LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ASMENŲ, NUKENTĖJUSIŲ NUO 1939–1990 METŲ OKUPACIJŲ, TEISINIO STATUSO ĮSTATYMO NR. VIII-342 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
2023-11-20 Nr. XIVP-3307
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.
1. Projekto 1 straipsniu siūloma išplėsti Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 5 straipsnio 2 dalyje nustatytą tremtiniams prilygintų asmenų ratą, papildant šios dalies 5 punktą c papunkčiu, pagal kurį tremtiniams prilygintais asmenimis būtų pripažįstami ir asmenys, gimę (įvaikinti) „ne vėliau kaip iki 1965 m. buvusių politinių kalinių ar tremtinių šeimose už Lietuvos ribų, jeigu bent vienas iš tėvų (įtėvių) tuo metu buvo politinis kalinys ar tremtinys, kuriam pasibaigė įkalinimo ar tremties (ištrėmimo, nutrėmimo, uždraudimo grįžti į Lietuvą) laikas ir kuris iki 1965 m. nebuvo sugrįžęs nuolat gyventi į Lietuvą“. Ši projekto nuostata diskutuotina keliais aspektais.
1.1. Pažymėtina, kad santykis tarp projektu siūlomos nuostatos ir keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 5 punkto a ir b papunkčių nuostatų yra neaiškus. Pagal šias keičiamo įstatymo nuostatas nuo okupacijų nukentėjusio asmens – tremtinio teisinio statuso pripažinimas asmenims, gimusiems (įvaikintiems) politinių kalinių ar tremtinių šeimose tremtyje (arba už Lietuvos ribų), taip pat asmenims, gimusiems (įvaikintiems) buvusių politinių kalinių ar tremtinių šeimose už Lietuvos ribų, yra siejamas su tam tikromis bent vienam iš tėvų keliamomis sąlygomis (leidimo grįžti ir gyventi Lietuvoje nebuvimu, suvaržytomis galimybėmis sugrįžti į Lietuvą, gyvenamosios vietos įregistravimo ir įsidarbinimo Lietuvoje ribojimu); šios sąlygos (aplinkybės) turi būti atitinkamai pagrįstos. Tuo tarpu pagal teikiamą projektą tremtinio statuso pripažinimas asmenims, gimusiems (įvaikintiems) buvusių politinių kalinių ir tremtinių šeimose už Lietuvos ribų, iš esmės yra siejamas ne su kokiomis nors sąlygomis ar aplinkybėmis, o su faktais – šių asmenų gimimo ir bent vieno iš tėvų negrįžimo į Lietuvą datomis. Mūsų vertinimu, nustačius projektu siūlomą teisinį reguliavimą, į naują asmenų, kuriems būtų pripažįstamas tremtinio statusas, grupę galėtų patekti ir asmenys, nurodyti keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 5 punkto a ir b papunkčiuose, todėl svarstytina, ar kartu nereikėtų atitinkamai patikslinti šių papunkčių nuostatų.
1.2. Aptariamoje projekto nuostatoje vartojamos tarpusavyje nederančios formuluotės „buvusių politinių kalinių ar tremtinių šeimose“ ir „bent vienas iš tėvų tuo metu buvo politinis kalinys ar tremtinys“. Pažymėtina, kad sistemiškai vertinant keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2, 4–6 punktus, 5 straipsnio 2 dalies 1, 4 ir 5 punktus, tremties pabaiga laikoma data, nuo kurios asmeniui po tremties buvo leista sugrįžti ir gyventi Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, aptariama projekto nuostata tikslintina.
1.3. Siekiant užtikrinti teisinio reguliavimo aiškumą, reikėtų patikslinti aptariamoje projekto nuostatoje nurodytą terminą „iki 1965 m.“.
2. Atsižvelgiant į tai, kad pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą pripažinus tremtinio statusą naujai asmenų grupei, šie asmenys pagal Valstybinių pensijų įstatymą įgytų teisę gauti nukentėjusių asmenų valstybinę pensiją, pagal Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 5 dalies nuostatas turėtų būti atliktas projekto antikorupcinis vertinimas.
3. Atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnio nuostatą, kad mokesčių įstatymai, kiti įstatymai ir teisės aktai bei jų pakeitimai, darantys įtaką atitinkamų biudžetinių metų biudžeto pajamoms, asignavimams ir valstybės skolai, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas, taip pat į tai, kad Seime 2023 m. spalio 5 d. įregistruotas 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas (Nr. XIVP-3128), ir į tai, kad projektu teikiamo siūlymo įgyvendinimas turėtų įtakos biudžeto asignavimams, manytina, jog dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos ir vykdytojos, nuomonė.
4. Pagal Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija), 37.5 papunktį vienintelė straipsnio dalis nenumeruojama, todėl projekto 1 straipsnyje prieš siūlomo pakeitimo esmę įrašytas skaičius „1“ išbrauktinas.
Departamento direktorius Dainius Zebleckis
L. Schulte-Ebbert, tel. +370 5 209 6055, el. p. [email protected]
V. Staugaitytė, tel. +370 5 209 6898, el. p. [email protected]