LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

KAIMO REIKALŲ KOMITETAS

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGŲ ĮSTATYMO NR. XIII-2166

2, 16, 20, 21, 22, 24, 25, 28, 31, 35, 36, 37, 40, 42, 43, 46, 48, 49, 53, 60, 65, 66, 67, 73, 74, 75, 79, 80, 92, 93, 94, 98, 99, 100, 104, 106, 108, 124, 134, 139 STRAIPSNIŲ IR V SKYRIAUS ŠEŠTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-3761

2024-11-06 Nr. 110-P-34

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Viktoras Pranckietis – Komiteto pirmininkas, Vidmantas Kanopa – Komiteto pirmininko pavaduotojas, Komiteto nariai: Jonas Gudauskas, Vigilijus Jukna, Kęstutis Mažeika, Sergejus Jovaiša.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-05-16	1 (2)	5 (43)		Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Projekto 1 straipsnio 5 dalimi keičiamo Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 54 dalyje vietoj įstatymo pavadinimo „Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme“ įrašytinas įstatymo pavadinimas „Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme“.	Pritarti.
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-05-16	3 (20)		(1d)	2. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 punkto d papunkčiu nustatoma nauja geležinkelio kelių ir jų įrenginių - geležinkelių paslaugų įrenginiams priskiriamų geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zona. Atkreiptinas dėmesys, kad Želdynų įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nustatyta Susisiekimo ministerijos kompetencija želdynų ir želdinių valdymo srityje, o 14 straipsnio 6 dalyje reglamentuojama želdinių priežiūra ir tvarkymas atskirose geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonose. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar, siekiant įstatymų nuostatų tarpusavio suderinamumo, kartu su teikiamu projektu nereikėtų teikti ir Želdynų įstatymo nuostatų pakeitimo, pavyzdžiui, jo 14 straipsnio 6 dalyje nustatant, koks subjektas būtų atsakingas už želdinius, kurie auga geležinkelių paslaugų įrenginiams priskiriamų geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonose, saugojimą ir tvarkymą.	Pritarti.
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-05-16	7 (25)	2 (2)	(14)	3. Projekto 7 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 25 straipsnio 2 dalies 14 punkte prieš žodį „grimzlės“ įrašytinas žodis „priemonės“.	Pritarti.
4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-05-16	10 (35)	(3)		4. Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 35 straipsnio 3 punktu nustatoma nauja naftos ir naftos produktų įrenginių – naftos perdirbimo įrenginių, su jais susijusių įrenginių ir (ar) statinių apsaugos zona. Iš keičiamo įstatymo ir projekto nuostatų nėra aišku, kokios specialiosios žemės naudojimo sąlygos būtų taikomos šioje naujoje apsaugos zonoje, nes keičiamo įstatymo 37 straipsnyje yra nustatomos tik specialiosios žemės naudojimo sąlygos, taikomos naftos ir naftos produktų talpyklų ir skystųjų degalų kolonėlių apsaugos zonose. Svarstytina, ar projekto 12 straipsniu nereikėtų atitinkamai tikslinti keičiamo įstatymo 37 straipsnio, jame nustatant specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, taikomas naftos perdirbimo įrenginių, su jais susijusių įrenginių ir (ar) statinių apsaugos zonoje. Jeigu šioje apsaugos zonoje būtų taikomos tokios pačios specialiosios žemės naudojimo sąlygos kaip ir specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatytos naftos ir naftos produktų talpyklų ir skystųjų degalų kolonėlių apsaugos zonose, tai tokiu atveju projekto 12 straipsniu reikėtų tikslinti tik keičiamo įstatymo 37 straipsnio nuostatas iki dvitaškio.	Pritarti.
5.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-05-16	14 (42)	(3)		5. Projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje vietoj galiojusios formuluotės „magistralinių vamzdynų“ įrašius formuluotę „vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo vamzdynų“, tampa neaiškios keičiamo įstatymo 41 straipsnio 3 punkto ir 43 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatos, kuriose vartojama formuluotė „magistralinių vamzdynų“ (jos projektu nėra keičiamos). Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto nuostatas ir minėtas keičiamo įstatymo nuostatas patikslinti, vartojant jose vienodas formuluotes (galbūt, būtų tinkama formuluotė „vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo magistraliniai vamzdynai“).	Pritarti.
6.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-05-16	17 (48) 17 (48) 17 (48)	(1) (1) (4)	(1,2), (1),	6. Iš projekto 17 straipsniu keičiamo įstatymo 48 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkto nuostatų nėra aišku, koks būtų antžeminių šilumos perdavimo tinklų apsaugos zonos dydis, kai šilumos perdavimo tinklų skersmuo būtų lygus 250 milimetrų. Svarstytina, ar projekto 17 straipsniu keičiamo įstatymo 48 straipsnio 1 dalies 2 punkte vietoj formuluotės „didesnis kaip 250 milimetrų“ nereikėtų įrašyti formuluotę „250 milimetrų ir didesnis“. Be to, iš šių projekto nuostatų nėra aišku, kaip yra suprantamas sąvokos „šilumos tinklų skersmuo“ turinys. Siekiant aiškumo, projekto nuostatos tikslintinos. Analogiško turinio pastabos taikytinos ir projekto 17 straipsniu keičiamo įstatymo 48 straipsnio 4 daliai.	Pritarti.
7.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-05-16	17 (48)	(4)		7. Projekto 17 straipsniu keičiamo įstatymo 48 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti „praeinamųjų kolektorių apsaugos zonos“ dydį, tačiau šios projekto nuostatos nėra aiškios santykyje su keičiamo įstatymo 47 straipsnio nuostatomis, kuriose „praeinamųjų kolektorių apsaugos zona“ nėra nurodyta. Siekiant aiškumo, siūlytina tikslinti projekto nuostatas.	Pritarti.
8.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-05-16	23 (66)	(3,4)		8. Siekiant suderinti straipsnyje vartojamas formuluotes, projekto 23 straipsniu keičiamo įstatymo 66 straipsnio 3 ir 4 dalyse vietoj formuluotės „rezervato buferinės zonos apsaugą atsakingos institucijos“ įrašytina formuluotė „rezervato buferinės apsaugos zonos apsaugą atsakingos institucijos“ (tokia formuluotė vartojama projekto 23 straipsniu keičiamo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 6 punkte).	Pritarti.
9.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-05-16	24 (67)	(1)	(8c)	9. Projekto 24 straipsniu keičiamo įstatymo 67 straipsnio 1 dalies 8 punkto c papunktyje vietoj formuluotės „savivaldybės vykdomosios institucijos arba jos įgalioto savivaldybės administratoriaus direktoriaus“ įrašytina formuluotė „savivaldybės mero ar jo įgalioto savivaldybės administracijos direktoriaus“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 34 straipsniu keičiamo įstatymo 99 straipsnio 10 punkto e papunkčiui. Be to, siekiant suvienodinti įstatyme vartojamas formuluotes, projektu siūlytina tikslinti ir keičiamo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 18 punkto c papunktį, 84 straipsnio 2 dalies 15 punkto c papunktį bei 86 straipsnio 2 dalies 15 punkto d papunktį, kurių analogiškose nuostatose nustatyta, kad leidimus išduoda savivaldybės vykdomoji institucija.	Pritarti.
10.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-05-16.	32 (94)		(2)	10. Projekto 32 straipsniu keičiamo įstatymo 94 straipsnio 2 punkte vietoj žodžio „bendro“ įrašytinas žodis „bendrojo“.	Pritarti
11.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-05-16	33 (98)		(1)	11. Projekto 33 straipsniu keičiamo įstatymo 98 straipsnio 1 punkto nuostatos toje apimtyje, kurioje vartojama formuluotė „nustatyta tvarka“, tikslintinos, nurodant subjektą, kuris nustato atitinkamą tvarką arba teisės aktą, kuriame ta tvarka nustatyta.	Pritarti.
12.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-05-16	34 (99)		(4)	12. Projekto 34 straipsniu keičiamo įstatymo 99 straipsnio 4 punkto nuostatose nėra aiškus formuluotės „duomenų apie jų panaudojimą“ turinys. Siekiant aiškumo, reikėtų įvardinti objektą (-us), kurio (-ių) panaudojimas turimas omenyje.	Pritarti.
13.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-05-16	34 (99)		(8)	13. Projekto 34 straipsniu keičiamo įstatymo 99 straipsnio 8 punkte vartojamos formuluotės „kaimų kompaktiškai užstatytose teritorijose“ ir „kompaktiškai užstatytų teritorijų“. Pastaroji formuluotė šių projekto nuostatų kontekste nėra aiški, nes neaišku, kaip taikant įstatymą, būtų suprantamas ir aiškinamas jos turinys: ar kaip tik kaimų kompaktiškai užstatytos teritorijos, ar ši nuostata apimtų ir miestus bei miestelius. Siekiant aiškumo, projekto nuostatos tikslintinos.	Pritarti.
14.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-05-16	35 (100)		(3)	14. Projekto 35 straipsniu keičiamo įstatymo 100 straipsnio 3 punkte žodis „kitas“ brauktinas kaip perteklinis.	Pritarti.
15.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-05-16	35 (100)		(4)	15. Atsižvelgiant į Miškų įstatymo 2 straipsnio 2 ir 26 dalyse apibrėžtas sąvokas, projekto 35 straipsniu keičiamo įstatymo 100 straipsnio 4 punkte prieš žodžius „miško kirtimus“ įrašytinas žodis „pagrindinius“.	Pritarti.
16.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-05-16	35 (35)		(6b)	16. Siekiant suvienodinti įstatyme vartojamas formuluotes, projekto 35 straipsniu keičiamo įstatymo 35 straipsnio 6 punkto b papunktyje prieš žodžius „pakrantės apsaugos juostoje“ įrašytini žodžiai „paviršinių vandens telkinių“.	Pritarti.
17.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-05-16	42		3	17. Projekto 42 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pradėti ir nebaigti rengti teritorijų planavimo dokumentai, žemės valdos projektai, Vyriausybės ar Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka tvirtinami planai, žemėlapiai ir (ar) schemos (nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto), statinių ar kitos veiklos projektai turi atitikti šio įstatymo reikalavimus”. Taigi, pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą teritorijų planavimo dokumentai, žemės valdų projektai, atitinkami planai, žemėlapiai ar schemos, statinių projektai ir kiti veiklos dokumentai būtų baigiami rengti pagal teisinį reguliavimą, kuris įsigaliotų jau pradėjus rengti tokius dokumentus, bei būtų taikomas dokumentų rengimui nepriklausomai nuo jų rengimo stadijos. Pažymėtina, kad gali būti situacijų, kai tokie dokumentai būtų praktiškai baigti rengti, o asmenys, užsakę tokių dokumentų parengimą, pavyzdžiui, detaliųjų planų, statinių projektų ir panašiai, gali būti patyrę atitinkamas išlaidas bei juos turėtų rengti iš naujo arba pakeisti, suderinant su nauju teisiniu reguliavimu. Be to, galimi atvejai, kai dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo tokių dokumentų rengimo asmenys užbaigti negalėtų. Konstitucinis Teismas aiškindamas teisėtų lūkesčių apsaugos principą ne kartą pažymėjo, kad darant esminius galiojančio teisinio reguliavimo pakeitimus, lemiančius asmenų teisinei padėčiai nepalankius padarinius, gali būti reikalinga numatyti ir tam tikrą pereinamąjį teisinį reguliavimą. Asmenų, kuriems taikytinas naujas teisinis reguliavimas, teisinė padėtis pereinamosiomis nuostatomis turėtų būti sureguliuota taip, kad jiems būtų suteikta pakankamai laiko užbaigti pradėtus veiksmus, kurių ėmėsi ankstesnio teisinio reguliavimo pagrindu, tikėdamiesi, kad jis bus stabilus, ir įgyvendinti pagal ankstesnį teisinį reguliavimą įgytas teises (2013 m. vasario 15 d., 2016 m. sausio 25 d. nutarimai). Be to, Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs ir tai, jog konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams, inter alia tai, kad teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų grįžtamoji galia neleidžiama (lex retro non agit), nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams (lex benignior retro agit) (inter alia 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2013 m. vasario 15 d. nutarimai). Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar, vadovaujantis teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principais, projekto 42 straipsnio 3 dalies nuostatų nereikėtų patikslinti, nustatant, kad atitinkami teritorijų planavimo dokumentai, žemės valdos projektai, įstatymų, Vyriausybės, įstatymų ar Vyriausybės įgaliotos institucijos tvirtinami planai, žemėlapiai ir (ar) schemos (nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto), statinių ar kitos veiklos projektai, turėtų būti baigti rengti pagal jų rengimo pradžioje galiojusį teisinį reguliavimą, o naujo teisinio reguliavimo taikymas būtų nukreiptas į ateitį, t. y. būtų taikomas po įstatymo įsigaliojimo pradėtiems rengti teritorijų planavimo dokumentams, žemės valdos projektams, Vyriausybės ar Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka tvirtinamiems planams, žemėlapiams ir (ar) schemoms (nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto), statinių ar kitos veiklos projektams.	Pritarti.
18.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-05-16	42	4	1,2	18. Pagal projekto 42 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą keičiamo įstatymo 141 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais atliekant poveikio požeminiam vandeniui monitoringą atitinkamai II grupės požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonos 3 -iosios juostos 3a sektoriuje ir III grupės požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonos 3 -iojoje juostoje ir požeminio vandens vandenvietės taršos apribojimo juostoje atitinkamai galėtų būti vykdomos keičiamo įstatymo 106 straipsnio 5 dalyje ir 106 straipsnio 6 dalies 1, 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodytos veiklos. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 30 dalyje nustatyta, kad požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos 3-ioji juosta – už požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos 2-osios juostos esanti matematiškai ar analitiškai apskaičiuoto pločio juosta, kurioje ribojama cheminę taršą galinti sukelti ūkinė veikla. Gi pagal projekto nuostatas požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos 3-iojoje juostoje būtų galima vykdyti 106 straipsnio 5 dalyje nurodytą veiklą, tame tarpe ir gaminti, naudoti ir sandėliuoti pavojingas chemines medžiagas ir preparatus ir panašiai. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas dera su keičiamo įstatymo 2 straipsnio 30 dalimi bei keičiamo 1 straipsnyje nurodytu keičiamo įstatymo tikslu.	Pritarti.
19.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-05-16	42		5	19. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 42 straipsnio 5 dalį tam tikros keičiamo įstatymo nuostatos 2028 m. sausio 1 d. būtų pripažįstamos netekusiomis galios. Atsižvelgiant į teisės technikos reikalavimus, projekto 42 straipsnio 5 dalyje nurodytas keičiamo įstatymo struktūrines dalis reikėtų dėstyti projekto atskiruose straipsniuose ar jų dalyse, kuriose šios nuostatos būtų pripažįstamos netekusiomis galios. Pavyzdys: „25 straipsnis. 69 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusiu galios 69 straipsnio 1 dalies 19 punkto c papunktį. Pripažinti netekusiu galios 69 straipsnio 1 dalies 19 punkto g papunktį.“ Tokiu atveju projekto 42 straipsnyje reikėtų nurodyti tik keičiamo įstatymo straipsnių ar jų dalių įsigaliojimo datą – 2028 m. sausio 1 d. Be to, atitinkamai turėtų būti tikslinama projekto 42 straipsnio 1 dalyje nurodyta išimtis.	Pritarti.
