Projekto

lyginamasis variantas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO NR.I-2223 1, 2, 19¹, 19², 31, 34 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO, VII SKYRIAUS PAVADINIMO PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 23¹, 23², 23³ STRAIPSNIAIS IR NAUJU VIII SKYRIUMI

ĮSTATYMAS

2014 m.                         d. Nr.

Vilnius

1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas

1. Papildyti 1 straipsnį 26 punktu:

„26) teršalų grupė – šio įstatymo tikslais suprantama, kaip nurodyta Mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme;“.

2. Papildyti 1 straipsnį 27 punktu:

„27) prioritetinės medžiagos – suprantama, kaip apibrėžta Vandens įstatyme;“.

3. Papildyti 1 straipsnį 28 punktu:

„28) kitos Lietuvoje kontroliuojamos medžiagos – teršalai, kurių išmetimo ar kitokio patekimo į aplinką nutraukimo, išmetimo ar kitokio patekimo į aplinką mažinimo nenumato 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 5 tomas, p. 275), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/31/EB (OL 2009 L 140, p. 114), ir kurių išmetimas ar kitoks patekimas į aplinką yra kontroliuojamas Lietuvos Respublikoje siekiant šio Įstatymo nustatytų vandensaugos tikslų. Kitų Lietuvoje kontroliuojamų medžiagų sąrašą tvirtina aplinkos ministras;“.

4.  Papildyti 1 straipsnį 29 punktu:

„29) gaminiai – šio įstatymo tikslais suprantami, kaip apibrėžta Atliekų tvarkymo įstatyme;“.

5.  Papildyti 1 straipsnį 30 punktu:

„30) ozono sluoksnį ardančios medžiagos – suprantama, kaip apibrėžtos sąvokos „kontroliuojamos medžiagos“ ir „naujos medžiagos“ 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1005/2009 dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų (OL 2009 L 286, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. rugpjūčio 18 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 744/2010 (OL 2010 L 218, p. 2), taip pat kitos šio įstatymo 111 straipsnyje vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos šiame reglamente;“

6. Papildyti 1 straipsnį 31 punktu:

„31) vandens telkinių naudojimas vandeniui išgauti neturint tam teisės – vandens telkinių naudojimas be taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, taršos leidimo ar kito teisės aktų nustatyta tvarka išduoto vandens išgavimą leidžiančio dokumento; arba  viršijant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime, taršos leidime ar kitame teisės aktų nustatyta tvarka išduotame vandens išgavimą leidžiančiame dokumente nustatytą išgaunamo vandens kiekį;“.

7. Papildyti 1 straipsnį 32 punktu:

„32) atliekų surinkimas, vežimas, laikymas, apdorojimas, įvežimas, importas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimas, eksportas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ar vežimas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją neturint tam teisės – atliekų surinkimas, vežimas, laikymas, apdorojimas, įvežimas, importas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimas, eksportas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ar vežimas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją neturint šiai veiklai vykdyti reikalingų teisės aktų nustatyta tvarka išduotų leidimų ir (ar) licencijų; kitu nei leidime ar licencijoje nurodytu būdu; atliekas, kurios nėra nurodytos leidime ar licencijoje; viršijant leidime nurodytus atliekų kiekius; arba teisės aktų nustatyta tvarka neužsiregistravus Atliekų tvarkytojų valstybės registre.“

2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Šis įstatymas reguliuoja visuomeninius santykius aplinkosaugos srityje, nustato pagrindines juridinių bei fizinių asmenų teises ir pareigas išsaugant Lietuvos Respublikai būdingą biologinę įvairovę, ekologines sistemas bei kraštovaizdį, užtikrinant sveiką ir švarią aplinką, racionalų gamtos išteklių naudojimą Lietuvos Respublikoje, jos teritoriniuose vandenyse, kontinentiniame šelfe ir ekonominėje zonoje, atsakomybę, ekonomines sankcijas už juridinių asmenų padarytus aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus siekiant efektyvios šių pažeidimų prevencijos ir nuostatas dėl bylų dėl ekonominių sankcijų skyrimo teisenos.“

3 straipsnis. 19¹ straipsnio pakeitimas

Papildyti 19¹ straipsnį 16 dalimi:

„TIPK leidimą išdavusi ar pakeitusi institucija privalo kreiptis į teismą dėl TIPK leidimo galiojimo panaikinimo, jei Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo nustatyta tvarka panaikinama atrankos išvada, kad neprivaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą, ar teigiamas sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių, jeigu tokia atrankos išvada ar sprendimas buvo būtinas priimti sprendimą išduoti TIPK leidimą ar pakeisti TIPK leidimą.“

4 straipsnis. 19² straipsnio pakeitimas

Papildyti 19² straipsnį 11 dalimi:

„Taršos leidimą išdavusi ar pakeitusi institucija privalo kreiptis į teismą dėl taršos leidimo galiojimo panaikinimo, jei Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo nustatyta tvarka panaikinama atrankos išvada, kad neprivaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą, ar teigiamas sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių, jeigu tokia atrankos išvada ar sprendimas buvo būtinas priimti sprendimą išduoti taršos leidimą ar pakeisti taršos leidimą.“

5 straipsnis. Įstatymo papildymas 23¹ straipsniu

Papildyti Įstatymą 23¹ straipsniu:

 „23¹ straipsnis. Teršalų išmetimas į aplinką

Teršalai gali būti išmetami į aplinką tik tais atvejais, kai išmesti teršalus į aplinką leidžia teisės aktai ir teršalai į aplinką išmetami nepažeidžiant teisės aktų nustatytos tvarkos ir normų.“

6 straipsnis. Įstatymo papildymas 23² straipsniu

Papildyti Įstatymą 23² straipsniu:

 „23² straipsnis. Mėšlo, srutų ir nuotekų dumblo tvarkymas

Mėšlas ar srutos gali būti paskleisti dirvožemio paviršiuje, įterpti į dirvožemį, laikomi ar perduodami kitam asmeniui, transportuojami ar kitaip tvarkomi laikantis mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų, kuriuos nustato aplinkos ministras kartu su žemės ūkio ministru.

Nuotekų dumblas gali būti paskleistas dirvožemio paviršiuje, įterptas į dirvožemį, perduotas kitam asmeniui, naudojamas tręšimui bei rekultivavimui ar kitaip tvarkomas laikantis nuotekų dumblo tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų, kuriuos nustato aplinkos ministras.“

7 straipsnis. Įstatymo papildymas 23³ straipsniu

Papildyti Įstatymą 23³ straipsniu:

„23³ straipsnis. Aplinkosaugos vadybos ir audito sistemų logotipų ir ekologinių ženklų

                           naudojimas

Leidžiama naudoti aplinkosaugos vadybos ir audito sistemų logotipus ir ekologinius ženklus laikantis Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos teisės aktų ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimų.“

8 straipsnis. Įstatymo VII skyriaus pavadinimo pakeitimas

Pakeisti Įstatymo VII skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„VII SKYRIUS. APLINKOS APSAUGOS VALSTYBINĖ  APSAUGĄ IR GAMTOS

IŠTEKLIŲ NAUDOJIMĄ REGLAMENTUOJANČIŲ TEISĖS AKTŲ ĮGYVENDINIMO

KONTROLĖ IR TEISINĖ ATSAKOMYBĖ“.

9 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 31 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„31 straipsnis. Valstybinė aplinkos apsaugos kontrolė Aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių

                        naudojimą reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimo kontrolė

Lietuvos Respublikoje valstybinę aplinkos apsaugos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimo naudojimą reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimo kontrolę vykdo Aplinkos ministerijos sistemos pareigūnai – valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, valstybiniai saugomų teritorijų pareigūnai, valstybiniai miškų pareigūnai ir Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos valstybės tarnautojai šio įstatymo, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo, Miškų įstatymo, Saugomų teritorijų įstatymo, Žemės gelmių įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Vykdydami tarnybines pareigas, valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai turi teisę:

1) nustatyta tvarka sustabdyti ūkinės ir kitos veiklos objektų statybą ar rekonstravimą, sustabdyti ar apriboti juridinių ir fizinių asmenų veiklą, jeigu pažeidžiami aplinkos apsaugos įstatymai arba ši veikla neatitinka aplinkos apsaugos normatyvų, taisyklių, limitų ir kitų nustatytų sąlygų;

2) pateikę tarnybinį pažymėjimą, netrukdomi įeiti (įvažiuoti) į visų įmonių, įstaigų, organizacijų, ūkių, karinių dalinių, pasienio ruožo teritorijas ir objektus, kad vykdytų juose valstybinę aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo kontrolę ir atliktų kontrolinius tyrimus bei matavimus;

3) Valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės įstatymo ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka duoti privalomus nurodymus, surašyti protokolus, aktus ir kitokius nustatytos formos dokumentus;

4) nustatyta tvarka nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas;

5) sustabdyti ir tikrinti Lietuvos Respublikos bei užsienio valstybių laivus, kitas vandens transporto priemones Lietuvos Respublikos vidaus, teritoriniuose vandenyse ir ekonominėje zonoje - vykdyti juose valstybinę aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo kontrolę, taip pat vykdyti šią kontrolę tarptautiniuose vandenyse esančiuose Lietuvos Respublikos laivuose;

6) kad būtų užkirstas kelias aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimams, už kuriuos numatyta administracinė ar baudžiamoji atsakomybė, sustabdyti ir apžiūrėti įtariamų asmenų transporto priemones, nustatyta tvarka atlikti asmens apžiūrą ir daiktų patikrinimą, paimti daiktus ir dokumentus, apžiūrėti įvykio vietą;

7) pagal tarptautinius įsipareigojimus tikrinti Lietuvos Respublikos juridinių ir fizinių asmenų veiklą, susijusią su gamtos išteklių naudojimu tarptautiniuose vandenyse;

8) įstatymų numatytais atvejais pristatyti aplinkos apsaugos įstatymų pažeidėjus į policiją arba gyvenvietės, apylinkės savivaldybės patalpas asmenybei nustatyti;

9) saugoti, nešioti ir panaudoti nustatyta tvarka tarnybinį ginklą bei specialiąsias priemones - antrankius, asmens apsaugai skirtas dujas, tarnybinius šunis, transporto priverstinio stabdymo priemones;

10) dėvėti nustatyto pavyzdžio uniformą.

Aplinkos ministerija, vykdydama valstybinę aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo kontrolę, steigia neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių institucijas, tvirtina jų nuostatus.“

10 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 34 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Asmenys, pažeidę aplinkos apsaugos aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, atsako pagal šio įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymus įstatymų nustatyta tvarka.“

11 straipsnis. Įstatymo papildymas nauju VIII skyriumi

1.Papildyti Įstatymą nauju VIII skyriumi:

„VIII SKYRIUS. JURIDINIŲ ASMENŲ ATSAKOMYBĖ UŽ APLINKOS APSAUGĄ IR GAMTOS IŠTEKLIŲ NAUDOJIMĄ REGLAMENTUOJANČIŲ TEISĖS AKTŲ PAŽEIDIMUS

35 straipsnis. Veikos, už kurias skiriamos ekonominės sankcijos juridiniams asmenims

Juridiniams asmenims skiriamos ekonominės sankcijos už aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, nurodytus šio įstatymo 55 – 127 straipsniuose (toliau – juridinių asmenų padaryti pažeidimai).

Juridinio asmens atsakomybė pagal šį įstatymą taikoma, jeigu juridinių asmenų padaryti pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės.

36 straipsnis. Subjektai, kuriems taikoma juridinių asmenų atsakomybė

Juridinių asmenų atsakomybė taikoma juridiniams asmenims, įskaitant užsienio juridinius asmenis ir kitas organizacijas, taip pat šių juridinių asmenų ir organizacijų padalinius (toliau šiame skyriuje – juridiniai asmenys).

37 straipsnis. Pareigūnai, turintys teisę tirti juridinių asmenų

                           padarytus pažeidimus, surašyti juridinių asmenų padarytų pažeidimų

                           protokolus ir nagrinėti bylas dėl ekonominių sankcijų skyrimo

Juridinių asmenų padarytus pažeidimus tiria, juridinių asmenų padarytų pažeidimų protokolus surašo ir bylas dėl ekonominių sankcijų skyrimo nagrinėja:

1) vyriausieji valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai – dėl šio įstatymo 55, 56, 57, 58, 59, 60, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 68, 69, 70, 71, 72, 73, 74, 75, 76, 77, 78, 79, 80, 81, 82, 83, 84, 85, 86, 87, 88, 89, 90, 91, 92, 93, 94, 95, 96, 97, 98, 99, 100, 101, 102, 103, 104, 105, 106, 107, 108, 109, 110, 111, 112, 114, 122, 123, 124, 125, 126, 127 straipsniuose numatytų pažeidimų;

2) vyriausieji valstybiniai miškų pareigūnai – dėl šio įstatymo 90 straipsnio pirmojoje, antrojoje, trečiojoje, šeštojoje, septintojoje, aštuntojoje dalyse, 91 straipsnio pirmojoje, antrojoje, šeštojoje, septintojoje dalyse numatytų pažeidimų, padarytų miško žemėje, 116, 117, 118, 119, 120, 121, 122, 123 straipsniuose numatytų pažeidimų;

3) aplinkos ministro įgalioti valstybiniai saugomų teritorijų pareigūnai – dėl šio įstatymo 90 straipsnio pirmojoje, antrojoje, trečiojoje, šeštojoje, septintojoje, aštuntojoje dalyse, 91 straipsnio pirmojoje, antrojoje, šeštojoje, septintojoje dalyse numatytų pažeidimų, padarytų saugomose teritorijose, 122, 123 straipsnyje numatytų pažeidimų;

4) aplinkos ministro įgalioti Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos pareigūnai – dėl šio įstatymo 111, 112, 113, 114, 115 straipsniuose numatytų pažeidimų;

5) Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos įgalioti pareigūnai, kitų valstybinę kelių transporto kontrolę atliekančių viešojo administravimo subjektų įgalioti pareigūnai – dėl šio įstatymo 90 straipsnio pirmojoje, antrojoje, trečiojoje, šeštojoje, septintojoje, aštuntojoje dalyse, 91 straipsnio pirmojoje, antrojoje, šeštojoje, septintojoje dalyse numatytų pažeidimų, padarytų keliuose ir kelių apsaugos zonose;

6) Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įgalioti muitinės pareigūnai – dėl šio įstatymo 78 straipsnio pirmojoje, antrojoje, trečiojoje, ketvirtojoje, penktojoje, šeštojoje, septintojoje, aštuntojoje, devintojoje dalyse (dėl atliekų įvežimo, importo į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimo ar eksporto iš Lietuvos Respublikos teritorijos ar vežimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją), 79 straipsnio pirmojoje, antrojoje, trečiojoje, ketvirtojoje, šeštojoje, septintojoje, aštuntojoje dalyse (dėl atliekų įvežimo, importo į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimo ar eksporto iš Lietuvos Respublikos teritorijos ar vežimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją), 87 straipsnyje, 95 (dėl įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją), 98 (dėl įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją), 100 (dėl įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją), 101 (dėl įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją) straipsniuose numatytų pažeidimų, 109 straipsnio devintojoje dalyje, 110 straipsnio aštuntojoje, devintojoje dalyse numatytų pažeidimų;

7) Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos įgalioti pareigūnai – dėl šio įstatymo 97, 98, 100 straipsniuose, 109 straipsnio pirmojoje, dvyliktojoje, tryliktojoje, penkioliktojoje, devynioliktojoje, dvidešimt trečiojoje dalyse, 110 straipsnio aštuntojoje, devintojoje dalyse numatytų pažeidimų;

8) Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgalioti pareigūnai – dėl šio įstatymo 109 straipsnio pirmojoje, keturioliktojoje, dvidešimt pirmojoje dalyse numatytų pažeidimų.

Teisę tirti juridinių asmenų padarytus pažeidimus, surašyti juridinių asmenų padarytų pažeidimų protokolus ir perduoti bylą dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėti šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems pareigūnams turi:

1) vyriausieji valstybiniai miškų pareigūnai – dėl šio įstatymo 90 straipsnio ketvirtojoje, penktojoje, devintojoje, dešimtojoje dalyse, 91 straipsnio trečiojoje, ketvirtojoje, penktojoje, aštuntojoje, devintojoje, dešimtojoje dalyse numatytų pažeidimų, padarytų miško žemėje;

2) aplinkos ministro įgalioti valstybiniai saugomų teritorijų pareigūnai – dėl šio įstatymo 90 straipsnio ketvirtojoje, penktojoje, devintojoje, dešimtojoje dalyse, 91 straipsnio trečiojoje, ketvirtojoje, penktojoje, aštuntojoje, devintojoje, dešimtojoje dalyse numatytų pažeidimų, padarytų saugomose teritorijose;

3) Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos įgalioti pareigūnai, kitų valstybinę kelių transporto kontrolę atliekančių viešojo administravimo subjektų įgalioti pareigūnai – dėl šio įstatymo 90 straipsnio ketvirtojoje, penktojoje, devintojoje, dešimtojoje dalyse, 91 straipsnio trečiojoje, ketvirtojoje, penktojoje, aštuntojoje, devintojoje, dešimtojoje dalyse numatytų pažeidimų, padarytų keliuose ir kelių apsaugos zonose;

4) Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nustatyta tvarka įgalioti muitinės pareigūnai – dėl šio įstatymo 78 straipsnio dešimtojoje dalyje (dėl atliekų įvežimo, importo į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimo ar eksporto iš Lietuvos Respublikos teritorijos ar vežimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją), 79 straipsnio penktojoje, devintojoje, dešimtojoje dalyse (dėl atliekų įvežimo, importo į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimo ar eksporto iš Lietuvos Respublikos teritorijos ar vežimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją) straipsniuose, 109 straipsnio ketvirtojoje dalyje numatytų pažeidimų;

5) Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgalioti pareigūnai – dėl šio įstatymo 109 straipsnio dvidešimt ketvirtojoje, dvidešimt penktojoje, dvidešimt šeštojoje, dvidešimt septintojoje dalyse numatytų pažeidimų;

6) Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos įgalioti pareigūnai – dėl šio įstatymo 109 straipsnio antrojoje, dvidešimtojoje, dvidešimt penktojoje, dvidešimt šeštojoje, dvidešimt septintojoje dalyse numatytų pažeidimų.

38 straipsnis. Bylų dėl ekonominių sankcijų skyrimo teisenos

                        užtikrinimo priemonės

Siekiant užkirsti kelią juridinių asmenų daromiems pažeidimams, surašyti juridinių asmenų padarytų pažeidimų protokolus, užtikrinti, kad būtų laiku ir teisingai nagrinėjamos bylos dėl ekonominių sankcijų skyrimo ir vykdomi nutarimai bylose dėl ekonominių sankcijų skyrimo, leidžiama asmens apžiūra, daiktų patikrinimas, daiktų ir dokumentų paėmimas, neteisėtai pastatytų, laikomų ar naudojamų apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui ar kitiems tikslams vagonėlių ar kitų kilnojamųjų objektų arba įrenginių priverstinis nuvežimas, laivo stabdymas, laivo tikrinimas, laivo sulaikymas.

39 straipsnis. Asmens apžiūra ir daiktų patikrinimas

Asmens apžiūrą ir daiktų patikrinimą gali atlikti  pareigūnai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais, turintys tam įgaliojimus. Asmens apžiūrą gali atlikti tos pačios lyties asmuo, kaip apžiūrimasis, dalyvaujant dviem tos pačios lyties kviestiniams. Daiktai tikrinami asmens, kurio nuosavybė yra tie daiktai arba jo valdomi, akivaizdoje arba be savininko (valdytojo), dalyvaujant dviem kviestiniams.

Dėl asmens apžiūros ir daiktų patikrinimo surašomas protokolas arba tai įrašoma juridinio asmens padaryto pažeidimo protokole.

Asmens apžiūra ir daiktų patikrinimas muitinės įstaigose vykdomas įstatymų nustatyta tvarka.

40 straipsnis. Daiktų ir dokumentų paėmimas

Asmens apžiūros ar daiktų patikrinimo metu rastus daiktus ir dokumentus, kurie yra pažeidimo įrankis ar tiesioginis objektas, gali paimti tyrimą atliekantis pareigūnas. Paimti daiktai ir dokumentai iki bylos išnagrinėjimo saugomi pareigūnų, kuriems suteikta teisė paimti daiktus ir dokumentus, nustatytose vietose, o išnagrinėjus bylą, remiantis priimtu nutarimu, jie grąžinami teisėtam valdytojui arba sunaikinami. Daiktai, kurie gali greitai sugesti ar prarasti vertę arba kurių saugojimas, priežiūra ir laikymas susiję su aiškiai per didelėmis išlaidomis, jeigu negali būti grąžinami teisėtam valdytojui, bylą nagrinėjančio pareigūno nutarimu realizuojami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso areštuotam turtui realizuoti nustatyta tvarka. Įstatymų nustatytais atvejais teisėtam valdytojui atlyginama realizuotų arba sunaikintų daiktų vertė.

Daiktų ir dokumentų paėmimo atveju surašomas jų paėmimo protokolas arba tai įrašoma juridinio asmens padaryto pažeidimo protokole.

41 straipsnis. Neteisėtai pastatytų, laikomų ar naudojamų apgyvendinimui,

                          nakvynei, maitinimui ar kitiems tikslams vagonėlių ar

                          kitų kilnojamųjų objektų arba įrenginių priverstinis nuvežimas

Tiriant šio įstatymo 122 straipsnio dešimtojoje, vienuoliktojoje dalyse numatytą pažeidimą, valstybiniai saugomų teritorijų pareigūnai ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi teisę priverstinai nuvežti neteisėtai pastatytus, laikomus ar naudojamus apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui ar kitiems tikslams vagonėlius ar kitus kilnojamuosius objektus arba įrenginius Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Nuvežimo išlaidų apmokėjimas, nuvežtų objektų ar įrenginių grąžinimas savininkui atliekamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

42 straipsnis. Laivo stabdymas, tikrinimas ar sulaikymas

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas, atlikdamas šiame įstatyme  nurodytų pažeidimų tyrimą, turi teisę Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka stabdyti, tikrinti ir sulaikyti laivą.

43 straipsnis. Bylų dėl ekonominių sankcijų skyrimo teisenos

                        užtikrinimo priemonių apskundimas

Asmuo, kurio atžvilgiu taikomos bylų dėl ekonominių sankcijų skyrimo teisenos užtikrinimo priemonės, turi teisę pateikti skundą dėl sprendimo taikyti bylų dėl ekonominių sankcijų skyrimo teisenos užtikrinimo priemones ne vėliau kaip per 10 dienų nuo sužinojimo apie skundžiamus veiksmus dienos apygardos administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, išskyrus šio straipsnio antrojoje dalyje nurodytus atvejus. Apygardos administracinis teismas išnagrinėja skundą dėl sprendimo taikyti bylų dėl ekonominių sankcijų skyrimo teisenos užtikrinimo priemones per penkiolika dienų nuo skundo gavimo. Šis apygardos administracinio teismo sprendimas yra neskundžiamas.

Asmuo, kurio atžvilgiu taikomas laivo sulaikymas, turi teisę pateikti skundą dėl sprendimo sulaikyti laivą Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nustatyta tvarka.

44 straipsnis. Mažareikšmis teisės aktų pažeidimas

Teisės aktų pažeidimas yra mažareikšmis, kai šio įstatymo, kitų įstatymų ir Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą, saugomi interesai nepažeisti ar pažeisti nežymiai ir kuriuo nepadaryta esminės žalos aplinkai, žmonių sveikatai, ir asmuo pašalino veiksmų padarinius ir atlygino žalą, o šio įstatymo reikalavimų laikymasis gali būti užtikrintas kitais būdais.

  45 straipsnis. Juridinio asmens padaryto pažeidimo protokolas ir jo įteikimas

Pareigūnai, turintys teisę surašyti juridinių asmenų padarytų pažeidimų protokolus, baigę pažeidimo tyrimą surašo juridinio asmens padaryto pažeidimo protokolą, kuriame nurodoma:

1) įtariamas pažeidimo padarymu juridinis asmuo (juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, buveinės adresas, kodas);

2) pažeidimo esmė, pažeidimo padarymo aplinkybės;

3) atsakomybę už juridinio asmens padarytą pažeidimą nustatantis šio įstatymo straipsnis ar straipsnio dalis, įstatymai ir teisės aktai, kurių reikalavimus pažeidė juridinis asmuo;

4) įrodymai, kuriais grindžiamas protokole suformuluotas kaltinimas;

5) liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai;

6) kiti duomenys, būtini bylai išnagrinėti;

7) numatoma bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimo vieta, data ir laikas;

8) pasiūlymas pateikti paaiškinimą raštu dėl pažeidimo, pateikti įrodymus ir prašymus iki protokole nurodytos bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimo pradžios;

9) protokolą surašęs pareigūnas (vardas, pavardė, pareigos, parašas).

