|
1.
|
Lietuvos Respublikos Vyriausybė
2022-06-15
|
|
|
|
|
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos
Seimo valdybos 2022 m. gegužės 4 d. sprendimo Nr. SV-S-481 „Dėl įstatymų
projektų išvadų“ 1, 2 ir 7 punktus, taip pat Lietuvos Respublikos Seimo
valdybos 2022 m. gegužės 11 d. sprendimą Nr. SV-S-494 „Dėl įstatymo projekto
išvadų“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais
pinigais ribojimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2627(3) (toliau – Įstatymo projektas),
tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui jį tobulinti, atsižvelgiant į
šias pastabas ir pasiūlymus:
|
Pritarti
|
|
|
2.
|
Lietuvos Respublikos Vyriausybė
2022-06-15
|
4
|
|
|
|
1.1. Atsižvelgiant į 2021 metų
liepos mėnesį Europos Komisijos pateiktų teisinių pasiūlymų dėl kovos su
pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu paketą, kuriame siūloma visuotinai
riboti didesnius atsiskaitymus grynaisiais pinigais, taip pat kitų Europos
Sąjungos valstybių narių nustatytus ribojimus (pavyzdžiui, Bulgarijoje
visiems atsiskaitymams tarp asmenų nustatyta atsiskaitymų riba yra
10 000 Bulgarijos levų (apie 5 000 eurų), Slovakijoje verslo
sandoriams ši suma taip pat yra 5 000 eurų, Latvijoje ribojimas visiems
sandoriams yra 7 200 eurų) bei tai, kad šiuo metu esantis prekių ir
paslaugų kainų lygis reikšmingai skiriasi nuo 2014 metų, tikslinga
nustatyti 5 000 eurų ribą, kurią pasiekus, asmenų tarpusavio
atsiskaitymai ir bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorius turėtų būti
atliekami tik negrynaisiais pinigais.
|
Nepritarti
|
1. Lietuvos Respublikos civiliniame
kodekse yra įtvirtinta atsiskaitymų grynaisiais pinigais riba, t. y., kai
paskolos suma 3000 eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais,
paskolos sutartis turi būti notarinės formos
2. Pažymėtina, kad 3000 eurų
atsiskaitymų grynaisiais pinigais riba buvo pasiūlyta ir ankstesnių
vyriausybių.
3. 3000 eurų atsiskaitymų
grynaisiais pinigais ribojimo suma dar 2014 metais buvo suderinta su Europos
centriniu banku.
4. Per laikotarpį nuo 2014 m.
atsiskaitymų negrynaisiais pinigais galimybės ir grynųjų pinigų reikšmė ženkliai
pakito. Lietuvos banko duomenimis, absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų
naudojasi mokėjimo paslaugų teikėjų paslaugomis. Ribojimas būtų
taikomas tiems sandoriams, kurių sumos yra reikšmingos, todėl daugumos
gyventojų siūlomi ribojimai nepalies.
5. Šiuo metu
Lietuvos mokėjimo paslaugų teikėjai (MPT) (bankai, kredito unijos,
elektroninių pinigų įstaigos), kuriuose yra atidaryta apie 90 proc. visų mokėjimo
sąskaitų Lietuvoje, teikia momentinių mokėjimų eurais paslaugą. Ši paslauga
leidžia atlikti mokėjimą į kitą MPT visą parą visomis savaitės dienomis ir
lėšos bus įskaitytos į gavėjo mokėjimo sąskaitą per kelias sekundes. Tokių
mokėjimo nurodymų didžiausia galima suma yra 100 000 eurų,
tačiau prireikus galima atlikti ir kelis mokėjimus.
6. Už atsiskaitymų grynaisiais
pinigais ribojimą pasisako ne tik valstybinės institucijos - Lietuvos Bankas,
Valstybinė mokesčių inspekcija, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba,
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, bet ir verslo atstovai. Lietuvos verslo
konfederacija siūlo svarstyti galimybę apskritai uždrausti atsiskaitymus
grynaisiais pinigais tarp juridinių asmenų, taip pat atsiskaitymus
grynaisiais pinigais dalyvaujant fiziniams asmenims, užsiimantiems ūkine
komercine veikla.
7. Europos Komisija, šalims
nenusistačiusioms žemesnių atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribų
nacionaliniu lygmeniu, pateikė siūlymus visuotinai riboti didesnius nei
10 000 eurų atsiskaitymus grynaisiais pinigais.
8. 19 Europos Sąjungos valstybių
narių įvedė arba įveda mokėjimų grynaisiais pinigais apribojimus, kurių dydis
svyruoja nuo 500 EUR Graikijoje. Kai kurios valstybės jau nustatė ar planuoja
sumažinti jau numatytas ribas. Pagal Finansų ministerijos pateiktą analizę,
Ispanijoje ribojimas iki 2500 eurų, Italijoje nuo 2022 m. sausio – 1000 eur.,
Belgija – tarp komercine veikla besiverčiančių asmenų – 3000 eurų.
Šis ribojimas būtų svarbi
priemonė kovoje su šešėliu, pinigų plovimu ir mažinant PVM atotrūkį. Pažymėtina,
kad valstybėse, kuriose fiksuojamas didžiausias PVM atotrūkis, atsiskaitymų
grynaisiais pinigais ribos nustatomos itin žemos, pvz. Graikija 500 eur.,
Italijoje – 1000 eurų, siekiant sumažinti PVM atotrūkį.
Šiuo įstatymu mažinamos prielaidos
šešėlinei ekonomikai, didinamas mokestinės kontrolės efektyvumas ir galimai
neteisėtų sandorių atsekamumas, didinama įmonių finansinė drausmė, didinamas
finansinių operacijų skaidrumas ir patikimumas.
|
|
3.
|
Lietuvos Respublikos Vyriausybė
2022-06-15
|
2
|
3
|
|
|
1.2. Vadovaujantis Lietuvos
Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo 6
straipsnio 7 punkto nuostatomis, Lietuvos Respublikos Vyriausybei suteikti
įgaliojimai tvirtinti mobilizacijos sistemos subjektais esančių valstybės
institucijų ir įstaigų, turinčių teisę mobilizacijos metu gauti mobilizacijos
sistemos uždaviniams įgyvendinti reikalingų piniginių lėšų grynaisiais
pinigais iš valstybės iždo sąskaitos, sąrašą. Laikantis šių nuostatų ir siekiant
mobilizacijos ar karo padėties metu užtikrinti valstybės gynybos ar kitų
gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų atlikimą
ir valstybinių mobilizacinių užduočių vykdymą, sklandų aprūpinimą
reikalingomis prekėmis, paslaugomis, darbais, būtina numatyti galimybę
atsiskaityti grynaisiais pinigais, neribojant lėšų sumos.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta,
siūlytina Įstatymo projekte nustatyti išimtį – neriboti atsiskaitymo
grynaisiais pinigais karo padėties ir mobilizacijos atveju, jeigu tai būtina
užtikrinant valstybės gynybos ar kitų gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų
atlikimą bei valstybinių mobilizacinių užduočių vykdymą.
|
Pritarti
|
Komitetas siūlo papildyti
projekto 2 straipsnį 3 dalimi ir ją
išdėstyti taip:
„3. Šis
įstatymas netaikomas atsiskaitymo grynaisiais pinigais
karo padėties ir mobilizacijos atveju, jeigu tai būtina užtikrinant valstybės
gynybos ar kitų gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų atlikimą
bei valstybinių mobilizacinių užduočių vykdymą.“
|
|
4.
|
Lietuvos Respublikos Vyriausybė
2022-06-15
|
|
|
|
|
Atkreipti Seimo dėmesį į tai, kad,
vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 127 straipsnio 4 dalimi,
282 straipsnio 5 dalimi ir 1998 m. birželio 29 d. Tarybos sprendimo dėl
nacionalinių institucijų konsultavimosi su Europos Centriniu Banku teisės
akto projekto nuostatų klausimais 2 straipsnio 1 dalimi, valstybės narės turi
konsultuotis su Europos Centriniu Banku dėl bet kurio teisės akto projekto
nuostatų jo kompetencijai priklausančiais klausimais, inter alia dėl
mokėjimo priemonių.
|
Pritarti iš dalies
|
2021 metų
liepos mėnesį Europos Komisija pateikė teisinius pasiūlymus dėl kovos su
pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu paketo, kuriame siūloma visuotinai
riboti atsiskaitymus grynaisiais pinigais ir nurodoma 10 000 eurų suma,
paliekant galimybę valstybėms narėms nusistatyti žemesnę ribą nacionaliniu
lygmeniu.
Atsiskaitymų
grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2627, kuris iš
esmės nesiskiria nuo XIIP2627(3), 2014 m. buvo suderintas su Europos
centriniu banku.
Atsižvelgiant į
tai, Komiteto nuomone, dėl projekto nėra būtinybės konsultuotis su Europos
centriniu banku.
|