20.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-05-16	42 (100)	5	(6a)	20. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 35 straipsniu keičiamo įstatymo 100 straipsnyje pasikeitė šio straipsnio punktų numeracija. Atsižvelgiant į tai, projekto 42 straipsnio 5 dalyje nurodyta nuoroda „100 straipsnio 4 punkto a papunktis“ yra netiksli. Projektu pagal 19 punkte išdėstytą pastabą reikėtų pripažinti netekusiu galios 100 straipsnio 6 punkto a papunktį.	Pritarti.
21.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-05-16	42	6		21. Projekto 42 straipsnio 6 daliai iš esmės taikoma 19 punkte išdėstyta pastaba. Šiuo atveju projekto 34 straipsnis turėtų būti papildytas antra dalimi, kurioje būtų išdėstyta keičiamo įstatymo 99 straipsnio 7 punkto a papunkčio nauja redakcija, o šios nuostatos vėlesnis įsigaliojimas nustatytas projekto 42 straipsnyje.	Pritarti.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.		Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys		Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.		Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys		Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.		Kazys Rušinskas, 2024-06-10	31 (93)	2 (2), (2¹)		Argumentai: Žmonės Klaipėdos mieste buvusioje tarybinio ūkio teritorijoje prieš 20 metų nusipirko žemės ūkio paskirties žemę o prieš 12 metų žemės paskirtis iš „žemės ūkio paskirties žemės“ buvo pakeista į paskirtį „vienbučių dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos“. Keičiant sklypų paskirtis savivaldybė teritorijų planavimo dokumentais priimdama sprendimą pakeisti esančių sklypų naudojimo paskirtį iš žemės ūkio paskirties į kitą paskirtį (Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) turėjo išspręsti ir klausimus dėl melioracijos įrenginių iškėlimo iš ne žemės ūkio paskirties mūsų sklypo. TO NEBUVO PADARYTA, todėl melioracijos statiniai ir toliau liko savininkams nuosavybės teise esančiuose sklypuose, o atsižvelgiantį nedidelius sklypų plotus, tokiuose miestuose urbanizuotose teritorijose esančiuose ne žemės ūkio paskirties sklypuose yra paliekama DIDŽIULĖ NAŠTĄ disponuoti žemės sklypu, nes pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 93 straipsnio 2 dalį iš sklypo „išimamas“ 10 metrų apsaugos zonos plotas, kuriame neleidžiamos statybos. Miestų urbanizuotose teritorijose yra įrengiami lietaus nuotekų surinkimo sistemos (lietaus kanalizacija), kuri saugo urbanizuotas miestų teritorijas nuo apsėmimo. Pažymėtina, kad Melioracijos įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje aiškiai nustatyta, kad: „Melioruota žemė – žemės sklypas su įrengta ir veikiančia melioracijos sistema bei įgyvendintomis kultūrtechninėmis, agromelioracinėmis ir kitomis priemonėmis, sudarančiomis palankias sąlygas žemdirbystei vystyti.“ Melioracijos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad: „Melioracija – dirvožemio gerinimas hidrotechninėmis, kultūrtechninėmis, agromelioracinėmis ir kitomis priemonėmis siekiant sureguliuoti dirvožemio vandens, šilumos ir oro režimą, sudaryti geresnes sąlygas žemdirbystei, išsaugoti ir padidinti dirvos derlingumą, formuoti racionalią ūkio žemėvaldą.“ Melioracijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad „Melioracijos statiniai – melioracijai naudojami įvairūs statiniai (grioviai, slenksčiai, greitvietės, vandens pralaidos, drenažo rinktuvai ir sausintuvai, siurblinės, tvenkinių žemės užtvankos, pylimai, drėkinimo vamzdynai, šuliniai, vandens nuleistuvai ir kiti).“ Vertinant aukščiau paminėtas Melioracijos įstatymo nuostatas, susidaro paradoksali, neteisėta (prieštaraujanti Melioracijos įstatymo 2 straipsnio 2 ir 6 dalims) ir absurdiška situacija, kai urbanizuotoje miesto teritorijoje žemės sklypas yra skirtas vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybai (nebėra žemės ūkio paskirties), tačiau sklypas net ir pakeitus paskirtį, jis ir toliau pagal Melioracijos įstatymo 2 straipsnio 2 ir 6 dalis yra saugomas kaip žemdirbystei (žemės ūkiui) vystyti skirtas sklypas ir atitinkamai jam taikomi dideli disponavimu sklypu Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 92 ir 93 straipsniuose numatyti apribojimai. Manome, kad urbanizuotose miesto teritorijose ir ne žemės ūkio paskirties žemėje melioracijos statinių apsaugos zona turėtų būti sumažinta iki minimalios leistinos apsaugos zonos (po 2,5 metrus į abi puses nuo drenažo rinktuvo (išskyrus taršos šaltinius)) taip kaip yra nustatytos apsaugos zonos inžineriniams statiniams, o esant savivaldybės administracijos sprendimui ir dar mažesnės apsaugos zonos. Manome, kad šiuolaikinės technikos galimybės leidžia vykdyti pilnos apimties kasimo darbus ir mažesnėje teritorijoje (tam skirtos apsaugos zonos), be to, vykdant kasimo darbus, būtų galima atsižvelgti ir į sklypo specifiką (mažą plotą, sklype įdiegtas lietaus kanalizacijos sistemas ir pan.). Prašau iš esmės persvarstyti keičiamą Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 93 straipsnio pakeitimą, kuris yra nesuderintas su kitais galiojančiais įstatymais ir praktikoje yra absurdiškų situacijų dėl šios 93 straipsnio 2 dalies nuostatos taikymo (dėl nuostatos dėl apsaugos zonos po 5 metrus į abi puses nuo drenažo rinktuvo). Pasiūlymas: siūlome Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 93 straipsnio 2 dalį pakeisti ir papildyti nauja 93 straipsnio 2¹ dalimi: „2. Bendrojo naudojimo drenažo rinktuvų apsaugos zona ne urbanizuotose miesto teritorijose ir žemės ūkio paskirties žemėje – žemės juosta išilgai drenažo rinktuvo, kurios ribos yra po 15 metrų į abi puses nuo rinktuvo ašies. Tiksliai nustačius (atsikasus) drenažo rinktuvo buvimo vietą ir suderinus su savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotu savivaldybės administracijos atstovu, – po 5 metrus į abi puses nuo drenažo rinktuvo (išskyrus taršos šaltinius). 2¹. Urbanizuotoje miesto teritorijoje ir ne žemės ūkio paskirties žemėje bendrojo naudojimo drenažo rinktuvų apsaugos zona – po 2,5 metrus į abi puses nuo drenažo rinktuvo (išskyrus taršos šaltinius). Atsižvelgiant į žemės sklypo ypatumus teritorijoje ir žemės sklypo savininko įrengtus inžinerinius įrenginius ir suderinus su savivaldybės administracija, – po 1 metrą į abi puses nuo drenažo rinktuvo (išskyrus taršos šaltinius)."		Atsižvelgti.
2.		LR žemės ūkio rūmai, 2024-06-11	*			1) Nekvestionuojame Projekto reikalingumo, tačiau manome, kad Projekte įtvirtinti papildomi apribojimai ir suvaržymai, kuriems nebuvo atliktas administracinės naštos ūkio subjektams (įskaitant ūkininkams ir žemės ūkio įmonėms, žemės ir miško savininkams) įvertinimas. Konstitucinis Teismas ne kartą konstatavo, kad specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos nustato daugiau suvaržymų nei numatyta įstatymuose, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad Projekte suvaržymų ir apribojimų ratas dar labiau išplėstas. Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 24 str 2 dalimi, siūlome papildomai išanalizuoti ir tinkamai įvertinti visų kategorijų ūkio subjektų, įskaitant ir ūkininkų, žemės ūkio įmonių, miško ir žemės savininkų administracinę naštą, kurią jie neabejotinai patirs įgyvendinant šio Projekto nuostatas.		Pritarti.
3.		LR žemės ūkio rūmai, 2024-06-11	*			2) Projekte nėra detalizuota, kokia vertė bus laikoma kompensavimo pagrindu, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniu, kuriame įtvirtinta, kad už nuosavybę privalo būti numatytas teisingas atlyginimas bei siekiant įtvirtinti pilną žemės ar miško savininko patiriamų pradarimų kompensavimą, siūlome Projekte aiškiai apibrėžti, kad kompensacijos pagrindas yra rinkos vertė, kuri nustatyta atliekant individualų vertinimą, o jeigu toks vertinimas nebuvo atliktas – tik esant žemės sklypo savininko sutikimui kompensavimo pagrindu galėtų būti vidutinė žemės rinkos vertė.		Pritarti.
4.		LR žemės ūkio rūmai, 2024-06-11	1 (2)	2 (23)		3) Siūlome aiškiau/detaliau apibrėžti Projekte nurodytą sąvoką „Natūralios pievos ir ganyklos“, nustatant kokie augalai gali būti priskiriami natūraliems laukiniais augalams, kiek metų žolynai negali būti ariami, persėjami.		Nepritarti.	Tai ne įstatymo, o poįstatyminių teisės aktų reguliavimo dalykas.
5.		LR žemės ūkio rūmai, 2024-06-11	34 (99)	(13)		4) Projekto 34 straipsnyje (siūlomam keisti 99 straipsniui) nurodyta, kad paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama „<...>„arti statesniuose kaip 15 laipsnių šlaituose ir mažesniu negu 1 metro atstumu nuo tokių šlaitų viršutinės briaunos <...>“. Atkreiptinas dėmesys, kad į apsaugos zonas patenka dideli ariamosios žemės plotai, todėl toks reguliavimas yra nepagrįstai per didelis, viršijantis žemės ūkio subjektams taikomus bazinius geros agrarinės būklės ir aplinkosaugos reikalavimus bei žalingas žemdirbiams, kadangi tokiu atveju jiems tektų keisti žemės dirbimo būdą arba jo atsisakyti išvis.		Pritarti.
6.	Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija, 2024-06-11		35 (100)		(4)		Argumentai: Perteklinis papildomas reikalavimas. Įvedamas draudimas, kurio iki šiol nebuvo. Galima būtų sutikti dėl įprastų plynųjų kirtimų, tačiau atvejinai ir sanitariniai kirtimai turi būti leidžiami, kaip ir šiuo metu. Pasiūlymas: 44 straipsnis. 100 straipsnio pakeitimas Pakeisti 100 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „100 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose Paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose draudžiama: 4) vykdyti plynuosius ~~ir atvejinius~~ pagrindinius miško kirtimus (išskyrus sanitarinius);	Nesvarstyta	Ne KRK kompetencija
7.	Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (LŽŪBA), 2024-06-11		*				LR specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas pastaruoju metu buvo svarstomas „n“ kartų (šiemet – 3 kartus, pernai metų rudens sesijoje – 6 kartus), vis apeliuojant į visuomenės suinteresuotumą ir ūkio subjektų interesus dėl biologinės įvairovės išsaugojimo. Iš esmės tai – ūkinės veiklos reguliavimas draudimais ir pan. Priešingai, projektų rengėjai iš ministerijų turėtų daugiau dėmesio ir energijos skirti gamybos atlaisvinimui nuo apribojimų ir suvaržymų, siekti, kad būtų sumažinta biurokratinė našta verslui, o didinama gamyba (kartu ir įplaukos į šalies biudžetą). Nustatant papildomus apribojimus, turi būti atsižvelgiama į pramonėje ir žemės ūkyje diegiamas tvarumą didinančias technologijas. Prašome Komiteto tai vertinti kaip vengimą įsiklausyti į Europos Komisijos raginimą atlaisvinti verslą nuo perteklinių ribojimų ir Įstatymo projekto svarstymą atidėti iki kol bus pateikta mažinanti suvaržymus verslui nauja viso Įstatymo redakcija.	Pritarti.
8.	Lietuvos pramonininkų konfederacija, 2024-06-13		37 (106)	(5)	(1)		Lietuvos pramonininkų konfederacija (toliau - LPK) - didžiausia Lietuvoje skėtinė verslo asociacija, vienijanti ir atstovaujanti 55 šakines ir 7 regionines asociacijas bei 25 neasocijuotus narius visose lietuvišką produkciją gaminančiose pagrindinėse pramonės šakose - susipažino su LR Seime registruotu Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų jstatymo Nr. Xlll-2166 (toliau - Įstatymas) 2, 16, 20, 21, 22, 24, 25, 28, 31, 35, 36, 37, 40, 42, 43, 46, 48, 49, 53, 60, 65, 66, 67, 73, 74, 75, 79, 80, 92, 93, 94, 98, 99, 100, 104, 106, 108, 124, 134, 139 straipsnių ir V skyriaus šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-3761 (toliau - Projektas) ir teikia pastabas dėl Projekto 37 straipsnio, kuriuo keičiamas įstatymo 106 straipsnio 5 dalies 1 punktas. PASIŪLYMAS (1): pakeisti Projekto 37 straipsnį, kuriuo keičiamas Įstatymo 106 straipsnio 5 dalies 1 punktas, šio punkto b) papunktį išdėstant taip: 37 straipsnis. 106 straipsnio pakeitimas Pakeisti 106 straipsnio 5 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) gaminti, naudoti ir sandėliuoti pavojingąsias chemines medžiagas ir cheminius mišinius, išskyrus: a) naudoti ir sandėliuoti chemines medžiagas ir cheminius mišinius, skirtus geriamajam vandeniui ruošti; b) naudoti ir sandėliuoti dėl fizinių pavojų klasifikuojamas chemines medžiagas ir cheminius mišinius, naudojamus krašto apsaugos tikslais ar šaldymo ir (ar) oro kondicionavimo įrangoje, šilumos siurbliuose, gaisro gesinimo ir priešgaisrinės saugos įrangoje bei priemonėse, elektros įtampos skirstomuosiuose įrenginiuose, elektros energijos generatoriuose;" Pasiūlymo (1) argumentai: 1.1. Kadangi gaisro gesinimas neapima priešgaisrinės saugos, kuriai keliami itin griežti reikalavimai ir kuri yra skirta gaisro prevencijai, todėl siūlytina jrangos ir priemonių sąrašą, kuriame gali būti naudojamos pavojingosios cheminės medžiagos ir cheminiai mišiniai, papildyti priešgaisrinės saugos įranga ir priemonėmis, įskaitant ir elektros generatorius, kurie yra būtini užtikrinant nepertraukiamą priešgaisrinės saugos įrangos funkcionavimą dingus elektrai ar ją atjungus. 1.2. Pavojingosios cheminės medžiagos ir cheminiai mišiniai, kurios yra naudojamos įstatymo 106 straipsnio 5 dalies 1 punkto (b) papunkčio pakeitimo projekte nurodytoje įrangoje ir priemonėse, klasifikuojamos ne tik dėl fizinių pavojų, tačiau didelė dalis tokių medžiagų klasifikuojama ir dėl pavojingumo sveikatai ir (arba) aplinkai. Pavyzdžiui: • gaisro gesinimo ir priešgaisrinės saugos įrangos bei priemonių - sprinklerinių sistemų, hidrantų, vidinių čiaupų, rūko sistemų, siurblių - darbui reikalingas dyzelinis kuras, kuris klasifikuojamas ne tik dėl fizinių pavojų (degus ir sprogus), tačiau ir dėl pavojaus sveikatai, toksiškumo vandens organizmams; • elektros transformatoriuose naudojimai tepalai ir alyvos yra klasifikuojamos dėl pavojaus sveikatai ir aplinkai; • šildymo sistemose naudojamas glikolis klasifikuojamas dėl pavojų sveikatai. Dėl aukščiau nurodytų argumentų, siūlytina išplėsti įstatymo 106 straipsnio 5 dalies 1 punkto (b) papunktyje nurodytoje įrangoje ir priemonėse leistinų naudoti cheminių medžiagų ir cheminių mišinių apimtį, jos neribojant vien tiktom is medžiagomis ir mišiniais, kurie klasifikuojami dėl fizinių pavojų. PASIŪLYMAS (2): papildyti Projekto 37 straipsnį, kuriuo keičiamas įstatymo 106 straipsnio 5 dalies 1 punktas, nauju c) papunkčiu: 37 straipsnis. 106 straipsnio pakeitimas Pakeisti 106 straipsnio 5 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) gaminti, naudoti ir sandėliuoti pavojingąsias chemines medžiagas ir cheminius mišinius, išskyrus: a) naudoti ir sandėliuoti chemines medžiagas ir cheminius mišinius, skirtus geriamajam vandeniui ruošti; b) naudoti ir sandėliuoti dėl fizinių pavojų klasifikuojamas chemines medžiagas ir cheminius mišinius, naudojamus krašto apsaugos tikslais ar šaldymo ir (ar) oro kondicionavimo įrangoje, šilumos siurbliuose, gaisro gesinimo įrangoje, elektros įtampos skirstomuosiuose įrenginiuose; c) naudoti skystuosius degalus ir suskystintas naftos dujas transporto priemonių ir kitos technikos vidaus degimo varikliuose;" Pasiūlymo (2) argumentai: Siūlomu papildymu būtų išsprendžiamas diskusinis klausimas dėl skystaisiais degalais ir dujomis varomų transporto priemonių ir kitos technikos buvimo ir jos naudojimo vandenvietės apsaugos zonoje toliau (toliau - VAZ), dėl kurio nėra vieningos nuomonės. Akivaizdi realybė yra tokia, kad VAZ teritorijoje kursuoja autobusai, vyksta krovinių pristatymai, vykdomi kelių tiesimo ir kiti statybos darbai, veikia žvyro karjerai, prižiūrimos teritorijos bei vykdomos įvairios kitos ūkinės veiklos, kurioms naudojamos technikos darbui yra būtini ir faktiškai naudojami skystieji degalai ar dujos. Statybos darbų neįmanoma būtų vykdyti be tokios technikos kaip kranai, ekskavatoriai ar keltuvai, prekybos, sandėliavimo, pramonės ir logistikos įmonių kasdieninė veikla neįsivaizduojama be krautuvų ar keltuvų, teritorijos priežiūros darbus vykdantys subjektai naudoja žoliapjoves, tiesiant ir remontuojant kelius ir gatves, naudojamos įvairios specializuotos transporto priemonės ir technika. Visos paminėtos veiklos bei eilė kitų kasdieninio gyvenimo ir ūkinės veiklos operacijų būtų negalimos (neįmanomos) nenaudojant suskystintų degalų ir (ar) naftos dujų. Dėl šios priežasties ir siekiant išvengti netinkamo galiojančio įstatymo interpretavimo, yra būtina labai aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinti, kad draudimas gaminti, naudoti ir sandėliuoti pavojingąsias chemines medžiagas ir cheminius mišinius nėra taikomas skystųjų degalų ir suskystintų naftos dujų naudojimui transporto priemonių ir kitos technikos vidaus degimo varikliuose.	Nesvarstyta	Ne KRK kompetencija.
