LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KURORTŲ IR KURORTINIŲ TERITORIJŲ DARNAUS VYSTYMO ĮSTATYMO PROJEKTO
2021-06-03 Nr. XIVP-485
Vilnius
Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1. Projekto įstatymo pavadinime vartojamos formuluotės „darnaus vystymo“ turinys nėra aiškus, nes projekto nuostatose šios formuluotės turinys nėra atskleistas, o projekte kalbama tik apie kurortų ir kurortinių teritorijų vystymą. Be to, įstatymo pavadinime žodis „įstatymas“ rašytinas atskiros eilutės centre.
2. Svarstytina, ar, atsižvelgiant į projekto 2 straipsnio 2 dalies formuluotę „nustatyti valstybės ir savivaldybių institucijų kompetenciją kurortų ir kurortinių teritorijų vystymo srityje“, nereikėtų atitinkamai tikslinti projekto 1 straipsnio 1 dalies nuostatų formuluotės „pagrindines institucijas, atsakingas už kurortų ir kurortinių teritorijų vystymąsi“, vietoj žodžio „pagrindines“ įrašant žodžius „valstybės ir savivaldybių“.
3. Atsižvelgiant į Turizmo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies nuostatas ir siekiant teisinio aiškumo, projekto 2 straipsnio 1 dalies nuostatose brauktinas žodis „poilsiautojams“, nes, manytina, kad apgyvendinimo paslaugos gali būti teikiamos ne tik poilsiautojams, bet kitiems fiziniams asmenims (pavyzdžiui, turistams, lankytojams ir pan.). Be to, iš projekto nuostatų nėra aišku, kaip būtų suprantamas sąvokos „poilsiautojas“ turinys (kokius fizinius asmenis ši sąvoka apimtų), nes projekte jos turinys nėra atskleistas. Analogiško turinio pastaba dėl poilsiautojų taikytina ir projekto 4 straipsnio 7 dalies 1 punkto nuostatoms.
4. Projekto 2 straipsnio 2 dalyje siūloma apibrėžti sąvoką „gamtiniai gydomieji veiksniai“. Atkreiptinas dėmesys, kad Turizmo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje yra apibrėžta sąvoka „gamtiniai sveikatos veiksniai“, kurios turinys beveik identiškas projekte apibrėžiamos sąvokos „gamtiniai gydomieji veiksniai“ turiniui. Svarstytina, ar, siekiant teisinio aiškumo, projekte ir Turizmo įstatyme nereikėtų vartoti kurios nors vienos iš šių sąvokų ir atitinkamai derinti projekto ir minėto įstatymo nuostatų.
5. Atsižvelgiant į projekto 2 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad gamtiniai gydomieji veiksniai turi būti pripažinti gydomaisiais, atitinkamai reikėtų tikslinti projekto 2 straipsnio 3 dalies nuostatas, po žodžio „pripažintų“ įrašant žodį „gydomaisiais“.
Be to, atkreiptinas dėmesys, kad sąvoka „kurortas“ yra apibrėžta ir Turizmo įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje, kurios turinys beveik identiškas projekte pateiktai sąvokai, tačiau skiriasi nuostatų išdėstymo konstrukcija. Svarstytina, ar, siekiant teisinio aiškumo, projekte ir Turizmo įstatyme nereikėtų vartoti kurios nors vienos iš šių sąvokų ir atitinkamai derinti projekto ir minėto įstatymo nuostatų. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 4 dalyje bei Turizmo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje apibrėžtoms sąvokoms „kurortinė teritorija“.
6. Pagal projekto 2 straipsnio 8 dalyje siūlomą sąvokos ,,Nacionalinė kurortų ir kurortinių teritorijų politika“ apibrėžimą nacionalinės kurortų ir kurortinių teritorijų politikos formavime dalyvautų ne tik centrinės valstybinės valdžios ir valdymo institucijos, bet ir savivaldybių institucijos bei kiti nacionalinės kurortų ir kurortinių teritorijų politikos subjektai. Atkreipiame dėmesį, jog projekto 4 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad nacionalinę kurortų ir kurortinių teritorijų politiką formuoja Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje.
Kartu atkreipiame dėmesį, kad nėra aišku, kuriuos konkrečiai subjektus apimtų projekto 2 straipsnio 8 dalies sąvoka ,,kiti nacionalinės kurortų ir kurortinių teritorijų politikos subjektai“. Svarstytina, ar projekte nereikėtų atskleisti šios sąvokos turinio.
7. Projekto 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatos „spręsti konkrečių kurortų ir kurortinių teritorijų problemas, atsižvelgiant į jų pobūdį, teritorijos specifiką, kraštovaizdžio, paslaugų kokybės, infrastruktūros vystymo ir finansavimo poreikį“ nėra pakankamai aiškios, nes neaišku, į kieno (kurorto ir kurortinės teritorijos ar problemos) pobūdį turi būti atsižvelgiama. Taip pat neaišku, kaip šiose projekto nuostatose suprantama formuluotė „kraštovaizdžio poreikis“, kokios „paslaugos“ turimos omenyje.
8. Projekto 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad Vyriausybė formuoja ir tvirtina nacionalinės kurortų ir kurortinių teritorijų politikos gaires. Atkreiptinas dėmesys, jog iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais strateginio planavimo dokumentais vadovaujantis šios gairės būtų rengiamos, taip pat nėra aišku, kokiam laikotarpiui šios gairės būtų tvirtinamos.
9. Projekto 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad Vyriausybė tvirtina ilgalaikę dešimties metų trukmės kurortų ir kurortinių teritorijų plėtros strategiją. Iš projekto nuostatų nėra aišku, koks minėtos strategijos kaip strateginio planavimo dokumento pagal Strateginio valdymo įstatymą statusas – koks šio dokumento lygmuo ir tipas. Pastebėtina, jog nuo planavimo dokumento lygmens ir tipo priklauso jo rengimo ir derinimo tvarka.
10. Projekto 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad Vyriausybė tvirtina kurortų ir kurortinių teritorijų finansavimo ir lėšų apskaičiavimo metodiką. Atkreiptinas dėmesys, jog kurortai ir kurortinės teritorijos nėra subjektai, kuriems galėtų būti skiriamas finansavimas. Pagal projekto 2 straipsnio 3 ir 4 dalis tiek kurortas, tiek kurortinė teritorija yra tam tikra teritorija, turinti kurorto ar kurortinės teritorijos statusą, o pats finansavimas būtų skiriamas konkrečiai savivaldybei, kaip ir siūloma nustatyti projekto 8 straipsnyje.
11. Projekto 4 straipsnio 1 dalies 5 punkte siūloma įtvirtinti, kad Vyriausybė nustato specialiuosius reikalavimus teritorijoms, kurioms siekiama kurorto ar kurortinės teritorijos statuso, ir šio statuso suteikimo tvarką. Siūloma nuostata diskutuotina.
Pirma, iš projekto nuostatų nėra aiškus minėtos projekto nuostatos ir Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 3 straipsnio 9 ir 10 dalių santykis. Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad gyvenamosios vietovės, kuriose yra gamtinių išteklių, galinčių turėti gydomųjų savybių, ir speciali infrastruktūra naudoti šiuos išteklius sveikatinimo, turizmo ir poilsio reikmėms, gali turėti kurortinės teritorijos statusą. Kurortinės teritorijos statusas suteikiamas vienai ar kelioms gyvenamosioms vietovėms arba jų dalims, o šio straipsnio 10 dalyje įtvirtinta, kad reikalavimus kurorto ir kurortinės teritorijos statusui suteikti nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Šiuo atveju neaišku, ar omenyje turimas kitų reikalavimų nustatymas, ar tų pačių reikalavimų nustatymas ir ar aptariamos projekto nuostatos nedubliuoja minėtų Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo nuostatų.
Antra, projekto 9 straipsnio 1 dalyje siūloma įtvirtinti, kad kitoms gyvenamosioms vietovėms kurorto statusą suteikia ir panaikina Lietuvos Respublikos Seimas Vyriausybės teikimu. Iš šios ir projekto 4 straipsnio 1 dalies 5 punkto formuluotės „nustato <...> šio statuso suteikimo tvarką“ galima būtų suprasti, jog Vyriausybė, nustatydama kurorto statuso suteikimo tvarką galimai nustatytų, kaip Lietuvos Respublikos Seimas Vyriausybės teikimu suteikia kurorto statusą. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina pasirinkti kitas formuluotes Vyriausybės kompetencijai nustatant kurorto statuso suteikimo tvarką apibrėžti. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kurorto statusas gali būti ne tik suteikiamas, bet ir panaikinamas, tačiau šiame projekto straipsnyje tvarkos šiam procesui nustatyti nesiūloma. Projekto 15 straipsnyje siūloma numatyti, kad kurorto statuso suteikimo ar panaikinimo tvarką nustato Vyriausybė. Siūlytina projekto nuostatas suderinti tarpusavyje. Aptariama projekto nuostata svarstytina ir tuo aspektu, kad projekte nesiūloma nustatyti kurorto statuso panaikinimo pagrindų.
12. Projekto 4 straipsnio 2 dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija ,,steigia Nacionalinį kurortologijos centrą ir nustato jo valdymą, finansavimą ir siektinus veiklos rodiklius”.
Projekto nuostata svarstytina šiais aspektais:
Pirma, pagal projekto 5 straipsnio 1 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą Nacionalinio kurortologijos centro teisinė forma bus biudžetinė įstaiga. Pažymėtina, kad biudžetinių įstaigų valdymas reglamentuojamas Biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad biudžetinės įstaigos turi vieną valdymo organą – biudžetinės įstaigos vadovą. Todėl, svarstytina, ar projekto nuostata tiek, kiek joje siūloma nustatyti, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija nustato biudžetinės įstaigos valdymą, nėra perteklinė.
Antra, pagal Biudžetinių įstaigų įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas valstybės funkcijoms įgyvendinti steigiamos biudžetinės įstaigos yra finansuojamos iš valstybės biudžeto lėšų arba iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų lėšų ir kitų valstybės pinigų fondų. Todėl nėra aišku, kokiu tikslu siūloma nustatyti, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija nustato biudžetinės įstaigos Nacionalinis kurortologijos centras finansavimą, nes jis, manytina, būtų vykdomas iš valstybės biudžeto lėšų. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar minėtos nuostatos nereikėtų patikslinti taip, kad būtų aiški jos paskirtis.
Trečia, nuostata, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija nustato Nacionalinio kurortologijos centro ,,siektinus veiklos rodiklius“ tikslintina, nes nėra aišku, kokių konkrečiai rodiklių nustatymas turimas omenyje. Tuo atveju, jeigu turimas tikslas nustatyti, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija nustato biudžetinės įstaigos veiklos tikslus, tai projekto nuostatą reikėtų patikslinti. Kitu atveju, svarstytina, ar jos nereikėtų atsisakyti. Pastebėtina ir tai, kad Biudžetinių įstaigų įstatymas biudžetinių įstaigų siektinų veiklos rodiklių nustatymo nereglamentuoja.
Ketvirta, steigiamos biudžetinės įstaigos valdymas, veiklos tikslai paprastai yra nurodomi biudžetinės įstaigos įstatuose, kuriuos pagal Biudžetinių įstaigų įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatytą teisiną reguliavimą tvirtina biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, bet ne biudžetinės įstaigos steigėjas. Atsižvelgus į tai, nėra aiškus vertinamosios projekto nuostatos santykis su Biudžetinių įstaigų įstatymo 6 straipsnio 4 dalies nuostatomis.
13. Projekto 4 straipsnio 3 dalyje tikslintinas nurodytas ministerijos pavadinimas, po žodžio „sveikatos“ įrašytinas žodis „apsaugos“.
14. Projekto 2 straipsnio 10 dalyje yra apibrėžta sąvoka „sanatorinio sveikatinimo paslauga“, tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad kitose projekto nuostatose yra vartojama ir sąvoka „sveikatinimo paslauga“ (pavyzdžiu, projekto 1 straipsnio 1 dalis, 4 straipsnio 3 dalies 4 punktas, 5 straipsnio 2 dalis ir kitos projekto nuostatos), kurios turinys projekto nuostatose nėra atskleistas. Siekiant aiškumo, projekto nuostatose reikėtų vartoti projekte apibrėžtas sąvokas.
15. Projekto 5 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad Nacionalinis kurortologijos centras yra biudžetinė įstaiga, kurios steigėja yra Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Atkreiptinas dėmesys, kad Biudžetinių įstaigų įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad biudžetinės įstaigos steigiamos įstatymu arba Vyriausybės nutarimu. Pagal Biudžetinių įstaigų įstatymo 5 straipsnio 4 dalies 1-3 punktuose nustatytą teisinį reguliavimą, įstatyme arba Vyriausybės nutarime, kuriais yra steigiama biudžetinė įstaiga, turi būti nurodyti biudžetinės įstaigos pavadinimas ir buveinė, biudžetinės įstaigos steigimo tikslas ir biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas reikėtų atitinkamai papildyti.
Kita vertus, svarstytina, ar biudžetinė įstaiga neturėtų būti steigiama Vyriausybės nutarimu, kuriame ir būtų nustatytos esminės biudžetinės įstaigos steigimo nuostatos. Vyriausybės nutarime būtų nustatyta, kuri valstybės institucija įgyvendins biudžetinės įstaigos Nacionalinis kurortologijos centro savininko teises ir pareigas. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, atitinkamai reikėtų atsisakyti projekto 4 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatos, kad biudžetinę įstaigą Nacionalinis kurortologijos centrą steigia Ekonomikos ir inovacijų ministerija, ir projekto 5 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad minėtos biudžetinės įstaigos steigėja yra Ekonomikos ir inovacijų ministerija.
16. Projekto 6 straipsnyje siūloma nustatyti, kad bendriesiems kurortų ir kurortinių teritorijų interesams valstybės valdžios ir valdymo institucijose bei tarptautinėse organizacijose atstovauja Lietuvos kurortų asociacija. Siūlomas teisinis reguliavimas kelia abejonių. Manytina, kad savivaldybės, kurių teritorijoje yra kurortai ar kurortinės vietovės turėtų nuspręsti, kuri asociacija turėtų atstovauti jų interesus, bet ne įstatyme įtvirtintos išskirtinės teisės atstovauti kurortus konkrečiai asociacijai.
17. Projekto 8 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad Aplinkos ministerija nustatyta tvarka organizuoja žmonių saugumo vandenyje užtikrinimo priemonių (gelbėtojų darbo organizavimo ir apmokėjimo) įgyvendinimą kurortuose ir kurortinėse teritorijose ir užtikrina šių priemonių kasmetinį tikslinį finansavimą. Atkreiptinas dėmesys, kad Vandens įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad „Skęstančiųjų gelbėjimo darbus organizuoja: 1) paplūdimyje Saugaus elgesio paviršinių vandens telkinių vandenyje ir ant paviršinių vandens telkinių ledo taisyklėse nustatytomis paplūdimio lankymo valandomis – paplūdimio administratorius; 2) paviršiniuose vandens telkiniuose ne paplūdimio teritorijoje (išskyrus paieškos ir gelbėjimo rajoną), taip pat paplūdimyje po Saugaus elgesio paviršinių vandens telkinių vandenyje ir ant paviršinių vandens telkinių ledo taisyklėse nustatytų paplūdimio lankymo valandų – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos“. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų suderinti su minėto įstatymo nuostatomis.
18. Projekto nuostatose kalbant apie infrastruktūrą yra vartojamos įvairios sąvokos, kurių turinys nėra aiškus, pavyzdžiui, „speciali infrastruktūra“ (projekto 2 straipsnio 3, 4 ir 10 dalys), „infrastruktūra“ (projekto 2 straipsnio 8 dalis, 3 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 ir 3 punktai ir kt.), „lankytina infrastruktūra“ (projekto 8 straipsnio 6 dalies 2 punktas), „aktyvaus poilsio, laisvalaikio, sveikatos stiprinimo ir rekreacijos infrastruktūra“ (projekto 11 straipsnio 6 punktas, 12 straipsnio 4 punktas), „infrastruktūra, užtikrinanti nepertraukiamą sanatorinio sveikatingumo paslaugų teikimą“ (projekto 14 straipsnio 4 dalis), „specialioji infrastruktūra (sveikatos priežiūros ir turizmo)“ (projekto 14 straipsnio 5 dalis), „viešoji turizmo ir poilsio infrastruktūra, kaip ji apibrėžta Turizmo įstatyme“ (projekto 17 straipsnio 1 dalis), „viešoji infrastruktūra, skirta viešiesiems rekreaciniams poreikiams“ (projekto 18 straipsnio 2 dalis), „viešoji turizmo paslaugų ir poilsio infrastruktūra (projekto 19 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai), „socialinė savivaldybės infrastruktūra“ (projekto 20 straipsnio 1 dalis). Kadangi projektu siekiama nustatyti infrastruktūros kurorte ir kurortinėse teritorijose plėtrą, vystymą bei finansavimą, tai projekto nuostatose turi būti aiškiai nurodyta kokia infrastruktūra turima omenyje.
19. Projekto 8 straipsnio 6, 7 ir 8 dalyse siūloma reglamentuoti specialiąją tikslinę valstybės biudžeto dotaciją turizmui, kaip atskirai verslo šakai, skatinti skiriant ją savivaldybėms, į kurių teritorijas patenka kurortai ar kurortinės teritorijos. Pažymėtina, jog pagal projekto 8 straipsnio 8 dalį aptariamos dotacijos apskaičiavimo ir skyrimo tvarka bei sąlygos nustatomos Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatyme, tačiau šio įstatymo pakeitimo įstatymo projektas nėra parengtas (projekto 23 straipsnio 2 dalyje tik siūloma nustatyti, kad projektą parengtų finansų ministras ir pateiktų jį Seimui), todėl įvertinti siūlomą teisinį reguliavimą nėra galimybių.
20. Projekto 8 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad savivaldybė, į kurios teritoriją patenka kurortai ar kurortinės teritorijos, gali privačios partnerystės pagrindu Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo nustatyta tvarka ieškoti investuotojų rekreaciniams objektams statyti. Projekto nuostata ,,privati partnerystė“ nėra pakankamai aiški. Atkreipiame dėmesį, kad Investicijų įstatyme vartojama sąvoka ,,viešojo ir privataus sektorių partnerystė“, kuri yra apibrėžta pastarojo įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar minėtos projekto nuostatos nereikėtų patikslinti.
21. Projekto 9 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad kurorto statusą turi: Birštonas, Druskininkai, Neringa ir Palanga, o kitoms gyvenamosioms vietovėms kurorto statusą suteikia ir panaikina Lietuvos Respublikos Seimas Vyriausybės teikimu. Atkreipiame dėmesį, kad Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad Birštonas, Druskininkai, Neringa ir Palanga turi kurorto statusą, o 9 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad gyvenamosioms vietovėms kurorto statusą suteikia ir panaikina Lietuvos Respublikos Seimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikimu. Taigi kurorto statuso suteikimas gyvenamosioms vietovėms jau yra reglamentuojamas galiojančiuose įstatymuose, taip pat įstatyme jau yra įtvirtinta, kad Birštonas, Druskininkai, Neringa ir Palanga turi kurorto statusą. Todėl svarstytina, ar projektu siūlomo teisinio reguliavimo nereikėtų atsisakyti kaip perteklinio.
22. Projekto 9 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad gyvenamosioms vietovėms ar jų dalims kurortinės teritorijos statusą suteikia ir panaikina Vyriausybė savivaldybės tarybos siūlymu. Pažymėtina, kad tokia pati nuostata jau yra įtvirtinta Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas nėra perteklinis.
23. Projekto 11 straipsnio 1 punkte ir 12 straipsnio 1 punkte vartojamas terminas „šalies įvaizdis“. Atkreiptinas dėmesys, kad kitose projekto nuostatose yra vartojamas terminas „valstybės įvaizdis“. Siūlytume projekto nuostatose suvienodinti ir patobulinti šių terminų vartojimą, pavyzdžiui, vartojant terminą „Lietuvos valstybės įvaizdis“.
24. Atsižvelgiant į kitas projekto nuostatas, projekto 13 straipsnio punkte po žodžio „gydymo“ įrašytinas žodis „paslaugų“.
25. Projekto nuostatose yra vartojamos tokios sąvokos kaip „kurortų ir kurortinių teritorijų strateginiai planavimo dokumentai“ (projekto 10 straipsnio 8 punktas, 11 straipsnio 9 punktas, 12 straipsnio 7 punktas), „savivaldybės strateginiai planavimo dokumentai“ (projekto 14 straipsnio 3 dalis, 18 straipsnis). Iš šių projekto nuostatų nėra aišku, ar turimi omenyje tie patys strateginio planavimo dokumentai, ar skirtingi. Siūlytina tikslinti projekto nuostatas. Be to, atkreiptinas dėmesys į Strateginio valdymo įstatymo 7 straipsnyje įtvirtintus programavimo lygmens planavimo dokumentų tipus, tarp kurių yra savivaldybių strateginiai plėtros planai (7 straipsnio 6 punktas), savivaldybių bendrieji planai (7 straipsnio 7 punktas). Iš projekto nuostatų nėra aiškus projekto nuostatų, reglamentuojančių strateginius planavimo dokumentus ir Strateginio valdymo įstatymo nuostatų santykis.
26. Projekto 15 straipsnio ir 16 straipsnio 2 dalies nuostatose nėra aišku, koks konkrečiai Ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymas turimas omenyje.
27. Projekto 17 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „Savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietinę rinkliavą už naudojimąsi kurortų ir kurortinių teritorijų viešąja turizmo ir poilsio infrastruktūra“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 11 punktą vietinė rinkliava už naudojimąsi analogiškais objektais gyvenamosiose vietovėse nėra nustatoma vaikams iki 18 metų. Atsižvelgiant į tai, projekto ir minėto įstatymo nuostatos turėtų būti tarpusavyje suderintos.
28. Projekto 18 straipsnio 1 dalyje nėra aiškus formuluotės „savivaldybės ir vietovės lygmens turizmo ir rekreacijos schemos“ turinys. Atkreiptinas dėmesys, kad Teritorijų planavimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje nėra numatyta tokių specialiojo planavimo dokumentų kaip turizmo ir rekreacijos schemos. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 5 straipsnio 5 dalį „Įstatymų nustatytais atvejais gali būti rengiami ir kiti šio straipsnio 4 dalyje nenurodyti specialiojo teritorijų planavimo dokumentai“. Tačiau nėra aišku, ar kiti įstatymai nustato atvejus, kai yra rengiami projekto nuostatose minimi dokumentai.
29. Projekto 18 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad savivaldybės formuoja ir rengia želdynų priežiūros projektus. Šios projekto nuostatos nėra aiškios, tuo aspektu, kad nei galiojantis, nei nuo 2021 m. lapkričio 1 d. įsigaliosiantis naujos redakcijos Želdynų įstatymas nenumato tokių projektų, kaip želdynų priežiūros projektai. Be to, nėra aišku, kokių (viešųjų atskirųjų ar ir kitų) rūšių želdynų priežiūrai savivaldybė formuotų ir rengtų minėtus projektus. Projekto nuostatos derintinos su Želdynų įstatymo nuostatomis.
30. Projekto 18 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad savivaldybės formuoja ir rengia miškotvarkos projektus. Šios projekto nuostatos nėra aiškios tuo aspektu, kad neaišku, kokiems miškams ir kokios rūšies miškotvarkos projektai turimi omenyje. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Miškų įstatymo 14 straipsnio 2 dalį „Skiriami šie miškotvarkos projektų tipai: 1) miškų tvarkymo schemos – tai specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, rengiami valstybinių miškų valdytojų bei regionų teritorijoms ir skiriami bendrajai miško žemių naudojimo politikai nustatyti, jų tvarkymo koncepcijai parengti; 2) vidinės miškotvarkos projektai – tai miškų ūkio veiklos planai, rengiami visoms valstybinių miškų valdytojų ir privačioms miškų valdoms arba ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančiai miško žemei ir skiriami konkrečių tvarkymo priemonių sistemai jose nustatyti“. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos.
31. Projekto 18 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „Kurorto ir kurortinės teritorijos ribose esančią valstybinę miško žemę patikėjimo teise valdo savivaldybė“. Atkreiptinas dėmesys, kad Miškų įstatymo 4 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad „Valstybinę miško žemę patikėjimo teise valdo miškų urėdija, valstybinių rezervatų direkcijos, nacionalinių parkų direkcijos, savivaldybės ir kiti juridiniai asmenys. Valstybinės miško žemės sklypai patikėjimo teise perduodami šiems subjektams Vyriausybės nutarimais valstybinėms funkcijoms įgyvendinti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka“. Svarstytina, ar projekto nuostatos atitinka šias Miškų įstatymo nuostatas.
32. Projekto 18 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „Miško žemę kurortuose ir kurortinėse teritorijose, įskaitant ir jose esamas saugomas teritorijas, verčiant kitomis naudmenomis arba keičiant miškų ribas turi būti gautas atitinkamos savivaldybės tarybos suderinimas. Nuo tokio suderinimo priėmimo dienos laikoma, kad miško žemės naudmenos yra pakeistos, o Vyriausybė šio suderinimo pagrindu, jeigu reikalinga, atitinkamai pakoreguoja valstybinės reikšmės miškų schemas“. Šios projekto nuostatos nėra aiškios šiais aspektais:
Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad pagal Miškų įstatymo 11 straipsnio 5 dalį „Miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis turi būti suplanuotas vietovės lygmens bendruosiuose planuose arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose, arba detaliuosiuose planuose, arba žemės valdos projektuose“. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, kokiu momentu miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis proceso metu turėtų būti gautas savivaldybės tarybos suderinimas, juolab, kad rengiat teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus paprastai dalyvauja savivaldybės institucijos.
Antra, nėra aiškus formuluotės „keičiant miškų ribas turi būti gautas atitinkamos savivaldybės tarybos suderinimas“, nes neaišku, ką reiškia „miškų ribų keitimas“, ar turimas omenyje miško žemės sklypo ribų keitimas, ar koks kitas keitimas. Be to, nėra aišku, ar ši nuostata būtų taikoma tik „keičiant valstybinių miškų ribas“, ar ir „keičiant privačių miškų ribas“.
Trečia, projekto nuostatos, kad „Nuo tokio suderinimo priėmimo dienos laikoma, kad miško žemės naudmenos yra pakeistos“ nėra suprantamos, nes pagal galiojantį teisinį reguliavimą, nustatytą Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašą, patvirtintą Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1131 „Dėl Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašo patvirtinimo ir kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pripažinimo netekusiais galios“, „Sprendimą miško žemę paversti kitomis naudmenomis priima detalųjį arba specialųjį teritorijų planavimo dokumentą arba vietovės lygmens bendrąjį planą, arba žemės valdos projektą tvirtinanti institucija arba Lietuvos Respublikos Vyriausybė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodytu atveju“. Atsižvelgiant į tai, būtent nuo tokio sprendimo priėmimo dienos, o ne nuo savivaldybės tarybos suderinimo priėmimo dienos, miško žemės naudmenos yra pakeičiamos kitomis naudmenomis.
Ketvirta, projekto nuostatos, jog „Vyriausybė šio suderinimo pagrindu, jeigu reikalinga atitinkamai pakoreguoja valstybinės reikšmės miškų schemas“ nėra suprantamos, nes pagal Miškų įstatymo 11 straipsnio 6 dalį „Miško žemę paversti kitomis naudmenomis valstybinės reikšmės miškuose galima tik po to, kai miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis suplanuotas vietovės lygmens bendruosiuose planuose arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose, arba detaliuosiuose planuose ir Vyriausybė priima nutarimą dėl tam tikrų valstybinės reikšmės miškų plotų išbraukimo iš valstybinės reikšmės miškų plotų“.
33. Projekto 18 straipsnio 4 dalies nuostatos nėra aiškios tuo aspektu, kad neaišku, kam būtų privalomi nurodyti sprendimai ir kokios srities (pavyzdžiui, teritorijų planavimo, statybos ar kt.) procedūrose jie būtų privalomi.
34. Projekto 19 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų formuluotė „organizuoja <...> registro ir kadastro duomenų pateikimą valstybės įmonei Registrų centrui“ nėra aiški, nes paprastai objekto kadastro duomenys yra įrašomi į Nekilnojamojo turto kadastrą, o objektas registruojamas Nekilnojamojo turto registre.
35. Projekto 19 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad savivaldybių institucijos, vykdydamos rekreacinių teritorijų naudojimo ir apsaugos priežiūrą, ,,sudaro rekreacinių teritorijų žemės sklypų nuomos, panaudos ar turto patikėjimo sutartis su Lietuvos Respublikos žemės įstatyme ir kituose įstatymuose nurodytais subjektais“. Taigi projektu siūloma suteikti teisę savivaldybių institucijoms disponuoti žemės sklypais, esančiais rekreacinėse teritorijose.
Projektu siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais:
Pirma, iš projekto nuostatų nėra aišku, ar savivaldybės institucijoms būtų suteikta teisė disponuoti savivaldybei nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais, ar ir valstybei nuosavybės teise priklausančia žeme. Projekto nuostatos tikslintinos, pašalinant šį neaiškumą. Kartu atkreipiame dėmesį, kad pagal Žemės įstatymo 7 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą valstybei nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kitos valstybės institucijos, valstybės įmonės ir kiti įstatyme nustatyti subjektai. Atsižvelgiant į Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, savivaldybės yra tik joms Vyriausybės nutarimais įstatyme nurodytoms reikmėms perduotos valstybinės žemės patikėtiniais.
Antra, pagal Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytą teisinį reguliavimą, savivaldybių institucijos skirstomos į atstovaujamąsias ir vykdomąsias institucijas. Projekto nuostatos galėtų būti aiškinamos taip, kad disponuoti žemės sklypais galėtų bet kuri savivaldybės institucija. Siekiant teisinio aiškumo, projekte reikėtų nurodyti, kuriai konkrečiai savivaldybės institucijai suteikiama teisė disponuoti žemės sklypais.
Trečia, pastebėtina, kad nors teikiamu įstatymo projekto tikslas reglamentuoti kurortų ir kurortinių teritorijų vystymą, tačiau projektu siūloma nustatyti teisę savivaldybių institucijoms disponuoti žemės sklypais ne kurortuose ir kurortinėse teritorijose, bet rekreacinėse teritorijose. Todėl lieka neaiškus vertinamosios projekto nuostatos santykis su projekto 1 straipsnyje nurodyta įstatymo paskirtimi ir tikslu.
36. Projekto 19 straipsnio 1 dalies 7 punkte siūloma nustatyti, kad savivaldybių institucijos, vykdydamos rekreacinių teritorijų naudojimo ir apsaugos priežiūrą, ,,gyvenamosiose teritorijose, kurioms suteiktas kurorto ar kurortinės teritorijos statusas, tvirtina ūkinės veiklos reguliavimo apsaugos reglamentus, siekdamos užtikrinti rekreacinių išteklių, aplinkos, žmonių sveikatos apsaugą nuo neigiamo ūkinės veiklos poveikio. Ūkinės veiklos reguliavimo reglamentuose sudaromi draudžiamų veiklų sąrašai, nurodomas ribinis taršos dydis, nustatomi viešosios turizmo paslaugų ir poilsio infrastruktūros įrengimo, statinių architektūros formos ir dydžio, kurie derinami prie vietovės kraštovaizdžio, rekreacinių išteklių naudojimo turizmui ir poilsiui reikalavimai, privalomi įmonėms, juridiniams ir fiziniams asmenims, organizuojantiems ir vykdantiems veiklą rekreacinėse teritorijose bei naudojantiems rekreacinius išteklius.“.
Projekto nuostata svarstytina šiais aspektais:
Pirma, pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą savivaldybių institucijos jų tvirtinamuose ūkinės veiklos reguliavimo apsaugos reglamentuose, t. y. poįstatyminiuose teisės aktuose, nustatytų draudžiamas kurortuose ir kurortinėse teritorijose ūkinės veiklos rūšis bei ūkinės veiklos ribojimus. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra pažymėjęs, kad nustatyti esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius esminį poveikį ūkinei veiklai, pagal Konstituciją galima tik įstatymu (Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d., 2008 m. kovo 15 d. nutarimai). Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatos dera su oficialiąja konstitucine doktrina.
Antra, atkreiptinas dėmesys, kad ūkinės veiklos apsaugos reglamentuose nustačius draudžiamas veiklos rūšis, tokią draudžiamą ūkinę veiklą iki įstatymo įsigaliojimo pradėję vykdyti juridiniai ir fiziniai asmenys turėtų ją nutraukti. Taigi pastarieji dėl to patirtų nuostolių. Iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, ar jiems patiriami nuostoliai būtų kompensuojami, jeigu taip, tai iš kokių konkrečiai lėšų šaltinių tai būtų daroma. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus.
Trečia, ūkinės veiklos apsaugos reglamentai būtų nustatomi siekiant apsaugoti rekreacinius išteklius, aplinkos ir žmonių sveikatą nuo neigiamo ūkinės veiklos poveikio. Pažymėtina, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą reglamentuoja Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas. Pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 11 straipsnio 11 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą tuo atveju, jeigu atsakingoji institucija priima sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, kad veikla neatitinka aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, gaisrinės saugos ir civilinės saugos teisės aktų reikalavimų, planuojama ūkinė veikla negali būti vykdoma. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas nustato ūkinės ir kitokios veiklos apribojimus pastarajame įstatyme nustatytose teritorijose siekiant užtikrinti visuomenės sveikatos saugą, įstatyme nurodytų objektų ar veiklos apsaugą nuo neigiamų veiksnių ar poveikio, taip pat aplinkos apsaugą. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar galiojančiuose įstatymuose teisinis reguliavimas nėra pakankamas, kad rekreacinėse teritorijose būtų užtikrinta rekreacinių išteklių, visuomenės sveikatos ir aplinkos apsauga, o vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų atsisakyti kaip perteklinės.
Ketvirta, ūkinės veiklos apsaugos reglamentuose būtų nustatyti viešosios turizmo paslaugų ir poilsio infrastruktūros įrengimo, statinių architektūros formos ir dydžio, kurie derinami prie vietovės kraštovaizdžio, rekreacinių išteklių naudojimo turizmui ir poilsiui reikalavimai. Nėra aišku, ar aukščiau minėti reikalavimai būtų taikomi iki įstatymo įsigaliojimo pradėtų infrastruktūros objektų įrengimui ir statinių statybai. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, kuriose būtų pašalinti aukščiau nurodyti neaiškumai.
Penkta, vertinamojoje projekto nuostatoje išbrauktinas perteklinis žodis ,,įmonėms“, nes jas apimtų sąvoka ,,juridiniai asmenys“. Kartu reikėtų suvienodinti vertinamojoje projekto nuostatoje vartojamas sąvokas, nes pirmajame sakinyje vartojama sąvoka ,,ūkinės veiklos reguliavimo apsaugos reglamentas“, o antrajame sakinyje - ,,ūkinės veiklos reguliavimo reglamentas“.
37. Projekto 21 straipsnyje siūloma nustatyti, kad gamtinių gydomųjų veiksnių sertifikavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 4 straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostatas Sveikatos apsaugos ministerija nustato gamtinių gydomųjų veiksnių, naudojamų sveikatinimo paslaugoms teikti, sertifikavimo tvarką. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo, projekto nuostatos turėtų būti suderintos tarpusavyje. Kita vertus, svarstytina, ar šios projekto nuostatos nesidubliuoja ir, ar vienų iš jų nereikėtų atsisakyti kaip perteklinių.
38. Projekto 23 straipsnyje reikėtų numatyti įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo datas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog nustatant įstatymo įsigaliojimo datą turėtų būti įvertinamos ir Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnio nuostata, kad „<...> kiti įstatymai ir teisės aktai bei jų pakeitimai, darantys įtaką atitinkamų biudžetinių metų biudžeto <…> asignavimams ir valstybės skolai, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas“.
39. Projekto 23 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad finansų ministras turi parengti Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo pakeitimo įstatymą ir pateikti jį Seimui, o šio straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad Vyriausybė pateikia Seimui Turizmo įstatymo, Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų bei kitų įstatymų, kuriuos būtina pakeisti priėmus šį įstatymą, projektus. Projekto aiškinamojo rašto 9 punkte nurodyta, kad „reikės pakeisti šiuos galiojančius teisės aktus: Turizmo įstatymą, Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymą, Teritorijų planavimo įstatymą, Želdynų įstatymą, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą, Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymą. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Seimo statuto 135 straipsnio 5 dalį „Kartu su įstatymo projektu teikiami kiti Seimo priimamų teisės aktų projektai dėl galiojančių teisės aktų pakeitimo ar pripažinimo netekusiais galios, kuriuos būtina priimti, priėmus teikiamą projektą“. Atsižvelgiant į tai, ir, siekiant visapusiško siūlomo nustatyti naujo teisinio reguliavimo vertinimo, kartu su teikiamu projektu įstatymo rengėjai turėtų pateikti ir projekto 23 straipsnio 2 ir 3 dalyse bei aiškinamajame rašte nurodytų įstatymų projektus.
40. Projekto 23 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžio ministerija įrašytinas žodis „ministras“, o žodžių „pagal kompetenciją“ reikėtų atsisakyti kaip perteklinių.
41. Atkreiptinas dėmesys, kad Teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio 1 dalis nustato, kad „Rengiant teisės akto, kuriuo numatoma reglamentuoti iki tol nereglamentuotus santykius, taip pat kuriuo iš esmės keičiamas teisinis reguliavimas, projektą, privalo būti atliekamas numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas. Šio vertinimo išsamumas turi būti proporcingas galimoms numatomo teisinio reguliavimo pasekmėms. Sprendimą dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo priima teisės akto projekto rengėjas“. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad „Atliekant numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą, nustatomas galimas teigiamas ir neigiamas poveikis to teisinio reguliavimo sričiai, asmenims ar jų grupėms, kuriems bus taikomas numatomas teisinis reguliavimas. Atsižvelgiant į teisės akte numatomo naujo teisinio reguliavimo pobūdį, mastą, turi būti įvertinamas poveikis ekonomikai, konkurencijai, valstybės finansams, socialinei aplinkai, viešajam administravimui, teisinei sistemai, kriminogeninei situacijai, korupcijos mastui, aplinkai, administracinei naštai, regionų plėtrai, reglamentuojamoms profesijoms ir kitoms sritims“, 3 dalis nustato, kad „Įstatymo ar kito Seimo teisės akto projekte numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai pateikiami aiškinamajame rašte arba atskiru dokumentu“. Tuo tarpu projekto aiškinamojo rašto 5 punkte nurodoma, kad „Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas neatliekamas, neigiamų pasekmių nenumatoma“. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad projekto aiškinamasis raštas neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio bei Seimo statuto 135 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimų.
42. Projekto 8 straipsnio 6 dalyje siūloma reglamentuoti specialių tikslinių valstybės biudžeto dotacijų skyrimą savivaldybėms, į kurių teritorijas patenka kurortai ir kurortinės teritorijos. Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su dotacijų iš valstybės biudžeto mokėjimu. Atsižvelgus į tai, reikėtų atlikti teikiamo įstatymo projekto antikorupcinį vertinimą.
43. Projekto aiškinamojo rašto 13 punkte nurodoma, kad „Priėmus Įstatymo projektą bus reikalingos papildomos lėšos Nacionalinio kurortologijos centro steigimui. Įstatymui įgyvendinti reikalingų lėšų kiekį bei prognozuojamą finansinę grąžą valstybės ir savivaldybių biudžetams turėtų nustatyti Vyriausybė arba jos įgaliota institucija – Ekonomikos ir inovacijų ministerija“. Atsižvelgiant į tai, bei į tai, kad projektu siūlomas nustatyti naujas teisinis reguliavimas, susijęs su Vyriausybės ir kai kurių ministerijų kompetencija ir funkcijomis, dėl projektu siūlomo teisinio reguliavimo reikėtų gauti Vyriausybės išvadą.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis
N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected]
A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]
S. Švedas tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]