PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 55 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-2974(2)

 

2023-10-25

Vilnius

 

Eil. Nr.

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

str.

str. d.

p.

1.

1

 

 

Argumentai:

1. Įstatymo Projekto 1 straipsnio 2 dalimi, kuriuo keičiama BPK 55 straipsnio 4 dalis, siūlomas  naujas teisinis reguliavimas:  

„4 Įgaliotojo atstovo dalyvavimas būtinas bylose dėl nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai ar dorovei, kai nuo šių veikų nukentėjo nepilnametis, ir kai yra gautas skundas, pareiškimas ar pranešimas apie šias nusikalstamas veikas, taip pat kitais atvejais, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras motyvuotu nutarimu ar teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad įgaliotojo atstovo dalyvavimas būtinas, nes be įgaliotojo atstovo pagalbos nepilnamečio nukentėjusiojo teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami. Tokiais atvejais dėl įgaliotojo atstovo dalyvavimo atitinkamai taikomos šio Kodekso 51 ir 52 straipsnių nuostatos.“  Privalomas įgaliotojo atstovo dalyvavimas dar nepradėtose bylose kartu reiškia valstybės pareigą užtikrinti nemokamą advokato dalyvavimą  dar nepradėtuose ikiteisminiuose tyrimuose. Naujai numatomas advokato dalyvavimas ir apmokėjimas dar nepradėjus ikiteisminio tyrimo turėtų būti organizuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos  valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymu[1] (toliau tekste – ir VGTP įstatymas). Tačiau pastarasis įstatymas nėra keičiamas, o jo 12 straipsnio 12 punkte, kuris įsigalios 2024 m. sausio 1 d. yra numatyta, kad  Teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į nustatytą turto ir pajamų lygį, turi nepilnamečiai vaikai, galimai nukentėję nuo šiame punkte įvardytų nusikalstamų veikų, kai pranešimą dėl antrinės teisinės pagalbos nepilnamečiams teikimo pateikia valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija (toliau tekste – ir VTAT).  Taigi, iš šio VGTP įstatymo matyti, kad Vaiko teisių institucija teikia pranešimą, nors tokia sąlyga   Baudžiamojo proceso pakeitimo Projektu  nėra numatoma. Todėl šiuo aspektu keičiama BPK 55 str. 4 d. nėra suderinta su VGTP įstatymo 12 straipsnio 12 punktu. Be to, nėra aišku, ar  Pranešime, kurio formą tvirtins teisingumo ministras (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas 22 straipsnio 5 dalis), Vaiko teisių tarnyba privalės pateikti motyvus, kaip tai daro toje pačioje BPK 55 str. 4 d. nurodyti pareigūnai, teismai pripažindami, kad pradėtuose ikiteisminiuose tyrimuose įgaliotojo atstovo dalyvavimas būtinas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas 22 straipsnio 5 dalyje nustatyta: „Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, gavusi duomenų apie nepilnametį vaiką, galimai nukentėjusį nuo nusikalstamos veikos žmogaus sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, dorovei, pateikia tarnybai teisingumo ministro nustatytos formos pranešimą dėl antrinės teisinės pagalbos nepilnamečiui teikimo, jeigu be advokato pagalbos nepilnamečio teisės ir teisėti interesai nebūtų tinkamai ginami.“  Tačiau tokia sąlyga –reikalavimas įvertinti, ar be advokato pagalbos nepilnamečio teisės ir teisėti interesai nebūtų tinkamai ginami – teikiamu BPK projektu nėra numatyta (ji pagal Projektą taikoma tik tuo atveju – kai pareigūnai prima sprendimą dėl įgaliotojo atstovo dalyvavimo, kai jau yra pradėtas ikiteisminis tyrimas). Taigi šiuo aspektu teikiamas BPK projektas nedera su VGTP įstatymo  22 str. 5 dalimi.

Be to, keičiamų šiuo metu galiojančių BPK nuostatų reglamentuojami santykiai (atvejai, kada numatomas privalomas advokato dalyvavimas, valstybės teikiamos nemokamos teisinės pagalbos apmokėjimas bylose, kuriose padaryti nusikaltimai nepilnamečių atžvilgiu), mano nuomone, turėtų būti atspindėti ir  Lietuvos Respublikos  vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, kuris šiuo metu numato kitus atvejus, kai šeimai, vaikui yra teikiama nemokama teisinė pagalba vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymu.

Taigi, Projekte numatytas teisinis reguliavimas stokoja aiškumo, nėra suderintas su VGTP įstatymu, reglamentuojančiu tuos pačius santykius ir  nepakanka  Projekto 2 straipsniu  nustatyti tik tai, kad Teisingumo ministras iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, nes teisė turėti advokatą yra esminė teisė, kuri turi būti įstatyme aiškiai nustatyta.

2.  Siūloma Projektu keičiama BPK 55 straipsnio 4 dalies nuostata numato Įgaliotojo atstovo dalyvavimą nuo to momento, kai gautas skundas, pareiškimas ar pranešimas apie šias nusikalstamas veikas: nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai ar dorovei, kai nuo šių veikų nukentėjo nepilnametis. Ši Projekto norma nereikalauja, kad nusikalstama veika būtų padaryta nepilnamečio atžvilgiu; ji reikalauja tik tai, kad nuo šių veikų galimai būtų nukentėjęs nepilnametis. Kitaip tariant, bet kuri  nusikalstama veika žmogaus sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui padaryta bet kurio šeimos nario atžvilgiu, dėl kurios netiesiogiai visada nukenčia ir nepilnametis, suponuoja pareigą valstybei apmokėti advokato teisines paslaugas jau nuo to momento, kai yra gautas skundas, pareiškimas ar pranešimas apie galimai padarytas nusikalstamas veikas. Kaip minėta, iš Projekto nuostatos dėl nustatyto privalomo reikalavimo įgaliotojo atstovo dalyvavimui, kai tik pateikiamas  skundas, pareiškimas, pranešimas apie atitinkamas nusikalstamas veikas, nėra aišku, ar bus reikalingas VTAT pranešimas ir, ar jame bus nurodomi motyvai, ar bus vertinama, kai akivaizdžiai yra aišku, kad objektyviai nusikaltimo padarymas buvo neįmanomas ar bus taikoma ir vertinama sąlyga, kurią numato VGTP įstatymo  22 straipsnio 5 dalis  – jeigu be advokato pagalbos nepilnamečio teisės ir teisėti interesai nebūtų tinkamai ginami.  Kartu pastebėtina, kad Aiškinamajame rašte nėra pateikta jokių duomenų kokia apimtimi išaugs teikiamos pagalbos mastas ir nėra jokio Vyriausybės įvertinimo kiek papildomai reikės  lėšų. 

 

3.Kadangi Projekto nuostatos suponuoja pareigą skirti įgaliotą asmenį (advokatą) apmokant iš valstybės lėšų  ir tais atvejais, kai nusikalstama veika bus padaryta ne nepilnamečio atžvilgiu, o tik jam nukentėjus, todėl siūlau Baudžiamojo proceso kodekso 55 straipsnio 4 dalyje po žodžių „nusikalstamas veikas“ įrašyti formuluotę „galimai padarytas nepilnamečio atžvilgiu“.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti projektu  keičiamą Baudžiamojo proceso kodekso 55 straipsnio 4 dalį ir ją  išdėstyti taip:

 „4. Įgaliotojo atstovo dalyvavimas būtinas bylose dėl nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai ar dorovei, kai nuo šių veikų nukentėjo nepilnametis ir kai yra gautas skundas, pareiškimas ar pranešimas apie šias nusikalstamas veikas, galimai padarytas nepilnamečio atžvilgiu, taip pat kitais atvejais, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras motyvuotu nutarimu ar teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad įgaliotojo atstovo dalyvavimas būtinas, nes be įgaliotojo atstovo pagalbos nepilnamečio nukentėjusiojo teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami. Tokiais atvejais dėl įgaliotojo atstovo dalyvavimo atitinkamai taikomos šio Kodekso 51 ir 52 straipsnių nuostatos.“

 

 

Teikia: 

 Seimo narys                                                              Jurgis Razma

                       

 


[1]  12 straipsnio 12 punktas: „12) nepilnamečiai vaikai nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, dorovei ir kitose baudžiamosiose bylose, kai ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro motyvuotu nutarimu ar teismo motyvuota nutartimi pripažinta, kad įgaliotojo atstovo dalyvavimas būtinas, ir nepilnamečiai vaikai, galimai nukentėję nuo šiame punkte nurodytų nusikalstamų veikų, kai pranešimą dėl antrinės teisinės pagalbos nepilnamečiams teikimo pateikia valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija;“.