9.	Pagirių bendruomenė „Medeina“, 2024-06-14		37 (106)	(5)			*1.1. SŽNSĮ 106 str. 5 d. formuluotė grąžintina iš ankstesnio projekto* Bendruomenei nerimą kelia nuolatinis bandymas sumažinti Pagirių vandenvietės apsaugos zoną (toliau – VAZ) arba liberalizuoti ūkinę veiklą VAZ teritorijose. Atkreipiame dėmesį, kad prokuratūros dėka vieną kartą jau buvo apgintas viešasis interesas ir užkirstas kelias Pagirių vandenvietės šiaurinio bloko išteklių apsaugos panaikinimui (vandenvietės apsaugos zonos sumažinimui), tačiau privačių asmenų interesai niekur nedingo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023-05-23 sprendimu administracinėje byloje Nr. eA70-520/2023 patenkino Vilniaus apygardos prokuratūros pareiškimą bei panaikino Lietuvos geologijos tarnybos įsakymą, kuriuo buvo panaikinta Pagirių vandenvietės šiaurinio bloko išteklių registracija žemės gelmių registre, kaip neteisėtą. Teismas sprendimu aiškiai nustatė, kieno interesais buvo siekiama Pagirių VAZ sumažinimo: „Teisėjų kolegija akcentuoja, kad šiame įsakyme nurodytos teisės aktų nuostatos nepatvirtina Tarnybos kompetencijos pakeisti (išbraukti dalį) jau aprobuotų išžvalgytų naudingųjų iškasenų, požeminio vandens ir kitus žemės gelmių išteklių, įregistruotų Žemės gelmių registre, dėl to, kad privačiam subjektui UAB „Homanit Lietuva“, kuris siekia vykdyti ūkinę veiklą, reikalinga, jog būtų atsisakyta Vandenvietės šiaurinio bloko ir sumažintas VAZ“ (teismo sprendimo 83 p.). Visas šis ginčas dėl VAZ (plačiąja prasme) kyla dėl to, jog vadovaujantis šiuo metu galiojančio SŽNSĮ 106 str. įtvirtintu reglamentavimu VAZ teritorijos 3a sektoriuje, į kurį ir patenka UAB „Homanit Lietuva“ statoma gamykla, draudžiama naudoti pavojingas chemines medžiagas ir mišinius, kas būtent ir trukdo gamyklos veiklai. Tarptautinis Homanit koncernas valdo analogiškas gamyklas Vokietijoje ir Lenkijoje, kuriose yra naudojamos pavojingos cheminės medžiagos ir mišiniai. Tad aukščiau aprašytas ir prokuratūros bei LVAT užkardytas VAZ mažinimas ir buvo bandomas atlikti tam, kad būtų „atrištos rankos“ VAZ teritorijoje (gamykloje) naudoti pavojingas chemines medžiagas ir mišinius. Aukščiau aptarta administracinė byla atskleidė nepakankamas valstybės pastangas saugant gėlo požeminio vandens, kurio Žemėje jau trūksta ir toks trūkumas tik dar labiau didės ateityje, taip pat atskleidė ir atsainų valstybės institucijų požiūrį į būtinybę saugoti tokius išteklius. Aptarta byla „pabudino“ valstybės institucijas bei leido suprasti, kad VAZ teritorijos turi būti saugomos griežčiau ir atsakingiau. Tokią išvadą Bendruomenė daro iš to, kad 2023 m. buvo paskelbtas SŽNSĮ pakeitimo įstatymo projektas, į kurį buvo įtraukti ir 106 str. pakeitimai. Pagal šį projektą turėjo būti pakeistas, be kita ko, 106 str. 5 d. 1 p., detaliau ir aiškiau, o kartu ir griežčiau sureglamentuojantis cheminių medžiagų ir mišinių naudojimą VAZ teritorijoje, kartu numatant ir tam tikras išimtis. Konkrečiai buvo siūlomas toks SŽNSĮ 106 str. 5 d. 1 p. pakeitimas: „1. Pakeisti 106 straipsnio 5 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) gaminti, naudoti ir sandėliuoti: pavojingas chemines medžiagas ir preparatus, išskyrus naudojamus geriamajam vandeniui ruošti a) chemines medžiagas, atskiras ir (ar) esančias cheminių mišinių sudėtyje, kurios pagal 2008 m. gruodžio 16 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiančio ir panaikinančio direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006, I priedo kriterijus klasifikuojamos dėl ūmaus ir specifinio toksiškumo, mutageninio poveikio lytinėms ląstelėms, kancerogeniškumo, toksinio poveikio reprodukcijai, pavojingumo vandens aplinkai – ūmaus (trumpalaikio) ir (arba) ilgalaikio (lėtinio) pavojaus vandens organizmams, endokrininės sistemos ardymo, patvarumo, bioakumuliacijos ir toksiškumo arba didelio patvarumo ir didelės bioakumuliacijos, patvarumo, mobilumo ir toksiškumo arba didelio patvarumo ir didelio mobilumo, išskyrus naudojamą geriamajam vandeniui ruošti; b) 100 kilogramų ir daugiau per metus cheminių medžiagų ir cheminių mišinių, kurie pagal Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 I priedo kriterijus klasifikuojami dėl fizinių pavojų, išskyrus naudojamus geriamajam vandeniui ruošti, krašto apsaugos tikslais ar šaldymo ir (ar) oro kondicionavimo įrangoje, šilumos siurbliuose, gaisro gesinimo įrangoje, elektros įtampos skirstomuosiuose įrenginiuose“. Toks siūlytas pakeitimas buvo logiškas, kadangi maksimaliai užtikrina požeminio gėlo vandens apsaugą. Pažymėtina, kad pavojų požeminio vandens ištekliams kelia ne tik grynos pavojingos cheminės medžiagos, bet ir cheminiuose mišiniuose, kurie neklasifikuojami kaip pavojingi, esančios pavojingos cheminės medžiagos. Dėl sąlyginai nedidelės pavojingų cheminių medžiagų koncentracijos mišinys gali būti neklasifikuojamas kaip pavojingas, tačiau tokio mišinio naudojimas dideliais kiekiais gali nulemti, jog VAZ teritorijoje bus sandėliuojama ir sunaudojama ištisos tonos pavojingų cheminių medžiagų, esančių formaliai nepavojinguose cheminiuose mišiniuose. Akivaizdu, kad tokia situacija sukeltų realų pavojų požeminio gėlo vandens ištekliams. Niekas pastabų dėl aukščiau nurodytų 2023 m. siūlytų SŽNSĮ 106 str. 5 d. 1 p. pakeitimų nepateikė, tačiau dabartiniame projekte nebeliko 2023 m. projekto formuluočių. Atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes Bendruomenė siūlo SŽNSĮ 106 str. 5 d. 1 p. pakeisti pagal aukščiau nurodytą formuluotę, kuri buvo įtraukta į SŽNSĮ pakeitimo projektą 2023 metais. *1.2. Dėl 106 str. 5 d. 1 p. b) papunkčio formuluotės patikslinimo* Tuo atveju, jei neketinama svarstyti Bendruomenės pasiūlymo ar jam būtų nepritarta, Bendruomenė pateikia papildomas pastabas dėl šiuo metu siūlomos formuluotės. Projekte nurodyta, kad 106 str. 5 d. 1 p. b) papunktyje būtų įtvirtinta tokia išimtis: „naudoti ir sandėliuoti dėl fizinių pavojų klasifikuojamas chemines medžiagas ir cheminius mišinius, naudojamus krašto apsaugos tikslais ar šaldymo ir (ar) oro kondicionavimo įrangoje, šilumos siurbliuose, gaisro gesinimo įrangoje, elektros įtampos skirstomuosiuose įrenginiuose“. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, jog „Jei cheminės medžiagos ir mišiniai būtų klasifikuojami ne tik dėl fizinio, tačiau ir dėl kitų pavojų, jiems draudimo išimtis nebūtų netaikoma“. Vis dėlto šiuo metu siūloma 106 str. 5 d. 1 p. b) papunkčio formuluotė nėra iki galo tiksli ir gali ateityje sukelti ginčus, kaip ji turi būti interpretuojama – ar ji taikoma cheminėms medžiagoms ir mišiniams, kurie klasifikuojami „tik“ dėl fizinių pavojų, ar ji taikoma taip pat ir cheminėms medžiagoms ir mišiniams, kurie klasifikuojami „ir“ dėl fizinių pavojų. Siekiant išvengti tokių dviprasmybių Bendruomenė siūlo įtraukti žodį „tik“ ir 106 str. 5 d. 1 p. b) papunktį formuluoti taip: „naudoti ir sandėliuoti tik dėl fizinių pavojų klasifikuojamas chemines medžiagas ir cheminius mišinius, naudojamus krašto apsaugos tikslais ar šaldymo ir (ar) oro kondicionavimo įrangoje, šilumos siurbliuose, gaisro gesinimo įrangoje, elektros įtampos skirstomuosiuose įrenginiuose“. *1.3. Dėl cheminių medžiagų ir mišinių naudojimo elektros įtampos skirstomuosiuose įrenginiuose* Bendruomenei kelia klausimų 106 str. 5 d. 1 p. pakeitimo formuluotė, kuri numato išimtį dėl pavojingų cheminių medžiagų ir mišinių naudojimo elektros įtampos skirstomuosiuose įrenginiuose. Kiek su šios įrangos naudojimu yra susipažinusi Bendruomenė ir kiek yra žinoma iš ESO gautos informacijos, elektros įtampos skirstomuosiuose įrenginiuose yra naudojama alyva, kuri nėra klasifikuojama kaip pavojinga cheminė medžiaga. Taip pat elektros įtampos skirstomuosiuose įrenginiuose yra naudojamos SF6 dujos, tačiau Europos Sąjungos teisės aktai numato, kad jų naudojimas bus netrukus uždraustas, tad 106 str. betikslis pakeitimas įtraukiant išimtį dėl pavojingų cheminių medžiagų ir mišinių naudojimo elektros įtampos skirstomuosiuose įrenginiuose kelia pagrįstų abejonių. Papildomai Bendruomenė nori atkreipti dėmesį, kad Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje (18 p.) nurodyta, kad Įstatymo 106 str. 5 d. siūlomi pakeitimai prieštarauja Įstatymo 2 str. 30 d. įtvirtintam reguliavimui. 2. DĖL PROJEKTO 42 STR. 4 D. FORMULUOTĖS SŽNSĮ pakeitimo projekto 42 str. 4 d. siūloma numatyti, jog „Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 141 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais, kai iki Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo įsigaliojimo dienos požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonos nenustatytos ir neįrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, Vyriausybės ar Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka tvirtinamuose planuose, žemėlapiuose ir (ar) schemose nustatytose požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonose atliekant poveikio požeminiam vandeniui monitoringą gali būti vykdomos šios veiklos, kurioms išduoti statybą leidžiantys dokumentai, projektai, kuriems įstatymų nustatytais atvejais tokie dokumentai neišduodami, suderinti ir ši veikla vykdyta iki 2024 m. lapkričio 1 d.: “. Tokia formuluotė yra netiksli ir sudaro sąlygas vykdyti veiklą VAZ teritorijoje net ir po VAZ nustatymo ir įrašymo Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre. Pagal siūlomą formuluotę gali susidaryti tokia situacija, jog VAZ bus nustatyta Vyriausybės ar Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka tvirtinamuose planuose, žemėlapiuose ir (ar) schemose bei įrašyta į kadastrą ir registrą, tačiau ūkio subjektui laikotarpiu tarp šio fakto atsiradimo ir 2024 m. lapkričio 1 d. gavus statybą leidžiantį dokumentą/suderinus projektą bei pradėjus veiklą, kurioje naudojamos pavojingos cheminės medžiagos ir mišiniai, toks asmuo galėtų ją tęsti ir po 2024 m. lapkričio 1 d. Akivaizdu, kad statybą leidžiančio dokumento gavimo metu, t.y. iki veiklos pradžios, asmuo jau žinotų apie ūkinės veiklos ribojimus, tačiau siūloma formuluotė sudarytų sąlygas tokią ūkinę veiklą pradėti nepaisant žinojimo fakto. Dėl to SŽNSĮ pakeitimo projekto 42 str. 4 d. formuluotė koreguotina taip: „Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 141 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais, kai iki Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo įsigaliojimo dienos požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonos nenustatytos ir neįrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, Vyriausybės ar Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka tvirtinamuose planuose, žemėlapiuose ir (ar) schemose nustatytose požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonose atliekant poveikio požeminiam vandeniui monitoringą gali būti vykdomos šios veiklos, kurioms išduoti statybą leidžiantys dokumentai, projektai, kuriems įstatymų nustatytais atvejais tokie dokumentai neišduodami, suderinti ir ši veikla vykdyta iki ~~2024 m. lapkričio 1 d.~~ požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonos nustatymo ir įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, bet ne vėliau kaip iki 2024 m. lapkričio 1 d.: “.	Nesvarstyta.	Ne KRK kompetencija.
10.	Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija, 2024-06-26		34 (99) 30 (84)	(2)	(7c) N, (17)		Reaguodami į 2024-06-19 LR Aplinkos apsaugos komiteto surengtų klausymų metu pristatytą įstatymo projektą Nr.XIVP-3761 (toliau – įstatymo projektas) ir po to vykusios diskusijos metu iškeltus klausimus, teikiame šiuos siūlymus dėl įstatymo projekto: 1. Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – Seimas) yra priėmęs Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą (Nr.XIV-2350) išdėstydamas įstatymą nauja redakcija, kuri įsigalios 2024 m. liepos 1 d. Šio Saugomų teritorijų įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 3 punktas aiškiai numato sąlygas dėl statybos šlaituose, kurių nuolydis didesnis nei 15 laipsnių. Tačiau svarstomame Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projekte naudojami visai kitokie ribojimai. Tuo tikslu siūlome suvienodinti formuluotes ir taikyti ribojimus, kurie jau yra priimtame Saugomų teritorijų įstatyme. Tuo tikslu siūlome: - Įstatymo 99 straipsnio 7 punktą papildyti c dalimi ir ją išdėstyti sekančiai ,,c) Statesniuose kaip 15 laipsnių natūraliuose šlaituose, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės ir apatinės briaunos leidžiama didinti esamų pastatų tūrius, kai pastatai rekonstruojami laikantis etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįstų reikalavimų, įtvirtintų valstybinių parkų nuostatuose, ir statyti valstybinio parko planavimo schemoje (ribų ir tvarkymo planuose) nustatytose teritorijose numatytus pastatus.“ - Pakeisti Įstatymo 84 straipsnio 2 dalies 17 punktą ir jį išdėstyti sekančiai ,,17) Statesniuose kaip 15 laipsnių natūraliuose šlaituose, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės ir apatinės briaunos leidžiama didinti esamų pastatų tūrius, kai pastatai rekonstruojami laikantis etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįstų reikalavimų, įtvirtintų valstybinių parkų nuostatuose, ir statyti valstybinio parko planavimo schemoje (ribų ir tvarkymo planuose) nustatytose teritorijose numatytus pastatus.“	Atsižvelgti.
11.	Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija, 2024-06-26		34 (99)		(4)		2. Įstatymo projektu siūloma įstatymo 99 straipsnio 4 punkte visiškai drausti tręšimus, kurie neatitinka parengto tręšimo plano. Pažymėtina, kad tokius planus rengia tik žemės ūkio produkcijos gamintojai. Savo ruoštu paprasti gyventojai, kurie tręšia savo kiemą ar sodą ar pavienius augalus, tokių planų nerengia ir netgi negali parengti. Be to, jų tręšimas yra labai mažos apimties. Savo ruožtu, siūlomas draudimas yra absoliutus, tai yra visiems toje teritorijoje draudžiama tręšti. Todėl siūlome 99 straipsnio 4 punktą patikslinti ir numatyti, kad: ,,Šis punktas galioja žemės ūkio veiklos subjektams ar kitiems žemės ūkio produkcijos gamintojams“ ar papildyti panašia nuostata.	Atsižvelgti.
12.	Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija, 2024-06-26		34 (99)	(1)			3. Šiuo metu galiojančiame įstatyme yra absoliutus draudimas vandens telkinių apsaugos zonose statyti tvartus. Pažymėtina, kad apsaugos zonos prie didesnių vandens telkinių sudaro 200 ar 500 m, kas apima labai daug jau esamų sodybų ar ištisų gyvenviečių, kuriose jau vykdoma ar plėtojama veikla. Pažymėtina, kad šiuo metu tokiose teritorijose leidžiam auginti, laikyti, ganyti visų rūšių gyvūnus įskaitant užsiimti žemės ūkio gamyba (tame tarpe- gyvulininkyste). Savo ruožtu nenubrėžus takoskyros tarp pavienių gyvūnų laikymo (kam reikalingas tvartas) ir žemės ūkio gamybos (kam reikalinga ferma) susidariusi kuriozinė padėtis, kai vandens apsaugos zonose gyvūnus galima laikyti, tačiau įrengi jiems tvarto negalima. Tai reiškia, kad kaimo turizme negali būti nei pavyzdinių gyvūnų, negali būti laikomi žirgai, negali būti vykdomas pažintinis turizmas ir t.t. Papildomai, pagal dabartinius reikalavimus tvartuose turi būti įrengiamos šiuolaikinės sistemos, kurios neleidžia srutoms patekti į aplinką. Todėl siūlome pakrantės apsaugos zonose numatyti galimybę statyti tvartus, kuriuose nevykdoma žemės ūkio gamyba ir kurių dydis yra pvz., iki 10 SG. Tuo tikslu siūlome įstatymo 99 straipsnio 1 dalį išdėstyti sekančiai ,, 1) lieti srutas arba skystą mėšlą, neįterpiant jų į gruntą, statyti žemės ūkio veiklai tvartus (didesnius nei 10 sutartinių gyvulių), fermas, įrengti srutų ir mėšlo sandėliavimo vietas ir įrenginius ir (ar) tirštojo mėšlo rietuves ne prie esamų tvartų ir (ar) fermų“;	Atsižvelgti.
13.	Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija, 2024-06-26		35 (100)		(4)		4. Pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą ir Aplinkos ministro tvirtinamą Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašą yra pakeista tvarka, pagal kurią nustatomos vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos ir zonos. Pažymėtina, kad prie daugelio vandens telkinių tokios juostos ženkliai išsiplėtė ir šiuo metu jau užima ženkliai platesnį plotą. Jose nedraudžiami medžiapjūtės darbai. Taipogi, plyni kirtimai jau esamu teisiniu reguliavimu ribojami saugomų teritorijų miškuose ir už saugomų teritorijų esančiuose II bei III gr. miškuose. Be to, priėmus Saugomų teritorijų įstatymą nenustatytas absoliutus draudimas šiose apsaugos juostose miško kirtimui. Dar daugiau, esant kasmet prastėjančiai sanitarinei miškų būklei dėl plintančių žievėgraužio tipografo židinių (dėl ko jau antri metai skelbiama stichinė nelaimė miškuose atskirose savivaldybėse, uždrausti galimybę išimti užkrėstus kenkėjais miško plotus plynais kirtimais (kuriais Lietuvoje laikomi net nedidelių, virš 0,1 ha kirtimai) būtų netoliaregiška, nes sudarytų sąlygas plisti liemenų kenkėjams šalia paviršinių vandens telkinių esančiuose spygliuočių medynuose. Todėl siūlome atsisakyti naujai norimo įvesti ribojimo ir išbraukti naujai įvedamą draudimą 100 straipsnio 4 punkte: ,,Paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose draudžiama: ~~4) vykdyti pagrindinius plynuosius ir atvejinius miško kirtimus~~;“. Pažymėtina, kad siūlomas visuotinis draudimas niekuo nepagrįstas, o priešingai - jį priėmus, tai neigiamai atsilieps sanitarinei miškų būklei, pareikalaus valstybės biudžeto lėšų kompensacijoms mokėti.	Nesvarstyta	Ne KRK kompetencija.
14.	Aplinkosaugos koalicija, 2024-06-27						Raštu teikiame detalizuotas pastabas, kurias 2024 m. birželio 19 d. AAK klausymų metu išsakė Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė: 1. Seimui pateiktas Projektas buvo pakeistas iš esmės, reikšmingai skiriasi nuo įstatymo pakeitimų projekto, kurie buvo derinti su suinteresuotais asmenimis ir visuomene. Paskutinė derinimo pažyma neatitinka tikrovės. Iš esmės pakeistas projektas nebuvo pakartotinai derintas kaip to reikalauja Teisėkūros pagrindų įstatyme 3 straipsnyje įtvirtintas atvirumo ir skaidrumo principas. Informuoti ir įtraukti suinteresuotas šalis, atnaujinti derinimo pažymą nurodo Vyriausybės darbo reglamento 18¹, 33, 34, 34¹, 50 punktai. 2. Iš esmės pakeistame Projekte trūksta straipsnių pakeitimų, kuriais siekiama geresnės saugomų rūšių, natūralių buveinių apsaugos. Šį tikslą kaip vieną iš pagrindinių įstatymo keitimo tikslų 2023 m. vasario 10 d. pristatė Aplinkos ministerija. Šis tikslas buvo išlaikytas bei derintas su suinteresuotais asmenimis iki pat 2023 metų pabaigos. Pakeitimai, susiję su geresne vertybių apsauga saugomose teritorijose, galėjo būti įtraukti į Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimus. Ilgą laiką buvo pristatoma, kad dalis saugomoms teritorijoms svarbių nuostatų bus Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme ir todėl derinant Saugomų teritorijų įstatymą dalies svarbių pasiūlymų neteikėme. 3. Aplinkos apsaugos komiteto rengtuose klausymuose pasigedome Saugomų teritorijų tarnybos atstovo. Atsižvelgiant į tai siūlome: 1. Į įstatymo Projektą sugrąžinti ir Seimo aplinkos apsaugos komitete nagrinėti Specialiųjų žemės naudojimo įstatymo pakeitimo Projekte reg Nr. 23-2050(3) numatytus keisti straipsnius, kuriais siekiama geresnės saugomų rūšių, natūralių buveinių apsaugos (žr. priedą). 2. Įpareigoti Aplinkos ministeriją laikytis Teisėkūros pagrindų įstatymo ir Vyriausybės darbo reglamento: parengti tikrovę atitinkančią derinimo pažymą, po esminių teisės akto projekto pakeitimų pakartotinai derinti ir pateikti atliktų pakeitimų argumentaciją. Taip pat labai svarbu, kad būtų paaiškinimas, kokiais teisės aktais ir kada bus atsižvelgta į 2023 m. pradžioje Aplinkos ministerijos pristatytas vertybių apsaugos saugomose teritorijose spragas.	Nesvarstyta	Ne KRK kompetencija.
15.	Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS), 2024-08-29		34 (99)		(4)		1. Nesutinkame su Projekto 34 straipsniu, kuriuo siūlomas Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 99 straipsnio 4 punkto pakeitimas su siekiu reikalauti tręšimo planų prieš planuojamą tręšimą apsaugos zonose. Dabartinis teisinis reguliavimas dėl tręšimo plano sudarymo yra sudėtingas su pertekliniais reikalavimais, kuomet reikalaujama atlikti sudėtingus dirvožemio tyrimus. Vietoj to, galbūt reikėtų riboti maksimalią trešimo normą azotu, kad ši zonose butų ne didesne kaip 210 kg/ha. Taip pat nesutinkame, kad įstatyme būtų įtvirtinta nuostata, kad tręšiamųjų produktų panaudojimas būtų žymimas išskirtinai tik PPIS žurnaluose, nepaliekant kitų galimų alternatyvų, t.y. popierinėse ar elektroninėse atliktų darbų žurnalų formose.	Pritarti	KRK pasiūlymas Nr. 4.
16.	Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS), 2024-08-29		34 (99)		(1)		2. Siūlome koreguoti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 99 straipsnio 1 punktą sekančiai: „1) ~~lieti srutas arba skystą mėšlą, neįterpiant jų į gruntą,~~ statyti tvartus, fermas, įrengti srutų ir mėšlo sandėliavimo vietas ir įrenginius ir (ar) tirštojo mėšlo rietuves ne prie esamų tvartų ir (ar) fermų;“ Šiuo Įstatymo straipsniu reglamentuojama vandens apsauga, tuo tarpu srutų ir skysto mėšlo įterpimo technologijos leidžia mažinti ne vandens, o oro taršą, t.y. į atmosferą patenkančių azoto dujų emisijų mažinimo priemonė. Oro taršos mažinimą reglamentuoja kiti teisės aktai.	Pritarti.
17.	Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS), 2024-08-29		35 (100)		(2)		3. Prašome koreguoti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 100 straipsnio 2 punktą sekančiai: „2) ~~dirbti~~ arti žemę, tręšti neįterpiant į gruntą, naudoti cheminius augalų apsaugos produktus, išskyrus augalų apsaugos produktų naudojimą invaziniams augalams naikinti;“ Precizinė žemės ūkio dirbimo technologija leidžia ūkininkauti darant minimalų poveikį aplinkai, todėl ir be draudimo dirbti galima maksimaliai užtikrinti vandens apsaugą.	Pritarti.
18.	Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS), 2024-08-29		38 (108)	(1)	(7)		4. Prašome naikinti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 108 straipsnio 1 dalies 7 punktą „1. Šiaurės Lietuvos karstiniame regione draudžiama: ~~7) naudoti skystąsias trąšas.~~“ ir sudaryti sąlygas ūkininkams savo darbe naudotis moderniausiomis technologijomis. Šis Lietuvos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 108 straipsnis varžo Biržų ir Pasvalio rajonuose ūkininkaujančius ūkininkus. Tokios specialiųjų žemės naudojimo sąlygos karstiniuose regionuose buvo priimtos 1991 m. tada, kai žemės ūkyje buvo naudojamas skystas amoniakas ir amoniakinis vanduo. Taikant naujas tręšimo technologijas ši medžiaga Lietuvos žemės ūkyje yra seniai nebenaudojama todėl, kad dabar yra taikomi pažangūs tikslūs tręšimo būdai bei augalui prieinamiausios maistinės medžiagos. Analizuojant mokslinius straipsnius nėra rasta pagrindimo skystų trąšų naudojimo draudimui. Pagal užsienio mokslinius tyrimus yra nustatyta, kad skystųjų trąšų naudojimas yra tikslus ir yra mažiausio procento išsiplovimo į gilesnius dirvožemio sluoksnius rizikos. Visada skystos trąšos yra naudojamos tik augalų vegetacijos metu, todėl išsiplovimo tikimybė visiškai sumažinama. Yra eilė mokslininkų atliktų tyrimų, leidžiančių teigti skystųjų trąšų pranašumą prieš birias trąšas, saugant gruntinius vandenis ir dirvožemį. Be to, šiandieninės technologijos leidžia stabilizuoti skystose trąšose esančias medžiagas, sumažinant ir jų išsiplovimą, ir išgaravimą. Lygindami birių ir skystų trąšų saugos duomenų lapus, kurie yra rengiami pagal laboratorinius tyrimus, galime matyti, jog skystos azoto trąšos (KAS) yra greitai absorbuojamos dirvožemyje, o tai reiškia, kad augalai gali lengvai įsisavinti veikliąsias medžiagas. Tuo tarpu prie birių trąšų rašoma, kad absorbcijos koeficientas yra žemas. Prašome atsižvelgti į specifiniame Šiaurės Lietuvos karstiniame regione (pagrinde Biržų ir Pasvalio rajonuose) ūkininkaujančiųjų prašymą regione nedrausti naudoti skystųjų trąšų, kad ūkininkai, atsižvelgdami į meteorologines sąlygas, turėtų galimybę rinktis tinkamiausią prieinamą trąšų formą. Primename, kad žemės ūkyje vis plačiau naudojamos tiksliosios tręšimo technologijos ir ūkininkai taupo lėšas, netręšia kur papuola ir kiek kada nori, privalo laikytis tręšimo planų ir trąšų normų reikalavimų. Tręšimas per augalų lapus leidžia augalui efektyviai tiesiogiai pasisavinti jam reikalingas medžiagas.	Pritarti.
19.	UAB „Hanner“, 2024-10-31						Šiuo raštu UAB „Hanner“^{^[1]} prašo Jūsų atkreipti dėmesį į perteklinius reikalavimus, numatytus Įstatymo 42 straipsnyje (įskaitant Projekte) bei LR Aplinkos ministro įsakyme dėl Vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros, požeminio vandens vandenviečių, meteorologinių stebėjimų aikštelių, meteorologinių radiolokatorių, vandens matavimo stočių apsaugos zonų planų rengimo (nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto) ir tvirtinimo tvarkos apraše (toliau – Aprašas) 9.2.1 - 9.2.5 papunkčiuose dėl vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zonų dydžių, kuriuos siūlome koreguoti. Projekte, lyginant su Įstatymo 42 str. reglamentuota sekančiai: 42 straipsnis. Vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zonų dydis 1. Vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo vamzdynų, įrengiamų iki 2,5 metro gylyje, apsaugos zona – išilgai vamzdyno trasos esanti žemės juosta, kurios ribos yra po 2,5 metro į abi puses nuo vamzdyno ašies, po šia juosta esanti žemė ir vanduo virš šios juostos. 2. Vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo vamzdynų, įrengiamų giliau kaip 2,5 metro, apsaugos zona – išilgai vamzdyno trasos esanti žemės juosta, kurios ribos yra po 5 metrus į abi puses nuo vamzdyno ašies, po šia juosta esanti žemė ir vanduo virš šios juostos. 3. Magistralinių vamzdynų, kurių skersmuo yra 400 milimetrų ir didesnis, apsaugos zona –išilgai vamzdyno trasos esanti žemės juosta, kurios ribos yra po 10 metrų į abi puses nuo vamzdyno ašies, po šia juosta esanti žemė bei vanduo virš šios juostos. 3. Vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo vamzdynų, kurių skersmuo yra nuo 400 milimetrų iki 1000 milimetrų, apsaugos zona – išilgai vamzdyno trasos esanti žemės juosta, kurios ribos yra po 7,5 metro į abi puses nuo vamzdyno ašies, po šia juosta esanti žemė ir vanduo virš šios juostos. 4. Vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo vamzdynų, kurių skersmuo yra 1000 milimetrų ir didesnis, apsaugos zona – išilgai vamzdyno trasos esanti žemės juosta, kurios ribos yra po 10 metrų į abi puses nuo vamzdyno ašies, po šia juosta esanti žemė ir vanduo virš šios juostos. 5. Vandens rezervuarų, skaidrintuvų apsaugos zona – 30 metrų pločio žemės juosta aplink šių įrenginių išorines ribas. 6. Vandens tiekimo bokštų, vandens ir nuotekų siurblinių, nuotekų rezervuarų apsaugos zona – 10 metrų pločio žemės juosta aplink šių statinių ar įrenginių išorines ribas.“ Akcentuotina, kad Įstatymo 42 str. reglamentavimas analogiškas ir Aprašo 9.2.1 – 9.2.5 papunkčiuose įtvirtintam reglamentavimui. Tačiau tokios Įstatymo bei Aprašo formuluotės, nurodančios vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zonų dydžius turi būti vertinamos kritiškai ir kaip nepagrįstai keliančios pernelyg didelius apsaugos zonos reikalavimus dėl žemiau nurodomų argumentų: Šiuolaikinės statybų technologijos suteikia galimybes atlikti vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros tinklų įrengimo / remonto / priežiūros darbus nesinaudojant 20 metrų pločio apsaugos zona, tai reiškia, jog priėjimui prie magistralinio vamzdyno nereikia virš 20 metrų apsaugos zonos; Miesto teritorijose, kuriose užstatymo intensyvumas yra didesnis, tokių reikalavimų išpildymas yra faktiškai neįmanomas; Apsaugos zonose statytojai ir žemės sklypų naudotojai negali įrenginėti žalių zonų, sodinti medžių, kitokios augalijos, o tai miestų teritorijose yra itin aktualu dėl vizualinės miesto ir gyvenvietės estetikos, gerbūvio, gyventojų komforto; Įstatymo 42 straipsnyje bei Aprašo 9.2.1 – 9.2.5 papunkčiuose nustatytos pernelyg didelės apsaugos zonos nepagrįstai varžo ir riboja į šias teritorijas papuolančių subjektų veiklą. Atsižvelgiant į tai, kad naudojant šiuolaikines statybų technologijas, Apraše ir Įstatyme nurodyti apsaugos zonos reikalavimai yra nepagrįstai dideli, Bendrovė siūlo keisti Įstatymo 42 straipsnį (atitinkamai ir Aprašo 9.2.1-9.2.5 papunkčius) dėstant sekančiai: „42 straipsnis. Vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zonų dydis 1. Vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo vamzdynų, įrengiamų iki 2,5 metro gylyje, apsaugos zona – išilgai vamzdyno trasos esanti žemės juosta, kurios ribos yra po 2 metrus į abi puses nuo vamzdyno ašies, po šia juosta esanti žemė ir vanduo virš šios juostos. 2. Vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo vamzdynų, įrengiamų giliau kaip 2,5 metro, apsaugos zona – išilgai vamzdyno trasos esanti žemės juosta, kurios ribos yra po 3 metrus į abi puses nuo vamzdyno ašies, po šia juosta esanti žemė ir vanduo virš šios juostos. 3. Vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo vamzdynų, kurių skersmuo yra nuo 400 milimetrų iki 1000 milimetrų, apsaugos zona – išilgai vamzdyno trasos esanti žemės juosta, kurios ribos yra po 3 metrus į abi puses nuo vamzdyno ašies, po šia juosta esanti žemė ir vanduo virš šios juostos. 4. Vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo vamzdynų, kurių skersmuo yra 1000 milimetrų ir didesnis, apsaugos zona – išilgai vamzdyno trasos esanti žemės juosta, kurios ribos yra po 4 metrus į abi puses nuo vamzdyno ašies, po šia juosta esanti žemė ir vanduo virš šios juostos. 5. Vandens rezervuarų, skaidrintuvų apsaugos zona – 30 metrų pločio žemės juosta aplink šių įrenginių išorines ribas. 6. Vandens tiekimo bokštų, vandens ir nuotekų siurblinių, nuotekų rezervuarų apsaugos zona – 5 metrų aplink šių statinių ar įrenginių išorines ribas.“ “	Nesvarstyta	Ne KRK kompetencija.
20.	Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija, 2024-11-04		2 (11)		N		1. Dėl Seimo nario S. Gentvilo 2024-07-22 registruotų pataisų svarstomam įstatymo projektui: Pritariame nuostatai, kad informacija apie LR Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – SŽNSĮ) teritorijas, nustatomas ir (ar) nustatytas tenkinant viešąjį interesą, asmenims gali būti pateikiama taipogi ir per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema). Tačiau tik tokiu atveju, jei užtikrinamas aiškus ir nedviprasmiškas informavimo apie SŽNS nustatymą mechanizmas. Todėl ir toliau privaloma išlaikyti šiuo metu galiojančią sąlygą, kad visi žemės sklypų ir kitų NT daiktų, kuriuose numatoma taikyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, savininkai savalaikiai informuojami registruotu laišku įteikiamu pasirašytinai (arba, gavus jų sutikimus, teikti informaciją šių asmenų nurodytu būdu, pavyzdžiui, per E. pristatymo sistemą). Tai yra būtina, nes žemės sklypų ir kitų NT savininkai turi teisę žinoti informaciją iš anksto ir esant reikalui SŽNSĮ teritorijas nustatančioms institucijoms savalaikiai suteikti informaciją ar paaiškinimus apie galimai netikslius duomenis, kuriais vadovaujantis planuojama nustatyti SŽNS teritoriją arba plečiamas (griežtinamas) esamų SŽNS apribojimų turinys. Taipogi, būtina žemės savininkams pranešti – kokios kompensacijos priklausys, jei SŽNS apribojimai būtų įtvirtinti. Konstitucinis teismas yra aiškiai pasisakę, kad ribojimai galimi tik teisingai atlyginus. LR Konstitucinis teismas 2023 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. KT60-N7/2023, nagrinėdamas SŽNSĮ galiojančių nuostatų atitikimą Konstitucijai, patvirtino, kad SŽNS apribojimai konkrečiam žemės sklypui/teritorijai taikomi nuo jų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą, o kompensacijos dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo už įvestus apribojimus privalo būti mokamos. Su tuo siejasi ir būtinybė remtis Valstybės kontrolės Valstybinio audito ataskaitoje 2014 m. liepos 4 d. Nr. VA-P-20-7-8 “NACIONALINIŲ PARKŲ VEIKLA” įvardintais interesų balanso užtikrinimo principais bei LR Konstitucinio teismo 2020 m. liepos 8 d. Nr. KT117-N9/2020 sprendimu byloje Nr. 3/2019 ir šią bylą nagrinėjant pateiktais išaiškinimais. 1.1. Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais siūlome tikslinti Seimo nario S.Gentvilo pasiūlymą dėl SŽNSĮ 11 straipsnio pataisų: <...>„11 straipsnis. Informavimas apie šiame įstatyme nurodytas teritorijas, nustatomas ir (ar) nustatytas tenkinant viešąjį interesą 1. Kai šiame įstatyme nurodytų teritorijų planus, žemėlapius ir (ar) schemas tenkinant viešąjį interesą tvirtina Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto, informacija apie priimtą sprendimą nustatyti šiame įstatyme nurodytas teritorijas *(ar griežtinti apribojimus esamose teritorijose) ir apie už tai numatytas kompensacijas, likus ne mažiau kaip 20 darbo dienų iki planuojamo sprendimo ar kito dokumento dėl šių teritorijų planų, žemėlapių ir (ar) schemų patvirtinimo priėmimo dienos, turi būti registruotu informaciniu laišku pasirašytinai įteikta žemės sklypo, kuriame numatoma taikyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, savininkui, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtiniui, taip pat fiziniam ar juridiniam asmeniui arba kitai organizacijai ar jų padaliniams, naudojantiems žemę pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį, ir (ar) šioje nustatytoje teritorijoje esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų savininkams; paskelbta savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama nustatyti šiame įstatyme nurodytą teritoriją, ir Vyriausybės, įstatymų ar Vyriausybės įgaliotos institucijos, planuojančios priimti sprendimą nustatyti šiame įstatyme nurodytą teritoriją, interneto svetainėje. Sprendimo ar kito dokumento dėl šių teritorijų planų, žemėlapių ir (ar) schemų patvirtinimo projektas ar nuoroda, kur galima susipažinti su šiuo projektu, likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki sprendimo ar kito dokumento priėmimo dienos, turi būti paskelbtas ~~viename iš nacionalinių ir viename iš vietinių laikraščių, jeigu toks leidžiamas numatomos nustatyti teritorijos vietoje,~~ savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama nustatyti šiame įstatyme nurodytą teritoriją, ir Vyriausybės, įstatymų ar Vyriausybės įgaliotos institucijos, planuojančios priimti sprendimą nustatyti šiame įstatyme nurodytą teritoriją, interneto svetainėje nurodant nustatomas teritorijas ir jose taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas (išskyrus atvejus, kai šio sprendimo ar kito dokumento negalima skelbti dėl valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos).<...> Nesutinkame su Seimo nario S. Gentvilo siūlymo dalimi, skirta SŽNSĮ 141 straipsnio korekcijoms, kuriomis siekiama atsisakyti šiuo metu esamos prievolės individualiai informuoti SŽNSĮ 11 str. 2 d. nurodytus asmenis apie specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymą nustatytose SŽNSĮ 141 str. 1 d. nurodytose teritorijose pagal visus SŽNSĮ 11 str. nustatytus reikalavimus. Jeigu iki SŽNS įstatymo įsigaliojimo dienos Nekilnojamojo turto registre įregistruotam žemės sklypui (jo daliai), patenkančiam (-iai) į iki to laiko nustatytas SŽNS teritorijos, kuomet jų nustatymo faktas buvo neįrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, kiekvienas asmuo turi būti informuotas apie jo nuosavybėje valstybės institucijų nustatytas SŽNS ir už tai jam priklausančias kompensacijas. Nes šiuo metu galiojančio SŽNSĮ 141 str.3 dalyje numatyta, kad asmenys į konkretų subjektą dėl šios kompensacijos sumokėjimo turi būti informuojami šio įstatymo 11 straipsnyje nustatyta tvarka. 1.2. Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais siūlome* tikslinti Seimo nario S.Gentvilo pasiūlymą dėl SŽNSĮ 141 straipsnio 1 dalies pataisų: „1. Jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos Nekilnojamojo turto registre įregistruotam žemės sklypui (jo daliai), patenkančiam (-iai) į šio įstatymo V skyriuje nurodytas saugomas teritorijas, pajūrio juostą, paviršinio vandens telkinių apsaugos zonas ir juostas, Šiaurės Lietuvos karstinį regioną (ar į pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusį teisinį reguliavimą tas pačias teritorijas), šios teritorijos buvo neįrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatytos šiose teritorijose, šiame žemės sklype (jo dalyje) taikomos nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Kai šioje dalyje nurodytų teritorijų planus, žemėlapius ir (ar) schemas tenkinant viešąjį interesą tvirtina Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto, informacija apie priimtą sprendimą nustatyti šioje dalyje nurodytas teritorijas skelbiama šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Informacijai apie nustatytas šioje dalyje nurodytas teritorijas paskelbti netaikomos šio įstatymo 11 straipsnio 2–4 dalių nuostatos, šią informaciją šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys per 15 darbo dienų nuo dokumento, kuriame nustatyta šioje dalyje nurodyta teritorija, patvirtinimo dienos viešai paskelbia savivaldybės, kurios teritorijoje nustatyta šioje dalyje nurodyta teritorija, ir Vyriausybės, įstatymų ar Vyriausybės įgaliotos institucijos, priėmusios sprendimą nustatyti šioje dalyje nurodytą teritoriją (kai šioje dalyje nurodytų teritorijų planus, žemėlapius ir (ar) schemas tvirtina Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija), interneto svetainėje. Skelbiamoje informacijoje nurodoma arba pateikiama nuoroda, kur su šia informacija susipažinti: sprendimas ar kitas dokumentas, kuriuo buvo patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas ar žemės valdos projektas ar atitinkamos teritorijos planas, žemėlapis ir (ar) schema; specialiosios žemės naudojimo sąlygos, taikytinos nustatytoje šioje dalyje nurodytoje teritorijoje, arba nuoroda, kur su jomis galima susipažinti; konkretaus subjekto, į kurį galėtų būti kreipiamasi dėl šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytų kompensacijų sumokėjimo, pavadinimas, juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinių kodas, buveinė, kontaktiniai duomenys arba fizinio asmens vardas, pavardė, deklaruota gyvenamoji vieta, kontaktiniai duomenys; nurodoma, kad visa informacija skelbiama Lietuvos erdvinės informacijos portale (geoportal.lt).“	Pritarti.
21.	Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija, 2024-11-04		34 (99)	(1)			Dėl pagrindinio svarstomo įstatymo projekto Nr. XIVP-3761 2. Šiuo metu galiojančiame įstatyme yra absoliutus draudimas vandens telkinių apsaugos zonose statyti tvartus. Pažymėtina, kad apsaugos zonos prie didesnių vandens telkinių sudaro 200 ar 500 m, kas apima labai daug jau esamų sodybų ar ištisų gyvenviečių, kuriose jau vykdoma ar plėtojama veikla. Pažymėtina, kad šiuo metu tokiose teritorijose leidžiam auginti, laikyti, ganyti visų rūšių gyvūnus įskaitant užsiimti žemės ūkio gamyba (tame tarpe- gyvulininkyste). Savo ruožtu nenubrėžus takoskyros tarp pavienių gyvūnų laikymo (kam reikalingas tvartas) ir žemės ūkio gamybos (kam reikalinga ferma) susidariusi kuriozinė padėtis, kai vandens apsaugos zonose gyvūnus galima laikyti, tačiau įrengi jiems tvarto negalima. Tai reiškia, kad kaimo turizme negali būti nei pavyzdinių gyvūnų, negali būti laikomi žirgai, negali būti vykdomas pažintinis turizmas ir t.t. Papildomai, pagal dabartinius reikalavimus tvartuose turi būti įrengiamos šiuolaikinės sistemos, kurios neleidžia srutoms patekti į aplinką. Todėl siūlome pakrantės apsaugos zonose numatyti galimybę statyti tvartus, kuriuose nevykdoma žemės ūkio gamyba ir kurių dydis yra pvz., iki 10 SG. Tuo tikslu siūlome įstatymo 99 straipsnio 1 dalį išdėstyti sekančiai [siūlomi pakeitimai tekste žemiau – paryškintu šriftu]: ,, 1) lieti srutas arba skystą mėšlą, neįterpiant jų į gruntą, statyti žemės ūkio veiklai tvartus (didesnius nei 10 sutartinių gyvulių), fermas, įrengti srutų ir mėšlo sandėliavimo vietas ir įrenginius ir (ar) tirštojo mėšlo rietuves ne prie esamų tvartų ir (ar) fermų“;	Nesvarstyta	Pasiūlymai dubliuojasi.
22.	Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija, 2024-11-04		34 (99)	(4)			3. Įstatymo projektu siūloma įstatymo 99 straipsnio 4 punkte visiškai drausti tręšimus, kurie neatitinka parengto tręšimo plano. Pažymėtina, kad tokius planus rengia tik žemės ūkio produkcijos gamintojai. Savo ruožtu, paprasti gyventojai, kurie tręšia savo kiemą ar sodą ar pavienius augalus, tokių planų nerengia ir netgi negali parengti. Be to, jų tręšimas yra labai mažos apimties. Savo ruožtu, siūlomas draudimas yra absoliutus, tai yra visiems toje teritorijoje draudžiama tręšti. Todėl siūlome 99 straipsnio 4 punktą patikslinti ir numatyti, kad [siūlomi pakeitimai tekste žemiau – paryškintu šriftu]: ,,Šias punktas galioja žemės ūkio veiklos subjektams ar kitiems žemės ūkio produkcijos gamintojams“, ar papildyti panašia nuostata.	Nesvarstyta	Pasiūlymai dubliuojasi.
23.	Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija, 2024-11-04		34 (99) 30 (84)	(2)	(7c) N, (17)		4. Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – Seimas) yra priėmęs Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą (Nr.XIV-2350) išdėstydamas įstatymą nauja redakcija, kuri įsigaliojo 2024 m. liepos 1 d. Šio Saugomų teritorijų įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 3 punktas aiškiai numato sąlygas dėl statybos šlaituose, kurių nuolydis didesnis nei 15 laipsnių. Tačiau svarstomame Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projekte naudojami visai kitokie ribojimai. Tuo tikslu siūlome suvienodinti formuluotes ir taikyti ribojimus, kurie jau yra naujai priimtame Saugomų teritorijų įstatyme [siūlomi pakeitimai tekste žemiau – paryškintu šriftu]: - Įstatymo 99 straipsnio 7 punktą papildyti c dalimi ir ją išdėstyti sekančiai ,, c) Statesniuose kaip 15 laipsnių natūraliuose šlaituose, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės ir apatinės briaunos leidžiama didinti esamų pastatų tūrius, kai pastatai rekonstruojami laikantis etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįstų reikalavimų, įtvirtintų valstybinių parkų nuostatuose, ir statyti valstybinio parko planavimo schemoje (ribų ir tvarkymo planuose) nustatytose teritorijose numatytus pastatus.“ - Pakeisti Įstatymo 84 straipsnio 2 dalies 17 punktą ir jį išdėstyti sekančiai ,, 17) Statesniuose kaip 15 laipsnių natūraliuose šlaituose, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės ir apatinės briaunos leidžiama didinti esamų pastatų tūrius, kai pastatai rekonstruojami laikantis etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįstų reikalavimų, įtvirtintų valstybinių parkų nuostatuose, ir statyti valstybinio parko planavimo schemoje (ribų ir tvarkymo planuose) nustatytose teritorijose numatytus pastatus.“	Nesvarstyta	Pasiūlymai dubliuojasi.
24.	Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija, 2024-11-04						5. Pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą ir Aplinkos ministro tvirtinamą Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašą yra pakeista tvarka, pagal kurią nustatomos vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos ir zonos. Pažymėtina, kad prie daugelio vandens telkinių tokios juostos ženkliai išsiplėtė ir šiuo metu jau užima ženkliai platesnį plotą. Jose nedraudžiami medžiapjūtės darbai. Taipogi, plyni kirtimai jau esamu teisiniu reguliavimu ribojami saugomų teritorijų miškuose ir už saugomų teritorijų esančiuose II bei III gr. miškuose. Be to, priėmus Saugomų teritorijų įstatymą (nauja redakcija) nenustatytas absoliutus draudimas šiose apsaugos juostose miško kirtimui. Dar daugiau, esant kasmet prastėjančiai sanitarinei miškų būklei dėl plintančių žievėgraužio tipografo židinių (dėl ko jau antri metai skelbiama stichinė nelaimė miškuose atskirose savivaldybėse, uždrausti galimybę išimti užkrėstus kenkėjais miško plotus plynais kirtimais (kuriais Lietuvoje laikomi net nedidelių, virš 0,1 ha kirtimai) būtų netoliaregiška, nes sudarytų sąlygas plisti liemenų kenkėjams šalia paviršinių vandens telkinių esančiuose spygliuočių medynuose. Pažymėtina, kad siūlomas visuotinis draudimas niekuo nepagrįstas (preliminariais vertinimais galėtų būti papildomai taikomas ~9 tūkst. ha), o priešingai - jį priėmus, tai neigiamai atsilieps sanitarinei miškų būklei, pareikalautų papildomų valstybės biudžeto lėšų kompensacijoms mokėti. Todėl siūlome atsisakyti naujai norimo įvesti ribojimo ir išbraukti naujai įvedamą draudimą 100 straipsnio 4 punkte [siūlomi pakeitimai tekste žemiau – paryškintu šriftu]: ,,<...>Paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose draudžiama: <...> ~~4) vykdyti pagrindinius plynuosius ir atvejinius miško kirtimus;“.~~	Nesvarstyta	Ne KRK kompetencija

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Seimo narys G. Kindurys,

2014-06-05

34 (99)

(8)

Argumentai:

Įstatymo projekte yra nuostata, kad statyti pastatus mažesniu kaip 50 metrų atstumu iki paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos išorinės ribos yra draudžiama, išskyrus atvejus, kai statomi pastatai miestuose, miesteliuose ir kaimų kompaktiškai užstatytose teritorijose (sodybose, savivaldybių ar jų dalių bendruosiuose planuose išskirtose urbanizuojamose teritorijose, kai šios teritorijos nutolusios ne daugiau kaip 200 m nuo esamų kompaktiškai užstatytų teritorijų.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme yra sąvokos: „Kompaktiškai užstatyta teritorija – didesnė kaip 5 ha užstatyta teritorija (pastatų, kiemų, aikštelių užimta žemė, kita tiesioginiam statinių eksploatavimui naudojama žemė), kurioje užstatymo tankis ne mažesnis kaip 20 procentų“;

„Užstatymo tankis – pastatų ir turinčių stogą inžinerinių statinių antžemine dalimi užstatomo ploto, nustatomo pagal išorinių sienų ar kitų atitvarų projekciją į žemės paviršių, santykis su žemės sklypo plotu“

Aiškinantis su specialistais, dirbančiais teritorijų planavimo srityje, kompaktiško užstatymo kaime klausimą, pastebėta, kad kaimų, kurių užstatymo tankis būtų ne mažesnis kaip 20 proc. galimai yra labai nedaug (arba nėra). Taip yra todėl, nes tai gana aukštas reikalavimas, kadangi teritorijos plotą turi užimti ne mažiau kaip 20 proc. pastatų. Pavyzdžiui, jei kaimo 5 ha teritorija būtų užstatyta kompaktiškai, tai ne mažiau kaip 1 ha (10000 m²) ploto turėtų sudaryti vien pastatai. Kaimų namų valdos (kaip taisyklė) yra daug didesnės nei miestuose ir miesteliuose, todėl ir „kompaktiško užstatymo“ norma juose realiai nepasiekiama.

Akivaizdu, kad gyventojai, norintys statyti kaimuose, savo sklypuose, kaimuose namų valdose, kur toje teritorijoje jau nuo seno, t. y. kaimynystėje (gretimuose sklypuose) stovi kiti namai, savo noro įgyvendinti negalės, kadangi beveik visuose kaimuose užstatymo tankis yra mažesnis nei 20 proc. Todėl įstatymo nuostata - leisti statyti tik kaimų kompaktiškai užstatytose teritorijose, yra niekinė, nes kaip ir minėta, tokių teritorijų Lietuvos kaimuose beveik nėra.

Todėl tikslinga keisti teisinį šio klausimo reglamentavimą išbraukiant žodį „kompaktiškai“, t. y. nustatant galimybę (išimtį) leisti statyti (žinoma, prieš tai atliekant būtinus projektavimo ir derinimo darbus) kaimų užstatytose teritorijose.

Pasiūlymas:

Pakeisti Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 2, 16, 20, 21, 22, 24, 25, 28, 31, 35, 36, 37, 40, 42, 43, 46, 48, 49, 53, 60, 65, 66, 67, 73, 74, 75, 79, 80, 92, 93, 94, 98, 99, 100, 104, 106, 108, 124, 134, 139 straipsnių ir V skyriaus šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3761 34 straipsnį, kuriuo keičiamas Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 99 straipsnis:

„Pakeisti 99 straipsnio 8 punktą ir jį išdėstyti taip:

„8) statyti pastatus mažesniu kaip 50 metrų atstumu iki paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos išorinės ribos, išskyrus atvejus, kai:

a) atstatomi identiški buvusios sodybos pastatai;

b) statomi pastatai miestuose, miesteliuose ir kaimų ~~kompaktiškai~~ užstatytose teritorijose (sodybose, savivaldybių ar jų dalių bendruosiuose planuose išskirtose urbanizuojamose teritorijose, kai šios teritorijos nutolusios ne daugiau kaip 200 m nuo esamų ~~kompaktiškai~~ užstatytų teritorijų;

Nesvarstyta

Seimo narys S. Gentvilas,

2024-07-08

(11)

Argumentai:

Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – SŽNSĮ) 11 str. reglamentuojamas visuomenės informavimas apie SŽNSĮ nurodytas teritorijas, nustatomas ir (ar) nustatytas tenkinant viešąjį interesą. Šiame straipsnyje nustatyta, kad minėta informacija SŽNSĮ nurodytiems subjektams (kai šių teritorijų planus, žemėlapius ir (ar) schemas tvirtina Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto) teikiama registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai. Šios SŽNSĮ nuostatos nedera su nuo 2021 m. liepos 1 d. įsigaliojusiomis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 9 str. nuostatomis, kuriose nustatyta, kad informacija asmenims gali būti pateikiama elektronine siunta. Be to, Viešojo administravimo įstatymo 13 str. 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, kuriems administracinis sprendimas turi tiesioginį poveikį, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo administracinio sprendimo priėmimo dienos raštu turi būti pranešama apie priimtą administracinį sprendimą (pagal SŽNSĮ nustatytą teisinį reguliavimą – per 15 darbo dienų).

Su E. pristatymo sistema galima siųsti pranešimus visiems asmenims, net jeigu jie nėra susikūrę elektroninio pristatymo dėžutės arba siuntėjui nėra žinomas elektroninio pristatymo dėžutės adresas. Tokiu atveju siunta bus atspausdinta, įdėta į voką ir pristatyta nurodytu adresu įprastu fizinio pristatymo būdu (kaip registruotas laiškas). Siuntos pristatymas E. pristatymo sistemoje turi teisinę ir įrodomąją galią, atitinkančią registruoto laiško įteikimą.

SŽNSĮ teritorijas nustatančios institucijos, teikiančios paslaugas konkretiems asmenims ir gavusios jų sutikimus teikti informaciją šių asmenų nurodytu būdu, minėtus pranešimus jiems galėtų siųsti, pvz., el. paštu.

SŽNSĮ 11 str. įtvirtinta, kad minėtais atvejais sprendimo ar kito dokumento dėl šių teritorijų planų, žemėlapių ir (ar) schemų patvirtinimo projektas ar nuoroda, kur galima susipažinti su šiuo projektu, likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki sprendimo ar kito dokumento priėmimo dienos, turi būti paskelbtas viename iš nacionalinių ir viename iš vietinių laikraščių, jeigu toks leidžiamas numatomos nustatyti teritorijos vietoje. Manytina, kad prievolė paskelbti šią informaciją ir nacionaliniame, ir vietiniame laikraštyje – perteklinė, sukurianti papildomą administracinę naštą atitinkamoms valstybės institucijoms, kurios turi paskelbti savo sprendimo ar kito dokumento projektą. Teisėkūros efektyvumo principas reikalauja, kad teisės akte turi būti įtvirtinamos veiksmingiausiai ir ekonomiškiausiai teisinio reguliavimo tikslą leisiančios pasiekti priemonės. Informavimas paskelbiant savivaldybės, kurios teritorijoje nustatyta šiame SŽNSĮ nurodyta teritorija, ir Vyriausybės, įstatymų ar Vyriausybės įgaliotos institucijos, priėmusios sprendimą nustatyti šią teritoriją, interneto svetainėse yra veiksmingesnis būdas informuoti nei skelbimai laikraščiuose, nes valstybės institucijų sąrašas yra ribotas, jų interneto svetainės yra žinomos, todėl asmenims, manantiems, kad galėtų būti paskelbta jiems aktuali informacija, užtektų pasitikrinti atitinkamos valstybės institucijos interneto svetainėje, kurioje informacija galėtų būti talpinama ilgą laiką (nuolat būtų pasiekiama), kai nacionalinių bei vietos laikraščių yra ne vienas, jie leidžiami dažnai, ieškant skelbimo tektų peržiūrėti ne vieną laikraščio numerį, todėl tikimybė, kad informacija pasieks asmenį, kuriam ji yra aktuali, yra mažesnė. Sprendimas atsisakyti skelbimų laikraščiuose ir skelbti informaciją tik SŽNSĮ 11 str. nurodytos atitinkamos valstybės institucijos puslapyje būtų ekonomiškas – išlaidų nesusidarytų ar jos būtų menkos, palyginus su papildomomis išlaidomis skelbimams laikraščiuose.

Apibendrinant siūlytina numatyti efektyvesnius ir su kitais įstatymais suderintus būdus, kaip užtikrinti tinkamą visuomenės informavimą apie nustatytas SŽNSĮ nurodytas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.

Pasiūlymas:

Papildyti projektą nauju 2 straipsniu:

„2 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas

Pakeisti11 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„11 straipsnis. Informavimas apie šiame įstatyme nurodytas teritorijas, nustatomas ir (ar) nustatytas tenkinant viešąjį interesą

1. Kai šiame įstatyme nurodytų teritorijų planus, žemėlapius ir (ar) schemas tenkinant viešąjį interesą tvirtina Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto, informacija apie priimtą sprendimą nustatyti šiame įstatyme nurodytas teritorijas, likus ne mažiau kaip 20 darbo dienų iki planuojamo sprendimo ar kito dokumento dėl šių teritorijų planų, žemėlapių ir (ar) schemų patvirtinimo priėmimo dienos, turi būti paskelbta savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama nustatyti šiame įstatyme nurodytą teritoriją, ir Vyriausybės, įstatymų ar Vyriausybės įgaliotos institucijos, planuojančios priimti sprendimą nustatyti šiame įstatyme nurodytą teritoriją, interneto svetainėje. Sprendimo ar kito dokumento dėl šių teritorijų planų, žemėlapių ir (ar) schemų patvirtinimo projektas ar nuoroda, kur galima susipažinti su šiuo projektu, likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki sprendimo ar kito dokumento priėmimo dienos, turi būti paskelbtas ~~viename iš nacionalinių ir viename iš vietinių laikraščių, jeigu toks leidžiamas numatomos nustatyti teritorijos vietoje,~~ savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama nustatyti šiame įstatyme nurodytą teritoriją, ir Vyriausybės, įstatymų ar Vyriausybės įgaliotos institucijos, planuojančios priimti sprendimą nustatyti šiame įstatyme nurodytą teritoriją, interneto svetainėje nurodant nustatomas teritorijas ir jose taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas (išskyrus atvejus, kai šio sprendimo ar kito dokumento negalima skelbti dėl valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos).

2. Kai šiame įstatyme nurodytos teritorijos nustatytos tenkinant viešąjį interesą, asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios nustatytos šios teritorijos, vykdymu, o kai tokio nėra, – teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto organizatorius arba įstatymų ar ministro (pagal pavestas valdymo sritis) įgaliota institucija per 15 3 darbo ~~dienų~~ dienas nuo teritorijų planavimo dokumento, ar žemės valdos projekto ar planų, žemėlapių ir (ar) schemų (kai šių teritorijų planus, žemėlapius ir (ar) schemas tvirtina Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija) ~~įsigaliojimo~~ patvirtinimo dienos per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema) arba el. paštu (kai gautas asmens sutikimas gauti informaciją el. paštu) raštu (siunčiant paštu, kai šiame įstatyme nurodytos teritorijos nustatomos teritorijų planavimo dokumentu ar žemės valdos projektu) arba per 15 darbo dienų nuo planų, žemėlapių ir (ar) schemų patvirtinimo dienos registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai (kai šių teritorijų planus, žemėlapius ir (ar) schemas tvirtina Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija), praneša žemės sklypo, kuriame numatoma taikyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, savininkui, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtiniui, taip pat fiziniam ar juridiniam asmeniui arba kitai organizacijai ar jų padaliniams, naudojantiems žemę pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį, ir (ar) šioje nustatytoje teritorijoje esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų savininkams ar patikėtiniams jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresu, nurodydamas konkrečias nustatytas šiame įstatyme nurodytas teritorijas ir jose taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas (arba pateikia nuorodą, kur su jomis galima susipažinti) ir sprendimą, kuriuo buvo patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas ar žemės valdos projektas, arba sprendimą ar kitą dokumentą, kuriuo buvo patvirtintas atitinkamos teritorijos planas, žemėlapis ir (ar) schema. Tuo pačiu raštu nurodoma, kad visa informacija skelbiama Lietuvos erdvinės informacijos portale (geoportal.lt) ir informuojama apie teisę kreiptis į konkretų subjektą (nurodant jo pavadinimą, juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinių kodą, buveinę, kontaktinius duomenis arba fizinio asmens vardą, pavardę, deklaruotą gyvenamąją vietą, kontaktinius duomenis) dėl šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytos kompensacijos sumokėjimo. Jeigu į šioje dalyje nurodytas teritorijas patenka gyvenamosios paskirties daugiabutis pastatas, apie šias nustatytas teritorijas ir jose taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ~~atitinkamai raštu ar registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai,~~ per E. pristatymo sistemą arba el. paštu informuojama šio pastato savininkų bendrija ar kitas bendrojo naudojimo objektų valdytojas, kuris apie tai per 15 darbo dienų nuo šio ~~raštu ar registruotu laišku~~ per E. pristatymo sistemą arba el. paštu gauto pranešimo gavimo dienos raštu praneša butų ir kitų patalpų savininkams. Šioje dalyje nenurodytus valstybinės arba savivaldybės žemės naudotojus apie konkrečias šiame įstatyme nurodytas teritorijas, nustatytas tenkinant viešąjį interesą, jose taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir teisę kreiptis į konkretų subjektą dėl kompensacijos sumokėjimo atitinkamai šiame straipsnyje nurodyta tvarka informuoja valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis per 20 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos.

3. Jeigu ~~registruoto laiško (kai šiame įstatyme nurodytų teritorijų planus, žemėlapius ir (ar) schemas tvirtina Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija) nepavyksta įteikti~~ elektroninė siunta pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą laikytina neįteikta (kai šio straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija teikiama per E. pristatymo sistemą), per 15 darbo dienų nuo ~~šio laiško~~ šios siuntos grąžinimo dienos informacija apie nustatytas šiame įstatyme nurodytas teritorijas, jose taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir konkretų subjektą, į kurį galėtų būti kreipiamasi dėl šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytų kompensacijų sumokėjimo, viešai paskelbiama savivaldybės, kurios teritorijoje nustatyta šiame įstatyme nurodyta teritorija, ir Vyriausybės, įstatymų ar Vyriausybės įgaliotos institucijos, priėmusios sprendimą nustatyti šiame įstatyme nurodytą teritoriją (kai šiame įstatyme nurodytų teritorijų planus, žemėlapius ir (ar) schemas tvirtina Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija), interneto svetainėje~~, viename iš nacionalinių ir viename iš vietinių laikraščių, jeigu toks leidžiamas šios nustatytos teritorijos vietoje~~. Skelbiamoje informacijoje nurodoma arba pateikiama nuoroda, kur su šia informacija susipažinti: sprendimas ar kitas dokumentas, kuriuo buvo patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas ar žemės valdos projektas ar atitinkamos teritorijos planas, žemėlapis ir (ar) schema; nuoroda į Lietuvos erdvinės informacijos portalą (geoportal.lt); žemės sklypo, kuriame numatoma taikyti šias specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, unikalus numeris; adresas (savivaldybė, seniūnija, išskyrus seniūnijas miestuose, gyvenamoji vietovė, gatvė, numeris); specialiosios žemės naudojimo sąlygos, taikytinos nustatytoje šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje, arba nuoroda, kur su jomis galima susipažinti; konkretaus subjekto, į kurį galėtų būti kreipiamasi dėl šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytų kompensacijų sumokėjimo, pavadinimas, juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinių kodas, buveinė, kontaktiniai duomenys arba fizinio asmens vardas, pavardė, deklaruota gyvenamoji vieta, kontaktiniai duomenys. Kai ši informacija viešai paskelbiama ~~viename iš nacionalinių ir viename iš vietinių laikraščių, kai toks leidžiamas nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos vietoje~~ savivaldybės, kurios teritorijoje nustatyta šiame įstatyme nurodyta teritorija, ir Vyriausybės, įstatymų ar Vyriausybės įgaliotos institucijos, priėmusios sprendimą nustatyti šiame įstatyme nurodytą teritoriją (kai šiame įstatyme nurodytų teritorijų planus, žemėlapius ir (ar) schemas tvirtina Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija), interneto svetainėje, yra laikoma, kad žemės savininkui, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtiniui, taip pat fiziniam ar juridiniam asmeniui arba kitai organizacijai ar jų padaliniams, naudojantiems žemę pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį, ir (ar) Nekilnojamojo turto registre įregistruoto nekilnojamojo daikto savininkui ar patikėtiniui apie šiame įstatyme nurodytas teritorijas, nustatytas tenkinant viešąjį interesą, ir jose taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, o šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nurodytiems fiziniams ar juridiniams asmenims arba kitoms organizacijoms ar jų padaliniams – apie teisę gauti šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytas kompensacijas pranešta ~~skelbimo išspausdinimo viename iš nacionalinių laikraščių~~ viešo paskelbimo savivaldybės, kurios teritorijoje nustatyta šiame įstatyme nurodyta teritorija (kai ši teritorija nustatyta teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte), ar Vyriausybės, įstatymų ar Vyriausybės įgaliotos institucijos, priėmusios sprendimą nustatyti šiame įstatyme nurodytą teritoriją (kai šiame įstatyme nurodytų teritorijų planus, žemėlapius ir (ar) schemas tvirtina Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija), interneto svetainėje dieną.

4. Jeigu nežinoma žemės sklypo savininko, fizinio asmens, naudojančio žemę pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį, ir (ar) nustatytoje šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje esančio Nekilnojamojo turto registre įregistruoto nekilnojamojo daikto savininko ar patikėtinio gyvenamoji vieta, informacija apie šiame įstatyme nurodytas teritorijas, nustatytas tenkinant viešąjį interesą, ir jose taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas žemės sklypui (jo daliai) paskelbiama šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Kai atitinkamų fizinių asmenų gyvenamoji vieta nežinoma, informacija apie teritorijas, nustatytas tenkinant viešąjį interesą, ir jose taikytinas specialiąsias sąlygas siunčiama į paskutinę žinomą tokio asmens gyvenamąją vietą.

5 4. Kai šiame įstatyme nurodyta teritorija buvo nustatyta tenkinant viešąjį interesą, informacija apie šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytuose dokumentuose nustatomą mažesnio, negu anksčiau nustatyta, dydžio tą pačią šiame įstatyme nurodytą teritoriją viešai paskelbiama šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Jeigu žemės sklypai nebepatenka į nustatytą sumažėjusią tą pačią šiame įstatyme nurodytą teritoriją (arba jų dalis, patenkanti į šią teritoriją, pasikeičia), šių žemės sklypų savininkai, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtiniai, taip pat fiziniai ar juridiniai asmenys arba kitos organizacijos ar jų padaliniai, naudojantys žemę pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį, ir (ar) šioje nustatytoje teritorijoje esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų savininkai ar patikėtiniai apie tai informuojami šio straipsnio 2~~, 3~~ ir 4 3 dalyse nustatyta tvarka. Kai atitinkamų fizinių asmenų gyvenamoji vieta nežinoma, informacija apie teritorijas, nustatytas tenkinant viešąjį interesą, ir jose taikytinas specialiąsias sąlygas siunčiama į paskutinę žinomą tokio asmens gyvenamąją vietą.“

Nesvarstyta

Seimo narys S. Gentvilas,

2024-07-08

(141)

(4,5,9,10)

Argumentai

1. SŽNSĮ 141 str. 1 d. nuostata nurodo, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos NTR įregistruotam žemės sklypui (jo daliai), patenkančiam (-iai) į SŽNSĮ V skyriuje nurodytas saugomas teritorijas, pajūrio juostą, paviršinio vandens telkinių apsaugos zonas ir juostas, Šiaurės Lietuvos karstinį regioną turi būti taikomos, net jei dėl kažkokių priežasčių iki SŽNSĮ įsigaliojimo dienos šios teritorijos nebuvo įrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, nors pats objektas (pvz., paviršinio vandens telkiniai) faktiškai egzistuoja kaip esama gamtinė situacija. Teismai yra nurodę, kad tinkama saugomų teritorijų (vertingų vietovių) apsauga yra suinteresuota visa visuomenė, o interesas, kad bet kokia veikla, galinti turėti neigiamos įtakos minėtoms teritorijoms, būtų vykdoma griežtai laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir jiems neprieštaraujančių kitų teisės aktų reikalavimų, yra laikytinas viešuoju interesu (administracinė byla Nr. A602-923/2013). Atsižvelgus į tai, ir į tai, kad pagal SŽNSĮ 141 str. 12 d. iki 2023 m. sausio 1 d. žemės sklypui taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos ir po 2023 m. sausio 1 d., iki SŽNSĮ nurodytos teritorijos, kuriose taikomos šios specialiosios žemės naudojimo sąlygos, bus įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, manytina, kad papildomai individualiai informuoti SŽNSĮ 11 str. 2 d. nurodytus asmenis apie specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymą nustatytose SŽNSĮ 141 str. 1 d. nurodytose teritorijose pagal visus SŽNSĮ 11 str. nustatytus reikalavimus netikslinga. Informaciją apie nustatytas SŽNSĮ 141 str. 1 d. nurodytas teritorijas siūlytina viešai paskelbti, pateikiant nuorodą į Lietuvos erdvinės informacijos portalą (geoportal.lt).

2. Įvertinus pirmajame pasiūlyme išdėstytus SŽNSĮ 11 str. pakeitimus, turi būti keičiamos ir SŽNSĮ 141 str. 4, 5, 9 ir 10 dalių nuostatos, kuriose yra nuoroda į visuomenės informavimo būdus ir (ar) į SŽNSĮ 11 str. struktūrines dalis.

3. Atsižvelgus į tai, kad SŽNSĮ 11 str. nurodytam informavimui gali būti naudojamos valstybės biudžeto lėšos, papildomai siūlytina nustatyti, kad informavimo per E. pristatymo sistemą arba el. paštu apie viešojo intereso tikslais nustatytas konkrečias SŽNSĮ nurodytas teritorijas paslaugos kaina neviršytų savikainos.

Pasiūlymas

Papildyti projektą nauju 42 straipsniu:

„42 straipsnis. 141 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 141 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos Nekilnojamojo turto registre įregistruotam žemės sklypui (jo daliai), patenkančiam (-iai) į šio įstatymo V skyriuje nurodytas saugomas teritorijas, pajūrio juostą, paviršinio vandens telkinių apsaugos zonas ir juostas, Šiaurės Lietuvos karstinį regioną (ar į pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusį teisinį reguliavimą tas pačias teritorijas), šios teritorijos buvo neįrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatytos šiose teritorijose, šiame žemės sklype (jo dalyje) taikomos nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Kai šioje dalyje nurodytų teritorijų planus, žemėlapius ir (ar) schemas tenkinant viešąjį interesą tvirtina Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto, informacija apie priimtą sprendimą nustatyti šioje dalyje nurodytas teritorijas skelbiama šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Informacijai apie nustatytas šioje dalyje nurodytas teritorijas paskelbti netaikomos šio įstatymo 11 straipsnio 2–4 dalių nuostatos, šią informaciją šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys per 15 darbo dienų nuo dokumento, kuriame nustatyta šioje dalyje nurodyta teritorija, patvirtinimo dienos viešai paskelbia savivaldybės, kurios teritorijoje nustatyta šioje dalyje nurodyta teritorija, ir Vyriausybės, įstatymų ar Vyriausybės įgaliotos institucijos, priėmusios sprendimą nustatyti šioje dalyje nurodytą teritoriją (kai šioje dalyje nurodytų teritorijų planus, žemėlapius ir (ar) schemas tvirtina Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija), interneto svetainėje. Skelbiamoje informacijoje nurodoma arba pateikiama nuoroda, kur su šia informacija susipažinti: sprendimas ar kitas dokumentas, kuriuo buvo patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas ar žemės valdos projektas ar atitinkamos teritorijos planas, žemėlapis ir (ar) schema; specialiosios žemės naudojimo sąlygos, taikytinos nustatytoje šioje dalyje nurodytoje teritorijoje, arba nuoroda, kur su jomis galima susipažinti; konkretaus subjekto, į kurį galėtų būti kreipiamasi dėl šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytų kompensacijų sumokėjimo, pavadinimas, juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinių kodas, buveinė, kontaktiniai duomenys arba fizinio asmens vardas, pavardė, deklaruota gyvenamoji vieta, kontaktiniai duomenys; nurodoma, kad visa informacija skelbiama Lietuvos erdvinės informacijos portale (geoportal.lt).“

2. Pakeisti 141 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Kai sanitarinės apsaugos zona į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą buvo įrašyta šio įstatymo (įstatymo redakcija iki 2022 m. gruodžio 31 d.) 9 straipsnio 3 dalyje nustatytais pagrindais (ar tais pačiais pagrindais pagal teisinį reguliavimą, galiojusį iki Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo įsigaliojimo dienos), bet šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodytas prašymas arba šiai teritorijai įregistruoti reikalingi duomenys nepateikti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios turi būti nustatyta sanitarinės apsaugos zona, vykdymu, šioje dalyje nurodytu atveju nustato šią sanitarinės apsaugos zoną poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumente ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikia šioje dalyje nurodytus prašymus arba sanitarinės apsaugos zonai įregistruoti reikalingus duomenis. Jeigu poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumente nustatyta sanitarinės apsaugos zona, palyginti su įrašytąja į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, sumažėja, asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios turi būti nustatyta sanitarinės apsaugos zona, vykdymu, per 3 darbo dienas nuo įgaliotos institucijos sprendimo pritarti šioje dalyje nurodytam poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentui priėmimo dienos apie nustatytą sumažėjusią sanitarinės apsaugos zoną šio įstatymo 11 straipsnio 2–4 ir 3 dalyse nustatyta tvarka informuoja į šią teritoriją nebepatenkančios žemės savininkus, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinius, taip pat fizinius ar juridinius asmenis arba kitas organizacijas ar jų padalinius, naudojančius žemę pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį, ir (ar) nustatytoje sanitarinės apsaugos zonoje esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų savininkus ar patikėtinius. Prašymas įgaliotai institucijai priimti sprendimą dėl šioje dalyje nurodyto poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumento pateikiamas iki 2024 m. gruodžio 31 d., o šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodyti prašymai arba šioms teritorijoms įregistruoti reikalingi duomenys Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikiami iki 2025 m. gruodžio 1 d. Šioje dalyje nurodytoms sanitarinės apsaugos zonoms nustatyti žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas neprivalomas ir kompensacijos dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo šiose teritorijose nemokamos, išskyrus atvejus, kai žemės sklypo ar valstybinės žemės dalis, patenkanti į poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentuose nustatytą sanitarinės apsaugos zoną, padidėja (šiais atvejais padidėjusioje, palyginti su įrašytąja į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, sanitarinės apsaugos zonos dalyje taikomos šio įstatymo 53 straipsnio 1 dalyje nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos).“

3. Pakeisti 141 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Kai sanitarinės apsaugos zona turėjo būti įrašyta į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą šio įstatymo (įstatymo redakcija iki 2022 m. gruodžio 31 d.) 9 straipsnio 3 dalyje nustatytais pagrindais (ar tais pačiais pagrindais pagal teisinį reguliavimą, galiojusį iki Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo įsigaliojimo dienos), bet nebuvo įrašyta iki 2022 m. gruodžio 31 d., asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios turi būti nustatyta sanitarinės apsaugos zona, vykdymu, nustato šią sanitarinės apsaugos zoną poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumente, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikia šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodytus prašymus arba sanitarinės apsaugos zonai įregistruoti reikalingus duomenis ir per 3 darbo dienas nuo įgaliotos institucijos sprendimo pritarti šioje dalyje nurodytam poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentui priėmimo dienos apie nustatytą sanitarinės apsaugos zoną ir joje taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas šio įstatymo 11 straipsnio 2–4 ir 3 dalyse nustatyta tvarka informuoja į šią teritoriją patenkančios žemės savininkus, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinius, taip pat fizinius ar juridinius asmenis arba kitas organizacijas ar jų padalinius, naudojančius žemę pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį, ir (ar) nustatytoje sanitarinės apsaugos zonoje esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų savininkus ar patikėtinius. Prašymas įgaliotai institucijai priimti sprendimą dėl šioje dalyje nurodyto poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumento pateikiamas iki 2024 m. gruodžio 31 d. Šio straipsnio 4 dalyje nustatytais terminais šioje dalyje nurodyti prašymai įgaliotai institucijai teikiami kartu su Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus nustatyta tvarka parengta Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos išvada dėl galimybės nustatyti sanitarinės apsaugos zoną šio įstatymo (įstatymo redakcija iki 2022 m. gruodžio 31 d.) 9 straipsnio 3 dalyje nustatytais pagrindais (ar tais pačiais pagrindais pagal teisinį reguliavimą, galiojusį iki Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo įsigaliojimo dienos). Šioje dalyje nurodytoms sanitarinės apsaugos zonoms nustatyti žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas neprivalomas ir kompensacijos dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo šiose teritorijose nemokamos, išskyrus atvejus, kai žemės sklypo ar valstybinės žemės dalis, patenkanti į poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentuose nustatytą sanitarinės apsaugos zoną, padidėja (šiais atvejais padidėjusioje, palyginti su galėjusia būti įrašyta į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą šio įstatymo (įstatymo redakcija iki 2022 m. gruodžio 31 d.) 9 straipsnio 3 dalyje nustatytais pagrindais (ar tais pačiais pagrindais pagal teisinį reguliavimą, galiojusį iki Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo įsigaliojimo dienos) sanitarinės apsaugos zonos dalyje taikomos šio įstatymo 53 straipsnio 1 dalyje nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos).

4. Pakeisti 141 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:

„9. Kai iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos buvo gautas žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas, kuriame nebuvo aptarta informavimo apie pradedamas taikyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, jų taikymo pabaigą tvarka, asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu, ar šio asmens teisių ir pareigų perėmėjas, o kai tokio nėra, teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto organizatorius, teikdamas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodytą prašymą arba šiai teritorijai įregistruoti reikalingus duomenis, tą pačią dieną kitu, per E. pristatymo sistemą, el. paštu arba paštu siunčiamu, dokumentu pateikia rašytinę informaciją žemės sklypo, kuriame numatoma taikyti šias specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir (ar) jų nebetaikyti, savininkui, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtiniui jo deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresu apie pradedamas taikyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ar jų taikymo pabaigą (jeigu žemės sklypo savininko gyvenamoji vieta nežinoma, informacija apie pradedamas taikyti ir (ar) nebetaikyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas žemės sklypui (jo daliai) viešai paskelbiama ~~Vyriausybės, įstatymų ar Vyriausybės įgaliotos institucijos~~ savivaldybės, kurios teritorijoje nustatyta šiame įstatyme nurodyta teritorija, interneto svetainėje~~, viename iš nacionalinių ir viename iš vietinių laikraščių, jeigu toks leidžiamas numatomos nustatyti teritorijos vietoje~~). Kai atitinkamo fizinio asmens gyvenamoji vieta nežinoma, informacija apie teritorijas, nustatytas tenkinant viešąjį interesą, ir jose taikytinas specialiąsias sąlygas siunčiama į paskutinę žinomą tokio fizinio asmens gyvenamąją vietą.“

5. Pakeisti 141 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:

„10. Kai iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos buvo gautas žemės savininko sutikimas, kuriame nebuvo aptartas nuostolių atlyginimas, žemės savininkas dėl nuostolių, patiriamų dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo nustatytose šiame įstatyme nurodytose teritorijose, atlyginimo turi teisę kreiptis į asmenį, suinteresuotą ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu, ar į šio asmens teisių ir pareigų perėmėją, o kai tokio nėra, – į teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto organizatorių arba, jeigu nepavyksta susitarti, į teismą dėl nuostolių atlyginimo teismo tvarka ne vėliau kaip per vienus kalendorinius metus nuo pranešimo apie taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas išsiuntimo (jeigu nežinoma žemės sklypo savininko deklaruota gyvenamoji vieta, – nuo ~~šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nurodyto skelbimo išspausdinimo viename iš nacionalinių laikraščių~~ viešo paskelbimo savivaldybės, kurios teritorijoje nustatyta šiame įstatyme nurodyta teritorija, interneto svetainėje) dienos, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. Asmenims, praleidusiems šioje dalyje nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Šioje dalyje nurodytų žemės savininko patiriamų nuostolių dydis ir atlyginimo terminai nustatomi asmens, suinteresuoto ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu, ar šio asmens teisių ir pareigų perėmėjo, o kai tokio nėra, – teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto organizatoriaus ir žemės savininko rašytiniu susitarimu. Nuostoliai nekompensuojami, kai dėl tų pačių ar skirtingų apribojimų taikymo atsiradę tokie patys nuostoliai buvo atlyginti, jeigu šiame įstatyme nurodyta teritorija (jos dalis), dėl kurios nustatymo buvo gautas žemės savininko sutikimas, kuriame nebuvo aptartas nuostolių atlyginimas, ir teritorija (jos dalis), dėl kurios nustatymo atsiradę šie nuostoliai buvo atlyginti, sutampa. Šalims nesusitarus, ginčus dėl nuostolių atlyginimo nagrinėja teismas.“

6. Papildyti 141 straipsnį 16 dalimi:

„16. Informavimo per E. pristatymo sistemą arba el. paštu apie viešojo intereso tikslais nustatytas šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 2, 3, 7, 8, 10 ir 11 punktuose įvardintas šiame įstatyme nurodytas teritorijas paslaugos kaina negali viršyti savikainos.“

Nesvarstyta

Seimo narys S. Gentvilas,

2024-07-22

(11)

Argumentai:

Pasiūlymas:

Papildyti projektą nauju 2 straipsniu:

„2 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas

Pakeisti11 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„11 straipsnis. Informavimas apie šiame įstatyme nurodytas teritorijas, nustatomas ir (ar) nustatytas tenkinant viešąjį interesą

Nesvarstyta

Pasiūlymai dubliuojasi.

Seimo narys S. Gentvilas,

2024-07-22

(141)

(4, 5, 9, 10)

Argumentai

Pasiūlymas

Papildyti projektą nauju 42 straipsniu:

„42 straipsnis. 141 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 141 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

2. Pakeisti 141 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

3. Pakeisti 141 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

4. Pakeisti 141 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:

5. Pakeisti 141 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:

6. Papildyti 141 straipsnį 16 dalimi:

Nesvarstyta

Pasiūlymai dubliuojasi.

Seimo narys Simonas Gentvilas,

2024-10-11

(88)

(2)

Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – SŽNSĮ) 88 str. reglamentuoja veiklos draudimus, taikomus kompleksinėse saugomose teritorijose – biosferos poligonuose.

88 str. 2 dalies 2 punktas nustato biosferos poligonų funkcinio prioriteto (ekologinės apsaugos, ūkinės veiklos ir kito prioriteto) zonose draudimą naikinti ir žaloti reljefo formas, hidrografinio tinklo natūralius elementus.

Tokie įstatymu įtvirtinti absoliutūs draudimai nesudaro prielaidų biosferos poligonų ekologinės apsaugos, ūkinės veiklos ir kito prioriteto funkcinėse zonose įgyvendinti valstybinės svarbos projektų.

Pavyzdžiui, šiuo metu yra atliekamas „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Lenkija ir Lietuvos valstybių siena – Jiesia modernizavimo ir jos aptarnavimo infrastruktūros statybos projekto poveikio aplinkai vertinimas. Planuojama geležinkelio linija tiesiogiai ar netiesiogiai gali paveikti apie 260 ha Kalvarijos biosferos poligono ploto ir turėti poveikį vietovės reljefui (dalyje teritorijos numatyta įrengti geležinkelio pylimus, požemines, antžemines perėjas gyvūnams). Todėl pagal galiojančias įstatymo nuostatas tokia veikla biosferos poligone nėra galima.

Biosferos poligonai yra švelniausio apsaugos režimo kompleksinės saugomos teritorijos. Vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymo 2 str. 4 d. 4 p. „Biosferos stebėsenos teritorija“ – saugoma teritorija (biosferos rezervatas ar biosferos poligonas), įsteigta globalinei bei regioninei biosferos stebėsenai ir gamtosaugos eksperimentams vykdyti, taip pat joje esantiems gamtos kompleksams išsaugoti.

Pažymėtina ir tai, kad SŽNSĮ kitose, griežtesnės apsaugos saugomose teritorijose yra įtvirtintos išimtys valstybinės svarbos objektams, pvz. valstybiniuose parkuose, valstybiniuose biosferos rezervatuose numatytos išimtys tiesti inžinerinius tinklus įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus (48 str. 2 d. 8 p., 86 str. 2 d. 8 p.), net konservacinio prioriteto teritorijose – gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose įtvirtinta išimtis tiesti tinklus, tiesiamus įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus arba tiesiamus esamų kelių trasose ir kitus tos pačios rūšies tinklus inžinerinių tinklų trasose (69 str. 1 d. 10 p.).

Apibendrinant siūlytina ištaisyti šį teisinį nenuoseklumą įstatyme ir biosferos poligonų funkcinio prioriteto (ekologinės apsaugos, ūkinės veiklos ir kito prioriteto) zonose numatyti išimtį, leidžiančią įrengti inžinerinę infrastruktūrą įgyvendinant valstybinės svarbos projektus ir tiesti inžinerinius tinklus esamose inžinerinių tinklų trasose.

Pasiūlymas:

Papildyti projektą nauju 30 straipsniu:

„30 straipsnis. 88 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 88 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) naikinti ir žaloti reljefo formas, hidrografinio tinklo natūralius elementus, išskyrus atvejus, kai įgyvendinami ypatingos valstybinės svarbos projektai arba tiesiami tranzitiniai inžineriniai tinklai esamų kelių trasose ar kitose tos pačios rūšies tinklų inžinerinių tinklų trasose;“

Nesvarstyta

Ne KRK kompetencija.

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: grąžinti Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 2, 16, 20, 21, 22, 24, 25, 28, 31, 35, 36, 37, 40, 42, 43, 46, 48, 49, 53, 60, 65, 66, 67, 73, 74, 75, 79, 80, 92, 93, 94, 98, 99, 100, 104, 106, 108, 124, 134, 139 straipsnių ir V skyriaus šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3761 iniciatoriams patobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos, Lietuvos ūkininkų sąjungos pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė ir Kaimo reikalų komiteto pasiūlymus;

6.2. Pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Kaimo reikalų komitetas, 2024-11-06	35 (100)		(4)	Argumentai: Siekiant išsaugoti melioracijos statinius ir užtikrinti vandens kokybę, siūloma nedrausti pagrindinių plynųjų ir atvejinių miško kirtimų paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose 10 m zonoje nuo vandentakio. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 35 straipsniu keičiamo 100 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) vykdyti pagrindinius plynuosius ir atvejinius miško kirtimus, išskyrus 10 m juostoje nuo vandentakio;“	Pritarti
2.	Kaimo reikalų komitetas, 2024-11-06	2 (52¹)		N	Argumentai: Atsižvelgiant į siūlomą pakeitimą, kuriuo paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose nedraudžiama vykdyti pagrindinių plynųjų ir atvejinių miško kirtimų arčiau kaip 10 m juostoje nuo vandentakio, siūloma įstatyme nustatyti vandentakio sąvoką. Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo 2 straipsnį 52¹ dalimi ir ją išdėstyti taip: „52¹. Vandentakis – vandens tekėjimo vieta upėmis, kanalais, grioviais, kitais hidrotechnikos statiniais, kuriose susiformavusi laikina arba pastovi vandens tėkmė.“	Pritarti
3.	Kaimo reikalų komitetas, 2024-11-06	6 (24)	(1)		Argumentai: Siūlomi nustatyti oro linijų apsaugos zonų dydžiai yra neproporcingi ir nepagrįsti, todėl siūloma iki 10 kV įtampos oro linijoms nustatyti po 2 m, o iki 750 kV įskaitytinai po 5 m zonų dydžius. Pasiūlymas: Pakeisti 24 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Oro linijos apsaugos zona – išilgai oro linijos esanti žemės juosta, kurios ribos nustatomos matuojant horizontalų atstumą į abi puses nuo kraštinių oro linijos laidų, ir oro erdvė virš šios juostos. Oro linijos apsaugos zonos ribos nustatomos atsižvelgus į šių linijų įtampą: 1) iki 10 kV įtampos oro linijoms – po 2 metrus; ~~2) 6 ir 10 kV įtampos oro linijoms – po 10 metrų;~~ 32) nuo aukštesnės kaip 10 kV iki 35 750 kV įskaitytinai įtampos oro linijoms – po 15 metrųus; ~~4) nuo aukštesnės kaip 35 kV iki 110 kV įskaitytinai įtampos oro linijoms – po 20 metrų;~~ ~~5) nuo aukštesnės kaip 110 kV iki 220 kV įskaitytinai įtampos oro linijoms – po 25 metrus;~~ ~~6) nuo aukštesnės kaip 220 kV iki 400 kV įskaitytinai įtampos oro linijoms – po 30 metrų;~~ ~~7) nuo aukštesnės kaip 400 kV iki 750 kV įskaitytinai įtampos oro linijoms – po 40 metrų~~.“	Pritarti
4.	Kaimo reikalų komitetas, 2024-11-06	34 (99)		(4)	Argumentai: reaguojant į LŪS ir kitų žemdirbių savivaldos asociacijų nuomonę, siūloma atsisakyti privalomo reikalavimo rengti tręšimo planus norint tręšti paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose. Pasiūlymas: Pakeisti 99 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip: 4) tręšti ~~neparengus tręšimo plano~~ pagal aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro nustatytas tvarkas ir nepateikus duomenų apie jų panaudojimą Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje;	Pritarti
5.	Kaimo reikalų komitetas, 2024-11-06	*			Argumentai: Kaimo reikalų komieto posėdyje pritarta Lietuvos paukštininkystės asociacijos pasiūlymui iniciatoriams tobulinant šį įstatymo projektą suderinti jo nuostatas su ES teise. Pasiūlymas: Tobulinant įstatymo projektą, suderinti jo nuostatas su Direktyvos (ES) 2024/1785, kuria iš dalies keičiamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) ir Tarybos direktyva 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų, bei Europos parlamento ir Tarybos direktyvos dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje (nauja redakcija) nuostatomis.	Pritarti

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Kaimo reikalų komitetas,

2024-11-06

(100)

(4)

Argumentai:

Siekiant išsaugoti melioracijos statinius ir užtikrinti vandens kokybę, siūloma nedrausti pagrindinių plynųjų ir atvejinių miško kirtimų paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose 10 m zonoje nuo vandentakio.

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 35 straipsniu keičiamo 100 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4) vykdyti pagrindinius plynuosius ir atvejinius miško kirtimus, išskyrus 10 m juostoje nuo vandentakio;“

Pritarti

Kaimo reikalų komitetas,

2024-11-06

(52¹)

Argumentai:

Atsižvelgiant į siūlomą pakeitimą, kuriuo paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose nedraudžiama vykdyti pagrindinių plynųjų ir atvejinių miško kirtimų arčiau kaip 10 m juostoje nuo vandentakio, siūloma įstatyme nustatyti vandentakio sąvoką.

Pasiūlymas:

Papildyti Įstatymo 2 straipsnį 52¹ dalimi ir ją išdėstyti taip:

„52¹. Vandentakis – vandens tekėjimo vieta upėmis, kanalais, grioviais, kitais hidrotechnikos statiniais, kuriose susiformavusi laikina arba pastovi vandens tėkmė.“

Pritarti

Kaimo reikalų komitetas,

2024-11-06

(24)

(1)

Argumentai:

Siūlomi nustatyti oro linijų apsaugos zonų dydžiai yra neproporcingi ir nepagrįsti, todėl siūloma iki 10 kV įtampos oro linijoms nustatyti po 2 m, o iki 750 kV įskaitytinai po 5 m zonų dydžius.

Pasiūlymas:

Pakeisti 24 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Oro linijos apsaugos zona – išilgai oro linijos esanti žemės juosta, kurios ribos nustatomos matuojant horizontalų atstumą į abi puses nuo kraštinių oro linijos laidų, ir oro erdvė virš šios juostos. Oro linijos apsaugos zonos ribos nustatomos atsižvelgus į šių linijų įtampą:

1) iki 10 kV įtampos oro linijoms – po 2 metrus;

~~2) 6 ir 10 kV įtampos oro linijoms – po 10 metrų;~~

32) nuo aukštesnės kaip 10 kV iki 35 750 kV įskaitytinai įtampos oro linijoms – po 15 metrųus;

~~4) nuo aukštesnės kaip 35 kV iki 110 kV įskaitytinai įtampos oro linijoms – po 20 metrų;~~

~~5) nuo aukštesnės kaip 110 kV iki 220 kV įskaitytinai įtampos oro linijoms – po 25 metrus;~~

~~6) nuo aukštesnės kaip 220 kV iki 400 kV įskaitytinai įtampos oro linijoms – po 30 metrų;~~

~~7) nuo aukštesnės kaip 400 kV iki 750 kV įskaitytinai įtampos oro linijoms – po 40 metrų~~.“

Pritarti

Kaimo reikalų komitetas,

2024-11-06

(99)

(4)

Argumentai:

reaguojant į LŪS ir kitų žemdirbių savivaldos asociacijų nuomonę, siūloma atsisakyti privalomo reikalavimo rengti tręšimo planus norint tręšti paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose.

Pasiūlymas:

Pakeisti 99 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

4) tręšti ~~neparengus tręšimo plano~~ pagal aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro nustatytas tvarkas ir nepateikus duomenų apie jų panaudojimą Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje;

Pritarti

Kaimo reikalų komitetas,

2024-11-06

Argumentai:

Kaimo reikalų komieto posėdyje pritarta Lietuvos paukštininkystės asociacijos pasiūlymui iniciatoriams tobulinant šį įstatymo projektą suderinti jo nuostatas su ES teise.

Pasiūlymas:

Tobulinant įstatymo projektą, suderinti jo nuostatas su Direktyvos (ES) 2024/1785, kuria iš dalies keičiamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) ir Tarybos direktyva 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų, bei Europos parlamento ir Tarybos direktyvos dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje (nauja redakcija) nuostatomis.

Pritarti

7. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė – 0.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: Viktoras Pranckietis.

Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis

Komiteto biuro patarėja Gintarė Remeikienė

Komiteto biuro patarėja Simantė Kairienė

[1] Pagal teisinių paslaugų teikimo sutartį atstovaujama advokato padėjėjos Airinos Mikulėnaitės (pridedamas išrašas iš teisinių paslaugų sutarties).