LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

TEISĖS IR TEISĖTVARKOS KOMITETAS

 

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 223, 321, 327, 401, 4131, 558, 560, 579, 589, 620, 621, 644 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR.XIVP-106

 

2021-11-24   Nr. 102-P-33

Vilnius

 

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, komiteto nariai: Aušrinę Armonaitę pavaduojanti Morgana Danielė, Irena Haase, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis.

Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, biuro patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė.

TM Baudžiamosios justicijos grupės vyresnysis patarėjas Germanas Politika, TM Baudžiamosios justicijos grupės patarėja Sonata Gendvilaitė, TM Teisinių institucijų grupės patarėja Dalia Simutienė, TM Teisinių institucijų grupės vyresnioji patarėja Jurgita Urbaitė, Registrų centro Asmenų registrų tvarkymo tarnybos Juridinių asmenų registro departamento vadovė Jolanta Kazlauskienė, Registrų centro l. e. Prevencijos departamento Tyrimų ir vidaus kontrolės skyriaus vadovė Vilma Strelčiūnaitė, Registrų centro l. e. Prevencijos departamento Tyrimų ir vidaus kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Greta Simonavičienė, Registrų centro Asmenų IS departamento Juridinių asmenų IS skyriaus vadovė Rasa Kunigėlytė, Registrų centro  Teisės departamento Veiklos teisinio reguliavimo skyriaus vyriausioji teisininkė Lina Kaminskaitė, Energetikos viceministrė Inga Žilienė, Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos direktorius Arūnas Balčiūnas, Lietuvos kariuomenės Teisės departamento direktorius plk. ltn. Darius Senikas, Policijos departamento prie VRM Viešosios policijos valdybos viršininkas Mindaugas Akelaitis, Policijos departamento prie VRM Viešosios policijos valdybos vyriausiasis tyrėjas Kęstutis Stelmokas, Policijos departamento prie VRM Veiklos analizės ir kontrolės valdybos viršininko pavaduotoja Ieva Naruševičienė, Policijos departamento atstovas Donatas Matuiza, Policijos departamento atstovas Rytis Vosylius, Valstybinė energetikos reguliavimo tarybos pirmininko pavaduotojas Jonas Makauskas, Valstybinė energetikos reguliavimo tarybos Teisės departamento direktorė Vilma Adomavičiūtė, Valstybinė energetikos reguliavimo tarybos Techninės priežiūros departamento direktorius Andrius Daščioras, Valstybinė energetikos reguliavimo tarybos Teisės departamento Teisės taikymo skyriaus vyresnysis patarėjas Povilas Šalaševičius, Valstybinė energetikos reguliavimo tarybos Teisės departamento Teisės taikymo skyriaus patarėja Simona Gavorskaitė, ESO Planavimo ir kontrolės skyriaus vadovas Andrius Šniuolis, „Ignitis“ Skirstymo teisės skyriaus teisininkė Ugnė Adomaitytė, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto patarėjas Nortautas Statkus, LRS Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus patarėjas Simonas Mikšys, Lietuvos Respublikos Prezidento patarėja Inga Grigienė, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkės patarėja Elena Masnevaitė.

 

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-12-15

 

 

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Projekto 11 straipsniu, kuriuo keičiamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 621 straipsnis, siūloma panaikinti nuostatą, numatančią teisę apskųsti apylinkės teismui ANK 608 straipsnio 6 dalyje nurodytus nutarimus administracinių nusižengimų bylose. Tuo pačiu straipsniu siūloma papildyti ANK 621 straipsnį nuostata, numatančia, kad šio kodekso 608 straipsnio 6 dalyje nurodytus nutarimus, priimtus šio kodekso 591 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu (past. – pabraukta mūsų), apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, jei yra nurodęs, kad šia veika jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Iš teikiamo įstatymo projekto ir jo aiškinamojo rašto nėra aišku, ar priėmus siūlomus ANK 621 straipsnio pakeitimus galiojančios redakcijos ANK 621 straipsnyje nurodyti subjektai vis dar turėtų teisę skųsti ANK 608 straipsnio 6 dalyje nurodytus nutarimus.

 

Pritarti

Atsižvelgiant į tai, kad, tikėtina, galimi atvejai, kai teisenoje yra asmuo, turintis nukentėjusiojo statusą, tačiau teisena nutraukiama, pabaigus tyrimą, pvz. pagal ANK 591 str. 4 p., kai nustatoma, pvz.  būtinojo reikalingumo aplinkybė, nukentėjusiajam reikėtų palikti galimybę apskųsti tokį ANK 608 str. 6 d. numatytu pagrindu priimtą nutarimą. Todėl sutiktina su nuomone ANK 621 str. neišbraukti žodžius „taip pat šio kodekso 608 straipsnio 6 dalyje nurodytus nutarimus“.

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-12-15

 

 

 

2. Atkreiptinas dėmesys, jog Seime yra užregistruotas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-5029), kuriuo taip pat siūloma keisti ANK 223 straipsnį.

 

Atsižvelgti

Projektas dar nėra pateiktas Seime.

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija

2021-06-07

 

 

 

Pritariame pačiai idėjai, kad Registrų centrui būtų suteikta teisė taikyti sankcijas įmonių vadovams dėl laiku nepateiktų finansinių ataskaitų. Tačiau siūlome nukelti šio įstatymo taikymą tam terminui, iki kada VĮ Registrų centras (RC) ir teisėkūros trūkumai nebesudarys kliūčių verslui pateikti laiku patvirtintas finansines ataskaitas. Žemiau išvardijame kliūtis ir turime lūkestį, kad Seimo komitetas susipažinęs su nurodytomis priežastimis, sudarys sąlygas jų panaikinimui bei sudarys sąlygas teisingam RC sankcijų taikymui, kai verslas tik dėl savo kaltės laiku nepateikė finansinių ataskaitų. I. RC yra problemos su finansinių ataskaitų priėmimo algoritmais. Pvz. RC nepriima labai mažų įmonių finansinių ataskaitų, jei jose sąnaudose yra nurodomi skaičiai su pliusu. Tai reti atvejai, bet jie yra ir RC draudimas pateikti teisingas ir patvirtintas finansines ataskaitas prieštarauja LR ir ES teisės aktams. Problemos sprendimas nereikalauja jokių teisės aktų keitimo, tai RC klaida, kuri yra netaisoma eilę metų. II. RC nepriima e-parašu pasirašytų bet kokių finansinių ataskaitų, jei jų formatas nėra pdf. Yra verslų, kurie taiko adoc1 formatą (ypač medikai) ir nesutinka taikyti e-parašą pdf formate. Dėl šios priežasties gali būti nepateiktos finansinės ataskaitos. Problemos sprendimas nereikalauja jokių teisės aktų keitimo, tai RC klaida, kuri yra netaisoma eilę metų. III. RC riboja ataskaitų apimtį 7 megabaitais. Teikiantis ataskaitas asmuo neturi jokios teisės pateikti ataskaitas didesnės nei 7MB apimties, nei kad jos buvo patvirtintos. Jis negali nukirpti/sutrumpinti aiškinamąjį raštą, ar kitą ataskaitą, kad neviršytų nustatytos 7 MB ribos. LR ir ES teisės aktai numato pareigą šaliai užtikrinti finansinių duomenų teikimą, nepriklausomai nuo duomenų apimties. Dėl RC nustatyto 7MB apribojimo gali būti nepateiktos finansinės ataskaitos. Problemos sprendimas nereikalauja jokių teisės aktų keitimo, tai RC klaida, kuri yra netaisomą eilę metų. IV. Su atstovybėmis ir filialais yra problema ta, kad būna, jog jų motininių (užsienyje registruotų) įmonių finansinės ataskaitos neturi nieko bendro su apskaitos standartais taikomais Lietuvoje (VAS, TFAS). Bet RC reikalauja jas pildyti ir teikti pagal apskaitos standartus taikomus Lietuvoje. Problemos sprendimas reikalauja LR įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo pakeitimo, kuriame turėtų būti nurodyta, kokioje formoje teikia finansines ataskaitas filialai ir atstovybės. Siūlome numatyti RC pritaikytų sankcijų taikymui apskundimo tvarką, kai skundus galėtų nagrinėti ne tik teismas, bet ir AVNT, - institucijai, kuri turi kompetenciją nustatyti ar ataskaitos buvo nepateiktos ne dėl verslo, bet dėl teisėkūros trūkumų ar dėl RC kaltės, sumažinant verslui naštą dėl teisėkūros ar RC klaidų.

