LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS DIPLOMATINĖS TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1012 5, 7, 10, 43, 69, 71, 72 IR 79 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

2022-10-31 Nr. XIVP-2086(2)

Vilnius

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1. Projektas teikiamas kartu su Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2066(2) ir jo lydimaisiais įstatymų projektais, tarp jų Pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio įstatymo projektu Nr. XIVP-2098(2), kuriais siūloma pertvarkyti valstybės politikų, valstybės pareigūnų, teisėjų, valstybės tarnautojų ir kitų iš valstybės ar savivaldybės biudžeto ar kitų valstybės įsteigtų pinigų fondų lėšų atlyginimą gaunančių asmenų darbo apmokėjimo sistemą, tačiau vertinamu projektu nėra teikiami atitinkami diplomatų darbo užmokesčio teisinio reguliavimo pakeitimai. Nors pagal Pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio įstatymo projektą diplomatų, kaip statutinių valstybės tarnautojų, pareiginėms algoms apskaičiuoti nuo 2024 m. sausio 1 d. turėtų būti taikomas šiame projekte nurodytas pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis (1579,4 euro), vertinamame projekte nenumatyta nuo šios datos atitinkamai sumažinti diplomatų pareiginių algų koeficientų, taigi būtų nustatytas neišbaigtas, nenuoseklus ir neaiškus nuo 2024 m. sausio 1 d. taikytinas diplomatų darbo užmokesčio teisinis reguliavimas. Kaip matyti iš projekto aiškinamojo rašto, atitinkami teisinio reguliavimo pakeitimai nėra parengti. Be to, projektu nesiūloma atsisakyti galiojančio teisinio reguliavimo, pagal kurį diplomatams yra mokamas priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (taip pat už šį stažą suteikiamos kasmetinės papildomos atostogos), nors minėtame Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projekte numatyta analogišką valstybės tarnautojams taikomą teisinį reguliavimą panaikinti. Taigi diplomatų darbo užmokesčio teisinis reguliavimas būtų nesuderintas su bendra valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistema.

Manytina, kad atsižvelgiant į valstybės tarnybos sistemos vientisumą (Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje aiškinamą kaip vieną iš valstybės tarnybos konstitucinės sampratos elementų, kartu ir reikalavimų, kurių privalu paisyti organizuojant valstybės tarnybą ir reguliuojant valstybės tarnybos santykius), valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemos pertvarka turėtų būti atliekama sistemiškai, neišskiriant tam tikrų valstybės institucijų ar valstybės tarnautojų grupių. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, diferencijuotas valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo santykių teisinis reguliavimas iš principo nėra negalimas, tačiau būtina paisyti konstitucinių asmenų lygiateisiškumo, teisingumo, proporcingumo principų (2007 m. kovo 20 d. nutarimas); pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį valstybės tarnyba tam tikrose valstybės (savivaldybių) institucijose (kuri nors valstybės tarnybos sistemos grandis) būtų eliminuota iš bendros valstybės tarnybos sistemos arba kuris įtvirtintų privilegijuotą tam tikrų institucijų valstybės tarnautojų padėtį kitų analogiškų institucijų valstybės tarnautojų atžvilgiu arba, priešingai, jų diskriminavimą (2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Mūsų nuomone, diplomatų, kaip statutinių valstybės tarnautojų, teisinis statusas, kurį lemia jų atliekamos funkcijos, nėra toks išskirtinis, palyginti su kitais valstybės tarnautojais ir valstybės pareigūnais, kad juo būtų galima pagrįsti visiškai skirtingos diplomatams taikomos darbo apmokėjimo sistemos nustatymą.

2. Projekto 4 straipsnio 2 dalyje dėstomoje Diplomatinės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 7 dalyje tikslintina nuoroda į Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas: atsižvelgiant į siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo turinį (iš Užsienio reikalų ministerijos kanclerio ar užsienio reikalų viceministro, kaip politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo, pareigų atleisto diplomato perkėlimas arba paskyrimas į kitas pareigas), taip pat į minėto kartu teikiamo Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto nuostatas, matyti, kad nuoroda turėtų būti daroma į Valstybės tarnybos įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 6 ir 8 punktus, kuriuose numatomi politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų pagrindai (atleidus valstybės tarnautoją projekte nurodytame 7 punkte numatytu pagrindu – kai valstybės tarnautojui sukanka 65 metai arba baigiasi valstybės tarnybos pratęsimo terminas, – jis nebegalėtų būti perkeltas arba paskirtas į kitas pareigas).

3. Atsižvelgiant į tai, kad pagal kartu teikiamo Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2066(2) 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Valstybės tarnybos įstatymo 31 straipsnio 1 dalį į tarnybos stažą Lietuvos valstybei įskaičiuojami laikotarpiai, einant pareigas, nurodytas, be kita ko, šio įstatymo 1 straipsnio 4 dalies 1, 2, 3, 4, 8, 9, 10, 11, 12 punktuose, atitinkamai patikslintina projekto 9 straipsniu keičiamo Diplomatinės tarnybos įstatymo 79 straipsnio 1 dalyje pateikta nuoroda.

Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas,

laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas                                           Dainius Zebleckis

V. Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected]

I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]