LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
II (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 35
STENOGRAMA
2017 m. kovo 21 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas G. KIRKILAS
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF*). Gerbiamieji Seimo nariai, pradedame kovo 21 dienos (antradienio) plenarinį posėdį. Prašome registruotis.
Užsiregistravo 71 Seimo narys.
Matau, ateina dar daugiau, vėl registruosimės. (Šurmulys salėje)
Gerbiamieji Seimo nariai, aš prašau jūsų!.. (Balsai salėje) Neveikia kortelės? (Balsai salėje) Jūs prašote dar kartą pakartoti? Gerai. Tylos! Ir prašome dar kartą registruotis.
Štai, užsiregistravo 82 Seimo nariai. Kovo 22 dienos (antradienio) posėdį skelbiu pradėtą. (Gongas)
Gerbiamieji Seimo nariai, 2017 m. kovo 17 d. mirė L. M. Stankevičius. Pranešdama šią liūdną žinią, kalbu apie žmogų, kuris visą gyvenimą dirbo nuoširdžiai ir atsakingai. 1990–1994 metais jis buvo Socialinės apsaugos ministerijos ministro pavaduotojas ir ministras, 1994–1996 metais – valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministras, VII Vyriausybės Ministras Pirmininkas, 1998 metais – sveikatos apsaugos ministras, 1996–2000 metais – Seimo narys. Netekties valandą reiškiame užuojautą velionio šeimai ir jo artimiesiems, linkėdami dvasios stiprybės.
L. M. Stankevičiaus atminimą telydi mūsų pagarba ir šviesus atminimas. Pagerbkime tylos minute.
Tylos minutė
Dėkoju.
10.03 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2017 m. kovo 21 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės tvirtinimas – mūsų pirmas klausimas, prašom. Ar turite pasiūlymų? V. Juozapaitis. Prašau.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Gerbiama pirmininke, siūlau grąžinti į darbotvarkę klausimą 2-8 ar 2-9, dabar aš nebežinau, kokiu skaičiumi jis buvo pažymėtas, – Profesionaliojo scenos meno įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Žinau, kad Seniūnų sueigoje jis buvo išbrauktas iš darbotvarkės, nes neva Kultūros ministerija rengia kažkokį bendrą paketą, bet šis klausimas yra ypač svarbus ir aktualus. Manau, kad šiandien tas priėmimas po pateikimo būtų tikrai reikalingas, juolab kad tai nėra mano asmeninė kokia nors užgaida, o tai yra projektas 10 Seimo narių, tarp kurių sąraše yra ir V. Gailius, ir A. Gelūnas, Ginas Jovaiša, I. Degutienė, I. Šimonytė, M. Navickienė, R. Morkūnaitė. Žodžiu, labai prašau įtraukti ir leisti pateikti šį įstatymo projektą, o kai jau vyks svarstymas, jeigu ateis iš ministerijos kokių nors papildymų, mes mielai juos galėsime sujungti. Ačiū jums už supratimą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs tai sakote ir siūlote frakcijos vardu? (Balsas salėje: „Taip.“) Taip, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos vardu V. Juozapaitis.
Ar yra daugiau pasiūlymų? R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Seniūnų sueigoje mes šnekėjome, kad bus įtraukti ir E. Gentvilo siūlymui dėl Medžioklės įstatymo projekto. Yra taip pat atsiimti Seimo narių parašai dėl Medžioklės įstatymo. Aišku, Seimo statuto 1401 straipsnis, jeigu aš neklystu, – likus 24 valandoms. Bet aš tikrai siūlyčiau visiems Seimo nariams atsižvelgti į šitą įstatymo projektą ir jo tikrai šiandien nesvarstyti. Frakcijos vardu aš to prašau. Dalis to projekto yra iš tikrųjų labai gera ir reikalinga, bet dalis, susijusi su mokesčiais paprastiems žmonėms, kai yra siūloma šešis kartus padidinti patį mokestį, aš manau, yra nelogiška. Arba tada dar svarstome ir E. Gentvilo. Bet aš tikrai siūlau išbraukti iš darbotvarkės tą klausimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju už jūsų pasiūlymą. Daugiau pasiūlymų nematau. Tai mes dėl darbotvarkės. Kviečiu balsuoti dėl V. Juozapaičio pasiūlymo, kad liktų darbotvarkėje Profesionaliojo scenos meno įstatymo projektas, dėl kurio pasirašė įvairių frakcijų 10 Seimo narių. (Balsai salėje) Prašome balsuoti.
Deja, balsavimo rezultatai: iš 114 Seimo narių už balsavo 42, prieš – 21, susilaikė 51. Įstatymo projektas tikriausiai bus kitą savaitę, kartu su ministerijos. Jo dabar darbotvarkėje nėra ir jis nesugrąžintas į darbotvarkę.
Kitas pasiūlymas yra R. Žemaitaičio, aš džiaugiuosi, kad kolega puikiai išmano Statutą. Jis priminė apie tai, kad Seimo nario parašas atšaukiamas likus mažiau negu 24 valandoms iki Seimo nario… posėdžio darbotvarkės nenumato įstatymo projekto pateikimo Seimo posėdyje pagal tam tikrus straipsnius, tačiau įgyvendinimo teisė yra. Jūs siūlėte frakcijos vardu ir jūs siūlėte dėl visų įstatymų projektų, kartu ir gerbiamojo E. Gentvilo. (Balsai salėje)
Gerbiamieji Seimo nariai, frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ vardu R. Žemaitaitis pasiūlė išbraukti iš darbotvarkės Medžioklės įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-435 ir lydimuosius projektus Nr. XIIIP-436 ir Nr. XIIIP-349. Kas už tai, kad išbrauktume iš darbotvarkės, prašome balsuoti arba susilaikyti.
Už išbraukimą balsavo 51 Seimo narys, prieš – 34, susilaikė 27. Medžioklės įstatymų projektai lieka darbotvarkėje ir juos svarstysime pagal nustatytą eilę.
Darbotvarkės tvirtinimas. Ar galime bendru sutarimu patvirtinti darbotvarkę? Ar norite balsuoti? Bendru sutarimu patvirtiname darbotvarkę. Dėkoju.
10.09 val.
Patentų įstatymo Nr. I-372 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4579(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-2a klausimas – Patentų įstatymo Nr. I-372 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4579(2). Pranešėjas – K. Masiulis. Svarstymas. K. Masiulis! K. Masiulio nematau. Kas galėtų iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto ateiti į tribūną ir pateikti svarstymo stadijoje įrašytus įstatymų projektus? Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariai! Gal V. Gailius? Ar gerbiamas V. Gailius galėtų Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą pateikti dėl Patentų įstatymo?
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2016 m. gruodžio 7 d. svarstė Patentų įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir komitetas pritarė patobulintam įstatymo projektui bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Bet jūs gal likite tribūnoje, nes mes kartu turėtume aptarti lydimuosius. Dabar dėl pagrindinio įstatymo projekto norinčių kalbėti diskusijoje nėra. Nuomonė už, nuomonė prieš. Nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Galime.
10.11 val.
Prekių ženklų įstatymo Nr. VIII-1981 21 straipsnio pakeitimo ir 22 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIP-4578(2), Dizaino įstatymo Nr. IX-1181 26 straipsnio pakeitimo ir 27 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIP-4580(2), Puslaidininkinių gaminių topografijų teisinės apsaugos įstatymo Nr. VIII-791 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4581(2) (svarstymas)
Gerbiamasis pranešėjau, gal jūs galėtumėte kartu pristatyti dabar ir lydimuosius įstatymų projektus Nr. XIIP-4578, Nr. XIIP-4580 ir Nr. XIIP-4581, visų antrasis variantas.
V. GAILIUS (LSF). Taip pat gruodžio 7 dieną komitetas svarstė Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo 21 straipsnio pakeitimo ir 22 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą ir komitetas priėmė sprendimą bendru sutarimu pritarti komiteto patobulintam projektui.
Taip pat gruodžio 7 dieną komitetas svarstė Lietuvos Respublikos dizaino įstatymo 26 straipsnio pakeitimo ir 27 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą. Komitetas pritarė bendru sutarimu patobulintam komitete projektui.
Taip pat gruodžio 7 dieną svarstė Lietuvos Respublikos puslaidininkinių gaminių topografijų teisinės apsaugos įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Pritaręs Seimo Teisės departamento, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėjos pastaboms bendru sutarimu pritarė komiteto patobulintam projektui ir pritarė Informacinės visuomenės plėtros komiteto pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Dėkojame, gerbiamasis pranešėjau. V. Gailius pristatė komiteto išvadas dėl lydimųjų įstatymų projektų Nr. XIIP-4578, Nr. XIIP-4580 ir Nr. XIIP-4581 antrųjų variantų. Diskusijoje kalbėti niekas neužsirašė. Nuomonė už, nuomonė prieš. Nėra.
Seniai balsavote, norite balsuoti? Kas už minėtus įstatymų projektus, kad pritariame po svarstymo, prašome balsuoti. (Šurmulys salėje)
Balsavo 104 Seimo nariai, visi 104 balsavo už. Dėkoju.
10.14 val.
Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 75 straipsnių, dvyliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 751, 752 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIP-4550(3) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 75 straipsnių, dvyliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 751, 752 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIP-4550(3). Pranešėjas – V. Poderys, Ekonomikos komitetas. Prašau. Svarstymo išvada.
V. PODERYS (LVŽSF). Labas rytas, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kovo 8 dieną Ekonomikos komitetas svarstė Elektros energetikos įstatymo minėtų straipsnių pakeitimo ir papildymo projektą ir bendru sutarimu patobulintam projektui pritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Diskusijoje niekas neužsirašė kalbėti. Nuomonė už, nuomonė prieš. Nėra. Po svarstymo galime sutarti bendru sutarimu? Galime. Dėkoju.
10.15 val.
Gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 2, 13, 20 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 131, 132 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIP-4551(3) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 2, 13, 20 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 131, 132 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIP-4551(3). Pranešėjas – V. Poderys, Ekonomikos komitetas.
V. PODERYS (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, tame pačiame posėdyje, Ekonomikos komiteto posėdyje, kovo 8 dieną buvo svarstomas ir Gamtinių dujų įstatymo minėtų straipsnių pakeitimo ir papildymo projektas ir komitetas patobulintam projektui pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Galite sėsti. Norinčių dalyvauti diskusijoje taip pat nematau. Nuomonė už, nuomonė prieš. Nėra.
Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? (Balsai salėje) Galime. Dėkoju, gerbiamieji kolegos.
10.16 val.
Įstatymo „Dėl susitarimo, kuriuo steigiama Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Centrinės Amerikos asociacija, ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-263 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – įstatymo „Dėl susitarimo, kuriuo steigiama Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Centrinės Amerikos asociacija, ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-263. Pranešėjas – L. A. Linkevičius. Gerbiamasis ministre, prašome.
L. A. LINKEVIČIUS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Kaip jūs jau ir paminėjote, šiuo priimtu susitarimu steigiama Europos Sąjungos, jos valstybių narių ir Centrinės Amerikos asociacija. Paaiškindamas trumpai galiu pasakyti, kad susitarimo šalys yra Centrinės Amerikos valstybės – tai Kosta Rika, Salvadoras, Gvatemala, Hondūras, Nikaragva ir Panamos Respublika bei, aišku, Europos Sąjunga ir jos valstybės narės. Tikslas yra stiprinti ir konsoliduoti šalių abipusius, bendru interesu grįstus santykius, įsteigiant asociaciją ir skirtą… gal tris tokius blokus reikėtų išskirti, tai politinis dialogas, bendradarbiavimas, prekybos plėtojimas. Visos tradicinės Europos Sąjungos nuostatos, kai tokie susitarimai sudaromi, yra įtrauktos, tai yra ir žmogaus teisės, demokratijos puoselėjimas, politinis bendradarbiavimas, konfliktų prevencija, atitinkamas valdymas, regioninė integracija, skurdo mažinimas, migracija, kova prieš nelygybę, klimato kaita, aplinkosaugos bei biologinės įvairovės išsaugojimas. Reikėtų pasakyti, kad techninių prekybos kliūčių šalinimas, paslaugų rinkos liberalizavimas ir siekis visapusiškai, laipsniškai atverti šalių valstybinių viešųjų pirkimų rinkas – taip pat yra toks siekinys. Aišku, kad tai turės teigiamą įtaką Europos Sąjungos, be abejo, taip pat ir Lietuvos verslo sąlygoms ir plėtrai, jeigu būtų toks poreikis. Susitarimu panaikinamos kai kurios netarifinės kliūtys. Šiuo metu jau 18 Europos Sąjungos šalių yra ratifikavusios šį susitarimą, todėl prašau jūsų pritarimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti A. Armonaitė. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau tylos! Salėje labai labai triukšminga. Klausia A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (LSF). Sveiki. Dėkoju už pristatymą (aš čia, jums mojuoju). Mano klausimas susijęs su Europos Sąjungos ir Kanados laisvosios prekybos susitarimu. Kada yra planuojama ratifikuoti? Žinome, kad Latvija pirmoji ratifikavo, ko gero, tai yra susiję ir su kariais, kurie yra Latvijoje. Kada Lietuva šitą procesą paleis?
L. A. LINKEVIČIUS (LSDPF). Artimiausiu metu. Mes tikrai palaikome šį susitarimą. Jis yra iš tikrųjų ne tik savo turiniu svarbus, bet ir kaip ženklas, kaip tam tikras požiūris šiuo laikotarpiu, kadangi požiūris į laisvą prekybą, į tokio pobūdžio susitarimus dabar sulaukia tam tikrų įvairių nuomonių, sakykim, abiejose Atlanto pusėse, bet mes norime parodyti savo nuoseklią poziciją. Tai čia, be jokios abejonės, nevienareikšmiška ir teigiama.
A. ARMONAITĖ (LSF). O kada?
L. A. LINKEVIČIUS (LSDPF). Negaliu dabar datos pasakyti, priklausys nuo procedūrų.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamasis ministre. Daugiau norinčių paklausti nėra.
Gerbiamieji Seimo nariai, nuomonė už – E. Vareikis.
E. VAREIKIS (LVŽSF). Taupydamas laiką, kadangi nėra kitokių nuomonių, aš tik pritarčiau tai sutarčiai ir manyčiau, kad tai atskleidžia Lietuvai naujų galimybių ir prekiauti, ir bendrauti su Lotynų Amerikos šalimis. Balsuokite už.
PIRMININKĖ. Kvietimas balsuoti už E. Vareikio. Manau, kad mes visi balsuodami tam pritarsime. Prašom balsuoti.
Vienbalsiai. 102 Seimo nariai balsavo už minėto įstatymo pateikimą.
10.21 val.
Įstatymo „Dėl Europos Bendrijos bei jos valstybių narių ir Pietų Afrikos Respublikos susitarimo, iš dalies keičiančio Prekybos, plėtros ir bendradarbiavimo susitarimą, ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-383 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – įstatymo „Dėl Europos Bendrijos bei jos valstybių narių ir Pietų Afrikos Respublikos susitarimo, iš dalies keičiančio Prekybos, plėtros ir bendradarbiavimo susitarimą, ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-383. Pranešėjas – ministras L. A. Linkevičius. Prašom, ministre.
L. A. LINKEVIČIUS (LSDPF). Jūsų pritarimo prašome dar vienam susitarimui. Pirmininkė jau minėjo pavadinimą. Šiuo projektu siūloma ratifikuoti 2009 metų rugsėjo mėnesį Pietų Afrikos Respublikoje priimtą Europos Bendrijos bei jos valstybių narių ir Pietų Afrikos Respublikos susitarimą, kuris iš dalies keičia Prekybos, plėtros ir bendradarbiavimo susitarimą. Tas pastarasis buvo pasirašytas irgi Pietų Afrikoje 1999 metais ir buvo numatyta, kad ne vėliau kaip per penkerius metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo reikės jį peržiūrėti.
Todėl iš dalies keičiančiame ir ratifikuoti teikiamame susitarime pabrėžiamos kai kurios nuostatos, kurias išvardinsiu. Tai pagarba žmogaus teisėms, demokratiniams ir teisinės valstybės principams. Yra atnaujintos tam tikros Prekybos, plėtros ir bendradarbiavimo susitarimo nuostatos. Tai susiję su bendradarbiavimu informacinių ir ryšių technologijų, energetikos, vystomojo bendradarbiavimo, mokslo ir technologijų, kultūros, narkotikų kontrolės, asmens duomenų apsaugos srityse. Taigi labai platus spektras. Papildyta nuostatomis, kurios įtvirtinamos, – bendradarbiavimo jūrų transporto, nusiginklavimo, masinio naikinimo ginklų neplatinimo, kovos su terorizmu, pinigų plovimo, terorizmo finansavimo, kovos su organizuotu nusikalstamumu, taip pat Tarptautinio Baudžiamojo Teismo ir migracijos srityse principai, normos.
Šiuo metu jau yra ratifikavusios 19 Europos Sąjungos valstybių. Taip pat siūlytume, kad Seimas tam susitarimui pritartų.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamasis ministre. Jūs viską pasakėte labai aiškiai, niekas nenori paklausti. Ar galime po pateikimo? Nuomonė už. E. Vareikis nori pasakyti? Prašom. Minutėlę, tuoj įjungsiu.
E. VAREIKIS (LVŽSF). Aš pasakysiu tik vieną sakinį. Kadangi Pietų Afrikos Respublika, sakoma, yra vienintelė gerai funkcionuojanti rinkos ekonomika Afrikos kontinente, tai mums palaikyti santykius per Europos Sąjungą su šia šalimi iš tikrųjų reikia.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Galime.
Pagrindinis komitetas – Užsienio reikalų komitetas, papildomas – Ekonomikos komitetas. Siūloma svarstyti balandžio 25 dieną.
Dėl anksčiau mūsų po pateikimo pritarto įstatymo projekto Nr. XIIIP-263 pagrindinis komitetas – Užsienio reikalų komitetas. Svarstymo data ta pati – balandžio 25 diena.
10.24 val.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-392 (pateikimas)
Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi dabar nėra dar atvykusi pranešėja, galbūt galėtume pasitarti ir leisti pateikti rezervinius įstatymų projektus. Ar gerbiamasis A. Sysas pasiruošęs dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo? Visada pasiruošęs. Puiku. Skelbiu rezervinį 1 klausimą – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-392. Pranešėjas – A. Sysas savo ir dar 29 Seimo narių vardu.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, leiskite pateikti Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimą. Esmė yra ta, kad Konstitucinis Teismas yra priėmęs nuostatą dėl vienos iš draudimo rūšies, būtent gimdymo ir motinystės, kad jai negalima taikyti lubų. Sprendimas buvo priimtas prieš pusantrų metų, jis įsigaliojo šių metų sausio 1 dieną. Nuo sausio 1 dienos ši nuostata jau yra taikoma.
Esmė yra ta, kad mes visada pagalvojame apie ateitį, bet gyvenimas yra toks ciklas, kad vaikučiai gimsta ir iki įstatymo įsigaliojimo, ir po, ir kiti dalykai. Mano yra siūlymas, kad mes vis dėlto ištaisytume klaidą, padarytą pirminiame įstatymo projekte, kad tos mamos, kurios buvo vaiko priežiūros atostogose ir kurioms buvo apskaičiuota motinystės ir ligos išmoka vadovaujantis sena tvarka, tai yra sumažinta, apribota lubomis, ir jos išeina vėl pametinukų gimdyti, vėl motinystės ir gimdymo atostogų, kad joms galiotų tokia pati tvarka, kaip galioja toms, kurios gimdo priėmus šitą įstatymą. Tai yra skaičiuojama nuo atlyginimo, kurį jos gavo iki pirmojo vaiko gimimo. Aš manau, tada mes atkurtume tvarką, teisybę ir toms mamoms, kurios gimdo antrą vaiką, suvienodiname sąlygas, kad visos mamos, kurios pagimdo vaiką ir išeina gimdymo ir motinystės atostogų po sausio 1 dienos, gauna vienodas išmokas, tai yra pagal uždirbto atlyginimo dydį. Tai tiek.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Jūs labai išsamiai pateikėte įstatymo projektą. Norinčių klausti nėra.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Pagrindinis būtų Socialinių reikalų ir darbo komitetas, jeigu mes prieš tai sutartume bendru sutarimu. Ar galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Galime. Tokiu atveju pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Siūloma svarstyti balandžio 6 dieną.
10.27 val.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4840(2) (pateikimas)
Skelbiu rezervinį 2 klausimą – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4840(2). Pranešėjas – V. Bukauskas. Pateikimas.
V. BUKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, įstatymo projekto tikslas – nustatyti, kad ligos pašalpas turėtų teisę gauti senelis, senelė, kai slaugo sergantį vaiką iki 14 metų, taip pat tais atvejais, jeigu slaugo stacionare sergantį iki 7 metų vaiką, ir kai slaugo stacionare ambulatoriškai, medicininės reabilitacijos bei sanatorinio gydymo įstaigose vaiką iki 18 metų, sergantį sunkiomis ligomis, kurių sąrašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras ir socialinės apsaugos ir darbo ministras.
Aš noriu pasakyti, kad kolegų V. Gapšio ir V. Skarbaliaus praeitoje kadencijoje buvo įregistruota dėl senojo Darbo kodekso, nes nebuvo žinoma, kaip bus su naujuoju Darbo kodeksu. Šita spraga iš tiesų buvo nenumatyta. Taigi perregistruoju ir teikiu dėl naujojo Darbo kodekso minėtą teisės aktą, kuris, aš manau, darbo ieškančiam jaunimui, ypač jaunoms mamoms, kada darbdavys galbūt ir norėtų priimti, bet dėl vaikų sergamumo, ir kas galėtų prižiūrėti tuo metu jaunąją atžalą, kartais neranda darbo, manau, būtų viena tokia paskata, kad seneliai ligos atveju galėtų prižiūrėti vaiką ir gauti išmoką, nustatytą darbdavio. Tiek trumpai. Prašau pritarti po pateikimo.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, suprantu, kad norite įdarbinti senelius, bet kyla daug teisinių klausimų. Pirmiausia – socialinis draudimas grįstas asmeninių pajamų praradimu. Kaip bus su tais seneliais, kurie jau gauna užtarnautą senatvės pensiją? Jie nieko nepraranda? Vienas klausimas.
Antras. Kokiu pagrindu darbdavys galės atleisti senelį, iš kur jis žino, turi jis anūkų ar neturi? Grynai administraciniai dalykai.
Ir trečias toks trumpas klausimas: kodėl neteikiate ir Darbo kodekso straipsnių pakeitimo, nes turi būti teisinis pagrindas darbdaviui atleisti žmogų prižiūrėti vaiką, pavyzdžiui, seneliui ar senelei anūką? Tai kokiu pagrindu? Išmoka čia gerai, bet kokiu pagrindu atleist iš darbo, kad jis galėtų tą žiūrėti?
V. BUKAUSKAS (LSDPF). Aš manau, kolega, kad, kaip ir minėjau, jei tai būtų priimta, būtų numatyta darbo apsaugos apraše.
Kita vertus, ką aš ir sakiau pristatydamas, kad naujajame Darbo kodekse ši pataisa nėra numatoma. Būtent aš ir perregistruoju.
Trečia, ką noriu pasakyti, kad, atsitikus ligai ir sutikus vienam iš senelių būtent prižiūrėti ligos atveju vaiką, anūką ar anūkę, būtų nustatomas biuletenis pagal to darbuotojo gaunamą mėnesinį atlygį. Čia yra labai elementaru, kur, kaip ir minėjau, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su sveikatos apsaugos ministru turėtų patvirtinti apraše.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau paklausti. Kadangi tikrai nemažai tėvų yra išvykusių į užsienį, o vaikus prižiūri seneliai, lyg ir būtų logiška, kad tas išmokas gautų tėvai, o dabar jūs siūlote, kad gautų seneliai. Ar mes emigracijos dar nepaspartintume arba nepadarytume emigracijai dar puikesnių sąlygų, priimdami šį įstatymą?
V. BUKAUSKAS (LSDPF). Aš kaip tik manau, kad atvirkščiai. Nes, kaip žinote, šiandien teisės aktu yra leidžiama ir tėvui turėti tėvadienį vieną kartą per mėnesį, pasirenkant dieną. Ir jeigu tai būtų įtvirtinta teisės aktu, aš manau, kad iš tiesų jaunosioms kartoms tai būtų pagrindas būti mūsų valstybėje todėl, kad valstybė rūpinasi ir skiria deramą dėmesį jaunosioms kartoms, ypač mūsų atžaloms.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, jūs taip ir neatsakėte į A. Syso iš esmės klausimus, nes tai yra sisteminis dalykas. Mes tik sujauktume tokią sistemą. Bet kodėl jūs neteikėte pataisų kito įstatymo, kuris yra paramos auginantiems vaikus įstatymas, ne draudimo principų, kur galima numatyti tokius dalykus? Valstybės pareiga – pasirūpinti tuo atveju, jeigu einantis atostogų, gaunantis vieną draudiminę išmoką, t. y. už vaiko globą, jis ir taip yra jau atleistas nuo darbo, dar mes atleidžiame antrą subjektą nuo darbo. Tai čia su draudimo principais labai kertasi, paramos, aš sutinku, reikia, bet turi eiti per kitus įstatymus, per šalpos, kitus, per kitą principą. Valstybės paramos, ne socialinio draudimo, nes socialinis draudimas yra būtent susijęs su netektomis pajamomis už darbą.
V. BUKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, kolega. Aš ir pristatydamas minėjau, kad aš perregistravau įregistruotą praeitos kadencijos V. Skarbaliaus įstatymą, nes prieš tai po pateikimo buvo pritarta V. Gapšio, V. Skarbaliaus dėl esamo senojo Darbo kodekso, kuris galioja iki liepos 1 dienos, noriu pabrėžti, kuris yra jau svarstymo stadijos, ir būtent šituo aš rėmiausi, kad būtent naujajame Darbo kodekse būtų numatomas šis straipsnis.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau, jūs atsakėte į visus klausimus. Nuomonė už, nuomonė prieš. Norinčių kalbėti nėra.
Prašom balsuoti. Kas pritariate pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-4840(2)?
Balsavo 101 Seimo narys: už – 74, prieš – 5, susilaikė 22. Po pateikimo pritarta. Skiriamas kaip pagrindinis Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Prašom, D. Šakalienė. Jūs balsavote už? Rašysime į protokolą, kad D. Šakalienė balsavo už.
Siūloma svarstyti balandžio 6 dieną.
10.35 val.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-312(2) (pateikimas)
Taip pat su tuo pačiu klausimu susijęs Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-312(2). Pranešėja – Seimo narė R. Šalaševičiūtė. Pateikimas. Prašom.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, šiuo metu sunkiomis ligomis sergančius vaikus slaugantys šeimos nariai (įtėviai, globėjai, rūpintojai) gauna socialinio draudimo išmokas ne daugiau kaip už 120 kalendorinių dienų per metus. Tačiau į šitų sunkių ligų sąrašą patenka ir tokios ligos kaip cukrinis diabetas su komplikacijomis, širdies operacijos, kaulų čiulpų transplantacija, taip pat apie 100 per metus sergančių onkohematologinėmis ligomis, tarp jų – su sudėtingais navikais. Kaip žinoma, tokiu atveju mama ar įmotė, ar globėja paprastai slaugo sergantį vaiką visu kritiniu laikotarpiu, kuris kartais trunka kelis mėnesius, kartais iki metų, negaudama nedarbingumo pašalpos. Todėl įregistruotu projektu ir yra siūloma, kad palaikant mamą, įmotę, kartais ir įtėvį ir palaikant šeimą tokių sunkių ir retų ligų atvejais būtų mokama už kritinį laikotarpį slaugant vaiką, bet ne daugiau kaip iki metų.
Kitais metais po to, jeigu… Nuo ligos nustatymo (nepabrėžiau) momento. Po to jau kitais metais palikti dabar galiojančią tvarką, t. y. 120 kalendorinių dienų per metus.
Noriu ypač atkreipti dėmesį į onkohematologines ligas, nes sergamumas mūsų vaikų nemažėja, tačiau išgyvenimas ilgėja. Todėl būtent didžioji grupė šitų ligų ir būtų onkohematologinės ligos. Prašau palaikyti mano siūlymą.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Jūsų niekas nenori paklausti, jūs labai išsamiai viską pasakėte. Gerbiamieji kolegos, po pateikimo galime pritarti bendru sutarimu ar norite balsuoti? Galime pritarti. Dėkoju už pritarimą.
Pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Siūloma svarstyti balandžio 6 dieną.
10.38 val.
Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 25 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-406, Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 1, 2, 10, 11, 18, 26, 27, 28, 29, 30, 35, 36, 38, 39 straipsnių pakeitimo, 37 straipsnio ir priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XII-2667 7, 9, 11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-407, Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 411 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-403, Civilinio kodekso 2.72 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-404, Mažųjų bendrijų įstatymo Nr. XI-2159 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-405, Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 papildymo 81 straipsniu ir 9 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XII-2346 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-408 (pateikimas)
Kviečiu grįžti prie pagrindinės mūsų darbotvarkės. Matau, yra atvykusi Lietuvos Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja R. Svetikaitė, kurią kviečiu pateikti Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 25 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-406. Ir kartu noriu paklausti, ar jūs pateiksite visus kartu? Ir lydimuosius įstatymų projektus, o tai būtų Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo tam tikrų straipsnių, Akcinių bendrovių įstatymo, Civilinio kodekso, Mažųjų bendrijų įstatymo, Viešųjų įstaigų įstatymo projektai. Prašau, gerbiamoji pranešėja, žodis jums.