 

Atsižvelgti

 

Iš esmės pastabos skirtos ne šiam projektui. Įsigaliojimo data yra nustatoma vėlesnė, kaip prašoma.

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba

2021-05-11

5, 7, 15

 

 

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau Taryba), kaip institucija, vykdanti jai teisės aktais priskirtas funkcijas valstybinės energetikos priežiūros bei kontrolės srityje, taip pat institucija, įgaliota surašyti administracinių teisės nusižengimų protokolus ir nagrinėti administracinių nusižengimų bylas dėl jos kompetencijai priskirtų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) straipsnių pažeidimų, susipažinusi su Administracinių nusižengimų kodekso 223, 321, 327, 401, 4131, 558, 560, 579, 589, 620, 621, 644 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-106 (toliau – Projektas), teikia savo pastebėjimus ir pasiūlymus dėl Projekto pasiūlymo, susijusio su ANK 327 straipsnio pakeitimu.

 

1.      Esamas teisinis reglamentavimas

            Šiuo metu galiojančioje ANK redakcijoje 327 straipsnis numato atsakomybę už energetikos objektų ir įrenginių apsaugos taisyklių pažeidimus. Atsakomybės kilimas nesiejamas su Energetikos objektų ir įrenginių apsaugos taisyklių pažeidimų padariniais.

            Atkreiptinas dėmesys, kad ANK 323 straipsnis numato atsakomybę už energijos ar energijos išteklių tiekimo sistemų ir jų įrengimų sugadinimą arba savavališką prietaisų pastatymą, perkėlimą, įjungimą į tinklą, taip pat kitus jų eksploatavimo taisyklių pažeidimus, kurie galėjo būti avarijos priežastis.

            Atsakomybė už energetikos įrenginių įrengimo, eksploatavimo ir saugos norminių aktų pažeidimus numatyta taip pat ir ANK 325 straipsnyje, tačiau šiuo atveju atsakomybės kilimas nesiejamas su energetikos įrenginių įrengimo, eksploatavimo ir saugos norminių aktų pažeidimų padariniais.

            Taigi, tiek ANK 327 straipsnis, tiek ANK 323 ir 325 straipsniai numato atsakomybę už norminių teisės aktų, susijusių su energetikos objektų ir įrenginių apsaugos, eksploatavimo ir saugos norminių teisės aktų pažeidimais, nesilaikymą.

 

2.      Projekte išdėstyti pasiūlymai

Projektu siūloma pakeisti ANK 327 straipsnį, padidinant baudas už energetikos objektų ir įrenginių apsaugos taisyklių pažeidimą.

Taip pat Projekte siūloma diferencijuoti ANK 327 straipsnyje numatytus energetikos objektų ir įrenginių apsaugos taisyklių pažeidimus, priklausomai nuo to, ar toks pažeidimas sukėlė padarinius, t. y. ar pažeidimas sukėlė energetikos objektų ir (ar) įrenginių veikimo trikdžių ir turėjo įtakos saugiam, patikimam ar nenutrūkstamam energetikos objektų ir (ar) įrenginių veikimui, taip pat atskirai nustatoma atsakomybė už pakartotinius energetikos objektų ir įrenginių apsaugos taisyklių pažeidimus.

 

3.      Tarybos vertinimai dėl Projekte išdėstyto pasiūlymo

Pagal Projekte siūlomą ANK 327 straipsnio dispozicijos formuluotę, nagrinėdama kiekvieną pranešimą apie energetikos objektų ir įrenginių apsaugos taisyklių pažeidimus, Taryba turėtų įvertinti ir, atitinkamai, administracinių nusižengimų protokole, formuluojant kaltinimą, pažymėti, ar pažeidimas sukėlė bet kokių energetikos objektų ir (ar) įrenginių veikimo trikdžių ir turėjo įtakos saugiam, patikimam ar nenutrūkstamam energetikos objektų ir (ar) įrenginių veikimui, bei, atitinkamai, nurodyti, kokie konkrečiai trikdžiai kilo dėl atsakomybėn traukiamo asmens kaltės. Tai būtų privaloma, be kita ko, ir siekiant užtikrinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę gintis nuo jam reiškiamų kaltinimų.

Taryba atkreipia dėmesį, kad vien per 2020 metus Taryboje buvo gauta apie 1100 pranešimų dėl energetikos objektų ir įrenginių apsaugos taisyklių pažeidimų, todėl kiekvienu konkrečiu atveju traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn atriboti kiekvieną pažeidimą pagal tai, ar pažeidimas sukėlė bet kokių energetikos objektų ir (ar) įrenginių veikimo trikdžių, kartu įvertinant, kokie konkrečiai trikdžiai buvo sukelti, Tarybai būtų pernelyg didelė administracinė našta, reikalaujanti papildomų laiko sąnaudų ir, atitinkamai, papildomų žmogiškųjų resursų.

Atkreiptinas dėmesys, jog iš visų 2020 m. surašytų administracinių nusižengimų protokolų dėl energetikos objektų ir įrenginių apsaugos taisyklių pažeidimų 38 procentais atvejų kaltiems asmenims buvo skirti tik įspėjimai, kadangi pažeidimus padarė fiziniai asmenys, veikdami ne kaip juridinių asmenų atstovai. Tai liudija apie administracinės naštos Tarybai neproporcingumą, lyginant su sankcijomis, kurios numatytos už aptariamą ANK 327 straipsnio pažeidimą, tuo atveju, jei projektas būtų priimtas.  

 

4.      Esamos situacijos analizė

Taryba atkreipia dėmesį, kad energetikos objektų ir įrenginių apsaugos taisyklių pažeidimai dažnu atveju padaromi fizinių asmenų, kai šie asmenys jiems priklausančiuose ir kituose žemės sklypuose kerta (genėja) medžius, kasa griovius, ūkininkai žemės ūkio technika dirba laukus ir pan., kuomet atliekant šiuos darbus nutraukiamas ar pažeidžiamas oro linijos laidas, elektros kabelis. Nors energetikos objektų ir įrenginių apsaugos taisyklių pažeidimu tokių objektų ir įrenginių savininkams (valdytojams) paprastai padaroma materialinė žala, tačiau dažnu atveju dėl energetikos objektų ir (ar) įrenginių veikimo trikdžių energijos tiekimas sutrinka tik vienam ar keliems energijos vartotojams ar tokių trikdžių apskritai niekam nekyla. Kaip jau minėta, iš visų 2020 m. surašytų administracinių nusižengimų protokolų už energetikos objektų ir įrenginių apsaugos taisyklių pažeidimus 38 procentais atvejų kaltiems asmenims buvo skirti įspėjimai, kas liudija, jog daugiau nei trečdaliu Tarybos tirtų atvejų pažeidimai buvo padaryti fizinių asmenų, kurie darbus apsaugos zonose atliko savo asmeninėms reikmėms jiems priklausančiuose žemės sklypuose, nesukeliant padarinių tretiesiems asmenims, arba tokius padarinius sukeliant labai mažam skaičiui energijos vartotojų.

Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad didžioji dalis atsakomybėn už ANK 327 straipsnio pažeidimus trauktinų asmenų nėra reguliuojami subjektai, t. y. subjektai, veikiantys energetikos srityje (pvz., dirbantys laukus ūkininkai, kertantys savo sklypuose šakas gyventojai ir pan.), nors Tarybos pagrindinė funkcija yra energetikos srityje veikiančių subjektų veiklos reguliavimas ir valstybinės energetikos priežiūros bei kontrolės atlikimas.

Pažymėtina ir tai, jog tokiu atveju, jei energetikos objektų ir įrenginių apsaugos taisyklių pažeidimu šių objektų ir įrenginių savininkams (valdytojams) padaroma materialinė žala, tokią žalą kaltininkas paprastai atlygina pagal objektų ir įrenginių savininko (valdytojo) pateiktą sąskaitą. Jei žala nėra atlyginama, ji iš kaltojo asmens gali būti išieškoma Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

            Pažymėtina, kad paprastai tokiais pažeidimais energetikos objektų ir įrenginių savininkams (valdytojams) padaroma materialinė žala nėra didelė (žala, kuri neviršijo 100 Eur, sudarė 26 proc. visų pranešimų apie energetikos objektų ir įrenginių apsaugos taisyklių pažeidimus, gautų laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. balandžio 1 d., žala, kurios dydis buvo nuo 100 iki 500 Eur – atitinkamai 46 proc., o žala, kurios dydis viršijo 1000 Eur – 12 proc. visų pranešimų).

Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, įskaitant ir tai, kad materialinės žalos atlyginimo klausimai dėl energetikos įrenginių ar objektų sugadinimo dažniausiai išsprendžiami geranoriškai šių objektų savininko (valdytojo) ir žalą sukėlusio asmens susitarimu, o nesant tokio susitarimo, žala iš kaltojo asmens gali būti išieškoma Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, bei siekiant išvengti pernelyg didelės administracinės naštos Tarybai, kaip reguliuojančiai institucijai, Tarybos vertinimu, Projekte siūloma ANK 327 straipsnio formuluotė turėtų būti keistina. Atkreiptinas dėmesys, kad administracinių nusižengimų nagrinėjimas yra viena iš daugelio Tarybos kompetencijai priskirtų funkcijų, todėl, kad Taryba galėtų tinkamai vykdyti kitas savo tiesiogines funkcijas užtikrinant energetikos srityje veikiančių subjektų veiklos reguliavimą ir valstybinę energetikos priežiūrą bei kontrolę, siekiant svarbesnio tikslo – nustatyti didesnį pavojingumą energetikos srityje keliančius pažeidimus, juos ištirti, o kaltus asmenis patraukti atsakomybėn, būtina tikslinti pateiktą Projektą. Papildomai pažymėtina, kad teisė neatlieka vien tik nubaudimo (represyvinę) funkciją. Teisė visų pirma atlieka reglamentavimo funkciją, pagal kurią skirtingos situacijos, atsižvelgiant į jų specifiškumą, pobūdį ir kitas aplinkybes, gali būti reglamentuojamos skirtingai. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje.

            Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, kaip minėta aukščiau, tiek ANK 327 straipsnis, tiek ANK 323 ir 325 straipsniai numato atsakomybę už norminių teisės aktų, susijusių su energetikos objektų ir įrenginių apsaugos, eksploatavimo ir saugos taisyklių pažeidimais, pažeidimus.    

            Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal ANK 323 straipsnio, numatančio atsakomybę už  energijos ar energijos išteklių tiekimo sistemų ir jų įrengimų sugadinimą arba savavališką prietaisų pastatymą, perkėlimą, įjungimą į tinklą, taip pat kitus jų eksploatavimo taisyklių pažeidimus, kurie galėjo būti avarijos priežastis, dispoziciją, nėra visiškai aišku, ar atsakomybė už energijos ar energijos išteklių tiekimo sistemų ir jų įrengimų sugadinimą arba savavališką prietaisų pastatymą, perkėlimą, įjungimą į tinklą, turėtų būti siejama su konkrečios eksploatavimo taisyklių normos pažeidimu, ar pakanka nustatyti faktą, kad įrenginys sugadintas, prietaisas savavališkai pastatytas, perkeltas, įjungtas į tinklą, taip pat nėra aišku, ar visi šio straipsnio dispozicijoje nurodyti pažeidimai turėtų būti siejami su avarijos priežastimi bei ar avarija turi būti įvykusi, ar dėl neteisėtų kaltininko veiksmų pakanka jos kilimo galimybės.

            Be to, pažeidus energetikos objektų ir įrenginių apsaugos taisykles (ANK 327 straipsnis), dažnu atveju sugadinamos energijos ar energijos išteklių tiekimo sistemos ir jų įrengimai (ANK 323 straipsnis), todėl neretai kyla neaiškumų, kokią konkrečiai ANK nuostatą (323 ar 327 straipsnį) konkrečiu atveju reikėtų taikyti.

Taip pat šiuo metu galiojančioje ANK redakcijoje nėra logiškas ir ANK 323 bei 325 straipsnių atskyrimas tuo aspektu, kad ANK 323 straipsnis, numatantis atsakomybę už energijos ar energijos išteklių tiekimo sistemų ir jų įrengimų eksploatavimo taisyklių pažeidimą, kurie galėjo būti avarijos priežastis, numato mažesnę atsakomybę nei ANK 325 straipsnis, numatantis atsakomybę už energetikos įrenginių įrengimo, eksploatavimo ir saugos norminių aktų pažeidimus, nepriklausomai nuo kilusių pasekmių.

 

5.      Tarybos siūlymai

          Taryba pabrėžia, kad pagal Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punktą, vienas iš energetikos veiklos tikslų yra vartotojų teisių ir interesų apsauga

          Atsižvelgdama į šią Energetikos įstatymo nuostatą, taip pat į kasmet gaunamą didelį pranešimų apie energetikos objektų ir įrenginių apsaugos taisyklių pažeidimus kiekį, Taryba laikosi pozicijos, jog ANK 327 straipsnis turėtų būti keičiamas taip, kad administracinė atsakomybė pagal ANK 327 straipsnį galėtų kilti tik tuomet, jei dėl kaltininko veiksmų energijos tiekimas sutriko ženkliam energijos vartotojų skaičiui arba pažeidėjas energetikos objektų ir įrenginių savininkui (valdytojui) neatlygino padarytos materialinės žalos.

            Atsižvelgdama į šią aplinkybę, taip pat į tai, kad praktikoje, įvykus energijos įrenginių, esančių tinklų apsaugos zonose, sugadinimui, sunku atriboti, kurią konkrečiai ANK nuostatą (323 ar 327 straipsnį) taikyti, be to, atsižvelgiant į sankcijų dydžius, nėra logiškas ANK 323 ir 325 straipsnių atskyrimas, Taryba siūlo sujungti 323 ir 327 straipsnius į vieną, administracinės atsakomybės kilimą siejant su tam tikro skaičiaus energijos vartotojų teisių pažeidimas (atjungimais nuo tinklo) arba pažeidimu padarytos materialinės žalos energetikos objektų (įrenginių) savininkams atlyginimu.  

            Tarybos vertinimu, toks siūlymas atitiktų ir proporcingumo principą, kuriuo savo veikloje turi vadovautis tiek įstatymų leidėjas, tiek ir viešojo administravimo subjektai, kadangi, viena vertus, baudos už ANK 327 straipsnio pažeidimus griežtėtų, kita vertus, atsakomybė už pažeidimus būtų siejama tik su tam tikrų sąlygų (pasekmių) atsiradimu[1].

            Taip pat toks siūlymas atitiktų ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalį, pagal kurią poveikio priemonės ūkio subjektui skiriamos, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, padarytos žalos dydį, mastą ir kitas įstatymuose numatytas aplinkybes.

            Kartu Taryba pažymi, kad dėl kitų energetikos įrenginių įrengimo, eksploatavimo ir saugos norminių aktų pažeidimų administracinė atsakomybė kaltiems asmenims būtų taikoma pagal ANK 325 straipsnį.

            Atsižvelgdama į tai, kas aukščiau išdėstyta, Taryba siūlo tokią ANK 327 straipsnio formuluotę:

            „1. Energijos ar energijos išteklių tiekimo sistemų ir jų įrengimų sugadinimas ir (arba) energetikos objektų ir įrenginių apsaugos taisyklių pažeidimas, turėję įtakos nenutrūkstamam energetikos objektų ir (ar) įrenginių veikimui, jei tai susiję su energijos tiekimo nutraukimu, sustabdymu ar apribojimu daugiau nei 20 vartotojų, arba dėl kurio tinklų, įrenginių, įrengimų savininkui kilo materialinė žala, ir ši žala nebuvo atlyginta,

užtraukia baudą asmenims nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.

2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai,

užtraukia baudą asmenims nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių keturių šimtų eurų.“

          Atitinkamai, Taryba siūlo pripažinti negaliojančiu ANK 323 straipsnį. 

          Dėkojame už bendradarbiavimą. 

 

 

Pritarti iš dalies

Teisingumo ministerija ir Energetikos ministerija įvertino pateiktus pasiūlymus ir, suderinus su Taryba siūlo pritarti pasiūlymui pripažinti netekusiu galios ANK 323 straipsnį, atitinkamai koreguoti ANK 589 str. 14 punktą bei koreguoti ANK 327 straipsnį pagal vėlesniu5s Tarybos pasiūlymus.

