LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IX (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 440
STENOGRAMA
2020 m. rugsėjo 22 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
A. NEKROŠIUS ir I. ŠIAULIENĖ
PIRMININKAS (A. NEKROŠIUS, LVŽSF*). Gerbiami kolegos, pradedame vakarinį posėdį. Kviečiu visus registruotis. (Gongas)
Taip, gerbiami kolegos, užsiregistravo 56 Seimo nariai.
14.02 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl įvykių Baltarusijoje keliamos grėsmės Europos branduolinei saugai“ projektas Nr. XIIIP-5185(2) (svarstymas ir priėmimas)
Klausimas 1-10 – Seimo rezoliucijos „Dėl įvykių Baltarusijoje keliamos grėsmės Europos branduolinei saugai“ projektas Nr. XIIIP-5185(2). Pranešėjas… Atsiprašau, svarstymas. Diskutuoti kviečiame pirmąjį Ž. Pavilionį. Prašom į tribūną. Ž. Pavilionio nėra, tuomet kviečiame T. Tomiliną.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, aš pabandysiu pratęsti J. Jaručio mintį, kodėl mums reikia būtent šios rezoliucijos, kaip gimė idėja. Žinote, po garsių įvykių Baltarusijoje prieš kelias savaites mes sužinojome labai pavojingą faktą, kad viena iš pagrindinių tikrosios ir tos nuoseklios informacijos teikėjų Lietuvai būtent apie branduolinę energetiką Baltarusijoje ekologinio judėjimo viena iš lyderių I. Suchij buvo areštuota ir įkalinta penkias paras, įsibrovus į jos namus nežinomiems asmenims, neprisistačiusiems. Tai yra pavojingas įvykis ta prasme, kad kai paleidžiama atominė elektrinė be visuomenės kontrolės, be aiškios ir skaidrios informacijos šaltinio iš pilietinės visuomenės, tai yra tikrai pavojingas signalas. Labai gerai, kad šioje rezoliucijoje akcentuojami būtent sveiko proto reguliuotojai, tai yra žmonės, kurių darbas yra tiesiog reguliuoti branduolinės saugos klausimus. Jie nėra politizuoti, jie nėra politikai, jie nėra kažkokie tiesioginiai vykdytojai, jie tiesiog prižiūri saugumą. Tokių žmonių yra Lietuvoje, tokių žmonių yra Baltarusijoje. Kad ir kokia būtų valstybinė sistema priklausoma, kiek ji būtų priklausoma nuo politinės valdžios, vis tiek lieka vietos sveikam protui, atsargumo principui. Žinoma, mes suprantame, kad didelių šansų nėra, kad žmonės, atsakingi už branduolinę saugą, elementariausiai atliks savo funkcijas ir pasakys: ne, tokioje suirutėje, tokiame chaose, esant tokiam politiniam nestabilumui, mes negalime paleisti atominės elektrinės, tiesiog atidėkime. Netgi nesigilinant į klausimą, ar jie už A. Lukašenką, ar prieš, būtent tai yra šios rezoliucijos esminė mintis, kad mūsų reguliuotojai nebijotų ir drąsiai pasakytų savo nuomonę ir Europos reguliuotojams, ir Baltarusijos atominės saugos pareigūnams, kad tokioje situacijoje geriausia, ką galima padaryti, yra tiesiog atidėti.
Čia nėra dar viena rezoliucija apie tai, kaip mes nesutariame dėl branduolinio objekto statymo šalia mūsų sienos, nors mes rezoliucijoje kartojame tuos teiginius. Tai yra rezoliucija, reakcija į faktinę situaciją, kai, esant tokiai padėčiai toje kaimyninėje šalyje, būtent esant politiniam nestabilumui, o tam, kad tokie objektai kaip branduolinės jėgainės veiktų tinkamai ir saugiai, akivaizdu, kad reikia ir politinio stabilumo. Todėl yra didelė tikimybė, kad save gerbiantys pareigūnai tiesiog nedarys nusikalstamo veiksmo ir nepaleis atominės tokioje situacijoje. Lygiai taip pat kaip bet koks milicijos ar kokio OMON’o atstovas gali nemušti žmonių vien dėl to, kad jis yra žmogus, gerbiantis žmogaus teises ir laisves, nepriklausomai nuo to, kokie yra nusikalstami jo viršininkų nurodymai.
Mes suprantame, kad Baltarusijos branduolinės saugos priežiūra nėra nepriklausoma institucija, ji priklauso konkrečiai ministerijai ir tie hierarchiniai santykiai ten turbūt dominuojantys, bet vis tiek mes turime apeliuoti į sveiko proto profesionalą mūsų kaimyninėje šalyje, kuris aiškiai pasakys: tokioje situacijoje paleisti atominės negalima. Ir taip mes visi laimėsime laiko. Žinoma, daugiausia iš to laimės būtent Baltarusijos žmonės, puikiai žinantys, ką reiškia branduolinė sauga ir kaip skaudžiai galima sumokėti už žmogišką klaidą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kviečiu diskutuoti E. Vareikį. Prašau.
E. VAREIKIS (MSNG). Sveiki. Na, netiesa, kad blogai per dvi savaites priimti vieną, kitą, trečią rezoliuciją apie tą pačią šalį. Jeigu reikia, priimsime ir ketvirtą, penktą, o kaip tik šiuo metu reikia. Baltarusijos situacija yra išties gerokai sudėtingesnė, negu mums kartais atrodo. Mes A. Lukašenkos režimo nepripažįstame, panašu, kad nepripažins ir Europos Sąjunga, tačiau blogai yra ir tai, kad mes nelabai žinome, o kas gi konkrečiai gali ateiti į A. Lukašenkos vietą. Todėl mano klausimas klausimų uždavimo metu, ar su branduoline jėgaine nebus tokių pačių problemų, o gal net rimtesnių, kai pasikeis valdžia, buvo visai ne šiaip sau.
Šioje rezoliucijoje (jeigu aš būčiau ją rašęs, gal rašyčiau truputį kiečiau, aštriau) reikia iš tikrųjų pasakyti ir dar kartą konstatuoti, kad Astravo elektrinė nėra ekonominis ar energetinis projektas, tai yra politinis projektas, kur energetinėmis priemonėmis, iš tikrųjų gąsdinimo priemonėmis mes esame šantažuojami. Todėl ši rezoliucija pasako, kad šitas energetinis šantažas yra iš tikrųjų politinis. Jeigu mes tą elektrą ir sugalvotume nupirkti, ekonominės naudos tai neduotų, nepirkimas duoda politinę naudą. Kaip gamtamokslininkas suprantu, kad yra neįmanoma atskirti, kuris elektronas atkeliauja iš vienos elektrinės, kuris iš kitos, bet pats nepirkimo politinis faktas yra sankcija, mes kalbame apie sankcijas Baltarusijai šiuo atveju, yra dar viena sankcija, kurią naudojame mes.
Nepaisant visų rezoliucijos trūkumų, manau, reikėtų už ją balsuoti. Pritariu tiems, kurie sakė, kad galbūt rytoj, poryt ar po kelių dienų situacija pasikeis. Ten yra minima daug konkrečių dalykų. Gali situacija pasikeisti ir nieko baisaus, jeigu mes vėl priimsime kokią nors rezoliuciją, bet iš tikrųjų Astravo jėgainės problema yra žymiai didesnė, negu mums kažkada buvo Ignalinos problema saugos aspektu. Tai mes sugebėjome saugoti. Ten Europos Sąjunga galėjo ateiti. Čia mums į vidų įlįsti ir saugoti yra žymiai sunkiau.
Taigi aš siūlyčiau rezoliucijai pritarti be pakeitimų. Jeigu nepavyks, tada pats pasisiūlysiu ir su redakcine grupe rašysime truputį kitaip. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame Egidijui. Daugiau diskutuoti niekas neužsirašė.
Gerbiami kolegos, priėmimas. Paskaitysiu Statuto 184 straipsnio 1 punktą: „Po rezoliucijos projekto svarstymo Seimas nusprendžia, ar priimti rezoliuciją be pataisų. Šis siūlymas negali būti priimtas, jeigu jam prieštarauja daugiau kaip 1/3 visų Seimo narių.“
Gerbiami kolegos, išsakome motyvus dėl viso. Pirmasis – T. Tomilinas ir eisime balsuoti.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, tik pakartosiu, kad ši rezoliucija tikrai labai reikalinga. Ji yra situacinė. Mes turime pranešimų apie tai, kad atominė bus paleista lapkričio mėnesį. Turime nerimą keliančių signalų apie galimus (aš dabar pabrėžiu – tikrai galimus) incidentus. Aš to negaliu teigti, nežinau tikros informacijos. Esant tokiam politiniam nestabilumui negalima paleisti branduolinio objekto. Visi sveiki ir mąstantys profesionalai, kokia bebūtų politinė sistema, tokioje situacijoje aiškiai, jeigu turi drąsos, pasakys savo formalų vertinimą ir nebijos žodžio „politinė krizė“, paprasčiausiai pasakys, kad reikėtų atidėti paleidimą.
Aš labai prašau mūsų Valstybinės branduolinės saugos inspekcijos drąsiai vartoti terminą „politinė krizė“ remiantis būtent šia rezoliucija, drąsiai raginti Baltarusijos valdžią nesuiminėti aplinkosaugininkų ir ekspertų, nekalinti jų, nes tiktai skaidrumas, tik žodžio laisvė užtikrina saugumą. Todėl mūsų ši rezoliucija labai reikalinga. Tai yra signalas ir Europos šalims, kad jeigu neužtenka drąsos aiškiai vertinti politinę situaciją, bent jau tegul žiūrima į tai, ką daro Baltarusija dėl atominės paleidimo.
PIRMININKAS. A. Anušauskas – motyvai už.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aišku, mes galime fantazuoti, kiek norime, kad diktatūrinis A. Lukašenkos režimas staiga persigalvos, nustos vykdyti šiuos, mano požiūriu, nusikalstamus veiksmus ir atsisakys atominės elektrinės projekto, kuris yra, be abejonės, sutinku su kalbėjusiais kolegomis, politinis projektas. Ne, to nebus. Bet Lietuva visą laiką turi aiškiai matyti tikslą ir visada jį deklaruoti. Mūsų tikslas yra nesaugios atominės elektrinės Vilniaus ir Lietuvos pašonėje neatidarymas, jei ji pradės veikti, jos uždarymas, o mums dabar prieinamos priemonės – visą laiką deklaruoti šį tikslą, siekti tarptautinės visuomenės palaikymo ir nuolat aiškinti savo visuomenei, kad tai iš tikrųjų pavojų keliantis politinis Rusijos projektas mūsų kaimynystėje. Kviečiu palaikyti šią rezoliuciją.
PIRMININKAS. Motyvai už – Ž. Pavilionis, tačiau jo salėje nėra. A. Gumuliauskas. Prašau.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Kadangi mano kolegos jau išdėstė tikrai plačiai mintį šiuo klausimu, tai aš noriu pasakyti, kad ši rezoliucija skiriasi nuo ankstesnių mūsų priimtų, nes vis dėlto žiūrima į problemą Baltarusijoje per Astravo atominės elektrinės prizmę. Aš manau, kad ši rezoliucija pateikta laiku. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Ir paskutinis – E. Vareikis. Motyvai už.
E. VAREIKIS (MSNG). Faktiškai aš viską pasakiau diskusijų metu, tik dar kartą kartoju, kad reikėtų priimti rezoliuciją. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, formuluoju tuomet klausimą dėl balsavimo. Gerbiami kolegos, kas už tai, kad priimtume rezoliuciją be pataisų, balsuokite už, jeigu manote kitaip, – prieš arba susilaikykite. Balsuojame.
Šio rezoliucijos priėmimas
Balsavo 72 Seimo nariai, visi vienbalsiai balsavo už, prieš ir susilaikiusių nėra. Gerbiami kolegos, rezoliucija priimta. (Gongas)
14.16 val.
Tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo Nr. I-996 4, 5, 6, 10, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5069, Įstatymo „Dėl Tauriųjų metalų gaminių kontrolės ir prabavimo konvencijos ir jos priedų ratifikavimo“ Nr. IX-2088 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5070, Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5071, Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5072, Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo Nr. I-1179 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5073, Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5074 (pateikimas)
Toliau iš eilės darbotvarkės 2-1.1 klausimas – Tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo Nr. I-996 4, 5, 6, 10, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5069. Pranešėjas – finansų ministras V. Šapoka. Prašom į tribūną. Kartu pristatykite ir lydimuosius.
V. ŠAPOKA. Laba diena, gerbiami kolegos. Vyriausybė teikia Seimui svarstyti Tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo ir su juo susijusių penkių įstatymų pakeitimo projektus. Jie įgyvendina numatytą prioritetinį tikslą įvertinti valstybės valdomų įmonių teisinės formos tinkamumą ir ją pakeisti, žinoma, atsižvelgiant į EBPO rekomendacijas. Iš karto noriu atkreipti dėmesį, kad projektas gana techninis. Iš esmės įstatymuose nustatyti patys teisinio reguliavimo principai nėra tikrai keičiami, o pagrindinis tikslas – įtvirtinti galimybę pertvarkyti valstybės įmonę Lietuvos prabavimo rūmus į viešąją įstaigą, kuri ir toliau vykdytų tauriųjų metalų ir brangakmenių prabavimo valstybinės priežiūros funkcijas.
Kokia yra esmė? Siūloma pakeisti priežiūros institucijos, šios valstybės įmonės, teisinę formą į viešosios įstaigos teisinę formą. Kadangi Viešojo administravimo įstatyme nustatyta, kad viešosioms įstaigoms, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė, viešojo administravimo įgaliojimai gali būti suteikiami tik įstatymu, jame nurodant konkrečią veikiančią ar numatomą steigti viešąją įstaigą ir nustatant baigtinį konkrečių įgaliojimų sąrašą, keičiamu teisiniu reguliavimu siūloma aiškiau reglamentuoti priežiūros institucijos vykdomas funkcijas.
Kartu teikiamuose lydimuosiuose įstatymų projektuose siūlomi tik techniniai pakeitimai, tiesiog yra tikslinama priežiūros institucijos teisinė forma – viešoji įstaiga vietoj valstybės įmonės. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas savo išvadose dėl įstatymų projektų pateikė tik redakcinio pobūdžio pastabas. Taigi, kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Pirmasis klausia A. Sysas. Ruošiasi R. Budbergytė.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, ar tikrai pagrindinis tikslas tas, kad šitą įstaigą išbrauktume iš valstybinių įmonių sąrašo?
V. ŠAPOKA. Tikrai taip.
A. SYSAS (LSDPF). Kiek aš suprantu, daugiau niekas nesikeičia.
V. ŠAPOKA. Ne, tai buvo bendras tikslas, atsižvelgiant į EBPO rekomendacijas, sumažinti kiek įmanoma valstybės įmonių, kurių statusas nėra pripažintas tarptautiniu mastu. Tai yra keičiamas ne tik Prabavimo rūmų, bet ir kitų valstybės įmonių statusas.
PIRMININKAS. Klausia R. Budbergytė.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Ministre, mes suprantame, kad reikia vykdyti EBPO rekomendacijas, bet mūsų klausimas susijęs su šitos viešosios įstaigos pavaldumu ir apskritai visais klausimais, kaip bus skiriama, kaip atleidžiama, kaip pajaus darbuotojai tokias pertvarkas. Gal galėtumėte keletą žodžių apie tai? Labai ačiū.
V. ŠAPOKA. Aišku. Manau, komitetuose bus galima ir detaliai, ir pakviesti pačių įmonių atstovus, bet šiaip iš esmės jokių esminių pokyčių, išskyrus teisinės formos pakeitimą, nenusimato.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau klausiančiųjų nėra. Dėl motyvų dėl viso taip pat niekas neužsirašė. Norime balsuoti dėl visų projektų? Balsuojame. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl šio įstatymo projekto, kartu ir lydimųjų.
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 68, prieš nėra, susilaikė 6. Pritarta po pateikimo. Siūlomi komitetai: papildomas dėl visų projektų – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas dėl visų, išskyrus paskutinį projektą Nr. XIIIP-5074, ten kaip pagrindinis yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Siūloma svarstyti spalio 20 dieną.
14.22 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 2, 92, 12, 13, 40, 57, 64, 71, 711, 75, 78, 781, 79, 84, 85, 90, 116, 117, 120 straipsnių, XII skyriaus penktojo skirsnio, 2 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 43, 93, 132, 141, 341, 531 straipsniais ir XII skyriaus šeštuoju, septintuoju, aštuntuoju skirsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-5055ES, Muitinės įstatymo Nr. IX-2183 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5056ES (pateikimas)
Toliau darbotvarkės 2-2 klausimas – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 kai kurių straipsnių, XII skyriaus penktojo skirsnio, 2 priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo kai kuriais straipsniais ir XII skyriaus šeštuoju, septintuoju, aštuntuoju skirsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-5055ES, kartu ir lydimasis. Prašau pristatyti.
V. ŠAPOKA. Gerbiami kolegos, šio projekto tikslas yra perkelti ir įgyvendinti e. komercijos paketą sudarančius Europos Sąjungos teisės aktus. Kokie yra siūlomi pagrindiniai pakeitimai? Pirma, plėsti vieno langelio principo ES mastu jau veikiančias schemas, kai PVM surenkamas vienoje valstybėje narėje ir paskirstomas kitoms ES valstybėms narėms. Šiuo metu tokios schemos taikomos tik elektroninėms paslaugoms, tokioms kaip prieiga prie interneto, taip pat transliavimo, telekomunikacijų paslaugoms. Priėmus šiuos pakeitimus, kurie įgyvendina direktyvas, schemos bus taikomos įvairių valstybių narių vartotojams, tiekiamos kitos, ne tik elektroninės paslaugos ir nuotoliniu būdu tiekiamos prekės, taip pat ir iš trečiųjų valstybių importuojamos iki 150 eurų vertės smulkios prekių siuntos.
Antra, atsižvelgiant į direktyvą, siūloma atsisakyti importo PVM lengvatos taikymo importuojamoms smulkioms iki 22 eurų vertės prekių siuntoms. Taip yra suvienodinama su ES viduje siuntoms taikomu apmokestinimu PVM. Trečia, internetines prekyvietes siūloma laikyti prekių tiekėjomis. Toks traktavimas būtų taikomas iš trečiųjų šalių importuojamoms smulkioms siuntoms iki 150 eurų, kurios ES vartotojams parduodamos per internetinę prekyvietę, taip pat tais atvejais, kai per internetines prekyvietes ES įsikūręs asmuo ES viduje parduoda prekes. Taip pat siūloma nustatyti, kad rašytinės PVM sąskaitos faktūros galėtų būti saugomos elektronine forma.
Į ką noriu atkreipti dėmesį, tai, kad šiuose projektuose yra numatyta nuostatų įsigaliojimo data 2021 m. sausio 1 d. Tačiau Europos Komisija, atsižvelgdama į tai, kad dėl COVID-19 protrūkio valstybėms narėms teko keisti savo prioritetus ir tikrai šalys narės norėjo daugiau laiko, šių metų liepos mėnesį priėmė direktyvų pakeitimus direktyvų nuostatų įgyvendinimą atidėdama šešiems mėnesiams, todėl būtų tikslinga projektų svarstymo metu jau komitetuose į tai atsižvelgti ir patikslinti įsigaliojimo datą, nurodant ateinančių metų liepos 1 dieną.
Seimo Teisės departamentas pasiūlė patikslinti PVM įstatymo 2 straipsnio 40 dalyje esančią nuorodą į ES teisės aktus, tai yra pagal naujus reikalavimus reikia išbraukti oficialaus teisės akto paskelbimo numerį. Siūlome tam pritarti ir patikslinti, kaip siūlo Teisės departamentas.
Kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pirmasis ir vienintelis klausia S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas ministre, norėjau paklausti šiek tiek dėl įgyvendinimo, konkrečiau – apie Muitinės departamento vadovo konkursą. Dvejus metus muitinė neturi vadovo. Jūsų pavaldi įstaiga. Gal galite duoti aiškų atsakymą, kodėl viena pagrindinių fiskalinių įstaigų neturi savo vadovo ir kodėl konkursas skelbiamas tik dabar, kai yra jau visiškai visiškai prieš rinkimus? Ar tai nėra, kad atsirastų konkretus aiškus asmuo?
Antras konkretesnis klausimas. Tūkstančiai lietuvių užsisako prekes iš Kinijos. Dabar gal galite aiškiai pasakyti, nuo kokios prekių sumos bus skaičiuojamas PVM? Dėkui.
V. ŠAPOKA. Aš pradėsiu nuo antro klausimo. Tikslas ir yra suvienodinti, kaip yra ES viduje, ir iš esmės apmokestinimas bus nuo pirmo euro. Kitaip tariant, ta riba yra panaikinama.
O kalbant apie muitinės… (Balsai salėje) Nuo pirmo euro. Kaip ir minėjau, aišku, kiekvienas galime turėti savo nuomonę, tačiau tai yra ES teisės aktas ir mes jį turime įgyvendinti.
Kalbant apie muitinės vadovą, ne kartą ir viešai esame tas priežastis nurodę. Pagal dabartinius reikalavimus faktiškai turime atrinkti kosmonautą, kurio yra tobula sveikata, visi fiziniai normatyvai. Kaip suprantu, Seime svarstoma suvienodinti skyrimą taip, kaip numato Statutas, nes buvo išlyga palikta būtent muitinės vadovui. Konkursas buvo rengiamas ne vienas, atsirasdavo arba vienas kandidatas, arba išvis neatsirasdavo. Aš manau, kad tuos perteklinius reikalavimus panaikinus tikrai bus galima atrinkti tinkamą vadovą. O kalbant apie sąmokslus, kad čia kažkam vienam, na, nemanau.
PIRMININKAS. Daugiau klausiančiųjų nėra, dėl motyvų taip pat niekas neužsirašė. Gal galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti visiems projektams? Ačiū, pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomų niekas nesiūlo. Siūloma svarstyti spalio 13 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
14.28 val.
Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo Nr. IX-1905 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4985ES, Geležinkelių transporto kodekso 7, 13 straipsnių pakeitimo ir 11, 16 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-4986ES, Administracinių nusižengimų kodekso 379 ir 381 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4987ES (pateikimas)
Toliau – Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo Nr. IX-1905 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4985ES. Pranešėjas – viceministras V. Klimantavičius. Prašom. Kartu pristatys ir lydimuosius teisės aktus.
V. KLIMANTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Seimui teikiamas svarstyti Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas kartu su susijusiais Geležinkelių transporto kodekso ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo projektais. Jie parengti siekiant įgyvendinti Europos Sąjungos direktyvas dėl geležinkelių transporto saugos ir geležinkelių sistemos sąveikos Europos Sąjungoje. Šios direktyvos kartu su kitais lydimaisiais reglamentais ir sprendimais sudaro visą IV Europos Sąjungos geležinkelių transporto teisės aktų rinkinį, skirtą bendros Europos geležinkelių erdvės kūrimui užbaigti.
Šių įstatymų tikslai. Teikiamais svarstyti įstatymų projektais siūloma įtvirtinti reikalavimus geležinkelių transporto veiklą vykdančioms įmonėms ir geležinkelių infrastruktūros valdytojams, siekiant užtikrinti, kad Lietuvos Respublikoje būtų taikomi visoje Europos Sąjungoje galiojantys reikalavimai geležinkelių transporto eismo saugai ir nepertraukiamumui užtikrinti.
Įstatymų projektais siūloma nustatyti teisinį reguliavimą, pagal kurį… iš esmės išvardinsiu bent šešis punktus. Geležinkelių transporto veiklą vykdantys ir geležinkelių infrastruktūrą valdantys subjektai privalo parengti geležinkelių transporto eismo saugos valdymo sistemas, nustatyti priemones ir aprašyti procedūras, kaip jie užtikrins visokeriopą saugą geležinkeliuose. Parengtos eismo valdymo sistemos turi būti patikrintos ir patvirtintas jų tinkamumas išduodant bendruosius saugos sertifikatus geležinkelio įmonėms ir geležinkelių infrastruktūrą aptarnaujantiems valdytojams. Geležinkelių infrastruktūrą ir geležinkelių riedmenis galima naudoti tik tada, jeigu yra išduoti atitiktį reikalavimams patvirtinantys leidimai. Geležinkelių riedmenų priežiūrą gali vykdyti tik sertifikuoti geležinkelių riedmenų techniniai prižiūrėtojai. Jeigu veiklą numatoma vykdyti tik Lietuvos Respublikoje, sertifikatus ir reikiamus leidimus išduos Lietuvos transporto saugos administracija, kaip ir vyko iki šiol; jeigu veikla bus vykdoma ir kitose Europos Sąjungos valstybėse, juos išduos Europos Sąjungos geležinkelio agentūra. Geležinkelio transporto eismo įvykius, jeigu tokie įvyktų, tirs nepriklausomi tyrėjai, kurių pagrindinė užduotis – objektyviai nustatyti aplinkybes, lėmusias šiuos nelaimingus atsitikimus. Įstatymų projektuose nustatyti reikalavimai bus taikomi apibrėžtai subjektų grupei, tai yra tik geležinkelių transporto veiklą vykdančioms įmonėms ir infrastruktūros valdytojams. Dauguma teikiamuose įstatymų projektuose numatomų reikalavimų nėra nauji, jie egzistavo ir iki šiol, tačiau yra tikslinamas galiojantis teisinis reglamentavimas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame už pristatymą. Pirmasis klausia A. Butkevičius.
A. BUTKEVIČIUS (MSNG). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamas viceministre, mano klausimas būtų apie „Rail Baltica“ projektui įgyvendinti valdybos pirmininko turėjimą. Ar išrinktas jau naujas „Rail Baltica“ valdybos pirmininkas po to laikotarpio, kai suomis pasitraukė iš tos pozicijos?
V. KLIMANTAVIČIUS. Norėčiau atsiprašyti, „Rail Baltica“ projektą kuruoja kitas viceministras G. Mažeika, ir šiandien negalėčiau jums atsakyti į tą klausimą.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas viceministre, aš dėl trečio – Administracinių nusižengimo kodekso. Ar čia dėl lietuvių kalbos gramatikos keičiamas, ar yra grynai dėl esminių dalykų? Skaitydamas aš matau tik stilistikos klausimus. Ačiū.
V. KLIMANTAVIČIUS. Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo projektu siūloma atsisakyti atsakomybės taikymo už Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto registre įregistruotos geležinkelių infrastruktūros naudojimą, nes vadovaujantis Europos Sąjungos teisės aktais nebelieka pareigos registruoti geležinkelių infrastruktūrą šiame registre. Nėra pareigos registruoti registre – nėra už ką bausti.
PIRMININKAS. Daugiau klausiančiųjų nėra. Dėl motyvų dėl viso niekas neužsirašė. Gerbiami kolegos, ar norite balsuoti, ar galime pritarti bendru sutarimu? Siūloma balsuoti. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl šio įstatymo projekto, kartu ir lydimųjų. Kas palaikote, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 68 Seimo nariai: už – 66, prieš nėra, susilaikė 2. Po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai. Papildomų niekas nesiūlo. Pagrindinis dėl dviejų pirmųjų projektų yra Ekonomikos komitetas, o dėl paskutinio projekto Nr. XIIIP-4987 pagrindinis yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 10 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. (Balsai salėje)
14.35 val.
Narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrolės įstatymo Nr. VIII-1207 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5163ES, Administracinių nusižengimų kodekso 65 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5164 (pateikimas)
Toliau – Narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrolės įstatymo Nr. VIII-1207 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5163ES. Jį mums pristato viceministras A. Šešelgis. Kartu ir lydimasis projektas. Prašau.
A. ŠEŠELGIS. Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai, pristatomo projekto tikslas yra suderinti narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrolės įstatymo nuostatas su Europos Sąjungos teise; taip pat reglamentuoti subjektų veiklą, susijusią su į oficialų sąrašą neįtrauktomis medžiagomis, kurios gali būti naudojamos neteisėtai gaminant narkotines ir psichotropines medžiagas; numatyti į oficialų sąrašą neįtrauktų medžiagų rinkos ribojimo ir kontrolės priemones; taip pat kartu nustatyti ir administracinę atsakomybę už veiklos, susijusios su į oficialų sąrašą neįtrauktomis medžiagomis, pažeidimus.
Projekto esmė. Lietuvoje į oficialų sąrašą neįtrauktų medžiagų problema pastaraisiais metais tampa vis aktualesnė, nustatoma vis daugiau įtartinų sandorių, susijusių su į oficialų sąrašą neįtrauktomis medžiagomis. Šios medžiagos importuojamos į Lietuvą, platinamos ir gabenamos tiek šalies viduje, tiek į kitų ES šalių rinkas, eksportuojamos į trečiąsias šalis. Dauguma šių medžiagų jokios panaudojimo teisės pramonėje neturi, išskyrus ribotą panaudojimą moksliniams tikslams ir tyrimams laboratorijose, ir yra skirtos išskirtinai narkotinių ir psichotropinių medžiagų gamybai. Lietuvos institucijos, atsakingos už narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolę, neturi pakankamai teisinių įrankių kovoti su į oficialų sąrašą neįtrauktų medžiagų problema.
Siūlome atskirai apibrėžti reikalavimus subjektams, numatyti, kad Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, įgyvendindamas valstybės deleguotas funkcijas – užtikrinti narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrolę ir stebėseną, turi teisę reikalauti ir gauti iš subjektų informaciją apie į oficialų sąrašą neįtrauktas medžiagas prieš pateikiant jas į rinką.
Taip pat papildyti nuostatomis, kuriomis vadovaudamosi muitinės įstaigos, atlikdamos importuojamų ar eksportuojamų narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų ar į oficialų sąrašą neįtrauktų medžiagų muitinį tikrinimą, gavusios kompetentingos institucijos išvadas, galėtų imtis visų būtinų disponavimo prekėmis priemonių, įskaitant konfiskavimą, pardavimą ir sunaikinimą. Taip pat numatyti, kad muitinės įstaigos turi teisę kilus įtarimams sulaikyti į oficialų sąrašą neįtrauktas medžiagas ir imtis būtinų priemonių pagal savo kompetenciją.
Taip pat užtikrinti bendradarbiavimą su atsakingomis institucijomis ir papildyti nuostata, kad subjektai privalo sudaryti visas sąlygas, būtinas Narkotikų, tabako, alkoholio kontrolės departamento valstybės tarnautojams vykdyti narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrolę, ir paklusti valstybės tarnautojų teisėtiems reikalavimams. Tokie yra siūlymai. Prašytume pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pirmasis klausia A. Sysas. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas viceministre, suprantu, ką norite daryti ir kad reikia tai daryti, nes su prekursoriais Lietuvoje daug problemų, ypač toje srityje, kur gaminamos narkotinės medžiagos, bet mano klausimas, ar jūs matėte Teisės departamento pastabas? Keletas jų yra gana rimtų, aš nekalbu apie technines. Norėčiau jūsų reakcijos į tai, ką parašė Teisės departamentas. Ačiū.
A. ŠEŠELGIS. Ačiū už klausimą. Mažiausiai jo tikėjausi, bet gavau. Mes matėme tas visas pastabas ir tikimės, kad svarstymo stadijoje, vertinimo stadijoje dėl tų pastabų, nes jos nekeičia pačių projektų esmės, bus surasti kompromisai ir į jas bus atsižvelgta.
PIRMININKAS. Klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas viceministre, galbūt galėtumėte išvardinti kelias medžiagas, apie kurias mes kalbame, ir galbūt galėtumėte patikslinti, kaip čia tas veiktų, nes mes kalbame apie narkotines ir psichotropines medžiagas ar jų pirmtakus, kurie nėra įtraukti į oficialų sąrašą, vadinasi, jie nėra pripažinti narkotikais. Jūs norite pritaikyti reguliavimą, skirtą narkotinių medžiagų prevencijai ir kontrolei, medžiagoms, kurios nėra narkotikai. Tai mes galime pasakyti, kad bet kas – baltymai, angliavandeniai – nėra įtraukti į oficialų sąrašą ir jie patenka į šio reguliavimo sritį. Ar galėtumėte patikslinti? Prašau.
A. ŠEŠELGIS. Ačiū už klausimą. Taip, tas klausimas dažnai iškyla, bet aš galiu paminėti kai kurias medžiagas, kurios, kaip jūs minite, lyg ir nekaltos ir galbūt netgi kiekvienas iš mūsų kartais vartojame savo kasdieniniame gyvenime. Tai, pavyzdžiui, gali būti kalio permanganatas, tai gali būti skruzdžių rūgštis, tai gali būti acto rūgšties anhidridas, bet kada matoma technologija, kada gaminamos psichotropinės ir narkotinės medžiagos, jie ir yra prekursoriai, tai tos medžiagos, be kurių neapsieinama pagaminti būtent šituos produktus. Užtat iškyla problema, kad šitos medžiagos, kurios galimai gali būti panaudotos, ten baltymo, pavyzdžiui, jūs nepanaudosite narkotiko gamybai… Arba jeigu baltymai bus tikrai būtina tam tikra medžiaga, be kurios nebus galima pagaminti narkotikų ar psichotropinės medžiagos, jie taps šitais prekursoriais ir jiems bus taikomi šito įstatymo sugriežtinti reikalavimai. Taip, šitos medžiagos pačios yra lyg ir nekaltos, bet jos yra būtinos gaminant psichotropines ir narkotines medžiagas, todėl šiandien mes apie jas kalbame.
PIRMININKAS. Ir paskutinis klausia M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (MSNG). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Noriu paklausti jūsų, ar rengiant šias pataisas buvo konsultuotasi su policijos ir kitais ekspertais, nes, kalbant apie internetinę prekybą, iš įvairių trečiųjų šalių atkeliauja įvairios, tarkim, neženklintos, pas mus tiesiog net neįtrauktos į jokius sąrašus medžiagos, tarp jų ir naujo pobūdžio cigaretės, kur yra tam tikri skysčiai ir jie paskui naudojami. Kiek teko bendrauti su policijos pareigūnais, jie tikrai čia mato labai dideles grėsmes. Ar mes šituos visus dalykus apimame, kad, sakykim, grėsmių, ypač jaunimo, paauglių sveikatai, šiais atvejais nekiltų, nes tos medžiagos tikrai yra labai toksiškos ir labai kenksmingos?
A. ŠEŠELGIS. Tos medžiagos, jeigu jos yra naudojamos buityje kaip medžiagos, pavyzdžiui, kaip kalio permanganatas, kurį aš paminėjau, tai, be jokios abejonės, nekelia absoliučiai jokios problemos, bet reglamentavimas patekimo į vartotojišką rinką turi būti labai griežtas ir mes čia šituo projektu dar tapatinamės su Europos Sąjungos teise, ten jau yra šitie numatyti, ten jau yra ir mokslininkų, ir ekspertų išvados padarytos, ir tas teisinis reglamentavimas Europoje yra. Mes čia neatrandame nieko, mes tiesiog tampame Europos Sąjungos teisinės sistemos, kuri būtent šiuos prekursorius reglamentuoja, dalimi.
PIRMININKAS. Daugiau klausimų nėra. Dėl motyvų užsirašė vienas žmogus. Prieš – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Galbūt ir viskas gerai čia, gal čia iš tiesų yra tapatinama su Europos Sąjungos kitose šalyse nustatytu reguliavimu, bet man vis dėlto kyla abejonių, matau, kad Teisės departamentui taip pat yra abejonių. Kai ministerija pluoštinių kanapių produktus traktuoja kaip narkotines medžiagas, o dabar nori sugriežtinti kalio permanganato ir acto reguliavimą ir taikyti narkotinių ir psichotropinių medžiagų prekursoriams taikomas sąlygas, šiek tiek yra abejonių. Galbūt, aš labai tikiuosi, jos bus išsklaidytos kitose diskusijų stadijose.
PIRMININKAS. Motyvai už – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, Lietuvoje yra problemų dėl prekursorių ir juos Lietuvoje galėjo naudoti gamyboje labai nedideliu kiekiu. Deja, per Lietuvos sieną į Lietuvą buvo įvežama dešimtys tonų: čia iš jų gamino sintetinius narkotikus ir vežė toliau į Skandinaviją ir kitur. Aš manau, būtent dėl to, kad Lietuva buvo viena iš tų šalių, kuriose prekursorių teisinis reglamentavimas nebuvo sutvarkytas, ir buvo galimybė įvežti dešimtimis tonų šių medžiagų į Lietuvą ir užsiimti nevisiškai legalia, tiksliau visai nelegalia nuodingų gaminių gamyba. Todėl pritarkime. Aš manau, kad ir ministerija, ir komitetas atsižvelgs į Teisės departamento pastabas, kurios yra reikšmingos, ir sutvarkys šitą barą.
PIRMININKAS. Visi motyvai išsakyti. Kviečiu balsuoti dėl šių projektų.
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 69, prieš nėra, susilaikė 5. Pritarta po pateikimo. Siūlomi komitetai: dėl pirmojo projekto kaip pagrindinis Sveikatos reikalų komitetas, dėl antrojo lydimojo projekto kaip pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomų niekas nesiūlo. Siūloma svarstyti lapkričio 5 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
14.48 val.
Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 1, 2, 3, 91, 10, 11, 12, 14, 25, 26 straipsnių pakeitimo, II skyriaus pavadinimo, II skyriaus pirmojo skirsnio pavadinimo, IV skyriaus pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5126, Administracinių nusižengimų kodekso 132 ir 170 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5127 (pateikimas)
Toliau darbotvarkėje – Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 kai kurių straipsnių pakeitimo, II skyriaus pavadinimo, II skyriaus pirmojo skirsnio pavadinimo, IV skyriaus pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5126, kartu ir lydimasis teisės projektas. Prašom pristatyti.
A. ŠEŠELGIS. Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, pristatomo projekto tikslas – užkirsti kelią piktnaudžiavimo atvejams, kai neapdorotas tabakas (tabako žaliava) panaudojamas nelegaliai tabako gaminių gamybai, reglamentuoti kitas su neapdoroto tabako prekyba susijusias veiklas: neapdoroto tabako įvežimą į Lietuvos Respubliką, gabenimą, laikymą ir pardavimą šalies viduje.
Projekto esmė – pagal Muitinės departamento, Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktus faktinius duomenis neapdorotas tabakas, įvežtas iš kitų valstybių, Lietuvoje panaudojamas neteisėtai tabako gaminių gamybai ir nesant licencijavimo mechanizmo, tai yra nežinant vietų, kuriose leidžiama verstis veikla su neapdorotu tabaku, procesą sunku sukontroliuoti ir identifikuoti subjektus, užsiimančius šia veikla. Todėl projektu siūloma įtvirtinti neapdoroto tabako didmeninės prekybos licencijavimą.
Antra, nustatyti reikalavimus subjektams, norintiems įsigyti licencijas verstis didmenine prekyba neapdorotu tabaku.
Trečia, nustatyti licencijuojamos veiklos sąlygas, neapdoroto tabako pardavimo, laikymo ir gabenimo reikalavimus.
Ir ketvirta, įtvirtinti ekonomines sankcijas už veiklos su neapdorotu tabaku reikalavimų nesilaikymą.
Kartu teikiamos Administracinių pažeidimų kodekso pataisos dėl jau egzistuojančio 132 straipsnio – dar papildoma sąvoka „neapdorotas tabakas“. Lygiai tas pats yra daroma ir dėl 170 straipsnio.
Projektas yra parengtas įgyvendinant Šešėlinės ekonomikos mažinimo koordinavimo komisijos protokolinius pavedimus ir Narkotikų, tabako ir alkoholio prevencijos tarpinstitucinio veiklos plano nuostatas sukurti tabako žaliavos licencijavimo mechanizmą. Tai šiame projekte ir yra siūloma. Projektas nustatyta tvarka bus notifikuojamas Europos Komisijai ir Pasaulio prekybos organizacijai. Prašome pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia K. Bartkevičius.
K. BARTKEVIČIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas viceministre, tikrai geras žingsnis kovojant su nelegaliais gaminiais tabako rinkoje. Bet, sakykite, ar jūs nepagalvojote, kad reikėtų žengti ir kitą žingsnį? Tabako pramonės įmonės galėtų paremti valstybines institucijas kovoje su tabako kontrabanda, kaip yra kitose šalyse. Nepagalvojote apie tai?
A. ŠEŠELGIS. Šis įstatymo projektas reglamentuoja visai nereglamentuotą veiklą ir kalba apie jau esančias įmones, kurios gamina produktus, nors jos atlieka įvairius tyrimus ir dalijasi tais tyrimais dėl nelegalių, pavyzdžiui, tabako gaminių naudojimo šalyje apimčių. Tam tikras bendradarbiavimas šioje srityje yra. Nors galiu pastebėti, kad pačios įmonės, kurios veikia Lietuvoje ir gamina tabako gaminius, sveikina šį veiklos reglamentavimą, nes labai dideliais kiekiais į Lietuvą atplaukdavo tabako lapai, jie buvo laikomi neapdorotu tabaku ir buvo visiškai nekontroliuojami. Juolab kad juos perdaryti, sakykim, atliekant minimalius veiksmus, o po to atitinkamai išvežti kaip jau tam tikrą žaliavą, produkciją – niekas negarantavo, kiek tos produkcijos lieka Lietuvoje, apskaitos tokios nebuvo. Čia labiau keliame šitą tikslą.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas viceministre, pačios įmonės, kurios oficialiai dirba Lietuvoje, ne vienus metus skundėsi, kad Lietuva absoliučiai nereglamentuoja neapdoroto tabako įvežimo, neapskaičiuoja ir taip sudaro nelygias konkurencines sąlygas. Aš manau, čia yra pirmiausia sveikintinas dalykas, pagaliau Lietuva ryžtasi sureguliuoti šitą dalyką.
Bet, gerbiamas viceministre, aš manau, kad žymiai įdomiau būtų, jei jūs konkrečiai pasakytumėte gal ir keletą faktų, jei žinote. Tai yra kiek per metus buvo įvežama į Lietuvą neapdoroto tabako ir kiek kromelių, užsiimančių nelegalia cigarečių gamyba, buvo, sakykime, per porą metų policijos pagalba surasta?
A. ŠEŠELGIS. Ačiū už klausimą, bet tokios statistikos, kurią galėčiau pateikti ir kuri būtų labai tiksli, tikrai neturiu. Nebuvo apskaitoma, sakykime, pati žaliava, tik konfliktų atveju, o jų pasitaiko vis daugiau kiekvieną kartą. Bet šiaip tikrai tos statistikos neturiu, aš atsiprašau, bet tiksliai atsakyti tikrai negalėsiu. Bet žinau, kad ši problema kyla. Mums ir Muitinės departamentas, ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba signalizuoja, kad šita nereglamentuota veikla kelia tam tikrų klausimų dėl vieno ar kito veiksmo susiduriant su praktika.
PIRMININKAS. Daugiau klausiančiųjų nėra, dėl motyvų taip pat niekas neužsirašė. Gal galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? (Balsai salėje) Siūlo balsuoti. Gerai, gerbiami kolegos, balsuojame dėl šio įstatymo projekto, kartu ir lydimojo. Kas palaikote, balsuokite už, kas turite kitą nuomonę, prieš arba susilaikykite.
Balsavo 65 Seimo nariai: už – 63, prieš nėra, susilaikė 2. Po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai. Pagrindinis dėl pirmojo projekto – Sveikatos reikalų komitetas, dėl antrojo projekto – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Papildomų niekas nesiūlo. Siūloma svarstyti lapkričio 5 dieną. Galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
14.56 val.
Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5103, Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 papildymo 851 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-5104, Administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5105 (pateikimas)
Toliau į tribūną kviečiu ministrą K. Mažeiką, kuris mums pristatys Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-5103, kartu ir lydimuosius. Prašau.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tiesų norime pristatyti įstatymų projektų paketą, kurio tikslas sukurti efektyvią atliekas naudojančių ir šalinančių įmonių prievolių vykdymo užtikrinimo sistemą, nes šiuo metu yra neužtikrinamas tinkamas ir savalaikis atliekų sutvarkymas ir jo finansavimas įmonės bankroto ar kitais veiklos nutraukimo atvejais. Tai tenka būtent valstybės biudžetui.
Sprendžiant šią problemą, siūlome nustatyti prievolę teikti finansinį užtikrinimą visoms atliekų naudojimo ir šalinimo veiklą vykdančioms įmonėms, skaičiuoti finansinio užtikrinimo sumos dydį, atsižvelgiant į aplinkos ministro patvirtintą užtikrinimo įkainį vienai tonai sutvarkytų atliekų, priklausomai pavojingų ar nepavojingų, o ne pagal pačios įmonės vertinimą dėl galimų išlaidų, nes duomenys rodo, kad užtikrinimo sumos dirbtinai sumažinamos ir yra dažniausiai nepakankamos. Taip pat siūloma nustatyti papildomą prievolių įvykdymo užtikrinimo būdą – maksimaliąją hipoteką, šiuo metu taikoma tik laidavimo draudimo sutartis ir bankų garantija; įgaliojimus aplinkos ministrui nustatyti prievolių įvykdymo užtikrinimo tvarką ir finansinio užtikrinimo sumos apskaičiavimo tvarką; ekonomines sankcijas už pažeidimus dėl finansinio užtikrinimo nepateikimo: įmonei bauda nuo 4 iki 6 tūkst. eurų, pakartotinio pažeidimo atveju – nuo 6 iki 10 tūkst. eurų ir juridinių asmenų vadovams ar paskirtiems atsakingiems asmenims bauda nuo 600 iki 1,5 tūkst. eurų.
Koks yra laukiamas rezultatas? Tai iki kitų metų pabaigos visos TIPK ar taršos leidimus turinčios atliekų naudojimą ar šalinimą vykdančios įmonės turės pakankamą finansinį užtikrinimą, nereikės įmonių veiklos nutraukimo priemonių finansuoti valstybės lėšomis, bus operatyviai sutvarkytos bankrutavusių įmonių atliekos, todėl sumažės aplinkos tarša ir neigiamas poveikis žmonių sveikatai. Siūlome pritarti įstatymų projektams po pateikimo. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pirmasis klausia S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas ministre, sveikinu su įstatymo projektu. Nuo „Ekologistikos“ gaisro praėjo 11 mėnesių, gal tikėjomės greitesnių sprendimų, negu šiandien pateikiamas įstatymo projektas, bet visgi norėtųsi paklausti. Jeigu paimtume „Ekologistikos“ atvejį, kai įmonė buvo apsidraudusi vos 30 tūkst. eurų, rodos, siekiančia civiline atsakomybe, pagal keičiamą tvarką tai reikštų, kad jūs, kaip ministras, nustatote preliminarų sutvarkymo įkainį. Šiandien mes žinome, kad Lietuvos valstybė vien ūkininkams yra sumokėjusi apie 1 mln., aplinkinėms įmonėms dar keletą milijonų už veiklos sustabdymą. Tai kaip jūs greitai paruošite savo poįstatyminius teisės aktus ir kaip keisis reglamentavimas dabar galiojančioms įmonėms, nes tokių atliekų tvarkytojų yra keli tūkstančiai ir kada jie turės įsigyti šitas garantijas? Dėkoju.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, kolega, už klausimą. Bandymas jūsų tą tarpinį projektą registruoti galbūt irgi šiek tiek prisidėjo prie greitesnio rezultato, bet tikiuosi, kad tai, ką šiandien pateikiau, yra išdiskutuota, Vyriausybės atsižvelgta ir į kitų ministerijų teisininkų… ir būtent teisės aktų suderinamumo aspektu.
Tikrai turbūt reikia paminėti, kad šiuo metu vienokį ar kitokį finansinį užtikrinimą turi tik apie pusė atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių. Tas laiko tarpas iki metų pabaigos turbūt yra pakankamas, nes tikrai peržiūrėti ir ypač pavojingų arba ne pavojingų, o rizikingų įmonių sąrašą (mes jį turime)… Šiuo metu baigtas patikrinimas ir tikiu, kad ta prievolė padės išvengti nelaimingų atsitikimų arba skaudžių atsitikimų ir turbūt, svarbiausia, to, kad valstybė po to turi sutvarkyti. Mes dar ir dabar turime kai kuriuos objektus tiek Utenoje, tiek Kauno rajone ir taip toliau. Jie iš tiesų šiandien tvarkomi iš visų mokesčių mokėtojų…
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia A. Vinkus. Ar klausite? Atsisakote? Ar klausite? Tuoj, įdės kortelę. Atsisakote klausti. Gerai, dėkui.
Tuomet einame link motyvų. Motyvai. P. Saudargas – už. Nėra. S. Gentvilas – už. Prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Aš kviečiu pritarti Vyriausybės projektui. Iš tikrųjų reikalingas projektas tam, kad nebūtų tokių feniksinių ir fiktyvių įmonių, kurios galimai tvarko atliekas. Mes matėme ne vieną tokią – padangų pertvarkymo, tvarkymo versle septynetą įmonių, bet realiai vykdančių veiklą tik apie dvi, o visos kitos tiesiog surenka į sandėlį ir laukia geros priežasties nesutvarkyti. Kitaip negalima įvardinti šitos veiklos.
Valstybė turi būti garantuota ne tik dėl pavojingų atliekų, kad jos… bankroto, nelaimės atveju žala bus padengta ir ne visi mokesčių mokėtojai turės dengti, bet pačios įmonės su savo garantais, bet šiuo atveju ir dėl nepavojingų atliekų tvarkytojų. Tokių yra tūkstančiai. Aišku, tai yra šiokia tokia administracinė našta verslui, tačiau atliekų tvarkymo verslas yra susijęs su potencialia žala gamtai, su dideliais kaštais visuomenei, todėl negalime turėti iliuzijos, kad bet kas išasfaltuotoje aikštelėje ims ir tūkstančių tūkstančius tonų atliekų tvarkys be jokių garantijų ir rizikos suvaldymo.
Kviečiu pritarti projektui ir linkiu, kad ministerija greitai paruoštų tvarką ir jinai būtų galiojanti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai prieš – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, išties, viena vertus, gerai, kad jūs teikiate šį įstatymo projektą, tačiau nėra gerai, kad tokios įmonės kaip „Ursa“ Utenoje, susižėrusi milijonus už tai, kad sukrovė pavojingas atliekas sau, paliko visą naštą mums iš naujo mokėti. Dabar jūs skelbiate konkursus ir leidžiate mūsų mokesčių mokėtojų pinigus tam, kad sutvarkytumėte tą jovalą, kurį paliko tokios įmonės.
Žvelgiant iš tos pusės, aš dar turbūt norėčiau paminėti ir tą atvejį, dėl kurio ieškoma įvairiausių sprendimų, tai yra Kauno MBA. Mačiau jus, gerbiamas ministre, ten lankantis, sakėte – vaizdelis nekoks ir ten nelabai skaniai kvepia. Tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad sukanka penkeri metai ir dabar degintojai iš karto pakėlė vėliavas ir nori kardo, nori sunaikinti tas MBA, be kurių mes neįgyvendinsime žiedinės ekonomikos, ir imasi visų priemonių. Kadangi Europai būsime jau atsiskaitę, kaip tik penkeri metai šį rudenį sukanka, o pono N. Rasburskio ir visų kitų degintojų, iniciatorių ir vykdytojų, tikslas, asmeniškai iš jų lūpų esu girdėjęs, aš manau, jie irgi girdi dabar mane, kad tikslas – apsieiti be MBA, viską deginti ir kuo brangiau mokėti už tai. Štai, gerbiamas ministre, išties, viena vertus, tikrai džiaugiuosi, kad geriau vėliau negu niekada, bet, kita vertus, labai liūdna, kad vis dėlto mums teko kelis kartus susimokėti.
PIRMININKAS. Dėkoju.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Aš tik patikslinsiu, kolega, kad penkeri metai yra finansinė atskaitomybė, o numatyta 20 metų veiklos ir investicinė atskaitomybė, kur ta veikla turės būti… būtent ataskaitos teikiamos už veikimą toje teritorijoje.
PIRMININKAS. Dėkoju už patikslinimą. Motyvai išsiskyrė, todėl kviečiu balsuoti dėl šio įstatymo projekto, kartu ir lydimųjų.
Balsavo 62 Seimo nariai: už – 58, prieš – 1, susilaikė 3. Po pateikimo pritarta.
Taip, dėl pirmųjų dviejų projektų pagrindinis komitetas – Aplinkos apsaugos komitetas. Dėl paskutinio projekto, Administracinių nusižengimų kodekso, pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Papildomų niekas nesiūlė. Siūloma svarstyti lapkričio 5 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
15.07 val.
Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5005 (pateikimas)
Toliau gerbiamas ministras pristatys Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-5005. Prašau.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Saugomų teritorijų įstatymo 7 straipsnio formuluotė, kad būtent gamtiniuose rezervatuose leidžiama, yra galimybė vietos gyventojams uogauti ir grybauti. Siūlome patikslinti pagal pakeistą Žuvinto rezervato tvarkymo planą, kurį patvirtino Vyriausybė, ir suderinti šias nuostatas, nes ir iki šių būtent nuostatų įsigaliojimo, iki 2019 metų, buvo teisė numatyta žemesniuose teisės aktuose, vietos gyventojams leista žvejoti ant ledo žiemos laikotarpiu. Kad būtų išvengta teisės aktų nuostatų nesuderinamumo, buvo priimtas sprendimas teikti šių teisės aktų nuostatų problemą išspręsti būtent keičiant Saugomų teritorijų įstatymo 7 straipsnį.
Turbūt reikia paminėti, kad taip pat yra patikslinama nuostata, nes įstatyme nėra paaiškinta, kas yra vietos gyventojas, ir tos diskusijos kildavo būtent tarp šalia gyvenančių, esančių kaimų gyventojų, tiek turbūt visų gamtinių rezervatų, kur iki šiol, kaip minėjau, buvo leidžiama uogauti, grybauti ir žvejoti. Šiuo atveju siūlome sprendimo būdą. Iš tiesų Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo projekte numatyta galimybė vietos gyventojams vykdyti limituotą žvejybą pagal nuostatuose numatytą tvarką ir vietos gyventojo apibrėžimas yra suderintas su Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintais Žuvinto biosferos rezervato nuostatais. Iš tiesų tos diskusijos, kurios kilo, kas tai yra, kad tai yra veikla, vienokia ar kitokia… Jeigu kils klausimų, kolegos, mielai atsakysiu.
PIRMININKAS. Pirmoji klausia A. Gedvilienė.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Ministre, ar Žuvinto nuostatai yra aukščiau pagal savo teisinį rangą, ar Saugomų teritorijų įstatymas? Man atrodo, šiuo atveju mes statome vežimą priešais arklį. Pirma Vyriausybė patvirtino nuostatus, kurie neatitinka Saugomų teritorijų įstatymo, o dabar jūs į Seimą atnešėte įstatymą, kad mes jį priderintume prie nuostatų.
Mano klausimas būtų toks. Jeigu šiandien šito jūsų įstatymo projekto pakeitimo nepatvirtintume, Vyriausybė būtų įpareigota pakeisti Žuvinto nuostatus taip, kad ten žvejoti nebūtų galima iš viso?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiama kolege, už klausimą. Turbūt reikia pasakyti, kad ir iki 2019 metų, kai buvo patvirtintos nuostatos, ta veikla buvo ankstesniuose nuostatuose. Ką akcentuoja būtent teisininkai tiek Aplinkos ministerijos, tiek Vyriausybės, kad tai turi būti reglamentuota ir aukštesniuose teisės aktuose, kaip ir šiuo atveju minėjau, rezervate dėl grybavimo ir uogavimo taip pat šalia to turi atsirasti ir nuostata apie žvejybą. Kas vėliau, taip sakant… Konkreti veikla kaip ir iki šiol vykdavo labai ribotoje teritorijoje, esant tvirtam ledui, sprendimai priimami būtent direkcijoje. Turbūt tas kilęs susirūpinimas, manau, buvo iškeltas visiškai be reikalo, nes ta veikla buvo vykdoma daugybę metų ir niekam nekilo problemų. Manau, kad kaip tik buvo suartinama vietos rezervato gyventojų bendrystė, ir žmonės tikrai nepiktnaudžiavo, o tikrai atsakingai naudojosi gamtos ištekliais.
PIRMININKAS. Klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Ministre, UNESCO komisijos sekretoriato nuomone, jūsų projektas yra nesuderinamas su biosferos rezervatų steigimo tikslais, prieštarauja tarptautinei praktikai ir prieštarauja Lietuvos įsipareigojimams UNESCO. Kaip teigia, Žuvinto biosferos rezervatas, Žuvinto ežeras yra rezervato šerdinė zona ir joje gamtos išteklių naudojimas neleidžiamas pagal UNESCO. Ar nemanote, kad mes kuriame prastą precedentą su tokiais leidimais, nekalbant jau apie teisėkūros niuansus, jog jūs bandote įstatymą priderinti prie Vyriausybės nutarimo savo apygardoje?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, kolega, už klausimą. Tik patikslinsiu, kad mano apygarda pasikeitė gerokai vėliau, negu buvo parengtos nuostatos. Iš tiesų reikėtų pažiūrėti į apygardų ribas, galite tai įvertinti. Galiu jus tik pataisyti, kad Teisingumo ministerija pateikė išvadą, kad būtent šis projektas tikrai atitinka Europos Sąjungos teisės aktus ir jokių prieštaravimų neturi, todėl, manau, tai, ką jūs sakote, galbūt yra jūsų asmeninė nuomonė. O jeigu yra kitaip, tai turbūt svarstymo metu komitete bus galima išgirsti kitas nuomones. Jeigu yra kokių nors abejonių, tai manau, kad tikrai tai galima pakeisti. Ir jeigu tikrai yra grėsmė… Nors man praktiškai žinant šiandien, kad pačioje ežero zonoje, kurioje būdavo leista žvejoti, esant gilesnei žiemai, bet kuriuo atveju, kaip jūs žinote, pats esate šiek tiek žvejys mėgėjas, toje vietoje žuvys tiesiog išdūsta, nes yra labai negilus ežeras. Todėl iš tiesų ir buvo kadaise priimti sprendimai, kad galbūt tegu žmonės padeda išgelbėti arba pasigauti vieną ar kitą plėšrią žuvį, o esant gilesnei žiemai bet kuriuo atveju tos žuvys žus. Manau, kad taip buvo padaryta ir praktine prasme. O plius žiemą nei meldinės nendrinukės, nei kiti paukščiai neperi ir kokios nors grėsmės jų buveinėms arba jiems išbaidyti tikrai nėra.
PIRMININKAS. Klausia S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas ministre, Europos komisaras V. Sinkevičius prieš tris mėnesius pristatė Europos įvairovės strategiją, kurioje pasakė, kad 10 % kiekvienos šalies teritorijų turi būti saugoma griežtu apsaugos režimu. Lietuvoje rezervatai užima vos 1,5 %. Konkrečiai jūsų pataisos liečia būtent juos. Kaip manote, Žuvinto rezervatas buvo pirmoji saugoma teritorija Lietuvoje, jos įkūrėjas T. Ivanauskas po 50 metų, kai išėjo iš šio pasaulio, ar galėjo įsivaizduoti, kad Lietuvoje bus aplinkos ministras, kuris pasiūlys įteisinti žvejybą rezervate? Dabartiniuose saugomų teritorijų nuostatuose leidžiamas tik grybavimas ir uogavimas rezervatuose. O štai jūs keičiate ir išplečiate, kad realiai bus galima. Kaip jūs vertinate, kaip istorijoje jūs įsirašysite kaip aplinkos ministras šiuo įstatymo projektu? Dėkoju.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Turbūt nereikia priešinti istorijos ir to, kas yra dabar. Būkime realistai, jeigu mes norime išplėsti saugomas teritorijas iki 10 % nuo 1,5 % kaip dabar, tai turbūt to ryšio ir palaikymo su vietos gyventojais bet kuriuo atveju, kur besiplečiančios ribos apima ir tų gyventojų gyvenamąsias vietas, dirbamus laukus, teritorijas, tai yra didžiulis iššūkis. Ir jeigu mes tikrai nerasime ryšio ir priešinsime gyventojus su saugomomis teritorijomis, kur jiems bus draudžiama bet kokia veikla, kalbant ir apie grybavimą, uogavimą ar žvejybą, nebūtų jokio skirtumo, tai tikrai neįsivaizduoju, kaip tą rezultatą būtų galima pasiekti.
Manau, turbūt Šveicarijos pavyzdys, kur yra rezervatinių teritorijų kur kas daugiau, vietos gyventojų teisės yra gerokai didesnės ir ten netgi gyvenamojo būsto vertė yra gerokai didesnė, nes ten yra ir tam tikrų privilegijų vietos gyventojams, kas, manau, galėtų būti ir čia kaip pavyzdys, kad vietos gyventojas ribotai, atsakingai, įsitraukdamas ir prisidėdamas prie išsaugojimo galėtų tikrai tą kokį nors privalumą turėti. Tai būtų turbūt paskatinimas, kad tos teritorijos galėtų plėstis ir daugiau žmonių norėtų ir galėtų savo gyvenamąją aplinką priskirti prie rezervatinių teritorijų.
Šiuo metu susipriešinimas yra didžiulis, gyvūnų padarytos žalos ir apsauginės zonos tikrai priešina ūkine veikla užsiimančius žmones. Šiandien tiek Aplinkos, tiek Žemės ūkio ministerijos užpiltos skundais dėl paukščių padarytos žalos, dėl gyvūnų padarytos žalos, ir tai tikrai neveda į kompromisą. Ir jeigu mes norime pasiekti to didesnio teritorijos ploto bent kokį nors išsaugojimą, tai neturime atriboti tos teritorijos nuo žmonių. Aš manau, kad kaip tik turime kurti žmonių aplinkoje saugomas teritorijas, kur patys žmonės galėtų matyti, kaip ta gamta keičiasi, kokia jų įtaka yra prisidedant gerąja prasme prie biologinės įvairovės, žalinant tiek savo aplinką, tiek miestus, o ne tik padaryti tam tikras oazes gamtoje, kurios bus uždaros, ir tik kai kurie žmonės galės ten vykdyti vienokią ar kitokią veiklą.
Aš manau, kad tos situacijos ir tie gyvieji pavyzdžiai… Reikėtų nuvažiuoti jums pas tuos aplinkinius gyventojus, pakalbinti, koks yra jų ryšys su saugomomis teritorijomis, ir tikrai nė vienas nepasakys, kad ta žala, kuri ten galėtų būti… kad jie specialiai kenkia gamtai. Aš manau, kad tas ryšys turi būti kaip tik stiprinamas ir tvirtinamas ir tik tokiu būdu galėsime pasiekti didesnius apsaugos tikslus. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Daugiau klausiančių nėra. Motyvai už – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami valstiečiai visų pirma, aš raginu jus balsuoti už, jeigu jūs norite sukompromituoti savo Europos komisarą. Prieš tris mėnesius jis pasisakė, kad Europoje bent 10 % teritorijų turi tapti rezervatais. Ir kaip atrodys dabar V. Sinkevičius, kurio namų valstybėje aplinkos ministras pasiūlo rezervatuose įteisinti žvejybą? Aš raginu balsuoti. Tiesiog pagalvoti, apie ką mes kalbame.
Raginu ir toliau balsuoti, jeigu jūs norite įteisinti nelegalius Vyriausybės sprendimus, nes Žuvinto rezervato nuostatai patvirtinti prieštaraujant įstatymui. Tas parašyta Vyriausybės teisininkų išvadoje, tas parašyta Aplinkos ministerijos lydraštyje. Tai balsuokite prieš, kai vežimas yra pastatomas prieš arklį ir Seimas pastatomas prieš faktą. Ministras leido savo kaimyniniams regionams pažvejoti, o tada ateina į Seimą ir sako: gerbiamieji, nubalsuokite už. Aš raginu balsuoti už, jeigu jūs tikrai galvojate, kad egzistuoja dar tokia paprotinė teisė ir tradicija žvejoti rezervatuose. Aš galiu paskaityti iš rezervatų istorijos, kaip aprašoma, kad Žuvinto rezervato statusas neapsaugojo paukščių ir žvėrių nuo šaudymo. Žuvintas pirmuosius pokario dešimtmečius buvo mėgstama sovietinės valdžios ir partijos vadų paukščių ir žvėrių medžiojimo vieta.
Lygiai taip pat bus ir su žvejyba. Rezervatinė teritorija, kažkokie vietiniai gyventojai, kurių kaimų sąrašas yra praplečiamas. Jeigu jūs norite tokios gėdos ant Lietuvos, ir T. Ivanausko palikimas, pirmoji įkurta Lietuvos saugoma teritorija, ir staiga atsiranda įstatyme įrašyta teisė vykdyti ten žvejybą, tai aš kviečiu jus balsuoti, bet aš balsuosiu griežtai prieš, nes, man atrodo, rezervatai ir yra tam, kad jie būtų palikti gamtai ir gamtos savieigai, o ne žmonių intervencijai.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, nereikėtų gudrauti ir užsirašyti už, nors kalbate prieš. Už pasisako K. Mažeika, tačiau jis yra teikėjas. Jis negali kalbėti.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Aš tik noriu pasakyti, mielas kolega, dar kartą: čia jūs turbūt savo rinkiminę kalbą pasakėte ir bandote supriešinti žmones. Iš tiesų taip nėra. Galbūt vertėtų vieną kartą nuvažiuoti į Žuvinto rezervato aplinkinius kaimus ir pakalbėti su žmonėmis. Bet jie turbūt nėra liberalų rinkėjai ir jūs tikriausiai bijote nuvažiuoti į gamtą, nes jūs bijote erkių, bijote vabalų ar dar kažko.
Esmė ta, kad vietos gyventojai tą teisę visada turėjo, tai nėra priešinimas, ką jūs dabar darote, nepriešinkite žmonių su gamta, su rezervatų teritorijomis, saugomomis teritorijomis, nes jūs ką tik pasakėte: jeigu mes norime turėti 10 %, ne 1 % Lietuvos teritorijų saugomų, turime rasti kompromisą tarp ten gyvenančių žmonių ir gamtos. Šiandien tas žmogus negali net išeiti už savo tvoros ir nusipjauti žolės, nes atvažiuos reindžeris, kuris jį nubaus už tai, kad ne laiku nušienavo, o jis negali užsiimti jokia ūkine veikla. Tai ar yra kompromisas? Manau, kad tai nėra kompromisas.
Turbūt ieškokime kompromisų ir po pateikimo siūlau pritarti, o komitete mes galėsime surasti ir diskutuoti, galėsime pakviesti ir vietos bendruomenes, kurios pasakys tą problematiką, kuri yra. Kai kuriais atvejais, kai direktorius žiemą gali pasikviesti savo draugus ir bičiulius pažvejoti ant ledo, turbūt yra vienas aspektas, bet jeigu mes kalbame globaliai, tada priimkime sprendimus, kad tai nebūtų vieno žmogaus sprendimai, kad tai būtų vietos bendruomenės sprendimai. Rezervatas nėra kažkur Mėnulyje, jis yra tarp žmonių, todėl, manau, turime gerai išdiskutuoti problemą, iškelti tuos tikslus ir nepriešinti, kad čia Europos komisaro ar Lietuvos aplinkos ministro koks nors asmeninis klausimas. Pirmiausia žiūrėkime iš tos pusės, kokią naudą mes norime pasiekti, kiek saugomų teritorijų Lietuvoje siekiame turėti ir kaip tai pasiekti.
PIRMININKAS. Visi motyvai išsakyti. Gerbiami kolegos, kviečiu balsuoti dėl šio įstatymo projekto. (Balsai salėje) Prašau neplyšauti, ramiai.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Palaukite, jūs nematėte, kad aš čia stovėjau?!
PIRMININKAS. Prašau kalbėti. M. Majauskas – per šoninį mikrofoną. Prašau tvarkos ir nešūkauti salėje.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Pirma, prašau sustabdyti balsavimą. Prašau sustabdyti balsavimą, kodėl jūs nesustabdėte?
PIRMININKAS. Stabdome balsavimą. Prašau kalbėti. M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ar jau galiu kalbėti? Gerbiamas pirmininke, aš užsirašiau kalbėti prieš, aš nepažeidžiau jokios Statuto normos ir man turi būti suteikta tokia teisė. Dabar jūs, gerbiamas pirmininke, pažeidžiate Statuto normą vienaip ar kitaip interpretuodamas mano kolegos pasisakymą. Aš nesu susijęs su tuo pasisakymu ir man tokia teisė turi būti suteikta. Taigi jūs akivaizdžiai pažeidžiate Statuto normą. Prašau suteikti galimybę pasisakyti prieš.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, jūsų… sugudravo ir užsirašė pasisakyti už, tačiau kalbėjo ir motyvavo balsuoti prieš. Todėl visos pretenzijos yra S. Gentvilui, kad jis sugudravo. Taigi, gerbiamas kolega, pasisakyti… S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Aš nuoširdžiai atsiprašau, nes išsakiau argumentus, už kodėl reikėtų balsuoti, bet norėčiau, kad kolegos išsakytų ir prieš.
PIRMININKAS. Bet pagal Statutą pateikimo stadijoje galimas pasisakymas dėl motyvų prieš – tik vienas. Gerbiami kolegos, kviečiu balsuoti dėl šio įstatymo projekto.
Gerbiami kolegos, balsavo 73 Seimo nariai: už – 35, prieš – 32, susilaikė 6. Po pateikimo nepritarta.
Skelbiu alternatyvų balsavimą. Kas už tai, kad projektą tobulintume, balsuoja už, kas už tai, kad projektą atmestume, balsuoja prieš.
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 41, prieš – 35. Siūloma projektą tobulinti.
Replika po balsavimo. Prašau. Per šoninį mikrofoną – K. Masiulis. Prašau.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, man atrodo, kad iš tikro jūs peržengėte visas ribas. Jūs esate tik posėdžio pirmininkas. Jūs negalite interpretuoti vieno ar kito Seimo nario pasisakymo. Dar betrūksta, kad jūs pažymius pradėtumėte rašyti. Pasisakė už – penki balai, pasisakė prieš – dvejetas. Taip netinka.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, aš nevertinu pažymiais, aš tik įvertinau pasisakančiojo poziciją. O asmeninė pozicija buvo prieš. Prašom pasisakyti. S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas pirmininke, aš nežinau, kaip jūs interpretavote mano žodžius, bet Statutą jūs tikrai pažeidėte, nes leidote iniciatoriui pasisakyti už, o tai yra draudžiama. Tai yra K. Mažeika negalėjo pasisakyti už.
Bet atsakymas irgi turbūt, kad didysis klausimas šiandien aplinkos ministrui ir Vyriausybės nariams yra, kaip bus su Žuvinto nuostatais? Jie šiandien prieštarauja įstatymui. Gerbiamas ministras, atnešęs į Vyriausybę patvirtintus nuostatus, prieštaraujančius net dviem įstatymams, šiandien gavo niuksą, kad Seimas nenori tokių taisyklių.
Gerbiamas ministre Kęstuti Mažeika, miniu jūsų vardą, pavardę, ar jūs atnešite į Vyriausybės posėdį Žuvinto nuostatų pakeitimą, ar ne? Jie prieštarauja dviem įstatymams.
PIRMININKAS. Kadangi pavardė buvo paminėta, K. Mažeika reaguoja.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas Simonai, pirmiausia kviečiu jus nuvažiuoti į Žuvintą. Ne tik žiūrėti per savo daugiabučio langą ir spręsti savo politines problemas, bet nuvažiuoti į vietą ir pakalbėti su vietos bendruomene, su kokiomis problemomis jie susiduria. Iš tiesų turbūt jūsų, kaip Seimo nario ir kaip politiko, funkcija – pirmiausia išklausyti visas puses, o ne priimti politinius sprendimus su labai skambiais lozungais. Šiuo atveju manau, kad tai, kas buvo, kam Seimas pritarė, turbūt reikės grąžinti nuostatas į buvusią – vienu žingsniu atgal – ir vėlgi turbūt iš naujo diskutuoti, kokia situacija. Jeigu aišku, tai atsakiau.
PIRMININKAS. Dėkoju. Paskutinis reaguoja M. Majauskas. Prašau. Šiek tiek arčiau mikrofono, negirdėti. Negirdėti jūsų pasisakymo. Oi, atsiprašau. Prašau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, jūs sąmoningai mane ignoruojate. Jūs matėte, kad aš čia stoviu ir laukiu pasisakymo tiek prieš balsavimą, tiek po balsavimo. Jūs akivaizdžiai rodote savo požiūrį į opoziciją. Man atrodo, kad tiesiog toks elgesys nėra gražus.
Antras dalykas. Aš buvau užsirašęs kalbėti prieš, aš nepažeidžiau jokių Statuto normų. Aš turėjau tokią teisę. Jūs akivaizdžiai nesuteikėte man, interpretuodamas pasisakymą už kaip prieš. Taip, jūs galėjote suteikti dar galbūt kitam žmogui pasisakyti už, tačiau man atimti galimybę pasisakyti prieš, man atrodo, jūs pažeidėte. Dėl to, matyt, reikėtų ir Etikos ir procedūrų komisijos išaiškinimo.
Antras dalykas, kuris iš tiesų yra gana įdomus, kad gerbiamas Seimo narys ponas K. Mažeika yra kandidatas toje apygardoje, kurioje jis siekia sukurti išskirtines sąlygas tiems gyventojams, kurie galbūt ir rinktųsi už jį balsuoti. Taigi vėl yra akivaizdus interesų konfliktas ir čia reikėtų Etikos ir procedūrų komisijos išaiškinimo.
Trečias dalykas. Labai įdomu tai, kad ministras – aukšto rango valstybės pareigūnas, dirbantis su teisės aktais ir juos leidžiantis, argumentavo pristatydamas įstatymą, kad įstatymą reikia keisti, nes įstatymas nesuderintas su Vyriausybės nutarimu. Ministre, labai keistai atrodo jūsų toks elgesys ir argumentai.
Ketvirtas dalykas. Dar keisčiau yra, kad jūs esate aplinkos ministras ir kaip aplinkos ministras jūs siūlote naudoti gamtos išteklius saugomuose rezervatuose.
Penktas dalykas. Kai aš jums sakiau, kad UNESCO sako, kad toks elgesys ir toks įstatymo projektas nesuderinamas su įsipareigojimais UNESCO, jūs atsakėte, kad tai suderinama su Europos teisės aktais. UNESCO nėra Europos teisės aktai. UNESCO yra atskira institucija ir mūsų įsipareigojimas jiems yra atskiras ir labai labai svarbus. Ministre, gėda jums.
PIRMININKAS. Visi jau išsisakė. Gerbiami kolegos, nutraukiu diskusiją. Ar labai nori dar pasisakyti J. Sabatauskas? Nori? (Balsai salėje) Gerai, J. Sabatauskas ir K. Mažeika. Trumpai.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tiesų ministras kvietė nuvažiuoti į Žuvinto rezervatą, susitikti su jo bendruomene, tai yra žuvimis, paukščiais, vabzdžiais ir kitais gyviais, ir iš tikrųjų pajusti, ar jiems to reikia. Paties rezervato esmė yra ta, kad apsaugotume gyvūnijos tokią būklę, kokia jinai yra, siekiant kuo mažesnės ūkinės veiklos. Taigi šiandien mes nepritarėme tam įstatymo projektui, kuriuo ministras norėjo įteisinti savo patvirtintus įstatus. Vadinasi, teisinis nihilizmas visiškai klesti šioje Vyriausybėje, ir manau, kad iš tikrųjų laikas susimąstyti, nes T. Ivanauskas turbūt apsiverstų karste.
O dėl Statuto pažeidimų – vis dėlto negali būti kalbama dėl motyvų, nė vienas iš įstatymo iniciatorių negali kalbėti ir Seimo posėdžiui pirmininkavęs kolega turėtų nusišalinti nuo tolesnio pirmininkavimo, nes taip negalima pirmininkauti. Galėjo kitas kolega kalbėti dėl motyvų, bet ne tas pats autorius, kuris ką tik pristatė iš tribūnos.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, dar replika – K. Mažeika. Kadangi mano laikas pirmininkauti baigėsi, perduodu pirmininkavimą I. Šiaulienei.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų jūsų sąraše yra buvęs ministras, kuris nematė tos situacijos – iš tikrųjų 20 metų tos nuostatos galioja ir niekam nekilo problemų, kad tenai nesuderinama su teisės aktais. Suprantu, kad prieš rinkimus visi dabar praregėjo, pamatė, kad čia yra blogai, nors apygardų ribos buvo pakeistos tiktai šiemet, pernai buvo projektas, nuostatos buvo pradėtos rengti prieš dvejus metus, 2018 metais. Turbūt tai, kas prasilenkia su logika, jums yra normalu ir tai pateisinate. Jeigu mes norime dėti sparnuotas frazes, tai, gerbiamas Mykolai, man iš tiesų keista, kad jūs vis dar esate Seimo narys su savo tokiais projektais ir kai kuriais pranešimais. Iš tiesų, jeigu kam nors kas nors keista, tai galime išsakyti kiekvienas savo kažkokias abejones. Pasilikime replikas sau ir dirbkime toliau, ir renkime teisės aktus taip, kad iš tiesų tų problemų nebūtų.
15.33 val.
Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 321 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4791 (pateikimas)
PIRMININKĖ (I. ŠIAULIENĖ, LSDDF). Sveiki, gerbiami kolegos. Tęsiame posėdį toliau ir imsimės Saugomų teritorijų įstatymo 321 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4791. Kviečiu V. Rinkevičių jį mums pateikti. Prašom.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, šiuo įstatymo projektu siekiame išspręsti esamą prieštaravimą tarp Saugomų teritorijų įstatymo ir nuo šių metų sausio 1 dienos įsigaliojusio Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatų, reglamentuojančių kompensacijas už saugomose teritorijose nustatytus ūkinės veiklos apribojimus.
Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatos taip pat yra taikomos ir saugomose teritorijose, tačiau kompensacijų apskaičiavimo tvarka šiuose įstatymuose yra skirtinga. Gaila, kad priimant įstatymus išėjo skirtingos nuostatos, tai suteikė teisę, ne teisę, galimybę manipuliuoti įstatymais, skirtingai traktuoti tą patį veiksmą pagal skirtingus įstatymus, todėl siūloma užkirsti tam kelią ir suvienodinti abiejuose įstatymuose apie tą patį veiksmą kalbančias nuostatas. Yra Teisės departamento pastabų, tačiau, kai priėmėme Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą, viskas buvo gerai. Aš manau, kad dabar jis irgi nieko nesikeičia, tiktai papildome, kad jis galios ir dėl Saugomų teritorijų įstatymo. Siūlau pritarti. Prašau jūsų pritarti projektui.
PIRMININKĖ. Dėkojame už pateikimą. Jūsų nori klausti keturi Seimo nariai. Pirmasis klausia E. Pupinis. Prašom, kolega.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, iš tikrųjų į Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą buvo perkelti ne visi reikalavimai, kurie yra Saugomų teritorijų įstatyme. Nėra tapatus įstatymas. Iš tikrųjų Saugomų teritorijų įstatyme yra daugiau nuostatų, už kurias turėtų būti kompensuojama. Nebandėte skaičiuoti to balanso, to biudžeto, kiek iš tikrųjų pagal vieną ir kitą įstatymą bus skirtingos pajamos į biudžetą? Ačiū.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ne. Tikrai to nebandėme, neturiu informacijos, galbūt svarstymo metu galės pateikti vykdomosios institucijos tą jūsų norimą medžiagą. Tačiau vis tiek abiejuose įstatymuose kalbama apie tą patį ir turėtų būti vienodai traktuojama. Negali būti skirtingai traktuojamas skirtinguose įstatymuose tas pats dalykas.
PIRMININKĖ. Klausia A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Trumpas ir aiškus. Kada jums, savininkams, užteks melžti mokesčių mokėtojų pinigus?
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Reikia paklausti visų. Lietuvoje yra apie milijonas vien miško savininkų, o dar kitų. Nežinau, reikia klausti. Yra jų organizacijos. Aš manau, kad dabar ne savininkai melžia, o savininkus melžia valstybė, nes Konstitucijoje yra aiškiai parašyta, kad nuosavybė neliečiama. Galbūt ne visai teisingai jūs traktuojate. Kai kas prisimena tuos laikus prieš 30 ir daugiau metų, visaliaudinę nuosavybę, kai viskas buvo bendra, ir dabar galbūt kai kam to norisi, bet, deja, mes pasukome kitu keliu – rinkos ekonomikos.
PIRMININKĖ. Klausia S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Viktorai, sveikinu su šituo įstatymo projektu. Praeitų metų pabaigoje, teikiant biudžeto projektą, mes siūlėme numatyti 10 mln. eurų sumokėti kompensacijoms. Tada aplinkos ministras K. Mažeika kontrargumentavo, sakė, neskirkime, nes mes sutvarkysime. Vasario mėnesį vyko Vyriausybės posėdis, kai buvo dėl saugomų teritorijų plėtros numatytos kompensacijos žemės ūkyje. Tada joms pritarta, bet tada pavedimas buvo Vyriausybės Aplinkos ministerijai pateikti būtent tai, ką jūs šiandien teikiate. Vėl nematome Aplinkos ministerijos nė vieno žingsnio, matome jūsų asmeninę iniciatyvą paveikti tai.
Klausimas yra vienas: kiek reikėtų pinigų kompensacijoms šiemet arba kitais metais ir kaip įsivaizduojate, ar aplinkos ministras padės juos rasti? Dėkoju.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Aš negaliu tiksliai atsakyti, galiu pasakyti savo pamąstymą, kad gali būti apie 5–10 mln., galbūt ir mažiau. Tai nėra labai didelės sumos, bet vis tiek tai yra teisingumas, proporcingumas ir galų gale mes esame teisinė valstybė. Kai kuriose kaimyninėse valstybėse tuos klausimus sprendžia šiek tiek kitaip, bet mes, atrodo, juos už tai labai smerkiame.
PIRMININKĖ. Klausia J. Sabatauskas. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas kolega, Teisės departamento pastaboje gana aiškiai pasakyta, kad labai nėra… abejotinas santykis jūsų teikiamo įstatymo projekto su Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu. Tai, kad jūs dabar siūlote projekto nuostatomis mokėti kompensacijas, žiūrint į kitą įstatymą, iš tikrųjų nedera su Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatomis. Todėl labai abejotinos tokios normos. Teisės departamento pastabos, aš čia nieko nesugalvojau. Kaip jūs galite atremti tokias Teisės departamento pastabas?
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Mano nuomone, tai neprieštarauja. Tuo labiau kad kai mes priiminėjome Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą, ten kalbama apie tą patį dalyką, mes tada turėjome patikslinti ir Saugomų teritorijų įstatymo tą dalį, kurioje kalbama apie kompensavimą, tačiau mes to nepadarėme. Tai dabar aš siūlau ištaisyti tą klaidą ir viskas.
PIRMININKĖ. Dėkojame pranešėjui, jūs atsakėte į visų norinčiųjų paklausti klausimus.
Motyvai. Už – S. Gentvilas. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, daugelis mūsų rengia rinkimų programas ir jaučia, kad aplinkosauga pradeda dominuoti šių metų rinkimuose. Ir vienas iš klausimų yra Lietuvos įsipareigojimas Europos Sąjungai apsaugoti prieš penkerius šešerius metus inventorizuotas Lietuvoje Europos bendrijos svarbos buveines. 2 tūkst. 600 kv. kilometrų turi būti papildomai apsaugota ir vos 600 kv. kilometrų yra apsaugota. Dar dėl 2 tūkst. kv. kilometrų mes turime įvesti griežtą režimą, kaip apsaugoti. Ir čia savininkai, tiek ūkininkai, tiek miškininkai, turi problemą. Jie konfliktuoja su valstybe, nes staiga valstybė įvairiais planavimo dokumentais apriboja ūkines veiklas tiek ūkininkams, tiek miškininkams.
Šis įstatymo projektas gal ir nėra tobulas, bet jis atveria galimybę plėsti saugomas teritorijas ir teisingai kompensuoti už nuosavybės apribojimus, nes 2 tūkst. kv. kilometrų papildomai apsaugoti reikės per šiuos ir ateinančius metus. Tą darys tiek Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, tiek Žemės ūkio ministerijai pavaldžios įstaigos, ir būtina turėti kompensacinius mechanizmus, kurie leistų savininkams tą daryti. Yra įvairių modelių – išpirkimo modeliai, kompensavimo modeliai, tačiau tam reikės ir pinigų numatyti. Įvairiais skaičiavimais, saugomų teritorijų plėtra Lietuvai gali kainuoti net iki 300 mln. eurų už tuos 2 tūkst. kv. kilometrų. Bet žingsnis turi būti žengtas.
Kol mes nepripažinsime, kad turime apsaugoti ir teisingai kompensuoti, tol bus konfliktas visuomenėje tarp saugomų teritorijų ir savininkų, kad ir kas tai būtų – ar urėdijos, ar privatūs miškininkai. Tad kviečiu pritarti kolegų siūlomam sprendimui.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Vis dėlto pasižiūrėkime, kas siūloma įstatymo projekte. Iš įstatymo projekto siūloma išbraukti nuostatas dėl kompensacijų už veiklos apribojimą saugomose teritorijose dydžio, mokėjimo terminų bei apskaičiavimo, išmokėjimo tvarkos nustatymo. Apeliuojama į tai, kad yra nelygiavertės ir nevienodos sąlygos, kai kompensacijos išmokamos ar pagal Saugomų teritorijų įstatymą, ar pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą. Tai šiuo atveju, manau, išvis nereikia bandyti sukergti dviejų įstatymų į vieną krūvą, juolab kad tuo abejoja Seimo kanceliarijos Teisės departamento specialistai. Manau, kad galima nepritarti šiam projektui, nes labai įtartinai atrodo tokios siūlomos nuostatos. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, motyvai pareikšti. Prašom apsispręsti ir balsuoti dėl teikiamo Saugomų teritorijų įstatymo 321 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Vyksta balsavimas.
Balsavo 67 Seimo nariai: už – 59, prieš – 2, susilaikė 6. Taigi po pateikimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4791 yra pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas, papildomų nėra. Svarstymo data – lapkričio 5 diena.
Per šoninį mikrofoną – A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Prašau, kad būtų pateikta Vyriausybės išvada, nes tai yra pinigai.
PIRMININKĖ. Ar bendru sutarimu galime pritarti? Dėkoju. Pritarta. Prašome Vyriausybės finansinės išvados dėl teikiamo įstatymo projekto.
Kitas darbotvarkės klausimas – Švietimo įstatymo 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3133. Deja, neturime pranešėjų. T. Tomilino taip pat nėra. Ar, komiteto pirmininke, keistumėte ministrą ir pateiktumėte? (Balsai salėje) Gerai. Gerbiami kolegos, atsiprašome.
15.45 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 48, 52 ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5178 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-11 klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo 48, 52 ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5178. Pateikia E. Jovaiša. Prašome, komiteto pirmininke, į tribūną.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiami kolegos, gerbiamas Seime, ne per seniausiai mes priėmėme šioje salėje vadinamąjį SKD 5 kvalifikacinį laipsnį, susijusį su įstatymu. Vykdydami šitą įstatymą mes susiduriame su tam tikromis kliūtimis, kurios išplaukia iš to, kad mes, norėdami pritraukti prie šitos aukštojo mokslo erdvės pačias geriausias profesinio rengimo įstaigas, suteikiame joms teisę sektoriniams komitetams nustatyti, kokios krypties gali būti šitos programos. Deja, tai nepasiteisino, nes buvo sugaištas ilgas laiko tarpas rengiant. Svarbiausia, kad tos kolegijos, kurios turi vykdyti šitas programas, nes yra šitas SKD 5-asis aukštojo mokslo erdvėje, negali pačios lemti ir nustatyti, kokios programos joms iš tikrųjų yra reikalingos. Taigi atsitiko toks priešingas veiksmas, kai ta pusė, kuri turėtų pasitempti iki koleginio lygio, sudiktavo sąlygas koleginiam lygiui. Tai dėl to ir dėl kitų priežasčių prašau pritarti įstatymo projektui. Ruošiami trys jo pakeitimai.
Pirmiausia sektoriniai profesiniai komitetai neturėtų patarinėti SKVC dėl šitų išvadų, ar reikia pritarti programoms, nes vis dėlto SKVC – Studijų kokybės vertinimo centras ir yra ta organizacija, kuri atsakinga už teisingą programų akreditaciją.
Toliau prašau jūsų pritarimo, kad suteikiamų kvalifikacijų ir studijų krypčių, kuriose gali būti vykdomos trumposios studijos, sąrašą tvirtintų būtent Lietuvos kolegijų direktorių konferencija, o ne taip, kaip buvo anksčiau, sektoriniai mokymo centrai.
Ir trečias, paskutinis, dalykas, dėl kurio prašau jūsų palaikymo, tai yra galvojome, nuoširdžiai galvojome, kad reikia tų trejų metų profesinės patirties, bet vis dėlto neįvertinome to, kad yra daug specialybių, pavyzdžiui, informacinės technologijos, kur iš tikrųjų tų trejų metų patirties nereikia, kad galėtumei pasiekti nuo 4-ojo tą 5-ąjį lygį ir būti toje įžanginio aukštojo mokslo erdvėje arba tapti pagal tą kvalifikacinį reikalavimą meistru. Ačiū, tiek.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Jūsų nori klausti pora Seimo narių. Pirmasis klausia E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Iš tiesų mes nemažai kalbėjome apie 5-ąjį skedą, bet vis dėlto Teisės departamento yra tam tikra pastaba, kad tas, kuris ruošia, ar gali ruošti sau užsakymą. Tai savaime suprantama… Suprantu kolegijų situaciją, bet gal vis dėlto reikėtų eiti iš kitos pusės – paskatinti sektorinius komitetus, kad jie galbūt aktyviau dirbtų, nes vis tiek turbūt specialistus mes rengiame kažkam, ne patys sau, ne gatvei. Tai vis dėlto galbūt vertėtų nekeisti to modelio ir pabandyti ministerijai per tam tikras tvarkas paskatinti, kad tie sektoriniai komitetai aktyviai veiktų. Galbūt verslas turėtų vis dėlto nustatyti, ką jiems rengti, o ne pačios kolegijos, kaip sako ir Teisės departamentas. Ačiū.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas Edmundai. Aš tikrai susipažinau su Teisės departamento išvada ir noriu pasakyti, čia jaučiu tokį keistą jausmą: betgi aukštosios mokyklos – universitetai ir panašiai – pačios rengia programas. Čia yra lygiai tas pats dalykas. Kolegija turi teisę ir jinai privalo rengti programas ir nustatyti, ir pajausti, kurioje kryptyje ji gali dirbti.
Dabar aš jums parodysiu tokį pavyzdį. Po ilgų metų svarstymo sektorinis komitetas ministrui pasiūlė tiktai tris kryptis. Štai yra liepos 14 dienos įsakymas, pasiūlyta ir ministro patvirtinta, nes jis kitaip negali elgtis, kai yra toks įstatymas, kuris reikalauja profesinių sektorinių centrų pritarimo. Trys: sveikatingumo paslaugų administratorius, maitinimo paslaugų administratorius, kelionių vadovas. O Lietuvos kolegijų direktorių konferencija prašo, paprašė, kad būtų 27-ios, tarp jų ir tos trys paminėtos, 27 programos, paprašė. Ir, žinote, ministras negali tvirtinti šitų programų, nes prioritetas įstatyme uždėtas minėtiems centrams. Aš, Edmundai, lyg ir atsakiau.
PIRMININKĖ. Klausia G. Steponavičius. Prašom.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Labai ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, iš esmės pritardamas jūsų teikiamoms pataisoms noriu atkreipti dėmesį, kad net ir tarp Seimo narių vartojant tokius sudėtingus burtažodžius – skedas, o dar pridedate 4-asis ar 5-asis, ar 6-asis, SKVC, sektoriniai ir kiti dalykai, paprastam žmogui tai yra neaišku.
Mano klausimas yra, ar aš teisingai suprantu, kad šitų nedidelių pakeitimų tikslas yra suteikti lanksčias formas perkvalifikuoti, įgyti reikiamas kompetencijas tiems darbuotojams, kurių dabar darbo rinkoje trūksta, ir tam tikra prasme tai yra supaprastinimas prieš metus Seimo priimtų pataisų, kurios parodė, kad dėl jų nelabai ir veikia tų trumpojo ciklo programų atsiradimas? Ar teisingai aš suprantu?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Taip, būtent tai yra supaprastinimas ir įgalinimas tų įstaigų, kurioms ir pavestas šitas švietimo baras, tai yra kolegijų, rengti Lietuvai reikalingas programas ir reikalingo kvalifikacinio lygio – penktojo lygio specialistus, būtent taip.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Daugiau klausiančiųjų nėra.
Motyvai. Pirmasis – P. Urbšys. Prašom.
P. URBŠYS (MSNG). Teko išgirsti gerbiamo E. Pupinio pasamprotavimus, kad gal palikime taip, kaip yra. Iš tikrųjų visų mūsų uždavinys yra subalansuoti mūsų švietimo sistemą, kad kiekvienas lygis turėtų savo apibrėžtą išraišką, būtent įgalinant juos didinti profesinio parengimo patrauklumą. Profesinės technikos mokykla rengia vieno lygio, kolegijos rengia kito lygio profesijos atstovus. Tai, ką siūlo akademikas, yra susiję su tuo – įgalinti kolegijas formuoti savo profesinio parengimo strategiją ir neleisti profesinio rengimo mokykloms, vadovaujantis savo siaurais interesais, stabdyti tų iniciatyvų.
Man atrodo, iš to tikrai išlošime mes visi, nes kalbama apie tai, kad mes pasigendame kvalifikuotų darbuotojų. Čia kalbama apie pagreitintas studijas, orientuotas į meistro kvalifikaciją. Mes privalome pradėti spręsti šią problemą ir išsivaduoti, kaip minėjau, iš siaurų žinybinių interesų.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Iš tikrųjų aš turbūt po pateikimo pritarsiu, bet kalbėti reikia apie tai, kas yra šiuo metu. Sektoriniai komitetai – tai komitetai, kurie dalyvaujant verslui turėtų organizuoti tam tikrą užsakymą, ko valstybei šiuo metu reikia. Aš suprantu ir tam tikrą kolegijų problemą, kad dėl ministro priimtų įsakymų ir nutarimų kolegijose sumažėjo vietų, palyginti su universitetais.
Dėl atvėrimo viskas gerai, bet aš išgyvenu dėl to, kad vis dėlto šiame procese dalyvautų verslas kaip užsakovas. Tada atsirastų tam tikra atsakomybė, kai verslas irgi taip pat kaip užsakovas turėtų padėti priimti žmones ne į gatvę, o į savo įstaigas, įmones ir taip toliau. Vis dėlto ta grandis dar neveikia, nors mes, kai rašėme įstatymą, galvojome, kad tie sektoriniai komitetai atliks didžiulę funkciją. Vis dėlto mes negalime eiti tokiu lengvu keliu, kad štai neišėjo, tad ir paliekame ramybėje.
Reikėtų skatinti verslą aktyviau dalyvauti, galbūt žiūrėti, kiek programų daugiau reikia, ir kolegijos turėtų kalbėtis su verslu. Taip išeina, kad gyvename toje pačioje valstybėje, bet turime labai skirtingus interesus. Vieni nori, kad rengtų tuos specialistus, kurių reikia, kiti nori specialistus rengti. Manau, kad vis dėlto turėsime dar padiskutuoti galbūt ir su kolegijomis, ir verslą dar kartą pasikviesti, ir vis dėlto padaryti, kad sistema iš tikrųjų veiktų, kad Lietuvoje būtų ne tik tų, kurie rengia, bet ir tų, kurie užsako, ir būtų rengiama tam, kam reikia, o ne šiaip sau rengiama todėl, kad yra tuščių kabinetų. Pritarsiu, bet svarstysime.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, ar bendru sutarimu galime pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Pageidaujate balsuoti. Prašom.
Balsavo 65 Seimo nariai ir visi pritarė pateiktam įstatymo projektui. Siūlomas pagrindiniu komitetu Švietimo ir mokslo komitetas, papildomų nėra. Ir svarstymo data – spalio 13 diena.
15.58 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3133 (pateikimas)
Atvyko švietimo ministras. Prašysime jo mums pateikti Švietimo įstatymo 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3133.
A. MONKEVIČIUS. Gerbiama posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai, šio įstatymo projekto tikslas yra stiprinti lietuvių kalbos mokymą tautinių mažumų mokyklose, kurios vykdo ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo programas, ir siekti, kad vaikai, kuriems lietuvių kalba nėra gimtoji, kuo anksčiau pradėtų mokytis valstybinės kalbos ir taip pat bendrautų valstybine kalba.
Jau ankstyvame amžiuje turi būti sudaromos palankios sąlygos išmokti valstybinę kalbą, integruotis į šalies socialinį ir kultūrinį gyvenimą, bet svarbiausia pažymėti, kad lygiagrečiai yra skatinamas ir gimtosios kalbos – visų pirma ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo programose, mokymasis. Tokiu principu ugdant tautinių mažumų vaikus sudaromos sąlygos ugdytis gimtąja kalba ir išmokti valstybinę lietuvių kalbą.
Lietuvos tautinių mažumų mokyklose vykdant ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo programas turėtų būti taikomas dvikalbis ugdymas grupėje lygiais pagrindais – bendraujama dviem kalbomis. Į tai orientuoja ir tarptautiniai tyrimai, kuriais remdamiesi ir pasiūlėme šį įstatymo projektą.
Taigi uždaviniai yra įteisinti Švietimo įstatyme, kad tautinių mažumų mokyklose, vykdančiose ikimokyklinio ugdymo programą, ne mažiau kaip penkios valandos per savaitę būtų skiriamos ugdymui lietuvių kalba, taip pat įteisinti, kad papildomai būtų pridėta viena valanda per savaitę ir ne mažiau kaip penkios valandos per savaitę būtų skiriamos ugdymui lietuvių kalba tautinių mažumų mokyklose, vykdančiose priešmokyklinį ugdymą.
Taigi iki šiol ikimokykliniame ugdyme iš viso tokių valandų nebuvo, o priešmokykliniame buvo tik keturios valandos. Būtų suvienodinta, jeigu būtų penkios valandos. Įstatymas įsigaliotų nuo kitų metų rugsėjo 1 dienos ir kainuotų, poreikis metams būtų 640 tūkst. eurų.
Šis projektas buvo derintas, keletą kartų aptartas su Lietuvos savivaldybių asociacija, Finansų ministerija, Teisingumo ministerija, Lietuvos ikimokyklinių ugdymo įstaigų vadovų asociacijomis ir kitomis suinteresuotomis šalimis. Atsižvelgiant į pakeitimus jau pradėtos vykdyti kai kurios priemonės.
Visų pirma reikėtų paminėti, kad praėjusių metų kovo mėnesį buvo apskritojo stalo seminaras, kuriame dalyvavo ir praktikai, ir savivaldybių atstovai, ir politikai, aptarėme galimybes ir taip pat kokia yra geroji praktika jau šioje srityje. Matome, kad tikrai pažangos yra daug ir šita praktika galime remtis. Būtent ja remiantis yra peržiūrėti ir nustatyti pedagogų, kurie galėtų ugdyti lietuvių kalba, kvalifikaciniai reikalavimai, pagal juos yra baigiamos rengti ir artimiausiu metu bus patvirtintos kvalifikacinės programos ir šį rudenį bus pradėtos realizuoti, pradėti mokymai. Atitinkamai yra rengiama metodinė medžiaga, kartu su mokymais pasieksianti besimokančius pedagogus, kurie turės įgyvendinti šitą įstatymą. Trumpai tiek.
PIRMININKĖ. Dėkojame, ministre. Yra norinčių jūsų klausti. Pirmoji – V. Kravčionok.
V. KRAVČIONOK (LLRA-KŠSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, tautinių mažumų mokyklose, švietimo įstaigose visada buvo daug dėmesio skiriama valstybinės kalbos mokymuisi, to pageidauja ir tėvai, to nori ir įstaigų vadovai, tačiau ne visada norai sutampa su galimybėmis. Noriu paklausti, kaip spręsime pedagogų trūkumo problemą, ypač regionuose, apskritai švietimo sistemoje? Ar čia mes priimsime įstatymus, ar paliksime problemą savivaldybėms ir įstaigų vadovams?
Ir antras klausimas. Ar jūs galite patvirtinti, kad biudžete atsiras pinigų šioms papildomoms valandoms? Ačiū.
A. MONKEVIČIUS. Ačiū už šiuos klausimus. Pirmiausia, dėl lėšų aš jau minėjau. Tarp kitko, tos lėšos jau ir anksčiau buvo planuotos, nes mes šitą įstatymo projektą svarstėme šiek tiek anksčiau Seime, lėšas irgi jau buvome numatę, planavę, nėra jos labai jau didelės. Aš minėjau, per metus būtų… ne per metus, bet tam laikotarpiui, kada įsigaliotų, kitų metų biudžete reikėtų 640 tūkst. eurų visiems kalendoriniams metams.
Dėl kvalifikacijos turiu pasakyti, kad šioje situacijoje tai nėra lietuvių kalbos pamokos, tai yra ikimokyklinis ugdymas, priešmokyklinis ugdymas, kuriame yra įvairios veiklos dviem kalbomis – gimtąja kalba ir lietuvių kalba. Taigi, tiems ugdytojams, pedagogams labai svarbu suteikti labiau metodinę kvalifikaciją. Jie ir šiaip negali dirbti, nemokėdami valstybinės kalbos. Jie galbūt dar patobulins valstybine kalbą, bet pats svarbiausias dalykas yra metodiniai dalykai, kaip įvairiose ugdymo veiklose vartoti lietuvių kalbą ir gimtąją kalbą. Kaip tai derinti, kad abi kalbos būtų, sakyčiau, tobulai nuo pat pradžių išmokstamos.
Tai tam. Ir yra dar papildomos lėšos, jos numatytos ir, kaip sakiau, jau šių metų biudžete pradėtos įgyvendinti. Kai kurios nieko daug ir nekainuoja, pavyzdžiui, įvairūs kvalifikaciniai reikalavimai, rengiamos metodinės priemonės iš tų einamųjų išlaidų. Bet suplanuoti jau yra ir pradėti įgyvendinti mokytojų kvalifikaciniai seminarai, kurie tęsis visus metus – iki kitų metų rugsėjo 1 dienos, jeigu Seimas priims šitą įstatymą.
PIRMININKĖ. Klausia S. Tumėnas. Prašom.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamas ministre, tai yra, aišku, sveikintinas žingsnis, į daug ką jūs jau atsakėte, kieno sąskaita, kiek etatų ir panašiai. Tačiau ar jūs įsitikinęs, kad nebus problemų dėl mokytojų lituanistų? Ar paskaičiuota, kad jų bus, ar nebuksuos tie dalykai?
Antras dalykas. Visi žinome Prezidento iniciatyvą apie priešmokyklinio, ikimokyklinio ugdymo siūlymus ir mūsų Švietimo ir mokslo komitetas apie tai kalbėjo jau prieš trejetą metų. Kaip tie dalykai tarp savęs koreliuoja? Jeigu mes patvirtinsime ankstesnį ugdymą, kaip su tuo, ką jūs sakote, koreliuos tie dalykai?
A. MONKEVIČIUS. Ačiū, patikslinsiu. Dar kartą kartoju, kad tai nebus pamokos. Ir šiaip tiesiogiai lituanistų pamokų nereikės, tačiau lituanistai dalyvauja kvalifikacijos tobulinime padėdami pedagogams, kurie tautinių mažumų ugdymo įstaigose dabar kol kas vartoja tik tautinių mažumų kalbą. Lietuvių kalbos ten tikrai, kaip minėjau, iki šiol buvo tik priešmokykliniame ugdyme keturios valandos, ikimokykliniame – nulis. Taigi įstatymas numato, kad atsirastų penkios valandos, tai sudarytų prielaidas pradėti ugdyti per žaidimus, įvairias ugdymo veiklas lietuvių kalba ir ją vartoti tinkamai. Reikalinga metodika ir pati lietuvių kalba turi būti tinkama. Į tai nukreipiame kvalifikacijos tobulinimą, bet pačių lituanistų vaidmuo čia yra netiesioginis – tik pagalba. Mes praktiniuose seminaruose matome, kad tai yra puikiai atliekama, ir tos mokyklos, kurios turi lituanistus, patvirtina, kad tai nesunkiai galima įgyvendinti.
Dabar dėl ankstinimo, tai tiesiogiai nėra susiję dalykai, bet padės, kad mūsų piliečiai, kurie mokosi tautinių mažumų mokyklose, kiek galint anksčiau išmoktų gerai lietuvių valstybinę kalbą. Mano galva, kaip tik tai koreliuoja labai gražiai, ir jeigu bus priimti sprendimai dėl ankstinimo, ypač socialiai jautrių tų sluoksnių, šeimų vaikams, kurie yra atskirti, ten, kur ikimokyklinis ugdymas dar nepasiekia tų vaikų, tai labai sumažins atotrūkius, kurių šiandien švietime tikrai turime.
PIRMININKĖ. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, suprantu, kad kvalifikaciją galima kelti, bet visada dar turi būti ir noras ikimokyklinukams dėstyti lietuvių kalbą ar žaisti lietuviškai ir taip toliau. Vis dėlto matyti, kad kai kada to noro nėra, nes ir šis įstatymas buvo išbrauktas iš darbotvarkės vienu metu. Ar nemanote, kad vis dėlto turėtų būti ir kažkoks mechanizmas prižiūrėti šią tvarką arba tam tikri kriterijai, kurių turi būti pasiekta? Tai galbūt bus sutvarkyta įstatymų lydimaisiais aktais, tačiau ar tai tikrai bus? Ar tikrai bus vėl tik užrašytos valandos, skirtas tam tikras finansavimas, o tvarka iš esmės nepasikeis? Ačiū.
A. MONKEVIČIUS. Ačiū už šitą pastebėjimą. Aš manau, kad yra svarbu, kad rezultatas būtų pasiektas, kad ta investicija duotų rezultatą. Nebepamenu, kažkas iš jūsų frakcijos dalyvavo ir toje diskusijoje, pasitarime mes matėme labai geros patirties tautinių mažumų ikimokyklinėse įstaigose, kur tikrai jau dabar tie rezultatai yra pasiekiami. Mano galva, ši investicija pasiteisins, bet aš sutinku, kad pasižiūrėti, ar tikrai rezultatas pasiekiamas, būtina. Rasime būdus, kaip tai padaryti, bet manau, kad čia reikia ir pasitikėjimą derinti, ir kartu tam tikrą stebėsenos mechanizmą. Aš tam pritariu.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Motyvai už. Pirmasis – P. Urbšys. Prašom.
P. URBŠYS (MSNG). Ko gero, gal ir be reikalo aš trukdysiu jūsų brangų laiką, bet, be abejo, šis siūlymas vienaip ar kitaip prisidėtų prie valstybinės kalbos statuso įtvirtinimo. Mes tikrai turime reaguoti į tai, kad raštingumas mūsų moksleivių yra kritinės būklės. Ir jeigu aš teisingai supratau, šis siūlomas įstatymo projektas padėtų šią problemą spręsti.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, prašau balsuoti, nes motyvų prieš nėra, dėl teikiamo Švietimo įstatymo 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto.
Balsavo 60 Seimo narių: už – 57, prieš nėra ir susilaikė 3. Įstatymo projektui Nr. XIIIP-3133 yra pritarta.
Komitetai. Pagrindinis – Švietimo ir mokslo komitetas, papildomų nėra. Svarstymo data – spalio 13 diena.
16.10 val.
Socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5181, Socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 23 ir 54 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3203 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5182 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-12.1 ir 2-12.2 klausimai – Socialinio draudimo pensijų įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5181 ir Socialinio draudimo pensijų įstatymo 23 ir 54 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3203 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5182. Pateikėjas T. Tomilinas jau tribūnoje. Prašom.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, aš bandau atidaryti mūsų projektą, čia kažkaip stringa mūsų sistema. Tiesiog neatidaro.
Gerbiami kolegos, teikiame jums Socialinio draudimo pensijų įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, taip pat Socialinio draudimo pensijų įstatymo 23 ir 54 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Šie du projektai susiję su vadinamųjų skurdo pensijų, tai yra išankstinių pensijų, skaičiavimu ir mokėjimu. Kaip jūs žinote, šios pensijos buvo įvestos tada, kai mes turėjome ekonominį sunkmetį ir daugelis žmonių prarasdavo darbus. Kaip vienas iš vyresnio amžiaus žmonių nedarbo problemos sprendimų buvo pasiūlytas išankstinių pensijų mechanizmas.
Išankstinių pensijų mechanizmas funkcionuoja taip, kad žmogus savo valia pasirenka išeiti anksčiau į pensiją, bet už tai aukoja dalį savo uždirbtos pensijos ir ta jo pensija mažinama tam tikru koeficientu – 0,4, jeigu būčiau tikslus. Mes Socialinių reikalų ir darbo komitete tikrai nemažai diskutavome apie išankstinių pensijų problematiką per šią kadenciją, dar iki COVID pandemijos vyko intensyvi diskusija dėl to, kaip mes galėtume pagerinti išankstinių pensijų gavėjų padėtį. Vienas iš projektų – tai A. Dumbravos – buvo priimtas Seimo ir tiems žmonėms, kurie buvo sukaupę 40 metų stažo, mes leidome pensijų nemažinti tuo mano paminėtu koeficientu.
Tačiau mums užstrigo diskusijose ministerijos pozicija ir ministerijos informacija, kad tas skaičius, tas mažinimo koeficientas, jau yra aktuariškai, kitaip tariant, moksliškai neaktualus ir neatitinka dabartinių „Sodros“ rezervų ir kitų aktualijų. Pirmiausia dėl to, kad jau kurį laiką, jau daugelį metų pensinis amžius šiek tiek didinamas ir ilgėja gyvenimo trukmė, todėl kaupiasi pensijų rezervas ir aktuariškai teisinga būtų sumažinti išankstinių pensijų mažinimo koeficientą iki 0,32. Šis skaičius yra gautas iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir jis reikštų, kad vidutiniškai 30 mėnesių išankstinę pensiją gaunantis žmogus prarastų ne 12 % pensijos kas mėnesį, o tik 9 %. Jeigu išankstinė pensija buvo gaunama visus penkerius metus, tai sumažinimas taptų ne 24 %, o tik 19 %.
Tai nėra idealus sprendimas. Jis pareikalaus „Sodros“ biudžeto lėšų, bet pagerins gyvenimą tiems skurdo pensijų gavėjams. Jų yra tikrai nemažai – kasmet apie 5 tūkst. tampa išankstinių pensijų gavėjais, o iš viso anksčiau gavusių išankstines pensijas mes turime virš 24 tūkst. Visiems tiems žmonėms pensijos būtų perskaičiuotos į didėjimo pusę. Manau, turėdami mintyje, kad pensijų dydis turi ypatingą poveikį santykinio skurdo rodikliams, šiam sprendimui turime ryžtis, ypač jei turime moksliškai pagrįstus aktuarinius skaičiavimus. Prašau pritarti abiem įstatymo projektams.
PIRMININKĖ. Dėkojame už pateikimą. Jūsų nori klausti ketvertas Seimo narių. Pirmoji klausia G. Skaistė. Prašom.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Nesu prieš, kad būtų nustatytas tikslesnis koeficientas. Tarkim, jūs siūlote nuo 0,4 iki 0,32, bet…
T. TOMILINAS (LVŽSF). Aš atsiprašau, negirdžiu.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). …tai, kaip jūs pateikėte skaičiavimus ir kaip yra pateiktas aiškinamasis raštas, neatlaiko jokios kritikos. Tarkim, jokių skaičiavimų, kodėl 0,32, o ne 0,4, aš, tiesą sakant, neradau, ir tai, ką randu tekste, man labiau primena gudriąją matematiką, kai pats susigalvoji kažkokį skaičių, paskui surandi būdą, kaip jį pagrįsti. Tarkim, jūs sakote, kad apskaičiavote naująjį koeficientą pagal moterų gyvenimo trukmę, nes jos gyvena ilgiau negu vyrai, o kadangi vyrams negalima taikyti kitokio koeficiento negu moterims, tai jiems pritaikysite tą geresnį moterų. Nors logiška būtų manyti, kad visiems žmonėms turėtų būti taikomas tas pats koeficientas. Man atrodo, čia lygiai taip pat galima išskirti sveikuolių grupę, apskaičiuoti, kad jie gyvena ilgiau, ir, tarkim, tada kitokių sąlygų negalime taikyti, visiems padarykime sveikuolių gyvenimo trukmės koeficientą. Aš nežinau, kodėl ne ministerija visgi pateikė šį projektą, jeigu sakote, kad skaičiavimai yra jų ir tas skaičius yra jų, nes, tiesą sakant, čia skaičių nėra jokių, nors iš esmės tai turbūt yra įstatymo esmė.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiama Gintare, jūs puikiai žinote, pati dalyvavote diskusijose. Prieš vasaros pertrauką aš tikrai savo iniciatyva paprašiau ministerijos apskaičiuoti ir tas skaičius yra gautas. Jeigu jums reikia formulės, kaip „Sodra“ ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija apskaičiavo, mes tikrai galime tą formulę gauti. Manau, jeigu eitume Vyriausybės keliu, tai užtruktų dar kokį pusmetį. Jeigu jūs nenorite, kad įstatymas įsigaliotų nuo sausio 1 dienos, tai ir nebalsuokite. Manau, kad jūs to norite. (Balsai salėje) Jeigu galite nerėkti ant manęs, tai gerai. Aš jums dar kartą sakau, skaičiavimą atliko Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir aiškinamajame rašte yra pagrindimas, kaip… (Balsai salėje) Jeigu jūs norite, galite pasirašyti tą įstatymą. Garbės visiems užteks.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, nedebatuokime iš vietos.
E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Man taip pat kelia nerimą ta skaičių ekvilibristika, kodėl, pavyzdžiui, 0,32, o ne, pavyzdžiui, 0,2. Dar geresni būtume. Šiuo atveju mes neseniai priėmėme jūsų minėtą įstatymo projektą, kuriame leidžiame išeiti į išankstinę pensiją ir paskutinius trejus metus, jeigu turi stažą. Iš tikrųjų ar nemanote, kad reikėtų truputį atsargiau elgtis, nes galime išbalansuoti ir „Sodros“ biudžetą? Tuo labiau kad niekas nežino, turbūt ir „Sodra“ nežino, kiek paskatins pagerintos sąlygos išeiti naujų žmonių į pensiją, taip dar reikės didinti biudžetą. Ar tikrai nemanote šiuo atveju, kad vis dėlto ne laikas? Reikėtų pažiūrėti, kaip veikia tie įstatymų projektai, kas išeina, koks rezultatas, nes vis dėlto turime elgtis atsargiai. Visada ir mums malonu pridėti, bet po to, kai nėra ko pridėti, reikia arba skolintis, jeigu yra galimybė, arba reikia vėlgi eiti atvirkštiniu keliu. Ar nemanote, kad vis dėlto reikėtų šiek tiek palaukti, pažiūrėti ir tada priimti sprendimus?
T. TOMILINAS (LVŽSF). Informaciją dėl to, kad skaičius 0,4 yra aktuariškai neaktualus, mes gavome 2020 metų pradžioje, gal netgi 2019 metų pabaigoje. Dabar tiksliai nepasakysiu. Pandemija atitraukė mūsų dėmesį nuo šios temos, ilgai buvo delsiama su gerbiamo A. Dumbravos projektu. Ne, neturime mes daugiau laiko delsti, ir aš kartoju – tą skaičių gavau formaliai iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir aš pasitikiu jų skaičiavimu. Taip, mes puikiausiai galėsime pasitikslinti komitete dėl to skaičiavimo atlikimo, kaip jis buvo atliktas, kokia konkrečiai formulė pritaikyta. Tikrai tą informaciją svarstymo metu mes gausime, tai visiškai nekeičia esmės, aš nepaėmiau iš palubinsko šito skaičiaus, nesugalvojau pats. Taip, tai yra ministerijos skaičius. Nežinau, ar reikia tam tiek aistrų ir rėkimo ant manęs, nes aš tikrai nepadariau jokios klaidos.
PIRMININKĖ. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Taip, ir aš ten buvau, ir tą skaičių girdėjau, ir diskusijose dalyvavau, bet ten buvo taip kalbama, kad būtų logiškiau eiti šituo keliu, kurį jūs siūlėte, bet jūs jau balsavote už praeitą rinkimą, todėl nesistebėkime, kad nėra jokių skaičiavimų, nes yra spalio 11 dienos rinkimai ir kiekvienas nori labiau mylėti rinkėjus. Čia yra tradicija kas ketveri metai.
Bet, gerbiamas kolega, yra moksliškai pagristi aktuariniai skaičiavimai, apie kuriuos jūs kalbate, dėl savarankiškai dirbančiųjų. Jie sumoka daug mažiau, negu jiems išmokama. Kodėl jūs nieko neteikiate šiuo klausimu? O tie aktuariniai skaičiavimai jau yra seniai. Bet mano klausimas iš įstatymo, kurį teikė A. Dumbrava. Tada buvo kalbama, kad jeigu priimsime šitą, tai tada to nereikėtų. Dabar jūs siūlote ir tą įstatymą, ir šitą ar kurį nors vieną? Ačiū.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Yra du klausimai, atsakysiu į abu. Pirmiausia dėl A. Dumbravos ir šio projekto. Jie yra susiję, žinoma, apie tą pačią išankstinę pensiją kalbame, tačiau ten mes kalbėjome tikrai apie gana siaurą gyventojų grupę ir kalbėjome, ar nebūtų teisinga tiems, kas turi ypač didelį stažą, kuris, beje, paskui bus didinamas, suteikti tam tikras privilegijas. Seimas apsisprendė, aš nebenoriu grįžti.
Čia mes turime šalia esančią problemą, liečiančią visus išankstinių pensijų gavėjus ir būsimus gavėjus. Jeigu mes nenorime palaikyti skurdo santykio ir norime sistemiškai spręsti problemas, tai turime tai daryti. O dėl individualininkų, gerbiamas Algirdai, aš gerbiu jūsų pastangas, tik drįstu jums priminti, kad per šią kadenciją tam tikrai individualios… pajamų kategorijai mes padidinome mokesčius tris ar keturis kartus, 200–300 %, tam tikrai daug gaunančiųjų todėl kalbėti, kad mes nieko nedarėme, negalima. Jūs pats pažiūrėkite skaičius, pažiūrėkite dokumentus, bet, aišku, tobulumui nėra ribų. Manau, kad kita kadencija turėtų taip pat būti skirta tų aktuarinių skaičiavimų pritaikymui realiems sprendimams.
PIRMININKĖ. Klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, jums turbūt žinoma, kodėl valstybėse buvo didinamas pensinis amžius, taip pat ir Lietuvoje, dėl kokių problemų. Pirmiausia, kiek čia dabar bus, valstybės pajamų nepateks į biudžetą per šitą projektą. Toliau, jūs savotišku būdu skatinate greičiau pabaigti savo darbinę veiklą? Kaip tai koreliuoja su kitu siūlymu tos „Sidabrinės linijos“, kur skatinama pagyvenusius žmones dirbti kuo ilgiau? Viena ranka jūs norite juos paskatinti, kita – paskatinti išeiti iš darbo rinkos. Tai kokia čia valstybei bus nauda? Ir paskui, jeigu penktadaliu sumažėja kažkam pensijos, tai formuosis didžiulė žmonių grupė, kuri kažkada pareikalaus vėl priedų. Tai valstybė vėl kažką praranda. Prašom pakomentuoti.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Jūsų klausimai tikrai yra labai geri ir labai dėkoju už juos, labai protingi. Skaičius yra 5,3 mln. „Sodros“ biudžeto surenkama iš pensijų įmokų, jis yra perteklinis jūsų… Taip, ir ten pensininkai, ir čia pensininkai, visur yra pensininkai. Pensinis amžius, žinote, čia yra ne Lietuvos išradimas, jis buvo keliamas. Manau, kad ši kadencija nebuvo populistinė ir nebandė mažinti kaip nors ar dar kažką, nors kai kurios kitos šalys net ir tam ryžtasi. Mes tikrai grindžiame tuos sprendimus skaičiavimais, gaunamais iš oficialių institucijų. Ir jeigu Socialinių reikalų ir darbo komitete oficialūs pareigūnai pasako, kad aktuariškai neaktualu ir mes tikrai skriaudžiame tą labai sunkiai gyvenančių žmonių grupę, tai mes turime reaguoti ir mes tai padarėme. Jeigu to pasakymo nebūtų, aš tikrai nedrįsčiau teikti tų projektų vien dėl to, kad atrodyčiau gražus ir kažkam pagerinčiau gyvenimą. Tiesiog jeigu yra oficialių institucijų nuomonė, kad tai yra jau nepagrįsta ir skaičius turi būti koreguojamas, mes tai ir darome, ir rodome tam valią.
O dėl skatinimo sutinku. Aš manyčiau, kad turėtų būti reformuojamos tos išankstinės pensijos, kitoje kadencijoje tikrai bus tam laiko. Yra didelė problema, jūs visiškai teisus, kad, viena vertus, norime, kad žmonės dirbtų, kita vertus, mes neleidžiame jiems dirbti, ir čia yra struktūrinė problema. Galbūt reikėtų pakeisti išankstinę pensiją viena iš nedarbo draudimo formų. Apie tai diskutuosime, rašykite programose, ir kitoje kadencijoje tam bus laiko. Bet šiandien aktualu tai, kas buvo pasakyta prieš metus – skaičius nepagrįstas, turime jį sumažinti, nes žmonės kenčia. Turime reaguoti į tą kančią.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Jūs atsakėte į norinčiųjų paklausti klausimus.
Motyvai už – R. Baškienė. Prašom.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, aš galėčiau padėkoti kolegai Socialinių reikalų ir darbo komiteto nariui T. Tomilinui. Tie, kurie buvome Socialinių reikalų ir darbo komitete, iš tikrųjų girdėjome Socialinio draudimo fondo valdybos labai išsamius argumentus. Jie buvo pateikti logiškai, pateikti aiškūs skaičiavimai, tie skaičiavimai pagrįsti ir iš tikrųjų niekas neišlaužta iš piršto. Ir šis pasiūlymas negimė taip sau, iš emocijos, jis gimė iš aiškių, pagrįstų skaičiavimų.
Tad teiginiai, kurie nuskambėjo jūsų klausiant, kad dabar nereikia, kad gal palaukime, kad gal blogas laikas, nes rinkimai, yra mažų mažiausiai keisti. Jeigu galime padaryti gerą darbą, kaip mes jau ne kartą esame darę kartu su jumis, visi, nesiskirstydami į kairę ir dešinę, bet padarę kartu, tai kodėl to nedaryti?
Dar kitas argumentas. Išankstinė pensija – tai nėra niekam kažkoks išskirtinis džiaugsmas. Tokį sprendimą pasirenka tik tie, kurie kitokio sprendimo pasirinkti negali, nes puikiai supranta, kad tai yra ženkliai mažėjanti pensija tol, kol žmogus gyvena, o gyventi visi nori galimai ilgiau. Tai iš tikrųjų toks ženklus sumažinimas ir Tomo išsakyti labai aiškūs argumentai niekam nėra džiaugsmas. O jeigu mes galime padaryti gerą darbą, tai dar kartą sakau, darykime gerus darbus. Kviečiu pritarti ir balsuoti už.
PIRMININKĖ. Per šoninį mikrofoną – G. Skaistė. Atsiprašau, ne tą mikrofoną įjungiau. Prašom.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Kadangi įstatymo projektas yra susijęs su papildomomis lėšomis ir skaičiavimų aiškinamajame rašte tikrai nėra, tai prašau Vyriausybės išvados.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, prašom apsispręsti dėl teikiamų įstatymų projektų. Prašom balsuoti.
Balsavo 60 Seimo narių: už – 59, susilaikė 1. Įstatymų projektams yra pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomų nėra. Svarstymo data – lapkričio 5 diena.
G. Skaistė pateikė siūlymą dėl Vyriausybės išvados. Ar pritariame bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
16.30 val.
Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4600 (pateikimas)
Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4600. Jį teikia mums K. Smirnovas. Prašom.
K. SMIRNOVAS (LVŽSF). Laba diena, gerbiami kolegos, teikiu Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Tikslas yra didinti išėjusių iš tarnybos pareigūnų ir karių motyvaciją persikvalifikuoti ir dalyvauti darbo rinkoje.
Pagal dabartinį įstatymo reglamentavimą ištarnavusiems nustatytą laiką išėjusiems iš tarnybos pareigūnams ir kariams skiriama valstybinė pensija bei valstybinės pensijos priedas už tarnybą. Priedas yra mokamas, jeigu gavėjas nedirba ir neturi pajamų. Įstatymo 15 straipsnio pakeitimu siūloma pareigūnų ir karių valstybinę pensiją ir valstybinės pensijos priedą mokėti nepriklausomai, ar asmuo turi draudžiamųjų pajamų, ar neturi. Pareigūnai ir kariai, išėję iš tarnybos ir (…), 2019 metais sumokėjo apie 50 mln. eurų įvairių mokesčių, pavyzdžiui: 18 mln. – valstybės socialinio draudimo įmokų, 9 mln. – privalomojo sveikatos draudimo įmokų, 22,8 mln. eurų – gyventojų pajamų mokesčio. Tai sudaro, kaip minėjau, apie 50 mln. įvairių mokesčių. O dėl priedo reikėtų tik 15 mln.
Pareigūnai, kariai triskart daugiau sumoka mokesčių negu reikalinga suma – priedas. Jei jie nedirbtų, valstybė prarastų jų sumokamus mokesčius ir priedus. Valstybė vis tiek turėtų mokėti priedus. Manau, kad pareigūnai turi būti skatinami įsitraukti į darbo rinką, ir priedai turi būti jiems mokami, nes jie užsitarnavo atlikdami savo pareigą – saugodami, gindami ir gelbėdami žmonių gyvybes. Prašau jūsų palaikymo. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Yra norinčiųjų klausti. Pirmoji klausia G. Skaistė. Prašom.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Pati problema tikrai egzistuoja ir manau, kad reikėjo šią problemą pradėti spręsti, nes ji tikrai skatino šešėlį. Bet galbūt čia yra toks platesnis klausimas, ne vien dėl šio įstatymo, apskritai šios pareigūno pensijos suvokimo. Tarkime, Teisės departamentas rašo, kad tai yra pinigai pragyventi, kol susirasi darbą, o jūsų nuomonė ir mano asmeninė – tai turėtų būti, tarkime, priedas už tai, kad tau karjerą reikia pradėti iš naujo po to, kai tu baigei pareigūno karjerą. Ir turbūt čia reikia gal plačiau vertinti pačią pensijos prasmę ir plačiau keletą įstatymų pakeisti.
Mano klausimas būtų: galbūt žinote apie užsienio praktiką, kaip kitose šalyse dėl pareigūnų pensijų yra daroma? Aš norėjau Seimo Tyrimų skyriuje užsakyti paklausimą, bet nebespėjau po to, kai jūsų įstatymas buvo įregistruotas. Kaip kiti tvarkosi? Ar pas juos irgi yra susiję su pajamomis, ar vis dėlto yra nustatytas dydis, kuris mokamas iki senatvės pensijos?
K. SMIRNOVAS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Jūsų požiūris teisus, negaliu atsakyti, kaip užsienyje yra, nesidomėjau. Bet manau, kad yra panašiai. Tik jų pensijos turbūt yra daug didesnės negu mūsų.
PIRMININKĖ. Klausia T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiamasis pranešėjau, pirmiausia noriu padėkoti jums už šią iniciatyvą. Visiškai jai pritariu, palaikau ir darysiu viską, kad ji būtų priimta. Aišku, per galutinį balsavimą galbūt bus koks nors kompromisinis variantas, nes čia mes kalbame apie bet kurią algą. Galbūt kažkokia algos dydžio, kokią pareigūnas gali gauti, riba gali atsirasti, tikrai ne minimali ar vidutinė, bet ypač aukštas pajamas gaunantys žmonės galbūt to priedo gali ir negauti. Bet mes apie tai diskutuosime. Šiuo atveju neprašau jūsų išsakyti kokios nors nuomonės, bet aš noriu paklausti, kaip jūs jaučiate, ar Vyriausybė pritars šiam mūsų pakeitimui, ką jūs girdėjote iš tų pokalbių ir kiek čia tiksliai biudžeto lėšų dabar pareikalaus?
K. SMIRNOVAS (LVŽSF). Turime Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsakymą, jie neprieštarauja. Manau, kad Vyriausybė į tai pažiūrės plačiau ir pagal teisingumo principą, manau, pritars. Geriau dirbantys negu slepiantys mokesčius ir dirbantys nelegaliai. Manau, iš mokesčių mes surinksime daugiau pajamų ir galėsime išmokėti jiems tą priedą, arba sujungti, kaip kolegė minėjo, ir padaryti vieną didesnę bazinę pensiją.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Jūs atsakėte į visų, norinčių paklausti, klausimus. Motyvai. Už – G. Skaistė. Prašom.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Na, aš pasisakau už tai, kad sistemą tikrai reikia keisti, manau, kad ji šiandien turi labai daug skylių, skatina šešėlį ir slėpti savo pajamas pareigūnus. Čia trūksta turbūt sisteminio požiūrio. Mano nuomone, ne tik reikėtų pažiūrėti į pareigūno pensiją, bet taip pat į galimybes persikvalifikuoti ir į tai, kas yra siūloma pareigūnams po to, kai baigiasi jų statutinė karjera. Man atrodo, čia reikėtų pažiūrėti plačiau, ne tik į pensiją, bet taip pat ir sistemiškai padiskutuoti, pažiūrėti kitų šalių pavyzdžius, kaip pareigūnų sukaupta patirtis pritaikoma vėliau, pasibaigus pareigūno karjerai.
Pačiam įstatymui pritarčiau, manau, kad tikrai reikia susitarti, diskutuoti. Bet taip pat noriu paprašyti, kaip ir dėl prieš tai buvusio įstatymo, Vyriausybės išvados, nes tikrai reikalingi skaičiai ir kokios galbūt alternatyvos ar kiti kompromisiniai variantai galėtų būti. Prašau Vyriausybės išvados.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Dėl motyvų užsiregistravo A. Sysas, bet jo nėra salėje. Prašom balsuoti dėl teikiamo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4600.
Balsavo 55 Seimo nariai: už – 54, prieš nėra, susilaikė 1. Taigi po pateikimo įstatymo projektui yra pritarta.
Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomų nėra. Svarstymo data – lapkričio 5 diena. Ir taip pat prašoma Vyriausybės išvados.
16.38 val.
Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 1 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4950 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 1 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4950. Jį pateiks A. Papirtienė. Prašom.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, įstatymo projektu siekiama visiems Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams, tarnavusiems iki 2018 m. gruodžio 1 d. ir perkeltiems į karjeros valstybės tarnautojų pareigas muitinės sistemoje, įgyvendinant Lietuvos Respublikos tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto straipsnio pakeitimo įstatymą, numatyti pareigūnų valstybines pensijas nuo tarnybos muitinėje statutinio pareigūno pareigose pradžios – kaip ir kitų tarnybų statutiniams pareigūnams, kurie taip pat buvo perkelti į karjeros valstybės tarnautojų pareigas. Tokie vadinamieji išstatutinti pareigūnai buvo įgyvendinant Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos…, taip pat įgyvendinant Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymą, tačiau kitaip nei statutiniai pareigūnai muitinės sistemoje dirbantys pareigūnai gauti pareigūno valstybinę pensiją teisės neturėjo.
Todėl įstatymo projekto tikslas yra panaikinti Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo nuostatas, kurios pažeidžia lygiateisiškumą ir teisingumą skiriant pareigūnų valstybines pensijas visiems Lietuvos Respublikos pareigūnams. Pagrindinis uždavinys – suvienodinti muitinės pareigūnų socialines garantijas su kitais vidaus tarnybos sistemos pareigūnais, kurie buvo išstatutinti įstatymo nustatyta tvarka.
Taip pat reaguodama į… Dar norėčiau papildyti, kad įstatymo projektas paliestų maždaug 275 buvusius statutinius muitinės pareigūnus. Iš jų teisę į pareigūnų valstybinę pensiją 2021 metais įgytų 97, 2022 metais – 3 ir 2023 metais – 2 muitinės pareigūnai, o kiti tokią teisę įgytų dar vėliau, sulaukę 65 metų amžiaus.
Norėčiau atkreipti dėmesį, taip pat reaguodama ir į Teisės departamento išvadas, – Seimas gali nustatyti, kad teisę į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją turi ir anksčiau muitinėje tarnavę muitinės pareigūnai, kurie šiuo metu Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme ir šiame įstatymo projekte nenumatyti. Todėl po šio įstatymo pateikimo, jeigu jam bus pritarta, aš siūlau galvoti apie naujas pataisas, kad muitinės sistemoje nebeliktų pareigūnų, kurie tarnavo muitinėje Lietuvai ir išėjo iš tarnybos iki 2019 m. sausio 1 d., kaip ir yra apibrėžta įstatymuose. Šie pareigūnai kol kas ir pagal šį teikiamą įstatymo projektą dar tokios teisės neįgyja, bet čia bus proga atstatyti teisingumą visiems Lietuvos muitinės pareigūnams.
Prašau pritarti po pateikimo ir padarykime viską, kad šis įstatymas būtų tobulinamas, kad ši neteisybė ir socialinė skriauda Lietuvos pareigūnams, tarnavusiems muitinės sistemoje, būtų ištaisyta. Ačiū. Laukiu klausimų.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Yra norinčių klausti. Pirmasis klausia T. Tomilinas. Prašom. Atsisakote. A. Syso salėje nematau. G. Skaistė. Prašom.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Aš klausti nenoriu. Mano prašymas, kaip ir dėl įstatymų prieš tai, Vyriausybės išvados, nes tai susiję su biudžeto lėšomis.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Gerai.
PIRMININKĖ. S. Jovaiša. Prašom.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, bet beveik jau klausti nebenoriu. Tiesiog nieko asmeniško, jums, gerbiama Aušra, toks klausimas. Ar iki kadencijos pabaigos, be penkių minučių, kaip sakoma, liko dar kokia nors visuomenės socialinė grupė nepamaloninta, kokie lakūnai ar duobkasiai, kurie nebūtų apdovanoti gėrybėmis prieš pat naujus rinkimus?
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Aš norėčiau atsakyti, gerbiamas kolega, šį įstatymo projektą, jeigu jūs pamenate, mes su kolega G. Vasiliausku taip pat buvome pateikę. G. Vasiliauskas jį pateikė, jis buvo priimtas ir daliai muitinės sistemos pareigūnų buvo pensijos atstatytos, pareigūnams, ne išstatutintiems, bet konkrečiai pareigūnams. Jau buvo šitie žingsniai žengti anksčiau, ne dabar čia mes sugalvojome. Tiesiog mes toliau tęsiame tą darbą, kad Lietuvos muitinėje nebeliktų pareigūnų, kurie nuskriausti, neturi teisės į valstybinę pareigūno ir kario pensiją. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Jūs atsakėte į visų norinčių paklausti klausimus.
Motyvai. Už kalba T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, noriu padėkoti A. Papirtienei, kitiems kolegoms, G. Vasiliauskui ir visiems, kas rūpinasi muitininkų, kaip pareigūnų, problematika, nes, kaip matome iš istorijos, rodos, 2007 metais buvo padaryta klaida įstatymuose arba neužteko politinės valios ir nuo to laiko nuolatiniai nesusipratimai yra būtent dėl muitininkų ir jų skriaudos. Aš dėkoju Seimo nariams, kad tą rūpestį rodo, demonstruoja, ir manau, kad turėtume pritarti. Įsitrauks į diskusijas Vyriausybė, išsakys savo nuomonę ir priimsime galutinius sprendimus.
PIRMININKĖ. Ir prieš – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš manau, kad čia minimi pareigūnai neturi pagrindo turėti tokių teisėtų lūkesčių atgaline data pretenduoti į valstybinę pensiją. Jeigu jie perėjo į karjeros tarnautojus ir žinojo, kokios yra teisinės pasekmės, tai dabar atgaline data, manau, mes neturėtume pradėti apdovanoti tokiomis malonėmis. Nežinia, ką čia dar sugalvosime tokiu keliu eidami. Aš siūlau susilaikyti nuo šito sprendimo.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, motyvai pareikšti. Prašau apsispręsti ir balsuoti dėl teikiamo įstatymo projekto. (Balsai salėje)
Balsavo 47 Seimo nariai: už – 37, prieš nėra, susilaikė 10. Po pateikimo įstatymo projektui yra pritarta. Taip pat buvo siūlymas prašyti Vyriausybės išvados. Pritariame bendru sutarimu. Komitetai: pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomų nėra. Svarstymo data – lapkričio 5 diena.
16.46 val.
Pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 2, 7, 12, 15, 16, 18, 21, 23, 24, 26, 27, 33, 37, 39, 40, 41, 411 ir 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo 211 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-5110 (pateikimas)
Toliau – Pilietybės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo 211 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-5110. Jį mums pateiks vidaus reikalų viceministras T. Tamulevičius. Prašom.
T. TAMULEVIČIUS. Ačiū, pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, noriu pristatyti Pilietybės įstatymo pakeitimo projektą. Šiuo įstatymo projektu siekiama papildyti įstatyme nurodytus atvejus, kai Lietuvos Respublikos pilietis gali būti ir kitos valstybės pilietis, tai yra asmuo, kuriam nesukako 20 metų ir kuris gimdamas įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę, o kitos valstybės pilietybę – iki jam sukako 18 metų, turėtų dvejus metus savarankiškai apsispręsti, kurios valstybės piliečiu jis nori būti.
Šiuo metu yra automatinis reguliavimas ir iš esmės vaikai tos pilietybės netenka iš karto tėvų sprendimu, o dabar turėtų dvejus metus, kai patys galėtų apsispręsti po pilnametystės būti Lietuvos Respublikos piliečiais ar pasirinkti kitos šalies pilietybę.
Taip pat siūloma išplėsti asmenų, gimimu įgyjančių Lietuvos Respublikos pilietybę, grupę ir nustatyti, kad visų teisėtai Lietuvos Respublikoje gyvenančių asmenų be pilietybės gimę vaikai gimimu įgytų Lietuvos Respublikos pilietybę, bei taip užtikrinti, kad gimstantys vaikai turėtų pilietybę.
Taip pat siekiama patikslinti priesaikos Lietuvos Respublikai tekstą ir priesaikos Lietuvos Respublikai procedūras ir tvarką, nurodant išimtis, kada reikalavimas prisiekti Lietuvos Respublikai yra netaikomas. Problema, kuri sprendžiama, yra tokia, kad šiuo metu priesaikos tekstas yra tik vyriškos giminės ir visi prisiekiantys asmenys skaito vyriška gimine parašytą tekstą, o moterims tai sukelia tokį kuriozą. Priesaikos nereikėtų skaityti ir Konstitucijos egzaminų laikyti nepilnamečiams asmenims. Dabar toks reguliavimas yra. Jisai šiek tiek nekorektiškas.
Taip pat siūloma nustatyti, kad visos prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės padavimo ir nagrinėjimo procedūros būtų vykdomos per vieną instituciją, tai yra Vyriausybės įgaliotą instituciją Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikia. Esu pasiruošęs atsakyti į klausimus.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Pirmoji nori klausti A. Armonaitė. Deja, nėra salėje. Prašome S. Tumėną. Prašom.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamas viceministre, jūsų ministrė R. Tamašunienė yra Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos narė. Ji puikiai žino ir girdi tiesiogiai tas problemas iš mūsų pasaulio lietuvių. Lygiai prieš savaitę mes tas problemas aptarėme ir svarstėme, ministerija pristatė komisijai. Tačiau, deja, pasaulio lietuvių ministerija nenori išgirsti ir jie niekaip negali suprasti, kaip, pavyzdžiui, Airijoje šeimoje du vaikai pietauja ir tarp savęs ginčijasi, vienas turi Lietuvos pilietybę, nes gimė Lietuvoje, o kitas neturi. Kaip tas tokias žemiškas, paprastas, gyvenimiškas problemas išspręsti? Kokios priežastys, kad ministerija, rengdama tas visas pataisas, neatsižvelgia į tai, kai šeimoje du vaikai – vienas gaus pilietybę, kitas negaus.
T. TAMULEVIČIUS. Čia problema yra tikriausiai gilesnė, kad įstatymu būtų galima sureguliuoti. Referendumas dėl dvigubos pilietybės būtent esminei problemai ir buvo skirtas. Kiekvienas atvejis, kai mes bent šiek tiek praplečiame dvigubos pilietybės turėtojų ratą, iš karto atsiremia į Konstituciją, todėl tos išimtys yra labai ribotos. Tai, kas yra šiame įstatymo pakeitime, kas praeitą savaitę buvo svarstyta komisijoje, yra kompromisas su tuo, ko ir komisija nori. Galbūt rezoliucijoje irgi buvo besąlyginė galimybė turėti dvigubą pilietybę. Mūsų ministerijos, Vyriausybės teisininkai vienareikšmiškai mano, kad tai būtų labai didelė išimtis, kalbėtume apie tūkstančius žmonių. Todėl tas išaiškinimas, kad vis dėlto turi būti labai išimtinės aplinkybės, kad tai jau būtų už ribos to, ką galima pasiekti įstatymo reguliavimu. Todėl šis įstatymas yra, jis iš tiesų yra palengvinimas, nes dabar tie vaikai automatiškai netenka pilietybės. Čia atsiranda bent jau galimybė dvejus metus po pilnametystės jiems patiems tą sprendimą priimti. Dabar tokios galimybės iš viso nėra.
PIRMININKĖ. Klausia Ž. Pavilionis. Prašom.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Aš irgi norėčiau pritarti, kad, aišku, tie taisymai nėra pakankami. Puikiai suprantame Konstitucijos ribojimus. Bet aš tikiuosi, kad naujos kadencijos Seime, kai susirinksime, pabandysime vis dėlto išspręsti tuos klausimus – tiek Pilietybės įstatymu, o gal ir inicijuodami referendumą, kad išspręstume šį klausimą galutinai, ko mums nepavyko padaryti. Siūlyčiau kolegoms pritarti šiam įstatymo projekto pakeitimui.
PIRMININKĖ. Klausimo kaip ir nebuvo, raginimas pritarti. Dėkojame, jūs atsakėte į visų norinčių paklausti klausimus. Gerbiami kolegos, prašau apsispręsti ir balsuoti dėl teikiamo Pilietybės… Atsiprašau, dar dėl motyvų. A. Vinkus. Motyvai už – A. Vinkus. Prašom. Iš vietos, iš vietos.
A. VINKUS (LSDDF). Kaip Seimo narys, Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkas noriu pakviesti pritarti šiam įstatymo projektui po pateikimo. Kartu svarstyti komitetuose, diskutuoti, nebeatidedant jo priėmimo kitai kadencijai. Nesutikčiau su tais, kurie sako, mes susirinksime kitą kadenciją, mes viską lengvai išspręsime. Nemanau, kad ir kitoje būtų taip lengvai, nes nedaug skirsimės. Siūlau išgirsti Pasaulio lietuvių bendruomenės ir mūsų komisijos prašymą priimti šį įstatymo projektą dar šioje Seimo kadencijoje ir sudaryti galimybę išsaugoti Lietuvos Respublikos pilietybę Lietuvoje gimusiems ir kartu su tėvais dar iki pilnametystės kitos šalies pilietybę įgijusiems vaikams. Taip būtų nors kiek sulygintos užsienyje gimusių ir gimimu dvigubą pilietybę iki gyvenimo pabaigos įgijusių Lietuvos Respublikos piliečių vaikų ir Lietuvoje gimusių vaikų sąlygos išsaugoti pilietybę. Nors pagal šį įstatymo projektą sąlygos Lietuvoje gimusiems vaikams vis tiek liktų, diskriminuotų, nes sulaukę 20 metų jie turėtų pasirinkti vieną pilietybę. Juk gimti Lietuvoje nėra nusikaltimas, už kurį turėtų būti baudžiama Lietuvos Respublikos pilietybės netekimu, sako mūsų komisijos nariai iš Niujorko, teisininkė L. Vidžiūnaitė, labai daug dirbusi mūsų komisijoje pilietybės išsaugojimo klausimais.
Gerbiamieji Seimo nariai, mieli kolegos, noriu paprašyti pritarti šiam įstatymo projektui, nes šiemet daug kartu su jumis padarėme pasaulio lietuvių labui, o diskusijas kviečiu perkelti, kai svarstysime jį komitetuose. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvų prieš niekas nepageidaujate pareikšti. Prašom balsuoti dėl teikiamo Pilietybės įstatymo projekto Nr. XIIIP-5110.
Balsavo 55 ir visi balsavusieji pritarė po pateikimo. Komitetai. Pagrindinis – Žmogaus teisių komitetas. Svarstymo data – lapkričio 5 diena.
16.55 val.
Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 3, 9, 59 ir 69 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 102 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-5026 (pateikimas)
Dabar imsimės kompleksinio. Ne, neišeis, čia atskiri įstatymų projektai. Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 102 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-5026, jį pateikia krašto apsaugos ministras R. Karoblis. Prašom, ministre.
R. KAROBLIS. Ačiū, ponia pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, pristatau Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Yra numatytos trys dalys: pirmoji dalis – KAS tarnybinio naudojimo informacijos kategorijos įdiegimas. Antras klausimas yra galimybė iš gynybos lėšų finansuoti gynybos ir saugumo pramonės išplėtimą. Ir trečias – nuostatos, turbūt daugiau yra procedūrinės, susijusios su krašto apsaugos savanorių pajėgų karių, dalyvaujančių misijose, sąlygomis.
Pirmas dalykas, kaip minėjau, KAS tarnybinio naudojimo informacijos kategorija. Siūloma nustatyti šią kategoriją ir jos apsaugos sąlygas. Tokia informacija būtų informacija apie karinių vienetų pajėgumus ir jų vystymą, tarptautinį gynybos ir karinį bendradarbiavimą, karinį teritorinį ir saugumo organizavimą. Kita nuostata, su ja susijusi – nustatyti, kad užsienio valstybių, tarptautinių organizacijų, Europos Sąjungos informacijai, kuri nėra laikoma įslaptinta informacija, tačiau kurios viešinimas yra ribojamas, taikomi tarptautinių sutarčių ir Europos Sąjungos apsaugos standartai ir taisyklės. Formalios nuostatos yra tokios.
O jeigu žiūrėtume paprasčiau, tai dalykas yra tas, kad mūsų informacijos kvalifikacijos, tai yra klasifikavimo kategorijos nesutampa su mūsų sąjungininkų – NATO ir Europos Sąjungos. Jie turi panašią formuluotę ir pagal esamą praktiką, nes informacija jautri, yra nustatoma mūsų mažiausia kategorija, tai yra riboto naudojimo. Realiai ilgą laiką tarp kategorijų vyksta nesusišnekėjimas, tai yra paverčiant į kitą kategoriją gaunamą tarnybinio naudojimo informaciją, sakykime, dokumentą, jį reikia pervesti į riboto naudojimo ir panašūs dalykai.
Bet yra ir kitas dalykas, ypač tampa aktualus dėl padidėjusio karinės technikos atvykimo, kai informacija yra tarnybinio naudojimo būtent kilmės šalyje. Pavyzdys: „Vilkai“ turi instrukcijas, kurios yra tarnybinio naudojimo pagal vokiečius saugojimo pačiame bokseryje, bet negalima, čia kaip pavyzdys, to padaryti, nes reikalingos tam tikros saugumo zonos. Tai yra apie tai. Realiai iš riboto naudojimo informacijos, tai yra iš tarnybinės paslapties būtų paversta į iš esmės lengvesnę administracinę kategoriją.
Antra nuostata, kaip minėjau, tai yra numatyti Krašto apsaugos ministerijoje galimybę finansuoti gynybos ir saugumo pramonę. Šiuo metu galima finansuoti tik gynybos srities mokslinius tyrimus iki prototipo sukūrimo. Todėl negalima, yra neišvystoma iki galutinio produkto, parengto rinkai, ir nėra galimybės steigti gynybos srities rizikos kapitalo fondą. Vėl tos lėšos, kurios dabar yra skiriamos, yra neefektyvios, nepakankamai efektyvios, o pagal NATO reikalavimus 2 % nuo įsigijimo turi būti skirta tam. Todėl būtent ir yra išplečiamos tos sąlygos. O lėšos, kurios šiuo metu yra numatytos DNR ekonomikos vystymo plane tam rizikos, būtent gynybos srities rizikos kapitalo fondo įsteigimui, irgi gali būti pakankamas proveržis.
Ir trečia nuostata, kaip minėjau, procedūros nuostatos, susijusios su krašto apsaugos savanorių pajėgų sąlygomis, atostogų sąlygomis, kompensavimu ir taip toliau, tų, kurie dalyvauja tarptautinėse misijose. Tai yra patikslinimas esamos nuostatos. Papildomų lėšų nereikės. Į Seimo Teisės departamento pastabas numatoma atsižvelgti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame, ministre. Niekas jūsų klausti nepageidauja. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Dėkoju.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, papildomų nėra. Svarstymo data – spalio 20 diena.
Tuomet ministras mus dar… Abu jau pristatė? (Balsai salėje) Atsiprašau, ne ministro. Ačiū.
17.00 val.
Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5160 (pateikimas)
Kitas – Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5160. Teikia J. Jarutis. Prašom.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, teikiame su kolega A. Gumuliausku Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Šis įstatymas yra bendras mūsų su kolega Arūnu darbas. Jį rengiant dalyvavo Karo akademija, Krašto apsaugos ministerija, Šaulių sąjunga ir pilietiškai nusiteikusių žmonių bendruomenė.
Šio įstatymo tikslas yra padaryti teisinį reguliavimą, kad Karo akademija, Generolo Jono Žemaičio karo akademija, galėtų vykdyti neformalų moksleivių ugdymą. Kaip tai vyksta šiuo metu? Šiuo metu šio įstatymo 20 straipsnis reglamentuoja tik kariūnų, studijuojančių pagal universitetinių studijų karinio rengimo programas, ir kitų tikrosios karo tarnybos karių neformalaus švietimo ugdymą Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje. Neformaliojo mokinių švietimo programų vykdymas Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje reglamentuojamas. Šiuo įstatymu yra siekiama reglamentuoti neformalųjį moksleivių ugdymą šitoje Karo akademijoje.
Ką siūloma pakeisti? Siūloma papildyti 20 straipsnį 17 dalimi, kuri sako, kad akademija kartu su bendrojo lavinimo (antros dalies pagrindinio ir vidurinio) programas vykdančiomis mokyklomis gali vykdyti mokinių neformaliojo švietimo, papildančio formalųjį švietimą, programas, ugdančias fizines galias ir asmens vertybines orientacijas, leidžiančias tapti aktyviu visuomenės nariu, savarankišku, atsakingu, disciplinuotu, patriotiškai nusiteikusiu žmogumi, užtikrinant asmenybės saviraiškos poreikius. Bendrojo ugdymo mokykla atrenkama pagal krašto apsaugos ministro patvirtintus mokinių pasiekimų ir pažangos kriterijus.
Taip pat yra siūloma papildyti 20 straipsnį 18 dalimi, kuri sako, kad mokinių priėmimo sąlygas mokytis pagal neformaliojo ugdymo programas nustato akademijos viršininkas kartu su formalųjį švietimą vykdančia mokykla. Mokinių, priimtų mokytis pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius negali būti didesnis nei pagal švietimo ir mokslo ministro tvirtinamus bendruosius priėmimo kriterijus nustatytas atrinktos bendrojo ugdymo mokyklos klasių mokinių skaičius.
Trečias papildymas. Papildyti įstatymo 20 straipsnį 19 dalimi. Pagal neformaliojo švietimo programą akademijoje besimokantys mokiniai mokslo metu aprūpinami: pirma – maistu, patenkinančiu vaikų maisto medžiagų fiziologinius poreikius, ugdant sveikos mitybos įgūdžius, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos rekomenduojamas normas, atsižvelgiant į vaikų amžiaus grupes; antra – gyvenamąja patalpa, atitinkančia higienos normų reikalavimus bei apgyvendinimo paslaugų sveikatos saugos reikalavimus; trečia, standartizuota apranga (uniforma), skirta ugdyti mokinių pagarbą ir elgesio kultūrą.
Kviečiu kolegas pritarti šiam pasiūlymui. Taip pat norėčiau pasakyti, bent jau aš siūlyčiau, kad kaip pagrindinis komitetas dėl šio klausimo būtų Švietimo ir mokslo komitetas.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Jūsų nori klausti du Seimo nariai. Pirmasis – S. Tumėnas. Prašom.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamasis pranešėjau, kai skaitai jūsų parengtą tekstą ir kai skaitai įstatymo pavadinimą, tai atrodo, kad čia ne iš tos karo apsaugos sistemos įstatymo. Jūsų tekste tiktai paminėta, kad bus standartizuota apranga – uniforma, kad bus fizinė galia ugdoma, patriotizmas ir daugiau neformaliojo švietimo dalykai. Taip?
J. JARUTIS (LVŽSF). Taip.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Tie dalykai, apie kuriuos jūs šnekate: patriotizmas, jo ugdymas, tarpukario Lietuvoje buvo ypač svarbūs. Ar jūs rengdami domėjotės prieškario Lietuvos tradicijomis šitoje srityje ir ar tai bus pritaikoma dabar? Vienas dalykas.
Antras. Ar jums atrodo, kad įstatyme būtinai reikia rašyti konkretų skaičių, kad ne daugiau kaip 24 ugdytiniai turi būti grupėje? Ar būtinai reikia tai įstatyme rašyti?
J. JARUTIS (LVŽSF). Dėl pirmojo klausimo turiu prisipažinti, kad neanalizavome tarpukario Lietuvos. Tikrai neanalizavome to neformaliojo karinio rengimo ar kaip tai vadinti.
Dėl skaičiaus. Aš manau, kad tai yra projektas, jeigu kas skaitėte, yra ir įvairių Teisės departamento pastabų. Aš manau, po pateikimo ir rengėjai, ir komitetas rasime kokių nors racionalių sprendimų, kaip tai būtų galima įteisinti. Aš taip suprantu: 24 – nustatyta tokia klasės dydžio norma. Tai yra pradžia. Akademija nori tuo užsiimti, tiesiog jie šiuo metu neturi formalios galimybės. Todėl įstatymo projektas ir yra.
PIRMININKĖ. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Turbūt komitete išsiaiškinsime finansavimo subtilybes, ar tai bus iš neformaliojo ugdymo krepšelio, ar bus skiriamas tam tikras biudžetas. Aišku, tokia grupė – sveikintinas dalykas, bet tikrai pritarčiau, kad nereikėtų įrašyti jokių skaičių. Paprasčiausiai būtų galima sureguliuoti poįstatyminiais aktais. Kas žino, gal šitas projektas bus labai sėkmingas, pavyzdžiui: parengimas, išankstinis moksleivių įtraukimas į karo, krašto apsaugos sistemos tam tikrus parengiamuosius etapus tikrai yra sveikintinas. Ko gero, komitete mes nerašytume tų skaičių, – paprasčiausiai tam tikras įstatymas turi nustatyti pagrindines nuostatas. Ar jūs pritartumėte?
J. JARUTIS (LVŽSF). Taip. Čia, kaip ir minėjau, svarstymo metu tas korekcijas, tikiuosi, įvesime, o tikslas yra kuo daugiau Lietuvos jaunuomenės, gabių vaikinų ir merginų, kurie yra patriotiškai nusiteikę, pritraukti pasirinkti būtent kario profesiją, kad galėtų savo gebėjimus ir išmintį pritaikyti šalies gynybai.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Jūs atsakėte į visų norinčių paklausti klausimus. Ar galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Dėkoju. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, papildomas – Švietimo ir mokslo komitetas, nors pranešėjas pageidavo, kad būtų kitaip.
Per šoninį mikrofoną – Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas E. Jovaiša. Prašom.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamas Seime, labai prašau, kad pagrindinis komitetas būtų Švietimo ir mokslo komitetas, nes vis dėlto tai yra švietimo sistemos dalis. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti, kolegos, kad dėl teikiamo įstatymo projekto pagrindinis būtų Švietimo ir mokslo komitetas? Bendru sutarimu. Tada kaip papildomas lieka Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.
Per šoninį mikrofoną – K. Masiulis. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš dėl protokolo norėčiau, kad būčiau įskaitytas kaip balsavęs, nes mūsų sistema yra labai netobula. Jeigu tu bendru sutarimu pritari, sėdi, kortelė įkišta, bet prieš tai nebalsavai dėl kokių nors aplinkybių, viskas – nedalyvauji ir šiame balsavime.
PIRMININKĖ. Gerai. Sutinkame. Svarstymo data – lapkričio 5 diena.
17.09 val.
Gyventojų registro įstatymo Nr. I-2237 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4698 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Gyventojų registro įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4698. Jį teikia G. Burokienė. Prašom.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Kadangi man liko du paskutinius šios dienos įstatymų projektus pristatyti, jeigu Seimas leis, aš labai trumpai vienu sakiniu pristatysiu Gyventojų registro įstatymo projekto pakeitimą. Pakeitimas susideda iš to, kad VTEKʼas galėtų gauti informaciją apie giminystės ir svainystės ryšius atliekant tyrimus iš Registrų centro.
PIRMININKĖ. Klausiančiųjų nėra. Ar bus vėl dėl protokolo? Prašau balsuoti po pateikimo.
Balsavo 41 Seimo narys: už – 39, prieš nėra, susilaikė 2. Taigi, po pateikimo yra pritarta. Pagrindinis komitetas dėl šio įstatymo projekto yra Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomų nėra. Ir svarstymo data – lapkričio 5 diena.
17.11 val.
Koncesijų įstatymo Nr. I-1510 3, 23, 66 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 101 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4393 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas, kurį taip pat mums pristatys G. Burokienė, – Koncesijų įstatymo 3, 23, 66 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 101 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4393. Prašom.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju. Įstatymo projektu siūloma suvienodinti bei suderinti teisinį reguliavimą ir įtvirtinti nuostatas, leidžiančias savivaldybėms sudaryti vidaus sandorius koncesijos atveju. Kaip žinome, pernai mes pritarėme vidaus sandoriams ir išlindo toks, sakykim, užmiršome koncesijų būdu vykstančius atvejus. Norėtume suvienodinti.
PIRMININKĖ. Jūsų nori klausti E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Norėtųsi sužinoti, o iš kur toks poreikis kilo dėl koncesijų ir vidaus sandorių? Mes sprendėme savivaldos reikalus, iš tikrųjų vidaus sandoriai savivaldai suprantami, bet dėl koncesijos gal galėtumėte atskleisti, nes iš tikrųjų koncesija – tai čia privataus ir viešojo subjektų tam tikri santykiai atsiranda. Tai vėlgi ar dabar vidaus sandoriai bus apibrėžti tiksliai, nes čia dalyvauja ne tik viešieji, bet ir privatūs. Nežinau, kaip bus pagal antikorupcinį vertinimą, bet gal reikėtų pasižiūrėti? Ačiū.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju. Vietos savivaldos įstatymas nustato, kad savivaldybė, administruodama viešųjų paslaugų teikimą, gali steigti juridinius asmenis viešosioms paslaugoms teikti, tačiau Koncesijų įstatymas nenumato galimybės tiesiogiai sudaryti sutartį su įsteigtu juridiniu asmeniu, todėl ir teikiame šį pasiūlymą.
Ir noriu pridurti, kad būtent tos įstaigos, kurios sudarys vidaus sandorį ar tokią sutartį, turės skelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, taip pat Viešųjų pirkimų tarnybai turės pateikti per kalendorinius metus sudarytą vidaus sandorių ataskaitą. (Balsai salėje) Prašau? (Balsai salėje) Inicijavo ministerija, pastebėjusi šitą netikslumą.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Daugiau klausiančiųjų nėra. Motyvų taip pat niekas nepageidauja pareikšti. Prašau balsuoti dėl projekto Nr. XIIIP-4393.
Balsavo 48 Seimo nariai: už – 43, prieš – 1, susilaikė 4. Taigi, po pateikimo įstatymo projektui yra pritarta. Pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas, papildomi – Audito komitetas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Svarstymo data – lapkričio 5 diena.
Gerbiami kolegos, šiandienos darbotvarkė… Dar per šoninį mikrofoną komiteto pirmininkė G. Burokienė. Prašom.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Aš tiesiog norėčiau atkreipti dėmesį, kad Ekonomikos komitetas negalėtų būti kaip pagrindinis, nes jis neturi pirmininko.
PIRMININKĖ. Mes esame darę išimčių, nežiūrėdami į tai. Ar jūs norite būti kaip pagrindinis?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Ar sutinkate, kolegos, kad kaip pagrindinis būtų Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas? (Balsai salėje) Ne? (Balsai salėje) Prašom balsuoti. Kas už Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą, balsuojate už, kas prieš, bus už Ekonomikos komitetą. Prašom. Balsavimas alternatyvus.
Balsavo 48 Seimo nariai: už – 29. Pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Prieš – 19, Ekonomikos komitetas. Papildomu komitetu lieka Audito komitetas. Kaip sakiau, svarstymo data – lapkričio 5 diena.
Darbotvarkės klausimai baigti, bet turime tris pareiškimus, beliko du. Kol prieisime prie pareiškimų, per šoninį mikrofoną, prašom, E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Brangieji, gerbiama pirmininke, brangūs bičiuliai, rytoj yra valstybinė Holokausto diena. Aš jūsų prašau, kas galėtų, 9 valandą, Rūdninkų skvere yra Vilniaus geto atminimo mitingas. Kalbės švietimo, kultūros ministrai. Mes kviečiame jus, žinoma, mes suteiksime žodį visiems tiems, kas norės pasisakyti. 11 valandą Paneriuose kalbės šalies Prezidentas ir išgyvenusieji Antrąjį pasaulinį karą geto kaliniai. Labai jums ačiū. Kviečiu jus nuoširdžiai – 9 valandą Rūdninkų skvere ir 11 valandą Paneriuose. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame, gerbiamas Emanueli Zingeri.
17.15 val.
Seimo narių pareiškimai
Pareiškimai. Pirmasis pareiškimas yra R. Popovienės. Kviečiame kolegę.
R. POPOVIENĖ (LSDPF). Mieli kolegos, rugsėjo paskutinį sekmadienį visame pasaulyje yra minima Tarptautinė kurčiųjų diena. Dar prieš gerą pusmetį teikiau pataisas dėl Lietuvos televizijos ir radijo įstatymo, jas jūs beveik vienbalsiai palaikėte. Šiandien mes jau visuomeninio transliuotojo laidose tikrai matome daugiau laidų, verčiamų į gestų kalbą, daugiau titruojamų laidų. Gestų kalbos vertėjas jau yra neatsiejamas ir nuo Prezidento, ir nuo Vyriausybės atstovų teikiamos informacijos.
Tačiau Seime vykstantys procesai dar vis nepasiekė kurčiųjų bendruomenės. Ir aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad nors apžvalginė laida „Seimo savaitė“, transliuojama Seimo internetinėje svetainėje, galėtų būti verčiama į gestų kalbą. Todėl aš kreipiuosi į jus, kreipiuosi ir į Seimo Pirmininką, kad Seimo apžvalginė laida būtų išversta į gestų kalbą ir ši informacija, tai, kas vyksta Seime, būtų prieinama kurčiųjų bendruomenei. Tikiuosi ir jūsų palaikymo.
PIRMININKĖ. Dėkojame, gerbiama kolege, tikrai vertas dėmesio pasiūlymas. Manau, kad Seimas tikrai tai gali padaryti.
Kviečiame A. Vinkų.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiami Seimo nariai, gerbiama pirmininke, šioje tribūnoje su pareiškimu pirmą kartą, tačiau labai svarbią Lietuvos istorijai dieną.
Šiandien lenkiame galvas Prezidento A. M. Brazausko atminimui – jo gimtadienis, būtų sukakę 88 metai. Daugelį dešimtmečių daugelis iš mūsų turėjome galimybę bendrauti su šia iškilia asmenybe, mūsų širdyse jis garbingas, padorus ir ypač daug Lietuvai nusipelnęs žmogus. Noriu pasakyti, kad žinojome jo asmenybės žavesį, tačiau maloniai nustebindavo bendraujant su juo jo tvirta mąstymo logika, profesinė erudicija ir mokėjimas bendrauti su žmonėmis. Jis sugebėjo palaikyti ryšį su visomis konfesijomis, su Katalikų Bažnyčia, jos hierarchais. Arkikatedros grąžinimas buvo jo vienasmenis sprendimas. Tai pilietinė ir tautinė drąsa. (Balsas salėje: „Apie „Draugystę“ pašnekėkite!“) Netrukdykite man kalbėti! Rodote savo kultūros lygį.
Įvairiuose visuomenės sluoksniuose ir įvairių pažiūrų žmonėms, politinėms partijoms sakydavo: mums reikalingas dialogas. Kiek kartų girdėjome tuos A. M. Brazausko žodžius. Tai – išminties balsas, tik jo šviesa geba įsiskverbti į dalykų gelmes ir pastebėti tai, kas neįžiūrima. Tikroji tiesa ne visada ryškiai pastebima, todėl silpnuosius nuveda iliuzijos. Ne veltui sakoma: „Tiesa nepadaro gyvenimui tiek gero, kiek blogo padaro tiesos iliuzijos.“ Jam žmonės buvo didžiausia vertybė ir svarbiausias politikos tikslas.
Noriu užbaigti šį savo pareiškimą Jo Ekscelencijos V. Adamkaus žodžiais: dirbkime drauge, neskirstykime tautos į savus ir svetimus, išrinktuosius gyvenime, eilinius ir atstumtuosius. Ateities kartos mums atleis už klaidas, bet neatleis už melą. Todėl išdrįskime būti sąžiningi valstybei, vieni kitiems, patys sau. Rašykime istoriją tiesos ir atvirumo, moralės ir pasitikėjimo kalba. Rašykime dabar, nepykdami be reikalo vieni ant kitų, neįžeidinėdami iš salės vieni kitų, pranešu. Rašykime ją dabar. Dirbkime vardan tos Lietuvos, vardan nuostabios mūsų tėvynės.
Ačiū, kad išklausėte mane. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkojame, ambasadoriau Antanai Vinkau, už prisiminimą A. M. Brazausko, mūsų tiesiogiai pirmo išrinkto Prezidento, ir už kvietimą dirbti tautos labui.
Kaip sakiau, darbotvarkės klausimai baigti, prašom registruotis.
Užsiregistravo 46 Seimo nariai. Skelbiu rugsėjo 22 dienos vakarinį Seimo posėdį baigtą. (Gongas)
Gerbiami kolegos, dar primenu E. Zingerio kvietimą ateiti 9 valandą ryto į Rūdninkų skverą paminėti Holokausto dieną. Gero vakaro!
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.