R. SVETIKAITĖ. Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, dėkoju už galimybę pateikti visus įstatymų projektus kartu, nes jie yra susiję. Šie įstatymų projektai yra pateikti Lietuvos Respublikos Prezidento 2017 m. kovo 7 d. dekretu. Būtent valstybės ir savivaldybių institucijų galimybės tinkamai vykdyti teisės aktuose nustatytas funkcijas ir teikti gyventojams kokybiškas viešąsias paslaugas yra tiesiogiai susijusios su jų galimybėmis naudotis valstybės registrais ir gauti iš jų patikimą informaciją. Iki 2004 metų duomenys valstybės registrams buvo teikiami nemokamai ir už jų registravimą mokėti nereikėjo. Taip pat valstybės institucijos galėjo gauti iš valstybės registrų duomenis, reikalingus jų funkcijoms vykdyti. Dabar pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą visos valstybės ir savivaldybių institucijos, vykdydamos, pabrėžiu, įstatymu joms nustatytas funkcijas ir teikdamos duomenis valstybės registrams, privalo susimokėti už šių duomenų įregistravimą registruose. Taip pat valstybės ir savivaldybių institucijos, išskyrus mokesčių administravimo, teisėsaugos institucijas ir teismus, privalo mokėti ir už iš valstybės registrų gaunamus duomenis, būtinus jų funkcijoms vykdyti. Pavyzdžiui, nuo 2015 metų spalio mėnesio iki 2016 metų rugsėjo mėnesio pagrindinius valstybės registrus tvarkančiai valstybės įmonei Registrų centrui valstybės institucijos už paslaugas sumokėjo daugiau nei 3 mln. eurų. Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybės 2015 metais Registrų centrui sumokėjo daugiau nei 0,5 mln. eurų.
Susiklosčiusi situacija, kai valstybės registrus tvarkančiai ir viešojo administravimo funkcijas atliekančiai valstybės įmonei didžioji dalis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų kasmet sumoka milijonus, visų pirma neatitinka pamatinio viešojo administravimo principo, kad vieno viešojo administravimo subjekto tarnybinė pagalba kitam yra nemokama.
Antra. Tai neatitinka Europos Sąjungos teisės nuostatų, nes valstybė moka milijonus už jai pačiai priklausančių valstybės registrų duomenis pagal realių sąnaudų neatitinkančius įkainius. Tai, kad didžioji dalis įkainių neatitinka faktinių sąnaudų, konstatavo Valstybės kontrolė 2016 m. lapkričio 29 d. audito ataskaitoje.
Trečia. Atlygintinas valstybės registrų duomenų teikimas didžiai daliai valstybės ir savivaldybės institucijų neleidžia užtikrinti gyventojams teikiamų viešųjų paslaugų kokybės, nes institucijos, taupydamos savo lėšas, verčia gyventojus teikti tuos pačius duomenis kelioms institucijoms ir pateikti valstybės registrų išrašus. 2014 metų pabaigoje Valstybės kontrolė, atlikusi vieno langelio principo įgyvendinimo auditą, konstatavo, kad neužtikrinus galimybės institucijoms gauti valstybės registrų duomenis stringa elektroninių paslaugų kūrimas.
Ketvirta. Leidžia valstybės biudžeto lėšomis nekontroliuojamai finansuoti neefektyvią registrus tvarkančių įmonių veiklą ir jų neretai nuostolingas, neskaidrias komercines veiklas.
Taigi, siekdamas įvertinti valstybės registrų tvarkytojų veiklos efektyvumą, dar 2014 metais Vyriausybės strateginis komitetas pavedė Susisiekimo ministerijai atlikti valstybės registrų duomenų teikimo pajamų ir sąnaudų analizę, bet to padaryta taip ir nebuvo, tačiau į pagrindinius valstybės registrus tvarkančios valstybės įmonės Registrų centro dideles neatlygintino duomenų teikimo sąnaudas dėmesį atkreipė Valstybės kontrolė, į veiklos neefektyvumą ir dideles darbo užmokesčio sąnaudas nepriklausomos valstybės įmonės Registrų centro veiklos auditą 2017 metais atlikę ekspertai.
Atsižvelgiant į šias nurodytas priežastis ir siekiant skaidraus viešojo administravimo, kokybiško viešųjų paslaugų teikimo ir racionalaus valstybės biudžeto naudojimo, teikiamais įstatymų projektais yra siūloma nustatyti visų pirma, kad visos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos duomenis valstybės registrams teiktų nemokamai ir gautų jų teisės aktuose nustatytoms funkcijoms būtinus valstybės registrų duomenis taip pat nemokamai. Šiuo metu viešojo administravimo institucijoms valstybės registrų duomenys teikiami nemokamai ir užsienio valstybėse: Airijoje, Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Portugalijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje.
Taip pat pataisomis yra siūloma nustatyti skaidrų valstybės registrų tvarkytojų duomenų teikimo institucijoms ir įstaigoms sąnaudų kompensavimo mechanizmą, tai yra valstybė kompensuoja neatlygintino duomenų teikimo sąnaudas tik po to, kai jų pagrįstumą įvertina nepriklausoma Vyriausybės įgaliota institucija.
Ir trečia, siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui, kai dėl neatlygintino duomenų teikimo institucijoms bus nustatomi didesni įkainiai gyventojams, pataisomis siūloma nustatyti, kad Vyriausybės įgaliota institucija kasmet įvertintų visų valstybės registrų tvarkytojų pajamas ir su duomenų teikimu susijusias sąnaudas ir teiktų rekomendacijas dėl įkainių perskaičiavimo.
Atsižvelgdama į būtinybę užtikrinti valstybei galimybę naudotis valstybės registrais ir imtis esminių permainų siekiant Registrų centro ir kitų valstybės registrus tvarkančių valstybės įmonių veiklos išskaidrinimo, jų veiklos efektyvumo, racionalaus ir atsakingo valstybės biudžeto lėšų naudojimo, prašau jūsų, gerbiami Seimo nariai, palaikyti šias pristatytas pataisas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjai. Jūsų nori paklausti net 14 Seimo narių. Įstatymai šeši, gal ilgesnį laiką skirtume atsakymams į jūsų klausimus. Pirmasis klausia T. Langaitis. Ruošiasi M. Bastys.
T. LANGAITIS (TS-LKDF). Dėkoju už žodį. Gerbiamoji pranešėja, džiaugiuosi šiuo įstatymo projektu. Labai svarbus reikalavimas XXI amžiaus pažangioms valstybės paslaugoms yra tai, kad piliečiai niekados nebūtų verčiami valstybės institucijoms pateikti tuos pačius duomenis antrą kartą. Išgirskite tą, prašau, kolegos, visi. Vienas langelis yra jau praeities dalykas. Šiandien mes šnekame ir turime šnekėti tik apie tai, kad piliečiai pateikia duomenis, naudoja paslaugas ten, kur jiems yra patogu, taip, kaip jiems yra patogu jas surasti, ir duomenis pateikia tik vieną kartą. Todėl šie pakeitimai yra ypač svarbūs, tai yra visos valstybės institucijos turi turėti priėjimą prie visų pagrindinių registrų. Šiandien didžiausia problema yra ne tai, kad paslaugos yra mokamos, o tai, kad dėl to, kad jos yra mokamos, valstybės institucijos jų nenaudoja tiek, kiek jos turėtų naudoti. Išties duomenų naudojimas, manau, išaugs bent dešimtį kartų, nes šiandien net Viešųjų pirkimų tarnyba negali gauti visos reikalingos informacijos, kad įvertintų viešųjų pirkimų rizikas.
PIRMININKĖ. Klauskite, kolega.
T. LANGAITIS (TS-LKDF). Dėkui.
PIRMININKĖ. Ar turite ką atsakyti?
R. SVETIKAITĖ. Dėkoju už išsakytą nuomonę. Tik noriu pasakyti, kad Europos Sąjungoje Lietuva pagal atvirų duomenų reikalavimus yra 24 vietoje. Matyt, tai irgi iškalbingas skaičius.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia M. Bastys. Ruošiasi A. Bilotaitė.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiama pranešėja, jūs turbūt esate susipažinusi su Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadomis. Ten yra nemažai pastabų, turbūt sutinkate su jomis. Taip pat norėčiau išgirsti jūsų nuomonę, ar jūs sutinkate su tuo, kad net vienuolika metų nebuvo peržiūrimi įkainiai, vadinasi, jeigu mes kalbame apie Registrų centrą, tai buvo daromos tikslinės investicijos, kad tos paslaugos bent jau nebrangtų. Ir trečia. Aš taip pat galiu konstatuoti, kad, ko gero, yra teisingas pasirinkimas, kad būtų kompensuojama, teisingai kompensuojama iš biudžeto, nes iš esmės tai irgi yra mokesčių mokėtojų pagrindu parengiami visi duomenys. Pirmiausia norėčiau, kad atsakytumėte į tuos du klausimus. Dėkoju.
R. SVETIKAITĖ. Dėkoju. Teisės departamento pastabos iš tikrųjų yra diskusinio pobūdžio, galima diskutuoti dėl jų ir galima apie tai kalbėti. Čia iš tikrųjų nėra jokių pastabų, kurios reikštų, kad neatitinka kokių nors kitų įstatymų ir panašiai. Tai yra derinimo dalykas.
Dabar dėl kompensavimo. Iš tiesų kompensavimas – taip, bet mes negalime kompensavimo nustatyti taip, kaip šiandien yra. Sakykime, tie nesutarimai, kurie yra dėl kompensavimo, kai yra pateikiamos tam tikros sąnaudos, kurios yra realiai faktinėmis sąnaudomis nepagrįstos, ir kompensuojama viskas pagal tai, kokia informacija yra pateikiama. Taigi mes ir siūlome, kad Vyriausybės įgaliota nepriklausoma institucija patvirtintų tam tikrus įkainius, tam tikrą įkainių apskaičiavimo tvarką ir kompensuojama būtų skaidriai pagal faktines išlaidas, kiek išleista, o ne pagal tai, kas yra suskaičiuojama, kas įtraukiama į tas sąnaudas, nes į sąnaudas, kaip matome, galima įtraukti ir tai, ko į sąnaudas neturėtų būti įtraukiama.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Bilotaitė. Ruošiasi A. Palionis.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Tikrai noriu padėkoti už šią įstatymo iniciatyvą, nes tiek bendraujant su „Transparency International“, tiek su kitomis institucijomis, kaip VTEK’u, teko išgirsti problemas, kad reikia mokėti už tuos duomenis, ir tai yra problema. Mano klausimas. Ar jūs, analizuodama situaciją, susidūrėte su tokiais pavyzdžiais, kai, tarkim, institucijos, kurios rūpinasi valstybės lėšų efektyvumu, skaidrumu, tarkim, todėl, kad tie duomenys yra mokami, nevykdė taip efektyviai savo veiklos, nes tiesiog joms tai kainuoja ir jos nedarė tų darbų, kuriuos turėjo daryti?
R. SVETIKAITĖ. Dėkoju. Iš tiesų ši problema iškilo tada, kai Statybų inspekcija prie Aplinkos ministerijos iškėlė klausimą dėl neteisėtų statybų registravimo, ir būtent todėl, kad dėl lėšų trūkumo, kaip aš ir minėjau, kyla problema įregistruoti neteisėtas statybas. Visi mes puikiai suprantame, ką tai reiškia. Jeigu registruose neatsispindi neteisėtų statybų faktas, vėliau žmogui, kuris įsigyja tam tikrą nekilnojamąjį turtą – žemės ir panašiai, tai gali sukelti labai rimtų teisinių pasekmių ir labai rimtų problemų.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Palionis. Ruošiasi A. Sysas.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Ačiū už pristatymą. Kyla tokių paprastų klausimų. Įsivaizduokime, jeigu elektra būtų nemokama ir kompensuojama iš biudžeto lėšų, tikriausiai visi taip netaupytume. Man kyla klausimas, kas užtikrins racionalų duomenų naudojimą? Ar yra įtvirtintas toks mechanizmas, kad nebūtų ir piktnaudžiaujama, nes tai yra kompensuojama iš biudžeto lėšų?
R. SVETIKAITĖ. Dėkoju. Iš tiesų čia galima diskutuoti apie keletą dalykų.
Visų pirma, aišku, kiekviena valstybės ir savivaldos institucija yra atsakinga už tai, kad nepiktnaudžiautų savo teisėmis. Įpareigoja ir atsakingo valdymo principas, ir visi kiti principai, jie įpareigoja iš principo valstybės ir savivaldybės institucijas nepiktnaudžiauti savo turimais įgaliojimais. Tai yra vienas dalykas.
Kitas dalykas. Dabar tikrai yra techninių galimybių įgyvendinti ir matyti tam tikrą prisijungimų skaičių. Yra įvairių techninių galimybių, kurios galėtų užtikrinti, kaip jūs sakote, nepiktnaudžiavimą tais įgaliojimais, kuriuos turi. Galbūt tiek.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Sysas. Ruošiasi A. Skardžius.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Iš dalies jūs jau atsakėte kitiems kolegoms, tai man nelieka… Tuo labiau kad aš esu pateikęs dėl vienos institucijos labai panašų įstatymo projektą. Tikėsimės, kad judėsime į priekį.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Skardžius. Ruošiasi R. Šarknickas.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamoji pranešėja, tikrai sveikinu su šio projekto pateikimu.
Mano klausimas: kodėl tiek ilgai reikėjo laukti? Juk parlamentas, turėjęs perkelti Europos Sąjungos direktyvą dėl atvirų duomenų prieigos 2014 metais, ją sugebėjo perkelti tik 2016 metų pabaigoje, jau turbūt po pirmojo rinkimų turo. Kokia vis dėlto jūsų nuomonė? Galbūt reikėtų padaryti visai visuomenei atvirą ir nemokamą prieigą? Ar jūs nemanote, kad tai padėtų mūsų ekonomikos augimui, kaip kad pastebime kaimyninių šalių? Galbūt iš jų galėtume paanalizuoti ir pasimokyti. Ar manote, kad vis dėlto turi būti mokama tiek valstybės institucijoms, tiek privačiam verslui? Taigi sugrįžtų su proporcingai didėjančiu BVP.
R. SVETIKAITĖ. Dėkoju. Tiesiog jūsų klausimas turbūt tam tikra prasme ir retorinis sutinkant su tuo, kad situacija, kai Lietuva yra 24 vietoje Europos Sąjungoje, nėra gera kalbant apie atvirų duomenų klausimus. Aišku, platesnės diskusijos irgi reikia. Čia yra vienas žingsnis. Galbūt tolesnis žingsnis yra kalbant apie atvirus duomenis.
Kodėl tiek ilgai? Galbūt atsakyčiau į šitą klausimą taip, kad paskutinė prielaida tokiam įstatymo projektui parengti buvo nesena Valstybės kontrolės ataskaita. Galbūt tai labiausiai inicijavo tų pataisų parengimą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia R. Šarknickas. Ruošiasi S. Jovaiša.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Iš dalies atsakėte į klausimą, pateiktą A. Palionio. Aš tiktai akcentuočiau technines galimybes reguliuoti nepiktnaudžiavimą dėl pačios duomenų kontrolės. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia S. Jovaiša. Ruošiasi R. Žemaitaitis.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Dėkoju pirmininkei. Gerbiama pranešėja, čia nuskambėjo (rodos, T. Langaitis pasakė), kad naudojimasis išaugs dešimteriopai, o gal ir dar daugiau. Tada mano klausimas, ar kompensacija neviršys tos sumos, kuri dabar yra išleidžiama Registrų centrui?
Dėl to piktnaudžiavimo taip pat. Žinote, bus galima naršyti taip, kaip internete, ir gali būti pažeistos Asmens duomenų įstatymo kai kurios nuostatos. Ką jūs dėl to? Ačiū.
R. SVETIKAITĖ. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų rimti klausimai, kuriuos jūs iškėlėte. Aišku, asmens duomenų apsauga yra pagrindinis dalykas. Tikrai net ir šiandien duomenys, kurie yra ypatingi duomenys ir panašiai, nėra viešai prieinami ir nėra skelbiami, ir jie negalės būti skelbiami, pateikiami.
Dėl piktnaudžiavimo ir naudojimosi išaugimo. Kaip aš ir minėjau, tam tikrus saugiklius gali sureguliuoti ir įstatymas, t. y. prieigų skaičių ir panašiai. Saugiklius, kurie gali padėti kontroliuoti valstybės institucijų, savivaldos institucijų veiklą. Bet mes turime suprasti, kad valstybės ir savivaldybių institucijos neveikia ir nesinaudoja duomenimis tam, kad kokiam nors tarnautojui yra įdomu. Turi naudotis… Tai ir yra pagrindinis akcentas, ką aš akcentavau. Tai yra duomenys, kurie yra būtini funkcijoms vykdyti. Galbūt tiek.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia R. Žemaitaitis. Ruošiasi J. Razma.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiama kolege, iš tikrųjų aš sveikinu jūsų idėją. Gal prieš šešerius septynerius metus mes tokį patį klausimą kėlėme dar savivaldoje. Bet aš vieno dalyko pasigendu jūsų aiškinamajame rašte ir skaičiavimuose, ko kolegos klausė apie kompensavimą. Tai yra nebe kompensavimas. Ar jūs atlikote skaičiavimus, kiek paprastiems fiziniams ir juridiniams asmenims, nesusijusiems su valstybinėmis įstaigomis, įmonėmis, organizacijomis, pabrangs šitas tarifas, nes valstybė numato dalį jo kompensuoti? Kiek kompensuoti? 30 % nuo dabar iš savivaldybių gaunamų pinigų ir iš valstybės institucijų, 70 % prie 30 %, 50 % prie 50 %? Aš net neabejoju, kad paslaugos brangs 10–12 %, nes kompensacijos neužteks. To aiškinamajame rašte pasigendu. Ar turite skaičiavimus ir koks tada bus santykis iš viso, finansinė išraiška iš biudžeto?
R. SVETIKAITĖ. Ačiū už klausimą. Iš tiesų kalbant apie kompensavimą tos sąnaudos, kurias šiandien pateikia pati valstybės registrus tvarkanti įmonė, yra tokios, kurių pagrįstumo niekas negali įvertinti, ir išvis nėra nustatytas joks mechanizmas, kuris galėtų pasakyti, ar tos sąnaudos yra pagrįstos, ar į jas įtrauktos tiktai faktinės būtinos išlaidos, ar į jas įtraukta investicijų grąža ir visa kita, kas neturėtų būti įtraukta pagal Valstybės kontrolės ataskaitas ir panašiai.
Kalbant apie gyventojus. Čia mes neliečiame šito klausimo ir tikrai gyventojams paslaugos – Registrų centro nustatyti įkainiai – nebrangs, jie dar kaip tik turėtų mažėti.
Klausimas yra toks, kad mes šiandien turime reguliavimą poįstatyminį, neįstatyminį. Aš pateiksiu pavyzdį. Tai yra nustatyta Vyriausybės nutarimu. Šiuo atveju, pavyzdžiui, tai yra Vyriausybės poįstatyminių aktų klausimas. Jeigu tam tikro nekilnojamojo turto registravimas priklauso ne nuo to, kad yra įregistravimo faktas, o nuo to, kiek tas turtas vertas, pagal turto vertę, mūsų supratimu, tai yra visiškai nepagrįstas reguliavimas, kuris yra nustatytas, nes nėra jokio skirtumo, ar turtas vertas 200, ar 2 mln. eurų. Registravimo faktui tai neturi jokios įtakos. Bet tai yra Vyriausybės.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Paskutinis klausia J. Razma. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš manau, kad tikrai Seime bus pritarimas jūsų projektams. Mes jais išspręsime duomenų gavimą valstybės, savivaldybių institucijoms, bet lieka klausimas, kurį jūs ir paminėjote – Valstybės kontrolės išvada dėl padidintų tarifų. Gal jūs dar galite detalizuoti konkrečiais pavyzdžiais, kur labiausiai tie tarifai padidinti ir kur nueina tos nepateisinamos išlaidos: ar padidintiems atlyginimams, ar kokiems nebūtiniems pirkimams? Kaip čia viskas vyksta, kad nesugebame, tiksliau, vyriausybės nesugebėdavo kontroliuoti tų įkainių?
R. SVETIKAITĖ. Dėkoju. Galbūt tiesiog aš iš tų duomenų, kuriuos turime. Iš tikrųjų 2015 metais Registrų centro sąnaudos sudarė beveik 31 mln. eurų, iš jų beveik 22 mln. eurų buvo skirta darbo užmokesčiui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamoji pranešėja, jūs atsakėte į visus klausimus.
Nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė už – T. Langaitis.
T. LANGAITIS (TS-LKDF). Dėkoju pirmininkei už suteiktą žodį. Apžvelgiant šios iniciatyvos padaryti duomenis nemokamai prieinamus tarp valstybės institucijų pliusus ir minusus, šiandien turbūt visų pirma reikėtų dar sykį pabrėžti, kad tai, kad duomenys taps nemokamai prieinami, jie bus naudojami valstybės institucijų teikiant paslaugas piliečiams. Taigi piliečiams nereikės antrą kartą pateikti tų pačių duomenų, pildyti tokias pačias formas, jiems tada bus galima užpildyti automatiškai įvairias formas. Taip gerinsime valstybės paslaugas piliečiams. Manau, kad tai yra pats svarbiausias šio įstatymo projekto teigiamas poveikis. Taip pat žengsime žingsnį duomenų atvėrimo Lietuvoje link. Mes šiandien esame 24-ieji Europos Sąjungoje, tikrai gėdingame gale, tuo pačiu metu, kai mes turime vieną geriausių interneto ryšių pasaulyje. Mes visiškai nesugebame tuo ryšiu pasinaudoti ir teikti elektronines paslaugas taip, kad žmonės jas naudotų.
Pagal viešojo sektoriaus paslaugų vartojimą vėlgi esame gale. Tuo pačiu metu verslo sektoriuje, vadinasi, privačiame sektoriuje, informacinių technologijų panaudojimas mus daro vienais iš lyderių, tai šioje kategorijoje, o viešajame sektoriuje esame uodegoje. Būtent tokie įstatymų projektai padės pajudėti tos situacijos subalansavimo link. Išties viešajam sektoriui reikia stipriai prisivyti privataus sektoriaus pasiekimus, kurių mums pavydi ir tie patys estai. Estijoje dažnai yra keliamas klausimas, kodėl jų privatus sektorius nesugeba taip gerai naudoti informacinių technologijų ir informacinių išteklių kaip Lietuvos, nes mes juos čia lenkiame labai stipriai, o viešajame sektoriuje atsiliekame daug daugiau. Dėl to kviečiu balsuoti už šį įstatymo projektą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – L. Balsys.
L. BALSYS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, aš užsirašiau prieš, kad atkreipčiau dėmesį į tam tikras kliūtis ir pavojus šio įstatymo priėmimo metu. Čia yra labai rimtas įstatymas, bet kartu ir labai techniškas įstatymas, jis susijęs su serveriais ir jų valdymu, t. y. ta informacija, kai registrai saugomi techniškai. Įgyvendinus šitą reformą gali būti, nesakau, kad bus, bet gali būti (po pateikimo stadijos galima bandyti dar įrašyti saugiklių) taip, kad Registrų centras išnyks ir nunyks, o paslaugų teikimas ir techninis duomenų saugojimas atsidurs privačių kompanijų rankose – „Telekomo“. Tokių kompanijų Lietuvoje šiuo metu turbūt yra viena, kuri pajėgtų suteikti tokio galingumo serverius duomenims saugoti. Ką tai reiškia? Aš čia įžvelgiu galimą pavojų nacionaliniam saugumui, nes svarbiausi valstybės informacijos registrai atsidurtų privataus kapitalo ir dar užsienio kapitalo įmonės rankose, taip gali būti, dar kartą pabrėžiu, nebūtinai taip bus. Todėl aš susilaikysiu, bet jeigu po pateikimo būtų pritarta, reikia komitetui ar pakomitečiui, kuris tuo užsiims, labai atsakingai išsiaiškinti šitą galimybę ir užkirsti kelią įrašant saugiklius. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kadangi buvo pateikta daug įstatymų projektų, aš suteiksiu žodį dar vienam už, vienam prieš. G. Steponavičius – nuomonė už.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū, jūs elgiatės visiškai statutiškai, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, aš tikrai džiaugiuosi, kad šis įstatymo projektas pasiekė Seimą, įstatymų projektų paketas. Kaip ir T. Langaitis, aš manau taip pat, kad tai yra labai logiškas, leidžiantis tapti mums žingsnis po žingsnio modernesne valstybe sprendimų rinkinys. Galiu tik apgailestauti, kad dėl projektų, kuriuos iš esmės turėtų teikti Vyriausybė, mes sulaukėme geros, sveikintinos iniciatyvos iš Lietuvos Respublikos Prezidentės. Kviečiu, kolegos, palaikyti, nes apskritai turime nebijoti drąsių sprendimų, turime ieškoti būdų, kur efektyviau privatus sektorius su valstybiniu gali bendradarbiauti. Pagaliau, diegdami tokius sprendimus, mes patys, kaip valstybės institucijos, galime parodyti, kad mes galime būti irgi greiti dėl sprendimų. Tai yra kryptis, kurią, manau, ir Vyriausybė deklaruoja, ir mes turime palaikyti. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, užduota buvo nemažai klausimų, nes iš tikro yra labai svarbus klausimas. Irgi labai kategoriškai nenorėčiau pasisakyti prieš, tam tikras abejones išsakė gerbiamasis Seimo narys L. Balsys. Man taip pat kyla tam tikrų klausimų. Ar vis dėlto gali būti skirtingos sąlygos privačiam sektoriui ir valstybiniam sektoriui? Ar tai neprieštaraus Konstitucijai? Jeigu nemoka valstybinės įstaigos, tai turėtų nemokėti ir privatūs subjektai.
Antras dalykas. Ar vis dėlto neatsiras tokio didelio net ir piktnaudžiavimo, kai nemokės savivaldybės arba kitos institucijos, kurioms nemokamai bus teikiami duomenys, prašys gana neriboto kiekio ir nepagrįstai? Bet į tuos dalykus, aš manau, atkreips dėmesį pagrindinis komitetas, kuris bus paskirtas, ir išanalizuos šiuos klausimus. Matydamas, kad irgi gali būti nemažai prieštaravimų Konstitucijai, pateikimo stadijoje susilaikysiu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ar galime jau balsuoti? Kviečiu tai daryti. Prašom išreikšti savo nuomonę. Balsuojame už visus įstatymų projektus kartu – ir pagrindinį, ir lydimuosius.
Balsavo 105 Seimo nariai: už – 101, prieš nėra, susilaikė 4. Po pateikimo įstatymų projektams Nr. XIIIP-406, Nr. XIIIP-407, Nr. XIIIP-403, Nr. XIIIP-404, Nr. XIIIP-405, Nr. XIIIP-408 pritarta.
Pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas. Papildomi: Audito komitetas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Siūloma svarstyti gegužės 30 dieną.
11.06 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narių paskyrimo ir Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininko ir pirmininko pavaduotojo atleidimo iš pareigų“ projektas Nr. XIIIP-464(2) (pateikimas)
Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau pakviesti į tribūną, kadangi dar nėra atvykę ministrai, dėl darbotvarkės 1-12 klausimo – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narių paskyrimo ir Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininko ir pirmininko pavaduotojo atleidimo iš pareigų“ projekto Nr. XIIIP-464 pranešėją – Kultūros komiteto pirmininką R. Karbauskį. Prašau. Pateikimas
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Mes teikiame įstatymo projektą, kurio pavadinimo aš nekartosiu. Įstatymo projektą sudaro du straipsniai. 1 straipsnis – paskirti Lietuvos Respublikos radijo ir televizijos komisijos nariais R. Slapšį, D. Teišerskytę, E. Vaitekūną. Ir 2 straipsnis – atleisti iš pareigų Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininką E. Vaitekūną ir Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininko pavaduotoją J. Korenką. Toks yra įstatymo projektas. Komitetas balsavo, palaikė.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti M. Navickienė.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamas pranešėjau, čia aš šiek tiek turbūt noriu lengvai nusistebėti kolegų liberalų pateikta kandidate D. Teišerskyte ir norėjau paklausti asmeninio Kultūros komiteto pirmininko vertinimo dėl žmogaus, kuris pats nevengia diskriminacinio pobūdžio žinučių, galimybės eiti šias pareigas. Būčiau dėkinga už atsakymą.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Aš neturiu informacijos, kad patvirtinta komisijos narė D. Teišerskytė būtų pažeidusi kokius nors interesus ar kaip nors kitaip būtų nubausta už tai. Tiesiog mes svarstėme kaip vieną iš kandidačių, ji surinko daugiausia balsų.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Nuomonė už, nuomonė prieš po pateikimo. Nuomonė už – K. Glaveckas. Prašau.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiami kolegos, aš pritariu pateiktam nutarimo projektui ir noriu keletą žodžių pasakyti apie liberalų pateiktą kandidatę D. Teišerskytę. Aš manau, kad jinai iš tikro moteris, kuri daug padarė Lietuvos politikai, ypač žmonėms ir kultūros prasme, ir visomis prasmėmis. Tikrai manau, kad jinai verta būti atitinkamos komisijos nare, manau, kad jinai pasitikėjimą patvirtins, todėl siūlau balsuoti už šitą nutarimą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – M. Navickienė.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš tiktai noriu pasakyti, kad iš spaudoje ir viešojoje erdvėje matytų jos pasisakymų susidarė įspūdis, kad ponia D. Teišerskytė nelabai susivokia, kur kandidatuoja ir kokia yra šitos komisijos misija. Todėl aš lieku skeptiško požiūrio, juo labiau kad tikrai buvome matę ir diskriminacinio pobūdžio žinučių iš jos pusės, balsuosiu prieš.
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų išsakytas nuomones. Prašome pasiruošti ir balsuoti dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narių paskyrimo ir Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininko ir pirmininko pavaduotojo atleidimo iš pareigų“ projekto Nr. XIIIP-464.
Balsavo 101 Seimo narys: už – 71, prieš – 6, susilaikė 24. Po pateikimo Seimo nutarimui pritarta.
Ar galime taikyti ypatingą skubą, tokia yra siūloma, ar galime tam pritarti? Bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime pritarti. Vadovaujantis 164 straipsnio 4 dalimi, jūs žinote, kad svarstymas ir priėmimas pagal šį straipsnį bus skelbiamas po trijų valandų.
11.12 val.
Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 2, 7, 8, 12, 14, 15, 18, 20, 28, 32, 34, 37, 38, 39, 40, 41, 411, 43, 44, 45, 451, 46, 47, 51, 52, 54, 57, 59 ir 67 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 401, 471, 472 ir 531 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-417ES, Civilinio kodekso 1.74, 1.102 ir 4.58 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-418, Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo Nr. XII-791 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-419 (pateikimas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas. Aš džiaugiuosi matydama atvykusį ministrą M. Sinkevičių. Maloniai kviečiu jį į tribūną pateikti Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 2, 7, 8, 12, 14, 15, 18, 20, 28, 32, 34, 37, 38, 39, 40, 41, 411, 43, 44, 45, 451, 46, 47, 51, 52, 54, 57, 59 ir 67 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 401, 471, 472 ir 531 straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIIP-417. Pateikimas. Ir noriu paklausti gerbiamojo ministro, ar jūs pateiksite kartu ir lydimuosius Civilinio kodekso ir Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymų projektus? Prašome tada pateikti visus tris įstatymų projektus.
M. SINKEVIČIUS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau jums pristatyti Vyriausybės teikiamą Ūkio ministerijos parengtą Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo, straipsnius jau išvardino posėdžio pirmininkė, pakeitimo ir įstatymo papildymo kai kuriais straipsniais įstatymo projektą, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.
Labai trumpai apie esmę, koks vis dėlto yra siūlomas šių pakeitimų turinys. Pirmiausia norėčiau atkreipti dėmesį ir manau, kad tai yra pozityvus ūkio subjektams ir potencialiems akcijų… ir darbuotojams, ir valdybos, ir stebėtojų nariams punktas, leidžiantis sukurti teisines prielaidas bendrovėms neatlygintinai ar iš dalies atlygintinai suteikti akcijų darbuotojams, valdybos ar stebėtojų tarybos nariams, taip pat yra numatoma atsisakyti, kad uždarosios akcinės bendrovės akcininkų maksimalus skaičius būtų apribojamas iki 250, kaip yra šiuo metu numatyta esamoje teisinėje bazėje, taip pat yra siūloma sumažinti akcinių bendrovių įstatinio kapitalo minimalų dydį nuo 40 tūkst. eurų šiuo metu iki 25 tūkst. eurų, taip pat numatyta atsisakyti notarinės sandorių formos uždarųjų akcinių bendrovių akcijų pirkimo–pardavimo sutartims, kai uždarųjų akcininkų asmeninės vertybinių popierių sąskaitos perduotos tvarkyti juridiniam asmeniui ar kai uždarosios akcinės bendrovės akcijos parduodamos sudarius valstybei ir savivaldybei nuosavybės teise priklausančių akcijų privatizavimo sandorį. Taip pat numatyta, kad šie priimti įstatymų projektai užtikrins juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos teikiamų duomenų apie uždarųjų akcinių bendrovių akcininkus teisėtumą ir išsamumą, įtvirtins teisines priemones, duomenis apie vienintelį uždarosios akcinės bendrovės akcininką (…) JADIS sistemoje. Šitie pasiūlymai ir, sakykim, išsakytos pozicijos dėl šių įstatymų pakeitimų gimė girdint verslą, girdint praktinius verslo skaudulius, todėl aš prašau, gerbiamieji Seimo nariai, pritarti įstatymų projektams po pateikimo. Ačiū jums už dėmesį.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti aštuoni Seimo nariai. Pirmoji klausia I. Šimonytė. Ruošiasi G. Vasiliauskas.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, malonu matyti šiuos įstatymų projektus Seime. Kažkada prieš daug laiko teko prie jų pradžios prisidėti dar Lietuvos banke, kalbant apie akcijų perdavimą darbuotojams ir apie vadinamuosius private placement, bet norėčiau jūsų paklausti kito dalyko. Aš, skaitydama įstatymo projektą, vis dėlto nesupratau, neradau jokios išlygos ir jokios išimties, kad nuostatos dėl akcinių bendrovių akcijų suteikimo darbuotojams nebūtų taikomos valstybės kontroliuojamose įmonėse. Nerandu jokios išlygos, kad nebūtų taikoma, o manau, kad tokia išlyga vis dėlto turėtų būti. Tai ką jūs apie tai galėtumėte man pasakyti? Ačiū.
M. SINKEVIČIUS. Labai ačiū už teisingą pastabą. Ši pastaba koreliuoja su Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabomis. Kitaip tariant, na, lyg ir egzistuotų teorinė grėsmė, kad valstybė savo valdomas akcijas jų akcininkams arba darbuotojams ir galėtų padalinti ir išdalinti, valstybės, kitaip tariant, valdomas akcijas. Bet aš noriu atkreipti dėmesį, kad Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 23 straipsnis numato, kad valstybės ir savivaldybių turtinės ir neturtinės teisės viešosiose įstaigose, akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse bei kitų teisinės formos juridinių asmenų įgyvendinamos Vyriausybės nustatyta tvarka, tai yra Vyriausybės nutarimu, jis yra 2012 metų, tai yra nutarimas Nr. 665 „Dėl valstybės turtinių, neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašo patvirtinimo“. Kitaip tariant, tai, ko jūs klausiate ir ko pasigendate, yra nutarime, Vyriausybės 2012 metų nutarime Nr. 665.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Klausia G. Vasiliauskas. Ruošiasi S. Gentvilas.
G. VASILIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Dėkoju. Pranešėjau, šio įstatymo pataisoje dėl vieno iškilo man tam tikrų neaiškumų. Būtent ten, kur siūloma atsisakyti uždarosios akcinės bendrovės akcininkų maksimalaus skaičiaus ribojimo. Priėmus šią pataisą kyla pavojus, kad akcinės bendrovės taps uždarosiomis akcinėmis bendrovėmis, o tai reikš, kad, pirma, uždarosios akcinės bendrovės akcijos nebus platinamos viešai. UAB rengėjai spręs, kiek ir kam akcijų parduoti. Atsiranda tam tikra rizika, kad pelningų įmonių akcijos koncentruosis kelių stambių akcininkų rankose. Antra. UAB finansinės analizės neprivalo skelbti viešai, o akcinės bendrovės privalo. Taigi kyla pavojus dėl įmonių skaidrumo ir veiklos efektyvumo.
Gerbiamasis ministre, ar galite išsklaidyti mano šias abejones? Dėkoju.
M. SINKEVIČIUS. Aš pabandysiu išsklaidyti abejones, nežinau, ar jos išsisklaidys, bus matyt. Aš vis dėlto esu įsitikinęs, kad didžioji dalis tų keliamų nuogąstavimų nepasitvirtins. Tik noriu atkreipti dėmesį, kad iš tikrųjų tas skaičius 250 akcininkų labai glaudžiai susijęs su kitu siekiamu tikslu – sukurti teisines prielaidas bendrovėms neatlygintinai ar iš dalies atlygintinai suteikti savo akcijų darbuotojams. Kitaip tariant, jeigu darbuotojų daug ir tu nori paskatinti, motyvuoti darbuotojus ir suteikti akcijų, tai tas apribojimas 250 kaip ir yra tas trukdantis veiksnys, nes jeigu įmonėje dirba daugiau darbuotojų negu 250, tada iškyla klausimas, kam suteikti ir kam nesuteikti. Aš tik noriu atkreipti tokį dėmesį, kad šis pasiūlymas yra susijęs su jau aptartais siūlymais plėsti uždarųjų akcinių bendrovių veiklos finansavimo spektrą su galimybe, kaip jau ir minėjau, atlygintinai ar neatlygintinai suteikti akcijų darbuotojams arba valdybos stebėtojų nariams, taip pat tikslinant uždarųjų akcinių bendrovių akcijų neviešo siūlymo sampratą, sudarant teisines prielaidas išplėsti esamą uždarųjų akcininkų ratą ir padidinti jų skaičių. Kitaip tariant, aš manau, kad tos grėsmės, kurias jūs išsakote, nepasitvirtins. Bent jau mano toks… Tokių nuogąstavimų bent aš asmeniškai neturiu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia S. Gentvilas. Ruošiasi G. Steponavičius.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Norėčiau ministrą pagirti už tokį įstatymo projektą, bet kartu paklausti apie Vyriausybės planą, darbų planą, kuriame įrašytas nacionalinis algų didinimo planas, profsąjungų stiprinimas. Čia man iškyla du nuogąstavimai, kuriuos norėčiau jūsų, kaip politiko, paprašyti paneigti. Ar nebus taip prieita, kad nacionalinis algų didinimo planas pereis į tai, kad privalomai bus dalijamasi pelnu, ir viena iš formų galėtų būti ši? Apie tai jau buvo kalbėta 2014 metais. Ir antrasis. Kiek galėtų būti apmokestinti tokie sandoriai, kai būtų perleistos akcijos darbuotojams? Dėkoju.
M. SINKEVIČIUS. Pirmąjį politinį nuogąstavimą, kad bus priverčiamas savininkas dalintis uždirbtu pelnu, kad bus kažkaip įstatymu numatyta ar įgaliota, tai tokius nuogąstavimus turėčiau paneigti, nes tokių iniciatyvų nesu matęs ir Ūkio ministerijos tokių iniciatyvų nėra rengiama. Tai vienas dalykas. Dėl perleidimo ir kokia finansine išraiška, neatlygintinai ar atlygintinai suteikiant akcijų darbuotojams, kiek ta procedūra kainuotų, iš tikrųjų šiandien nepasakysiu. Galėsiu pasitikslinti ir atsakyti jums asmeniškai. Nemanau, kad yra ženkli suma, kuri darys įtaką tam procesui, arba teigiamam tam procesui, motyvuojant darbuotojus, suteikiant jiems akcijų, nuneigs išlaidos, kurios yra reikalingos padaryti tą įforminimą. Aš nemanau, kad čia yra ženklios sumos, bet jas patikslinsiu asmeniškai.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti G. Steponavičius. Žodis jam. Ruošiasi K. Glaveckas.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Gerbiamasis ministre, aš irgi sveikinu dėl šių pateiktų įstatymų projektų, jie tikrai verti palaikymo. Bet Europos Sąjungos normų perkėlimas yra labai paprastas dalykas, tą mes jau esame gerai išmokę daryti – uoliai, stropiai, kartais vėluodami, kartais skubėdami. Bet jūs esate jaunas, veržlus, į partijos lyderius pretenduojantis politikas. Vyriausybės programoje taip pat aiškiai yra įrašyta kuo geresnių sąlygų verslui sudarymas.
Prašom pasakyti, ar nebuvo galima dar ryžtingesnių sprendimų įrašyti į šį įstatymų paketą tam, kad Lietuva dėl konkurencingumo būtų dar patrauklesnė šalis? Ne vien normų perkėlimas, ką padarys ir kitos šalys, bet darymas drąsesnių sprendimų veda į tai, pavyzdžiui, minimalaus kapitalo dydžio nustatymas, dar žemesnio, ir panašūs dalykai. Gal galite daugiau atrasti tokių veržlumo pavyzdžių, kur jūs ne tik Europos Sąjungos normas perkeliate, o darote drąsius sprendimus?
M. SINKEVIČIUS. Ačiū gerbiamajam Seimo nariui už pagyrimą, kad šių pataisų reikia, ir norą, kad tie siūlymai būtų dar ambicingesni. Tai aš tik noriu pasakyti, tas procesas vyksta, jis dabar dar nematomas ir neapčiuopiamas, bet yra mintis, ir Ūkio ministerija kalbėsis su asocijuotomis struktūromis, su verslo bendruomene. Mes iš principo norėtume peržiūrėti visą įstatymą, nes jis ganėtinai… Jo gimimo data ir normos reikalauja ne šiek tiek patobulinimų, pagražinimų, bet kapitalinio remonto. Nors dabar nepopuliaru turėti darbo grupes, bet turėsime darbo grupę ir manau, kad per dvejus metus paruošime iš principo naują įstatymo redakciją. Kai kas sako, kad metai yra labai ambicingas laikas, galbūt reikėtų ir kelerių metų, bet prie to bus dirbama. Noriu tikėti, kad ir jūsų išsakyti pasiūlymai dėl sąlygų gerinimo verslui, tiek užsienio investuotojams, tiek jau Lietuvoje veikiančiam verslui… jos bus dar geresnės. Toks mano lūkestis ir ambicija yra. Ji sutampa su jūsų siūlymais, ir tikrai prie to bus dirbama.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia K. Glaveckas. Ruošiasi T. Langaitis.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis ministre, kiekvieną kartą, kada kas nors jus pagiria, kad jūs iš tikrųjų gerai darote, tai pasigirsta žodis „bet“. Tai mes, liberalai, visada sakome, yra tam tikrų problemų. Aš noriu paklausti jūsų, kokia bus situacija, kaip veiks jūsų įstatymas kapitalo rinką, ypač turint omeny biržinę prekybą (…) ir užbiržinę prekybą? Tie visi dalykai vienaip ar kitaip siejasi ir su tuo per visus netiesioginius, tiesioginius santykius. Sakykite, kokios gali įvykti korekcijos ir kas galėtų pasikeisti ar nepasikeisti? Juo labiau kad kapitalo rinka yra vienas iš svarbiausių dalykų, kuris yra labai svarbus ekonomikai. Ačiū.
M. SINKEVIČIUS. Gal tik pasakysiu trumpai, kad mes bent jau neigiamų pasekmių ekonomikai nematome. Grėsmės ir įsivaizduojamos kokios nors galimos kilti problemos gali visą laiką egzistuoti. Bet Ūkio ministerija kol kas neigiamų pasekmių, priėmus šias įstatymų projektų pozicijas, įstatymų projektams pritarus, neįžvelgia ir mano, kad yra tik pozityvus dalykas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Paskutinis klausia T. Langaitis.
T. LANGAITIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis ministre, taip pat sveikinu su šia iniciatyva. Akcinės bendrovės suteikia geresnę smulkiųjų akcininkų apsaugą, turbūt visi su tuo sutiksime, tačiau tuo pačiu metu sukuria didesnę naštą didiesiems akcininkams ar verslų kūrėjams. Kaip mes galėtume padaryti akcines bendroves Lietuvoje patrauklesnes šiems didiesiems akcininkams ar pirminiams verslo kūrėjams, kad išties būtų daugiau naudojama, kad mes akcines bendroves ne per ribojimus, kaip buvęs ribojimas dėl 250 akcininkų uždarosioms akcinėms bendrovėms maksimalaus skaičiaus, bet per skatinimą, per inovatyvius būdus, suteikdami tam tikrus konkurencinius pranašumus, galbūt galėtume padaryti patrauklesnes ir tokiu pačiu būdu sukurtume prielaidas aktyvesnei akcijų biržai?
M. SINKEVIČIUS. Pritariu jūsų išsakytoms mintims, iš tikrųjų reikia prie to dirbti. Aš turiu tokių lūkesčių, kad tai bus galima pasiekti ne kosmetiniais pataisymais. Na, čia nėra kosmetiniai pataisymai, čia yra reikšmingi pataisymai, atliepiant verslo bendruomenės poreikius. Bet apie tai, kaip dar paskatinti arba sukurti uždarųjų akcinių bendrovių patrauklumą, matyt, kad reikia diskutuoti. Aš turiu vilčių, kad kurdami naują redakciją mes galėsime sekti geriausias Vakarų šalių praktikas, jas pritaikyti Lietuvai. Matyt, kad čia šiokia tokia aliuzija į ateitį, kad tai, kas dar nepadaryta, matyt, taisytinų bei tobulintinų vietų yra. Turėkime kantrybės ir dirbkime visi kartu, išvien ir Seimas, ir Vyriausybė, kad ta situacija keistųsi į geresnę. Aš manau, kad šiandien, priėmus ir palaikius šiuos įstatymų projektus po pateikimo, būtų pirmas žingsnis link to.
PIRMININKĖ. Ačiū, ministre, jūs atsakėte į visus klausimus. Nuomonė už – I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Ačiū ministrui už prieš tai buvusį atsakymą. Manau, kad nevisiškai išsklaidė mano abejones, bet turbūt tą bus galima diskutuoti, kai projektai bus svarstomi komitetuose.
Dabar, manau, reikėtų pritarti, nes šiame pakete yra bent keletas labai svarbių dalykų. Pirmas dalykas yra dėl finansavimo šaltinių verslui alternatyvų. Visi žinome statistiką, žinome, kad mūsų verslas yra labai priklausomas nuo bankinio finansavimo ir reikėtų ieškoti kitų būdų, kaip finansines lėšas įmonės galėtų pritraukti, ir tuo požiūriu įstatyme yra numatytos nuostatos. Taip pat dėl akcijų darbuotojams, kas yra labai svarbu, nes tai yra priemonė motyvuoti darbuotojus, priemonė padaryti darbuotojus labiau lojalius savo įmonei, taip pat prisidėti prie įmonės rezultato, tikintis akcijų vertės padidėjimo. Pasaulyje išbandyta, pasiteisinusi puiki priemonė, Lietuvoje nepakankamai reglamentuota.
Atsižvelgdama į tai, kad šitas įstatymo projektas tuos dalykus numato, siūlau tikrai visiems balsuoti už ir toliau komitetuose svarstyti tuos niuansus, kurie galbūt dar yra verti diskusijų. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės prieš nėra. Ar V. Poderys būtinai nori pasisakyti? Prašom. Kadangi buvo pateikti trys įstatymų projektai, nuomonė už – V. Poderys.
V. PODERYS (LVŽSF). Pirmininke, dėl visų trijų. Dabar pasisakymas dėl visų trijų?
PIRMININKĖ. Taip.
V. PODERYS (LVŽSF). Dabar dėl Turto valdymo įstatymo. Mano pastaba yra ir turbūt komitete prie to grįšime, kad dauguma nuostatų galioja holdinginei kompanijai. Dabar yra mada steigti holdingus ir visos įmonės tampa holdingo. Visos nuostatos ir pagrindinis turtas valstybei tampa tiesiogiai neprieinamas. Tai aš į tą atkreipiu dėmesį ir, man atrodo, čia yra tobulintina vieta.
Kita pastaba, prie kurios, matyt, komitete grįšime, tai yra akcijos darbuotojams. Tai savaime yra teisinga ir skatintina, bet, kita vertus, yra kiti akcininkai. Ir jeigu darbuotojams mažesnėmis kainomis dalinamos akcijos, tai kitų akcininkų turtas yra tirpdomas. Čia didelis pavojus, ir turbūt vėlgi komitete prie to turėsime padirbėti.
Ir ministrui palinkėjimas. Kiek žinau, rinkos dalyviai savo iniciatyva rengia naują, visiškai kitą projektą, remdamiesi modeliu, ištirtu Europoje, vadinamuoju EMK modeliu. Galėtume būti pirma šalis, kuri tą modelį įgyvendintume. Linkiu sėkmės ir bendradarbiavimo su rinkos dalyviais. Dėkui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu visus balsuoti, kas pritariate pateiktiems įstatymo projektams. Gerbiamieji kolegos salės gale, kviečiu visus balsuoti! Kas pritariate įstatymų projektams Nr. XIIIP-417, Nr. XIIIP-418, Nr. XIIIP-419? Ar K. Mažeika, K. Glaveckas, kolegos nesiruošia balsuoti? Atsiprašau. Ponas E. Gentvilas nenori balsuoti ir kolegos?
Balsavo 100 Seimo narių. Visi pasisakė už po pateikimo. Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Nepritariame. Prašom balsuoti. Kas manote, kad reikia pagal Vyriausybės prašymą taikyti skubą, prašom balsuoti už, kas manote kitaip, balsuokite spausdami mygtuką „prieš“ arba „susilaiko“.
Dauguma Seimo narių balsavo, iš viso 101: už – 56, kad būtų Vyriausybės prašymu taikoma skuba, prieš skubą pasisakė 11 ir susilaikė 34. Bus taikoma Vyriausybės prašymu skuba. Pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas. Dėl pagrindinio įstatymo projekto Nr. XIIIP-417 pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas, papildomo nėra. Siūloma svarstyti gegužės 23 dieną.
Lydimasis įstatymo projektas Nr. XIIIP-418. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Ekonomikos komitetas. Svarstymo data ta pati.
Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo projektas Nr. XIIIP-419. Pagrindinis – Ekonomikos komitetas, siūloma svarstyti tą pačią gegužės 23 dieną plenarinių posėdžių salėje.
I. Šimonytė – per šoninį mikrofoną. Prašom.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Kadangi skubos tvarka ir kadangi yra niuansų, susijusių su valstybės kontroliuojamomis akcinėmis bendrovėmis ir jų akcijomis, taip pat tais klausimais, į kuriuos ministras iki galo neatsakė, aš prašyčiau Audito komitetui paskirti pirmą ir trečią įstatymų projektus iš paketo, kaip papildomam komitetui.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, ar galima sutarti bendru sutarimu, kad būtų paskirtas papildomas ir Audito komitetas? Galime? (Balsai salėje) Galime. Leiskime, tegul svarsto labai atsakingas Audito komitetas kaip papildomas.
11.34 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Tomo Žumbakio ir kitų pareiškėjų peticijos“ (projektas Nr. PNP-6) priėmimas
Gerbiamieji Seimo nariai, aš kviečiu į pagrindinę tribūną Peticijų komisijos pirmininką P. Čimbarą. Rezervinis 4 klausimas – Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Tomo Žumbakio ir kitų pareiškėjų peticijos“ projektas Nr. PNP-6. Prašom, gerbiamasis pirmininke.
P. ČIMBARAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Laba diena, Seimo nariai. Šių metų kovo 15 dieną komisija iš esmės išnagrinėjo T. Žumbakio ir kitų pareiškėjų peticiją „Dėl konstitucinės teisės į nemokamą mokslą visiems gerai besimokantiems studentams“ ir nusprendė atmesti joje pateiktus pasiūlymus Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatyti, kad konkretų 8,5 balo semestro vidurkį pasiekęs ir akademinių skolų neturintis studentas būtų laikomas gerai besimokančiu ir įgytų teisę į nemokamą mokslą, užtikrinti galimybę nuolatinei studentų rotacijai pagal studijų rezultatus, nustatant, kad studentų rezultatai būtų periodiškai, ne rečiau kaip kartą per semestrą peržiūrimi.
Komisija šį sprendimą priėmė atsižvelgusi į Švietimo ir mokslo ministerijos pateiktą nuomonę ir dėl šių motyvų, atsižvelgus į šį teismo išaiškinimą, 2016 metų gegužės mėnesį buvo priimtas Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas, kuriame nustatyta, kad gerai besimokančiu laikomas studentas, neturintis akademinių skolų, įvykdęs visus studijų programai vertinamuoju laikotarpiu keliamus reikalavimus ir pasiekęs puikių rezultatų. Pasiekimų lygmenys taip pat apibrėžti šiame įstatyme, po aukštosios mokyklos nustatyto vertinamojo laikotarpio, ne ilgesnio kaip studijų metai, modulių (dalykų) vertinimai apibendrinami ir nustatomas vertinamojo laikotarpio studijų pasiekimų lygmuo – puikus, tipinis arba slenkstinis. Šis įstatymas buvo priimtas suderinus ir atsižvelgus į aukštųjų mokyklų, Lietuvos studentų atstovybių sąjungas ir planuojamas įgyvendinti 2017 metais. Todėl prašau pritarti komisijos išvadai ir priimti Seimo protokolinį nutarimą atmesti peticiją, pateiktą pasiūlymą.
PIRMININKĖ. Ačiū gerbiamajam komisijos pirmininkui. Jūs siūlote atmesti. Gerbiamasis Seime, prašom balsuoti, kas už tai, kad pritartume komisijos siūlymui atmesti T. Žumbakio ir kitų pareiškėjų peticiją.
Balsavimo rezultatai. Balsvo 84: už – 77, prieš – 2, susilaikė 5 Seimo nariai. Peticija atmesta.
11.37 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Giedriaus Šarkano peticijos“ (projektas Nr. PNP-7) priėmimas
Gerbiamasis komisijos pirmininke, rezervinis 5 klausimas. Prašom pateikti Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Giedriaus Šarkano peticijos“ projektą Nr. PNP-7.
P. ČIMBARAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Taip pat kovo 15 dieną komisija iš esmės išnagrinėjo G. Šarkano peticiją „Dėl Lietuvos Respublikos švenčių dienų įstatymo pakeitimo ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 162 straipsnio 1 dalies 3 punkto išbraukimo“ ir priėmė sprendimą atmesti pateiktą pasiūlymą, išbraukiant iš jos 13 punktą. Kaip žinote, Švenčių dienų įstatymas nuo 2003 metų nebegalioja. Pareiškėjas siūlo panaikinti Kalėdas, kad būtų darbo diena. Tai tikrai malonu, kad jūs taip nudžiugote. Ar norite švęsti, ar norite dirbti? O jeigu rimtai, tai komisija tikrai priėmė sprendimą atmesti, atsižvelgusi į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktą nuomonę ir į tai, kad šventos Kalėdos yra Lietuvos valstybės ir jos žmonių kultūros, papročių dalis, kad jos švenčiamos ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje pasaulio šalių. Todėl prašau pritarti komisijos išvadai priimti Seimo protokolinį nutarimą atmesti pateiktą pasiūlymą dėl šventų Kalėdų nebelaikymo ne darbo dienomis. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamasis komisijos pirmininke. Mielieji kolegos, kviečiu balsuoti, kas pritariate Peticijos komisijos išvadai, kad atmestume minėtą nutarimą?
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 89, prieš nėra, susilaikė 3. Seimo protokolinis nutarimas „Dėl Giedriaus Šarkano peticijos“ priimtas. Peticija atmesta.
Grįžtame prie mūsų darbotvarkės. Išties esame šaunuoliai, dirbame spėriai ir atsakome į visus klausimus. Dėkojame ministrams ir tiems, kurie pateikėte įstatymų projektus, kad gebate puikiai pristatyti įstatymų projektus ir mažai kyla klausimų.
11.40 val.
Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 5, 6, 11, 13, 14 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-435, Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo Nr. VIII-2025 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-436 (pateikimas)
Tad dabar 2-9a, 2-9b. Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 5, 6, 11, 13, 14 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-435. Pranešėjas – K. Mažeika ir 47 Seimo nariai, pasirašę jūsų teikiamą įstatymo projektą. Pateikimas. Prašom. Jūs pateiksite kartu ir Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo Nr. VIII-2025 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Prašom.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, įstatymo pataisa gimė dėl to, kad šiuo metu yra pareiga kiekvienam medžiotojui kasmet Medžiotojų sąvadui pateikti duomenis, o kaupiami duomenys nėra panaudojami. Tačiau kiekvienam medžiotojui yra privaloma teikti ir už tai sumokėti pinigus. Todėl siūlome atsisakyti Medžiotojų sąvado ir tos prievolės kasmet teikti duomenis, o būtų įsteigta medžiotojų informacinė sistema, integruota į Policijos departamento administruojamą Policijos licencijuojamos veiklos informacinę sistemą, ir šie duomenys būtų prijungti prie tos sistemos. Tai sudarytų sąlygas šioje sistemoje sukaupta informacija efektyviai dalintis įvairioms suinteresuotoms institucijoms ir būtų sumažinta to popierizmo, kuris yra šiandien, leistų efektyviai naudoti informaciją, atsirastų galimybė toliau plėtoti XXI amžiaus galimybes suteikiančią informaciją. Tai iš tiesų tikslas, kad atsirastų ir pats medžiotojo bilietas, pasikeistų jo formatas, taip pat būtų sudaryta galimybė atsirasti elektroniniam medžioklės lapui ir kitiems dalykams.