2.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba

2021-06-01

1, 7

 

 

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – Taryba), kaip institucija, vykdanti jai teisės aktais priskirtas funkcijas valstybinės energetikos priežiūros bei kontrolės srityje, taip pat institucija, įgaliota surašyti administracinių teisės nusižengimų protokolus ir nagrinėti administracinių nusižengimų bylas dėl jos kompetencijai priskirtų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) straipsnių pažeidimų, susipažinusi su Administracinių nusižengimų kodekso 223, 321, 327, 401, 4131, 558, 560, 579, 589, 620, 621, 644 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-106 (toliau – Projektas), 2021 m. gegužės 11 d. raštu Nr. R2-(TT)-3385, adresuotu Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui (šio rašto kopija taip pat buvo teikta Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai),

pateikė savo pasiūlymus dėl Projekto.

Aptarus Tarybos pasiūlymus su atsakingomis institucijomis ir kitais suinteresuotais asmenimis, įskaitant AB „Energijos skirstymo operatorius“, iš kurio Taryba gauna didžiąją dalį pranešimų apie administracinio nusižengimo padarymą, kuomet vykdant darbus elektros tinklų apsaugos zonoje pažeidžiamos Energetikos objektų ir įrenginių apsaugos taisyklės ir (ar) sugadinamos energijos ar energijos išteklių tiekimo sistemos ir jų įrengimai, bei siekiant iš esmės nenukrypti nuo siūlomo Projekto, Taryba, atsižvelgdama į 2021 m. gegužės 11 d. rašte Nr. R2-

(TT)-3385 išdėstytus argumentus, teikia pakoreguotus pasiūlymus dėl Projekto.

Taryba siūlo:

1. Pakoreguoti Projektą papildant Projekte siūlomą ANK 327 straipsnio redakciją nuostatomis dėl Energijos ar energijos išteklių tiekimo sistemų ir jų įrengimų sugadinimo (siūlomi papildymai paryškinti) ir išdėstyti jį taip:

„327 straipsnis. Energijos ar energijos išteklių tiekimo sistemų ir jų įrengimų sugadinimas ir (arba) Energetikos objektų ir įrenginių apsaugos taisyklių pažeidimas

1. Energijos ar energijos išteklių tiekimo sistemų ir jų įrengimų sugadinimas ir (arba) energetikos objektų ir įrenginių apsaugos taisyklių pažeidimas, nesukėlęs energetikos objektų ir (ar) įrenginių veikimo trikdžių ir neturėjęs įtakos saugiam, patikimam ar nenutrūkstamam energetikos objektų ir (ar) įrenginių veikimui,

 užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo septyniasdešimt iki vieno šimto penkiasdešimt eurų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų.

2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai,

užtraukia baudą asmenims nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.

3. Energijos ar energijos išteklių tiekimo sistemų ir jų įrengimų sugadinimas ir (arba) energetikos objektų ir įrenginių apsaugos taisyklių pažeidimas, sukėlęs energetikos objektų ir (ar) įrenginių veikimo trikdžių arba turėjęs įtakos saugiam, patikimam ar nenutrūkstamam energetikos objektų ir (ar) įrenginių veikimui,

užtraukia baudą asmenims nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.

4. Šio straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai,

užtraukia baudą asmenims nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių keturių šimtų eurų.“

 

2. Atitinkamai, pripažinti negaliojančiu ANK 323 straipsnį.

 

3. Papildyti ANK 12 straipsnį, į mažai pavojingų administracinio nusižengimo požymių turinčių veikų sąrašą įtraukiant ANK 325 straipsnį ir 327 straipsnio 1 ir 3 dalis (papildymai paryškinti), šį straipsnį išdėstant taip:

„12 straipsnis. Mažai pavojinga veika

1. Jeigu padaryta mažai pavojinga administracinio nusižengimo požymių turinti veika ir šio kodekso 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą administracinės nuobaudos paskirtį galima įgyvendinti netraukiant asmens administracinėn atsakomybėn, teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną turintis pareigūnas gali jos nepradėti ir pareikšti asmeniui žodinę pastabą. Šio straipsnio nuostatos gali būti taikomos asmeniui padarius šio kodekso 108 straipsnyje, 124 straipsnio 1 dalyje, 126 straipsnio 1 dalyje, 146 straipsnio 1 dalyje, 152 straipsnio 1 dalyje, 153 straipsnio 1 dalyje, 154 straipsnio 1 dalyje, 155 straipsnio 1 dalyje, 161 straipsnio 1 dalyje, 164 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 189 straipsnio 1 dalyje, 192 straipsnio 1 dalyje, 205 straipsnio 1 dalyje, 212 straipsnio 1 dalyje, 213 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnyje, 247 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 278 straipsnyje, 279 straipsnio 1 dalyje, 283 straipsnyje, 284 straipsnio

1 dalyje, 287 straipsnyje, 294 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 295 straipsnio 3 dalyje, 296 straipsnio 1 dalyje, 297 straipsnio 1 dalyje, 299 straipsnio 1 dalyje, 305 straipsnio 1 ir 4 dalyse, 325 straipsnyje, 327 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 340 straipsnyje, 346 straipsnio 1 dalyje, 366 straipsnio 1 dalyje, 368 straipsnio 1 dalyje, 373 straipsnio 1 dalyje, 375 straipsnio 1 dalyje, 402, 404 straipsniuose, 406 straipsnio 6 dalyje, 409 straipsnyje, 413 straipsnio 1 dalyje, 416 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje, 428 straipsnio 6 dalyje, 445 straipsnio 1 dalyje, 477 straipsnio 1, 3 ir 5 dalyse, 492 straipsnio 1 dalyje, 519 straipsnio 1 dalyje, 520 straipsnyje, 523 straipsnio 1 dalyje, 525 straipsnio 1 dalyje, 526 straipsnio 1 dalyje, 528 straipsnio 1 dalyje, 530 straipsnio 1 dalyje, 548 straipsnio 3 dalyje numatytų administracinių nusižengimų požymių turinčias veikas.

2. Kriterijus, kuriais vadovaujantis šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas laikomas mažai pavojingu, nustato institucijų, kurių pareigūnai turi teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną, vadovai.“

Svarstant šį pasiūlymą, prašome atsižvelgti į Tarybos 2021 m. gegužės 11 d. rašte Nr. R2- (TT)-3385 išdėstytus argumentus.

Dėkojame už bendradarbiavimą.

 

Pritarti

 

3.

VĮ Registrų centras

2021-05-21

29

 

 

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK) nustatyta, jog valstybės įmonės Registrų centro (toliau – Registrų centras) pareigūnai dėl šio kodekso 223, 505 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų pradeda administracinių nusižengimų teiseną, atlieka administracinių nusižengimų tyrimą ir surašo administracinių nusižengimų protokolus (ANK 589 straipsnio 97 punktas).

Registrų centras, siekdamas supaprastinti ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytų administracinių nusižengimų, kurių duomenys nustatomi Juridinių asmenų registro duomenų pagrindu, teiseną, 2020-07-02 raštu Nr. S-57295 (1.10 E) „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 33, 223, 569, 608, 610 ir 611 straipsnių pakeitimo“ Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai pateikė siūlymus dėl administracinio nurodymo instituto taikymo išplėtimo ir administracinių nusižengimų protokolų su administraciniu nurodymu už ANK 223 straipsnio 2 dalies pažeidimą įforminimo procedūros automatizavimo.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė pateikė Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223, 321, 327, 401, 4131, 558, 560, 579, 589, 620, 621, 644 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-106 (toliau – Įstatymo projektas; Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinės sistemos reg. Nr. 20-11849(4)), kuriame nebeliko esminių Registrų centro siūlytų ANK 33, 569, 610 ir 611 straipsnių pakeitimų, kuriais būtų sudarytos sąlygos automatizuoti administracinių nusižengimų protokolų su administraciniu nurodymu už ANK 223 straipsnio 2 dalies pažeidimą įforminimo procedūrą. Įstatymo projekte liko tik nuostatos dėl maksimalios baudos už ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą dydžio mažinimo – priėmus Įstatymo projektą būtų įtvirtinta 1 450 eurų viršutinė baudos riba, kas leistų už šį pažeidimą surašyti administracinį nurodymą.

Įvertinęs tai, Registrų centras 2021-03-08 raštu Nr. S-27157 (1.10 E) „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 33, 569, 610 ir 611 straipsnių pakeitimo“ (toliau – Raštas, pridedamas) pakartotinai pateikė Teisingumo ministerijai siūlymą automatizuoti administracinių nusižengimų protokolų su administraciniu nurodymu už ANK 223 straipsnio 2 dalies pažeidimą įforminimo procedūrą, atitinkamai pakeičiant ANK 33, 569, 610 ir 611 straipsnių nuostatas.

Registrų centro vertinimu, įgyvendinus siūlymą dėl automatinio administracinių nusižengimų protokolų su administraciniu nurodymu suformavimo, supaprastėtų ir paspartėtų ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytų administracinių nusižengimų teisena ir būtų užtikrintas administracinės atsakomybės neišvengiamumas, dėl ko turėtų mažėti juridinių asmenų, nepateikiančių metinių finansinių ataskaitų rinkinių, taip užtikrinant didesnės dalies Juridinių asmenų registre tvarkomų duomenų aktualumą.

Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, prašome Jūsų Rašte siūlomus ANK 33, 569, 610 ir 611 straipsnių pakeitimus įtraukti į svarstomą Įstatymo projektą, jų įsigaliojimo terminą nustatant nuo 2024 m. sausio 1 d.

 

 

Pritarti

Visi Registrų centro pasiūlymai yra susiję tarpusavyje.

Teisingumo ministerija įvertinusi valstybės įmonės Registrų centro 2021 m. gegužės 20 d. raštu Nr. S-59655(1.10 E) (toliau – raštas) Teisės ir teisėtvarkos komitetui pateiktus siūlymus dėl Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223, 321, 327, 401, 4131, 558, 560, 579, 589, 620, 621, 644 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-106, palaiko šiame rašte išdėstytus argumentus ir siūlymus tikslinti ANK 33, 569, 610 ir 611 straipsnius. 

Taip pat atkreipia dėmesį į būtinybę nukelti įsigaliojimo datą. Atsižvelgiant į valstybės biudžeto lėšų poreikio planavimo ciklą, minėtame RC rašte numatytas įvardintas valstybės biudžeto lėšų poreikis – 450 000 eurų (372 000 eurų be PVM),  reikalingas naujų funkcionalumų sukūrimui (Juridinių asmenų registro ir Administracinių nusižengimų registro programiniams pakeitimams bei šių registrų integracinėms sąsajoms), kurie sudarytų galimybę administracinių nusižengimų protokolus su administraciniu nurodymu už ANK 223 straipsnio 2 dalies pažeidimus suformuoti automatiškai, galėtų būti planuojamas ir skiriamas tik 2023 m. ir 2024 m. Įvertinus tai, rašte išdėstytų ANK pakeitimų dėl automatinio protokolų ir nurodymų formavimo įsigaliojimo datą siūlo nukelti iki 2024 m. liepos 1 d.

 

TM neprieštarauja, jei, įvertinus alternatyvas, administracinė atsakomybė liktų vienintelė tinkama priemonė finansinės atskaitomybės neteikimo problemai išspręsti.

3.

VĮ Registrų centras

2021-05-21

2

 

 

1. Pakeisti 33 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) asmeniui siūloma sumokėti pusę minimalios baudos, nustatytos šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje (straipsnio dalyje), kuriame (kurioje) nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą, o jei asmuo padarė pakartotinį administracinį nusižengimą, numatytą šio kodekso 223 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 1, 2 ir 6 dalyse, 416 straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalyse, 417, 418, 419 straipsniuose, 420 straipsnio 1 dalyje, 421 straipsnyje, 432 straipsnio 1 dalyje, 459 straipsnio 1, 4 ir 5 dalyse, 463 straipsnyje, – minimalią baudą, nustatytą šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje (straipsnio dalyje), kuriame (kurioje) nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą;“.

2. Pakeisti 33 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Šio kodekso 612 straipsnyje numatytais atvejais administraciniu nurodymu siūlomos baudos dydis lygus pusei didžiausios minimalios baudos, o kai asmuo padarė pakartotinį administracinį nusižengimą, numatytą šio kodekso 223 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 1, 2 ir 6 dalyse, 416 straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalyse, 417, 418, 419 straipsniuose, 420 straipsnio 1 dalyje, 421 straipsnyje, 432 straipsnio 1 dalyje, 459 straipsnio 1, 4 ir 5 dalyse, 463 straipsnyje, – didžiausia minimali bauda, nustatyta šio kodekso straipsniuose, pagal kuriuos kvalifikuojama asmens veika. Jeigu šio kodekso straipsniuose, pagal kuriuos kvalifikuojama asmens veika, numatyta administracinio poveikio priemonė – privalomas asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas, specialiosios teisės atėmimo trukmė lygi ilgiausiam šiuose straipsniuose nustatytam minimaliam skiriamo specialiosios teisės atėmimo terminui.“

 

Pritarti

 

4.

VĮ Registrų centras

2021-05-21

12

 

 

Pakeisti 569 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

3. Įrodymai gali būti renkami nedalyvaujant pareigūnui, kai administraciniai nusižengimai fiksuojami stacionariomis, ar mobiliosiomis teisės pažeidimų fiksavimo sistemomis ar valstybės registruose naudojamomis programinėmis priemonėmis.“

 

Pritarti

 

5.

VĮ Registrų centras

2021-05-21

18

 

 

1. Pakeisti 610 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Administracinis nurodymas – į administracinio nusižengimo protokolą įrašomas pasiūlymas asmeniui per penkiolika kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo įteikimo dienos, o kai administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu surašomas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, – per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu išsiuntimo dienos savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos, o jei asmuo padarė pakartotinį administracinį nusižengimą, numatytą šio kodekso 223 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 1, 2 ir 6 dalyse, 416 straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalyse, 417, 418, 419 straipsniuose, 420 straipsnio 1 dalyje, 421 straipsnyje, 432 straipsnio 1 dalyje, 459 straipsnio 1, 4 ir 5 dalyse, 463 straipsnyje, – minimalią baudą, nustatytą šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje (straipsnio dalyje), kuriame (kurioje) nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą. Kai šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, kuriame nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą, nustatytas privalomas asmeniui suteiktos teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, į administracinio nusižengimo protokolą įrašomas pasiūlymas sutikti su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šio kodekso 33 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytam terminui. Kai šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, kuriame nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą, nustatytas privalomas asmeniui suteiktos specialiosios teisės, išskyrus teisę vairuoti transporto priemones, atėmimas, į administracinio nusižengimo protokolą įrašomas pasiūlymas per penkiolika kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo įteikimo dienos, o kai administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu surašomas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, – per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu išsiuntimo dienos grąžinti specialiąją teisę patvirtinančius dokumentus atitinkamai institucijai (sutikti su specialiosios teisės atėmimu šio kodekso 33 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytam terminui).

2. Pakeisti 610 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

2) asmuo per metus padarė pakartotinį administracinį nusižengimą, išskyrus šio kodekso 223 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 1, 2 ir 6 dalyse, 416 straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalyse, 417, 418, 419 straipsniuose, 420 straipsnio 1 dalyje, 421 straipsnyje, 432 straipsnio 1 dalyje, 459 straipsnio 1, 4 ir 5 dalyse, 463 straipsnyje numatytus administracinius nusižengimus;“.

 

Pritarti

 

6.

