Projekto
lyginamasis variantas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
UŽIMTUMO ĮSTATYMO NR. XII-2470 9, 12, 13, 16, 20, 22, 23, 24, 25, 28, 29, 31, 32, 33, 36, 37, 39, 40, 41, 42, 46, 48, 56, 57, 58, 60 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 101 IR 391 STRAIPSNIAIS
ĮSTATYMAS
2017 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas
Papildyti 9 straipsnį 10 punktu:
„10) dalyvauja socialinių, darbo įgūdžių lavinimo priemonėje pagal dvišalę sutartį.“
2 straipsnis. Įstatymo papildymas 101 straipsniu
Papildyti Įstatymą 101 straipsniu:
„101 straipsnis. Socialinių, darbo įgūdžių lavinimo priemonė
1. Socialinių, darbo įgūdžių lavinimo priemonė skirta bedarbių, kurių nedarbo trukmė ilgesnė nei 3 metai, socialiniams ir darbo įgūdžiams atkurti ir tobulinti.
2. Socialinių, darbo įgūdžių lavinimo priemonės įgyvendinimo sąlygos, jos trukmė yra nustatomi dvišalėje sutartyje, sudaromoje tarp socialinių, darbo įgūdžių lavinimo priemonę organizuojančio pelno nesiekiančio juridinio asmens ir bedarbio, dalyvaujančio šioje priemonėje.
3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytoje sutartyje nustatoma, kad bedarbiai socialinių, darbo įgūdžių lavinimo priemonėje dalyvauja ne mažiau kaip vieną valandą per savaitę.
4. Bedarbiai yra siunčiami dalyvauti socialinių, darbo įgūdžių lavinimo priemonėje pas pelno nesiekiančius juridinius asmenis, su kuriais teritorinė darbo birža yra sudariusi bendradarbiavimo susitarimus dėl bedarbių socialinių, darbo įgūdžių lavinimo.
5. Dalyvavimo socialinių, darbo įgūdžių lavinimo priemonėje sąlygas, tvarką ir šiame straipsnyje nurodytos dvišalės sutarties standartines sąlygas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“
3 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas
1. Pripažinti netekusiu galios 12 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
3) dėl nedarbo negautų pajamų
arba jų dalies kompensavimas.
2. Pakeisti 12 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) darbo rinkos paslaugų teikimo,
ir aktyvios darbo rinkos politikos priemonių ir socialinių, darbo
įgūdžių lavinimo priemonės įgyvendinimo ir efektyvumo vertinimą.“
4 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 13 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Užimtumo rėmimo politiką
formuojančios, jos įgyvendinimą organizuojančios, koordinuojančios valstybės
institucijos ir ją įgyvendinančios institucijos ir įstaigos, nurodytos šio
straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1 ir 2 punktuose, darbo rinkos paslaugų teikimo,
ir užimtumo rėmimo aktyvios darbo rinkos politikos priemonių ir
socialinių, darbo įgūdžių lavinimo priemonės įgyvendinimo efektyvumą
vertina atlikdamos darbo ieškančių asmenų, darbdavių apklausas, statistinių
duomenų analizę, organizuodamos mokslinius tyrimus ir šio vertinimo rezultatus
skelbia viešai.“
5 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 16 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) organizuoja teritorinių darbo biržų veiklą ir kontroliuoja, kaip jos teikia darbo rinkos paslaugas ir įgyvendina aktyvios darbo rinkos politikos priemones, socialinių, darbo įgūdžių lavinimo priemonę ir užimtumo didinimo programas;“.
2. Pakeisti 16 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) nustato darbo ieškančių asmenų dalyvavimo aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, socialinių, darbo įgūdžių lavinimo priemonėje atrankos kriterijus ir tvarką bei darbdavių, pageidaujančių įgyvendinti aktyvios darbo rinkos politikos priemones, atrankos kriterijus ir tvarką;“.
3. Pakeisti 16 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) vykdo šalies ir atskirų teritorijų darbo rinkos ir įsitvirtinimo joje stebėseną;“.
4. Pakeisti 16 straipsnio 4 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) teikia šiame įstatyme
nustatytas darbo rinkos paslaugas, ir įgyvendina šiame įstatyme
nustatytas aktyvios darbo rinkos politikos priemones, socialinių, darbo
įgūdžių lavinimo priemonę ir užimtumo didinimo programas;“.
6 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas
Pripažinti netekusia galios 20 straipsnio 3 dalį.
3. Teisę į dėl
nedarbo negautų pajamų arba jų dalies kompensavimą įgyja nedarbo socialiniu
draudimu apdrausti asmenys Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo
įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
7 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 22 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) nestudijuoja aukštojoje
mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas, nesimoko pagal
bendrojo ugdymo arba pagal formaliojo profesinio mokymo programas, išskyrus
asmenis, kurie mokosi pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo
programas, ar asmenis, kurie mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo
programas savo lėšomis, arba nestudijuoja aukštojoje mokykloje pagal
nuolatinės formos studijų programas;“.
2. Pakeisti 22 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Darbo ieškantis asmuo, kuris neatitinka šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų kriterijų arba kuriam bedarbio statusas buvo panaikintas dėl šio įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 5–9 punktuose nurodytų aplinkybių, teritorinėje darbo biržoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka gali būti registruotas vienu iš šių statusų:
1) užimto asmens;
2) pensinio amžiaus asmens;
3) nedarbingo asmens;
4) besimokančio asmens.;
5) asmens, praradusio bedarbio statusą.“
3. Pakeisti 22 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Asmenų, kurių bedarbio
statusas panaikintas, registracija teritorinėje darbo biržoje panaikinama
nuo bedarbio statuso netekimo dienos, išskyrus dėl šio įstatymo 24
straipsnio 4 dalies 1–4 punktuose nurodytas aplinkybes nurodytų
aplinkybių, kurioms atsiradus registracija teritorinėje darbo
biržoje tęsiama asmens prašymu.“
4. Pakeisti 22 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Asmenys Asmenims,
kurių kuriems bedarbio statusas panaikintas dėl šio įstatymo 24
straipsnio 4 dalies 5–9 punktuose nurodytų aplinkybių, registracija
teritorinėje darbo biržoje gali būti tęsiama asmens prašymu ir jiems gali
būti priskiriamas šio straipsnio 4 dalies 5 punkte nurodytas statusas, o
bedarbio statusas pakartotinai teritorinėje darbo biržoje gali
registruotis jiems gali būti suteikiamas ne anksčiau kaip po 6
mėnesių nuo bedarbio statuso panaikinimo dienos.“
8 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„23 straipsnis. Bedarbių
Darbo ieškančių asmenų grupės
1. Teritorinė
darbo birža, atsižvelgdama į šio įstatymo 29 straipsnyje nustatyto įsidarbinimo
galimybių vertinimo rezultatus, įregistruotą bedarbį darbo ieškantį
asmenį priskiria didelių, vidutinių ar ribotų įsidarbinimo galimybių
grupei.
2. Bedarbių
Darbo ieškančių asmenų priskyrimo šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms bedarbių
darbo ieškančių asmenų grupėms kriterijus ir užimtumo rėmimo
priemonių jiems siūlymo sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“
9 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 24 straipsnio 4 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) bedarbis
pradeda studijuoti aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų
programas arba mokytis pagal bendrojo ugdymo arba formaliojo profesinio
mokymo programas, išskyrus bedarbius, kurie mokosi pagal suaugusiųjų pradinio,
pagrindinio, vidurinio ugdymo programas, bedarbius, kurie mokosi pagal
formaliojo profesinio mokymo programas savo lėšomis, ar bedarbius, kurie
dalyvauja paramos mokymuisi priemonėse, arba pradeda studijuoti aukštojoje
mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas;“.
10 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas
Papildyti 25 straipsnį 10 punktu:
„10) asmenys, kuriems suteiktas pabėgėlio statusas arba asmenys, kuriems suteikta papildoma ar laikinoji apsauga.“
11 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 28 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Konsultavimo paslaugos teikiamos siekiant padidinti darbo ieškančių asmenų motyvaciją įsidarbinti ar mokytis, patarti dėl darbo keitimo, padėti jiems pasirinkti profesiją ar planuoti karjerą, atsižvelgiant į asmenines savybes ir darbo rinkos poreikius, padėti išlikti darbo vietoje.“
2. Papildyti 28 straipsnio 2 dalį 4 punktu:
„4) palaikymo darbo vietoje paslauga.“
3. Pakeisti 28 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Teikiant
profesinio konsultavimo paslaugą, skirtą kuria siekiama padėti darbo
ieškančioam asmensiui profesiniam profesiškai
apsisprendimui apsispręsti, padedama darbo ieškantiems
asmenims įvertinti savo gebėjimus ir asmenines savybes renkantis tam tikrą
profesiją ar persikvalifikuojant, taip pat jie motyvuojami mokytis, dirbti ar
dalyvauti socialinės ir profesinės reabilitacijos priemonėse, vykdomas darbo
ieškančio asmens profesinis orientavimas.“
4. Papildyti 28 straipsnį nauja 7 dalimi:
„7. Teikiant palaikymo darbo vietoje paslaugą, skirtą pagalbai įsidarbinusiam asmeniui teikti, sprendžiamos asmens socialinių įgūdžių trūkumo, adaptacijos darbo vietoje, motyvacijos dirbti problemos, tarpininkaujama tarp asmens ir darbdavio, sprendžiamos problemos, susijusios su darbo santykiais ar sąlygomis, ir teikiama kita pagalba, siekiant kuo efektyvesnės ir ilgalaikės integracijos į darbo rinką.“
5. Buvusią 28 straipsnio 7 dalį laikyti 8 dalimi.
12 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 29 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„29 straipsnis. Įsidarbinimo galimybių vertinimo paslaugos
1. Teritorinė darbo birža,
įregistravusi darbo ieškantį asmenį ir suteikusi jam bedarbio statusą,
atlieka jo įsidarbinimo galimybių vertinimą, kurio tikslas – nustatyti ir
parinkti bedarbiams darbo ieškantiems asmenims tas darbo rinkos
paslaugas, ir (ar) aktyvios darbo rinkos politikos priemones, kurios yra
tinkamos tam bedarbiui darbo ieškančiam asmeniui atsižvelgiant į
jo turimą kvalifikaciją ir (ar) kompetenciją, darbo patirtį, nedarbo
laikotarpį, sveikatos būklę ir kitas aplinkybes, darančias įtaką bedarbio
darbo ieškančio asmens įsidarbinimo galimybėms. Teikiant šioje dalyje
nurodytas įsidarbinimo galimybių vertinimo paslaugas bedarbiams papildomai
parenkamos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės ir (ar) socialinių, darbo
įgūdžių lavinimo priemonė.
2. Teritorinė darbo birža,
atsižvelgdama į bedarbio darbo ieškančio asmens įsidarbinimo
galimybių vertinimo rezultatus, priskiria bedarbį darbo ieškantį
asmenį vienai iš šio įstatymo 23 straipsnyje nurodytų bedarbių darbo
ieškančių asmenų grupių ir šio įstatymo 31 straipsnyje nustatyta tvarka
sudaro individualų užimtumo veiklos planą.“
13 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 31 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„31 straipsnis. Individualios užimtumo veiklos planavimo paslaugos
1. Bedarbiams, įsiregistravusiems teritorinėse darbo biržose, sudaromi individualūs užimtumo veiklos planai. Šiuose planuose nurodomi bedarbio ir teritorinės darbo biržos įsipareigojimai dėl darbo rinkos paslaugų bedarbiui teikimo, aktyvios darbo rinkos politikos priemonių, socialinių, darbo įgūdžių lavinimo priemonės ir užimtumo didinimo programų įgyvendinimo bei bedarbio atsiskaitymo už savarankišką darbo paiešką ir šio įstatymo 5 straipsnio 3 punkte nurodytos veiklos vykdymą tvarka.
2. Teritorinė darbo birža, prieš siūlydama bedarbiams dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse ar užimtumo didinimo programose, jiems gali siūlyti psichologinio konsultavimo paslaugas ar kreiptis dėl socialinių paslaugų poreikio nustatymo.
3. Asmenims, teritorinėje darbo biržoje registruotiems šio įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 1–5 punktuose nurodytais statusais, jų prašymu gali būti sudaromas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas individualus užimtumo veiklos planas.“
14 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 32 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) darbo rinkos
paslaugų teikimo, ir užimtumo rėmimo aktyvios darbo rinkos
politikos priemonių ir socialinių, darbo įgūdžių lavinimo priemonės įgyvendinimo
efektyvumo vertinimo rezultatus;“.
15 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 33 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„33
straipsnis. Darbo rinkos paslaugų teikimo, ir aktyvios darbo rinkos
politikos priemonių ir socialinių, darbo įgūdžių lavinimo priemonės įgyvendinimo
efektyvumo vertinimas
1. Užimtumo rėmimo politiką
įgyvendinančios įstaigos Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos
institucijos nustatyta tvarka atlieka darbo rinkos paslaugų teikimo, ir
aktyvios darbo rinkos politikos priemonių ir socialinių, darbo įgūdžių
lavinimo priemonės įgyvendinimo efektyvumo vertinimą.
2. Darbo rinkos paslaugų teikimo,
ir aktyvios darbo rinkos politikos priemonių ir socialinių, darbo
įgūdžių lavinimo priemonės įgyvendinimo efektyvumo vertinimo rezultatai
skelbiami viešai.“
16 straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas
1. Papildyti 36 straipsnio 1 dalį 4 punktu:
„4) neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimas.“
2. Pakeisti 36 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Paramos mokymuisi tikslas –
padėti bedarbiams įgyti kvalifikaciją, tobulinti turimą kvalifikaciją, įgyti
kompetencijų pagal formaliojo profesinio mokymo programas, įtrauktas į Studijų,
mokymo programų ir kvalifikacijų registrą, neformaliojo profesinio mokymo
programas ar neformaliojo suaugusiųjų švietimo būdu programas,
ar jas tobulinti arba (ir) įgyti kitų darbinių darbo gebėjimų, ar
pripažinti turimas kompetencijas, jeigu to reikia norint įsidarbinti į
laisvas darbo vietas ar pradėti dirbti savarankiškai.“
17 straipsnis. 37 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 37 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Bedarbių formalusis
profesinis mokymas organizuojamas trišalėje arba dvišalėje sutartyje
numatytomis sąlygomis. Trišalė sutartis sudaroma tarp teritorinės darbo biržos,
darbdavio, kuris įdarbins bedarbį, ir bedarbio, kuris įsidarbins į laisvą darbo
vietą. Kai bedarbiai siunčiami mokytis pagal teisės aktų nustatyta tvarka
Lietuvos darbo biržos atliktomis darbo rinkos prognozėmis nustatytų paklausių
profesijų formaliojo profesinio mokymo programas arba kai bedarbiai nori
pradėti dirbti teritorinės darbo biržos pasiūlytose ar jų pačių susirastose
darbo vietose ar dirbti savarankiškai, sudaroma dvišalė sutartis tarp
teritorinės darbo biržos ir bedarbio.“
2. Pakeisti 37 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Teritorinė darbo birža šio
straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarčių pagrindu bedarbiui išduoda dokumentą,
kuriuo įsipareigoja sumokėti bedarbio pasirinktam profesinio mokymo teikėjui
nurodytą pinigų sumą už suteiktą profesinį mokymą. Bedarbių profesinis
mokymas pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas organizuojamas
trišalėje arba dvišalėje sutartyje numatytomis sąlygomis. Trišalė sutartis
sudaroma tarp teritorinės darbo biržos, darbdavio, kuris įdarbins bedarbį, ir
bedarbio, kuris įsidarbins į laisvą darbo vietą. Kai įgyti ar tobulinti
bendrųjų ar profesinių kompetencijų siunčiami bedarbiai, kurie priskiriami
didelių ar vidutinių įsidarbinimo galimybių grupei, arba bedarbiai siunčiami
pagal Lietuvos darbo biržos nustatytų paklausių kompetencijų neformaliojo
suaugusiųjų švietimo programas, sudaroma dvišalė sutartis tarp teritorinės
darbo biržos ir bedarbio.“
3. Pakeisti 37 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Bedarbių profesinis mokymas
vykdomas profesinio mokymo teikėjo, kurį pasirenka pats bedarbis, o kai
sudaryta trišalė sutartis – suderinus su darbdaviu. Teritorinė darbo birža,
remdamasi šio straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodytomis sutartimis, išduoda
bedarbiui dokumentą, kuriuo įsipareigoja sumokėti bedarbio pasirinktam
profesinio mokymo teikėjui nurodytą pinigų sumą už suteiktą profesinį mokymą. Tarp
pasirinkto profesinio mokymo teikėjo ir bedarbio, vadovaujantis šio
straipsnio 1 dalyje nurodytomis sutartimis, sudaroma profesinio mokymo
sutartis, pagal kurią. Profesinio profesinio mokymo
teikėjas, su bedarbiu sudaręs šioje dalyje nurodytą sutartį, kas mėnesį
teritorinei darbo biržai teikia informaciją apie bedarbio mokymo programos
lankomumą.“
4. Pakeisti 37 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:
„13. Teritorinei darbo biržai jos patirtų šio straipsnio 14 dalyje nurodytų išlaidų neturi grąžinti be svarbių priežasčių nevykdantys šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarčių įsipareigojimų bedarbiai, kurie šio įstatymo nustatyta tvarka pirmą kartą įgyja kompetenciją ir (ar) kvalifikaciją, arba bedarbiai, kurie buvo siunčiami mokytis pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas dvišalės sutarties pagrindu.“
18 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 39 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Stažuotė,
kaip neatlygintinas darbo praktikos laikotarpis, skirtas asmens darbo įgūdžiams
ar profesinei kvalifikacijai kelti, atkurti ar tobulinti, gali būti
organizuojama bedarbiams, kurie turi atitinkamą profesinę kvalifikaciją arba neformaliu
neformaliojo suaugusiųjų švietimo būdu įgytą kompetenciją, tačiau ne
mažiau kaip 6 mėnesius iš eilės nedirbo pagal šią turimą profesinę
kvalifikaciją ar neformaliu neformaliojo suaugusiųjų švietimo
būdu įgytą kompetenciją.“
19 straipsnis. Įstatymo papildymas 391 straipsniu
Papildyti Įstatymą 391 straipsniu:
„391 straipsnis. Neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimas
1. Neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimas, kuris yra reikalingas bedarbiui įsidarbinti į laisvas darbo vietas ar pradedant dirbti savarankiškai, vykdomas Lietuvos Respublikos profesinio mokymo, Lietuvos Respublikos neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymo ir juos įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka.
2. Neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimas organizuojamas dvišalėje sutartyje numatytomis sąlygomis, sudaromoje tarp teritorinės darbo biržos ir bedarbio, kurio neformaliuoju švietimo ir savišvietos būdu įgytos kompetencijos bus pripažįstamos.
3. Teritorinė darbo birža, remdamasi šio straipsnio 2 dalyje nurodyta sutartimi, bedarbiui išduoda dokumentą, kuriuo įsipareigoja sumokėti juridiniam asmeniui, turinčiam teisę pripažinti neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytas kompetencijas (toliau – kompetencijų pripažinimą organizuojantis asmuo), nurodytą pinigų sumą už neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimą.
4. Bedarbių neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimas vykdomas kompetencijų pripažinimą organizuojančio asmens, kurį pasirenka pats bedarbis.
5. Bedarbiams skiriamos lėšos neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytoms kompetencijoms pripažinti negali viršyti 0,6 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio.
6. Bedarbių neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimas pagal šio straipsnio nuostatas gali būti organizuojamas ne daugiau kaip 3 kartus per vienus metus.“
20 straipsnis. 40 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 40 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„40 straipsnis. Parama judumui
1. Paramos judumui tikslas – kompensuoti kelionės išlaidas į darbo, stažuotės atlikimo vietą, ar į teritorinės darbo biržos organizuojamus konsultavimo grupėms užsiėmimus bei socialinių, darbo įgūdžių lavinimo priemonę ir atgal:
1) bedarbiui įsidarbinus pagal darbo sutartį ar darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu;
2) bedarbiui dalyvaujant remiamojo įdarbinimo priemonėse arba stažuotėje;
3) bedarbiui dalyvaujant jo
individualiame užimtumo veiklos plane numatytuose konsultavimo grupėms
užsiėmimuose ar socialinių, darbo įgūdžių lavinimo priemonėje.;
4) darbdaviui, įdarbinusiam teritorinės darbo biržos siunčiamą bedarbį ir patiriančiam bedarbio, esant jo sutikimui, vežimo į darbo vietą ir atgal išlaidas.
2. Kelionės išlaidos kompensuojamos,
kai asmuo dėl paramos judumui į teritorinę darbo biržą kreipiasi per 3 darbo
dienas nuo įsidarbinimo arba dalyvavimo remiamojo įdarbinimo priemonėse ar
stažuotėje pradžios ar po dalyvavimo konsultavimo grupėms užsiėmimuose ar
socialinių, darbo įgūdžių lavinimo priemonėje ir kai nustatoma nustačius,
kad asmens gyvenamoji vieta yra ne toje pačioje gyvenamojoje vietovėje, kurioje
yra darbo vieta, stažuotės atlikimo ar konsultavimo grupėms užsiėmimų
vykdymo ar socialinių, darbo įgūdžių lavinimo priemonės atlikimo vieta,
bet ne ilgiau kaip 3 mėnesius nuo įsidarbinimo ar dalyvavimo remiamojo
įdarbinimo priemonėse ar stažuotėje pradžios ir ne daugiau kaip
5 kartus vienos registracijos teritorinėje darbo biržoje laikotarpiu,
dalyvavus bedarbio individualiame užimtumo veiklos plane numatytuose konsultavimo
grupėms užsiėmimuose ar socialinių, darbo įgūdžių lavinimo priemonėje.
Kelionės
išlaidos darbdaviui kompensuojamos, kai jis dėl paramos judumui į teritorinę
darbo biržą kreipiasi per 3 darbo dienas nuo bedarbio įdarbinimo dienos ir kai nustatoma,
kad įdarbinto bedarbio gyvenamoji vieta yra ne toje pačioje gyvenamojoje
vietovėje, kurioje yra darbo vieta.
3. Paramos judumui dydis sudaro 33 procentus Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio, jeigu asmens darbo užmokestis neviršija 1 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio, arba 25 procentus Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio, jeigu asmens darbo užmokestis viršija 1 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydį, bet neviršija Lietuvos statistikos departamento paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. Jeigu asmens darbo užmokestis viršija Lietuvos statistikos departamento paskelbtą šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydį, parama judumui tokiam asmeniui neskiriama.
4. Kelionės išlaidų kompensacijos bedarbiui, dalyvaujančiam jo individualiame užimtumo veiklos plane numatytuose konsultavimo grupėms užsiėmimuose, socialinių, darbo įgūdžių lavinimo priemonėje, stažuotėje, bei darbdaviui, patiriančiam bedarbio vežimo į darbo vietą ir atgal išlaidas, dydis nustatomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į atstumą nuo gyvenamosios vietos iki teritorinės darbo biržos ar darbo vietos ir transporto priemonės rūšį.“
21 straipsnis. 41 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 41 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) 75 procentai apskaičiuotų
lėšų, kai įdarbinami asmenys, nurodyti šio įstatymo 25 straipsnio 1 punkte
ir 10 punktuose;“.
22 straipsnis. 42 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 42 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) šio įstatymo
25 straipsnio 3–9 10 punktuose nurodytiems bedarbiams padėti
įsitvirtinti darbo rinkoje arba įsidarbinti;“.
2. Pakeisti 42 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) iki 24 mėnesių, kai darbo sutartis sudaroma su asmenimis, nurodytais šio įstatymo 25 straipsnio 2 ir 10 punktuose;“.
23 straipsnis. 46 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 46 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Vietinių
užimtumo iniciatyvų projektai įgyvendinami Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar
jos įgaliotos institucijos nustatytose savivaldybių (seniūnijų) teritorijose
ar jų dalyse, kuriose bedarbių dalis, skaičiuojant nuo darbingo amžiaus
gyventojų, projektų įgyvendinimo laikotarpiu yra didesnė negu vidutiniškai
šalyje, nedarbo pasekmėms švelninti.“
24 straipsnis. 48 straipsnio pakeitimas
1. Papildyti 48 straipsnio 2 dalį 8 punktu:
„8) turintys pabėgėlio statusą ar asmenys, kuriems suteikta papildoma ar laikinoji apsauga;“.
2. Papildyti 48 straipsnio 2 dalį 9 punktu:
„9) priklausantys socialinės rizikos šeimoms;“.
3. Papildyti 48 straipsnio 2 dalį 10 punktu:
„10) vyresni kaip 40 metų.“
25 straipsnis. 56 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 56 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„56 straipsnis. Nelegalus darbas ir atsakomybė už jį
1. Nelegaliu darbu laikomos
fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai
atlygintinai atliekamos darbinės darbo funkcijos, kai:
1) darbdavys nustatyta
tvarka nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio
draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną valandą
darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą;
2) dirba asmuo, kuris nėra
Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos
veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos
teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis),
įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų
šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos įdarbinimo tvarkos.
2. Darbdavys nelaikomas pažeidusiu šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, jeigu, įdarbindamas trečiosios šalies pilietį, įvykdo šias sąlygas:
1) ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos yra gautas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitas dokumentas, suteikiantis teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje;
2) darbo Lietuvos Respublikoje
laikotarpiu saugo šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų dokumentų kopijas
ir pateikia jas Valstybinei darbo inspekcijai, Migracijos departamentui prie
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos
departamentas) ar kitai šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytai institucijai jų
reikalavimu;.
3) per 3 darbo dienas nuo darbo
sutarties sudarymo dienos raštu praneša Valstybinei darbo inspekcijai jos
nustatyta tvarka apie trečiosios šalies piliečio darbo pradžią.
3. Šio straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos, kai darbdavys žinojo, kad leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitas dokumentas, suteikiantis teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje buvo suklastoti.
4. Valstybinė darbo
inspekcija, Institucija, vykdanti nelegalaus darbo, nedeklaruoto
darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos kontrolę, nustačiusi, kad
darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą,
neatsižvelgdama į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio
dirbti asmens veiklos išraišką:
1) jeigu darbo santykiai nėra
pasibaigę, įpareigoja darbdavį sudaryti su nelegaliai dirbusiu asmeniu darbo
sutartį raštu ir pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos
teritorinei įstaigai, apie kad darbo sutarties
sudarymąta ir darbuotojoas priėmimą priimtas
į darbą;
2) įpareigoja darbdavį sumokėti nelegaliai dirbusiam asmeniui sulygtą atlyginimą už darbą, išskyrus atvejį, kai šis atlyginimas buvo sumokėtas;
3) perduoda Valstybinei mokesčių
inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam
skyriui duomenis, kurių reikia, kad šios apskaičiuotų ir išieškotų darbdavio ir
nelegaliai dirbusio asmens nesumokėtus gyventojų pajamų mokestį ir valstybinio
socialinio draudimo įmokas, baudas ir delspinigius pagal šias įmokas ir
mokesčius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas nuo pajamų, kurias gavo arba
turėjo gauti nelegaliai dirbęs asmuo;
4) 3) šio
įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 iki 2 896
eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Tokie patys veiksmai, padaryti
darbdavio, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 32 metus,
užtraukia baudą darbdaviui nuo 2 896 iki 5 792 eurų už kiekvieną
nelegaliai dirbusį asmenį.
5. Valstybinė darbo inspekcija
Institucija,
vykdanti nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos
veiklos kontrolę, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio
1 dalies 2 punkte nurodytą pažeidimą, neatsižvelgdama į formalią
nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos
išraišką:
1) įpareigoja darbdavį nutraukti darbo santykius su nelegaliai dirbančiu asmeniu per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo;
2) įpareigoja darbdavį sumokėti nelegaliai dirbusiam asmeniui sulygtą atlyginimą už darbą, išskyrus atvejį, kai šis atlyginimas jau buvo sumokėtas;
3) perduoda Valstybinei mokesčių
inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam
skyriui duomenis, kurių reikia, kad šios apskaičiuotų ir išieškotų darbdavio ir
nelegaliai dirbusio asmens nesumokėtus gyventojų pajamų mokestį ir valstybinio
socialinio draudimo įmokas, baudas ir delspinigius pagal šias įmokas ir
mokesčius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas nuo pajamų, kurias gavo arba
turėjo gauti nelegaliai dirbęs asmuo, išskyrus atvejį, kai gyventojų pajamų
mokestis ir valstybinio socialinio draudimo įmokos buvo sumokėti;
4) 3) įpareigoja
darbdavį sumokėti visas šioje dalyje numatytų sumų pervedimo į šalį, į kurią
grįžo ar buvo grąžintas trečiosios šalies pilietis, išlaidas ir trečiosios
šalies piliečio grąžinimo išlaidas;
5) 4) šio
įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 iki 2 896 eurų už
kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio,
jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 32 metus, užtraukia
baudą darbdaviui nuo 2 896 iki 5 792 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį
asmenį;
6) 5) perduoda
informaciją apie nelegaliai dirbantį ar dirbusį asmenį Migracijos
departamentui.
6. Be šio straipsnio 5 dalyje numatytų pasekmių, darbdaviams, padariusiems šio straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą pažeidimą, gali būti taikomi:
1) apribojimas dalyvauti viešuosiuose pirkimuose Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka;
2) teisės gauti subsidijas, išmokas ar kitą valstybės pagalbą, įskaitant Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą ir kitą paramą, išskyrus tiesioginę Europos Sąjungos paramą, atėmimas iki 5 metų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;
3) įpareigojimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka grąžinti tam tikrą dalį arba visas per 12 mėnesių laikotarpį iki nelegalaus darbo nustatymo suteiktų subsidijų, išmokų ar kitos valstybės pagalbos, įskaitant Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą ir kitą paramą, išskyrus tiesioginę Europos Sąjungos paramą, lėšas.
7. Jeigu darbdavys, nelegaliai
įdarbinęs trečiosios šalies pilietį dirbti tam tikramo
darbuio, yra subrangovas, tiesioginis jo rangovas yra
subsidiariai atsakingas už šio straipsnio 5 dalies 2 ir,
3 ir 4 punktuose nurodytų piniginių įpareigojimų
įvykdymą, išskyrus atvejį, kai jis raštu iš subrangovo pareikalavo pateikti
trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo dokumentus, nurodytus šio straipsnio
2 dalyje, ir ėmėsi priemonių jų teisingumui patikrinti. Jeigu rangovas ar
kiti subrangovai žinojo apie tai, kad darbdavys nelegaliai įdarbinęs trečiosios
šalies pilietį, jie taip pat yra subsidiariai atsakingi už šio straipsnio 5
dalies 2 ir, 3 ir 4 punktuose
nurodytų piniginių įpareigojimų įvykdymą. Subsidiari rangovo ar kitų subrangovų
atsakomybė reiškia tai, kad tiek Valstybinė darbo inspekcija
institucija, vykdanti nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos
savarankiškos veiklos kontrolę, tiek nelegaliai dirbęs trečiosios
šalies pilietis turi teisę nukreipti savo piniginį reikalavimą į juos ne vėliau
kaip per 3 mėnesius nuo tos dienos, kai suėjo jų piniginio reikalavimo
darbdaviui terminas, tačiau darbdavys jų piniginio reikalavimo nepatenkino arba
patenkino ne nevisiškai. Valstybinė darbo inspekcija
Institucija, vykdanti nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos
savarankiškos veiklos kontrolę, taip pat skiria baudą rangovui nuo
868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį trečiosios šalies
pilietį, išskyrus atvejį, kai rangovas raštu iš subrangovo pareikalavo pateikti
trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo dokumentus, nurodytus šio straipsnio 2
dalyje, ir ėmėsi priemonių jų teisingumui patikrinti. Tokie patys veiksmai,
padaryti rangovo, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 32
metus, užtraukia baudą rangovui nuo 2 896 iki 5 792 eurų už kiekvieną
nelegaliai dirbusį trečiosios šalies pilietį.
8. Nelegaliai dirbę asmenys turi teisę reikalauti jiems priklausančio nesumokėto darbo užmokesčio darbo ginčams dėl teisės nagrinėti Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka.
9. Šio straipsnio 4 dalies
2 punkte ir 3 punktuose, 5 dalies 2 ir, 3, 4 ir
5 punktuose ir 8 dalyje nurodytais atvejais laikoma, kad nelegalaus
darbo santykiai tęsiasi 3 mėnesius iki nelegalaus darbo fakto nustatymo dienos,
o darbuotojui mokama nelegalaus darbo fakto nustatymo dieną galiojanti Lietuvos
Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga. Ši nuostata
netaikoma tais atvejais, kai Valstybinė darbo inspekcija institucija,
vykdanti nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos
veiklos kontrolę, ar darbuotojas įrodo didesnio darbo užmokesčio
mokėjimą arba darbdavys, pripažindamas nelegalų darbą, įrodo trumpesnį
nelegalaus darbo laikotarpį.
10. Šio straipsnio 4 dalies 4
3 punkte, 5 dalies 5 4 punkte ir 7 dalyje nurodyta bauda
skiriama, jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės fiziniam ar juridiniam asmeniui
pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą ar Lietuvos
Respublikos baudžiamąjį kodeksą.“
26 straipsnis. 57 straipsnio pakeitimas
1. Pripažinti netekusiu galios 57 straipsnio 1 dalies 3 punktą.
3) per 3 darbo dienas nuo darbo sutarties
su trečiosios šalies piliečiu sudarymo ar nutraukimo dienos raštu nepraneša
Valstybinei darbo inspekcijai jos nustatyta tvarka apie darbo pradžią ir
pabaigą.
2. Pakeisti 57 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Valstybinė darbo inspekcija,
nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą,
šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 200 iki 400 eurų už
kiekvieną padarytą pažeidimą. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau
bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 32 metus, užtraukia baudą
darbdaviui nuo 400 iki 800 eurų už kiekvieną padarytą pažeidimą.“
27 straipsnis. 58 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 58 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) skiria baudas darbdaviams
baudą darbdaviui nuo 200 iki 600 eurų už kiekvieną pažeidimą į
apskaitą neįtrauktos darbo funkcijos atlikimo atvejį. Tokie patys veiksmai,
padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 32
metus, užtraukia baudą darbdaviui nuo 600 iki 1 200 eurų už kiekvieną pažeidimą
neapskaitytą darbo funkcijos atlikimo atvejį.“
2. Papildyti 58 straipsnį 5 dalimi:
„5. Šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta bauda skiriama, jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės fiziniam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą.“
28 straipsnis. 60 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 60 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„60 straipsnis. Baudos skyrimas
1. Šio įstatymo 56 straipsnyje numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria Valstybinė darbo inspekcija, Valstybinė mokesčių inspekcija, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir policija. Šio įstatymo 57 ir 58 straipsniuose numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria Valstybinė darbo inspekcija. Šie pažeidimai tiriami, pažeidimų protokolai surašomi ir bylos nagrinėjamos mutatis mutandis vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu.
2. Valstybinė darbo inspekcija
Institucija, vykdanti nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos
savarankiškos veiklos kontrolę, skirdama šio įstatymo 56, 57 ir 58
straipsniuose numatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir
maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio
asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra
atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki
minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas
nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir
sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir
reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas. Bauda
išieškoma į valstybės biudžetą.
3. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo, padaręs pažeidimą, užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimą nutraukė, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą, geranoriškai atlygino žalą, taip pat labai sunki juridinio asmens finansinė padėtis.
4. Atsakomybę sunkinančiomis
aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo kliudė trukdė atlikti
pažeidimo tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą, nepaisydamas šio
įstatymo 55 straipsnyje nurodytų institucijų įgaliotų pareigūnų
įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus.
5. Šio įstatymo 56, 57 ir 58
straipsniuose numatytos baudos gali būti skiriamos ne vėliau kaip per 3 metus
nuo pažeidimo nustatymo dienos 2 metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o
trunkamojo pažeidimo atveju – per 2 metus nuo jo paaiškėjimo dienos.
6. Baudos skyrimas gali būti ginčijamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
7. Baudos už
nelegalų darbą, už nedeklaruotą darbą skyrimas ar neskyrimas, baudos
panaikinimas ar sumažinimas teismo tvarka nėra pagrindas atsisakyti
apskaičiuoti ar išieškoti darbdavio ir nelegaliai ar nedeklaruotą darbą
dirbusio asmens nesumokėtus gyventojų pajamų mokestį ir valstybinio socialinio
draudimo įmokas, baudas ir delspinigius pagal šias įmokas ir mokesčius
reglamentuojančių teisės aktų nuostatas nuo pajamų, kurias gavo arba turėjo
gauti nelegalų darbą ar nedeklaruotą darbą dirbęs asmuo. Sprendimas dėl
gyventojų pajamų mokesčio ir valstybinio socialinio draudimo įmokų, baudų ir
delspinigių apskaičiavimo ir išieškojimo gali būti skundžiamas įstatymų
nustatyta tvarka.“
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas