2016-11-25

 

 

PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO NR. I-1491 PAKEITIMO

ĮSTATYMO XIIP-3750(2)

 

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

 

Str.

Str. d.

P.

10

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Argumentai: Vidaus sandoriai nuo pat jų įteisinimo Lietuvoje buvo nuolatinių diskusijų dėl jų tikslingumo objektas. Specialiųjų tyrimų tarnyba, Konkurencijos taryba, Viešųjų pirkimų tarnyba ir kitos su viešųjų pirkimų efektyvumo ir skaidrumo klausimais dirbančios institucijos yra išsakiusios argumentuotą nuomonę, jog tikslinga vidaus sandorių atsisakyti apskritai.

Vidaus sandorių išimtis yra iš esmės nesuderinama su laisvos konkurencijos užtikrinimo siekiu. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad sąžiningos konkurencijos apsauga yra pagrindinis būdas užtikrinti asmens ir visuomenės interesų darną reguliuojant ūkinę veiklą. Įstatymų leidėjas yra įpareigotas sudaryti sąlygas užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir numatyti priemones ir būdus jai apsaugoti. Svarstoma projekto Nr. XIIP-3750 redakcija numato galimybę sudaryti vidaus sandorius, tačiau nenumato atsakingo subjekto ir kriterijų, kuriais remdamasis jis galėtų įvertinti, ar konkretus vidaus sandoris nepažeidžia viešojo administravimo subjekto pareigos užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Iš esmės neišvengiama situacija, kai perkančioji organizacija pati subjektyviai spręs, ar vidaus sandoriai nepažeidžia pareigos užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Konkurencijos taryba negali parengti objektyvių kriterijų šiam klausimui įvertinti, nes jau yra pareiškusi nuomonę, kad pats vidaus sandorių egzistavimas užkerta kelia konkurencijai susiformuoti ir negali būti pateisintas faktiniu rinkos konkurencijos konkrečioje srityje nebuvimu.

Nors projekto 10 straipsnyje esanti nuoroda į Konkurencijos įstatymo nuostatas suponuoja, jog vidaus sandoriai turėtų būti taikomi tik išimtiniais atvejais, vidaus sandorių taikymo patirtis liudija esant priešingai. Pagal viešųjų pirkimų tarnybos pateiktą informaciją, vidaus sandorių skaičius ir bendra vertė kasmet auga nuo 2010 metų, kai ši praktika buvo įteisinta.  Pavyzdžiui, 2012 m. sandorių skaičius buvo 131 ir jų vertė siekė 278 mln. litų, o 2013 m. jų jau buvo 206 ir jų bendra vertė 641 mln. litų.

Dažni atvejai, kai vidaus sandoriais apribota konkurencija lemia didesnes viešųjų paslaugų tiekimo sąnaudas, o jų kaina yra perkeliama ant vartotojų. Valstybės kontrolei atlikus valstybinį auditą „Elektros energetikos sektoriaus pertvarka“ buvo nustatyta, kad elektros energetikos įmonėms sudarant vidaus sandorius su dukterinėmis bendrovėmis arba kai darbai, prekės ir paslaugos įsigyjamos iš vienintelio tiekėjo, nėra užtikrinama konkurencija, todėl yra rizika, kad minėtų darbų, prekių ir paslaugų kainos gali būti nepagrįstai aukštos. Valstybės kontrolė pabrėžė, kad teikiamų aptarnavimo paslaugų įkainiai apskaičiuojami pagal sandorio metu patirtas pastoviąsias ir kintamas sąnaudas, kurių nei Kainų komisija, nei kitos kontroliuojančios institucijos nevertina, o minėtos sąnaudos turi įtakos elektros perdavimo ir skirstymo kainai. Valstybės kontrolė taip pat akcentavo, kad elektros energetikos įmonių vykdyti pirkimai konkurencinėje aplinkoje yra ekonomiškesni nei sudaromi vidaus sandoriais; kad viešųjų pirkimų konkurso būdu laimėtų ir pasirašytų sutarčių bendrasis pelningumas yra reikšmingai mažesnis negu sutarčių sudarytų vidaus sandorių metu; bei kad elektros energetikos įmonės steigia naujas dukterines ir asocijuotas įmones, su kuriomis sudaromi vidaus sandoriai ne konkurencinėje aplinkoje, todėl yra rizika, kad tokie sandoriai gali būti neskaidrūs. Pažymėtina, kad panaši į  nustatytą Valstybės kontrolės atlikto audito metu situacija yra ir kituose energetikos sektoriuose – šilumos ir dujų. Konkurencijos tarybos duomenimis, esama atvejų, kai dėl vidaus sandorių atliekų tvarkymo paslaugos pabrango iki 100 procentų.

Dėl išvardytų priežasčių siūlytina visiškai atsisakyti sąžiningą konkurenciją ribojančio ir viešųjų paslaugų kainas didinančio vidaus sandorių reguliavimo, kurio reikalingumo klausimas neišvengiamai paliekamas perkančiųjų organizacijų subjektyviam apsisprendimui ir bet kuriuo atveju užkerta kelią konkurencijai atsirasti visur, kur taikomi pirkimai vidaus sandorių keliu.

 

Pasiūlymas: Išbraukti įstatymo 10 straipsnį ir atitinkamai suderinti įstatymo straipsnių numeraciją.

 

 

Teikia:

 

Seimo nariai:                                                                                                  

 

Agnė Bilotaitė

                                   

Arvydas Anušauskas