Stenogramą galima rasti

Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 14, 2023Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 7, 2022

(Stenogramų leidiniai 2020–2024 m. kadencija)

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

IV (PAVASARIO) SESIJOS

RYTINIO posėdžio NR. 182

STENOGRAMA

 

2022 m. birželio 16 d.

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas
P. SAUDARGAS

 


 

PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). La­bas ry­tas, ger­bia­mi ko­le­gos. Kvie­čiu už­im­ti sa­vo vie­tas. Pra­de­da­me bir­že­lio 16 die­nos, ket­vir­ta­die­nio, ry­ti­nį Sei­mo po­sė­dį. (Gon­gas)

M. STROLYS (Sei­mo po­sė­džių sek­re­to­ria­to vy­riau­sia­sis spe­cia­lis­tas). Jo Eks­ce­len­ci­ja Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tas G. Nau­sė­da. (Plo­ji­mai)

G. NAUSĖDA. Pra­šom sės­ti.

PIRMININKĖ. Kvie­čiu Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tą G. Nau­sė­dą per­skai­ty­ti sa­vo me­ti­nį pra­ne­ši­mą.

 

10.02 val.

Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to Gi­ta­no Nau­sė­dos me­ti­nis pra­ne­ši­mas

 

G. NAUSĖDA. Mie­li Lie­tu­vos žmo­nės, ger­bia­mas Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­me, jau tre­čią kar­tą sto­ju prieš jus, kad ap­žvelg­čiau pa­dė­tį Lie­tu­vo­je, kaip ir mū­sų ša­lies pa­dė­tį pa­sau­ly­je. Tre­čius me­tus iš ei­lės kal­bė­siu apie iš­šū­kius, ku­riuos tu­ri­me įveik­ti, kad su­stip­rin­tu­me Lie­tu­vą ir už­tik­rin­tu­me jos sau­gu­mą bei kles­tė­ji­mą. Vos pra­dė­ję šių me­tų pra­džio­je drą­siau gal­vo­ti apie gy­ve­ni­mą po COVID-19, ta­po­me dar vie­no tra­giš­ko įvy­kio liu­di­nin­kais. Ru­si­jos vi­sa jė­ga at­nau­jin­tas ka­ras prieš Uk­rai­ną pa­ro­dė, kad bai­gė­si Lie­tu­vai ir vi­sai Eu­ro­pai te­kęs tai­kos ir są­ly­gi­nės ra­my­bės lai­ko­tar­pis.

Nuo pat ne­pri­klau­so­my­bės at­kū­ri­mo žen­gė­me grei­tų po­ky­čių ke­liu. Įtvir­ti­no­me Lie­tu­vos vals­ty­bin­gu­mą bei ne­pri­klau­so­my­bę, pa­klo­jo­me mo­der­nios eko­no­mi­kos ir gy­vy­bin­gos pi­lie­ti­nės vi­suo­me­nės pa­ma­tus. Jau be­veik 30 me­tų va­do­vau­ja­mės pi­lie­čių pri­im­tos de­mo­kra­tinės Kon­sti­tu­ci­jos prie­sa­kais, 29 me­tus sa­vo ša­ly­je ne­ma­to­me oku­pa­ci­nės ka­riuo­me­nės ka­rių, 18 me­tų esa­me ak­ty­vūs NATO ir Eu­ro­pos Są­jun­gos na­riai. Vi­sa tai – ypa­tin­gi pa­sie­ki­mai. Jie ro­do, kad, iš­ko­vo­ję lais­vę, ne­sė­dė­jo­me su­dė­ję ran­kų. Per tris de­šimt­me­čius daug nu­vei­kė­me, siek­da­mi pri­si­tai­ky­ti prie kai­my­nys­tės, ku­ri per am­žius bu­vo ir ag­re­sy­vi, ir ne­sta­bi­li. To­dėl šian­dien ge­ba­me drą­siai pa­si­tik­ti pa­vo­jų, tvir­tai gin­ti sa­vo prin­ci­pus ir ties­ti pa­gal­bos ran­ką tiems, ku­riems jos la­biau­siai rei­kia. Šian­dien tu­ri­me da­ry­ti vis­ką, ko rei­kia Lie­tu­vos žmo­nių ge­ro­vei bei vals­ty­bės kles­tė­ji­mui. Tai reiš­kia bū­ti­ny­bę veik­ti tri­mis svar­biau­sio­mis kryp­ti­mis.

Pir­ma, mes pri­va­lo­me vi­so­mis iš­ga­lė­mis rem­ti Uk­rai­ną ir jos žmo­nes ko­vo­je už lais­vę, oru­mą ir ge­res­nę at­ei­tį – tai stip­ri­na ir mus pa­čius.

An­tra, tu­ri­me vi­sais bū­dais ri­bo­ti į pat­val­dystės, im­pe­ri­nio mąs­ty­mo ir te­ri­to­ri­nės eks­pan­si­jos ke­lią grį­žu­sios Ru­si­jos ag­re­si­ją, kar­tu siek­da­mi iš­lai­ky­ti tarp­tau­ti­nė­mis tai­syk­lė­mis grįs­tą pa­sau­lio tvar­ką.

Tre­čia ir svar­biau­sia mū­sų pa­rei­ga – ben­dro­mis jė­go­mis už­tik­rin­ti, kad pa­si­kei­tu­sio­je ge­o­po­li­ti­nė­je ap­lin­ko­je Lie­tu­vos vals­ty­bė iš­lik­tų stip­ri, at­spa­ri, au­gan­ti ir pa­si­ti­kin­ti sa­vi­mi.

Ger­bia­mie­ji, di­džiuo­juo­si ga­lė­da­mas pa­sa­ky­ti, kad su pir­muo­ju už­da­vi­niu tvar­ko­mės tie­siog pa­vyz­din­gai. Pir­mo­sio­mis ka­ro sa­vai­tė­mis ir mė­ne­siais Lie­tu­vos žmo­nės de­monst­ra­vo su­si­ža­vė­ji­mo ver­tą vie­ny­bę ir so­li­da­ru­mą. Lie­tu­vos ir Uk­rai­nos ben­drys­tę iš­reiš­kė­me ne tik mė­ly­nos ir gel­to­nos spal­vos vė­lia­vų jū­ra, bet ir nuo­šir­džiu sve­tin­gu­mu. At­vi­ro­mis šir­di­mis pri­ėmė­me de­šim­tis tūks­tan­čių uk­rai­nie­čių pa­bė­gė­lių. Ap­gau­bė­me juos dė­me­siu ir rū­pes­čiu. Iki šiol dos­niai au­ko­ja­me, kad Uk­rai­nos žmo­nes, kad ir kur jie bū­tų, pa­siek­tų gy­vy­biš­kai svar­bi hu­ma­ni­ta­ri­nė pa­gal­ba. Vie­ni pir­mų­jų pra­dė­jo­me teik­ti ir ka­ri­nę pa­ra­mą Uk­rai­nai. Per­duo­da­me jai tiek gin­kluo­tės ir amu­ni­ci­jos, kiek ga­li­me sau leis­ti, iš­lai­ky­da­mi Lie­tu­vos gy­ny­bi­nį pa­jė­gu­mą. Esa­me vie­ni ly­de­rių ir pa­gal pri­va­čiai siun­čia­mos ka­ri­nės pa­gal­bos kie­kį.

Uk­rai­nos gy­nė­jai šian­dien nau­do­ja šaud­me­nis, va­žiuo­ja au­to­mo­bi­liais, nai­ki­na prie­šo or­lai­vius ir tan­kus ra­ke­to­mis, vyk­do žval­gy­bą ir ko­re­guo­ja ar­ti­le­ri­jos ug­nį be­pi­lo­čiais apa­ra­tais, gau­tais iš Lie­tu­vos. Už­tik­ri­nu, kad Lie­tu­va ir to­liau rems Uk­rai­ną vi­so­mis prie­mo­nė­mis. Rem­si­me, nes ji yra mū­sų bro­liš­ka ša­lis, ko­vo­jan­ti už sa­vo ir mū­sų lais­vę. Rem­si­me, nes ti­ki­me tvir­ta uk­rai­nie­čių tau­tos va­lia kur­ti ne­pri­klau­so­mą at­ei­tį. Ti­ki­me jos at­ei­ti­mi Eu­ro­pos Są­jun­gos šei­mo­je.

Su­grį­žus tai­kai – o ją bū­ti­nai grą­žins Uk­rai­nos did­vy­rių ga­lia ir pa­si­au­ko­ji­mas – Lie­tu­va pa­dės uk­rai­nie­čiams at­sta­ty­ti sa­vo ša­lį. Mes tam ruo­šia­mės jau šian­dien. Man tai yra as­me­ni­nis įsi­pa­rei­go­ji­mas. Sa­vo aki­mis ma­čiau su­griau­tus uk­rai­nie­čių na­mus, iš ku­rių li­ko tik pa­juo­du­sios sie­nos. Dar skau­džiau iš­gy­ve­nu dėl ne­pa­tai­so­mai su­ža­lo­tų žmo­nių gy­ve­ni­mų. Ti­kiu, dėl pa­ra­mos Uk­rai­nai su­tar­si­me vi­si, ne­pri­klau­so­mai nuo po­li­ti­nių pa­žiū­rų ar pri­ori­te­tų, nes ka­ras Uk­rai­no­je – vi­sų mū­sų ka­ras. Ka­ras prieš gai­va­lą, ku­ris jau bu­vo mus 50 me­tų „išva­da­vęs“ nuo žmo­giš­ko­jo oru­mo, vals­ty­bin­gu­mo ir lais­vės. Ne­lei­si­me blo­giui trium­fuo­ti dar kar­tą!

Ger­bia­mie­ji, šian­dien Uk­rai­no­je spren­džia­mas vi­sos Eu­ro­pos li­ki­mas. To­dėl la­bai svar­bu pa­ža­bo­ti Ru­si­jos im­pe­ri­nes am­bi­ci­jas vei­kiant iš­vien su mū­sų drau­gais ir są­jun­gi­nin­kais. Šian­dien jų – kaip nie­kad daug.

Pir­miau­sia tu­ri­me už­tik­rin­ti, kad Eu­ro­pos Są­jun­gos ir NATO ša­lys veik­tų vie­nin­gai, grei­tai ir ryž­tin­gai. Lai­kau tai sa­vo pa­grin­di­niu tiks­lu. Telk­da­mas pa­ra­mą Uk­rai­nai ne kar­tą su­si­ti­kau su Jung­ti­nių Ame­ri­kos Vals­ti­jų, Vo­kie­ti­jos, Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės, Pran­cū­zi­jos ir ki­tų ša­lių va­do­vais. Ypa­tin­gą dė­me­sį sky­riau vie­nin­gos re­gio­ni­nės po­zi­ci­jos for­ma­vi­mui su ar­ti­miau­siais kai­my­nais – Len­ki­ja, Lat­vi­ja, Es­ti­ja, Šiau­rės ša­li­mis. Pa­lai­kau kon­struk­ty­vų dar­bi­nį ry­šį su Eu­ro­pos Są­jun­gos ir NATO ins­ti­tu­ci­jų va­do­vais. Nuo pat va­sa­rio mė­ne­sio pa­grin­di­nė po­kal­bių ir su­si­ti­ki­mų te­ma bu­vo Ru­si­jos ag­re­si­ja Uk­rai­no­je. Nuo­sek­liai sie­kiau per­duo­ti aiš­kią ir ne­dvip­ras­miš­ką ži­nią, kad vi­so lais­vo­jo pa­sau­lio pa­rei­ga yra pa­dė­ti Uk­rai­nai ir duo­ti at­kir­tį Ru­si­jai. Tą pa­tį da­rė ir Sei­mo na­riai, tai yra jūs, ir Vy­riau­sy­bė, ir vi­sas Lie­tu­vos di­plo­ma­ti­nis kor­pu­sas.

Re­zul­ta­tai – prieš mū­sų akis. Jau pir­mo­sio­mis ka­ro sa­vai­tė­mis Eu­ro­pos Są­jun­ga pa­skel­bė be­pre­ce­den­tes sank­ci­jas, ku­rių tiks­las – reikš­min­gai ap­ri­bo­ti Ru­si­jos fi­nan­si­nes ir eko­no­mi­nes, taip pat tech­no­lo­gi­nio at­si­nau­ji­ni­mo ir pa­žan­gos ga­li­my­bes. Šios sank­ci­jos, su­de­rin­tos su trans­at­lan­ti­niais są­jun­gi­nin­kais, vis stip­riau ver­žia Ru­si­jos ener­ge­ti­kos iš­tek­lių eks­por­tą, nuo ku­rio la­biau­siai pri­klau­so Krem­liaus ge­bė­ji­mas fi­nan­suo­ti ka­rą. Ta­čiau il­ga­lai­kis stra­te­gi­nis mū­sų tiks­las – pa­siek­ti, kad ES ir NATO ša­lys iš­si­lais­vin­tų iš ener­ge­ti­nės pri­klau­so­my­bės nuo Ru­si­jos. Šio­je sri­ty­je Lie­tu­va jau da­bar – aki­vaiz­di ly­de­rė. Tuo vi­si ga­li­me di­džiuo­tis. Prieš ke­lis de­šimt­me­čius su­pra­tę, kad Ru­si­ja iš­nau­do­ja ener­ge­ti­ką šan­ta­žui ir ma­ni­pu­lia­vi­mui, su­tel­kė­me po­li­ti­nę va­lią ir įgy­ven­di­no­me bū­ti­nus po­ky­čius. Nau­jau­si įvy­kiai pa­ro­dė, kad bu­vo­me vi­siš­kai tei­sūs. Svar­bus pa­sie­ki­mas yra ir šie­met anks­čiau lai­ko už­baig­tas GIPL du­jo­tie­kio pro­jek­tas. Jis lei­džia ne tik Lie­tu­vai ir Len­ki­jai, bet ir ki­toms re­gio­no ša­lims ap­si­rū­pin­ti gam­ti­nė­mis du­jo­mis, pa­si­nau­do­jant vie­na ki­tos ter­mi­na­lų ir sau­go­ji­mo pa­jė­gu­mais.

Ta­čiau kai ku­rių dar­bų dar ne­spė­jo­me at­lik­ti. Pir­miau­sia, tu­ri­me tin­ka­mai pa­si­reng­ti ir kiek įma­no­ma anks­čiau at­lik­ti elek­tros tin­klų sin­chro­ni­za­ci­ją su kon­ti­nen­ti­ne Eu­ro­pa, taip ga­lu­ti­nai įtvir­tin­tume sa­vo ener­ge­ti­nę ne­pri­klau­so­my­bę.

An­tra, pri­va­lo­me įgy­ven­din­ti jau pri­im­tus įsta­ty­mus ir per­sio­rien­tuo­ti į at­si­nau­ji­nan­čią ener­ge­ti­ką. Tai pui­kus bū­das kur­ti nau­jas dar­bo vie­tas ir dau­giau in­ves­tuo­ti mū­sų re­gio­nuo­se. Be to, tai prieš­nuo­dis ener­gi­jos iš­tek­lių bran­gi­mui. Vi­siš­kai aki­vaiz­du – kuo dau­giau bus at­si­nau­ji­nan­čios ener­ge­ti­kos Lie­tu­vo­je ir Eu­ro­po­je, tuo ma­žiau po­rei­kio žval­gy­tis į iš­kas­ti­nius iš­tek­lius Ry­tuo­se. Eu­ro­pos ša­lims iš­si­va­da­vus iš Ru­si­jos ener­ge­ti­nio dik­ta­to, at­si­ras­tų prie­lai­dos vi­siš­kam po­li­ti­niam ES sa­va­ran­kiš­ku­mui. Pa­ga­liau baig­tų­si te­le­fo­ni­nių skam­bu­čių su nuo­lan­kiais pra­šy­mais Mask­vai era. Ver­ta dėl to pa­si­steng­ti!

Lie­tu­vos pa­rei­ga ir in­te­re­sas taip pat yra stip­rin­ti ES Ry­tų part­ne­res. Kiek­vie­nos iš jų at­spa­ru­mas ir ge­bė­ji­mas įgy­ven­din­ti de­mo­kra­tines re­for­mas stip­ri­na vi­so re­gio­no, o kar­tu – ir Lie­tu­vos sau­gu­mą. Pas­ta­rų­jų me­tų pa­tir­tis įti­ki­na­mai pa­ro­dė, kad eko­no­mi­nė­je ir po­li­ti­nė­je Ru­si­jos įta­ko­je at­si­dū­ru­sių vals­ty­bių pri­klau­so­my­bė de fac­to le­mia jų oku­pa­ci­ją. Taip jau at­si­ti­ko Bal­ta­ru­si­jo­je, ku­rios re­ži­mas ci­niš­kai iš­mai­nė ša­lies su­ve­re­ni­te­to li­ku­čius į lai­ki­nas iš­li­ki­mo val­džio­je ga­ran­ti­jas. Ne­ga­li­me leis­ti, kad toks sce­na­ri­jus pa­si­kar­to­tų ki­to­se Ry­tų part­ne­rys­tės ša­ly­se. To­dėl ak­ty­viai puo­se­lė­ju dvi­ša­lius ry­šius su šio­mis vals­ty­bė­mis, tą liu­di­ja vi­zi­tai Mol­do­vo­je, Sa­kart­ve­le, Ar­mė­ni­jo­je ir Azer­bai­dža­ne. Šių ša­lių li­ki­mas tu­ri rū­pė­ti vi­sai Eu­ro­pos Są­jun­gai.

Pa­grin­di­nis mū­sų už­sie­nio po­li­ti­kos stra­te­gi­jos ak­cen­tas yra rū­pes­tis, kad vi­so­je Eu­ro­po­je, ypač Bal­ti­jos re­gio­ne, bū­tų jun­ta­ma stip­ri trans­at­lan­ti­nė įta­ka. Vi­sa­da to sie­kė­me ir siek­si­me at­ei­ty­je. To­dėl to­liau stip­ri­na­me ka­ri­nį ir tech­no­lo­gi­nį ben­dra­dar­bia­vi­mą su JAV, taip pat ir įgy­ven­din­da­mi Tri­jų jū­rų ini­cia­ty­vą. Su Jung­ti­ne Ka­ra­lys­te – kur­da­mi Jung­ti­nes eks­pe­di­ci­nes pa­jė­gas.

Da­bar­ti­niu ge­o­po­li­ti­nių įtam­pų lai­ko­tar­piu Lie­tu­va ne­ga­li sau leis­ti pra­ban­gos ieš­ko­ti auk­so vi­du­rio, ba­lan­suo­da­ma tarp Ry­tų ir Va­ka­rų. Mū­sų pa­si­rin­ki­mas – vi­siš­kai aiš­kus. Vie­no­je pu­sė­je ma­to­me lais­vę, ku­ri lei­džia skleis­tis pi­lie­čių ge­ro­vei ir oru­mui, ki­to­je – ti­ro­ni­ją, ku­ri min­do žmo­gaus tei­ses ir jį pa­ver­čia be­reikš­miu sis­te­mos sraig­tu ar­ba nu­si­kal­ti­mų įran­kiu. Kaip ir prieš tris de­šimt­me­čius, mes ren­ka­mės lais­vę Va­ka­ruo­se. Ta­čiau Ru­si­jos fi­nan­si­nės pa­ki­šos, pro­pa­gan­dos apa­ra­tas ir de­šimt­me­čiais vi­sa­me pa­sau­ly­je kruopš­čiai megz­tas įta­kos tin­klas iš­lie­ka grės­min­ga jė­ga, ku­rios ne­ga­li­me nu­ver­tin­ti.

Ne iš pirš­to lauž­tas skep­ti­ciz­mas tų, ku­rie at­sar­giai ver­ti­na kai ku­rių Va­ka­rų ša­lių ga­li­my­bes at­merk­ti akis ir pa­ma­ty­ti taip il­gai puo­se­lė­tos prag­ma­tiš­kos po­li­ti­kos Ru­si­jos at­žvil­giu ydin­gu­mą. Tu­ri keis­tis ne tik at­ski­rų žmo­nių, bet ir iš­ti­sų de­mo­kra­tinių vi­suo­me­nių po­žiū­ris. Juk mes už­sto­ja­me skriau­džia­mą sil­pnes­nį žmo­gų ar pa­si­prie­ši­na­me prie­var­tai gat­vė­je. Ko­dėl tu­rė­tu­me ki­taip elg­tis vals­ty­bių ly­giu? Ko­dėl tu­ri­me suk­ti akis į šo­ną, kai prie­var­tau­ja­ma Uk­rai­na? Abe­jin­gu­mas ki­tų skaus­mui anks­čiau ar vė­liau at­si­grę­žia prieš tą, ku­ris yra abe­jin­gas. Lie­tu­va tik­rai ne­ty­lės, kai ki­ti jau­čia skaus­mą. De­mo­kra­tinio pa­sau­lio sėk­mė pri­klau­sys nuo mū­sų ryž­to, kan­try­bės ir ge­bė­ji­mo kal­bė­ti vie­nu bal­su. Kal­bė­ti at­vi­rai ir įti­ki­na­mai.

Ger­bia­mie­ji, kad ir kaip mums šian­dien svar­bu su­stab­dy­ti Ru­si­jos ag­re­si­ją Uk­rai­no­je, ne­ga­li­me pa­mirš­ti ir sa­vo il­ga­lai­kių tiks­lų. Pri­va­lo­me įgy­ven­din­ti prie­mo­nes, ku­rios už­tik­rin­tų iš­ori­nį ir vi­di­nį mū­sų vals­ty­bės sta­bi­lu­mą, pa­di­din­tų vi­suo­me­nės at­spa­ru­mą ir ska­tin­tų tva­rų vals­ty­bės au­gi­mą. Ne­ati­dė­lio­ti­nas už­da­vi­nys šian­dien – su­stip­rin­ti ka­ri­nį ša­lies sau­gu­mą. He­ro­jiš­kas Uk­rai­nos gy­nė­jų pa­vyz­dys ro­do, kiek daug ga­li­ma pa­siek­ti, su­tel­kus jė­gas mir­ti­no pa­vo­jaus aki­vaiz­do­je. Per pas­ta­ruo­sius aš­tuo­ne­rius me­tus mes iš­ties ne­ma­žai nu­vei­kė­me: grą­ži­no­me pri­va­lo­mą pra­di­nę ka­ro tar­ny­bą, įvyk­dė­me įsi­pa­rei­go­ji­mą gy­ny­bai skir­ti ne ma­žiau kaip 2 % BVP, pa­sie­kė­me, kad NATO pa­tvir­tin­tų Bal­ti­jos ša­lių gy­ny­bos pla­nus ir re­gio­ne dis­lo­kuo­tų prie­ša­ki­nes pa­jė­gas. Vis dėl­to ar­ti­miau­siu me­tu tu­ri­me pa­da­ry­ti dar dau­giau ir grei­čiau. Jau vi­sai ne­tru­kus ar­tė­jan­čia­me NATO vir­šū­nių su­si­ti­ki­me Mad­ri­de ti­kiuo­si am­bi­cin­gų Al­jan­so spren­di­mų, ku­rie reikš­min­gai su­stip­rin­tų NATO ry­ti­nio flan­go at­gra­sy­mą ir gy­ny­bą. Lie­tu­vos sau­gu­mui tei­gia­mą įta­ką tu­rės ir Suo­mi­jos ir Šve­di­jos spren­di­mas pri­si­jung­ti prie NATO. Tai bū­tų is­to­ri­nis įvy­kis vi­sam Bal­ti­jos jū­ros re­gio­nui, nes ja­me lik­tų ma­žiau erd­vės Ru­si­jos gąs­di­ni­mų ir pro­vo­ka­ci­jų po­li­ti­kai. NATO jau su­re­a­ga­vo į Ru­si­jos grės­mę – ple­čia oro po­li­ci­jos mi­si­ją Bal­ti­jos ša­ly­se. Pri­va­lo­me iš es­mės su­stip­rin­ti Lie­tu­vos ir ki­tų Bal­ti­jos ša­lių oro gy­ny­bos pa­jė­gu­mus. Efek­ty­vaus at­gra­sy­mo taip pat ne­įsi­vaiz­duo­ju be NATO prie­ša­ki­nių pa­jė­gų ko­vi­nio vie­ne­to iš­plė­ti­mo iki bri­ga­dos ly­gio. Dėl to vi­siš­kai ne­se­niai su­ta­rė­me su Vo­kie­ti­jos kanc­le­riu O. Šol­cu. Mū­sų pa­si­ren­gi­mą pri­im­ti są­jun­gi­nin­kų pa­jė­gas pa­ge­rins spren­di­mas įren­g­ti ir pri­tai­ky­ti pra­ty­boms Rūd­nin­kų po­li­go­ną, taip pat in­ves­ti­ci­jos į ki­tus in­fra­struk­tū­ros ob­jek­tus. Pra­stė­jant ge­o­po­li­ti­nei si­tu­a­ci­jai, tu­ri­me spar­čiai ruoš­tis vi­suo­ti­nei gy­ny­bai. Jau šiais me­tais kraš­to ap­sau­gai skir­si­me 2,5 % BVP. Ar­ti­miau­siais me­tais tu­rė­si­me in­ves­tuo­ti dar dau­giau, taip pat už­tik­rin­ti sis­te­min­gą ka­ri­nio per­so­na­lo re­zer­vo ren­gi­mą ir mo­ky­mą. Kuo dau­giau mū­sų vy­rų ir mo­te­rų bus pa­si­ruo­šę gin­ti vals­ty­bę, tuo di­des­nio at­gra­sy­mo efek­to ga­lė­si­me ti­kė­tis. Siek­da­mi vi­sa ap­iman­čio sau­gu­mo, tu­ri­me už­tik­rin­ti vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jų, ver­slo, ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų, ga­liau­siai – vi­sų pi­lie­čių pa­si­ren­gi­mą vi­sa­pu­siš­kai rem­ti gin­kluo­tą gy­ny­bą. Kiek­vie­no iš mū­sų in­dė­lis reikš­min­gas. Nuo to, kaip bū­si­me pa­si­ren­gę re­a­guo­ti į tai­kos me­tu ga­lin­čias su­si­da­ry­ti kri­ti­nes si­tu­a­ci­jas, ga­li pri­klau­sy­ti ir mū­sų ge­bė­ji­mas or­ga­ni­zuo­ti ci­vi­li­nę gy­ny­bą ir ne­gin­kluo­tą pa­si­prie­ši­ni­mą.

Kai­my­nys­tė­je tu­ri­me ir ne­sau­gią Ast­ra­vo ato­mi­nę elek­tri­nę – dar vie­ną ag­re­sy­vios Ru­si­jos ir Bal­ta­ru­si­jos po­li­ti­kos įran­kį. To­dėl bū­ti­na kuo grei­čiau už­baig­ti Kri­zių val­dy­mo cen­tro kū­ri­mo dar­bus, pra­dė­ti reng­ti na­cio­na­li­nio lyg­mens ci­vi­li­nes pra­ty­bas, per­ei­ti nuo de­kla­ra­ci­jų prie dar­bų stip­ri­nant prieš­gais­ri­nę ir ci­vi­li­nę sau­gą. Iki šiol nė­ra įti­ki­na­mai at­sa­ky­ta į vi­suo­me­nei ki­lu­sius klau­si­mus dėl ko­lek­ty­vi­nės ap­sau­gos sta­ti­nių pa­kan­ka­mu­mo. Bū­ti­na už­tik­rin­ti, kad vi­sos sa­vi­val­dy­bės tu­rė­tų ge­rai ap­rū­pin­tų slėp­tu­vių, ku­rios at­liep­tų bent mi­ni­ma­lius po­rei­kius. Ga­li­me ne­abe­jo­ti – prie­šiš­kos jė­gos mū­sų bud­ru­mą ban­dys pa­čiais ne­ti­kė­čiau­siais bū­dais. Prieš me­tus tai jau pa­ro­dė mū­sų pa­sie­ny­je pra­si­dė­ju­si ne­le­ga­lios mig­ra­ci­jos kri­zė. Tiek Bal­ta­ru­si­jos re­ži­mas, tiek ir jį kon­tro­liuo­jan­ti Ru­si­ja įro­dė pa­si­ry­žę be jo­kių skru­pu­lų de­sta­bilizuoti ne tik Lie­tu­vą, bet ir ki­tas kai­my­ni­nes Eu­ro­pos Są­jun­gos ir NATO ša­lis. Or­ga­ni­zuo­da­mi ma­si­nę mig­ra­ci­ją iš tre­čių­jų ša­lių, jie pa­ver­tė mig­ran­tus po­li­ti­nio šan­ta­žo ir kerš­to ak­ci­jos „pa­tran­kų mė­sa“. Stum­da­mi nie­kuo dė­tus žmo­nes į pa­vo­jų, au­to­ri­ta­ri­niai re­ži­mai dar kar­tą pa­ro­dė sa­vo pa­nie­ką pri­gim­ti­nėms žmo­gaus tei­sėms. Ki­ta ver­tus, šios hib­ri­di­nės ata­kos aki­vaiz­do­je įsi­ti­ki­no­me, kad ga­li­me pa­si­kliau­ti sa­vo drau­gų ir są­jun­gi­nin­kų pa­ra­ma. Ga­li­ma pa­gir­ti ir Lie­tu­vos ins­ti­tu­ci­jas, ku­rios taip pat ga­na sėk­min­gai pri­si­tai­kė prie pa­ki­tu­sios pa­dė­ties pa­sie­ny­je ir su­val­dė hib­ri­di­nę ata­ką. Svar­biau­sia, kad mig­ra­ci­jos kri­zė su­tei­kė aks­ti­ną pra­dė­ti il­gai ati­dė­lio­tus dar­bus, stip­ri­nan­čius Lie­tu­vos vals­ty­bi­nės ir Eu­ro­pos Są­jun­gos iš­ori­nės sie­nos ap­sau­gą.

Ger­bia­mie­ji, dar vie­na kri­zė, il­gą lai­ką ban­džiu­si mū­sų kan­try­bę, at­slū­go prieš šią va­sa­rą. Po po­ros il­gų ir sun­kių me­tų su COVID-19 pan­de­mi­ja grį­žo­me į mums įpras­tą gy­ve­ni­mą. Dau­giau nei 80 % pa­skie­py­tų su­au­gu­sių Lie­tu­vos gy­ven­to­jų šian­dien ga­li kliau­tis bent da­li­ne vak­ci­nų ap­sau­ga. Dau­giau nei mi­li­jo­nas pa­svei­ko nuo li­gos. Su­sir­gi­mų ir mir­čių nuo COVID-19 kas­dien nu­sta­to­ma de­šim­tis kar­tų ma­žiau nei me­tų pra­džio­je. Vi­sa tai lei­džia mums kiek leng­viau at­si­kvėp­ti. Ne­be­li­ko pri­va­lo­mo kau­kių dė­vė­ji­mo ir ki­tų griež­tų gy­ve­ni­mo ap­ri­bo­ji­mų. Ta­čiau, net ir pan­de­mi­jai virs­tant en­de­mi­ja, ne­ga­li­me per daug at­si­pa­lai­duo­ti. Vi­ru­sas vis dar ša­lia. Mes tu­ri­me bū­ti pa­si­ren­gę efek­ty­viai val­dy­ti nau­jus li­gos pro­trū­kius, ga­li­mą nau­jų su­sir­gi­mų ban­gą ru­de­nį. Ypač svar­bu pa­si­rū­pin­ti vy­res­nio am­žiaus žmo­nių sau­gu­mu. Nors vak­ci­nų šiuo me­tu pa­kan­ka, bū­ti­na ap­si­rū­pin­ti te­stais, vais­tais nuo COVID-19, ap­sau­gos prie­mo­nė­mis, vie­to­mis gy­dy­mo įstai­go­se. Ko­ro­na­vi­ru­sas ne­ga­li vėl ir vėl trik­dy­ti nei gy­dy­mo, nei švie­ti­mo įstai­gų dar­bo, o ir ap­skri­tai vie­šo­jo gy­ve­ni­mo. Ti­kiuo­si, ne­pa­mir­šo­me pan­de­mi­jos pa­mo­kų. Da­bar pats lai­kas kri­tiš­kai įver­tin­ti, kas mums pa­vy­ko, o ką ver­tė­jo da­ry­ti ki­taip.

Tu­ri­me pri­pa­žin­ti, kad, siek­da­mi efek­ty­viai ko­vo­ti su COVID-19 pan­de­mi­ja, ne vi­sa­da ra­do­me ben­drą kal­bą dėl prie­mo­nių, kaip tai pa­siek­ti. Pro­ble­mų ki­lo ir dėl ne­no­ro įsi­klau­sy­ti į tai, ką sa­ko eks­per­tai. Net ir su­ta­rus, kad pan­de­mi­jos val­dy­mą tu­ri lem­ti spe­cia­lis­tų nuo­mo­nė, ko­ją ki­šo po­li­ti­niai iš­skai­čia­vi­mai, sie­kis ei­ti leng­viau­siu ke­liu, ven­gi­mas pri­pa­žin­ti klai­das ir jas tai­sy­ti. Rei­ka­la­vi­mai „ne­truk­dy­ti dirb­ti“, de­ja, ta­po prie­dan­ga ne­veik­lu­mui, drei­fa­vi­mui be aiš­kaus pla­no, vė­la­vi­mui įgy­ven­din­ti eks­per­tų re­ko­men­da­ci­jas ar­ba pa­si­tei­si­nu­sią už­sie­nio ša­lių pa­tir­tį.

Vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mas ir ra­gi­ni­mas skie­py­tis vy­ko pras­tai. Ta­po­me eti­ke­čių kli­ja­vi­mo ir su­ve­šė­ju­sios ne­pa­gar­bos žmo­gui liu­di­nin­kais. Nu­spręs­ta, kad rim­bas vei­kia daug ge­riau už me­duo­lį, o su žmo­nių ben­druo­me­ne ga­li­ma elg­tis kaip su vak­ci­nuo­ja­ma kai­me­ne. Re­zul­tatas bu­vo prie­šin­gas tam, ku­rio ti­kė­ta­si, – skie­pi­ji­mo­si tem­pu ėmė­me at­si­lik­ti nuo Eu­ro­pos Są­jun­gos vi­dur­kio, pa­žei­džia­miau­sių gru­pių vak­ci­na­ci­jos ir re­vak­ci­na­ci­jos ly­gis li­ko ma­žas, o ne­pro­por­cin­gi ir moks­lu ne­pa­grįs­ti te­sta­vi­mo ri­bo­ji­mai bran­giai kai­na­vo mums vi­siems. COVID-19 kri­zė ne­tru­kus vir­to pa­si­ti­kė­ji­mo po­li­ti­kais kri­ze.

Ir net da­bar, kai pan­de­mi­jos grės­mė at­si­trau­kė, pa­dė­tis svei­ka­tos ap­sau­gos sis­te­mo­je iš­lie­ka su­dė­tin­ga. Nors at­si­ra­do tei­gia­mų po­ky­čių – ap­si­spręs­ta dėl grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos per­tvar­kos, įves­tos gy­dy­mo įstai­gų va­do­vų ka­den­ci­jos, pa­ju­dė­jo svei­ka­tos tin­klo per­tvar­kos pro­jek­tai, – žmo­nės ne­jau­čia pa­ge­rė­ji­mo, vei­kiau at­virkš­čiai. Sku­bių spren­di­mų rei­ka­lau­ja svei­ka­tos pa­slau­gų pri­ei­na­mu­mas. Ab­so­liu­čiai ne­nor­ma­lu, kad me­tai iš me­tų tu­ri­me si­tu­a­ci­ją, kai ei­lės pas vai­kų rai­dos spe­cia­lis­tus ten­ka lauk­ti po 4 mė­ne­sius, ne ką trum­piau – ap­si­lan­ky­mo pas vai­kų psi­chiat­rus, kar­dio­lo­gus, krau­ja­gys­lių chi­rur­gus. At­min­tin įstri­go prieš ke­lias sa­vai­tes gir­dė­tas vie­nos se­no­lės pa­sa­ko­ji­mas per ra­di­ją – ji nuo li­gos pra­džios iki diag­no­zės bei pa­skir­to gy­dy­mo ei­lė­se pra­lei­do 8 mė­ne­sius. Per­ne­lyg daug mū­sų žmo­nių, lai­ku ne­ga­vę ko­ky­biš­kos pa­gal­bos, su­ser­ga ir mirš­ta per anks­ti.

Pla­nuo­da­mi svei­ka­tos re­for­mą, to­liau su­kio­ja­mės tiks­lų ir už­da­vi­nių ver­pe­te. Ką rei­kia pa­da­ry­ti, jau ži­no­me. Di­dy­sis klau­si­mas – kaip ir ka­da. Štai ko­dėl tu­ri­me vie­ną kar­tą per­ei­ti nuo de­kla­ra­ci­jų prie kon­kre­čių prie­mo­nių. Svei­ka­tos ap­sau­gos re­for­ma žmo­nėms tu­ri at­neš­ti la­bai aiš­kų ko­ky­bi­nį po­ky­tį.

Kol kas ne­su­lau­kia­me žings­nio pir­myn, įgy­ven­di­nant anks­tes­nės Vy­riau­sy­bės pra­dė­tą slau­gos ir glo­bos sis­te­mos re­for­mą. O ji tie­siog bū­ti­na, sie­kiant su­ma­žin­ti ar­ti­mų­jų naš­tą slau­gant sun­kiai ser­gan­čius ar ne­ga­lią tu­rin­čius as­me­nis. Su­pras­ki­me pa­ga­liau: to­ly­giai kiek­vie­nam žmo­gui pri­ei­na­mos ko­ky­biš­kos svei­ka­tos, švie­ti­mo, kul­tū­ros ir so­cia­li­nės pa­slau­gos – pa­grin­di­nis vais­tas re­gio­nų at­skir­čiai ma­žin­ti, taip pat de­mo­gra­finiams iš­šū­kiams spręs­ti. Nuo to pri­klau­so dau­ge­lio žmo­nių gy­ve­ni­mo ge­ro­vė. Lie­tu­vo­je struk­tū­ri­nės re­for­mos daž­nam, de­ja, iki šiol aso­ci­juo­ja­si su „gru­pės drau­gų“ vyk­do­mu pi­ni­gų įsi­sa­vi­ni­mu, o ne su ko­ky­bi­niu po­ky­čiu. At­si­kra­ty­ti šio įvaiz­džio pa­dės tik nau­jos ir ne­su­vai­din­tos vals­ty­bės sėk­mės is­to­ri­jos.

Ger­bia­mie­ji, pas­ta­ruo­ju me­tu mus vi­sus spau­džia ir mū­sų so­li­da­ru­mo rei­ka­lau­ja dar vie­na – in­flia­ci­jos – kri­zė. Me­tų pra­džio­je pra­dė­jo­me ge­ro­kai dau­giau mo­kė­ti už šil­dy­mą, du­jas ir elek­trą, taip pat de­ga­lus, mais­tą ir pa­slau­gas. Pir­mą kar­tą per il­gą lai­ką at­ly­gi­ni­mai ir so­cia­li­nės iš­mo­kos au­ga kur kas lė­čiau ne­gu kai­nos. Pi­ni­gų nu­ver­tė­ji­mas ry­ja pen­si­jų di­di­ni­mo nau­dą. La­biau­siai nuo pre­kių bran­gi­mo nu­ken­čia tie, ku­rie gau­na ma­žiau­sias pa­ja­mas: sen­jo­rai, žmo­nės su ne­ga­lia, skur­džiau gy­ve­nan­čios šei­mos. Jų pa­ti­ria­mas in­flia­ci­jos po­vei­kis – dar di­des­nis ir skau­des­nis. Vi­sa tai lė­mė prie­žas­tys, ku­rių mes ne­ga­li­me kon­tro­liuo­ti. Ta­čiau in­flia­ci­jos pa­sek­mės ga­li ir tu­ri bū­ti švel­ni­na­mos. To­dėl dau­giau nei prieš 4 mė­ne­sius pa­tei­kiau siū­ly­mą Sei­mui ne tik spar­čiau di­din­ti ne­ap­mo­kes­ti­na­mą­jį pa­ja­mų dy­dį, bet ir šiuo kri­ti­niu lai­ko­tar­piu pa­rem­ti sen­jo­rus, žmo­nes su ne­ga­lia bei šei­mas tiks­li­nė­mis vien­kar­ti­nė­mis iš­mo­ko­mis. Gir­dė­jau daug skep­tiš­kų bal­sų. At­si­ra­do aiš­ki­nan­čių, kad vals­ty­bė ne­tu­ri pi­ni­gų, kad iš­au­gu­sios žmo­nių pa­ja­mos dar la­biau ska­tins in­flia­ci­ją ir kad ap­skri­tai ne­rei­kia sku­bė­ti. Lyg ir taip ne­bū­tu­me vie­ni pas­ku­ti­nių Eu­ro­po­je, su­si­ruo­šu­sių re­a­guo­ti į re­kor­di­nę in­flia­ci­ją.

Vis dėl­to, nors ir su­gai­šus daug lai­ko, po­li­ti­nė va­lia at­si­ra­do. Pa­vy­ko su­tar­ti, kad žmo­nių pa­ja­mas bū­ti­na di­din­ti. Ant­rą­kart per me­tus pa­kel­tas NPD dir­ban­tiems as­me­nims, nu­ma­ty­ta pa­pil­do­ma pa­gal­ba sen­jo­rams ir žmo­nėms su ne­ga­lia. Pa­di­din­ta ir so­cia­li­nė pa­ra­ma, iš­plės­tas kom­pen­sa­ci­jų už šil­dy­mą pri­ei­na­mu­mas, pus­me­čiui pa­skir­tos kom­pen­sa­ci­jos už elek­trą ir du­jas. Ta­čiau ener­gi­jos, mais­to bei ki­tų pro­duk­tų ir pa­slau­gų bran­gi­mas tę­sia­si to­liau ir net spar­tė­ja. To­dėl ga­li tek­ti dar kar­tą švel­nin­ti in­flia­ci­jos po­vei­kį ne­si­bai­gus šiems me­tams. Svar­bu už­tik­rin­ti, kad to­kia in­ter­ven­ci­ja mo­kes­čių mo­kė­to­jų pi­ni­gais bū­tų skir­ta pa­žei­džia­miausiems na­mų ūkiams, o ne vi­siems, net ir mi­li­jo­ni­nes pa­ja­mas gau­nan­tiems, elek­tros ir du­jų var­to­to­jams.

Bū­ki­me re­a­lis­tai – lig­šio­li­nis gy­ven­to­jų pa­ja­mų au­gi­mas ne­leis gi­lė­ti so­cia­li­nei at­skir­čiai ir skur­dui, ta­čiau var­gu ar pa­dės juos su­ma­žin­ti. To­dėl kryp­tin­ga so­cia­li­nė po­li­ti­ka tam­pa dar svar­bes­nė. Ji tu­ri bū­ti nu­kreip­ta į pa­žei­džia­miau­sias vi­suo­me­nės gru­pes. Tik taip ga­li­me pa­siek­ti, kad tei­sin­gu­mo jaus­mo vals­ty­bė­je ras­tų­si dau­giau. Žmo­nės tu­ri jaus­ti, kad ga­li pa­si­ti­kė­ti vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jo­mis, kad jie ne­pa­lik­ti vie­nui vie­ni ko­vo­ti su ne­tei­sy­be, kad Lie­tu­va pa­ma­žu tols­ta nuo lau­ki­nio ka­pi­ta­liz­mo ir ar­tė­ja prie va­ka­rie­tiš­ko ge­ro­vės vals­ty­bės mo­de­lio.

Kai ku­rie po­ky­čiai so­cia­li­nės ap­sau­gos sri­ty­je nu­tei­kia op­ti­mis­tiš­kai. Ga­lu­ti­nai įves­tas spar­tes­nio pen­si­jų in­dek­sa­vi­mo mo­de­lis, jo sie­kiau nuo 2019 me­tų, leis kas­met pa­pil­do­mai di­din­ti pen­si­jas, kol jos pa­sieks bent 50 % vi­du­ti­nio dar­bo už­mo­kes­čio. Taip pat pa­ga­liau at­si­ra­do ir vie­ni­šo as­mens iš­mo­ka. Vil­čių tei­kia pa­stan­gos žmo­nes su ne­ga­lia įlie­ti į dar­bo rin­ką, taip pat pra­dė­ju­si veik­ti as­me­ni­nio asis­ten­to pa­slau­ga. Kvie­čiu ieš­ko­ti bū­dų, kaip už­tik­rin­ti di­des­nį pa­slau­gų pri­ei­na­mu­mą, taip pat in­for­ma­ci­jos ir ap­lin­kos pri­tai­ky­mą žmo­nių su ne­ga­lia po­rei­kiams. Žmo­nių su ne­ga­lia gy­ve­ni­mo ko­ky­bės klau­si­mas ne­be­ga­li bū­ti ni­ši­nis vie­nos, dau­giau­sia – dvie­jų mi­nis­te­ri­jų dar­bas. No­rė­tų­si ma­ty­ti ge­ro­kai di­des­nes vi­sų mi­nist­rų, kaip ir vie­šo­jo sek­to­riaus įstai­gų va­do­vų, pa­stan­gas sa­vo ku­ruo­ja­mo­se sri­ty­se. Dau­giau drą­sių idė­jų ir ge­ro­vę ke­lian­čių spren­di­mų mums rei­kia ir stip­ri­nant šei­mas. Kvie­čiu kur­ti ne bu­ta­fo­ri­nes, o re­a­liai pri­ei­na­mas ir ko­ky­biš­kas vai­kų už­im­tu­mo, švie­ti­mo, svei­ka­tos, kul­tū­ros, so­cia­li­nes pa­slau­gas, taip pat są­ly­gas dirb­ti ir ak­ty­viai leis­ti lais­va­lai­kį, įsi­gy­ti būs­tą.

Stip­rin­da­mi ir gau­sin­da­mi vi­du­ri­ni­ą­ją kla­sę – mū­sų eko­no­mi­kos stu­bu­rą – pri­va­lo­me kur­ti dau­giau ko­ky­biš­kų dar­bo vie­tų re­gio­nuo­se, telk­ti pa­stan­gas švie­ti­mo ko­ky­bei ge­rin­ti ir ino­va­ci­joms plės­ti. Ga­liau­siai mū­sų pa­rei­ga – to­ly­giau ir tei­sin­giau pa­skirs­ty­ti eko­no­mi­kos ku­ria­mą pri­dė­ti­nę ver­tę. Rim­ta pro­ble­ma iš­lie­ka Lie­tu­vos mo­kes­čių sis­te­mo­je už­ko­duo­tas ne­tei­sin­gu­mas. Tar­tum vi­si šią pro­ble­mą su­pran­ta, vi­si pri­ta­ria­mai link­si gal­vo­mis, ta­čiau skam­būs pa­ža­dai įgy­ven­din­ti am­bi­cin­gą mo­kes­čių re­for­mą, de­ja, jau kaž­ke­lin­tą kar­tą bai­gė­si nie­kuo. Vy­riau­sy­bei jau be­veik ne­be­li­ko lai­ko įgy­ven­din­ti vie­ną iš svar­biau­sių sa­vo pro­gra­mos ele­men­tų. Ver­slas lie­ka ne­ži­nio­je, o gy­ven­to­jai pa­ma­žu pra­ran­da vil­tį, kad mo­kes­čių sri­ty­je ka­da nors at­si­ras dau­giau tvar­kos, skaid­ru­mo ir pa­pras­tu­mo, su­ma­žės ne­pel­ny­tų pri­vi­le­gi­jų ir lan­dų pik­tnau­džiau­ti.

Pla­nuo­ta mo­kes­čių re­for­ma tu­rė­jo pa­ska­tin­ti ir in­ves­ti­ci­jas, ku­rios šian­dien mums kaip nie­ka­da rei­ka­lin­gos. De­ja, min­dži­ka­vi­mas vie­to­je jau pra­de­da kel­ti ri­zi­ką tva­riam Lie­tu­vos eko­no­mi­kos au­gi­mui. Kartu vals­ty­bė pa­smer­kia­ma to­liau gy­ven­ti sun­kios die­tos re­ži­mu. Mū­sų įsi­pa­rei­go­ji­mai di­dė­ja, ta­čiau nė­ra pa­den­gia­mi pa­pil­do­mai gau­to­mis ar už­dirb­to­mis val­s­ty­bės biu­dže­to pa­ja­mo­mis. Daug vil­čių dė­ta ir į ža­dė­tą vals­ty­bės tar­ny­bos stip­ri­ni­mą bei efek­ty­vi­ni­mą. Ta­čiau vie­ša­sis sek­to­rius to­liau krau­juo­ja, jį pa­lie­ka ge­riau­si ir per­spek­ty­viau­si dar­buo­to­jai.

Ger­bia­mie­ji, kal­bė­da­mas apie su­dė­tin­gą pa­dė­tį vie­ša­ja­me sek­to­riu­je, ne­ga­liu nu­ty­lė­ti sun­ku­mų, ku­riuos pa­ti­ria teis­mų sis­te­ma. Ji šiuo me­tu iš­gy­ve­na ne ge­riau­sius lai­kus. Tei­sė­jų at­lygi­ni­mai tam­pa vis ma­žiau kon­ku­ren­cin­gi, o pa­ti pro­fe­si­ja pra­ran­da pa­trauk­lu­mą. Tai yra pa­vo­jin­ga, nes teis­mai yra kon­sti­tu­ciš­kai at­sa­kin­gi už tei­sin­gu­mo vyk­dy­mą. Nuo pat ka­den­ci­jos pra­džios sie­kiau glau­džiai ben­dra­dar­biau­ti su teis­mų sa­vi­val­da, ku­riai skir­tas anaip­tol ne sim­bo­li­nis vaid­muo, stip­ri­nant vi­sos sis­te­mos efek­ty­vu­mą, už­kar­dant bet ko­kias ne­etiš­ko tei­sė­jų el­ge­sio ap­raiš­kas, sie­kiant to­ly­gaus tei­sė­jų dar­bo krū­vio pa­skirs­ty­mo. Siek­da­mas per­mai­nų, pa­tei­kiau kon­kre­čių pa­siū­ly­mų, jie dėl sun­kiai su­vo­kia­mų prie­žas­čių itin lė­tai ski­na­si ke­lią Sei­me. Kaip, be­je, ir kai ku­rių tei­sė­jų tvir­ti­ni­mo pro­ce­dū­ros, ku­rios jau ta­po už­ku­li­si­nių ko­vų are­na. Jei no­ri­me pa­di­din­ti pi­lie­čių pa­si­ti­kė­ji­mą sa­vo vals­ty­be, pri­va­lo­me to­liau stip­rin­ti ne tik teis­mus, bet ir iki­teis­mi­nio ty­ri­mo įstai­gas bei pro­ku­ra­tū­rą.

Tei­gia­mų po­ky­čių jau įvy­ko vie­šų­jų pir­ki­mų sis­te­mo­je. Jos per­tvar­ką ini­ci­ja­vau, siek­da­mas di­des­nio vie­šų­jų pir­ki­mų pro­fe­sio­na­lu­mo ir efek­ty­vu­mo. Siū­liau pa­ti­kė­ti pir­ki­mų vyk­dy­mą pro­fe­sio­na­lioms cen­tri­nėms per­kan­čio­sioms or­ga­ni­za­ci­joms, de­po­li­ti­zuo­ti vie­šų­jų pir­ki­mų ko­mi­si­jas ir į jas įtrauk­ti ates­tuo­tus spe­cia­lis­tus, taip pat stra­te­gi­nius vie­šų­jų pir­ki­mų po­li­ti­kos klau­si­mus spręs­ti vi­sos vals­ty­bės mas­tu. De­ja, Sei­mui pri­trū­ko po­li­ti­nės va­lios pri­im­ti pa­siū­ly­mus vi­sa ap­im­ti­mi. Nors Vy­riau­sy­bei, ki­taip nei sa­vi­val­dy­bėms, pa­lik­ta ga­li­my­bė spręs­ti dėl vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jų ir įstai­gų pir­ki­mų cen­tra­li­za­vi­mo mas­to, šia tei­se tu­ri bū­ti nau­do­ja­ma­si at­sa­kin­gai. Prie­šin­gu at­ve­ju ir to­liau drei­fuo­si­me nuo vie­no vie­šų­jų pir­ki­mų skan­da­lo prie ki­to.

Ki­tas svar­bus žings­nis – ini­ci­juo­tas nau­jos re­dak­ci­jos Ko­rup­ci­jos pre­ven­ci­jos įsta­ty­mas, ku­riuo sie­kiau ska­tin­ti skaid­ru­mą ir ge­rų­jų pa­tir­čių tai­ky­mą. Pa­reng­tas pa­gal Eko­no­mi­nio ben­dra­dar­bia­vi­mo ir plėt­ros or­ga­ni­za­ci­jos re­ko­men­da­ci­jas, jis tu­rė­tų iš­ju­din­ti be­veik po­rą de­šimt­me­čių ne­si­kei­tu­sią anks­tes­nę tvar­ką.

Pa­gir­ti­na ir ke­lių sis­te­mos fi­nan­sa­vi­mo per­tvar­ka, lei­sian­ti sa­vi­val­dy­bėms ge­riau prog­no­zuo­ti lė­šų nau­do­ji­mą ir tva­riau pla­nuo­ti ke­lių re­konst­ruk­ci­ją. Čia tik­rai li­ko ma­žiau erd­vės ko­rup­ci­jai ir spren­di­mų po­li­ti­za­vi­mui. Ap­skri­tai at­ėjo me­tas į Lie­tu­vos su­si­sie­ki­mo plėt­rą pa­žvelg­ti XXI am­žiaus žmo­nių aki­mis. De­ja, bū­tent šio­je sri­ty­je kol kas bran­giai mo­ka­me už stra­te­gi­nio mąs­ty­mo sto­ką ir il­ga­me­tį abe­jin­gu­mą vie­šo­sioms pa­slau­goms.

Re­gio­nuo­se su­ny­kus, o prie­mies­čiuo­se taip ir ne­at­si­ra­dus ko­ky­biš­kam vie­ša­jam trans­por­tui, cha­o­tiš­kai au­go pri­va­čių trans­por­to prie­mo­nių skai­čius, o ati­tin­ka­mai – ir eis­mo spūs­tys bei oro tar­ša. Šim­tus mi­li­jo­nų eu­rų kas­met ati­duo­da­me naf­tos par­da­vė­jams ir per­dir­bė­jams. Ka­da gi pa­ga­liau pri­pa­žin­si­me, kad tai – ak­li­gat­vis? Už­tek­tų ati­džiau ap­si­dai­ry­ti ir įsi­ti­kin­tu­me, kad svei­ka­tos įstai­gų ir mo­kyk­lų tin­klų per­tvar­ka jau da­bar ku­ria bū­ti­ny­bę re­gio­nuo­se stip­rin­ti vie­šą­jį trans­por­tą, kur­ti nau­jas pa­vė­žė­ji­mo pa­slau­gų plat­for­mas. Ne­tu­riu iliu­zi­jų – lau­kia il­ga ir vin­giuo­ta ke­lio­nė link mo­der­naus su­si­sie­ki­mo mo­de­lio, jo­je teks įveik­ti ir įpro­čių iner­ci­ją, ir biu­ro­kratines kliū­tis. Ta­čiau ti­kiu, kad mes šį ke­lią įveik­si­me.

Ger­bia­mie­ji, bū­da­mos ar­čiau­siai žmo­nių, sa­vi­val­dos ins­ti­tu­ci­jos ge­riau­siai jau­čia tik­ruo­sius vi­suo­me­nės po­rei­kius. Ne­at­si­tik­ti­nai bū­tent jos at­li­ko ypač svar­bų vaid­me­nį, įvei­kiant pan­de­mi­jos ir ne­le­ga­lios mig­ra­ci­jos kri­zes. To­dėl iš­ties ap­mau­du, kad cen­tri­nės val­džios ir sa­vi­val­dy­bių san­ty­kius iki šiol tem­do ne­su­si­kal­bė­ji­mas ir ne­įvyk­dy­ti pa­ža­dai. Tik pas­ku­ti­nę aki­mir­ką su­skub­ta tai­sy­ti aki­brokš­tą, kai Lie­tu­vos rin­kė­jai ga­lė­jo ne­tek­ti tei­sės tie­sio­giai rink­ti sa­vi­val­dy­bių me­rus. Ne­pai­sant skam­bių pa­reiš­ki­mų ir net par­la­men­ti­nių par­ti­jų pa­si­ra­šy­to su­si­ta­ri­mo, sa­vi­val­dy­bių fi­nan­si­nio sa­va­ran­kiš­ku­mo klau­si­mas iki šiol ne­iš­spręs­tas. Ki­taip ta­riant, ir to­liau ža­da­ma įvyk­dy­ti pa­ža­dą. To­dėl pa­tei­kiau Sei­mui Fis­ka­li­nės su­tar­ties įgy­ven­di­ni­mo kon­sti­tu­ci­nio įsta­ty­mo pa­tai­sas, skir­tas iš­plės­ti sa­vi­val­dy­bių ga­li­my­bes sko­lin­tis in­ves­ti­ci­joms į kli­ma­to kai­tos švel­ni­ni­mo ir vie­šo­jo sek­to­riaus ar eko­no­mi­kos skait­me­ni­ni­mo pro­jek­tus.

Ti­kiu, kad Lie­tu­vos sa­vi­val­da ga­li at­lik­ti reikš­min­gą vaid­me­nį, stip­ri­nant ap­lin­ko­sau­gą bei ko­vo­jant su kli­ma­to kai­ta. Kar­tais pa­kan­ka jai tie­siog ne­truk­dy­ti. Ne­se­niai Vil­nius ir Tau­ra­gė pa­ro­dė svei­kin­ti­ną am­bi­ci­ją, pri­si­jun­gę prie 100 ES mies­tų, sie­kian­čių kli­ma­tui neut­ra­liais tap­ti dar iki 2030 me­tų. Su ko­man­da dirb­da­mas re­gio­nuo­se ma­tau, kad ir ki­ti Lie­tu­vos re­gio­nai bei sa­vi­val­dy­bės ieš­ko bū­dų, kaip dieg­ti nau­jus ža­liuo­sius spren­di­mus ir ino­va­ci­jas. Pri­si­min­ki­me, kad 2050 me­tais kli­ma­tui neut­ra­li tu­rės bū­ti vi­sa Lie­tu­va. Tam, kad su­spė­tu­me pa­si­ruoš­ti, jau iki 2030 me­tų pri­va­lo­me reikš­min­gai su­ma­žin­ti šilt­na­mio efek­tą su­ke­lian­čių du­jų emi­si­ją. Mū­sų tiks­lai net drą­ses­ni nei vi­sos Eu­ro­pos Są­jun­gos, bet jei ne­su­kur­si­me spren­di­mų al­go­rit­mo, jie liks tuš­čio­mis de­kla­ra­ci­jo­mis. De­ja, ne­pai­sant Ap­lin­kos ir ki­tų mi­nis­te­ri­jų įdir­bio, val­dan­čio­ji dau­gu­ma iki šiol ne­su­ta­ria dėl spren­di­mų, rei­ka­lin­gų Na­cio­na­li­nei kli­ma­to kai­tos val­dy­mo dar­bo­tvarkei įgy­ven­din­ti. Vis dar nė­ra aiš­ku, kaip ma­žin­si­me šilt­na­mio efek­tą su­ke­lian­čių du­jų iš­la­kas trans­por­to sek­to­riu­je.

Ka­ras Uk­rai­no­je pa­ro­dė, kad že­mės ūkis yra stra­te­gi­nė, na­cio­na­li­nį sau­gu­mą už­tik­ri­nan­ti sri­tis. Ji pa­dės mums siek­ti ir ap­lin­ko­sau­gos tiks­lų. Ko­ky­bi­niai po­ky­čiai ir aiš­kūs že­mės ūkio po­li­ti­kos pri­ori­te­tai, dėl ku­rių su­ta­rė­me skir­da­mi mi­nist­rą, ta­po dar ak­tu­a­les­ni. De­ja, vis dar lau­kia­me mi­nist­ro dar­bo vai­sių – ar tai bū­tų trum­pų­jų mais­to tie­ki­mo gran­di­nių ska­ti­ni­mas, ar tei­sin­ges­nis tie­sio­gi­nių iš­mo­kų pa­skirs­ty­mo me­cha­niz­mas. Tuo tar­pu strin­gan­tis dia­lo­gas su ūki­nin­kais ta­po nuo­la­ti­nių ir var­gi­nan­čių bar­nių šal­ti­niu.

Pri­si­jun­gę prie pa­sau­li­nės miš­kų iš­sau­go­ji­mo Glaz­go de­kla­ra­ci­jos, įsi­pa­rei­go­jo­me iki 2030 me­tų už­kirs­ti ke­lią miš­kų ny­ki­mui. Nors šie­met pa­ga­liau pa­vy­ko ras­ti spren­di­mus dėl Pu­nios ši­lo ap­sau­gos, su­si­rū­pi­ni­mą ke­lia įstri­gu­sios de­ry­bos dėl Na­cio­na­li­nio miš­kų su­si­ta­ri­mo. Jei iš tie­sų no­ri­me at­ei­ties kar­toms pa­lik­ti ža­lią ir jau­kią gy­ven­ti Lie­tu­vą, pri­va­lo­me su­telk­ti po­li­ti­nę va­lią ir įveik­ti biu­ro­kratines kliū­tis, o kai ka­da – ir ver­slo pa­si­prie­ši­ni­mą, bū­ki­me at­vi­ri. Veik­ti rei­kia šian­dien, nes ry­toj bus tie­siog per vė­lu.

Ger­bia­mie­ji, ne pir­mus me­tus spren­džia­me už­da­vi­nį, kaip pa­dė­ti at­si­skleis­ti Lie­tu­vos eko­no­mi­kos po­ten­cia­lui ir kon­ku­ren­cin­gu­mui. Pra­ėjo lai­kai, kai mums bu­vo bū­ti­nos bet ko­kios in­ves­ti­ci­jos. Lie­tu­vos pri­va­lu­mas ne­bė­ra ir ne­be­bus vien tik pi­gi dar­bo jė­ga. Pra­ėjus be­veik dviem de­šimt­me­čiams nuo įsto­ji­mo į Eu­ro­pos Są­jun­gą, mū­sų žmo­nės nu­si­pel­no oraus at­ly­gio už sa­vo ge­bė­ji­mus ir dar­bą. To­dėl ver­slas, ku­ris grin­džia sa­vo kon­ku­ren­cin­gu­mą ma­žu dar­bo už­mo­kes­čiu, ieš­kos ki­tų in­ves­ta­vi­mo vie­tų. Ir sėk­mės jam. O mes lau­kia­me in­ves­ti­ci­jų, ku­rios ga­ran­tuos ko­ky­bi­nę mū­sų eko­no­mi­kos pa­žan­gą.

Spar­taus ša­lies ūkio au­gi­mo ne­įsi­vaiz­duo­ju be su­ma­nios eko­no­mi­nės di­plo­ma­ti­jos ir vals­ty­bės pa­stan­gų at­ver­ti mū­sų ver­slui nau­jas rin­kas. Vis dėl­to šiais me­tais da­lis Lie­tu­vos ver­slo nu­ken­tė­jo dėl aud­rin­gos Ki­ni­jos re­ak­ci­jos į tai­va­nie­čių at­sto­vy­bės ati­da­ry­mą Vil­niu­je. Pla­nuo­jant šį spren­di­mą, rem­ta­si prie­lai­da, kad Ki­ni­jos at­sa­kas ap­si­ri­bos eks­por­to bei im­por­to ope­raci­jų su­var­žy­mu ir ne­apims po­vei­kio tre­čių­jų ša­lių ver­slui Lie­tu­vo­je. Ši prie­lai­da pa­si­ro­dė be­san­ti per­ne­lyg op­ti­mis­tiš­ka. Dar blo­giau – ne­bu­vo pa­si­reng­ta at­sa­ko­mie­siems veiks­mams. Ne­bu­vo lai­ku įspė­ti ver­slo at­sto­vai. Pri­min­siu, kad dar vi­sai ne­se­niai Lie­tu­vos ver­sli­nin­kai bu­vo ra­gi­na­mi plė­to­ti ben­dra­dar­bia­vi­mą su Ki­ni­jos įmo­nė­mis. Ta­čiau šiais me­tais tiems, ku­rie pa­ty­rė nuos­to­lių, bu­vo pa­siū­ly­ta pa­ken­tė­ti. O tarp ei­lu­čių – dar ir pa­ty­lė­ti.

Vals­ty­bė tu­ri pa­dė­ti ver­slui at­ver­ti lan­gus į al­ter­na­ty­vias rin­kas, di­ver­si­fi­kuo­ti eks­por­tą ir in­ves­ti­ci­jas. Prin­ci­pas „ker­ti miš­ką, skied­ros le­kia“ yra ne tik trum­pa­re­giš­kas, bet ir mo­ra­liai ne­at­sa­kin­gas. Stra­te­gi­nis Lie­tu­vos eko­no­mi­nės po­li­ti­kos tiks­las – orien­tuo­tis į di­de­lės pri­dė­ti­nės ver­tės kū­ri­mą. Jis leis­tų iš­veng­ti „vi­du­ti­nių pa­ja­mų spąs­tų“. Toks už­da­vi­nys įvei­kia­mas tik moks­lo ži­nio­mis grįs­tai eko­no­mi­kai, ku­ri ge­ba sėk­min­gai dieg­ti nau­jau­sius moks­lo pa­sie­ki­mus. Op­ti­miz­mo tei­kia bio­tech­no­lo­gi­jų, in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų, la­ze­rių ir ki­tų sek­to­rių sėk­mės is­to­ri­jos, kon­ku­ren­cin­gu­mu jiems ne­nu­si­lei­džia ir tra­di­ci­niai ūkio sek­to­riai. Nau­jų ho­ri­zon­tų Lie­tu­vai at­ve­ria 2,2 mlrd. eu­rų ver­tės fi­nan­sa­vi­mas iš Eu­ro­pos Są­jun­gos eko­no­mi­kos gai­vi­ni­mo fon­do, dėl ku­rio daug de­rė­ta­si eu­ro­pi­niu ly­giu. Kol Lie­tu­va te­bė­ra fi­nan­si­nės pa­ra­mos ga­vė­ja, mū­sų at­sa­ko­my­bė prieš at­ei­ties kar­tas – lai­ku ir efek­ty­viai ją pa­nau­do­ti.

Lie­tu­vos pa­žan­ga ne­įsi­vaiz­duo­ja­ma be pla­čios skait­me­ni­za­ci­jos, at­ve­rian­čios vi­sa­pu­siš­ką pri­ei­gą prie duo­me­nų ir už­tik­ri­nan­čios tei­sę į in­for­ma­ci­ją. Tei­gia­mo po­stū­mio ar­ti­miau­siu me­tu ga­li­me ti­kė­tis iš įsteig­tos na­cio­na­li­nės plėt­ros ins­ti­tu­ci­jos. Jos užuo­maz­gos – Na­cio­na­li­nio plėt­ros ban­ko idė­ja, ku­rią dau­ge­lis iš pra­džių su­ti­ko skep­tiš­kai, ta­čiau ga­liau­siai ji įlei­do šak­nis, įvei­kė pa­si­prie­ši­ni­mą ir, vi­liuo­si, bus tin­ka­mai įgy­ven­din­ta, iš­plės­da­ma mū­sų ga­li­my­bes už­tai­sy­ti in­ves­ti­ci­jų fi­nan­sa­vi­mo spra­gas.

Svei­kin­ti­nu po­ky­čiu lai­kau ir jung­ti­nės Ino­va­ci­jų agen­tū­ros įkū­ri­mą. Ki­ta ver­tus, jau­čiu pa­rei­gą kon­sta­tuo­ti, kad moks­las ir ver­slas Lie­tu­vo­je vis dar žen­gia skir­tin­gais ke­liais. Ne­su­kū­rus moks­lo pa­sie­ki­mų die­gi­mo prak­ti­ko­je sis­te­mos, mū­sų moks­li­nin­kų at­ra­di­mai ne­per­žengs ka­bi­ne­tų ir la­bo­ra­to­ri­jų slenks­čio. Taip pat no­riu pri­min­ti par­la­men­ti­nėms par­ti­joms jų pa­ža­dus di­din­ti moks­lo bei eks­pe­ri­men­ti­nių ty­ri­mų fi­nan­sa­vi­mą. Be pa­pil­do­mų fi­nan­si­nių iš­tek­lių bus su­dė­tin­ga stip­rin­ti moks­lo ir ver­slo ben­dra­dar­bia­vi­mą, tarp­tau­tiš­ku­mą, kryp­tin­gai plės­ti ty­rė­jų kom­pe­ten­ci­jas.

Esu įsi­ti­ki­nęs – tvir­čiau­siu il­ga­lai­kiu Lie­tu­vos pa­žan­gos, at­si­nau­ji­ni­mo ir ge­ro­vės rams­čiu iš­liks mū­sų švie­ti­mas. Pa­si­nau­do­da­mas pro­ga no­riu pa­dė­ko­ti mo­ky­to­jams, švie­ti­mo įstai­gų va­do­vams, vi­sai mo­kyk­lų ben­druo­me­nei už nuo­šir­džias pa­stan­gas už­tik­rin­ti Lie­tu­vos vai­kų ug­dy­mą pan­de­mi­jos, o Uk­rai­nos vai­kų – pri­vers­ti­nės emig­ra­ci­jos są­ly­go­mis. Jūs ne­dve­jo­da­mi at­li­ko­te sa­vo pro­fe­si­nę ir pi­lie­ti­nę pa­rei­gą ir už tai nu­si­pel­nė­te di­džiau­sios mū­sų pa­gar­bos.

Žvelg­da­mas į ben­drą švie­ti­mo pa­dė­tį, tu­riu pa­ste­bė­ti, kad šio­je sri­ty­je mū­sų lau­kia ne­ma­žai iš­šū­kių. Švie­ti­mo įstai­gų tin­klo per­tvar­ky­mas tiks­lin­gas tiek, kiek su­da­ro prie­lai­das kel­ti ben­drą mo­kyk­li­nio ug­dy­mo ko­ky­bę, ypač nu­to­lu­siuo­se re­gio­nuo­se. Mū­sų pa­rei­ga – už­tik­rin­ti ga­li­my­bes vi­siems Lie­tu­vos vai­kams at­ras­ti ir puo­se­lė­ti įvai­rius sa­vo ta­len­tus, taip pat pa­lai­ky­ti tuos jau­nuo­lius, ku­rie sie­kia moks­lo ir kar­je­ros aukš­tu­mų.

Di­de­les vil­tis sie­ju su par­ti­jų su­si­ta­ri­mo dėl švie­ti­mo po­li­ti­kos įgy­ven­di­ni­mu. Spren­di­mai dėl švie­ti­mo po­li­ti­kos kryp­čių ir re­zul­ta­tų tu­ri rem­tis ja­me ap­tar­to­mis nuo­sta­to­mis bei ro­dik­liais. Jau pra­dė­tas įgy­ven­din­ti Ly­gaus star­to pa­ke­tas, ku­rį pa­siū­liau siek­da­mas at­ver­ti iki­mo­kyk­li­nį ug­dy­mą vai­kams iš so­cia­li­nės ri­zi­kos šei­mų. Pa­si­stū­mė­ta ir įtrau­kio­jo ug­dy­mo sri­ty­je, ta­čiau strin­ga in­fra­struk­tū­ros pri­tai­ky­mas, vis dar sto­ko­ja­me švie­ti­mo pa­gal­bos spe­cia­lis­tų ir įtrauk­ties prin­ci­pu ge­ban­čių dirb­ti pe­da­go­gų.

Dau­giau dė­me­sio nu­si­pel­no pro­fe­si­nio mo­ky­mo sis­te­ma, ją bū­ti­na mo­der­ni­zuo­ti ir pri­tai­ky­ti šiuo­lai­ki­niams po­rei­kiams. Taip pat tu­ri­me įtvir­tin­ti mo­ky­mo­si vi­są gy­ve­ni­mą prin­ci­pą, be ku­rio sun­ku ti­kė­tis sėk­mės kon­ku­ren­cin­ga­me ir spar­čiai be­si­kei­čian­čia­me pa­sau­ly­je.

Siek­da­mas di­din­ti aukš­to­jo moks­lo pri­ei­na­mu­mą, pa­tei­kiau pa­siū­ly­mą ma­žin­ti kliū­čių įgy­ti aukš­tą­jį iš­si­la­vi­ni­mą jau­nuo­liams, ku­rie jau tu­ri dar­bo pa­tir­ties ar yra įgi­ję kva­li­fi­ka­ci­ją. Šio pro­jek­to svars­ty­mas ga­li bū­ti lai­ko­mas pui­kiu val­džios ins­ti­tu­ci­jų ge­ra­no­riš­ku­mo ir ben­dra­dar­bia­vi­mo pa­vyz­džiu. Dau­giau to­kių. Ti­kiuo­si, kad jo nuo­sta­tas pa­vyks pri­im­ti dar šio­je Sei­mo se­si­jo­je.

Ki­ta ver­tus, (bū­siu at­vi­ras) nu­vi­lia spor­to po­li­ti­kos būk­lė. Su­grio­vę il­gus me­tus Lie­tu­vo­je eg­zis­ta­vu­sią spor­to val­dy­mo sis­te­mą, iš es­mės ne­pa­siū­lė­me nie­ko efek­ty­ves­nio. Spor­to ša­kų fe­de­ra­ci­jos šian­dien tam­po per­ne­lyg striu­ką fi­nan­si­nės pa­ra­mos ant­klo­dę, ne­at­lik­da­mos vaid­mens, ku­ris joms bu­vo pa­ti­kė­tas re­for­muo­jant Kū­no kul­tū­ros de­par­ta­men­tą. Ne­be­tu­ri­me pa­ti­ki­mai funk­cio­nuo­jan­čios aukš­to meist­riš­ku­mo spor­ti­nin­kų ren­gi­mo sis­te­mos – spor­ti­nin­kai daž­nu at­ve­ju pa­lie­ka­mi li­ki­mo va­liai. Kiek dar tu­ri­me pa­tir­ti nu­si­vy­li­mų ir gė­dos olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se, pa­sau­lio ir Eu­ro­pos čem­pio­na­tuo­se, kad at­si­bus­tu­me ir pri­pa­žin­tu­me – to­liau ši­taip plū­du­riuo­ti ne­be­ga­li­ma! De­ra­mo vals­ty­bės dė­me­sio ne­su­lau­kia ir fi­zi­nio raš­tin­gu­mo nuo ma­žų die­nų ug­dy­mas. Jis iki šiol dau­giau­sia lai­ko­si ant en­tu­zias­tų pe­čių.

Ne­pai­sant kul­tū­ri­nio švie­ti­mo plėt­ros pas­ta­rai­siais me­tais, ska­ti­nant kul­tū­ros ir švie­ti­mo sri­čių su­ar­tė­ji­mą, vis dar ne­ga­li­me kal­bė­ti apie vi­sa­pu­siš­ką kul­tū­ros įga­li­ni­mą. Stin­ga prie­mo­nių, ku­rios leis­tų už­tik­rin­ti to­ly­gų kul­tū­ros pri­ei­na­mu­mą vi­so­je Lie­tu­vo­je, ne­pri­klau­so­mai nuo as­me­nų so­cia­li­nės, eko­no­mi­nės pa­dė­ties ar gy­ve­na­mo­sios vie­tos. Kul­tū­ros dė­me­niui per ma­žai dė­me­sio ski­ria­ma ir re­gio­nų po­li­ti­ko­je. Vis dar ne­su­ge­ba­me kul­tū­ros pa­trauk­liai ir įtai­giai pri­sta­ty­ti mū­sų ma­žie­siems, to­dėl var­tus į šį nuo­sta­bų pa­sau­lį jie at­ve­ria kur kas vė­liau, ne­re­tai – tik jau ta­pę su­au­gu­siais.

Įvai­rio­mis pro­go­mis iš tri­bū­nų sklin­da kal­bos apie pa­trio­ti­nį ug­dy­mą ir is­to­ri­nę sa­vi­mo­nę. Tad ar ne gė­da, kad per 32 at­kur­tos Ne­pri­klau­so­my­bės me­tus taip ir ne­su­ge­bė­jo­me per­leis­ti „Auš­ros“ laik­raš­čio, pa­klo­ju­sio pa­ma­tus Va­sa­rio 16-ajai? Ten­ki­na­mės at­si­tik­ti­nė­mis pa­bi­ro­mis iš­trau­ko­mis, ku­rios ne­lei­džia su­si­da­ry­ti net apy­tiks­lio vaiz­do apie „Auš­ros“ tu­ri­nį ir ben­d­ra­dar­bių įvai­ro­vę, ką jau kal­bė­ti apie sod­rią to me­to ra­ši­nių kal­bą. Kol sto­ko­ja­me sa­vo pra­ei­ties šak­nų su­vo­ki­mo, o į at­ski­ras is­to­ri­nes as­me­ny­bes žvel­gia­me per so­vie­ti­nės is­to­riog­ra­fi­jos priz­mę, nė­ra ko ste­bė­tis, kad pir­mo­jo ne­pri­klau­so­mos Lie­tu­vos Pre­zi­den­to An­ta­no Sme­to­nos pa­min­klui taip ir ne­at­si­ran­da vie­tos Vil­niu­je.

Kur kas švie­ses­nė­mis spal­vo­mis ma­tau mū­sų kul­tū­ros pri­sta­ty­mo pa­sau­liui rei­ka­lus. Ga­li­me pa­si­džiaug­ti mū­sų me­ni­nin­kų sėk­me tarp­tau­ti­niuo­se kon­kur­suo­se ir bie­na­lė­se. Sėk­mės su­lau­kė ne vie­nas do­ku­men­ti­nis ir me­ni­nis fil­mas, už­sie­ny­je ge­rai ži­no­mas Lie­tu­vos te­at­ras. Svar­biau­sia, kad ir vals­ty­bės pa­ra­ma pa­siek­tų tuos me­ni­nin­kus, ku­rie la­biau­siai jos nu­si­pel­no.

Ger­bia­mi Sei­mo na­riai, pas­ta­rie­ji me­tai ne kar­tą pa­ro­dė, kad ge­ba­me su­si­vie­ny­ti ta­da, kai vals­ty­bei ky­la iš­ori­nės grės­mės. Taip bu­vo ta­da, kai pa­ty­rė­me Bal­ta­ru­si­jos re­ži­mo di­ri­guo­ja­mą mig­ra­ci­jos ata­ką, taip yra ir da­bar, kai vi­sos po­li­ti­nės jė­gos su­rė­mė pe­čius Uk­rai­nos la­bui. De­ja, to ge­bė­ji­mo iš­girs­ti ir iš­klau­sy­ti vie­nas ki­tą nuo­lat pri­trūks­ta­me, kai kal­ba­me apie Lie­tu­vos žmo­nių ge­ro­vei bū­ti­nus spren­di­mus. Net ne­pra­si­dė­ju­sios dis­ku­si­jos nu­trau­kia­mos sau­su „ne“. Ne to­je Sei­mo sa­lės pu­sė­je gi­mę pa­siū­ly­mai nu­gu­la stal­čiuo­se ar pra­žils­ta, be­lauk­da­mi Vy­riau­sy­bės iš­va­dų. Bal­suo­ja­ma ne už ar prieš kon­kre­tų siū­ly­mą, o tam, kad opo­nen­tui bū­tų pa­ro­dy­ta jo vie­ta. Ir ga­liau­siai pra­de­da­me po­sė­džiau­ti skir­tin­go­se Sei­mo sa­lė­se. Man svar­bu, kad šian­dien klau­sy­tis me­ti­nio pra­ne­ši­mo su­si­rin­ko­te vi­si – ir po­zi­ci­ja, ir opo­zi­ci­ja. Ma­no, kaip vals­ty­bės va­do­vo, pa­rei­ga – pa­dė­ti dia­lo­gui. Ta­čiau tam rei­ka­lin­ga vi­sų pu­sių ge­ra va­lia ir no­ras ne rin­ki­mų pa­ža­dais, o as­me­ni­niu pa­vyz­džiu dieg­ti ki­to­kią po­li­ti­nę kul­tū­rą. Kol kas to pa­si­gen­du. Ne­abe­jo­ju, kad to pa­si­gen­da ir Lie­tu­vos žmo­nės, nes kiek­vie­na po­li­ti­nių am­bi­ci­jų suž­lug­dy­ta ge­ra ini­cia­ty­va, kiek­vie­nas vė­luo­jan­tis spren­di­mas ga­liau­siai at­si­lie­pia jų ge­ro­vei.

Mie­li Lie­tu­vos žmo­nės, ka­ras Uk­rai­no­je pa­de­monst­ra­vo ne tik uk­rai­nie­čių tau­tos did­vy­riš­ku­mą, bet ir mū­sų tau­tai bū­din­gą em­pa­ti­ją ir ne­pa­kan­tu­mą ne­tei­sy­bei. Pa­tys pa­ty­rę, kad už sa­vo lais­vę ir oru­mą kar­tais ten­ka mo­kė­ti krau­ju, mes re­mia­me uk­rai­nie­čius be jo­kių iš­ly­gų ar iš­anks­ti­nių są­ly­gų. Ka­ras Uk­rai­no­je taip pat pa­ro­dė jė­gą, ku­rią ga­li iš­lais­vin­ti pi­lie­ti­nė ga­lia, ska­ti­nan­ti veik­ti grei­čiau, nei pri­ima­mi po­li­ti­niai spren­di­mai. Mes ga­li­me di­džiuo­tis ne­iš­se­mia­ma mū­sų žmo­nių ener­gi­ja. Ją tu­ri­me pa­si­telk­ti Lie­tu­vai ten­kan­tiems iš­šū­kiams spręs­ti.

Ti­kė­da­mas mū­sų tau­tos pi­lie­tiš­ku­mu, pa­skel­biau „Lie­tu­vos ga­lios“ ini­cia­ty­vą. Jo­je ga­li da­ly­vau­ti vi­si Lie­tu­vos žmo­nės, ne­svar­bu, ko­kio am­žiaus, kil­mės, iš­si­la­vi­ni­mo, po­mė­gių ar po­li­ti­nių įsi­ti­ki­ni­mų jie bū­tų. Ne dėl ka­ro – dėl tai­kos. Dėl troš­ki­mo nu­veik­ti dau­giau, nei nu­ro­dy­ta in­struk­ci­jo­je. Dėl sie­kio pa­si­tar­nau­ti sa­vo ben­druo­me­nei, gat­vei, mies­tui ar vi­sai ša­liai. Dėl Lie­tu­vos, ku­rio­je bū­tų dau­giau gė­rio, po­zi­ty­vu­mo ir sa­vi­tar­pio pa­gal­bos. To­dėl pa­kvie­čiau ir šian­dien kvie­čiu vi­sus ak­ty­vius žmo­nes, vi­suo­me­ni­nius ju­dė­ji­mus, ben­druo­me­nes, ne­vy­riau­sy­bi­nes or­ga­ni­za­ci­jas drą­siau įsi­lie­ti į vals­ty­bės gy­ve­ni­mą, o kar­tu ir ge­ro­vės Lie­tu­vos kū­ri­mą. „Lie­tu­vos ga­lia“ taip pat tu­ri įtrauk­ti už­sie­nio lie­tu­vius. Jau anks­čiau tu­rė­jo­me ne vie­ną pro­gą įsi­ti­kin­ti, kad pa­trio­tiš­kas žmo­gus ga­li kur­ti sa­vo sva­jo­nių Lie­tu­vą net ir bū­da­mas to­li nuo jos. Svar­bu, kad jis šir­di­mi ne­nu­tol­tų nuo sa­vo Tė­vy­nės. To­dėl iš šios tri­bū­nos kvie­čiu pa­lai­ky­ti re­fe­ren­du­mo dėl Lie­tu­vos pi­lie­ty­bės iš­sau­go­ji­mo idė­ją, kad kuo dau­giau iš­ei­vi­jos lie­tu­vių ga­lė­tų iš­sau­go­ti gy­vą­jį sai­tą su Lie­tu­va. Ne­abe­jo­ju, kad vi­si kar­tu ga­li­me su­kur­ti stip­rią, tei­sin­gą, ža­li­ą, ino­va­ty­vią ir pa­si­ti­kin­čią sa­vi­mi Lie­tu­vą. Vis­kas mū­sų pa­čių ran­ko­se! Ačiū. (Plo­ji­mai)

PIRMININKĖ. Dė­ko­ja­me Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tui G. Nau­sė­dai bei vi­siems po­sė­dy­je da­ly­va­vu­siems gar­biems sve­čiams.

M. STROLYS (Sei­mo po­sė­džių sek­re­to­ria­to vy­riau­sia­sis spe­cia­lis­tas). Jo Eks­ce­len­ci­ja Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tas! (Plo­ji­mai)

PIRMININKĖ. Skel­biu 5 mi­nu­čių po­sė­džio per­trau­ką, tuo­met grį­ši­me re­gist­ruo­tis dėl dar­bo­tvarkės.

 

Per­trau­ka

 

PIRMININKĖ. Ger­bia­mi ko­le­gos, kvie­čiu už­im­ti sa­vo vie­tas. Tę­sia­me po­sė­dį, kvie­čiu ko­le­gas re­gist­ruo­tis.

Už­si­re­gist­ra­vo 124 Sei­mo na­riai.

 

11.08 val.

Sei­mo se­niū­nų su­ei­gos pa­tiks­lin­tos 2022 m. bir­že­lio 16 d. (ket­vir­ta­die­nio) po­sė­džių dar­bo­tvarkės tiks­li­ni­mas ir tvir­ti­ni­mas

 

Dar­bo­tvarkės 1-2 klau­si­mas – dar­bo­tvarkės tvir­ti­ni­mas. Dėl dar­bo­tvarkės no­rė­tų kal­bė­ti R. Že­mai­tai­tis. Pra­šom.

R. ŽEMAITAITIS (LRF*). Ačiū, ger­bia­ma Sei­mo Pir­mi­nin­ke. Var­dan tos ge­ros tai­kos bu­vo­me su­ta­rę, kad ko­mi­te­tų su­dė­čių ne­kei­si­me. Bent jau aš to­kią in­for­ma­ci­ją tu­riu iš va­kar dia­lo­go gru­pės. Bet šian­dien jie yra. Ar čia koks nors vėl ne­su­si­kal­bė­ji­mas įvy­ko, ar kaip čia yra? Jei­gu ga­li­ma, ta­da siū­lau vi­sus re­zer­vi­nius nuo r-2 iki pa­bai­gos, kur yra Sei­mo nu­ta­ri­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1802, iš­brauk­ti iš dar­bo­tvarkės frak­ci­jos var­du. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Pa­siū­ly­mas iš­brauk­ti tris re­zer­vi­nius klau­si­mus. Pra­šau. K. Vil­kaus­kas.

K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­ma Pir­mi­nin­ke. Frak­ci­jos var­du mes taip pat siū­lo­me iš­brauk­ti re­zer­vi­nius klau­si­mus. (Bal­sas sa­lė­je: „Tai­gi ką tik pa­siū­lė!“, juo­kas sa­lė­je)

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. E. Gent­vi­las. Du kar­tus pa­siū­ly­ta. Dar ge­riau.

E. GENTVILAS (LSF). Frak­ci­jos var­du siū­lau ne iš­brauk­ti, o ką nors įra­šy­ti. Ant­ra­die­nį bu­vu­sia­me dar­bo­tvarkės pro­jek­te bu­vo du to­kie pro­jek­tai, bet jie nė­ra per­kel­ti į šią die­ną, tai yra Pi­lie­čių nuo­sa­vy­bės tei­sės į iš­li­ku­sį ne­kil­no­ja­mą­jį tur­tą ir Miš­kų įsta­ty­mų pro­jek­tai. Tai nė­ra ko­kie nors, kaip sa­ko­ma, skal­dan­tys pro­jek­tai, jie ga­lė­tų vėl at­si­dur­ti. Aš pa­de­du jums su tais nu­me­riais, kad bū­tų aiš­ku­mas.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Ger­bia­mi ko­le­gos, yra gau­ti siū­ly­mai dėl iš­brau­ki­mo ir dėl pa­pil­dy­mo. Aš tie­siog at­kreip­siu dė­me­sį, kad gau­ti siū­ly­mai dėl vie­no ko­mi­te­to, Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­to, kvo­tos per­žiū­rė­ji­mo, kur, kaip ži­no­te, yra la­bai vė­luo­ja­ma dėl pro­jek­tų, apie 80 pro­jek­tų lau­kia svars­ty­mo. Yra toks ga­nė­ti­nai eks­tra­or­di­na­rus klau­si­mas. Tai­gi pir­miau­sia tu­ri­me ap­si­spręs­ti dėl dvie­jų frak­ci­jų pra­šy­mo iš­brauk­ti iš šios die­nos dar­bo­tvarkės re­zer­vi­nį 1, re­zer­vi­nį 2, at­si­pra­šau, re­zer­vi­nį 2, re­zer­vi­nį 3 ir re­zer­vi­nį 4 klau­si­mus dėl ko­mi­si­jų ir ko­mi­te­tų. Tai­gi bal­suo­ja­me. Kas pri­ta­ria­te siū­ly­mui iš­brauk­ti vi­sus ko­mi­te­tų ir ko­mi­si­jų klau­si­mus, bal­suo­ja­te už, kas ma­no­te ki­taip, bal­suo­ja­te ki­taip.

Bal­sa­vo 127: už – 58, prieš – 56, su­si­lai­kė 13. Pa­siū­ly­mui ne­pri­tar­ta.

Ki­tas pa­siū­ly­mas E. Gent­vi­lo (Li­be­ra­lų są­jū­džio frak­ci­ja) – įtrauk­ti į šios die­nos dar­bo­tvar­kę Pi­lie­čių nuo­sa­vy­bės tei­sių į iš­li­ku­sį ne­kil­no­ja­mą­jį tur­tą at­kū­ri­mo įsta­ty­mo projektą Nr. XIVP-639(2). Kas pri­ta­ria­te, bal­suo­ja­te už, kas ma­no­te ki­taip, bal­suo­ja­te ki­taip.

Bal­sa­vo 75: už – 73, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 2. Pa­siū­ly­mui dėl įtrau­ki­mo pri­tar­ta.

Ir ki­tas pa­siū­ly­mas – įtrauk­ti į šios die­nos dar­bo­tvarkę Miš­kų įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo pro­jek­tą Nr. XIVP-1711(2). Bal­suo­ja­me.

Bal­sa­vo 68: už – 68, prieš ir su­si­lai­kiu­sių nė­ra. Tai­gi Miš­kų įsta­ty­mas taip pat įtrauk­tas į šios die­nos dar­bo­tvarkę.

R. Juš­ka – dėl dar­bo­tvarkės.

R. JUŠKA (LSF). Pir­mi­nin­ke, ar ga­li­ma dar dėl dar­bo­tvarkės? Mes ant­ra­die­nį bu­vo­me įtrau­kę Sei­mo sta­tu­to 138 straips­nio pa­kei­ti­mo pro­jek­tą. Bu­vo ža­dė­ta, kad jis bus per­kel­tas į šios die­nos dar­bo­tvarkę. Aš frak­ci­jos var­du pra­šy­čiau, kad jis taip pat at­si­ras­tų šios die­nos dar­bo­tvarkėje.

PIRMININKĖ. J. Raz­ma.

J. RAZMA (TS-LKDF). Iš tie­sų tas Sta­tu­to pro­jek­tas bu­vo įtrauk­tas į ant­ra­die­nio dar­bo­tvar­kę val­dan­čių­jų bal­sais. Mes ak­cen­ta­vo­me, kad dėl jo la­bai tu­rė­tų bū­ti su­in­te­re­suo­ta opo­zi­ci­ja, vien to­dėl įtrau­kė­me. Bet ka­dan­gi opo­zi­ci­ja ne­bal­sa­vo nei už to pro­jek­to įtrau­ki­mą, nei po to už dar­bo­tvarkę, tai aš šian­dien ne­siū­lau įtrauk­ti, jei­gu opo­zi­ci­jai to­kių pro­jek­tų ne­rei­kia.

PIRMININKĖ. Bet nu­skam­bė­jo siū­ly­mas Li­be­ra­lų są­jū­džio frak­ci­jos var­du, tai siū­lau bal­suo­ti dėl Sei­mo sta­tu­to klau­si­mo įtrau­ki­mo į šios die­nos dar­bo­tvarkę. Kas pri­ta­ria­te, bal­suo­ja­te už, kas ma­no­te ki­taip, bal­suo­ja­te ki­taip.

Bal­sa­vo 120: už – 79, prieš – 3, su­si­lai­kė 38. Klau­si­mas įtrauk­tas į šios die­nos dar­bo­tvarkę.

Ger­bia­mi ko­le­gos, da­bar at­ėjo lai­kas ap­si­spręs­ti dėl vi­sos dar­bo­tvarkės. Gal­būt ga­li­me jai pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ne, rei­ka­lau­ja­te bal­suo­ti. Tai­gi bal­suo­ja­me. Kas pri­ta­ria­te dar­bo­tvar­kei, bal­suo­ja­te už, kas ma­no­te ki­taip, bal­suo­ja­te ki­taip.

Bal­sa­vo 69: už – 69, prieš ne­bu­vo, su­si­lai­kiu­sių ne­bu­vo. Dar­bo­tvarkei pri­tar­ta.

 

11.15 val.