Juridinio asmens padaryto pažeidimo protokolo kopija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo protokolo surašymo įteikiama arba išsiunčiama įtariamam pažeidimo padarymu juridiniam asmeniui registruotu paštu Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą, arba Juridinių asmenų registre nurodytu elektroninių siuntų pristatymo adresu.

             Juridinio asmens padaryto pažeidimo protokolo kopija taip pat įteikiama arba išsiunčiama proceso dalyviams ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo protokolo surašymo.

Bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimas turi būti numatytas ne anksčiau kaip po 15 darbo dienų nuo protokolo įteikimo ar išsiuntimo įtariamam pažeidimo padarymu juridiniam asmeniui dienos. Termino pradžią laikyti nuo tos dienos, kai yra įteikiamas išsiųstas protokolas.

46 straipsnis. Protokolo ar medžiagos išsiuntimas

Protokolas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo surašymo momento išsiunčiamas pareigūnui, įgaliotam nagrinėti bylą dėl ekonominės sankcijos skyrimo (išskyrus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus atvejus, kai protokolą surašęs pareigūnas turi teisę nagrinėti bylą dėl ekonominės sankcijos skyrimo).

Atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą ar jį nutraukus arba nutraukus baudžiamąją bylą, jei atsakomybėn traukiamo juridinio asmens veiksmuose yra juridinio asmens padaryto pažeidimo požymių, medžiaga per tris dienas nuo sprendimo priėmimo išsiunčiama pareigūnui, įgaliotam nagrinėti bylą dėl ekonominės sankcijos skyrimo.

47 straipsnis. Bylų dėl ekonominių sankcijų skyrimo proceso dalyviai

Nagrinėjant bylas dėl ekonominių sankcijų skyrimo dalyvauja:

1) įtariamas pažeidimo padarymu juridinis asmuo (jo įgaliotas atstovas);

2) kiti suinteresuoti asmenys (valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų atstovai jų prašymu, ir bylą nagrinėjančių pareigūnų sprendimu kiti asmenys, su kurių interesasis tiesiogiai susijusi negrinėjama byla), kurių interesai tiesiogiai susiję su nagrinėjama byla (jiems gali atstovauti jų įgalioti atstovai);

3) liudytojai, ekspertai, specialistai ir vertėjai.

48 straipsnis. Bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimas

Įtariamas pažeidimo padarymu juridinis asmuo ir suinteresuoti asmenys turi teisę bet kuriuo metu nuo protokolo surašymo susipažinti su bylos medžiaga, kopijuoti byloje esančią medžiagą (išskyrus medžiagą, kuri yra valstybės, tarnybos ar komercinė kitų ūkio subjektų paslaptis), teikti įrodymus ir paaiškinimus, teikti prašymus dėl įrodymų rinkimo (taip pat kviesti liudytojus). Bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimo posėdyje apklausiant liudytojus, įtariamam pažeidimo padarymu juridiniam asmeniui suteikiama teisė užduoti klausimus liudytojams.

Byla dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjama dalyvaujant įtariamam pažeidimo padarymu juridiniam asmeniui ir  kitiems proceso dalyviams.

Bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimas atidedamas, kai:

1) į posėdį neatvyksta įtariamas pažeidimo padarymu juridinis asmuo, kuriam tinkamai nepranešta apie pažeidimo nagrinėjimo laiką;

2) į posėdį neatvyksta įtariamas pažeidimu padarymu juridinis asmuo ir iki ekonominės sankcijos nagrinėjimo posėdžio gautas įtariamo pažeidimo padarymu juridinio asmens pagrįstas įrodymais prašymas nenagrinėti pažeidimo jam nedalyvaujant, ir nagrinėjantis bylą pareigūnas pripažįsta neatvykimo priežastis svarbiomis;

3) neatvyksta kiti proceso dalyviai, kurių dalyvavimą bylą nagrinėjantis pareigūnas pripažįsta būtinu;

4) kai skirti ekonominę sankciją būtina gauti papildomus įrodymus (taip pat kviesti liudytojus, specialistą, ekspertą).

Sprendimą atidėti bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimą priima šią bylą nagrinėjantis pareigūnas, priimdamas motyvuotą nutarimą. Šiuo nutarimu nustatoma nauja bylos nagrinėjimo vieta, data ir laikas. Šio nutarimo kopija įteikiama arba išsiunčiama įtariamam pažeidimo padarymu juridiniam asmeniui registruotu paštu Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą, arba Juridinių asmenų registre nurodytu elektroninių siuntų pristatymo adresu ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo. Šio nutarimo kopija taip pat įteikiama arba registruotu laišku išsiunčiama kitiems proceso dalyviams ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo.

Bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimo posėdis yra viešas, išskyrus atvejus, kai savo iniciatyva, įtariamo pažeidimo padarymu juridinio asmens arba proceso dalyvių prašymu bylą nagrinėjantis pareigūnas nusprendžia paskelbti posėdį ar jo dalį uždarą, jeigu tai būtina siekiant apsaugoti valstybės ar tarnybos paslaptį arba ūkio subjekto komercinę paslaptį.

 Įtariamas pažeidimų padarymu juridinis asmuo ir proceso dalyviai privalo prisiimti atitinkamus įsipareigojimus neatskeleisti informacijos, kuri sudaro valstybės, tarnybos, ar komercinę kitų ūkio subjektų paslaptį.

Bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo už juridinio asmens padarytą pažeidimą nagrinėjimo metu įtariamam pažeidimo padarymu juridiniam asmeniui turi būti sudarytos sąlygos susipažinti su visais įrodymais, kurie buvo surinkti šio proceso metu ir kuriais grindžiamas nutarimas skirti ekonominę sankciją. Jeigu pateikiami nauji įrodymai bet kuriuo proceso metu, įtariamam pažeidimo padarymu juridiniam asmeniui suteikiama teisė nedelsiant su jais susipažinti ir pateikti savo paaiškinimus dėl jų ne mažiau kaip per 5 darbo dienas nuo susipažinimo su pateiktais įrodymais, išskyrus medžiagą, kuri yra valstybės, tarnybos ar komercinė kitų ūkio subjektų paslaptis.

49 straipsnis. Aplinkybės, darančios bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo

                          teiseną negalimą

Bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta šiomis aplinkybėmis:

1) kai panaikinama juridinio asmens atsakomybę nustatanti teisės aktų nuostata;

2) kai dėl to paties fakto juridinio asmens atžvilgiu yra priimtas nutarimas skirti ekonominę sankciją, taip pat jeigu dėl to juridinio asmens padaryto pažeidimo pradėtas ikiteisminis tyrimas;

3) kai pasibaigia ekonominės sankcijos skyrimo senaties terminai;

4) jeigu likviduotas juridinis asmuo, kurio atžvilgiu buvo pradėta bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo teisena;

5) mažareikšmio pažeidimo, kaip apibrėžta šio įstatymo 44 straipsnyje, atveju;

6) kai juridinis asmuo veikė būtinojo reikalingumo atveju (siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo turėjo pareigą veikti didesnio nei įprasta pavojaus sąlygomis) arba būtinosios ginties atveju (padarė šiame įstatyme numatyto pažeidimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamas savo ar kito asmens teises ar laisves, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo ir priešingo teisei kėsinimosi, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, kai gynyba akivaizdžiai neatitinka priešingo teisei kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo);

7) kai pažeidimas padarytas dėl nenugalimos jėgos aplinkybių ar dėl trečiųjų asmenų veiksmų.

50 straipsnis. Nutarimai, priimami išnagrinėjus bylą dėl ekonominės

                          sankcijos skyrimo, ir jų apskundimas

Pareigūnas, išnagrinėjęs bylą dėl ekonominės sankcijos skyrimo, priima nutarimą:

1) skirti ekonominę sankciją arba

2) nutraukti bylą dėl ekonominės sankcijos skyrimo, jei nėra pažeidimo sudėties arba esant kitoms 49 straipsnyje nurodytoms aplinkybėms arba

3) atlikti papildomą tyrimą byloje, jeigu bylą dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjantis pareigūnas nustato, kad byloje trūksta įrodymų, kad būtų galima priimti pagrįstą nutarimą.

Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytame nutarime nurodoma: nutarimą priėmęs pareigūnas (vardas, pavardė, pareigos); bylos nagrinėjimo vieta, data, laikas; pažeidėjo  duomenys (juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, buveinės adresas, kodas); pažeidimo esmė, pažeidimo padarymo aplinkybės ir motyvuotas jų įvertinimas; pažeidėjo kaltę pagrindžiantys įrodymai; pažeidėjo paaiškinimai dėl padaryto pažeidimo; šio įstatymo straipsnis ar jo dalis, numatantis atsakomybę už pažeidėjo padarytą veiką; pareigūno priimtas nutarimas skirti ekonominę sankciją, nutarimo priėmimo motyvai; atsakomybę sunkinančios ir lengvinančios aplinkybės, skiriamos baudos dydis, sąskaita, į kurią turi būti sumokėta bauda, baudos sumokėjimo terminas; nutarimo apskundimo terminai ir tvarka.

Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytame nutarime nurodoma: nutarimą priėmęs pareigūnas (vardas, pavardė, pareigos); bylos nagrinėjimo vieta, data, laikas; įtariamo pažeidimo padarymu juridinio asmens duomenys (juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, buveinės adresas, kodas); pareigūno priimtas nutarimas, nutarimo priėmimo motyvai, nutarimo apskundimo terminai ir tvarka.

Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytame nutarime nurodoma: nutarimą priėmęs pareigūnas (vardas, pavardė, pareigos); bylos nagrinėjimo vieta, data, laikas; įtariamo pažeidimo padarymu juridinio asmens duomenys (juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, buveinės adresas, kodas); pareigūno priimtas nutarimas, nutarimo priėmimo motyvai.

Nutarimas ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo jo priėmimo dienos įteikiamas arba išsiunčiamas juridiniam asmeniui, dėl kurio jis priimtas, registruotu paštu Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą, arba Juridinių asmenų registre nurodytu elektroninių siuntų pristatymo adresu.

Šio straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti nutarimai įsigalioja per trisdešimt dienų nuo jų priėmimo dienos, jeigu neapskundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka apygardos administraciniam teismui. Šio straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodytus nutarimus per trisdešimt dienų nuo jų priėmimo dienos gali apskųsti juridinis asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, ir kiti suinteresuoti asmenys, kurių interesai tiesiogiai susiję su nagrinėjama byla. Kreipimasis į teismą sustabdo nutarimo skirti ekonominę sankciją vykdymą.

Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas nutarimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Ekonominė sankcija turi būti paskirta per 6 mėnesius nuo protokolo surašymo dienos arba nuo papildomo tyrimo atlikimo.

Ekonominės sankcijos gali būti skiriamos ne vėliau kaip per 3 metus nuo pažeidimo nustatymo ir ne vėliau kaip per 5 metus nuo pažeidimo padarymo (jeigu trunkamas pažeidimas, – nuo paaiškėjimo) dienos.

Jeigu pareigūnas priima nutarimą atlikti papildomą tyrimą byloje, papildomas tyrimas turi būti atliktas ne vėliau kaip per du mėnesius. Po papildomo tyrimo atlikimo byla nagrinėjama šio įstatymo  46 – 50 straipsniuose nustatyta tvarka.

   51 straipsnis. Ekonominės sankcijos skyrimas juridiniam asmeniui

Skiriant juridiniam asmeniui ekonominę sankciją atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, juridinio asmens atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.

Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad padaręs pažeidimą juridinis asmuo savo noru ėmėsi visų būtinų veiksmų, siekdamas užkirsti kelią žalingiems pažeidimo padariniams arba juos sumažinti ir likviduoti, atlygino padarytą žalą (nuostolius) aplinkai ir kitiems asmenims, padėjo tyrimo metu.

Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad juridinis asmuo kliudė vykdyti pažeidimo tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą arba tęsė pažeidimą nepaisydamas kompetentingos institucijos įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus.

Konkretus baudos dydis nustatomas pagal šio įstatymo straipsniuose, numatančiuose sankcijas už juridinių asmenų padarytus pažeidimus, numatytą baudos dydžio minimumo ir maksimumo vidurkį, įvertinus aplinkybes, nurodytas šio straipsnio pirmojoje dalyje. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Laikoma, kad pažeidimas padarytas pakartotinai, jei asmuo, kuriam buvo paskirta ekonominė sankcija, per metus nuo nutarimo byloje dėl ekonominės sankcijos skyrimo įsigaliojimo dienos padarė tame pačiame straipsnyje numatytą pažeidimą.

          Kai vienas juridinis asmuo padaro du arba daugiau pažeidimų, ekonominė sankcija skiriama už kiekvieną teisės pažeidimą atskirai. Jeigu asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia atsakomybę pagal kelis šio įstatymo straipsnius ar straipsnio dalis, galutinai šiam asmeniui skiriama bauda pagal sankciją, nustatytą už sunkesnį iš pažeidimų.

52 straipsnis. Teismo kompetencija skirti juridiniam asmeniui mažesnę

                          baudą negu šio įstatymo nustatyta minimali

                          bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą

Skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes (dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti mažesnę baudą negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą.

53 straipsnis. Nutarimo skirti ekonominę sankciją vykdymas

Vykdydamas nutarimą dėl ekonominės sankcijos skyrimo juridinis asmuo jame nurodytą baudą sumoka į nutarime skirti ekonominę sankciją nurodytą sąskaitą ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo šio nutarimo įsigaliojimo dienos.

Esant pažeidimą padariusio juridinio asmens prašymui, nutarimą skirti ekonominę sankciją priėmęs pareigūnas gali priimti nutarimą pratęsti nutarimo skirti ekonominę sankciją įvykdymo terminą iki vienerių metų arba išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą vienerių metų laikotarpiui, jei juridinis asmuo dėl sunkios ekonominės padėties ar kitų svarbių aplinkybių paskirtos baudos negali sumokėti per šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą.

Jeigu juridinis asmuo, kuriam paskirta ekonominė sankcija, nesumoka baudos per šio straipsnio pirmojoje ar antrojoje dalyje nustatytus terminus, nutarimas skirti ekonominę sankciją perduodamas antstoliams ir vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Nutarimas skirti ekonominę sankciją turi būti perduotas vykdyti ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jo įsigaliojimo dienos.

Pareigūnas priima nutarimą nutraukti nutarimo skirti ekonominę sankciją vykdymą ir perduoda šį nutarimą antstoliams, jei nutarimas skirti ekonominę sankciją buvo perduotas antstoliams vykdyti, šiais atvejais:

1) kai panaikinamas juridinio asmens atsakomybę nustatantis teisės aktas;

2) kai juridinis asmuo, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas yra likviduotas.

54 straipsnis. Baudų įskaitymas į valstybės biudžetą

Juridiniai asmenys baudas moka į valstybės biudžetą. Šios lėšos sudaro Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšas (įplaukas) ir yra naudojamos Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatyme nustatyta tvarka.

55 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą,

                           objektų naudojimą neturint taršos integruotos prevencijos ir kontrolės

                           leidimo ar taršos leidimo ar nesilaikant leidimo sąlygose nustatytų

                           reikalavimų

Ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas neturint taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, kai pagal teisės aktus toks leidimas yra reikalingas, užtraukia baudą nuo trisdešimties tūkstančių iki šešiasdešimties tūkstančių litų.

Šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo  šešiasdešimties iki vieno šimto dvidešimties tūkstančių litų.

Ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas neturint taršos leidimo, kai pagal teisės aktus toks leidimas yra reikalingas, užtraukia baudą nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų.

Šio straipsnio trečiojoje dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo dvidešimties tūkstančių iki keturiasdešimties tūkstančių litų.

Ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas nesilaikant šio straipsnio pirmojoje ar trečiojoje dalyje nurodyto leidimo sąlygose nustatytų reikalavimų (išskyrus reikalavimus dėl ūkio subjekto aplinkos monitoringo programos pateikimo kompetentingoms institucijoms teisės aktų nustatyta tvarka, reikalavimus dėl teršalų išmetimo į aplinką viršijant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime ar taršos leidime nustatytus išmetamų teršalų normatyvus ir reikalavimus dėl vandens išgavimo viršijant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime ar taršos leidime nustatytą išgaunamo vandens kiekį)  užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki penkių tūkstančių litų.

Šio straipsnio penktojoje dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

56 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už neteisingos informacijos, kuri teikiama

                         poveikio aplinkai vertinimo procese, pateikimą

Neteisingos informacijos, reikalingos atrankai dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atlikti, pateikimas, jeigu remiantis tokia informacija buvo priimta atrankos išvada, kad neprivaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą, užtraukia baudą planuojamos ūkinės veiklos organizatoriams (užsakovams) ir (arba) poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjams nuo dviejų tūkstančių iki penkių tūkstančių litų.

Neteisingos informacijos, reikalingos poveikio aplinkai vertinimo programai patvirtinti arba sprendimui dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių priimti, pateikimas, jeigu remiantis tokia informacija buvo priimtas teigiamas sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių, užtraukia baudą poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjams nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

57 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už ūkio subjekto aplinkos monitoringą

                                     reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą

Ūkio subjekto aplinkos monitoringo programos nepateikimas kompetentingoms institucijoms teisės aktų nustatyta tvarka, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų.

Tokia pati veika, padaryta asmens, bausto už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytą pažeidimą, užtraukia baudą nuo keturių tūkstančių iki aštuonių tūkstančių litų.

Ūkio subjekto aplinkos monitoringo duomenų ar metinių aplinkos monitoringo ataskaitų nepateikimas kompetentingoms institucijoms nustatytu laiku užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių litų.

Tokia pati veika, padaryta asmens, bausto už šio straipsnio trečiojoje dalyje numatytą pažeidimą, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

Neteisingų ūkio subjekto aplinkos monitoringo duomenų ar netinkamai parengtų metinių aplinkos monitoringo ataskaitų pateikimas kompetentingoms institucijoms užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų.

Tokia pati veika, padaryta asmens, bausto už šio straipsnio penktojoje dalyje numatytą pažeidimą, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki penkių tūkstančių litų.

58 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už aplinkosauginio ženklinimo

                reikalavimų pažeidimą

Neteisėtas Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS) logotipo naudojimas ar jo naudojimas pažeidžiant 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1221/2009 dėl organizacijų savanoriško Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS) taikymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 761/2001 ir Komisijos sprendimus 2001/681/EB bei 2006/193/EB (OL 2009 L 342, p. 1), nustatytus reikalavimus užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki trijų tūkstančių litų.

Neteisėtas Europos Sąjungos ekologinio ženklo naudojimas ar jo naudojimas pažeidžiant 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 66/2010 dėl ES ekologinio ženklo (OL 2010 L 27, p. 1) nustatytus reikalavimus užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki keturių tūkstančių litų.

Šio straipsnio pirmojoje ar antrojoje dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki penkių tūkstančių litų.

59 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už neteisėtą I teršalų grupės teršalų

                           ir (ar) teršalų, nepatenkančių į I–V teršalų grupes, tačiau kurie

                           yra prioritetinės medžiagos,

                           išmetimą į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir gelmes

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta iki 0,01 kilogramo I teršalų grupės teršalų ir (ar) teršalų, nepatenkančių į I–V teršalų grupes, tačiau kurie yra prioritetinės medžiagos, užtraukia baudą nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta 0,01 kilogramo ir daugiau, bet mažiau kaip 0,1 kilogramo I teršalų grupės teršalų ir (ar) teršalų, nepatenkančių į I–V teršalų grupes, tačiau kurie yra prioritetinės medžiagos, užtraukia baudą nuo penkiolikos tūkstančių iki trisdešimties tūkstančių litų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta 0,1 kilogramo ir daugiau, bet mažiau kaip 0,5 kilogramo I teršalų grupės teršalų ir (ar) teršalų, nepatenkančių į I–V teršalų grupes, tačiau kurie yra prioritetinės medžiagos, užtraukia baudą nuo dvidešimties tūkstančių iki keturiasdešimties tūkstančių litų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta 0,5 kilogramo ir daugiau, bet mažiau kaip 1 kilogramas I teršalų grupės teršalų ir (ar) teršalų, nepatenkančių į I–V teršalų grupes, tačiau kurie yra prioritetinės medžiagos, užtraukia baudą nuo trisdešimties tūkstančių iki penkiasdešimties tūkstančių litų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta 1 kilogramas ir daugiau I teršalų grupės teršalų ir (ar) teršalų, nepatenkančių į I–V teršalų grupes, tačiau kurie yra prioritetinės medžiagos, užtraukia baudą nuo keturiasdešimties tūkstančių iki septyniasdešimties tūkstančių litų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta iki 0,01 kilogramo I teršalų grupės teršalų ir (ar) teršalų, nepatenkančių į I–V teršalų grupes, tačiau kurie yra prioritetinės medžiagos, užtraukia baudą nuo penkiolikos tūkstančių iki trisdešimties tūkstančių litų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 0,01 kilogramo ir daugiau, bet mažiau kaip 0,1 kilogramo I teršalų grupės teršalų ir (ar) teršalų, nepatenkančių į I–V teršalų grupes, tačiau kurie yra prioritetinės medžiagos, užtraukia baudą nuo dvidešimties tūkstančių iki keturiasdešimties tūkstančių litų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 0,1 kilogramo ir daugiau, bet mažiau kaip 0,5 kilogramo I teršalų grupės teršalų ir (ar) teršalų, nepatenkančių į I–V teršalų grupes, tačiau kurie yra prioritetinės medžiagos, užtraukia baudą nuo trisdešimties tūkstančių iki penkiasdešimties tūkstančių litų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 0,5 kilogramo ir daugiau, bet mažiau kaip 1 kilogramas I teršalų grupės teršalų ir (ar) teršalų, nepatenkančių į I–V teršalų grupes, tačiau kurie yra prioritetinės medžiagos, užtraukia baudą nuo keturiasdešimties tūkstančių iki septyniasdešimties tūkstančių litų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 1 kilogramas ir daugiau I teršalų grupės teršalų ir (ar) teršalų, nepatenkančių į I–V teršalų grupes, tačiau kurie yra prioritetinės medžiagos, užtraukia baudą nuo šešiasdešimties tūkstančių iki vieno šimto tūkstančių litų.

60 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už neteisėtą II teršalų grupės

                           teršalų išmetimą į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių

                           ir gelmes

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta iki 0,1 kilogramo II teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta 0,1 kilogramo ir daugiau, bet mažiau kaip 1 kilogramo II teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo septynių tūkstančių penkių šimtų iki penkiolikos tūkstančių litų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta 1 kilogramo ir daugiau, bet mažiau kaip 5 kilogramų II teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta 5 kilogramai ir daugiau, bet mažiau kaip 10 kilogramų II teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo penkiolikos tūkstančių iki trisdešimties tūkstančių litų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta 10 kilogramų ir daugiau II teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo dvidešimties tūkstančių iki keturiasdešimties tūkstančių litų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta iki 0,1 kilogramo II teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo septynių tūkstančių penkių šimtų iki penkiolikos tūkstančių litų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 0,1 kilogramo ir daugiau, bet mažiau kaip 1 kilogramo II teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 1 kilogramo ir daugiau, bet mažiau kaip 5 kilogramų II teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo penkiolikos tūkstančių iki trisdešimties tūkstančių litų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 5 kilogramai ir daugiau, bet mažiau kaip 10 kilogramų II teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo dvidešimties tūkstančių iki keturiasdešimties tūkstančių litų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 10 kilogramų ir daugiau II teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo trisdešimties tūkstančių iki šešiasdešimties tūkstančių litų.

61 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už neteisėtą III teršalų grupės teršalų

                           ir (ar) teršalų, nepatenkančių į I–V teršalų grupes, tačiau kurie yra

                           kitos Lietuvoje kontroliuojamos medžiagos, išmetimą į

                           vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir gelmes

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta iki 1 kilogramo III teršalų grupės teršalų ir (ar) teršalų, nepatenkančių į I–V teršalų grupes, tačiau kurie yra kitos Lietuvoje kontroliuojamos medžiagos, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta 1 kilogramas ir daugiau, bet mažiau kaip 10 kilogramų III teršalų grupės teršalų ir (ar) teršalų, nepatenkančių į I–V teršalų grupes, tačiau kurie yra kitos Lietuvoje kontroliuojamos medžiagos, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki penkių tūkstančių litų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta 10 kilogramų ir daugiau, bet mažiau kaip 100 kilogramų III teršalų grupės teršalų ir (ar) teršalų, nepatenkančių į I–V teršalų grupes, tačiau kurie yra kitos Lietuvoje kontroliuojamos medžiagos, užtraukia baudą nuo keturių tūkstančių iki šešių tūkstančių litų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta 100 kilogramų ir daugiau, bet mažiau kaip 1000 kilogramų III teršalų grupės teršalų ir (ar) teršalų, nepatenkančių į I–V teršalų grupes, tačiau kurie yra kitos Lietuvoje kontroliuojamos medžiagos, užtraukia baudą nuo šešių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta 1000 kilogramų ir daugiau III teršalų grupės teršalų ir (ar) teršalų, nepatenkančių į I–V teršalų grupes, tačiau kurie yra kitos Lietuvoje kontroliuojamos medžiagos, užtraukia baudą nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta iki 1 kilogramo III teršalų grupės teršalų ir (ar) teršalų, nepatenkančių į I–V teršalų grupes, tačiau kurie yra kitos Lietuvoje kontroliuojamos medžiagos, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių litų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 1 kilogramas ir daugiau, bet mažiau kaip 10 kilogramų III teršalų grupės teršalų ir (ar) teršalų, nepatenkančių į I–V teršalų grupes, tačiau kurie yra kitos Lietuvoje kontroliuojamos medžiagos, užtraukia baudą nuo keturių tūkstančių iki šešių tūkstančių litų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 10 kilogramų ir daugiau, bet mažiau kaip 100 kilogramų III teršalų grupės teršalų ir (ar) teršalų, nepatenkančių į I–V teršalų grupes, tačiau kurie yra kitos Lietuvoje kontroliuojamos medžiagos, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki aštuonių tūkstančių litų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 100 kilogramų ir daugiau, bet mažiau kaip 1000 kilogramų III teršalų grupės teršalų ir (ar) teršalų, nepatenkančių į I–V teršalų grupes, tačiau kurie yra kitos Lietuvoje kontroliuojamos medžiagos, užtraukia baudą nuo aštuonių tūkstančių iki dvylikos tūkstančių litų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 1000 kilogramų ir daugiau III teršalų grupės teršalų ir (ar) teršalų, nepatenkančių į I–V teršalų grupes, tačiau kurie yra kitos Lietuvoje kontroliuojamos medžiagos, užtraukia baudą nuo penkiolikos tūkstančių iki trisdešimties tūkstančių litų.

62 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už neteisėtą IV teršalų grupės

                          teršalų išmetimą į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės

                          paviršių ir gelmes

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta iki 10 kilogramų IV teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta 10 kilogramų ir daugiau, bet mažiau kaip 100 kilogramų IV teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta 100 kilogramų ir daugiau, bet mažiau kaip 1000 kilogramų IV teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo keturių tūkstančių iki šešių tūkstančių litų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta 1000 kilogramų ir daugiau, bet mažiau kaip 5000 kilogramų IV teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo šešių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta 5000 kilogramų ir daugiau IV teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta iki 10 kilogramų IV teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki trijų tūkstančių litų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 10 kilogramų ir daugiau, bet mažiau kaip 100 kilogramų IV teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki penkių tūkstančių litų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 100 kilogramų ir daugiau, bet mažiau kaip 1000 kilogramų IV teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki aštuonių tūkstančių litų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 1000 kilogramų ir daugiau, bet mažiau kaip 5000 kilogramų IV teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo aštuonių tūkstančių iki dvylikos tūkstančių litų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 5000 kilogramų ir daugiau IV teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo penkiolikos tūkstančių iki trisdešimties tūkstančių litų.

63 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už neteisėtą V teršalų grupės teršalų,

                            BDS_7, bendro azoto, bendro fosforo, suspenduotų medžiagų, sulfatų

ir (ar) chloridų išmetimą į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą),

                            žemės paviršių ir gelmes

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta iki 20 kilogramų V teršalų grupės teršalų, BDS₇, bendro azoto, bendro fosforo, suspenduotų medžiagų, sulfatų ir (ar) chloridų, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta 20 kilogramų ir daugiau, bet mažiau kaip 500 kilogramų V teršalų grupės teršalų, BDS₇, bendro azoto, bendro fosforo, suspenduotų medžiagų, sulfatų ir (ar) chloridų, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta 500 kilogramų ir daugiau, bet mažiau kaip 2500 kilogramų V teršalų grupės teršalų, BDS₇, bendro azoto, bendro fosforo, suspenduotų medžiagų, sulfatų ir (ar) chloridų, užtraukia baudą nuo keturių tūkstančių iki šešių tūkstančių litų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta 2500 kilogramų ir daugiau, bet mažiau kaip 10000 kilogramų V teršalų grupės teršalų, BDS₇, bendro azoto, bendro fosforo, suspenduotų medžiagų, sulfatų ir (ar) chloridų, užtraukia baudą nuo šešių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta 10000 kilogramų ir daugiau V teršalų grupės teršalų, BDS₇, bendro azoto, bendro fosforo, suspenduotų medžiagų, sulfatų ir (ar) chloridų, užtraukia baudą nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta iki 20 kilogramų V teršalų grupės teršalų, BDS₇, bendro azoto, bendro fosforo, suspenduotų medžiagų, sulfatų ir (ar) chloridų, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki trijų tūkstančių litų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 20 kilogramų ir daugiau, bet mažiau kaip 500 kilogramų V teršalų grupės teršalų, BDS₇, bendro azoto, bendro fosforo, suspenduotų medžiagų, sulfatų ir (ar) chloridų, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki penkių tūkstančių litų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 500 kilogramų ir daugiau, bet mažiau kaip 2500 kilogramų V teršalų grupės teršalų, BDS₇, bendro azoto, bendro fosforo, suspenduotų medžiagų, sulfatų ir (ar) chloridų, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki aštuonių tūkstančių litų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 2500 kilogramų ir daugiau, bet mažiau kaip 10000 kilogramų V teršalų grupės teršalų, BDS₇, bendro azoto, bendro fosforo, suspenduotų medžiagų, sulfatų ir (ar) chloridų, užtraukia baudą nuo aštuonių tūkstančių iki dvylikos tūkstančių litų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 10000 kilogramų ir daugiau V teršalų grupės teršalų, BDS₇, bendro azoto, bendro fosforo, suspenduotų medžiagų, sulfatų ir (ar) chloridų, užtraukia baudą nuo penkiolikos tūkstančių iki trisdešimties tūkstančių litų.

64 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už mėšlo ir srutų tvarkymo

aplinkosaugos reikalavimų pažeidimą

Mėšlo ar srutų paskleidimas dirvožemio paviršiuje arba įterpimas į dirvožemį pažeidžiant mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimus dėl mėšlo ar srutų paskleidimo, kai mėšlas ar srutos neteisėtai paskleistos iki penkių hektarų plote, užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki trijų tūkstančių litų.

Mėšlo ar srutų paskleidimas dirvožemio paviršiuje arba įterpimas į dirvožemį pažeidžiant mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimus dėl mėšlo ar srutų paskleidimo, kai mėšlas ar srutos neteisėtai paskleistos penkių hektarų ir didesniame plote, bet mažesniame nei dvidešimties hektarų plote, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki penkių tūkstančių litų.

Mėšlo ar srutų paskleidimas dirvožemio paviršiuje arba įterpimas į dirvožemį pažeidžiant mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimus dėl mėšlo ar srutų paskleidimo, kai mėšlas ar srutos neteisėtai paskleistos dvidešimties hektarų ir didesniame plote, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

Mėšlo ar srutų paskleidimas dirvožemio paviršiuje arba įterpimas į dirvožemį pažeidžiant mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimus dėl mėšlo ar srutų paskleidimo, padarytas pakartotinai, kai mėšlas ar srutos neteisėtai paskleistos iki penkių hektarų plote, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių litų.

Mėšlo ar srutų paskleidimas dirvožemio paviršiuje arba įterpimas į dirvožemį pažeidžiant mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimus dėl mėšlo ar srutų paskleidimo, padarytas pakartotinai, kai mėšlas ar srutos neteisėtai paskleistos penkių hektarų ir didesniame plote, bet mažesniame nei dvidešimties hektarų plote, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki septynių tūkstančių litų.

Mėšlo ar srutų paskleidimas dirvožemio paviršiuje arba įterpimas į dirvožemį pažeidžiant mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimus dėl mėšlo ar srutų paskleidimo, padarytas pakartotinai, kai mėšlas ar srutos neteisėtai paskleistos dvidešimties hektarų ir didesniame plote, užtraukia baudą nuo dešimties tūkstančių iki penkiolikos tūkstančių litų.

Mėšlo ir (ar) srutų laikymas ar, transportavimas pažeidžiant mėšlo ir (ar) srutų laikymą, transportavimą reglamentuojančius teisės aktus, kai neteisėtai laikomo, ir (ar) transportuojamo mėšlo ir (ar) srutų kiekis yra iki vieno šimto tonų, užtraukia įspėjimą arba baudą nuo dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių litų.

Mėšlo ir (ar) srutų laikymas ar, transportavimas pažeidžiant mėšlo ir (ar) srutų laikymą, transportavimą reglamentuojančius teisės aktus, padarytas pakartotinai, kai laikomo, perduodamo ir (ar) transportuojamo mėšlo ir (ar) srutų kiekis yra iki vieno šimto tonų, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų.

Mėšlo ir (ar) srutų laikymas ar perdavimas kitam asmeniui, transportavimas pažeidžiant mėšlo ir (ar) srutų laikymą, perdavimą, transportavimą reglamentuojančius teisės aktus, kai neteisėtai laikomo, perduodamo ir (ar) transportuojamo mėšlo ir (ar) srutų kiekis nuo vieno šimto iki penkių šimtų tonų, užtraukia baudą nuo keturių tūkstančių iki aštuonių tūkstančių litų.

Mėšlo ir (ar) srutų laikymas ar perdavimas kitam asmeniui, transportavimas pažeidžiant mėšlo ir (ar) srutų laikymą, perdavimą, transportavimą reglamentuojančius teisės aktus, padarytas pakartotinai, kai neteisėtai laikomo, perduodamo ir (ar) transportuojamo mėšlo ir (ar) srutų kiekis yra nuo vieno šimto iki penkių šimtų tonų, užtraukia baudą nuo aštuonių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

Mėšlo ir (ar) srutų laikymas ar perdavimas kitam asmeniui, transportavimas pažeidžiant mėšlo ir (ar) srutų laikymą, perdavimą, transportavimą reglamentuojančius teisės aktus, kai neteisėtai laikomo, perduodamo ir (ar) transportuojamo mėšlo ir (ar) srutų kiekis yra penki šimtai tonų ir daugiau, užtraukia baudą nuo aštuonių tūkstančių iki dvylikos tūkstančių litų.

Mėšlo ir (ar) srutų laikymas ar perdavimas kitam asmeniui, transportavimas pažeidžiant mėšlo ir (ar) srutų laikymą, perdavimą, transportavimą reglamentuojančius teisės aktus, padarytas pakartotinai, kai neteisėtai laikomo, perduodamo ir (ar) transportuojamo mėšlo ir (ar) srutų kiekis yra penki šimtai ir daugiau tonų, užtraukia baudą nuo dvylikos tūkstančių iki šešiolikos tūkstančių litų.

65 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už dirvožemio teršimą pažeidžiant

                            nuotekų dumblo naudojimo tręšimui bei rekultivavimui reikalavimus

Neteisėtas nuotekų dumblo paskleidimas dirvožemio paviršiuje arba įterpimas į dirvožemį, pažeidžiant nuotekų dumblo paskleidimą reglamentuojančius teisės aktus, kai neteisėtai paskleidžiamas nuotekų dumblas iki penkių hektarų plote, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki šešių tūkstančių litų.

Neteisėtas nuotekų dumblo paskleidimas dirvožemio paviršiuje arba įterpimas į dirvožemį, pažeidžiant nuotekų dumblo paskleidimą reglamentuojančius teisės aktus, kai neteisėtai paskleidžiamas nuotekų dumblas penkių hektarų ir didesniame, bet mažesniame kaip 20 hektarų plote, užtraukia baudą nuo šešių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

Neteisėtas nuotekų dumblo paskleidimas dirvožemio paviršiuje arba įterpimas į dirvožemį, pažeidžiant nuotekų dumblo paskleidimą reglamentuojančius teisės aktus, kai neteisėtai paskleidžiamas nuotekų dumblas dvidešimties hektarų ir didesniame plote, užtraukia baudą nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų.

Neteisėtas nuotekų dumblo paskleidimas dirvožemio paviršiuje arba įterpimas į dirvožemį, pažeidžiant nuotekų dumblo paskleidimą reglamentuojančius teisės aktus, padarytas pakartotinai, kai neteisėtai paskleidžiamas nuotekų dumblas iki penkių hektarų plote, užtraukia baudą nuo keturių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

Neteisėtas nuotekų dumblo paskleidimas dirvožemio paviršiuje arba įterpimas į dirvožemį, pažeidžiant nuotekų dumblo paskleidimą reglamentuojančius teisės aktus, padarytas pakartotinai, kai neteisėtai paskleidžiamas nuotekų dumblas penkių hektarų ir didesniame, bet mažesniame kaip 20 hektarų plote, užtraukia baudą nuo dešimties tūkstančių iki penkiolikos tūkstančių litų.

Neteisėtas nuotekų dumblo paskleidimas dirvožemio paviršiuje arba įterpimas į dirvožemį, pažeidžiant nuotekų dumblo paskleidimą reglamentuojančius teisės aktus, padarytas pakartotinai,  kai neteisėtai paskleidžiamas nuotekų dumblas dvidešimties hektarų ir didesniame plote, užtraukia baudą nuo dvidešimties tūkstančių iki trisdešimties tūkstančių litų.

Nuotekų dumblo perdavimas kitam asmeniui pažeidžiant nuotekų dumblo naudojimo tręšimui bei rekultivavimui reikalavimus, kai neteisėtai perduodama iki vieno šimto tonų nuotekų dumblo, užtraukia baudą nuo keturių tūkstančių iki aštuonių tūkstančių litų.

Nuotekų dumblo perdavimas kitam asmeniui pažeidžiant nuotekų dumblo naudojimo tręšimui bei rekultivavimui reikalavimus, padarytas pakartotinai, kai neteisėtai perduodama iki vieno šimto tonų nuotekų dumblo, užtraukia baudą nuo aštuonių tūkstančių iki penkiolikos tūkstančių litų.

Nuotekų dumblo perdavimas kitam asmeniui pažeidžiant nuotekų dumblo naudojimo tręšimui bei rekultivavimui reikalavimus, kai neteisėtai perduodama vienas šimtas tonų ir daugiau nuotekų dumblo, užtraukia baudą nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų.

Nuotekų dumblo perdavimas kitam asmeniui pažeidžiant nuotekų dumblo naudojimo tręšimui bei rekultivavimui reikalavimus, padarytas pakartotinai, kai neteisėtai perduodama vienas šimtas tonų ir daugiau nuotekų dumblo, užtraukia baudą nuo penkiolikos tūkstančių iki trisdešimties tūkstančių litų.

Nuotekų dumblo naudojimo tręšimui bei rekultivavimui reikalavimų dėl kokybės apskaitos ar tyrimų nevykdymas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio penkių šimtų litų iki trijų tūkstančių litų.

Šio straipsnio vienuoliktojoje dalyje numatyta veika, padaryta pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki penkių tūkstančių litų.

66 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už neteisėtą MARPOL 73/78 I priedo

                           ir II priedo X teršalų grupės teršalų išmetimą į jūrą 

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus Tarptautinėje konvencijoje dėl teršimo iš laivų prevencijos (toliau – MARPOL 73/78) ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, kai neteisėtai išmesta iki 0,01 kilogramo MARPOL 73/78 I priede nurodytų teršalų ar MARPOL 73/78 II priedo X teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų.

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, kai neteisėtai išmesta 0,01 kilogramo ir daugiau, bet mažiau kaip 0,1 kilogramo MARPOL 73/78 I priede nurodytų teršalų ar MARPOL 73/78 II priedo X teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo dvidešimties tūkstančių iki trisdešimties tūkstančių litų.

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, kai neteisėtai išmesta 0,1 kilogramo ir daugiau, bet mažiau kaip 0,5 kilogramo MARPOL 73/78 I priede nurodytų teršalų ar MARPOL 73/78 II priedo X teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo trisdešimties tūkstančių iki keturiasdešimties tūkstančių litų.

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, kai neteisėtai išmesta 0,5 kilogramo ir daugiau, bet mažiau kaip 1 kilogramas MARPOL 73/78 I priede nurodytų teršalų ar MARPOL 73/78 II priedo X teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo keturiasdešimties tūkstančių iki penkiasdešimties tūkstančių litų.

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, kai neteisėtai išmesta 1 kilogramas ir daugiau MARPOL 73/78 I priede nurodytų teršalų ar MARPOL 73/78 II priedo X teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo penkiasdešimties tūkstančių iki septynyniasdešimties tūkstančių litų.

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta iki 0,01 kilogramo MARPOL 73/78 I priede nurodytų teršalų ar MARPOL 73/78 II priedo X teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo dvidešimties tūkstančių iki trisdešimties tūkstančių litų.

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 0,01 kilogramo ir daugiau, bet mažiau kaip 0,1 kilogramo MARPOL 73/78 I priede nurodytų teršalų ar MARPOL 73/78 II priedo X teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo trisdešimties tūkstančių iki keturiasdešimties tūkstančių litų.

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 0,1 kilogramo ir daugiau, bet mažiau kaip 0,5 kilogramo MARPOL 73/78 I priede nurodytų teršalų ar MARPOL 73/78 II priedo X teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo keturiasdešimties tūkstančių iki penkiasdešimties tūkstančių litų.

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 0,5 kilogramo ir daugiau, bet mažiau kaip 1 kilogramas MARPOL 73/78 I priede nurodytų teršalų ar MARPOL 73/78 II priedo X teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo keturiasdešimties tūkstančių iki septyniasdešimties tūkstančių litų.

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 1 kilogramas ir daugiau MARPOL 73/78 I priede nurodytų teršalų ar MARPOL 73/78 II priedo X teršalų grupės teršalų t, užtraukia baudą nuo septyniasdešimties tūkstančių iki vieno šimto tūkstančių litų.

67 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už neteisėtą MARPOL 73/78 II priedo

                          Y teršalų grupės teršalų išmetimą į jūrą

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, kai neteisėtai išmesta iki 0,1 kilogramo MARPOL 73/78 II priedo Y teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, kai neteisėtai išmesta 0,1 kilogramo ir daugiau, bet mažiau kaip 1 kilogramo MARPOL 73/78 II priedo Y teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo dešimties tūkstančių iki penkiolikos tūkstančių litų.

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, kai neteisėtai išmesta 1 kilogramo ir daugiau, bet mažiau kaip 5 kilogramų MARPOL 73/78 II priedo Y teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo penkiolikos tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų.

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, kai neteisėtai išmesta 5 kilogramai ir daugiau, bet mažiau kaip 10 kilogramų MARPOL 73/78 II priedo Y teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo dvidešimties tūkstančių iki trisdešimties tūkstančių litų.

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, kai neteisėtai išmesta 10 kilogramų ir daugiau MARPOL 73/78 II priedo Y teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo trisdešimties tūkstančių iki keturiasdešimties tūkstančių litų.

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta iki 0,1 kilogramo MARPOL 73/78 II priedo Y teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo dešimties tūkstančių iki penkiolikos tūkstančių litų.

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 0,1 kilogramo ir daugiau, bet mažiau kaip 1 kilogramo MARPOL 73/78 II priedo Y teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo penkiolikos tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų.

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 1 kilogramo ir daugiau, bet mažiau kaip 5 kilogramų MARPOL 73/78 II priedo Y teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo dvidešimties tūkstančių iki trisdešimties tūkstančių litų.

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 5 kilogramai ir daugiau, bet mažiau kaip 10 kilogramų MARPOL 73/78 II priedo Y teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo trisdešimties tūkstančių iki keturiasdešimties tūkstančių litų.

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 10 kilogramų ir daugiau MARPOL 73/78 II priedo Y teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo keturiasdešimties tūkstančių iki šešiasdešimties tūkstančių litų.

68 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už neteisėtą MARPOL 73/78 II priedo

                          Z teršalų grupės teršalų išmetimą į jūrą

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, kai neteisėtai išmesta iki 1 kilogramo MARPOL 73/78 II priedo Z teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų.

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, kai neteisėtai išmesta 1 kilogramas ir daugiau, bet mažiau kaip 10 kilogramų MARPOL 73/78 II priedo Z teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo keturių tūkstančių iki šešių tūkstančių litų.

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, kai neteisėtai išmesta 10 kilogramų ir daugiau, bet mažiau kaip 100 kilogramų MARPOL 73/78 II priedo Z teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo šešių tūkstančių iki aštuonių tūkstančių litų.

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, kai neteisėtai išmesta 100 kilogramų ir daugiau, bet mažiau kaip 1000 kilogramų MARPOL 73/78 II priedo Z teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo aštuonių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, kai neteisėtai išmesta 1000 kilogramų ir daugiau MARPOL 73/78 II priedo Z teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų.

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta iki 1 kilogramo MARPOL 73/78 II priedo Z teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo keturių tūkstančių iki šešių tūkstančių litų.

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 1 kilogramas ir daugiau, bet mažiau kaip 10 kilogramų MARPOL 73/78 II priedo Z teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo šešių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 10 kilogramų ir daugiau, bet mažiau kaip 100 kilogramų MARPOL 73/78 II priedo Z teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo dešimties tūkstančių iki penkiolikos tūkstančių litų.

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 100 kilogramų ir daugiau, bet mažiau kaip 1000 kilogramų MARPOL 73/78 II priedo Z teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo penkiolikos tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų.

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 1000 kilogramų ir daugiau MARPOL 73/78 II priedo Z teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo dvidešimties tūkstančių iki penkiasdešimties tūkstančių litų.

69 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už neteisėtą MARPOL 73/78

                        III priede nurodytų medžiagų išmetimą į jūrą

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, kai neteisėtai išmesta iki 1 tonos MARPOL 73/78 III priede nurodytų medžiagų, užtraukia baudą nuo šešių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, kai neteisėtai išmesta 1 tona ir daugiau, bet mažiau kaip 10 tonų MARPOL 73/78 III priede nurodytų medžiagų, užtraukia baudą nuo dešimties tūkstančių litų iki dvidešimties tūkstančių litų.

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, kai neteisėtai išmesta 10 tonų ir daugiau, bet mažiau kaip 100 tonų MARPOL 73/78 III priede nurodytų medžiagų, užtraukia baudą nuo dvidešimties tūkstančių iki keturiasdešimties tūkstančių litų.

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, kai neteisėtai išmesta 100 tonų ir daugiau MARPOL 73/78 III priede nurodytų medžiagų, užtraukia baudą nuo keturiasdešimties iki septyniasdešimties tūkstančių litų.

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 1 tona ir daugiau, bet mažiau kaip 10 tonų MARPOL 73/78 III priede nurodytų medžiagų, užtraukia baudą nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų.

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 1 tona ir daugiau, bet mažiau kaip 10 tonų MARPOL 73/78 III priede nurodytų medžiagų, užtraukia baudą nuo dvidešimties tūkstančių iki keturiasdešimties tūkstančių litų.

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 10 tonų ir daugiau, bet mažiau kaip 100 tonų MARPOL 73/78 III priede nurodytų medžiagų užtraukia baudą nuo keturiasdešimties tūkstančių iki septyniasdešimties tūkstančių litų.

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 100 tonų ir daugiau MARPOL 73/78 III priede nurodytų medžiagų, užtraukia baudą nuo septyniasdešimties tūkstančių iki vieno šimto tūkstančių litų.

70 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už neteisėtą MARPOL 73/78

                          IV priede nurodytų medžiagų išmetimą į jūrą

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, kai neteisėtai išmesta iki 20 kilogramų MARPOL 73/78 IV priede nurodytų medžiagų, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių litų.

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, kai neteisėtai išmesta 20 kilogramų ir daugiau, bet mažiau kaip 500 kilogramų MARPOL 73/78 IV priede nurodytų medžiagų, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki penkiolikos tūkstančių litų.

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, kai neteisėtai išmesta 500 kilogramų ir daugiau, bet mažiau kaip 2500 kilogramų MARPOL 73/78 IV priede nurodytų medžiagų, užtraukia baudą nuo penkiolikos tūkstančių iki trisdešimties tūkstančių litų.

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, kai neteisėtai išmesta 2500 kilogramų ir daugiau, bet mažiau kaip 10000 kilogramų MARPOL 73/78 IV priede nurodytų medžiagų, užtraukia baudą nuo trisdešimties tūkstančių iki penkiasdešimties tūkstančių litų.

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, kai neteisėtai išmesta 10000 kilogramų ir daugiau MARPOL 73/78 IV priede nurodytų medžiagų, užtraukia baudą nuo penkiasdešimties tūkstančių iki septyniasdešimties tūkstančių litų.

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta iki 20 kilogramų MARPOL 73/78 IV priede nurodytų medžiagų, užtraukia baudą nuo dešimties tūkstančių iki penkiolikos tūkstančių litų.

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 20 kilogramų ir daugiau, bet mažiau kaip 500 kilogramų MARPOL 73/78 IV priede nurodytų medžiagų, užtraukia baudą nuo penkiolikos tūkstančių iki trisdešimties tūkstančių litų.

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 500 kilogramų ir daugiau, bet mažiau kaip 2500 kilogramų MARPOL 73/78 IV priede nurodytų medžiagų užtraukia baudą nuo trisdešimties tūkstančių iki penkiasdešimties tūkstančių litų.

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 2500 kilogramų ir daugiau, bet mažiau kaip 10000 kilogramų MARPOL 73/78 IV priede nurodytų medžiagų, užtraukia baudą nuo penkiasdešimties tūkstančių iki septyniasdešimties tūkstančių litų.

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 10000 kilogramų ir daugiau MARPOL 73/78 IV priede nurodytų medžiagų, užtraukia baudą nuo septyniasdešimties tūkstančių iki vieno šimto tūkstančių litų.

71 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už grunto šalinimą neturint

                            tam teisės Lietuvos Respublikos jūros rajone

Grunto šalinimas neturint tam teisės Lietuvos Respublikos jūros rajone, kai išmesta iki 1000 kubinių metrų grunto, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų.

Grunto šalinimas neturint tam teisės Lietuvos Respublikos jūros rajone, kai išmesta 1000 kubinių metrų ir daugiau, bet mažiau kaip 20000 kubinių metrų grunto, užtraukia baudą nuo dvidešimties tūkstančių iki penkiasdešimties tūkstančių litų.

Grunto šalinimas neturint tam teisės Lietuvos Respublikos jūros rajone, kai išmesta 20000 ir daugiau kubinių metrų grunto, užtraukia baudą nuo penkiasdešimties iki vieno šimto tūkstančių litų.

Grunto šalinimas neturint tam teisės Lietuvos Respublikos jūros rajone, padarytas pakartotinai, kai išmesta iki 1000 kubinių metrų grunto, užtraukia baudą nuo dvidešimties tūkstančių iki penkiasdešimties tūkstančių litų.

Grunto šalinimas neturint tam teisės Lietuvos Respublikos jūros rajone, padarytas pakartotinai, kai išmesta 1000 kubinių metrų ir daugiau, bet mažiau kaip 20000 kubinių metrų grunto, užtraukia baudą nuo penkiasdešimties tūkstančių iki aštuoniasdešimties tūkstančių litų.

Grunto šalinimas neturint tam teisės Lietuvos Respublikos jūros rajone, padarytas pakartotinai, kai išmesta 20000 ir daugiau kubinių metrų grunto, užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimties tūkstančių iki vieno šimto dvidešimties tūkstančių litų.

72 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už nepavojingųjų atliekų šalinimą į jūrą

Už nepavojingųjų atliekų šalinimą į jūrą, kai šalinamas mažesnis kaip 0,1 kubinio metro nepavojingųjų atliekų kiekis, skiriama bauda nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių litų.

Už nepavojingųjų atliekų šalinimą į jūrą, kai šalinamas 0,1 kubinio metro ir didesnis, bet mažesnis kaip 1 kubinio metro kiekis nepavojingųjų atliekų, skiriama bauda nuo aštuonių tūkstančių iki penkiolikos tūkstančių litų.

Už nepavojingųjų atliekų šalinimą į jūrą, kai šalinamas 1 kubinio metro ir didesnis, bet mažesnis kaip 5 kubinių metrų kiekis nepavojingųjų atliekų, skiriama bauda nuo penkiolikos tūkstančių iki trisdešimties tūkstančių litų.

Už nepavojingųjų atliekų šalinimą į jūrą, kai šalinamas 5 kubinių metrų ir didesnis, bet mažesnis kaip 50 kubinių metrų kiekis nepavojingųjų atliekų, skiriama bauda nuo trisdešimties tūkstančių iki penkiasdešimties tūkstančių litų.

Už nepavojingųjų atliekų šalinimą į jūrą, kai šalinamas 50 kubinių metrų ir didesnis kiekis nepavojingųjų atliekų, skiriama bauda nuo penkiasdešimties tūkstančių iki aštuoniasdešimties tūkstančių litų.

Už nepavojingųjų atliekų šalinimą į jūrą, padarytą pakartotinai, kai šalinamas mažesnis kaip 0,1 kubinio metro nepavojingųjų atliekų kiekis, skiriama bauda nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

Už nepavojingųjų atliekų šalinimą į jūrą, padarytą pakartotinai, kai šalinamas 0,1 kubinio metro ir didesnis, bet mažesnis kaip 1 kubinio metro kiekis nepavojingųjų atliekų, skiriama bauda nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų.

Už nepavojingųjų atliekų šalinimą į jūrą, padarytą pakartotinai, kai šalinamas 1 kubinio metro ir didesnis, bet mažesnis kaip 5 kubinių metrų kiekis nepavojingųjų atliekų, skiriama bauda nuo dvidešimties tūkstančių iki keturiasdešimties tūkstančių litų.

Už nepavojingųjų atliekų šalinimą į jūrą, padarytą pakartotinai, kai šalinamas 5 kubinių metrų ir didesnis, bet mažesnis kaip 50 kubinių metrų kiekis nepavojingųjų atliekų, skiriama bauda nuo keturiasdešimties tūkstančių iki aštuoniasdešimties tūkstančių litų.

Už nepavojingųjų atliekų šalinimą į jūrą, padarytą pakartotinai, kai šalinamas 50 kubinių metrų ir didesnis kiekis nepavojingųjų atliekų, skiriama bauda nuo aštuoniasdešimties tūkstančių iki vieno šimto penkiasdešimties tūkstančių litų.

73 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už pavojingųjų atliekų šalinimą į jūrą

Už pavojingųjų atliekų šalinimą į jūrą, kai šalinamas mažesnis kaip 0,1 kubinio metro pavojingųjų atliekų kiekis, skiriama bauda nuo šešių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

Už pavojingųjų atliekų šalinimą į jūrą, kai šalinamas 0,1 kubinio metro ir didesnis, bet mažesnis kaip 1 kubinio metro kiekis pavojingųjų atliekų, skiriama bauda nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų.

Už pavojingųjų atliekų šalinimą į jūrą, kai šalinamas 1 kubinio metro ir didesnis, bet mažesnis kaip 5 kubinių metrų kiekis pavojingųjų atliekų, skiriama bauda nuo trisdešimties tūkstančių iki šešiasdešimties tūkstančių litų.

Už pavojingųjų atliekų šalinimą į jūrą, kai šalinamas 5 kubinių metrų ir didesnis, bet mažesnis kaip 50 kubinių metrų kiekis pavojingųjų atliekų, skiriama bauda nuo šešiasdešimties tūkstančių iki vieno šimto tūkstančių litų.

Už pavojingųjų atliekų šalinimą į jūrą, kai šalinamas 50 kubinių metrų ir didesnis kiekis pavojingųjų atliekų, skiriama bauda nuo vieno šimto penkiasdešimties tūkstančių iki dviejų šimtų penkiasdešimties tūkstančių litų.

Už pavojingųjų atliekų šalinimą į jūrą, padarytą pakartotinai, kai šalinamas mažesnis kaip 0,1 kubinio metro pavojingųjų atliekų kiekis, skiriama bauda nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų.

Už pavojingųjų atliekų šalinimą į jūrą, padarytą pakartotinai, kai šalinamas 0,1 kubinio metro ir didesnis, bet mažesnis kaip 1 kubinio metro kiekis pavojingųjų atliekų, skiriama bauda nuo dvidešimties tūkstančių iki keturiasdešimties tūkstančių litų.

Už pavojingųjų atliekų šalinimą į jūrą, padarytą pakartotinai, kai šalinamas 1 kubinio metro ir didesnis, bet mažesnis kaip 5 kubinių metrų kiekis pavojingųjų atliekų, skiriama bauda nuo penkiasdešimties tūkstančių iki vieno šimto tūkstančių litų.

Už pavojingųjų atliekų šalinimą į jūrą, padarytą pakartotinai, kai šalinamas 5 kubinių metrų ir didesnis, bet mažesnis kaip 50 kubinių metrų kiekis pavojingųjų atliekų, skiriama bauda nuo vieno šimto tūkstančių iki dviejų šimtų tūkstančių litų.

Už pavojingųjų atliekų šalinimą į jūrą, padarytą pakartotinai, kai šalinamas 50 kubinių metrų ir didesnis kiekis pavojingųjų atliekų, skiriama bauda nuo dviejų šimtų penkiasdešimties tūkstančių iki penkių šimtų tūkstančių litų.

74 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už neturėjimą su Vyriausybės

                            įgaliotomis institucijomis suderinto teršimo incidentų

                            likvidavimo lokalinio plano

Neturėjimas su Vyriausybės įgaliotomis institucijomis suderinto teršimo incidentų likvidavimo lokalinio plano, kai pagal Jūros aplinkos apsaugos įstatymą ir kitus teisės aktus šis planas yra reikalingas, arba šiame plane numatytų aplinkos apsaugos priemonių nevykdymas ar netinkamas vykdymas, užtraukia baudą nuo dvidešimties tūkstančių iki keturiasdešimties tūkstančių litų.

Šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo keturiasdešimties tūkstančių iki aštuoniasdešimties tūkstančių litų.

75 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už neteisėtą teršalų išmetimą į

                       aplinkos orą

Neteisėtas teršalų išmetimas į aplinkos orą (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai išmetamų teršalų normatyvai viršijami iki 1,5 karto, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į aplinkos orą (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai išmetamų teršalų normatyvai viršijami 1,5 karto ir daugiau, bet mažiau kaip 3 kartus, užtraukia baudą nuo keturių tūkstančių iki aštuonių tūkstančių litų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į aplinkos orą (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai išmetamų teršalų normatyvai viršijami 3 kartus ir daugiau, bet mažiau kaip 5 kartus, užtraukia baudą nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į aplinkos orą (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai išmetamų teršalų normatyvai viršijami 5 kartus ir daugiau, užtraukia baudą nuo dvidešimties iki keturiasdešimties tūkstančių litų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į aplinkos orą (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), padarytas pakartotinai, kai išmetamų teršalų normatyvai viršijami iki 1,5 karto, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į aplinkos orą (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), padarytas pakartotinai, kai išmetamų teršalų normatyvai viršijami 1,5 karto ir daugiau, bet mažiau kaip 3 kartus, užtraukia baudą nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į aplinkos orą (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), padarytas pakartotinai, kai išmetamų teršalų normatyvai viršijami 3 kartus ir daugiau, bet mažiau kaip 5 kartus, užtraukia baudą nuo dvidešimties iki keturiasdešimties tūkstančių litų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į aplinkos orą (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), padarytas pakartotinai, kai išmetamų teršalų normatyvai viršijami 5 kartus ir daugiau, užtraukia baudą nuo keturiasdešimties tūkstančių iki aštuoniasdešimties tūkstančių litų.

76 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už taršos šaltinių ir išmetamų į

                           aplinkos orą teršalų apskaitos ir žaliavų, kuro, energijos

                           sąnaudų, produkcijos kiekio, taršos šaltinių ir išmetamų

                           į aplinkos orą teršalų ataskaitų teikimo reikalavimų nevykdymą

Taršos šaltinių ir išmetamų į aplinkos orą teršalų apskaitos ir žaliavų, kuro, energijos sąnaudų, produkcijos kiekio, taršos šaltinių ir išmetamų į aplinkos orą teršalų ataskaitų teikimo reikalavimų nevykdymas, išskyrus ūkio subjekto aplinkos monitoringo duomenų ar metinių aplinkos monitoringo ataskaitų nepateikimą kompetentingoms institucijoms nustatytu laiku, užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų.

Šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.

77 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už nenupjautų, nesugrėbtų

                          ar kitaip nesurinktų augalų ar jų dalių arba šių augalų

                          ar jų dalių atliekų neteisėtą deginimą

   Nenupjautų, nesugrėbtų ar kitaip nesurinktų žolinių augalų, jų dalių arba šių augalų ar jų dalių atliekų deginimas, kai sudeginami augalai, jų dalys arba šių augalų ar jų dalių atliekos iki 0,5 ha dydžio plote, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.

   Nenupjautų, nesugrėbtų ar kitaip nesurinktų žolinių augalų, jų dalių arba šių augalų ar jų dalių atliekų deginimas, kai sudeginami augalai, jų dalys arba šių augalų ar jų dalių atliekos 0,5 ha ir didesniame, bet mažesniame kaip 1 ha dydžio plote, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų.

Nenupjautų, nesugrėbtų ar kitaip nesurinktų žolinių augalų, jų dalių arba šių augalų ar jų dalių atliekų deginimas, kai sudeginami augalai, jų dalys arba šių augalų ar jų dalių atliekos 1 ha ir didesniame, bet mažesniame kaip 5 ha dydžio plote, užtraukia baudą nuo keturių tūkstančių iki šešių tūkstančių litų.

Nenupjautų, nesugrėbtų ar kitaip nesurinktų žolinių augalų, jų dalių arba šių augalų ar jų dalių atliekų deginimas, kai sudeginami augalai, jų dalys arba šių augalų ar jų dalių atliekos 5 ha ir didesniame plote, užtraukia baudą nuo šešių tūkstančių iki dvylikos tūkstančių litų.

Nenupjautų, nesugrėbtų ar kitaip nesurinktų žolinių augalų, jų dalių arba šių augalų ar jų dalių atliekų deginimas, padarytas pakartotinai, kai sudeginami augalai, jų dalys arba šių augalų ar jų dalių atliekos iki 0,5 ha dydžio plote, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų.

Nenupjautų, nesugrėbtų ar kitaip nesurinktų žolinių augalų, jų dalių arba šių augalų ar jų dalių atliekų deginimas, padarytas pakartotinai, kai sudeginami augalai, jų dalys arba šių augalų ar jų dalių atliekos 0,5 ha ir didesniame, bet mažesniame kaip 1 ha dydžio plote, užtraukia baudą nuo keturių tūkstančių iki šešių tūkstančių litų.

Nenupjautų, nesugrėbtų ar kitaip nesurinktų žolinių augalų, jų dalių arba šių augalų ar jų dalių atliekų deginimas, padarytas pakartotinai, kai sudeginami augalai, jų dalys arba šių augalų ar jų dalių atliekos 1 ha ir didesniame, bet mažesniame kaip 5 ha dydžio plote, užtraukia baudą nuo šešių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

Nenupjautų, nesugrėbtų ar kitaip nesurinktų žolinių augalų, jų dalių arba šių augalų ar jų dalių atliekų deginimas, padarytas pakartotinai, kai sudeginami augalai, jų dalys arba šių augalų ar jų dalių atliekos 5 ha ir didesniame plote, užtraukia baudą nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų.

78 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už nepavojingųjų atliekų

                          surinkimą, vežimą, laikymą, įvežimą ar importą į

                          Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimą ar eksportą

                          iš Lietuvos Respublikos teritorijos, ir (arba) vežimą tranzitu

                          per Lietuvos Respublikos teritoriją neturint tam teisės

Už nepavojingųjų atliekų surinkimą, vežimą, laikymą, įvežimą ar importą į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimą ar eksportą iš Lietuvos Respublikos teritorijos, ir (arba) vežimą tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją neturint tam teisės, kai neturint tam teisės surenkamas, vežamas, laikomas, įvežamas ar importuojamas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežamas ar eksportuojamas iš Lietuvos Respublikos teritorijos, ir (arba) vežamas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją mažesnis kaip 0,5 tonos nepavojingųjų atliekų kiekis, skiriama bauda nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų.

Už nepavojingųjų atliekų surinkimą, vežimą, laikymą, įvežimą ar importą į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimą ar eksportą iš Lietuvos Respublikos teritorijos, ir (arba) vežimą tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją neturint tam teisės, kai neturint tam teisės surenkamas, vežamas, laikomas, įvežamas ar importuojamas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežamas ar eksportuojamas iš Lietuvos Respublikos teritorijos, ir (arba) vežamas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją 0,5 tonos ir didesnis, bet mažesnis kaip 5 tonų kiekis nepavojingųjų atliekų, skiriama bauda nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki trijų tūkstančių litų.

Už nepavojingųjų atliekų surinkimą, vežimą, laikymą, įvežimą ar importą į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimą ar eksportą iš Lietuvos Respublikos teritorijos, ir (arba) vežimą tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją neturint tam teisės, kai neturint tam teisės surenkamas, vežamas, laikomas, įvežamas ar importuojamas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežamas ar eksportuojamas iš Lietuvos Respublikos teritorijos, ir (arba) vežamas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją 5 tonų ir didesnis, bet mažesnis kaip 15 tonų kiekis nepavojingųjų atliekų, skiriama bauda nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių litų.

Už nepavojingųjų atliekų surinkimą, vežimą, laikymą, įvežimą ar importą į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimą ar eksportą iš Lietuvos Respublikos teritorijos, ir (arba) vežimą tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją neturint tam teisės, kai neturint tam teisės surenkamas, vežamas, laikomas, įvežamas ar importuojamas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežamas ar eksportuojamas iš Lietuvos Respublikos teritorijos, ir (arba) vežamas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją 15 tonų ir didesnis, bet mažesnis kaip 25 tonų kiekis nepavojingųjų atliekų, skiriama bauda nuo penkių tūkstančių iki septynių tūkstančių litų.

Už nepavojingųjų atliekų surinkimą, vežimą, laikymą, įvežimą ar importą į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimą ar eksportą iš Lietuvos Respublikos teritorijos, ir (arba) vežimą tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją neturint tam teisės, kai neturint tam teisės surenkamas, vežamas, laikomas, įvežamas ar importuojamas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežamas ar eksportuojamas iš Lietuvos Respublikos teritorijos, ir (arba) vežamas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją 25 tonų ir didesnis kiekis nepavojingųjų atliekų, skiriama bauda nuo septynių tūkstančių iki penkiolikos tūkstančių litų.

Už nepavojingųjų atliekų surinkimą, vežimą, laikymą, įvežimą ar importą į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimą ar eksportą iš Lietuvos Respublikos teritorijos, ir (arba) vežimą tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją neturint tam teisės, padarytą pakartotinai, kai neturint tam teisės surenkamas, vežamas, laikomas, įvežamas ar importuojamas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežamas ar eksportuojamas iš Lietuvos Respublikos teritorijos, ir (arba) vežamas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją mažesnis kaip 0,5 tonos nepavojingųjų atliekų kiekis, skiriama bauda nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.

Už nepavojingųjų atliekų surinkimą, vežimą, laikymą, įvežimą ar importą į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimą ar eksportą iš Lietuvos Respublikos teritorijos, ir (arba) vežimą tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją neturint tam teisės, padarytą pakartotinai, kai neturint tam teisės surenkamas, vežamas, laikomas, įvežamas ar importuojamas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežamas ar eksportuojamas iš Lietuvos Respublikos teritorijos, ir (arba) vežamas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją 0,5 tonos ir didesnis, bet mažesnis kaip 5 tonų kiekis nepavojingųjų atliekų, skiriama bauda nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių litų.

Už nepavojingųjų atliekų surinkimą, vežimą, laikymą, įvežimą ar importą į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimą ar eksportą iš Lietuvos Respublikos teritorijos, ir (arba) vežimą tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją neturint tam teisės, padarytą pakartotinai, kai neturint tam teisės surenkamas, vežamas, laikomas, įvežamas ar importuojamas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežamas ar eksportuojamas iš Lietuvos Respublikos teritorijos, ir (arba) vežamas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją 5 tonų ir didesnis, bet mažesnis kaip 15 tonų kiekis nepavojingųjų atliekų, skiriama bauda nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

Už nepavojingųjų atliekų surinkimą, vežimą, laikymą, įvežimą ar importą į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimą ar eksportą iš Lietuvos Respublikos teritorijos, ir (arba) vežimą tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją neturint tam teisės, padarytą pakartotinai, kai neturint tam teisės surenkamas, vežamas, laikomas, įvežamas ar importuojamas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežamas ar eksportuojamas iš Lietuvos Respublikos teritorijos, ir (arba) vežamas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją 15 tonų ir didesnis, bet mažesnis kaip 25 tonų kiekis nepavojingųjų atliekų, skiriama bauda nuo septynių tūkstančių iki penkiolikos tūkstančių litų.

Už nepavojingųjų atliekų surinkimą, vežimą, laikymą, įvežimą ar importą į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimą ar eksportą iš Lietuvos Respublikos teritorijos, ir (arba) vežimą tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją neturint tam teisės, padarytą pakartotinai, kai neturint tam teisės surenkamas, vežamas, laikomas, įvežamas ar importuojamas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežamas ar eksportuojamas iš Lietuvos Respublikos teritorijos, ir (arba) vežamas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją 25 tonų ir didesnis kiekis nepavojingųjų atliekų, skiriama bauda nuo penkiolikos tūkstančių iki trisdešimties tūkstančių litų.

79 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už pavojingųjų atliekų surinkimą, vežimą,

                         laikymą, įvežimą ar importą į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimą

                         ar eksportą iš Lietuvos Respublikos teritorijos, ir (arba) vežimą

                         tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją neturint tam teisės

Už pavojingųjų atliekų surinkimą, vežimą, laikymą, įvežimą ar importą į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimą ar eksportą iš Lietuvos Respublikos teritorijos, ir (arba) vežimą tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją neturint tam teisės, kai neturint tam teisės surenkamas, vežamas, laikomas, įvežamas ar importuojamas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežamas ar eksportuojamas iš Lietuvos Respublikos teritorijos, ir (arba) vežamas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją mažesnis kaip 0,5 tonos pavojingųjų atliekų kiekis, skiriama bauda nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.

Už pavojingųjų atliekų surinkimą, vežimą, laikymą, įvežimą ar importą į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimą ar eksportą iš Lietuvos Respublikos teritorijos, ir (arba) vežimą tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją neturint tam teisės, kai neturint tam teisės surenkamas, vežamas, laikomas, įvežamas ar importuojamas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežamas ar eksportuojamas iš Lietuvos Respublikos teritorijos, ir (arba) vežamas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją 0,5 tonos ir didesnis, bet mažesnis kaip 5 tonų kiekis pavojingųjų atliekų, skiriama bauda nuo dviejų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų.

Už pavojingųjų atliekų surinkimą, vežimą, laikymą, įvežimą ar importą į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimą ar eksportą iš Lietuvos Respublikos teritorijos, ir (arba) vežimą tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją neturint tam teisės, kai neturint tam teisės surenkamas, vežamas, laikomas, įvežamas ar importuojamas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežamas ar eksportuojamas iš Lietuvos Respublikos teritorijos, ir (arba) vežamas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją 5 tonų ir didesnis, bet mažesnis kaip 15 tonų kiekis pavojingųjų atliekų, skiriama bauda nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

Už pavojingųjų atliekų surinkimą, vežimą, laikymą, įvežimą ar importą į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimą ar eksportą iš Lietuvos Respublikos teritorijos, ir (arba) vežimą tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją neturint tam teisės, kai neturint tam teisės surenkamas, vežamas, laikomas, įvežamas ar importuojamas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežamas ar eksportuojamas iš Lietuvos Respublikos teritorijos, ir (arba) vežamas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją 15 tonų ir didesnis, bet mažesnis kaip 25 tonų kiekis pavojingųjų atliekų, skiriama bauda nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų.

Už pavojingųjų atliekų surinkimą, vežimą, laikymą, įvežimą ar importą į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimą ar eksportą iš Lietuvos Respublikos teritorijos, ir (arba) vežimą tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją neturint tam teisės, kai neturint tam teisės surenkamas, vežamas, laikomas, įvežamas ar importuojamas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežamas ar eksportuojamas iš Lietuvos Respublikos teritorijos, ir (arba) vežamas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją 25 tonų ir didesnis kiekis pavojingųjų atliekų, skiriama bauda nuo dvidešimt penkių tūkstančių iki penkiasdešimties tūkstančių litų.

Už pavojingųjų atliekų surinkimą, vežimą, laikymą, įvežimą ar importą į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimą ar eksportą iš Lietuvos Respublikos teritorijos, ir (arba) vežimą tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją neturint tam teisės, padarytą pakartotinai, kai neturint tam teisės surenkamas, vežamas, laikomas, įvežamas ar importuojamas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežamas ar eksportuojamas iš Lietuvos Respublikos teritorijos, ir (arba) vežamas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją mažesnis kaip 0,5 tonos pavojingųjų atliekų kiekis, skiriama bauda nuo dviejų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų.

Už pavojingųjų atliekų surinkimą, vežimą, laikymą, įvežimą ar importą į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimą ar eksportą iš Lietuvos Respublikos teritorijos, ir (arba) vežimą tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją neturint tam teisės, padarytą pakartotinai, kai neturint tam teisės surenkamas, vežamas, laikomas, įvežamas ar importuojamas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežamas ar eksportuojamas iš Lietuvos Respublikos teritorijos, ir (arba) vežamas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją 0,5 tonos ir didesnis, bet mažesnis kaip 5 tonų kiekis pavojingųjų atliekų, skiriama bauda nuo keturių tūkstančių iki septynių tūkstančių litų.

Už pavojingųjų atliekų surinkimą, vežimą, laikymą, įvežimą ar importą į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimą ar eksportą iš Lietuvos Respublikos teritorijos, ir (arba) vežimą tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją neturint tam teisės, padarytą pakartotinai, kai neturint tam teisės surenkamas, vežamas, laikomas, įvežamas ar importuojamas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežamas ar eksportuojamas iš Lietuvos Respublikos teritorijos, ir (arba) vežamas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją 5 tonų ir didesnis, bet mažesnis kaip 15 tonų kiekis pavojingųjų atliekų, skiriama bauda nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų.

Už pavojingųjų atliekų surinkimą, vežimą, laikymą, įvežimą ar importą į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimą ar eksportą iš Lietuvos Respublikos teritorijos, ir (arba) vežimą tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją neturint tam teisės, padarytą pakartotinai, kai neturint tam teisės surenkamas, vežamas, laikomas, įvežamas ar importuojamas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežamas ar eksportuojamas iš Lietuvos Respublikos teritorijos, ir (arba) vežamas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją 15 tonų ir didesnis, bet mažesnis kaip 25 tonų kiekis pavojingųjų atliekų, skiriama bauda nuo dvidešimties tūkstančių iki keturiasdešimties tūkstančių litų.

Už pavojingųjų atliekų surinkimą, vežimą, laikymą, įvežimą ar importą į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimą ar eksportą iš Lietuvos Respublikos teritorijos, ir (arba) vežimą tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją neturint tam teisės, padarytą pakartotinai, kai neturint tam teisės surenkamas, vežamas, laikomas, įvežamas ar importuojamas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežamas ar eksportuojamas iš Lietuvos Respublikos teritorijos, ir (arba) vežamas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją 25 tonų ir didesnis kiekis pavojingųjų atliekų, skiriama bauda nuo penkiasdešimties tūkstančių iki vieno šimto tūkstančių litų.

80 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už nepavojingųjų atliekų

                         apdorojimą neturint tam teisės

Už nepavojingųjų atliekų apdorojimą neturint tam teisės, kai neturint tam teisės apdorojamas mažesnis kaip 0,5 tonos nepavojingųjų atliekų kiekis, skiriama bauda nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.

Už nepavojingųjų atliekų apdorojimą neturint tam teisės, kai neturint tam teisės apdorojamas 0,5 tonos ir didesnis, bet mažesnis kaip 5 tonų kiekis nepavojingųjų atliekų, skiriama bauda nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių litų.

Už nepavojingųjų atliekų apdorojimą neturint tam teisės, kai neturint tam teisės apdorojamas 5 tonų ir didesnis, bet mažesnis kaip 15 tonų kiekis nepavojingųjų atliekų, skiriama bauda nuo šešių tūkstančių iki dvylikos tūkstančių litų.

Už nepavojingųjų atliekų apdorojimą neturint tam teisės, kai neturint tam teisės apdorojamas 15 tonų ir didesnis, bet mažesnis kaip 25 tonų kiekis nepavojingųjų atliekų, skiriama bauda nuo dešimties tūkstančių iki penkiolikos tūkstančių litų.

Už nepavojingųjų atliekų apdorojimą neturint tam teisės, kai neturint tam teisės apdorojamas 25 tonų ir didesnis kiekis nepavojingųjų atliekų, skiriama bauda nuo penkiolikos tūkstančių iki trisdešimties tūkstančių litų.

Už nepavojingųjų atliekų apdorojimą neturint tam teisės, padarytą pakartotinai, kai neturint tam teisės apdorojamas mažesnis kaip 0,5 tonos nepavojingųjų atliekų kiekis, skiriama bauda nuo dviejų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų.

Už nepavojingųjų atliekų apdorojimą neturint tam teisės, padarytą pakartotinai, kai neturint tam teisės apdorojamas 0,5 tonos ir didesnis, bet mažesnis kaip 5 tonų kiekis nepavojingųjų atliekų, skiriama bauda nuo šešių tūkstančių iki dvylikos tūkstančių litų.

Už nepavojingųjų atliekų apdorojimą neturint tam teisės, padarytą pakartotinai, kai neturint tam teisės apdorojamas 5 tonų ir didesnis, bet mažesnis kaip 15 tonų kiekis nepavojingųjų atliekų, skiriama bauda nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų.

Už nepavojingųjų atliekų apdorojimą neturint tam teisės, padarytą pakartotinai, kai neturint tam teisės apdorojamas 15 tonų ir didesnis, bet mažesnis kaip 25 tonų kiekis nepavojingųjų atliekų, skiriama bauda nuo penkiolikos tūkstančių iki trisdešimties tūkstančių litų.

Už nepavojingųjų atliekų apdorojimą neturint tam teisės, padarytą pakartotinai, kai neturint tam teisės apdorojamas 25 tonų ir didesnis kiekis nepavojingųjų atliekų, skiriama bauda nuo trisdešimties tūkstančių iki šešiasdešimties tūkstančių litų.

81 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už pavojingųjų atliekų

                         apdorojimą neturint tam teisės

Už pavojingųjų atliekų apdorojimą neturint tam teisės, kai neturint tam teisės apdorojamas mažesnis kaip 0,5 tonos pavojingųjų atliekų kiekis, skiriama bauda nuo dviejų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų.

Už pavojingųjų atliekų apdorojimą neturint tam teisės, kai neturint tam teisės apdorojamas 0,5 tonos ir didesnis, bet mažesnis kaip 5 tonų kiekis pavojingųjų atliekų, skiriama bauda nuo keturių tūkstančių iki aštuonių tūkstančių litų.

Už pavojingųjų atliekų apdorojimą neturint tam teisės, kai neturint tam teisės apdorojamas 5 tonų ir didesnis, bet mažesnis kaip 15 tonų kiekis pavojingųjų atliekų, skiriama bauda nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų.

Už pavojingųjų atliekų apdorojimą neturint tam teisės, kai neturint tam teisės apdorojamas 15 tonų ir didesnis, bet mažesnis kaip 25 tonų kiekis pavojingųjų atliekų, skiriama bauda nuo dvidešimties tūkstančių iki keturiasdešimties tūkstančių litų.

Už pavojingųjų atliekų apdorojimą neturint tam teisės, kai neturint tam teisės apdorojamas 25 tonų ir didesnis kiekis pavojingųjų atliekų, skiriama bauda nuo penkiasdešimties tūkstančių iki vieno šimto tūkstančių litų.

Už pavojingųjų atliekų apdorojimą neturint tam teisės, padarytą pakartotinai, kai neturint tam teisės apdorojamas mažesnis kaip 0,5 tonos pavojingųjų atliekų kiekis, skiriama bauda nuo keturių tūkstančių iki aštuonių tūkstančių litų.

Už pavojingųjų atliekų apdorojimą neturint tam teisės, padarytą pakartotinai, kai neturint tam teisės apdorojamas 0,5 tonos ir didesnis, bet mažesnis kaip 5 tonų kiekis pavojingųjų atliekų, skiriama bauda nuo aštuonių tūkstančių iki penkiolikos tūkstančių litų.

Už pavojingųjų atliekų apdorojimą neturint tam teisės, padarytą pakartotinai, kai neturint tam teisės apdorojamas 5 tonų ir didesnis, bet mažesnis kaip 15 tonų kiekis pavojingųjų atliekų, skiriama bauda nuo dvidešimties tūkstančių iki keturiasdešimties tūkstančių litų.

Už pavojingųjų atliekų apdorojimą neturint tam teisės, padarytą pakartotinai, kai neturint tam teisės apdorojamas 15 tonų ir didesnis, bet mažesnis kaip 25 tonų kiekis pavojingųjų atliekų, skiriama bauda nuo keturiasdešimties tūkstančių iki aštuoniasdešimties tūkstančių litų.

Už pavojingųjų atliekų apdorojimą neturint tam teisės, padarytą pakartotinai, kai neturint tam teisės apdorojamas 25 tonų ir didesnis kiekis pavojingųjų atliekų, skiriama bauda nuo vieno šimto tūkstančių iki dviejų šimtų tūkstančių litų.

82 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už nepavojingųjų atliekų naudojimo

                          ar šalinimo organizavimą kito vardu, pirkimą ir pardavimą,

neįsiregistravus Atliekų tvarkytojų valstybės registre

Už nepavojingųjų atliekų naudojimo ar šalinimo organizavimą kito vardu, pirkimą arba pardavimą, neįsiregistravus Atliekų tvarkytojų valstybės registre, kai neįsiregistravus Atliekų tvarkytojų valstybės registre organizuojamas naudojimas ar šalinimas kito vardu, perkamas arba parduodamas mažesnis kaip 0,5 tonos nepavojingųjų atliekų kiekis, skiriama bauda prekiautojui ir (ar) tarpininkui nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų.

Už nepavojingųjų atliekų naudojimo ar šalinimo organizavimą kito vardu, pirkimą arba pardavimą, neįsiregistravus Atliekų tvarkytojų valstybės registre, kai neįsiregistravus Atliekų tvarkytojų valstybės registre organizuojamas naudojimas ar šalinimas kito vardu, perkamas arba parduodamas 0,5 tonos ir didesnis, bet mažesnis kaip 5 tonų kiekis nepavojingųjų atliekų, skiriama bauda prekiautojui ir (ar) tarpininkui nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki trijų tūkstančių litų.

Už nepavojingųjų atliekų naudojimo ar šalinimo organizavimą kito vardu, pirkimą arba pardavimą, neįsiregistravus Atliekų tvarkytojų valstybės registre, kai neįsiregistravus Atliekų tvarkytojų valstybės registre organizuojamas naudojimas ar šalinimas kito vardu, perkamas arba parduodamas 5 tonų ir didesnis, bet mažesnis kaip 15 tonų kiekis nepavojingųjų atliekų, skiriama bauda prekiautojui ir (ar) tarpininkui nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių litų.

Už nepavojingųjų atliekų naudojimo ar šalinimo organizavimą kito vardu, pirkimą arba pardavimą, neįsiregistravus Atliekų tvarkytojų valstybės registre, kai neįsiregistravus Atliekų tvarkytojų valstybės registre organizuojamas naudojimas ar šalinimas kito vardu, perkamas arba parduodamas 15 tonų ir didesnis, bet mažesnis kaip 25 tonų kiekis nepavojingųjų atliekų, skiriama bauda prekiautojui ir (ar) tarpininkui nuo penkių tūkstančių iki septynių tūkstančių litų.

Už nepavojingųjų atliekų naudojimo ar šalinimo organizavimą kito vardu, pirkimą arba pardavimą, neįsiregistravus Atliekų tvarkytojų valstybės registre, kai neįsiregistravus Atliekų tvarkytojų valstybės registre organizuojamas naudojimas ar šalinimas kito vardu, perkamas arba parduodamas 25 tonų ir didesnis kiekis nepavojingųjų atliekų, skiriama bauda prekiautojui ir (ar) tarpininkui nuo septynių tūkstančių iki penkiolikos tūkstančių litų.

Už nepavojingųjų atliekų naudojimo ar šalinimo organizavimą kito vardu, pirkimą arba pardavimą, neįsiregistravus Atliekų tvarkytojų valstybės registre, padarytą pakartotinai, kai neįsiregistravus Atliekų tvarkytojų valstybės registre organizuojamas naudojimas ar šalinimas kito vardu, perkamas arba parduodamas mažesnis kaip 0,5 tonos nepavojingųjų atliekų kiekis, skiriama bauda prekiautojui ir (ar) tarpininkui nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.

Už nepavojingųjų atliekų naudojimo ar šalinimo organizavimą kito vardu, pirkimą arba pardavimą, neįsiregistravus Atliekų tvarkytojų valstybės registre, padarytą pakartotinai, kai neįsiregistravus Atliekų tvarkytojų valstybės registre organizuojamas naudojimas ar šalinimas kito vardu, perkamas arba parduodamas 0,5 tonos ir didesnis, bet mažesnis kaip 5 tonų kiekis nepavojingųjų atliekų, skiriama bauda prekiautojui ir (ar) tarpininkui nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių litų.

Už nepavojingųjų atliekų naudojimo ar šalinimo organizavimą kito vardu, pirkimą arba pardavimą, neįsiregistravus Atliekų tvarkytojų valstybės registre, padarytą pakartotinai, kai neįsiregistravus Atliekų tvarkytojų valstybės registre organizuojamas naudojimas ar šalinimas kito vardu, perkamas arba parduodamas 5 tonų ir didesnis, bet mažesnis kaip 15 tonų kiekis nepavojingųjų atliekų, skiriama bauda prekiautojui ir (ar) tarpininkui nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

Už nepavojingųjų atliekų naudojimo ar šalinimo organizavimą kito vardu, pirkimą arba pardavimą, neįsiregistravus Atliekų tvarkytojų valstybės registre, padarytą pakartotinai, kai neįsiregistravus Atliekų tvarkytojų valstybės registre organizuojamas naudojimas ar šalinimas kito vardu, perkamas arba parduodamas 15 tonų ir didesnis, bet mažesnis kaip 25 tonų kiekis nepavojingųjų atliekų, skiriama bauda prekiautojui ir (ar) tarpininkui nuo septynių tūkstančių iki penkiolikos tūkstančių litų.

Už nepavojingųjų atliekų naudojimo ar šalinimo organizavimą kito vardu, pirkimą arba pardavimą, neįsiregistravus Atliekų tvarkytojų valstybės registre, padarytą pakartotinai, kai neįsiregistravus Atliekų tvarkytojų valstybės registre organizuojamas naudojimas ar šalinimas kito vardu, perkamas arba parduodamas 25 tonų ir didesnis kiekis nepavojingųjų atliekų, skiriama bauda prekiautojui ir (ar) tarpininkui nuo penkiolikos tūkstančių iki trisdešimties tūkstančių litų.

83 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už pavojingųjų atliekų naudojimo

                           ar šalinimo organizavimą kito vardu, pirkimą ir pardavimą,

neįsiregistravus Atliekų tvarkytojų valstybės registre

Už pavojingųjų atliekų naudojimo ar šalinimo organizavimą kito vardu, pirkimą arba pardavimą neįsiregistravus Atliekų tvarkytojų valstybės registre, kai neįsiregistravus Atliekų tvarkytojų valstybės registre organizuojamas naudojimas ar šalinimas kito vardu, perkamas arba parduodamas mažesnis kaip 0,5 tonos pavojingųjų atliekų kiekis, skiriama bauda  prekiautojui ir (ar) tarpininkui nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.

Už pavojingųjų atliekų naudojimo ar šalinimo organizavimą kito vardu, pirkimą arba pardavimą neįsiregistravus Atliekų tvarkytojų valstybės registre, kai neįsiregistravus Atliekų tvarkytojų valstybės registre organizuojamas naudojimas ar šalinimas kito vardu, perkamas arba parduodamas 0,5 tonos ir didesnis, bet mažesnis kaip 5 tonų kiekis pavojingųjų atliekų, skiriama bauda  prekiautojui ir (ar) tarpininkui nuo dviejų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų.

Už pavojingųjų atliekų naudojimo ar šalinimo organizavimą kito vardu, pirkimą arba pardavimą neįsiregistravus Atliekų tvarkytojų valstybės registre, kai neįsiregistravus Atliekų tvarkytojų valstybės registre organizuojamas naudojimas ar šalinimas kito vardu, perkamas arba parduodamas 5 tonų ir didesnis, bet mažesnis kaip 15 tonų kiekis pavojingųjų atliekų, skiriama bauda prekiautojui ir (ar) tarpininkui nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

Už pavojingųjų atliekų naudojimo ar šalinimo organizavimą kito vardu, pirkimą arba pardavimą neįsiregistravus Atliekų tvarkytojų valstybės registre, kai neįsiregistravus Atliekų tvarkytojų valstybės registre organizuojamas naudojimas ar šalinimas kito vardu, perkamas arba parduodamas 15 tonų ir didesnis, bet mažesnis kaip 25 tonų kiekis pavojingųjų atliekų, skiriama bauda  prekiautojui ir (ar) tarpininkui nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų.

Už pavojingųjų atliekų naudojimo ar šalinimo organizavimą kito vardu, pirkimą arba pardavimą neįsiregistravus Atliekų tvarkytojų valstybės registre, kai neįsiregistravus Atliekų tvarkytojų valstybės registre organizuojamas naudojimas ar šalinimas kito vardu, perkamas arba parduodamas 25 tonų ir didesnis kiekis pavojingųjų atliekų, skiriama bauda  prekiautojui ir (ar) tarpininkui nuo dvidešimt penkių tūkstančių iki penkiasdešimties tūkstančių litų.

Už pavojingųjų atliekų naudojimo ar šalinimo organizavimą kito vardu, pirkimą arba pardavimą neįsiregistravus Atliekų tvarkytojų valstybės registre, padarytą pakartotinai, kai neįsiregistravus Atliekų tvarkytojų valstybės registre organizuojamas naudojimas ar šalinimas kito vardu, perkamas arba parduodamas mažesnis kaip 0,5 tonos pavojingųjų atliekų kiekis, skiriama bauda  prekiautojui ir (ar) tarpininkui nuo dviejų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų.

Už pavojingųjų atliekų naudojimo ar šalinimo organizavimą kito vardu, pirkimą arba pardavimą neįsiregistravus Atliekų tvarkytojų valstybės registre, padarytą pakartotinai, kai neįsiregistravus Atliekų tvarkytojų valstybės registre organizuojamas naudojimas ar šalinimas kito vardu, perkamas arba parduodamas 0,5 tonos ir didesnis, bet mažesnis kaip 5 tonų kiekis pavojingųjų atliekų, skiriama bauda prekiautojui ir (ar) tarpininkui nuo keturių tūkstančių iki septynių tūkstančių litų.

Už pavojingųjų atliekų naudojimo ar šalinimo organizavimą kito vardu, pirkimą arba pardavimą neįsiregistravus Atliekų tvarkytojų valstybės registre, padarytą pakartotinai, kai neįsiregistravus Atliekų tvarkytojų valstybės registre organizuojamas naudojimas ar šalinimas kito vardu, perkamas arba parduodamas 5 tonų ir didesnis, bet mažesnis kaip 15 tonų kiekis pavojingųjų atliekų, skiriama bauda prekiautojui ir (ar) tarpininkui nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų.

Už pavojingųjų atliekų naudojimo ar šalinimo organizavimą kito vardu, pirkimą arba pardavimą neįsiregistravus Atliekų tvarkytojų valstybės registre, padarytą pakartotinai, kai neįsiregistravus Atliekų tvarkytojų valstybės registre organizuojamas naudojimas ar šalinimas kito vardu, perkamas arba parduodamas 15 tonų ir didesnis, bet mažesnis kaip 25 tonų kiekis pavojingųjų atliekų, skiriama bauda prekiautojui ir (ar) tarpininkui nuo dvidešimties tūkstančių iki keturiasdešimties tūkstančių litų.

Už pavojingųjų atliekų naudojimo ar šalinimo organizavimą kito vardu, pirkimą arba pardavimą neįsiregistravus Atliekų tvarkytojų valstybės registre, padarytą pakartotinai, kai neįsiregistravus Atliekų tvarkytojų valstybės registre organizuojamas naudojimas ar šalinimas kito vardu, perkamas arba parduodamas 25 tonų ir didesnis  kiekis pavojingųjų atliekų, skiriama bauda prekiautojui ir (ar) tarpininkui nuo penkiasdešimties tūkstančių iki vieno šimto tūkstančių litų.

84 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už nepavojingųjų atliekų

                           laikinąjį laikymą, surinkimą, vežimą ir (ar) apdorojimą

                           pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus 

Už nepavojingųjų atliekų kiekio laikinąjį laikymą, surinkimą, vežimą ir (ar) apdorojimą pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus, kai pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus laikinai laikomas, surenkamas, vežamas ir (ar) apdorojamas mažesnis kaip 0,5 tonos nepavojingųjų atliekų kiekis, skiriama bauda nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų.

Už nepavojingųjų atliekų kiekio laikinąjį laikymą, surinkimą, vežimą ir (ar) apdorojimą pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus, kai pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus laikinai laikomas, surenkamas, vežamas ir (ar) apdorojamas 0,5 tonos ir didesnis, bet mažesnis kaip 5 tonos nepavojingųjų atliekų kiekis, skiriama bauda nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.

Už nepavojingųjų atliekų kiekio laikinąjį laikymą, surinkimą, vežimą ir (ar) apdorojimą pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus, kai pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus laikinai laikomas, surenkamas, vežamas ir (ar) apdorojamas 5 tonų ir didesnis, bet mažesnis kaip 15 tonų nepavojingųjų atliekų kiekis, skiriama bauda nuo dviejų tūkstančių penkių šimtų iki penkių tūkstančių litų.

Už nepavojingųjų atliekų kiekio laikinąjį laikymą, surinkimą, vežimą ir (ar) apdorojimą pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus, kai pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus laikinai laikomas, surenkamas, vežamas ir (ar) apdorojamas 15 tonų ir didesnis, bet mažesnis kaip 25 tonos nepavojingųjų atliekų kiekis, skiriama bauda nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

Už nepavojingųjų atliekų kiekio laikinąjį laikymą, surinkimą, vežimą ir (ar) apdorojimą pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus, kai pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus laikinai laikomas, surenkamas, vežamas ir (ar) apdorojamas 25 tonų ir didesnis nepavojingųjų atliekų kiekis, skiriama bauda nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų.

Už nepavojingųjų atliekų kiekio laikinąjį laikymą, surinkimą, vežimą ir (ar) apdorojimą pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus, padarytą pakartotinai, kai pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus laikinai laikomas, surenkamas, vežamas ir (ar) apdorojamas mažesnis kaip 0,5 tonos nepavojingųjų atliekų kiekis, skiriama bauda nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.

Už nepavojingųjų atliekų kiekio laikinąjį laikymą, surinkimą, vežimą ir (ar) apdorojimą pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus, padarytą pakartotinai, kai pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus laikinai laikomas, surenkamas, vežamas ir (ar) apdorojamas 0,5 tonos ir didesnis, bet mažesnis kaip 5 tonos nepavojingųjų atliekų kiekis, skiriama bauda nuo dviejų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų.

Už nepavojingųjų atliekų kiekio laikinąjį laikymą, surinkimą, vežimą ir (ar) apdorojimą pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus, padarytą pakartotinai, kai pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus laikinai laikomas, surenkamas, vežamas ir (ar) apdorojamas 5 tonų ir didesnis, bet mažesnis kaip 15 tonų nepavojingųjų atliekų kiekis, skiriama bauda nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

Už nepavojingųjų atliekų kiekio laikinąjį laikymą, surinkimą, vežimą ir (ar) apdorojimą pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus, padarytą pakartotinai, kai pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus laikinai laikomas, surenkamas, vežamas ir (ar) apdorojamas 15 tonų ir didesnis, bet mažesnis kaip 25 tonos nepavojingųjų atliekų kiekis, skiriama bauda nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų.

Už nepavojingųjų atliekų kiekio laikinąjį laikymą, surinkimą, vežimą ir (ar) apdorojimą pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus, padarytą pakartotinai, kai pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus laikinai laikomas, surenkamas, vežamas ir (ar) apdorojamas 25 tonų ir didesnis nepavojingųjų atliekų kiekis, skiriama bauda nuo dvidešimties tūkstančių iki keturiasdešimties tūkstančių litų.

85 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už pavojingųjų atliekų laikinąjį

                           laikymą, surinkimą, vežimą ir (ar) apdorojimą pažeidžiant

                           Atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus 

Už pavojingųjų atliekų kiekio laikinąjį laikymą, surinkimą, vežimą ir (ar) apdorojimą pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus, kai pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus laikinai laikomas, surenkamas, vežamas ir (ar) apdorojamas mažesnis kaip 0,5 tonos pavojingųjų atliekų kiekis, skiriama bauda nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.

Už pavojingųjų atliekų kiekio laikinąjį laikymą, surinkimą, vežimą ir (ar) apdorojimą pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus, kai pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus laikinai laikomas, surenkamas, vežamas ir (ar) apdorojamas 0,5 tonos ir didesnis, bet mažesnis kaip 5 tonos pavojingųjų atliekų kiekis, skiriama bauda nuo dviejų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų.

Už pavojingųjų atliekų kiekio laikinąjį laikymą, surinkimą, vežimą ir (ar) apdorojimą pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus, kai pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus laikinai laikomas, surenkamas, vežamas ir (ar) apdorojamas 5 tonų ir didesnis, bet mažesnis kaip 15 tonų pavojingųjų atliekų kiekis, skiriama bauda nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

Už pavojingųjų atliekų kiekio laikinąjį laikymą, surinkimą, vežimą ir (ar) apdorojimą pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus, kai pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus laikinai laikomas, surenkamas, vežamas ir (ar) apdorojamas 15 tonų ir didesnis, bet mažesnis kaip 25 tonos pavojingųjų atliekų kiekis, skiriama bauda nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų.

Už pavojingųjų atliekų kiekio laikinąjį laikymą, surinkimą, vežimą ir (ar) apdorojimą pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus, kai pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus laikinai laikomas, surenkamas, vežamas ir (ar) apdorojamas 25 tonų ir didesnis pavojingųjų atliekų kiekis, skiriama bauda nuo dvidešimt penkių tūkstančių iki penkiasdešimties tūkstančių litų.

Už pavojingųjų atliekų kiekio laikinąjį laikymą, surinkimą, vežimą ir (ar) apdorojimą pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus, padarytą pakartotinai, kai pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus laikinai laikomas, surenkamas, vežamas ir (ar) apdorojamas mažesnis kaip 0,5 tonos pavojingųjų atliekų kiekis, skiriama bauda nuo dviejų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų.

Už pavojingųjų atliekų kiekio laikinąjį laikymą, surinkimą, vežimą ir (ar) apdorojimą pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus, padarytą pakartotinai, kai pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus laikinai laikomas, surenkamas, vežamas ir (ar) apdorojamas 0,5 tonos ir didesnis, bet mažesnis kaip 5 tonos pavojingųjų atliekų kiekis, skiriama bauda nuo keturių tūkstančių iki aštuonių tūkstančių litų.

Už pavojingųjų atliekų kiekio laikinąjį laikymą, surinkimą, vežimą ir (ar) apdorojimą pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus, padarytą pakartotinai, kai pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus laikinai laikomas, surenkamas, vežamas ir (ar) apdorojamas 5 tonų ir didesnis, bet mažesnis kaip 15 tonų pavojingųjų atliekų kiekis, skiriama bauda nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų.

Už pavojingųjų atliekų kiekio laikinąjį laikymą, surinkimą, vežimą ir (ar) apdorojimą pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus, padarytą pakartotinai, kai pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus laikinai laikomas, surenkamas, vežamas ir (ar) apdorojamas 15 tonų ir didesnis, bet mažesnis kaip 25 tonos pavojingųjų atliekų kiekis, skiriama bauda nuo dvidešimties tūkstančių iki keturiasdešimties tūkstančių litų.

Už pavojingųjų atliekų kiekio laikinąjį laikymą, surinkimą, vežimą ir (ar) apdorojimą pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus, padarytą pakartotinai, kai pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus laikinai laikomas, surenkamas, vežamas ir (ar) apdorojamas 25 tonų ir didesnis pavojingųjų atliekų kiekis, skiriama bauda nuo penkiasdešimties tūkstančių iki vieno šimto tūkstančių litų.

86 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už pavojingųjų atliekų pakavimo

                           reikalavimų pažeidimą

Už pavojingųjų atliekų pakavimo reikalavimų pažeidimą, kai pažeidžiant nustatytus reikalavimus supakuota mažesnis kaip 0,5 tonos kiekis pavojingųjų atliekų, skiriama bauda nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.

Už pavojingųjų atliekų pakavimo reikalavimų pažeidimą, kai pažeidžiant nustatytus reikalavimus supakuota 0,5 tonos ir didesnis, bet mažesnis kaip 5 tonos kiekis pavojingųjų atliekų, skiriama bauda nuo dviejų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų.

Už pavojingųjų atliekų pakavimo reikalavimų pažeidimą, kai pažeidžiant nustatytus reikalavimus supakuota 5 tonų ir didesnis, bet mažesnis kaip 15 tonų kiekis pavojingųjų atliekų, skiriama bauda nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

Už pavojingųjų atliekų pakavimo reikalavimų pažeidimą, kai pažeidžiant nustatytus reikalavimus supakuota 15 tonų ir didesnis, bet mažesnis kaip 25 tonos kiekis pavojingųjų atliekų, skiriama bauda nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų.

Už pavojingųjų atliekų pakavimo reikalavimų pažeidimą, kai pažeidžiant nustatytus reikalavimus supakuota 25 tonų ir didesnis kiekis pavojingųjų atliekų, skiriama bauda nuo dvidešimt penkių tūkstančių iki penkiasdešimties tūkstančių litų.

Už pavojingųjų atliekų pakavimo reikalavimų pažeidimą, padarytą pakartotinai, kai pažeidžiant nustatytus reikalavimus supakuota mažesnis kaip 0,5 tonos kiekis pavojingųjų atliekų, skiriama bauda nuo dviejų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų.

Už pavojingųjų atliekų pakavimo reikalavimų pažeidimą, padarytą pakartotinai, kai pažeidžiant nustatytus reikalavimus supakuota 0,5 tonos ir didesnis, bet mažesnis kaip 5 tonos kiekis pavojingųjų atliekų, skiriama bauda nuo keturių tūkstančių iki aštuonių tūkstančių litų.

Už pavojingųjų atliekų pakavimo reikalavimų pažeidimą, padarytą pakartotinai, kai pažeidžiant nustatytus reikalavimus supakuota 5 tonų ir didesnis, bet mažesnis kaip 15 tonų kiekis pavojingųjų atliekų, skiriama bauda nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų.

Už pavojingųjų atliekų pakavimo reikalavimų pažeidimą, padarytą pakartotinai, kai pažeidžiant nustatytus reikalavimus supakuota 15 tonų ir didesnis, bet mažesnis kaip 25 tonos kiekis pavojingųjų atliekų, skiriama bauda nuo dvidešimties tūkstančių iki keturiasdešimties tūkstančių litų

Už pavojingųjų atliekų pakavimo reikalavimų pažeidimą, padarytą pakartotinai, kai pažeidžiant nustatytus reikalavimus supakuota 25 tonų ir didesnis kiekis pavojingųjų atliekų, skiriama bauda nuo penkiasdešimties tūkstančių iki vieno šimto tūkstančių litų.

87 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už informacijos apie atliekų

                           įvežimą, importą ir (ar) dokumentų, patvirtinančių įvežtų,

                           importuotų atliekų gavimą, panaudojimą ir (ar) šalinimą, nepateikimą

                           kompetentingoms institucijoms ir klaidingų duomenų

                             pranešimo formoje ar vežimo kontrolės formoje ar

                           atliekų vežimo metu privalomame turėti informaciniame

                           dokumente pateikimą

Už informacijos apie atliekų įvežimą, importą ir (ar) dokumentų, patvirtinančių įvežtų, importuotų atliekų gavimą, panaudojimą ir (ar) šalinimą, nepateikimą kompetentingoms institucijoms teisės aktų nustatyta tvarka ir (ar) terminais ir (arba) klaidingų duomenų pranešimo formoje ar vežimo kontrolės formoje ar atliekų vežimo metu privalomame turėti informaciniame dokumente pateikimą skiriama bauda nuo dviejų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų.

Už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytą pažeidimą, padarytą pakartotinai, skiriama bauda nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

88 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už nepavojingųjų atliekų

                           perdavimą asmenims, kai šie asmenys neturi teisės tvarkyti šias atliekas,

                           ir (arba) kai nėra sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių

                           atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo

Už nepavojingųjų atliekų perdavimą asmenims, kurie neturi teisės tvarkyti šias atliekas, ir (arba) kai nėra sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, jei perduotas mažesnis kaip 0,5 tonos kiekis nepavojingųjų atliekų arba dėl tokio kiekio nepavojingųjų atliekų sudaryta sutartis, skiriama bauda nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.

Už nepavojingųjų atliekų perdavimą asmenims, kurie neturi teisės tvarkyti šias atliekas, ir (arba) kai nėra sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, jei perduotas 0,5 tonos ir didesnis, bet mažesnis kaip 5 tonų kiekis nepavojingųjų atliekų arba dėl tokio kiekio nepavojingųjų atliekų sudaryta sutartis, skiriama bauda nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių litų.

Už nepavojingųjų atliekų perdavimą asmenims, kurie neturi teisės tvarkyti šias atliekas, ir (arba) kai nėra sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo,  jei perduotas 5 tonų ir didesnis, bet mažesnis kaip 15 tonų kiekis nepavojingųjų atliekų arba dėl tokio kiekio nepavojingųjų atliekų sudaryta sutartis, skiriama bauda nuo šešių tūkstančių iki dvylikos tūkstančių litų.

Už nepavojingųjų atliekų perdavimą asmenims, kurie neturi teisės tvarkyti šias atliekas, ir (arba) kai nėra sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo,  jei perduotas 15 tonų ir didesnis, bet mažesnis kaip 25 tonų kiekis nepavojingųjų atliekų arba dėl tokio kiekio nepavojingųjų atliekų sudaryta sutartis, skiriama bauda nuo dešimties tūkstančių iki penkiolikos tūkstančių litų.

Už nepavojingųjų atliekų perdavimą asmenims, kurie neturi teisės tvarkyti šias atliekas, ir (arba) kai nėra sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo,  jei perduotas 25 tonų ir didesnis kiekis nepavojingųjų atliekų arba dėl tokio kiekio nepavojingųjų atliekų sudaryta sutartis, skiriama bauda nuo penkiolikos tūkstančių iki trisdešimties tūkstančių litų.

Už nepavojingųjų atliekų perdavimą asmenims, kurie neturi teisės tvarkyti šias atliekas, ir (arba) kai nėra sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, padarytą pakartotinai, jei perduotas mažesnis kaip 0,5 tonos kiekis nepavojingųjų atliekų arba dėl tokio kiekio nepavojingųjų atliekų sudaryta sutartis, skiriama bauda nuo dviejų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų.

Už nepavojingųjų atliekų perdavimą asmenims, kurie neturi teisės tvarkyti šias atliekas, ir (arba) kai nėra sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, padarytą pakartotinai, jei perduotas 0,5 tonos ir didesnis, bet mažesnis kaip 5 tonų kiekis nepavojingųjų atliekų arba dėl tokio kiekio nepavojingųjų atliekų sudaryta sutartis, skiriama bauda nuo šešių tūkstančių iki dvylikos tūkstančių litų.

Už nepavojingųjų atliekų perdavimą asmenims, kurie neturi teisės tvarkyti šias atliekas, ir (arba) kai nėra sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo,  padarytą pakartotinai, jei perduotas 5 tonų ir didesnis, bet mažesnis kaip 15 tonų kiekis nepavojingųjų atliekų arba dėl tokio kiekio nepavojingųjų atliekų sudaryta sutartis, skiriama bauda nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų.

Už nepavojingųjų atliekų perdavimą asmenims, kurie neturi teisės tvarkyti šias atliekas, ir (arba) kai nėra sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo,  padarytą pakartotinai, jei perduotas 15 tonų ir didesnis, bet mažesnis kaip 25 tonų kiekis nepavojingųjų atliekų arba dėl tokio kiekio nepavojingųjų atliekų sudaryta sutartis, skiriama bauda nuo penkiolikos tūkstančių iki trisdešimties tūkstančių litų.

Už nepavojingųjų atliekų perdavimą asmenims, kurie neturi teisės tvarkyti šias atliekas, ir (arba) kai nėra sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo,  padarytą pakartotinai, jei perduotas 25 tonų ir didesnis kiekis nepavojingųjų atliekų arba dėl tokio kiekio nepavojingųjų atliekų sudaryta sutartis, skiriama bauda nuo trisdešimties tūkstančių iki šešiasdešimties tūkstančių litų.

89 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už pavojingųjų atliekų

                           perdavimą asmenims, kai šie asmenys neturi teisės tvarkyti šias atliekas,

                           ir (arba) kai nėra sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių

                           atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo

Už pavojingųjų atliekų perdavimą asmenims, kurie neturi teisės tvarkyti šias atliekas, ir (arba) kai nėra sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, jei perduotas mažesnis kaip 0,5 tonos kiekis nepavojingųjų atliekų arba dėl tokio kiekio nepavojingųjų atliekų sudaryta sutartis, skiriama bauda nuo dviejų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų.

Už pavojingųjų atliekų perdavimą asmenims, kurie neturi teisės tvarkyti šias atliekas, ir (arba) kai nėra sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, jei perduotas 0,5 tonos ir didesnis, bet mažesnis kaip 5 tonų kiekis nepavojingųjų atliekų arba dėl tokio kiekio nepavojingųjų atliekų sudaryta sutartis, skiriama bauda nuo keturių tūkstančių iki aštuonių tūkstančių litų.

Už pavojingųjų atliekų perdavimą asmenims, kurie neturi teisės tvarkyti šias atliekas, ir (arba) kai nėra sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, jei perduotas 5 tonų ir didesnis, bet mažesnis kaip 15 tonų kiekis nepavojingųjų atliekų arba dėl tokio kiekio nepavojingųjų atliekų sudaryta sutartis, skiriama bauda nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų.

Už pavojingųjų atliekų perdavimą asmenims, kurie neturi teisės tvarkyti šias atliekas, ir (arba) kai nėra sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, jei perduotas 15 tonų ir didesnis, bet mažesnis kaip 25 tonų kiekis nepavojingųjų atliekų arba dėl tokio kiekio nepavojingųjų atliekų sudaryta sutartis, skiriama bauda nuo dvidešimties tūkstančių iki keturiasdešimties tūkstančių litų.

Už pavojingųjų atliekų perdavimą asmenims, kurie neturi teisės tvarkyti šias atliekas, ir (arba) kai nėra sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo,  jei perduotas 25 tonų ir didesnis kiekis nepavojingųjų atliekų arba dėl tokio kiekio nepavojingųjų atliekų sudaryta sutartis, skiriama bauda nuo penkiasdešimties tūkstančių iki vieno šimto tūkstančių litų.

Už pavojingųjų atliekų perdavimą asmenims, kurie neturi teisės tvarkyti šias atliekas, ir (arba) kai nėra sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo,  padarytą pakartotinai, jei perduotas mažesnis kaip 0,5 tonos kiekis nepavojingųjų atliekų arba dėl tokio kiekio nepavojingųjų atliekų sudaryta sutartis, skiriama bauda nuo keturių tūkstančių iki aštuonių tūkstančių litų.

Už pavojingųjų atliekų perdavimą asmenims, kurie neturi teisės tvarkyti šias atliekas, ir (arba) kai nėra sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo,  padarytą pakartotinai, jei perduotas 0,5 tonos ir didesnis, bet mažesnis kaip 5 tonų kiekis nepavojingųjų atliekų arba dėl tokio kiekio nepavojingųjų atliekų sudaryta sutartis, skiriama bauda nuo aštuonių tūkstančių iki penkiolikos tūkstančių litų.

Už pavojingųjų atliekų perdavimą asmenims, kurie neturi teisės tvarkyti šias atliekas, ir (arba) kai nėra sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo,  padarytą pakartotinai, jei perduotas 5 tonų ir didesnis, bet mažesnis kaip 15 tonų kiekis nepavojingųjų atliekų arba dėl tokio kiekio nepavojingųjų atliekų sudaryta sutartis, skiriama bauda nuo dvidešimties tūkstančių iki keturiasdešimties tūkstančių litų.

Už pavojingųjų atliekų perdavimą asmenims, kurie neturi teisės tvarkyti šias atliekas, ir (arba) kai nėra sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo,  padarytą pakartotinai, jei perduotas 15 tonų ir didesnis, bet mažesnis kaip 25 tonų kiekis nepavojingųjų atliekų arba dėl tokio kiekio nepavojingųjų atliekų sudaryta sutartis, skiriama bauda nuo keturiasdešimties tūkstančių iki aštuoniasdešimties tūkstančių litų.

Už pavojingųjų atliekų perdavimą asmenims, kurie neturi teisės tvarkyti šias atliekas, ir (arba) kai nėra sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo,  padarytą pakartotinai, jei perduotas 25 tonų ir didesnis kiekis nepavojingųjų atliekų arba dėl tokio kiekio nepavojingųjų atliekų sudaryta sutartis, skiriama bauda nuo vieno šimto tūkstančių iki dviejų šimtų tūkstančių litų.

90 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už nepavojingųjų atliekų

                           išmetimą į aplinką

Už nepavojingųjų atliekų išmetimą į aplinką, kai išmestas mažesnis kaip 0,1 kubinio metro nepavojingųjų atliekų kiekis, skiriama bauda nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki trijų tūkstančių litų.

Už nepavojingųjų atliekų išmetimą į aplinką, kai išmestas 0,1 kubinio metro ir didesnis, bet mažesnis kaip 1 kubinio metro nepavojingųjų atliekų kiekis, skiriama bauda nuo keturių tūkstančių iki aštuonių tūkstančių litų.

Už nepavojingųjų atliekų išmetimą į aplinką, kai išmestas 1 kubinio metro ir didesnis, bet mažesnis kaip 5 kubinių metrų nepavojingųjų atliekų kiekiu skiriama bauda nuo aštuonių tūkstančių iki penkiolikos tūkstančių litų.

Už nepavojingųjų atliekų išmetimą į aplinką, kai išmestas 5 kubinių metrų ir didesnis, bet mažesnis kaip 50 kubinių metrų nepavojingųjų atliekų kiekis, skiriama bauda nuo penkiolikos tūkstančių iki dvidešimt penkių tūkstančių litų.

Už nepavojingųjų atliekų išmetimą į aplinką, kai išmestas 50 kubinių metrų ir didesnis nepavojingųjų atliekų kiekis, skiriama bauda nuo dvidešimt penkių tūkstančių iki keturiasdešimties tūkstančių litų.

Už nepavojingųjų atliekų išmetimą į aplinką, padarytą pakartotinai, kai išmestas mažesnis kaip 0,1 kubinio metro nepavojingųjų atliekų kiekis, skiriama bauda nuo dviejų tūkstančių penkių šimtų iki penkių tūkstančių litų.

Už nepavojingųjų atliekų išmetimą į aplinką, padarytą pakartotinai, kai išmestas 0,1 kubinio metro ir didesnis, bet mažesnis kaip 1 kubinio metro nepavojingųjų atliekų kiekis, skiriama bauda nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

Už nepavojingųjų atliekų išmetimą į aplinką, padarytą pakartotinai, kai išmestas 1 kubinio metro ir didesnis, bet mažesnis kaip 5 kubinių metrų nepavojingųjų atliekų kiekis, skiriama bauda nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų.

Už nepavojingųjų atliekų išmetimą į aplinką, padarytą pakartotinai, kai išmestas 5 kubinių metrų ir didesnis, bet mažesnis kaip 50 kubinių metrų nepavojingųjų atliekų kiekis, skiriama bauda nuo dvidešimties tūkstančių iki keturiasdešimties tūkstančių litų.

Už nepavojingųjų atliekų išmetimą į aplinką, padarytą pakartotinai, kai išmestas 50 kubinių metrų ir didesnis nepavojingųjų atliekų kiekis, skiriama bauda nuo keturiasdešimties tūkstančių iki aštuoniasdešimties tūkstančių litų.

91 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už pavojingųjų atliekų

                           išmetimą į aplinką

Už pavojingųjų atliekų išmetimą į aplinką, kai išmestas mažesnis kaip 0,1 kubinio metro pavojingųjų atliekų kiekis, skiriama bauda nuo trijų tūkstančių iki penkių tūkstančių litų.

Už pavojingųjų atliekų išmetimą į aplinką, kai išmestas 0,1 kubinio metro ir didesnis, bet mažesnis kaip 1 kubinio metro pavojingųjų atliekų kiekis, skiriama bauda nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

Už pavojingųjų atliekų išmetimą į aplinką, kai išmestas 1 kubinio metro ir didesnis, bet mažesnis kaip 5 kubinių metrų pavojingųjų atliekų kiekiu skiriama bauda nuo penkiolikos tūkstančių iki trisdešimties tūkstančių litų.

Už pavojingųjų atliekų išmetimą į aplinką, kai išmestas 5 kubinių metrų ir didesnis, bet mažesnis kaip 50 kubinių metrų pavojingųjų atliekų kiekis, skiriama bauda nuo trisdešimties tūkstančių iki penkiasdešimties tūkstančių litų.

Už pavojingųjų atliekų išmetimą į aplinką, kai išmestas 50 kubinių metrų ir didesnis pavojingųjų atliekų kiekis, skiriama bauda nuo septyniasdešimties tūkstančių iki vieno šimto dvidešimt penkių tūkstančių litų.

Už pavojingųjų atliekų išmetimą į aplinką, padarytą pakartotinai, kai išmestas mažesnis kaip 0,1 kubinio metro pavojingųjų atliekų kiekis, skiriama bauda nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

Už pavojingųjų atliekų išmetimą į aplinką, padarytą pakartotinai, kai išmestas 0,1 kubinio metro ir didesnis, bet mažesnis kaip 1 kubinio metro pavojingųjų atliekų kiekis, skiriama bauda nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų.

Už pavojingųjų atliekų išmetimą į aplinką, padarytą pakartotinai, kai išmestas 1 kubinio metro ir didesnis, bet mažesnis kaip 5 kubinių metrų pavojingųjų atliekų kiekis, skiriama bauda nuo dvidešimties tūkstančių iki penkiasdešimties tūkstančių litų.

Už pavojingųjų atliekų išmetimą į aplinką, padarytą pakartotinai, kai išmestas 5 kubinių metrų ir didesnis, bet mažesnis kaip 50 kubinių metrų pavojingųjų atliekų kiekis, skiriama bauda nuo penkiasdešimties tūkstančių iki vieno šimto tūkstančių litų.

Už pavojingųjų atliekų išmetimą į aplinką, padarytą pakartotinai, kai išmestas 50 kubinių metrų ir didesnis pavojingųjų atliekų kiekis, skiriama bauda nuo vieno šimto dvidešimt penkių tūkstančių iki dviejų šimtų penkiasdešimties tūkstančių litų.

92 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už nepagrįstą gaminių ir (ar)

                           pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento išdavimą

Už nepagrįstą gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento išdavimą, kai šiuo dokumentu patvirtinamas mažesnio kaip 0,5 tonos kiekio gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymas, skiriama bauda nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

Už nepagrįstą gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento išdavimą, kai šiuo dokumentu patvirtinamas 0,5 tonos ir didesnio, bet mažesnio kaip 5 tonos kiekio gaminių ar pakuočių atliekų sutvarkymas, skiriama bauda nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų. 

Už nepagrįstą gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento išdavimą, kai šiuo dokumentu patvirtinamas 5 tonų ir didesnio, bet mažesnio kaip 15 tonų kiekio gaminių ar pakuočių atliekų sutvarkymas, skiriama bauda nuo dvidešimties tūkstančių iki penkiasdešimties tūkstančių litų.

Už nepagrįstą gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento išdavimą, kai šiuo dokumentu patvirtinamas 15 tonų ir didesnio, bet mažesnio kaip 25 tonos kiekio gaminių ar pakuočių atliekų sutvarkymas, skiriama bauda nuo penkiasdešimties tūkstančių iki vieno šimto tūkstančių litų.

Už nepagrįstą gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento išdavimą, kai šiuo dokumentu patvirtinamas 25 tonų ir didesnio  kiekio gaminių ar pakuočių atliekų sutvarkymas, skiriama bauda nuo vieno šimto tūkstančių iki dviejų šimtų tūkstančių litų.

Už nepagrįstą gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento išdavimą, padarytą pakartotinai, kai šiuo dokumentu patvirtinamas mažesnio kaip 0,5 tonos kiekio gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymas, skiriama bauda nuo septynių tūkstančių iki penkiolikos tūkstančių litų.

Už nepagrįstą gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento išdavimą, padarytą pakartotinai, kai šiuo dokumentu patvirtinamas 0,5 tonos ir didesnio, bet mažesnio kaip 5 tonos kiekio gaminių ar pakuočių atliekų sutvarkymas, skiriama bauda nuo penkiolikos tūkstančių iki trisdešimties tūkstančių litų. 

Už nepagrįstą gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento išdavimą, padarytą pakartotinai, kai šiuo dokumentu patvirtinamas 5 tonų ir didesnio, bet mažesnio kaip 15 tonų kiekio gaminių ar pakuočių atliekų sutvarkymas, skiriama bauda nuo trisdešimties tūkstančių iki septyniasdešimties tūkstančių litų.

Už nepagrįstą gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento išdavimą, padarytą pakartotinai, kai šiuo dokumentu patvirtinamas 15 tonų ir didesnio, bet mažesnio kaip 25 tonos kiekio gaminių ar pakuočių atliekų sutvarkymas, skiriama bauda nuo septyniasdešimties tūkstančių iki vieno šimto penkiasdešimties tūkstančių litų.

Už nepagrįstą gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento išdavimą, padarytą pakartotinai, kai šiuo dokumentu patvirtinamas 25 tonų ir didesnio kiekio gaminių ar pakuočių atliekų sutvarkymas, skiriama bauda nuo vieno šimto penkiasdešimties tūkstančių iki trijų šimtų tūkstančių litų.

93 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už atliekų apskaitos ir ataskaitų

                           teikimo reikalavimų nevykdymą

Už atliekų susidarymo apskaitos nevykdymą skiriama bauda nuo dviejų tūkstančių penkių šimtų iki penkių tūkstančių litų.

Už atliekų susidarymo apskaitos vykdymas nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų skiriama bauda nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų.

Už šio straipsnio antrojoje dalyje numatytą pažeidimą, padarytą pakartotinai, skiriama bauda nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.

Už klaidingų duomenų atliekų susidarymo apskaitos dokumentuose ir (ar) apskaitos ataskaitose pateikimą skiriama bauda nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

Už atliekų susidarymo apskaitos ataskaitų nepateikimą nustatytais terminais ir tvarka skiriama bauda nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų.

Už atliekų tvarkymo apskaitos nevykdymą skiriama bauda nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

Už atliekų tvarkymo apskaitos vykdymą nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų skiriama bauda nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.

Už šio straipsnio septintojoje dalyje numatytą pažeidimą, padarytą pakartotinai, skiriama bauda nuo dviejų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų.

Už klaidingų duomenų atliekų tvarkymo apskaitos dokumentuose ir apskaitos ataskaitose pateikimą skiriama bauda nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

Už atliekų tvarkymo apskaitos ataskaitų nepateikimą teisės aktuose nustatytais terminais skiriama bauda nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų.

94 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už gaminių

                           apskaitos ir apskaitos ataskaitų teikimo reikalavimų nevykdymą

Už gaminių apskaitos nevykdymą skiriama bauda nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

Už gaminių apskaitos vykdymą nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų skiriama bauda nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.

Už šio straipsnio antrojoje dalyje numatytą pažeidimą, padarytą pakartotinai, skiriama bauda nuo dviejų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų.

Už klaidingų duomenų gaminių apskaitos dokumentuose ir (ar) gaminių tiekimo rinkai apskaitos ataskaitose pateikimą skiriama bauda nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų.

Už gaminių tiekimo rinkai apskaitos ataskaitų ir (ar) mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių atliekomis deklaracijų nepateikimą iki nustatytų terminų skiriama bauda nuo aštuonių šimtų iki tūkstančio penkių šimtų litų.

95 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už gaminių ir (ar) pakuočių

                           tiekimą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai

                           neužsiregistravus teisės aktų nustatyta tvarka

Už gaminių ir (ar) pakuočių tiekimą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai neįsiregistravus Atliekų tvarkymo įstatymo 34¹, 34⁴, 34⁷, 34⁸, 34¹⁵, 34¹⁸ straipsniuose ar  Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnyje nustatyta tvarka skiriama bauda nuo dviejų tūkstančių penkių šimtų iki penkių tūkstančių litų.

Už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytą pažeidimą, padarytą pakartotinai, skiriama bauda nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

96 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už elektros ir elektroninės

                           įrangos platinimą, kurios gamintojas ar importuotojas

                           nėra užsiregistravęs teisės aktų nustatyta tvarka

Už platinimą elektros ir elektroninės įrangos, kurios gamintojas ar importuotojas nėra užsiregistravęs Atliekų tvarkymo įstatymo 34¹ straipsnyje nustatyta tvarka, skiriama bauda nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.

Už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytą pažeidimą, padarytą pakartotinai, skiriama bauda nuo dviejų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų.

97 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už atsisakymą priimti

                          gaminių atliekas

Už įstatymų nustatytos pareigos nustatyta tvarka priimti gaminių atliekas, nevykdymą skiriama bauda nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki trijų tūkstančių litų.

Už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytą pažeidimą, padarytą pakartotinai, skiriama bauda nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių litų.

98 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už nustatyta tvarka

                           nepaženklintos elektros ir elektroninės įrangos tiekimą

                           Lietuvos Respublikos vidaus rinkai ar platinimą ir už

                           nustatyta tvarka nepaženklintų baterijų ir akumuliatorių

                           tiekimą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai

Už pagal nustatytus reikalavimus nepaženklintos elektros ir elektroninės įrangos tiekimą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai skiriama bauda nuo dviejų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų.

Už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytą pažeidimą, padarytą pakartotinai, skiriama bauda nuo keturių tūkstančių iki aštuonių tūkstančių litų.

Už pagal nustatytus reikalavimus nepaženklintos elektros ir elektroninės įrangos platinimą skiriama bauda nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.

Už šio straipsnio trečiojoje dalyje numatytą pažeidimą, padarytą pakartotinai, skiriama bauda nuo dviejų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų.

Už pagal nustatytus reikalavimus nepaženklintų baterijų ir akumuliatorių tiekimą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai skiriama bauda nuo dviejų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų.

Už šio straipsnio penktojoje dalyje numatytą pažeidimą, padarytą pakartotinai, skiriama bauda nuo keturių tūkstančių iki aštuonių tūkstančių litų.

99 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už visuomenės neinformavimą gaminių

                           ir (ar) gaminių atliekų tvarkymo klausimais

Už Atliekų tvarkymo įstatymo nustatytos pareigos šviesti ir (ar) informuoti visuomenę apie gaminius ir (ar) gaminių atliekas nustatyta tvarka nevykdymą arba netinkamą vykdymą skiriama bauda platintojui nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų, gamintojui ir importuotojui – nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

Už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytą pažeidimą, padarytą pakartotinai, skiriama bauda platintojui nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų, gamintojui ir importuotojui – nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų.

100 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už baterijų ir akumuliatorių,

                           kuriose viršijamas nustatytas gyvsidabrio ir kadmio

                           kiekis tiekimą rinkai

Už baterijų ir akumuliatorių, kuriuose viršijamas teisės aktų nustatytas gyvsidabrio ir kadmio kiekis, tiekimą rinkai skiriama bauda nuo šešių tūkstančių iki dvylikos tūkstančių litų.

Už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytą pažeidimą, padarytą pakartotinai, skiriama bauda nuo dešimties iki dvidešimties tūkstančių litų.

101 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už elektros ir elektroninės

                           įrangos tiekimą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai

                           neturint dokumento, įrodančio kad elektros ir elektroninės

                           įrangos atliekų tvarkymas bus finansuojamas

Už Atliekų tvarkymo įstatymo nustatytos pareigos vykdant elektros ir elektroninės įrangos tiekimą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai turėti dokumentą, įrodantį, kad elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymas bus finansuojamas, nevykdymą skiriama bauda nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

Už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytą pažeidimą, padarytą pakartotinai, skiriama bauda nuo dvylikos iki dvidešimties tūkstančių litų.

102 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už gaminių

                           atliekų tvarkymo neorganizavimą

Už nevykdymą įstatymuose ir kituose teisės aktuose gamintojams ir importuotojams nustatytos pareigos neatlygintinai surinkti alyvos atliekas iš transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančių įmonių ir šias atliekas pervežti ir perduoti alyvos atliekų tvarkytojams arba kompensuoti transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančioms įmonėms ar atliekų tvarkytojams alyvos atliekų surinkimo ir vežimo tvarkyti Lietuvos Respublikos teritorijoje išlaidas skiriama bauda nuo dešimties iki dvidešimties tūkstančių litų.

Už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytą pažeidimą, padarytą pakartotinai, skiriama bauda nuo dvidešimties iki keturiasdešimties tūkstančių litų.

Už nevykdymą įstatymuose numatytos pareigos organizuoti surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai elektros ir elektroninę įrangą, baterijas ir akumuliatorius, transporto priemones ir (ar) apmokestinamuosius gaminius, skiriama bauda nuo dvidešimties tūkstančių iki penkiasdešimties tūkstančių litų.

Už šio straipsnio trečiojoje dalyje numatytą pažeidimą, padarytą pakartotinai, skiriama bauda nuo penkiasdešimties iki aštuoniasdešimties tūkstančių litų.

Už nevykdymą šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose gamintojams ir importuotojams nustatytos pareigos užtikrinti nustatyto kiekio eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimo vietų buvimą skiriama bauda nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų.

Už šio straipsnio penktojoje dalyje numatytą pažeidimą, padarytą pakartotinai, skiriama bauda nuo dvidešimties iki penkiasdešimties tūkstančių litų.

103 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už gaminių ir (ar) pakuočių

                           atliekų tvarkymo organizavimą neturint šiame įstatyme

                           nurodytos gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo

                           organizavimo licencijos

Už gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimą neturint šiame įstatyme nurodytos gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijos skiriama bauda nuo dvidešimt penkių tūkstančių iki penkiasdešimties tūkstančių litų.

Už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytą pažeidimą, padarytą pakartotinai, skiriama bauda nuo penkiasdešimties tūkstančių iki vieno šimto tūkstančių litų.

104 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už pakuočių, kuriose

                          kenksmingos medžiagos viršija leistiną ribinį kiekį, tiekimą rinkai

Už pakuočių, kuriose kenksmingos medžiagos viršija leistiną ribinį kiekį, tiekimą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai skiriama bauda nuo šešių tūkstančių iki dvylikos tūkstančių litų.

105 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už visuomenės neinformavimą pakuočių

                        atliekų tvarkymo klausimais

Už Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo nustatytos pareigos šviesti ir (ar) informuoti visuomenę apie pakuotes ir (ar) pakuočių atliekas nustatyta tvarka nevykdymą arba netinkamą vykdymą skiriama bauda pakuočių platintojui nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų, pakuočių gamintojui ir importuotojui – nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

Už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytą pažeidimą, padarytą pakartotinai, skiriama bauda platintojui nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų, gamintojui ir importuotojui – nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų.

106 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už atsisakymą priimti

                          pakuotes

Už įstatymų nustatytos pareigos nustatyta tvarka priimti pakuotes, nevykdymą skiriama bauda nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki trijų tūkstančių litų.

Už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytą pažeidimą, padarytą pakartotinai, skiriama bauda nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių litų.

107 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už pakuočių

                           apskaitos ir apskaitos ataskaitų teikimo reikalavimų nevykdymą

Už pakuočių apskaitos nevykdymą skiriama bauda nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

Už pakuočių apskaitos vykdymą nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų skiriama bauda nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.

Už šio straipsnio antrojoje dalyje numatytą pažeidimą, padarytą pakartotinai, skiriama bauda nuo dviejų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų.

Už klaidingų duomenų pakuočių apskaitos dokumentuose, vidaus rinkai patiektų tuščių pakuočių apskaitos ataskaitose pateikimą skiriama bauda nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų.

Už vidaus rinkai patiektų tuščių pakuočių apskaitos ataskaitų ir (ar) mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijų nepateikimą iki nustatytų terminų skiriama bauda nuo aštuonių šimtų iki tūkstančio penkių šimtų litų.

108 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už pakuočių

                           atliekų tvarkymo neorganizavimą

Už nevykdymą įstatymuose numatytos pareigos organizuoti surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektas Lietuvos Respublikos vidaus rinkai pakuotes, skiriama bauda nuo dvidešimties tūkstančių iki penkiasdešimties tūkstančių litų.

Už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytą pažeidimą, padarytą pakartotinai, skiriama bauda nuo penkiasdešimties iki aštuoniasdešimties tūkstančių litų.

109 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už cheminių medžiagų ir mišinių

                         (preparatų) tvarkymo reikalavimų pažeidimą

Pavojingų cheminių medžiagų ir mišinių (preparatų), išskyrus nuodingąsias medžiagas, sandėliavimas pažeidžiant nustatytus reikalavimus, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų.

Pavojingų cheminių medžiagų ir mišinių (preparatų), išskyrus nuodingąsias medžiagas, sandėliavimas, sukėlęs realią žalos aplinkai grėsmę, užtraukia baudą nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų.

Reikalavimo pranešti Europos cheminių medžiagų agentūrai apie chemines medžiagas, atskiras ir esančias mišinių (preparatų) ar gaminių sudėtyje pagal 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiančio ir panaikinančio direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 (OL 2008 L 353, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2012 m. liepos 10 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 618/2012 (OL 2012 L 179, p. 3) (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 1272/2008), nustatytą tvarką, kad jos būtų įtrauktos į klasifikavimo ir ženklinimo inventorių, nevykdymas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.

2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1102/2008 dėl metalinio gyvsidabrio ir tam tikrų gyvsidabrio junginių ir mišinių eksporto uždraudimo bei metalinio gyvsidabrio saugaus saugojimo (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 1102/2008) nustatyto draudimo eksportuoti metalinį gyvsidabrį, gyvsidabrio junginius ar mišinius su kitomis cheminėmis medžiagomis, įskaitant gyvsidabrio lydinius, taip pat draudimo maišyti metalinį gyvsidabrį su kitomis cheminėmis medžiagomis eksporto tikslais nesilaikymas, užtraukia baudą nuo dvidešimties tūkstančių iki keturiasdešimties tūkstančių litų.

Gaminamų, tiekiamų rinkai, importuojamų, eksportuojamų, platinamų, naudojamų cheminių medžiagų ir mišinių (preparatų) apskaitos reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki trijų tūkstančių litų.

Šio straipsnio penktojoje dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių litų.

Informacijos apie tiekiamas rinkai, gaminamas, importuojamas, eksportuojamas, platinamas, naudojamas chemines medžiagas ir mišinius (preparatus), jų savybes ir poveikį nepateikimas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, šios informacijos nuslėpimas ir (arba) iškraipymas, Reglamente (EB) Nr. 1272/2008 nurodytų reikalavimų nustatyta tvarka teikti su prevencinių ir gydymo priemonių nustatymu susijusią informaciją apie tiekiamų rinkai ir dėl poveikio sveikatai arba dėl fizinio poveikio klasifikuojamų kaip pavojingų mišinių (preparatų) cheminę sudėtį nevykdymas užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki šešių tūkstančių litų.

Šio straipsnio septintojoje dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki aštuonių tūkstančių litų.

Pavojingų cheminių medžiagų ir mišinių (preparatų), taip pat jų turinčių gaminių importas ir (arba) eksportas pažeidžiant 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 649/2012 dėl pavojingų cheminių medžiagų eksporto ir importo (OL 2012 L 201, p. 60) nustatytus reikalavimus užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų.

Reikalavimų teikti papildomą informaciją Europos cheminių medžiagų agentūrai ir (arba) Lietuvos kompetentingai institucijai pagal šių institucijų prašymą ir reikalavimų teikti Europos cheminių medžiagų agentūrai informaciją apie pavojingas chemines medžiagas gaminiuose 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiančiame Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiančiame Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinančiame Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL 2006 L 396, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2012 m. gegužės 15 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 412/2012 OL 2012 L 128, p. 1) (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 1907/2006), nustatyta tvarka ir informaciją apie atskiras ir esančias mišinių (preparatų) sudėtyje ar gaminiuose chemines medžiagas, kurioms Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 nustatytais atvejais taikomos registracijos išimtys, nesilaikymas ir (arba) registracijos išimčių atvejais nustatytų sąlygų nesilaikymas užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų.

Duomenų, gautų atliekant bandymus cheminės medžiagos registracijos tikslais, ir (arba) dokumentų, pagrindžiančių tyrimo išlaidas, nepateikimas kitiems potencialiems registruotojams užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki penkių tūkstančių litų.

Reikalavimų Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 nustatyta tvarka perduoti tiekimo grandinės dalyviams, platintojams ar vartotojams  informaciją apie chemines medžiagas, atskiras ir esančias mišinių (preparatų) sudėtyje ar gaminiuose, ir apie mišinius (preparatus) nesilaikymas užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki penkių tūkstančių litų.

Saugos duomenų lapų sudarymo ir (arba) jų teikimo reikalavimų nesilaikymas užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki penkių tūkstančių litų.

Saugos duomenų lapuose ir jų prieduose nurodytų sąlygų ir reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių litų.

Pavojingų cheminių medžiagų ir mišinių (preparatų), jų turinčių gaminių naudojimo reklamos reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki šešių tūkstančių litų.

Reglamente (EB) Nr. 1102/2008 nurodytų reikalavimų nustatyta tvarka teikti Europos Komisijai ir Lietuvos kompetentingai institucijai informaciją apie metalinio gyvsidabrio importą į Europos Bendriją, metalinio gyvsidabrio naudojimą ir (ar) naudojimo nutraukimą, metalinio gyvsidabrio susidarymą gamybos procesų metu pažeidimas užtraukia baudą trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių litų.

Cheminių medžiagų, atskirų ir esančių mišinių (preparatų) sudėtyje ar gaminiuose, registravimas pažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 nustatytus reikalavimus ir (arba) reikalavimo šioje dalyje nurodytame reglamente nustatyta tvarka atnaujinti cheminių medžiagų, atskirų ir esančių mišinių (preparatų) sudėtyje ar gaminiuose, registraciją nevykdymas užtraukia baudą nuo trijų iki septynių tūkstančių litų.

Pavojingų cheminių medžiagų ir mišinių (preparatų), jų turinčių gaminių, kurių gamyba, tiekimas rinkai ir naudojimas draudžiamas arba ribojamas, išėmimo iš apyvartos nustatytų reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą nuo dvidešimties tūkstančių iki keturiasdešimties tūkstančių litų.

Cheminių medžiagų, atskirų ir esančių mišinių (preparatų) sudėtyje ar gaminiuose, taip pat mišinių (preparatų), sprogiųjų medžiagų ar mišinių (preparatų) turinčių gaminių klasifikavimo, pavojingų cheminių medžiagų ir mišinių (preparatų), sprogmenų klasei priskiriamų gaminių pakavimo ir (arba) ženklinimo reikalavimų (įskaitant klasifikacijos peržiūros, etiketėse pateikiamos informacijos atnaujinimo reikalavimus) pagal Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008 pažeidimas, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

Draudimo tiekti rinkai pavojingą cheminę medžiagą ir (ar) mišinį (preparatą) ar sprogmenų klasei priskiriamą gaminį, jeigu jie nustatyta tvarka nėra suklasifikuoti, paženklinti ir (ar) supakuoti, pažeidimas užtraukia baudą nuo dešimties iki dvidešimties tūkstančių litų.

Tolesnio naudotojo pareigų Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 nustatytais atvejais dėl cheminių medžiagų cheminės saugos vertinimo, dėl rizikos mažinimo priemonių nustatymo ir jų taikymo ir (arba) informacijos pateikimo Europos cheminių medžiagų agentūrai nevykdymas užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki penkių tūkstančių litų.

Reikalavimų gamintojui, importuotojui, tolesniam naudotojui arba platintojui kaupti ir nustatytą laiką saugoti informaciją apie pagamintas, importuotas, patiektas rinkai ar naudotas chemines medžiagas, kuri reikalinga jų pareigoms pagal Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 vykdyti, taip pat cheminės medžiagos ar mišinio (preparato) tiekėjo rinkai pareigos kaupti ir saugoti informaciją, kurią jis naudojo klasifikuodamas ir ženklindamas cheminę medžiagą ar mišinį (preparatą) pagal Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008 ir (arba) reikalavimų leisti su šia informacija susipažinti Europos cheminių medžiagų agentūrai, Lietuvos kompetentingai institucijai ir (arba) cheminių medžiagų ir mišinių (preparatų) tvarkymo valstybinę kontrolę atliekančioms institucijoms nesilaikymas užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki penkių tūkstančių litų.

Draudimo gaminti ir (arba) tiekti rinkai chemines medžiagas, atskiras ir esančias mišinių (preparatų) sudėtyje ar gaminiuose, kai jos nustatyta tvarka neįregistruotos, pažeidimas užtraukia baudą nuo penkių iki dešimties tūkstančių litų.

Pavojingų cheminių medžiagų, atskirų ir esančių mišinių (preparatų) sudėtyje ar gaminiuose naudojimas, išskyrus nuodingųjų medžiagų laikymą, nesilaikant autorizacijos sąlygų užtraukia baudą nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų.

Pavojingų cheminių medžiagų ir mišinių (preparatų), jų turinčių gaminių gamybos, tiekimo rinkai ir (arba) naudojimo apribojimų, išskyrus nuodingųjų medžiagų gamybos, laikymo ir (arba) realizavimo apribojimus, pažeidimas užtraukia baudą nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų.

Draudimo tiekti rinkai ir (arba) naudoti pavojingas chemines medžiagas, atskiras ir esančias mišinių (preparatų) sudėtyje ar gaminiuose, jeigu šių cheminių medžiagų naudojimo būdas ar jų įtraukimas į gaminio sudėtį nustatyta tvarka neautorizuotas, pažeidimas, išskyrus draudimo realizuoti ir (arba) laikyti nuodingąsias medžiagas pažeidimą, užtraukia baudą nuo dvidešimties tūkstančių iki keturiasdešimties tūkstančių litų.

Uždraustų naudoti pavojingų cheminių medžiagų, atskirų ir esančių mišinių (preparatų) sudėtyje ar gaminiuose, ir mišinių (preparatų) gamyba, tiekimas rinkai ir (arba) naudojimas, išskyrus nuodingųjų medžiagų gamybą, laikymą ir (arba) realizavimą, užtraukia baudą nuo trisdešimties tūkstančių iki šešiasdešimties tūkstančių litų.

110 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už ozono sluoksnį ardančių

                          medžiagų, įrangos ir produktų, kuriuose yra šių medžiagų

                          arba kurių veikla nuo jų priklauso, tvarkymo reikalavimų

                pažeidimą

Reikalavimo, kad įrangos ir produktų, kuriuose yra ozono sluoksnį ardančių medžiagų, montavimo, techninės priežiūros, remonto, tikrinimo dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų nuotėkio ir (ar) išmontavimo darbus atliktų teisės aktų nustatytą kvalifikaciją turintis asmuo, neužtikrinimas užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų.

Reikalavimų nustatyta tvarka tikrinti dėl galimo nuotėkio įrangą, kurioje yra ozono sluoksnį ardančių medžiagų, pažeidimas arba šios įrangos, turinčios gedimų, dėl kurių ozono sluoksnį ardančios medžiagos patenka arba gali patekti į aplinką, eksploatavimas užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų.

Teisės aktų nustatytų reikalavimų įrangos, kurioje yra ozono sluoksnį ardančių medžiagų, ženklinimui, duomenų apie ozono sluoksnį ardančių medžiagų iš įrangos surinkimą, naudojimą įrangai papildyti, kitos nustatytos informacijos apie įrangos eksploatavimą tvarkymo ir saugojimo reikalavimų ir (arba) reikalavimo užtikrinti, kad prie įrangos būtų saugaus eksploatavimo ir priežiūros instrukcija ir (arba) kad būtų laikomasi šios instrukcijos, pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.

Reikalavimų nustatyta tvarka surinkti ozono sluoksnį ardančias medžiagas iš įrangos, kurioje yra šių medžiagų, techninės priežiūros, remonto metu arba prieš įrangą išmontuojant ir pašalinant pažeidimas užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių litų.

Ozono sluoksnį ardančių medžiagų arba įrangos ir produktų, kuriuose yra šių medžiagų, naikinimo reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą nuo keturių tūkstančių iki aštuonių tūkstančių litų.

Reikalavimų imtis teisės aktų nustatytų priemonių išvengti ozono sluoksnį ardančių medžiagų nuotėkio iš nenaudojamos įrangos pažeidimas ir (arba) nusidėvėjusios, netinkamos naudoti ir (arba) nereikalingos įrangos išmontavimas arba tokios įrangos atliekų apdorojimas pažeidžiant ozono sluoksnį ardančių medžiagų išmetimo į aplinką prevencijos ir mažinimo reikalavimus užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų.

Šio straipsnio šeštojoje dalyje numatyta veika, jeigu dėl to į aplinką buvo išmesta ozono sluoksnį ardančių medžiagų, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių litų.

Įrangos ir produktų, kuriuose yra chlorfluorangliavandenilių, halonų, tetrachlormetano, 1,1,1-trichloretano, hidrobromfluorangliavandenilių, bromchlormetano, metilbromido ar šių medžiagų turinčių mišinių, arba įrangos ir produktų, kurių veikimas priklauso nuo šių medžiagų, importas, tiekimas rinkai, eksportas ir (arba) eksploatavimas (išskyrus šio straipsnio pirmojoje, antrojoje, trečiojoje, ketvirtojoje, šeštojoje ir septintojoje dalyse nurodytas veikas) pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

Įrangos ir produktų, kuriuose yra hidrochlorfluorangliavandenilių ar šių medžiagų turinčių mišinių, arba įrangos ir produktų, kurių veikimas priklauso nuo šių medžiagų, importas, tiekimas rinkai, eksportas ir (arba) eksploatavimas (išskyrus šio straipsnio pirmojoje, antrojoje, trečiojoje, ketvirtojoje, šeštojoje ir septintojoje dalyse nurodytas veikas) pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių litų.

Informacijos apie ozono sluoksnį ardančių medžiagų, įrangos ir produktų, kuriuose yra šių medžiagų arba kurių veikimas nuo šių medžiagų priklauso, importą, eksportą, įvežimą į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimą iš Lietuvos Respublikos teritorijos, sunaikinimą, apie ozono sluoksnį ardančių medžiagų naudojimą, surinkimą iš įrangos ar produktų, recirkuliaciją, regeneraciją, apie eksploatuojamą ar disponuojamą įrangą, įrangos pirkimą, pardavimą, kitokį perleidimą kitai įmonei, ozono sluoksnį ardančių medžiagų įrangoje keitimą kitomis medžiagomis, įrangos išmontavimą nepateikimas Europos Sąjungos ir (arba) Lietuvos Respublikos institucijoms teisės aktų nustatyta tvarka, šios informacijos nuslėpimas ir (arba) iškraipymas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki keturių tūkstančių litų.

Ozono sluoksnį ardančių medžiagų etiketėje teisės aktų nustatytų papildomos informacijos pateikimo reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki trijų tūkstančių litų.

Halonų saugojimas, kai įmonė neatitinka halonus saugojančiai įmonei teisės aktų nustatytų reikalavimų užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių litų.

Ozono sluoksnį ardančių medžiagų naudojimas laboratorijos ir analizės reikmėms neužsiregistravus teisės aktų nustatyta tvarka užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų.

111 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už neteisėtą naudingųjų iškasenų

                         ir (arba) grunto naudojimą, gavybą ir ertmių naudojimą

Neteisėtas nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto naudojimas ir (ar) gavyba, kai neteisėtai naudota ir (ar) išgauta iki 10 m³ nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių litų.

Neteisėtas nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto naudojimas ir (ar) gavyba, kai neteisėtai naudota ir (ar) išgauta 10 m³ ir daugiau, bet mažiau kaip 100 m³ nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto, užtraukia baudą nuo dešimties tūkstančių litų iki dvidešimties tūkstančių litų.

Neteisėtas nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto naudojimas ir (ar) gavyba, kai neteisėtai naudota ir (ar) išgauta 100 m³ir daugiau, bet mažiau kaip 1000 m³ nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto, užtraukia baudą nuo trisdešimties tūkstančių iki šešiasdešimties tūkstančių litų.

Neteisėtas nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto naudojimas ir (ar) gavyba, kai neteisėtai naudota ir (ar) išgauta 1000 m³ ir daugiau nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto, užtraukia baudą nuo šešiasdešimties iki vieno šimto penkiasdešimties tūkstančių litų.

Neteisėtas nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto naudojimas ir (ar) gavyba, padarytas pakartotinai, kai neteisėtai naudota ir (ar) išgauta iki 10 m³ nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto, užtraukia baudą nuošešių tūkstančių iki dvylikos tūkstančių litų.

Neteisėtas nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto naudojimas ir (ar) gavyba, padarytas pakartotinai, kai neteisėtai naudota ir (ar) išgauta 10 m³ ir daugiau, bet mažiau kaip 100 m³ nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto, užtraukia baudą nuo dvidešimties tūkstančių iki keturiasdešimties tūkstančių litų.

Neteisėtas nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto naudojimas ir (ar) gavyba, padarytas pakartotinai, kai neteisėtai naudota ir (ar) išgauta 100 m³ ir daugiau, bet mažiau kaip 1000 m³ nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto, užtraukia baudą nuo šešiasdešimties tūkstančių iki vieno šimto dvidešimties tūkstančių litų.

Neteisėtas nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto naudojimas ir (ar) gavyba, padarytas pakartotinai, kai neteisėtai naudota ir (ar) išgauta 1000 m³ ir daugiau nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto, užtraukia baudą nuo vieno šimto dvidešimties tūkstančių iki trijų šimtų tūkstančių litų.

Neteisėtas angliavandenilių naudojimas ir (ar) gavyba užtraukia baudą nuo dviejų šimtų tūkstančių iki penkių šimtų tūkstančių litų.

Neteisėtas žemės gelmių ertmių, metalų rūdų iškasenų ir vertingųjų mineralų naudojimas ir (ar) gavyba užtraukia baudą nuo penkiasdešimties tūkstančių iki vieno šimto tūkstančių litų.

112 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už žemės gelmių išteklių

                         apskaitos reikalavimų ir rekultivavimo reikalavimų pažeidimą

Žemės gelmių išteklių apskaitos reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio penkių šimtų litų iki trijų tūkstančių litų.

Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytą pažeidimą, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki septynių tūkstančių litų.

Pažeistos žemės rekultivavimo reikalavimų pažeidimas, kai nerekultivuota iki 1 ha pažeistos žemės ploto, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių litų.

Pažeistos žemės rekultivavimo reikalavimų pažeidimas, kai nerekultivuota nerekultivuota 1 ha ir daugiau, bet mažiau kaip 25 ha pažeistos žemės ploto, užtraukia baudą nuo dešimties tūkstančių iki keturiasdešimties tūkstančių litų.

Pažeistos žemės rekultivavimo reikalavimų pažeidimas, kai nerekultivuota 25 ha ir daugiau pažeistos žemės ploto, užtraukia baudą nuo penkiasdešimties tūkstančių iki vieno šimto tūkstančių litų.

Pažeistos žemės rekultivavimo reikalavimų pažeidimas, padarytas pakartotinai, kai nerekultivuota iki 1 ha pažeistos žemės ploto, užtraukia baudą nuo šešių tūkstančių iki dvylikos tūkstančių litų.

Pažeistos žemės rekultivavimo reikalavimų pažeidimas, padarytas pakartotinai, kai nerekultivuota 1 ha ir daugiau, bet mažiau kaip 25 ha pažeistos žemės ploto, užtraukia baudą nuo dvidešimties tūkstančių iki aštuoniasdešimties tūkstančių litų.

Pažeistos žemės rekultivavimo reikalavimų pažeidimas, padarytas pakartotinai, kai nerekultivuota 25 ha ir daugiau pažeistos žemės ploto, užtraukia baudą nuo vieno šimto tūkstančių iki dviejų šimtų tūkstančių litų.

113 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už žemės gelmių (geologinio)

                         tyrimo reikalavimų pažeidimą

Žemės gelmių (geologinio) tyrimo darbų vykdymo reikalavimų pažeidimas, taip pat žemės gelmių tyrimo rezultatų nepateikimas nustatyta tvarka užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki trijų tūkstančių litų.

Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytuspažeidimus, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių litų.

114 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už gręžinių įrengimo, konservavimo

                         ir likvidavimo reikalavimų pažeidimą

Gręžinių geriamajam gėlam ir gamybiniam požeminiam vandeniui tiekti ir vandens šiluminei energijai vartoti įrengimo, konservavimo ir likvidavimo reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

Šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo aštuonių tūkstančių iki šešiolikos tūkstančių litų.

115 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už anglies dioksido geologinių saugyklų

        kompleksų žvalgybos ir anglies dioksido geologinio saugojimo

        reikalavimų pažeidimą

Neteisingų duomenų apie anglies dioksido suleidimo įrenginių, anglies dioksido geologinės saugyklos komplekso ir (arba) anglies dioksido santalkos ir aplinkos stebėseną pateikimas arba šių duomenų nepateikimas Lietuvos geologijos tarnybai užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki trijų tūkstančių litų.

Anglies dioksido geologinių saugyklų kompleksų žvalgybos vykdymas pažeidžiant darbų projekto reikalavimus arba anglies dioksido srauto sudėties ar anglies dioksido srauto priėmimo tvarkos reikalavimų, nustatytų teisės aktuose, pažeidimas užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

Šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių litų.

Šio straipsnio antrojoje dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų.

116 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už miškotvarkos

                        projektų sudarymo, derinimo ir tvirtinimo, miško naudojimo,

                        medienos gabenimo reikalavimų, apvaliosios medienos

                        matavimo tvarkos pažeidimą

Apvaliosios medienos matavimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių litų.

Biržių atrėžimas ir (ar) medžių atrinkimas bei ženklinimas kirsti pažeidžiant biržių atrėžimo ir įvertinimo, miško kirtimo, privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nustatytą tvarką, taip pat medienos ruošos, gabenimo, miško išteklių naudojimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą nuo keturių tūkstančių  iki aštuonių tūkstančių litų.

Netinkamas ūkinių priemonių projektavimas, kai dėl to pateiktas derinti vidinės miškotvarkos projektas įvertinamas neigiamai, ir (arba) neteisingas miškų amžiaus ir rūšinės sudėties nustatymas sudarant miškotvarkos projektus užtraukia baudą nuo keturių tūkstančių iki aštuonių tūkstančių  litų.

Miško tvarkymas ir (ar) naudojimas pažeidžiant miškotvarkos projekto sprendinius užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

117 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už savavališką medžių ir

                          krūmų kirtimą, naikinimą arba žalojimą miško žemėje

Savavališkas medžių ir krūmų kirtimas, naikinimas arba žalojimas miško žemėje, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama iki dešimt kietmetrių medžių ir (ar) krūmų, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.

Savavališkas medžių ir krūmų kirtimas, naikinimas arba žalojimas miško žemėje, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama dešimt kietmetrių ir daugiau, bet mažiau kaip vienas šimtas kietmetrių medžių ir (ar) krūmų, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

Savavališkas medžių ir krūmų kirtimas, naikinimas arba žalojimas miško žemėje, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama vienas šimtas kietmetrių ir daugiau, bet mažiau kaip trys šimtai kietmetrių medžių ir (ar) krūmų, užtraukia baudą nuo dešimties tūkstančių iki trisdešimties tūkstančių litų.

Savavališkas medžių ir krūmų kirtimas, naikinimas arba žalojimas miško žemėje, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama trys šimtai ir daugiau kietmetrių, bet mažiau kaip penki šimtai kietmetrių medžių ir (ar) krūmų, užtraukia baudą nuo trisdešimties tūkstančių iki penkiasdešimties tūkstančių litų.

Savavališkas medžių ir krūmų kirtimas, naikinimas arba žalojimas miško žemėje, padarytas pakartotinai, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama iki dešimt kietmetrių medžių ir (ar) krūmų, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų.

Savavališkas medžių ir krūmų kirtimas, naikinimas arba žalojimas miško žemėje, padarytas pakartotinai, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama dešimt kietmetrių ir daugiau, bet mažiau kaip vienas šimtas kietmetrių medžių ir (ar)  krūmų, užtraukia baudą nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų.

Savavališkas medžių ir krūmų kirtimas, naikinimas arba žalojimas miško žemėje, padarytas pakartotinai, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama vienas šimtas kietmetrių ir daugiau, bet mažiau kaip trys šimtai kietmetrių medžių ir (ar) krūmų, užtraukia baudą nuo dvidešimties tūkstančių iki šešiasdešimties tūkstančių litų.

Savavališkas medžių ir krūmų kirtimas, naikinimas arba žalojimas miško žemėje, padarytas pakartotinai, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama trys šimtai ir daugiau, bet mažiau kaip penki šimtai kietmetrių medžių ir (ar) krūmų, užtraukia baudą nuo šešiasdešimties tūkstančių iki vieno šimto tūkstančių litų.

118 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už savavališkai iškirstų

                          medžių ir krūmų, augusių miško žemėje, ištraukimą

                          arba išvežimą be leidimo

Savavališkai iškirstų medžių ir krūmų, augusių miško žemėje, ištraukimas arba išvežimas be leidimo, kai ištraukiama ir (ar) išvežama iki dešimt kietmetrių medžių ar krūmų, užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų.

Savavališkai iškirstų medžių ir krūmų, augusių miško žemėje, ištraukimas arba išvežimas be leidimo, kai ištraukiama ar išvežama dešimt kietmetrių ir daugiau, bet mažiau kaip vienas šimtas kietmetrių medžių ir (ar) krūmų, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių penkių šimtų iki penkių tūkstančių litų.

Savavališkai iškirstų medžių ir krūmų, augusių miško žemėje, ištraukimas arba išvežimas be leidimo, kai ištraukiama ar išvežama vienas šimtas ir daugiau, bet mažiau kaip trys šimtai kietmetrių medžių ir (ar) krūmų, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki penkiolikos tūkstančių litų.

Savavališkai iškirstų medžių ir krūmų, augusių miško žemėje, ištraukimas arba išvežimas be leidimo, kai ištraukiama ar išvežama trys šimtai ir daugiau kietmetrių medžių ir (ar) krūmų, užtraukia baudą nuo penkiolikos tūkstančių iki dvidešimt penkių tūkstančių litų.

Savavališkai iškirstų medžių ir krūmų, augusių miško žemėje, ištraukimas arba išvežimas be leidimo, padarytas pakartotinai, kai ištraukiama ar išvežama iki dešimt kietmetrių medžių ir (ar) krūmų, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.

Savavališkai iškirstų medžių ir krūmų, augusių miško žemėje, ištraukimas arba išvežimas be leidimo, padarytas pakartotinai, kai ištraukiama ar išvežama dešimt kietmetrių ir daugiau, bet mažiau kaip vienas šimtas kietmetrių medžių ir (ar) krūmų, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

Savavališkai iškirstų medžių ir krūmų, augusių miško žemėje, ištraukimas arba išvežimas be leidimo, padarytas pakartotinai, kai ištraukiama ar išvežama vienas šimtas ir daugiau, bet mažiau kaip trys šimtai kietmetrių medžių ir (ar) krūmų, užtraukia baudą nuo dešimties tūkstančių iki trisdešimties tūkstančių litų.

Savavališkai iškirstų medžių ir krūmų, augusių miško žemėje, ištraukimas arba išvežimas be leidimo, padarytas pakartotinai, kai ištraukiama ar išvežama trys šimtai kietmetrių ir daugiau medžių ir (ar) krūmų, užtraukia baudą nuo trisdešimties tūkstančių iki penkiasdešimties tūkstančių litų.

119 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už miško išteklių naudojimo ir

                                   jų atkūrimo reikalavimų pažeidimą

Pagrindinių kirtimų patvirtintos metinės biržės neteisėtas viršijimas užtraukia baudą nuo keturių šimtų iki vieno tūkstančio litų.

Miško dauginamosios medžiagos nuostatų reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.

Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų.

Šio straipsnio trečiojoje dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių litų.

Miškų neatkūrimas per Miškų įstatymo nustatytus terminus užtraukia baudą proporcingai už kiekvieną neatkurtą miško hektarą po penkis tūkstančius litų.

Šio straipsnio penktojoje dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą proporcingai už kiekvieną neatkurtą miško hektarą po dešimt tūkstančių litų.

120 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už priešgaisrinės miškų apsaugos

              reikalavimų pažeidimą

Priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių litų.

Priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimas, sukėlęs miško gaisrą arba jo išplitimą, užtraukia baudą nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų.

121 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už miško sanitarinės apsaugos

                                    reikalavimų pažeidimą

Miško sanitarinės apsaugos reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų.

Šio straipsnio pirmojoje dalyje numatyta veika, padaryta pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių litų.

Miško sanitarinės apsaugos reikalavimų pažeidimas, jei buvo padaryta žala aplinkai, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

Šio straipsnio trečiojoje dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų.

122 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už saugomų teritorijų apsaugos ir

        naudojimo reikalavimų pažeidimą

Atkuriamųjų sklypų, genetinių sklypų, biosferos poligonų ir (ar) buferinės apsaugos zonų, išskyrus paveldo objektų buferinės apsaugos zonas, apsaugos ir naudojimo reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki aštuonių šimtų litų.

Šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytas pažeidimas, kai padaroma žala aplinkai, užtraukia baudą nuo keturių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų.

Šio straipsnio pirmojoje ar antrojoje dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.

Valstybinių parkų ir (ar) biosferos rezervatų, išskyrus valstybiniuose parkuose ar biosferos rezervatuose esančius rezervatus, draustinius ir paveldo objektus, apsaugos ir naudojimo reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.

Šio straipsnio ketvirtojoje dalyje numatytas pažeidimas, kai padaroma žala aplinkai, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki  keturių tūkstančių litų.

Šio straipsnio ketvirtojoje ar penktojoje dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių litų.

Rezervatų, draustinių, paveldo objektų, paveldo objektų buferinės apsaugos zonų, valstybiniuose parkuose ar biosferos rezervatuose esančių rezervatų, draustinių ir (ar) paveldo objektų apsaugos ir naudojimo reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų.

Šio straipsnio septintojoje dalyje numatytas pažeidimas, kai padaroma žala aplinkai, užtraukia baudą nuo keturių tūkstančių iki aštuonių tūkstančių litų.

Šio straipsnio septintojoje ar aštuntojoje dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

Valstybinių parkų, draustinių ir (ar) biosferos rezervatų apsaugos ir naudojimo reikalavimų pažeidimas neteisėtai pastatant, laikant ir (ar) naudojant apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui ir (ar) kitiems tikslams vagonėlius, kitus kilnojamuosius objektus ir (ar) įrenginius užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki trijų tūkstančių litų.

Šio straipsnio dešimtojoje dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki penkių tūkstančių litų.

123 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už paviršinių vandens telkinių apsaugos

                           zonų ar pakrančių apsaugos juostų apsaugos ir naudojimo

reikalavimų pažeidimą

Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir (ar) pakrančių apsaugos juostų apsaugos ir naudojimo reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.

Šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo dviejų tūkstančių iki keturių tūkstančių.

124 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už vandens telkinių naudojimo vandeniui

                           išgauti ar nuotekų tvarkymo nustatytų reikalavimų pažeidimą

Vandens telkinių naudojimas vandeniui išgauti neturint tam teisės, kai neturint tam teisės išgauta iki 1000 kubinių metrų vandens, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki trijų tūkstančių litų.

Vandens telkinių naudojimas vandeniui išgauti neturint tam teisės, kai neturint tam teisės išgauta 1000 kubinių metrų ir didesnis, bet mažesnis kaip 10000 kubinių metrų kiekis vandens, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki penkių tūkstančių litų.

Vandens telkinių naudojimas vandeniui išgauti neturint tam teisės, kai neturint tam teisės išgauta 10000 kubinių metrų ir didesnis, bet mažesnis kaip 100000 kubinių metrų kiekis vandens, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

Vandens telkinių naudojimas vandeniui išgauti neturint tam teisės, kai neturint tam teisės išgauta 100000 kubinių metrų ir didesnis kiekis vandens, užtraukia baudą nuo dešimties tūkstančių iki trisdešimties tūkstančių litų.

Išgaunamo vandens, išleidžiamų nuotekų arba teršalų, išleidžiamų su nuotekomis, apskaitos nevykdymas ar netinkamas vykdymas užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių litų.

Šio straipsnio penktojoje dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

Ataskaitų apie išgaunamą vandenį, išleidžiamas nuotekas arba teršalus, išleidžiamus su nuotekomis, nepateikimas ar pateikimas pažeidžiant teisės aktų nustatytus reikalavimus užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų.

Šio straipsnio septintojoje dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.

125 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už tvenkinio ar užtvenkto ežero

                          naudojimo ir priežiūros taisyklių pažeidimą

Tvenkinio ar užtvenkto ežero naudojimą ir priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.

Šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų.

Teisės aktų nustatyta tvarka išduotame tvenkinio ar užtvenkto ežero naudojimą leidžiančiame dokumente nustatytų reikalavimų dėl vandens debito, aukščiausio ir (ar) žemiausio leistino vandens lygio pažeidimas užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų.

Šio straipsnio trečiojoje dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki penkių tūkstančių litų.

Tvenkinio ar užtvenkto ežero naudojimas neturint teisės aktų nustatyta tvarka išduoto tvenkinio ar užtvenkto ežero naudojimą leidžiančio dokumento, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

126 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už privalomojo nurodymo neįvykdymą

Neįvykdymas laiku ar netinkamas įvykdymas reikalavimų, nustatytų Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuris buvo duotas iškilus grėsmei, kad bus padarytas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimas, arba neįvykdymas laiku ar netinkamas įvykdymas reikalavimų, nustatytų Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuris buvo duotas, kai dėl padaryto teisės aktų pažeidimo gali kilti žala aplinkai ir siekiama tokio pažeidimo ir (arba) žalos aplinkai išvengti ar ją sumažinti, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

Neįvykdymas laiku ar netinkamas įvykdymas reikalavimų, nustatytų Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuris buvo duotas iškilus grėsmei, kad bus padarytas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimas, padarytas pakartotinai, arba neįvykdymas laiku ar netinkamas įvykdymas reikalavimų, nustatytų Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuris buvo duotas, kai dėl padaryto teisės aktų pažeidimo gali kilti žala aplinkai ir siekiama tokio pažeidimo ir (arba) žalos aplinkai išvengti ar ją sumažinti, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų.

Neįvykdymas laiku ar netinkamas įvykdymas reikalavimų, nustatytų Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuris buvo duotas trunkamojo aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo atveju ir kuriame nustatomas terminas jį nutraukti, arba neįvykdymas laiku ar netinkamas įvykdymas reikalavimų, nustatytų Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuris buvo duotas nustatant terminą pašalinti aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo priežastis, užtraukia baudą nuo aštuonių tūkstančių iki penkiolikos tūkstančių litų.

Neįvykdymas laiku ar netinkamas įvykdymas reikalavimų, nustatytų Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuris buvo duotas trunkamojo aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo atveju ir kuriame nustatomas terminas jį nutraukti, padarytas pakartotinai, arba neįvykdymas laiku ar netinkamas įvykdymas reikalavimų, nustatytų Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuris buvo duotas nustatant terminą pašalinti aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo priežastis, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo penkiolikos tūkstančių iki trisdešimties tūkstančių litų.

Neįvykdymas laiku ar netinkamas įvykdymas reikalavimų, nustatytų Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuriame buvo nustatytas terminas likviduoti aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu sukeltas pasekmes, arba neįvykdymas laiku ar netinkamas įvykdymas reikalavimų, nustatytų Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuris buvo duotas padarius žalą aplinkai ir kuriame nustatytos aplinkos atkūrimo priemonės ir jų įgyvendinimo terminai, užtraukia baudą nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų.

Neįvykdymas laiku ar netinkamas įvykdymas reikalavimų, nustatytų Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuriame buvo nustatytas terminas likviduoti aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu sukeltas pasekmes, padarytas pakartotinai, arba  neįvykdymas laiku ar netinkamas įvykdymas reikalavimų, nustatytų Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuris buvo duotas padarius žalą aplinkai ir kuriame nustatytos aplinkos atkūrimo priemonės ir jų įgyvendinimo terminai, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo dvidešimties tūkstančių iki keturiasdešimties tūkstančių litų.

127 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už nutarimo sustabdyti aplinkai

             kenksmingą veiklą nevykdymą

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno nutarimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą nevykdymas užtraukia baudą nuo dvidešimt penkių tūkstančių iki penkiasdešimties tūkstančių litų.“

2. Buvusį VIII skyrių laikyti atitinkamai IX skyriumi, buvusius 35 – 36 straipsnius laikyti atitinkamai 128 – 129 straipsniais.

10 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šio įstatymo 3, 4, 5, 6, 7 straipsniai įsigalioja 2014 m. gegužės 1 d.

2. Šis įstatymas, išskyrus jo 3, 4, 5, 6, 7 straipsnius, įsigalioja 2015 m. sausio 1 d.

3. Šiame įstatyme nurodytos institucijos iki šio straipsnio 1 dalyje nurodyto termino priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS