išskirti ir jiems turi būti taikomi bendri tabako kontrolės principai. Tabako žalos mažinimo strategija minėtų tabako ir susijusių gaminių pagalba nėra PSO pripažįstama, o PSO pripažįsta patvirtinto klinikinio veikimo vaistinius, pakaitinės nikotino terapijos preparatus, skirtus padėti mesti rūkyti, kuriuos šalys ir yra skatinamos naudoti šalia įrodymais grįstų veiksmingų priemonių – trumpųjų intervencijų, psichologinio konsultavimo, nacionalinės metimo rūkyti linijos.
25.	Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija, 2022-12-05				2022 m. lapkričio 16 d. Sveikatos reikalų komiteto posėdyje vykusiuose klausymuose Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija (toliau – NTAKK) pateikė poziciją, kuria palaikė Nacionalinės darbotvarkės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir žalos mažinimo klausimais iki 2035 metų projektą (toliau – Darbotvarkės projektas), be pramonės siūlomų Darbotvarkės projekto pakeitimų: raginame atmesti mokslo bendruomenėje vieningo pritarimo neturinčias tabako žalos mažinimo koncepcijas. Norime atkreipti dėmesį, kad Lietuvos verslo konfederacija (toliau – LVK), atstovaudama verslo, o ne visuomenės sveikatos interesus, ne kartą siekė pakeisti šį Darbotvarkės projektą. Skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje (SKAIDRIS) LVK 2022 m. deklaravo lobistinę įtaką LR Seimo priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkei M. Danielei ir kitiems politikams dėl šio strateginio visuomenės sveikatos dokumento. Svarbu pastebėti, kad LVK pateikti pasiūlymai nėra pagrįsti mokslu, jų nepalaiko Pasaulio sveikatos organizacija, visuomenės sveikatos advokacijos nevyriausybinės organizacijos, sveikatos specialistų organizacijos. Taip pat, siūlymai ir lobistinis poveikis daromas parlamento nariams nesuderinama su Pasaulio sveikatos organizacijos Tabako kontrolės pagrindų konvencija (toliau – Konvencija), kurią Lietuvos Respublika ratifikavo 2004 m. Konvencijos 5.3 straipsnis numato, kad „nustatydamos ir įgyvendindamos savo sveikatos politikos kryptis, susijusias su tabako kontrole, Šalys pagal savo nacionalinę teisę stengiasi apsaugoti jas nuo komercinių ir kitų tabako pramonės interesų“. Vietoj to, su nerimu stebime, jog vietoj nacionalinės teisės apsaugos nuo tabako pramonės interesų, politikai, kuriems buvo daroma įtaka netgi dalyvauja išvadų dėl pasiūlymų rengime ir juos palaiko. LVK pasiūlymų formuluotės nepagrįstos mokslo įrodymais ir teisiškai dviprasmiškos: jomis vadovaujantis galima reikalauti, kad valstybė informuotų arba leistų pramonei informuoti apie žalingus, ligas ir priklausomybę sukeliančius produktus, pristatant juos kaip mažiau žalingus, tuo pačiu reklamuojant pelno siekiančių įmonių produktus. Tai tikrai padidins teisinio bylinėjimosi riziką, administracinę naštą gydymo įstaigoms ir sveikatos priežiūros specialistams. Užuomina apie tai buvo pateikta ir teisės eksperto A. Rudanov, kuris teigia, kad jau yra precedentų, kai gydytojas gali būti baudžiamas už tai, kad neinformavo apie komercinius žalingus produktus, kurie nėra registruoti kaip jokios sveikatos ar medicinos priemonės. Darbotvarkės principuose įtvirtinus nemokslinę koncepciją tikėtina, kad tokių strateginių bylinėjimosi atveju skaičius padidės, o gydytojai gali būtų įpareigoti reklamuoti tabako produktus. Nepaisant to, LR Seimo Priklausomybių prevencijos komisija, nepateikusi jokių argumentų, pritarė pramonės interesus atitinkančiam papildymui. Svarbu pabrėžti, jog tabako žalos mažinimo koncepcija nėra palaikoma ES šalyse: produktai apie kuriuos pramonė norėtų skleisti nepagrįstas „mažesnės žalos“ žinias yra draudžiami ES (pvz.: per burną vartojamasis tabakas snusas). Šiai koncepcijai būdingas klaidingas tvirtinimas, kad mažesnis tam tikrų medžiagų kiekis automatiškai reiškia mažesnę žalą. Šiuo metu nėra pakankamai įrodymų, kad šie gaminiai mažiau kenksmingi nei įprastos cigaretės. Tačiau yra tyrimų rodančių, kad elektroninių cigarečių, bedūmių tabako gaminių vartojimas susijęs su didesniu kai kurių vėžio tipų paplitimu, lėtinėmis plaučių ligomis, sparčiu nikotino priklausomybės didėjimu jaunimo tarpe. Klinikiniai tyrimai, rodantys galimą elektroninių cigarečių kaip rūkymo metimo priemonės, naudą, jas tiria kaip medicinos priemonę , skiriamą prižiūrint gydytojui, o ne kaip bendro vartojimo prekes naudojamas be klinikinės priežiūros. Taigi, šie produktai nėra alternatyva, kurią galima rekomenduoti visuomenei. Svarstant asmens ir visuomenės sveikatą lemiančias priemones, negalima vadovautis mokslo žinių stokojančiomis verslo interesų grupių rekomendacijomis. Vienintelė visuomenei skirta rekomendacija : raginimas atsisakyti šių gaminių vartojimo ir valstybės pagalba nutraukiant jų vartojimą. 2022 m. lapkričio 16 d. buvo pristatyti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto atlikto tyrimo rezultatai , kuriame telefoninio interviu metodu apklausti 1009 Lietuvos gyventojai per paskutinius metus vartoję elektronines cigaretes ar bedūmius kaitinamojo tabako gaminius. Tyrimas atskleidė, kad beveik du trečdaliai apklaustųjų elektronines cigaretes ar kaitinamojo tabako produktus vartojo neatsisakydami įprastų cigarečių rūkymo, ir net 40 proc. apklaustųjų nurodė, kad pradėję vartoti naujoviškus produktus nesumažino surūkomų įprastų cigarečių skaičiaus. Naujoviškus produktus reikšmingai dažniau vartoja jaunesni asmenys, ir apytiksliai 9 iš 10 vartotojų rinkosi produktus su nikotinu, ir skonį bei kvapą turinčias elektronines cigaretes. Per pastaruosius 12 mėnesių , pusė rūkančiųjų nesėkmingai mėgino mesti vartoti elektronines cigaretes (49 proc.) ir kaitinamojo (55 proc.) tabako produktus per pastaruosius 12 mėnesių. Remiantis tyrimo rezultatais mokslininkai pateikė rekomendacijas, kurių viena ragina visuomenės sveikatos strateginiuose dokumentuose elektronines cigarečių ir kaitinamojo tabako produktų nepristatyti kaip priemonių, padedančių mesti rūkyti, jei šios priemonės nėra registruotos kaip medicinos priemonės ir jei pacientui nėra paskiriamos asmens sveikatos priežiūros specialisto. Raginame atmesti visus Darbotvarkės projektui pateiktus siūlymus, susijusius su mažiau žalingo rūkymo ar žalos mažinimo koncepcija. Apibendrinti šiuolaikiniai mokslo duomenys nepalaiko teiginių, kad elektroninės cigaretės ir kaitinamojo tabako gaminiais yra reikšmingai mažiau žalingi vartotojui ir padeda mesti rūkyti. Atvirkščiai, šių produktų pristatymas kaip mažiau žalingų didina jų priimtinumą, ir populiarumą tarp jaunų žmonių. Pastebime, jog visais Darbotvarkės projekto svarstymo etapais Pasaulio sveikatos organizacijos atstovai ne kartą aiškiai pasisakė, kad tabako srityje žalos mažinimo sąvoka nevartojama ir nėra palaikoma. NTAKK, kaip visuomenės sveikatos stiprinimo pusę atstovaujančios organizacijos vertinimu, LVK siūlymai saugo tik konfederacijos narių – pelno siekiančių įmonių – interesus, prieštarauja mokslo įrodymams ir didina riziką, kad bus iškraipoma veiksminga visuomenės sveikatos stiprinimo priemonių visuma. Atkreipiame dėmesį, kad visi tabako gaminių sukeltų ligų gydymo kaštai ir dalis ekonominių kaštų tenka būtent valstybei. Galiausiai, pateikti siūlymai keisti Darbotvarkės projektą iš esmės prieštarauja Lietuvos Respublikos sveikatos strategijoje numatytiems tikslams – mažinti rūkymo paplitimą ir tabako produktų ir su jais susijusių produktų vartojimą. Tikimės, kad Komiteto nariai toliau vadovausis mokslu grįsta veiksminga tabako kontrolės politika ir atmes visus Darbotvarkės projekto pasiūlymus, susijusius su tabako pramonės propaguojama nemoksline koncepcija apie mažiau žalingą rūkymą ir žalos mažinimą rūkymo atžvilgiu.	Atsižvelgti

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Nacionalinė sveikatos taryba, 2022-07-08				Tarybos nuomone, sveikintina, kad atsiranda toks sistemingas ir ilgalaikis dokumentas Lietuvoje, nubrėžiantis strategines veiklos kryptis ir užtikrinantis jų tęstinumą. Tiek dokumento uždaviniai, tiek numatomos priemonės grjstos mokslo įrodymais bei praktikomis ir tarptautine patirtimi. Šis dokumentas atspindi kompleksinį poveikio požiūrį į psichoaktyvių medžiagų vartojimo problemą bei mažinamą baudžiamumo aspektą, kuo plačiau pereinant prie prevencijos ir platesnės bei sistemingos, tvarios pagalbos sistemos užtikrinimo. Atkreiptinas dėmesys, kad dokumento 1 priede „Nacionalinės darbotvarkės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir žalos mažinimo klausimais iki 2035 metų įgyvendinimo poveikio rodikliai ir jų reikšmės“ būtina koreguoti atsakingas institucijas (duomenų šaltinius) arba numatyti naujus duomenų šaltinius, nes Lietuvoje, vykstant sveikatos sistemos reformai, kai kurių nurodytų institucijų jau nėra (pvz.. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro ir kt.).	Pritarti	Žiūrėti į Komiteto patobulintą Seimo nutarimo projektą Nr. XIVP-1690(2).
2.	Nacionalinė sveikatos taryba, 2022-07-08				Taip pat siūlome, kad poveikio rodiklių reikšmių vertinimo metai sutaptų su planuojamų etapinių Darbotvarkės planų pabaigos datomis (2026 m., 2030 m., 2035 m.).	Atsižvelgti

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto Psichikos sveikatos pakomitetis, 2022-06-29

55.2.3

Argumentai: Psichikos sveikatos pakomitetis 2022 m. gegužės 11 d. posėdyje nagrinėjo klausimą dėl psichotropinių vaistų skyrimo ir vartojimo problemų Lietuvoje. Pakomitetis svarstė, ar būklės, kurios turėtų būti gydomos antidepresantais, nėra dažnai gydomos benzodiazepinais. Pasak Lietuvos bendrosios praktikos/šeimos gydytojų asociacijos (toliau – Asociacija) vadovo J. Kalibato, Lietuvoje nefiksuojama, kokio lygio yra depresija ar nerimas ir, atsiradus menkiausiems simptomams, šeimos gydytojai pacientams išrašo benzodiazepinus, nors jų galima būtų išvengti. Asociacijos vadovo nuomone, šeimos gydytojai turi būti edukuojami, kaip psichikos sveikatos problemos gali būti sprendžiamos be benzodiazepinų.

Nacionalinėje darbotvarkėje narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir žalos mažinimo klausimais iki 2035 metų (toliau – Darbotvarkė) minima problema, kad ,,Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, išlaidos psichikos ir elgesio sutrikimų dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo gydymui 2020 m. siekė 4,394 mln. eurų, paslaugoms dėl raminamųjų, migdomųjų vaistų vartojimo – 52 tūkst. eurų. Vien penkių populiariausių benzodiazepinų grupės vaistų suvartojimas per mėnesį siekia 140 tūkst. pakuočių; mokinių, bent kartą gyvenime vartojusių raminamuosius ar migdomuosius vaistus, nepaskyrus gydytojui (Lietuvos rodiklis siekia 20 proc., ESPAD šalių vidurkis – 6,6 proc.)“, tačiau nei uždaviniai šiai problemai spręsti, nei poveikio rodikliai šios problemos mastui matuoti nenustatyti.

Pasiūlymas: Papildyti antrąjį Darbotvarkės tikslą nauju uždaviniu:

,,55.2.3.1. didinti sveikatos priežiūros paslaugų specialistų (šeimos gydytojų) kompetencijas, diagnozuojant psichikos sveikatos sutrikimus ir skiriant benzodiazepinus;”;

Pritarti

Žiūrėti į Komiteto pasiūlymus.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto Psichikos sveikatos pakomitetis, 2022-06-29

Argumentai: tie patys.

Pasiūlymas: Papildyti Darbotvarkės 1 priedo įgyvendinimo poveikio rodiklius ir jų reikšmes:

Eil. Nr.

Poveikio rodiklis (matavimo vienetai)

Poveikio rodiklių reikšmės

Atsakinga institucija

(duomenų šaltinis)

Pradinė reikšmė (metai)

2025 m.

2030 m.

2035 m.

12.

1. Benzodiazepinų (ATC kodas N05BA) suvartojimas (DDD) per metus

1. 2. Benzodiazepinų (ATC kodas N05CF) suvartojimas (DDD) per metus

24.9

(2021 m.)

7.8

(2021 m.)

7.5

7.0

6.5

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministerijos

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministerijos

Pritarti

Žiūrėti į Komiteto pasiūlymus.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto Psichikos sveikatos pakomitetis, 2022-06-29

Argumentai: Remiantis 2021 m. vasario 3 d. Europos Komisijos komunikatu Europos Parlamentui ir Tarybai „Europos kovos su vėžiu planas“ Nr. COM/2021/44, tabako vartojimas ir toliau yra pagrindinė vėžio priežastis (27 proc. visų vėžio rūšių siejami su tabako vartojimu), todėl pagal Europos kovos su vėžiu planą siekiama numatyti veiksmus ir ugdyti „kartą be tabako“, kad iki 2040 metų mažiau nei 5 proc. gyventojų vartotų tabaką. Šio tikslo taip pat svarbu siekti ir dėl glaudaus ryšio tarp tabako vartojimo ir psichikos sveikatos sutrikimų: remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos atlikta studija, psichikos sveikatos sutrikimai ir tabako vartojimas yra glaudžiai susiję – psichikos sutrikimų turintys asmenys linkę du kartus dažniau vartoti tabaką, dėl ko gali paūmėti psichikos sveikatos sutrikimai, mažėti vartojamų medikamentų efektyvumas, tapti priešlaikinės mirties priežastimi. Taip pat rūkantieji linkę dažniau susirgti psichikos sveikatos sutrikimais. Į šiuos priežastinius ryšius ir šią tikslinę grupę rekomenduojama atsižvelgti, rengiant psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos programas.

Pasiūlymas: Pakeisti Darbotvarkės 1 priedo 2-ojo įgyvendinimo poveikio rodiklio reikšmes:

Eil. Nr.

Poveikio rodiklis (matavimo vienetai)

Poveikio rodiklių reikšmės

Atsakinga institucija (duomenų šaltinis)

Pradinė reikšmė (metai)

2025 m.

2030 m.

2035 m.

2040 m. (prognozė)

15–64 m. amžiaus Lietuvos gyventojų, nurodžiusių, kad rūkė tabako gaminius per paskutinį mėnesį, dalis (proc.)

34,9

(2021 m.)

1815

1610

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo Lietuvoje tyrimas)

Pritarti iš dalies

Argumentai: Kadangi Seimo nutarimo projektu tvirtinama Nacionalinė darbotvarkė narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir žalos mažinimo klausimais iki 2035 metų, siūlytina atsisakyti prognozuojamų poveikio rodiklių reikšmių 2040 metams.

Pasiūlymas: Žiūrėti į Komiteto pasiūlymų 7 punktą.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto Psichikos sveikatos pakomitetis, 2022-06-29

Argumentai: Remiantis Darbotvarke, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo tyrimai rodo, kad jauni asmenys, o ypač vaikai, yra linkę eksperimentuoti psichoaktyviosiomis medžiagomis. Jaunų asmenų, o ypač vaikų, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo tikimybę didina įvairūs rizikos veiksniai. Tai ir socialinės normos, ir psichoaktyviųjų medžiagų prieinamumas, problemos šeimoje ar mokykloje, bendraamžių spaudimas ar noras pritapti prie jų, ypač paauglystės laikotarpiu. Susirūpinimą kelia į Europos rinką kasmet didėjančiais kiekiais plūstančios naujos psichoaktyviosios medžiagos (toliau – NPS). Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – NTAKD) 2021 m. veiklos ataskaitoje minima, kad NTAKD iš įvairių tarptautinių institucijų, tokių kaip ENNSC, INCB ir UNODC, nuolat gauna pranešimus apie NPS bei su jomis siejamas grėsmes (mirtys, ūmūs apsinuodijimo atvejai, padirbtos tabletės, pavojingi mišiniai ir pan.) įvairiose valstybėse, pavyzdžiui, ūmūs apsinuodijimo atvejai Europoje, sukelti rūkomųjų mišinių, kurių sudėtyje buvo aptiktas sintetinis kanabinoidas ADB-BUTINACA ir antikoaguliantas rodenticidas Brodifacoum (žiurkių nuodai), ar atvejai, kada nelegalioje Europos rinkoje buvo platinami saldainiai su pavojingu sintetiniu kanabinoidu 5F-EDMB-PICA. Nors NTAKD veiklos ataskaitoje minima, kad siekis išlaikyti tolygias narkotikų vartojimo tendencijas bendrojoje populiacijoje (15-64 m.) yra labai ambicingas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad narkotikų vartojimo priežastys, dažnai psichologinės, ir tendencijos paliečia jaunus asmenis ir net vaikus, siūloma nustatyti mažėjančias narkotikų vartojimo rodiklio reikšmes.

Pasiūlymas: Pakeisti Darbotvarkės 1 priedo 3-iojo įgyvendinimo poveikio rodiklio reikšmes:

Lietuvos gyventojų, per paskutinius 12 mėn. vartojusių narkotines ir psichotropines medžiagas, dalis (proc.)

4,5*

(2021 m.)

~~4,5~~4,0

~~4,5~~

3,8

~~4,5~~

3,6

Narkotikų, tabako ir

alkoholio kontrolės

departamentas (Psichoaktyviųjų

medžiagų vartojimo paplitimo

Lietuvoje tyrimas)

Pritarti

Žiūrėti į Komiteto pasiūlymus.

Priklausomybių prevencijos komisija, 2022-10-12

6.1. Sprendimas: iš esmės pritarti iniciatorių pateiktai Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės darbotvarkės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir žalos mažinimo klausimais iki 2035 metų patvirtinimo“ projektu Nr. XIVP-1690 patvirtintai Nacionalinei darbotvarkei narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir žalos mažinimo klausimais iki 2035 metų ir siūlyti pagrindiniam Sveikatos reikalų komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos verslo konfederacijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Gyvybės mokslų ir edukologijos instituto, Nacionalinės sveikatos tarybos pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komisija pritarė.

Pritarti iš dalies

Argumentai:

Komitetas pritarė ne visoms Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos verslo konfederacijos, VšĮ „Gyvybės mokslų ir edukologijos instituto“ pastaboms ir pasiūlymams, kuriems pritarė Komisija.

Pasiūlymas: Pritarti Komiteto patobulintam Seimo nutarimo projektui Nr. XIVP-1690(2) ir Komiteto išvadai.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:.

7.1. Sprendimas (pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): Pritarti Komiteto patobulintam Seimo nutarimo projektui Nr. XIVP-1690(2) ir Komiteto išvadai.

7.2. Pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Seimo Sveikatos reikalų komitetas, 2022-12-14

Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, teikiama patobulinta Seimo nutarimo projekto 3 straipsnio formuluotė.

Pasiūlymas:

Pakeisti Seimo nutarimo projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„3 straipsnis.

Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. gruodžio 13 d. nutarimą Nr. XIII-1765 „Dėl Valstybinės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018–2028 m.metų programos patvirtinimo“ (toliau – Programa).“

Pritarti

Seimo Sveikatos reikalų komitetas, 2022-12-14

32.1.2

Argumentai: Atsižvelgiant į VšĮ „Gyvybės mokslų ir edukologijos instituto“ pastabas, teikiama patobulinta Nacionalinės darbotvarkės projekto 32.1.2 punkto formuluotė.

Pasiūlymas:

Pakeisti Nacionalinės darbotvarkės projekto 32.1.2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„32.1.2. šviesti visuomenę taikant įrodymais pagrįstas ir veiksmingas priemones, nukreiptas į psichikos sveikatos, sveikatos raštingumo, informuotumo, sąmoningumo didinimą ir įrodymais pagrįstų nuostatų dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, šių medžiagų keliamos žalos ir jos masto, su tuo susijusios rizikos bei padarinių, formavimą;“

Pritarti

Seimo Sveikatos reikalų komitetas, 2022-12-14

55.1.2

Argumentai: Atsižvelgiant į VšĮ „Gyvybės mokslų ir edukologijos instituto“ pastabas, teikiama patobulinta Nacionalinės darbotvarkės projekto 55.1.2 punkto formuluotė.

Pasiūlymas:

Pakeisti Nacionalinės darbotvarkės projekto 55.1.2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„55.1.2. išplėtoti kompleksinį medicininės diagnostikos ir pagalbos asmenims, priklausomiems nuo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, įgyvendinimą specializuotose įstaigose ir pirminėse ASPĮ, įskaitant moksliškai pagrįstos ir objektyvios informacijos pateikimą apie žalos mažinimo priemones, vaistų atkryčio prevencijai skyrimą ir kompensavimą“;

Pritarti

Seimo Sveikatos reikalų komitetas, 2022-12-14

55.2.3

Argumentai: Atsižvelgiant į VšĮ „Gyvybės mokslų ir edukologijos instituto“ pastabas, teikiama patobulinta Nacionalinės darbotvarkės projekto 55.2.3 punkto formuluotė.

Pasiūlymas:

Pakeisti Nacionalinės darbotvarkės projekto 55.2.3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„55.2.3. užtikrinti veiksmingų ir kokybiškų paslaugų standartų ir specialistų kvalifikacijos tobulinimo programų gydymo, žalos mažinimo, reabilitacijos, reintegracijos srityse taikymą, didinant įvairių sričių specialistų gebėjimus.“

Pritarti

Seimo Sveikatos reikalų komitetas, 2022-12-14

55.2.3

Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo Sveikatos reikalų komiteto Psichikos sveikatos pakomitečio pastabas, teikiama patobulinta Nacionalinės darbotvarkės projekto 55.2.3 punkto formuluotė.

Pasiūlymas: Papildyti Nacionalinės darbotvarkės projekto 55.2.3 punktą nauju papunkčiu:

,,55.2.3.1. didinti sveikatos priežiūros paslaugų specialistų (šeimos gydytojų) kompetencijas, diagnozuojant psichikos sveikatos sutrikimus ir skiriant benzodiazepinus;”;

Pritarti

Seimo Sveikatos reikalų komitetas, 2022-12-14

Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo Sveikatos reikalų komiteto Psichikos sveikatos pakomitečio pastabas, teikiamas patobulintas Nacionalinės darbotvarkės projekto 1 priedas.

Pasiūlymas: Papildyti Nacionalinės darbotvarkės projekto 1 priedo įgyvendinimo poveikio rodiklius ir jų reikšmes:

Eil. Nr.

Poveikio rodiklis (matavimo vienetai)

Poveikio rodiklių reikšmės

Atsakinga institucija

(duomenų šaltinis)

Pradinė reikšmė (metai)

2025 m.

2030 m.

2035 m.

12.

1. Benzodiazepinų (ATC kodas N05BA) suvartojimas (DDD) per metus

1. 2. Benzodiazepinų (ATC kodas N05CF) suvartojimas (DDD) per metus

24.9

(2021 m.)

7.8

(2021 m.)

7.5

7.0

6.5

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministerijos

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministerijos

Pritarti

Seimo Sveikatos reikalų komitetas, 2022-12-14

Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo Sveikatos reikalų komiteto Psichikos sveikatos pakomitečio pastabas, teikiamas patobulintas Nacionalinės darbotvarkės projekto 1 priedas.

Pasiūlymas: Pakeisti Nacionalinės darbotvarkės projekto 1 priedo 2-ojo įgyvendinimo poveikio rodiklio reikšmes:

Eil. Nr.	Poveikio rodiklis (matavimo vienetai)	Poveikio rodiklių reikšmės				Atsakinga institucija (duomenų šaltinis)
Eil. Nr.	Poveikio rodiklis (matavimo vienetai)	Pradinė reikšmė (metai)	2025 m.	2030 m.	2035 m.
2.	15–64 m. amžiaus Lietuvos gyventojų, nurodžiusių, kad rūkė tabako gaminius per paskutinį mėnesį, dalis (proc.)	34,9 (2021 m.)	20	1815	1610		Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo Lietuvoje tyrimas)

Pritarti

Seimo Sveikatos reikalų komitetas, 2022-12-14

Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo Sveikatos reikalų komiteto Psichikos sveikatos pakomitečio pastabas, teikiamas patobulintas Nacionalinės darbotvarkės projekto 1 priedas.

Pasiūlymas: Pakeisti Nacionalinės darbotvarkės projekto 1 priedo 3-iojo įgyvendinimo poveikio rodiklio reikšmes:

Lietuvos gyventojų, per paskutinius 12 mėn. vartojusių narkotines ir psichotropines medžiagas, dalis (proc.)

4,5*

(2021 m.)

~~4,5~~4,0

~~4,5~~

3,8

~~4,5~~

3,6

Narkotikų, tabako ir

alkoholio kontrolės

departamentas (Psichoaktyviųjų

medžiagų vartojimo paplitimo

Lietuvoje tyrimas)

Pritarti

8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: M. Danielė, L. Slušnys.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas Seimo nutarimo projektas.

Komiteto pirmininkas Antanas Matulas

Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėjas Egidijus Jankauskas