Sei­mo re­zo­liu­ci­jos „Dėl Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos vyk­do­mų uk­rai­nie­čių gro­bi­mo ir neteisė­tos de­por­ta­ci­jos“ pro­jek­tas Nr. XIVP-1804 (pa­tei­ki­mas, svars­ty­mas ir pri­ėmi­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 1-3 klau­si­mas – Sei­mo re­zo­liu­ci­jos „Dėl Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos vyk­do­mų uk­rai­nie­čių gro­bi­mo ir ne­tei­sė­tos de­por­ta­ci­jos“ pro­jek­tas Nr. XIVP-1804. Pra­ne­šė­ja – R. Mor­kū­nai­tė-Mi­ku­lė­nie­nė. Kvie­čiu ger­bia­mą Rad­vi­lę į tri­bū­ną. (Bal­sai sa­lė­je)

R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­ma Pir­mi­nin­ke. Ti­kiuo­si, šian­dien pri­im­si­me svar­bų do­ku­men­tą, ne­pai­sant to, kad opo­zi­ci­ja vėl iš­ei­na, o da­lies jų pa­ra­šai ant šio do­ku­men­to taip pat yra. Mes šian­dien gir­dė­jo­me daug kal­bų iš Pre­zi­den­to apie ka­rą Uk­rai­no­je ir apie mū­sų vi­sų ben­drą su­si­tel­ki­mą, tai jo ir no­rė­tų­si, na, bet yra, kaip yra. Ta­čiau šis do­ku­men­tas svar­bus tuo, kad ro­do, jog is­to­ri­ja, de­ja, šian­dien yra, kad iš ag­re­sy­vios Ru­si­jos, ar tai bū­tų prieš dau­giau nei 80 me­tų, ar šian­die­ną, mes nie­ko nau­jo, de­ja, ne­ga­li­me ti­kė­tis. Vyk­do­mi tie pa­tys nu­si­kal­ti­mai žmo­niš­ku­mui, vyk­do­mos trem­tys, vyk­do­ma to­kia po­li­ti­ka ir ka­ri­nė ag­re­si­ja, ku­ri ve­da at­ski­ras ša­lis, o gal ir iš­ti­sus re­gio­nus, prie ga­li­mo ba­do, ir ki­ti bai­sūs da­ly­kai.

Per šiuos ke­lis mė­ne­sius, kai vyks­ta ka­ras Uk­rai­no­je, mes ypač su­ar­tė­jo­me su drą­sia uk­rai­nie­čių tau­ta. Jie mus iš­mo­kė sa­vo him­no, jie mus iš­mo­kė sa­vo dai­nų, jie mus tur­būt iš­mo­kė įver­tin­ti tai, kas yra lais­vė, kas yra ne­pri­klau­so­my­bė, kas yra ga­li­my­bė, ne­pai­sant vi­so­kių skir­tu­mų Sei­me, vi­suo­me­nė­je ar kur ki­tur, kur­ti sa­vo vals­ty­bę drau­ge.

Šios re­zo­liu­ci­jos tiks­las – pri­min­ti ir mū­sų ma­si­nių de­por­ta­ci­jų pra­džią prieš 81 me­tus ir at­kreip­ti pa­sau­lio dė­me­sį, Eu­ro­pos Są­jun­gos dė­me­sį, ati­tin­ka­mų or­ga­ni­za­ci­jų ir ins­ti­tu­ci­jų dė­me­sį į tai, kas šian­die­ną vyks­ta Uk­rai­no­je. Ne vien ka­ras, ne vien ne­kal­tų ci­vi­lių, vai­kų žu­dy­mas, bet ir trė­mi­mai.

Sei­mas ši­to­je re­zo­liu­ci­jo­je tei­gia: „pri­si­min­da­mas skau­džias, dau­gu­mą Lie­tu­vos šei­mų pa­lie­tu­sias, so­vie­ti­nės oku­pa­ci­jos Lie­tu­vos gy­ven­to­jų ma­si­nes trem­tis, ku­rio­mis bu­vo nai­ki­na­ma lie­tu­vių tau­ta ir jų ta­pa­ty­bė, ir dėl 1941–1952 me­tais vyk­dy­to ne­žmo­niš­ko so­vie­ti­nio te­ro­ro au­ko­mis ta­pu­sius 131 tūkst. 340 gy­ven­to­jų, tarp ku­rių bu­vo 50 tūkst. mo­te­rų ir dau­giau kaip 39 tūkst. vai­kų;

at­si­žvelg­da­mas į tai, kad šiuo me­tu Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­ja ir jos gin­kluo­to­sios pa­jė­gos Uk­rai­no­je vyk­do šiurkš­čius ka­ro nu­si­kal­ti­mus, ku­riais sie­kia­ma vi­siš­kai su­nai­kin­ti uk­rai­nie­čių tau­tą ir jų ta­pa­ty­bę, žu­dant, prie­var­ta de­por­tuo­jant, gro­biant, prie­var­tau­jant, kan­ki­nant;

pa­brėž­da­mas, kad tarp šių ci­vi­lių prie­var­ta bu­vo iš­trem­ta apie 200 tūkst. uk­rai­nie­čių vai­kų, to­kiu bū­du Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jai pa­žei­džiant tarp­tau­ti­nę tei­sę ir Uk­rai­nos vai­kų tei­ses ir lais­ves, ku­rias ga­ran­tuo­ja Jung­ti­nių Tau­tų vai­ko tei­sių kon­ven­ci­ja, Ha­gos bei Že­ne­vos kon­ven­ci­jos.“

Taip pat šio­je re­zo­liu­ci­jo­je yra dau­giau nuo­sta­tų, vie­ną iš jų no­riu dar pa­ci­tuo­ti. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mas pri­im­da­mas šią re­zo­liu­ci­ją „krei­pia­si į ki­tas vals­ty­bes, kad jos pa­si­nau­do­tų uni­ver­sa­lio­sios ju­ris­dik­ci­jos prin­ci­pu ti­riant ir pa­trau­kiant bau­džia­mo­jon at­sa­ko­my­bėn as­me­nis, ku­rie or­ga­ni­zuo­ja ir pri­si­de­da prie Uk­rai­nos gy­ven­to­jų trem­čių ar ki­taip ren­gia, da­ly­vau­ja prie­var­ti­nė­se de­por­ta­ci­jo­se, vyk­do nu­si­kal­ti­mus žmo­niš­ku­mui, ge­no­ci­dą ir ki­tus ka­ro nu­si­kal­ti­mus;

ra­gi­na Jung­ti­nes Tau­tas, Eu­ro­pos Par­la­men­tą, Eu­ro­pos Ta­ry­bos Par­la­men­ti­nę Asam­blė­ją, Eu­ro­pos sau­gu­mo ir ben­dra­dar­bia­vi­mo or­ga­ni­za­ci­jos Par­la­men­ti­nę Asam­blė­ją, Eu­ro­pos sau­gu­mo ir ben­dra­dar­bia­vi­mo or­ga­ni­za­ci­jos Nuo­la­ti­nę ta­ry­bą, Jung­ti­nių Tau­tų Vai­ko tei­sių ko­mi­te­tą, Jung­ti­nių Tau­tų vai­kų agen­tū­rą „UNICEF“, Ha­gos kon­ven­ci­jos Vai­kų gro­bi­mo sky­rių, Tarp­tau­ti­nį Rau­do­ną­jį Kry­žių, už­sie­nio ša­lių par­la­men­tus ir vy­riau­sy­bes pri­pa­žin­ti Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos vyk­do­mas Uk­rai­nos tau­tos trem­tis, ge­no­ci­dą, ka­ro nu­si­kal­ti­mus ir nu­si­kal­ti­mus žmo­niš­ku­mui bei siek­ti at­sa­ko­my­bės už šiuos nu­si­kal­ti­mus.“

La­bai ti­kiuo­si, ko­le­gos, kad šian­dien vien­bal­siai pri­im­si­me šį do­ku­men­tą. Dė­ko­ju ko­le­goms, pa­rė­mu­siems jį ir ma­tan­tiems pras­mę, kad mes dar sy­kį at­kreip­tu­me dė­me­sį į la­bai kon­kre­čią bai­sią si­tu­a­ci­ją, ku­rią vyk­do šian­dien Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­ja Uk­rai­no­je.

Vai­kai, 200 tūkst. vai­kų, pa­kar­to­siu, iš­trem­ti iš sa­vo tė­vy­nės. Ne­aiš­ku, kas su jais yra da­ro­ma, ko­kio­mis są­ly­go­mis jie gy­ve­na. Mū­sų vi­sų at­sa­ko­my­bė yra ne vien tik juos ap­gin­ti, kas yra mū­sų jė­goms, bet ir pa­trauk­ti at­sa­ko­my­bėn kal­tuo­sius. Aš la­bai ti­kiuo­si, kad lai­mė­ję vi­si kar­tu šį ka­rą mes tą vi­si ir pa­da­ry­si­me.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju už pri­sta­ty­mą. Jū­sų no­rė­tų pa­klaus­ti trys Sei­mo na­riai. Pir­ma­sis klau­sia E. Zin­ge­ris.

E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ačiū. Ger­bia­ma ko­le­ge Rad­vi­le, jūs pa­siū­lė­te vie­ną iš es­mi­nių da­ly­kų, apie ku­rį daug kar­tų kal­bė­jo ne tik D. Ža­li­mas, bet ir tarp­tau­ti­niai spe­cia­lis­tai, kad vai­kų vo­gi­mas iš sve­ti­mos te­ri­to­ri­jos prie­var­ta, jiems vė­liau su­tei­kiant ki­tos ša­lies pi­lie­ty­bę, yra at­ski­ras straips­nis, ku­ris tu­rė­tų virs­ti at­ski­ra kon­ven­ci­ja. Mes at­ei­ty­je, rem­da­mie­si jū­sų pui­kiu teks­tu ir tarp­tau­ti­nės tei­sės spe­cia­lis­tų pa­sta­bo­mis, tu­rė­tu­me pri­ei­ti prie pa­siū­ly­mo dėl kon­ven­ci­jos, ku­ri pa­pil­dy­tų ge­no­ci­do są­vo­ką, įtrauk­da­mi ne tik mo­te­rų, vai­kų, pa­gy­ve­nu­sių žmo­nių… rep­re­si­jas prieš ne­kal­tus gy­ven­to­jus ir ci­vi­lius, bet ir at­ski­rą vai­kų klau­si­mą, vai­kų, ku­rie ypač ne­ap­gin­ti. Pa­vyz­džiui, vai­kų žu­dy­mas Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais. Ma­no ma­ma ste­bė­jo di­džiu­les ei­les prie du­jų ka­me­rų, vai­kų ei­les, vai­ku­čių ei­les, kai vai­kai bu­vo gro­bia­mi iš mo­ti­nų ran­kų jė­ga. Po­nas A. Ava­ko­vas už­va­kar pri­sta­tė klau­si­mą, kad ga­myk­lo­je „Azov­stal“ Ma­riu­po­ly­je bu­vo at­skir­tos me­di­ci­nos dar­buo­to­ja ir jos duk­ra. Jūs tur­būt tai gir­dė­jo­te.

PIRMININKĖ. Ger­bia­mas Ema­nu­e­li, lai­kas!

E. ZINGERIS (TS-LKDF). Su­pra­tau. Ma­no klau­si­mas bū­tų dėl kon­ven­ci­jos. Ar bū­tų ga­li­ma vė­liau pa­gal­vo­ti, kad Lie­tu­vos Res­pub­li­ka siū­ly­tų tarp­tau­ti­nę kon­ven­ci­ją vai­kų ap­sau­gos klau­si­mu to­se vie­to­se, kur yra pri­me­ta­ma ki­tos – oku­puo­jan­čios – vals­ty­bės va­lia? Ačiū jums.

R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­mas Ema­nu­e­li. La­bai ir taik­lios, ir kar­tu jaus­min­gos jū­sų pa­sta­bos. Iš tik­rų­jų ši­tas ne­su­vo­kia­mas žiau­ru­mas pa­žei­džia­miau­sių­jų at­žvil­giu yra ir ne­to­le­ruo­ti­nas, ir ypač skaus­min­gas mums vi­siems, ne­abe­jo­ju. Tai, ką jūs iš­var­di­no­te, pa­si­tel­kiant tei­sės eks­per­tus, pa­si­tel­kiant ir po­li­ti­nę va­lią, ne­abe­jo­ti­nai ma­nau, kad šis do­ku­men­tas yra pir­ma­sis žings­nis ją de­monst­ruo­jant. Aš ma­nau, kad tik­rai tarp­tau­ti­niu ly­giu Lie­tu­va ir jos at­sto­vai, ar tai bū­tų par­la­men­ta­rai, ar Vy­riau­sy­bė, kiek yra įma­no­ma, įvai­riais for­ma­tais šiuos klau­si­mus tu­rė­tų kel­ti. Aš la­bai ti­kiuo­si, kad to­kie pa­pil­dy­mai ras tik­rą ir kon­struk­ty­vų pa­vi­da­lą.

PIRMININKĖ. Klau­sia Ž. Pa­vi­lio­nis.

Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). La­bai ačiū. Aš vi­sų pir­ma no­rė­jau pa­dė­ko­ti už jū­sų as­me­niš­kai ir mū­sų vi­sų Sei­mo na­rių ly­de­rys­tę, nes, kaip va­kar pa­sa­kė Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­te Uk­rai­nos am­ba­sa­do­rius, mes – vie­nin­te­lis Sei­mas ar par­la­men­tas Eu­ro­pos Są­jun­go­je, net sep­ty­nias re­zo­liu­ci­jas nuo Uk­rai­nos ka­ro pra­džios pri­ėmęs, dau­giau­sia mes tel­kia­me pa­sau­lio ben­druo­me­nę Uk­rai­nai svar­biais klau­si­mais.

Bet kaip jūs ma­no­te? Šiuo me­tu Ki­je­ve vyks­ta la­bai svar­bus tri­jų di­džiu­lių ly­de­rių vi­zi­tas. Du iš jų at­sto­vau­ja­mi cen­tro kai­rių­jų vy­riau­sy­bių, tai yra Ita­li­jos ir Vo­kie­ti­jos. Ar tai, kad mes šian­dien ap­ta­ria­me šią re­zo­liu­ci­ją ne­da­ly­vau­jant mū­sų kai­ria­jai pu­sei, ma­no­te, bus ge­ras sig­na­las prieš le­mia­mus spren­di­mus dėl Uk­rai­nos, įvyk­sian­čius bir­že­lio 23–24 die­no­mis, kai gal­būt, mes vi­si ti­ki­mės, bus at­ver­tos du­rys į Eu­ro­pą Uk­rai­nai? Ar tai yra tin­ka­mas sig­na­las šio Sei­mo, ku­ris taip efek­ty­viai ly­de­ria­vo, su­tel­kiant pa­sau­lį var­dan Uk­rai­nos?

R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Dė­kui. Vi­sa­da ga­li at­si­ras­ti sa­kan­čių, kad re­zo­liu­ci­jo­mis rei­ka­lai nė­ra spren­džia­mi, bet mes pui­kiai su­pran­ta­me, kad tai yra po­zi­ci­jos iš­sa­ky­mas. Uk­rai­nos tau­tai bet koks pa­lai­ky­mo žen­klas šian­dien yra la­bai svar­bus ir įro­dy­mas, kad mū­sų ne­ap­ima ka­ro nuo­var­gis, kaip gal­būt mes ma­to­me ki­to­se Eu­ro­pos ar pa­sau­lio vie­to­se to­kias ap­raiš­kas.

Opo­zi­ci­jos pa­si­rin­ki­mas šian­dien ne­da­ly­vau­ti, aiš­ku, nu­vi­lia. Ga­lė­jo tur­būt pa­bal­suo­ti bent dėl šio pir­mo­jo klau­si­mo ir vė­liau gal­būt jau ro­dy­ti sa­vo po­zą ki­tais klau­si­mais. Man at­ro­do, kad svar­bu su­si­tel­ki­mas, ką mes šian­dien gir­dė­jo­me ir iš Pre­zi­den­to kal­bos, svar­bu su­si­tel­ki­mas ka­ro aki­vaiz­do­je, ir tik­rai tą su­si­tel­ki­mą šian­dien bu­vo ga­li­ma pa­ro­dy­ti. Aiš­ku, aš tei­sy­bės dė­lei tu­riu pa­sa­ky­ti, kad be­veik vi­sų opo­zi­ci­nių frak­ci­jų at­sto­vai yra pa­dė­ję čia pa­ra­šą, bet bū­tų bu­vę nuo­sta­bu tu­rė­ti juos ir pri­ta­riant ben­drai ši­tam do­ku­men­tui.

PIRMININKĖ. Ir pas­ku­ti­nis klau­sia K. Ma­siu­lis.

K. MASIULIS (TS-LKDF). No­rė­jau pa­klaus­ti jū­sų: kiek gir­di­mas mū­sų bal­sas? Mes iš tik­rų­jų esa­me ly­de­riai to­kiu tarp­tau­ti­niu pa­lai­ky­mu, re­zo­liu­ci­jo­mis ir pa­na­šiai, bet kiek gir­di­mas ki­to­se Eu­ro­pos sos­ti­nė­se ar už At­lan­to mū­sų bal­sas?

R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Vi­liuo­si, kad tas bal­sas tik­rai yra gir­di­mas. Tai iliust­ruo­ja ir jū­sų tur­būt su­siti­ki­muo­se, dvi­ša­liuo­se ar ko­kiais nors spe­ci­fi­niais for­ma­tais, tiek Eu­ro­po­je, tiek, ne­ži­nau, trans­at­lan­ti­niais for­ma­tais tas ver­ti­ni­mas, kad Lie­tu­va tik­rai yra vie­na ly­de­riau­jan­čių vals­ty­bių, sie­kiant pa­dė­ti Uk­rai­nai. Vė­les­ni spren­di­mai, vie­no­kių ar ki­to­kių vals­ty­bių ly­de­rių, ma­tyt, ko­re­guo­ja­si ar yra pri­ima­mi pa­gal tai, kaip jie ma­to ben­drą si­tu­a­ci­ją, bet ne­abe­jo­ti­nai Lie­tu­va yra tas skam­bu­tis, ku­ris vi­są lai­ką gar­siai skam­bė­jo dėl grė­s­mių Ru­si­jos at­žvil­giu.

Vie­na, kas tur­būt ke­lia ne­ri­mą, kai mes vi­suo­met kar­to­jo­me, kad Ru­si­ja yra ne­pa­si­kei­tu­si ir ne­at­si­sa­kiu­si sa­vo im­pe­ria­lis­ti­nių už­mo­jų, pra­si­dė­jus ka­rui Uk­rai­no­je, Va­ka­rų vals­ty­bių ly­de­riai sa­kė, taip, jūs mums kar­to­jo­te, mes pri­pa­žįs­ta­me, kad mes tuo­met ne­įsi­klau­sė­me iki ga­lo, šim­tu pro­cen­tų, mes ne­no­rė­jo­me pa­ti­kė­ti, kad taip ga­li bū­ti. Bet da­bar, kai mes sa­ko­me, kad rei­kia, na, kad ka­ras iš­spręs­tas ga­li bū­ti tik vie­nu ke­liu, Ru­si­jos pra­lai­mė­ji­mu, vė­lek yra tam tik­rų dve­jo­nių kai ku­rio­se sos­ti­nė­se. Mes tuos bal­sus gir­di­me ir la­bai ne­si­no­rė­tų, kad įvy­kus ko­kiai nors ki­to­kiai ar da­li­nei ka­ro baig­čiai anks­čiau ar vė­liau tie pa­tys ly­de­riai sa­ky­tų, taip, jūs mus įspė­jo­te, bet mes ne­bu­vo­me pa­si­ry­žę jū­sų gir­dė­ti.

Man at­ro­do, kad mū­sų už­da­vi­nys yra kar­to­ti, kar­to­ti, kar­to­ti ir ne­pails­ti, ne­pai­sant to, kad mums kar­tais at­ro­do, kad jau tik­rai esa­me vis­ką pa­sa­kę ir vi­si jau gir­dė­jo. Ieš­ko­ti ir są­jun­gi­nin­kų, ir tą tel­ki­mo dar­bą dirb­ti ne­pails­ta­mai.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju, jūs at­sa­kė­te į vi­sus Sei­mo na­rių klau­si­mus. Dis­ku­tuo­ti už­si­ra­šė vie­nas Sei­mo na­rys. K. Ma­siu­lis. Kvie­čiu į tri­bū­ną.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­ma Pir­mi­nin­ke. Dė­ko­ju re­zo­liu­ci­jos au­to­riams ir vi­siems už­sie­nio po­li­ti­kos gran­dams, ku­rie dir­ba šio­je sri­ty­je ir jau tu­ri di­džiu­lės pa­tir­ties.

Iš tik­rų­jų Lie­tu­vos ly­de­rys­tė už­sie­nio po­li­ti­ko­je ir bū­tent de­mas­kuo­jant Ru­si­ją tu­ri jau il­gas šak­nis ir be ga­lo svar­bi. Vie­ną kar­tą Frank­fur­to oro uos­te man į ran­kas pa­te­ko, ne­pa­me­nu, ro­dos, „Die Welt“ žur­na­las, at­si­pra­šau, laik­raš­tis, ir ja­me, eko­no­mi­kos at­var­te, ten su­si­de­da be­veik kaip iš at­ski­rų laik­raš­čių, pui­kuo­ja­si I. Ši­mo­ny­tės nuo­trau­ka ir ten per vi­są di­džiau­sią at­var­tą ei­na straips­nis pa­va­di­ni­mu: „O mes bu­vo­me jus per­spė­ję“. Štai Vo­kie­ti­jos po­li­ti­kos ap­žval­gi­nin­kai la­bai daž­nai da­bar jau ra­šo apie tai, pri­pa­žįs­ta ir bu­vę po­li­ti­kai, kad jie da­rė klai­dą mąs­ty­da­mi ir ben­drau­da­mi su Ru­si­ja, vis la­biau klimp­da­mi į ener­ge­ti­nę, fi­nan­si­nę ir ki­to­kią pri­klau­so­my­bę. Jie pri­pa­žįs­ta, kad tuo­se san­ty­kiuo­se bu­vo daug ir ko­rup­ci­jos at­ve­jų. Ir štai mes da­bar vėl ma­to­me to­kį pat stri­gi­mą ir klim­pi­mą, kaž­ko­kius ku­lu­a­ri­nius po­kal­bius, skam­bu­čius į Mask­vą ir ban­dy­mus ieš­ko­ti bū­dų ne kaip mak­si­ma­liai pa­dė­ti Uk­rai­nai, o ieš­ko­ti ko­kių nors san­do­rių su ag­re­so­riu­mi V. Pu­ti­nu. Čia vėl Lie­tu­va at­krei­pia dė­me­sį į be ga­lo ak­tu­a­lią te­mą, ku­ria mes tu­ri­me taip pat skau­džios pa­tir­ties, tai bū­tent trem­tys. Tai ir lie­tu­viai bu­vo tre­mia­mi, uk­rai­nie­čiai ir­gi bu­vo tre­mia­mi. Mes da­bar pri­me­na­me, kad šiuo me­tu mū­sų aky­se vyks­ta toks pat pi­lie­čių gro­bi­mas, vai­kų gro­bi­mas ir trė­mi­mas. Gal­būt ne į kur nors Ru­si­jos šiau­rę, į šiau­rės sa­las, kur ne­la­bai va­sa­ra bū­na, bet vis tiek tai yra trė­mi­mas, o ne kas nors ki­ta. Mes tu­ri­me iš tik­ro ir to­liau Va­ka­rams sa­ky­ti ir to­kiais vi­sais as­pek­tais kal­bė­ti. O šis as­pek­tas yra la­bai svar­bus.

Aš ne­ga­liu ne­si­ste­bė­ti ir opo­zi­ci­jos el­ge­siu. Šiaip ar taip, še­šių pa­ra­šai yra ant re­zo­liu­ci­jos. Jie vis tiek truk­do ją svars­ty­ti. Jie ne­da­ly­vau­ja svars­tant tą do­ku­men­tą, ku­rį pa­tys pa­si­ra­šė ir tei­kė. Dar dau­giau, jie čia ima ir bal­suo­ja tvir­ti­nant dar­bo­tvarkę kai ku­riais klau­si­mais… ban­do su­truk­dy­ti mums svars­ty­ti dar­bo­tvarkę. Na, ge­rai, ban­do su­truk­dy­ti. Bet kur ko­kia nors lo­gi­ka? Kai ku­riuos klau­si­mus jie pa­rė­mė ir lie­pė mums svars­ty­ti, įpa­rei­go­ja svars­ty­ti – Sta­tu­to pa­kei­ti­mą. Da­bar ko­dėl mes tu­ri­me svars­ty­ti Sta­tu­to pa­kei­ti­mą, ku­ris ak­tu­a­lus opo­zi­ci­jai, jiems boi­ko­tuo­jant Sta­tu­to svars­ty­mą? Jūs man pa­aiš­kin­ki­te ši­tą lo­gi­ką. Tie­siog aš tos lo­gi­kos ne­su­pran­tu. Te­gul jie svars­to sa­vo sa­lė­je nu­ė­ję ten tą Sta­tu­to pa­kei­ti­mą ir te­gul pri­ima jį. Čia yra kaž­ko­kia ši­zo­fre­niška mąs­ty­se­na, aš ki­taip ne­pa­aiš­kin­čiau. Man ne­pa­tin­ka to­kie… man ne­pa­tin­ka toks el­ge­sys. Jis iš tik­ro yra ne­at­sa­kin­gas. Žmo­nės, gau­nan­tys at­ly­gi­ni­mus, tu­rė­tų dir­b­ti at­sa­kin­giau.

PIRMININKĖ. Dau­giau dis­ku­si­jo­je už­si­ra­šiu­sių kal­bė­ti nė­ra. Pri­ėmi­mas. Mo­ty­vai. Už kal­ba V. Alek­nai­tė-Ab­ra­mi­kie­nė.

V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­mo­ji Pir­mi­nin­ke. Tai, ką Ru­si­ja da­ro Uk­rai­no­je, pri­me­na pa­čius tam­siau­sius žmo­ni­jos is­to­ri­jos pus­la­pius. Dar bai­siau, kad jie vi­siš­kai ig­no­ruo­ja tai, ką šian­dien Pre­zi­den­tas pa­va­di­no tai­syk­lė­mis grįs­ta pa­sau­lio tvar­ka. Ru­si­ja ban­do pri­mes­ti sa­vo tvar­ką: plė­ši­kų, ma­ro­die­rių, žu­di­kų tvar­ką, per­ženg­da­ma bet ko­kias žmo­giš­ku­mo ri­bas, ir tuo pat me­tu sklei­džia pro­pa­gan­dą taip pat ir apie ne­va jų di­de­lį rū­pes­tį Uk­rai­nos naš­lai­čiais. To­dėl aš esu la­bai dė­kin­ga šios re­zo­liu­ci­jos ini­cia­to­riams ir ypač už tai, kad yra krei­pia­ma­si į tarp­tau­ti­nes or­ga­ni­za­ci­jas, to­kias kaip Jung­ti­nės Tau­tos, Eu­ro­pos Par­la­men­tas, ir į or­ga­ni­za­ci­ją, ku­rio­je man ten­ka dar­buo­tis, į Eu­ro­pos sau­gu­mo ir ben­dra­dar­bia­vi­mo or­ga­ni­za­ci­ją, jos Par­la­men­ti­nę Asam­blė­ją. Tai yra la­bai svar­bus liu­di­ji­mas, at­re­mian­tis Ru­si­jos me­lus ir ra­gi­nan­tis su­si­rū­pin­ti dėl to, kad pa­grob­ti vai­kai ne taip leng­vai bus at­ran­da­mi ir pa­si­bai­gus ka­rui, kad tai yra vie­na iš ge­no­ci­do for­mų. To­dėl aš ra­gi­nu kuo grei­čiau šią re­zo­liu­ci­ją iš­vers­ti į an­glų kal­bą, kuo pla­čiau pa­skleis­ti, o tiek, kiek nuo ma­nęs pri­klau­so, aš pa­si­ža­du Eu­ro­pos sau­gu­mo ir ben­dra­dar­bia­vi­mo or­ga­ni­za­ci­jos Par­la­men­ti­nės Asam­blė­jos ko­mi­te­tuo­se apie ją ko­le­goms pri­min­ti. Dė­kui.

PIRMININKĖ. Ger­bia­mi ko­le­gos, mo­ty­vai iš­sa­ky­ti. Ka­dan­gi jau pra­si­dė­jo bal­sa­vi­mo lai­kas, kvie­čiu vi­sus už­im­ti sa­vo vie­tas ir bal­suo­ki­me.

Kas pri­ta­ria­te Sei­mo re­zo­liu­ci­jos „Dėl Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos vyk­do­mų uk­rai­nie­čių gro­bi­mo ir ne­tei­sė­tos de­por­ta­ci­jos“ pro­jek­tui, bal­suo­ja­te už, kas ma­no­te ki­taip, bal­suo­ja­te ki­taip. Be pa­tai­sų, taip. Bal­suo­ja­me.

 

Šios re­zo­liu­ci­jos pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 50: už – 50, prieš, su­si­lai­kiu­sių ne­bu­vo. Re­zo­liu­ci­ja pri­im­ta. (Gon­gas)

To­liau po­sė­džiui pir­mi­nin­kaus pa­va­duo­to­jas P. Sau­dar­gas.

PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, ma­tau kaž­ko­kį ju­dė­ji­mo pa­di­dė­ji­mą sa­lė­je, bet tik­rai ne­ma­nau, kad tam yra pa­grin­das, nes to­liau dirb­si­me. Ka­dan­gi yra bal­sa­vi­mo lan­gas, tai bal­suo­si­me po kiek­vie­no pro­jek­to, at­krei­piu dė­me­sį, to­dėl da­ly­va­vi­mas, ma­ny­čiau, yra rei­ka­lin­gas.

 

11.37 val.

Drau­di­mo pro­pa­guo­ti to­ta­li­ta­ri­nius, au­to­ri­ta­ri­nius re­ži­mus ir jų ide­o­lo­gi­jas įstatymo pro­jek­tas Nr. XIVP-1778 (pa­tei­ki­mas)

 

To­liau 1-4 klau­si­mas – Drau­di­mo pro­pa­guo­ti to­ta­li­ta­ri­nius, au­to­ri­ta­ri­nius re­ži­mus ir jų ide­o­lo­gi­jas įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1778. Pa­tei­ki­mas. Ger­bia­ma Pau­le Kuz­mic­kie­ne, kvie­čiu į tri­bū­ną. Pra­leis­ki­te ger­bia­mą Pau­lę ir ji pri­sta­tys mums pro­jek­tą. Pra­šau.

P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Mie­li ko­le­gos, sim­bo­liš­ka, kad šį de­ko­mu­ni­za­vi­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą pri­sta­tau šian­dien, po bir­že­lio 14-osios ir 15-osios so­vie­tų oku­pa­ci­jos, so­vie­tų ma­si­nių trem­čių mi­nė­ji­mo. Sim­bo­liš­ka ir tai, kad prieš tai pa­tvir­ti­no­me re­zo­liu­ci­ją, ku­ri kal­ba apie Ru­si­jos bru­ta­lų uk­rai­nie­čių gro­bi­mą, trė­mi­mą, nai­ki­ni­mą, kan­ki­ni­mus ir pri­me­na, kad tos ide­o­lo­gi­jos na­ciz­mas, ko­mu­niz­mas nie­kur iš mū­sų gy­ve­ni­mo ne­pra­puo­lė, jie tu­ri tam tik­rą bai­sią raiš­ką šiuo me­tu Uk­rai­no­je, o tie re­ži­mai, tie pa­tys re­ži­mai, apie ku­riuos aš už­si­mi­niau, ko­mu­niz­mas ir na­ciz­mas, jų žen­klai yra iš­li­kę mū­sų vie­šo­sio­se erd­vė­se, o dar blo­giau, kad yra iš­li­kę ir mū­sų gal­vo­se.

To­dėl šis pro­jek­tas yra de­mo­kra­tiškas bū­das ap­si­gin­ti nuo de­mo­kra­tiją, žmo­giš­ku­mą, vals­ty­bes, tau­tų ta­pa­ty­bes sie­kian­čių nai­kin­ti ide­o­lo­gi­jų ir jų pa­lik­tų žen­klų. Pro­jek­to tik­rai rei­kė­jo ge­ro­kai anks­čiau. Skai­čiuo­ja­me 32 vals­ty­bės ne­pri­klau­so­my­bės me­tus, ir ga­li at­ro­dy­ti keis­ta, kad tik šian­dien kal­ba­me apie de­ko­mu­ni­za­vi­mą. Ta­čiau ir at­lik­tos ap­klau­sos ro­do, kad tas ža­din­tu­vas, tai, kas vyks­ta Uk­rai­no­je, pa­dė­jo pa­siek­ti ir šios te­mos pa­lai­ky­mą vi­suo­me­nė­je, ak­tu­a­li­zuo­ti šią te­mą ir per­gal­vo­ti, ko­kio pro­jek­to mums šian­dien rei­kia.

Dar 2017 me­tais ko­le­gos bu­vo re­gist­ra­vę de­ko­mu­ni­za­vi­mo pro­jek­tą, ta­čiau tuo me­tu pro­jek­tas ne­su­lau­kė pa­lai­ky­mo. De­ko­mu­ni­za­vi­mui šian­dien at­ėjo lai­kas, ir džiau­giuo­si, kad tiek po­li­ti­kai, tiek vi­suo­me­nė šiam žings­niui yra pa­si­ruo­šę ir pa­si­ry­žę.

Pro­jek­tas su­da­rys prie­lai­das pa­ša­lin­ti iš vie­šų­jų erd­vių to­ta­li­ta­riz­mo ir au­to­ri­ta­riz­mo sim­bo­lius – pa­min­klus, ki­tus me­mo­ria­li­nius ob­jek­tus, gat­vių, aikš­čių ir ki­tų vie­šų­jų ob­jek­tų pa­va­di­ni­mus. Kar­tu la­bai svar­bi šio pro­jek­to mi­si­ja – ne tik ša­lin­ti, keis­ti žen­klus, bet ir stip­rin­ti to­ta­li­ta­ri­nių, au­to­ri­ta­ri­nių re­ži­mų sklai­dos pre­ven­ci­ją. Ki­taip ta­riant, pa­dės mums ne tik nuim­ti žen­klus, bet ir kal­bė­ti, ką reiš­kia mums šie žen­klai, ką reiš­kia mū­sų vals­ty­bei tam tik­rų vi­sai ne­he­ro­jiš­kų as­me­ny­bių var­du pa­va­din­tos gat­vės ar mies­tų aikš­tės, ką mes tu­ri­me per­mąs­ty­ti ir su­pras­ti šio­je is­to­ri­jo­je.

Ke­le­tas la­bai svar­bių ak­cen­tų iš šio do­ku­men­to. Vis dėl­to pa­tį pa­grin­di­nį spren­di­mą pri­ims iš pro­fe­sio­na­lių, eks­per­ti­nių ži­nių tu­rin­čių as­me­nų, is­to­ri­kų su­da­ry­ta ko­mi­si­ja. Ji pa­dės ap­si­spręs­ti ir sa­vi­val­dy­bėms, ku­rios lū­ku­riuo­ja ar­ba ne­ži­no, ar­ba sto­ko­ja ži­no­ji­mo apie tai, ko­kios erd­vės vis dėl­to tvar­ky­ti­nos jų mies­tuo­se ir mies­te­liuo­se. Ta ko­mi­si­ja, man at­ro­do, yra stip­rus šio pro­jek­to ak­cen­tas.

Ki­tas da­ly­kas, kaip jau ir mi­nė­jau, bū­tent pa­sa­ko­ji­mas apie lai­ko­tar­pius, apie ko­mu­niz­mo nu­si­kal­ti­mus, apie tai, ką reiš­kia to­ta­li­ta­ri­nių, au­to­ri­ta­ri­nių re­ži­mų ide­o­lo­gi­jos. Ki­taip ta­riant, 7 straips­nis sa­ko, jog mums la­bai svar­bi dis­ku­si­ja ir is­to­ri­nių ty­ri­mų pa­sa­ko­ji­mas, švie­ti­mas, edu­ka­ci­ja mū­sų jau­no­sios vi­suo­me­nės da­liai, o ir vi­siems ki­tiems, kad vis dėl­to per­mąs­ty­tu­me ir su­pras­tu­me sa­vo is­to­ri­ją, bū­tu­me pa­si­ren­gę at­pa­žin­ti re­ži­mų žen­klus ir bū­ti jiems atspa­rūs. Tai tiek trum­pai.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju, ger­bia­ma Pau­le. Jū­sų no­ri pa­klaus­ti trys Sei­mo na­riai. Pir­mas klau­sia ger­bia­mas E. Pu­pi­nis. Pra­šom.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Ger­bia­ma pra­ne­šė­ja Pau­le, iš tie­sų no­rė­čiau pa­si­tei­rau­ti, ar tik­rai vi­si pa­min­klai in­ven­to­ri­zuo­ti ir ar tik­rai apie juos ži­no­ma? Ar ne­ver­ta pa­kvies­ti ir žmo­nių, ben­druo­me­nių? Ne­ži­nau, pa­vyz­džiui, koks N. Plochotnas kaž­kur sto­vi pa­ke­lė­se ir ki­ti da­ly­kai, ar­ba už­kam­piuo­se tie pa­min­klai iš tik­rų­jų gal ir taip nė­ra in­ven­to­ri­zuo­ti? No­rė­čiau pa­si­tei­rau­ti, ar ne­ver­ta juos dar in­ven­to­ri­zuo­ti, su­rink­ti iš pa­kam­pių, kad jie bū­tų pa­ste­bė­ti? Ačiū.

P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Dė­ko­ju už klau­si­mą. Sa­vi­val­dy­bės pa­gal šį pro­jek­tą bus įpa­rei­go­tos per nu­ma­ty­tą lai­ką per­žiū­rė­ti, ki­taip ta­riant, nu­ske­nuo­ti sa­vo vi­sas erd­ves ir in­ven­to­ri­zuo­ti ne tik­tai li­ku­sius pa­min­klus, bet ir žen­klus, gat­vių pa­va­di­ni­mus ir taip su­ži­no­ti, kiek ko tu­ri. Tu­riu pa­sa­ky­ti, kai ku­rios sa­vi­val­dy­bės jau tai pa­čios da­ro, ne­rei­kia at­ski­rų įsta­ty­mų joms. Bet vė­liau ap­si­spręs­ti dėl to­kių žen­klų reik­mės, ar pa­keis­ti, ar pa­lik­ti tuos žen­klus, jau pa­dės spe­cia­li ko­mi­si­ja.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Taip pat jū­sų no­ri pa­klaus­ti ger­bia­mas T. V. Ras­ke­vi­čius. Pra­šom.

T. V. RASKEVIČIUS (LF). Dė­ko­ju už su­teik­tą žo­dį. Iš tie­sų yra tik­rai pri­tar­ti­na pa­čiam įsta­ty­mo tiks­lui – pa­ša­lin­ti ar pa­keis­ti su to­ta­li­ta­ri­niu, au­to­ri­ta­ri­niu re­ži­mu ir jų ide­o­lo­gi­jų pro­pa­ga­vi­mu sie­ja­mus sim­bo­lius, įskai­tant ir su to­mis ide­o­lo­gi­jo­mis sie­ja­mų as­me­nų įam­ži­ni­mą.

Vie­šo­jo­je erd­vė­je yra ne kar­tą ki­lu­si aud­rin­ga dis­ku­si­ja kal­bant apie lie­tu­vių tau­ty­bės as­me­nis, ga­li­mai pri­si­dė­ju­sius prie ho­lo­kaus­to Lie­tu­vo­je, prie žy­dų tau­ty­bės as­me­nų žu­dy­mo. Aš čia kal­bu apie gat­vių pa­va­di­ni­mus, me­mo­ria­li­nes len­tas, mo­kyk­lų pa­va­di­ni­mus ir net­gi šiems as­me­nims skir­tas skulp­tū­ras.

Aš no­rė­čiau pa­klaus­ti, ar šis įsta­ty­mo pro­jek­tas, jo su­ku­ria­mi spren­di­mų pri­ėmi­mo me­cha­niz­mai ko­kiu nors bū­du pra­dės spręs­ti ir šį vi­suo­me­nė­je daug ap­ta­ria­mą ir jaut­rų klau­si­mą? Ačiū.

P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Dė­ko­ju už jū­sų klau­si­mą. Kaip jūs ir pa­ste­bė­jo­te, šis įsta­ty­mo pro­jek­tas ap­ima abu to­ta­li­ta­ri­nius re­ži­mus, tiek ko­mu­niz­mą, tiek na­ciz­mą, ir kal­ba apie tuo lai­ko­tar­piu vei­ku­sius as­me­nis ar įvy­ku­sius įvy­kius, dėl jų he­roiz­mo ky­la klau­si­mų ir taip to­liau. Ma­no pa­mi­nė­ta ko­mi­si­ja tik­rai pa­dės iš­si­aiš­kin­ti, jei­gu dar yra klau­si­mų, ap­si­spręs­ti sa­vi­val­dy­bėms dėl to­kių žen­klų, dėl ku­rių jūs ir­gi ke­lia­te klau­si­mą. Man ro­dos, čia stip­rio­ji da­lis. Ki­taip ta­riant, sa­vi­val­dy­bėms, ne­tu­rin­čioms to­kios in­for­ma­ci­jos, grei­čiau­siai sun­ku ap­si­sprę­s­ti, o tie žmo­nės, ku­rie iš­ma­no sa­vo dar­bą ir ga­li iš­aiš­kin­ti ga­na su­dė­tin­gus is­to­ri­nius lai­ko­tar­pius, ma­tyt, tik­rai pa­gel­bės ap­si­spręs­ti ir ap­si­va­ly­ti nuo abie­jų to­ta­li­ta­ri­nių re­ži­mų li­ku­čių.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Ir pas­ku­ti­nis klau­sia ger­bia­mas V. Ra­ku­tis. Pra­šom.

V. RAKUTIS (TS-LKDF). Ger­bia­ma pri­mi­nin­ke, la­bai džiau­gia­mės, kad šis įsta­ty­mas pa­sie­kė Sei­mo sa­lę ir pir­mi­nia­me eta­pe spręs daug tų pro­ble­mų, ku­rios vi­so­se sa­vi­val­dy­bė­se ir vals­ty­bės cen­tri­nė­se vie­to­se yra jau la­bai aki­vaiz­džios. Ži­no­ma, la­bai ge­rai, kad at­si­ran­da kom­pe­ten­tin­gas or­ga­nas, ku­ris ga­lės pa­dė­ti sa­vi­val­dy­bėms spręs­ti šias pro­ble­mas.

Vis dėl­to no­rė­čiau už­duo­ti jums to­kį klau­si­mą. Ar jūs ne­ma­ny­tu­mė­te, kad ko­mi­si­ja, skir­ta, va­din­ki­me po­pu­lia­riai, de­ko­mu­ni­za­ci­jai, su lai­ku ne­ga­lė­tų iš­aug­ti į ko­mi­si­ją, ku­ri ga­lė­tų pa­si­sa­ky­ti vi­sais is­to­ri­nės at­min­ties klau­si­mais, tiek ką nors nu­ver­čiant, tiek ką nors sta­tant? Mums vis dar trūks­ta tos cen­tra­li­zuo­tos sis­te­mos, ku­ri leis­tų pa­pras­tu bū­du spręs­ti klau­si­mus, ne­svar­bu, iš ko­kio lai­ko­tar­pio jie kil­tų, ne­svar­bu, ko­kios pro­ble­ma­ti­kos jie bū­tų. Dė­kui.

P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Dė­ko­ju už klau­si­mą. Pir­miau­sia šia­me pro­jek­te nu­ma­ty­ta ga­li­my­bė sa­vi­val­dy­bėms, jei joms ky­la klau­si­mų dėl nau­jai sta­to­mų žen­klų, pa­si­tei­rau­ti, krei­p­tis į ko­mi­si­ją ir pa­si­tar­ti, ar nė­ra ko­kių nors su­dė­tin­gu­mų ar ne­at­sa­ky­tų klau­si­mų, ki­taip ta­riant, ge­riau su­pras­ti įam­ži­ni­mo klau­si­mą. Tai vie­nas mo­men­tas.

O dėl ko­mi­si­jos to­les­nio, sa­ky­kim, di­des­nio vaid­mens is­to­ri­jos po­li­ti­ko­je, gal, sa­ky­čiau, pir­miau­sia at­li­ki­me vie­ną vaid­me­nį, pa­si­žiū­rė­si­me dėl ki­to vaid­mens. Bet gal­būt vi­sa­da ver­ta pa­svars­ty­ti apie to­kį da­ly­ką. Kad to rei­kia, ma­tyt, taip, bet ne­ži­nau, ar is­to­ri­jos po­li­ti­ka ga­lė­tų bū­ti šios ko­mi­si­jos iš­au­gi­mo da­ly­kas.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Jūs at­sa­kė­te į vi­sus klau­si­mus. Mo­ty­vų yra tik už. Ger­bia­mas L. Kas­čiū­nas pir­mas, ma­tyt, ir vie­nin­te­lis. Pra­šom.

L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). La­bai ačiū. Ger­bia­ma, Pau­le, tik­rai la­bai ačiū už ini­cia­ty­vą. Idė­jiš­kai iš­ties ji­nai su­si­jun­gia su tuo, ką mes su A. Ažu­ba­liu esa­me pa­siū­lę dar 2017 me­tais, va­di­na­mą­jį de­so­vie­ti­za­ci­jos įsta­ty­mą. Ma­tyt, rei­kė­jo tam tik­rų lū­žių ir mū­sų vi­suo­me­nė­je, kad ga­lė­tu­me vi­si da­bar jau be­veik vie­nin­gai bal­suo­ti už tai, kad toks įsta­ty­mas yra rei­ka­lin­gas, pir­miau­sia at­si­sa­ky­ti to ko­mu­nis­ti­nio įša­lo. Bet aš la­bai džiau­giuo­si, kad pa­si­rink­ta la­bai ra­fi­nuo­ta ir ap­gal­vo­ta for­mu­lė, kaip mes tą at­si­svei­ki­ni­mą su ko­mu­nis­ti­niu įša­lu da­ry­si­me, tai yra eks­per­ti­nė ko­mi­si­ja. Čia tik­rai bus vie­tos moks­li­niams ar­gu­men­tams, tam tik­riems ver­ti­ni­mams, fak­tams, o ne, kaip kaž­kas ban­do pa­sa­ky­ti, vien tik­tai tam tik­ros ide­o­lo­gi­nės sro­vės po­li­ti­nei dar­bo­tvarkei, sa­ky­kim taip, dik­tuo­ja­moms ma­doms ir pa­na­šiai. Ma­nau, kad me­cha­niz­mas yra la­bai svar­bus ir la­bai ge­ras. Aiš­ku, gal­būt mes tu­rė­si­me pa­tai­sy­mų, kas to­je ko­mi­si­jo­je ga­lė­tų dirb­ti, svars­ty­mo me­tu mes ga­lė­si­me dar ap­tar­ti tuos da­ly­kus, bet, ma­nau, da­bar tik­rai rei­kia vi­siems pri­tar­ti šiam įsta­ty­mui ir rei­kia ju­dė­ti į prie­kį.

Ką yra dar svar­bu su­pras­ti šia­me kon­teks­te, kad at­si­svei­ki­ni­mas su tam tik­ru ko­mu­nis­ti­niu įša­lu, be jo­kios abe­jo­nės, jau yra pra­si­dė­jęs, kai ku­rios sa­vi­val­dy­bės yra pa­da­riusios ne­ma­žai na­mų dar­bų. Ir mums ge­rai ži­no­ma Ra­sei­nių sa­vi­val­dy­bė, tik­rai rei­kia ati­duo­ti pa­gar­bą vie­tos ly­de­riams, ir net­gi Ma­ri­jam­po­lė, ir taip to­liau. Įdo­miau­sia, kad Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­ja, na, yra to­kių ži­nių ir gan­dų, ke­lia by­las tiems žmo­nėms, me­rams, už tai, kad jie pri­ėmė spren­di­mą. Vals­ty­bi­nio lyg­mens, na­cio­na­li­nio lyg­mens spren­di­mai yra svar­būs pir­miau­sia tuo, kad mes iš es­mės pa­ro­do­me, kad tai yra vals­ty­bės po­zi­ci­ja ir mes ne­pa­ki­ši­nė­si­me, taip va­din­ki­me, ir ne­pa­lik­si­me vie­no ar ki­to sa­vi­val­dy­bės at­sto­vo ar me­ro. Ma­nau, tai yra ir­gi la­bai svar­bus ši­to įsta­ty­mo ele­men­tas, tai yra tai, kad yra vals­ty­bės spren­di­mas. Ta­da, jei­gu jau no­ri pa­duo­ti į teis­mą, aš čia jau šiek tiek šar­žuo­ju, Krem­liui ži­nia aiš­ki – pa­duok vi­są vals­ty­bę. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Tai bu­vo kal­ban­tys tik už, prieš nė­ra. Ga­li­me bal­suo­ti, dar kaip tik yra lan­gas, kaip tik bai­gia­si. Ger­bia­mi ko­le­gos, kvie­čiu už­im­ti dar­bo vie­tas ir bal­suo­ti dėl Drau­di­mo pro­pa­guo­ti to­ta­li­ta­ri­nius, au­to­ri­ta­ri­nius re­ži­mus ir jų ide­o­lo­gi­jas įsta­ty­mo pro­jek­to Nr. XIVP-1778. Bal­suo­ja­me po pa­tei­ki­mo.

Už­si­re­gist­ra­vo 64, bal­sa­vo 63 Sei­mo na­riai, vi­si 63 bal­sa­vo už. Tai­gi, po pa­tei­ki­mo pritar­ta.

Siū­lo­mi ko­mi­te­tai: pa­grin­di­nis – Kul­tū­ros ko­mi­te­tas, o pa­pil­do­mas – Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­tas. Ar ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju, pri­tar­ta. Siū­lo­ma svars­ty­ti ru­dens se­si­jo­je. Ar ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ger­bia­mas V. Juo­za­pai­tis dar per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną. Pra­šom.

V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Aš la­bai at­si­pra­šau, aš už­si­re­gist­ra­vau, bet kaž­kaip nu­sly­do pirš­tas ir ne­pa­spau­džiau „už“. Tai ma­no bal­sas, ži­no­ma, už.

PIRMININKAS. Ge­rai. Ban­do­me pa­ti­kė­ti jū­sų žo­džiu ir į pro­to­ko­lą įra­šo­me, kad tik­rai jū­sų bal­sas tu­rė­jo bū­ti už.

Ge­rai. Dėl ru­dens se­si­jos pri­ta­ria­me ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju, pri­tar­ta.

Ki­tas dar­bo­tvarkės klau­si­mas… At­krei­piu dė­me­sį, bal­sa­vi­mą mes jau bai­gė­me. Pa­da­ry­si­me tik svars­ty­mą be bal­sa­vi­mo. Bal­sa­vi­mas re­a­liai bus tik po pie­tų, 15 va­lan­dą. At­krei­piu dė­me­sį.

 

11.52 val.

Vals­ty­bės tur­to per­da­vi­mo sa­vi­val­dy­bių nuo­sa­vy­bėn įsta­ty­mo Nr. VIII-546 pakeitimo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1513(2), Vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių tur­to valdymo, nau­do­ji­mo ir dis­po­na­vi­mo juo įsta­ty­mo Nr. VIII-729 11 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1514(2) (svars­ty­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 1-5.1 klau­si­mas – Vals­ty­bės tur­to per­da­vi­mo sa­vi­val­dy­bių nuo­sa­vy­bėn įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1513(2). Ger­bia­mi ko­le­gos, iš kar­to svars­to­me ir ly­di­mą­jį – Vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių tur­to val­dy­mo, nau­do­ji­mo ir dis­po­na­vi­mo juo įsta­ty­mo pro­jek­tą Nr. XIVP-1514(2). Abu pro­jek­tus. Da­bar Eko­no­mi­kos ko­mi­te­to pra­ne­šė­jas – ger­bia­mas A. Kup­čins­kas. Kvie­čia­me į tri­bū­ną. Eko­no­mi­kos ko­mi­te­to iš­va­da. Pra­šom.

A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Svei­ki, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke, ko­le­gos. Ko­mi­te­tas svars­tė Vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių tur­to val­dy­mo, nau­do­ji­mo ir dis­po­na­vi­mo juo įsta­ty­mo pro­jek­tą ir pri­ta­rė pa­to­bu­lin­tam įsta­ty­mo pro­jek­tui ir iš­va­doms ben­dru su­ta­ri­mu. Už – 7.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Ačiū, ger­bia­mas ko­mi­te­to at­sto­ve. To­liau ger­bia­mas Z. Bal­čy­tis, Au­di­to ko­mi­te­to iš­va­da. Bet, pa­na­šu, jo nė­ra sa­lė­je. Nė­ra. Gal J. Raz­ma ga­li pa­va­duo­ti ger­bia­mą Z. Bal­čy­tį? Pra­šom į tri­bū­ną. Au­di­to ko­mi­te­to iš­va­dos dėl pro­jek­to.

J. RAZMA (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, Au­di­to ko­mi­te­tas ga­na kri­tiš­kai įver­ti­no šį pro­jek­tą. Pir­miau­sia pa­žy­mi­ma, kad įsta­ty­mo pro­jek­tu ne­bus pa­siek­ta es­mi­nių po­ky­čių, sie­kiant iš nau­jo su­re­gu­liuo­ti iki 1998 me­tų sa­vi­val­dy­bių te­ri­to­ri­jo­se bu­vu­sio vals­ty­bei nuo­sa­vy­bės tei­se pri­klau­siu­sio tur­to, ku­rį ap­skai­to ar fak­tiš­kai val­do sa­vi­val­dy­bės, pe­rė­mi­mo ir ki­tus su per­ėmi­mu su­si­ju­sius pro­ce­sus, nes nau­jo­je re­dak­ci­jo­je eli­mi­nuo­ja­mas vals­ty­bės, tai yra tik­ro­jo tur­to sa­vi­nin­ko, vaid­muo. Tuo tar­pu Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas ne kar­tą kon­sta­ta­vo, kad per­duo­dant vals­ty­bei nuo­sa­vy­bės tei­se pri­klau­san­tį tur­tą tu­ri bū­ti nu­ma­ty­tos tur­tą per­duo­dan­čios ins­ti­tu­ci­jos, jų įga­lio­ji­mai, taip pat tur­to per­da­vi­mo są­ly­gos ir tvar­ka. De­ja, vi­so to nė­ra įsta­ty­mo pro­jek­te. Taip pat ne­lie­ka da­tos, tai yra mo­men­to, iki ka­da tur­tas tu­ri bū­ti per­duo­tas. Ne­nu­ma­ty­ta re­a­li tur­to pe­rė­mi­mo pro­ce­so kon­tro­lė, nes Vy­riau­sy­bės at­sto­vų įstai­ga ne­tu­ri po­vei­kio prie­mo­nių kon­tro­liuo­ti sa­vi­val­dy­bių ta­ry­boms per­duo­da­mo tur­to pe­rė­mi­mo, ir ne­lie­ka sub­jek­to, at­sa­kin­go už pe­rė­mi­mo do­ku­men­tuo­se nu­ro­dy­tų duo­me­nų tei­sin­gu­mą, dėl to tur­to per­da­vi­mo pro­ce­sas ga­li vyk­ti tik dar van­giau, nes jis taps vi­siš­kai ne­apib­rėž­tas ir ne­kon­tro­liuo­ja­mas.

Taip pat at­si­žvel­giant į tai, kad bū­ti­na to­bu­lin­ti da­bar­ti­nį tei­si­nį iki šiol ne­baig­to per­duo­ti vals­ty­bės tur­to per­da­vi­mo pro­ce­so reg­la­men­ta­vi­mą, rei­kia iden­ti­fi­kuo­ti, kiek ir ko­kio yra vals­ty­bės per­duo­ti­no tur­to, su­rink­ti pa­ti­ki­mus duo­me­nis apie to­kio per­duo­ti­no tur­to būk­lę, jo ver­tę, iš­gry­nin­ti baig­ti­nį per­duo­da­mo tur­to są­ra­šą ir nu­sta­ty­ti tiek ska­ti­na­mą­sias, tiek sank­cio­nuo­jan­čias prie­mo­nes, už­tik­ri­nan­čias, kad tur­to per­da­vi­mo pro­ce­sas vyk­tų spar­čiau ir bū­tų už­baig­tas. To­dėl ko­mi­te­tas pri­ėmė spren­di­mą siū­ly­ti svars­to­mą įsta­ty­mo pro­jek­tą grą­žin­ti ini­cia­to­riams to­bu­lin­ti. Ko­mi­te­to spren­di­mas pri­im­tas vien­bal­siai.

PIRMININKAS. La­bai ačiū. Da­bar Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­to iš­va­da. M. Ma­jaus­kas. Ne, A. Če­po­no­nis, sa­ko, yra įga­lio­tas. Tai lau­kia­me ta­da ger­bia­mo A. Če­po­no­nio, Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­to at­sto­vo, tri­bū­no­je. Ko­kia yra ko­mi­te­to nuo­mo­nė dėl abie­jų pro­jek­tų? Pra­šom.

A. ČEPONONIS (TS-LKDF). Ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke, mie­lie­ji ko­le­gos, Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas ap­svars­tė ir pri­ta­rė ben­dru su­ta­ri­mu.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Da­bar ger­bia­mas J. Gu­daus­kas pa­teiks Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­to iš­va­dą. Dė­ko­ju. Pra­šom.

J. GUDAUSKAS (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­tas kaip pa­pil­do­mas šių me­tų ge­gu­žės 11 die­ną nu­spren­dė pri­tar­ti ini­cia­to­rių pa­teik­tiems įsta­ty­mų pro­jek­tams ir pa­siū­lė pa­grin­di­niam Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tui pa­to­bu­lin­ti įsta­ty­mų pro­jek­tus pa­gal Sei­mo kan­ce­lia­ri­jos Tei­sės de­par­ta­men­to ir Lie­tu­vos Res­pub­li­kos spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­bos pa­sta­bas ir pa­siū­ly­mus. Bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tai: ben­dru su­ta­ri­mu, 7 – už.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­to iš­va­dą ger­bia­mas B. Ma­te­lis mums pa­gar­sins. Pra­šom į tri­bū­ną.

B. MATELIS (TS-LKDF). Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­tas svars­tė šiuos du įsta­ty­mus. Įsta­ty­mo pro­jek­tui Nr. XIVP-1513 pri­ta­rė ir siū­lo pa­grin­di­niam ko­mi­te­tui jį to­bu­lin­ti, at­si­žvel­giant į Sei­mo kan­ce­lia­ri­jos Tei­sės de­par­ta­men­to ir ko­mi­te­to pa­siū­ly­mus. Jiems ko­mi­te­tas pri­ta­rė.

Taip pat ko­mi­te­tas pri­ta­rė ly­di­ma­jam pro­jek­tui Nr. XIVP-1514 ir siū­lo jį to­bu­lin­ti pa­gal Sei­mo Tei­sės de­par­ta­men­to ir Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­bos pa­siū­ly­mus. Šiems pro­jek­tams ko­mi­te­tas pri­ta­rė ben­dru su­ta­ri­mu.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Da­bar mo­ty­vai už, prieš. Nie­kas ne­no­ri kal­bė­ti. Gal ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu pri­sta­ty­tiems pro­jek­tams pri­tar­ti? Dė­ko­ju. Po svars­ty­mo pro­jek­tams pri­tar­ta. (Bal­sas sa­lė­je) Bet ben­dru su­ta­ri­mu, mes ne­bal­suo­ja­me. (Bal­sas sa­lė­je) Ge­rai, jei­gu jūs taip no­ri­te ne­da­ry­ti, ta­da ke­lia­me šį klau­si­mą į bal­sa­vi­mo me­tą 15 va­lan­dą ir tu­rė­si­te gar­bės… (Bal­sai sa­lė­je) Ne­ga­li­me bal­suo­ti. Ben­dru su­ta­ri­mu ger­bia­mas Jur­gis ne­lei­džia. Tai man ten­ka klau­si­mą baig­ti. Ap­si­sprę­si­me, nie­ko čia daug lai­ko ne­su­tau­py­si­me.

 

11.59 val.

Vals­ty­bės sko­los įsta­ty­mo Nr. I-1508 2 ir 4 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1621(2) (svars­ty­mas)

 

Iki Vy­riau­sy­bės pus­va­lan­džio gal­būt dar 1-6 klau­si­mą spė­si­me ap­svars­ty­ti. Tai Vals­ty­bės sko­los įsta­ty­mo dviejų straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1621(2). Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­to pra­ne­šė­jas – ger­bia­mas M. Ma­jaus­kas. Bet A. Če­po­no­nis, kaip ma­tau, šian­dien įga­lio­tas vi­siš­kai at­sto­vau­ti Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tui. Pra­šom.

A. ČEPONONIS (TS-LKDF). Mie­lie­ji ko­le­gos, ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke, ko­mi­te­tas su­si­rin­kęs ap­svars­tė ir, kaip dau­ge­lį kar­tų, pri­ta­rė ben­dru su­ta­ri­mu.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Ar yra no­rin­čių sa­ky­ti mo­ty­vus už, prieš? Ne, nie­kas ne­no­ri sa­ky­ti mo­ty­vų. Tai­gi ap­si­sprę­si­me bal­sa­vi­mo me­tu, tai yra 15 va­lan­dą.

Gal ta­da grei­tai ga­li­me ap­svars­ty­ti 1-7 klau­si­mą – pro­jek­tą Nr. XIVP-348(2)? (Bal­sas sa­lė­je) Su­pra­tau. Čia mes ne­ga­li­me jo svars­ty­ti, nes vie­no pa­siū­ly­mo ko­mi­te­tas nė­ra ap­svars­tęs.

Ge­rai, da­bar mes su­si­tar­ki­me dėl to­les­nės dar­bo tvar­kos. Bū­tų Sei­mo na­rių pa­reiš­ki­mai, bet nie­kas nė­ra už­si­ra­šęs. Net keis­ta, nie­kas ne­no­ri pa­reiš­ki­mų da­ry­ti. Ta­da aš siū­ly­čiau da­ry­ti ne Vy­riau­sy­bės va­lan­dą to­liau, kaip nu­ma­ty­ta dar­bo­tvarkėje, bet Vy­riau­sy­bės pus­va­lan­dį, ir klau­sia tik opo­zi­ci­ja. Tiks­liau, gal pri­ori­te­tas, su­for­mu­luo­ki­me taip: pir­me­ny­bė yra opo­zi­ci­jos at­sto­vams, o po to jau klaus val­dan­čių­jų at­sto­vai. Ir ap­si­ri­bo­ja­me pus­va­lan­džiu, nes iš tik­rų­jų pu­sė Sei­mo dir­ba. Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu?

 

12.00 val.

Vy­riau­sy­bės va­lan­da

 

Ta­da da­bar pra­dė­tu­me Vy­riau­sy­bės va­lan­dą, kaip ir nu­ma­ty­ta dar­bo­tvarkėje – 12 va­lan­dą. 12 va­lan­da at­ėjo. Pa­kvie­siu Vy­riau­sy­bės na­rius už­im­ti sa­vo vie­tas Vy­riau­sy­bės pus­va­lan­džiui, o ta­da ap­svars­ty­tu­me re­zer­vi­nius klau­si­mus. Aš ma­nau, kaip tik iš­nau­do­tu­me tą li­ku­sį pus­va­lan­dį iki pie­tų per­trau­kos ap­svars­ty­ti re­zer­vi­nius klau­si­mus.

Ger­bia­mi mi­nist­rai, pra­šau. Ir dar, kol jūs ren­ka­tės, ger­bia­mas B. Ma­te­lis no­ri pa­sa­ky­ti kaž­ką.

B. MATELIS (TS-LKDF). O gal iš­ei­tų, kad opo­zi­ci­ja ga­lė­tų pa­klaus­ti iš anos sa­lės Vy­riau­sy­bės ką nors?

PIRMININKAS. Ano­je sa­lė­je nė­ra Vy­riau­sy­bės, ji yra šio­je sa­lė­je. Čia yra ple­na­ri­nių po­sė­džių sa­lė, ku­rio­je vyks­ta sta­tu­ti­niai da­ly­kai. Ger­bia­mus mi­nist­rus kvie­čiu už­im­ti vie­tas. Ger­bia­ma prem­je­rė in­for­ma­vo, kad ser­ga ko­vi­du, tai jos ne­bus. Kol mi­nist­rai ei­na, aš su­tei­kiu žo­dį pir­ma­jam J. Raz­mai, nes opo­zi­ci­jos at­sto­vų aš ne­ma­tau kol kas klau­sian­čių. Ger­bia­mas Jur­gi, pra­šau.

J. RAZMA (TS-LKDF). Ger­bia­mas svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­re, tur­būt su­tik­si­te, kad Pre­zi­den­to kal­bo­je be­ne dau­giau­siai kri­ti­kos žo­džių te­ko jū­sų sri­čiai. Ar jūs su­tin­ka­te su ta pa­reikš­ta kri­ti­ka dėl ko­vi­do ne­sėk­min­go val­dy­mo, dėl blo­gos si­tu­a­ci­jos? Ir kiek jūs jau­tė­te, siek­da­mas re­for­mos vyk­dy­mo, tal­ką iš pre­zi­den­tū­ros, iš Pre­zi­den­to?

A. DULKYS. Ačiū už klau­si­mą. Ma­tyt, pra­dė­čiau at­sa­ky­mą nuo to, ko pa­kvie­tė Pre­zi­den­tas pa­čio­je sa­vo kal­bos pra­džio­je. Pre­zi­den­tas la­bai ak­cen­ta­vo, kad vals­ty­bė­je, ne tik tarp­tau­ti­nė­je po­li­ti­ko­je, bet ir vals­ty­bių gy­ve­ni­me, rei­kia ma­ty­ti tiek Lie­tu­vą ta­me ben­dra­me kon­teks­te, tiek vi­są lai­ką už­sto­ti sil­pnes­nį ir vals­ty­bės lyg­me­niu.

Jei kal­bė­tu­me apie pan­de­mi­jos val­dy­mą, man at­ro­do, kad bu­vo vis­ko, bet yra ge­rai, kad Lie­tu­va pa­sie­kė re­zul­ta­tą. Ir pan­de­mi­jos val­dy­mo, ir skie­pi­ji­mo Lie­tu­va pa­sie­kė ge­riau­sius re­zul­ta­tus vi­so­je Ry­tų Eu­ro­po­je ir vi­du­ti­nius Vi­du­rio Eu­ro­po­je, at­si­li­ko­me tik nuo Šiau­rės Eu­ro­pos ir Va­ka­rų Eu­ro­pos. Man at­ro­do, toks ma­ty­mas yra ob­jek­ty­ves­nis.

Na, bu­vo pa­ste­bė­ji­mų dėl to, ar ma­žai, ar ne­re­a­ga­vo­me į eks­per­tų pa­ta­ri­mus. Na, ne tik re­a­ga­vo­me, bet Vy­riau­sy­bė bu­vo su­da­riu­si ir Ne­pri­klau­so­mų eks­per­tų ta­ry­bą, su ja te­ko dar­buo­tis net ne va­lan­do­mis, o kar­tais ir pa­ro­mis. Aš ma­nau, kad tik­rai bu­vo įsi­klau­sy­ta į tuos pa­ta­ri­mus.

Na ir Pre­zi­den­tas taip pat ta­rė ke­le­tą žo­džių ir apie re­for­mas. Man at­ro­do, la­bai ge­rai, kad Pre­zi­den­tas pa­ste­bė­jo, kad net pan­de­mi­jos me­tu mes su­ge­bė­jo­me pa­reng­ti re­for­mų pro­jek­tus, ku­rie yra da­bar. Jau ant­rais ka­den­ci­jos me­tais mes tu­ri­me svei­ka­tos sis­te­mos svars­to­mus pro­jek­tus. Sa­ky­ki­me, anks­tes­nė ka­den­ci­ja tik ket­vir­tais me­tais apie tai pra­dė­jo kal­bė­ti. Bu­vo tei­gia­mai pa­si­sa­ky­ta tiek apie pa­vė­žė­ji­mo pa­slau­gas, tiek apie grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos. Aš ma­nau, kad da­bar be­li­ko ženg­ti ir tą ki­tą žings­nį dėl gy­dy­mo įstai­gų tin­klo. Ma­nau, kad ju­da­me į prie­kį, na, o pa­ste­bė­ji­mai yra ge­rai, mo­ko­mės iš jų.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. To­liau klau­sia ger­bia­mas A. Ma­tu­las. Pra­šau.

A. MATULAS (TS-LKDF). Svei­ki, aš ir­gi no­riu pa­klaus­ti svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ro. Ger­bia­mas mi­nist­re, da­bar ga­lio­jan­ti ap­mo­kė­ji­mo už pa­slau­gas va­di­na­mo­ji DRG sis­te­ma, ma­no ma­ny­mu, jau yra pa­se­nu­si, ją rei­kia to­bu­lin­ti. Ar nu­ma­to­te keis­ti ap­mo­kė­ji­mo sis­te­mą, ypač jei­gu pa­vyks pri­im­ti įsta­ty­mą ir su­kur­ti šei­mos cen­trus, ir dėl to, kad, at­si­žvel­giant į šei­mos gy­dy­to­jų nuo­gąs­ta­vi­mus, vis dėl­to šei­mos gy­dy­to­jų už­dirb­ti pi­ni­gai ne­bū­tų nau­do­ja­mi sta­cio­na­ri­nėms pa­slau­goms ap­mo­kė­ti ir pa­na­šiai? Ar nu­ma­to­te to­bu­lin­ti ši­tą ap­mo­kė­ji­mo sis­te­mą?

A. DULKYS. Ačiū už klau­si­mą. Taip, tai yra su­de­da­mo­ji mū­sų Vy­riau­sy­bės pro­gra­mos da­lis. Čia gal tru­pu­tė­lį mums kar­tais ko­ją pa­ki­ša tai, kad mes vie­nu me­tu pra­dė­jo­me la­bai daug po­ky­čių, bet aš pats as­me­niš­kai bu­vau už tą to­kį ho­lis­ti­nį po­žiū­rį. Mes vi­so­se svei­ka­tos ap­sau­gos sri­ty­se vie­nu me­tu pra­dė­jo­me tuos po­ky­čius, to­dėl kai kur to ne­su­si­kal­bė­ji­mo, ma­tyt, trūks­ta. Šiuo me­tu par­la­men­to nag­ri­nė­ja­mi gy­dy­mo įstai­gų tin­klo klau­si­mai vi­siš­kai ne­lie­čia šei­mos gy­dy­to­jų funk­ci­jų. Šei­mos gy­dy­to­jų rei­ka­lai yra ta me­di­ci­nos nor­ma, ku­ri ap­skri­tai nė­ra kei­čia­ma.

O dėl nau­jų pa­slau­gų ap­mo­kė­ji­mo tvar­kos yra ta­ria­ma­si kar­tu su Li­go­nių ka­sa. Dir­ba ko­man­da ir yra nu­ma­to­ma, kad jei­gu jau at­si­ras tie svei­ka­tos cen­trai, tai vi­sų pir­ma jiems bus for­muo­ja­mas tas toks va­di­na­ma­sis api­ben­drin­tas glo­ba­lus biu­dže­tas už ap­skri­tai ba­zi­nį pa­slau­gų krep­še­lį, o gy­dy­to­jų iš­sa­ky­tos pa­sta­bos, kad jau daug me­tų eg­zis­tuo­ja tie mo­kė­ji­mai už pir­mą, ket­vir­tą, sep­tin­tą kon­sul­ta­ci­ją, bet ne už an­trą, tre­čią ir ki­tas, tai ši­tai liks pra­ei­ty­je. Jau ren­gia­mas pa­kei­ti­mas ir bus ku­ria­mas ap­mo­kė­ji­mas už kom­plek­si­nę kon­sul­ta­ci­ją, kad bū­tent pa­cien­tai ne­bū­tų vai­ko­mi ir kad tas fi­nan­sa­vi­mas bū­tų toks tiks­les­nis ir taik­les­nis. Aš ma­nau, kad čia nu­veik­si­me ši­tuos dar­bus.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. To­liau klau­sia ger­bia­mas L. Sluš­nys. Pra­šau.

L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Šian­dien ki­tiems mi­nist­rams tur­būt bus la­bai nuo­bo­du, nes mes už­si­puo­lė­me A. Dul­kį. Ma­no klau­si­mas vėl svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­rui. Šian­dien Jo Eks­ce­len­ci­ja Pre­zi­den­tas sa­vo me­ti­nia­me pra­ne­ši­me pa­mi­nė­jo pan­de­mi­jos val­dy­mą, pa­mi­nė­jo ir ki­tus svei­ka­tos klau­si­mus, iš­sa­kė kri­ti­kos ir net­gi tam tik­ras nuos­kau­das, ko mes ne­pa­da­rė­me.

Ma­no klau­si­mas jums, ko­kia es­mi­nė pa­mo­ka, ku­rią mes, kaip vals­ty­bė, ga­lė­jo­me gau­ti iš pan­de­mi­jos is­to­ri­jos? Ačiū.

A. DULKYS. Man at­ro­do, šian­dien Pre­zi­den­tas pa­da­rė la­bai tei­sin­gą įžval­gą, kad mes da­bar tu­ri­me la­bai ge­rai pa­si­ruoš­ti ru­de­niui ir ne­be­tu­rė­ti si­tu­a­ci­jos, kai yra ri­bo­ja­mas vie­ša­sis gy­ve­ni­mas, vie­šo­sios ki­tos funk­ci­jos, kad ge­rai funk­cio­nuo­tų ne tik svei­ka­tos ap­sau­gos sis­te­ma, bet ir švie­ti­mas, ir vi­si ki­ti da­ly­kai. Pa­grin­di­nė pa­mo­ka… Mes pri­si­min­ki­me, kas bu­vo po pir­mo­sios pan­de­mi­jos ban­gos. Po pir­mo­sios pan­de­mi­jos ban­gos Lie­tu­va vi­siš­kai ne­si­rū­pi­no nei te­sta­vi­mo al­go­rit­mais, ne­įsi­gi­jo rei­ka­lin­gų tes­tų, o jei­gu ir įsi­gi­jo, tai tuos, ku­riais do­mi­si tik­tai tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­jos. Bū­tent re­gu­liuo­da­ma ant­rą­ją ban­gą Lie­tu­va, prie­šin­gai nei ki­tos ša­lys, ne­tu­rė­jo ga­li­my­bių tu­rė­ti kon­tak­ti­nio mo­ky­mo, nes ne­ga­lė­jo tai­ky­ti te­sta­vi­mo al­go­rit­mų. Nau­jo­ji Vy­riau­sy­bė iš kar­to pra­dė­ju­si dar­bą rū­pi­no­si tes­tų įsi­gi­ji­mu, kar­tu su eks­per­tais pa­ren­gė te­sta­vi­mo al­go­rit­mus ir, kai tik­tai bu­vo tai įma­no­ma, mo­kyk­los, stu­di­jos – vis­kas bu­vo grą­žin­ta į kon­tak­ti­nį mo­ky­mą. Štai yra pa­grin­di­nė pa­mo­ka – tu­rė­ti te­sta­vi­mo sis­te­mą ir al­go­rit­mus. Jais mes da­bar ir to­liau rū­pi­na­mės ir taip ruo­šia­mės pa­si­tik­ti ru­de­nį, kad iš­veng­tu­me to­kios klai­dos ir kad tą pa­mo­ką bū­tu­me iš­mo­kę. To­kia, ma­no nuo­mo­ne, pa­grin­di­nė pa­mo­ka.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. To­liau klau­sia ger­bia­mas V. Juo­za­pai­tis. Pra­šau.

V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dė­ko­ju. Ger­bia­mas kul­tū­ros mi­nist­re, šian­dien Jo Eks­ce­len­ci­ja Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tas mus vi­sus su­gė­di­no, kad jau 32 me­tai, kai ne­ga­li­me per­leis­ti „Auš­ros“ laik­raš­čio. Ko­dėl jūs ne­per­lei­do­te „Auš­ros“ laik­raš­čio? Tie­sa, aš ne­su­pra­tau, ar jį per­leis­ti kaž­kam, ar iš­leis­ti nau­ją? Gal jūs tu­ri­te jau ko­kių min­čių, kas ga­lė­tų tą dar­bą at­lik­ti, „Auš­ros“ laik­raš­tį iš­leis­ti, kas bū­tų lei­dė­jas, kas bū­tų fi­nan­suo­to­jas?

Taip pat ki­tas klau­si­mas ap­lin­kos mi­nist­rui. La­bai at­si­pra­šau, šian­dien aš pa­si­ge­dau me­tinia­me pra­ne­ši­me apie Vil­niu­je… Tur­būt is­to­riš­kai toks vie­nas iš gė­din­giau­sių fak­tų, ne­ži­nau, gal kaip tik yra ap­lin­ko­sau­gos pa­sie­ki­mas, kai yra ne­šie­nau­ja­ma žo­lė ir jo­je at­si­ran­da la­bai daug er­kių. Ar tai yra tik­rai tai, ko mes sie­kė­me, ar tai yra ža­lio­sios eko­no­mi­kos kur­so pa­sek­mė ir taip to­liau? Ger­bia­ma­sis kul­tū­ros mi­nist­re, pir­miau­sia apie „Auš­rą“, o to­liau apie er­kes. Ačiū.

S. KAIRYS. Apie „Auš­rą“. Tai tur­būt to­kia idė­ja pa­reikš­ta ir ją iš­gir­do­me. Aiš­ku, ne­abe­jo­ju, kad „Auš­ra“ yra skait­me­ni­zuo­ta, pri­ei­na­ma ir ki­tais bū­dais, jei­gu jau bū­tų toks po­rei­kis. Taip pu­siau pa­juo­kau­jant ga­li­ma at­kreip­ti dė­me­sį ir gal ge­ra pro­ga pri­si­min­ti ir w rai­dės įtei­si­ni­mą, bet iš es­mės to­kia idė­ja bu­vo ir ją iš­gir­do­me.

PIRMININKAS. La­bai ačiū. To­liau ger­bia­mas A. Kup­čins­kas.

S. GENTVILAS (LSF). Aš dar dėl an­tro.

PIRMININKAS. Pra­šom.

S. GENTVILAS (LSF). Šiaip tai no­rė­čiau pa­gir­ti Vil­niaus sa­vi­val­dy­bę, nes ką tik per Pa­sau­li­nę ap­lin­kos die­ną su­da­rė­me sa­vi­val­dy­bių rei­tin­gą ir Vil­niaus sa­vi­val­dy­bė yra ge­riau­siai be­si­tvar­kan­ti ap­lin­ko­sau­gos sri­ty­je. Taip pat ver­ti­no­me ir ge­rą­ją, tva­ri­ą­ją bio­į­vai­ro­vės prak­ti­ką, kai mies­to pie­vos yra šie­nau­ja­mos ne žy­dė­ji­mo lai­ko­tar­piu, o po žy­dė­ji­mo lai­ko­tar­pio. Man at­ro­do, iš Vil­niaus prak­ti­kos ga­li­ma pa­si­mo­ky­ti. Ir tik­rai mies­te, kur as­fal­tas už­ima vis dau­giau vie­tos, Vil­niaus šie­na­vi­mo prak­ti­ka yra pa­vyz­di­nė. Tik­rai ver­ti­na­me tai ge­rai, o dėl er­kių, na, ra­gi­nu pa­si­skie­py­ti. Bet čia vėl­gi A. Dul­kį pra­šom už­pul­ti su ši­tuo klau­si­mu.

PIRMININKAS. Ar ger­bia­mas A. Dul­kys vel­sis į muš­ty­nes da­bar, o gal tiek to, pa­lie­ka­me.

Ger­bia­mas A. Kup­čins­kas to­liau klau­sia, gal pra­si­tęs dis­ku­si­ja.

A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ger­bia­ma švie­ti­mo, moks­lo ir spor­to mi­nist­re, iš Pre­zi­den­to pra­ne­ši­mo ga­lė­jo su­si­da­ry­ti įspū­dis, kad Lie­tu­vo­je spor­tas iš­vis nu­va­ry­tas iki že­mu­mų ir da­bar yra su­griau­tas, fe­de­ra­ci­jos ne­si­rū­pi­na olim­pi­niais me­da­liais. Bet, ma­no ži­nio­mis, kaip tik Kū­no kul­tū­ros ir spor­to de­par­ta­men­tas bu­vo su­nai­kin­tas pra­ėju­sią ka­den­ci­ją. Da­bar, nuo lie­pos 1 die­nos, sėk­min­gai at­ku­ria­ma Na­cio­na­li­nė spor­to agen­tū­ra, kiek ži­nau, da­bar yra vyk­do­mas kon­kur­sas. Ar ma­no­te, kad pa­vyks nuo lie­pos 1 die­nos su­grą­žin­ti Lie­tu­vos spor­tą į aukš­tu­mas? Dėl me­da­lių ne­su tik­ras, aiš­ku, tam rei­kia lai­ko. Gal šiek tiek pa­ko­men­tuo­tu­mė­te tą si­tu­a­ci­ją, ko­kia yra da­bar, nes, ma­tyt, ne vi­si val­do vi­są in­for­ma­ci­ją. Ačiū.

J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dė­kui už ge­rą klau­si­mą. Tik­rai tai, ką pa­sa­kė šian­dien Pre­zi­den­tas, aš pa­sa­kiau prieš me­tus, prieš pus­an­trų me­tų, ka­i ra­do­me to­kią si­tu­a­ci­ją, jog nė­ra su­nai­kin­tas Spor­to de­par­ta­men­tas, vi­siš­kai mi­ni­ma­lūs re­sur­sai tiek po­li­ti­kai for­muo­ti, tiek po­li­ti­kai įgy­ven­din­ti, taip pat aukš­tam spor­ti­niam meist­riš­ku­mui fi­nan­sa­vi­mas tik­rai ne­pa­kan­ka­mas.

Iden­ti­fi­ka­vę šią si­tu­a­ci­ją, jau pri­ėmė­me tik­rai ne vie­ną la­bai svar­bų spren­di­mą ir dar ke­le­tą svar­bių spren­di­mų lau­kia Sei­me. Gai­la, mes kol kas ne­tu­rė­jo­me ga­li­my­bės bal­suo­ti. Ta­čiau di­dė­ja aukš­to­ spor­ti­nio meist­riš­ku­mo fi­nan­sa­vi­mas. Šiuo me­tu yra pa­skelb­tas kon­kur­sas į Na­cio­na­li­nę spor­to agen­tū­rą, yra 28 kan­di­da­tai. Lie­pos pra­džio­je jau tu­rė­tu­me tu­rė­ti va­do­vą. Agen­tū­ros stei­gi­mui yra pa­si­ruoš­ta. Tai­gi, kei­čia­me tą si­tu­a­ci­ją, ku­rią ra­do­me at­ėję į mi­nis­te­ri­ją.

Taip pat au­ga sti­pen­di­jos spor­ti­nin­kams. Tai yra la­bai svar­bu, nes tai yra spor­ti­nin­kų pa­grin­di­nis dar­bo už­mo­kes­tis. Dar svar­biau, kad mes pri­ėmė­me spren­di­mą su­vie­no­din­ti sti­pen­di­jas tiek spor­ti­nin­kams, ku­rie tu­ri ne­ga­lią, tiek spor­ti­nin­kams, ku­rie ne­ga­lios ne­tu­ri. Tai yra, ma­nau, la­bai la­bai svar­bus žings­nis, juo aš la­bai la­bai di­džiuo­juo­si, ir tik­rai tai tu­rė­tų kar­di­na­liai keis­ti si­tu­a­ci­ją. Taip pat yra di­di­na­mos ir ne­ga­lią tu­rin­čių spor­ti­nin­kų pre­mi­jos. Tai­gi, pri­im­ta tik­rai daug spren­di­mų, ku­rie tu­rė­tų keis­ti si­tu­a­ci­ją, bet, kaip jūs sa­kė­te, mi­nė­jo­te, spor­to re­zul­ta­tai ne­at­ei­na per die­ną, spor­to re­zul­ta­tai už­au­ga per de­šimt­me­tį, pen­kme­tį ir dar il­giau. Tai­gi tų me­da­lių tik­rai ti­ki­mės, bet jų ga­li tek­ti šiek tiek pa­lauk­ti. Dė­kui.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. To­liau klau­sia ger­bia­mas K. Ado­mai­tis. Pra­šom.

K. ADOMAITIS (LF). Ačiū. Aš tu­riu klau­si­mą apie mo­kes­čius, tie­są sa­kant, du klau­si­mus. Čia, aiš­ku, bus fi­nan­sų mi­nist­rei, taip pat ir ap­lin­kos mi­nist­rui, nes tai yra ap­lin­ko­sau­gos mo­kes­čiai.

Man įdo­mu dėl ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­čio, ko­kie da­bar yra pla­nai, ar ne­bu­vo svars­ty­ta vis dėl­to tai pa­lik­ti pa­čioms sa­vi­val­dy­bėms spręs­ti? Mes daug kal­ba­me apie sa­vi­val­dy­bių sa­va­ran­kiš­ku­mą ir tai, kad joms rei­kia dau­giau lais­vės, bet, ki­ta ver­tus, kaip ir ne­no­ri­me įves­ti nau­jų mo­kes­čių esant su­dė­tin­gai eko­no­mi­nei si­tu­a­ci­jai. Gal­būt spren­di­mas bū­tų leis­ti sa­vi­val­dy­bėms pa­čioms pri­im­ti spren­di­mus, jei­gu jos no­ri įves­ti ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­tį ar­ba pa­lik­ti nu­li­nį – taip bū­tų vi­sos jų sa­va­ran­kiš­ku­mo ga­li­my­bės įtvir­tin­tos.

O ant­ras klau­si­mas yra su­si­jęs su ap­lin­ko­sau­gos mo­kes­čiu, su pa­kuo­čių mo­kes­čiu. Mes mo­ka­me Eu­ro­pos Są­jun­gai 11 mln. eu­rų pa­pil­do­mai, ta su­ma di­dė­ja kas me­tus dėl ne­per­dirb­to plas­ti­ko. Kiek­vie­nai ša­liai yra iš­kel­tas šim­tap­ro­cen­ti­nis plas­ti­ko per­dir­bi­mas – 800 eu­rų už ne­per­dirb­to plas­ti­ko to­ną. Lie­tu­vai, kaip mi­nė­jau, su­da­ro 11 mln. Ar vis dėl­to mes ne­tu­rė­tu­me ši­to mo­kes­čio nu­kel­ti nuo var­to­to­jų ir per­kel­ti tiems, kas tą ne­per­dirb­tą plas­ti­ką pa­tei­kia į rin­ką, taip reikš­min­gai pa­di­di­ndami per­dir­ba­mo plas­ti­ko tiks­lus Lie­tu­vo­je?

Tad dėl ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­čio ir dėl plas­ti­ko per­dir­bi­mo mo­kes­čio.

G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Pa­siū­ly­mas dėl ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­čio mo­de­lio pa­kei­ti­mo yra pa­teik­tas de­rin­ti ins­ti­tu­ci­joms ir vi­suo­me­nei, lau­kia­me vi­sų pa­siū­ly­mų iki bir­že­lio 30 die­nos. Jū­sų pa­siū­ly­mas taip pat yra svars­ty­ti­nas. Kvie­čiu ra­šy­ti pa­siū­ly­mai@fin­min.lt ir tik­rai įver­tin­si­me vi­sus pa­siū­ly­mus, ku­rie yra pa­teik­ti.

O pa­siū­ly­tas po­ky­tis, pir­mie­ji mo­kė­ji­mai bū­tų nuo 2025 me­tų, to­dėl ti­kiu, kad iki to lai­ko eko­no­mi­nė si­tu­a­ci­ja nu­si­sto­vės, bus aiš­kes­nis eko­no­mi­nis pei­za­žas ir tur­būt tie spren­di­mai tuo me­tu at­ro­dys šiek tiek ki­taip, ne­gu at­ro­do šian­dien, kai tu­ri­me di­des­nius eko­no­mi­kos iš­šū­kius. Mo­de­lis pa­siū­ly­tas at­si­žvel­giant į dau­ge­lio tarp­tau­ti­nių ins­ti­tu­ci­jų re­ko­men­da­ci­jas ir į va­ka­rie­tiš­kų vals­ty­bių prak­ti­ką, kaip yra ap­mo­kes­ti­na­mas ne­kil­no­ja­ma­sis tur­tas to­se ša­ly­se. Ta­čiau tu­ri­me tei­sę pri­im­ti spren­di­mus, ko­kius ma­to­me ge­riau­sius sa­vo ša­liai, to­dėl kvie­čiu vi­sus pa­siū­ly­mus siųs­ti, ar­gu­men­tuo­ti ir esa­me at­vi­ri dis­ku­tuo­ti.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Ir pas­ku­ti­nis klau­sia ger­bia­mas E. Pu­pi­nis. Pra­šom.

S. GENTVILAS (LSF). Aš dėl ant­ro­jo klau­si­mo. At­si­pra­šau, po­sė­džio pir­mi­nin­ke.

PIRMININKAS. Pra­šom pra­tęs­ti.

S. GENTVILAS (LSF). Mes iš tik­rų­jų… Tei­sin­gas klau­si­mas, bet mes pa­da­rė­me ne­ma­žus na­mų dar­bus – vi­sų pir­ma už­drau­dė­me vien­kar­ti­nius plas­ti­ko pro­duk­tus. Nuo šių me­tų yra skirs­to­ma plas­ti­ki­nė pa­kuo­tė į per­dir­ba­mą, ne­per­dir­ba­mą, yra skir­tin­gi mo­kes­čių ta­ri­fai. Taip pat pa­di­din­tos plas­ti­ko per­dir­bi­mo už­duo­tys ga­min­to­jams, im­por­tuo­to­jams. Pa­tys ta­ri­fai už už­duo­čių ne­įgy­ven­di­ni­mą yra stip­riai iš­au­gę nuo šių me­tų, o tai tu­rė­tų pa­ska­tin­ti iš es­mės, kad plas­ti­ko yra per­dir­ba­ma vis dau­giau.

Šian­dien mums, Lie­tu­vai, tik­rai ne­gre­sia ko­kių nors pa­pil­do­mų mo­kes­čių mo­kė­ji­mas, bet ji­sai tik­rai ne­bus per­kel­tas gy­ven­to­jams ir vals­ty­bės biu­dže­tui. Vėl­gi tas ter­šė­jo prin­ci­pas bus įgy­ven­din­tas, ru­de­nį dar pla­nuo­ja­mi pa­tiks­li­ni­mai dėl žie­di­nės eko­no­mi­kos di­rek­ty­vos pa­ke­to per­kė­li­mo, tad at­ei­si­me į Sei­mą su­kon­kre­tin­ti kai ku­riuos da­ly­kus. Bet tik­rai ak­tu­a­lus klau­si­mas – dau­ge­lis ša­lių su­si­du­ria su tuo. Pa­vyz­džiui, Es­ti­ja tie­sio­giai ren­ka mo­kes­tį iš ga­min­to­jų už plas­ti­ko iš­lei­di­mą, mes esa­me per­ėję prie sank­ci­jų me­cha­niz­mo, kad ne­įgy­ven­di­nus už­duo­čių mo­ka­mas ga­min­to­jų mo­kes­tis.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Ar jau vi­si at­sa­ky­mai? Ge­rai, vi­si. Ta­da klau­sia E. Pu­pi­nis.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. No­rė­čiau pa­klaus­ti že­mės ūkio mi­nist­ro. Ka­dan­gi jau šian­dien Pre­zi­den­to bu­vo­te kal­ti­na­mas dėl ne­pa­kan­ka­mo su­si­kal­bė­ji­mo, dia­lo­go ne­bu­vi­mo, tai aš no­rė­čiau pa­klaus­ti, ku­rio­se sri­ty­se to dia­lo­go trūks­ta, tar­ki­me, jei­gu jis vyks­ta, kur di­džiau­si prieš­ta­ra­vi­mai yra tarp žem­dir­bių ir mi­nist­ro?

Ki­tas da­ly­kas. Kur ga­li­mos tos trys sri­tys, dėl ku­rių dia­lo­gas ga­lė­tų bū­ti vys­to­mas ir ieš­ko­ma ko­kių nors ben­drų in­te­re­sų? Kaip su­pran­tu, čia dau­giau­sia ne­su­tam­pa jū­sų ir stam­bes­nių že­mės ver­slo tu­rė­to­jų in­te­re­sai. Bu­vo­me ga­vę ir pa­lai­kan­čių raš­tų iš jau­nų­jų ūki­nin­kų, iš šei­mos ūkių. Kur tie ne­su­ta­ri­mai, kur čia di­džiau­sios pro­ble­mos? Ačiū.

K. NAVICKAS. Pir­miau­sia ačiū už klau­si­mą. Pre­zi­den­tas sa­vo kal­bo­je pir­miau­sia pa­sa­kė du da­ly­kus, du as­pek­tus pa­mi­nė­jo, dėl ko mes esa­me su­si­ta­rę ir lyg ir tu­rė­tu­me ju­dė­ti. Tai yra ža­lia­sis kur­sas ir tei­sin­ges­nis tie­sio­gi­nių iš­mo­kų pa­skirs­ty­mas. Šie du da­ly­kai yra pa­reng­ta­me ir da­bar bai­gia­ma­me de­rin­ti su Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja stra­te­gi­nia­me pla­ne. Dėl to iš es­mės ir bu­vo ma­no in­ter­pe­lia­ci­jos ker­ti­niai klau­si­mai man. Tai yra dėl ko ža­lia­sis kur­sas ir ža­lu­mas at­ei­na į že­mės ūkį ir ko­dėl yra įdė­tas lu­bų ri­bo­ji­mas. Pre­zi­den­to pa­sta­bą, kad už­si­tę­sę da­ly­kai ir nė­ra re­zul­ta­to, aš pri­imu, bet rei­kia su­pras­ti, kad dau­ge­lį prie­mo­nių mes pro­jek­tuo­ja­me į at­ei­tį. Tar­ki­me, dėl trum­pų­jų mais­to gran­di­nių, tai yra ir mū­sų Vy­riau­sy­bės pri­ori­te­tas, ir ma­no as­me­ni­nis pri­ori­te­tas, man pra­dė­jus dirb­ti mes jau pa­kei­tė­me kri­te­ri­jus, pa­da­rė­me šau­ki­mus, vie­nas pro­jek­tas jau yra gau­tas, tik­rai pa­lan­kes­nės są­ly­gos ko­o­pe­ra­ty­vams per­dirb­ti, gau­ti pa­ra­mą per­dir­ban­tiems sa­vo už­au­gin­tą pro­duk­ci­ją, teik­ti pa­slau­gas ko­o­pe­ra­ty­vų na­riams. To ne­bu­vo, šie da­ly­kai pa­si­kei­tė, bet, ži­no­ma, mes re­zul­ta­tų su­lauk­si­me po ke­lerių me­tų, nie­kas taip ne­vei­kia, pro­jek­tą tu­ri įgy­ven­din­ti, jis tu­ri veik­ti, jis tu­ri bū­ti sėk­min­gas. Čia toks pa­aiš­ki­ni­mas, ne­si­gi­nu, kad kaž­kas ne­pa­da­ry­ta.

O jei­gu kal­bė­tu­me apie ūki­nin­kų ne­su­si­kal­bė­ji­mą, aš, tie­są pa­sa­kius, tuo eks­per­ti­niu tech­ni­niu lyg­me­niu ne­su­si­kal­bė­ji­mo tarp mū­sų ne­ma­tau nė su vie­na gru­pe. Šne­kant at­vi­rai, taip, or­ga­ni­za­ci­jos, na­tū­ra­lu, da­ly­vau­ja, jos ir tu­ri tai da­ry­ti, ir vie­šo­jo­je po­li­ti­ko­je. Tas prie­kaiš­tas, kad mi­nist­ras ne­pa­kan­ka­mai pi­ni­gų iš na­cio­na­li­nio biu­dže­to pri­trau­kė į že­mės ūkį, tik­riau­siai yra pats pa­grin­di­nis, bet aš ne­ma­tau čia sa­vo pa­grin­di­nio tiks­lo, yra daug da­ly­kų, svar­būs tie po­ky­čiai, at­ei­nan­tys nuo 2023 me­tų, čia yra pri­va­lo­mi ap­lin­ko­sau­gos rei­ka­la­vi­mai, kad jie bū­tų įgy­ven­din­ti pa­lan­kiau­siai ūki­nin­kams ir pa­lan­kiau­siai gam­tai. Aš ma­nau, kad šiuo as­pek­tu spren­di­mas yra ras­tas, aš vi­siš­kai juo ti­kiu, ma­nau, kad tik­rai kom­pro­mi­sai yra ras­ti.

Kal­bant apie ko­kias nors di­des­nes am­bi­ci­jas, tiek aš as­me­niš­kai, tiek ir Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja da­bar esa­me ge­ro­kai dėl to pa­ė­mę pau­zę, nes po­ky­tis po to, kai Ru­si­ja už­puo­lė Uk­rai­ną, yra di­džiu­lis, dau­ge­liu at­ve­ju bet ko­kie ki­ti am­bi­cin­ges­ni tiks­lai yra ver­ti­na­mi dvi­gu­bai ar tri­gu­bai at­sar­giau.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju ger­bia­miems mi­nist­rams. Vi­si, no­rė­ję pa­klaus­ti, pa­klau­sė. At­sa­kė­te į Sei­mo na­rių klau­si­mus. Dė­ko­ju už jū­sų lai­ką ir at­sa­ky­mus. Ga­li­te už­im­ti sa­vo dar­bo vie­tas.

Tę­sia­me po­sė­dį. Ka­dan­gi pa­reiš­ki­mų nė­ra, tai pa­gal dar­bo­tvarkę ei­si­me, siū­ly­siu ei­ti nuo ga­lo. Re­zer­vi­nius klau­si­mus ap­svars­ty­si­me pa­gal tą lo­gi­ką, kad ne­iš­ba­lan­suo­tu­me pa­čios dar­bo­tvarkės, žmo­nės yra su­si­pla­na­vę, ka­da jie at­eis į sa­lę da­ry­ti pa­tei­ki­mų, gal­būt yra ir ne Sei­mo na­rių, da­ran­čių pa­tei­ki­mus, to­dėl ban­dy­ki­me svars­ty­ti nuo ga­lo. Ta­čiau ne­ma­tau re­zer­vi­nio 8 klau­si­mo… Gal ger­bia­mas J. Raz­ma pri­sta­tys? Nors čia pa­ra­šy­ta, kad Sei­mo Pir­mi­nin­kė.

 

12.25 val.

Sei­mo sa­vai­tės (2022-06-20–2022-06-23) – 2022 m. bir­že­lio 21 d. (ant­ra­die­nio) ir 23 d. (ket­vir­ta­die­nio) po­sė­džių dar­bo­tvarkės pa­tei­ki­mas

 

Tuo­met sa­vai­tės, pra­si­de­dan­čios bir­že­lio 20 die­na, Sei­mo po­sė­džių dar­bo­tvarkės tvir­ti­ni­mas. Gal nuo ši­to pra­dė­ki­me, nuo pa­ties pas­ku­ti­nio. Ger­bia­mas Jur­gi, pra­šom į tri­bū­ną. Re­zer­vi­nis 8 klau­si­mas.

J. RAZMA (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, ki­tą sa­vai­tę jau tu­ri­me, kaip įpras­ta, ke­tu­ris po­sė­džius. At­kreip­siu dė­me­sį, kad ket­vir­ta­die­nio va­ka­ri­nis po­sė­dis yra skir­tas opo­zi­ci­jai, opo­zi­ci­nę dar­bo­tvarkę for­muos dvi frak­ci­jos – Dar­bo par­ti­jos frak­ci­ja ir Re­gio­nų frak­ci­ja.

Sa­vai­tę pra­dė­si­me ant­ra­die­nį svars­ty­da­mi pro­jek­tus, ku­rie pa­sie­kė svars­ty­mo sta­di­ją, tai dau­giau­sia yra Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­to tei­kia­mi pro­jek­tai, nes la­bai ti­kiuo­si, kad ne­tru­kus pri­tar­si­me nu­ta­ri­mų pro­jek­tams, ku­riais pa­pil­dy­si­me Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­to su­dė­tį, ir ry­toj Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas, ti­kė­ki­mės, nu­ma­ty­ta­me po­sė­dy­je ga­lų ga­le tu­rės kvo­ru­mą. Čia ir Ad­mi­nist­ra­ci­nių by­lų tei­se­nos pa­ke­tas, ir Sei­mo sta­tu­to pa­tai­sos, ir Ci­vi­li­nio ko­dek­so pa­tai­sos. Taip pat ant­ra­die­nį tu­ri­me svar­bią įsta­ty­mo „Dėl už­sie­nie­čių tei­si­nės pa­dė­ties“ nau­ją re­dak­ci­ją su ly­di­mai­siais, taip pat Baus­mių vyk­dy­mo ko­dek­so re­for­mi­nį pa­ke­tą, ku­rį vėl­gi tu­ri mums pa­reng­ti Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas, Lo­te­ri­jų įsta­ty­mo pa­tai­są dėl ne­pil­na­me­čių. Po pie­tų, per Vy­riau­sy­bės pus­va­lan­dį, tu­rė­si­me Kon­ku­ren­ci­jos ta­ry­bos pir­mi­nin­ką Š. Ke­se­raus­ką, ma­nau, kad Sei­mo na­riams bus pras­min­ga jam pa­teik­ti klau­si­mų, kaip ši ta­ry­ba ma­to in­flia­ci­jos si­tu­a­ci­ją, kiek ji pri­si­de­da tram­dy­da­ma ga­li­mus kar­te­li­nius su­si­ta­ri­mus. To­liau po pie­tų įvai­rūs pro­jek­tai, tei­ki­mai Kul­tū­ros ko­mi­te­to, kai ku­rie Vy­riau­sy­bės pa­tei­ki­mai pas­ta­ruo­ju me­tu po­sė­džiuo­se ap­ro­buo­tų pro­jek­tų.

Ket­vir­ta­die­nį ry­ti­nia­me po­sė­dy­je mes tu­ri­me daug svar­bių pri­ėmi­mų, iš es­mės vien pri­ėmi­mai ta­me po­sė­dy­je. Pa­mi­nė­siu Rin­ki­mų ko­dek­so pri­ėmi­mą su ly­di­mai­siais, Re­fe­ren­du­mo kon­sti­tu­ci­nį įsta­ty­mo pro­jek­tą ir ki­ti pro­jek­tai. Kai ku­rie iš jų yra ati­dė­ti iš pra­ėju­sios sa­vai­tės, kai ne­tu­rė­jo­me 71 Sei­mo na­rio, ti­kiuo­si, kad ket­vir­ta­die­nį bus rei­kia­mas bal­sų skai­čius, virš 71 Sei­mo na­rio, ir pro­jek­tus ga­lė­si­me pri­im­ti.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju už pri­sta­ty­mą. Nė­ra Sei­mo na­rių, no­rin­čių jū­sų pa­klaus­ti. Ar yra už­si­ra­šiu­sių dėl mo­ty­vų? Ne, nė­ra už­si­ra­šiu­sių dėl mo­ty­vų. Ga­lė­tu­me ap­si­spręs­ti, bet aš no­riu pa­si­tiks­lin­ti, ger­bia­mas pa­tei­kė­jau, ar mes ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu po pa­tei­ki­mo pri­tar­ti, ar lauk­si­me bal­sa­vi­mo lan­go, kaip jūs re­ko­men­duo­ja­te?

J. RAZMA (TS-LKDF). Gal ne­bus su­dė­tin­ga tą ben­drą su­ta­ri­mą, aš ma­nau, fik­suo­ti ir va­ka­re, pas­kui kas nors iš opo­zi­ci­jos sa­kys, kad mes la­bai no­rė­jo­me bal­suo­ti dėl dar­bo­tvarkės ir ne­ga­lė­jo­me, ne­ži­no­jo­me, kad jūs ap­si­sprę­si­te jau tuo lai­ku, kur nė­ra bal­sa­vi­mo in­ter­va­lo. Ma­nau, ge­riau pa­lau­ki­me.

PIRMININKAS. Tai siū­lo­te da­bar ne­spręs­ti ši­to klau­si­mo?

J. RAZMA (TS-LKDF). Ma­nau, kad ga­lu­ti­nį spren­di­mą pa­li­ki­me bal­sa­vi­mo in­ter­va­lui.

PIRMININKAS. Ge­rai. Ta­da siū­lau to­liau re­zer­vi­nius to­kia tvar­ka, nes jie su­si­ję. Re­zer­vi­niai 4, 5, 6, 7 klau­si­mai. Ger­bia­mas J. Raz­ma ga­lė­tų pri­sta­ty­ti, dėl ko­mi­te­tų su­dė­ties čia yra vi­si. Tai iš ei­lės vi­sus pra­šom.

 

12.29 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo 2020 m. lap­kri­čio 19 d. nu­ta­ri­mo Nr. XIV-17 „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo ko­mi­te­tų su­dė­ties pa­tvir­ti­ni­mo“ pa­kei­ti­mo“ pro­jek­tas Nr. XIVP-1809 (pa­tei­ki­mas, svars­ty­mas ir pri­ėmi­mas)

 

J. RAZMA (TS-LKDF). Taip, jie yra pa­na­šaus po­bū­džio ir kai ku­rie su­si­ję, bet, ma­tyt, vis tiek ten­ka pri­sta­ty­ti kiek­vie­ną at­ski­rai ir tą svars­ty­mą ir pri­ėmi­mą fik­suo­ti taip pat at­ski­rai dėl kiek­vie­no.

Pir­miau­sia nu­ta­ri­mo pro­jek­tas dėl ko­mi­te­tų su­dė­ties pa­tvir­ti­ni­mo. Siū­lo­ma iš­brauk­ti D. Krei­vį iš Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­to ir įra­šy­ti jį į Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tą. Tai mes ga­li­me pa­da­ry­ti, nes Se­niū­nų su­ei­go­je pa­ko­re­ga­vo­me frak­ci­jų at­sto­va­vi­mo kvo­tas ir ati­tin­ka­mai frak­ci­ja tu­ri tei­sę pa­siū­ly­ti čia tei­kia­mus pa­kei­ti­mus.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Nie­kas ne­už­si­ra­šė pa­klaus­ti. Dėl mo­ty­vų taip pat nė­ra. No­riu at­si­klaus­ti pra­ne­šė­jo, ar ga­li­me po pa­tei­ki­mo pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu ir ta­da ei­ti prie ki­tų sta­di­jų, ar jūs siū­lo­te vi­sas sta­di­jas ati­dė­ti iki 15 va­lan­dos?

J. RAZMA (TS-LKDF). Dėl nu­ta­ri­mų pro­jek­tų mū­sų bu­vo to­kia prak­ti­ka, kad bal­sa­vi­mo eta­pui pa­lik­da­vo­me ga­lu­ti­nį ap­si­spren­di­mą, o ka­dan­gi čia to­kie ne­nor­mi­niai do­ku­men­tai, tai tas sta­di­jas pa­pras­tai per­ei­da­vo­me ne bal­sa­vi­mo me­tu.

PIRMININKAS. Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu po pa­tei­ki­mo pri­tar­ti? Dė­ko­ju, pri­tar­ta.

Svars­ty­mas. Nie­kas ne­už­si­ra­šė dis­ku­tuo­ti. Kal­bė­ti dėl mo­ty­vų taip pat nė­ra no­rin­čių. Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu po svars­ty­mo pri­tar­ti? Dė­ko­ju, pri­tar­ta.

Pri­ėmi­mas pa­straips­niui. 1 straips­nis. Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju, pri­tar­ta. 2 strai­ps­nis. Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju, pri­tar­ta.

Dėl mo­ty­vų nie­kas ne­už­si­ra­šė. Tai­gi ga­lu­ti­nį ap­si­spren­di­mą pa­lik­si­me iki bal­sa­vi­mo lai­ko.

 

12.31 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo 2020 m. lap­kri­čio 17 d. nu­ta­ri­mo Nr. XIV-12 „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo ko­mi­te­tų na­rių skai­čiaus“ pa­kei­ti­mo“ projek­tas Nr. XIVP-1811 (pa­tei­ki­mas, svars­ty­mas ir pri­ėmi­mas)

 

Ta­da re­zer­vi­nis 5 klau­si­mas. Pra­šau.

J. RAZMA (TS-LKDF). Su šiuo pro­jek­tu su­si­ju­si bū­ti­ny­bė pa­ko­re­guo­ti Sei­mo nu­ta­ri­mą dėl ko­mi­te­tų na­rių skai­čiaus, nes Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­te vie­nu na­riu lie­ka ma­žiau, o Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­te vie­nu na­riu dau­giau. Ati­tin­ka­mai ir siū­lo­ma pa­ko­re­guo­ti nu­ta­ri­mą pa­tiks­li­nant na­rių skai­čių.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Nie­kas ne­no­ri pa­klaus­ti, nie­kas ne­už­si­ra­šė dėl mo­ty­vų. Ar ga­li­me po pa­tei­ki­mo ben­dru su­ta­ri­mu pri­tar­ti? Dė­ko­ju, pri­tar­ta. Ar po svars­ty­mo ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju, pri­tar­ta. Tai­gi per pri­ėmi­mą nie­kas ne­no­ri kal­bė­ti. Ap­si­sprę­si­me nu­ma­ty­tu lai­ku.

Pra­šau pa­teik­ti re­zer­vi­nį 6 klau­si­mą.

 

12.32 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo 2020 m. lap­kri­čio 24 d. nu­ta­ri­mo Nr. XIV-30 „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo ko­mi­si­jų su­da­ry­mo“ pa­kei­ti­mo“ pro­jek­tas Nr. XIVP-1810 (pa­tei­ki­mas, svars­ty­mas ir pri­ėmi­mas)

 

J. RAZMA (TS-LKDF). Re­zer­vi­nis 6 klau­si­mas yra dėl… Tuoj at­si­ras ek­ra­ne, kad aš bū­čiau tiks­lus, nes kol kas de­ga 5 klau­si­mas.

PIRMININKAS. Dėl Sei­mo ko­mi­si­jų su­da­ry­mo.

J. RAZMA (TS-LKDF). Dėl Sei­mo ko­mi­si­jų su­da­ry­mo. Šian­dien vy­ku­sio­je Se­niū­nų su­ei­go­je bu­vo pa­ko­re­guo­tos frak­ci­jų at­sto­va­vi­mo kvo­tos ir ati­tin­ka­mai vie­na vie­ta bu­vo pa­di­din­tas at­sto­va­vi­mas Li­be­ra­lų są­jū­džio frak­ci­jai Sei­mo Jau­ni­mo ir spor­to rei­ka­lų ko­mi­si­jo­je ir Tė­vy­nės są­jun­gos frak­ci­jai Pe­ti­ci­jų ko­mi­si­jo­je. Tuo re­mian­tis į Sei­mo Jau­ni­mo ir spor­to rei­ka­lų ko­mi­si­ją siū­lo­ma pa­pil­do­mai įra­šy­ti Sei­mo na­rę E. Ru­de­lie­nę, o į Sei­mo Pe­ti­ci­jų ko­mi­si­ją įra­šy­ti J. Gu­daus­ką.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Nie­kas ne­no­ri pa­klaus­ti. Dėl mo­ty­vų taip pat nė­ra už­si­ra­šiu­sių. Ar ga­li­me po pa­tei­ki­mo ben­dru su­ta­ri­mu pri­tar­ti? Dė­ko­ju, pri­tar­ta. Ar po svars­ty­mo ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju, pri­tar­ta.

Pri­ėmi­mo sta­di­ja. 1 straips­nis. Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju, pri­tar­ta. 2 straips­nis. Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju, pri­tar­ta. 3 straips­nis. Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu? 4 strai­ps­nis. Ti­kiuo­si, ben­dru su­ta­ri­mu pri­tar­ta. Taip pat mo­ty­vų nie­kas ne­no­ri sa­ky­ti. Ap­si­sprę­si­me vė­liau.

 

12.34 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo 2020 m. gruo­džio 10 d. nu­ta­ri­mo Nr. XIV-69 „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo ko­mi­te­tų na­rių pa­va­duo­to­jų pa­tvir­ti­ni­mo“ pa­kei­ti­mo“ pro­jek­tas Nr. XIVP-1812(2) (pa­tei­ki­mas, svars­ty­mas ir pri­ėmi­mas)

 

Da­bar jau re­zer­vi­nis 7 klau­si­mas, ar ne? Taip, re­zer­vi­nis 7 klau­si­mas – pro­jek­tas Nr. XIVP-1812(2). Pra­šau.

J. RAZMA (TS-LKDF). Šis pro­jek­tas su­si­jęs su jau mū­sų mi­nė­tais ap­si­spren­di­mais dėl dvie­jų ko­mi­te­tų su­dė­ties ko­re­ga­vi­mo. Įvy­kus tiems po­ky­čiams rei­kia pa­ko­re­guo­ti ir ko­mi­te­tų na­rių pa­va­duo­to­jus. Iš Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­to tie­siog iš­brau­kia­me ne­be­san­tį ko­mi­te­to na­rį D. Krei­vį ir jo pa­va­duo­to­jus, o Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­te nu­ro­do­me D. Krei­vio pa­va­duo­to­jus – tris as­me­nis.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Nie­kas jū­sų ne­no­ri pa­klaus­ti. Dėl mo­ty­vų taip pat nė­ra už­si­ra­šiu­sių. Ar ga­li­me po pa­tei­ki­mo ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju, pri­tar­ta. Ar ga­li­me po svars­ty­mo? Dė­ko­ju, pri­tar­ta.

Pri­ėmi­mas. 1 straips­nis. Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju, pri­tar­ta. 2 straips­nis. Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju, pri­tar­ta. Ap­si­sprę­si­me bal­sa­vi­mo me­tu.

 

12.35 val.

Ge­ria­mo­jo van­dens tie­ki­mo ir nuo­te­kų tvar­ky­mo įsta­ty­mo Nr. X-764 pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1805, Vie­tos sa­vi­val­dos įsta­ty­mo Nr. I-533 16 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1806 (pa­tei­ki­mas)

 

To­liau ga­lė­tu­me… Ne­ma­tau sa­lė­je ger­bia­mo R. Juš­kos, tuo­met gal­būt re­zer­vi­nis, jei­gu nuo ga­lo, ta lo­gi­ka va­do­vau­jan­tis, re­zer­vi­nis 2.1, re­zer­vi­nis 2.2 klau­si­mai – Ge­ria­mo­jo van­dens tie­ki­mo ir nuo­te­kų tvar­ky­mo įsta­ty­mas ir Vie­tos sa­vi­val­dos įsta­ty­mas. Čia pa­ke­tas. Ger­bia­mą mi­nist­rą S. Gent­vi­lą kvie­čiu į tri­bū­ną. Pra­šom. Žiū­rė­si­me pre­zen­ta­ci­ją. Ge­rai.

S. GENTVILAS (LSF). La­ba die­na, ger­bia­mi Sei­mo na­riai, ger­bia­mi Lie­tu­vos gy­ven­to­jai. Van­duo ir van­dens tie­ki­mas, nuo­te­kų tvar­ky­mas yra ba­zi­nė sa­ni­ta­ri­nė vals­ty­bės pa­slau­ga, vys­to­ma per am­žius mies­tuo­se. Šią funk­ci­ją Lie­tu­vo­je at­lie­ka vie­tos sa­vi­val­da, tai yra sa­va­ran­kiš­ka vie­tos sa­vi­val­dos funk­ci­ja.

Šiuo me­tu Vy­riau­sy­bės var­du tei­kia­me du įsta­ty­mų pro­jek­tus, tai Ge­ria­mo­jo van­dens tie­ki­mo ir nuo­te­kų tvar­ky­mo įsta­ty­mo nau­ją re­dak­ci­ją bei Vie­tos sa­vi­val­dos įsta­ty­mo vieno strai­ps­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą. Kas iš­pro­vo­ka­vo ši­tą pa­kei­ti­mą ir vi­są pa­ke­tą? (Jei­gu pre­zen­ta­ci­ja suk­tų­si, bū­tų ge­rai.)

Vi­sų pir­ma prie­žas­tys yra ap­lin­ko­sau­gi­nės ir va­dy­bi­nės. (Vei­kia, ačiū.) Šiuo me­tu net ir 30 me­tų po ne­pri­klau­so­my­bės at­kū­ri­mo kas ket­vir­tas Lie­tu­vos mies­tie­tis nė­ra vis dar pri­jung­tas prie cen­tra­li­zuo­to nuo­te­kų tvar­ky­mo ir maž­daug kas šeš­tas mies­tie­tis ar­ba di­des­nė­se ne­gu 2 tūkst. gy­ven­to­jų tu­rin­čio­se gy­ven­vie­tė­se nė­ra pri­jung­tas prie cen­tra­li­zuo­to van­dens tie­ki­mo.

Tai yra va­di­na­mo­sios ben­dro­sios van­de­nų di­rek­ty­vos, ku­rių tiks­lus mes tu­rė­jo­me pa­siek­ti per­nai. Es­tai su­ge­bė­jo tą pa­siek­ti, mes šiek tiek at­si­lie­ka­me. Šiuo me­tu Eu­ro­pa jau nu­spren­du­si, kad mes tuos tiks­lus tu­rė­jo­me pa­siek­ti per­nai. Da­bar ne­be­fi­nan­suos mies­tų ir mies­te­lių, eu­ro­pi­nį fi­nan­sa­vi­mą nu­krei­pia į ma­žes­nes gy­ven­vie­tes, iki 2 tūkst. gy­ven­to­jų.

Tai­gi, siun­čia­ma aiš­ki ži­nia, kad van­dent­var­kos sek­to­riaus įmo­nės tu­rės pa­si­rū­pin­ti pa­čios ne tik mies­tais ir gy­ven­vie­tė­mis, bet ir plėt­ra, o tam rei­ka­lin­gi va­dy­bi­niai po­ky­čiai van­dent­var­kos sek­to­riu­je. Šių įsta­ty­mų tiks­lai yra iš es­mės pa­ge­rin­ti sa­vi­val­dy­bių įmo­nių veik­lą, su­teik­ti joms in­stru­men­tus. Dėl to, kad ne­tu­ri­me ge­ro ir ko­ky­biš­ko nuo­te­kų tvar­ky­mo, mes ma­to­me, kad vis dar apie pu­sę Lie­tu­vos upių, eže­rų yra pras­tos būk­lės. Šie­met vėl­gi did­mies­čiuo­se, tur­būt že­miau, že­mu­py­je, mes tu­rė­si­me pa­plū­di­mių, mies­tų, ku­riuo­se bus žen­klai, kad ne­re­ko­men­duo­ja­ma mau­dy­tis dėl pras­tos bak­te­ri­nės van­dens ko­ky­bės ar­ba ki­to už­terš­tu­mo. Tai ne­tu­rė­tų bū­ti to­le­ruo­ti­na, to­dėl sek­to­riui rei­ka­lin­ga per­tvar­ka.

Šiuo me­tu Lie­tu­vo­je vei­kia 62 ge­ria­mo­jo van­dens ir nuo­te­kų tvar­ky­mo vie­šie­ji tvar­ky­to­jai. Ab­so­liu­ti dau­gu­ma jų yra iš­skir­ti­nai sa­vi­val­dy­bių įmo­nės, kar­tais jo­se yra ma­žie­ji ar­ba ko­kie nors mik­ro­ak­ci­nin­kai iš pra­ei­ties, ta­čiau iš es­mės mes skirs­to­me jas į tris gru­pes. Yra sep­ty­nios įmo­nės, ku­rios ne­ga­li plės­tis, ne­ga­li už­tik­rin­ti esa­mų pa­slau­gų ir yra iš es­mės jau po van­de­niu, pa­gal sa­vo fi­nan­si­nes ata­skai­tas yra tie­sio­giai pri­klau­so­mos nuo sub­si­di­nio fi­nan­sa­vi­mo sa­vo plėt­rai ir esa­miems įsi­pa­rei­go­ji­mams vyk­dy­ti. Ta­čiau, kaip mi­nė­jau, mes iš Eu­ro­pos ne­be­tu­ri­me jo­kių pa­ža­dų ir jo­kių įsi­pa­rei­go­ji­mų fi­nan­suo­ti plėt­rą, to­dėl tu­ri­me už­tik­rin­ti, kad įmo­nės sto­vė­tų ant sa­vo ko­jų. 20 įmo­nių yra ri­zi­kos zo­no­je ir pu­sę įmo­nių ir es­mės mes ver­ti­na­me kaip po­ten­cia­liai ga­lin­čias veik­ti ir in­ves­tuo­ti sa­vo ruož­tu.

Pri­min­siu, kad Lie­tu­va yra ga­vu­si apie 1,3 mlrd. eu­rų lė­šų ir Eu­ro­pos Są­jun­gos su­si­tvar­ky­ti sa­vo mies­tus, mies­te­lius ir kai­miš­kas vie­to­ves, tiek ge­ria­mą­jį van­de­nį, tiek nuo­te­kų tvar­ky­mą, tai yra vi­du­ti­niš­kai 300 ar­ba 500 eu­rų sta­tis­ti­niam Lie­tu­vos gy­ven­to­jui. Bet jei­gu žvelg­tu­me į per­spek­ty­vą, vi­so Lie­tu­vos ge­ria­mo­jo van­dens tie­ki­mą ten, kur tai yra ra­cio­na­lu, da­ry­ti cen­tra­li­zuo­tai ir tvar­ky­ti nuo­te­kas cen­tra­li­zuo­tai, rei­kė­tų in­ves­tuo­ti dar 2,5 mlrd. eu­rų. Tai tu­ri bū­ti pa­da­ry­ta iš pa­čių įmo­nių lė­šų, vadinasi, ir iš abo­nen­to lė­šų. To­kių sa­ve iš­lai­kan­čių sek­to­rių mes jau tu­ri­me tiek ener­ge­ti­ko­je: elek­tros ga­my­ba, elek­tros tie­ki­mas, tiek du­jų sek­to­riu­je: du­jų skirs­to­mie­ji ope­ra­to­riai ir taip to­liau. Iš es­mės at­lie­kų tvar­ky­mo sek­to­riu­je esa­me per­ėję prie abo­nen­tų ir ter­šė­jų iš­mo­ka­mų sek­to­rių, ta­čiau van­dent­var­ko­je mes vis dar ne­per­ėjo­me prie to nuo eu­ro­pi­nių sub­si­di­jų fi­nan­suo­ja­mo sek­to­riaus. Dau­gu­ma vien­man­da­ti­nin­kų ir me­rų daž­nai at­ei­na ir vėl krei­pia­si sub­si­di­jų, bet iš es­mės tik­ra­sis ke­lias yra pa­sta­ty­ti įmo­nes ant ko­jų, fi­nan­suo­ti per ban­ki­nes pa­sko­las jų plėt­rą ir pri­si­jun­giant nau­jus abo­nen­tus, at­nau­ji­nant in­fra­struk­tū­rą fi­nan­suo­ti ši­tą ba­zi­nę sa­ni­ta­ri­nę funk­ci­ją mies­tuo­se, mies­te­liuo­se ir kai­miš­ko­se vie­to­vė­se.

Pa­grin­di­nė pro­ble­ma, ku­ri spren­džia­ma ši­tuo pro­jek­tu, jis gal yra įga­vęs to­kį įmo­nių stam­bi­ni­mo epi­te­tą, bet iš tik­rų­jų mes nu­ė­jo­me nuo įmo­nių stam­bi­ni­mo pro­jek­to link kai­no­da­ros. Iš tik­rų­jų no­ri­me per­muš­ti, kad ši­ta per­tvar­ka yra įran­kis sa­vi­val­dy­bių įmo­nėms su­stip­rė­ti, su­si­skai­čiuo­ti vi­są tur­tą, ku­rį jos fak­tiš­kai val­do. Iš sa­vi­val­dy­bių ba­lan­so ir ki­tų ba­lan­sų įsi­skai­čiuo­ti vi­są tur­tą į sa­vo ba­lan­sus ir pra­dė­ti amor­ti­za­ci­nius at­skai­ty­mus, pa­si­tvir­tin­ti tin­ka­mą kai­no­da­rą ir pra­dė­ti sa­vo plėt­rą ma­tant re­a­lius skai­čius. To­dėl mes ši­tuo pro­jek­tu nu­ma­to­me, kad sa­vi­val­dy­bių tur­tas tu­rės bū­ti per­duo­da­mas, tiek pa­vir­ši­nių, tiek ki­tų nuo­te­kų ar ge­ria­mo­jo van­dens tie­ki­mo tin­klai tu­rės bū­ti per­duo­ti į įmo­nių ba­lan­sus per nu­sta­ty­tą lai­ko­tar­pį. Ši­tas pro­jek­tas taip pat yra so­cia­li­nis pro­jek­tas ir san­glau­dos pro­jek­tas, nes mes ma­to­me, kad kai ku­rios įmo­nės, ypač smul­kios re­gio­ni­nės įmo­nės, da­bar re­a­liai ap­skai­čia­vu­sios sa­vo van­dens ta­ri­fus ar­ba nuo­te­kų tvar­ky­mo ta­ri­fus ne­pa­kel­tų ši­tos naš­tos ir to­liau ne­da­rant struk­tū­ri­nių per­tvar­kų, va­dy­bi­nių per­tvar­kų yra pa­vo­jus, kad ma­žiau­sių re­gio­nų ar­ba tos sep­ty­nios įvar­din­tos įmo­nės tie­siog žlugs ir gy­ven­to­jai ir įmo­nės tuo­se re­gio­nuo­se tu­rės de­cen­tra­li­zuo­tą in­di­vi­du­a­lią ge­ria­mo­jo van­dens ar­ba pra­mo­ni­nio van­dens ap­si­rū­pi­ni­mo, nuo­te­kų tvar­ky­mo sis­te­mas, nors tai yra ra­cio­na­lu da­ry­ti cen­tra­li­zuo­tai. Kai­nos kil­tų ne­pro­por­cin­gai daug, to­dėl mes tu­ri­me ieš­ko­ti me­cha­niz­mų, kaip iš tik­rų­jų su­ma­žin­ti de­cen­tra­li­za­ci­ją ir dez­in­teg­ra­ci­ją, o kar­tu ir kai­nų ki­li­mą.

Šian­dien ma­to­me, kad re­gio­nuo­se kai­nos ga­li skir­tis net tri­mis kar­tais tarp efek­ty­viai vei­kian­čių mies­tų sis­te­mų ir prie­mies­čių sis­te­mų. To­dėl iš es­mės mes ma­to­me, kad ma­žiau­sias pa­ja­mas Lie­tu­vo­je gau­nan­tys gy­ven­to­jai bran­giau­siai mo­ka už van­dens ir nuo­te­kų tvar­kymą. Šis įsta­ty­mo pro­jek­tas iš es­mės spren­džia tą ba­zi­nę pa­slau­gą, ko­mu­na­li­nę pa­slau­gą – van­dens tie­ki­mo ir nuo­te­kų tvar­ky­mą, su­ran­da ir su­tei­kia me­cha­niz­mus įmo­nėms stam­bė­ti į re­gio­ni­nes įmo­nes, su­ku­ria per­ei­na­muo­sius lai­ko­tar­pius, kad jie bū­tų po­li­tiš­kai jaut­riais klau­si­mais ap­si­spren­džiant dėl ga­li­mų įmo­nių su­stam­bi­ni­mo, pa­vyz­džiui, mies­tuo­se ir žie­di­nė­se sa­vi­val­dy­bė­se. Kai­no­da­ra per­ei­na­muo­ju lai­ko­tar­piu ga­lės bū­ti di­fe­ren­ci­juo­ta, ma­žų­jų ak­ci­nin­kų in­te­re­sai ap­sau­go­ti, jų in­ves­ti­ci­jos bus ap­sau­go­tos.

Tarp al­ter­na­ty­vų bu­vo svars­to­ma tik­rai daug, tar­ta­si su Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja, EBPO ir ki­tais ir pa­si­rink­tas pats švel­niau­sias evo­liu­ci­nis mo­de­lis. Bu­vo svars­to­ma ir vie­nos įmo­nės al­ter­na­ty­va vi­sai Lie­tu­vai, bu­vo de­šimt re­gio­ni­nių įmo­nių, pa­si­lik­ta prie evo­liu­ci­nio ke­lio, kad įmo­nėms leis­ta su­teik­ti įran­kių su­stam­bė­ti pa­čioms, su­si­stip­rin­ti. Tik toms įmo­nėms, ku­rios ne­su­ge­bė­tų su­si­stam­bin­ti, o to­kių mes ir­gi dis­ku­si­jo­se ne pir­mi me­tai ma­to­me, kad yra ne­ma­žas skaičius… Jos tu­ri in­te­re­są stam­bė­ti ir jung­tis prie di­des­nių įmo­nių, bet di­des­nės įmo­nės daž­nai ne­no­ri pri­si­im­ti ši­tų įsi­pa­rei­go­ji­mų, to­dėl mes tu­ri­me nu­ma­ty­ti me­cha­niz­mus, kaip jas pa­ska­tin­ti. To­dėl įsta­ty­me yra su­kur­ta ne­ma­žai me­cha­niz­mų, kaip di­die­ji ak­ci­nin­kai ir­gi ga­lė­tų ma­ty­ti per­ei­na­muo­sius lai­ko­tar­pius.

Pa­grin­di­nės įsta­ty­mo pro­jek­to nuo­sta­tos – li­cen­ci­ja­vi­mo su­griež­ti­ni­mas ge­ria­mo­jo van­dens tie­ki­mo įmo­nėms, nes tai yra mo­no­po­li­nė pa­slau­ga, ji tu­ri bū­ti da­ro­ma ko­ky­biš­kai. Ir jei­gu ji ne­at­lie­ka­ma ko­ky­biš­kai, o ken­čia ir var­to­to­jas, ir ap­lin­ka, gam­ta, tai tu­ri bū­ti per­žiū­ri­ma ar­ba at­ima­ma li­cen­ci­ja. Li­cen­ci­ja tik­rai ne­at­ima­ma iš kar­to, bet, jei­gu ji at­ima­ma, at­si­ran­da ga­ran­ti­nis pa­slau­gų tei­ki­mas, tai, kas yra bū­din­ga du­jų ar elek­tros skirs­ty­mo ir ga­my­bos sri­čiai. Pa­kei­čia­ma kai­no­da­ra, ji bū­tų pa­lan­ki ir ga­lė­tų įskai­čiuo­ti po­ten­cia­lias in­ves­ti­ci­jas. Dau­ge­lis įmo­nių ke­lia klau­si­mus, kad ne­ga­li pa­tvir­tin­ti in­ves­ti­ci­jų. Pa­gal nau­ją kai­no­da­ros me­to­di­ką bus ga­li­ma įskai­čiuo­ti in­ves­ti­ci­jas. Pa­di­di­na­mi sa­vi­val­dy­bių įga­lio­ji­mai. Ge­ria­mo­jo van­dens ir nuo­te­kų tvar­ky­to­jai ga­lės bet ku­riuo me­tu at­ei­ti į pra­mo­nės įmo­nes, pa­im­ti iš su­tar­tos vie­tos mė­gi­nių ty­ri­mus, pa­si­keis ir sank­ci­jų dėl per­tek­li­nės tar­šos me­cha­niz­mas.

Kaip mi­nė­jau, pa­grin­di­nė nuo­sta­ta – dėl li­cen­ci­ja­vi­mo kar­te­lės pa­kė­li­mo. Įsta­ty­mo svars­ty­mo ir dvie­jų de­ri­ni­mų me­tu mes iš­brau­kė­me ke­le­tą jaut­rių nuo­sta­tų. Ge­ria­mo­jo van­dens tie­ki­mo įmo­nės yra tai įver­ti­nu­sios ir pri­pa­žįs­ta, kad da­bar­ti­nės li­cen­ci­jų są­ly­gos yra są­mo­nin­gos ir aiš­kios. Ne­įgy­ven­di­nus li­cen­ci­jos ir ne­te­kus li­cen­ci­jos, įsi­jun­gia ga­ran­ti­nis pa­slau­gų tei­ki­mas. Tai yra mo­no­po­li­nė pa­slau­ga, ir mes pri­va­lo­me ga­ran­tuo­ti, kad ji bū­tų at­lie­ka­ma. To­dėl at­si­ran­da ga­ran­ti­nis pa­slau­gų tei­ki­mo me­cha­niz­mas ir tai yra iš­sa­miai ap­ra­šo­ma įsta­ty­me.

Kaip mi­nė­jau, kei­čia­ma ir kai­no­da­ra. Ak­cen­tas yra, kad ge­ria­mo­jo van­dens tie­ki­mo ir nuo­te­kų tvar­ky­mo įmo­nės ga­lė­tų pa­tvir­tin­ti tin­ka­mą kai­ną, nu­ma­to­mos ir per­ei­na­mo­sios kai­nos. Jei­gu yra su­ma­no­ma jung­tis sa­va­no­riš­kai į re­gio­ni­nes įmo­nes, taip pat nu­ma­to­ma, kad įmo­nės val­dy­tų tik sa­vo in­fra­struk­tū­rą, o ne už­ba­lan­si­nę in­fra­struk­tū­rą. Ga­liau­siai kar­tu su pa­ke­tu mes iš­ple­čia­me ir van­dent­var­kos įmo­nių įga­lio­ji­mus, kaip jau mi­nė­ta, tiek in­di­vi­du­a­lių nuo­te­kų tin­klų prie­žiū­rą, tiek pra­mo­ni­nių at­lie­kų prie­žiū­rą.

Tiek bu­vo iš ma­nęs. Ti­kiuo­si, į klau­si­mus ga­lė­si­me at­sa­ky­ti kon­kre­čiau. Iš tik­rų­jų įsta­ty­mo pro­jek­tas yra vie­na iš są­ly­gų gau­ti Lie­tu­vai va­di­na­mą­jį RRFʼo fi­nan­sa­vi­mą. Tai yra są­ly­ga ir pa­nau­do­ti mū­sų eu­ro­pi­nę pa­ra­mą, to­dėl la­bai ra­gi­nu ko­mi­te­tus per va­sa­rą pri­im­ti spren­di­mus. Jie iš tik­rų­jų su­de­rin­ti ir ap­tar­ti su van­dent­var­kos įmo­nė­mis ir, man at­ro­do, ge­ras kom­p­ro­mi­sas yra pa­siek­tas. Mie­lai at­sa­ky­čiau į jū­sų klau­si­mus.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju ger­bia­mam mi­nist­rui. Jū­sų pir­ma­sis no­ri pa­klaus­ti ger­bia­mas V. Pranc­kie­tis. Pra­šom.

V. PRANCKIETIS (LSF). Ačiū. La­bai dė­ko­ju už pri­sta­ty­mą ir ypač ja­me pa­brėž­tą pa­vir­ši­nių van­de­nų tar­šą, nes vi­sa­da nu­skam­bė­da­vo to­kia nei­gia­ma po­zi­ci­ja, kal­bant apie že­mės ūkį ar­ba jo tar­šą. No­riu pa­sa­ky­ti, kad 27 % tar­šos į Bal­ti­jos jū­rą pa­ten­ka iš mies­tų, 60 % iš Bal­ta­ru­si­jos ir Ru­si­jos, 13 % yra ne­nu­sta­ty­tos kil­mės, jai pri­ski­ria­ma ir na­tū­ra­li tar­ša, ir ga­li­mai že­mės ūkio, ku­ri nė­ra nie­kaip kon­tro­liuo­ja­ma, bet daž­niau­siai bū­na kal­ti­na­ma.

Ma­no klau­si­mai bū­tų tur­būt du. Tin­klų cen­tra­li­za­vi­mas. Ar ga­li­ma to­kia per­spek­ty­va, ar rei­kė­tų de­cen­tra­li­zuo­ti ir įsteig­ti vie­ti­nį va­ly­mą kiek­vie­no­je ne­pri­jung­to­je so­dy­bo­je ar­ba mies­te­lio da­ly­je, ku­ri yra ne­pri­jung­ta?

Ir ki­tas – ga­ran­ti­nis van­dens tie­ki­mas. Ar jis ne­bus li­cen­ci­juo­ja­mas ir kaip bus už­tik­ri­na­ma van­dens ko­ky­bė, jei­gu li­cen­ci­ją pra­ra­du­si įmo­nė vis tiek vyk­dys ga­ran­ti­nį tie­ki­mą? Ačiū.

S. GENTVILAS (LSF). Dė­kui už tei­sin­gus klau­si­mus. Taip, rei­kia pri­pa­žin­ti, kad tar­ša iš mies­tų tę­sia­si. Tik­rai mes tu­ri­me ir di­rek­ty­vi­nių pa­žei­di­mų Kė­dai­niuo­se, Ne­men­či­nė­je dėl pras­tai vei­kian­čių va­ly­mo įren­gi­mų, ką jau kal­bė­ti apie gy­ven­vie­tes.

Da­bar dėl pir­mo­jo klau­si­mo. At­si­pra­šau, ne­ak­cen­ta­vau, pir­ma­sis dėl… (Bal­sas sa­lė­je) Taip, šian­die­ni­nė si­tu­a­ci­ja yra to­kia, kad ge­ria­mo­jo van­dens tie­ki­mo įmo­nės ne­ga­li pa­siū­ly­ti cen­tra­li­zuo­tos pa­slau­gos net ten, kur ap­si­mo­ka, ir pa­tvir­tin­ti in­ves­ti­ci­jų, nes kai­no­da­ra ne­lei­džia. Vals­ty­bi­nė ener­ge­ti­kos re­gu­lia­vi­mo ta­ry­ba ne­ga­li pri­pa­žin­ti tų in­ves­ti­ci­jų. Bet po įsta­ty­mo pri­ėmi­mo įmo­nės ga­lės kur kas leng­viau pa­tvir­tin­ti plėt­ros pla­nus, ap­lin­ko­sau­gos in­ves­ti­ci­jas ir da­ry­ti jas ne tik ten, kur yra, pa­vyz­džiui, so­di­nin­kų ben­dri­jos Vil­niu­je ar dar ki­tur, skun­džia­si ne­gau­da­mos in­ves­ti­ci­jų, bet ir ma­žes­nė­se kai­mo vie­to­vė­se. Va­rė­no­je yra aš­tuo­nios ma­žes­nės gy­ven­vie­tės be tin­ka­mų va­ly­mo įren­gi­mų. Ma­nau, per­spek­ty­vo­je van­dent­var­kos įmo­nės ga­lė­tų su­stip­rė­ti iki to, kad iš­si­mo­kė­ji­mo tvar­ka net­gi vien­kie­miuo­se ga­lė­tų įreng­ti in­di­vi­du­a­lius va­ly­mo įren­gi­mus, iš­si­mo­kė­ti­nai gy­ven­to­jams pa­keis­tų va­di­na­muo­sius lau­ko tu­a­le­tus. Tai yra pro­fe­sio­na­lų veik­la ir jie ga­lė­tų plės­tis, teik­ti ir ki­tas pa­slau­gas, bet šian­dien pa­gal da­bar­ti­nę si­tu­a­ci­ją jie ne­ga­li at­lik­ti plėt­ros ten, kur tai ap­si­mo­ka.

Ga­ran­ti­nis van­dens tie­kė­jas, ant­ra­sis klau­si­mas. Yra dvi li­cen­ci­jos: vie­ną li­cen­ci­ją tu­ri vi­sos ge­ria­mo­jo van­dens ir nuo­te­kų tvar­ky­mo įmo­nės ir at­si­ran­da ge­ria­mojo van­dens ga­ran­ti­nis tie­kė­jas. Jam yra at­ski­ri rei­ka­la­vi­mai, Vals­ty­bi­nė ener­ge­ti­kos re­gu­lia­vi­mo ta­ry­ba pa­ski­ria pen­ke­riems me­tams rei­ka­la­vi­mus ati­tin­kan­čią stip­riau­sią re­gio­no įmo­nę ir ji tuos rei­ka­la­vi­mus tu­ri ati­tik­ti nuo­la­tos. Jei­gu ji ne­ati­tin­ka tų rei­ka­la­vi­mų, per 6 mė­ne­sius tu­ri pa­si­tai­sy­ti, jei­gu ne­pa­si­tai­so, ta­da pa­ren­ka­mas ki­tas ga­ran­ti­nis van­dens tie­kė­jas. Tas ga­ran­ti­nis van­dens tie­kė­jas įžen­gia tik tuo­met, jei­gu kaž­kas ne­ten­ka re­gio­ne li­cen­ci­jos. VERTʼas pri­žiū­rės tvar­ką, pri­žiū­rės ir li­cen­ci­juo­ja­mas van­dens įmo­nes, ir ga­ran­ti­nius van­dens tie­kė­jus, kad jie ati­tik­tų rei­ka­la­vi­mus ir bū­tų pa­si­ruo­šę ad­mi­nist­ruo­ti li­cen­ci­jų ne­te­ku­sias įmo­nes.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Jū­sų taip pat no­ri pa­klaus­ti ger­bia­mas E. Pu­pi­nis. Pra­šom.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Ger­bia­mas mi­nist­re, tur­būt tik­rai rei­kia tam tik­rų ko­rek­ci­jų, nes su­pran­ta­me, kad kai ku­rios van­dent­var­kos įmo­nės gy­ve­na ga­na sun­kiai. Aš no­rė­čiau pa­klaus­ti apie tą ki­tą ga­ran­ti­nį tie­kė­ją, ku­ris pe­rims funk­ci­jas iš prieš tai bu­vu­sio ga­ran­ti­nio tie­kė­jo. Vis dėl­to re­gio­nuo­se yra stam­bių, stip­rių įmo­nių, to­kių kaip Vil­niu­je, bet yra to­kių įmo­nių, ku­rios iš tik­rų­jų ne­blo­gai tvar­ko­si, ta­čiau yra vi­du­ti­nio pa­jė­gu­mo įmo­nės. Prie jų pri­jun­gus sil­pnas įmo­nes jos ga­li taip pat tap­ti ga­na sil­pnos, nes ne­pa­veš tos naš­tos, ku­ri bus už­krau­ta.

Šiuo at­ve­ju sa­vi­val­dy­bės ne­da­ly­vau­ja, da­ly­vau­ja Vals­ty­bi­nė ener­ge­ti­kos re­gu­lia­vi­mo ta­ry­ba. Ar ne­ma­no­te, kad reikėtų tą ki­tą tar­pi­nį iš kar­to per­kel­ti į tą stip­res­nį ir taip ap­sau­go­ti ki­tas įmo­nes, ku­rios vei­kia ga­na sėk­min­gai? Gal­būt jos ir at­ei­ty­je pri­si­jungs prie di­des­nio re­gio­no, gal­būt su­si­for­muos trys re­gio­nai. Ar ne­ma­no­te, kad vis dėl­to rei­kė­tų ieš­ko­ti iš­ei­ties, kad tos sil­pnos ne­bū­tų naš­ta vi­sam re­gio­nui?

S. GENTVILAS (LSF). Dė­ko­ju, ger­bia­mas Ed­mun­dai, už klau­si­mą. Ačiū už kvie­ti­mą, pir­ma­die­nį bu­vo­me „Ute­nos van­de­ny­se“, tur­būt jū­sų klau­si­mas ke­lia tą pro­ble­mati­ką, kai Aukš­tai­ti­jo­je yra daug­maž vie­no­do pa­jė­gu­mo įmo­nės ir vie­no­do pa­jė­gu­mo įmo­nėms gel­bė­ti vie­nai ki­tą yra ga­na sun­ki naš­ta. Tik­rai aš iš­si­ve­žiau ši­tą klau­si­mą ir, ma­nau, ra­si­me spren­di­mus, nes yra stam­bes­nių mies­tų įmo­nių, ku­rios ne­bi­jo ge­ria­mo­jo van­dens ga­ran­ti­nio tie­kė­jo sta­tu­so, bet, su­pran­tu, pa­vyz­džiui, „Ute­nos van­de­nims“ at­ro­do sun­ki naš­ta ad­mi­nist­ruo­ti ki­to mies­to ga­li­mu at­ve­ju įmo­nę. Mes tik­rai per klau­sy­mus ir ko­mi­te­tų svars­ty­mus ban­dy­si­me spręs­ti, kad ne­bū­tų per prie­var­tą kas nors įsū­do­ma. Aš tik­rai ieš­kau jū­sų iš­kel­tos pro­ble­mos spren­di­mo.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju, ger­bia­mas mi­nist­re, jūs at­sa­kė­te į vi­sus klau­si­mus. Dėl mo­ty­vų nie­kas ne­už­si­ra­šė pa­si­sa­ky­ti. Tai­gi ap­si­sprę­si­me dėl jū­sų pro­jek­to bal­sa­vi­mo lan­go me­tu.

 

12.54 val.

Pi­lie­čių nuo­sa­vy­bės tei­sių į iš­li­ku­sį ne­kil­no­ja­mą­jį tur­tą at­kū­ri­mo įsta­ty­mo Nr. VIII-359 21 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-639(2), Miš­kų įstatymo Nr. I-671 2, 4, 5, 7 ir 11 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo Nr. XII-2584 6 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1711(2) (svars­ty­mas)

 

Da­bar, ma­nau, ga­li­me spė­ti ap­svars­ty­ti re­zer­vi­nį 1.1 klau­si­mą – Pi­lie­čių nuo­sa­vy­bės tei­sių į iš­li­ku­sį ne­kil­no­ja­mą­jį tur­tą at­kū­ri­mo įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą Nr. XIVP-639(2). Pra­ne­šė­jas – J. Gu­daus­kas, Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­tas. Pra­šom į tri­bū­ną. O vė­liau pa­kvie­si­me M. Ma­jaus­ką – Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­to iš­va­dos rei­kės dėl ši­to, tad jūs ką nors įga­lio­ki­te ar­ba ne­pa­bė­ki­te dar. J. Gu­daus­kas. Pra­šau į tri­bū­ną.

J. GUDAUSKAS (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­tas kaip pa­grin­di­nis šių me­tų ge­gu­žės 25 die­ną svars­tė ko­le­gų Č. Ol­šev­skio, R. Ta­ma­šu­nie­nės ir B. Pet­ke­vič pa­reng­tą įsta­ty­mo pro­jek­tą ir nu­spren­dė pri­tar­ti pa­to­bu­lin­tam Pi­lie­čių nuo­sa­vy­bės tei­sių į iš­li­ku­sį ne­kil­no­ja­mą­jį tur­tą at­kū­ri­mo įsta­ty­mo 21 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tui ir ko­mi­te­to iš­va­doms. Bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tai – už ben­dru su­ta­ri­mu.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Čia abu pri­sta­tė, r-1.1 ir r-1.2, taip? Čia ir dėl Miš­kų įsta­ty­mo? Dėl ši­to ir­gi rei­kia jū­sų ko­mi­te­to iš­va­dos.

J. GUDAUSKAS (TS-LKDF). Dėl Miš­kų įsta­ty­mo. Taip pat šių me­tų bir­že­lio 8 die­ną nu­spren­dė pri­tar­ti ko­mi­te­to pa­to­bu­lin­tam Miš­kų įsta­ty­mo 2, 4, 5, 7 ir 11 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo 6 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tui ir ko­mi­te­to iš­va­doms. Bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tai: 4 – už.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Da­bar pa­kvie­siu ger­bia­mą Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­to at­sto­vą M. Ma­jaus­ką. Čia bu­vo­te kaip pa­pil­do­mas tik dėl pir­mo, tai yra dėl Pi­lie­čių nuo­sa­vy­bės tei­sių į iš­li­ku­sį ne­kil­no­ja­mą­jį tur­tą at­kū­ri­mo įsta­ty­mo. Tik dėl ši­to įsta­ty­mo. Pra­šom, ko­mi­te­to iš­va­da.

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dė­ko­ju, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Mie­li ko­le­gos, Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas ap­svars­tė šį įsta­ty­mo pro­jek­tą. Tai bu­vo vie­nas iš tri­jų pa­ke­to klau­si­mų. Įvy­ko bal­sa­vi­mas. Įsta­ty­mo pro­jek­tui bu­vo nu­tar­ta iš es­mės pri­tar­ti ir pa­siū­ly­ti kaip pa­grin­diniam Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­tui pa­to­bu­lin­ti pro­jek­tą pa­gal Vy­riau­sy­bės pa­siū­ly­mus. Už to­kį spren­di­mą bal­sa­vo 9, prieš ne­bal­sa­vo nė vie­nas ir 1 su­si­lai­kė. Bu­vo pri­tar­ta.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Nie­kas ne­už­si­ra­šė dis­ku­tuo­ti. Dėl mo­ty­vų taip pat nie­kas ne­no­ri kal­bė­ti. Va­di­na­si, ap­si­sprę­si­me bal­suo­da­mi bal­sa­vi­mų lan­go me­tu.

 

12.56 val.

Vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių tur­to val­dy­mo, nau­do­ji­mo ir dis­po­na­vi­mo juo įsta­ty­mo Nr. VIII-729 14 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1765 (pa­tei­ki­mas)

 

Ger­bia­mi ko­le­gos, gal dar 2-16 klau­si­mą ga­lė­tu­me? Dar yra 4 mi­nu­tės. Jei­gu ne­bus la­bai daug klau­sian­čių, tai ger­bia­mas J. Gu­daus­kas ga­lė­tų pa­da­ry­ti dar vie­ną pa­tei­ki­mą. Vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių tur­to val­dy­mo, nau­do­ji­mo ir dis­po­na­vi­mo juo įsta­ty­mas. Ar spėsi­te per 5 mi­nu­tes? Jei­gu ne­bus klau­sian­čių, tai mes ši­tą ap­svars­ty­si­me dar iki per­trau­kos. Jei­gu jūs pa­si­ruo­šęs? Pra­šau. Ger­bia­mas J. Gu­daus­kas.

J. GUDAUSKAS (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, pri­sta­tau Vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių tur­to val­dy­mo, nau­do­ji­mo ir dis­po­na­vi­mo juo įsta­ty­mo Nr. VIII-729 14 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mą. Prie­žas­tys ar­ba pro­ble­mos. Vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių tur­to val­dy­mo, nau­do­ji­mo ir dis­po­na­vi­mo juo įsta­ty­mas šiuo me­tu ne­nu­ma­to ga­li­my­bės už­sie­nie­čių ap­gy­ven­di­ni­mo tiks­lais val­sty­bės tur­tą pa­nau­dos pa­grin­du per­duo­ti sa­vi­val­dy­bėms, drau­džia pa­gal pa­nau­dą gau­tą tur­tą lei­s­ti nau­do­ti tre­tie­siems as­me­nims. Čia uk­rai­nie­čių ap­gy­ven­di­ni­mo pa­vyz­dys.

Taip pat pa­reng­tu Vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių tur­to val­dy­mo, nau­do­ji­mo ir dis­po­na­vi­mo juo įsta­ty­mo 14 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tu sie­kia­ma su­de­rin­ti ir tar­pu­sa­vy­je su­sie­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­kos vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių tur­to val­dy­mo, nau­do­ji­mo ir dis­po­na­vi­mo juo įsta­ty­mo 14 straips­nio, reg­la­men­tuo­jan­čio tur­to per­da­vi­mo pa­nau­dos pa­grin­dais, nuo­sta­tas su Lie­tu­vos Res­pub­li­kos įsta­ty­mo „Dėl už­sie­nie­čių tei­si­nės pa­dė­ties“ 94 straips­nio nuo­sta­to­mis, nu­ma­tan­čio­mis už­sie­nie­čių, tu­rin­čių tei­sę gau­ti ir ga­vu­sių lai­ki­ną­ją ap­sau­gą, tei­sę ne­mo­ka­mai gy­ven­ti vals­ty­bės ar sa­vi­val­dy­bių įstai­gų pa­siū­ly­to­se ap­gy­ven­di­ni­mo vie­to­se.

Įsta­ty­mo pro­jek­tu siū­lo­ma pa­pil­dy­ti 14 straips­nio 1 da­lies 8 punk­tą pa­tei­kiant ja­me nuo­ro­dą į Lie­tu­vos Res­pub­li­kos įsta­ty­mą „Dėl už­sie­nie­čių tei­si­nės pa­dė­ties“. Toks pa­kei­ti­mas su­da­rys ga­li­my­bę vals­ty­bės val­do­mą tur­tą ne­at­ly­gin­ti­nai pa­nau­dos pa­grin­du per­duo­ti nau­do­ti sa­vi­val­dy­bėms, ku­rios ko­or­di­nuo­ja už­sie­nie­čių ap­gy­ven­di­ni­mą sa­vi­val­dy­bės te­ri­to­ri­jo­je, o tur­to per­da­vi­mas bū­tų sie­ja­mas tik su už­sie­nie­čių ap­gy­ven­di­ni­mu.

An­tra. Pa­tiks­lin­ti 14 straips­nio 6 da­lį da­rant iš­im­tį, kad ne­at­ly­gin­ti­nai per­im­tą tur­tą įsta­ty­muo­se nu­sta­ty­tais at­ve­jais bū­tų ga­li­ma leis­ti nau­do­ti tre­tie­siems as­me­nims už­sie­nie­čių ne­mo­ka­mo ap­gy­ven­di­ni­mo at­ve­ju. Toks įsta­ty­mas yra Lie­tu­vos Res­pub­li­kos įsta­ty­mas „Dėl už­sie­nie­čių tei­si­nės pa­dė­ties“, ja­me siū­lo­ma nu­sta­ty­ti už­sie­nie­čių tei­sę gy­ven­ti ir sa­vi­val­dy­bėms pa­nau­dos tei­se val­do­ma­me vals­ty­bės ne­kil­no­ja­maja­me tur­te. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Jū­sų no­ri pa­klaus­ti ger­bia­mas J. Raz­ma. Pra­šau.

J. RAZMA (TS-LKDF). No­rė­čiau pa­klaus­ti, ar jūs, teik­da­mas tą pro­jek­tą, tu­rė­jo­te min­tyje tik Uk­rai­nos ka­ro pa­bė­gė­lius ar ir tuos eko­no­mi­nius mig­ran­tus, ku­rie pa­sklis čia po Lie­tu­vą, kai jiems bus leis­ta lais­vai ju­dė­ti?

J. GUDAUSKAS (TS-LKDF). Tik Uk­rai­nos ka­ro pa­bė­gė­lius.

J. RAZMA (TS-LKDF). Tuo­met, aš ma­nau, rei­kia tiks­lin­ti nuo­ro­dą dėl kon­kre­čių įsta­ty­mo „Dėl už­sie­nie­čių tei­si­nės pa­dė­ties“ straips­nių, o ne dėl vi­so įsta­ty­mo, nes jis ap­ima ir tuos vi­sus eko­no­mi­nius mig­ran­tus.

J. GUDAUSKAS (TS-LKDF). Šio įsta­ty­mo pa­kei­ti­mai bu­vo de­rin­ti su So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­ja, taip pat ir su Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­ja.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Pri­sta­ty­mas baig­tas.

J. GUDAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū.

PIRMININKAS. Dau­giau nie­kas ne­no­ri klaus­ti. Dėl mo­ty­vų nie­kas ne­už­si­ra­šė. Dėl jū­sų pro­jek­to ap­si­sprę­si­me bal­suo­ti nu­ma­ty­tu lai­ku.

O da­bar aš skel­biu ry­ti­nį ple­na­ri­nį po­sė­dį baig­tą. (Gon­gas)

Ai­dint gon­gui dar ga­li­me už­si­re­gist­ruo­ti. La­bai pa­gei­da­vo ko­le­gos, jie no­ri fik­suo­ti kuo dau­giau myg­tu­kų pa­spau­di­mų. Opo­zi­ci­jai bus sun­ku pa­si­vy­ti, aiš­ku, pa­gal myg­tu­kų pa­spau­di­mus mus, bet… Ge­rų pie­tų.



* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LRF – Lietuvos regionų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.