LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

VALSTYBĖS VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ KOMITETAS

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS KONTROLĖS IR VIDAUS AUDITO ĮSTATYMO NR. IX-1253 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO

 ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-2096(3)

2023-04-28  Nr. 113-P-11

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo:

Komiteto pirmininkas Ričardas Juška, pirmininko pavaduotojas Valentinas Bukauskas, komiteto nariai: Guoda Burokienė, Domas Griškevičius, Kęstutis Masiulis, Bronislovas Matelis, Kęstutis Navickas, Audrius Petrošius, Eugenijus Sabutis, Algis Strelčiūnas, Andrius Kupčinskas, pavaduojantis Jurgitą Šiugždinienę, Rita Tamašunienė, Valdemaras Valkiūnas.

Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Rasa Mačiulytė, Skaistė Meškelė, Rasa Šidlauskaitė, Juras Taminskas, padėjėja Vilma Keidūnė.

Seimo komitetų biurų atstovai: Kultūros komiteto biuro patarėjai Milda Gureckienė, Aušra Pocienė, Deimantė Pukytė, Socialinių reikalų ir darbo komiteto biuro patarėja Ieva Kuodienė, Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Rita Karpavičiūtė.

Seimo nariai: Vytautas Juozapaitis, Gintautas Paluckas, Rasa Petrauskienė, Jurgis Razma, Kęstutis Vilkauskas.

Seimo narių padėjėjai/patarėjai: Jurgitos Šiugždinienės padėjėjai Antanas Jankūnas ir Vytautas Vaitiekūnas, Vytauto Juozapaičio patarėjas Kęstutis Kaminskas.

Kviestieji asmenys: Etninės kultūros globos tarybos Strateginių veiklos krypčių administravimo skyriaus patarėjas Valdas Voveris; Finansų ministerijos atstovai: viceministras Gediminas Norkūnas, Biudžeto departamento direktorė Daiva Kamarauskienė, Personalo valdymo skyriaus patarėja Arūnė Šerepkaitė; Krašto apsaugos ministerijos atstovai: Karo tarnybos ir personalo departamento Personalo valdymo skyriaus vedėja Liana Naujalytė ir patarėja Erika Batisienė, Teisėkūros skyriaus vedėjas Tomas Vainius; Lietuvos administracinių ginčų komisijos atstovai: Administravimo ir teisinės pagalbos skyriaus vedėja Edita Galiauskaitė ir patarėja Rūta Mockevičienė; Lietuvos generalinė prokurorė Nida Grunskienė; Lietuvos kultūros tarybos vyresnioji patarėja Gerda Leonavičienė; Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ atstovai:  pirmininko pavaduotoja Lina Urbonovičienė ir generalinė sekretorė Daiva Kvedaraitė; Lietuvos radijo ir televizijos komisijos atstovai: pirmininkas Rimantas Bagdzevičius ir Teisės skyriaus vedėjas Vadim Gasperskij; Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos atstovai: Respublikos Prezidento patarėjai Paulius Baltokas ir Simonas Mikšys; Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai: direktorė Roma Žakaitienė ir patarėja savivaldybių administravimo klausimais Linda Kreimerytė; Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkė Loreta Soščekienė; Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos atstovai: pirmininkė Irena Petraitienė ir pirmininko pavaduotojas Vidmantas Punelis; Lietuvos verslo konfederacijos generalinė direktorė Ineta Rizgelė; Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos atstovai: Dokumentų ir archyvų valdymo ir naudojimo skyriaus vedėja Daiva Lukšaitė, Veiklos administravimo ir finansų skyriaus vedėja Rasa Miškelevičiūtė; Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovai: lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė, Teisės grupės vadovė Audronė Daukšaitė-Timpė; Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės patarėjas Gintautas Vilkelis; Nacionalinės teismų administracijos atstovai: direktorė Natalija Kaminskienė, direktoriaus pavaduotojas Antanas Jatkevičius, Administravimo skyriaus vedėja Jovita Ramanauskienė, Strateginio planavimo skyriaus vyresnioji patarėja Vita Aleksandra Gudelevičiūtė; Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Saulius Džiautas; Savivaldybių kontrolierių asociacijos atstovai: prezidentas Gintaras Radavičius ir valdybos pirmininkė Daiva Čeporiūtė; Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai: viceministras Vytautas Šilinskas ir Darbo teisės grupės vadovė Vita Baliukevičienė, vyresnioji patarėja Agnė Nakčerienė, patarėja Indrė Vaicekauskaitė; Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovai: direktoriaus pavaduotojas Egidijus Radzevičius, Teisės skyriaus vyriausioji specialistė Goda Kuznecovaitė; Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Studijų, mokslo ir technologijų departamento direktorė Laima Taparauskienė; Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė, Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotoja Egidija Tamošiūnienė; Teisingumo ministerijos atstovai: kancleris Augustas Ručinskas ir Teisinio atstovavimo grupės vyresnioji patarėja Lina Urbaitė; Regionų plėtros tarybų atstovai: Šiaulių regiono plėtros tarybos administracijos direktorius Valerijus Simulik ir Utenos regiono plėtros tarybos administracijos direktorius Nerijus Čepauskas; Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos atstovai: Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus vyriausioji patarėja Eivilė Žemaitytė; Valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Audrius Misevičius; Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos Teisės departamento Tiesioginių mokesčių skyriaus vedėjas Rolandas Ragėnas; Vidaus reikalų ministerijos atstovai: viceministrė Sigita Ščajevienė, ministro patarėjas Edvardas Žukauskas, Strateginių sprendimų paramos grupės vyriausiasis patarėjas Sigitas Mitalauskas, Valstybės tarnybos politikos grupės vyriausioji patarėja, atliekanti grupės vadovės funkcijas Jūra Ivonaitytė, vyresnysis patarėjas Adrianas Mečkovskis, patarėja Giedrė Sušinskaitė; Viešųjų pirkimų tarnybos atstovai: direktorius Darius Vedrickas ir Teisės skyriaus vedėja Sonata Vaitukaitytė; Vyriausybės atstovų įstaigos atstovai: vadovė Daiva Kerekeš, Vyriausybės atstovas Kauno ir Marijampolės apskrityse Andrius Cechanavičius, Vyriausybės atstovas Panevėžio ir Utenos apskrityse Egidijus Lapinskas; Vyriausybės kanceliarijos atstovai: Ministro Pirmininko patarėjas strateginio planavimo, viešojo administravimo, reformų ir pokyčių valdymo klausimais Darius Žeruolis ir Viešojo valdymo grupės vadovė Jurgita Žilinskienė; Žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-15	1	2N		Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą:   Siekiant teisėkūros ekonomiškumo, siūlytume kartu pakeisti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 12 dalį ir jame vietoj nuorodos į Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą pateikti nuorodą į Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymą.	Pritarti	Pasiūlymas: Papildyti projekto 1 straipsnį 2 dalimi: „2. Pakeisti 2 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtosiamos Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme, Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme ir Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme.“

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Valstybės ir savivaldybių vidaus auditorių asociacija, 2022-09-30	*			VSVAA dar kartą atkreipia teisėkūros subjektų dėmesį į tai, kad projektuojant viešo administravimo funkcijas yra pažeisti Vidaus audito tarnybų interesai, teisės aktuose įtvirtinama viešosios finansų kontrolės subjektų – Vidaus audito tarnybų – diskriminacija kitų viešosios finansų kontrolės subjektų atžvilgiu, Vidaus audito teisinis statusas ir funkcijos neteisėtai priskiriami Ūkinio ir (ar) techninio pobūdžio, vidaus administravimo ir / ar pan. funkcijoms, nors teisiškai teisingai Vidaus audito tarnybų funkcijos turi būti priskirtos „Valstybės valdymo sričiai“: „Bendrosios valstybės funkcijos“. <...> 2. Viešasis administravimas – tai sukonkretinta administravimo veikla, susijusi su vykdomosios valdžios institucijų kompetencijos nustatymu ir skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti. Nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą (toliau – ir ES), ES teisė (ES sutartis, ES direktyvos ir reglamentai, ES Biudžeto Generalinio direktorato Aiškinamojo dokumento reikalavimai, Limos deklaracijos INTOS AI viešojo sektoriaus vidaus kontrolės standartų gairės, tarptautiniai vidaus audito standartai, imperatyvi viešosios finansų kontrolės subjektų sistema ir kiti teisiniai reikalavimai) įpareigoja viešojo administravimo subjektus, kitus viešuosius juridinius asmenis vykdyti visapusę vidaus kontrolę. Visapusiškumo principas įtvirtina, kad viešojo administravimo subjekto vadovas yra atsakingas už veiklos organizavimą, kad būtų pasiekti viešojo administravimo subjekto tikslai, įvykdyti uždaviniai ir atliktos funkcijos. Todėl visi viešųjų juridinių asmenų, įskaitant viešojo administravimo subjektus, vadovai yra atsakingi už valdymo organizavimą ir vidaus kontrolę, kuri apima ir vidaus administravimą. VSVAA atkreipia dėmesį, kad viešojo administravimo subjektų vykdoma vidaus kontrolė, įskaitant vidaus administravimą, turi užtikrinti, kad siekiant strateginiuose planavimo dokumentuose numatytų tikslų būtų laikomasi: <...> 4) reikalavimų patikimai, aktualiai, išsamiai ir teisingai informacijai apie savo finansinę ir kitą veiklą. VSVAA pabrėžia, kad vidaus kontrolėje, įskaitant vidaus administravimą, pagal jiems nustatytas pareigas yra atsakingi visi viešojo administravimo subjekto darbuotojai ir valstybės tarnautojai, išskyrus Vidaus audito tarnybas ir jų vidaus auditorius, kurie turi skiriamuosius bruožus, kuriais Vidaus audito tarnybos skiriasi nuo kitų tarnybų ir padalinių, o būtent vykdo viešąją finansų kontrolę, kas reiškia, kad kontroliuoja valdymą ir vidaus kontrolės sistemą, įskaitant viešuosius finansus, kurie yra svarbus valdžios instrumentas valstybės valdyme, susijęs su valstybės interesais. 3. Vidaus audito tarnybos nėra struktūriniai vienetai, užtikrinantys valstybės ir savivaldybių institucijų darbą ir funkcijas. Vidaus audito tarnybos ir jų vidaus auditoriai būtent atlieka valstybės ir savivaldybių institucijų viešosios finansų kontrolės vidaus audito funkcijas. Minėtos tarnybos turi nepriklausomumą nuo vidaus kontrolės, įskaitant nuo vidaus administravimo, ir kontroliuoja vidaus kontrolės, įskaitant vidaus administravimą, veiklą, teikia dėl jos išvadas ir rekomendacijas aukščiausiai vadovybei, ir minėtų rekomendacijų pagrindu viešojo administravimo subjektai priima sprendimus (leidžia teisės aktus, tvirtina taisykles, reglamentus, tvarkas, keičia struktūrą ir t.t). <...> 4. VSVAA ragina teisėkūros subjektus atsisakyti LR viešojo administravimo įstatyme vidaus administravimo sąvokos, kadangi: 1) Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, viešojo administravimo subjekto veiklos organizavimo priemonės (nuostatai, reglamentai, dokumentų valdymas, tvarkos, taisyklės, personalo tvarkyba, informacinių sistemų plėtra ir t. t.) neišvengiamai yra vidaus kontrolės sistema ir jos priemonės, už kurias tiesiogiai atsakingi viešųjų juridinių asmenų vadovai ir pagal jiems pavestas funkcijas konkrečios institucijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, išskyrus vidaus audito tarnybas ir vidaus auditorius, kurie kaip minėta, išsaugo savo nepriklausomumą ir vykdo vidaus kontrolės sistemos ir rizikų vertinimą, apie kurį teikia išvadas ir rekomendacijas aukščiausiai vadovybei; 2) <...> 3) <...> Todėl LR viešojo administravimo įstatyme sureguliavus sąvoką ne „vidaus administravimas“, bet „viešojo administravimo subjekto veiklos organizavimas“ (veiklos struktūrizavimas, veiklos organizavimo nuostatai, reglamentai, dokumentų valdymas, tvarkos, taisyklės, personalo tvarkyba, informacinių sistemų plėtra ir t. t.), būtų teisingai identifikuojamas vidaus kontrolės sistemos organizavimas viešojo administravimo subjekte pagal Lietuvai keliamus reikalavimus narystėje ES, ir būtų apsaugota teisėkūra nuo klaidų, tokių, kaip pavyzdžiui, viešosios finansų kontrolės valdžios ir valdymo viešojo administravimo subjektus – Vidaus audito tarnybas priskirti ne „Valstybės valdymo sričiai“: „Bendrosios valstybės funkcijos“, bet neteisėtai priskirti Vidaus administravimo sričiai, Ūkinio ir (ar) techninio pobūdžio aptarnaujančiai sričiai ir / ar pan. 5. VSVAA pažymi, kad Vidaus auditas yra imperatyvi valstybės valdymo mechanizmo dalis viešoji finansų kontrolė, kurios atlikimas išimtinai siejamas tik su valdžia ir viešuoju administravimu ir kurios perleidimas privatiems asmenims nebūtų suderinamas su valstybės interesais ir jos suverenitetu. Vidaus audito misija yra tapati aukščiausios audito institucijos – Valstybės kontrolės – misijai. Skiriasi tik viešosios finansų kontrolės lygiai, priklausomai, kuris viešosios finansų kontrolės subjektas vykdo kontrolę: 1) valstybės lygmuo – kai kontrolę vykdo Valstybės kontrolė; 2) viešojo administravimo subjekto lygmuo – kai kontrolę vykdo Vidaus audito tarnybos. Tačiau abu minėti viešosios finansų kontrolės subjektai nagrinėja vidaus kontrolę, įskaitant vidaus administravimą, ir prisideda prie viešųjų juridinių asmenų veiklos gerinimo savo vertinimais bei rekomendacijomis, todėl atlieka reikšmingą vaidmenį užtikrinant valstybės valdymą ir viešųjų juridinių asmenų vidaus kontrolės, įskaitant vidaus administravimą, efektyvumą. Abiejų subjektų – Vidaus audito ir Valstybės kontrolės – vykdomi finansiniai ir veiklos auditai yra esminiai dalykai, kurių metu kontroliuojamas valstybės, įskaitant savivaldybes, valdymas. 6. Vidaus auditas, kaip ir Valstybės kontrolė, neatsako už vidaus kontrolės, įskaitant vidaus administravimą, planavimą, įgyvendinimą, palaikymą ir dokumentavimą. Už vidaus kontrolės planavimą, įgyvendinimą, palaikymą ir dokumentavimą yra atsakingi viešųjų juridinių asmenų vadovai. 7. Vidaus auditas, kaip ir Valstybės kontrolė, vykdo teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūrą (teisės aktų vykdymo kontrolę), kas aiškiai reiškia, kad Vidaus audito tarnybos ir jų valstybės tarnautojai yra viešojo administravimo subjektai. Vidaus audito funkcijos patenka į viešojo administravimo funkcijas pagal: 1) Europos Komisijos, kuri yra daugumos bylų prieš valstybes nares iniciatorė ir dalyvė dėl ES sutarties, konstatavimą, kad viešosios valdžios funkcijos yra įstaigų, pavaldžių atskiroms ministerijoms, vietos savivaldos institucijų, taip pat kitų valstybinių įstaigų, darbuotojų pareigos, jei jos susijusios su viešųjų funkcijų atlikimu ar valstybės interesų apsauga, tokia, kaip: teisės aktų rengimas ir priėmimas, teisės aktų įgyvendinimas bei vykdymo kontrolė 2) LR Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 18 dalies reguliavimą, kad Viešasis administravimas – teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra; 3) LR Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnio reikalavimą, kad konsultuoja asmenis viešojo administravimo subjekto kompetencijos klausimais. 8. Vidaus audito tarnybos ir jų valstybės tarnautojai konsultuoja vidaus kontrolės, įskaitant vidaus administravimą, srityje valstybės ir savivaldybių viešųjų juridinių asmenų vadovus, kas atitinka viešojo administravimo reikalavimus pagal LR Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnio reguliavimą. Pažymėtina, kad visi viešojo administravimo subjektai neišvengiamai turi viešosios finansų kontrolės – vidaus audito kompetenciją. 9. Vidaus audito tarnybos ir jų valstybės tarnautojai, kaip ir Valstybės kontrolė, nedalyvauja viešųjų juridinių asmenų veikloje ir valdyme, ir turi imunitetą dalyvavimui veikloje, įskaitant vidaus administravimą, o kas svarbiausia – Vidaus audito tarnybos ir jų valstybės tarnautojai vertina vidaus administravimą ir dėl jo teikia išvadas ir rekomendacijas vadovybei. Priskyrus Vidaus audito tarnybų ir jų valstybės tarnautojų funkcijas vidaus administravimui, reikštų, kad Vidaus audito tarnybos ir jų valstybės tarnautojai vertina savo veiklą, kas teisiškai neleidžiama ir pažeistų Lietuvos teisinius pagrindus ES dėl Vidaus audito tarnybų ir jų valstybės tarnautojų nepriklausomumo nuo viešojo juridinio asmens veiklos, įskaitant vidaus administravimą, nuo vadovybės, nuo poveikio vidaus auditui ir kitų veiksnių. 10. Europos Komisijos Biudžeto generalinio direktorato Aiškinamajame dokumente nurodyti reikalavimai, kad Viešosios vidaus finansų kontrolės sistemą turi valdyti centrinė institucija, kuri veikia kaip sąsaja tarp Aukščiausiosios audito institucijos (Lietuvos atveju – Valstybės kontrolės) ir Viešosios vidaus finansų kontrolės (Lietuvos atveju – Viešojo administravimo subjektų Vidaus audito tarnybų). Todėl Lietuva, derindama savo teisę su ES teise, įsteigė Finansų ministerijoje savarankišką padalinį, kuris yra atsakingas už vidaus audito sistemos veikimą. Toks santykių įtvirtinimas viešojoje finansų kontrolėje tik dar kartą įrodo išskirtinį Vidaus audito, kaip viešosios finansų kontrolės subjekto, statusą ir skiriamuosius bruožus, ir minėtas subjektas neišvengiamai negali būti vidaus administravime, jis yra viešojo administravimo subjektas. Ir kadangi pagal administracinės teisės normas tiek valstybinio administravimo subjektai, tiek savivaldybių administravimo subjektai yra Valstybės valdymo organų sistemos neatsiejama dalis, todėl akivaizdu, kad Vidaus audito tarnyboms ir jų vidaus auditoriams, kaip viešosios finansų kontrolės subjektams, kuriems suteikti viešojo administravimo įgaliojimai, turi būti teisingai priskiriamos viešosios finansų kontrolės „Valstybės valdymo srities“: „Bendrosios valstybės funkcijos“. 11. VSVAA pažymi ir tai, kad LR viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodytas reguliavimas, kad funkcijas pavedama atlikti darbuotojams arba valstybės tarnautojams taip, kad šios funkcijos nesudarytų daugiau negu pusės valstybės tarnautojui jo pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų šio įstatymo 6 straipsnyje nustatytose viešojo administravimo srityse ir ne daugiau kaip pusės valstybės tarnautojo darbo laiko atliekant jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas šio įstatymo 6 straipsnyje nustatytose viešojo administravimo srityse nėra teisingas, kadangi paskutinėje Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencijoje yra išvados, kad viešųjų funkcijų atlikimas turi sudaryti esminę asmens pareigų dalį, kas reiškia, kad asmenims viešojo administravimo funkcijas turi būti pavedama atlikti taip, kad jos sudarytų esminę asmens pareigų dalį. VSVAA akcentuoja, kad Vidaus audito tarnybų ir jų valstybės tarnautojų viešosios finansų kontrolės funkcijos, tokios kaip teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra (teisės aktų vykdymo kontrolė) bei konsultavimas sudaro esminę minėtų pareigūnų vykdomų pareigų dalį ir atitinka Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudenciją. 12. VSVAA dar kartą ragina teisėkūros subjektus pašalinti grubius teisinio reguliavimo pažeidimus ir spragas dėl savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų, kurios iki šiol neintegruotos į LR valstybės kontrolės institucinę struktūrą, nors faktiškai vykdo būtent LR valstybės kontrolės funkcijas: 12.1. VSVAA pažymi, kad nuo Lietuvos įstojimo į ES dienos savivaldybės negali vykdyti išorės viešosios finansų kontrolės – išorės audito, – ir minėta funkcija savivaldybėms negali būti nustatyta, kadangi tai grubiai prieštarauja Lietuvos prisijungimo prie Europos Sąjungos sutarčiai ir Lietuvos įsipareigojimams ES. Pagal minėtą sutartį Lietuva įsipareigojo vykdyti viešosios finansų kontrolės mechanizmą, kurį sudaro tik: vidaus kontrolė, vidaus auditas, kurį vykdo viešojo administravimo subjektai- Vidaus audito tarnybos –, ir išorės kontrolė, kurią išorės audito forma vykdo tik aukščiausioji audito institucija - LR valstybės kontrolė. Lietuvos narystės ES pagrindais viešajai finansų kontrolei yra rezervuojamos LR nacionalinio biudžeto lėšos, vadinasi, visų mokesčių mokėtojų lėšos, kurios turi būti naudojamos tik pagal teisėtą paskirtį ir niekaip kitaip. Kol nepašalinti teisinio reguliavimo pažeidimai ir spragos dėl savivaldybės kontrolės ir audito tarnybų, tol Lietuvos teisinė sistema yra pažeidžianti tiek ES teisę, tiek ir nacionalinę teisę, teisinių santykių pažeidimai gilėja ir generuoja kitus pažeidimus; 12.2. Lietuvos dabartiniame reguliavime savivaldybių kontrolės ir audito tarnybos nėra vykdomoji institucija, nėra atstovaujamoji institucija, nėra ir viešųjų paslaugų teikėjai, o yra tik neatpažįstamas, teisiškai klaidinantis ir neaiškus „subjektas“, kas pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnį, kuriame aiškiai sakoma, kad Lietuvos Respublikos įstatymams, Vyriausybės bei savivaldybės tarybos sprendimams tiesiogiai įgyvendinti savivaldybės taryba sudaro jai atskaitingus vykdomuosius organus, kas akivaizdžiai reiškia, kad savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų vadovai - savivaldybių kontrolieriai turi įgaliojimus tik savivaldybių tarybų įgaliojimų laikui. Tai patvirtina ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2002 m. gruodžio 24 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies (2000 m. spalio 12 d. redakcija), 3 straipsnio 4 dalies (2000 m. spalio 12 d. redakcija), 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto (2000 m. spalio 12 d. redakcija), 18 straipsnio 1 dalies (2000 m. spalio 12 d. redakcija), 19 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 8, 15 punktų (2000 m. spalio 12 d. redakcija), 21 straipsnio 1 dalies 1, 5, 7, 9, 12, 15, 16, 17, 18 punktų (2000 m. spalio 12 d. redakcija), šios dalies 6 punkto (2000 m. spalio 12 d. ir 2001 m. rugsėjo 25 d. redakcijos) ir šios dalies 14 punkto (2000 m. spalio 12 d. ir 2001 m. lapkričio 8 d. redakcijos), taip pat dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio pakeitimo įstatymo taikymo tvarkos konstitucinio įstatymo, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio pakeitimo įstatymo taikymo tvarkos konstitucinio įstatymo įrašymo į konstitucinių įstatymų sąrašą įstatymo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ išaiškinęs, kad Konstitucijos 119 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas vykdomųjų organų atskaitingumo atstovybei principas suponuoja tai, kad savivaldybių taryboms atskaitingi vykdomieji organai turi būti sudaromi savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui. Vadinasi, Lietuvos įstatymuose nuslepiamas savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų teisinis statusas, kad savivaldybių kontrolės ir audito tarnybos sudaromos savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui, kas reiškia, kad savivaldybės kontrolierius / savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos vadovas turi būti politinio pasitikėjimo pareigūnai, kurie neturi nepriklausomumo, todėl negali vykdyti, organizuoti jokio audito. Pažymėtina, kad neturintis nepriklausomumo auditas grubiai prieštarauja Limos deklaracijoje įtvirtintiems audito principams. Limos deklaracija, priimta IX INTOSAI kongrese (Lietuva INTOSAI nare tapo 1992 m. spalio 18 dieną), yra vienas svarbiausių šios organizacijos dokumentų ir pagal Lietuvos įsipareigojimus ES ir ES sutartį privalomai taikomas Lietuvos viešosios finansų kontrolės subjektui – Valstybės kontrolei, o savivaldybės kontrolierius / savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos, atlikdami Valstybės kontrolės vykdomą išorės auditą, grubiai prieštarauja Limos deklaracijai, kadangi minėtų tarnybų vadovai, būdami politinio pasitikėjimo subjektai, netenkina pagrindinio reikalavimo – nepriklausomumo, kas reiškia, kad ir jų organizuojamas ir vykdomas auditas neturi nepriklausomumo taip pat; 2) kol savivaldybių kontrolės ir audito tarnybos neintegruotos į Valstybės kontrolės institucinę struktūrą, tol minėtos tarnybos negali vadovautis ir Valstybės kontrolieriaus išleistais teisės aktais, kadangi savivaldybių kontrolės ir audito tarnybos nėra pavaldžios Valstybės kontrolei, jų nesieja instituciniai pavaldumo santykiai, tačiau iki šiol savivaldybių kontrolės ir audito tarnybos neleistinai vadovaujasi Valstybės kontrolieriaus išleistais įsakymais patvirtintomis metodikomis ir pan.; 3) kol savivaldybių kontrolės ir audito tarnybos nėra integruotos į Valstybės kontrolės struktūrą, tol minėti subjektai nepatenka į Lietuvos vykdomą viešosios finansų kontrolės mechanizmą ir tol joms negalima priskirti viešosios išorės finansų kontrolės – išorės audito funkcijų; joms negalima priskirti audito funkcijų, nes tokiu atveju minėti subjektai / tarnybos neišvengiamai turi būti eliminuojami iš viešojo sektoriaus ir turi veikti rinkoje paslaugų teikime ir pradėti veikti pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių, kuris parengtas pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2006 m. gruodžio 20 d. reglamentą Nr. 1893/2006 (PDF), nustatantį statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių NACE, kuriame suklasifikuotos ES vidaus rinkos ekonominės veiklos, tarp jų – ir išorinio audito; 4) ir kiti pažeidimai. VSVAA atkreipia dėmesį į tai, kad teisėkūros subjektai, dar nepanaikinę esamų Lietuvos teisyno pažeidimų ir neatstatę teisingo santykių reguliavimo jame, jau imasi keisti tą reguliavimą, kuris šiai dienai yra teisingas ir atitinka Lietuvos įsipareigojimus pagal ES sutartį. VSVAA atkreipia dėmesį į tai, kad esami pažeidimai teisyne generuoja kitus, dar gilesnius pažeidimus. Atsižvelgiant į VSVAA raštuose išdėstytas aplinkybes ir argumentus, VSVAA dar kartą prašo Lietuvos Respublikos teisėkūros subjektus, reguliuojant Vidaus audito tarnybų, jų vadovų ir vidaus auditorių teisinius santykius bei statusą Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo, Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymuose ir visuose kituose įstatymuose ir visuose teisės aktuose: 1. nepažeisti Vidaus audito subjektų teisinio statuso, nepažeisti minėtų subjektų valstybinės tarnybos santykių, nepažeisti Vidaus audito tarnybų, jų vadovų ir vidaus auditorių teisėtų lūkesčių, nebloginti jų teisinės padėties, bet ją vystyti ir stiprinti. VSVAA prašo, vykdant teisėkūrą, atsižvelgti į teisėkūros subjektams pateiktus VSVAA argumentus šiame rašte, taip pat VSVAA raštuose: 2022-07-17 rašte „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo projekto, 2022-09-09 rašte „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projekto, 2022-09-13 rašte Nr. „Dėl valstybės tarnybos įstatymo projekto ir su juo susijusių įstatymų projektų, ir prašo pašalinti pažeidimus Lietuvos teisyne, prašo nepažeisti Lietuvos teisinių pagrindų narystėje Europos Sąjungoje ir Europos Sąjungos sutarties; 2. užtikrinti, kad iš visų neteisėtų reguliavimų, tokių kaip: „Ūkinio ir (ar) techninio pobūdžio funkcijos – veiklos, kuriomis yra užtikrinamas valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos savarankiškas funkcionavimas tam, kad ji galėtų tinkamai atlikti jai pavestas funkcijas: personalo tvarkymas, buhalterinė apskaita, turto valdymas, dokumentų valdymas, viešųjų pirkimų vykdymas, viešųjų ryšių palaikymas, tarptautinių ryšių palaikymas, vidaus auditas, teisinis atstovavimas, organizacinės kultūros palaikymas, projektų valdymas, korupcijos prevencija ir vidaus tyrimai ir kita ūkinio ar techninio pobūdžio veikla ir pan.“ būtu išbrauktas ..vidaus auditas", kadangi kaip jau pagrįsta, vidaus auditas negali būti priskirtas ūkinio ir (ar) techninio pobūdžio funkcijoms; Vidaus auditas nešąli būti priskirtas vidaus administravimui; Vidaus auditas nešąli būti priskirtas ir kitoms neteisėtoms veikloms, ir laikantis teisingų galiojančių nacionalinės ir ES teisės reikalavimų viešosios finansų kontrolės srityje dėl vidaus audito, kaip finansų kontrolės svarbos valstybės valdyme, „vidaus auditas turi būti teisingai priskiriamas prie „Valstybės valdymo srities“: „Bendrosios valstybės funkcijos“: 3. užtikrinti, kad Vidaus audito tarnybų, jų vadovų ir vidaus auditorių funkcijos teisingai būtų priskirtos viešojo administravimo funkcijoms, bet jokiu būdu – ne vidaus administravimo funkcijoms; 4. siekiant panaikinti Vidaus audito tarnybų valstybės tarnautojų diskriminaciją, Valstybės tarnybos įstatyme 1 priede „Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojų pareigybių grupės ir pareiginių algų koeficientai reglamentuoti vidaus audito pareigybes ir atitinkamai pareiginių algų koeficientus (baziniais dydžiais): Vidaus audito tarnybos vadovas (1 priedo 3 eilutė); Vidaus audito tarnybos vadovo pavaduotojas (1 priedo 4 eilutė); vyriausiasis vidaus auditorius (1 priedo 5 eilutė), vyresnysis vidaus auditorius (1 priedo 6 eilutė) ir vidaus auditorius (1 priedo 7 eilutė); 5. užtikrinti, kad teisingi teisiniai reikalavimai, kriterijai, VSVAA argumentai būtų taikomi ne fragmentuotai, bet teisingai ir sistemiškai visame teisyne, susijusiame su Vidaus audito tarnybų, jų vadovų ir vidaus auditorių statuso reguliavimu, jo nepažeisti, nepažeisti Lietuvos įsipareigojimų narystėje ES, nepažeisti ES sutarties ir iš jos išplaukiančių Reglamentų ir direktyvų.	Nepritarti	Atsižvelgiant į pateiktus argumentus, pažymėtina, kad: 1. Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatyme atliepiami ir įtvirtinami visi šalies įsipareigojimai ES vidaus audito srityje. Pagal Lietuvos Respublikos derybinę poziciją „Finansų kontrolė“ (28 derybinis skyrius), Lietuvos Respublika, įgyvendindama ES finansų kontrolės principus, įsipareigojo siekti užtikrinti kertinius dalykus, tarp jų, kad: - „funkcionuotų teisinė bazė finansų kontrolės srityje; - būtų reikiamos valdymo kontrolės sistemos ir procedūros (apskaitos ir ataskaitų teikimo standartai (nuostatai), apskaitos sistemos, apibrėžta audito seka, išankstinė kontrolė (ex-ante), viešųjų pirkimų kontrolė, valstybės pajamų kontrolė); - veiktų vidaus audito sistema, auditas būtų nepriklausomas, būtų patvirtinti audito veiklą reglamentuojantys teisės aktai, vadovaujamasi tarptautiniu mastu pripažintais vidaus audito standartais“. <..> Taigi, įsipareigota sukurti veikiančią vidaus audito sistemą, užtikrinti vidaus audito nepriklausomumą, priimti audito veiklą reguliuojančius teisės aktus ir užtikrinti, kad būtų vadovaujamasi tarptautiniu mastu pripažintais audito standartais. Klausimą nagrinėjant sistemiškai matyti, kad Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 2 straipsnio 4 dalis apibrėžia, kad „Vidaus auditas – nepriklausoma ir objektyvi tyrimo, vertinimo ir konsultavimo veikla, kuria siekiama padėti gerinti viešojo juridinio asmens valdymą, rizikos valdymą ir vidaus kontrolę.“ To paties įstatymo 9 dalyje įtvirtinta, kuriose viešojo sektoriaus institucijose privalo būti įsteigtos vidaus audito tarnybos. To paties įstatymo 10 straipsnis įtvirtina nuostatas dėl vidaus audito tarnybos, vidaus audito tarnybos vadovo ir vidaus auditoriaus veiklos nepriklausomumo. Paminėtina ir tai, kad Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 12 straipsnis įpareigoja vidaus auditorius, atliekant jam pavestas funkcijas, atsižvelgti į tarptautinius vidaus audito profesinės praktikos standartus. 2. Vidaus auditorių statusas viešajame sektoriuje jau ir šiuo metu yra skirtingas – dalis jų yra darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, kiti – valstybės tarnautojai, dar kiti – kitą įstatymuose nustatytą statusą turintys asmenys, – ir tai nesudaro kliūčių šiai funkcijai atlikti: - Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 2 straipsnio 5 dalis apibrėžia, kad „Vidaus auditorius – vidaus audito tarnybos valstybės tarnautojas arba pagal darbo sutartį dirbantis darbuotojas, arba kitą įstatymuose nustatytą statusą turintis asmuo, atliekantys vidaus auditą.“ - Šį faktą patvirtina ir Vidaus reikalų ministerijos pateikti duomenys, iš kurių matyti, kad vidaus auditorių statusas jau ir šiuo metu yra skirtingas: Valstybės tarnautojai (nestatutiniai) – 173 Darbuotojai pagal darbo sutartis – 104. Atkreiptinas dėmesys į Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 9 straipsnio nuostatas, pagal kurias vidaus audito tarnybos turi būti įsteigtos, pavyzdžiui: - valstybiniuose universitetuose. Atlikus analizę nustatyta, kad vidaus audito tarnybos įsteigtos 11 iš 12 valstybinių universitetų, - ministerijose, taip pat ministrui nusprendus – joms pavaldžiose institucijose, atsižvelgiant į jų atliekamų funkcijų apimtį, svarbą ir kitus ypatumus. Tokios vidaus audito tarnybos yra įsteigtos skirtingų ministrų veiklos sritims pavaldžiose įmonėse ir kt. Šiuose pavyzdžiuose minimų vidaus auditorių, kaip ir kitų darbuotojų darbo santykius reguliuoja Darbo kodekso nuostatos, o su darbuotojais sudaromos darbo sutartys. Paminėtos dar ir šios įstaigos, kuriose vidaus audito tarnybos ar skyriai taip pat yra įsteigti: Valstybės kontrolė – jos veiklą reguliuoja Valstybės kontrolės įstatymas, o remiantis juo, Valstybės kontrolės darbuotojų darbo santykius nustato Darbo kodeksas, Valstybės kontrolės ir kiti darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai. Paminėtina ir tai, kad su visais Valstybės kontrolės darbuotojais, išskyrus jos vadovus, yra sudaromos darbo sutartys; Lietuvos bankas – pagal Lietuvos banko įstatymo nuostatas, su Lietuvos banko tarnautojais, Lietuvos banko skyrių, atstovybių ar Lietuvos banko įstaigų, įmonių vadovais yra sudaromos darbo sutartys. Taigi, kaip rodo praktinė Lietuvos ir kitų užsienio šalių, o ir Valstybės kontrolės, aukščiausiosios išorės auditą atliekančios institucijos patirtis, tiesiogiai profesiniai reikalavimai vidaus auditoriui sietini su kompetencija ir įgaliojimais įtvirtintais pagrindiniais vidaus audito profesinės praktikos principais, pvz.: kompetencija ir profesinis atidumas, objektyvumas nepriklausomumas ir kt. Taigi, visi šie principai tiesiogiai nesieja vidaus auditoriaus su jo atitinkamo statuso turėjimu arba ne. Apibendrinant svarbu paminėti dar ir tai, kad ES ir Lietuvos nacionaliniuose teisės aktuose nėra įtvirtinto reikalavimo užtikrinti ir garantuoti, kad vidaus audito funkcijas viešajame sektoriuje atliktų ir vykdytų išimtinai tik valstybės tarnautojai. Be kita ko, pateiktas svarstyti Valstybės tarnybos įstatymo projektas Nr. XIVP-2066(3) ir jį lydintieji teisės aktų projektai nėra susiję su viešosios finansų kontrolės reguliavimo pažeidimais, taigi, siūlomos nuostatos negali išderinti viešųjų finansų kontrolės mechanizmo ir sutrikdyti finansinių ekonominių santykių. 3. Dėl Valstybės ir savivaldybių vidaus auditorių asociacijos argumento, kad vidaus audito negalima perleisti privatiems asmenims. Pažymėtina, kad jau nuo 2020 m. sausio 1 d. yra numatyta galimybė tokias paslaugas įsigyti iš rinkos Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka, o atvejai, kada tai galima padaryti, apibrėžti Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 9 straipsnyje. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal šiuo metu susiformavusią praktiką, kai kurios viešojo sektoriaus institucijos naudojasi minėto Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 9 straipsnio nuostatomis ir vidaus audito paslaugas sėkmingai įsigyja Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka.
2.	Valstybės ir savivaldybių vidaus auditorių asociacija  2022-10-09	1	1		<...> VSVAA pažymi, kad: 1. Tiek Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisės, tiek ES sutarties, tiek kitų teisės aktų reguliavime Viešosios finansų kontrolės subjektai / karjeros valstybės tarnautojai: Vidaus audito tarnybos, jų vadovai ir vidaus auditoriai, – turi išskirtinius požymius, vykdo išskirtines funkcijas valstybės valdyme ir užima išskirtinę vietą ir svarbą Lietuvos valdymo ir kontrolės sistemoje. Įstatymų projektų pakete teisėkūros subjektai pažeidė minėtuose aktuose įtvirtintus Vidaus audito tarnybų karjeros valstybės tarnautojų statusą, teises, teisėtus interesus, teisėtus lūkesčius. Vykdydami neteisingą teisėkūrą, teisėkūros subjektai pažeidė ES ir nacionalinę teisę. 2. Teisėkūros subjektai nepagrindė, kokių tikslų negalima pasiekti esamomis Vidaus audito teisės instituto reguliavimo priemonėmis ir nepagrindė tikslingumo, kodėl Įstatymų projektų pakete yra sumenkinti Lietuvos viešosios finansų kontrolės subjektų Vidaus audito tarnybų statusas, kompetencija, funkcijos. Todėl akivaizdu, kad minėtame pakete nesivadovauta LR teisėkūros pagrindų įstatymo teisėkūros principu „tikslingumas“, kuris reiškia, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis. 3. Įstatymų projektų pakete teisėkūros subjektai pažeidė Konstitucijoje, Europos Sąjungos teisės aktuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintus Vidaus audito tarnybų karjeros valstybės tarnautojų statusą, teises, teisėtus interesus ir taip pažeidė LR teisėkūros pagrindų įstatymo 3 str. 2 d. 3 p. reikalavimus dėl teisėkūros principo, tokio kaip pagarbos asmens teisėms ir laisvėms, reiškiančio, kad teisės aktų nuostatos turi užtikrinti ir negali paneigti Konstitucijoje, Europos Sąjungos teisės aktuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų asmens teisių ir laisvių, teisėtų interesų. 4. Teisėkūros subjektai iki šiol nepašalino grubių teisinio reguliavimo pažeidimų dėl savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų, kadangi teisiniame reguliavime slepia pagal LR Konstituciją privalomą minėtų tarnybų statusą: „savivaldybės vykdomoji institucija“, kuri sudaroma savivaldybių tarybų įgaliojimų laikui, ir kartu paslepia minėtų tarnybų neįgalumą vykdyti nepriklausomą auditą aplamai. Būdamos neintegruotos į LR valstybės kontrolės institucinę struktūrą savivaldybių kontrolės ir audito tarnybos pagal įsipareigojimus ES negali vykdyti viešosios finansų kontrolės – išorės audito, tačiau minėtą auditą vykdo, kas reiškia, kad neteisėtai vykdo LR valstybės kontrolės funkcijas. Teisėkūros subjektai, nepašalinę esamo neteisėto reguliavimo, kuris galimai neleidžia pasiekti tam tikrų tikslų, be jokios svarios priežasties, nepagrįstai, o ir manytina, kad galimai daromo poveikio pasėkoje, Įstatymų projektų pakete pažeidė Vidaus audito tarnybų statusą, teises, teisėtus lūkesčius. 5. VSVAA paminėti viešosios finansų kontrolės reguliavimo pažeidimai, jeigu jie bus priimti Lietuvos Respublikos Seime, pažeis ES teisės aktus, įskaitant ES sutartį, išderins viešosios finansų kontrolės mechanizmą ES, pažeis nacionalinius teisės aktus, tuo pačiu ir valstybės finansinę valdymo veiklą ir neišvengiamai sutrikdys valstybės finansinius ekonominius santykius ir sukels materialinę ir moralinę žalą Vidaus audito tarnybų valstybės tarnautojams. Dėl to VSVAA dar kartą kreipiasi į Lietuvos teisėkūros subjektus ir dar kartą teikia argumentus, įrodančius, kad įstatymų projektuose yra padaryti grubūs pažeidimai dėl viešosios finansų kontrolės subjektų: viešojo sektoriaus Vidaus audito tarnybų vadovų ir vidaus auditorių santykių reguliavimo, dėl ko minėti įstatymai negali būti priimti. Argumentai: 1. Lietuva, galutinai suderinusi savo teisę su Europos Sąjungos teise, prisiėmė konkrečius įsipareigojimus įdiegti konkretų viešosios finansų kontrolės mechanizmą, kurį sudaro tik vidaus kontrolė, vidaus auditas ir išorės auditas (išorės viešąją finansų kontrolę gali vykdyti tik Lietuvos aukščiausia audito institucija – Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė). Jokių kitų viešosios finansų kontrolės subjektų, kuriems rezervuojamos Lietuvos biudžeto lėšos, pagal įsipareigojimus ES, Lietuva steigti negali. Lietuvos stojimo į ES sutartis buvo patvirtinta Baigiamuoju aktu. Baigiamajame akte yra nustatyta, kad Lietuvos Respublika supranta, kad sąvoka „neįvykdo stojimo derybų kontekste prisiimtų įsipareigojimų apima tuos įsipareigojimus, kurie kyla iš pirminių Sutarčių, taikomų Lietuvos Respublikai pagal Stojimo akte nustatytas sąlygas, ir šiame Akte apibrėžtus įsipareigojimus“. Pirminė Sutartis įpareigojo Lietuvą laipsniškai savo teisę derinti su Bendrijos teise. Baigiamojo akto 38 straipsnis nurodo, kad jei Lietuva neįvykdo stojimo derybų kontekste prisiimtų įsipareigojimų, Komisija gali imtis reikiamų priemonių. Priemonės gali būti taikomos, kol neįvykdomi atitinkami įsipareigojimai. 2. Prisijungimo sutartis, kurią Lietuva pasirašė tik suderinusi savo teisinius pagrindus su ES teisiniais pagrindais, ir Stojimo konferencijoje uždarė visas derybines pozicijas, yra nekvestionuojama (nepaneigiama). Tai Lietuva konstituciškai įteisino 2004-07-13, LR Konstituciją papildant Konstituciniu aktu Nr. IX-2343 „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“. Minėto Konstitucinio akto antroje dalyje yra nustatyta, kad „Europos Sąjungos teisės normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis. Jeigu tai kyla iš sutarčių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, Europos Sąjungos teisės normos taikomos tiesiogiai, o teisės normų kolizijos atveju jos turi viršenybę prieš Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus“. Minėtas Konstitucinis aktas nustatė, kad LR stojimo į ES sutartis ir visi Lietuvos Vyriausybės nutarimais patvirtinti suderėti klausimai (derybinės pozicijos) yra aukščiau už nacionalinius įstatymus ir kitus ES teisės aktus (pvz. reglamentus, direktyvas), ir įtvirtino tarptautinių sutarčių viršenybę nacionalinei teisei ir tai, kad Lietuva visose srityse, kurios yra perduotos ES, apribojo savo galias veikti priešingai. 3. Europos Sąjungos sutartyje Europos Sąjunga valstybių finansiniams interesams kenkiančiam sukčiavimui ir kitoms neteisėtoms veikoms taiko nustatytas viešosios finansų kontrolės priemones, kurių paskirtis yra nurodyta ES sutarties dalyje „Finansinės nuostatos“, ir kuri susijusi išimtinai tik su ES biudžetiniais santykiais, būtent tik su viešąja valdžia ir viešuoju sektoriumi, ir minėta paskirtis yra atgrasinti ir valstybėse narėse užtikrinti veiksmingą apsaugą (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo suvestinės redakcijos straipsnis Nr. 325 (ex 280 str.). Akcentuotina, kad ES sutarties dalis „Finansinės nuostatos“ aiškiai tiesiogiai įtvirtina valstybių finansinius interesus ir taikoma veiklai, kuri bet kurioje valstybėje yra susijusi, nors ir laikinai, su viešosios valdžios funkcijų vykdymu (Europos Sąjungoje iš laisvo darbuotojų ir laisvo kapitalo judėjimo išimta viešojo administravimo sritis turi imunitetą rinkai ir konkurencijai, ir nėra rinkos ir konkurencijos objektas ir yra nepavaldi privačiam verslo sektoriui). Lietuvoje viešosios finansų kontrolės subjektai / karjeros valstybės tarnautojai: Vidaus audito tarnybos, jų vadovai ir vidaus auditoriai (toliau – ir vidaus auditas) yra įsteigti pagal Lietuvos prisijungimo prie Europos Sąjungos sutarties reikalavimus ir vykdo viešosios finansų kontrolės mechanizmą, kuris yra imperatyvi sudėtinė ir neatskiriama Lietuvos valstybinės valdžios ir valdymo mechanizmo dalis, privaloma Lietuvai vykdyti. 4. ES sutarčiai įgyvendinti atsakingos ES institucijos priima antrinės teisės aktus (direktyvas, reglamentus, sprendimus ir kt.), kurie privalomi Lietuvai. Lietuvos vidaus audito teisės institutas yra suderintas su ES teise ir nuo jos neatsiejamas. Lietuvos vidaus audito teisės institutui yra privalomai taikomi ES Finansinis reglamentas 77/123 l/EEB, Komisijos reglamentas 97/2064/EB; Tarybos 1999 m. reglamentas 99/1260/EB, nustatantis bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų valdymo, įskaitant finansų kontrolę, Tarybos reglamentas 99/1266/EB, nustatantis pagrindinius reikalavimus dėl integracinių instrumentų valdymo ir kontrolės. Lietuvos vidaus audito teisės institutui privalomai taikomi Europos Komisijos Biudžeto generalinio direktorato Aiškinamojo dokumento dėl viešosios vidaus finansų kontrolės reikalavimai dėl vidaus audito subjektų vykdomos viešosios finansų kontrolės – vidaus audito, vadinamasis „kietas“ acąuis (teisynas). Viešojo sektoriaus Vidaus audito tarnybų ir vidaus auditorių veiklą nustatantys teisės aktai ir normos privalo atitikti Lietuvos įsipareigojimus pagal ES sutartį. Iš Lietuvos įsipareigojimų ES akivaizdu, kad: 1) viešosios finansų kontrolės subjektai / karjeros valstybės tarnautojai – Vidaus audito tarnybos, jų vadovai ir vidaus auditoriai yra valdymo ir kontrolės subjektai, kurie savo statuso ir funkcijų apimtimi užtikrina veiksmingą ES vidaus, įskaitant Lietuvą, finansinės kontrolės sistemą; 2) Vidaus audito tarnybos ir jų karjeros valstybės tarnautojai, prižiūrėdami ir kontroliuodami vidaus kontrolę, veiklą ir valdymą yra vykdomųjų institucijų aukščiausių vadovybių patarėjai ne ūkinės techninės srities, bet veiklos ir valdymo srities, ir vidaus audito funkcijos yra neatsiejamai susiję su Lietuvos valstybės interesais ir priskiriamos Valstybės politikos įgyvendinimo funkcijoms; 3) nesilaikydama su ES teise suderintų įsipareigojimų dėl viešosios finansų kontrolės reikalavimų, ir naikindama, iškraipydama, ignoruodama tinkamo ir suderinto ES lygiu saugaus finansų kontrolės mechanizmo dalį – vidaus auditą, Lietuva LR teisės aktuose tampa neįgali taikyti visus ES antrinės teisės aktus (direktyvas, reglamentus, sprendimus ir kt.), ir dėl to Lietuva negali užtikrinti tinkamo valstybės lėšų ir kartu ES paramos panaudojimo. Visa tai akivaizdžiai įrodo, kad Lietuvoje viešosios finansų kontrolės subjektai – Vidaus audito tarnybos, jų vadovai ir vidaus auditoriai vykdo viešosios finansų kontrolės mechanizmą, kuris yra imperatyvi sudėtinė ir neatskiriama Lietuvos valstybinės valdžios ir valdymo mechanizmo dalis. Vidaus auditas yra vienas iš svarbiausių valstybės valdymo ir kontrolės sistemos instrumentų, be kurio Lietuva negali būti ES nare. Vidaus audito tarnybos ir jų valstybės tarnautojai, prižiūrėdami ir kontroliuodami valdymą ir vidaus kontrolę, yra ne ūkinės techninės srities, ne kažin kokios neaiškios vidaus administravimo srities, bet yra viešojo administravimo – veiklos ir valdymo srities subjektai, kas neišvengiamai įrodo, kad viešosios finansų kontrolės vidaus audito veikla priskiriama kontrolės, priežiūros ir vertinimo sričių veiklai ir vidaus audito funkcijos priskiriamos „Valstybės valdymo sričiai“ „Bendroms valstybės funkcijoms“. 5. Vidaus audito svarba, jo išskirtiniai bruožai, jam būdingas imperatyvus metodas ir aukštas teisinės reglamentacijos lygis aiškiai įtvirtinti ir INTOSAI Limos deklaracijoje, kurios nare Lietuva privalėjo tapti siekdama būti ES nare. Pagal INTOSAI vidaus kontrolės standartų gaires vidaus auditas aukščiausiai vadovybei reguliariai teikia informaciją apie vidaus kontrolės veikimą, teikia rekomendacijas dėl jos tobulinimo, vidaus auditas yra nepriklausoma, objektyvi užtikrinimo ir konsultavimo veikla, vidaus auditoriai negali būti kitų darbuotojų, atsakingų už vidaus kontrolę, vidaus kontrolės sistemos pakaitalas. Vidaus auditas yra nepriklausomas nuo vadovybės, dirba nešališkai, teisingai ir sąžiningai ir atsiskaito aukščiausiajai vadovybei. Vidaus auditui keliami aukšti kvalifikaciniai ir etikos reikalavimai. Pagal minėtus reikalavimus vidaus audito tarnybos ir jų valstybės tarnautojai, prižiūrėdami ir kontroliuodami valdymą ir vidaus kontrolę, yra aukščiausios vadovybės patarėjai ne ūkinės techninės srities, ne kažkokios neidentifikuotinos vidaus administravimo srities, bet veiklos ir valdymo srities, kas neišvengiamai įrodo, kad viešosios finansų kontrolės vidaus audito veikla priskiriama kontrolės, priežiūros ir vertinimo sričių veiklai ir vidaus audito funkcijos priskiriamos „Valstybės valdymo sričiai“ „Bendroms valstybės funkcijoms“. 6. Finansų kontrolės subjektai Vidaus audito tarnybos, jų vadovai ir vidaus auditoriai, yra tiesiogiai susiję su viešojo intereso realizavimu, su Valstybės valdymu, jiems būdingas imperatyvus metodas, būdingas aukštas teisinės reglamentacijos lygis ir statusas, kurie įtvirtinti įstatymiškai. Vidaus audito tarnybų, jų vadovų ir vidaus auditorių veikimo santykius reguliuoja finansų teisės šakos specialioji norma – LR vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymas, – kuris ir jo lydimieji teisės aktai yra skirti konkretinti, plėtoti finansų bendrosios normos reikalavimus, atsižvelgiant į reguliuojamų santykių specifiką. LR vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymas detalizuoja vidaus audito institutą ir jį išsamiai reglamentuoja. LR vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymas įtvirtina specialiąsias vidaus audito teisės normas, nustato pagrindinius vidaus audito funkcionavimo viešajame juridiniame asmenyje teisinius pagrindus, tikslus, uždavinius, Valstybės tarnybos įstatymas reguliuoja vidaus audito tarnybų, jų vadovų ir vidaus auditorių pagrindinius valstybės tarnybos principus, karjeros valstybės tarnautojo teises ir pareigas, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus, ir visi kiti įstatymai turi koreliatyviai minėtus santykius reguliuoti, nepažeidžiant vidaus audito, kaip imperatyvios sudėtinės ir neatskiriamos Lietuvos valstybinės valdžios ir valdymo mechanizmo dalies, statuso, vidaus audito svarbos, jo išskirtinių požymių. Pagal savo aukštą statusą vidaus auditas vertina aukščiausios vadovybės sukurtą vidaus kontrolę, viešųjų finansų apimtimi vertina viešųjų juridinių asmenų, įskaitant privatinius asmenis, religines bendruomenes ir t. t., kuriems skiriami biudžetiniai asignavimai ir / ar biudžetų programų lėšos, vidaus kontrolės rizikų valdymą atsižvelgiant į juridinių asmenų veiklos specifiką, vertina visas viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų sritis, teikia rekomendacijas dėl veiklos tobulinimo ir kontroliuoja rekomendacijų įgyvendinimą. Vidaus audito tarnybos savo veiklos planus derina su vykdomųjų institucijų aukščiausia vadovybe, už savo veiklą atsiskaito vykdomųjų institucijų aukščiausiai vadovybei, todėl visiškai akivaizdu, kad vidaus auditas nevykdo jokių techninių ūkinių funkcijų. Vidaus audito veikla priskiriama kontrolės, priežiūros ir vertinimo sričių veiklai ir vidaus audito funkcijos priskiriamos „Valstybės valdymo sričiai“ „Bendroms valstybės funkcijoms“. 7. Pagal išskirtinius požymius, funkcijas, svarbą Lietuvos įsipareigojimuose ES, viešoji finansų kontrolė – vidaus auditas yra susijęs su valstybės interesais. Viešosios finansų kontrolės / Vidaus audito veikla yra valstybės valdymo mechanizmo dalis ir ji steigiama tik viešajam administravimui vykdyti. Vidaus auditas, būdamas privaloma valdžios ir valdymo mechanizmo sudėtine dalimi, identifikuotinas Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje (parengtame pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2006 m. gruodžio 20 d. reglamentą Nr. 1893/2006) sekcijoje „0“ „Viešasis valdymas ir gynyba“, ir yra valstybės valdymo veikla. 8. Europos Komisija savo praktikoje konstatavo, kad valstybės tarnybos išimtis taikoma įstaigų, pavaldžių atskiroms ministerijoms, vietos savivaldos institucijoms, taip pat kitų valstybinių įstaigų, kaip pavyzdžiui valstybės centrinis bankas, darbuotojams, jei jų pareigos susijusios su viešųjų funkcijų atlikimu ar valstybės interesų apsauga. Tai būtų tokios funkcijos: teisės aktų rengimas ir priėmimas, teisės aktų įgyvendinimas bei vykdymo kontrolė. Vertindama funkcijų tiesioginį ar netiesioginį dalyvavimą vykdant viešąsias funkcijas, Europos Komisija nereikšmina klausimo dėl tiesioginio ar netiesioginio dalyvavimo kriterijaus funkcijų priskyrimui ar nepriskyrimui valstybinės valdžios viešosioms funkcijoms (kurios neišvengiamai yra viešosios valdžios / viešojo administravimo funkcijos), bet sprendžia ar tiesioginis ar netiesioginis dalyvavimas daro įtaką valstybės saugumui, sprendimų priėmimui ir valstybės interesams, ir kaip minėtos funkcijos susiję su teisės aktų rengimu ir priėmimu, teisės aktų įgyvendinimu bei vykdymo kontrole. Atsižvelgiant į Vidaus audito tarnybų imperatyvumą Lietuvos narystėje ES, į jų valstybės tarnautojų vykdomos veiklos įtaką valstybės interesams, atsižvelgiant į tai, kad Vidaus audito tarnybų karjeros valstybės tarnautojų funkcijos konkrečiai ir tiesiogiai susiję su teisės aktų įgyvendinimo bei vykdymo kontrole, Lietuvos teisėkūros subjektai neturi nė menkiausio pagrindo kvestionuoti, kad būdami imperatyvūs viešosios finansų kontrolės subjektais, kurių funkcijos yra specialios valstybės valdyme ir itin svarbios valstybės interesams viešųjų finansų apsaugoje pagal ES sutartį, ir kad vykdydami teisės aktų įgyvendinimo bei vykdymo kontrolės funkcijas, Vidaus audito tarnybos, jų vadovai ir vidaus auditoriai visiškai atitinka Europos Komisijos sprendimų praktiką dėl funkcijų priskyrimo valstybinei tarnybai. Lietuvos teisėkūros subjektai privalo vykdyti sąžiningą ir teisingą teisėkūrą ir negali naikinti Vidaus audito tarnybų vadovų ir vidaus auditorių karjeros valstybės tarnautojų statuso. 9. Europos komisija savo sprendimuose konstatavo ir tai, kad svarbus momentas yra viešųjų funkcijų atlikimas, kuris išimtinai siejamas tik su valstybe ir kurio negalima perleisti privatiems asmenims. Todėl Lietuvos teisėkūros subjektai neturi nė menkiausio pagrindo kvestionuoti, kad narystėje ES Lietuva pagal ES sutartį, ES direktyvas ir reglamentus, pagal kitus ES dokumentus įtvirtino savo imperatyvią pareigą vykdyti viešąją finansų kontrolę – vidaus auditą, kurio, kaip itin svarbaus valstybės finansų valdymo instrumento, negalima perleisti privatiems asmenims. Tokiu būdu Lietuvos teisėkūros subjektai negali naikinti Vidaus audito tarnybų vadovų ir vidaus auditorių karjeros valstybės tarnautojų statuso, kadangi Vidaus audito tarnybų vadovai ir vidaus auditoriai yra imperatyvūs „Valstybės valdymo srities“ „Bendrųjų valstybės funkcijų“ vykdytojai ir viešosios finansų kontrolės subjektai, kurių funkcijas perleisti privatiems asmenims Lietuva negali. 10. Europos Sąjungos teisingumo teismas (ETT) bylose yra pasisakęs dėl techninio ūkinio darbo, ir visose bylose pripažino, kad vietos valdžios institucijose bei valstybinėse įmonėse dirbantys nekvalifikuoti darbininkai, medicinos seserys, slaugytojos, amatininkai, vandentiekio darbininkai, elektrikai, valstybinėse ligoninėse ir socialinėse įstaigose dirbantys gydytojai, medicinos seserys, slaugytojos, vidurinių mokyklų mokytojai, mokytojai praktikantai, sekretorės, mašininkės, techninio, ūkinio personalo darbuotojų darbas ar patarimai techniniais, ūkiniais klausimais ir pan. negali būti vertinami kaip tiesioginis ar netiesioginis dalyvavimas viešųjų funkcijų atlikime. Europos Sąjungos teisingumo teismo jurisprudencijoje konstatuotos pareigybės, kurių atžvilgiu negalima taikyti viešosios valdžios valstybės tarnybos santykių, tik patvirtina, kad viešosios finansų kontrolės subjektų Vidaus audito tarnybų valstybės tarnautojų veikla jokiu būdu nėra techninio – ūkinio pobūdžio veikla, nėra jokia vidaus administravimo veikla, bet yra valstybės finansinė veikla, kuri daro esminį poveikį valstybės interesams, ir kurios funkcijų Lietuva negali perleisti privatiems asmenims. Todėl akivaizdu, kad Lietuvos teisėkūros subjektai negali naikinti Vidaus audito tarnybų vadovų ir vidaus auditorių karjeros valstybės tarnautojų statuso, ir privalo Vidaus audito tarnybų valstybės tarnautojų vykdomas funkcijas imperatyviai priskirti „Valstybės valdymo srities Bendrosioms valstybės funkcijoms“. 11. Iš paskutinės Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencijos išplaukia išvados, kad viešųjų funkcijų atlikimas turi sudaryti esminę asmens pareigų dalį, kas reiškia, kad valstybės tarnautojams viešojo administravimo funkcijas turi būti pavedama atlikti taip, kad jos sudarytų esminę asmens pareigų dalį. VSVAA akcentuoja, kad Vidaus audito tarnybų ir jų valstybės tarnautojų viešosios finansų kontrolės funkcijos, tokios kaip teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra (teisės aktų vykdymo kontrolė) bei konsultavimas sudaro esminę minėtų valstybės tarnautojų vykdomų pareigų dalį ir atitinka Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudenciją. Todėl akivaizdu, kad Lietuvos teisėkūros subjektai negali naikinti Vidaus audito tarnybų vadovų ir vidaus auditorių karjeros valstybės tarnautojų statuso, ir privalo Vidaus audito tarnybų valstybės tarnautojų vykdomas funkcijas imperatyviai priskirti „Valstybės valdymo srities Bendrosioms valstybės funkcijoms“. 12. Vidaus audito tarnybos nėra struktūriniai vienetai, užtikrinantys valstybės ir savivaldybių institucijų darbą ir funkcijas. Vidaus audito tarnybų funkcijos yra teisės aktų įgyvendinimo bei vykdymo kontrolė, ir minėta kontrolė akivaizdžiai yra valstybės ir savivaldybių institucijų vykdoma viešojo administravimo sritis – viešoji finansų kontrolė. Vidaus audito tarnyboms įstatymiškai įtvirtintas nepriklausomumas nuo vidaus kontrolės, kas reiškia, kad įtvirtintas nepriklausomumas ir nuo vidaus administravimo, Vidaus audito tarnybos nėra už juos atsakingos, o būtent kontroliuoja vidaus kontrolės, įskaitant vidaus administravimą, veiklą, teikia dėl jų išvadas ir rekomendacijas vykdomųjų institucijų aukščiausiai vadovybei, ir minėtų rekomendacijų pagrindu, suderinusi su Vidaus audito tarnybų vadovu, vykdomųjų institucijų aukščiausia vadovybė priima sprendimus (leidžia teisės aktus, tvirtina taisykles, reglamentus, tvarkas, keičia struktūrą ir t. t). Pabrėžtina, kad būtent Vidaus audito tarnybos turi skiriamuosius bruožus, kad jos nėra atsakingos už vidaus kontrolę, įskaitant vidaus administravimą. Todėl akivaizdu, kad Lietuvos teisėkūros subjektai negali naikinti Vidaus audito tarnybų vadovų ir vidaus auditorių karjeros valstybės tarnautojų statuso, ir privalo Vidaus audito tarnybų valstybės tarnautojų vykdomas funkcijas imperatyviai priskirti „Valstybės valdymo srities Bendrosioms valstybės funkcijoms“. 13. Įstatymų projektų pakete padaryti LR teisėkūros pagrindų įstatymo pažeidimai, dėl kurių viešosios finansų kontrolės valdžios ir valdymo viešojo administravimo subjektai – Vidaus audito tarnybos priskirti ne „Valstybės valdymo srities“ „Bendrosioms valstybės funkcijoms“, bet neteisėtai priskirti „Vidaus administravimo sričiai“, kas reiškia, ūkinio ir (ar) techninio pobūdžio aptarnaujančiai sričiai. VSVAA pažymi, kad pagal administracinės teisės normas vidaus administravimas yra sukonkretinta ne viešojo administravimo, bet viešųjų paslaugų teikimo įstaigų administravimo veikla, kuria užtikrinamas konkrečios institucijos funkcionavimas (struktūros, personalo tvarkyba ir valdymas, turimų materialinių-finansinių resursų tvarkymas ir valdymas, informacinių technologijų plėtra ir pan.), kad ji galėtų tinkamai vykdyti jai priskirtus administravimo uždavinius. <...> 14. Įstatymų projektų pakete teisėkūros subjektai pažeidė LR teisėkūros pagrindų įstatymą bei sukūrė teisės normų koliziją: <...> 14.2. Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo Nr. IX-1253 2 straipsnio pakeitimo įstatyme suprojektavo reguliavimą, kad „Vidaus auditorius – vidaus audito tarnybos darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, arba kitą įstatymuose nustatytą statusą turintis asmuo, atliekantys vidaus auditą“ ir tokiu būdu leido Vidaus audito tarnybos vadovams ir vidaus auditoriams turėti teisiškai neaiškų kitą statusą, o Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo Nr. 1-533 28 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatyme suprojektavo reguliavimą, kad „Vidaus audito tarnybos vadovas ir vidaus auditoriai yra darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis.“ ir tokiu būdu kvestionavo specialų vidaus audito institutą ir savivaldybių Vidaus audito tarnybos vadovams ir vidaus auditoriams užkardino galimybę turėti kitą statusą. Tokiu būdu sukūrė koliziją tarp esminio teisės akto, detalizuojančio vidaus audito institutą ir vidaus audito teisinius santykius, ir tarp reglamentuojančio savivaldybių bendrąjį administracinį – teisinį statusą teisės akto. Kadangi LR audito įstatymas yra specialioji teisės norma lyginant su LR savivaldos įstatymu, tai specialioji teisės norma konkurencijos atveju turi pirmenybę prieš bendrąją teisės normą – Vietos savivaldos įstatymą. Minėtas pažeidimas įtvirtina ir valstybės institucijų ir vietos savivaldos institucijų Vidaus audito tarnybų diskriminaciją. Taip pat paminėtuose Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo Nr. IX-1253 2 straipsnio pakeitimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo Nr. 1-533 28 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatyme suprojektavo neaiškų, nenuoseklų, nesuprantamą, nelogišką, dviprasmišką, nederantį tarpusavyje reguliavimą, kuriuo pažeidė: 1) LR teisėkūros pagrindų įstatymo 3 str. 2 d. 6 p. reikalavimus dėl teisėkūros principo, tokio kaip „aiškumas“, reiškiančio, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas; 2) LR teisėkūros pagrindų įstatymo 3 str. 2 d. 7 p. reikalavimus dėl teisėkūros principo, tokio kaip „sistemiškumas“, reiškiančio, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje, žemesnės teisinės galios teisės aktai neturi prieštarauti aukštesnės teisinės galios teisės aktams. Kaip jau pažymėta, įstatymuose taip pat negali būti palikta teisinių spragų ir nišų. 15. VSVAA pažymi, kad Vidaus auditas yra imperatyvi valstybės valdymo mechanizmo viešoji finansų kontrolė, kurios atlikimas išimtinai siejamas tik su valdžia ir viešuoju administravimu ir kurios perleidimas privatiems asmenims nebūtų suderinamas su valstybės interesais ir jos suverenitetu. Vidaus auditas yra tame pačiame kaip ir Valstybės kontrolė, finansų kontrolės mechanizme. Vidaus audito misija yra tapati aukščiausios audito institucijos – Valstybės kontrolės misijai. Skiriasi tik viešosios finansų kontrolės lygiai, priklausomai, kuris viešosios finansų kontrolės subjektas vykdo kontrolę: 1) valstybės lygmuo – kai kontrolę vykdo Valstybės kontrolė; 2) viešojo administravimo subjekto lygmuo – kai kontrolę vykdo Vidaus audito tarnybos, tačiau abu minėti viešosios finansų kontrolės subjektai nagrinėja vidaus kontrolę, įskaitant vidaus administravimą, ir prisideda prie viešųjų juridinių asmenų veiklos gerinimo savo vertinimais bei rekomendacijomis, todėl atlieka reikšmingą vaidmenį užtikrinant valstybės valdymą ir viešųjų juridinių asmenų vidaus kontrolės, įskaitant vidaus administravimą, efektyvumą. Abiejų subjektų: Vidaus audito ir Valstybės kontrolės – vykdomi finansiniai ir veiklos auditai yra esminiai dalykai, kurių metu kontroliuojamas valstybės, įskaitant savivaldybes, valdymas. Vidaus auditas, kaip ir Valstybės kontrolė, neatsako už vidaus kontrolės, įskaitant vidaus administravimą, planavimą, įgyvendinimą, palaikymą ir dokumentavimą. Už vidaus kontrolės planavimą, įgyvendinimą, palaikymą ir dokumentavimą yra atsakingi viešųjų juridinių asmenų vadovai. Vidaus auditas, kaip ir Valstybės kontrolė, vykdo teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūrą (teisės aktų vykdymo kontrolę), kas aiškiai reiškia, kad Vidaus audito tarnybos ir jų valstybės tarnautojai yra viešojo administravimo subjektai. Vidaus audito funkcijos patenka į viešojo administravimo funkcijas pagal: 1) Europos Komisijos, kuri yra daugumos bylų prieš valstybes nares iniciatorė ir dalyvė dėl ES sutarties, konstatavimą, kad viešosios valdžios funkcijos yra įstaigų, pavaldžių atskiroms ministerijoms, vietos savivaldos institucijų, taip pat kitų valstybinių įstaigų, darbuotojų pareigos, jei jos susijusios su viešųjų funkcijų atlikimu ar valstybės interesų apsauga, tokia, kaip: teisės aktų rengimas ir priėmimas, teisės aktų įgyvendinimas bei vykdymo kontrolė; 2) LR Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 18 dalies reguliavimą kad Viešasis administravimas – teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra; 3) LR Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnio reikalavimą, kad konsultuoja asmenis viešojo administravimo subjekto kompetencijos klausimais. 16. Vidaus audito tarnybos ir jų valstybės tarnautojai, kaip ir Valstybės kontrolė, nedalyvauja viešųjų juridinių asmenų veikloje ir valdyme, ir turi imunitetą dalyvavimui veikloje, įskaitant vidaus administravimą, o kas svarbiausia – Vidaus audito tarnybos ir jų valstybės tarnautojai vertina vidaus administravimą ir dėl jo teikia išvadas ir rekomendacijas vadovybei. Priskyrus Vidaus audito tarnybų ir jų valstybės tarnautojų funkcijas vidaus administravimui, reikštų, kad Vidaus audito tarnybos ir jų valstybės tarnautojai vertina savo veiklą, kas teisiškai neleidžiama ir pažeistų Lietuvos teisinius pagrindus ES dėl Vidaus audito tarnybų ir jų valstybės tarnautojų nepriklausomumo nuo viešojo juridinio asmens veiklos, įskaitant vidaus kontrolę, kas reiškia įskaitant ir vidaus administravimą, nepriklausomumą nuo vadovybės, nuo poveikio vidaus auditui ir kitų neleistinų poveikių ir veiksnių. 17. Vidaus audito tarnybos ir jų valstybės tarnautojai konsultuoja vidaus kontrolės, įskaitant vidaus administravimą, srityje valstybės ir savivaldybių viešųjų juridinių asmenų vadovus, kas atitinka viešojo administravimo reikalavimus pagal LR Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnio reguliavimą. Pažymėtina, kad visi viešojo administravimo subjektai neišvengiamai turi viešosios finansų kontrolės – vidaus audito kompetenciją. 18. Europos Komisijos Biudžeto generalinio direktorato Aiškinamajame dokumente nurodyti reikalavimai, kad Viešosios vidaus finansų kontrolės sistemą turi valdyti centrinė institucija, kuri veikia kaip sąsaja tarp Aukščiausiosios audito institucijos (Lietuvos atveju – Valstybės kontrolės) ir Viešosios vidaus finansų kontrolės (Lietuvos atveju – Viešojo administravimo subjektų Vidaus audito tarnybų). Todėl Lietuva, derindama savo teisę su ES teise, privalomai įsteigė Finansų ministerijoje savarankišką padalinį, kuris yra atsakingas už vidaus audito sistemos veikimą. Toks santykių įtvirtinimas viešojoje finansų kontrolėje tik dar kartą įrodo išskirtinį Vidaus audito, kaip viešosios finansų kontrolės subjekto, statusą ir skiriamuosius bruožus, ir Vidaus auditas neišvengiamai negali būti vidaus administravime, negali būti techniniame ūkiniame aptarnavime ir pan., ir jis akivaizdžiai yra viešojo administravimo subjektas. Ir kadangi pagal administracinės teisės normas tiek valstybinio administravimo subjektai, tiek savivaldybių administravimo subjektai yra Valstybės valdymo organų sistemos neatsiejama dalis, todėl akivaizdu, kad Vidaus audito tarnybos, jų vadovai ir jų vidaus auditoriai, kaip viešosios finansų kontrolės subjektai, kuriems suteikti viešojo administravimo įgaliojimai, turi būti teisingai priskiriami viešosios finansų kontrolės „Valstybės valdymo srities“: „Bendrosios valstybės funkcijos“. 19. Įstatymų projektų pakete teisėkūros subjektai pažeidė Konstitucijoje, Europos Sąjungos teisės aktuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintus Vidaus audito tarnybų karjeros valstybės tarnautojų statusą, teises, teisėtus interesus ir taip pažeidė LR teisėkūros pagrindų įstatymo 3 str. 2 d. 3 p. reikalavimus dėl teisėkūros principo, tokio kaip „pagarbos asmens teisėms ir laisvėms“, reiškiančio, kad teisės aktų nuostatos turi užtikrinti ir negali paneigti Konstitucijoje, Europos Sąjungos teisės aktuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų asmens teisių ir laisvių, teisėtų interesų, ir įtvirtino Vidaus audito tarnybos vadovo, vidaus audito tarnybos vadovo pavaduotojo ir vidaus auditorių pareigybių diskriminavimą, minėtų pareigybių statuso ignoravimą, nevienodą teisės taikymą reguliavime. VSVAA pažymi, kad nors Vidaus audito tarnybos vadovo, vyriausiojo vidaus auditoriaus, vyresniojo vidaus auditoriaus ir vidaus auditoriaus pareigybės atitinka „specialumo“ kriterijų, jos yra specialios ir jos nustatytos specialiame teisės institute, kituose įstatymuose, jų lydimuosiuose teisės aktuose (Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatyme, jo lydimuosiuose teisės aktuose, Vietos savivaldos įstatyme), tačiau Valstybės tarnybos įstatymo projekto 1 priede minėtos pareigybės nėra išskirtos, minėtoms pareigybėms nėra nustatyti ir pareiginių algų koeficientai (baziniais dydžiais). <...> Tokiu būdu Projekte įtvirtinamas nevienodas teisės taikymas Vidaus audito tarnyboms ir minėtų tarnybų valstybės tarnautojų diskriminacija. Atsižvelgiant į VSVAA šiame rašte ir ankstesniuose raštuose (nurodyta šio rašto 1 puslapyje) išdėstytus pažeidimus, nurodytus argumentus ir aplinkybes, VSVAA prašo Lietuvos Respublikos Seimą: <...> Pasiūlymas: 2. Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo Nr. IX-1253 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, dėl 2 straipsnio 5 dalies pakeitimo („5. Vidaus auditorius - vidaus audito tarnybos darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, arba kitą įstatymuose nustatytą statusą turintis asmuo, atliekantys vidaus auditą.“) atmesti ir 2 straipsnio 5 dali išdėstyti taip: „5. Vidaus audito tarnybos vadovas ir vidaus auditoriai yra karjeros valstybės tarnautojai.“; <...> Valstybės ir savivaldybių vidaus auditorių asociacija (toliau – ir VSVAA) pakartotinai atkreipia teisėkūros subjektų dėmesį, kad Lietuvoje viešosios finansų kontrolės subjektai – Vidaus audito tarnybos, jų vadovai ir vidaus auditoriai – yra įsteigti pagal Lietuvos prisijungimo prie Europos Sąjungos sutarties reikalavimus ir vykdo viešosios finansų kontrolės mechanizmą, kuris yra imperatyvi sudėtinė ir neatskiriama Lietuvos valstybinės valdžios ir valdymo mechanizmo dalis, privaloma Lietuvai vykdyti. Tiek Europos Sąjungos teisės, tiek Europos Sąjungos sutarties, tiek kitų ES ir nacionalinių teisės aktų reguliavime Viešosios finansų kontrolės subjektai turi išskirtinius požymius, vykdo išskirtines funkcijas valstybės valdyme ir užima išskirtinę vietą ir svarbą Lietuvos valdymo ir kontrolės sistemoje. Vidaus audito veikla savo esme yra kontrolės, priežiūros ir vertinimo sričių veikla, priskiriama „Valstybės valdymo sričiai“ „Bendroms valstybės funkcijoms“, dėl ko Vidaus audito tarnybos, jų vadovai ir vidaus auditoriai neišvengiamai yra karjeros valstybės tarnautojai. <...> Jeigu Valstybės tarnybos teisės instituto pažeidimai bus įtvirtinti Valstybės tarnybos įstatyme, jie pažeis teisės doktriną, administracinės teisės principus, nacionalinių ir ES teismų ir kitų institucijų jurisprudenciją, pažeis LR Konstituciją, ES teisės aktus, įskaitant ES sutartį, iš esmės sunaikins Valstybės, kaip valstybės tarnautojo darbdavio, esmę, sudarys sąlygas valstybės tarnybos aukštos reglamentacijos kriterijaus pažeidimams bei iš esmės išderins visus valstybės tarnybos, kaip viešo intereso įgyvendinimo mechanizmo, saugiklius, sutrikdys valstybės finansinius ekonominius santykius, sukels materialinę ir moralinę žalą Vidaus audito tarnybų valstybės tarnautojams bei pažeis pačios Valstybės suverenumą ir interesus. <...> 9. Visi išdėstyti argumentai patvirtina akivaizdžius teisinius pagrindus, pagal kuriuos Lietuvos teisėkūros subjektai, reguliuodami Valstybės tarnybos institutą, privalo laikytis ES, Lietuvos nacionalinių, konstitucinių teisės normų, privalo atsižvelgti į nacionalinių ir ES teismų jurisprudenciją ir jos nekvestionuoti, privalo vykdyti Lietuvos pareigas narystėje ES pagal ES sutartį, ir teisėkūros subjektai Valstybės tarnybos ir valstybės tarnautojo statuso, įskaitant viešosios finansų kontrolės subjektų – Vidaus audito tarnybų vadovų ir vidaus auditorių, reguliavimą privalo vykdyti, tik atsižvelgdami į ES sutarties ir kitų teisės aktų imperatyviomis nuostatomis saistomą teisinių santykių sistemą, į Lietuvos Konstitucinio teismo jurisprudenciją, į Europos Komisijos išreikštas pozicijas, į Europos Sąjungos teisingumo teismo jurisprudenciją ir, kas akivaizdžiai neleidžia menkinti, naikinti ar kitaip pažeisti valstybės tarnautojo teisinio statuso, bloginti arba daryti rizikingais valstybės tarnautojo darbo apmokėjimo, socialinių garantijų ir pan. užtikrinimą, nes kartu su valstybės tarnautojo teisinio statuso pažeidimais yra daromi ir Valstybės interesų, suverenumo ir saugumo pažeidimai. <...> Būtent Valstybės tarnybos įstatyme Valstybė privalo nustatyti aiškias visas valstybės tarnautojų, įskaitant viešosios finansų kontrolės subjektų – Vidaus audito tarnybų vadovų ir vidaus auditorių, statuso, veiklos, funkcijų, atsakomybės, darbo apmokėjimo, priedų, atostogų, socialinių garantijų ir kitas sąlygas, ir privalo kontroliuoti minėtų sąlygų laikymąsi, nes tik stiprus valstybinės tarnybos institutas yra Valstybės interesų ir jos suverenumo garantas, konstitucinis valdymo pamatas. Atsižvelgiant j aukščiau išdėstytą, ir atsižvelgiant j visus VSVAA pateiktus raštus Lietuvos teisėkūros subjektams, VSVAA dar kartą prašo Lietuvos teisėkūros subjektus: 1. plėtoti valstybės tarnybos ir susijusių teisinių santykių, įskaitant viešosios finansų kontrolės subjektų – Vidaus audito tarnybų vadovų ir vidaus auditorių valstybės tarnybos santykių reguliavimą, stiprinant valstybės tarnautojų teisių, pareigų, darbo apmokėjimo, priedų, atostogų, socialinių garantijų, atsparumo poveikiui bei priklausomumui nuo viešojo administravimo subjekto vadovo ir kitiems galimiems poveikiams ir t. t. reguliavimą Valstybės tarnybos įstatyme (ir susijusiuose teisės aktuose), kuris yra Valstybės interesų ir suverenumo pamatinis konstitucinis garantas, taip pat pakartotinai prašo neperleisti išimtinės Valstybės kompetencijos – valstybės tarnautojo Darbdavio kompetencijos, institucijų vadovams, kurie nėra valstybės tarnautojų darbdaviai, –  ir taip užtikrinti Valstybės interesus, Valstybės tarnybą Tautai ir Valstybės suverenumą; <...> 3. Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo Nr.IX-1253 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, dėl 2 straipsnio 5 dalies pakeitimo („5. Vidaus auditorius – vidaus audito tarnybos darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, arba kitą įstatymuose nustatytą statusą turintis asmuo, atliekantys vidaus auditą.“) atmesti ir 2 straipsnio 5 dali vilnai išdėstyti taip: „5. Vidaus auditorius – vidaus audito tarnybos darbuotojas, atliekantis vidaus auditą. Vidaus audito tarnybos vadovas ir vidaus auditoriai yra karjeros valstybės tarnautojai.“; <...>	Nepritarti	Žr. argumentus prie Valstybės ir savivaldybių vidaus auditorių asociacija pastabos Nr. 1.
3.	Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga 2022-11-23	1	1		<...> Neargumentuotas siūlymas didelei daliai dabartinių tarnautojų panaikinti valstybės tarnybos statusų. Valstybės tarnybos įstatymo projektu siūloma per artimiausius dvejus metus panaikinti valstybės tarnautojų statusą nemažai daliai, gal netgi keliems tūkstančiams iš šiuo metu maždaug 27 tūkst. pareigas einančių valstybės tarnautojų. Siūloma valstybės tarnautojais nelaikyti asmenų, kurių funkcijos susijusios su personalo administravimu, buhalterine apskaita, dokumentų tvarkymu, apskaita ir saugojimu, viešųjų pirkimų vykdymu, vidaus auditu, projektų valdymu, viešųjų ryšių palaikymu, teisiniu atstovavimu, korupcijos prevencija ir vidaus tyrimais, informacinių ir ryšių technologijų administravimu, turto administravimu. <...>	Nepritarti	Žr. argumentus prie Valstybės ir savivaldybių vidaus auditorių asociacija pastabos Nr. 1.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo Audito komitetas, 2022-12-21				*	Pasiūlymas: Sprendimas. atsižvelgiant į tai, kad: 1.     projektuojant viešo administravimo funkcijas siūloma teisės aktuose įtvirtinti viešosios finansų kontrolės subjektų – vidaus audito tarnybų – priskyrimą ūkinio ir (ar) techninio pobūdžio, vidaus administravimo ar panašioms funkcijoms. Tačiau viešosios finansų kontrolės subjektai turi išskirtinius požymius, vykdo išskirtines funkcijas valstybės valdyme ir užima išskirtinę vietą visoje valdymo ir kontrolės sistemoje. Be kita ko, vidaus audito veikla savo esme yra kontrolės, priežiūros ir vertinimo sričių veikla, priskirtina valstybės valdymo sričiai, todėl vidaus audito tarnybų vadovams ir vidaus auditoriams turi likti galimybė būti ir karjeros valstybės tarnautojais,	Nepritarti	Argumentai: Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pritaria Vyriausybės pateiktam projektui. Vidaus auditorių statusas viešajame sektoriuje jau ir šiuo metu yra skirtingas – dalis jų yra darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, kiti – valstybės tarnautojai, dar kiti – kitą įstatymuose nustatytą statusą turintys asmenys, – ir tai nesudaro kliūčių šiai funkcijai atlikti: - Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 2 straipsnio 5 dalis apibrėžia, kad „Vidaus auditorius – vidaus audito tarnybos valstybės tarnautojas arba pagal darbo sutartį dirbantis darbuotojas, arba kitą įstatymuose nustatytą statusą turintis asmuo, atliekantys vidaus auditą.“ - Šį faktą patvirtina ir Vidaus reikalų ministerijos pateikti duomenys, iš kurių matyti, kad vidaus auditorių statusas jau ir šiuo metu yra skirtingas: Valstybės tarnautojai (nestatutiniai) – 173 Darbuotojai pagal darbo sutartis – 104. Atkreiptinas dėmesys į Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 9 straipsnio nuostatas, pagal kurias vidaus audito tarnybos turi būti įsteigtos, pavyzdžiui: - valstybiniuose universitetuose. Atlikus analizę nustatyta, kad vidaus audito tarnybos įsteigtos 11 iš 12 valstybinių universitetų Tokios tarnybos yra įsteigtos, - ministerijose, taip pat ministrui nusprendus – joms pavaldžiose institucijose, atsižvelgiant į jų atliekamų funkcijų apimtį, svarbą ir kitus ypatumus. Tokios vidaus audito tarnybos yra įsteigtos skirtingų ministrų veiklos sritims pavaldžiose įmonėse ir kt. Šiuose pavyzdžiuose minimų vidaus auditorių, kaip ir kitų darbuotojų darbo santykius reguliuoja Darbo kodekso nuostatos, o su darbuotojais sudaromos darbo sutartys.
2.	Seimo Audito komitetas, 2022-12-21				*	Pasiūlymas: Sprendimas. 2. projekto iniciatorių teikiamas Valstybės tarnybos įstatymo projektas Nr. XIVP-2066(3) ir jo lydimieji įstatymų projektai (tarp jų ir Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo projektas Nr. XIVP-2096(3)) yra tik pirmasis horizontalaus pokyčio etapas. Antruoju pokyčio etapu dar tik planuojama sudaryti darbo grupę prokurorų, statutinių valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų bei kitų kategorijų darbuotojų darbo apmokėjimo sistemoms išanalizuoti ir siūlymams dėl darbo apmokėjimo parengti. Todėl nesant darbo grupės atliktos analizės rezultatų, pateiktų pagrįstų argumentų ir Seimui pateiktų svarstyti įstatymų projektų, negalima sistemiškai įvertinti ir įsitikinti, kaip bus siūloma keisti minėtų kategorijų darbuotojų darbo užmokesčio apmokėjimo tvarką. Toks fragmentiškas įstatymų projektų iniciatorių pateiktas siūlymas yra ydingas ir nesudaro galimybių visapusiškai ir nuosekliai įvertinti visų planuojamų pokyčių vienu metu, siūlyti iniciatorių pateiktą Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo Nr. IX-1253 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2096(3) atmesti.	Nepritarti	Argumentai: Pirmajame pokyčio etape pertvarkoma valstybės politikų, valstybės pareigūnų (išskyrus Vadovybės apsaugos tarnybos, prokurorų), Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų, valstybės tarnautojų (išskyrus statutinių valstybės tarnautojų) atlygio sistema. Vadovybės apsaugos tarnybos, prokurorų, statutinių valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų, karių tarnybiniams atlyginimams, įstatymų pagrindais sudarytų komisijų narių atlygiams apskaičiuoti su vidutiniu mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu pareiginės algos (atlyginimo) bazė bus susiejama projektuose, kuriuos Vyriausybė pateiks 2023 m. rugsėjo mėn.
3.	Seimo Audito komitetas, 2022-12-21				*	Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad svarstomas įstatymo projektas yra tiesiogiai susijęs su Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2094 siūlomais pakeitimais, numatančiais kokių veiklų atlikimas yra priskirtinas vidaus administravimui, pritarus Audito komiteto siūlymui, atitinkamai turi būti keičiamas ir minėtas įstatymo projektas Nr. XIVP-2094. Pasiūlymas: Pritarus Audito komiteto sprendimui dėl įstatymo projekto Nr. XIVP-2096(3), atitinkamai tikslinti Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2094, atsisakant nuostatų, kad vidaus audito veikla yra priskartina vidaus administravimui.	Nepritarti	Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Komitetas iš esmės pritaria iniciatorių pateiktam projektui, keisti Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2094 nėra poreikio.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-2096(4) ir Komiteto išvadai.

7.2. Pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2023-04-28	2				Argumentai: Projekto įsigaliojimo datą būtina suderinti su Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-2066(4) nustatyta įsigaliojimo data. Pasiūlymas: „Pakeisti projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas 1. Šis įstatymas įsigalioja 2023 m. liepos 1 d. 2024 m. sausio 1 d.“	Pritarti

8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Audrius Petrošius,

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIVP-2096(4), jo lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                         Ričardas Juška

VVSK biuro patarėja R. Mačiulytė