LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 410
STENOGRAMA
2020 m. gegužės 28 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS,
Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A. NEKROŠIUS
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiami svečiai, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gegužės 28 d. posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 108 Seimo nariai.
10.01 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2020 m. gegužės 28 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės tvirtinimas. V. Čmilytė-Nielsen – dėl darbotvarkės. Prašom.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF*). Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Gerbiami kolegos, frakcijos vardu prašau išbraukti iš darbotvarkės 2-1 klausimą – Užimtumo įstatymą. Atkreipiu dėmesį, kad klausimas buvo įregistruotas tik šį rytą, tikrai neturėjome laiko su juo susipažinti. Taip pat 2-11 klausimą, projektą Nr. XIIIP-4280, ir 2-16 klausimą, projektą Nr. XIIIP-4084. Frakcijos vardu prašau išbraukti šiuos tris.
PIRMININKAS. Paprašysiu dar kartą pakartoti, nes negirdėjome.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). 2-1 klausimas, visas Užimtumo įstatymo paketas, 2-11 klausimas – Regioninės plėtros įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4280, ir 2-16 klausimas, projektas Nr. XIIIP-4084. Prašau išbraukti frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Prašau. D. Šakalienė.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Iš tiesų norėčiau labai svarbų klausimą užduoti. Vakar turbūt visi matėte (paplito vaizdo įrašas), kaip Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete balsuojant šalia manęs sėdėjęs kolega A. Šimas parodė gestą, atrodantį kaip nacių pasisveikinimo gestas. Aš nemačiau tuo metu, nes nežiūrėjau į kolegą, bet vakar pamačiusi įrašą tikrai buvau šokiruota. Aš esu tikra, kad daugybei žmonių kyla klausimas, kas čia įvyko, ir ar mes tikrai Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete turime nacių režimo garbintojų. Aš manau, kad kolega tikrai galėtų prieiti prie mikrofono ir paaiškinti, kas čia įvyko.
PIRMININKAS. Svarstome darbotvarkę. Kas turite dėl darbotvarkės pasiūlymų? (Balsai salėje) Prašom. K. Glaveckas. Prašom.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiami kolegos, Dovilė išsakė tokią mintį, kuriai aš, pavyzdžiui, nevisiškai pritariu, nes aš manau, kad tarp mūsų tikrai nėra fašistų ir niekada nebuvo. Rankos pakėlimas nebūtinai traktuojama, kad yra fašizmas, čia mūsų pačių galbūt neišprusimo dalykas yra. Aš manau, kad tikrai tokio dalyko negalima traktuoti kaip įvykio, dėl kurio reikėtų pradėti apkaltą, ar dar į cypę įkišti. Labai ačiū. (Balsai, plojimai salėje)
PIRMININKAS. Daugiau pasiūlymų dėl darbotvarkės nėra. Nuosekliai – 2-1 klausimų blokas. (Balsai salėje) Gerbiami kolegos, gal padiskutuosite apie tai, kas ką matė, vėliau. Dabar diskutuokime apie darbotvarkę.
Darbotvarkės 2-1 klausimas. V. Čmilytė-Nielsen siūlė išbraukti frakcijos vardu. Balsuojame.
Balsavo 115 Seimo narių: už – 40, prieš – 47, susilaikė 28 Seimo nariai. Pasiūlymui nepritarta.
Darbotvarkės 2-11 klausimas. Taip pat V. Čmilytės-Nielsen siūlymas frakcijos vardu išbraukti iš darbotvarkės. Prašau balsuoti.
Balsavo 119 Seimo narių: už – 47, prieš – 47, susilaikė 25 Seimo nariai. Pasiūlymui taip pat nepritarta.
Darbotvarkės 2-16 klausimas. Taip pat V. Čmilytė-Nielsen siūlė frakcijos vardu išbraukti iš darbotvarkės. Balsuojame dėl pasiūlymo.
Balsavo 112 Seimo narių: už – 44, prieš – 47, susilaikė 21 Seimo narys. Pasiūlymui taip pat nepritarta.
Gerbiami kolegos, Seniūnų sueigoje buvo įrašytas į rezervinius pirmuoju klausimu Mokslo ir studijų įstatymas. Kadangi tai yra priėmimas, siūloma jį įrašyti po darbotvarkės 1-6 klausimo. Priėmimų metu. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū.
Dėl visos darbotvarkės reikia balsuoti ar galime pritarti jai? Reikia balsuoti. Balsuojame.
Balsavo 120 Seimo narių: už – 77, prieš – 5, susilaikė 38. Darbotvarkė patvirtinta.
E. Gentvilas. Prašau.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Gerbiami kolegos, praėjusią savaitę Seniūnų sueigoje nuskambėjo valdančiųjų frakcijos vadovo frazė, kad Prezidentas negerbia Seimo – iš vakaro įregistruotus projektus prašo svarstyti Seime kitą dieną. Šiandien darbotvarkės 2-1 punktu mes patys parodėme, kad savęs negerbiame. Šįryt įregistruotas įstatymų paketas – pagrindinis ir trys lydimieji – įtraukiamas į darbotvarkę ir liepiama svarstyti. Ar Seimas save gerbia, ar ne? Ir gal nereikia replikuoti kitų institucijų atžvilgiu, kai patys šitaip elgiamės su Seimu.
PIRMININKAS. A. Armonaitė. Prašau.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Dėkoju. Aš iš tikrųjų norėčiau vis dėlto sugrįžti prie to klausimo, kurį iškėlė kolegė D. Šakalienė. Ar mes dabar apsimetinėsime, kad nieko neįvyko ir kad Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete balsuojant atseit buvo normaliai pakelta ranka, o ne nacių pasisveikinimo gestas? Kas nematėte, galite nueiti, ant mano feisbuko sienos yra vaizdo įrašas. Aš prašau A. Šimą pasakyti, kodėl jis taip padarė, galbūt atsiprašyti, nes šiaip bet kurioje civilizuotoje valstybėje būtų paaiškinimas mažiausiai, o gal net ir padėtas Seimo nario mandatas. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ar, Audry Šimai, norite pasakyti ką nors? Prašau.
A. ŠIMAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, tarybos posėdyje balsavimas yra rankos pakėlimas. Jeigu nesuprato žmonės mano balsavimo, labai atsiprašau, bet nebuvo susiję nei su jokiais veiksmais, nei prieš ką jie nukreipti. Aš keliu ranką. Dabar galėsiu nekelti rankos, aš galėsiu balsuoti taip, kaip jūs, – atsistoju, rankos kišenėse. Per posėdį nėra mygtukų. Per posėdį balsavimas vyksta rankos pakėlimu. Rankos pakėlimas tikrai nebuvo su niekuo susijęs. Dar kartą sakau – labai apgailestauju, jeigu kas nors ne taip suprato mano balsavimą.
PIRMININKAS. Darbotvarkės 1-2 klausimas – Išmokų vaikams įstatymo 15 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4461.
Antanai Matulai, dėl ko norite? Dėl darbotvarkės? Darbotvarkė patvirtinta. Dėl vedimo tvarkos. Prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš turiu Etikos ir procedūrų komisijos pavedimą ir noriu, kad jūs man duotumėte vieną minutę.
Balandžio 22 dieną Seimo Etikos ir procedūrų komisija priėmė sprendimą dėl kolegos R. Žemaitaičio, konstatavo, kad jis pažeidė Politikų elgesio kodekso 4 straipsniu įtvirtintą pagarbos žmogui ir valstybei principą, ir įpareigojo kolegą R. Žemaitaitį atsiprašyti vyresnio amžiaus Seimo narių. Bet jisai to nepadarė.
Kolega V. Kamblevičius pakartotinai kreipėsi į Etikos ir procedūrų komisiją, todėl raginame tiek jus, kolega Žemaitaiti, tiek kolegą A. Šimą, jeigu netyčia pasakome kokią netinkamą frazę ar netyčia padarome kokį nors gestą, nevengti atsiprašyti, nes tai yra stiprybės ženklas, ne silpnumo ženklas.
Dar kartą raginu kolegą R. Žemaitaitį tiesiog įvykdyti Etikos ir procedūrų komisijos rekomendaciją ir atsiprašyti vyresnių Seimo narių.
PIRMININKAS. R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamas Antanai Matulai, tikrai gerbiu Etikos ir procedūrų komisijos sprendimą, deja, aš jį sužinojau tik prieš savaitę. Gerbiamų kolegų, savo buvusių kolegų senjorų tikrai nuoširdžiai atsiprašau. Mes kiekvienas esame jaunas žmogus, anksčiau ar vėliau tapsime vyresni ir senjorais. Tai yra ne įžeidimas. Įžeidimas yra, jeigu sakai, kad žmogus yra neįgalus, nes iš tikrųjų tai yra blogybė. O senatvė tai yra orumas ir kiekvienas mes ateiname į tokį amžių. Tikrai nuoširdžiai atsiprašau kolegų ir linkiu jums gero darbo.
PIRMININKAS. A. Skardžius ir baigsime diskusiją.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Kolega A. Šimas atsiprašė, bet kas atsiprašys tautos už savo plastmasinių rankų kilojimą pagal frakcijos vadovo ar partijos pirmininko nurodymą. Siūlau susimąstyti ir apsvarstyti Etikos ir procedūrų komisijoje.
10.12 val.
Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 15 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4461(2) (priėmimas)
PIRMININKAS. Darbotvarkės 1-2 klausimas – Išmokų vaikams įstatymo 15 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4461. Priėmimas. Priėmimo stadijoje pasiūlymų nebuvo gauta. Priimame pastraipsniui. 1 straipsnis, 2 straipsnis, 3 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame.
Motyvai dėl viso. Motyvai už – Seimo narys A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, paprašysiu šiek tiek nurimti, posėdis jau prasidėjo, diskusijas nukelti už stiklinių sienų. Dabar konkrečiai dėl šio įstatymo.
Turbūt visi sutiksite, kad pinigai, kuriuos mes skiriame vaikams, turėtų būti panaudoti vaikų lavinimui, maistui, drabužiams. Blogai, kai tėveliai didžiąją dalį ar dalį tų pinigų paprasčiausiai prageria. Mūsų komitetas, apsvarstęs pamatė, kad yra nustatyta skirtinga metodika savivaldoje, kad socialinių išmokų rizikos šeimai neišmokame, o vaiko pinigus duodame grynaisiais pinigais.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymu, kad būtų paprasčiau, unifikuota bendra tvarka, kad tokių dalykų nebūtų, kai grynieji pinigai socialiai neatsakingiems asmenims duodami į rankas, jie nesikartotų. Manau, kad nereikia nuogąstauti, niekas neatima iš savivaldos darbo, darbo su šitomis šeimomis, su asmenimis. Bet paprasčiausiai, manau, mes pasistengsime, kad tie pinigai vis dėlto atitektų vaikams, o ne virstų bambalių ar kokių nors butelių pavidalu. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (MSNG). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų kolega įvardino tai, ko mes visi norime, tai yra kad tie pinigai atitektų vaikams. Bet man taip pat kyla ir tam tikrų abejonių, ar iš tikrųjų savivaldybių taryboms visiškai negalima patikėti nustatyti, ar piniginės išmokos, ar išduodamos prekės, ar rūbai, ar kita pagalba toms socialiai remtinoms šeimoms. Manau, savivalda vis dėlto galėtų geriau atsižvelgti į savo miesto ar regiono socialiai remtinų šeimų poreikius, o centrinė valdžia, taip, ji galėtų pasilikti reikiamais atvejais ir sprendžiamąją galią, ir rekomendacijų pateikimą. Be abejonės, turėtų būti unifikuota tvarka visoje Lietuvoje, kaip ta pagalba yra teikiama ir kokiais atvejais ji yra piniginė, o kokiais atvejais rūbais ar kitomis priemonėmis ta pagalba yra suteikiama. Vis dėlto šiuo įstatymo projektu, atrodo, mes tarsi mažiname savivaldos vaidmenį sprendžiant socialinius klausimus ir kartu mažiname tam tikrą manevro laisvę savivaldybėms. Nemanau, kad tokiu keliu, jei visiškai tokia forma, kaip aš supratau, tą įstatymo projektą priimsime, mes iš tiesų palaikysime regioninės politikos plėtrą.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš faktiškai pasisakau už šį projektą ir pasirašau faktiškai už kiekvieną A. Syso pasakytą žodį. Noriu pasakyti, gal ateityje galima būtų pagalvoti apie socialiai rizikingas šeimas būtent taip, kai pats principas yra: vaikų globos namai socialinės rizikos vaikams reguliuoja pinigus, jei yra piktybiški tėvai. Tai tas principas galėtų persikelti ir į švietimo sistemas, kaip darželius, mokyklas, kur yra būtent tie vaikai iš tokių šeimų. Čia perspektyvinis, toks retorinis klausimas būtų. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narė R. Šalaševičiūtė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerbiami kolegos, aš labai apgailestauju, kad kolega M. Puidokas ne taip supranta šio įstatymo esmę ir ne taip traktuoja savivaldos veiksmus. Iš savivaldos niekas neatima tų teisių, kurias turi darbe su socialinės rizikos šeimomis ir su vaikais. O siekis būtent taip reglamentuoti ir yra tas, kad tarybos buvo atsakingos pagal anksčiau galiojusį įstatymą už tvarkos nustatymą. Noras, kad būtų viena tvarka visoje Lietuvoje.
Noriu dar pasakyti ir tai, kad tikrai kviečiu balsuoti už, nes, ko gero, šiandien ir dar kitą savaitę mes diskutuojame, bet priimsime vienkartinių išmokų vaikams Prezidento teiktą įstatymą, kai pinigai tikrai vaikams, jei liepos mėnesį bus išmokėti, kaip yra planuojama, skirti vasaros poilsiui, jų laisvalaikio praleidimui. Būtent čia jau galėtų didesnį darbą atlikti socialiniai darbuotojai. Neduodant toms šeimoms, kurios nemoka elgtis su pinigais, grynųjų pinigų, siekis būtų užtikrinti po karantino, po to laisvės ribojimo ir vaikams gerą vasaros poilsį. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, aš manyčiau, kad socialinė politika turėtų būti orientuota į tai, kas mažesnes pajamas gauna, ar šiuo atveju tėvai, turėtų vaikai gauti didesnes išmokas. Deja, čia šie vaiko pinigai nesiejami su šeimos arba tėvų pajamomis, bet, aš manau, būtų daug teisingiau. Tie tėvai, kurių pajamos yra mažesnės, jų vaikai turėtų daug daugiau gauti pinigų, o tie vaikai, kurių tėvai turi dideles pajamas, tikrai galėtų tų pinigų ir negauti. Bet yra pasirinktas toks kelias. Nemanau, kad yra teisingas, bet balsuoti prieš irgi negalima.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (MSNG). Gerbiami kolegos, šio įstatymo paskirtis šiek tiek kitokia. Tvarka įstatyme yra numatyta, kam ir kaip tie vaiko pinigai turėtų būti mokami. Kalbama apie tai, kad susiklosčiusi praktika yra pernelyg įvairi ir kai kuriose savivaldybėse tiesiog nebeatitinka, galima būtų sakyti, mūsų pagrindinio įstatymo, kurį mes anksčiau esame priėmę, paskirties. Kai kurios savivaldybės tvarkosi gerai, kaip visada būna. Tai čia kalbame ne apie kokios nors savivaldos teisių sumažinimą, bet tam tikros tvarkos, minimalių standartų, minimalių reikalavimų įtvirtinimą. O savivaldybės gali plėtoti jas į visas puses, kaip tik joms atrodo geriau, bet kokia nors minimali tvarka turi būti, nes vaikas, nepriklausomai kokioje savivaldybėje gyvena, turėtų gauti bent jau panašias paslaugas. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys J. Džiugelis.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, pats esu nustebęs, kad kalbėsiu prieš kaip P. Gražulis. Žiūrėkite, mes turbūt visi sutariame, kad pinigai vaikus turi pasiekti ir kad socialiai pažeidžiamų šeimų vaikai ypač turi būti apsaugoti. Bet aš norėčiau pasakyti motyvus, kodėl aš susilaikysiu. Šiuo įstatymu mes atveriame galimybę tokioms šeimoms pirkti lizinguotus daiktus. Tai reiškia, kad vaiko pinigai bus naudojami įsigyti brangiems daiktams. Jau dabar mes matome, kad regionuose tokios šeimos maistą iškeičia į alkoholį ir alkoholį vartoja taip, kaip vartoja. Tai įsivaizduokite, jeigu tokia šeima įsigis brangų daiktą, kompiuterį, brangius batus ar bet ką kita, likvidumas to daikto bus žymiai patogesnis, pinigų bus žymiai daugiau, skola liks ir vaiko pinigai bus atiduodami kas mėnesį lizingui dengti. Aš suprantu gerą norą, bet priemonė yra pasirinkta ne visai tinkama. Aš kviečiu susilaikyti ir vis dėlto tobulinti šitą įstatymą, nepaisant to, kad jau yra priėmimo stadija.
Taip pat noriu atkreipti dėmesį, kad Savivaldybių asociacija taip pat nepritaria šiam įstatymui, ji sako, kad šie dalykai bus apsunkinantys kontrolę. Todėl, kolegos, manau, kad mes turėtume dėl šio pasiūlymo ir apskritai įstatymo padiskutuoti ilgiau ir priimti išmintingą ir tikrai veikiantį projektą, o ne tokį, kad užsidėtume pliusiuką. Kviečiu susilaikyti.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Kviečiu balsuoti dėl Išmokų vaikams įstatymo 15 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 120 Seimo narių: už – 103, prieš nėra, susilaikė 17 Seimo narių. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4461) priimtas. (Gongas)
10.23 val.
Transporto lengvatų įstatymo Nr. VIII-1605 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4652(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Transporto lengvatų įstatymo 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4652. Priėmimas. Priėmimo stadijoje pasiūlymų taip pat nėra gauta. Priimame pastraipsniui.
1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Galime. 2 straipsniui taip pat galime pritarti bendru sutarimu ir 3 straipsniui – įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame.
Motyvai dėl viso. Motyvai už – Seimo narys A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, šios transporto lengvatos turi du niuansus. Vienas yra tas, kad atsižvelgta į onkologinėmis ligomis sergančių ligonių ir jų giminaičių prašymus, kad jie galėtų gauti tokias transporto lengvatas. Kitas dalykas – transporto priemonei, kurią galima įsigyti, yra padidinama dvigubai didesnė išmoka, 64 bazinės išmokos. Manau, kad tai irgi iš dalies teigiamai pasitarnaus neįgaliesiems, nors, aišku, kaip ir kiekvienas pasiūlymas, kiekviena išimtis turi ne tik pliusų, bet ir minusų. Vakar komitetas dar svarstė transporto pagalbą atskiroms grupėms. Manau, kad šita diskusija dėl lengvatų niekados nesibaigs, bet ateina tokia diena, kai prireikia nubraukti visas lengvatas ir viską pradėti iš naujo. Šiuo atveju aš pritariu šiam įstatymui ir siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narė V. Ačienė.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Nežiūrint, kaip dažnai mes įvairiais klausimais čia, Seime, tarpusavyje nesutariame, džiugu matyti, kad dėl šito įstatymo projekto nėra kalbančių prieš, vadinasi, mumyse žmogiškumo pradas dar yra gyvas. Tad nėra ką daugiau kalbėti. Manau, visi balsuosime už. Ačiū.
PIRMININKAS. Ir motyvai už – Seimo narys R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (MSNG). Kadangi nėra prieštaraujančių, turbūt taupykime laiką.
PIRMININKAS. Taupydami laiką balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 114 Seimo narių – vienbalsiai 114 balsavo už tai, kad projektas Nr. XIIIP-4652 taptų įstatymu. Jis priimtas. (Gongas)
10.26 val.
Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo Nr. X-1478 9, 58, 59 straipsnių, 6 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 31 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4493(2)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4.1 klausimas – Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 9, 58, 59 straipsnių, 6 priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 31 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4493. Priėmimas. Taip pat priėmimo stadijoje pasiūlymų nėra gauta.
Priimame pastraipsniui. 1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. 2 ir 3 straipsniams taip pat galime pritarti bendru sutarimu ir pritariame. Dėl 4, 5 ir 6 straipsnių pasiūlymų taip pat nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame.
Motyvai dėl viso. Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 116 Seimo narių: už – 115, prieš nebuvo, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4493) priimtas. (Gongas)
10.27 val.
Teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 15, 16 straipsnių pakeitimo ir 161 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-4494(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4.2 klausimas – Teisėkūros pagrindų įstatymo 15, 16 straipsnių pakeitimo ir 161 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-4494. Priėmimas. Taip pat priėmimo stadijoje pasiūlymų nėra.
Priimame pastraipsniui. Yra keturi straipsniai, kuriems galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame.
Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 113 Seimo narių: už – 112, prieš nebuvo, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4494) priimtas. (Gongas)
10.28 val.
Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4142(2)VK (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5.1 klausimas – Viešojo administravimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4142. Priėmimas. Yra pasiūlymų priėmimo stadijoje, todėl kviečiu pranešėją G. Burokienę į tribūną.
Priimame pastraipsniui. Naujos redakcijos 1 straipsnis yra be pasiūlymų. Dėl 2 straipsnio yra Seimo narės G. Burokienės pasiūlymas. Prašau.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Aš tiesiog patikslinu, kas tai yra licencija, išdėstau plačiau, kad būtų aiškiau. Mano pasiūlymui komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime pritarti, kad 29 pritariantieji, kad straipsniai būtų svarstomi, yra dėl visų? Ačiū.
Komiteto nuomonė. Komiteto nuomonę jūs pasakėte.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Taip – pritarti.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė. Gerai, su tokiu pritarimu galime pritarti šiam pasiūlymui?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Galime.
PIRMININKAS. Toliau yra Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Komitetas pritaria.
PIRMININKAS. Komitetas pritaria ir su tokiu pritarimu galime pritarti visam 2 straipsniui? Pritariame bendru sutarimu.
Dėl 3 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 4 straipsnio taip pat nėra pasiūlymų. Pritariame bendru sutarimu.
Dėl 5 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Komitetas pritaria.
PIRMININKAS. Pritaria. Ir kitas Teisės departamento pasiūlymas.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Taip pat pritaria.
PIRMININKAS. Taip pat pritarė. Su tokiu pritarimu galime pritarti bendru sutarimu visam 5 straipsniui.
Dėl 6 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 7 straipsnio taip pat nėra pasiūlymų. Pritariame bendru sutarimu.
Dėl 8 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė. Su tokiu pritarimu pritariame visam 8 straipsniui bendru sutarimu.
Dėl 9 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu.
Dėl 10 straipsnio yra Teisės departamento penktasis pasiūlymas. Prašom.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Tai yra Teisės departamento pastaba dėl skundo nagrinėjimo termino, ir komitetas nepritarė. Mano, kad nėra tikslinga papildomai nustatyti administracijos procedūros terminą skaičiavimu, kai skundas ar prašymas viešojo administravimo subjekto yra persiunčiamas kitam, tai yra per 20 dienų. Tas pats lieka galioti, kaip ir buvo, – atsiųstas pirminiam viešojo administravimo subjektui.
PIRMININKAS. Kitas pasiūlymas yra Seimo narės G. Burokienės. Pristatykite.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Čia tiesiog yra daugiau redakcinio pobūdžio, patikslinamas eiliškumas, kad būtų aišku, kaip turi būti svarstomas.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Gal galime pritarti šiam pasiūlymui bendru sutarimu? Pritariame.
Tokiu būdu bendru sutarimu galime pritarti visam 10 straipsniui? Pritariame.
Dėl 11 straipsnio taip pat yra Teisės departamento pasiūlymas.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Teisės departamento siūlo taikyti Civilinį kodeksą, tai yra siūlo nustatyti notarinį susitarimą, kad kitas atstovas galėtų teikti už kitą žmogų paklausimą. Mes siūlome, kad tiesiog tai būtų paprastas raštiškas sutikimas, būtų mažiau biurokratijos. Ir tokiu būdu nepritariame Teisės departamento išvadai.
PIRMININKAS. Su tokiu suderinimu galime pritarti visam 11 straipsniui bendru sutarimu? Pritariame.
Dėl 12 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dėl 11 straipsnio dar buvo vienas. Pritariame.
PIRMININKAS. Dėl 11 straipsnio Teisės departamento šeštasis pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Kartu pritariame visam 11 straipsniui.
Dėl 12 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Pritariame.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė. Einame toliau. Toliau kitas.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Komitetas taip pat pritaria.
PIRMININKAS. Aštuntasis taip pat Teisės departamento pasiūlymas, ir komitetas pritarė. Devintasis Teisės departamento pasiūlymas.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Komitetas nepritarė. Čia dėl nuomonės pateikimo tarp įstaigų, tai yra minimai tarnybinei pagalbai yra priskirtinas visų administravimo sričių turinys, kuris neapima tokių objektų kaip duomenys, informacija ar nuomonė. Taip pat kitas.
PIRMININKAS. Dešimtasis Teisės departamento pasiūlymas.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Irgi dėl to paties, dėl nuomonės pateikimo, komitetas svarstė ir tikrai prašo, sako, kad nuomonės prašymas negali būti laikomas kompetencijos ir gebėjimo stoka, kadangi numatomu teisiniu reguliavimu yra siekiama, kad viešojo administravimo subjektai, vykdantys jiems pavestas funkcijas, kilus būtinybei, turėtų galimybę paprašyti kito viešojo administravimo subjekto nuomonės.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, varpelis jau nebeveikia, tad aš noriu jūsų žodžiu paprašyti daugiau dėmesio pranešėjai. Taigi galime pritarti visam 12 straipsniui, atsižvelgdami į komiteto nuomonę? Pritariame bendru sutarimu.
13 straipsnis ir 11 Teisės departamento pasiūlymas.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Pritarti. Komitetas siūlo pritarti.
PIRMININKAS. Su tokiu pritarimu pritariame visam 13 straipsniui.
14 straipsnis. Administracinio sprendimo apskundimas. Dėl jo pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 15 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 16 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu.
Dėl 17 straipsnio yra Teisės departamento 12 pasiūlymas.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė. Ir su tokiu pritarimu pritariame visam 17 straipsniui.
18 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 19 straipsnio taip pat pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu.
20 straipsnis. Yra Teisės departamento 13-asis pasiūlymas. Komiteto nuomonė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Komitetas siūlo nepritarti. Teisės departamentas aiškina, kad nesupranta, kas tai yra konkurencinga procedūra. O mes tikrai galvojame, kad tai būtų perteklinis aiškinimas, tikslinti Teisės departamento nurodomu aspektu nėra tikslinga, nes būtent šiame straipsnyje ir turi atsispindėti pareiga taikyti konkurencingą procedūrą. Viešuosius pirkimus reglamentuojantys teisės aktai būtų taikomi išimtiniais atvejais, jei viešosios paslaugos teikėjas nebūtų parenkamas šiame įstatyme numatytais būdais.
PIRMININKAS. Ir su tokia komiteto nuomone galime pritarti visam 20 straipsniui bendru sutarimu? Pritariame.
Dėl 21 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 22, 23 straipsnių taip pat pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu.
Dėl 24 straipsnio yra Teisės departamento 14-asis pasiūlymas.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė. Ir su tokiu pritarimu pritariame visam 24 straipsniui bendru sutarimu.
Dėl 25, 26, 27, 28 straipsnių pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 29, 30 straipsnių pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu.
Dėl 31 straipsnio yra Teisės departamento 15-asis pasiūlymas.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Komitetas pritarė Teisės departamento pastabai.
PIRMININKAS. Pritardami komiteto nuomonei pritariame bendru sutarimu ir visam 31 straipsniui.
32 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 33, 34 straipsnių pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 35, 36, 37, 38 straipsnių pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 39 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu.
Dėl 40 straipsnio yra Seimo narės G. Burokienės… Atsiprašau.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Patikslinama skundo nagrinėjimo tvarka ir tiesiog eiliškumas sudėliojamas taip, kad būtų visiems aiškiau, pateikiant skundą ir nagrinėjant jį.
PIRMININKAS. Dėl 40 straipsnio pasiūlymų nėra. Čia yra 2 straipsnis naujos redakcijos. Taip?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Dėl 2 straipsnio yra Seimo narės G. Burokienės pasiūlymas. 40 straipsniui pritariame bendru sutarimu?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Taip. Pasiūlymą ką tik pateikiau. Tikslinama skundo nagrinėjimo tvarka. Taip pat pristatoma e. pristatymo sistema, kaip ji veikia, kas už ją atsakingas ir kaip vykdoma jos priežiūra. Taip pat pateikiama įsigaliojimo data. Ir komitetas iš dalies pritaria.
PIRMININKAS. Kadangi tai nuomonei yra pritarta iš dalies, ar galime sutarti, kad komiteto nuomonė… Galėtumėte ją išdėstyti?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Komitetas pritarė iš dalies. Patikslino, pavėlino e. pristatymo sistemos įteisinimo įsigaliojimą nuo 2021 m. liepos 1 d.
PIRMININKAS. Ir tada su šia nuomone neliktų 3 straipsnio. Taip?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Tada galime pritarti visam 2 straipsniui bendru sutarimu? Pritariame su pasiūlymais, kuriems komitetas pritarė iš dalies. Ir tada 3 straipsnio nelieka. Ačiū pranešėjai.
Motyvai. Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 113 Seimo narių: už – 99, prieš – 1, susilaikė 13 Seimo narių. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4142) priimtas. (Gongas)
10.39 val.
Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo Nr. VIII-1524 1, 18 straipsnių pakeitimo ir III skyriaus pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-4143(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5.2 klausimas – Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 1, 18 straipsnių pakeitimo ir III skyriaus pripažinimo netekusiu galios projektas Nr. XIIIP-4143. Priėmimas. Yra tik Teisės departamento redakciniai pasiūlymai, komitetas jiems pritarė, todėl galime priimti pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nebuvo. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio taip pat pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio Teisės departamento redakcinis pasiūlymas. Komitetas jam pritarė. Pritariame visam straipsniui bendru sutarimu. 4 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas. Jam pritariame bendru sutarimu.
Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 112 Seimo narių: už – 109, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4143(2) priimtas. (Gongas)
10.41 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4144(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5.3 klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4144(2). Priėmimas. Priėmimo stadijoje pasiūlymų negauta. Yra du straipsniai.
1 straipsniui pritariame bendru sutarimu ir 2 straipsniui pritariame bendru sutarimu.
Dėl motyvų dėl viso įstatymo Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 111 Seimo narių: už – 109, prieš nėra, susilaikė 2 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4144(2) priimtas. (Gongas)
10.42 val.
Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 66, 73, 74, 75, 77, 78, 79, 81 ir 97 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4418(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 66, 73, 74, 75, 77, 78, 79, 81 ir 97 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4418(2). Priėmimas. Priėmimo stadijoje yra gauta pasiūlymų, todėl pranešėją P. Nevulį kviečiu į tribūną. Priimame pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu? Pritariame. 2 straipsnis. Yra Teisės departamento pirmas pasiūlymas. Komiteto nuomonė?
P. NEVULIS (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra pritarti.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė. Galime pritarti visam 2 straipsniui bendru sutarimu? Pritariame.
3 straipsnis. Taip pat Teisės departamento pasiūlymas.
P. NEVULIS (LVŽSF). Taip pat siūlome pritarti.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė ir su tokiu pritarimu pritariame visam 3 straipsniui bendru sutarimu.
4 straipsnis. Pasiūlymų nėra, pritariame bendru sutarimu. 5 straipsnis. Yra Teisės departamento pasiūlymas.
P. NEVULIS (LVŽSF). Jam taip pat siūlome pritarti.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė ir su tokiu pritarimu galime pritarti bendru sutarimu visam 5 straipsniui.
6, 7 straipsniai. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 8 straipsnis. Taip pat pasiūlymų nėra, pritariame bendru sutarimu. Dėl 9 straipsnio yra du Teisės departamento pasiūlymai. Prašau nuosekliai…
P. NEVULIS (LVŽSF). Šiems pasiūlymams komitetas taip pat pritarė.
PIRMININKAS. Abiem komitetas pritarė. Su tokiu pritarimu galime pritarti visam 9 straipsniui bendru sutarimu? Pritariame. Dėkoju pranešėjui.
Motyvai dėl viso. Motyvai už – Seimo narys S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, kviečiu palaikyti kolegos K. Bacvinkos įstatymo projektą. Kodėl jis reikalingas Lietuvai, kodėl jis reikalingas Lietuvos miškams?
Pasaulio klimatas keičiasi labai stipriai ir šią žiemą Lietuva jau neturėjo sniego. Pavasarį, gerbiami ūkininkai matė, buvome beveik beveik prie stichinės sausros slenksčio. Nelyta, iš esmės nebuvo nei sniego, nei kritulių šį pavasarį. Spygliuočiams, kurie yra itin neatsparūs kenkėjams, būtinos šaltos žiemos ir drėgnos vasaros tam, kad gamintų sakus ir apsigintų nuo kenkėjų.
Šitas pasiūlymas dėl įstatymo susijęs būtent su tuo. Europą yra masiškai užplūdę kenkėjai, kurie alina miškus. Liaudiškai vadinamas rudasis gaisras naikina baisius plotus visos Europos mastu. Pietinė Vokietija, Baltarusija jau gamina tokį medienos perteklių, siekdami apsaugoti savo miškus, kad iš tikrųjų išsaugotų ateinančioms kartoms bent ką nors, kas gali likti. Todėl šis įstatymas yra svarbus, kad galėtume efektyviai apsaugoti nuo kenkėjų, kurie įsimeta į Lietuvos spygliuočius, židinių, ypač saugomose teritorijose.
Taip, komitete diskusijose būta įvairių argumentų dėl to, kad kartais persistengiama saugomose teritorijose ir imamasi kur kas platesnių kirtimų arba kitų sanitarinių priemonių, tačiau šią diskusiją nukėlėme, kai bus poįstatyminis teisės aktas. Jį, aš tikiuosi, ministras K. Mažeika greitai pataisys ir tikrai ras kompromisą įsiklausydamas į kritikų nuomones. Bet kadangi artėja šiltas pavasaris, šilta vasara ir greičiausiai rekordiškai karšta vasara, kviečiu šiam įstatymui pritarti ir leisti miškininkams pasirūpinti masinio kenkėjų užkrėtimo šalinimu.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys P. Saudargas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiamas Pirmininke. Su viskuo sutinku, ką pasakė Simonas, išskyrus tą vietą, kur sako: štai diskusiją, kuri kilo komitete, nukėlėme, kai bus poįstatyminiai aktai. Taip būtent aplinkos ministro nustatyta tvarka bus nustatomas faktas dėl kenkėjų išplitimo ir tada imamasi kirtimų.
Mieli valdantieji, ar jums šią kadenciją neužteko skandalų dėl iškirsto miško, dėl padidintų kirtimo normų, dėl kirtimų saugomose teritorijose, dėl pūvančios medienos, medienos eksporto ir viso šito vajaus, ką jūs jau pridirbote miškuose?
Dabar šio įstatymo motyvai, kodėl mes jį svarstome, yra visiškai rimti. Ką sako gerbiamas Simonas, iš tikrųjų Europą užplūdo kenkėjai ir kai Baltarusija iškirs savo miškus, ką tada darys? Ar neina tuo keliu Lietuva?
Aš, suprasdamas problemą, neraginu kolegų balsuoti prieš. Aš greičiausiai susilaikysiu dėl paprasto aspekto, jį aš išdėsčiau. Tai yra silpna vieta labai daugelio teisės aktų, kurie ateina šiandien šioje kadencijoje – viską atiduoti Vyriausybei, viską atiduoti ministerijoms pavaldžioms organizacijoms, institucijoms. Vadinasi, iš Seimo, iš įstatymų viskas ten perkeliama ir taip kuriama tam tikra autokratinė valdymo forma, kad viską atiduodame valdininkams spręsti, nes įstatyme nematyti jokių kriterijų. Jie yra parašyti tik vienu sakiniu, kad tai bus aplinkos ministro nustatyta tvarka. Taigi ir dabar ta tvarka dar nėra aiški, nes ji bus koreguojama pagal diskusiją. Kokia ji bus, kaip bus nustatomi kenkėjų išplitimo faktai, mes pamatysime dar tik ateityje, o už įstatymą balsuojame šiandien.
Aš nesu kategoriškai prieš, nes problema tikrai yra, bet atkreipiu dėmesį…
PIRMININKAS. Laikas!
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). …į labai svarbią problemą.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys K. Bacvinka.
K. BACVINKA (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Aš tik norėčiau šiek tiek patikslinti. Čia nėra susiję su jokiais papildomais kirtimais. Čia paprasčiausiai yra suteikta galimybė miškininkams greičiau reaguoti, greičiau užgesinti kenkėjų židinius. O ką dabar jūs kalbate, kad nėra nustatyti nei kriterijai, nei terminologijos, jūs kalbate šiek tiek netiesą. Jau komitete buvo pateiktas poįstatyminis aktas, kuriame nustatyti ir kriterijai, ir dydžiai, ir viskas ten yra aprašyta. Tik nežinau, kodėl jūs tai… Ar negirdėjote, ar nenorėjote girdėti, bet komitete mes tai svarstėme. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narė A. Gedvilienė.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Aš labai trumpai norėdama pritarti ir tam, ką sako Simonas dėl klimato kaitos ir situacijos miškuose, bet ypač norėčiau atkreipti dėmesį į tai, ką pasakė P. Saudargas. Nepadarykime tokios situacijos, kaip buvo su Medžioklės taisyklėmis ir lankais, kai atiduodamos visos galimybės ministrui spręsti, ką surašyti į poįstatyminį aktą. Aš sutinku, kad ministerija mums atnešė galimas miško kenkėjų masinio išplitimo sąvokas, tačiau man atrodo, kad ši sąvoka turėtų būti įstatyme, kad būtų kuo mažiau manipuliacijų. Tai nebuvo padaryta, todėl šiandien tikrai negalima balsuoti už.
Tuo labiau kad yra kalbama apie saugomas teritorijas, jų mums dabar trūksta, ir mes liberalizuojame sistemą, ir žengiame dar vieną žingsnį, kaip galima būtų įeiti į tas saugomas teritorijas ir pradėti kirtimus. Ačiū jums ir kviečiu susilaikyti arba balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, miškas yra gyvas organizmas – kaip ir mes, taip ir gamtoje viskas yra gyva, augalai ir gyvūnai. Kiekvienas gyvas organizmas serga, šiandien galime vesti analogiją su koronavirusu. Mūsų kaimyninėje šalyje… Pas mus serga, yra problema, karantinas, o ten nėra kaimyninėje šalyje koronaviruso, ten neserga, nors žmonės miršta. Jeigu miškas serga, reikia jį gydyti ir, kai mes gydome, bandome užkirsti kelią ligoms. Tai jeigu mes norime užkirsti kelią gydyti mišką, tai aš nesuprantu, elgiamės kaimyninės valstybės pavyzdžiu, apsimetame, kad čia viskas gerai. Aš manyčiau, mes tikrai toje vietoje neteisingi, ir pritariu šiam projektui, kad mišką reikia gydyti, tos priemonės, kurios siūlomos, visiškai atitinka tą situaciją. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, noriu atkreipti dėmesį, kaip skamba būtent tie pokyčiai, daromi dabar įstatyme, kuris įteisins tam tikras invazijas į draustinius ir rezervatus. Štai labai aktuali problema miško kirtimas. Dabar galiojančiame įstatyme yra taip, kad „draudžiama vykdyti etnologiniuose draustiniuose kai kurių rūšių medžių sanitarinius kirtimus“. Tai nebuvo draudimas apkritai nevykdyti, o tik kai kurių rūšių. Ką dabar daro tie, kurie kalba apie meilę miškui ir Lietuvos gamtai? Braukia „kai kurių“ ir įteisina „sanitarinį miškų kirtimą“. Bet kokiu atveju palies bet kurias medžio rūšis. Tai nejaugi jūs nepasimokėte su Punios šilu? Nejaugi jūs norite įeiti į istoriją kaip miškų kirtėjų valdžia? Būtent tada kyla klausimas, kam savo pavadinime laikote tą sąvoką „žalieji“? Kas ji jums yra? Ar tiktai kaip vaivorykštės spalva, ar dar kažkoks kostiumo atributas?
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Suprantu, Povilas ne tik apie moteris, bet ir apie miškus labai puikiai išmano ir yra pasakęs savo nuomonę, ir dabar kartoja, turbūt tas žanras ir braižas pasako daug ką. Bet, kolegos konservatoriai, išgirdau iš jūsų tikrai labai didelį melą. Ką pasakėte, kad viską norime atiduoti Vyriausybei, ministerijai ir ministro įsakymais reguliuoti, ir iš esmės paleisti vadeles, jeigu jūs taip sakote. Bet pažiūrėkite į savo siūlymus, kai jūs siūlote tas pačias medžioklės taisykles ir kitus, ministro įsakymais tvirtinamus teisės aktus, perkelti į Seimą. Tai jūs viena kalbate vienaip, o darote priešingai. Iš tiesų, jeigu kalbėsime apie tręšimo taisykles, tai lygiai taip pat galbūt kalbėkime Seimo salėje ir spręskime, nuo kada mėšlą galima barstyti laukuose, ar iki lapkričio 15 dienos, ar pavasarį nuo vasario 1 dienos, ar nuo vasario 15 dienos. Turbūt skirkime skirtingus dalykus. Jeigu kalbame apie problemą, kuri šiandien yra miškuose dėl daugybės pažeistų medžių, kur jau aplinkinės šalys skelbia ekstremaliąją situaciją, tai turbūt yra adekvati reakcija. Į tai nežiūrėti arba tai ignoruoti tai yra turbūt faktiškai tos problemos ignoravimas. Tikrai būkime realistai ir remkimės specialistų ir profesionalų rekomendacijomis.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys A. Navickas.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Mes matome tipišką situaciją, kai iš tikrųjų paties ministro, kuris taip dabar gražiai kalbėjo, buvimas poste apsunkina pačią situaciją. Šiaip problemą reikia spręsti, bet kai mes girdime dabar tą ministrą, kuris prieš rinkimus varpą tiesė ar dar kažką darė, jo kalbėjimus, žinote, jam patikėti spręsti… Aš, deja, negaliu patikėti jam. Žinodami po to, ką jis darė dėl aplinkosaugos per pastaruosius metus, mes negalime patikėti jo diskrecijai ką nors daryti. O problemą reikia spręsti. Tai čia ir susiduriame su situacija, kai ministras, deja, būdamas ne savo vietoje, apsunkina visą problemos sprendimą.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti, balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 113 Seimo narių, balsavo 111: už – 82, prieš – 6, susilaikė 23. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4418) priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo – P. Saudargas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiamas Pirmininke. Gerbiamas ministre, niekas gi neneigia, nei vienas iš kalbėtojų neneigia problemos ir kad ją reikia spręsti, tikrai nekaltinkite mūsų tuo dalyku.
Antras dalykas, jūs kažkodėl apkaltinote mus netiesos sakymu, tačiau, man atrodo, Seimo salėje ir tiesa yra svarbu, ir logika yra labai svarbu, nes jūs pats kalbėdamas visiškai susipainiojote su logika. Jeigu buvo siūlymai iš opozicijos perkelti iš ministro tvarkos į įstatymus, ir lygiai apie tą patį mes kalbame, keliame problemą, kad šiandien jūs norite viską iš įstatymų nukelti į ministro tvarkas, tai mūsų logika yra nuosekli, tačiau jūs atvirkščiai – painiojatės. Tai čia galbūt nieko blogo, bet aš tiesiog atkreipiu dėmesį. O problemą mes visi suprantame, tik atkreipiame dėmesį į šį vienintelį dalyką.
PIRMININKAS. K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Kolegai A. Navickui noriu pasakyti, kad turbūt į savo bendrapavardį K. Navicką turėtumėte kreiptis dėl problemų, kurias jis padarė būdamas ministru ir turbūt dabar, kaip jūsų partijos kolega ir ekspertas, manau, galėtų jums puikiausiai paaiškinti, kokias klaidas jis padarė.
10.57 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 82 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 821 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2958(3) (priėmimas)
PIRMININKAS. Darbotvarkės 1-7 klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo 82 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 821 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2958(3). Priėmimas. Pasiūlymų priėmimo stadijoje nėra gauta. Priimame pastraipsniui.
1 straipsniui pritariame bendru sutarimu? Pritariame. 2 straipsniui pritariame bendru sutarimu? Pritariame. Ir 3 straipsniui pritariame bendru sutarimu? Pritariame.
Motyvai už – Seimo narys E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tiesų džiugu, kad nuo liepos mėnesio bus toks socialinių stipendijų augimas. Buvo daug ginčų, bet džiaugiuosi, kad Švietimo ir mokslo komitetas galų gale apsisprendė ir išspręsta tokia problema. Buvo tam tikras nonsensas, kai mes iš biudžeto, iš skolintų lėšų galėjome padėti mūsų senjorams, dabar kalbama apie kitas grupes, apie vaikus ir kitus. Socialinės stipendijos, kai studentai gaudavo mažus pinigus ir negalėdavo studijuoti, šiuo metu bent iš dalies išspręs tą problemą ir galbūt daugiau studentų turės galimybę ne dirbti studijų metu, o normaliai studijuoti. Tai džiaugiuosi. Aišku, nedidelė dalis studentų pretenduoja į socialines stipendijas, tačiau problema yra paspręsta.
Džiaugiuosi, kad dėl to nebuvo kokių nors ambicijų, nes pasiūlymai kilo iš opozicijos, ir džiaugiuosi, kad Švietimo ir mokslo komitetas geba sutarti, kaip kai kurie kiti, iš tikrųjų dėl labai svarbių reikalų. Sveikinu visus ir tikrai siūlau pritarti tam įstatymo projektui, nes ir studentų sąjungos, ir kiti labai jo laukia. Už šį įstatymą.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiami kolegos, taip pat noriu pasidalinti savo džiaugsmu, džiaugsmu dvigubu, kad pagaliau bus priimtas, aš labai tikiuosi, šis labai labai ilgai lauktas įstatymas. Džiaugiuosi, kad mūsų komitete girdimas ir opozicijos balsas, ir mes surandame bendrus konstruktyvius sprendimus, nes jame dirba žmonės, kurie iš tikrųjų rūpinasi jiems patikėta sritimi. Apgailestauju, kad įstatymo priėmimas užtruko pusmetį, jis jau turėjo būti priimtas metų pradžioje, jeigu ne praėjusių metų pabaigoje. Deja, čia jau buvo mūsų Lietuvos Respublikos Vyriausybės aplaidumas – ji, nesilaikydama Statuto nustatytų normų, savo išvadą pateikė po pusės metų, kai turėjo tai padaryti per vieną mėnesį. Na, bet lietuvių liaudies patarlė sako: geriau vėliau negu niekada, taigi šiuo atveju svarbiausia, kad yra pasiektas rezultatas, dėl kurio sveikinu mus visus, ir, aišku, tuos žmones, kuriems socialinės stipendijos šiandien yra gyvybiškai svarbios ir reikalingos. Pritariu ir raginu visus balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvuojančių daugiau nėra. Balsuojame dėl Mokslo ir studijų įstatymo 82 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 821 straipsniu priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 102 Seimo nariai: vienbalsiai 102 balsavo už įstatymo projektą Nr. XIIIP-2958. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.02 val.
Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada dėl Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo Nr. VIII-1436 7, 8 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4006(2) atitikties Konstitucijai
Darbotvarkės 1-8.1 klausimas – Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada dėl Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projekto atitikties Konstitucijai. A. Nekrošius. Prašom.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, Pirmininke. Frakcijos vardu norėtume paprašyti pusės valandos pertraukos dėl šio klausimo svarstymo. Kadangi yra pasiūlymas, kad neprieštarautų Konstitucijai, mes šiek tiek dar norime padiskutuoti su kolegomis. Prašome pusės valandos pertraukos.
PIRMININKAS. Kartu ir lydimuosius? Gerai. Ar galime pritarti bendru sutarimu, kad būtų pusės valandos pertrauka? Balsuojame.
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 73, prieš – 22, susilaikė 8. Pusės valandos pertrauka.
11.04 val.
Kelių įstatymo Nr. I-891 4, 5, 7, 9, 10, 18 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4746(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-9.1 klausimas – Kelių įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4746. Priėmimas. Pranešėjas… (Balsai salėje) Čia atidėtas balsavimas. Pranešėjo nėra. Balsuojame. Premjeras nori kalbėti. S. Skvernelis. Prašom.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, aš suprantu – rinkimai, emocijos ir visa kita, bet dėl šio įstatymo… Šį įstatymų paketą inicijavo Kelių direkcija, Vyriausybė Kelių direkcijos pertvarkymui į valstybės įmonę pritarė dar esant ministrui R. Masiuliui. Jeigu kas ieško sąmokslų teorijų, čia tikrai nereikia ieškoti. (Balsai salėje) Šio įstatymo tikslas yra labai paprastas – kad mes galėtume įgyvendinti vadinamąjį e. tolingo projektą, kad už kelius realiai būtų renkami mokesčiai, už tai, kas kiek pravažiavo, kas kaip sugadino realiu metu. Tai yra paprastas dalykas. Jeigu čia įžvelgiate kokių nors kitokių užkulisinių dalykų, tikrai to nėra.
PIRMININKAS. Ministras Pirmininkas turi teisę be eilės kalbėti. Motyvų daugiau nėra. Balsuojame. (Balsai salėje)
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 78, balsavo 74 Seimo nariai: už balsavo – 74, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4746) priimtas. (Gongas)
Replikos po balsavimo. Gal taip, kaip ir stovėjote. V. Ąžuolas pirmasis stovėjo.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Norėčiau paaiškinti. Praeito svarstymo metu buvo užklausa dėl e. tolingo. Noriu pasakyti taip. Vakar buvau susitikęs su prezidentūros atstovais, su Kelių direkcijos vadovu V. Andrejevu, su Susisiekimo ministerijos viceministrais ir sutarėme, kad, įvykus šiai pertvarkai, Kelių direkcija yra pasirengusi įgyvendinti e. tolingo sistemos diegimą. Vienintelis dalykas – valstybė turės garantuoti už paimtą paskolą. Tą darbą padarysime trečiadienį. Ministerija parengs pakeitimus, trečiadienį svarstysime komitete ir e. tolingo sistema bus paleista.
PIRMININKAS. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Aš noriu atkreipti premjero dėmesį, premjeras gal nedalyvavo visose stadijose. Pritariu pertvarkymui. Pateikimo stadijoje visa mūsų frakcija pritarė. Problema atsitiko svarstymo ir priėmimo fazėse, kai buvo pakeista valdybos formavimo sudėtis. Mes buvome priimti į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją. Viena iš sąlygų buvo pertvarkyti valstybės valdomų įmonių valdybų formavimą. Ten pertvarkėme, mus priėmė į EBPO, o dabar atsukinėjame viską atgal. Šiame įstatyme, gerbiamas premjere, yra parašyta išimtinė nuostata, kad Automobilių kelių direkcijos valdybos didžiąją dalį sudaro valstybės tarnautojai. Tai prieštarauja gerajai praktikai ir dėl to jūs mūsų balsų negalite sulaukti.
Galų gale tai prieštarauja galiojančiam Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymui ir Lietuvos praktikai stojant į EBPO. Noriu pasakyti, kad šiemet bus Lietuvos progreso peržiūra, kurią vykdys EBPO, ir vietoj progreso, atrodo, bus matomas regresas.
PIRMININKAS. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Premjeras, paminėjęs, kad paketas buvo parengtas dar prie R. Masiulio, kaip tik, man atrodo, sustiprino tuos įtarimus, kad to paketo priėmimas nutaikytas į kadencijos pabaigą, siekiant įdarbinti, pasinaudojus reorganizacija, politikus ir politinius pareigūnus. Nereikėtų e. tolingo sistemos įvedimo painioti su šita reorganizacija. Tie projektai dėl e. tolingo buvo pateikti dar iki šio paketo. Jie galėjo būti seniausiai paleisti, jeigu jų nemarinuotų V. Ąžuolo komitetas, tiksliau, pats pirmininkas.
PIRMININKAS. Daugiau replikuojančių…
11.08 val.
Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 9 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4747(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-9.2 klausimas – Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4747. Priėmimas.
Priimame pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio yra pasiūlymų, kuriems nebuvo pritarta pagrindiniame įstatyme, todėl jie nesvarstomi.
Ir 3 straipsnis. Taip pat reikia jam pritarti. Pritariame bendru sutarimu.
Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 81 Seimo narys. Balsavo 79 Seimo nariai: už – 75, prieš nėra, susilaikė 4 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4747) priimtas. (Gongas)
11.10 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 1, 6, 9, 10, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4748(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-9.3 klausimas – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4748. Priėmimas. Priimame pastraipsniui.
Dėl 1, 2, 3, 4 straipsnių pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu.
Dėl 5, 6 straipsnių pasiūlymų taip pat nėra. Pritariame bendru sutarimu.
Dėl 7 straipsnio yra J. Razmos pasiūlymas ir E. Gentvilo pasiūlymas. Jiems nebuvo pritarta priimant pagrindinį įstatymą, todėl jie čia taip pat nesvarstomi. Taigi 7 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame.
Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 86 Seimo nariai. Balsavo 84 Seimo nariai: už – 77, prieš nėra, susilaikė 7 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4748) priimtas. (Gongas)
11.12 val.
Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. IX-1132 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4749(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-9.4 klausimas – Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4749. Priėmimas. Priimame pastraipsniui.
1 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 2 straipsniui taip pat be pasiūlymų, jau minėtų, pritariame bendru sutarimu.
Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 75, prieš – 3, susilaikė 7 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4749) priimtas. (Gongas)
11.13 val.
Triukšmo valdymo įstatymo Nr. IX-2499 9 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4750(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-9.5 klausimas – Triukšmo valdymo įstatymo 9 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4750. Priėmimas. Priimame pastraipsniui.
1, 2 straipsniai be pasiūlymų. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame.
Dėl 3 straipsnio yra pasiūlymų, kurie taip pat nesvarstytini, nes jiems nepritarta priimant pagrindinį įstatymą.
Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 94 Seimo nariai. Balsavo 92 Seimo nariai: už – 76, prieš – 1, susilaikė 15 Seimo narių. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4750) priimtas. (Gongas)
11.14 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4751(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-9.6 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4751. Priėmimas. Priimame pastraipsniui. Dėl 1 ir 2 straipsnio be pasiūlymų galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 95 Seimo nariai, balsavo 91: už – 75, prieš – 2, susilaikė 14 Seimo narių. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4751) priimtas. (Gongas)
11.16 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano valstybės teritorijos erdvinio vystymo krypčių ir teritorijos naudojimo funkcinių prioritetų patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-4276 (svarstymas)
Darbotvarkės 1-10.1 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano valstybės teritorijos erdvinio vystymo krypčių ir teritorijos naudojimo funkcinių prioritetų patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-4276. Svarstymas.
K. Bacvinką kviečiu pateikti išvadą.
K. BACVINKA (LVŽSF). Sveiki visi dar kartą. Vakar komitetas svarstė šį projektą ir komiteto balsavimo rezultatai: už – 5, prieš nėra, susilaikė 2.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, visi kalbėtojai yra už atmetimą, taip? Gal galime pritarti išvadai bendru sutarimu? Atmesti? Pritariame bendru sutarimu. Gerai. Dėkoju.
11.18 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano valstybės teritorijos erdvinio vystymo krypčių ir teritorijos naudojimo funkcinių prioritetų patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-4277(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-10.2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano valstybės teritorijos erdvinio vystymo krypčių ir teritorijos naudojimo funkcinių prioritetų patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-4277. Alternatyvus. Pranešėjas taip pat K. Bacvinka. Prašom.
K. BACVINKA (LVŽSF). Kaip jau ir minėjau, vakar buvo svarstytas šis projektas ir balsavimo rezultatai tokie pat: už – 5, prieš nėra, susilaikė 2.
PIRMININKAS. Dėkoju. A. Stančikas paskelbs Kaimo reikalų komiteto išvadą.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Kolegos, Kaimo reikalų komitetas balandžio 8 d. svarstė minėtą projektą, būtent Nr. XIIIP-4277, buvo prieš tai atmetęs ir alternatyvų projektą Nr. XIIIP-4276. Balsavimo rezultatai: 6 – už, prieš, susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. V. Poderys. Ekonomikos komitetas.
V. PODERYS (MSNG). Gerbiamas Pirmininke, kolegos, Ekonomikos komiteto sprendimas: pasiūlyti pagrindiniam Seimo Aplinkos apsaugos komitetui patobulinti Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano valstybės teritorijos erdvinio vystymo krypčių ir teritorijos naudojimo funkcinių prioritetų patvirtinimo“ projektą Nr. XIIIP-4277, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, joms komitetas pritarė, ir pritarti komiteto išvadoms. Balsavimas: už – 8, susilaikė 1. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkoju. P. Urbšys dėl vedimo tvarkos. Prašau.
P. URBŠYS (MSNG). Dėl vedimo tvarkos. Gerbiamas Pirmininke, iš tikro darbotvarkėje buvo įrašyti du šio įstatymo projekto alternatyvūs variantai. Įrašyta, kad yra svarstymas. Aš asmeniškai tikrai galvojau, kad bus sudaryta galimybė dalyvauti svarstymuose ir diskusijose dėl pirmo ir antro varianto. Dabar kažkaip supaprastintu būdu perėjome pirmą variantą, atseit nepritarė komitetai, reikia tada tarsi išbraukti iš darbotvarkės ir toliau nediskutuoti dėl to varianto. Aš norėčiau, kad šitie projektai būtų lygiaverčiai ir būtų suteikta galimybė pasisakysi, dalyvauti diskusijose ir dėl vieno, ir dėl kito varianto.
PIRMININKAS. Komiteto išvada buvo atmesti ir bendru sutarimu Seimas, du kartus paklausus, pasakė, kad pritaria tokiai komiteto išvadai. (Balsai salėje) Diskusijos nėra, tokiu atveju nėra. G. Burokienė. Prašau paskelbti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Komitetas svarstė ir bendru sutarimu pritarė nutarimo projektui su komiteto pasiūlymais.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti kviečiu P. Saudargą. Prašau į tribūną.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, svarstome turbūt vieną svarbiausių šios dienos, o gal ir šios kadencijos dokumentų. Lietuvos Respublikos bendrojo plano koncepcija po patvirtinimo Seime įgis įstatymo galią ir pagal Lietuvos strateginių dokumentų hierarchiją bus svarbiausias valstybės teritorijų planavimo dokumentas. Kiekviena teksto frazė, kurią mes priimsime, ar formuluotė yra labai svarbi ir bus taikoma praktikoje tiesiogiai. Teisiniu požiūriu iš esmės skiriasi nuo ankstesnio laikotarpio mūsų bendrojo plano dokumento. Turime į šį savo darbo epizodą žvelgti labai atsakingai. Aš manau, kad į mūsų pastabas, jog dėl šio plano reikalingos išsamios diskusijos su visomis suinteresuotomis grupėmis, nebuvo iki galo atsižvelgta. Komitetas kažkaip, na, karantinas, aš tikrai suprantu sąlygas, kuriomis mes dirbame, nieko nekaltinu, bet, sakyčiau, gana paskubomis surengė vienus klausymus ir ant rytojaus buvo surengtas komiteto posėdis, ir viskam greitai pritarta. Staiga po kelių dienų mes jau svarstome Seimo salėje, jeigu šiandien pritariame, lieka tik priėmimas. Ar lieka vietos tolesnei diskusijai, aš tikrai nežinau, o diskutuoti tikrai reikėtų.
Dabar apie pačią koncepciją iš esmės, galbūt apie privalumus ir trūkumus. Savivaldybės, trumpai tariant, turės bendradarbiauti. Suprantama teoriškai tokia sinergija, kai mes žvelgiame į objektus, į infrastruktūrą regioniniu lygiu ir, tarkime, vieną ar kitą objektą, kuris bus žmonių poreikiams, ar tai būtų tiltai, ar pramogų parkai, ar tai baseinai, ar kas tik nori, mes statysime atsižvelgdami į visą regiono poreikį, galimybes, specifiką ir taip toliau. Bet ar neatsitiks taip, kaip visada, jeigu vadovausimės tokia logika, kad objektą gauna miestas Y, rajonas, o ne X, kurie yra šalia, ar neatsitiks taip, kad vėl grįšime prie problemos, kurią aš šiandien minėjau, kad viską sprendžia Vyriausybė, viską sprendžia ministerija – kas dalina finansus. Galbūt kažkokios ten partijos vadovybės vienoje ar kitoje savivaldybėje meras sėdi, tai ten mes statysime objektus, o visur kitur toliau skurdinsime, toliau versime žmones emigruoti, toliau atiminėsime darbo vietas, ištraukinėsime ir visa kita. Tai čia yra tik pamąstymas, ar tikrai toks kelias yra geras, nes apskritai ši idėja yra gera. Mes patys eidami į rinkimus pristatėme planą Lietuvai, kur buvo numatyta Lietuvoje apie dešimt regionų, kurie būtų specializuoti, specifiški. Mes žvelgtume visos Lietuvos mastu, kad nebūtina visur sukurti visiškai vienodus regionus, vienodus miestus ir rajonus su visiškai vienoda infrastruktūra. Ne! Mes turime žiūrėti specifiškai, kuo vienas regionas yra stiprus, kuo jis yra įdomus, kuo jis yra patrauklus, ir ten investuoti į tas proveržio kryptis. Šita logika yra sveikintina, tačiau ar praktikoje neatsitiks taip, kad bus „norėjome, kaip geriau, o išėjo kaip visada“?
Dabar dar vienas aspektas. Labai daug teritorijos, turbūt didžioji dalis žemės ūkio naudmenų, apie pusė miškų, yra privačioje teritorijoje. Ar buvo pakankamai derinama su privačių savininkų organizacijomis, ar pakankamai atsižvelgta į privačių savininkų teises ir interesus, nes yra tikrai gauta kreipimųsi, komiteto nariai matė, yra daug pastabų. Aš manau, kad iki priėmimo mes turėsime atsižvelgti ir į žemės savininkų lūkesčius. Aš visada sutinku, kad kai statomi nacionalinio prioriteto objektai, tai reikia iš tikrųjų pasiekti tą tikslą, bet šiuo atveju, kai yra tvirtinamas visos Respublikos bendrasis planas, aš manau, tikrai turi būti išklausytos visos pusės.
Aš neraginu balsuoti kaip nors prieš. Aš tik kviečiu palikti pakankamai laiko po svarstymo iki priėmimo išdiskutuoti, dar kartą galbūt surengti komiteto klausymus, kad būtų išgirstos visos pusės ir…
PIRMININKAS. Laikas!
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). …apsvarstytos visos problemos. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Kviečiu diskusijos Seimo narį P. Urbšį.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, šis įstatymas dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano kloja pamatus regioninei politikai. Jis nulems regionų plėtrą.
Mane tikrai stebina toks abejingumas Seime svarstant du alternatyvius variantus. Mes prie pirmo varianto net nestabtelėjome. Dabar dauguma savo tylėjimu palaiminome antrą variantą, kuriuo naikinamos apskritys ir tos apskritys keičiamos į tokias penkias pseudopartnerystės grupes, kur yra Vilnius, Utena, Ukmergė; toliau – Kaunas, Marijampolė, Alytus; Klaipėda, (…), Tauragė; Telšių, Šiaulių, Mažeikių; Panevėžio, Biržų ir Rokiškio. Paminėta tiktai 14 savivaldybių.
Dabartinis administracinis pasidalinimas, dabartinė regioninė politika yra grįsta apskričių principu, ir kiekviena savivaldybė yra lygiavertis žaidėjas, kuris formuoja regioninę politiką. Kaip jūs, Seimo nariai, kurie kalbėjote apie regionų svarbą, kaip jūs paaiškinsite, Seimo nariai, kurie išrinkti Kauno rajone, Panevėžio rajone, Šiaulių rajone, Alytaus, Kupiškio, Anykščių, Pasvalio rajonuose, kodėl net nėra paminėta šitų subjektų savivaldybės?
Jeigu kalbame apie pirmą variantą, tai pirmame variante buvo aiškiai pasakyta, kad šitas variantas, kuris dabar galioja, jeigu mes jį patobulintume, užtikrintų tolygumą. Daugelis čia kalbėjote – štai užsimojo naikinti rajonines poliklinikas ar kitas rajonines įstaigas. Gerbiamieji, šitame antrame variante yra užkoduotas naikinimas. Tas vadinamasis optimizavimas ir centralizavimas, remiantis vadinamąja kokybine paslauga – būtent antras variantas atitolins paslaugas regionuose nuo žmonių, būtent antras variantas sumažins savivaldybės įgaliojimus formuoti regioninę politiką.
Man keista, tarsi stebimės, kodėl mūsų valstybėje taip yra, kodėl čia žmonės nenori gyventi, kodėl bėga iš tos Lietuvos. Viena iš pagrindinių priežasčių – netolygumai, kurie yra mūsų toje mažoje Lietuvėlėje, būtent tie regioniniai netolygumai.
O mes dabar einame visai kitu keliu. Mes pradedame naikinti esamą struktūrą ir ją keisti į kažkokį naujadarą. Tiems, kurie tai pateikė kaip naujadarą, noriu priminti – nieko naujo, tai yra atgal į Sovietų Sąjungą. 1950 metais buvo panaikintos apskritys ir buvo įsteigtos keturios sritys: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių. Jeigu jūs norite vėl grįžti atgal, pirmyn, darykite! Bet kodėl jūs melavote žmonėms per rinkimus, kad jums svarbūs regionai, kad jūs kiekvienas padarysite, kad kiekviename regione žmogus jaustųsi atsakingas už savo aplinkos kūrimą.
Jūs dabar įsteigėte penkių klubą, ir tie penki klubai irgi turės tam tikra prasme skirtingas galimybes formuoti regioninę politiką. Jūs man pasakykite, jeigu toje partnerystės grupėje yra Vilnius, kokį žodį turės Utena ir Ukmergė? Jeigu yra Kaunas, kokį žodį turės Marijampolė ir Alytus?
Bet svarbiausia, ką aš paminėjau, nepaminėti net 46 savivaldybių pavadinimai. Jeigu jūs manote, kad čia nieko tokio, galima palaiminti šį variantą ir iš esmė daryti pertvarką, bet tada, man atrodo, neaimanuokite, kai ateityje nebeliks paslaugų teikimo vietų. Tai kas, kad jums bus pasakyta, jūs patys patvirtinote. Būtent kiekvienas Seimo narys, balsuodamas už šį variantą, prisiima asmeninę politinę atsakomybę, kas vyks Lietuvos regionuose.
PIRMININKAS. Kviečiu diskutuoti S. Gentvilą, o R. Baškienę – pirmininkauti.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami Lietuvos gyventojai, gerbiami Seimo kolegos, bendrasis planas, visiškai pritariu kolegai P. Urbšiui, yra kertinis dokumentas šioje kadencijoje.
Kinija 2013 metais priėmė neįtikėtiną sprendimą – kad per 12 metų, iki 2025 metų, iš kaimo iškraustys 250 mln. gyventojų, tai yra tiek pat, jei pusė Europos Sąjungos gyventojų staiga persikraustytų iš kaimo į miestą. Tai jie daro pagal savo bendrąjį planą. Bendrieji planai yra įrankis, kuris iš tikrųjų gali pakeisti šalių ar net kontinentų gyvenimus.
Lietuvoje mes buvome pratę prie tolygaus išsivystymo tinklo – dešimties pramoninių centrų, kurie buvo užkoduoti sovietmečiu, priešingai negu, pavyzdžiui, Vengrijoje, kur dominuoja Budapeštas, Latvijoje – Ryga ar netgi kaimyninėje Lenkijoje – Varšuva. Mes buvome pratę prie solidarios, tolygiai Lietuvą apgyvendinančios idėjos. Aš matau, kad šis bendrasis planas, kuris šiandien teikiamas Seimui koncepcijos metu, yra irgi tokia vizija, kad išlaikysime mes tolygų apgyvenimą Lietuvoje. Tačiau aplinkybės pasikeitė, ir mes nesame Kinija, turinti instrumentus nusavinti žmonių nuosavybę, priversti įmones išsikraustyti į vieną ar kitą regioną, žmonėms tiesiog uždrausti dirbti arba dirbti pagal paskyrimus. Mes esame demokratinė valstybė, kurioje privati nuosavybė yra itin gerbiama, čia veikia nekilnojamojo turto vystytojai, veikia 60 nepriklausomų savivaldybių su savo merais, kurie aukštai iškėlę vėliavą įrodo, kad iš stagnuojančių miestų, tokių kaip Kaunas ar Tauragė, per kadencijos laikotarpį įmanoma padaryti traukos centrus.
Mes turime privatų verslą. Geras pavyzdys būtų Akmenės LEZʼas, kur, atrodo, Lietuvos užkampyje sugebame įžiebti viltį ir pritraukti ne tik Lietuvos, bet ir tarptautinių kompanijų dėmesį. Mes turime ir nevykusių regionų, stagnuojančių, tokių kaip Aukštaitija, ypač Visaginas, kur kas metus 5 % gyventojų išvažiuoja. Mes negyvename ne demokratijos sąlygomis, todėl bendrasis planas irgi turėtų būti ne kiniškas, bet vakarietiškas.
Visų pirma, didžioji kritika dėl šio bendrojo plano yra idėjos stoka. Gerbiamas S. Skvernelis ir Vyriausybė jau daug metų vėluoja patvirtinti nacionalinę plėtros programą – pagrindinį, kertinį, ilgalaikį, strateginį dokumentą. Jis yra užvoliotas koridoriuose. Nesant valstybės judėjimo krypties, tokios, kokia buvo suformuota prieš dešimtį (Lietuva 2030) tuomet konservatorių ir liberalų Vyriausybėje, mes neturime idėjos, kur juda ši valstybė. Ir teritorijų planavimo dokumentas, kaip kertinis dokumentas, yra savaime prieštaravimas. Čia kaip geroji išraiška, kad vežimas statomas prieš arklį.
Pirmiausia yra idėja, ar tu statysi daugiabutį, ar vienkiemio pirtį. Ir tik tada architektas pradeda planuoti ir daryti šiuos veiksmus. Šiandien mes, lįsdami į bendrojo plano koncepciją, piešdami valstybės viziją, neturėdami nacionalinės plėtros programos, negalime pasakyti, kur eina ši šalis.
Antra didžioji kritika yra, ar įmanoma suplanuoti dalykus, šiandien pasakojamus ir dviejų koncepcijų. Tai yra išties poetinis žanras. Labai mažai skaičių, labai mažai įsipareigojimų. Vyriausybė gali traktuoti antrą pasirinktą koncepciją lygiai taip pat, kaip mes pasirinktume pirmą koncepciją, nes tekstai ir sakiniai dažnai neįpareigoja ir apsiriboja labai plataus spektro interpretacija.
Pavyzdžiui, turėdami privačią žemės rinką, nekilnojamojo turto vystytojus, laisvą savivaldą, privatų verslą, gyventojus, kurie juda iš miestų į miestus, mes tikrai negalime prognozuoti, kaip vystysis iki 2050 metų mūsų regionai. Politiniai sprendimai priimami čia ir dabar. Pavyzdžiui, šios savaitės susisiekimo ministro sprendimai atimti iš magistralinių kelių ir skirti vietiniams keliams finansavimą akivaizdžiai jau daro įtaką, kaip ir kur gerės investicinės sąlygos – ar mes atkimšime butelio kamštukus magistralei ties Kaunu, ar atkimšime regioniniams keliams, ar finansuosime toliau vieškelių asfaltavimą.
Sveikatos apsaugos ministras į Seimą vis atneša ligoninių tinklo pertvarką. Tai irgi yra sprendimai, kokio lygio paslaugas turėsime Radviliškyje, kokio lygio paslaugas turėsime Šiauliuose, kokio lygio paslaugas turėsime Kaune.
Švietimo ministerija per šią kadenciją du kartus keitė savo prioritetus dėl švietimo tinklo, aukštojo mokslo. Iš esmės mes matome, kad fokusuojamasi į dviejų akademinių miestų, tai yra Vilniaus ir Kauno perspektyvą. Iš regionų atimamos kolegijos, naikinamos tiek Panevėžyje, tiek Alytuje, tiek Marijampolėje. Tad regioninės perspektyvos labai priklauso nuo čia esamų ir sprendžiamų politinių sprendimų, kurie ateina su kiekviena kadencija, o ne nuo teritorijų planavimo dokumentų, nupaišančių viziją iki 2050 metų. Galiausiai pažiūrėkime į šią Vyriausybę…
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Laikas, kolega.
S. GENTVILAS (LSF). Aš frakcijos vardu.
PIRMININKĖ. Jūs užsirašėte?
S. GENTVILAS (LSF). Taip. Galiausiai pažiūrėkime į šią Vyriausybę, kuri pradėjo su pažadu decentralizuoti regionus. Kaip pradėjo 2016 m. lapkričio 12 d. su 60 tūkst., taip ir baigiame kadenciją su 60 tūkst. Tačiau Utenos apskrityje valstybės tarnautojų vien per šią kadenciją sumažėjo penktadaliu. Kas penktas valstybės tarnautojas buvo iškraustytas į Vilnių.
Šiaulių apskrityje, ypač valstiečių, gerbiamos R. Baškienės, R. Karbauskio, gimtojoje tėvonijoje, kas septintas valstybės tarnautojas panaikintas ir perkraustytas į Vilnių. Tai yra šios kadencijos sprendimai. Centralizacija lėmė tai, kad Vilniuje valstybės tarnautojų skaičius išaugo nuo 32 tūkst. iki 34 tūkst. Utenos apskrityje kas penktas, Šiauliuose kas septintas buvo iškraustytas ir jų darbo vieta atsidūrė čia.
Bendrasis planas, toks žanras, koks atneštas į Seimą, yra labai padrikas dokumentas. Jis labai neaiškiai lemia, ką toliau darys Vyriausybė su juo ir kokią pieš viziją. Pati net nepatvirtinusi NPP, ilgalaikio dokumento, dabar spręs dėl sprendinių. Aš manau, pagrindinis šios bendrojo plano koncepcijos tikslas buvo rezervuoti teritorijas infrastruktūrinei plėtrai – išoriniam uostui Būtingėje arba Klaipėdoje, oro uostui Kaišiadoryse…
PIRMININKĖ. Jau laikas!
S. GENTVILAS (LSF). …ir saugomų teritorijų plėtrai. Kviečiu pritarti, bet lūkesčiai yra tokie, kad Vyriausybė ateis dar kartą derinti savo sprendimų su Seimu sprendinių stadijoje.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, praėjo padaryta pusės valandos pertrauka. Ar baigiame šį klausimą? Gerai. Kviečiu diskutuoti K. Mažeiką. Tikiuosi trumpos, konkrečios kalbos, kad galėtume baigti svarstymą.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Tikrai kalbėsiu tiek, kad atsakyčiau į klausimus ir kolegoms išblaškyčiau galbūt neteisingai pateiktą informaciją. Diskusija dėl bendrojo plano vyksta nuo 2017 metų. Vyko septyni forumai. Gerbiamas Simonai Gentvilai, jūs teikėte skaičius, aš klausiau įdėmiai, norėčiau, kad ir jūs paklausytumėte manęs. Iš tiesų dalyvavo apie 1,5 tūkst. įvairių regionų žmonių visuose lygmenyse. Taip pat turėjome užsienio ekspertų, kurie kitų šalių gerąją praktiką perteikė, ir buvo tikrai daug atsižvelgta. Nacionalinė pažangos programa, gerbiamas Simonai Gentvilai, yra užstrigusi Kaimo reikalų komitete, kur jūsų kolega liberalas balsavo prieš. Jūs galite jam padaryti įtaką, kad jis padėtų priimti šį strateginį dokumentą ir jis galėtų ateiti į Seimo salę. Tai nekalbėkime netiesos.
Kolega Povilas lygiai taip pat akcentuoja, kad reikia dalinti visiems vienodai. Bet principas „duokime vienodai“ neveikia, tą rodo turbūt 30 metų gyvavimas nepriklausomoje Lietuvoje. Vietoj dešimties regionų, jus pataisysiu, mes kalbame apie 14 centrų. Vadinasi, išplečiame. Kalbame apie tuos centrus, kuriuos matome išanalizavę daugybę duomenų, pradedant nuo veiklų, darbo vietų, amžiaus, žmonių skaičiaus. Ačiū Dievui, žmonių emigracija sustojo, galima pasakyti, turbūt daugiau žmonių per paskutinius metus grįžo į Lietuvą, negu iš jos išvažiavo. Tai tuo reikia ir džiaugtis, reikia galvoti, kas bus toliau. Į tai yra atsižvelgta.
Iš tiesų bendrasis planas nėra padrikas ir nenaikina kokios nors savivaldybių teisės arba galimybės plėstis ir vystytis. Turime puikiausią pavyzdį – Kaišiadorių savivaldybę. Savivaldybė savo plane yra numačiusi kurti didžiulį oro uostą, šiandien yra didžiulis susipriešinimas su gyventojais, su ūkininkais, nes paimamos vienos derlingiausių žemių Lietuvoje, naikinamos kapinės, ir tai sukelia priešpriešą, kuri iš tiesų atsiranda, kai daromi chaotiški vietos sprendimai pagal vietos politikų užgaidas.
Tam, kad tų užgaidų neliktų, reikia strateginio dokumento, kuris suteiktų konkurencingumo arba pranašumo ne vienam ar kitam regionui, bet žiūrėtume į visą Lietuvą išsamiai, kad Lietuva būtų konkurencinga ir turėtų savo regioninį pranašumą prieš kaimynines šalis, prieš kaimynines sostines, prieš kaimyninius miestus.
Iš tiesų reikėtų perskaityti visą dokumentą iki galo, nes visos savivaldybės yra minimos ir kalbama apie žmonių poreikius, apie perteklinės infrastruktūros buvimą, lėšų skyrimą ten, kur iš tiesų yra poreikis, kur žmonės juda, ten sukurti tinkamą infrastruktūrą, o ne kiekvieno Seimo nario užgaidas pildyti prieš rinkimus, chaotiškai asfaltuoti gatves, o vėliau matome, kad nėra poreikio, ir tų gatvių apžėlimas žolėmis dažnai parodo, kad tos investicijos buvo tikrai netikslingos.
Iš tiesų, kolegos, dokumentas yra pakankamai išdiskutuotas, Vyriausybė yra pasiruošusi priimti poįstatyminius teisės aktus. Tai leistų kalbėti apie tolesnį to projekto įgyvendinimą, nes strategijos nebuvimas šiuo atveju būtų didelių praradimų ateityje pradžia.
Kviečiu balsuoti už. Jeigu reikia diskusijų ar atsakyti į klausimus, pirmiausia kviečiu susipažinti internete bendrasisplanas.lt, perskaityti dokumentus ir turbūt klausimų kils gerokai mažiau. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusiją baigėme. Gerbiami kolegos, pasiūlymų nėra gauta. Motyvai po svarstymo. P. Saudargas. Kalbėjote.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiama pirmininke. Iš tiesų aš jau kalbėjau. Dabar jau matau, kad užsirašėme kartu su ministru į vieną pusę. Dėl sprendimo, kad reikia priimti šį dokumentą, aš nesiginčiju ir jo nekvestionuoju. Bendrasis planas yra būtinas ir tikrai pats modelis teoriškai, mes jam pritarėme komitete, ko gero, vos ne vienbalsiai. Tai viskas dėl pačios vizijos yra gerai.
O detalės, kadangi velnias dažnai slypi detalėse, reikalauja tolesnės diskusijos. Iki priėmimo, aš manau, tą suorganizuosime. Tik į tai aš norėjau atkreipti dėmesį, kad palikime daugiau laiko, nepulkime kitame posėdyje daryti priėmimą, palikime komitetui, galbūt dar klausymus suorganizuos su žemės savininkais, su miškų savininkais, su visais. Tada visi bendrai ir priimsime. O pats dokumentas neabejotinai reikalingas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Išties čia nėra jokios skubos, o komitetas ir Seimo nariai gali teikti pasiūlymus ir priiminėsime Statuto nustatyta tvarka. P. Urbšys – motyvai prieš.
P. URBŠYS (MSNG). Aš šiek tiek laiko praradau, pirmininke.
PIRMININKĖ. Pratęsime.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamieji, šis įstatymo projektas naikina apskričių galimybę formuoti regioninę politiką. Dabar egzistuojanti sistema leidžia lygiaverčiai dalyvauti visoms savivaldybėms formuojant regioninę politiką. Šis siūlomas variantas išskiria tik 14 savivaldybių. Aplinkos ministrui aš patarčiau paskaityti savo ministerijos darbuotojo paruoštus argumentus. O jie yra tokie.
Ta pirmoji alternatyva, kuri buvo atmesta, buvo pateikiama taip: pirmoji alternatyva remiasi tolygiu visų dešimties šalių regionų vystymusi. Ši alternatyva – esamos situacijos tąsa ir prioritetas teikiamas principui, kai viešos investicijos skirstytos kiekvienam regionui tolygiai. Dešimties regionų pagrindinių urbanistinių centrų teritorijos pasiskirstymas šalyje palyginti tolygus. Dėl to galimos prielaidos sąlyginai vienodam regioninių paslaugų pasiekiamumui. Būtent šis, antras, variantas tą principą naikina.
Iš esmės mes užkoduojame regioninėje politikoje tik tam tikrų didžiųjų miestų dominavimą, jie būtent nuspręs, koks likimas yra kitų savivaldybių. Ko mes priešinomės… Mojate rankomis. Pasakykite, kodėl šiame pateiktame dokumente nebelieka Kauno rajono? Kodėl nebelieka Panevėžio rajono? Jeigu jūs mojate ranka, jūs man atsakykite.
O esmė yra ta. Būtent tas noras centralizuoti regioninę politiką ir suvesti tik į didžiuosius miestus yra akivaizdus ir šis įstatymas būtent tam kloja pagrindą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Taip, aš 18 sekundžių turėjau suteikti daugiau laiko, ir viskas gerai.
Gerbiami kolegos, balsuojame po svarstymo.
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 77, prieš – 8, susilaikė 13. Po svarstymo pritarta.
11.47 val.
Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada dėl Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo Nr. VIII-1436 7, 8 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4006(2) atitikties Konstitucijai
Gerbiamieji kolegos, grįžtame prie darbotvarkės 1-8 klausimo. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-4006(2) atitikties Konstitucijai. Kviečiu A. Širinskienę. Paskelbiau…
S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiama pirmininke, gerbiami valdantieji, ypač Vyriausybės nariai, bendrasis planas yra teritorijų planavimo dokumentas.
PIRMININKĖ. Mes jau pradėjome kitą…
S. GENTVILAS (LSF). Aš suprantu, bet…
PIRMININKĖ. …klausimą. Atsiprašau, repliką tada nutrauksiu.
A. Širinskienė. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė atitikties Konstitucijai klausimą ir įvertinęs Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą, tas pastabas, kurias išgirdome, preliminariai įvertino, kad projekto 2 straipsnio nuostatos ta apimtimi, kiek yra siūloma nustatyti, kad būtų išslaptinta ir viešai paskelbta informacija apie diplomato pareigas einančius asmenis, jų bendradarbiavimą, prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui. Komitetas buvo vieningas. Tai yra visi komiteto nariai tuo metu dalyvavo posėdyje, ir 10 dalyvavusių narių balsavo už.
PIRMININKĖ. Dėkoju komiteto pirmininkei.
11.49 val.
Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo Nr. VIII-1436 7, 8 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4006(2) (priėmimas)
Gerbiamieji kolegos, dabar Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4006(2). Priėmimo stadija. Ką tik išgirdus Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkės ir komiteto išvadą, reikalinga būtų išgirsti pasiūlymą, kuris buvo teiktas dėl 2 straipsnio. Tada mes galėtume pritarti ar nepritarti ir, išgirdę išvadą, toliau veikti. A. Širinskienė. Manau, yra 29, kad leidžiame pateikti pasiūlymą? Taip? Dėkoju, bendru sutarimu. Gerbiama Širinskiene, prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Iš tiesų tam, kad būtų išvengta prieštaravimo Konstitucijai, į ką komitetas atkreipė dėmesį, būtų reikalinga pritarti pasiūlymui išbraukti diplomatus iš viešinamų asmenų sąrašo ir tokiu atveju tiesiog visa kita apimtimi projektas galėtų būti svarstomas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamas L. Kasčiūnas. Aš prašau į tribūną, nes jūsų komitetas svarstė A. Širinskienės pasiūlymą ir mums dabar reikia apsispręsti. Norime išgirsti jūsų argumentus, jie įrašyti labai trumpai, apsispręsta balsuojant – nepritarti. Ar norite dar pakomentuoti? Prašom. Komiteto nuomonė po A. Širinskienės pasiūlymo.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tiesiog komiteto nuomonė yra nepritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai dėl A. Širinskienės pasiūlymo. P. Urbšys – prieš dėl pasiūlymo.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, dabartiniame įstatyme yra prievolė tiek teisėjui, tiek prokurorui, jau nekalbant apie Prezidentą, Europos Parlamentą, savivaldybės tarybos narį, Seimo narį, deklaruoti savo ryšį su KGB, jeigu jis toks buvo. Siūlymas išbraukti diplomatus iš viso neatitinka logikos. Kas čia? Įvedama tokia neliečiamųjų kasta. Man atrodo, diplomatinė tarnyba yra arčiausiai užsienio žvalgybų taikinio. Kodėl būtent dabar dėl keleto žmonių yra priimama nuostata, kad neva tai prieštarauja Konstitucijai ir neatitinka jų teisėtų lūkesčių? Tai kaip tada su prokuroro lūkesčiais, teisėjo ir visų kitų renkamųjų? Dėl jų lūkesčių viskas gerai, nėra Konstitucijos pažeidimo, bet diplomatai pas mus yra išskirtiniai. Man atrodo, akivaizdu, kad šitame Seime, ko gero, tebeklaidžioja KGB šmėkla, kuri dar laiko tuos žmones ir jie, šiaip ar taip, taiko dvejopus standartus. Pasakykite pavardes, kiek diplomatinėje tarnyboje gali būti tokių asmenų, kurie bendradarbiavo su KGB? Susidaro toks įspūdis, kad ten buvusių KGB agentų irštva. Nors aš netikiu, bus vienas ar kitas asmuo. Bet pažiūrėkite, kokios įtakos jie yra, kad, man atrodo, valdančioji dauguma, ko gero, puls jiems po kojų ir nenorės jų suerzinti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, prašau jūsų dėmesio. Mes dabar balsuojame dėl A. Širinskienės pasiūlymo. Tai aš teikiau kaip galimybę, pasinaudodama 156 straipsnio 4 dalimi, kad pirmiausia apsisprendžiame dėl pasiūlymo, apie kurį kalbėjo Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadoje. Balsuojame. Motyvai išsakyti. Gerbiami kolegos, klausėte, išgirdote, dabar balsuojame dėl pasiūlymo. Jeigu pritarsime pasiūlymui, tai bus vienas sprendimas, jeigu nepritarsime, bus kitas. Balsuojame dėl A. Širinskienės pateikto pasiūlymo, kurį ką tik išgirdome ir dėl kurio komiteto taip pat buvo…
Balsavo 83 Seimo nariai. Balsavimo rezultatai: už – 52, prieš – 20, susilaikė 11.
Gerbiami Seimo nariai, tie, kurie atidžiai klausėte, o manau, kad klausėte visi tą, ką ir pasakė A. Širinskienė, komentuodama Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą, atkreipia Seimo dėmesį, kad gegužės 12 dieną yra registruotas Seimo narės pasiūlymas dėl projekto Nr. XIIIP-4006(2) 2 straipsnio, kuriuo nustatytas prieštaravimas būtų pašalintas. Pritarus šiam Seimo narės pasiūlymui, būtų išvengta projekto, minėtas numeris, nuostatų galimo prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Remdamiesi šia Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada, mes kaip tik taip ir pasielgėme ir dabar įvyko balsavimas. Pritarta pasiūlymui, vadinasi, prieštaravimas pašalintas ir toliau mes galime dirbti nuosekliai, nes tokia buvo Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada, o aš, kaip posėdžio pirmininkė, vykdau procedūrinius dalykus.
Gerbiami kolegos, dabar pastraipsniui. 1 straipsnį galime priimti? Galime. 2 straipsnį? (Balsas salėje: „Dėl vedimo tvarkos!“) Nesinervinkite, ramiai, suteiksiu. O dabar, kadangi pasakiau dėl 2 straipsnio, 2 straipsnį galime priimti? Galime.
Dėl vedimo tvarkos – J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Labai ačiū, gerbiama pirmininke. Aš tikrai nesinervinu, bet man nuostabu žiūrėti ir klausyti, kas čia dabar išdarinėjama. Aš suprantu, kad dėl karantino reikėjo skubiai priimti kai kuriuos įstatymus. Mes, nepaisydami Statuto, nustatydavome balsavimą visai kitu laiku, o ne tuo pačiu metu, tvarka. Bet dabar tai niekaip nesusiję. Kokiu Statuto straipsniu remdamasi jūs pateikėte balsavimą pirma dėl pasiūlymo, o ne dėl išvados? Pagal Statutą mes turėjome balsuoti dėl išvados, tada spręsti, kaip mes elgiamės toje situacijoje, ir tada galbūt dėl to pasiūlymo, kuriam aš irgi pritariu, bet ne šitaip.
PIRMININKĖ. Ačiū. Aš išgirdau jūsų prieštaravimus.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Įvardinkite Statuto straipsnį, pagal kurį jūs dabar…
PIRMININKĖ. 156 straipsnio 4 dalis, tą pasakiau iš karto, vadovaujantis… Vėlgi tai, kas parašyta jūsų, gerbiamieji, Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadoje. Dabar, kadangi pašalintas prieštaravimas, tai, kaip ir teigia išvada, prieštaravimo Konstitucijai nebelieka.
Gerbiami kolegos, ar galime dabar toliau pastraipsniui? 3 straipsnis. Galime priimti? Galime.
Dėl viso įstatymo projekto. Dabar, gerbiamieji kolegos, balsuojame, tai yra motyvai priėmimo stadijoje.
A. Anušauskas – motyvai už.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, taip, aš pasisakau už. Bet kokiu atveju liko įrašytos kitos pareigybės, kurių nebuvo įmanoma įrašyti prieš du dešimtmečius į šį įstatymą, nes jų tiesiog nebuvo, tokios kaip europarlamentarų pareigybės. Sulygintos teisės, VRK galės tikrinti tuos duomenis, bet pabrėšiu dėl prieš tai buvusio apsisprendimo dėl diplomatų.
Realiai mes nežinome, ir aš netikiu, kad kas nors salėje žino, ar išvis yra tokių diplomatų, kuriems būtų pritaikyta ta nuostata. Tai buvo tiesiog daugiau principinis dalykas, kad žmonėms, kurie dirba valstybės vardu, atstovauja valstybei Lietuvos Respublikos vardu, tiesiog būtų pritaikytos tos nuostatos. Aš sakyčiau, tai tikrai neprieštarauja Konstitucijai, tai kaip tik atitinka Konstituciją. Bet buvo padaryta pagal minėto straipsnio skirsnį ir dabar diplomatų pareigybė yra išbraukta. Liko europarlamentarai, tiesiogiai renkami merai ir VRK įgaliojimai tikrinti šią informaciją. Bet kokiu atveju manau, kad įstatymą vis tiek reikėtų patvirtinti.
O dėl diplomatų, žinoma, galima registruoti ateityje tas pataisas ir tada spręsti iš esmės šį klausimą, prieštarauja Konstitucijai ar ne. Bet pabrėšiu – mes realiai apsisprendėme tikrai nežinodami, ar kokį nors konkretų asmenį ir jo lūkesčius paliestų tas įstatymo pakeitimas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, žvelgdama į laikrodį noriu su jumis pasitarti. 12 valandą turėtų prasidėti Vyriausybės valanda. Darome pertrauką? (Balsai salėje) Darome pertrauką dėl šio klausimo priėmimo? Balsuojame, yra skirtingos nuomonės. Vienas balsavimas. Kas už tai, kad pabaigtume šį įstatymo priėmimą (liko nuomonių išsakymas ir balsavimas, o tai užsitęs dešimt minučių), balsuoja už, kas mano, kad reikia jau dabar pradėti Vyriausybės valandą, balsuoja prieš. (Balsai salėje) Būna, kad užsitęsia vieno ar kito klausimo svarstymas.
Balsavo 100 Seimo narių: už – 72, prieš 25, susilaikė 3. Tęsiame šio klausimo priėmimą.
Vyriausybė valandą, manau, kad valdantieji sutiks, neskriausdami opozicijos, dešimt minučių sutrumpinę, išspręsime… Motyvai. P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, Teisės ir teisėtvarkos komitetas perėmė Konstitucinio Teismo funkcijas. Būtent jis kažkodėl pripažino, kad šis visuomenei jautrus įstatymo projektas gali prieštarauti Konstitucijai. Man atrodo, būtų sąžiningiau, jeigu būtų kreiptasi į Konstitucinį Teismą ir būtų sulauktas išaiškinimas, ar taip yra, ar ne. Kai to nebuvo padaryta, vis tiek man kyla klausimas, kiek formuojant sprendimą turėjo įtakos būtent tie asmenys, kurie nenori, kad diplomatinėje tarnyboje tie asmenys, kurie bendradarbiavo su KGB, būtų vienaip ar kitaip paviešinti.
Jeigu mes kalbame apie tuos dvejopus standartus, kuriuos mes dabar įvedame, man atrodo, diskredituojame patį įstatymą. Mes paprasčiausiai pasakome, kad tarp KGB agentų yra lygesnių. Tada kyla klausimas kodėl? Jeigu mes kuriame komisijas apie grėsmes, kurios susijusios su Rusijos įtaka mūsų politikai, ir einame į tą politinę archeologiją, net apkaltas skelbiame, o kas čia dabar darosi? Kas paralyžiuoja kai kuriuos Seimo narius ir kas priverčia juos taikyti dvejopus standartus, kodėl jie bijo Konstitucinio Teismo ir kodėl į jį nesikreipia? Mana atrodo, šie dalykai vis dėlto rodo, kad šiame įstatyme yra nemažai neskaidrumo ir nesąžiningumo. Todėl aš jam negaliu pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. V. Bakas – motyvai už. V. Bako nematau salėje. J. Razma – motyvai už.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš pirmiausia norėčiau padėkoti vienam aktyviam piliečiui, kuris iškėlė tą problemą, kurią mes šiandien sprendžiame priimamais įstatymais. Jeigu neklystu, jo pavardė E. Spila, man atrodo, ne vienas Seimo narys gavo jo laišką. Jis pastebėjo, kad dėl kai kurių kandidatų bendradarbiavimo su SSRS slaptosiomis tarnybomis rinkimų įstatymuose yra spragų. Dabar mes tas spragas, manau, prasmingai ištaisome, nes neliks nepaminėti ir kandidatai į merus, ir kandidatai į Europos Parlamentą, bus prievolė Vyriausiajai rinkimų komisijai nuosekliai tikrinti, ar kandidatai sąžiningai deklaravo ar nedeklaravo savo buvusio bendradarbiavimo, ir yra atitinkamai numatomos sankcijos, tai yra šiurkštus priesaikos sulaužymas ir taip toliau.
Žodžiu, viskas padaroma sistemiškai, kad kokiomis nors landomis pasinaudojęs nė vienas toks buvęs bendradarbis nepraslystų. Kviečiu tikrai palaikyti šį projektą. Žinoma, išlieka apgailestavimas, kad mes dėl diplomatų susipainiojome teisinėse konstitucinėse diskusijose ir tas klausimas liko atviras.
PIRMININKĖ. Dėkoju. L. Kasčiūnas – motyvai prieš.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Mano irgi panaši pasisakymo nuotaika kaip ir gerbiamo J. Razmos, tik esame skirtingose stovyklose. Iš tikrųjų taip, keli labai svarbūs žingsniai žengti, papildytos pozicijos, pratęsiama logika, kad tu prisipažinai, perdavei visą metodologiją, informaciją mūsų saugumo struktūromis ir savotiškai deklaravai lojalumą, tu gali gauti garantiją, bet jeigu tu eini į politines pozicijas, tada jau tu būsi išviešintas. Aš manau, tas mechanizmas, sugalvotas prieš daug metų, yra geras. Mes papildėme naujomis pozicijomis (čia svarbu), bet man vis tiktai labai gaila, kad neužteko ryžto rimčiau užsiimti būtent diplomatijos klausimu. Vis tik mes kalbame apie valstybės atstovavimą ir tam tikrą moralinį valstybės požiūrį.
Taip, tie argumentai yra verti dėmesio, ką išsakė Teisės departamentas dėl teisėtų lūkesčių, bet mes galėjome paieškoti visokių tarpinių variantų. Pavyzdžiui, jeigu būtume įrašę sąvoką ne diplomatai, bet būtume įrašę ambasadoriai, sakykim taip, tada turbūt būtų sunku ginčytis, kad kiekvienas, tapęs diplomatinės tarnybos nariu, turi teisėtų lūkesčių tapti ambasadoriumi. Būtų galima paieškoti sprendinių. Tačiau ponia A. Širinskienė nuėjo lengviausiu keliu ir išbraukė tą nuostatą. Buvo galima pagalvoti. Aš tikrai neatsisakau po kurio laiko grįžti prie to įstatymo ir tam tikras pozicijas peržiūrėti. Šiuo momentu siūlyčiau… apgailestauju, bet negaliu šimtu procentų pritarti šiam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. P. Gražulis. Nėra P. Gražulio. J. Sabatauskas – motyvai prieš.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gal būčiau nekalbėjęs, bet kai išgirdau vieno kolegos postringavimus apie tai, kad neva Teisės ir teisėtvarkos komitetas prisiima Konstitucinio Teismo vaidmenį, turiu priminti tiems, kurie neišmano ir galbūt negirdėjo, kad Konstitucinis Teismas nagrinėjo bylą, kurioje buvo apskųsta ta Teisės ir teisėtvarkos komiteto funkcija dėl išankstinio preliminaraus patikrinimo ir išvados pateikimo dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai. Konstitucinis Teismas pasakė, kad viskas yra gerai, net labai pagirtina, kad yra tokia praktika, taip bus priimta mažiau įstatymų, galimai prieštaraujančių Konstitucijai.
Dabar kitas momentas. Vis tiktai reikia laikytis Statuto. Gerbiama posėdžio pirmininke, ne pagal 156 straipsnį.
PIRMININKĖ. Pagal 139 straipsnį.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). 156 straipsnis įsijungia tada, kai pradedamas tas projektas svarstyti, tada galima dėl to straipsnio balsuoti anksčiau negu dėl kitų. O čia reikėjo pagal 139 straipsnį.
PIRMININKĖ. Taip, minėjau.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Nuo kada posėdžio pirmininkui leidžiama nesilaikyti Statuto? Aš pasisakau… Negalima šitaip elgtis. (Balsas salėje: „Gėda!“) Tai nedaro garbės. Su visa pagarba jums. Iki šiol laikiau jus viena iš demokratiškiausių posėdžio pirmininkių.
PIRMININKĖ. Ačiū. Bet iš karto reaguoju į kritiką. Iš tiesų 139 straipsnis buvo taip pat minimas, 156 straipsnis – dėl 2 straipsnio, o jūsų komiteto išvada būtent taip ir pavedė daryti. Nepasitenkinimus galite išreikšti įvairiais nepasitenkinimo būdais. Kai kurie net švilpia.
A. Anušauskas. A. Nekrošius – motyvai prieš. A. Anušauskas kalbėjo, taip. Atsiprašau.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Aš gal nesu taip kategoriškai prieš, nes iš esmės galutinis projekto variantas nėra toks, koks buvo sumanytas iš pat pradžių. Pagrindinis prieštaravimas Konstitucijai atsirado dėl to, kad neva yra kažkokių žmonių lūkesčių. Tuo metu, kai buvo Liustracijos įstatymas, neva jie buvo neįtraukti ir dabar jiems tai nebūtų taikoma. Mano požiūriu, naujai prisiekiantys diplomatai turi būti įtraukti. Tikrai palaikyčiau L. Kasčiūno idėją ateityje grįžti prie šio klausimo. Manau, kad tai būtų galima išspręsti tiesiog taikant naujai prisiekusiems žmonėms. Imperatyviai tiesiog parodytų savo veiksmu, kad jie nori dirbti kokį nors tokį darbą, ir turėtų pateikti savo prisipažinimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti. Norintys kalbėti buvo salėje, kalbėjo. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 102 Seimo nariai: už – 86, prieš – 2, susilaikė 14. Įstatymas priimtas. (Gongas)
Gerbiami kolegos, kadangi yra siūlymų, norėčiau prašyti jūsų lydimuosius teisės aktus palikti iki kito posėdžio, o dabar jau pradėti Vyriausybės valandą.
12.10 val.
Vyriausybės valanda (nuotoliniu būdu)
Vyriausybės valanda pradedama 12 val. 10 min. Kaip ir minėjau, ne visiems, bet daliai valdančiosios daugumos, kaip ir sutarėme, balsavimas diktavo tai padaryti, nesuteiksime žodžio, bet pirmiausia galimybę paklausti turės mažuma. Ar pasirengusi, gerbiamoji Vyriausybe? Ačiū. Matau premjerą. Ministrus taip pat. Vyriausybės valanda. Pirmasis klausia opozicijos lyderis G. Landsbergis. Jums du klausimai. Prašom, pirmasis.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Klausimas premjerui, tikiuosi, nebus labai įgrisęs, bet visi turime savo darbą.
Prezidento atstovas Seimo salėje pasakė, kad biudžetas turėtų būti atneštas į Seimą po to, kai bus priimti papildomų biudžeto išlaidų reikalaujantys įstatymai. Panašiai pakartojo ir Prezidentas. Kadangi biudžeto išlaidas didinantys įstatymai, dalis jų, jau yra priimti, kai kurie dar laukia, jų pradinės stadijos, premjere, ar nemanote, kad Prezidentas gali imtis ir griežtesnių priemonių, pavyzdžiui, vetuoti tam tikrus jūsų teikiamus biudžetą didinančius projektus, kol nebus pateiktas biudžetą tikslinantis įstatymas?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas kolega, už klausimą. Mes visi diskutuojame, ieškome teisinių pagrindų ir būdų. Dabar turime, matyt, kalbėti apie tai, kokio tikslo mes siekiame. Jeigu mes, priimdami biudžetą, siekiame šitoje garbingoje Seimo salėje diskutuoti apie mūsų valstybės pajamas, mokesčius, išlaidas, jas pagrįsti, tai tikrai yra prasmės. Jeigu norima pateikti, sulaukti finansinės ataskaitos, įstatymas numato, kad ji pateikiama nustatytu laiku, Seimas ją patvirtina arba nepatvirtina jos.
Dabar dėl biudžeto. Seimas priėmė galimybę ir padidino skolinimosi limitą. Seimas, priimdamas visus ekonomikos skatinimo arba socialinių pasekmių mažinimo įstatymus, kartu priėmė ir finansavimą, tai yra kiek kainuos tas priemones įgyvendinti.
Dabar ko mes siekiame arba siektume biudžeto peržiūra? Ar ateiti ir konstatuoti ataskaitą, ką mes išleidome pagal Seimo priimtus įstatymus, ar diskutuoti dėl tų priemonių, kurios reikalingos ir kurios susijusios su mūsų mokesčių sistemos pakeitimu ir panašiai? Jeigu bus pritarta ir mes diskutuosime, kad šiemet darome intervenciją į mūsų mokestinius įstatymus, tas iš esmės kardinaliai keičia įstatymą, ko gero, greičiausiai mes sulauksime ir teisininkų galbūt vieningesnės nuomonės, kad tai reikia padaryti. Kol kas, tikrai patikėkite, po kiekvieno jūsų klausimo mes ieškome būdų ir atsakymų ir savo kanceliarijoje, ir su teisininkais, kokia forma tai turėtume padaryti, kokiu įstatyminiu pagrindu ką atnešti.
Aš manau, kad tikrai čia nėra jokio nesusikalbėjimo. Tiesiog reikia surasti, jeigu yra teisinių priežasčių, būdą ir būtinybę, tai ir bus padaryta.
O ar Prezidentas bus griežtas, ar labai griežtas, ar ypač griežtas, tai jau, matyt, reikėtų klausti Prezidento.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Antrasis opozicijos lyderio klausimas. Toliau Vyriausybės valandai pirmininkaus A. Nekrošius.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamas premjere, aš tiesiog pratęsiu savo klausimą. Jūs remiatės teisininkais, kurie jums sako, kad nereikia tikslinti biudžeto. Bet, gerbiamas premjere, ar jūs esate sutikęs nors vieną jums nepavaldų teisininką, kuris nebūtų Vyriausybės struktūros dalis, ir jis patvirtintų jūsų nuomonę?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Kolega, aš tikrai negaliu turėti jokios įtakos, jeigu norėčiau turėti, toms struktūroms, kurios nėra pavaldžios Vyriausybei. Pirmiausia aš diskutuoju ir laukiu argumentų iš Finansų ministerijos, turbūt sutiksite, kad tai yra pagrindinė ministerija, atsakinga už mūsų biudžeto sudarymą, projektų teikimą, priežiūrą, atsiskaitymą po to, ir Vyriausybės kanceliarija. Tiesiog šiandien kol kas teisinio argumento, kad tai reikia daryti, aš tikrai nematau. Kai tik bus, jeigu tik bus, svarbiausia, sakau, apsispręsime, ko mes norime. Ar mes norime finansinės ataskaitos, tos, pagal Seimo patvirtintus įstatymus, tai bus padaryta, bet tai yra kitas dalykas.
Jeigu mes norime turėti biudžeto pataisymą, svarstymą, kad Seimas iš tikrųjų nustatytų diskusijų metu ir priimdamas biudžeto pataisymus dėl mūsų ilgalaikės perspektyvos, mokesčių keitimo, finansinių įsipareigojimų, išlaidų galiausiai, kai kurios nepatvirtintos dar Seime, tai turi prasmę.
Matyt, tikrai mes norime kokio nors panašaus tikslo, tik galbūt matome skirtingus kelius kalbėdami su jumis. Tai tiesiog ieškome būdų, jeigu tikrai bus, aš nematau tikrai jokios priešpriešos dėl to – teikti, neteikti. Svarbiausia, kad būtų išlaikytos procedūros ir turėtume to teikimo prasmę.
PIRMININKAS (A. NEKROŠIUS, LVŽSF). Dėkoju. Klausia V. Čmilytė-Nielsen. Ruošiasi A. Sysas.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio primininke. Mano klausimas yra premjerui.
Gerbiamas premjere, jūsų Vyriausybės prisirišimas prie karantino režimo jau ima panašėti į priklausomybę. Kodėl karantinas, kaip teisinis režimas, jums yra toks svarbus? Ir galbūt jūs galėtumėte įvardinti labai konkrečiai, kodėl jums nepakanka ekstremalios situacijos, kuri šiuo metu yra Lietuvoje? Tai yra kokių pagalbos paketų jūs negalite realizuoti naudodamiesi šiuo teisiniu režimu? Ačiū.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Labai ačiū už klausimą. Miela kolege, man tiesiog nesuprantamas toks jūsų susirūpinimas, kodėl jūs prieš karantino teisinį režimą?
Jeigu mes kalbame apie Užkrečiamųjų ligų kontrolės ir prevencijos įstatymą, tai tame įstatyme aiškiai numatyti tikslai, ko mes siekiame. Mes turime epidemiją, pandemiją, mes turime ją suvaldyti, kad apsaugotume žmonių gyvybes ir sveikatą, – pagrindinis dalykas. Ir to tikslo siekiant yra karantino teisinio režimo būdu įvedami tam tikri apribojimai dėl tos pačios ūkinės ir finansinės veiklos, dėl sienų apsaugos, dėl sienų kirtimo režimo, tai yra medicininio patikrinimo, ir kiti dalykai.
Jeigu jūs turėtumėte laiko ir galimybių susipažinti su Vyriausybės nutarimais, kiekvieną savaitę iš esmės mes taikome tik tas būtinas epidemiologų ir specialistų nustatytas priemones, kurios yra adekvačios šiai situacijai. Kokių nors ypatingų ribojimų, suvaržymų, kurie būtų neproporcingi arba neadekvatūs šiai situacijai, nėra. Mes tikrai stebime tuos kriterijus, pagrindinius kriterijus, kurie susiję su galimu epidemijos plitimu atskirais židiniais, ir juos kiekvieną savaitę įvertindami švelniname arba paprastiname karantino režimą.
Jeigu tokias priemones būtų galima taikyti tokiu pat būdu, tokia pat valdysena naudojant kitą įstatymą, tai būtų daroma ir būtų galima naudotis jūsų paminėta ekstremaliąja situacija ir panašiai. Bet šiandien mes tokių galimybių kol kas neturime. Arba turime pildyti ekstremaliųjų situacijų įstatymą ir keisti valdyseną, kad nebūtų kiekviena ministerija su savo ekstremalių situacijų centru lokaliai atsakinga už vieną ar kitą sektorių, arba turime naudotis tuo įrankiu, kurį jūs, tikrai labai svarbiu momentu pritardami Vyriausybės pataisoms dėl Užkrečiamųjų ligų įstatymo, ir patvirtinote.
Aš tikrai nematau kokio nors noro, noras yra vienintelis: suvaldyti situaciją, kaip mes valdome ir valdėme iki šiol. Ir jeigu jūs manote, kad to nereikia, Seimas turi laisvą valią pritarti, kad jūsų, sakykime, įstatymo pataisas… ką jūs siūlote, kad Seimas tik spręstų dėl karantino atšaukimo patvirtinimo, tą galite padaryti. Jokių problemų nėra. Tiesiog atsakomybę prisiims po ilgų diskusijų, matyt, kortelių galimu ištraukimu ir panašiai, Lietuvos Respublikos Seimas. Jeigu to reikia, apie tai mes galime diskutuoti. Jūsų įstatymo projektas yra pateiktas, manau, diskusija bus produktyvi Seime ir mes visi rasime patį geriausią teisinio reguliavimo kelią.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia A. Sysas. Ruošiasi A. Armonaitė.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Kad nebūčiau Ministro Pirmininko išvadintas bailiu zuikiu, paklausiu žmogų, kuris labiau gyvūnėlių gyvenimą išmano, tai yra žemės ūkio ministrą, jis, be to, dar ir medžiotojas.
Gerbiamas ministre, aš norėčiau paklausti dėl… Mes turime Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą. Pavadinime yra „maisto ir veterinarijos tarnyba“. Bet vadovu gali būti tik veterinaras. Ar neįžvelgiate čia maisto specialistų, kurie dirba toje tarnyboje, bet negali pretenduoti į viršininko postus, diskriminacijos? Ačiū.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū Algirdui už klausimą. Teisybę pasakius, net nelabai domėjausi, kas galėtų būti vadovas, nes vadovo kadencija nesibaigia dar šią kadenciją, vadovas nebus keičiamas, vadovą keis ateinanti kadencija. Ateinanti kadencija galės ir pasirengti kvalifikacijas, koks vadovas galės užimti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia A. Armonaitė. Ruošiasi A. Jankuvienė.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Dėkoju. Aš norėčiau premjero paklausti nuomonės dėl ekonominių priemonių ir to paketo, kurį mums pateikė Prezidentas, ir apskritai ką mes čia darome šioje valstybėje. Labai mėgstame išmokas ir išmokos prieš rinkimus tikrai labai lengvai Seime pereis ir skinasi kelią puikiai, tačiau GPM, pavyzdžiui, sumažinimas, kuris byloja apie pagalbą darbo vietoms, panašu, Seime palaikymo nesulauks, jūsų Vyriausybė irgi kritikuoja. Ar neatrodo vis dėlto, kaip R. Reiganas yra pasakęs, kad geriausia socialinė priemonė yra darbas, kad mums vis dėlto daugiau dėmesio reikėtų skirti būtent darbo vietų išlaikymui, žmonių įsidarbinti galimybių didinimui, bet ne tų pinigų tiesiog pravalgymui ar susidėjimui į kojines? Dėkoju.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Visiškai pritariu, gerbiama kolege, iš tikrųjų pagrindinis tikslas ir siekiamybė turi būti darbo vietų išlaikymas, kūrimas ir suteikta galimybė žmogui užsidirbti, kad nereikėtų jokių, kaip sakėte, išmokų, kažkokių papildomų finansinių injekcijų. Čia, matyt, reikėtų atskirti du dalykus, ką mes turime su vienkartinėmis išmokomis. Taip, mes turime šiandien sveikatos krizę, kuri turės šalutines pasekmes mūsų ekonominiam, socialiniam gyvenimui, dėl to tiek Seimo jau priimti įstatymų projektai, tiek Prezidento siūlomi, manau, yra būtent skirti tam tikram tų sukauptų pasekmių amortizavimui. Tai yra vienkartinės priemonės. Jūs puikiai suprantate, kad jeigu ne šita pandemija, epidemija, mes apie tai nekalbėtume, nediskutuotume ir sieti tai su rinkimais turbūt ne visai būtų logiška, nes tada reikėtų galvoti, kad dėl rinkimų ir ta sveikatos krizė prasidėjo, bet taip nėra.
Kalbant apie mokesčių mažinimą, pertvarkymą, aš manau, kad tikrai mes tai turėtume daryti ne paskubomis. Dėl kiekvieno mokesčių pakeitimo, intervencijos į mokesčius visą laiką diskutuojame, ir ypač gruodžio mėnesį atsiranda įvairiausių poreikių. Jeigu laikytumės iš tikrųjų tokios konceptualios strategijos, taip, mes galime apie tai diskutuoti. Koks bus poveikis? Taip, bus poveikis su darbo santykiais turinčių asmenų atlyginimams, bet tą poveikį galima reguliuoti ir socialiai taiklesnėmis priemonėmis: jeigu mes kalbame apie skurdo mažinimą, ypač apie atotrūkį tarp turtingiau gyvenančių žmonių ir skurdžiausiai gyvenančių žmonių, tai neapmokestinamojo pajamų dydžio koregavimu. Prisiminkime, kokios buvo aistros ir virė šioje Seimo salėje, kai Vyriausybė teikė (…) metų projektą dėl NPD dydžio didinimo. Buvo didelis nepasitenkinimas, kad mes nesurinksime mokesčių, kad viešasis sektorius bus nefinansuojamas ir taip toliau.
Dabar su gyventojų pajamų mokesčio mažinimu yra kelios rizikos. Taip, tikslas yra geras, norime vieniems, esantiems darbo santykiuose, padidinti jų pajamas, perkamąją galią, tačiau yra rizika dėl mokesčių nesurinkimo ir viešojo sektoriaus finansavimo lygiai tas pats, dėl kitų socialinių programų lygiai tas pats yra. Kolegos, prisiminkite, ypač tie, kurie šiame garbingame Seime dirba ne pirmą kadenciją, kai kurie, matyt, ir po 30 metų turi stažo, tai visi laikini mokestiniai įstatymai tampa pastovūs. Jeigu mes kalbame apie mokesčių keitimą, tai nekalbėkime apie laikinumą, tada diskutuokime, raskime bendrą platų politinį sutarimą ir tada pasakykime, kad štai artimiausius kelerius metus bus taip peržiūrimi mokesčiai, tokia kryptimi.
Tai, ką jūs paminėjote, aš irgi visiškai sutinku, teisinga. Mes turime iš tiesų turėti mokestinę sistemą Lietuvoje tokią, kad būtų galima kurti darbo vietas, jas išlaikyti, leisti žmonėms užsidirbti, bet nepamiršti ir tų žmonių, kurie dėl įvairių priežasčių yra arti socialinės atskirties arba kurių tikrai sudėtinga situacija. Valstybės parama jiems irgi turi būti. Mano kol kas toks atsakymas, Vyriausybė įstatymų projektus svarstys ir savo išvadą Lietuvos Respublikos Seimui pateiks dėl Lietuvos Respublikos Prezidento siūlomų mokestinių įstatymų pakeitimų.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia A. Jankuvienė. Ruošiasi A. Vinkus.
A. JANKUVIENĖ (LVŽSF). Ačiū. Klausimas premjerui. Gerbiamas premjere, šios dienos duomenimis, dėl darbo vietų išsaugojimo jau yra išmokėta apie 212 mln. eurų, bet stebint „Invegos“ priemones matyti, kad kai kurios priemonės juda gana sėkmingai, pavyzdžiui, išmokėta 80 % lėšų, skirtų paskoloms nukentėjusiems verslams, bet šiam tikslui yra skirta palyginti nedidelė lėšų suma. Kai kurios priemonės neveikia, matyt, yra nepatrauklios verslui, netinkamos. Ar jūs nemanote, kad būtų galima perskirstyti lėšas iš tų netinkamų, verslui nepatrauklių priemonių permesti sumas ten, kur verslui yra svarbu?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Be abejo, tos lėšos, kurios yra numatytos ekonominių priemonių skatinimo plane, gali būti koreguojamos ir bus koreguojamos ten, kur jos yra nepanaudotos. Taip, atsiras kokie nors sektoriai ir priemonės, kurioms finansavimas gali būti nepakankamas, tai ta korekcija tikrai yra galima. Kol kas, ypač kalbant apie tas sudėtingas priemones, gal jų atsisakyti visai nereikėtų, jos turi išlikti. Mes matome progresą, matome tikrai tų skaičių kilimą.
Galbūt dar mane galėtų papildyti ekonomikos ministro pareigas laikinai einantis Ž. Vaičiūnas.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju, premjere. Aš trumpai papildysiu. Iš esmės, kaip premjeras minėjo, taip, lankstumas tarp priemonių yra. Iš esmės vienas pavyzdys galėtų būti tas, ką vakar Vyriausybė priėmė. Priimtas sprendimas, kas yra tikrai aktualu verslui, tai yra būtent eksporto draudimas, šiai priemonei taip pat bus numatytos lėšos. Vakar buvo pritarta pačiai priemonei, o lėšos bus perskirstomos arba bus skiriamos papildomai. Tikrai lankstumas tarp priemonių yra. Tiktai noriu pasakyti pagrindinį dalyką, kad šios priemonės, kurios šiuo metu veikia, pirmiausia orientuotos į paskolas. Be abejo, tai priklauso ir nuo verslo interesų, kiek jomis naudojamasi.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia A. Vinkus. Ruošiasi M. Majauskas.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiamas ministre, jau nebe pirmas mėnuo mes matome, kad ir Vyriausybės, ir jūsų veiksmai, kovojant su COVID-19 virusu, yra rezultatyvūs, tačiau besitęsianti pandemija vis dar neišlaisvina mūsų nuo tolimesnių su ja susijusių rūpesčių. Nors kiekviena mirtis ir kiekvienas susirgimas yra labai skausmingas ne tik artimiesiems, bet ir mums visiems, bet, manau, turime teisę galbūt, sakyčiau, dėkoti Dievui ir pasidžiaugti (čia tas žodis „pasidžiaugti“ netinka), kad kol kas pandemija Lietuvoje nusinešė santykinai mažiau aukų negu Italijoje, Ispanijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Jungtinėje Karalystėje. Tuo mes nesidžiaugiame, bet konstatuoju faktą. Aišku, kad mes vis dar nežinome, kas mūsų laukia ateityje.
Tačiau norėčiau jūsų paklausti, kokios, jūsų nuomone, pagrindinės priežastys lėmė tai, kad užsikrėtusių medikų dalis iš bendro atvejų skaičiaus, palyginti su kitomis valstybėmis, yra gana didelė? Ar manytumėte, kad laiko ratą atsukus būtų galima padaryti ką nors kitaip, kad būtų sumažintas sergančių medikų skaičius?
A. VERYGA (LVŽSF). Jei teisingai suprantu, man klausimas, taip?
A. VINKUS (LSDDF). Jums, ministre.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Ne kartą jau esu apie tai ir kalbėjęs, ir komentavęs. Ir epidemiologai, ir infekcijų kontrolės specialistai lygiai tą patį klausimą kelia, nes, deja, gydymo įstaigos, globos, slaugos įstaigos išlieka tomis vietomis, kur infekcija vis dar plinta, yra nustatomi nauji atvejai. Epidemiologine prasme tai yra gerai, nes yra valdomi židiniai. Žinome, kur liga yra lokalizuota, galima atsekti kontaktus, bet tikrai nėra gerai, kad ji plinta būtent tarp medikų, nes medikai vėliau prižiūrėdami pacientus, nesilaikydami tam tikrų saugos priemonių gali tą ligą perduoti ir ten esantiems žmonėms.
Kol kas vienintelis atsakymas, kurį aš gaunu iš mūsų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistų, ir vienintelė prielaida, kurią jie daro ir kuria logiškai bando paaiškinti tą situaciją, yra vis tiktai arba nepakankamas, arba netinkamas asmens apsaugos priemonių naudojimas, nes niekaip kitaip to ligos plitimo, kai visuomenėje mes jo iš esmės nebefiksuojame, nėra kaip paaiškinti. Kol kas paaiškinimas yra vienintelis. Iš pradžių gal dar buvo galima sakyti, kad neužtenka priemonių, bet ta pradžia jau seniai yra paėjusi. Dabar mes jau turime laikotarpį, kai žinome, koks yra ligos inkubacinis laikotarpis, kad tai yra iki dviejų savaičių. Tikrai jau senokai įstaigos yra aprūpintos priemonėmis. Vadinasi, kažkas yra negerai dėl tų priemonių naudojimo: arba nežinoma, kaip jas naudoti, arba tiesiog kartais gal per daug atsipalaiduojama, ir, deja, medikai užsikrečia. Toks būtų paaiškinimas, kurį aš ir pats gaunu, kaip sakiau, iš infekcijų kontrolės specialistų.
PIRMININKAS. Klausia M. Majauskas. Ruošiasi G. Vaičekauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Turiu klausimą Ministrui Pirmininkui. Premjere, jūs ne kartą teigiamai kalbėjote apie silpnojo alkoholio prekybą lauko kavinėse ar paplūdimiuose, sakydamas, kad iš tiesų galime suteikti daugiau teisių pačioms savivaldybėms spręsti ar galbūt ieškoti kitų būdų, kaip lengvinti apribojimus. Visi puikiai suprantame, kad prasideda vasaros sezonas ir tikrai ypatingas sezonas, kai verslas, paveiktas karantino ir viruso, stengsis tiesiog išgyventi, ir jam tokių apribojimų lengvinimas būtų gyvybiškai svarbus. Klausimas būtų toks, ar planuojate imtis konkrečių veiksmų dabar? Ir ar jūsų išsakyti žodžiai, galime tikėtis, virs kūnu?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū, kolega. Tikrai tai nėra išsakyti žodžiai. Vyriausybė yra pateikusi Seimui įstatymų projektus. Jeigu kalbėtume apie lauko kavines, paplūdimius, aš manau, tai yra ir mano, ir daugumos Vyriausybės narių nuomonė, kadangi, kaip minėjau, pakeitimai į Seimą yra išsiųsti, įstatymų projektų pakeitimai… Aš manau, kad tai reikalingas žingsnis, ne vien siejant su dabar esančia ekonomine krize, net jai nesant.
Manau, kad sudarytos sąlygos kultūringai, patogiai, komfortiškai, legalaus silpnojo alkoholio – ar tai būtų taurė vyno, ar bokalas alaus, išgerti tiek Neries krantinėje, tiek ir mūsų pajūrio paviljone, kavinėje, tikrai nieko blogo neturi. Atvirkščiai, matyti, kad žmonės ten negirtuokliauja. Jeigu karštos vasaros metu atsigeria gaivesnio ar alkoholinio gėrimo, didelės problemos nekyla.
Dabar bus matyti. Galime tik prognozuoti, kokia bus situacija tame pačiame Lietuvos pajūryje, kai yra tas absoliutus draudimas. Ir ar nebus taip, kas dar prisimena, kas iš vaikystės, galbūt dar kiti vyresnio amžiaus geriau prisimena, iš tikrųjų problemų būdavo, kai Baltijos jūroje alus buteliuose buvo šaldomas ir pliažuose vyko toks, švelniai tariant, nelabai akiai malonus poilsis vartojant įvairų – ir stiprųjį alkoholį. Tada iš karto sulaukiama pretenzijų, kodėl policija nežiūri. Policijai sužiūrėti kelis šimtus tūkstančių žmonių nėra reikalo ir tikslo.
Aš manau, kad šiuo atveju tenka pripažinti, kad Vyriausybės palaikymo, matyt, Seime kol kas mes neturime. Bet toks siūlymas yra, ir reikėtų pažiūrėti. Aš manau, kad paviljonai, lauko kavinės yra tikrai kontroliuojami, turi ribotą galimybę, ribotą laiką dirbti su konkrečia apyvarta, konkrečia kontrole, tai yra geriau, negu prasidės, galbūt to ir nebus, buitinis alkoholizmas mūsų pliažuose, paežerėse ir miestuose prie tų pačių mūsų upių. Mano pozicija tokia.
Šiuo metu, kai situacija šiame sektoriuje yra dar sunkesnė, visgi tai padėtų ir savivaldybėms. Jeigu mes deklaruojame ir kalbame, kad jos yra atsakingos ir gali tą atsakomybę prisiimti, nustatytus kriterijus atitikusieji galėtų patys spręsti, juo labiau kad tokių licencijų pardavimas, galbūt net ir keičiant įstatymą, kad tai būtų aukcionas, ne burtų traukimas, kaip buvo iki šiol… Tikrai tai yra didelė paspirtis dėl tokių licencijų, leidimų ir savivaldos biudžetams, kurie dabar taip pat susiduria su milžiniškai iššūkiais. Tad dar galimybė yra čia, Seime, padaryti tas korekcijas. Tikrai nemanau, kad nukentėtų bendra ir teisinga valstybės vykdoma antialkoholinė politika.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia G. Vaičekauskas. Ruošiasi R. Budbergytė.
G. VAIČEKAUSKAS (LSF). Gerbiamas pirmininke, norėčiau sužinoti, ar Vyriausybės valandoje dalyvauja susisiekimo ministras?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Taip.
G. VAIČEKAUSKAS (LSF). Ačiū. Gerbiamas susisiekimo ministre, atsipalaiduokite, klausimas bus ne apie kotletus, ne apie renovaciją, ne apie kelius. Klausimas bus apie 5G ryšį. Prašom pasakyti, kaip dalinsimės eterio dažniais su Rusija? Europoje 5G ryšio dažnių plėtra numatoma tuose… atsiprašau, plėtra numatoma tų dažnių, kur rusai transliuoja televiziją, valdo savo palydovus ir karinę techniką. Klausimas yra apie tai, kaip dalinsimės kosmosu su Rusija. Ačiū.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū už klausimą. Susisiekimo ministerija parengė gaires ir priemonių planą, kad būtų teisiškai reglamentuotas 5G ryšio plėtojimas. Vakar turėjau galimybę neformaliai pristatyti šį klausimą, mes kalbėjomės Vyriausybėje būtent apie grėsmes. Jūsų paminėtas elementas yra ne tik viena iš grėsmių, bet ir neišspręstas klausimas, nes dažniai tikrai yra tapatūs, ypač pasienio ruože su Kaliningrado sritimi, grupė ta tema dirba. Čia tikrai reikia vertinti ir spręsti klausimą nacionalinio saugumo lygmeniu, tai yra ir daroma, tarptautinėje arenoje, tai irgi yra daroma, ir bendrauti su privačiais ryšio operatoriais, tai irgi yra daroma, kad ta plėtra, kurią privatūs operatoriai vysto, nepriklausomai nuo to, ar valstybė norės, ar nenorės, būtų teisiškai reglamentuota. Taigi jūsų klausimas tikrai yra svarbus, jis yra sprendžiamas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia R. Budbergytė. Ruošiasi A. Mazuronis.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Labai ačiū. Nežinau, kas galės atsakyti į mano klausimą. Tikriausiai kažkuris iš ministrų, ar švietimo ir mokslo ministras, ar finansų ministras. Bet aš noriu pakalbėti ir paklausti apie šį 6,3 mlrd. vertės planą – Ateities ekonomikos DNR planą. Ten daug modernios, madingos retorikos, žargono, kalbama apie tas transformacijas, kurios mūsų laukia nedelsiant, – kaip mes ir ekonomiką, ir žmogiškąjį kapitalą transformuosime per trumpą laiką į aukštą pridėtinę vertę. Mano klausimas yra, kas mums garantuos, kas padės, kas parengs tuos projektus, tas kvalifikacijas, tas programas, padarysiančias mūsų biurokratus, mūsų specialistus, mus pačius iš tiesų gebančius padaryti projektus tokius, kurie galėtų mums lemti tą aukštą pridėtinę vertę per trumpą laiką.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Finansų ministras galbūt gali? Papildys švietimo, jeigu reikės.
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Plano projektas parengtas, pristatytas visuomenei, taip pat yra sulaukta nemažai papildomų siūlymų, kuriuos Vyriausybėje įvertinsime. Labai svarbus klausimas, kaip seksis įgyvendinti, ar tikrai pakaks gebėjimų. Aš manau, kad viskas nuo mūsų priklauso. Numatytas ir tikrai labai stiprus monitoringas. Nėra taip, kad mes pradedame nuo plyno lauko. Projektų valdymo patirties Lietuva turi, kompetencijos yra sustiprintos.
Dėl Europos Sąjungos investicinių lėšų. Taip pat šioje perspektyvoje tie projektai įgyvendinami ir sparčiau, ir kur kas efektyviau negu praeitoje. Aš manau, kad viskas yra mūsų rankose, ir viskas priklausys nuo to, kaip mes atsakingai į tai žiūrėsime. Aš neturiu jokių abejonių, kad ir būsima Vyriausybė taip pat labai atsakingai žiūrės į šį planą. Mūsų pasirinktos kryptys šimtu procentų sutampa ir su Europos Komisijos kryptimis, ir taip pat su tuo papildomu finansavimu, kuris yra numatytas.
A. MONKEVIČIUS. Jeigu galima, labai trumpai. Aš turbūt labiausiai norėčiau pabrėžti, ką ministras ir sakė, yra labai konkrečios priemonės, nors ir ką mes paimtume: ar įvairius mokslininkų projektus, ar šiandien aptarinėjamą mūsų mokslininkų gebėjimą ir sėkmingą dalyvavimą programoje „Europos horizontas“, kuri irgi yra tobulinama, dar labiau atveriama toms galimybėms ir atsiranda tokie instrumentai kaip jungtinių Europos universitetų iniciatyva, kur yra labai konkrečios priemonės, kurioms reikia impulso. Štai tas impulsas atvestų prie to, kad mūsų mokslo, studijų, mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų sektorius įsitraukęs išmoktų pats toliau lėšų gauti iš labai didelių galimybių lauko.
Programa „Europos horizontas“ iš tikrųjų yra galimybė, kuria sėkmingai pasinaudojus atsiveria tolesnio tvaraus finansavimo galimybės. Tai yra nukreipta į tai, kad kiek galima greičiau būtų padėta susitvarkyti, daugeliu atvejų skaitmenizuoti, įgyti tų įgūdžių, kurių reikia. Čia galėčiau paliesti ir pedagogų rengimo centrų modernizavimą ta kryptimi, tiek programų, tiek gebėjimų, tiek technologinės aplinkos, tiek mano minėtos Europos universitetų iniciatyvos, žmogiškųjų išteklių, profesinių mokyklų tinklo, sujungiant tą, ką turime, su tuo, kas plėtojama regionuose, ypač su LEZ’ų struktūra, jų poreikiais. Visa tai yra, kaip ministras sakė, sujungiama su stebėsena ir iš tikrųjų siekiama, kad kiekvienas investuotas euras duotų, kaip skaičiuojama, beveik 2 eurų grąžą. Tai turėtų būti sėkminga investicija. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia A. Mazuronis. Ruošiasi A. Dumbrava.
A. MAZURONIS (MSNG). Labai dėkui. Gerbiamas premjere, tiek šio Seimo ketverių metų kadencija, tiek jūsų vadovaujamos Vyriausybės ketverių metų kadencija eina į pabaigą, todėl, matyt, yra tinkamas laikas peržiūrėti ir įvertinti, kaip pavyko įgyvendinti priešrinkiminius pažadus. Prisimenu vieną tikriausiai daugiausia rezonanso sukėlusį priešrinkiminį pažadą, tai yra viešojo sektoriaus maksimalų decentralizavimą arba valstybinių institucijų maksimalų galimą perkėlimą į regionus. Šiuo atveju prisimenu pažadą porą ministerijų perkelti į Kauną – tai Aplinkos ministeriją ir Žemės ūkio ministeriją ir viešumoje nuskambėjusias diskusijas dėl Generalinės miškų urėdijos perkėlimo tai į Panevėžio rajoną, tai dar kur nors.
Ar galėtumėte išvardinti keletą institucijų, kurias jums pavyko perkelti kur nors į regionus, o jeigu tokių nėra, ar pripažįstate, kad šis pažadas buvo nepagrįstas ir tikriausiai praktiškai neįgyvendinamas?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Tikrai įgyvendinamas ir galime peržiūrėti, perkilnoti. Kaip mes apsisprendėme politiškai, tai atskiros valstybės įmonė, tokios kaip kelių priežiūros įmonė, kuri veikia Kaune, ir dėl urėdijos galutiniai taškai nepadėti. Aišku, su ministerijomis yra sudėtingiau dėl įvairiausių priežasčių, bet nėra atsisakoma. Tikiuosi, kad bus ir toliau bandoma įgyvendinti ir galbūt statyti Žemės ūkio ministeriją komplekse, Vytauto Didžiojo universiteto ir Žemės ūkio akademijos teritorijoje. Yra daugybė padalinių, kurie darbuojasi taip pat ne vien tik iš Vilniaus, nutolę, tarp jų buhalterinės apskaitos padaliniai.
Kur ką galima įveiklinti, priklauso nuo dar vieno labai paprasto, bet esminio dalyko, tai yra žmogiškųjų išteklių. Jeigu tinkamos kvalifikacijos ir kompetencijos žmonių atitinkamas kiekis yra, tai galima galvoti, galima padaryti. Kai kas padaryta, kai ko nepadaryta, bet, matyt, vertinsime savo rinkimų programas kitų metų rinkimų kontekste ir galėsime kalbėti, kas ką padarė ir ko nepadarė.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia A. Dumbrava. Ruošiasi A. Gedvilienė.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Socialinės apsaugos ir darbo ministras yra prisijungęs? (Balsas salėje: „Yra.“) Gerbiamas ministre, norėčiau klausimą jums užduoti. Aš žinau, kad savivaldybėms yra paskirstytos lėšos būtent paskatinti socialinius darbuotojus, kurie dirbo su socialinės rizikos šeimomis būtent šiuo pandemijos laikotarpiu. Prašau pasakyti, kada tie pinigėliai… kada būtų pasirašyta sutartis, nes, kiek žinau, sutartis nepasirašyta, ir kada savivaldybės galėtų gauti tuos pinigėlius? Ačiū.
L. KUKURAITIS. Dėkui už klausimą. Tos lėšos jau yra paskirstytos ir savivaldybės žino, kiek lėšų disponuoja. Čia tik finansinis klausimas ir maksimaliai greitai išspręsime. Kiek žinau, dalis savivaldybių jau yra gavusios. Turbūt čia yra konkrečiai susiję su konkrečiomis savivaldybėmis.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia A. Gedvilienė. Ruošiasi J. Baublys.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Mano klausimas bus Ministrui Pirmininkui.
Premjere, praeitą savaitę Vyriausybės valandoje kalbėdamas apie susisiekimo ministrą jūs teigėte (cituoju): „Jeigu bus įrodyta, atliktas tyrimas ir bus teismo sprendimas, tada galėsime kalbėti.“ Pagal jus ministras, kol jis nenuteistas, galėtų toliau dirbti jūsų Vyriausybėje. Pagal jūsų logiką išeitų, kad, pavyzdžiui, E. Masiulis, jei būtų buvęs ministras, visus tuos ketverius metus būtų galėjęs dirbti jūsų Vyriausybėje, nes kol neįrodyta ir nepriimtas galutinis teismo sprendimas, jis nėra kaltas.
Ar jums neakivaizdu, kad ministras yra giliai įklimpęs, nes prokurorai jau suteikė A. Ribnikovui pranešėjo apsaugos statusą. Vadinasi, jo liudijimai rimti ir pagrįsti. Todėl klausiu, kokie jūsų politinės atsakomybės standartai? Ačiū.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Gal tik noriu priminti, kad konservatorių ir liberalų Vyriausybėje ponas E. Masiulis sėkmingai dirbo ministru, ir ta visa istorija, kurią jūs bandote čia paminėti, buvo būtent jūsų valdančiosios koalicijos metu padaryta.
Žinote, dėl tos politinės atsakomybės yra įvairios… įvairūs aspektai, ką mes kada nors deklaruojame, priimame kokį nors sprendimą. Jeigu aš gerai prisimenu, aš irgi prieš ketverius metus labai sėkmingai, tiesa, nesėkmingai susiklosčius rezultatams, rėmiau jus, kaip ir jūsų kolegą J. Razmą, ir prisiėmiau taip pat atsakomybę už labai racionalius, matyt, politikus, kurie konstruktyviai dirba. Matote, visokių gyvenime būna klaidų, kalbant apie asmenis. Taigi nepainiokime tokių dalykų.
Jeigu ministrui būtų suteiktas koks nors procesinis statusas, kuris galėtų… ir jam būti pareikšti kaltinimai, ar ministrui, ar bet kokiam kitam valdininkui, tikrai nereikėtų laukti ir aš nelaukčiau teismo sprendimo. Tiesiog būtų priimti politiniai sprendimai.
Bet šiandien tas tyrimas vyksta ir, tikiuosi, jis bus atliktas taip, kaip numatyta Baudžiamojo proceso kodekse, per kuo įmanomai trumpesnį laiką. Ir, paaiškėjus kitokioms aplinkybėms, politiniai sprendimai bus priimti tikrai nelaukiant teismo sprendimo.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia J. Baublys. Ruošiasi J. Sabatauskas.
J. BAUBLYS (LSF). Ačiū, pirmininke. Noriu kreiptis į susisiekimo ministrą. Gerbiamas ministre, jūs keletą kartų užsiminėte, kad ketinate tiesti geležinkelio vėžes į Gardiną. Prašau pasakyti, ar tai buvo jūsų viešas pamąstymas, ar realiai jau tai vyksta? Jeigu yra vykdomi kokie nors darbai, ar galite pasakyti, kokios stadijos šiuo metu yra? Ačiū.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū už klausimą. Tai nebuvo tik viešas pamąstymas, yra atliekami konkretūs darbai.
Aišku, kiekvienas darbas prasideda nuo idėjos ir nuo jos realizavimo. Taigi šio projekto koncepcija buvo pristatyta Vyriausybei ir mes jau turime du variantus. Dabar dirbame prie trečiojo varianto.
Vienas variantas. Iš principo išnagrinėjome, kad tai būtų sėkmingas projektas. Yra du būdai. Vienas – pagal seną vėžę, o antras būdas – per Druskininkus. Per Druskininkus būtų kainavę brangiau, tačiau būtų labiau apsimokėję ekonomiškai ir turizmo aspektu.
Taigi dabartiniu metu kartu su „Lietuvos geležinkeliais“ dirbame prie to projekto jau vertindami pagal nacionalinio saugumo kriterijus, tačiau mes dabar jau svarstome galimybę ir priėjome prie tokio studijos laikotarpio, kada mąstoma, vertinama, ar verta iš viso tą vėžę projektuoti ne kaip plačiajuostę vėžę, o kaip europinę vėžę. Tada iš viso mes turėtume sujungimą kalbant apie „Rail Baltica“, kur numatyta vėžė nuo Kauno iki Vilniaus. O čia mes turėtume iš viso kitą atšaką – nuo Balstogės, per Gardiną, Druskininkus ir Vilnių. Ypač tai svarbu ekonomine prasme, nes, jūs žinote, prie Vilniaus yra didelis strateginę reikšmę turintis logistinis geležinkelio terminalas, o Gardinas turi tam tikras gamyklas ir pagal apskaičiavimus, ypač trąšų gamyklos, susiję dar ir su judėjimu iš „Klaipėdos naftos“. Tai būtų tikrai ekonomiškai labai naudinga. Taigi prie to projekto dirbame ir čia viduje, ir su partneriais iš kitų šalių. Manau, kad netrukus bus galima priimti tam tikrus sprendimus, be abejo, jau Vyriausybės lygmeniu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia J. Sabatauskas. Ruošiasi A. Skardžius.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Mano klausimas gerbiamam sveikatos apsaugos ministrui. Norėčiau jus pagirti, kad jūs taisote savo klaidas, o konkrečiai gegužės 11 dieną nustatęs draudimą, kad būtų pirmiausia įpareigojimas visoms viešojo maitinimo įstaigoms pakabinti skelbimus, kad asmenys virš 60 metų nepageidaujami, po to pataisėte, kad tai tik rekomendacija, o vėliau visai atšaukėte tokią savo įstatymo dalį. Kodėl jūs, gerbiamas ministre, nepaprotinote socialinės apsaugos ir darbo ministro, kuris šiandien stovės tribūnoje ir pateiks Užimtumo įstatymą, kuriuo vėl taip pat stigmatizuojama…
PIRMININKAS. Laikas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). …beveik trečdalis visuomenės dalies, vyresnės kaip 60 metų.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Aš už kolegą Liną tikrai negaliu atsakyti. Aš manau, kad jis pats, stovėdamas tribūnoje, kaip jūs sakote, paaiškins, matyt, motyvus galės išdėstyti ir pakomentuoti.
O dabar, ko dėl manęs jūs klausiate, dėl tam tikrų, kaip jūs sakote, klaidų taisymo, tai aš norėčiau tiesiog tik priminti, kad tai visuomet ir buvo rekomendacija. Ji tikrai turėjo pagrindą ir iki šiol mes turime tuos skaičiavimus, kurie aiškiai rodo riziką, aš esu ją komentavęs ir sakęs. Tikrai nėra tikslas kokiu nors būdu tą grupę išskirti, pažeminti ar kažkaip kitaip stigmatizuoti. Tai buvo ir yra tikslas juos apsaugoti. Aš tik priminsiu, kad pradžioje, kai tik pradėjo plisti šita liga, niekas to nei įvardijo diskriminacija, nei ja laikė. Atvirkščiai, šio amžiaus grupės žmonės turėjo tam tikrą papildomą argumentą kalbėdami su darbdaviais dėl nuotolinio darbo, dėl kitų sąlygų ir tai naudojo kaip tam tikrą galimybę kalbėtis apie išskirtines sąlygas. Praėjus rizikai, visi staiga apvertė plokštelę ir pradėjo tą laikyti diskriminacija. Bent jau mes, būdami politikais, nekurkime to įvaizdžio, nes tikrai nėra jokio tikslo stigmatizuoti šitą grupę. Kaip ir sakiau, tikslas yra saugoti kiek įmanoma, kur galima, nes tikrai nėra jokio draudimo jiems dirbti. Tikrai žinau, kad ne viena įmonė ir viešosios įstaigos pasinaudojo tokia teise ir galimybe organizuoti nuotolinį darbą arba sudaryti sąlygas, kad šitos rizikos grupės žmonės turėtų mažiau kontaktų. Tai nėra diskriminacija, o jeigu ir yra, tai yra pozityvi diskriminacija, kuri siekia apsaugoti šiuos žmones.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Mano klausimas būtų susisiekimo ministrui. Premjeras, davęs pažadą per praėjusią Vyriausybės valandą, jį ištesėjo ir audito ataskaita, jos santrauka yra paviešinta prieš porą dienų. Prie jos yra Susisiekimo ministerijos pranešimas, kad buvo kreiptasi dėl audito ir pateikta išvada Lietuvos Respublikos Prezidentui, FNTT ir STT. Mano klausimas. Ar prokuratūra gavo šią audito skandalingą išvadą dėl „Lietuvos geležinkelių“ galimai pasisavintų 40 mln. europinių pinigų su ta laimėtoja ispanų įmone, dėl kurios vyksta ikiteisminis tyrimas Ispanijoje? Kaip į tai reagavo Europos Komisijos atstovas, pamatęs jūsų audito išvadas? STT vadovas Seimo tribūnoje pasakė, kad jis nėra girdėjęs apie tokį atvejį „Lietuvos geležinkeliuose“, man paklausus…
PIRMININKAS. Laikas.
A. SKARDŽIUS (MSNG). …ir asmeniškai prašė pateikti tuos duomenis. Ar jūs pateikėte asmeniškai STT vadovui, ar jis apie tai žino? Ačiū.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Ačiū. Keletą klausimų jūs uždavėte dabar. Pirmas dalykas, iš tiesų santrauka yra paviešinta Susisiekimo ministerijos puslapyje. Mes ten minime, kad bus paviešinta ir visa ataskaita, kai gausime iš „Lietuvos geležinkelių“ atsakymą. Ten kreipėmės dėl galimo paviešinimo, nes yra vis dėlto sudaryta sutartis, ne taip, kaip buvo klaidingai informuota visuomenė, kad neva neprieštarauta paviešinimui. Yra sudaryta sutartis su auditoriais ir „Lietuvos geležinkeliais“ dėl konfidencialumo. Taigi mes turime laikytis visų procedūrų.
Antras dalykas, be abejo, kaip minėjome anksčiau ir viešai apie tai informavome, visa ši ataskaita, laikantis konfidencialumo, buvo pateikta jūsų minėtoms institucijoms. Dar STT buvo papildomi klausimai, į tuos klausimus yra atsakyta ir išsiųsta tai institucijai. Taigi prokuratūrai, jūsų minimas klausimas, irgi minėjau, kad buvo išsiųsta. Išsiuntimai buvo oficialūs, oficialiu būdu. Taigi kažkokio papildomo atsakymo čia aš neturėčiau dabar teikti.
PIRMININKAS. Klausia T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mano klausimas gerbiamam teisingumo ministrui. Mes ką tik su jumis bendravome tuo klausimu, bet tiesiog norėčiau visuomenę labiau informuoti, nes yra labai daug laiškų, klausimų, kadangi karantinas sustabdė labai svarbaus Tabako kontrolės įstatymo svarstymą Seime ir mes prie jo galime grįžti tik atsiradus Vyriausybės išvadai dėl lydimojo Administracinių nusižengimų kodekso. Norėčiau tokį procedūrinį klausimą užduoti, ar tas svarstymas Vyriausybėje juda dėl… Kalbama apie rūkymo balkonuose reglamentavimą ir tam tikras pagalbas kenčiantiems žmonėms, kurie kenčia nuo nuolatinio kaimynų rūkymo. Kai pasibaigs karantinas, tikriausiai galėtume pereiti prie šio klausimo svarstymo Seime.
E. JANKEVIČIUS. Ačiū už klausimą, gerbiamas Seimo nary. Iš tikrųjų šis projektas juda. Artimiausiu metu bus svarstoma Vyriausybės posėdyje.
PIRMININKAS. Ir paskutinis klausia R. Martinėlis.
R. MARTINĖLIS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau paklausti sveikatos apsaugos ministro. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų paslaugų apimtis krito nuo 50 % iki 90 % ir dabar yra mokama įstaigoms 1/12. Karantinui pasibaigus, aišku, pajamas padengti reikės paslaugomis. Visa apimtimi įstaigos nepradės dirbti, bus toks pajamų deficitas. Kaip spręsite šitą problemą?
Ir dar vakar Sveikatos reikalų komitete kaip tokį sėkmės atvejį viceministrė pasakė, kad kai valdydami COVID-19 išjungėme sistemą, tai paslaugų pacientams prieinamumas krito, kaip ir minėjau prieš tai, apie 50–90 %, aišku, atsiras užleistų atvejų. Kaip jūs galvojate įjungti sistemą visa apimtimi?
A. VERYGA (LVŽSF). Labai ačiū už klausimą. Aš jau esu ir anksčiau minėjęs dėl 1/12, kad tikrai svarstome, kaip įstaigos galėtų išgyventi ir pasibaigus karantinui. Bet dabar, kai jūs uždavėte klausimą, manau, tikrai yra gera proga pakalbėti, kaip jūs sakote, apie įjungimą, nes, deja, gauname tokių signalų, kad yra įstaigų, kurios visai neskuba įsijungti, nes jaučiasi labai komfortiškai gaudamos pinigus už tai, kad nedirba. Tikrai aš ir viešai noriu paraginti, vakar jau skelbėme tuos skaičius ir dabar, matyt, skelbsime ir detaliau pagal savivaldybes, nes absoliučios daugumos įstaigų steigėjai yra savivaldybės. Deja, neskubama netgi pateikti planą, kaip planuoja įstaigos dirbti. Ir tik šiek tiek daugiau negu pusė visų įstaigų tokius infekcijų kontrolės srautų valdymo planus yra pateikusios.
Mūsų visų – ir piliečių, ir Seimo narių, ir savivaldybių administratorių – prievolė yra tiesiog žiūrėti ir raginti, nes, matyt, tikrai yra gerai komforto zonoje sėdėti be pacientų ir gauti atlygį už darbą. Dabar pacientams tikrai reikia tų paslaugų. Buvo viena situacija, kai liga plito labai greitai ir reikėjo planines paslaugas stabdyti, kad tie patys pacientai, patekę į įstaigą, nežūtų užsikrėtę. Dabar, kada infekcija yra daugiau mažiau suvaldyta, tikrai apsaugos priemonių netrūksta, įstaigos privalo pradėti dirbti, nes pacientams paslaugų tikrai reikia.
PIRMININKAS. Dėkoju ministrams. Gerbiami kolegos, Vyriausybės valandos laikas baigėsi. Kviečiu visus registruotis.
Užsiregistravo 23 Seimo nariai.
Gerbiami kolegos, rytinį posėdį skelbiu baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.