Dar vienas siūlymas, susijęs su tuo, kad siūloma patikslinti Medžioklės įstatymo nuostatas ir sudaryti sąlygas privačios žemės sklypų savininkams suformuoti medžioklės plotus. Mes neatsisakome mažinti 1000 hektarų medžioklės ploto vieneto, ką rekomenduoja ir mokslininkai, tačiau siūlome pakeisti, kad galėtų sudaryti ne vienas, o grupė žemės savininkų ir jiems nuosavybės teise turėtų priklausyti ne mažiau kaip 70 % to ploto žemės. Taip pat siūlome lėšas už medžiojamų gyvūnų išteklių naudojimą perskirstyti, kad 30 % patektų į Aplinkos apsaugos rėmimo programą savivaldybėse, o 70 % – į Aplinkos apsaugos specialią programą ministerijoje. Tikslas yra toks, kad būtų sudaryta galimybė informacinėms sistemoms sukurti ir palaikyti, taip pat medžiotojų saugiam elgesiui medžioklėje ir šaudymo įgūdžiams tobulinti, tikrinimo bazei sukurti ir palaikyti. Čia turbūt galima paminėti tuos nelaimingus atvejus, kurie pasitaikė praeitų metų pabaigoje ir šių metų pradžioje, kurie baigėsi žmonių mirtimi. Taip pat vienijančioms visuomeninėms organizacijoms palaikyti ir gyvūnų išteklių globos ir apsaugos gausinimo infrastruktūros priemonėms sukurti, medžioklės kultūros tradicijas puoselėjančioms priemonėms sukurti. Tai galbūt pagrindiniai momentai. Jeigu bus klausimų, mielai atsakysiu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti net 10 Seimo narių. Pirmoji klausia I. Šimonytė. Ruošiasi E. Pupinis.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamas komiteto pirmininke, apie medžioklę tai aš tikrai ne kažką, bet apie pinigus vis galvodavau, kad kažką suprantu. Man visada atrodydavo, kad mokesčiai, kurie yra sumokėti į valstybės išteklių fondus, turėtų būti naudojami viešajam interesui, viešosioms paslaugoms. Dabar matau Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo projekte, nes aš apie šį projektą norėčiau klausti, kad viena iš praplėstų panaudojimo sričių surinktų mokesčių yra būreliams ir klubams remti. Ar jums neatrodo, kad vis dėlto žmonės, kurie turi šį nuostabų hobį, turėtų tą hobį patys savo lėšomis ir remti, o ne mokesčių mokėtojų pinigais? Informacinės sistemos, įvairios kitos priemonės, kurios yra viešojo intereso, man su jomis yra aišku. Man neaiški yra ši nuostata. Gal galėtumėte paaiškinti?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip, galiu paaiškinti jums. Yra kalbama apie tų pačių išteklių gausinimą. Programoje būtų numatyta ištekliams atkurti. Jeigu žinote, šiandien yra uždrausta kurapkų medžioklė, o ji yra mūsų tradicinis ir mylimas paukštis, kuris beveik išnykęs, tai tos lėšos būtų naudojamos tų paukščių populiacijai atkurti, taip pat medžiotojams, kurie turi norą įsiveisti danielius ar kitas rūšis, kurios galėtų pagausinti tą populiaciją.
PIRMININKĖ. Klausia E. Pupinis. Ruošiasi A. Palionis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Iš tiesų buvo daug prieštaravimų, kuomet apskritai medžioklės plotuose, nesuderinę su savininkais, medžiotojai medžioja, o kai reikia atlyginti žalą, nelabai išeina, nes medžioti visada smagiau, negu atlyginti padarytą žalą. Norėčiau paklausti, kaip šiuo metu bus su mažaisiais savininkais, tarkim, jeigu tam tikruose medžioklės plotuose yra mažųjų savininkų? Ar nemanote, kad reikėtų išspręsti ir jų problemą, kad jie galėtų lengvai patekti į medžiotojų būrelius? Nes šiuo metu, kaip suprantu, dėl jų priėmimo sprendžia patys būreliai ir ne visada priima. Ką jūs galvojate dėl šito?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Mes ir teikiame įstatymo pataisą, kaip ir minėjau, kad grupė savininkų, nepriklausomai nuo to, kiek jie turi asmeninės žemės nuosavybės teise, jie gali suformuoti tą medžioklės ploto vienetą. Jeigu ten bus 50 ar 60 savininkų, jie gali formuoti 1000 hektarų medžioklės ploto vienetą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Palionis. Ruošiasi V. Rinkevičius.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš noriu paklausti dėl 70 % nuo 1000 hektarų. Visi, kurie susiję su šita veikla, puikiai suprantame, kad plotai, kurie apima didesnę teritoriją, ir faunos atžvilgiu yra žymiai racionaliau naudojami, ir faunos išsaugojimo požiūriu. Ar tas mažinimas iki 700 hektarų link racionalumo, ar čia tenkinamas kieno nors interesas?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Galiu atsakyti, kad tai yra link racionalumo, nes iš principo vientiso 1000 hektarų ploto tokio kaip ir nėra. Jeigu kitais pagrindais bus valdomas tas 300 hektarų, tas skirtumas nuomos, panaudos ar kažkokiu kitu susitarimo būdu ir bus suformuojamas tas 1000 hektarų medžioklės ploto vienetas, kas yra įtvirtinta ir įstatyme.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia V. Rinkevičius. Ruošiasi P. Čimbaras.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Dėl lėšų tarp savivaldybės ir centrinės programos perskirstėte atvirkščiai – nuo 30 iki 70, bet vis dėlto mes kalbame apie regionų politiką, savivaldybių, kad joms daugiau teisių, daugiau galimybių. Dabar mes elgiamės atvirkščiai – atimame iš savivaldybių lėšas ir siūlome į centrinį fondą, programą. Ar mes čia teisingai elgiamės?
Dėl sąvado. Sąvadas yra kaip ir drausminanti priemonė. Būkime biedni, bet teisingi. Būna brakonieriavimo atvejų ir tarp medžiotojų ir būtent per sąvadą bandoma sudrausminti tokius medžiotojus, kurie netinkamai elgiasi. Ne visi, kaip pasakyti, kartais ir įkliūna, patys medžiotojai ir kolegos juos sudrausmina. Tas sąvadas, manau, reikalingas. Policijai pavesti tokį darbą – tai jai nebūdinga funkcija. Ir ta kolektyvinė atsakomybė už pažeidimą, na, medžiotojų klubas yra visuomeninė organizacija. Čia ne statutiniai, ne kareiviai, ne kas nors, kad atsakytų už savo kolegas. Manau, kad lyg ir nelabai logiška.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Galiu tik atsakyti, kad, žinau, yra parengtas ministro įsakymas dėl išteklių naudojimo pabrangimo. Tie 30 % bet kokiu atveju bus savivaldybėms didesnė suma, nors ir šiandien gaunama 70 % dažnai nėra panaudojama pagal paskirtį. Reikės tikslinti ir šį atvejį, bet čia jau ministerijos lygiu. 70 % perkeliama turint mintį, tuo tikslu, kad, kaip ir kalbėjome, regionuose atsirastų šaudyklų, šaudymo centrų, kurie leis išspręsti problemą dėl medžioklės saugumo, dėl medžiotojų elgesio su ginklais ir kitų susijusių dalykų.
PIRMININKĖ. Klausia P. Čimbaras. Ruošiasi R. Žemaitaitis.
P. ČIMBARAS (LSDPF). Labai ačiū. Gerbiamas pranešėjau, norėčiau pasitikslinti dėl elektroninio medžioklės lapo. Ar kiekvienas medžiotojas galės priėjęs prie kompiuterio atsispausdinti tą lapą?
Antras klausimėlis dėl kolektyvinės atsakomybės. Ar tai ne per griežta, nes, pavyzdžiui, koks svečias atvažiuos, už pušelės truputį truktels kokio nors saldaus gėrimo ir visas būrelis bus nubaustas? Ar kartais nebus ir tokių provokacijų?
Dar paskutinis. Pasakykite, kiek kartų padidės plotų mokestis? Mano skaičiavimais – iki šešių.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Pradėsiu nuo paskutinio. Mano skaičiavimais, maximum iki keturių, bent jau kiek kalbėjome su ministerijos žmonėmis. Ir jis bus išskaidytas, patikslintas ne tik pagal miško bonitetą, bet ir pagal žemės derlingumą. Priklauso, koks regionas. Turbūt žinote gyvūnų fiziologiją ir kaip jis auga, kuo maitinasi ir kokioje aplinkoje gyvena.
Kalbant apie kolektyvinę atsakomybę. Tie pavyzdžiai, kurie buvo prieš Naujuosius metus ir baigėsi tikrai nelaimingai, mes žiūrėkime ir iš tos pusės, iš to nukentėjusio žmogaus pusės, nes išties tikriausiai žmogus eidamas slidinėti irgi nepagalvoja, kad jam kas nors atsitiks. Visi turime jausti atsakomybę ir turime būti atsakingi už save ir už aplink esančius. O su ginklu turime būti ypač atsakingi. Galbūt šiandien tos problemos daug kur jau nėra, bet žvelgdami į tuos vienetinius atvejus turime sutarti, kad turime priimti tokius sprendimus.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). O dėl medžioklės lapo galiu pasakyti, kad pirmame etape tai galėtų būti kaip alternatyva. Tai nebūtų vien perėjimas visiškai prie elektroninės formos, bet kurie klubai norėtų, tie galėtų lygiagrečiai taikyti ir šitą elektroninį medžioklės lapą, ir tai supaprastintų duomenų pateikimą, komunikaciją ir duomenų srautus.
PIRMININKĖ. Klausia R. Žemaitaitis. Ruošiasi L. Balsys.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas kolega, iš tikrųjų aš atsiėmiau parašą, padėtą po juo, nes gal šiek tiek negražiai kolega… nes rinko ponas A. Gaidžiūnas, ir aš kažkaip patikėjau, nes man kai kurios dalys yra labai tinkamos. Bet dabar dėl mokesčio jūs esate neteisus – didėja ne keturis kartus, o šešis kartus. Dar, Seimo nary, būtumėte sąžiningas ir teisingas pasakydamas, kad jūs atimate funkciją iš savivaldybės. Dabar savivaldybė perskirstydavo 70 %, o perskirstys 30 %. Administracijos direktorius su komisija savo rankomis dažniausiai skiria tik jiems palankiems žmonėms ir, kaip žinote, tveria tik urėdijų miškus. Privatininkai negauna. Mes, ūkininkai, kenčiame ir patys medžiotojai žalą… Aš pats, būdamas medžiotojas, savo būrely turiu reikalauti, kad būtų atlyginta žala.
Bet mano klausimas yra visai kitoks. Kas jums tą projektą parengė? Nes šitas projektas (aš esu Seime nuo 2000 metų), ir viena organizacija – Marijampolės medžiotojų sąjunga, kuri niekada nenorėjo būti medžiotojų draugija, šitą projektą labai aktyviai stūmė ir bandė jį prastumti. Jūs esate ten rinktas vienmandatininkas. Galite atvirai pasakyti, kada ir kaip jus įtikino šitą projektą padaryti?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Aš galiu atsakyti jums lygiai taip pat, kaip ir jūs: esu ūkininkas ir medžiotojas ir susiduriu su tomis problemomis. Šiandien tai, kad jūs eskaluojate, kad pabrangs šešis kartus, yra visiška netiesa ir melas. Aš jums galiu atsakyti į tai, kad pagal mūsų skaičiavimus – iki keturių kartų. Parodysime, artimiausiu metu išeis ministro įsakymas ir bus viskas matyti, nes ne įstatymu, o ministro įsakymu tvirtinami įkainiai.
Galiu atsakyti dėl įkainių, dėl pinigų sumos paskirstymo. Jeigu buvęs dabartinis 30 % padidėja keturis kartus, bet kokiu atveju savivaldybėms į biudžetus įkris daugiau pinigų negu prieš tai buvo 70 %.
Kitas dalykas dėl pačių lėšų naudojimo, kaip jūs sakėte. Yra paradoksas – tų pačių medžiotojų atžvilgiu yra neteisybė, kad didžioji dalis tų pinigų nueina urėdijoms, urėdijų želdynų ir medynų apsaugai. Yra tikrai paradoksas. Kitą dalį pinigų savivaldybės naudoja visiškai nesusijusioms veikloms – gėlynų ir kitų dalykų priežiūrai. Tai vėlgi nėra teisinga ir mes turime tuos pinigėlius nukreipti per infrastruktūros kūrimą, per tų pačių šaudyklų sukūrimą ir tuos dalykus išlaikyti, palikti savivaldybėms ir patiems medžiotojams.
PIRMININKĖ. Klausia L. Balsys. Ruošiasi V. Kamblevičius.
L. BALSYS (MSNG). Gerbiamas pranešėjau, čia tiesiai, tiesiai. Ne balkone, tiesiai.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Matau, matau. Aš žiūriu.
L. BALSYS (MSNG). Gerbiamas pranešėjau, jūs labai tiksliai numatėte šito pateikimo laiką, kol dar Seime nėra B. Bradausko. Bet klausiu taip dėl to, kad vienu iš punktų iš esmės kėsinatės į nepakrutinamą Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugiją ir į jos finansinį egzistavimą siūlydami dalintis tais pinigais su kitomis medžiotojų organizacijomis. Tai rengimas kursams, medžiotojų egzaminams laikyti ir trofėjų apžiūrų rengimas. Tai yra dvi pinigingos sritys. Kaip dabar ta sistema veiks, jeigu ir visi kiti galės rengti ir kursus, ir trofėjų apžiūras?
Viena vertus, gal ir gerai, nes, kaip minėjau, buvo nepakrutinamas monopolis. Kita vertus, ar nekils chaosas, kai bus labai daug tų medžiotojų organizacijų, kurios darys tą patį ir varžysis?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Iš tiesų įstatymais mes negalime reguliuoti, kad medžiotojas priklausytų būtent tai organizacijai ar kitai organizacijai. Čia galbūt ir yra pataisymas tos situacijos, kuri yra susiklosčiusi ir ydinga, kaip mes bendrai visi suprantame. Tačiau tikrai medžiotojas turi turėti laisvę pasirinkti. Jeigu kažkas siūlo geriau, yra koks nors progresas, manau, tą galimybę mes šiandien ir sukuriame.
PIRMININKĖ. Klausia V. Kamblevičius. Aišku, duosiu ir S. Jovaišai paklausti.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū pirmininkei. Gerbiamas kolega, aišku, priimant šitą įstatymą iš tikrųjų aš irgi buvau tokios nuomonės, kad reikia palaikyti, bet kai šiandien sužinojau iš jūsų kalbos, kad mokesčiai padidės keturis kartus, R. Žemaitaitis sako – šešis, man atrodo, kad jūs abu išsiaiškinsite, iš tikrųjų tada mes grąžinsime, kai prieš pusantro ar daugiau šimtų metų tiktai bajorai medžiojo. Dabar irgi turbūt tik turtingieji, jei priimsime, medžios, o šitie vargšai turės padžiauti savo tuos bilietus ant pečiaus.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Aš galiu tik atsakyti. Jeigu jūs manote, kad gamtos ištekliai, kurie priklauso valstybei, ir pagal šiandien sumokamus mokesčius vienas sumedžiotas gyvūnas, už kurį sumoka medžiotojai valstybei, įvertintas 2,8 euro, yra labai daug ir tas padidėjimas yra gyvybiškai svarbus, išties galiu jus nuraminti, nes ir patys medžiotojai, pačios medžiotojų organizacijos mato, kad kitaip mes negalėsime pradėti spręsti tų kitų problemų, kurios susijusios ir su infrastruktūros gerinimu, ir tų pinigų iš kur nors kitur tikrai negalima ir nėra iš kur paprasčiausiai paimti. Tai yra poreikis iš vidaus, norint eiti progreso keliu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Paskutinis klausia S. Jovaiša. Medžioklė, rimtas įstatymas. Visi paklausėte.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Gerbiamas pranešėjau, mokesčiai kaip mokesčiai. Čia medžiotojai paburbės ir sumokės, bet dėl tų individualių plotų sujungimo. Čia, man atrodo, bus didžiausias prieštaravimas, nes įsivaizduokime, kas gali būti. Iš tikrųjų tie, kurie disponuoja žeme, susijungs, suardys dabar veikiančius medžioklės plotus, įkurs plotuose savus plotus.
Dar baisu. Tokie medžiotojai teoriškai gali daryti šėryklas savo kiemuose ir pro langus naikinti žvėris. Kaip mes juos kontroliuosime? O medžiotojų klubas, kuris sąžiningai dirba, tikrai prižiūri vienas kitą. Tokių brakonieriavimo atvejų, bijau, tikrai padaugės. Kaip jūs manote, tikimybė, kad reikės perbraižyti visą Lietuvos medžioklės plotų žemėlapį.
PIRMININKĖ. Klauskite, kolega.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ar jūs tam pasirengę? Ar ministerija tai padarys? Ačiū.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Išties klausimas, kuris buvo tikėtinas. Galiu atsakyti ir nuraminti jus, nes prieš tai ką tik kolegos, kaip jūs ir girdėjote, baiminosi, kad nebus kam medžioti. Gal bus mažai žmonių, kurie medžios. Galbūt tas mokesčio pakėlimas iš dalies ir nuramina tuos, kurie į medžioklę ruošiasi eiti tiktai, vadinkime, mėsos, o kitu atveju mes esame paskaičiavę su kai kuriomis medžiotojų organizacijomis, kad Lietuvoje yra apie 30 tokių probleminių vietų. Tose probleminėse vietose mes šiandien turime paradoksą, kad žemės ir miško savininkai yra uždraudę medžioti, ir tose vietose turime kitą problemą, t. y. afrikinį kiaulių marą. Dabar situacija tokia, kad ten negalima sutvarkyti tos problemos vien dėl to, kad yra tam tikri draudimai, o kiti negali sutvarkyti problemos. Štai ir būtų tikslas, kad kartu leistume sudaryti galimybę ir visiems padaryti lygias teises.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus labai nuoširdžiai ir atsakingai. Nuomonė už, nuomonė prieš. Galite sėsti, gerbiamasis pirmininke. (Balsas salėje: „Ačiū.“)
Nuomonė už – J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Pirmiausia kviečiu palaikyti pateikimo stadijoje šį įstatymų pataisų projektą. Pirmiausia sveikintinas apskritai yra biurokratijos ir perteklinių reikalavimų mažinimas medžiotojams pateikti kiekvienais metais įvairius sąvadus, kai ta informacija niekam nenaudojama, ir vienos informacinės sistemos kartu su policija sukūrimas.
Šiek tiek turiu abejonių dėl poros klausimų, dėl poros projektų, bet aš manau, kad tai bus atsakyta svarstymo metu, t. y. dėl galimybės privačių asmenų grupei sudaryti atskirą medžioklės vienetą, kaip kolegos čia išsakė, manau, dar tą reikėtų giliau išanalizuoti, ir taip pat dėl kolektyvinės atsakomybės, kai dėl vieno ar kito neatsakingo galbūt svečio ar būrelio nario gali prarasti galimybę medžioti visas būrelis. Tiesiog apie tai irgi reikėtų padiskutuoti.
Ypač sveikinčiau dėl momento, kas yra pristatyta, kad padidinus medžiojamų išteklių mokestį dalis pinigų bus investuojama į medžiotojų saugaus elgesio, medžiotojų šaudymo pratybas. Aš, kaip Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, tikiuosi, kad tomis įrengtomis šaudyklomis galės naudotis ir šauliai, ir savanoriai, ir patriotinis jaunimas. Kviečiu palaikyti ir diskutuoti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. R. Žemaitaitis nori išsakyti nuomonę prieš.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Tai galiu paneigti šiek tiek prieš tai buvusio kolegos mintis, gal nelaikė egzamino arba tiesiog paskutinius penkerius septynerius metus nežinojo, kaip yra pasikeitę. Šaudymo varžybos yra, jos yra apmokamos. Šaudymo varžybos asmenų, kurie laiko šitą egzaminą, apmokamos, siūlyčiau jums labai gerai susipažinti. Selekcininko egzaminai ir kursai lygiai taip pat yra apmokami, jeigu aš neklystu, dabar jau yra 120 eurų ar 150 eurų. Visa tai yra.
Man yra keista, kad, kolegos, šnekate vieno įtakingo verslininko lūpomis, kuris prieš šešerius septynerius metus su tuo pačiu projektu, su tomis pačiomis idėjomis ėjo pas mane, sėdėjo pas kitus Seimo narius. Ir būtent eina iš tos vienos asociacijos ir iš vienos apskrities, kur žmogus nesugebėjo per 17 metų, kiek egzistuoja, iki tol, kol jie susikūrė, nueiti į Žvejų, medžiotojų draugiją ir tapti jos nariais.
Dabar kažkas sako, kad labai daug dokumentacijos. Na, aš pats medžioju gana daug metų ir galiu pasakyti, dokumentacijos nėra, nes medžioklė yra tas procesas, kuris turi būti griežtai kontroliuojamas, ypač griežtai! Tas sąvadas yra teisingas dalykas. Sąvade mes esame kaip bendruomenė, kaip nariai, kaupiama visa informacija, patirtis, kursai, saugumas, eksperto egzaminas, ten yra šitas dalykas. Man iš tikrųjų keista, kai šimtą metų egzistavusią tvarką atėję jaunuoliai bando vienu mostu numoti, ir ne savo idėjomis, o vieno verslininko, konkretaus verslininko, idėjomis šitą projektą bando įgyvendinti. Ir man labai gaila, kad mūsų frakcijos kai kuriuos Seimo narius irgi lygiai taip pat apgavusios. Tiek V. Kamblevičius, tiek J. Imbrasas, tiek P. Gražulis taip pat pasirašė. Šiandien frakcijoje mes apie tai kalbėjome, apie parašų atsiėmimą, nes taip negalima daryti. Tai yra istorija, tai yra tai, kas yra reglamentuota ir sukurta.
Aš kreipiuosi į valstiečius. Jeigu mes šiandien šitam dalykui pritarsime, aš net neabejoju, bus aplinkos ministro įsakymas po dviejų savaičių ir jūsų apygardose paprastų žmonių – ūkininkų, vairuotojų – galimybės medžioti kaip kamparas išnyks. Dabar žmogus iškart moka 100 eurų valstybei per metus, o dabar mokės, kaip komiteto pirmininkas pasakė, keturis kartus daugiau. Mano skaičiavimais, bus šešis kartus. Savivaldybė gaus tiek pat, kiek gavo dabar, o Aplinkos ministerija gaus keturis kartus daugiau.
Gerbiamas komiteto pirmininke, neklausykite, ką Aplinkos ministerija skaičiuoja, o realiai paskaičiuokite pats, kiek yra sumokama.
PIRMININKĖ. Ačiū. Prašome balsuoti. Nuomonės už ir prieš išsakytos.
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 53, prieš – 1, susilaikė 29. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis Aplinkos apsaugos komitetas. Papildomo nėra. Siūloma svarstyti gegužės 4 dieną. Taip pat ir papildomas… (Balsai salėje: „Kaimo reikalų komitetas!“ „Kaimo reikalų komitetas!“)
Prašome pateikti pasiūlymą ir Seimas nuspręs.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Jeigu galima, gerbiama posėdžio pirmininke? Viena dalis yra labai gera Kęstučio, t. y. dėl žemės ploto vieneto sudarymo. Yra labai geras pasiūlymas, todėl kaimo reikalai turi būti. Nes atsitiks taip, kad ūkininkus jūs priimsite medžioti į būrelį ir jam sakys, štai, keturis kartus didėja mokestis, o ūkininkas tada sakys, kad aš nenoriu, ir praras teisę atlyginti jam žalą…
PIRMININKĖ. Jūs gal tiesiog pasiūlykite.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Kaimo reikalų komitetą siūlau kaip papildomą ir Biudžeto ir finansų komitetą, nes tai yra pinigai. Dar kartą, valstybei eis pinigai, perskirstymas, nes iš to Rėmimo fondo 20 % eina sveikatinimo programoms.
PIRMININKĖ. Ačiū. Seimas apsispręs balsuodamas ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime bendru sutarimu, kad Kaimo reikalų komitetas ir Biudžeto ir finansų komitetas. Ačiū.
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas G. Kirkilas
PIRMININKAS (G. KIRKILAS, LSDPF). Gerbiami kolegos, tęsiame posėdį.
12.07 val.
Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 8, 13 ir 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-349 (pateikimas)
Turėtume pabaigti šitą klausimą. Dar yra su juo susijęs pateikėjas, kuris pateiks darbotvarkės 2-10 klausimą – Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 8, 13 ir 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIIP-349. Pranešėjas – E. Gentvilas. Prašom, kolega.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Ačiū kolegoms, kurie pasirašėte ir sudarėte galimybę šiandien pateikti. Norėjau pateikti iš esmės tik dėl to, kad mano anksčiau registruotas projektas, dalis jo nuostatų, kalbant apie savininkų teises, sutampa su ką tik pateiktu ir po pateikimo palaikymą gavusiu pono K. Mažeikos projektu. Aš manau, jeigu gautų palaikymą ir mano projektas, tai mes turėtume sujungti ir tada turėtų likti K. Mažeikos pagrindiniu projektu, kuris apima gerokai plačiau įvairius dalykus.
O mano paties pataisos pirmiausia orientuotos į savininkų teises, kaip ir K. Mažeika sakė. Šiandieniniame įstatyme, šiuo metu galiojančiame įstatyme, yra pasakyta, kad savininkas turi teisę suformuoti medžioklės plotą ne mažiau kaip 1 tūkst. hektarų. Noriu pabrėžti – savininkas (vienaskaita). Kaip žinome, pagal daugelį žemės nuosavybę reglamentuojančių įstatymų savininkas negali turėti daugiau kaip 500 hektarų. Štai ir visas mūsų požiūris į konstitucines savininkų teises, kai iš esmės nėra galimybės vienam asmeniui – savininkui suformuoti 1 tūkst. hektarų. Todėl mano pataisa – „savininkai“, kad susikooperavę jie tai galėtų padaryti. Teko bendrauti su Medžiotojų, žvejų draugijos pirmininko pavaduotoju E. Tijušu, jis sakė, kad Lietuvoje yra apie 13 tokių iniciatyvų kurti privačių žemės sklypų pagrindu medžioklės plotus, medžiotojų būrelius. Noriu priminti, kad visoje Lietuvoje šiuo metu yra 900 medžiotojų būrelių arba klubų, atsiradę 13 privačios nuosavybės pagrindu tikrai nepadarytų perversmo, tačiau taip būtų įtvirtintos savininkų teisės savoje žemėje susikooperavus, turint medžiotojo bilietus, vykdyti medžioklę.
Dabar galima sakyti, kad vienetiniai atvejai, kraštutinai, ekstremalūs atvejai. Taip, turbūt tai vienetiniai, kai rajone savo medžioklės plotus įformina žmonės ir medžiotojų būrelyje nėra nė vieno to rajono gyventojo, nė vieno, o savininkai, kurių žemėje vyksta medžioklė, nepriimami į tą medžiotojų būrelį, toks priešpriešinimas medžiotojų būrelio, kaip visuomeninės iniciatyvos, ir savininkų yra nesveikas ir, mano įsitikinimu, nekonstitucinis.
Dar viena pataisa, kurią aš esu įregistravęs, susijusi su savininkų teise tapti medžiotojų būrelio nariu. Tai prisiminti reikėtų 2013 metus, čia, Seimo salėje, buvo diskutuojama, nuo kada galima arba privalo priimti į medžiotojų būrelį savininką, kurio žemėje medžioja. Tada buvo viena alternatyva – jeigu turi 30 hektarų ir turi medžiotojo bilietą, medžiotojų būrelis tave privalo priimti į savo tarpą, tačiau laimėjo alternatyva – 100 hektarų. Kitaip sakant, jeigu turi 100 hektarų nuosavybės teise tame medžioklės plote, tave privalo medžiotojų būrelis priimti. Mano pataisa – mažinama iki 50 hektarų, nors, atrodo, turi dar radikalesnių minčių kai kurie ir daugiau, bet aš paėmiau tokį tarpinį variantą tarp 30 ir 100 hektarų. Jeigu turi 50 hektarų nuosavybės teise, tai jau turėtum būti priimtas į tą medžiotojų būrelį.
Ir dar viena mano pataisa, kurios siūlau nekomentuoti. Aš įrašiau, kad medžiotojų būrelio plotai, dabar jie yra apibrėžti vienu skaičiumi, ne mažiau kaip 1 tūkst. hektarų, tai yra 10 kv. kilometrų, mano pataisa skamba taip – nuo 700 iki 5 tūkst., yra nustatomos tam tikros ribos. Aš šitą pataisą atsiimsiu, nes mane medžiotojai įtikino, kad apriboti 5 tūkst. tikrai yra neracionalu. Aš manau, tegul lieka tas tūkstantis hektarų. Prašau šitos pataisos nekritikuoti ir nekomentuoti, nes jos tikrai neliks. Liks tik dalykai, susiję su savininkų teisėmis. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Jūsų nori paklausti keletas Seimo narių. E. Pupinis pirmasis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Iš tiesų norėčiau paklausti dėl tų 50. Kodėl 50? Nes iš tikrųjų, jeigu žmogus medžiotojas turi ir 10 hektarų, tai nėra priežasties jo nepriimti, tai kodėl jo nepriimti, nes Konstitucija garantuoja nuosavybę? Žmogus turi nuosavybę ir negali ja disponuoti kartu bent jau su kitais. Iš tikrųjų kodėl 50, kodėl jūs nemanote, kad gali būti ir 10? Ačiū.
E. GENTVILAS (LSF). Aš girdžiu ir kitos pusės argumentus, kad tada ir pusę hektaro turintis turėtų būti priimtas. Žiūrint į savininkų teises, man tai atrodytų teisinga. Gaunu barti iš savininkų, komentuoja taip, kaip jūs, kodėl nuo 100 aš mažinu iki 50 ir ne daugiau? Galima sutikti, bet vis tiek mano pasiūlymas jau yra žingsnis į savininkų teisių išplėtimą. Ar tolesnėje stadijoje su K. Mažeika derindami rasime kitų variantų? Galbūt. Šiandien aš prašau pritarimo dėl šio varianto, kuris eina, mano įsitikinimu, ta teisinga kryptimi.
PIRMININKĖ. P. Čimbaras.
P. ČIMBARAS (LSDPF). Labai ačiū. Gerbiamasis kolega, aš norėčiau dar papildyti E. Pupinį. Jums neatrodo, kad jūs dabar atstovaujate stambiesiems? Aš turiu 0,5 hektaro, aš negaliu medžioti, turi 50 hektarų, jisai gali medžioti. Bet jūs pažiūrėkite, žvėris yra valstybės nuosavybė ir jis gali ateiti ir ant vieno hektaro, ir ant 13 hektarų, bet kur atėjo ant vieno hektaro – valstybės nuosavybė, negalima sumedžioti, o kur ateina ant 50 hektarų, jūs jau leidžiate sumedžioti pagal jūsų įstatymo projektą. Jums neatrodo, kad jūs dabar čia atidarote Pandoros skrynią tokiems nesąžiningiems veiksmams?
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Čia kalbama ne apie tai, kad leidžiama sumedžioti, o kalbama apie tai, kas turi būti priimtas į medžiotojų būrelį, turintis ne mažiau kaip 50 hektarų.
Dabar jeigu jūs mane kaltinate, kad aš atstovauju stambiesiems, tai aš noriu pasakyti, kad vienur savo žemes nuomos sutartimi esu perleidęs medžiotojų būreliui, kitur be sutarties leidžiu medžioti, neturiu jokių problemų ir aš nesu tas stambusis – 50 hektarų.
O dabar atsakymas arba klausimas, gerbiamasis Petrai, pačiam. Kam atstovavo praėjusios kadencijos Seimas, kuris tą ribą nustatė 100 hektarų? Gal tada būtent tos kadencijos Seimas, kuris balsavo už 100 hektarų, ir laikėsi paramos stambiesiems? Aš kaip tik einu į smulkinimo pusę, todėl kaltinti čia nėra prasmės.
PIRMININKĖ. Kolega A. Palionis.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš esmės tai buvau užsirašęs paklausti dėl tos pataisos, kurią pranešėjas atsiėmė, bet taip pat norėčiau pratęsti ir dėl šitų 50 hektarų. Vis tiek kiekviena iniciatyva atsiranda dėl kreipimosi ar piliečio, ar žemės savininkų, aš taip suprantu, ir kreipėsi į jus žmonės, kurie susiduria su tomis problemomis. Viena dalis tokia, kiek tokių yra besiskundžiančių žmonių? Ir kitas momentas, tai realiai visi žemės savininkai gali uždrausti medžioti jų žemėje. Kiek aš žinau ir kiek tenka susidurti ir su klubais, ir su žmonėmis, visi randa bendrus sprendimus.
E. GENTVILAS (LSF). Paprastai randa sutarimą. Dėl kreipimosi į mane, tai buvo Šilalės medžiotojai. Konkrečiai ten teismuose situacija ir panašiai, bet dėl teisės steigti savo medžiotojų būrelį savo nuosavybe turimuose plotuose. Ir čia jau šitoje kadencijoje Debeikių, turbūt iš Anykščių rajono tas jau nuskambėjęs būrelis. Dėl 50 hektarų ploto į mane nesikreipė niekas, tačiau žinau Plungės rajone buvusį teisminį precedentą, kai savininkas turėjo virš 100 hektarų ir medžiotojų būrelis pasakė – gerai, mes privalome tave priimti, bet tau – naujai stojančiajam nustatome 35 tūkst. litų metinį mokestį. Štai ten vyko teismai ir teismas pasakė, kad negali būti medžiotojų klubų taikomos tokios išimtinės taisyklės naujai atsirandantiems savininkams. Tas dalykas mane paskatino mažinti ribą, bet konkrečiai su niekuo arba įtakos, jeigu norite pasakyti, ir poveikio man niekas nedarė.
PIRMININKAS. Kolega A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Atsakymas į gerbiamojo A. Palionio klausimą mane šiek tiek pribloškė. Jūs, gerbiamasis Eugenijau, teikiate pasiūlymą Šilalės medžiotojų prašymu. Na, tai ką tada veikia gerbiamasis R. Žemaitaitis, realiai kontroliuojantis visą Šilalę, kaip vienmandatininkas, ir medžioklės plotus? Mano paprastas klausimas.
O jeigu rimtai, aš norėčiau jūsų paklausti. Vis dėlto čia panašu kaip ir priimant sprendimus Seime dėl mokesčių. Pasižiūri į kavos tirščius paprastai finansų ministrė ar kas nors, ar ministras, ir buria, kiek reikia padidinti mokesčius, ar tiek bus užtektinai, ar tiek bus pakankama. Tai norėtųsi išgirsti aiškiai, pamatyti tam tikrą modeliavimą, prognozavimą, kažkokią analizę, sakykime, jūsų sprendimo. Kodėl 50 hektarų?
E. GENTVILAS (LSF). Aš matau, kad jūs tikrai priblokštas dėl R. Žemaitaičio. Gerai, ar mes plečiame savininkų teises, ar ne? Mano pasiūlymas plečia savininkų teises tapti medžiotojų būrelio nariais, kai tas medžiotojų būrelis ar klubas medžioja kokiose nors savininkų žemėse. Tai ten savo nuosavybę turintys savininkai įgauna didesnes galimybes. Ar tai yra riba? Čia jūsų klausimas sutampa su gerbiamojo E. Pupinio klausimu. Galima mažinti tą ribą, nors, aš manau, čia jau medžiotojų būreliai ir ponas B. Bradauskas, atėjęs į Seimą, labai griežtai oponuotų, nes tada sakytų, kad kiekvienas savininkas, turintis medžiojo bilietą, privalo tapti mūsų būrelio nariu. Aš sakyčiau, o kodėl gi ne. Jis yra ir savininkas, ir turi medžiotojo leidimą, tai kodėl jo žemėje turi medžioti kiti, iš kitur atvykę, o jam atimama šita teisė. Bet noriu nuraminti, iš esmės tai yra vienetiniai atvejai, kai savininkai nesusitaria su medžiotojų būreliais ar klubais. Tai yra vienetiniai atvejai.
O esminis mano pasiūlymas yra suteikti savininkams konstitucinę teisę naudotis savo nuosavybe ne mažesne apimtimi, negu yra įgiję teisę į jo nuosavybę kiti, kurie neturi ten jokios nuosavybės. Savininkų teisių gynimas – esminis dalykas.
PIRMININKAS. Kolega J. Liesys.
J. LIESYS (LSF). Ačiū, pirmininke. Aš noriu paklausti tik vieno klausimo. Nepaisydamas hektarų ploto, kiek tai bus, ar jūs galite pasakyti, kiek Lietuvoje gali atsirasti daugiau medžiotojų būrelių, jų skaičių? Ir aišku savaime, kad bus parduota daugiau šautuvų, nes atsiras, matyt, ir pavienių medžiotojų. Tokiu būdu tie medžiotojai galės į tuos būrelius įstoti priverstinai, jeigu jų nepriims medžiotojų būrelis, arba bus kuriami nauji būreliai. Kaip šitą problemą bus galima spręsti medžiotojams?
E. GENTVILAS (LSF). Vargu ar medžiotojų atsiras daugiau. Šiandien aš skaitau dokumentus, kuriuose parašyta, kad medžiotojo bilietą turinčiųjų yra 30 tūkst., tačiau medžiotojų būrelių ar klubų nariais yra 20 tūkst. Kitaip sakant, jau yra daug kas turintis medžiotojo leidimą ar šautuvus, tačiau dėl vienokių ar kitokių priežasčių nemedžiojantys. Sudarykime jiems galimybes kurti savoje nuosavybėje, susikooperavus su kitais savininkais, medžioklės plotus. Čia ir yra esmė.
Dabar, kiek aš sakau, E. Tijušas sako, kad tokių iniciatyvų Lietuvoje yra trylika. K. Mažeika žino, kad tokių iniciatyvų gali būti 30 per visą Lietuvą. Dar kartą pabrėžiu, visoje Lietuvoje yra įregistruota 900 medžioklės plotų. Tai čia perversmo tikrai neįvyks, o bus sudarytos konstitucinės galimybės savininkams naudoti savo nuosavybę.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega, jūs atsakėte į visus klausimus. Prieš norėtų kalbėti A. Skardžius. Prašom.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Galbūt ir reikėtų pritarti po pateikimo, kad būtų galima aptarti vis dėlto, koks šio siūlymo pateikimo metu būtų skaičius tų hektarų, kada būtų galima tapti būrelio nariu. Tačiau jeigu mes kad ir minimalų plotą, 1 tūkst. hektarų, padalintume iš 50, tai vis dėlto teorinė galimybė, kad vien savininkų galėtų atsirasti tikrai ženklus skaičius. Bet jeigu būrelio plotas yra vidutiniškai 3 tūkst. hektarų, galbūt ir didesnis, tai mes po 50 hektarų (aš kalbu apie teorines galimybes), vis dėlto matytume, kad būrelis tikrai negalės apimti tokio skaičiaus norinčiųjų arba turinčiųjų teisę.
Aš manau, kad galbūt galima pritarti po pateikimo, tačiau labai atsakingai šio projekto teikėjai turėtų svarstymo stadijoje įrodyti, kodėl pasirinktas toks ploto vienetas, toks ploto dydis. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, norinčių kalbėti už nėra. Balsuojame. Kas pritaria Medžioklės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XIIIP-349 po pateikimo, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Gerbiamieji kolegos, balsavimas pradėtas. Prašome sėstis į vietas.
Gerbiamieji kolegos, balsavo 78 Seimo nariai: už – 50, prieš – 1, susilaikė 27. Pritarta po pateikimo.
Pagrindinis komitetas – Aplinkos apsaugos komitetas, taip? (Balsai salėje) Ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Aš girdžiu. Pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas, o papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. (Balsas salėje: „Kaimo reikalų komitetas.“) Kaimo reikalų komitetas. Kolegos, dar kartą kartoju: pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas, papildomi – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ir Kaimo reikalų komitetas. Galime su tuo sutikti? Data ta pati. Siūloma svarstyti gegužės 4 dieną. Taip? Ačiū.
12.24 val.
Branduolinės energijos įstatymo Nr. I-1613 2, 7, 15, 16, 19, 20, 22, 23, 24, 25, 29, 30, 33, 34, 35, 36, 50 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 501 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-336ES, Branduolinės saugos įstatymo Nr. XI-1539 4, 5, 6, 10, 12, 16, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 31, 47 ir 48 straipsnių ir penktojo skyriaus pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 221, 241 ir 261 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-337ES, Administracinių nusižengimų kodekso 321 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-338 (pateikimas)
Grįžtame prie rytinės darbotvarkės. Kviečiame į tribūną energetikos ministrą Ž. Vaičiūną. Prašom pristatyti 1-9a, 1-9b ir 1-9c klausimus. Branduolinės energijos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-336, Branduolinės saugos įstatymo projektas Nr. XIIIP-337 ir Administracinių nusižengimų kodekso 321 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-338. Prašom, ministre. Pateikimas.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Vyriausybė teikia tris įstatymų projektus: tai Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymo pakeitimo ir papildymo, Lietuvos Respublikos branduolinės saugos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 321 straipsnio pakeitimo įstatymų projektus.
Šių pakeitimų esmė yra ta, kad iš esmės iki šiol nėra reglamentuotas radioaktyviųjų atliekų vežimas. Antras dalykas, numatyta atestavimo sistema aukščiausios grandies vadovaujantiems darbuotojams, dirbantiems branduoliniame sektoriuje. Siūlomi penki esminiai elementai. Pirma, įstatymų pakeitimais siūloma įtvirtinti reikalavimą užtikrinti branduolinės energetikos objektų statybos aikštelių fizinę saugą, nes iki šiol sauga užtikrinama tik Ignalinos atominėje elektrinėje, jos riboto patekimo zonoje. Taip pat numatyta galimybė vykdyti asmenų, siekiančių gauti leidimą be palydos patekti į branduolinės energetikos objekto statybos aikštelę ar dalyvauti vežant branduolines atliekas, patikrinimą dėl patikimumo. Taip pat galimybė vykdyti asmenų ir transporto priemonių apžiūrą ir tikrinimą branduolinės energetikos subjektų statybos aikštelėje.
Šios nuostatos sustiprintų branduolinį saugumą šalyje, padėtų efektyviau kovoti su kylančiomis grėsmėmis, taip pat padėtų užtikrinti, kad galimai neteisėti veiksmai branduolinės energetikos objekto statybos metu nesudarytų prielaidos sukelti branduolinę ir (ar) radiologinę avariją, taip pat nesutrikdytų normalios branduolinės energetikos subjektų veiklos.
Antras dalykas, kas yra siūloma. Šiuo metu licencijos turėtojas pats įsitikina darbuotojų kompetencija. Siūloma branduolinės energetikos objektų vadovaujančių darbuotojų atestavimo sistemą padaryti nešališką, tai yra kad šį atestavimą vykdytų Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija ir atestuojami būtų vadovaujančios grandies darbuotojai – vadovas, pavaduotojai, taip pat vadovui ir pavaduotojams tiesiogiai pavaldžių padalinių vadovai. Ši atestavimo sistema užtikrintų, kad branduolinės energetikos objektuose vadovaujančiais darbuotojais dirbtų tik aukščiausios kvalifikacijos specialistai.
Trečias siūlymas. Įstatymų pakeitimais siūloma reglamentuoti išdavimą sertifikatų, susijusių su radioaktyviųjų atliekų medžiagų vežimu. Jų reikės vežant radioaktyviąsias atliekas viešaisiais keliais iš Ignalinos atominės elektrinės į radioaktyviųjų atliekų atliekynus. Šiuo metu ši sistema nėra reglamentuota. Išduodant sertifikatus būtų įvertintos radioaktyviųjų medžiagų vežimo sąlygos, radioaktyviųjų medžiagų konstrukcijos, pakuočių konstrukcijos, patvirtinta jų sauga, siekiant užtikrinti saugų branduolinio kuro ciklo medžiagų, branduolinių ir daliųjų medžiagų vežimą viešaisiais keliais.
Ketvirta. Įstatymų pakeitimais bus patobulinta Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos taikomo poveikio priemonių sistema, bus aiškiau diferencijuojama, už kokius konkrečius pažeidimus bus taikomi privalomi vykdyti nurodymai pašalinti pažeidimus, sustabdyti veiklą ar darbus. Ir tobulinama ekonominių sankcijų, taikomų juridiniams asmenims už šiurkščiausius pažeidimus, sistema. Taip būtų aiškiau reglamentuotos asmenų, kuriems taikomos ekonominės sankcijos, procesinės teisės ir veiksmai.
Ir penkta. Įstatymų pakeitimais bus patobulintos licencijų (leidimų) išdavimo branduolinės energetikos saugos srityje nuostatos, atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintą Licencijavimo pagrindų aprašą. Administracinių nusižengimų kodekso 321 straipsnio pakeitimu siekiama patikslinti sąvokas siekiant, kad būtų galima skirti baudą už patekimą ar bandymą patekti, neturint tokios teisės, ne tik į branduolinės energetikos objektą, bet ir į jo aikštelę.
Dėkui už dėmesį. Tiek trumpai.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti keletas kolegų. Pirmasis – A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, kuo jūs pabaigėte, aš norėčiau truputį praplėsti. Anksčiau būdavo, žmogus negali patekti į branduolinę statybos aikštelę, ar kaip mes ją pavadintume, be Valstybės saugumo departamento išvados. Jeigu išvada neigiama, faktiškai žmogus turėdavo susitaikyti su tuo ir negalėdavo toliau dirbti. Šiuo atveju aš nematau, kad turėtų būti Valstybės saugumo departamento išvada. Ko gero, pats licencijos turėtojas sprendžia? Čia išdėstyta labai daug atvejų, kada negali būti išduodamas leidimas. Šiuo atveju Saugumo departamento lyg ir nereikia išvados, ar ne? Aš taip suprantu. Ačiū.
Ž. VAIČIŪNAS. Iš esmės šiais siūlymais yra išplečiamas objektų sąrašas. Šiuo metu yra tik Ignalinos atominės aikštelė ir riboto patekimo zona. Čia yra papildoma tuo, kad turėtų būti saugiau užtikrinama statybos aikštelių fizinė sauga plačiąja prasme. Dėl konkrečiai Valstybės saugumo departamento, ar reikalingas būtų jų leidimas, turėčiau pasitikslinti, bet iš esmės idėja buvo tokia, kad kriterijai turėtų būti taikomi tie patys kaip ir iki šiol pačiai aikštelei.
PIRMININKAS. Kolega V. Gailius.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Teisės departamento devinta pastaba. Labai aiškiai Teisės departamentas pasisako, nors man keista, kodėl mes nesvarstėme atitikties Konstitucijai. Jeigu nebus atsisakyta 25 straipsnio 3 dalies, šio pakeitimo, jeigu neatsisakome, turėtų būti svarstomas įstatymo projekto atitikties Konstitucijai klausimas. Kokia yra jūsų, ministre, pozicija dėl šios konkrečios normos?
Ž. VAIČIŪNAS. Gal galite patikslinti straipsnį? 23?
V. GAILIUS (LSF). Teisės departamento išvados, jūs gi skaitėte. Teisės departamento išvados nėra labai…
PIRMININKAS. 9 punktas.
V. GAILIUS (LSF). 25 straipsnio 3 dalis. Jos neatsisakius, projektas prieštarauja Konstitucijai.
Ž. VAIČIŪNAS. Tai dėl šitos 25 straipsnio 3 dalies nuostatos manau, kad yra redakcinė pastaba. Tokiu būdu galėtume išspręsti…
PIRMININKAS. Gal komitete pasiaiškinsite, ministre.
Ž. VAIČIŪNAS. Galime komitete, taip, jeigu…
PIRMININKAS. Taip, aišku, kito kelio nėra. Kolegos, nėra norinčių kalbėti už, prieš. Ar galime bendru sutarimu pritarti dėl visų? Galime. Taigi pritariame bendru sutarimu dėl 1-9a, 1-9b ir 1-9c, įstatymų projektai Nr. XIIIP-336, Nr. XIIIP-337 ir Nr. XIIIP-338. Ačiū, ministre. Kaip pagrindinį siūlome Ekonomikos komitetą. Yra kitų pasiūlymų? Taip pat dėl 1-9c (Nr. XIIIP-338) kaip pagrindinis siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o papildomas – Ekonomikos. Suprantama, čia yra teisės Administracinių teisės pažeidimų kodeksas. Galime su tuo sutikti? Galime. Ir yra siūloma svarstyti kovo 27 dieną. Galime pritarti? Galime.
12.33 val.
Europos darbo tarybų įstatymo Nr. IX-2031 1, 3, 13 ir 16 straipsnių ir Įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-438ES (pateikimas)
Darbotvarkės 1-10 klausimas – Europos darbo tarybų įstatymo kai kurių straipsnių ir įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-438. Europinis įstatymas. Kviečiame viceministrę E. Radišauskienę. Pateikimas.
E. RADIŠAUSKIENĖ. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiu Lietuvos Respublikos Europos darbo tarybų įstatymo Nr. IX-2031 1, 3, 13 ir 16 straipsnių ir įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektą. Projektas parengtas siekiant perkelti 2015 m. spalio 6 d. direktyvos nuostatas, susijusias su jūrininkais, į nacionalinę teisę. Šios direktyvos tikslas yra pagerinti darbo ir gyvenimo sąlygas laivuose, kad jūrų sektorius taptų patrauklesnis Europos Sąjungos jūrininkams, įskaitant jaunus darbuotojus.
Įstatymo projektu siūloma pirmiausia panaikinti Europos darbo tarybų įstatyme nustatytą išimtį, kuri neleidžia informavimo ir konsultavimo procedūrų taikyti laivų įgulų nariams. Taip pat nustatyti, kad specialiojo derybų komiteto darbo tarybos nariai arba darbuotojų atstovai, kurie dalyvauja susitarime dėl darbuotojų informavimo ir konsultavimo Europos Sąjungos įmonėse ir įmonių grupėse, galėtų turėti pakaitinį narį. Darbuotojų atstovams ir jų pakaitiniams nariams užtikrinti teisę susitikti, jeigu jie nėra išplaukę į jūrą. Taip pat siūloma, kad posėdžiai būtų suplanuoti taip, kad būtų užtikrinta galimybė dalyvauti darbuotojų atstovams ir jų pakaitiniams nariams. O jeigu nėra tokios galimybės, kad būtų galimybė susisiekti ryšio priemonėmis.
Ir patikslinti Darbo tarybų įstatymo nuorodas į Darbo kodeksą.
Papildomai informuoju, kad projektui buvo pritarta Vyriausybės kovo 8 dienos posėdyje. Įstatymui papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. O į Seimo Teisės departamento pastabas darbo tvarka jau yra atsižvelgta. Ačiū. Prašau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti G. Vasiliauskas. Prašom, kolega.
G. VASILIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Dėkoju pranešėjai. Šis įstatymo projektas perkelia minimalius direktyvos standartus. Šalys narės paprastai gali perkelti šiuos standartus. Mano būtų du konkretūs klausimėliai: ar buvo diskutuojama su darbuotojų atstovais dėl šių nuostatų ir kokie buvo jų pasiūlymai?
E. RADIŠAUSKIENĖ. Noriu pasakyti, kad Trišalėje taryboje šis įstatymas svarstytas nebuvo, tačiau bendrai derintas buvo pateiktas įstatymo projektas. Iš darbuotojų atstovų papildomų pasiūlymų nebuvo gauta jokių. Vienintelis pasiūlymas buvo toks, kad reikėtų užtikrinti, kad tikrai nebūtų pakaitiniai nariai jūrininkų žmonos. Viskas.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Norinčių kalbėti už, prieš nėra. Galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Ačiū. Pritarta. Ačiū viceministrei. Aišku, siūlomas kaip pagrindinis komitetas Socialinių reikalų ir darbo. Ar galime pritarti? Galime. Ar reikia papildomų komitetų? Nereikia. Siūloma svarstyti balandžio 27 dieną.
12.37 val.
Paramos mirties atveju įstatymo Nr. I-348 2, 5 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-440ES (pateikimas)
Darbotvarkės 1-11a klausimas, taip pat europinis, ir 1-11b, įstatymų projektai Nr. XIIIP-440ES ir Nr. XIIIP-441. Kviečiu viceministrą E. Bingelį į tribūną. Prašom, viceministre. Pateikimas.
E. BINGELIS. Laba diena, gerbiamas pirmininke, Seimo nariai. Dėl Paramos mirties atveju įstatymo Nr. I-348 2, 5 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-440ES. Kalbant trumpai, pačiu projektu siekiame perkelti dvi direktyvas į Paramos mirties atveju įstatymą. Tai būtų pirmoji direktyva 2014 m. vasario 26 d. dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir buvimo norint dirbti sezoniniais darbuotojais sąlygų ir 2014 metų 66 direktyva dėl bendrovės viduje perkeliamų trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvendinimo sąlygų“, norint užtikrinti užsieniečiams, atvykusiems į Lietuvos Respubliką dirbti sezoninį darbą, ir užsieniečiams, perkeltiems įmonės viduje, vienodas su Lietuvos Respublikos piliečiais sąlygas jų mirties atveju gauti laidojimo pašalpą. Taip pat siekiama nustatyti, kad įstatymo nuostatos dėl sezoninių darbuotojų įsigaliotų nuo 2017 m. gegužės 1 d., kaip nustatyta Seimo 2017 m. kovo 14 d. priimtame įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, o įstatymo nuostatos dėl darbuotojų, perkeltų įmonės viduje, – nuo 2017 m. birželio 1 d.
Prašome skubos tvarkos, nes jau esame gavę iš Europos Komisijos pateiktą oficialų pranešimą dėl teisės pažeidimo procedūrų, 36 direktyvą jau turėjome būti perkėlę praėjusių metų rugsėjo mėnesį, o 66 direktyvą – lapkričio mėnesį. Papildomų lėšų kaip ir neturėtų reikėti, nes nėra išnaudojamas kiekvienais metais numatomas biudžetas. O 2016 metais, pavyzdžiui, buvo tik 13 asmenų, kuriems buvo išduotas sezoninio darbo leidimas Lietuvoje. Prašom pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū, viceministre. Jūsų nori paklausti A. Salamakinas. Prašom, kolega.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš šitame kampe. Viskas gerai, bet jūs aiškinamajame rašte rašote, kad ratas pašalpų gavėjų išsiplės, bet biudžeto lėšų nereikės. Kaip čia sueina tie galai – didėja, bet nereikės?
E. BINGELIS. Ačiū už gerą klausimą. Esmė ta, kad kiekvienais metais tiek, kiek yra nurodyta biudžete mirties atvejų pašalpoms išmokėti, ta suma nėra išnaudojama. Ir, pavyzdžiui, praėjusiais metais tik 13 asmenų buvo išduotas leidimas dirbti sezoninį darbą Lietuvoje. Procentais yra labai mažai žmonių, kuriems, tikėtina, prireiks šitos pašalpos, bet svarbu, kad būtų galimybė, o kad didesnes sumas reikės numatyti biudžete, nejaučiame, kad reikėtų.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, norinčių kalbėti už, prieš nėra. Ar balsuojame, ar galime pritarti bendru sutarimu? Balsuojame. Kas pritaria įstatymų projektams Nr. XIIIP-440, Nr. XIIIP-441, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Primenu, kad tai europinis įstatymas.
Gerbiami kolegos, balsavo 77 Seimo nariai, visi vieningai už – 77.
Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka. Ar galime pritarti? Pritariame bendru sutarimu. Ačiū, viceministre. Pagrindiniu komitetu siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Galime pritarti? Galime. Ar reikia papildomo? (Balsai salėje) Biudžeto ir finansų komitetas siūlomas papildomu komitetu. (Balsai salėje) Prašau? Reikia ar nereikia? Prašom, kolega Langaiti.
T. LANGAITIS (TS-LKDF). Papildomu komitetu siūlome Ekonomikos komitetą įtraukti.
PIRMININKAS. Siūlomi du papildomi komitetai – Biudžeto ir finansų ir Ekonomikos komitetai. Galime pritarti? Taigi pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomi – Ekonomikos ir Biudžeto ir finansų komitetai. Ir siūloma svarstyti balandžio 27 dieną. Ačiū, viceministre, už pateikimą.
Kviečiu į tribūną…
E. BINGELIS. Ir 1-11b dar. Pristačiau 1-11a ir dar 1-11b. Dar trumpai apie b.
PIRMININKAS. Gerai. Prašom.
12.43 val.
Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 1, 2 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-441 (pateikimas)
E. BINGELIS. Čia gal reikėjo kartu pristatyti (…). Tai yra Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 1 ir 2 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-441. Čia irgi prie perkėlimo tos pačios direktyvos, kurios esmė yra užtikrinti užsieniečiams, perkeltiems įmonės viduje, vienodas sąlygas su Lietuvos Respublikos piliečiais gauti išmoką vaikui. Išmoka vaikui būtų skiriama tuo atveju, jeigu žmogus yra perkeliamas dirbti Lietuvoje įmonės viduje daugiau negu devynis mėnesius. Siūlome, kad įsigaliotų nuo 2017 m. birželio 1 dienos, dėl tų pačių priežasčių skubos tvarka, nes tai yra ta pati direktyva iš praeito dokumento, dėl kurio jau gavome pastabų. Planuojame, kad papildomų didesnių biudžeto išlaidų lyg ir nereikėtų, nes bendrame valstybės biudžete suma vis nustatoma didesnė, tačiau kol kas gimstamumas mažėja, tikimės, kad bent jau artimiausiu trumpiausiu periodu papildomų lėšų nereikės numatyti.
PIRMININKAS. Ačiū, viceministre. Norinčių klausti nėra. Ar yra norinčių kalbėti? Nėra. Gerbiami kolegos, galime bendru sutarimu pritarti? Prašau? (Balsai salėje) Balsuojame. Gerai. Kolegos, kas pritariate įstatymo projektui Nr. XIIIP-441 po pateikimo, balsuojate už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas. Ačiū, viceministre. Ačiū.
Balsavo 80 Seimo narių: vienbalsiai visi 80 už.
Pagrindiniu komitetu siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Ar reikia kitų? Nereikia. Ir taip pat svarstysime balandžio 27 dieną.
12.45 val.
Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 34 straipsnio ir Įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3694 (pateikimas)
Gerbiami kolegos, kviečiu V. Gailių pristatyti 2-8 klausimą – Elektroninių ryšių įstatymo 34 straipsnio ir įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3694. V. Gailius. Prašom. Pateikimas.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, mano misija – palengvinti vidaus reikalų ministrui šiandien pagal darbotvarkę teikti projektą, kadangi mano projektas įregistruotas 2015 metų spalį, vidaus reikalų ministras teikia projektą, kuris įregistruotas 2016 metų gruodžio 9 dieną. Esmė projekto ta pati. Aš turėjau pateikti po ministro.
Esmė, kad ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių paslaugas, prieš pradėdami teikti šias paslaugas abonentams, sudariusiems viešųjų ryšių, elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartis konkliudentiniais veiksmais ir atsiskaitantiems už elektroninių ryšių paslaugas išankstinio apmokėjimo būdu, privalo identifikuoti paslaugos naudotojo vardą, pavardę ir jo tapatybę. Mano projekte yra liberalesnių pozicijų, nes aš siūliau teikimo stadijoje, registracijos stadijoje numatyti įstatymo įsigaliojimo terminą, kad jau šiandien besinaudojantiems šia paslauga būtų palengvintos sąlygos ir numatytas terminas.
Šiandien, matydamas ir analizuodamas situaciją, manau, kad galima tą terminą ir pailginti arba žiūrėti tik į ateitį ir į ateityje registruojamas sutartis. Ta pati registracija – nebūtinai identifikavimas sutarties konkliudentinių veiksmų sudarymo vietoje, bet tai galėtų būti ir šiuolaikinėmis technologijomis įmanomas sprendimas, kai asmuo save privalėtų identifikuoti nuo pirmo kontakto, nuo šitos kortelės aktyvavimo. Mano nuomonė šiandien būtų tokia, kad svarstymo stadijoje mes galėtume galvoti tik apie naujus abonentus. Patirtis – mano asmeninė, profesinė, rengiant projektą bendrauta su kriminalinės žvalgybos, žvalgybos subjektų atstovais, su Vidaus reikalų ministerija dėl poreikio.
Ministro projekte kalbama apie naudojantis šia paslauga daromus sukčiavimus. Aš įžiūriu gilesnes problemas, tai visų pirma terorizmo grėsmės. Šis projektas iš esmės būtų skirtas terorizmo prevencijai. Aš sakau, minimalus apsunkinimas verslui, kadangi nežiūrėtume į praeitį, numatydami ilgesnį laikotarpį identifikuoti jau esamus abonentus, arba manau, kad šiandieninės kriminalinės žvalgybos arba žvalgybos institucijų galimybės jau leidžia per tam tikrą laiką identifikuoti jau esamus naudotojus.
Todėl mes galėtume svarstymo stadijoje liberalizuoti dar labiau, nei aš siūlau, numatydami pereinamąjį laikotarpį. Tai nėra panacėja, tai nėra tai, kad mes būtume pirmi. Šalys, kurios išgyveno, susidūrė su terorizmo grėsmėmis, šitą nuostatą taiko seniai, tokios šalys kaip Danija, Graikija, Bulgarija, Nyderlandai, Italija, Ispanija, Prancūzija, Slovakija, Vengrija, Vokietija, Norvegija, Jungtinė Karalystė, čekai abejoja dar, mūsų kaimynai lenkai taiko. Siūlau šį įstatymo projektą jūsų teismui ir esu pasiruošęs atsakyti į klausimus. Į klausimus, į kuriuos aš neatsakysiu, atsakys vidaus reikalų ministras.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti keletas kolegų. Nematau A. Bilotaitės. Tuomet P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, jūs pats minėjote, kad yra rengiamas Vidaus reikalų ministerijos įstatymas. Kodėl nepalaukiate to įstatymo, o jūs taip skubate?
PIRMININKAS. Vidaus reikalų, atsiprašau…
V. GAILIUS (LSF). Aš projektą įregistravau 2015 metų spalį. Vidaus reikalų ministras jį pateiks šiandien popietinėje darbotvarkėje.
PIRMININKAS. Dabar iš karto, po šito. Čia tik dėl to, kad mes labai einame į priekį pagal darbotvarkę. Ministras tik dabar atėjo, ačiū jam. Prašau. Dar klausia E. Pupinis. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Iš tiesų Lietuvoje buvo vienas iš tokių pigiausių ryšių. Vėlgi administravimo kaštai gali būti tikrai nemaži, ypač pradiniu laikotarpiu, kol yra sudaromi popieriniai variantai. Ar nemanote, kad vėlgi čia mes pereiname šimtu procentų prie to sutartinio mobiliojo ryšio, kur iš tikrųjų yra sudaromos sutartys, nes iš esmės to laisvojo ir nelieka? Ačiū.
V. GAILIUS (LSF). Aš kalbu apie įpareigojimą ūkio subjektams išspręsti identifikavimo klausimą. Tai nebūtinai fizinis atėjimas į sutarties sudarymo vietą su dokumentu. Bet aš kalbu apie techninius sprendimus, kai tu pirmą kartą atlieki veiksmą – tu registruoji paslaugą teikiančiame subjekte ir techniniai sprendimai turėtų būti sureguliuoti taip, kad identifikuotų. Tam, kad nebūtų didelės naštos verslui, aš siūlau svarstymo metu galbūt sujungus projektus kalbėti apie ateitį, ne apie praeitį, nes šiandien kriminalinės žvalgybos ir žvalgybos subjektai turi pakankamai galimybių per laiką identifikuoti ankstesnius vartotojus.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus, gerbiamas pranešėjau. Nėra norinčių kalbėti už, prieš. Gal galime bendru sutarimu po pateikimo? Pritariame. Tada siūlome kaip pagrindinį Ekonomikos komitetą. Galime pritarti? Pritarta. Ačiū. Ar reikia papildomų komitetų? Nereikia. Siūloma svarstyti šių metų balandžio 27 dieną.
12.52 val.
Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 3, 5, 34, 68, 77, 78 straipsnių ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-199 (pateikimas)
Dabar kviečiu į tribūną vidaus reikalų ministrą E. Misiūną. Mes prašysime, ministre, kad jūs pateiktumėte 2-7 klausimą – Elektroninių ryšių įstatymo daugelio straipsnių ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-199. Ministras E. Misiūnas. Pateikimas. Prašom, ministre.
E. MISIŪNAS. Gerbiamas Seimo Pirmininke, gerbiami Seimo nariai, ar galėtume nuo Elektroninių ryšių įstatymo iš karto pradėti?
PIRMININKAS. Taip, jūs Elektroninių ryšių įstatymo daugelio…
E. MISIŪNAS. Ministerija teikia Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 3, 5, 34, 68, 77, 78 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektą. Aš girdėjau, gerbiamas Seimo narys pakankamai aiškiai ir išsamiai pristatė šio įstatymo tikslus ir esmę. Galbūt nenorėčiau dubliuoti to poreikio. Mes visi suprantame ir prevencinius tikslus. Tikrai Seimo narys gerai akcentavo ir turizmo grėsmes, ne tiktai, aišku, sukčiavimą ar melagingus pranešimus. Taigi įstatymas reikalingas. Siūlau Seimo nariams apsispręsti svarstyti ir galbūt galima iš karto užduoti klausimus.
PIRMININKAS. G. Steponavičius. Nematau. Klausia M. Bastys. Prašau. Taip, taip. M. Bastys.
M. BASTYS (LSDPF). Neveikia. O, jau veikia.
PIRMININKAS. Prašom.
M. BASTYS (LSDPF). Ačiū. Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, tikslas yra suprantamas. Tiktai elektroninių ryšių kompanijos, kurios teikia tokio pobūdžio paslaugas, yra nevienodos šiuo laikmečiu. Vienos yra kur kas daugiau pažengusios, kitos yra mažiau pažengusios. Be abejo, tai visų pirma turės įtakos verslui. Manau, kad čia turėtų būti numatyti ženkliai didesni pereinamieji laikotarpiai. Vienas dalykas.
Antras dalykas. Kaip jūs manote spręsti tą klausimą dėl kaimyninių valstybių, ar tai būtų Latvija, ar kitos, kurios kol kas, bent jau mano žiniomis, tokių priemonių nesirengia taikyti? Manau, tai irgi yra labai aktualu, kai kalbame apie tuos asmenis, kurie tikrai nori daryti nusikaltimus ir nebūti sugauti. Dėkoju.
E. MISIŪNAS. Dėl pirmo klausimo. Ministerija buvo susitikusi su visais mobiliojo ryšio operatoriais ir iš principo kai kurie mobiliojo ryšio operatoriai sakė, kad galėtų įgyvendinti įstatymą iš esmės nuo įstatymo įsigaliojimo ir dėl visų išduotų SIM kortelių. Kiti mobiliojo ryšio operatoriai minėjo, kad tai būtų sudėtinga ir galbūt vertėtų taikyti nuostatas nuo įstatymo įsigaliojimo.
Aš įsivaizduoju, tikrai diskusijos įmanomos. Mes turėsime, dar susitarėme su mobiliojo ryšio operatoriais, kad mums pateiks statistiką, kiek yra išduotų SIM kortelių, neregistruotų senesniu laikotarpiu, t. y. asmenys, kurie turi daugiau nei penkerius šešerius metus, ir kurios yra išduodamos dabar, šiuo metu, nes iš principo, kaip sakė mobiliojo ryšio operatoriai, išduotos senos kortelės yra veikiančios, funkcionuojančios ir kokių nors grėsmių tikrai nekelia. Mes turėtume gauti tą statistiką ir įvertinsime. Manau, yra galimybė diskutuoti, nuo kurio momento būtų reikalavimas, ar registruoti korteles nuo įstatymo įsigaliojimo, ar visas išduotas, ar priimti dar kokį nors atskirą susitarimą. Tikrai diskusijų yra ir, manau, konkrečios, aiškios, rimtos pozicijos dėl šito klausimo nėra priimta.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į…
E. MISIŪNAS. Dėl Latvijos norėčiau pasakyti.
PIRMININKAS. Prašau.
E. MISIŪNAS. Taip, Latvija šiuo metu yra atidėjusi šito klausimo svarstymą, bet, kaip premjeras grįžęs iš susitikimo sakė, jeigu Lietuva priims tokį įstatymą, bus svarstoma ir Latvijoje pakartotinai teikti tokio įstatymo įsigaliojimą.
PIRMININKAS. Dėkui, ministre. Dar neišeikite iš tribūnos, nes yra daug jūsų klausimų.
Už norėtų kalbėti S. Šedbaras. Prašau.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kolegos, kadangi nėra prieš, aš ilgai neagituosiu, bet iš tiesų norėjau paantrinti ministrui, nes man irgi teko bendrauti su Latvijos kolegomis tuo klausimu. Vienas balsavimas parlamente įvyko, bet jie stebi Lietuvą. Jeigu Lietuva tokį sprendimą priimtų, latviai, matyt, irgi priimtų registruoti korteles, kaip ir Lietuvoje.
Noriu pasakyti, kad tą klausimą aš kėliau dar 1998–1999 metais. Tada nebuvome pasirengę. Aš manau, kad tikrai tai reikia daryti.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Norėčiau ne tiek prieš, bet paaiškinti susilaikymo priežastį. Čia yra žingsnis dėl didesnės valstybės galios individams. Iš tikrųjų Lietuvoje neturime nė vieno precedento, kuris būtų… Ačiū likimui dėl terorizmo atvejų, kurie skatintų tokius žingsnius, kurie šiandien yra teikiami mums svarstyti. Šiandien mano mobiliajame telefone yra bent penkios kitos programėlės, kuriomis galima bendrauti neatsekant, kas yra žinutės siuntėjas ar kitas, neprisijungiant prie mobiliojo telefono ryšio. Man, kaip liberalui, iš tikrųjų vertinančiam asmeninę laisvę, šiandien šitas įstatymo projektas yra dar viena galimybė mane sekti ir prižiūrėti. Manau, yra tūkstančiai tokių žmonių, kurie patys patirs šitą valstybės galią. O, kaip įstatymo projekte nurodyta, konkrečių pažeidimų yra vos 300 ir apeiti šitą įstatymą tikrai atsiras galimybių.
PIRMININKAS. Ačiū. Balsuojame, kolegos. Kas pritariate po pateikimo Elektroninių ryšių įstatymo 1 priedo ir daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-199, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsavimas pradėtas.
Gerbiami kolegos, prašyčiau sėsti į savo vietas ir balsuoti. Prašau.
Gerbiami kolegos, balsavo 87 Seimo nariai: už – 65, prieš – 1, susilaikė 21. Pritarta po pateikimo. Kaip pagrindinis komitetas siūlomas Ekonomikos komitetas. Yra kitų pasiūlymų? Papildomų komitetų nereikia? Nereikia. Ačiū. Siūloma svarstyti taip pat balandžio 27 dieną.
12.59 val.
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-443ES, Administracinių nusižengimų kodekso 542 ir 589 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-444ES (pateikimas)
Gerbiami kolegos, grįžtame prie rytinės darbotvarkės, nes taip jau atsitiko – greičiau viską svarstome ir turėjome paprašyti kolegą. Ačiū, ministre, kad atvykote. Dabar 2-2a, 2-2b klausimai – įstatymų projektai Nr. XIIIP-443 (europinis) ir Nr. XIIIP-444. Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo projektas ir Administracinių nusižengimų, galite abu pristatyti. Ministre, prašau.
E. MISIŪNAS. Posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, toliau norėčiau pristatyti įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-443. Šio projekto tikslas – į nacionalinę teisę perkelti 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/66/ES dėl bendrovės viduje perkeliamų trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų nuostatas. Turėjo būti perkeltos iki 2016 m. lapkričio 29 d., Europos Komisija 2017 m. sausio 24 d. pateikė Lietuvai oficialų pareiškimą dėl neperkėlimo. Taigi pagal Europos Sąjungos lygmeniu suderintus kriterijus nustatomos taisyklės, kurios būtų taikomos trečiųjų šalių piliečiams, perkeliamiems trečiosiose šalyse įsteigtų bendrovių viduje, t. y. į šių bendrovių atstovybės filialus ar tai pačių įmonių grupei priklausančias įmones, įsteigtas Lietuvos Respublikoje ar kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse. Laikinai dirbti galėtų būti perkelti vadovai, specialių žinių turintys specialistai ir aukštąjį universitetinį išsilavinimą turintys stažuotojai. Numatomi kvalifikaciniai reikalavimai: profesinė patirtis, buvimo trukmė, pavyzdžiui, perkėlimas bendrovės viduje negali trukti ilgiau nei treji metai, kai perkeliamas vadovas ar specialistas, ir negali trukti ilgiau nei vieni metai, kai perkeliamas stažuotojas.
Taip pat siekiama: įstatymu įtvirtinti nepilnamečių prieglobsčio prašytojų teisę į ikimokyklinį, priešmokyklinį ugdymą, pagrindines nuostatas dėl Lietuvos valstybės paramos teikimo integracijai, parengti pagrindą Vyriausybei nustatyti prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo tvarką kitose nei Užsieniečių registracijos centras vietose ir priėmimo sąlygas jose, taip pat reikalavimus sveikatos draudimui, taikomam užsieniečiams, atvykusiems į Lietuvos Respubliką su nacionaline viza, siekiama sulyginti taikomus reikalavimus, tokius kaip Šengeno vizai.
Taip pat su šiuo įstatymu yra teikiamas lydimasis teisės aktas – Administracinių nusižengimų kodekso 542 ir 589 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas. Ten numatyta atsakomybė už tam tikrų pareigų nevykdymą, kuris susijęs su šio įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ projekto pakeitimu. Taigi prašau klausti. Siūlyčiau…
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre. Jūsų nori paklausti keletas kolegų. L. Kasčiūnas klausia pirmasis.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, sveiki, laba diena, pirmiausia dar kartą daug gerų žodžių už sprendimą statyti tvorą prie Kaliningrado srities, gal kartu kada pavažiuotume. Ministre, gal tai nesusiję su tuo tiesiogiai, su šita pataisa, bendrai turbūt. Klausimas yra dėl užsieniečių teisinės padėties reguliavimo. Ar nevertėtų mums turėti rimtą diskusiją galbūt Seime su jumis, su kitais Vyriausybės atstovais ir pasižiūrėti, kuria kryptimi judame? Juk dažnai būna, kad to europinio reguliavimo perkėlimas automatiškai pagimdo tam tikras landas, kurios paaiškėja tik laikui bėgant. Turėtume tam tikrą strateginę kryptį, aiškų planą, kur mes judame ir panašiai, turėdami omenyje ir mūsų visą demografinę situaciją, šeimos politikos iššūkius, galų gale sugrįžtančios Lietuvos koncepciją, turėtume galų gale kada nors rimtą pokalbį, kur link turėtume judėti. Ačiū.
E. MISIŪNAS. Ką aš galėčiau atsakyti? Pritariu iniciatyvai, tikrai reikėtų galbūt platesnės diskusijos, nes yra dabar ir įstatymų projektai, turiu omenyje ir dėl užsieniečių darbo Lietuvos rinkoje, ir jau įsigaliojusieji, kurie rodo tam tikrą galbūt ir problemų buvimą. Reikėtų surinkti duomenis ir galbūt išdiskutuoti, ką mes norime nuveikti, kur norime nueiti ir vis dėlto kokį pasirinksime modelį įgyvendindami tam tikras direktyvas. Siūlyčiau tokią iniciatyvą palaikyti, tikrai dalyvautų diskusijoje Migracijos departamento atstovai.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis pranešėjau, jeigu pažiūrėsime, kas vyksta Europos Sąjungoje, tai pamatysime, kad aplinkinėse šalyse, Lenkijoje ir kitur, kol mes dar diskutuojame, atvažiavimas kvalifikuotos darbo jėgos, ypač iš Rytų, yra daug liberalesnis. Tai natūralu, nes ekonomika reikalauja darbo jėgos. Tai, kad mes dabartiniu metu lyg ir sukrutome tuo klausimu, nereiškia, kad mes laiku tą padarome, nes paprasčiausiai toje pačioje Lenkijoje, kur darbo jėga yra brangesnė, kitaip sakant, darbo užmokestis… kaina brangesnė, darbo užmokestis yra bent 30 % vidutiniškai didesnis nei Lietuvoje, jau dirba dešimtys tūkstančių specialistų iš Ukrainos ir iš kitur ir reeksportuojami į mūsų statybines kompanijas per Lenkiją. Kitaip tariant, kadangi darbo jėgos ir kapitalo judėjimas Europos Sąjungoje nėra uždraustas, tai gali atvežti darbo jėgą į Lenkiją arba Slovakiją, paskui pervežti ją į Lietuvą. Kad nereikėtų tokių tiesioginių, netiesioginių žingsnių daryti, sakykite, ar šitas įstatymas palengvins tą dalyką, ar ne, ar vien tik bus vėl toliau atliekama analizė, debatai ir kiti dalykai, kurie iš esmės nepadeda mūsų ekonomikai kurti pridedamosios vertės nacionalinių pajamų ir bendrojo produkto? Ačiū.
E. MISIŪNAS. Galėčiau atsakyti vienu žodžiu – taip, palengvins, tačiau norėčiau atkreipti dėmesį. Tai, ką jūs pasakėte, yra visiška tiesa, bet jūs įvertinote tik ekonominį aspektą, o visada reikėtų pagalvoti ir apie mūsų darbo rinkos darbuotojų apsaugą. Turėtų būti konkuruojančios normos ar konkuruojantys principai.
PIRMININKAS. Klausia A. Ažubalis.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, aš norėčiau paklausti. Šios pataisos, kurias teikiame, iš tikrųjų palengvins, sakykime, tas komandiruotes tarp įmonių, tačiau žinome, kad dažnai trečiosiose šalyse yra steigiamos fiktyvios įmonės, su tam tikrais aiškiais tikslais, kaip išsiųsti trečiųjų šalių piliečius į Europos Sąjungos teritoriją, vieną ar kitą šalį, ir toliau jau melodija įprasta. Šiuo atveju kur jūs čia matote šių pataisų saugiklius, kurie apsaugotų nuo piktnaudžiavimo tokiais bandymais, nuo tokių bandymų?
Kitas klausimas būtų labai trumpas. Ar šis įstatymo projektas bus taikomas visoms profesijoms, ar tik toms profesijoms, kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybė neseniai sąrašui pritarė, kad štai tokių profesijų darbuotojų Lietuvoje iš tikrųjų reikia ir reikia juos kviestis? Ačiū jums.
E. MISIŪNAS. Dėl rizikų ir dėl efektyvių įmonių, ką galėčiau pasakyti? Taip, faktas, kad šis įstatymas turi saugiklių, pavyzdžiui, numatyta, kad atvykstantis darbuotojas turi turėti sveikatos draudimą, numatyta ne mažiau nei 30 tūkst., jeigu dabar gerai prisimenu, taip pat numatytas darbo užmokestis, kad negali būti mažiau mokama nei mokamas Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis toje srityje dirbantiems pareigūnams. Šiuo įstatymo pakeitimu perkeliame direktyvą, bet jau dabar galioja įstatymas, kurį vakar irgi teko cituoti ir kalbėti dėl užsieniečių teisinės padėties, rodos, 38 straipsnis… 58 straipsnio 12 dalis. Tenai yra numatyta galimybė užsieniečiams atvažiuoti į Lietuvą komandiruotės tikslu, ten taip pat yra įtraukti tokie apsaugos rodikliai, apsaugos kriterijai, draudimai, darbo užmokestis, šešis mėnesius turi dirbti įmonė rinkoje, darbuotojas toje įmonėje turi dirbti ne trumpiau kaip tris mėnesius, tokie maksimaliai protingi rodikliai, apsaugos kriterijai yra.
Dabar kitas klausimas buvo, priminkite… (Balsai salėje) Dėl profesijų sąrašo. Įstatyme nėra paminėtas profesijų sąrašas, tai jeigu mes kalbame apie įmones, kurios gali iš trečiųjų šalių savo darbuotojus siųsti, vadinasi, turimi omenyje visų specialybių darbuotojai. Čia tas Vyriausybės nutarimas, kuriame yra išdėstytos tos profesijos, kurių Lietuvoje trūksta. Šiuo atveju tai nesusiję su šita pataisa.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. S. Gentvilas norėtų kalbėti už. Prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Sveikinu dėl ministro pateikto įstatymo projekto ir kartu noriu nusistebėti keturių konservatorių kreipimusi į ministrą ir prašymu įvertinti situaciją dėl užsienio darbuotojų Lietuvoje. Manau, kai Lietuvoje susiklosčiusi darbo rinkos situacija yra tokia, kad vienam dirbančiajam tenka vienas pensininkas ir vienas vaikas, mums būtina kalbėti, kaip mes turėsime žmonių, kurie dirbs ir teiks paslaugas Lietuvoje. Ir turime kalbėti atvirai, kad turime įsileisti Rytų kaimynus pas save dirbti. Patys mes esame iš šalies, kuri aptarnavo ir aptarnauja Vakarų Europą, kaip tik iki 2004 metų pereinamojo laikotarpio mes tą darėme ir tai buvo mums savaime suprantama. Šiandien bandome užsklęsti duris šitam.
Kartu noriu paprašyti ministro, kad labai aiškiai pažiūrėtų į Migracijos departamento veiklą, nes šiandien, pavyzdžiui, Vakarų laivų gamykla, didžiausias Klaipėdos regiono darbdavys, galėtų tris kartus daugiau darbuotojų įdarbinti, konkuruodamas su Lenkijos laivų statyklomis, kur leidimas dirbti sutvarkomas per dvi savaites. Vakarų laivų gamykla laukia po pusmetį tam, kad atvažiuotų vienas ar kitas užsienio darbuotojas su dvigubu, trigubu vidutiniu atlyginimu negu Lietuvoje.
Taigi mūsų pramonėje iš tikrųjų reikalingi darbuotojai, ir ne tik profesionalai, kaip šiuo įstatymu yra pabrėžiama, bet ir tikroji kvalifikuota darbo jėga, kuri gal neturi aukštojo išsilavinimo. Tai dar kartą ačiū už įstatymo projektą, bet atkreipiu dėmesį į tolesnius būtinus pokyčius.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Balsuojame dėl dviejų įstatymų projektų, dėl projektų Nr. XIIIP-443 ir Nr. XIIIP-444, europiniai įstatymai. Kas pritaria šiems įstatymų projektams, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Po to replika po balsavimo, taip suprantu? Gerbiamasis Laurynai, norite replikos? Po to, tuoj balsuosime. Nors geriau būtų, kad konservatorių ir liberalų santykius atskirai pasiaiškintumėte. Gerai. Norite viešai? Gerai. Ačiū.
Gerbiamieji kolegos, balsavo 94 Seimo nariai: už – 88, prieš – 1, susilaikė 5. Pritarta po pateikimo. Dabar labai noriu atkreipti dėmesį į komitetus. „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ kaip pagrindinis siūlomas Užsienio reikalų komitetas. Gerbiamasis Užsienio reikalų komiteto pirmininke Juozai Bernatoni, jūsų yra pagrindinis komitetas dėl užsieniečių. Papildomi – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, Socialinių reikalų ir darbo komitetas ir Žmogaus teisių komitetas. Dar kaip papildomą siūlo Ekonomikos komitetą. Gerai. Ekonomikos komitetas papildomas. Užsienio reikalų komitetas yra pagrindinis. (Balsai salėje) Čia Užsienio reikalų komitetas pagrindinis. J. Bernatonis. Prašom.
J. BERNATONIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, niekada šitame Seime, mūsų parlamente, dar nebuvo užsienio piliečių teisių klausimais pagrindiniu komitetu kitas negu Užsienio reikalų komitetas. Aš nežinau, kodėl jūs nepasitikite mūsų komitetu? Mes labai nuodugniai, giliai ir teisingai išnagrinėsime.
PIRMININKAS. Gerai, kolegos, nutraukiu diskusiją šiuo klausimu – pagrindinis ar papildomas. Papildomas komitetas taip pat gali labai detaliai nagrinėti ir pareikšti savo nuomonę. Taigi, pagrindinis – Užsienio reikalų komitetas. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, Socialinių reikalų ir darbo komitetas, Žmogaus teisių komitetas ir Ekonomikos komitetas yra papildomi. Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka. Galime pritarti? Galime. Siūloma svarstyti gegužės 9 dieną.
Dabar dėl… (Balsai salėje) Aš matau. (Balsai salėje) Prašau?
J. RAZMA (TS-LKDF). Buvo ir kitų siūlymų dėl pagrindinių komitetų, todėl aš prašyčiau balsuoti, ar Ekonomikos komitetas pagrindinis, ar Užsienio reikalų komitetas. Nors to komiteto pirmininkas labai įtikinamai kalba, bet galime rinktis. Man atrodo, čia ekonomikai svarbiau šitas turinys negu užsienio ryšiams.
PIRMININKAS. Aš nevisiškai su tuo sutikčiau, bet jūs čia prašote frakcijos vardu balsuoti? (Balsai salėje) Nespėjo aptarti. Kolegos, aš siūlyčiau lygioje vietoje nesiginčyti. Ekonomikos komitetas įtrauktas ir paliekame, kaip yra. Galite svarstyti, kiek reikia, o todėl, kad jūs būsite papildomas, reikšmė jūsų svarstymo tikrai nesumažės.
Dabar dėl Administracinių nusižengimų kodekso kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-444. Pagrindinis turi būti Teisės ir teisėtvarkos komitetas? Taip. Visi sutinkate? Visi. Papildomi – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, Užsienio reikalų komitetas, Žmogaus teisių komitetas. Ar dar reikia kokio nors? Nereikia daugiau. Gerai, kolegos. Vyriausybė taip pat siūlo svarstyti skubos tvarka. Galime pritarti? Ačiū, pritarta. Siūloma svarstyti gegužės 9 dieną. Dėl vedimo tvarkos – L. Kasčiūnas. Prašom. Arba replika po balsavimo. Prašom.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, pirmą kartą per šoninį mikrofoną ir tiek ilgai tenka laukti. Labai ačiū. Aš tik porą sakinių gerbiamajai Liberalų frakcijai. Aš suprantu, kad jūsų ideologijoje sąvokos „nacionalinė darbo rinka“ nėra, bet mes juk kalbame apie tą sąrašą darbuotojų, kurių Lietuvoje trūks arba jų yra. Ir mes paprašėme įvertinti galimos imigracijos poveikį būtent toms specialybėms, kurias mes turime. Atsiranda landos, kai yra dempinguojami mūsų darbuotojų atlyginimai, ir apie tai reikia galvoti ir kalbėti. Mielieji, jeigu mes norime mažinti socialinę atskirtį, tai mažinkime socialinę atskirtį ir naudokimės savo nacionaline darbo jėga. Labai ačiū. Ačiū, ministre.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ačiū visiems už pastabas, replikas ir pasiūlymus.
13.16 val.
Kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. I-1151 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-149, Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 18, 22 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-150, Administracinių nusižengimų kodekso II dalies VIII skyriaus pavadinimo, 589 straipsnio pakeitimo ir papildymo 691 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-151, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-152, Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 16 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-153, Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-154, Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 63 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-155, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-156, Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo Nr. VIII-375 9 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-157, Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-158, Švietimo įstatymo Nr. I-1489 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-159 (pateikimas)
Pereiname prie kito darbotvarkės klausimo, didelio bloko 2-3a, 2-3b, 2-3c, 2-3d, 2-3e, 2-3f, 2-3g, 2-3h, 2-3i, 2-3j ir 2-3 k. Čia yra pateikimai. Pristato vidaus reikalų ministras. Kolegos, atkreipiu dėmesį, kad visus projektus ir pataisas pristato vidaus reikalų ministras E. Misiūnas. Prašom, ministre.
E. MISIŪNAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, dar vienas įstatymas, naujas įstatymas – Kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. I-1151 pakeitimo įstatymo projektas ir su juo susijusių dešimt įstatymų projektų. Įstatymo tikslas ir esmė: įstatymo projektu siekiama spręsti galiojančio Kūno kultūros ir sporto įstatymo taikymo praktikoje problemas, atsisakyti įstatymo pernelyg intervencinių ir su valstybės paskirtimi kūno kultūros ir sporto srityje nederančių nuostatų, sumažinti administracinę naštą kūno kultūros ir sporto srityje veikiantiems subjektams, efektyvinti kūno kultūros ir sporto sistemą ir jos valdymą. Turiu beveik du lapus naujovių ir įvairių nuostatų, galbūt pasakysiu pagrindines, kad taupyčiau jūsų brangų laiką.
Taigi, tobulinamu įstatymu siūloma, tobulinama valstybės skatinimo už sporto laimėjimus sistema, siūloma premijas mokėti tik sportininkams ir treneriams, nebus mokamos kitiems rinktinės nariams, mažinamas rentų gavėjų ratas bei diferencijuojamos rentos nuo 790 eurų iki 1016 eurų, atsižvelgiant į sportininkų pasiektų laimėjimų svarbą. Siekiant skatinti jaunus, perspektyvius sportininkus, valstybės stipendijos bus skiriamos ir jaunimui. Taip pat aiškiau išdėstomas biudžeto lėšų skyrimas kūno kultūros ir sporto srityje projektams ir programoms įgyvendinti, siūloma kofinansuoti projektus ir programas iki 90 %, išplėsti lėšų gavėjų ratą, kreiptis galėtų visi juridiniai asmenys, ne tik nevyriausybinės organizacijos. Sudaroma galimybė sporto nevyriausybinėms organizacijoms gauti programinį finansavimą jų nuolatinei metinei veiklai vykdyti. Aiškiau apibrėžiama Nacionalinės kūno kultūros ir sporto tarybos kompetencija, didinama jos svarba sporto politiką formuojant ir įgyvendinant, keičiama jos sudarymo tvarka. Šiuo metu yra 17 narių, siūloma 15 narių, 9 galėtų būti valstybės institucijų, 6 – nevyriausybinių organizacijų atstovai. Įtvirtinama atsakomybė dėl asmenų, kurie neatitinka kūno kultūros ir sporto specialiajam išsilavinimui nustatytų reikalavimų, vertimosi šia veikla, mažinama administracinė našta, atsisakoma kūno kultūros ir sporto veiklos leidimų bei leidimų federacijoms organizuoti tarptautinius renginius. Įtvirtinamos naujos nuostatos dėl kūno kultūros ir sporto organizavimo švietimo įstaigose. Pagrindinė tokia informacija apie įstatymą.
Projektu siūloma, kad 2017 m. liepos 1 d. projektas galėtų įsigalioti. Projektas dėl kūno kultūros organizavimo švietimo įstaigose galėtų įsigalioti 2017 m. rugsėjo 1 d. Lydimieji įstatymų projektai, susiję su mokesčiais (mokesčiai nesikeičia, tik tikslinamos sąvokos), galėtų įsigalioti 2018 m. sausio 1 d. Kiti septyni projektai – kartu su pagrindiniu įstatymo projektu.
PIRMININKAS. Ministre, kalbėkite per mikrofoną. Gerai? Ačiū.
E. MISIŪNAS. Kartu teikiami dešimties įstatymų projektai. Taigi išvardinsiu įstatymų projektus. Jeigu bus klausimų, galėsiu paaiškinti, kas keičiama.
PIRMININKAS. Klausimų bus tikrai.
E. MISIŪNAS. Alkoholio kontrolės įstatymas, keičiami 18, 22, 29 straipsniai. Nustatoma, kad prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama kūno kultūros ir sporto renginių metu, taip pat kad alkoholinius gėrimus draudžiama vartoti kūno kultūros ar sporto renginių, vykstančių salėse, metu. Alkoholinių gėrimų reklamos draudžiamos televizijos laidose nuo 6 iki 23 valandos. Išimtis numatoma tiesiogiai transliuojant kūno kultūros ir sporto renginius.
Antras teisės aktas – Administracinių nusižengimų kodekso II dalies VIII skyriaus pavadinimo, 589 straipsnio pakeitimo ir papildymo 691 straipsniu įstatymo projektas.
Trečias. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 16 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo, Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo 9 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo, Mokslo ir studijų įstatymo 63 straipsnio pakeitimo įstatymo, Švietimo įstatymo 68 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai. Numatoma, kad tabako gaminių kaip prizų negalima teikti kūno kultūros ir sporto renginių metu. Tai tokia pagrindinė informacija.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Jus nori paklausti nemažai kolegų Seimo narių. A. Matulas – pirmasis. Prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, jūs čia keičiate sąvoką ir, kiek aš suprantu, išplečiate šiek tiek. Buvo „sporto varžybų metu“, o dabar jūs rašote „kūno kultūros ir sporto renginių metu“, daugiau jūs čia nieko nekeičiate. Bet aš noriu paklausti, ar jums, kaip vidaus reikalų ministrui, yra žinoma, kad sportinių renginių metu užkulisiuose galima vartoti iki 7,5 laipsnio alkoholį, bet salėse draudžiama? Ar jums teko matyti, ar jums žinoma, kad į sales irgi įsinešama, alkoholis vartojamas ir kontrolės trūksta? Ar jūs galite pasidomėti? Nes žmonės nesupranta. Įstatymas lyg ir draudžia, bet organizatoriai kažkur yra pakabinę informaciją, beveik nematomoje vietoje, ir asmeniškai nekontroliuoja. O ir kontroliuoti įėjus į salę, kada keli tūkstančiai žmonių žiūri…
PIRMININKAS. Klauskite, kolega.
A. MATULAS (TS-LKDF). …ir išgaudyti vieną kitą geriantį alų visiški neatsargu būtų.
PIRMININKAS. Prašom, ministre.
E. MISIŪNAS. Dėl pirmo klausimo. Taip, jūs visiškai teisus, iš principo sąvoka išplečiama. Buvo „sporto varžybos“, dabar – „kūno kultūros ir sporto renginiai“. Galiu pasakyti taip, jūs visiškai teisingai sakote.
Dabar dėl kontrolės. Matote, mes įstatymu nesukursime kontrolės mechanizmų. Kontrolę vis tiek turi įgyvendinti ar pareigūnai, ar apsaugos darbuotojai, bet ta problema žinoma, ta problema yra aktuali. Aš įsivaizduoju, kad užkardant galimybes atsinešti alkoholinius gėrimus į sporto renginius, į sales, reikėtų ieškoti geresnių būdų ir tą problemą išgyvendinti.
PIRMININKAS. V. Čmilytė-Nielsen.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, pirmiausia norėčiau pasveikinti jus su tuo, kad taip ilgai lauktas Kūno kultūros ir sporto įstatymas pagaliau pasiekė Seimą. Iš tiesų jis labai reikalingas ir puiku, kad galėsime jį svarstyti Seime.
Vis dėlto kelios jo formuluotės kelia pagrįstų klausimų. Norėčiau trumpai paklausti dėl to, ką jūs jau pristatėte. Keičiama nuostata dėl sportininkams ir jų treneriams numatomų premijų, konkrečiai atsisakoma premijų medicinos personalui ir įvairiems konsultantams, gydytojams, masažuotojams ir panašiai. Šie ekspertai, šis personalas dirba su sportininkais paprastai ir varžybų metu, konsultuoja dažnai ne darbo valandomis ir jų kvalifikuota pagalba iš tiesų yra labai svarbi. Ar nemanote, kad toks išbraukimas gali pabloginti rezultatus ir netgi sukelti tam tikrą pavojų sportininkų sveikatai?
Ir kitas trumpas klausimas dėl aukštus pasiekimus pasiekusių sportininkų ir nuostatos, kad nuo rezultato pasiekimo laiko iki karjeros pabaigos jiems bus skiriamos stipendijos. Kaip bus numatoma, kada sportininkas baigia karjerą? Ar bus numatomas koks nors amžiaus cenzas? Kitaip iš tiesų gali būti labai ilga ta karjera ir gali būti tam tikrų kuriozinių situacijų. Ačiū.
E. MISIŪNAS. Dėl pirmo klausimo. Esu aktyviai sportuojantis žmogus, bet niekada nebuvau profesionalas, dėl to atsakyti šiuo atveju sunku būtų iš savo patirties. Visas kitas personalas – gydytojai, masažuotojai, vadybininkai ir visi kiti – gauna darbo užmokestį, tikrai gauna darbo užmokestį. Numatytos galbūt ir premijos, numatytos sąlygos padidinti darbo užmokestį pagal rezultatus. Aš manau, kad tokia nuostata, kad premijas, apdovanojimus turi gauti treneris ir tiesiogiai sportininkas, yra teisinga. Seimas turi tikrai didžių sportininkų, aš manau, jie galėtų išsakyti savo poziciją. Bet įstatymo yra tokia nuostata ir aš tokią nuostatą palaikau.
PIRMININKAS. Kolegė Gintarė. Atsiprašau.
E. MISIŪNAS. Dėl antro klausimo. Aš įsivaizduoju, amžiaus cenzo nėra numatyta. Kiekvienas profesionalus sportininkas turi tą savo laiko grafiką, kada pasako, kad aš baigiu profesionaliai sportuoti ir nuo šios dienos būsiu jau ne profesionalas sportininkas. Dėl to numatyti amžiaus cenzą ar būtų korektiška? Yra atvejų, kada sportininkai gali sportuoti iki 40, gal net ir ilgiau, o yra atvejų, kada dėl traumų sportininkai baigia aktyvią savo karjerą 30 metų. Čia, aš manau, paties sportininko pasirinkimas.
PIRMININKAS. G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Laba diena, ministre. Tiesiog norėjau pasitikslinti dėl Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo. Ar ten yra tik tikslinamos sąvokos, ar ten yra iš esmės susiaurinama bendradarbiavimo su sporto klubais ir varžybų organizavimo galimybė? Ar ta sąvoka yra išplėsta kur nors kitame įstatyme?
E. MISIŪNAS. Tuoj pat atsakysiu tiksliai. Taip, yra.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Ar nebus susiaurinta bendradarbiavimo ir varžybų organizavimo galimybė?
E. MISIŪNAS. Yra tikslinamos sąvokos. Išbraukiama iš įstatymo, štai 9 straipsnyje buvo įrašyta „sporto organizacijoms ir klubams“, tai dabar išbraukiama „sporto organizacijoms ir klubams“, 9 straipsnis yra keičiamas. Taip pat 11 straipsnio 11 dalyje yra išdėstoma ir įtraukiama kūno kultūra. Anksčiau buvo tik „sporto varžybos ir renginiai“, dabar įtraukiame „kūno kultūros, sporto, kultūros renginius“. Tikslinamos sąvokos, susijusios su įstatymu. Nieko čia nekeičia, kaip jūs nuogąstaujate, nebus tokių…
PIRMININKAS. R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamasis ministre, norėjau paklausti. Ne viena miesto savivaldybė jau keletą metų atsisako alkoholio per didžiausius masinius renginius. Jūsų praleistoje eilutėje reiškia… kad draudimas netaikomas alkoholiniams gėrimams, kurie neviršija 7,5 %. Norėjau pasiteirauti, kas būtent lėmė, kad šis procentas yra 7,5, o ne, tarkime, standartinis alaus procentas 5 % ?
Ir kitas klausimas. Kas turima omenyje – LRT radijo ir televizijos programose pirmenybė teikiama nacionalinei kultūrai, taip pat informacinėms priemonėms dėl sporto. Ar jo neužtenka, nes sporto mes labai daug gauname ir dabar. Kas čia slepiasi po tuo? Dėkoju.
E. MISIŪNAS. Ačiū. Dėl pirmo klausimo. Tai, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 punkte jau seniai buvo įtvirtinta nuostata, kad neviršijant 7,5 alkoholio promilės, dėl to teikiant šį įstatymo projektą ši nuostata nesikeičia. Nei mes siūlome didinti ar mažinti, tai yra. Ir tikriausiai mes suprantame, dėl kokių priežasčių. Todėl, kad stiprieji alkoholiniai gėrimai nebūtų vartojami tokių renginių metu, nes jie daro didesnį poveikį žmogaus elgesiui. Galbūt čia patenka alus, patenka sidras ir aš negalėčiau čia labai plačiai komentuoti.
Dėl antro klausimo dėl Lietuvos nacionalinio radijo. Taip, kaip ir buvo nuostata 4 straipsnio 2 dalyje, kad pirmenybė teikiama, čia išvardinti visi renginiai, tik atsiranda papildomai kūno kultūros ir sporto programoms. Aš įsivaizduoju, teikiant įstatymo projektą yra derinamos sąvokos, nes neįrašyti į šią nuostatą kūno kultūros ir sporto programų, nors yra įstatyme tokia pirmenybė išskirta tam tikriems renginiams, būtų neteisinga. Ar reikia pirmenybės, čia galima svarstyti, bet jeigu yra tokia nuostata, aš manau, tokie renginiai turėtų patekti į tą. Mes siūlome projekte, kad jie būtų įtraukti į šitą įstatymą.
PIRMININKAS. Klausia kolega K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis pranešėjau, jeigu pažiūrėsime į seimų darbo istoriją, tai šitas alkoholio klausimas (arba darom, nedarom) beveik amžinas yra. Yra senas toks posakis arba tokia patirtis, kad kada klausimai yra, ar galima meldžiantis rūkyti, tai atsakymas yra – ar rūkant galima melstis? Kaip klausimą suformuluosi, tokį atsakymą gausi. 7,5 laipsnio alkoholis. Jei žmogus, kuris dalyvauja renginyje, nori prisigerti, tai jis ir prisigers, jeigu jis nenori prisigerti, jis neprisigers. 7,5 laipsnio, žinokite, yra kaip du pusbonkiai alaus, tai faktiškai vyno bonka. Aš nežinau, kam reikalingi tokie dalykai, kurie iš esmės nieko nekeičia, bent jau šiuo klausimu nieko nekeičia, o lyg kalbų atsiranda daug ir baimių verslininkams daug. Visi baimės apimti verslininkai laksto, nežino, ką dabar daryti, kokį alų virti. Dabar visi pradės virti 7,5 laipsnio alų, nes ten daugiau alkoholio, daugiau kainuos, daugiau biznio darys. Koks jūsų požiūris, gerbiamas ministre?
E. MISIŪNAS. Gerbiamas Seimo nary, noriu akcentuoti, kad, teikiant šį įstatymą ir šiuos lydimuosius teisės aktus, tai niekaip nesusiję. Mes nei siūlome taisyti, nei keisti, nei mažinti. Įstatymo 18 straipsnio 9 punkte nustatytas alkoholio stiprumas. Ta nuostata galiojo jau kurį laiką. Mes tik teikdami projektą siūlome, kad būtų įrašyta ne tik sporto varžybos, bet kūno kultūros ir sporto renginiai. Jeigu jūs manęs klausiate kaip asmens, kuris nevartoja alkoholio, taip, aš sakyčiau, žinote, kokia mano nuomonė būtų.
PIRMININKAS. Kolega K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš norėjau paklausti. Darbo kodeksas visus praėjusius metus buvo svarstomas, tai ten yra Trišalė taryba. Bet atėjo į Seimą šis įstatymas, ne viskas buvo suderinta su Trišale taryba ir patyrė fiasko. Tai čia, sakyčiau, tokia dvišalė taryba turėtų būti – Kūno kultūros ir sporto departamentas ir Olimpinis komitetas. Ar jie abu sutarė dėl tų nuostatų, kurios pateikiamos, ar mums reikia būti tais arbitrais Seime?
E. MISIŪNAS. Manau, kad reikės būti arbitrais. Šiuo metu yra daug skirtingų nuomonių, ir ministerija pateikė, derino atskiras nuomones, buvo susitikusi su įvairiomis iniciatyviomis grupėmis, tačiau yra klausimų, kurie diskutuotini. Aš įsivaizduoju, tikrai bus aktyvių diskusijų ir Seimo komitetuose.
PIRMININKAS. Kolega V. Kamblevičius. (Balsai salėje) V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, norėjau paklausti, ar rengiant šitas pataisas buvo bendrauta su Olimpiniu komitetu ir kokia jų nuomonė?
E. MISIŪNAS. Kaip mane informavo, buvo labai plačiai bendrauta su Olimpiniu komitetu, buvo pristatytos visos įstatymo nuostatos, buvo bandoma ieškoti bendrų sutarimų, bet dėl kai kurių nuostatų nuomonės išsiskyrė. Todėl pridėjęs ranką prie širdies negaliu pasakyti, kad Olimpinis komitetas sutinka su visomis naujo įstatymo nuostatomis.
PIRMININKAS. Už norėtų kalbėti V. Alekna. Prašom.
V. ALEKNA (LSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Tikrai ačiū ministrui už pristatytą Sporto įstatymą. Apie jo svarbą galima spręsti iš to, kad net prieš mus buvę, ko gero, keturi seimai visi laukdavo šio įstatymo ir jį grąžindavo toliau tobulinti. Iš tikrųjų vėl mes sulaukėme to momento, kada tas įstatymas pateiktas. Aš manau, kad jį reikėtų palaikyti ir galutinai patobulinti jau Seime, nes jeigu mes paleisime vėl iš Seimo, ko gero, jau šioje kadencijoje jo nesulauksime. Iš tikrųjų sporto bendruomenė laukia šitų pokyčių ir šio pasikeitusio įstatymo. Siūlau visiems palaikyti ir pritarti.
PIRMININKAS. J. Olekas – prieš.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Aš palaikau Virgilijaus nuomonę, kad reikia nepaleisti iš Seimo. Tik kai kurie dalykai dėl medikų įvertinimo, dėl nesutarimo radimo vėl kelia tam tikras abejones, bet manau, kad pajėgsime sutvarkyti.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, nėra bendro sutarimo. Kviečiu balsuoti dėl Kūno kultūros ir sporto įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-149 ir dešimties lydimųjų. Atkreipiu dėmesį. Kas pritaria šiam įstatymo projektui ir dešimčiai lydimųjų, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas. Kviečiu gerbiamus kolegas Gabrielių, Joną ir kitus užimti savo vietas ir balsuoti. Kolegos! Petrai, taip pat prašau balsuoti.
Gerbiami kolegos, balsavo 91 Seimo narys: už – 77, prieš nėra, susilaikė 14. Pritarta po pateikimo.
Gerbiami kolegos, kaip pagrindinis siūlomas Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Papildomi – Socialinių reikalų ir darbo, aš dabar visų neskaitysiu. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ir t. t., nes čia yra tam tikrų niuansų dėl kiekvienos įstatymo pataisos. Galima taip, visi turite? Jeigu dar yra dėl šio klausimo pasiūlymų, prašom, kolega.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Gerbiamas pirmininke, projektas Nr. XIIIP-150, vieną punktą išbraukti – Kultūros komitetui svarstyti.
PIRMININKAS. Išbraukti Kultūros komitetui.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Taip. Vieną būtent.
PIRMININKAS. Čia nėra, aš nematau.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Čia dėl Alkoholio kontrolės įstatymo.
PIRMININKAS. Bet čia nėra Kultūros komiteto.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Žinau, kad nėra.
PIRMININKAS. Jūs siūlote pridėti?
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Taip. Vieną tik išbraukti.
PIRMININKAS. Siūloma dėl projekto Nr. XIIIP-150, t. y. 2-3b, pridėti Kultūros komitetą. Galime pridėti? Galime. Tai dabar su visais pasiūlymais sutinkame dėl komitetų.
Gerbiami kolegos, siūloma svarstyti gegužės 30 dieną. Galime pritarti? Galime. Ačiū.
Kitas darbotvarkės klausimas yra 2-4. Sveikatos sistemos įstatymo 77 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3448. Pranešėjas – vidaus reikalų ministras E. Misiūnas. Prašom. Atsiprašau, ministre, J. Sabatauskas – dėl vedimo tvarkos. Atsiprašau. Nepradėkite dar.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Dėl komitetų. Aš čia nematau dėl Administracinių nusižengimų kodekso. Siūlau Teisės ir teisėtvarkos komitetą.
PIRMININKAS. 2-3c. Galime sutikti, kolegos? (Balsai salėje) Yra. Taip ir yra, taip ir yra, gerbiamas Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininke. Ačiū.
13.39 val.
Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 77 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3448(2) (pateikimas)
Prašom, ministre. Įstatymo projektas Nr. XIIP-3448.
E. MISIŪNAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, dar prašau jūsų dėmesio. Kitas įstatymas – Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 77 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3448(2).
Projekto tikslas ir esmė. Projekto tikslai: sudaryti teisines prielaidas baigti Sveikatos priežiūros tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos likvidavimo procedūrą; reglamentuoti Vidaus reikalų ministerijos specialiajai kompetencijai priskiriamos sveikatinimo veiklos įgyvendinimą likvidavus Sveikatos priežiūros tarnybą. Šie projekto tikslai susiję su siekiu optimizuoti viešojo administravimo įstaigų tinklą, didinti valstybės vykdomosios valdžios institucijų veiklos efektyvumą ir mažinti tų įstaigų, kuriose dirba mažiau kaip 20 darbuotojų, skaičių.
Projektu siūloma iš sveikatinimo veiklos specialiųjų valdymo ir kontrolės subjektų sąrašo išbraukti Sveikatos priežiūros tarnybą ir nustatyti, kad Vidaus reikalų ministerijos specialiajai kompetencijai priskiriamą sveikatinimo veiklą įgyvendina įstatymo nustatyta tvarka steigiama Vidaus reikalų ministerijos valdymo srities įstaiga, vykdanti sveikatingumo veiklą. Vidaus reikalų ministro valdymo srityje įstaiga, vykdančia sveikatingumo veiklą, būtų Vidaus reikalų ministerijos įsteigta valstybės asmens sveikatos priežiūros biudžetinė įstaiga – Vidaus reikalų ministerijos medicinos centras. Medicinos centrui būtų numatytos tokios funkcijos: koordinuoti medicininės reabilitacijos, sveikatos grąžinimo, antirecidyvinio gydymo, prevencinės medicininės ir psichologinės reabilitacijos… (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Kolegos, dėmesio! Labai daug triukšmo. Gerbiami kolegos valstiečiai!
E. MISIŪNAS. …teikimo kitas…
PIRMININKAS. Trupučiuką tyliau.
E. MISIŪNAS. …kitas sveikatos paslaugas. Taip pat medicinos centras vykdys (…) ir šių sveikatos priežiūros įstaigų atžvilgiu, t. y. viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos poilsio ir reabilitacijos centro „Pušynas“ ir viešosios įstaigos valstybės ir savivaldybių tarnautojų mokymo centro „Dainava“ atžvilgiu.
Taip pat noriu pasakyti, kad tai yra techninio pobūdžio pakeitimas. Iš principo jau Sveikatos priežiūros tarnyba yra likviduota, darbuotojai nedirba. Čia yra tiktai techninis klausimas, kad įstatyme neliktų tokios sąvokos ir tokios įstaigos, kaip jos dabar iš tikrųjų jau nėra, nors de facto.
PIRMININKAS. Nors ir techninis, bet labai daug norinčių paklausti. S. Gentvilas. Prašau. (Šurmulys salėje)
S. GENTVILAS (LSF). Laba diena dar kartą. Norėjau paklausti, ar žmonės, dirbantys skirtingų institucijų pavaldumo įstaigose, serga skirtingomis ligomis? Mes čia būdavome pratę prie Jūrininkų ligoninės, geležinkeliečių sanatorijų, prie įvairiausių kitų pavaldžių įstaigų, atskirų medicinos įstaigų. Ar tikrai yra poreikis Vidaus reikalų ministerijai turėti atskirą įstaigą? Ar neįmanoma šitų paslaugų nupirkti iš jau esančių valstybinių ir kitų įstaigų, kurių specializacija – konkrečiai sveikatos apsauga, ir ar nesvarstytumėte pirkti šitų paslaugų iš privataus sektoriaus? Dėkui.
E. MISIŪNAS. Ačiū už klausimą. Jūsų nuomonė tikrai ne nauja. Yra diskusijų tokiu klausimu. Tikrai galima diskutuoti, ar vertėtų, ar reikėtų pareigūnams atskirai tokių gydymo įstaigų. Ministerija laikosi pozicijos, kad tos įstaigos turėtų būti. Vis dėlto pareigūnai vykdo tam tikrą veiklą ir turi tipinių ligų arba tipinių traumų, arba sveikatai darbinės veiklos įtakų, kurias galima ir reikėtų gydyti būtent tokiose įstaigose. Bet tokia nuomonė svarstytina ir galima ieškoti sprendimų.
PIRMININKAS. Ačiū. A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Tiesą pasakius, aš, kaip medikas, nelabai žinau, kokios čia yra tos tipinės pareigūnų ligos ir tipinės traumos, kurios galėtų skirtis nuo kitų tarnybų žmonių.
Bet noriu paklausti štai ko. Tarnyba likviduota, o jau įsteigtas centras veikia. O dabar mes norime įstatyme įrašyti tai, kas de facto jau veikia. Taip suprantu?
E. MISIŪNAS. Iš esmės taip.
A. MATULAS (TS-LKDF). Bet čia taip yra teisėta, kad… Tarnybą neva likvidavome, sakykime, mes tarnybą reorganizavome į centrą. O dabar…
E. MISIŪNAS. Kai kurios funkcijos perėjo ministerijos žinion, vykdo pati ministerija, bet didžiausia problema yra, kad šituo įstatymu siekiama Sveikatos priežiūros tarnybos likvidavimo iš teisės aktų. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, labai daug triukšmo. Susikaupkime! Klausia I. Degutienė. Prašom, kolege.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamas ministre, pirmiausia aš noriu reaguoti į jūsų atsakymą ponui S. Gentvilui, kuriam sakėt: taip, jūsų pasiūlymas įdomus, reiktų pamąstyti. Kaip jūs įsivaizduojate, kad vidaus reikalų sistemos darbuotojas vadinamojoje bendroje biudžetinėje įstaigoje atsiduria su kaliniu toje pačioje palatoje? Turbūt kažkada ir buvo sukurta atskira sveikatos tarnyba, kad nebūtų tokių kuriozų ir kad neatsidurtų kalinys, atvežtas iš kalėjimo, ir policininkas, tarkim, vienoje palatoje. Čia, aš manau, tikrai viskas yra teisinga.
Kitas dalykas. Aš labai gerai prisimenu, kad praeitoje kadencijoje šitas pats įstatymas nesulaukė palaikymo. Kaip dabar suprantu, nesulaukus palaikymo, ir buvo atmestas Sveikatos sistemos įstatymas, tačiau reformą arba reorganizaciją jūs jau padarėte. Dabar mums vėl atnešamas iš naujo tas pats Sveikatos sistemos įstatymo pakeitimo įstatymas…
PIRMININKAS. Klauskite, kolege.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). …ir mes supažindinami su faktu. Ar iš tikrųjų taip, ar kitaip?
PIRMININKAS. Prašau, ministre.
E. MISIŪNAS. Matote, aš ministras tris mėnesius. Mane informavo, kad tokios Sveikatos priežiūros tarnybos jau nėra. Aš jums sakau, kad jos nėra, ji likviduota. Yra tiktai sąvokos, o funkcijos yra išdalintos – ministerijai perėjo kai kurios administravimo funkcijos, kitos funkcijos buvo perkeltos kitoms įstaigoms.
PIRMININKAS. Kolegos, bus Vyriausybės valanda, turėsite progos paklausti premjero. J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Ministre, aš gal apie ateitį paklausiu klausimo. Dabar jūs kalbate apie reabilitaciją ir kažkas pasiliks reabilitacijos dalyje.
E. MISIŪNAS. Taip.
J. OLEKAS (LSDPF). Ar neturite planų pakalbėti su kariškiais, su krašto apsaugos sistema, nes, man atrodo, ir krašto apsaugos sistemos, ir Vidaus reikalų ministerijos bazės nėra didelės ir nėra pakankamai modernios, kad jos būtų patrauklios? Jos gal tuo žmogiškuoju faktoriumi paperka ir ta tokia aplinka, kad atskiresnė. Bet gal būtų galima pagalvoti ir išplėtoti, ar jūsų bazėje, jeigu ką nors daugiau turite, ar Druskininkuose yra nebloga kariškių vieta, ir tada turėti tokį bendrą centrą, kuris būtų patrauklesnis ir konkurencingesnis su civilinėm tarnybom? Ačiū už atsakymą.
E. MISIŪNAS. Vyksta tokios diskusijos. Tikrai yra tokių požiūrių. Tiktai apie diskusijų efektyvumo rezultatus dabar negaliu pasakyti, bet yra idėjų ir tokių mąstymų.
PIRMININKAS. Klausia P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Čia tas pats klausimas gal trečią kartą. Yra tie vadinamieji bendri reabilitacijos centrai, medicinos įstaigos. Kodėl dabar reikia specialių gydymo įstaigų, reabilitacijos centrų vidaus reikalų darbuotojams? Tada ir prokurorams, ir teisėjams, ir kariuomenei. Kodėl čia daryti kažkokią išskirtį? Ar ten geresnės sąlygos, ar kaip? Ar čia ne sovietinis reliktas ir ar nereikėtų jo atsisakyti?
E. MISIŪNAS. Ačiū už klausimą. Seimo narė iš dalies atsakė į tą klausimą, kad galbūt būna situacijų, kai vienoje palatoje galėtų atsidurti ir nuteistasis asmuo, ir pareigūnas.
Taip pat mane gydytojai informavo, kad tikrai yra specifika su pareigūnų ligomis, yra specifika su darbo profesinėmis ligomis. Mes atviri diskusijoms. Tikrai nesu kompetentingas, nors ir daktaras, bet tikrai ne gydytojas, negalėčiau aš jums tiksliai atsakyti.
PIRMININKAS. Paskutinis A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Mano klausimas tarsi tęsinys, ko klausė I. Degutienė. Žiūriu, kas parašyta. Įstatymo rengimo data – 2016 m. birželio 1 d., įsigaliojimo data – 2017 m. sausio 1 d.
Mano klausimas. Ar ši Vyriausybė ir svarstė? Jeigu svarstė, tai reikėjo bent įsigaliojimo datą pataisyti. Ar čia yra tas įstatymas, kurį praeitos kadencijos Vyriausybė parengė, ir aš jo likimo nelabai žinau, kaip ten buvo, ar jį atmetėme, ar kaip? Bet įsigaliojimo data – 2017 m. sausio 1 d.
E. MISIŪNAS. Čia tikriausiai redakcinė klaida.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamas ministre, jūs atsakėte į visus klausimus. Ar yra norinčių kalbėti už, prieš? S. Šedbaras. Už. Prašau.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš dalies kolegė Irena jau atsakė į tą klausimą, kodėl reikia. Reikia ir policijos, reikia ir kitų tarnybų darbuotojams, o ypač reikia, viena vertus, iš tiesų dėl to, kad vienoje palatoje neatsidurtų tie, kurie sodina, ir tie, kuriuos pasodino, o tai reali grėsmė, tačiau yra specialiųjų tarnybų, kurios negali būti jokiu būdu išryškintos, apšviestos ir taip toliau. Tokios specializuotos sveikatos priežiūros įstaigos jau vien dėl to būtinai reikalingos, nes kitokiu būdu, lygiai taip pat kaip ir „Sodros“, kaip ir pensijų sistemoje, Vidaus reikalų ministerijoje yra atitinkami padaliniai, kurie tuo rūpinasi, turbūt ir Krašto apsaugos ministerijos sistemoje. Kitas dalykas, optimizuoti gal ir galima tarp tų tarnybų, kurios turi tokį interesą, bet kad taip turi būti, kolegos, atkreipkite dėmesį, kas labiausiai dėl to susirūpinę. Būtent tie, kurie turi interesą sveikatos priežiūros srityje perimti tą neblogai įrengtą sistemą. Būtinai turime palaikyti šitą pasiūlymą ir sutvarkyti iki galo tai, kas jau beveik yra padaryta.
PIRMININKAS. Kolega R. Žemaitaitis – prieš.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų aš manau, kad ministrui ne visą informaciją pateikė ministerijos darbuotojai. Kadangi, aišku, tas procesas jau yra, man labai keistai atrodo, kad kitų panašių pareigų asmenims tokia galimybė nenumatoma, kaip ir kolegos kalbėjo, teisėjams, prokurorams, STT, FNTT ir panašiai. Aš nemanau, ministre, kad reikėtų skubėti su šitais dalykais. Ar tikrai verta jį dabar priimti, aš labai abejoju. Todėl aš, kolegos, siūlyčiau susilaikyti, grąžinti ministerijai jį tobulinti ir pažiūrėti sistemiškai į šitą dalyką, nes jeigu mes priimsime dėl vienos šakos, ateis pas Seimo narius, paprašys kreiptis į Konstitucinį Teismą, Seimo nariai surinks parašus, kreipsis, Konstitucinis Teismas pasakys – pažeistas lygiateisiškumo principas. Ar mums to reikia? Aš abejoju, ar šitas dalykas yra reikalingas, ypač kai kalbame apie teisinius niuansus.
PIRMININKAS. Dabar tą nutarsime balsuodami. Gerbiamieji kolegos, kas pritariate Sveikatos sistemos įstatymo 77 straipsnio… (Balsai salėje) Ponas A. Matulas – dėl vedimo tvarkos. Gerai. Prašau.
A. MATULAS (TS-LKDF). Kolegos, mes čia šiek tiek maišomės, ministras gal irgi ne visai pasiruošęs. Aš siūlyčiau vis dėlto pritarti po pateikimo dėl to, kad reorganizacija kaip ir įvyko, stacionarinės vidaus reikalų įstaigos, aš manau, jau nėra. Čia kalbama apie centrą, kuris tikrina tarnaujančių vidaus reikalų sistemoje sveikatą. Bet ministras ne tos srities daktaras ir šiek tiek netiksliai atsakė.
PIRMININKAS. Ačiū.
A. MATULAS (TS-LKDF). Sveikatos reikalų komitete mes viską išsiaiškinsime, tikrai siūlau pritarti, ramiai visi išsiaiškinsime. Komiteto pirmininkė, matau, irgi galva linkčioja ir pritaria.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Balsuojame. Kas pritaria įstatymo projektui Nr. XIIP-3448 – Sveikatos sistemos įstatymo 77 straipsnio pataisai, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Prašau, balsavimas pradėtas. Gerbiamieji kolegos, iš įvairių Seimo kampelių prašome ateiti ir balsuoti.
Gerbiamieji kolegos, balsavo 98 Seimo nariai: už – 75, prieš – 2, susilaikė 21. Po pateikimo pritarta. Aišku, Sveikatos reikalų komitetas yra siūlomas kaip pagrindinis. Galės svarstyti? Matau viską. Ar reikia papildomų? Nereikia. Siūloma svarstyti balandžio 18 dieną.
Dėl vedimo tvarkos – R. Žemaitaitis. Prašau.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų aš manau, sakau, kad ministrui visos strėlės, nors neturėtų to būti, turėtų būti tiems, kas iš VRM’o rengė visą šitą dalyką. Aš siūlyčiau paimti Vyriausybės išvadą, kad pasižiūrėtų ir Teisingumo ministerija, ypač VRM, Finansų ministerija, Muitinės departamentas, nes, dar kartą sakau, tai apima labai didelį žmonių spektrą, ratą. Man keista, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas neprašo, nes jo sistemoje irgi yra tų pačių pareigūnų. Labai keistas dalykas – vienus žmones mes išrenkame.
PIRMININKAS. Ar prašo? Prašau, kolega V. Bakas.
V. BAKAS (LVŽSF). Kadangi buvo paminėtas komitetas, aš noriu pasakyti. Gerbiamieji kolegos, šiuo teisės akto projektu naikinama ne gydymo įstaiga, o VRM’o struktūrinis padalinys, kurio de facto jau nėra dabar, todėl aš manau, kad ponas R. Žemaitaitis iki galo nėra įsigilinęs ir tiesiog yra klaidinama. Tai yra naikinamas… Įsivaizduokite, kad įstatyme būtų įrašytas skyrius jo ministerijos, tas pats yra su Sveikatos priežiūros tarnyba. Tai yra struktūrinis padalinys, kuris jau maždaug metus neveikia.
PIRMININKAS. Kolegos, gal galime pasiginčyti komitete? (Balsai salėje) Labai trumpai, kolega Remigijau.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Žiūrėkite, ką kalba Seimo narys, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, kuris sako: nusispjauti į įstatymą, VRM jau pertvarkė. Gerbiamasis, prieš tai kitas kolega – jūsų komiteto pirmininkas kalbėjo apie ministro įsakymą. Atėjo, aš kolegai įrodžiau, kad įstatyme yra nustatomi tarifai dėl medžioklės. Tai jūs, gerbiamieji, prieš posėdį pasiskaitykite, ką jūs darote ir ko jūs reikalaujate. Panaikinta institucija, kuri įstatyme yra egzistuojanti. Tai ką jūs čia dabar darote?
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, kaip jau ir sakiau, įstatymo projektas svarstomas Sveikatos reikalų komitete.
Pereiname prie kito klausimų bloko. (Balsai salėje) Svarstymas, sakiau, balandžio 18 dieną. (Balsai salėje) Siūloma svarstyti. (Balsai salėje) Vyriausybė teikia, čia nereikia išvados.
13.56 val.
Regioninės plėtros įstatymo Nr. VIII-1889 6, 10, 12, 13, 15 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4464, Regioninės plėtros įstatymo Nr. VIII-1889 pakeitimo įstatymo Nr. XII-1094 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3366(2) (pateikimas)
Gerbiamieji kolegos, 2-5a, 2-5b klausimai – įstatymų projektai Nr. XIIP-4464 ir Nr. XIIP-3366. Regioninės plėtros įstatymo Nr. VIII-1889 kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – vidaus reikalų ministras E. Misiūnas. Prašom, ministre.
E. MISIŪNAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, dar vienas teisės aktas. Tai Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo Nr. VIII-1889 6, 10, 12, 13, 15 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas ir Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo Nr. VIII-1889 pakeitimo įstatymo Nr. XII-1094 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Taigi projektų tikslas ir esmė.
Projektų tikslas – padidinti nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimo efektyvumą nesukuriant perteklinės administracinės naštos ir papildomų finansinių sąnaudų, taip pat pakeisti Regioninės plėtros įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnį atsisakant perteklinių 2 straipsnio 3 dalies nuostatų. Siūloma suteikti Vyriausybei įgaliojimus spręsti dėl regioninės plėtros tarybų sudarymo tikslingumo regionuose, kuriuos Vyriausybė sudaro iš kelių bendras ribas turinčių apskričių ar savivaldybių. Regionų plėtros tarybos šiuose regionuose būtų sudaromos tik tuo atveju, jei nebūtų dubliuojamos šiuo metu apskrityje veikiančių regioninės plėtros tarybų funkcijos.
Suteikti Vyriausybei įgaliojimus nustatyti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos į regionų plėtros tarybas skiriamų asmenų atstovų skyrimo į šias tarybas ir atšaukimo iš jų tvarką. Sudaryti sąlygas Vyriausybei skirti į regiono plėtros tarybą daugiau kaip vieną socialinių ir ekonominių partnerių atstovą (bet ne daugiau kaip 20 % visų regiono plėtros tarybos narių). Taip pat sudaromos prielaidos Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai užtikrinti asmenų skyrimo į regioninės plėtros tarybas sistemiškumą, platesnį atstovavimą socialiniams ir ekonominiams partneriams šiose tarybose.
Lydimuoju Regioninės plėtros įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siūloma pakeisti įstatymo 2 straipsnį ir panaikinti jo 3 dalį, kuria Vyriausybei buvo pavesta iki 2015 m. birželio 1 d. patvirtinti naujos redakcijos Regioninės plėtros įstatymo koncepciją ir iki 2015 m. lapkričio 1 d. pateikti Seimui parengtą naujos redakcijos Regioninės plėtros įstatymo projektą, taip pat kitų įstatymų ir teisės aktų, reikalingų šiam įstatymui įtraukti į teisinę sistemą, projektus.
Siūlomos naikinti nuostatos, kurių nustatomi teisinio reguliavimo tikslai ir uždaviniai yra pasiekti vadovaujantis šiuo metu galiojančiomis ir (…) Regioninės plėtros įstatymo nuostatomis arba kurių įgyvendinimas sukurtų neproporcingai didelę papildomą administracinę naštą ir papildomas finansines sąnaudas.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Gerbiamieji kolegos, šiaip jau reikėtų skelbti pertrauką, bet ministras turi dar vieną klausimą. Gal greitai pateiksime, kad nereikėtų vėl kviesti. Ačiū už supratimą, kolegos. Klausia I. Šimonytė. Prašau.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamasis ministre, jums turbūt nėra didelė paslaptis, kad neretai, kuomet būdavo svarstomi projektai, pavyzdžiui, finansuojami iš Europos Sąjungos finansinės paramos regionams, tai svarstymai vyksta pagal principą: aš tavo projektą paremsiu, tu mano projektą paremsi. Mes turime labai daug faktinių įrodymų, kaip šita sistema veikia. Paskutinis yra Valstybės kontrolės socialinio būsto auditas, kai racionalumu sprendimai, priimami būtent per šitą mechanizmą, atvirai pasakysiu, nekvepia, o kaip tik kvepia labai dideliais nuostoliais mokesčių mokėtojams, kai nebus suteiktos reikalingos paslaugos, kurioms yra skirti Europos Sąjungos pinigai. Noriu paklausti, kaip šitas jūsų projektas iš tikrųjų pagerintų padėtį, priimant sprendimus dėl svarbių investicijų regionuose? Ačiū.
PIRMININKAS. Prašom, ministre.
E. MISIŪNAS. Ačiū už klausimą. Ir Vyriausybės programoje yra numatyta, ir dabar įstatymo projekte, kad siekiama stiprinti regioninės plėtros tarybas. Ir štai įstatymo projektu yra numatyta, kad yra siekiama, kad regioninės plėtros tarybose būtų daugiau ne socialinių ir ekonominių partnerių atstovų, netgi iki 20 % yra apsispręsta, kad toks skaičius socialinių partnerių galėtų galbūt duoti tokį tam tikrą objektyvumą. Dar įstatymu taip pat siūloma atsisakyti reguliavimo arba įpareigojimo, kai Vyriausybė buvo įpareigota iki 2015 m. birželio 1 d. parengti naują Regioninės plėtros įstatymo koncepciją. Ten buvo numatyta daugiau įvairių institucijų, didesnis biurokratizmas. Vyriausybė mano, kad, atsisakius įgyvendinti konkrečiai šio įstatymo 3 dalį, irgi bus pasiekti geresni rezultatai ekonomiškiau, taupiau, greičiau.
PIRMININKAS. E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis ministre, vis dėlto čia nemažai jėgos įgauna pati Vyriausybė, darydama tam tikrą įtaką regionams. Anksčiau būdavo vis dėlto žiūrima daugiau į vietos savivaldą. Vietos savivaldos tarybos deleguodavo savo atstovus ir per juos bandydavo daryti įtaką regiono plėtrai. Ar nemanote, kad čia šiek tiek, net ne šiek tiek, bus pažeidžiamos vietos savivaldos teisės, kai bus vos ne tiesioginis valdymas regionų? Ir gali būti taip, kad šitas sprendimas gali būti apskųstas. Ačiū.
E. MISIŪNAS. Ačiū už klausimą. Vidaus reikalų ministerija, dabar norėdama akcentuoti regionų problemą, rengia įvairius renginius. Vienas iš esminių dalykų, ką norėčiau pasakyti, kad, sukaupiant dabartinę patirtį, žinias, labai svarbu matyti regionus, atrasti regiono identitetą, atrasti regiono stiprybę. Yra stiprių savivaldybių, kurios gali daryti tam tikrą įtaką, bet, norint didinti regiono efektyvumą, darbo našumą, ekonominių sąlygų gerinimą, reikia žiūrėti į regionus, reikia ieškoti regionų identiteto, ar tai ekonomika, ar tai kultūra, ar sporto sritis. Taip Vyriausybė ir ministerija stiprina regionų plėtros tarybas, šiuo atveju įtraukdama partnerius į tas tarybas, kad būtų priimami šiuo atveju objektyvesni sprendimai, kad negalėtų viena ar kita savivaldybė nuspręsti už visą regioną.
PIRMININKAS. Ačiū. Nematau A. Bilotaitės. Kolega V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū. Ministre, nenorėčiau sutikti, kad šiuo įstatymu stiprinate regioninių plėtros tarybų galias ar funkcijas. Čia aiškiai paslėpta, matyti, kad centralizuojama valdžia ir iš esmės atimamos kai kurios galimybės ir funkcijos apskričių regioninės plėtros tarybų ir kartu savivaldybių, einame prie principo – iš viršaus į apačią, kad valdžiai geriau matyti, ji geriau žino. Manyčiau, kad nėra teisingas principas, gal nevisiškai tuo keliu einame. Gali būti išskirtinių atvejų, kai galbūt kokie nors dideli projektai, regioniniai, tačiau šiaip viską įstatymu numatyti, manau, atimamos funkcijos. Apskritai nenorėčiau pritarti tokiam projektui.
E. MISIŪNAS. Ačiū už klausimą. Taip, jūs kalbate apie situaciją, kai Vyriausybei suteikiamas įgaliojimas spręsti, bet ten yra numatyta, kokiu atveju, kad nebūtų dubliuojamos regionų tarybų funkcijos arba jeigu pačios tarybos negali susidaryti ar dar kažkaip. Sakyčiau, kad tikrai nėra tikslo Vyriausybei perimti savivaldybių ar regioninių tarybų funkcijų. Tokios kritikos, kurią jūs sakote, tikrai neįžiūrėčiau, negalėčiau pasakyti.
PIRMININKAS. Kolega J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Pone ministre, iš tikrųjų toje diskusijoje, prieš pateikiant šį įstatymo projektą, teko kalbėti ir su jūsų viceministrais ir mes teikėme tam tikrus siūlymus. Jūs čia išvardinote, kad kas nors turi, neva Vyriausybė ar Vidaus reikalų ministerija, nuspręsti, kokie regionai turi pasirinkti savo stiprybes, savo kryptį, kuria eis. Aš, kaip dirbęs toje srityje ir keletą ar keliolika metų dalyvavęs regionų plėtros tarybose, manau ir matau, ir teikiau siūlymus, kad galbūt patys regionai turėtų apsispręsti. O tam, kad regionai galėtų apsispręsti, mano buvo vienas iš siūlymų, kad reikia regioninės savivaldos, kas yra Europoje esančiose pažangiose demokratinėse valstybėse. Ar jūs apskritai nesvarstėte regioninės savivaldos lygmens ir kokiais motyvais remdamiesi atmetėte šitą? Ačiū.
E. MISIŪNAS. Nenorėčiau klaidinti, bet manau, kad nesvarstėme tokio dalyko regioninės plėtros… savivaldybių, kaip jūs minėjote, tikrai negalėčiau suklaidinti, bet, mano žiniomis, nebuvo svarstyta.
PIRMININKAS. J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, aš noriu pasitikslinti dėl žinojimo. Dabar viena iš pataisų yra ta, kad Vyriausybė nusprendžia, kad regioninės plėtros taryba nesudaroma. Kiek šiuo metu yra regioninių plėtros tarybų ir kiek juose nėra tų tarybų, regioniniai dariniai ir tarybos yra dėl vienokių ar kitokių aplinkybių nesudarytos? Ar čia bus dabar nauja, kad regionas nesudaro, tai Vyriausybė sudariusi paskiria? Galbūt tokių atvejų, kaip jūs sakote, gali atsirasti?
E. MISIŪNAS. Ačiū už klausimą. Žinokite, negaliu atsakyti į šitą klausimą. Jeigu bus pritarta įstatymui, manau, komitetuose tikrai turėsime visą informaciją, kas bus aktualu, galėsime diskutuoti.
PIRMININKAS. S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamasis pranešėjau, manau, šio įstatymo pavadinimas ir visa motyvacija yra priešinga, negu jūs sakote, tai nėra regionų plėtra, o tai yra savivaldos iš regiono atėmimas, nes perima daugiau galių tiek formuojant tarybas centrinė valdžia. Mano klausimas susijęs su tuo, kad jūs čia žadate įtraukti verslininkus ir kitus visuomeninių organizacijų atstovus. Pagrindinė demotyvacija dėl regionų plėtros tarybų yra, kad jos mažai ką sprendžia, jos neturi funkcijų. Man atrodo, jeigu jūs kalbėtumėte apie esminę regionų plėtrą, jums reikėtų šituo įstatymu pridėti funkcijų, kurios buvo centralizuotos, naikinant apskritis 2008 metais. Daugelis funkcijų perėjo centrinei valdžiai, tai reikėtų grąžinti regionų plėtros taryboms ir savivaldybėms daugelį funkcijų. O čia kalbama tik apie tai, kad centrinė valdžia vėl prisiims didesnę teisę reguliuoti regionus. Mano klausimas: kodėl nebuvo užsiimta funkcijų atidavimu regioniniam lygmeniui, kas nepasiteisino Nacionalinei žemės tarnybai perimant, pavyzdžiui, žemėtvarkos funkciją?
E. MISIŪNAS. Ačiū už klausimą. Jūs tikrai ekspertiniu lygiu diskutuojate, aš dabar negaliu atsakyti į tokį klausimą, ar nepasiteisino tokia sistema, kaip yra, ar reikėtų grąžinti regioninės plėtros taryboms papildomas funkcijas. Vėlgi kviesčiau komitetuose, pritarus įstatymo projektui, apie tai diskutuoti. Jūs puikiai visi žinote, galime Seime surasti atsakymus ir…
PIRMININKAS. Liberalai atgailauja, tuo metu buvo valdžioje ir panaikino apskritis. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Tai akivaizdu, kad pagal šį įstatymą skiriama daugiau dėmesio Vyriausybei…
PIRMININKAS. Į mikrofoną.
P. GRAŽULIS (TTF). …didinami Vyriausybės svertai. Be abejonės, vėl čia bandoma per asociacijas, kad ir verslo struktūros galėtų dalyvauti skirstant lėšas. Kaip žinome, tos verslo asociacijos dažniausiai įsikūrusios gana fiktyvios, sujungia dvi, tris arba penkias įmones ir ji kalba visų įmonių vardu. Ar tai nebus toks pagilintas lobizmas tų asociacijų ar valdybų, arba tarybos, nes keletas verslininkų atstovaus savo interesams, ar dar bus neskaidriau dalinamos lėšos? Kaip jūs manote?
E. MISIŪNAS. Ačiū už klausimą, ačiū už jūsų nuomonę. Aš nemanau. Taip, gali būti tokių baimių, ką jūs sakote, aišku, bet iš principo ir mūsų ministerijos, ir dabar viceministrų pozicijos, ir pačios ministerijos pozicija, į ką norėčiau atkreipti dėmesį, kad mes turime tą horizontalų matymą. Efektyvi regiono plėtra be verslo neįmanoma. Mes dabar turime tokią situaciją, kad renovuojame mokyklas, pastatome stadionus, bet verslas neateina, miesteliai tuštėja ir tada suremontuota mokykla tuščia. Taigi ir diskusijose su verslu ir su konfederacijomis diskutuojame, kad turi būti bendras matymas, į kuriuos regionus reikėtų investuoti, į kuriuos regionus reikėtų plėsti verslą, infrastruktūrą. Išplėsti diskusijas su verslu, manau, sveikintina situacija. Aišku, stebėti, kad tokių situacijų, kaip jūs dabar paminėjote, nebūtų. Tai privaloma, ir manau, tam tikros tarnybos ir mes, kaip politikai, matome.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Norinčių kalbėti nėra. Ar galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Balsuojame. Prašom. Balsuojame. Kas pritariate įstatymų projektams Nr. XIIP-4464, Nr. XIIP-3366, Regioninės plėtros įstatymo pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate, už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsavimas pradėtas.
Gerbiamieji kolegos, prašom sėstis ir balsuoti. Mindaugai, prašau balsuoti, gali ir čia. Ne, ne, čia, prie mikrofono. Deja, nespėjai.
Gerbiamieji kolegos, balsavo 68 Seimo nariai: už – 56, prieš – 1, susilaikė 11. Po pateikimo pritarta. Siūlomas komitetas pirmuoju atveju, t. y. dėl Nr. XIIP-4464, – Valstybės valdymo, dėl Nr. XIIP-3366 – taip pat Valstybės valdymo, pagrindiniai. Ar reikia kitų komitetų? Nereikia. Galime pritarti ir siūlome svarstyti gegužės 23 dieną.
14.13 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Moldovos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl bendradarbiavimo ir abipusės pagalbos ekstremaliųjų situacijų prevencijos ir likvidavimo srityje ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-394 (pateikimas)
Kolegos, jūs maloniai sutikote, kad ministras pristatytų, šiandien jis pristatė labai daug įstatymų. Čia ratifikavimas, aš manau, kad čia trumpas projektas, įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Moldovos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl bendradarbiavimo ir abipusės pagalbos ekstremaliųjų situacijų prevencijos ir likvidavimo srityje ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-394. Prašau, ministre.
E. MISIŪNAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, paskutinis teisės aktas, paskutinis kantrybės lašas – „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Moldovos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl bendradarbiavimo ir abipusės pagalbos ekstremaliųjų situacijų prevencijos ir likvidavimo srityje ratifikavimo“. Projekto tikslas – vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Prezidento 2017 m. kovo 3 d. dekreto Nr. 1K-886 2 straipsniu pristatau Seimui įstatymo projektą, kuriuo siūloma ratifikuoti 2016 m. liepos 28 d. Kišiniove pasirašytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Moldovos Respublikos Vyriausybės susitarimą dėl bendradarbiavimo ir abipusės pagalbos ekstremalių situacijų prevencijos ir likvidavimo srityje.
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnio… 2 punktą susitarimas priskirtinas prie ratifikuotinų Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių. Susitarimui įsigaliojus bus nustatytas teisinis pagrindas plėtoti Lietuvos ir Moldovos atsakingų institucijų tiesioginį bendradarbiavimą ekstremaliųjų situacijų prevencijos ir likvidavimo srityje. Susitarimu numatomos bendradarbiavimo formos, pagalbos, likviduojant ekstremaliąsias situacijas, teikimo procedūros, įrangos ir pagalbai teikti skirtų medžiagų įvežimo, išvežimo procedūros, išlaidų atlyginimo tvarka ir kiti šalių įsipareigojimai.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti Seimo narys E. Zingeris. Nenori. Atsisako.
Kolegos, ar yra norinčių kalbėti? Yra norinčių kalbėti. Gerai, J. Olekas – už. Prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Mielieji kolegos, aš manau, kad tikrai turime palaikyti šitą teikimą. Dar vienas pavyzdys mūsų tarptautinės politikos tęstinumo. Praeitos kadencijos Vyriausybė pasirašė, šios kadencijos Seimas ratifikuoja. Kviečiu pritarti pateiktam projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu, ar reikia balsuoti?
Balsuojame. Prašau, kas pritariate įstatymo projektui Nr. XIIIP-394, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Ačiū, ministre.
Gerbiamieji kolegos, balsavo 58 Seimo nariai. Vienbalsiai visi 58 už. Pritarta po pateikimo. Ir, aišku, siūlomas pagrindinis komitetas Užsienio reikalų, papildomas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Galime pritarti? Ačiū, pritarta. Planuojame svarstyti balandžio 25 dieną. Galime pritarti? Ačiū, pritarta.
Gerbiamieji kolegos, rytinį posėdį jau baigiant, yra dar vienas niuansas, jeigu jūs maloniai sutiktumėte, nors čia šioks toks pažeidimas. Dėl 2-7 ir 2-8 klausimų – Elektroninių ryšių įstatymų, mes pritarėme po pateikimo projektams ir V. Gailiaus, ir Vyriausybės. Dar papildomu komitetu norėtų būti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Galime pritarti tam? Galime. Siūlau komitetams nemiegoti svarstant įstatymus. Ačiū. Rytinis posėdis baigtas. Renkamės 15 valandą. (Gongas) Registruojamės. Gerai, registruojamės. Prašom registruotis. Ką norėjote pasakyti, aš negirdžiu.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Jeigu liko keli klausimai, gal būtų galimybė ir dabar užbaigti?
PIRMININKAS. Ne, šiuo atveju negalime. Dar bus rimti klausimai, dėl kurių mes padarėme pertrauką, ir neturime teisės to daryti. Ačiū, kolegos. Rytinis posėdis baigtas, renkamės 15 valandą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.