VĮ Registrų centras

2021-05-21

19

 

 

Pakeisti 611 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Už šio straipsnio 1 dalyje ir šio kodekso 223 straipsnio 2 dalyje nurodytus administracinius nusižengimus administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu (tais atvejais, kai pagal šio kodekso 610 straipsnio 2 dalį administracinis nurodymas negali būti surašomas, – tik administracinio nusižengimo protokolas) gali būti automatiškai suformuojamas Administracinių nusižengimų registre. Automatiškai suformuotame administracinio nusižengimo protokole nurodoma: jo suformavimo data ir vieta, įstaigos, kurioje administracinio nusižengimo protokolas buvo suformuotas, pavadinimas; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį (asmens vardas, pavardė, asmens kodas, adresas, užsienio valstybių piliečių gimimo metai); administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; bylos nagrinėjimo data, laikas ir vieta, jei tai žinoma administracinio nusižengimo protokolo suformavimo metu; kiti bylai išnagrinėti būtini duomenys. Kai nėra šio kodekso 610 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų, administracinio nusižengimo protokole automatiškai suformuojamas šio kodekso 609 straipsnio 2 dalyje, 610 straipsnio 1 dalyje nurodyto turinio administracinis nurodymas. Automatiškai Administracinių nusižengimų registre suformuotas administracinio nusižengimo protokolas nepasirašomas.“

 

Pritarti

 

7.

VĮ Registrų centras

2021-05-21

29

 

 

Šis įstatymas įsigalioja 2024 m. sausio 1 d.

 

Pritarti iš dalies

Atsižvelgiant į Teisingumo ministerijos pasiūlymą (žr. aukščiau prie argumentų) siūloma nustatyti visiems naujiems straipsniams tokią įsigaliojimo datą: 2024 m. liepos 1 d.

8.

Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos

2021-09-29

 

 

 

Policijos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) susipažinome su Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2021 m. rugsėjo 29 d. posėdžio darbotvarke. Šiame posėdyje numatyta svarstyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223, 321, 327, 401, 413(1), 558, 560, 579, 589, 620, 621, 644 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektą (XIVP-106) (toliau – ANK pakeitimo projektas).

            ANK pakeitimo projektu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 620 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

            „1. Nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopija (nuorašas) per tris darbo dienas nuo nutarimo priėmimo dienos registruotu paštu išsiunčiama ar išduodama asmeniui, dėl kurio nutarimas priimtas, nukentėjusiajam, o šio kodekso 615 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais – ir institucijai, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą. Jeigu įgaliota institucija nutraukė šio kodekso 592 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytais atvejais pradėtą administracinio nusižengimo teiseną, nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną kopija (nuorašas) išsiunčiama ir prokurorui, surašiusiam nutarimą perduoti turimą medžiagą įgaliotai institucijai administracinio nusižengimo teisenai pradėti ir administracinio nusižengimo protokolui surašyti. Šio kodekso 608 straipsnio 6 dalyje nurodyto nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną šio kodekso 591 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu kopija (nuorašas) išsiunčiama ir asmeniui, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, jei jis yra nurodęs, kad šia veika jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Šio kodekso 573 straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais nutarimų kopijos (nuorašai) siunčiamos elektroninių ryšių priemonėmis.“

            Policijos departamentas, vertindamas ANK pakeitimo projektą, 2020 m. rugsėjo 11 d.  Teisingumo ministerijai pateikė pastabas, kuriomis nepritarė šioms ANK pakeitimo projekto nuostatoms:

            1) nustatyti, kad, priėmus nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, jis būtų įteiktas (išsiųstas) asmeniui, pranešusiam apie galimai padarytą administracinį nusižengimą ir, jo manymu, patyrusiam dėl jo žalą;

            2) asmenims, pranešusiems apie administracinį nusižengimą ir, jų manymu, patyrusiems dėl jo žalą, suteikti teisę apskųsti tokį nutarimą.

            Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimui pateiktą projektą, manome, kad siūlomas teisinis reglamentavimas sukuria naujas procedūras, kurios administracinio nusižengimo bylos teiseną daro sudėtingesnę. Tokių procedūrų, kurios siūlomos ANK pakeitimo projekte, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas irgi nenustato. Jeigu asmuo pateikė pranešimą apie administracinį nusižengimą ir šiuo administraciniu nusižengimu asmeniui buvo padaryta žala, tai asmuo privalo būti pripažintas nukentėjusiuoju. Todėl, siekdami paprastesnės, efektyvesnės ir asmenų teises užtikrinančios administracinių nusižengimų bylų teisenos, siūlome:

            1. Tobulinti nukentėjusiojo institutą ir numatyti, kad jeigu asmuo administraciniu nusižengimu patyrė žalą ir administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno sprendimu nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju, tai toks asmuo turėtų teisę per įstaigą, tyrusią administracinį nusižengimą, pateikti skundą teismui.

            2. Nustatyti teisinį reglamentavimą, kuriuo būtų draudžiama administracinio nusižengimo bylos teisenoje dalyvaujantiems asmenimis, tarp jų ir nukentėjusiesiems, skelbti ar kitaip viešinti jiems įteiktuose procesiniuose dokumentuose esančius asmens duomenis.

            Policijos departamento nuomone, šis projektas tobulintinas. Priėmus siūlomą teisinį reglamentavimą, bus nemažai neaiškumų jį taikant, o tai gali sukelti neigiamų pasekmių tokį teisinį reglamentavimą taikantiems pareigūnams.

            Pažymėtina, kad iš esmės tik policijos kompetencijai priskirtų administracinių nusižengimų bylų teisenoje pagal administracinio nusižengimo pobūdį yra galimas nukentėjusysis. Todėl prašome Jūsų padaryti dviejų savaičių ANK pakeitimų projekto svarstymo pertrauką. Per šį laiką Policijos departamento ir Teisingumo ministerijos ekspertai dar kartą išnagrinėtų nukentėjusiojo instituto teisinį reglamentavimą ir pateiktų patobulintą ir suderintą ANK pakeitimo projektą.

 

 

Pritarti

Atsižvelgiant į pateiktas pastabas bei į suderintą Teisingumo ministerijos bei Policijos departamento prie VRM poziciją projektas yra patobulintas (teikiami komiteto pasiūlymai).

 

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo nariai Ieva Pakarklytė, Morgana Danielė, Tomas Vytautas Raskevičius, Marius Matijošaitis, Vytautas Mitalas

6

 

 

 

Argumentai:

Įstatymo projekte numatytas piniginių baudų didinimas už neatvykimą į privalomąją karo tarnybą, savanorišką nenuolatinę karo tarnybą arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą be pateisinamos priežasties iki dviejų parų nėra tinkama priemonė skatinti žmones vykdyti tenkančias pareigas. 2021 m. sausio mėn. skaičiuota 9 tūkst. karo prievolininkų, kurie tinkamai nevykdė šaukimo procedūrų. Norint užtikrinti karo prievolininkų pareigų vykdymą, svarbu vykdyti šviečiamąją veiklą, giliau nagrinėti priežastis, dėl kurių nenorima vykdyti karo prievolininko pareigų, bei inicijuoti ir stiprinti prevencines veiklas, mažinančias problemos mastą. Didesnės piniginės baudos problemų ilgalaikėje perspektyvoje nesprendžia.

Taip pat pabrėžtina, kad karo prievolininkai yra į nuolatinę pradinę karo tarnybą šaukiami 18-23 metų jaunuoliai, kurie dėl savo amžiaus yra finansiškai pažeidžiami, neturi santaupų ir dažnais atvejais negali patys sumokėti gautų baudų. Todėl siūloma nedidinti baudų ir išlaikyti ankstesnius jų dydžius.

 

Pasiūlymas:

1. Pakeisti Įstatymo projekto 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

6 straipsnis. 558 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 558 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

558 straipsnis.  Neatvykimas į privalomąją karo tarnybą, savanorišką nenuolatinę karo tarnybą arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą

Neatvykimas į privalomąją karo tarnybą, savanorišką nenuolatinę karo tarnybą arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą be pateisinamos priežasties iki dviejų parų užtraukia baudą nuo keturių šimtų dvidešimt vieno šimto keturiasdešimt iki devynių šimtų trijų šimtų eurų.“

 

 

Nepritarti

Komitetas, atsižvelgdamas į žemiau išdėstytus Krašto apsaugos ministerijos argumentus bei NSGK argumentus, pritarė NSGK pasiūlymams nustatyti ANK 558 str. baudą nuo 280 iki 450 eurų.

 

Krašto apsaugos ministerijos argumentai: šie administraciniai nusižengimai yra reikšmingi valstybės nacionalinio saugumo užtikrinimo sistemai; už neatvykimą į privalomąją pradinę karo tarnybą nėra numatytas pakartotinumas, o už neatvykimą į karo tarnybą ilgiau nei dvi paras numatyta jau baudžiamoji atsakomybė; baudų dydžių keitimu siekiama atgrasyti karo prievolininkus nuo šių nusižengimų darymo, atitinkamai sumažinant riziką dėl ikiteisminių tyrimų jų atžvilgiu inicijavimo. Atkreiptinas dėmesys, kad dažnas atvejis, kai karo prievolininkai, kuriems taikoma administracinė atsakomybė dėl neatvykimo į privalomąją pradinę karo tarnybą arba alternatyviąją tarnybą, jau būna pradėję šaukimo procedūras (dokumentų pateikimas, ir/ ar duomenų patikslinimas, sveikatos patikrinimas, esant poreikiui, pakartotinas sveikatos ištyrimas civilinėse sveikatos priežiūros įstaigose). Minėtiems veiksmams atlikti ir su tuo susijusiems krašto apsaugos sistemos įsipareigojimams karo prievolininkų atžvilgiu vykdyti (kompensuoti patirtas kelionės išlaidas, išmokėti maitinimosi išlaidų piniginę kompensaciją bei dienpinigius) naudojamos valstybės biudžeto lėšos, tačiau tikslas, dėl kurio jos išleistos lieka nepasiektas, nes neatvykus į privalomąją pradinę karo tarnybą šaukimo procedūras pradėjusiam karo prievolininkui, pradedamas kitų karo prievolininkų šaukimas.

Taip pat pažymėtina, kad kitos taikytinos priemonės (šviečiamosios ir karo prievolininkų informavimas apie šaukimą ir atsakomybę už pareigų nevykdymą) yra neefektyvios, nes nesumažino minėtų nusižengimų skaičiaus.

2.

Seimo nariai Ieva Pakarklytė, Morgana Danielė, Tomas Vytautas Raskevičius, Marius Matijošaitis, Vytautas Mitalas

7

 

 

 

Argumentai:

Įstatymo projekte numatytos piniginės baudos už karo prievolės įstatyme nustatytų karo prievolininkų pareigų nevykdymą nėra proporcingos. Karo prievolės įstatyme minimos karo prievolininko pareigos apima papildomos informacijos, dokumentų pateikimą, atvykimą pasitikrinti sveikatos ir kt., todėl siūlymas triskart didinti baudas neatitinka administracinių nusižengimų pavojingumo.

Baudų didinimas už šių pareigų nevykdymą taip pat nesprendžia problemos ilguoju laikotarpiu. Norint užtikrinti karo prievolininkų pareigų vykdymą, svarbu vykdyti šviečiamąją veiklą, giliau nagrinėti priežastis, dėl kurių vilkinami karo prievolininko pareigų vykdymo procesai, bei inicijuoti ir stiprinti prevencines veiklas, mažinančias problemos mastą. Dėl šių priežasčių siūloma nedidinti baudų ir išlaikyti ankstesnius jų dydžius.

 

Pasiūlymas:

1. Pakeisti Įstatymo projekto 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„7 straipsnis. 560 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 560 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

560 straipsnis. Karo prievolininkų pareigų nevykdymas

1. Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatyme nustatytų karo prievolininkų pareigų, išskyrus šio kodekso 558 straipsnyje numatytus atvejus, nevykdymas, paskirtų atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą karo prievolininkų pareigų nevykdymas

užtraukia baudą nuo devyniasdešimt trisdešimt iki vieno šimto aštuoniasdešimt šešiasdešimt eurų.

2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai,

užtraukia baudą nuo vieno šimto aštuoniasdešimt šešiasdešimt iki keturių šimtų dvidešimt vieno šimto keturiasdešimt eurų.“

 

 

Nepritarti

Atsižvelgiant į Seimo narių argumentus, kad už Karo prievolės įstatyme nustatytų karo prievolininkų pareigų nevykdymą projekte nustatytos baudos yra neproporcingos, o taip pat į Krašto apsaugos ministerijos argumentus ir pateiktą informaciją, komitetas pritarė NSGK pasiūlymui nustatyti už ANK 56 str. 1 d. nuo 60 iki 90 eurų baudą, už 2 d. – nuo 90 iki 210 eurų baudą.

 

 

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas

2021-06-23

6

 

 

 

Argumentai:

Įstatymo projekte numatytas piniginių baudų didinimas už neatvykimą į privalomąją karo tarnybą, savanorišką nenuolatinę karo tarnybą arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą be pateisinamos priežasties yra per didelis, todėl Komitetas siūlo nustatyti mažesnes baudas.

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

6 straipsnis. 558 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 558 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

558 straipsnis.  Neatvykimas į privalomąją karo tarnybą, savanorišką nenuolatinę karo tarnybą arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą

Neatvykimas į privalomąją karo tarnybą, savanorišką nenuolatinę karo tarnybą arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą be pateisinamos priežasties iki dviejų parų užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt dviejų šimtų aštuoniasdešimt iki trijų šimtų keturių šimtų penkiasdešimt  eurų.“

 

Pritarti

 

 

2.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas

2021-06-23

7

 

 

 

Argumentai:

Įstatymo projekte numatytos piniginės baudos už karo prievolininkų pareigų nevykdymą yra per didelės, todėl Komitetas siūlo nustatyti mažesnes baudas.

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„7 straipsnis. 560 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 560 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„560 straipsnis. Karo prievolininkų pareigų nevykdymas

1. Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatyme nustatytų karo prievolininkų pareigų, išskyrus šio kodekso 558 straipsnyje numatytus atvejus, nevykdymas, paskirtų atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą karo prievolininkų pareigų nevykdymas

užtraukia baudą nuo trisdešimt šešiasdešimt iki šešiasdešimt  devyniasdešimt  eurų.

2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai,

užtraukia baudą nuo šešiasdešimt   devyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt   dviejų šimtų dešimt eurų.“

 

Pritarti

 

 

 

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui su komiteto pasiūlymais ir komiteto išvadoms.

7.2. Pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Teisės ir teisėtvarkos komitetas

2021-11-24

13

 

 

N

Argumentai:

Atsižvelgus į Policijos departamento prie VRM pateiktus pasiūlymus bei suderinus juos su Teisingumo ministerija Komitetas siūlo patobulinti projektą pagal šiuos pasiūlymus.

Pasiūlymas:

Projekto 13 straipsnį išdėstyti taip:

„1. Nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis arba juridinis  asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė žala. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno sprendimu, kuris administracinio nusižengimo tyrimo metu įforminamas įrašu administracinio nusižengimo protokole, arba nutarimu, o administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu – arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu ar teismo nutartimi. Administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno atsisakymas pripažinti asmenį, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą ir nurodė, kad šia veika jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, nukentėjusiuoju įrašomas į ne teismo tvarka priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir gali būti skundžiamas teismui šio kodekso nustatyta tvarka.“

 

 

Pritarti

Atitinkamai koreguotinas ir įstatymo pavadinimas, įtraukiant nuorodas į keičiamus straipsnius.

2.

Teisės ir teisėtvarkos komitetas

2021-11-24

14

 

 

N

Pasiūlymas:

Projekto 14 straipsnį išdėstyti taip:

„14 straipsnis. 579 straipsnio pakeitimas

Papildyti 579 straipsnį 4 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„4. Asmuo, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą ir nurodė, kad šia veika jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, ir kurį administracinį nusižengimą tiriantis pareigūnas atsisakė pripažinti nukentėjusiuoju toje administracinio nusižengimo byloje, turi šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas teises ir pareigas.“

 

Pritarti

 

3.

Teisės ir teisėtvarkos komitetas

2021-11-24

16

 

 

N

Pasiūlymas:

Projekto 16 straipsnį išdėstyti taip:

16 straipsnis. 608 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 608 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Baigęs administracinio nusižengimo tyrimą, jį atlikęs pareigūnas surašo administracinio nusižengimo protokolą. Prieš rašydamas administracinio nusižengimo protokolą, pareigūnas patikrina, ar fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė žala, yra pripažintas nukentėjusiuoju. Nustatęs, kad šis asmuo nukentėjusiuoju nepripažintas, pareigūnas jį pripažįsta nukentėjusiuoju ir šį sprendimą įrašo į administracinio nusižengimo protokolą. Protokolas surašomas dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.“

2. Papildyti 608 straipsnį 7 dalimi:

7. Prieš priimant šio straipsnio 6 dalyje nurodytą nutarimą, turi būti įvertinta, ar yra fizinis asmuo, kuriam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam padaryta turtinė žala. Nustačius, kad toks fizinis ar juridinis asmuo yra, jis šio kodekso nustatyta tvarka pripažįstamas nukentėjusiuoju. Sprendimas pripažinti arba atsisakyti pripažinti šioje dalyje nurodytą asmenį nukentėjusiuoju įrašomas į nutarimą. Šio straipsnio nuostatos netaikomos, jeigu administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukiama šio kodekso 591 straipsnio 6 ir 8 punktuose nustatytais pagrindais.“

 

Pritarti

 

4.

Teisės ir teisėtvarkos komitetas

2021-11-24

17

 

 

N

Pasiūlymas:

Projekto 17 straipsnį išdėstyti taip:

„17 straipsnis. 609 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 609 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Administracinio nusižengimo protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, tyrimą atlikusio ir protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį (asmens vardas, pavardė, asmens kodas, adresas, E.pristatymo dėžutės adresas, elektroninio pašto adresas ar telefono numeris, darbo vieta ir kt., užsienio valstybių piliečių gimimo metai); administracinio nusižengimo padarymo vieta (gali būti nurodomos tik vietos koordinatės), laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; sprendimas pripažinti fizinį ar juridinį asmenį nukentėjusiuoju; nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės (jeigu nukentėjusysis fizinis asmuo), pavadinimai ir atstovų duomenys (jeigu nukentėjusysis juridinis asmuo), jų adresai, elektroninio pašto adresai, telefono numeriai;   liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai, E. pristatymo dėžučių adresai, elektroninio pašto adresai, telefono numeriai ir kt.; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas nerašyti administracinio nurodymo, jei asmuo dėl to kreipėsi į protokolą rašantį pareigūną; bylos nagrinėjimo data, laikas ir vieta, jei tai žinoma administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pageidavimu – jo prašymas siųsti ir gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens reikalavimas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, jei šis reikalavimas buvo pareikštas; kiti bylai išnagrinėti būtini duomenys. Protokolą pasirašo jį surašęs asmuo ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, išskyrus šio kodekso 608 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus, kai protokolas gali būti surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant; kai yra liudytojų ir nukentėjusiųjų, protokolą gali pasirašyti ir šie asmenys.

 

Pritarti

 

5.

Teisės ir teisėtvarkos komitetas

2021-11-24

20

 

 

N

Pasiūlymas:

Projekto 20 straipsnį išdėstyti taip:

„20 straipsnis. 617 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 617 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

617 straipsnis. Aplinkybės, nustatytinos nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka

1. Pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar administraciniu nusižengimu buvo padaryta fizinė, neturtinė ar turtinė žala, ar fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta  fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė žala, pripažintas nukentėjusiuoju, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

2. Pareigūnas, nustatęs, kad fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė žala, nepripažintas nukentėjusiuoju, privalo atidėti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą, šį fizinį ar juridinį asmenį pripažinti nukentėjusiuoju, šio kodekso nustatyta tvarka įteikti administracinio nusižengimo protokolą,  ir visiems administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims, taip pat pripažintam naujam nukentėjusiajam pranešti apie nustatytą naują bylos nagrinėjimo datą, laiką ir vietą.

3. Nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, pareigūnas turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, kuriame nustatyta atsakomybė už šį nusižengimą, jeigu administracinio nusižengimo protokole nurodyta administracinio nusižengimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, kuriame nustatyta atsakomybė už padarytą administracinį nusižengimą.

 

Pritarti

 

6.

Teisės ir teisėtvarkos komitetas

2021-11-24

21

 

 

N

Pasiūlymas:

Projekto 21 straipsnį išdėstyti taip:

„21 straipsnis. 618 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 618 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytame nutarime turi būti: nutarimą priėmusio pareigūno pareigos, vardas, pavardė; administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; sprendimas pripažinti ar atsisakyti pripažinti fizinį ar juridinį asmenį nukentėjusiuoju, jų vardai ir pavardės (kai nukentėjusysis – fizinis asmuo), pavadinimai ir atstovų duomenys (kai nukentėjusysis –  juridinis asmuo), jų adresai, elektroninio pašto adresai, telefono numeriai; duomenys apie kitus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančius asmenis; išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas.“

Pritarti

 

7.

Teisės ir teisėtvarkos komitetas

2021-11-24

25

 

 

N

Pasiūlymas:

Projekto 25 straipsnį išdėstyti taip:

„25 straipsnis. XXXIX skyriaus pavadinimo pakeitimas

Pakeisti XXXIX skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„XXXIX SKYRIUS

TURTINĖS ŽALOS IR TEISMO IŠLAIDŲ ATLYGINIMAS“

 

Pritarti

 

8.

Teisės ir teisėtvarkos komitetas

2021-11-24

26

 

 

N

Pasiūlymas:

Projekto 26 straipsnį išdėstyti taip:

„26 straipsnis. 664 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 664 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„664 straipsnis. Turtinės Žalos atlyginimas

1. Administraciniu nusižengimu padarytą turtinę žalą administracinį nusižengimą padaręs asmuo gali atlyginti savo noru. Tokiu atveju padarytos turtinės žalos dydis nustatomas nukentėjusiojo ir administracinį nusižengimą padariusio asmens rašytiniu susitarimu, kuriame nukentėjusysis patvirtina žalos atlyginimo faktą.

2. Tais atvejais, kai administracinį nusižengimą padaręs asmuo neatlygina turtinės žalos savo noru arba nesusitariama dėl turtinės žalos dydžio ir jos atlyginimo būdo, žalos atlyginimą priteisia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija tuo pačiu nutarimu, kuriuo skiriama administracinė nuobauda.

„3. Jeigu administraciniu nusižengimu  padaryta fizinė ar neturtinė žala, tai teismas ar ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), nutarime konstatuoja kad buvo  padaryta fizinė ar neturtinė žala, o klausimas dėl šios žalos dydžio nagrinėjamas civilinio proceso tvarka.“

 

Pritarti

 

9.

Teisės ir teisėtvarkos komitetas

2021-11-24

27

 

 

N

Pasiūlymas:

Projekto 27 straipsnį išdėstyti taip:

„27 straipsnis. 665 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 665 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Jeigu, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą apylinkės ar apygardos teisme arba ne teismo tvarka institucijoje, padarytos turtinės žalos dydį galima nustatyti neatidėjus šios bylos nagrinėjimo, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas ar institucija gali priteisti nukentėjusiajam žalos atlyginimą. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija, priteisdami nukentėjusiajam žalą, nustato žalos atlyginimo terminą. Nustatant šį terminą, būtina atsižvelgti į turtinės žalos dydį ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens finansinę padėtį. Administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija gali priteisti tik vieno šimto penkiasdešimt eurų neviršijančios turtinės žalos atlyginimą.

 

Pritarti

 

10.

Teisės ir teisėtvarkos komitetas

2021-11-24

29

 

 

 

Argumentai:

Projektu keičiami ANK 608 ir 618 straipsniai, kurie atitinkamai reglamentuoja administracinio nusižengimo protokolo ir nutarimo turinį. Todėl atitinkamai projekto 29 straipsnyje reiktų numatyti įpareigojimą Lietuvos Respublikos Vyriausybei priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, nes Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-06-22 nutarimu Nr. 640 "Dėl Administracinio nusižengimo protokolo, Nutarimo administracinio nusižengimo byloje, Nutarimo dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, formų ir jų pildymo taisyklių patvirtinimo"  yra patvirtini administracinio nusižengimo protokolo ir nutarimo blankai.

Pasiūlymas:

Projekto 29 straipsnį išdėstyti taip:

„29 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 2, 12, 18, 19 straipsnius ir šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2022 m. sausio 1 d.

2. Šio įstatymo 2, 12, 18, 19 straipsniai įsigalioja 2024 m. liepos 1 d.

3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2021 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“

 

Pritarti

 

 

8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 0.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

 

PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                         (Parašas)                                                                                  Stasys Šedbaras

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Komiteto biuro patarėja Loreta Zdanavičienė



[1] Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktas – teisėkūroje vadovaujamasi proporcingumo principu, reiškiančiu, kad pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti.