LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IV (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 172
STENOGRAMA
2018 m. gegužės 17 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS
ir Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
10.02 val.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, ilgamečio Seimo nario, VI ir IX kadencijų Seimo Pirmininko Česlovo Juršėno 80-mečio minėjimas
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiami kolegos, gerbiami svečiai, pradedame minėjimą, skirtą Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, ilgamečio Seimo nario, VI ir IX kadencijų Seimo Pirmininko Česlovo Juršėno jubiliejui.
Kartu su mumis, Seimo nariais, minėjime dalyvauja signataro artimieji, Nepriklausomybės Akto signatarai, garbingi svečiai.
Gerbiamasis pone Česlovai Juršėnai, džiaugiuosi turėdamas galimybę šiandien išreikšti jums pagarbą. Sveikinu jūsų jubiliejaus proga. Dėkoju, kad sutikote jį paminėti su mumis čia, savo darbe. Žinau, kad neklystu taip sakydamas, nes, net ir baigęs aktyvią politinę karjerą, jūs išlikote stiprus ramstis Lietuvos Respublikos Seimui, tartum pagal paprotinę teisę jūs išlikote Pirmininkas.
1992 m. lapkričio 25 d. į pirmąjį posėdį susirinkęs Seimas buvo pirmasis Seimas, turėjęs dirbti su ką tik Lietuvos žmonių sutarimu priimta Konstitucija. Lietuvos sienų apsauga, Lietuvos bankas, aukštojo mokslo, valstybės tarnybos sistema, Seimo statutas ir Seimo kontrolieriaus įstaiga bei daug daugiau Lietuvos valstybingumui reikalingų institutų buvo sukurta tuo laikotarpiu. Jūsų taiki ir kompromiso siekianti lyderystė tada ir dažnai buvo lemtingas svertas siekiant sėkmingų rezultatų.
Rezultatus vertina ir šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Leiskite paskelbti.
„Gerbiamasis Česlovai Juršėnai, kaip Kovo 11-osios Akto signataras, parlamentinės veiklos didmeistris, jūs aukštai iškėlėte garbingo politiko kartelę. Atsakomybė ir padorumas, reiklumas sau ir kitiems, išskirtinė erudicija bei įžvalga buvo ir visada bus siejama su jūsų asmenybe. Ir, žinoma, diplomatija bei džentelmeniškumas, nuolat puošiantys jūsų laikyseną.
Ne veltui Švenčionių ir Ignalinos krašto rinkėjai buvo tokie ištikimi, vertindami savo atstovo žmogiškumą ir toleranciją, gebėjimą išklausyti ir padėti. Jūs daug nuveikėte ir lituanistikos tradicijų bei paveldo įprasminimo srityje, kas ypač brangu visai tautai.
Nuoširdžiai sveikindama jus garbingo 80-ojo gimtadienio proga, dėkoju už prasmingus darbus Lietuvai, linkiu jums sveikatos, jėgų įgyvendinti kūrybinius sumanymus ir ilgų metų. D. Grybauskaitė, Lietuvos Respublikos Prezidentė. 2018 metai. Vilnius.“ (Plojimai)
Apie Pirmininko Česlovo Juršėno veiklą kviečiu kalbėti Seimo Pirmininko pavaduotoją G. Kirkilą.
Seimo nario, Europos reikalų komiteto pirmininko Gedimino Kirkilo kalba
G. KIRKILAS (LSDDF*). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamas jubiliate, mieli kolegos, svečiai, šiandien minime ypatingą Česlovo Juršėno, Kovo 11-osios Akto signataro, žurnalisto ir, kas nedaugeliui pavyko, dukart Seimo Pirmininko, sukaktį.
Česlovas Juršėnas šalia savo daugelio vertingų savybių bei talentų, be abejo, įeis į atkurtos nepriklausomos Lietuvos parlamentarizmo istoriją kaip Seimo vadovas ir Spikeris iš didžiosios raidės, pateikęs mums, o ypač jaunajai kartai, labai vertingą ir sektiną politiko, parlamentaro bei jau pavyzdiniu tapusį politinės kultūros atvejį. Politinės kultūros, kurios mums taip stinga, kurią sudaro vertybės, tradicijos, santykiai ir daugelis kitų dalykų, tačiau pirmiausia – pačių politikų veikla. Tai yra, mano nuomone, dėl kelių svarbių priežasčių bei aplinkybių, kurias mėginsiu savo trumpoje kalboje aptarti.
Pirmiausia dėl jo paties charakterio ir būdo savybių, neįtikėtino darbštumo, preciziškumo bei kruopštumo. Kaip jo kolega, daugelį metų bendražygis, galiausiai kiemo kaimynas, tai mačiau ne vienus metus. Jis dirbdavo ir tuomet, kai mes, Seimo nariai, neturintys lig šiol oficialių atostogų, ilsėdavomės, taip pat šeštadieniais, o ir sekmadieniais. Matyt, todėl jam tų atostogų labai ir nereikėjo, o mes savo darbo bei poilsio taip ir nereglamentavome, nes jeigu Česlovui Juršėnui būtų reikėję atostogų, patikėkite, ši problema Seimo statutu seniai būtų buvusi išspręsta.
Mieli kolegos, manau, neprieštarausite, jog bet kurios šalies parlamento spikeriui labai svarbu, jeigu ne svarbiausia, diplomato savybės, ką šiandien pabrėžė ir Prezidentė. Be diplomatijos, net, o gal ypač ir bendravimo būdo, be gebėjimo spręsti nuolat kylančius konfliktus, be talento sutarti, susitarti, suderinti įvairias nuomones ir interesus, vargu ar demokratiškai (pabrėžiu – demokratiškai!) parlamentui vadovauti įmanoma. O kad demokratija ir būtent taip parlamentui vadovaujantis spikeris yra kertiniai akmenys, ir priešingai – parlamentas yra didele dalimi demokratijos pagrindas, o nuo parlamentų atsiradimo demokratija iš esmės ir prasidėjo, tikiuosi, sutiksite visi. Kaip ir su tuo, jog būtent diplomatiškumas, politinis korektiškumas, tampantis kone galantiškumu, ypač moterų atžvilgiu, pagarba oponentui yra ryškūs ir jubiliatui būdingi bruožai, lydėję jo visą veiklą, ne sykį gražiai atvaizduoti jo politiniuose šaržuose, ir ne tik.
Gerbiamieji, ko visuomet nuoširdžiai pavydėjau, tai Česlovo Juršėno įgimto humoro jausmo; humoro, ne pikto, kas kažkodėl tampa vis mažiau būdinga nūdienai, neįžeidžiančio, o dažnai net vienijančio, kaip daugelis iš mūsų prisimename iš ne vieno ankstesnių seimų darbo epizodų. Tai tas atvejis, kada žodis įgyja tą didžiulę galią, kai įtikiname kitus be prievartos, o gal ir padarome savo sąjungininkais, net jeigu ateina tavo akinių sudaužyti. Jo santykiai, polemika ir diskusijos su vienu iš politinių oponentų – Laisvės premijos laureatu, tikru disidentu Antanu Terlecku, mano nuomone, yra tik vienas šiuo atveju tai gražiai iliustruojančių pavyzdžių.
Tačiau, o tai dar rečiau pasitaiko tarp politikų, Česlovas Juršėnas toleravo ir humorą savo atžvilgiu – neatsitiktinai, matyt, kolekcionavo ir teberanka šaržus bei karikatūras. O dydis jo kolekcijos, kurios tik mažytę dalį galime pamatyti šiandien Seime, tik dar sykį paliudija jo personos populiarumą ir gebėjimą įkvėpti dailininkus savo įvairiaspalve, įvairialype, tačiau atvira ir demokratiška veikla.
Česlovas Juršėnas neabejotinas, tikiuosi, tai pripažįsta jo politiniai oponentai, – ne tik šachmatų, bet ir kompromiso meistras. O kompromisas – ne tik diplomatijos bei politikos šerdis, bet tiesiog neišvengiamas dalykas parlamento darbe, nes be jų, be kompromisų, parlamentai tiesiog negalėtų egzistuoti. Nors tai atrodo savaime suprantamas dalykas, tačiau, deja, ne visiems mums ir ne visuomet pakanka stiprybės nusileisti ir atsitraukti, o ypač pačių karščiausių debatų metu, kas jubiliatui yra pavykę, ir ne sykį, kas jau tapo, mano nuomone, chrestomatiniais pavyzdžiais.
Seimo statutas, gerbiami kolegos parlamentarai, įstatymai dukart Seimo spikeriui Česlovui Juršėnui buvo šventi dalykai, nors prisiekdavo jis, kaip žinote, neprašydamas Dievo pagalbos. Tačiau demokratija be taisyklių egzistuoti, funkcionuoti negali. Tai aiškiai suprasdamas, Česlovas Juršėnas visuomet buvo nuoseklus Konstitucijos, prie kurios rengimo ir įdiegimo daug prisidėjo, šalininkas. Jis buvo toks teisės ir taisyklių šalininkas, kad net sykiais atrodydavo, gal ir per daug griežtai ar pernelyg preciziškai jis jų laikosi. Nors būtent tokia precizika dažniausiai padeda išvengti nereikalingų konfliktų arba jų tiesiog papildomai nesukurti. Tokia akivaizdžiai vienijanti, o ne skaldanti veikla sudarė jo vadovaujamiems seimams sąlygas pozityviai įstatymų leidybai ypač sunkiausiais valstybės kūrimo metais.
Tačiau Česlovas Juršėnas niekada nebuvo kabinetiniu politiku. Priešingai, susitikimai su rinkėjais jam buvo vienas svarbiausių dalykų. Jis nevengdavo ir pačių sunkiausių auditorijų. Nežinau, kiek sykių jis apvažiavo Lietuvą, bet kad aplankė ir susitiko su žmonėmis visuose šalies rajonuose, kaimuose ir miestuose, galiu garantuoti.
Česlovas Juršėnas gana reta tarp politikų asmenybė, sugebanti pripažinti savo klaidas ir net atsiprašyti. Jis tai padarė ne sykį ir dėl to buvo kritikuojamas ir savų, ir svetimų. Nūdienos politikoje, persmelktoje intrigų, rietenų, pasiklausymų, nuklausymų, epistoliarinio žanro skandalų, jis atrodo net šiek tiek panašus į politikos Don Kichotą, tačiau manau, kad mūsų politinei kultūrai būtų itin naudinga, jei tokių politikų turėtume daugiau, nors, deja, matyt, to greitai nepasieksime. Bet gal ir todėl šiandien nuoširdžiai minime garbingą Česlovo jubiliejų, nes matome ir pripažįstame neabejotiną jo pavyzdžio svarbą šalies politinei kultūrai šiuo aspektu.
Itin iškalbinga, gerbiami kolegos, kad net Česlovo Juršėno hobis – knygos, ypač enciklopedijos bei šaržai, pasitarnavo jo, kaip spikerio, darbui, jo sėkmingam pirmininkavimui ir vadovavimui. Apie jo konstitucines žinias ir gebėjimą pagrindinį šalies įstatymą cituoti atmintinai seniai vaikšto legendos. Ir nors enciklopedisto vardą istoriškai iš jo atėmė didysis prancūzas Denisas Didro ir jo bendražygiai, tačiau būtent jis, Česlovas Juršėnas, dar iki perestroikos ir Sąjūdžio, gūdžiais stagnacijos laikais, kai tai dar nebuvo oficialiai pernelyg toleruojama, parengė ir išleido keletą enciklopedinių leidinių, tarp jų 1983 metais itin populiarų „Tarptautininko žinyną“.
Mielas jubiliate, kolegos, parlamento nariai, mano minėtas Denisas Didro yra sakęs: „Iš anksto žinodamas, ką nori padaryti, dirbi drąsiai ir sklandžiai.“ Tai labai tiktų Česlovui Juršėnui, prisimenant jo indėlį į šalies parlamentarizmo tradicijas ir, neabejotinai, į istoriją. Net ir šie europietiški Seimo rūmai su savo pažangia, bent jau tuomet, informacinių technologijų įranga nepadarė Lietuvai gėdos per 2013 metų pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai (jose dirbame jau daugiau nei dešimtmetį) yra didele dalimi jo rūpestis ir nuopelnas.
Todėl, mielas Česlovai, sveikiname su garbinga sukaktimi ir linkėdami tau sveikatos tikimės, kad savo sukauptus dvasinius turtus, išmintį ir patirtį dar ilgai dalinsi Lietuvai ir jos žmonėms. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkoju G. Kirkilui.
Žodį tarti kviečiu Č. Juršėno bendražygį, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatą, Nepriklausomybės Akto signatarą Justą Vincą Paleckį.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Justo Vinco Paleckio kalba
J. V. PALECKIS. Gerbiamas Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Česlovo Juršėno artimieji, visi šio renginio dalyviai. Gal nesuklysiu Česlovą Juršėną pavadindamas perfekcionistu. Jo lozungas – „Ką darai, daryk gerai, daryk labai gerai!“
Aukso medaliu baigęs Ignalinos vidurinę mokyklą, Česlovas nuo jaunumės išsiskyrė žinių troškimu, lipte lipo prie knygų. Nuvylęs tėvus ir nepasukęs į kunigų seminariją, jis kibo į žurnalistikos studijas Vilniaus universitete. Po to dirbo laikraščiuose, radijuje ir televizijoje.
Daug kas jau tada pastebėjo, kad Česlovas – tai tiesiog vaikščiojanti enciklopedija, besidomintis viskuo, ypač įvairių valstybių sąranga, įsimenantis faktus, datas, biografijas, linkęs analizuoti, prognozuoti, kas tada tikrai buvo neįprasta. Šias savybes jis puikiai panaudojo išleisdamas pirmuosius Lietuvoje tarptautinės tematikos žinynus. Tai buvo aukščiausios klasės leidiniai, suteikiantys maksimumą informacijos, kokia tik buvo įmanoma tais laikais. Česlovas jau garsėjo ir kaip nepralenkiamas oratorius, mokantis sudominti bet kokią auditoriją.
Virsmo iš nelaisvės į laisvę – Atgimimo – laikas tapo tikruoju Česlovo Juršėno laiku. Jo vedamos televizijos laidos „Atgimimo banga“ virto itin karštų diskusijų pradžiamoksliu, kur susidurdavo įvairios nuomonės, ryškėjo daugiapartinės sistemos bruožai. Kai Lietuvos komunistų partija pasuko link socialdemokratijos ir, atskilus proimperiniam blokui, nuėjo nepriklausomybės keliu, Česlovas nedvejojo. Pasirinkęs, kaip jis pats sako, šviesiąją pusę, tikėjo, kad absoliuti dauguma iš 200 tūkst. partijos narių nori demokratiškos ir nepriklausomos Lietuvos.
Pirmuosiuose nuo pat 1926 metų demokratiniuose Lietuvos parlamento rinkimuose jį labai palaikė gimtosios Ignalinos žmonės. Aukščiausiojoje Taryboje Česlovas Juršėnas vėl pasijuto savo stichijoje. Jo įdirbis domintis demokratinių šalių konstitucijomis, valdžių atskyrimo principais, reglamentais leido jam iš karto pasinerti į tuos tuo metu dar labai nepatyrusio parlamento sūkurius ir svariai prisidėjo prie jo stiprinimo.
Naujas, nepaprastai reikšmingas etapas – 1992 metai, Lietuvos demokratinės darbo partijos pergalė Seimo rinkimuose ir Česlovo Juršėno pirmininkavimas pirmajam po 66 metų pertraukos Lietuvos parlamentarizmo istorijoje demokratiškam, daugpartiniam Lietuvos Seimui. Ketveriems metams jis tapo pirmuoju Seime ne tik pagal pareigas, bet ir pagal Konstitucijos išmanymą, Statuto ir įvairiausių teisinių procedūrų narpliojimo meistriškumą, pagaliau sėkmingą kompromisų paiešką. Gal ir nekorektiška lyginti, bet joks kitas jo įpėdinis tame poste pagal šiuos kriterijus, ko gero, negalėjo jam prilygti.
Česlovas Juršėnas Seimo Pirmininku buvo renkamas ir kitose kadencijose – iš viso tris kartus. Tai irgi rekordas. Per 22 darbo Lietuvos parlamente metus jis pats vienas arba kartu su kolegomis pateikė per 600 įstatymų projektų. Seime prigijo sąvoka – „juršėniškas darbštumas“. Tai reiškia – ypatingas darbo stilius, paremtas tikslumu, pareigingumu ir atsakomybe.
Ypatingas Česlovo Juršėno nuopelnas – socialdemokratinės krypties stiprinimas Lietuvos politikoje. A. M. Brazausko bendražygis, jis vadovavo Demokratinei darbo partijai, kai LDDP prieš 18 metų sugebėjo paritetiniais pagrindais susijungti su V. P. Andriukaičio vadovaujama Socialdemokratų partija, sudarydamos tvirtą kairiąją politinę jėgą. Šiandien realybė kita. Bet svarbu pažymėti, kad abu politikai – ir Vytenis, ir Česlovas – nepailsta kartoti: kairiųjų vienybė buvo ir privalo likti nepajudinama siekiamybe, tik einant šiuo keliu galima pasitarnauti socialiai teisingos Lietuvos kūrimui.
Aiški dauguma žmonių mūsų šalyje šiandien labai gerai įsivaizduotų Česlovą, sėdintį šioje salėje ne svečių tribūnoje, o priešais ją tarp jūsų, Seimo narių. Bet prieš šešerius metus, atsikirsdamas įkalbinėtojams, jis labai kietai ir ryžtingai pasakė sau ir kitiems: „Stop, užtenka!“ Tuo jis norėjo parodyti pavyzdį, kad ir kai kurie kiti ilgamečiai, jau trečią dešimtmetį Seime dirbantys, parlamento nariai galėtų pagalvoti apie pasitraukimą į, sakytume, užtarnautą poilsį, kad užleistų kelią jaunimui. Per tą laiką tuo pavyzdžiu pasekė nedaug kas.
Na, o dėl užtarnauto poilsio Česlovas galėtų pakartoti tos ypatingos žmonių genties nukaltą posakį: „Labiausiai užimti žmonės – tai pensininkai.“ Jam pačiam, gyvenančiam savo malonumui, pensininko titulas tikrai nelimpa. Kasdien – jei tik neišvykęs į susitikimus įvairiose Lietuvos vietovėse – jį galima pamatyti Seime, jis nuolat kviečiamas į konferencijas, diskusijas.
Pagaliau Česlovas gali atsiduoti savo jaunystės aistrai – žinynai, enciklopedijos. Jis jau beveik pusę amžiaus įvairių lietuviškų enciklopedijų mokslinių redakcinių tarybų narys. O naujausios Visuotinės lietuvių enciklopedijos visus 26 tomus Česlovas – neabejoju, vienintelis – yra perskaitęs tik tris kartus. Ir kiekvieną kartą, ieškodamas ir atrasdamas klaidų ir netikslumų.
Nežinau, ar kuris mūsų šalies gyventojas yra matęs Česlovą piktą, besisvaidantį įžeidinėjimais ar nenormine leksika. Jis vadovaujasi maksima: šypsena yra pigiai perkama ir brangiai parduodama. Ir net kai prieš kelis dešimtmečius rinkimų kampanijose kai kur sproginėjo vadinamosios bombelės, pramušančios net lauko estrados stogą, o Česlovui oponentai daužė akinius, jis sugebėdavo elegantiškai nusišypsoti ir pasakyti sąmojingą komplimentą storžieviams. Kiek įžeidžiančių epitetų ir šmeižto jam teko atlaikyti, kiek pašiepiančių karikatūrų jam pripaišyta, o atsakymas į tai – plati juršėniška šypsena. Jis – pirmasis ir vienintelis politikas, pradėjęs rinkti visas, ir pačias pikčiausias, karikatūras apie save, išleidęs net dvi jų knygeles, tuo nuginkluodamas ir tūžmingus oponentus.
Česlovas ir alkoholizmas – tai dar viena tema gal net ir moksliniams tyrimams šių dienų aktualijų fone. Visą gyvenimą jis vadovavosi principu – viena raudonojo vyno taurė, nė lašo daugiau, ir tai tik ypatingomis progomis.
Česlovas Juršėnas buvo ir liko labai populiarus Lietuvoje. Žmonėms imponuoja ne tik valstybininko patirtis ir žinios, mokėjimas polemizuoti, įtikinti, svarbiausia, kad Česlovas per ilgą parlamentinės veiklos laikotarpį išgarsėjo kaip visiškai švarus politikas, neįklimpęs į jokius skandalus ar abejotinus sandorius.
Baigdamas priminsiu, kad Česlovo šeimoje auga keturios kartos. Jų atstovus matome čia, išskyrus pačius jauniausius. Ir po didžiulės netekties šeimoje jau penki Juršėnai susirenka, susiburia savaitgaliais. Jaunieji tikrai turi ko pasimokyti, jie jau įsiminė daug senelio ir prosenelio papasakotų nutikimų, istorijų. Ką moka Česlovas, tai moka. Tikėsimės, kad jis vis dažniau įjungs diktofoną ir visos tos istorijos, o ir kai kurios kitos irgi suguls į jo memuarus. Jie tikrai bus įdomūs ne tik jo artimiesiems. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkoju J. V. Paleckiui. Į tribūną kviečiu Signatarų klubo kanclerį, taip pat signatarą Egidijų Bičkauską.
E. BIČKAUSKAS. Gerbiamas Česlovai, gerbiami parlamentarai! Mums Česlovas – ne Aukščiausiosios Tarybos, ne Seimo Pirmininkas, o pirmiausia signataras. Bent jau man svarbiausia yra tai, kad tuo sudėtingu laikotarpiu 1989–1990 metais jis priėmė tvirtą ir aiškų sprendimą, su kuo jis ir kas jis. Tai buvo sudėtingas laikas, dabar prisimenant. Kartais kalbama apie tai, kuo skiriasi 1918 metų signatarai ir 1990 metų signatarai (šiuo atveju aš daugiau kalbu apie Česlovą), ir galbūt ne visada išdrįstama pasakyti, kad, nekalbant apie užduočių skirtingumą, skirtumas buvo, jeigu norite, asmeninės fizinės saugos prasme. Česlovas, padarydamas savo apsisprendimą, puikiai žinojo, kuo jis ir jo šeima tuo metu rizikavo. Jis puikiai žinojo, kad restitucijos atveju jam jokiu būdu pasigailėjimo nebus, bet dar blogiau, jau kalbant apie restituciją, kad galas žino, kaip ir tauta jį vertins tuo metu. Taigi pasirinkimas buvo labai sudėtingas ir rizikingas. Ačiū jam už tai, kad jis jį padarė.
Man daug metų teko dirbti kartu su Česlovu, daug metų teko būti jo pavaduotoju ir tai man buvo turbūt ištisa pamoka, ištisa politinės įžvalgos, diplomatijos pamoka. Vieną epizodą drįsiu pasakyti, daugiau su humoru, gal jūs suprasite, bet apie tą pačią politinę įžvalgą.
Laikotarpis buvo gana sudėtingas. Vienas iš parlamento narių protesto vardan sumanė susideginti čia, parlamente, ir pareiškė, kad susidegins tik dalyvaujant Česlovui Juršėnui. Česlovas surado išeitį. Bene pirmą kartą, bene vienintelį kartą man teko vadovauti Seimui tris ar keturias dienas, nes kaip tik tuo laikotarpiu Česlovas priėmė sprendimą išvykti į komandiruotę ir man paliko visą atsakomybę dėl benzino ir viso kito. Bet rezultatas buvo geras – parlamentaras nesusidegino, juo labiau žinodamas mano poziciją. Aš – liberalas, todėl mano pozicija buvo tokia: tu esi laisvas žmogus, nori – deginkis, tik kitų nesudegink. Tuo ir baigėsi.
Baigdamas štai ką norėčiau pasakyti ir įteikti šią signatarų dovaną. Tai yra balso paveikslas: mergina Viltė, gimusi 1990 m. kovo 11 d., ištaria žodžius „Kovo 11-oji“. Noriu palinkėti Česlovui, jeigu pasakyčiau – dar tiek pat metų, kiek dabar, turbūt būtų nerimta, bet palinkėti dar bent pusę tiek, kiek yra, palinkėti išlikti tuo pačiu galantiškumo, diplomatijos, politinės įžvalgos etalonu tikrai noriu. Priimkite nuoširdžią mūsų dovaną. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkojame E. Bičkauskui. Kviečiu Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį tikriausiai tarti sveikinimo žodį.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, jūs esate tikrai įžvalgus – kaip tik tą ruošiuosi padaryti. Vyriausybės vardu norėčiau perskaityti sveikinimą gerbiamajam Česlovui Juršėnui.
„Tikėti savo mintimis, pašaukimu ir dirbti iš visos širdies – tai genialumas. Jūsų ilgametis, nuoširdus ir profesionalus darbas Lietuvai – įkvepiantis pavyzdys, kaip galima mylėti ne tik savo profesiją, bet ir tėvynę, ir jos žmones.
Jausdamas didelę pagarbą ir įvertindamas turiningą jūsų gyvenimo kelią, sveikinu jus garbingos 80 metų sukakties proga ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės vardu dėkoju už jūsų istorinę ir išskirtinę veiklą, valdant Lietuvos kraštą. Jūsų reikšmingas indėlis mūsų valstybės laisvės ir nepriklausomybės kelyje įkvepia kolegas siekti tikslų ne vien žodžiais ir iki šiol primena, kad valstybės valdymas, ypač teisėkūra, yra sudėtingas, atsakingas ir nepaprastai prasmingas darbas, kuriam reikia pasiaukojimo, ištvermės ir artimųjų palaikymo.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės vardu linkime neblėstančios energijos, sveikatos ir sėkmės jums.“
Ir dar asmeniškai. Jūsų unikali savybė – pastebėti ir matyti žmones. Aš tą pajaučiau pats – pagal jūsų nuoširdžius laiškus ir sveikinimus galiu sudėlioti retroperspektyvą ir matyti savo gyvenimo kelią ir tam tikrą karjerą. Nežinau, kas jums tai padėdavo padaryti, bet jūs kiekvieną veiksmą, labai smulkų, labai menką žingsnį pastebėdavote. Aš tikrai maloniai skaitydavau ne valdiško turinio labai nuoširdžius sveikinimus. Ačiū jums dar asmeniškai. Ir sveikinu. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkojame S. Skverneliui. Į tribūną prašosi Seimo Pirmininkė Irena Degutienė.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamas Česlovai, tikrai mes su jumis bendraujame kaip du visąlaik oponuojančių politinių jėgų atstovai, tačiau šiuo atveju aš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos vardu, ne kaip I. Degutienė, o kaip jų įpareigota, noriu pasveikinti mūsų visų vardu, nes kažkaip visiems susidarė įspūdis, kad Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai ir socialdemokratai yra kaip katė ir šuo, niekada negali bendrauti. Aš šiuo atveju galiu pasakyti, gerbiami kolegos, kad Česlovas Juršėnas yra tas pavyzdys, kuris mus visus turėtų įkvėpti ir mokyti, tarp jų ir mane, kaip jo įpėdinę po to, kai jis buvo Seimo Pirmininkas ir buvo nuo opozicijos Seimo Pirmininko pavaduotojas.
Aš iš jo irgi mokiausi. Ir mokytis reikia atskirti politinę ideologiją, kur visiškai normalu, kad mes, politikai, ją turime, jeigu neturime, tai yra blogai, kad mes galime diskutuoti ir ginčytis pateikdami ideologinius faktus, tačiau kaip žmonės, kaip kolegos turime nepamiršti, ką Česlovas Juršėnas visą laiką darė, daro ir, aš manau, ateityje darys, kad esame tik žmonės, kad susitikus po daugelio metų nebūtų gėda vienas kitam pažiūrėti į akis ir pasisveikinti.
Česlovas Juršėnas buvo tas žmogus Seime daugelį metų, kuris nežiūrėjo, kas priklausė kokiai politinei partijai, bet su mumis bendravo kaip su kolegomis, kaip su žmonėmis. Ar tai būdavo liūdnos akimirkos kaip žmogui, politikui, o mes esame tik žmonės, ar tai būdavo džiugios gimtadienio šventės, Česlovas Juršėnas visada mano frakcijos narius, mano partijos narius ir užjausdavo, ir pasveikindavo.
Taigi, Česlovai, su didžiausia pagarba nuo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų perduodame jums kuo geriausius linkėjimus, taip pat ir sveikatos, džiaugiamės ir turime garbę, kad kažkada kartu čia, Seime, galėjome su jumis dirbti, bendrauti, ir bendrauti ne tik kaip politiniai oponentai, bet ir kaip žmonės. Geros jums sveikatos! (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkojame I. Degutienei.
Maloniai kviečiame Pirmininką Česlovą Juršėną į tribūną.
Č. JURŠĖNAS. Gerbiamas Pirmininke, mieli kolegos, bičiuliai. Pabrėžiu šitą žodį bičiuliai, nes tikrai jūs man esate bičiuliai – ir tie, su kuriais dirbau, ir ta jau didesnė esamos sudėties dalis, kuri yra nauja, vis tiek mano bičiuliai, tiesa, jaunesni, bet bičiuliai.
Tiek šiandien pasakyta, kad man lieka tiktai protingai patylėti. O iš tikrųjų 80 metų – tai ne juokas, nes aš pergyvenau keturias okupacijas ir aneksijas. Daugelis čia esančių, jeigu, žinoma, jie gimė prieš karą, pergyveno tris okupacijas ir aneksijas, o aš – keturias, nes aš esu iš Vilniaus krašto. Patyriau visko. Žinoma, buvau mažas, ne viską supratau, bet vis tiek kai kas krito į širdį, ypač kai tai lietė mano šeimą, tėvus, aplinkinius, ir viskas tas liko manyje. Gal tas sunkus laikas ir, kita vertus, jaunystė, kai norėjosi siausti, džiaugtis, lėmė, kad iš manęs išėjo tas, kas išėjo. Žinoma, čia svarbiausias tėvų nuopelnas ir aš jiems pirmiausia esu dėkingas. Mano mokytojų – Ignalinos vidurinės mokyklos mokytojų didžiulis nuopelnas. Džiaugiuosi, kad aš turėjau tokius mokytojus ir būtent vidurinė mokykla man leido susidaryti tam tikrą pagrindą, backgroundą, kuris man pravertė visuose vėlesniuose darbuose gyvenime: ir laikraščiuose, ir televizijoje, ir atitinkamose institucijose, ir svarbiausia – Seime. Čia, Seime, reikia daug žinoti.
Kažkas sakė, kad aš pirmiausia linkėjau skaityti Konstituciją ir Statutą. Iš tikro aš visą laiką tą darau ir čia kai kuriems esantiems, taip pat Pirmininkui, sakiau, kad pirmiausia Konstitucija ir Statutas. Jeigu šitas įsisavinta (nesakau, kad atmintinai išmokta), vadinasi, galima lengviau gyventi. O ką reiškia lengviau gyventi? Kai tu daugiau žinai ir daugiau supranti, tai tu gali lengviau manevruoti, o jeigu reikia, ir šiek tiek švelniai apmauti. (Juokas salėje) Nes kol tavo oponentas susigaudys ir ieškos tam tikro Konstitucijos ar Statuto straipsnio, tu jau paskelbei balsavimą ir jau kitas klausimas, o kai kitas klausimas – šaukštai po pietų. Čia aš iš savo patyrimo kai ką perduodu, ką reiškia mokėti, ką reiškia suprasti.
O šiaip čia tėvai, žinoma, labiausiai kalti, nors, kaip sakoma, jie buvo paprasti žmonės – žemdirbiai, tiesa, mama buvo siuvėja, būtent jie man įdiegė tą gyvenimo supratimą, kitų gerbimą. Iki šios dienos aš prisimenu, kai man, mažam, va, tokiam, kaip vienas iš mano proanūkių (tiesa, čia nėra, buvo ten I rūmuose, pirmame aukšte), kai aš buvau toks, man išeinančiam į mokyklą ar kur nors kitur, tėvas ar mama sakydavo: susitinki vyrą, sakyk – labas, dėde, susitinki moterį (o man moteris buvo ir mergina, ir teta, ir kokia nors senelė) – labas, teta. Tas mandagumas man buvo į kraują įlietas nuo mažumės. O po to, be abejo, aš mokiausi iš kitų. Turiu jums pasakyti, kad aš to skonio mokytis ir šiandien nepraradau. Jeigu ko nors nepaskaitau per dieną, aš jaučiuosi tą dieną ne taip nugyvenęs. Aš ir šiandien skaitau, ir šiandien perku knygas, ir man geriausia dovana yra, aš labai atsiprašau, ne puslitris, bet knyga, prašome turėti tai galvoje. (Juokas salėje) Bet kartais ir puslitrį priimu.
Pirmininke, ar aš galiu čia dar šnekėti, nes kažkaip mano liežuvis pradėjo greičiau suktis ir prisiminiau vieną istoriją iš Aukščiausiosios Tarybos laikų. Atvažiavo vokiečių delegacija, kuri paprašė „Žinijos“ patalpose (tada dar „Žinija“ veikė) susitikti su įvairių frakcijų atstovais. Ir tie vokiečiai atvažiavo su dovanomis, įvairios dovanos buvo, ir pasakė: mes išklausysime jūsų kalbas ir pagal tai, kaip jūs papasakosite apie padėtį Lietuvoje, Lietuvos problemas, mes spręsime, ką kaip apdovanoti. Jie pasirinko tokį principą, kad tas, kas pirmas, tas turi teisę pasirinkti. Aš nenoriu sakyti, kad, žinoma, aš buvau pirmas, bet iš tikrųjų buvau pirmas ir gavau teisę pasirinkti. Ir iš ko aš turėjau rinktis? Iš geriausio vokiškos degtinės „Smirnoff“ butelio, tai vienas pasirinkimas, o antras – į stiklą įmontuotas Berlyno sienos gabalėlis. Ir aš pasirenku tą sienos gabalėlį, nes čia yra istorija, kurią aš kartu išgyvenau, nes būtent 1989 metais LKP atsiskyrė nuo TSKP, taip sakant, paraleliniai procesai buvo. Bet publika, su kuria aš buvau, ir patys vokiečiai buvo pritrenkti, kaip aš nepaėmiau tokio didelio butelio, kurį turėjau visišką teisę paimti, ir ją perleidau antrą vietą laimėjusiam. Aš čia tą pasakau, kad žinotumėte, ką man dovanoti. (Juokas salėje)
Mieli bičiuliai, tikrai man buvo įdomu dirbti Seime. Kodėl man sekėsi, jeigu iš tikro, kaip čia kai kurie sakė, man sekėsi. Man patiko ir aš visus mylėjau, žinoma, ypač moteris, visos man patiko. Ir pirmininkaudamas aš visada ieškodavau dviejų porų akių, į kurias žiūrėdamas susiorientuočiau, ar jau turiu baigti kalbėti, ar turiu keisti temą, ar ką nors kita daryti. Žodžiu, čia toks psichologinis momentas, bet jis seniai patikrintas, ir aš jo dar anais laikais išmokau. Dvi poros akių, kurios tavim domisi, ir tu pagal jas gali pasitikrinti, ar gerai kalbi, ar jau gana kalbėti, ar ką nors kita reikia daryti. Tai štai, man visi patiko, ir vyrai džentelmenai, ir moterys damos, bet, žinoma, dažniausiai aš pasirinkdavau dvi poras damų akių. Prisipažįstu, dabar aš, jau turėdamas tiek metų, galiu ramiai prisipažinti. Žinoma, liko daug malonių pažinčių ir šiandien ką tik susitikau su įvairiais draugais ir draugėmis iš senų ar senesnių laikų. Tai buvo tikrai man malonus, jaudinantis išgyvenimas kaip ir visas šitas rytinis posėdis.
Ačiū, mieli bičiuliai! Aš tikrai džiaugiuosi, kad buvau jūsų dalis. Ir dabar iš esmės aš esu jūsų dalis per jūsų Pirmininką, vis tiek jūsų dalis.
Taigi, labai ačiū. Čia kažkas žadėjo man labai ilgai gyventi, bet aš pasistengsiu. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkoju Č. Juršėnui. Tikiuosi, jis šiandien rado ne dvi poras akių. Dabar kviečiu visus, kas norėtumėte pasveikinti, baigiantis santarvės posėdžiui, Česlovą Juršėną.
Gerbiami kolegos, laikydamiesi Statuto, kurio autorius vis dar yra sveikinamas salėje, tęsiame Lietuvos Respublikos Seimo posėdį. Kviečiu registruotis.
Užsiregistravo 87 Seimo nariai.
10.51 val.
Informaciniai pranešimai
Kolegos, noriu perskaityti pranešimą dėl Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ sudėties pasikeitimo: „Vadovaudamiesi Seimo statuto 39 straipsnio 3 dalimi, pranešame, kad Lietuvos Respublikos Seimo frakciją „Tvarka ir teisingumas“ nuo 2018 m. gegužės 17 d. sudaro septyni nariai: V. Kamblevičius, R. Andrikis, K. Bartkevičius, A. Dumbrava, J. Imbrasas, O. Valiukevičiūtė, R. Žemaitaitis.“ Pasirašo V. Kamblevičius. (Plojimai)
10.52 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2018 m. gegužės 17 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės tvirtinimas. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Aš norėjau repliką pasakyti. Pasirodo, šitą visą permainą frakcijoje suorganizavę konservatoriai patys laimingiausi. (Plojimai)
PIRMININKAS. Ačiū, šiandien daug plojimų šitoje salėje. Santarvės posėdį tęsiame. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, gerbiamas Pirmininke, aš noriu paprašyti grąžinti į darbotvarkę Narkotikų ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo projektą Nr. XIIIP-1486. Išsiaiškinome, mes turime jį priimti, jeigu net reikėtų notifikuoti, tik priimtą įstatymą galima siųsti. Todėl prašau…
PIRMININKAS. Prašote frakcijos vardu?
A. SYSAS (LSDPF). Taip, frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, dar klausimas 2-6b, projektas Nr. XIIIP-2094, Teisės departamentas sakė, kad gali prieštarauti Konstitucijai. Taip pat neturėtume svarstyti. Ir tada turime apsispręsti dėl A. Syso pasiūlymo. Ar galime pritarti bendru sutarimu, ar reikia balsuoti? Niekas nepasisakė prieš, pritariame bendru sutarimu. Ačiū.
Ar galime visą darbotvarkę patvirtinti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
10.54 val.
Fizinių asmenų bankroto įstatymo Nr. XI-2000 1, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 12, 27, 29, 31 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 41 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1668(2)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Fizinių asmenų bankroto įstatymo kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 41 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1668. Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Pasiūlymų nėra. V. Rinkevičiaus į tribūną kviesti nereikia.
Priimame pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime pritarti jam bendru sutarimu? Pritariame. 2 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. 3 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. 4 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. 5 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū. 6 straipsnis. Bendru sutarimu. Dėkoju. 7 straipsnis. Bendru sutarimu. Pritarta. 8 straipsnis. Bendru sutarimu. Pritarta. 9 straipsnis. Bendru sutarimu? Pritarta. 10 straipsnis. Bendru sutarimu? Pritarta. 11 straipsnis. Bendru sutarimu? Pritarta. 12 straipsnis. Prieštaraujančių nėra. Pritarta. 13 straipsnis. Bendru sutarimu? Pritarta. 14 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas ir taikymas. Bendru sutarimu? Pritarta.
Yra viena Teisės departamento redakcinė pataisa, kuriai taip pat pritarėme.
Dėl viso įstatymo projekto – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, buvau šio projekto išvadų rengėjas ir galiu pasakyti, kad yra viena gera žinia ir viena ne tokia gera žinia dėl šio įstatymo projekto. Pati idėja keisti įstatymą atsirado todėl, kad teismai nesusitvarko su terminais ir bankroto procedūros užtrunka ilgiau, nei numato įstatymas. Todėl šiuo projektu yra ilginami terminai ir tai reiškia, kad mažės spaudimas bankroto procedūras įgyvendinti ir vykdyti per trumpesnius terminus.
Gera žinia ta, kad tie, kurie yra padarę tyčinį nusikaltimą ir tuo yra sukėlę žalą, tokiu būdu sukėlę žalą jie negalės atsiriboti nuo atsakomybės, negalės iškelti bankroto bylos ir nemokėti bei nekompensuoti tos žalos, kurią jie sukėlė.
Yra ir gerų dalykų, yra ir liūdnesnių dalykų, bet apskritai įstatymas yra teisingas ir jį reikėtų priimti.
PIRMININKAS. Nuomonę prieš sakyti niekas neužsirašė. Daugiau nuomonių nėra. Galiu pakviesti balsuoti už visą įstatymo projektą.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 92, prieš nebuvo, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1668) priimtas. (Gongas)
10.57 val.
Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 139 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1087(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 139 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1087(2). Priėmimas. Į tribūną kviečiu A. Palionį. Priimame pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas… Komiteto nuomonė dėl pasiūlymo.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Teisės departamentas pareiškė pastabą, kad skiriant baudą už pakartotinį nusižengimą, kai jis yra dvigubinamas, nebuvo aišku, nuo kada skaičiuojamas penkerių metų laikotarpis: ar nuo mokestinio pažeidimo padarymo datos, ar nuo mokestinio pažeidimo nustatymo datos, ar nuo baudos paskyrimo datos. Komitetas pritarė šitai pastabai ir pasiūlė redakciją, kad mokesčių mokėtojui, kuriam už to paties mokesčio įstatymo pažeidimą pagal šį įstatymą mažiau negu prieš penkerius metus jau buvo paskirta bauda, skiriant baudą šio straipsnio 1, 2 ar 3 dalyse nustatyta tvarka apskaičiuotas baudos dydis yra dvigubinamas.
PIRMININKAS. Komiteto suderintas variantas pagal Teisės departamento siūlymą ir jam galime bendru sutarimu pritarti. Tada galime pritarti visam 1 straipsniui bendru sutarimu? Pritarta.
2 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas ir taikymas. Taip pat galime pritarti bendru sutarimu.
Nuomonė už – Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, buvau taip pat ir šio projekto išvadų rengėjas, šiek tiek paaiškinsiu, apie ką yra visas projektas. Šiuo metu išaiškinus, kad asmuo disponuoja lėšomis, kurių šaltinio negali pagrįsti, jam yra pritaikomas 15 % gyventojų pajamų mokestis. Vėliau Valstybinė mokesčių inspekcija gali skirti baudą nuo 10 iki 50 % tos mokestinės sumos irgi. Taigi paprastai dažniausiai skiria 30 %. 30 % nuo 15 % – tai apie 5 %, ir paprastai tai yra iki 20 %. Teismas vėliau dar sumažina tą baudą ir realiai bauda, kurią iš viso sumoka kartu su mokesčiais asmuo, negalintis pagrįsti savo disponuojamų lėšų, nesiekia 20 %. Pagal esamą tvarką kartais netgi galima pagalvoti, kad vogti apsimoka, jeigu nepagauna, o jeigu vėliau suranda tuos pinigus, sumoki 17–18 % ir sau toliau jais disponuoji.
Čia prezidentūros labai rimtas paketas, kuris pasako, kad jeigu yra nustatoma, jog asmuo negali pagrįsti tų lėšų, kuriomis jis disponuoja, jis sumoka 15 % gyventojų pajamų mokestį ir vėliau – nuo 50 % iki 100 % mokestinės prievolės sumos. Taigi ta suma iš viso turėtų pakilti iki 30% visų lėšų, kurių disponavimo jis negali pagrįsti.
Taigi kviečiu pritarti ir ateityje galvoti, kaip ieškoti taip pat priemonių pakelti galbūt tą ribą iki darbo santykių mokesčių, nes dabar su visais mokesčiais yra tiktai 30 %. Darbo santykių, jeigu buvo nelegalūs, apmokestinimas turėtų būti daugiau kaip 40 %. Taigi pradžioje nustatome 30 % ribą ir galbūt reikėtų pagalvoti ateityje apie tos ribos kėlimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau motyvuojančių nėra. Kviečiu balsuoti dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 92, prieš nebuvo, susilaikė 2 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1087) priimtas. (Gongas)
11.02 val.
Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 148 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1109(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Mokesčių administravimo įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1109. Priėmimas. Pranešėjas – Seimo narys V. Ąžuolas arba A. Palionis. Kviečiu į tribūną. Ar V. Ąžuolas? Kas? V. Ąžuolas. Prašau.
Pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas siūlo…
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Komitetas atsižvelgė į Teisės departamento pastabas, pritarė joms. Buvo balsuota ir pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Bendru sutarimu. Suderintai formuluotei yra pritarta ir galime pritarti bendru sutarimu šiai pataisai. Tada galime pritarti visam 1 straipsniui bendru sutarimu? Pritarta.
2 straipsnis. Dėl 2 straipsnio taip pat yra Teisės departamento pastaba, kuriai komitetas…
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Komitetas atsižvelgė, taip pat pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Pritarė bendru sutarimu. Suformulavo galutinę formuluotę, mes galime pritarti bendru sutarimu tokiai formuluotei, kurią suderino komitetas su Teisės departamentu. Tada galime pritarti visam 2 straipsniui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Nuomonę išsakyti užsirašė Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ir, rodos, paskutinis, trečias, projektas, kurio buvau išvadų rengėjas iš šiandien pristatomų. Tai šiuo metu pagal galiojančius teisės aktus Mokestinių ginčų komisija neturi aiškios egzaminavimo tvarkos, kaip komisijos nariai yra skiriami, nėra kadencijų ribos, vadinasi, gali būti ir visą gyvenimą po šešerius metus. Šešerių metų kadencija, bet vėliau gali laimėti vėl ir gali būti paskirti iš naujo ir iš naujo.
Čia yra padaromi keli dalykai. Vienas – įvedamas labai aiškus kriterijus nepriekaištingos reputacijos. Antras – aiški egzaminavimo tvarka. Trečias – nustatomos kadencijos, kad ne daugiau kaip dvi kadencijas gali eiti pareigas komisijos nariai. Man atrodo, tai yra labai svarbu rotacijai. Trečias dalykas – kadencijos terminas trumpinamas nuo šešerių iki ketverių metų. Taigi komisijos nariai turės pasiekti rezultatą ir parodyti labai aiškų savo darbo veiklos rezultatą per ketverius metus, o ne per šešerius metus. Tokiu būdu, mano akimis, reikėtų peržiūrėti ir kitas komisijas, kurios neturi kadencijų ribos ir kurių terminai yra tikrai labai išplėsti ir labai ilgi. Taigi, man atrodo, yra pirmas reikalingas žingsnis, bet reikėtų peržiūrėti ir kitas komisijas tokiu pačiu principu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau motyvuojančių Seimo narių nėra. Kviečiu balsuoti dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 82, prieš – 1, susilaikė 2 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1109) priimtas. (Gongas)
11.06 val.
Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo Nr. IX-1253 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1352(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1352. Priėmimas. Pranešėja – I. Šimonytė. Kviečiu į tribūną.
Pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų, pastabų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 2 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Komitetas pritarė. Šiek tiek paredagavo straipsnį, atitinkamai pagal pastabą.
PIRMININKAS. Bendru sutarimu galime pritarti tokiai redakcijai?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Ačiū, pritarta. Ir 2 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu. Ačiū, pritarta.
3 straipsnis – „Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Motyvai dėl viso. Nėra net vieno pasisakančio. Kviečiu balsuoti dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 82, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1352) priimtas. (Gongas)
11.08 val.
Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 2, 5, 8, 12, 21, 27, 44, 45, 47 ir 48 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1804(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-7a klausimas – Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1804. Priėmimas. Pranešėjas – Seimo narys G. Vasiliauskas. Dėl vedimo tvarkos – J. Narkevičius.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Tikrai dėl vedimo tvarkos. Neveikia mano kortelė. Taigi visi balsavimai buvo neužfiksuoti. Prašau protokole visus mano balsavimus įskaityti už. Tiesiog dabar jau sutvarkiau.
PIRMININKAS. Ačiū. Atsiprašome už nesklandumus, manau, jie tuoj bus ištaisyti.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Ačiū.
PIRMININKAS. Pasiūlymų nėra. G. Vasiliausko nekviečiu į tribūną. Kviečiu pritarti pastraipsniui. 1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? 2 straipsniui taip pat galima pritarti bendru sutarimu. 3 straipsnis. Taip pat galime pritarti bendru sutarimu. 4 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu. Ir 5 straipsniui taip pat galime pritarti bendru sutarimu. 6 straipsniui? Pritariame. 7 straipsniui? Pritariame. 8 straipsniui? Pritariame bendru sutarimu. 9 straipsnis. Pritariame. 10 straipsnis. Pritariame. 11 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu.
Dėl viso įstatymo projekto Seimo narys A. Vinkus – nuomonė už.
A. VINKUS (LSDDF). Norėčiau pasakyti štai tokį dalyką. Dabar galiojančio įstatymo 21 straipsnio 4 dalies nuostata teigia, kad darbuotojas, atsisakęs nustatytu laiku pasitikrinti sveikatą, Darbo kodekso nustatyta tvarka nušalinamas nuo darbo ir jam nemokamas darbo užmokestis. Toks atsisakymas laikomas šiurkščiu darbuotojo pareigų pažeidimu. Siūlomame įstatymo pakeitimo projekte dabar galiojanti įstatyminė nuostata „toks atsisakymas laikomas šiurkščiu darbuotojo pareigų pažeidimu“ išbraukiama. Norėčiau paklausti, kokios to išbraukimo priežastys? Ar tai susiję su pasikeitimais naujajame Darbo kodekse, ar nuostata buvo per griežta, ar sudėtingas jos taikymas praktikoje, ar dar kokios nors kitos priežastys? Bet siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Buvo pasiūlymas balsuoti už visą įstatymo projektą. Aš taip pat kviečiu visus Seimo narius balsuoti už visą įstatymo projektą.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 87, prieš nėra, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1804) priimtas. (Gongas)
11.11 val.
Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo Nr. I-1324 51 ir 101 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1805(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-7b klausimas – Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1805. Pranešėjas – taip pat Seimo narys G. Vasiliauskas. Tačiau pasiūlymų priėmimo stadijoje nėra.
Kviečiu priimti pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? 2 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? 3 straipsnis – įsigaliojimas. Taip pat galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Ačiū.
Motyvai dėl viso įstatymo projekto priėmimo stadijoje. A. Vinkus. Kviečiu.
A. VINKUS (LSDDF). Balsuodamas už vis dėlto noriu du akcentus sudėti. Įvertinę tai, kad potencialiai pavojingi įrenginiai kelia nuolatinę grėsmę gyventojų sveikatai, manau, einame labai teisingu keliu, siekdami įstatymo lygmeniu patobulinti potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros reglamentavimą sugriežtinant, sukonkretinant reikalavimus darbuotojų, atliekančių nuolatinę priežiūrą, kvalifikacijai, įgūdžiams ir specialioms žinioms. Taip pat teigiamai vertinu tai, kad įstatymo pakeitimu siūloma nustatyti pakankamai konkrečią ir aiškią potencialiai pavojingų įrenginių techninės būklės tikrinimo įgaliojimų suteikimo ir nuolatinės potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros licencijavimo tvarką. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū Seimo nariui A. Vinkui. Jis kvietė pritarti šiam projektui. Kitokių pasiūlymų nėra. Kviečiu balsuoti dėl viso įstatymo priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 88, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1805) priimtas. (Gongas)
11.13 val.
Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo Nr. IX-1768 1, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11 ir 124 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1806(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-7c klausimas – Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1806. Pranešėjas – taip pat Seimo narys G. Vasiliauskas. Tačiau pasiūlymų nebuvo gauta, todėl galime priimti pastraipsniui.
1 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu. 2 straipsnis. Taip pat galime pritarti bendru sutarimu. 3 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu. 4 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu. 5 straipsnis. Taip pat galime pritarti bendru sutarimu. 6 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu. 7 straipsnis. Bendru sutarimu. 8 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu. 9 straipsnis. Taip pat galime pritarti bendru sutarimu. 10 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu. Ir 11 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas. Galime pritarti bendru sutarimu.
Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuojame dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 86, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1806) priimtas. (Gongas)
11.15 val.
Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo Nr. VIII-602 1, 2, 3, 4, 103 straipsnių pakeitimo, 211 straipsnio pernumeravimo ir pakeitimo bei Įstatymo papildymo 61 straipsniu ir ketvirtuoju1 skirsniu įstatymo projektas ir jo lydimasis įstatymo projektas Nr. XIIIP-1486(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo Nr. VIII-602 1, 2, 3, 4, 103 straipsnių pakeitimo, 211 straipsnio pernumeravimo ir pakeitimo bei įstatymo papildymo 61 straipsniu ir ketvirtuoju1 skirsniu įstatymo projektas ir jo lydimasis įstatymo projektas Nr. XIIIP-1486. Pranešėjas – Seimo narys A. Vinkus. Priimame pastraipsniui. Į tribūną nekviečiu, nes nėra jokių kitų pasiūlymų.
Kviečiu pritarti bendru sutarimu 1 straipsniui. Ačiū, pritarta. 2 straipsnis. Bendru sutarimu. Pritarta. 3 straipsnis. Bendru sutarimu. Pritarta. 4 straipsnis. Bendru sutarimu. Pritarta. 5 straipsnis. Bendru sutarimu. Pritarta. 6 straipsnis. Bendru sutarimu. Pritarta. 7 straipsnis. Bendru sutarimu. Pritarta. 8 straipsnis. Bendru sutarimu. Pritarta. 9 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas. Bendru sutarimu galime pritarti? Ačiū, pritarta.
Teisės departamento redakcinei pataisai yra pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė, kviečiu balsuoti dėl viso įstatymo priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 85, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1486) priimtas. (Gongas)
11.48 val.
Administracinių nusižengimų kodekso papildymo 5101 straipsniu ir 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1487(2) (priėmimas)
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso papildymo 5101 straipsniu ir 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1487(2).
Pastraipsniui. Pasiūlymų, pastabų nėra. 1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Galime. 2 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. 3 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas nuo 2018 m. lapkričio 11 d. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuojame dėl viso įstatymo projekto priėmimo su Teisės departamento redakcine pastaba.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 78 Seimo nariai: už – 78, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1487) priimtas. (Gongas)
11.19 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 4, 6, 7, 14, 16, 19, 20, 24, 27, 28, 29, 30 ir 51 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1713(3)VK (priėmimas)
Darbotvarkės 1-8a klausimas – Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 4, 6, 7, 14, 16, 19, 20, 24, 27, 28, 29, 30 ir 51 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1713(3)VK. Pranešėjas – Seimo narys A. Kupčinskas, yra Teisės departamento pastabų, todėl kviečiu į tribūną.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Laba diena, gerbiami kolegos. Komitetas bendru sutarimu nepritarė Teisės departamento pastaboms.
PIRMININKAS. Nepritarė.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Komiteto išvada.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime pritarti komiteto nuomonei nepritarti Teisės departamento išvadai? Galime. Ačiū, pritarta.
Tada priimame pastraipsniui. Dėkoju pranešėjui. Kadangi daugiau pastabų nėra, galite užimti savo vietą. 1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. 2 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu. 3 straipsniui taip pat galime pritarti bendru sutarimu. 4 straipsniui bendru sutarimu? Pritariame. 5 straipsnis. Bendru sutarimu? Pritarta. 6 straipsnis. Pritarta. 7 straipsnis. Bendru sutarimu pritarta. 8 straipsnis. Bendru sutarimu pritarta. 9 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 10 straipsnis. Bendru sutarimu pritariame. 11 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 12 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 13 straipsnis. Pritariame. 14 straipsnis. Pritarta. 15 straipsnis – „Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas“. Teisės departamento pasiūlymui komitetas nepritarė. Pritariame visai visumai.
Nuomonių už ir nuomonių prieš dėl viso įstatymo projekto nėra, todėl kviečiu balsuoti už įstatymo projekto priėmimą.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 88, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1713) priimtas. (Gongas)
11.22 val.
Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 3, 10, 12, 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1714(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-9b klausimas – Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1714. Pranešėjas – Seimo narys A. Kupčinskas. Priėmimas. Prašau.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Komiteto išvada. Balsavimo rezultatai: 8 – prieš, 1 susilaikė. Komitetas nepritarė Teisės departamento išvadai.
PIRMININKAS. Teisės departamento pasiūlymą jūs aptarėte?
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Nepritarti.
PIRMININKAS. Nepritarti? Ačiū.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). 8 – prieš, 1 susilaikė.
PIRMININKAS. Ačiū. Tada toliau nekomentuodami (ačiū jums) galime priimti pastraipsniui. 1 straipsnis. Jam galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. 2 straipsnis. Bendru sutarimu galime pritarti. 3 straipsnis. Bendru sutarimu pritarta. 4 straipsnis. Pritarta. 5 straipsnis. Jam pritariame. 6 straipsnis – įsigaliojimas. Taip pat pritariame bendru sutarimu.
Nuomonės už ir nuomonės prieš nėra. Kviečiu taip pat vieningai balsuoti už visą įstatymo projektą.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 82, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1714) priimtas. (Gongas)
11.25 val.
Korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 6 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1715(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-9c klausimas – Korupcijos prevencijos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1715. Pranešėjas – taip pat Seimo narys A. Kupčinskas. Prašau aptarti Teisės departamento išvadą.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Komiteto nariai balsavo: prieš – 8, susilaikė 1, ir nutarė, kad komiteto nuomonė – nepritarti Teisės departamento išvadai.
PIRMININKAS. Galime pritarti komiteto nuomonei nepritarti Teisės departamentui? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Pastraipsniui. Galime pritarti 1 straipsniui bendru sutarimu? Pritarta. 2 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? 3 straipsnis – įsigaliojimas. Galime pritarti bendru sutarimu. Nuomonės už, prieš nėra.
Kviečiu balsuoti dėl viso įstatymo projekto priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 89 Seimo nariai, visi balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1715) priimtas. (Gongas)
11.26 val.
Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 48 ir 91 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1716(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-9d klausimas – Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1716(2). Pranešėjas – taip pat Seimo narys A. Kupčinskas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Komiteto balsavimo rezultatai: prieš – 8, susilaikė 1. Komitetas nepritarė Teisės departamento siūlymui.
PIRMININKAS. Nepritarė Teisės departamentui, taip?
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Taip, siūlome nepritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Galime priimti pastraipsniui. Galime bendru sutarimu pritarti komiteto nuomonei? Pritarta.
Pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu. 2 straipsniui taip pat pritariame bendru sutarimu. Ir 3 straipsniui – įstatymo įsigaliojimas – pritariame bendru sutarimu. Ačiū.
Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuojame dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 91 Seimo narys: už – 90, prieš nebuvo, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1716(2) priimtas. (Gongas)
11.28 val.
Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 51 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1717(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-9e klausimas – Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 51 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1717. Pranešėjas – taip pat Seimo narys A. Kupčinskas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Taip pat analogiškai Teisės departamento išvadai komitetas nutarė nepritarti: už – 8, prieš nėra, susilaikė 1. Taigi siūlome nepritarti.
PIRMININKAS. Seime bendru sutarimu galime pritarti komiteto nuomonei nepritarti Teisės departamento siūlymui. Ir tada galime priimti įstatymą pastraipsniui.
1 straipsnis. Jam galime pritarti bendru sutarimu. Ir 2 straipsniui taip pat galime pritarti bendru sutarimu. Dėl motyvų už, prieš niekas neužsirašė.
Kviečiu taip pat vieningai balsuoti dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 87, prieš nėra, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1717) priimtas. (Gongas)
11.29 val.
Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 7 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1718(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-9f klausimas – Šilumos ūkio įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1718. Pranešėjas – Seimo narys A. Kupčinskas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Yra kelios išvados. Teisės departamento išvadai komitetas nutarė nepritarti. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš nėra, susilaikė 1. Taigi Teisės departamento išvadai siūloma nepritarti.
PIRMININKAS. Luktelkite, eisime pastraipsniui. 1 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Kviečiu pritarti bendru sutarimu ir pritarta.
Dėl 2 straipsnio yra Seimo nario V. Poderio pasiūlymas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Komitetas…
PIRMININKAS. Minutėlę, dar V. Poderys turėtų galimybę pristatyti, bet jo nėra. Ar kas nors?
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Aš galiu trumpai pristatyti.
PIRMININKAS. Ar būtų 29 pritariantys V. Poderio iniciatyvai? Kad būtų svarstoma, reikia 29 balsų pritarimo. Yra 29. Balsuokime. Ar yra 29 pritariantys?
Yra, yra 60 pritariančių. Gal tada paprašysiu jūsų pristatyti siūlymo esmę.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Kolega Seimo narys V. Poderys siūlo, kad savivaldybės išlaikytų kontrolę šilumos tiekimo įmonėse ir kad savivaldybėms liktų daugiau kaip 1/2 balsų akcininkų susirinkime. O komitetas siūlo pritarti iš dalies ir pats siūlo, kad savivaldybės išlaikytų kontrolę šilumos tiekimo įmonėse ir kad savivaldybėms liktų daugiau kaip 2/3 balsų akcininkų susirinkime, t. y. kolega siūlo 1/2, o komitetas siūlo 2/3, tai yra blokuojanti dauguma.
PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto pasiūlymui galime pritarti?
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Bendru sutarimu komitetas…
PIRMININKAS. Seimas gali pritarti bendru sutarimu. Tada dėl kitos dalies to paties pasiūlymo taip pat galime pritarti bendru sutarimu? Negalime. Kadangi V. Poderio nėra, balsuosime už komiteto pasiūlymą dėl 2 straipsnio. Komiteto pasiūlymas… Viso necituosime, jūs jį matote. Yra nuomonių. Nuomonė už – Seimo narys R. Sinkevičius.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Labai ačiū, gerbiamas Pirmininke. Iš tikrųjų komitetas patobulino gerbiamojo V. Poderio pasiūlymą ir pritarė, kad ne 1/2 akcijų priklausytų savivaldybei, o ne mažiau negu 2/3. Tokiu būdu mes išlaikome kontrolinį akcijų paketą šilumos ūkyje ir tai leidžia efektyviau valdyti šilumos tiekimo įmonių darbą. Aš siūlau pritarti komiteto išsakytai pozicijai.
PIRMININKAS. Ačiū. J. Razma – nuomonė prieš.
J. RAZMA (TS-LKDF). Žinoma, komiteto pasiūlymas yra šiek tiek švelnesnis negu kolegos V. Poderio, bet vis dėlto aš manau, kad jis taip pat nėra reikalingas. Priminsiu, kad svarstymo stadijoje buvo pritarta mano pasiūlymui, kad šilumos įmonių akcijos vis dėlto nebūtų privatizuojamos. Tos įmonės yra specifinės, ir aš manau, kad atsiradusiems kokiems nors privatiems akcininkams čia nereikėtų svajoti apie dividendus, nes investiciniai poreikiai yra dideli, reikia atnaujinti trasas, jėgaines. Bet jeigu mes paleidžiame dalį akcijų privatizuoti, atsiranda tas privatininkas. Natūralu, jis ir per teismus gali reikalauti – man turi būti dividendai, man turi būti atsipirkimas, ir, ko gero, jis gali, kaip sakyti, apsunkinti tų įmonių sprendimus, kurie reikalingi, kurie kartais gali būti šiek tiek minusiniai, kai reikia didesnių investicijų. Aš nematau prasmės, kam parduoti kažkiek tų akcijų? Šiuo atveju gerai, kad mažiau kaip 1/3. Bet vis dėlto aš manau, kad ir tai yra visiškai nereikalingas dalykas, ne efektyvinantis, o kaip tik apsunkinantis įmonės valdymą, nes, kaip minėjau, čia tas atsiradęs privatininkas su savo dividendų gavimo interesais yra visiškai kitaip nusiteikęs, negu yra tų įmonių paskirtis.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, pasisakoma tik po vieną dėl pastabos. Kiti kolegos, gal norėtumėte užsirašyti dėl viso įstatymo projekto ar dėl kitos pataisos? Ir dabar turime balsuoti. Nuomonės išsiskyrė dėl komiteto pasiūlymo. Kas už tokią formuluotę, kurią pasiūlė komitetas, balsuoja už, kiti balsuoja kitaip.
Balsavo 81 Seimo narys: už – 57, prieš – 10, susilaikė 14. Komiteto formuluotei pritarta.
Tada dėl viso 2 straipsnio. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Ačiū, pritarta.
3 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas. Yra Ekonomikos komiteto pasiūlymas susijęs.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ekonomikos komitetas siūlo pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Komitetas pasiūlė pritarti. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Ir visam 3 straipsniui dėl įsigaliojimo galime… O, dar yra… Galime pritarti visam 3 straipsniui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Motyvai. Motyvai prieš – Seimo narys J. Razma dėl viso įstatymo projekto.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš apskritai dėl viso šio dabar svarstomo įstatymų projektų paketo pasakyčiau, kad tokie projektai tarsi rodo, lyg mes neturėtume, ką veikti. Esminis visų tų projektų pakeitimas, kad vietoj žodžių „savivaldybės kontroliuojama įmonė“ parašome „savivaldybės valdoma įmonė“. Kitaip sakant, surandame tikslesnį žodį, lyg tai lemtų, kad anksčiau savivaldybės įmones kažkas kitas valdė, o dabar jau pradės pačios valdyti dėl to žodžio pakeitimo. Čia išvis dėl tokių projektų atsiradimo… Matyt, valdininkai, neturėdami ką veikti, sugalvojo štai taip pagerinti savo darbo statistiką. Na, ir mes pasigerinsime.
Dabar dėl šio projekto. Aišku, gerai, kad komitetas išgirdo mano pastabas dėl pirminio V. Poderio pasiūlymo ir neliko tos nuostatos, kad pusę akcijų galėtų privatizuoti. Dabar gali privatizuoti tik vieną trečdalį. Tai jau šiek tiek geriau. Bet aš manau, kad išvis nebuvo būtina to privatizavimo numatyti. Turime mes praktiką, kai privatininkai išsinuomoję šilumos įmones valdo, nieko gero tai neduoda paprastai. Ir čia galėjome būti nuoseklūs ir pasakyti, kur šiandien yra išlikusi savivaldybių kontrolė, tose įmonėse, kad nėra jokios būtinybės ten privatizuoti. Bet, kaip minėjau, galbūt nieko tokio tragiško nebus, kai trečdalį teliko galimybė privatizuoti, o ne pusę.
PIRMININKAS. Nuomonė už – Seimo narys R. Sinkevičius.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Labai ačiū, gerbiamas Pirmininke. Tiesiog pakartosiu. Aš manau, kad mes tinkamai patobulinome Seimo nario V. Poderio pasiūlymą numatydami išlaikyti valdymo kontrolę savivaldybės įmonių rankose ir tokiu būdu valdyti procesą. Siūlau pritarti įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Pritariu J. Razmos išsakytiems argumentams ir noriu pridėti dar papildomų, noriu patikslinti. Nemanau, kad tas veiksmažodžio pakeitimas yra atsitiktinis. Aš manau, kad čia yra kryptinga ir nuosekli tų verslo grupių, kurios nori ir šilumos ūkio privatizavimo, ir iš dalies tų akcijų… galimybės įsigyti dalį tų akcijų iš savivaldybių, kurios nori gauti pelną… Seimo politika apskritai šiuo klausimu yra labai keista. Iš vienos pusės, V. Bako vadovaujama komisija tiria verslo grupių įtaką valstybei, ir išvadose, mes visi neabejojame, bus paskelbti skaičiai – milijardai eurų, kiek neteko valstybė dėl verslo necivilizuoto bendravimo su politikais, o dėl šilumos ūkio mes tęsiame lygiai tą patį. Šilumos ūkio lygiai tokios pačios grupės (kaip „MG Baltic“, tik turi savo pavadinimus) tęsia invaziją į mūsų šilumos ūkį. Valstybė, politikai, Energetikos ministerija ir dabar atitinkamas Seimo komitetas leidžia toliau privatiems šilumos gamintojams eiti į tą ūkį. Ir mes, pasirinkę Europoje negirdėtą, neregėtą modelį, skelbiame aukcionus dėl galios, užuot skelbę aukcionus toms konkrečioms šilumos gamykloms, kokių toje konkrečioje vietovėje reikia. Tokiu būdu mes gauname perteklinius pajėgumus, ir tada politikai pradeda reguliuoti, kaip būtų galima paskirstyti pinigus taip (surenkamus iš gyventojų), kad visos tos verslo grupės gautų savo pelno dalį.
Paskutinis atvejis – „Danpower“ taikos sutartis, dėl kurios čia taip džiūgavo Vyriausybė, reiškia, kad Lietuvos gyventojai visi kartu solidariai sumokės kasmet 30 mln. eurų šitai „Danpower“ grupei, iš kurios realiai naudą gaus Hamburgo mokesčių mokėtojai. Kitaip tariant, mes savo rankomis remiame Vokietijos gyventojus ir savo tokiais keistais sprendimais organizuojame didžiulius pinigų srautus iš gyventojų mokesčio už šilumą pagrindu, ir nukreipiame į privatų sektorių, užuot, kaip visos Europos šalys, likusios vis dėlto…
PIRMININKAS. Laikas!
N. PUTEIKIS (LVŽSF). …prie valstybės monopolio. Aš kategoriškai prieš ir raginu: kolegos, skaitykite, už ką jūs balsuojate!
PIRMININKAS. Nuomonė už – Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, nematau nieko blogo dėl privatizavimo, jeigu yra išlaikoma valstybės kontrolė. Ne visas verslas yra blogas, ne visas verslas nori apgauti, ne visas verslas imasi korupcijos. Įsileisti šiek tiek privataus kapitalo nebūtinai yra blogis – jis gali užtikrinti skaidresnį valdymą, efektyvesnį kaštų valdymą ir galbūt konkurencingesnes paslaugas. Aš manau, kad tikrai nieko nėra blogo atverti, šiek tiek įsileisti kapitalo, gauti papildomų investicijų ir išmokti santykiauti su privačiu kapitalu, nes, kaip ir minėjau, ne kiekvienas verslininkas yra toks blogas, kaip matome šiandien iš čia kylančių skandalų.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – Seimo narys E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, susidaro įspūdis, kad keičiant tą vieną žodelį ar porą žodelių įstatyme… Esmė yra visai kitur. Iš tikrųjų matyti, kad yra kaip tik noras kažkam pasiimti šiek tiek akcijų ir sau ramiai gyventi. Aš tikrai nesuprantu prasmės, kodėl savivaldybės valdomose įstaigose dėl kažko… Jos dabar jau susitvarkė, visai neblogai susitvarkė, daugelis investavo nemažus pinigus, nors anksčiau verslai sakydavo, kad mes geriau sutvarkysime. Beje, tas neįvyko, tiktai padidino kainas. Dabar kažkodėl tvarkant tas įmones norima šiek tiek įsileisti privataus verslo. Ką jis ten veiks? Iš tikrųjų nėra paprastesnio, lengvesnio verslo, kaip tokie pusiau monopoliniai verslai, kai iš tikrųjų savivaldybė savo rankose gali turėti viską – ir tarifų nustatymą, ir kitką. Tuos dividendus, kuriuos gauna, panaudoti tų pačių savivaldybių gyventojų poreikiams, o ne kokiems nors privatiems akcininkams, kurie ateis, šiaip sau įsigis akcijų ir po to, kaip čia buvo jau pasakyta ne kartą, stengsis daryti įtaką, kad tos kainos būtų kiek įmanoma didinamos.
Aš nesuprantu tikrai to poreikio. Verslas, manau, gali eiti ir į kitas šakas, kur reikia daugiau pasukti galvą, kur reikia vystyti gamybą, kur reikia diegti naujas technologijas, o čia jau viskas išrasta, visos investicijos lengvai suskaičiuojamos ir jų atsipirkimas taip pat suskaičiuojamas. Nemanau, kad kažkas yra protingesnis negu kai kurie savivaldybių įmonių vadovai. Aš tikrai nepritariu šiam įstatymo projektui ir kitus kviečiu susimąstyti, kas čia vyksta, ir nepritarti tam įstatymo projektui vien dėl to, kad ne dėl žodelio pakeitimo, o dėl to, kad kažkas kėsinasi į savivaldybių akcijas.
PIRMININKAS. Nuomonė už – Seimo narys E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Mieli kolegos konservatoriai pateikė bloguosius pavyzdžius arba galimus bloguosius scenarijus. Aš sutinku, kad yra blogų pavyzdžių, kai privatus kapitalas ką nors blogai padaro, tačiau iš savo patirties noriu pasakyti: savivaldybių tarybos turi būti atsakingos ir dažnu atveju ir yra atsakingos, kaip optimizuoti šilumos ūkį savivaldybės valdomose ar kontroliuojamose šilumos tiekimo įmonėse. Pavyzdžiui, Klaipėdoje mes turbūt 2000 metais pritraukėme privatų kapitalą – vokiečių kompanija „Verbundnetz Gas“ įsigijo 19 % akcijų Klaipėdos šilumos tinklų, atnešė naujų technologijų, patobulinome gamybą, šilumos tiekimą, taupymo režimą, ir nuo to laiko Klaipėdoje šilumos kaina buvo pigiausia iš Lietuvos savivaldybių. Po to, atsiradus biokurui, permušė kitos savivaldybės.
Tačiau aš noriu pasakyti: nereikia samprotauti, kad privatus kapitalas vien tik blogį gali atnešti arba riziką. Jeigu savivaldybės vadovai užtikrins balansą, neperleis didžiosios akcijų dalies, kontrolinio paketo, matys, kur yra galima pavojinga riba, galima pasiekti pozityvų efektą. Todėl tos privatizavimo baimės, mano manymu, dažnu atveju yra nepagrįstos, ir stojame į eilę, kai totaliai priešinamasi privačiam kapitalui. Su tuo aš negaliu sutikti.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Man atrodo, būtų gerai, jeigu Ekonomikos komitetas šiek tiek patikslintų, nes pagal šiuo metu galiojančią redakciją galima privatizuoti visą 100 %. Tai, kas dabar yra teikiama, tai teikiami ribojimai to privatizavimo, o ne atvirkščiai. Iš kolegų ir kitų Seimo narių pasisakymų atrodo, kad…
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl motyvų jūs jau kalbėjote iš vietos. Ačiū.
Nuomonė prieš – Seimo narys R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, antikorupciniu požiūriu žiūrint yra susiklosčiusi tam tikra pasaulinė praktika, padaryta analizių ir panašiai. Visokių pavyzdžių galima surasti, bet dažniausiai monopolinių su visuomenės poreikiais susijusių šakų geresni rezultatai vis dėlto yra ne privačių įstaigų… neįleidimas privataus intereso, nes jis yra sunkiai kontroliuojamas ten, kur yra monopolija. Jeigu rinka pakankamai liberalizuota, tada taip, privatus kapitalas veikia. Šilumos ūkis daugeliu atvejų pas mus yra monopolinis. Aš esu labai skeptiškas, kad mes šiuo atveju (…) skaidrumo, nes šiuo atveju sukeliame labai didelį interesą gauti dividendų. Kadangi privatus kapitalas yra gana aktyvus, jis visą laiką įrodys, kad reikia papildomų išlaidų. Čia aš matau pavojų.
Dar vieną pavojų matau, kad tai gali tapti pirmu žingsniu. Dabar trečdalį, paskui pusę, paskui visą ir taip atiduosime savo energetiką į monopolistų rankas. Prisiminkime, kas atsitiko Vilniuje. Aš tą patį sakiau. Kas išėjo su „Dalkia“ ir kokius viršpelnius „Dalkia“ ėmė, gerbiamas Gentvilai? Mes tą matėme. Tas pats buvo sakoma: nebijokite privataus kapitalo. Štai ir gavome problemą, taip pat ir politinę problemą. Aš būčiau atsargus ir nedaryčiau šito žingsnio.
PIRMININKAS. Ačiū. A. Butkevičius.
A. BUTKEVIČIUS (LSDDF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Aš norėjau patikslinti. Gerbiamas M. Majauskas suklaidino dalį Seimo narių. Šiuo metu leidžiama nuomoti arba investuoti į šilumos ūkį, bet jokiu būdu neleidžiama pastaruoju metu privatizuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės išsakytos. Balsuojame dėl viso įstatymo projekto priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 51, prieš – 3, susilaikė 39. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1718(3) priimtas. (Gongas)
11.50 val.
Valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų privatizavimo įstatymo Nr. VIII-480 2, 3, 4, 10, 11, 12, 13, 18 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1719(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-9g klausimas – Valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų privatizavimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1719. Pranešėjas – taip pat Seimo narys A. Kupčinskas. Teisės departamento išvada.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Komitetas nepritarė. Balsavimo rezultatai: už – 8, susilaikė 1, prieš nebuvo. Taigi – nepritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu. 2 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu. 3 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 4 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 5 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu.
6 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 7 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 8 straipsnis. Taip pat pritariame bendru sutarimu. 9 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 10 straipsniui – įstatymo įsigaliojimas – pritariame bendru sutarimu.
Dėl motyvų už ir prieš niekas neužsirašė. Balsuojame dėl viso įstatymo priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 77, prieš nėra, susilaikė 11 Seimo narių. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1719) priimtas. (Gongas)
11.52 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 2, 4 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1929(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-10 klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1929. Pranešėjas – Seimo narys E. Jovaiša. Priėmimas. Prašau į tribūną.
1 straipsnis. Dėl 1 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas…
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Taip, komitetas tam nepritarė. Argumentai labai aiškūs: šituo įstatymu yra siekiama reglamentuoti egzilyje veikiančių universitetų darbą, jų vertinimą, jų kokybės vertinimą. Kaip tik mes specialiai tą dokumentą ir rengėme, atsižvelgėme į specifiką, kad egzilio universitetai turėtų tam tikras sąlygas. Todėl komitetas nepritarė.
PIRMININKAS. Kita Teisės departamento išvada.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Visoms kitoms Teisės departamento išvadoms yra pritarta.
PIRMININKAS. Ačiū. Su tokiomis pastabomis galime pritarti bendru sutarimu 1 straipsniui? Pritarta.
Dėl 2 straipsnio taip pat yra Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas, jūs jau pasakėte, pritarė, kaip ir visoms kitoms išvadoms. Ir dar viena Teisės departamento – taip pat pritarta komiteto. Tada galime 2 straipsniui pritarti su visomis pastabomis bendru sutarimu.
Dėl 3 straipsnio taip pat yra Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. Galime su tokiu pritarimu pritarti visam 3 straipsniui.
Dėl 4 straipsnio taip pat Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. Galime pritarti visam šiam 4 straipsniui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Nuomonę už nori išsakyti Seimo narys M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Kviečiu kolegas pritarti sprendimo projektui ir solidarizuotis su užsienyje veikusiomis aukštosiomis mokyklomis, kurios buvo priverstos nutraukti savo šalyje egzistavimą dėl įvairių politinių priežasčių, ir tokiu būdu sudaryti joms sąlygas tęsti veiklą Lietuvoje.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau užsirašyti sakyti motyvuojančias kalbas nebuvo norinčių, todėl kviečiu balsuoti dėl viso įstatymo priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 91, prieš nebuvo, susilaikė 2 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1929) priimtas. (Gongas)
11.55 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 52 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1938(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-11 klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 52 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1938(2). Taip pat pranešėjas – komiteto pirmininkas E. Jovaiša. Priėmimas.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiami kolegos, komitetas svarstė šį įstatymo projektą. Juo numatoma automatiškai pripažinti diplomus, jeigu yra tarpvalstybinis susitarimas. Pritarta tam bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Pastraipsniui. Pasiūlymų, pastabų nėra. Galime priimti pastraipsniui. 1 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 2 straipsniui – įsigaliojimas ir įgyvendinimas – galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Motyvai dėl viso įstatymo projekto. Motyvai už – Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Čia tikrai irgi labai reikalingas įstatymo projektas, nes jis palengvintų kelią jaunuoliams, baigusiems studijas užsienyje, lengviau gauti darbą valstybės tarnyboje, nes būtent valstybės tarnyboje reikalauja, kad diplomas būtų įskaitytas ir būtų pripažintas Lietuvoje pagal visus reikalavimus. Nes dažniausiai privačiame sektoriuje pasižiūri į universiteto pavadinimą ir aišku, ar jis geras, ar blogas, tam užtenka ir subjektyvaus vertinimo. Čia yra objektyvios taisyklės ir ilgos procedūros. Taigi priėmus šį įstatymo projektą ir pasirašius visų pirma tarp Europos Sąjungos šalių susitarimus, kad tam tikri universitetai būtų automatiškai pripažįstami, tai palengvintų procedūras, kaip ir minėjau, jauniems žmonėms, baigusiems studijas užsienyje, lengviau ir greičiau gauti darbą valstybės tarnyboje, automatiškai įskaitant universitetus. Kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Kitas dėl motyvų už užsirašęs Seimo narys M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Taip pat kviečiu kolegas palaikyti šį kolegos E. Jovaišos projektą, kad išsilavinimas, įgytas užsienyje, ne tik būtų įskaitytas, bet ir tokiu būdu būtų sumažintas perteklinis biurokratizacijos laipsnis, o grįžę studentai galėtų greičiau integruotis į pačią darbo rinką. Teko daug metų darbuotis universitete ir bendrauti su jaunais žmonėmis, kurie taip pat vėliau išvyksta studijuoti į užsienį. Natūralu, kad tokie dirbtiniai apribojimai, kai dokumentai keliauja ir būna tvarkomi daugybę mėnesių, atmuša bet kokį entuziazmą kartais sugrįžti į pačią Lietuvą. Iš tikrųjų norėtųsi, kad panašaus pobūdžio siūlymų ir projektų, kurie supaprastintų tokius perteklinius, sakykime, reikalavimus ir tvarkas, kurios ištempia laiką prieš priimant sprendimus, reikalingus paprastiems žmonėms, tikrai būtų daugiau, ir kitose srityse taip pat pasistūmėtume į priekį.
PIRMININKAS. Dėkojame. Daugiau Seimo narių dėl motyvų neužsirašė. Balsuojame dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 95, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1938) priimtas. (Gongas)
Toliau posėdžiui pirmininkauja Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė.
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, tęsiame darbą ir noriu jūsų prašyti, kadangi matau, kad yra atvykę mūsų svečiai, sukeisti darbotvarkės klausimus. Dabar svarstyti 1-12, 1-13 darbotvarkės klausimus, o po to grįžti prie Seimo nutarimo, kurį pateiktų A. Gumuliauskas. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju.
11.59 val.
Seimo nutarimo „Dėl Dariaus Biekšos atleidimo iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nario pareigų“ projektas Nr. XIIIP-2023(2) (svarstymas ir priėmimas)
Seimo nutarimo projektas Nr. XIIIP-2023(2) „Dėl Dariaus Biekšos atleidimo iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nario pareigų“. Svarstymas. Kviečiu Ekonomikos komiteto pranešėją gerbiamą pirmininką R. Sinkevičių. Prašau.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Komitetas apsvarstė minėtą klausimą ir pritarė bendru sutarimu, kad D. Biekša, pasibaigus kadencijai, būtų atleistas iš dabar užimamų pareigų.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Diskusija. Ar yra norinčių dalyvauti diskusijoje? Nėra.
Motyvai svarstymo stadijoje. Nėra.
Priėmimas. Po svarstymo, kolegos, bendru sutarimu galime pritarti? Galime. Dabar vykdykime priėmimą. Nuomonė už, nuomonė prieš. Tuoj įjungsime. Mūsų aparatūra nespėja. Yra norinčių kalbėti. Yra du straipsniai. 1 straipsnis. Galime priimti? Galime. 2 straipsnis. Norinčių kalbėti taip pat dėl 2 straipsnio nėra. Galime priimti.
Dėl viso Seimo nutarimo – A. Skardžius. Nuomonė už. Prašau.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Išties aš nesu labai už, kad tokie žmonės kaip D. Biekša palieka itin svarbią Kainų ir energetikos kontrolės komisiją, tačiau per tą laiką, kai teko dirbti Energetikos komisijoje, Ekonomikos komitete, tikrai aš noriu pasakyti didžiulį ačiū šiam komisijos nariui už jo sąžiningumą, kompetenciją. Valstybė tikrai neturėtų mėtytis tokiais žmonėmis.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau norinčių kalbėti nėra. Prašome balsuoti dėl Seimo nutarimo Nr. XIIIP-2023.
Šio nutarimo priėmimas
Skelbiu balsavimo rezultatus. Balsavo 82 Seimo nariai, 82 pritarė Seimo nutarimui. Išties norime nuoširdžiai padėkoti D. Biekšai už sąžiningą, atsakingą darbą ir linkime didžiulės sėkmės ateityje. Seimo Pirmininke, prašom. (Plojimai)
12.03 val.
Seimo nutarimo „Dėl Renato Pociaus skyrimo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nariu“ projektas Nr. XIIIP-2024(2) (svarstymas ir priėmimas)
Gerbiamieji kolegos, kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Renato Pociaus skyrimo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nariu“ projektas Nr. XIIIP-2024(2). Ačiū, kad jau tribūnoje R. Sinkevičius. Ekonomikos komiteto išvada. Svarstymas.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Ekonomikos komitetas nusprendė pritarti komiteto patobulintam Seimo nutarimo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: 7 – už, 1 susilaikė.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra.
Nuomonė už, nuomonė prieš svarstymo stadijoje. Dėkojame.
Priėmimas. Yra du straipsniai. 1 straipsnis – skirti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nariu. 2 straipsnis – įsigaliojimas. Galime priimti? Ir 2 straipsnis – įsigaliojimas birželio 1 dieną. Norinčių kalbėti nėra.
Dėl viso Seimo nutarimo prašome balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Skelbiu balsavimo rezultatus. Balsavo 89 Seimo nariai, 89 Seimo nariai vienbalsiai pritarė R. Pociaus skyrimui Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nariu. (Gongas) Gerbiamasis Pirmininke, pasveikinkime viso Seimo vardu ir palinkėkime gerbiamajam R. Pociui atsakingai eiti šias išties sunkias, svarbias pareigas. (Plojimai)
Dėkojame.
12.05 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2019 metų paskelbimo Juozo Naujalio metais“ projektas Nr. XIIIP-2022 (pateikimas)
Grįžtame prie Seimo nutarimo, kurį minėjau, – sukeitėme darbotvarkės klausimus. Tai būtų Seimo nutarimo „Dėl 2019 metų paskelbimo Juozo Naujalio metais“ projektas Nr. XIIIP-2022. A. Gumuliauskas – iniciatorius ir kartu su juo dar penki Seimo nariai. Pateikimas. A. Gumuliauskas – tribūnoje.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Nesu čia toks jau iniciatorius. Į mus kreipėsi Kompozitorių sąjunga, Muzikos ir teatro akademija, be abejonės, konsultavomės ir su profesoriumi V. Juozapaičiu. Kaip matote, čia yra daugiau Valstybės istorinės atminties komisijos narių parašų. Mes siūlome 2019 metus paskelbti Juozo Naujalio metais. Tiek trumpai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. J. Olekas nori klausti pirmasis, ir jam suteikiamas žodis. Ruošiasi S. Jovaiša.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Tikrai nuoširdžiai pritariu tokiam paskelbimui, man atrodo, visi tai padarysime balsuodami. Noriu paklausti, kelinti jau čia bus 2019 metai? Ir kiek maždaug numatytumėte arba siūlytumėte lėšų šių metų renginiams surengti? Ačiū.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Pirmiausia programą ir tos programos biudžetą sudaro Vyriausybė. Mes į ją kreipėmės, konkrečiai į Kultūros ministeriją, todėl mes negalime pasakyti. Aišku, mes žinosime, mes būname informuojami. Kiek bus skirta pinigų šitai šventei, negaliu pasakyti, bet tokia yra tvarka. Anksčiau vienašališkai ministerija skirdavo pinigų, bet šį kartą mes radome tokį kompromisinį susitarimą, kad Valstybės istorinės atminties komisija vykdo parlamentinę kontrolę ir kiekvieniems metams skirti pinigai… Biudžeto projektas atsiunčiamas mums, ir mes suteikiame žodinį pritarimą arba ne. Tokia yra sistema. Kiek skirs, kol kas yra Kultūros ministerijos problema.
O dėl metų paskelbimo. Jūs žinote, kad šiais metais įsigaliojus naujai tvarkai iki liepos 1 dienos galima skelbti, tad, mano žiniomis, čia yra paskutiniai metai. Rudens sesijoje tikrai nevarginsime jūsų, nes skelbti nebus galima. Man atrodo, kad penkti proginiai metai.
PIRMININKĖ. S. Jovaišą kviečiu paklausti. Ruošiasi V. Juozapaitis.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš tokio bendro pobūdžio klausimą. Nenorėdamas įžeisti tų siūlančių organizacijų intencijų, aišku, tos pavardės Lietuvai yra brangios ir nusipelnę jie, bet ar visas jas priimate ir kiek jau yra išnagrinėta ir nepriimta iš tikrųjų? Galima čia skelbti ir A. Sabonio ir R. Meilutytės metus, ir čia nebus galo. Kokie yra tie kriterijai, kai jūs nešate į šitą salę? Ačiū.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Dėl A. Sabonio ir R. Meilutytės, tai reikės palaukti, kol Arvydui sueis 100 metų. Dar šiek tiek reikia laukti. Iš tikrųjų buvo du pasiūlymai: buvo dėl kompozitoriaus E. Balsio ir J. Naujalį siūlė Kompozitorių sąjunga ir, kaip minėjau, Muzikos ir teatro akademija. Tai mes, pasitarę su muzikologais, vis dėlto pasirinkome J. Naujalį. Šiuo atveju iš dviejų liko vienas.
Yra įvairių pasiūlymų, mes atmetame juos. Mums siūlo ne tik proginius metus, bet siūlo įteisinti ir profesines dienas. Paskutinį dabar svarstysime, tikrai žiūrėsime kritiškai, nežinau, kaip komisija. Pavyzdžiui, yra pasiūlymas, man atrodo, birželio 12 dieną paskelbti masažuotojų profesine diena. Toks pasiūlymas ir mes privalome jį svarstyti, nes tai yra teikimas. Tokių pasiūlymų yra įvairių, jie iš tikrųjų yra atmetami, o kiti priimami.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Paskutinis klausia V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju. Čia gal ne klausimas, o reakcija arba replika į prieš tai buvusius klausimus. Iš tikrųjų aš suprantu, kad, matyt, kartais erzina, siutina metų paskelbimas aiškinant, kad neužtenka metų ir t. t., ir t. t.
Gerbiami kolegos, Lietuvos istorijoje yra pavardžių, žmonių ir asmenybių, be kurių mūsų su jumis čia kvapo nebūtų buvę. Kai mes giedame giesmes draugiškai sustoję, galbūt net nežinodami, kad tai yra J. Naujalio giesmės, kai aiškiname apie vienybę, apie Lietuvą, neturėdami supratimo, kas sukėlė mūsų tas intencijas, kai kokie nors politiniai naujadarai imasi iniciatyvos ir nori paskelbti kokius nors savo politinius judėjimus mums šventais žodžiais kokių nors kitų poetų, iš tikrųjų tai sukelia apgailestavimą ir gailestį, kad tie žmonės tiesiog nesupranta ir nesuvokia, kam mes pirmiausia turime būti dėkingi.
J. Naujalis kaip tik yra ta figūra, arba ta asmenybė, kuri turi gyventi mumyse ne tik tą dieną, kai mes einame giedoti jo dainų, bet visada. Aš sveikinu su ta intencija ir labai gaila, kad E. Balsys iškrito iš šito konteksto. Žinoma, tai yra galbūt istoriškai…
PIRMININKĖ. Ačiū.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). …ne visai lygiavertės asmenybės, bet vis dėlto mes privalome ir tai pažymėti. Kultūros didžiavyriai. Juolab kad ir jūsų valdančiosios daugumos vėliavoje, išrašytoje kultūros puoselėjimo, yra verčiausi pirmiausia pagarbos. Aš sveikinu ir pritariu.
PIRMININKĖ. Ačiū.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, profesoriau. Kaip minėjau, mes tikrai sulaukėme palaikymo. Bet aš noriu pabrėžti, kad šitoje komisijoje yra įvairių frakcijų atstovų ir mūsų sprendimai priimami bendru sutarimu, nepaisant ideologijos, nepaisant pažiūrų. Susirinkę žmonės tikrai gerbia mūsų praeitį ir jai skiria didelį dėmesį. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame už pateikimą ir už atsakymus į klausimus. Nuomonė už – J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, aš prisidedu prie raginimų paskelbti 2019 metus J. Naujalio metais. Čia labai gražiai profesorius priminė, kad iš tikrųjų turbūt ne vienas esame ne vieną kartą dar sovietiniais laikais stovėję, giedodami J. Naujalio giesmę ir gerbiamojo Maironio žodžiais. Šiandien aš kviečiu pritarti.
Reaguodamas į gerbiamojo A. Gumuliausko atsakymus, norėčiau, kad mes Seime daugiau žinotume, kiek tokiems garbingiems metams paskelbti skiriama lėšų, nepaliktume Kultūros ministerijos nuožiūrai, nes galiausiai dėl biudžeto mes patys čia balsuosime. Būtų gerai turėti tam tikrą projektėlį, metmenis, skelbiant metus. Mes tikimės, kad tos lėšos bus paskirtos, ir kai turėsime biudžeto projektą, galėtume pastovėti arba apginti tą projektą, tą mūsų siekį, nes kitaip nebūsime verti savo pareigų, atstovauti tautai.
Todėl kviečiu pritarti ir pasirūpinti, kad tikrai lėšų būtų skirta, o ne palikta Kultūros ministerijai, kurios žinome kartais galbūt ir ne tokią nuomonę, kokiai mes norėtume pritarti. Ačiū. Kviečiu pritarti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Norinčių kalbėti prieš nėra. Galime bendru sutarimu? Galime bendru sutarimu. Dėkoju. Yra norinčių balsuoti? Prašom balsuoti.
Balsavo 86 Seimo nariai. Vienbalsiai visi kolegos pritarė po pateikimo Seimo nutarimui „Dėl 2019 metų paskelbimo Juozo Naujalio metais“. Kaip pagrindinis siūlomas Švietimo ir mokslo komitetas. Galime pritarti? Galime. Kaip papildomi – Kultūros komitetas ir Valstybės istorinės atminties komisija. Siūloma svarstyti birželio 12 dieną. Bendru sutarimu pritariame tokiems siūlymams. Dėkoju.
12.16 val.
Statistikos įstatymo Nr. I-270 12 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-957 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-2148 (pateikimas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Statistikos įstatymo Nr. I-270 12 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-957 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-2148. Pranešėjas – S. Jakeliūnas. Pateikimas. Gerbiamas Stasy, prašome pateikti Statistikos įstatymo projektą.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, šis įstatymo projektas, tiksliau sakant, įstatymo atšaukimo projektas gimė po to, kai buvo priimti mūsų bendri paketai dėl statistikos įstatymų, suderinus juos su Eurostato principais. Šis konkretus įstatymo projektas pasidarė paprasčiausiai perteklinis, todėl šiuo siūlymu siūloma atšaukti tai, kas nereikalinga, kas dubliuojama, kad būtų mažiau įstatymų ir atitinkamai mažiau diskusijų ateityje.
PIRMININKĖ. Ačiū. Visi viską supratome, todėl norinčių klausti nėra. Dėkojame.
Gerbiami kolegos, norinčių kalbėti už, prieš nėra. Gal galime bendru sutarimu? Pritariame po pateikimo bendru sutarimu. Dėkoju.
Kaip pagrindinis siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas. Papildomas nėra numatomas. Siūloma svarstyti birželio 12 dieną. Galime pritarti tokiems pasiūlymams? Pritariame. Dėkoju.
12.17 val.
Žemės įstatymo Nr. I-446 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2015 (pateikimas)
Dabar prašau pateikti Žemės įstatymo Nr. I-446 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2015. Jis yra prie įstatymo projekto Nr. XIIIP-1933. Rimantai Sinkevičiau, maloniai kviečiu jus į tribūną.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Gerbiami Seimo nariai, Seimui svarstyti kartu su Šventosios valstybinio jūrų uosto įstatymo pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-1933 buvo teikiamas Žemės įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1934. Juo buvo keičiamas dar neįsigaliojęs Žemės įstatymo pakeitimo įstatymas. Kadangi Žemės įstatymo pataisos įsigaliojo nuo gegužės 1 dienos, todėl būtina keisti dabar galiojantį, o ne iki gegužės 1 dienos galiojusį Žemės įstatymą.
Klausimo esmė yra ta, kad jeigu mes jau nusprendėme Šventosios valstybinį jūrų uostą perduoti Palangos miesto savivaldybei tolesnei plėtrai, tai ji turi turėti ir teisę patikėjimo teise naudotis perduota žeme, akvatorija ir esama infrastruktūra.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Vinkus. Ruošiasi E. Pupinis.
A. VINKUS (LSDDF). Pritardamas šiai įstatymo nuostatai ir džiaugdamasis, kad galų gale daromi jau konkretūs žingsniai Šventosios uosto infrastruktūros plėtrai, noriu jūsų paklausti. Gerbiamas pranešėjau, ar bus planuojama įtraukti Šventosios uostą į visos valstybės transporto sistemą, į jos infrastruktūrą?
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Labai ačiū už klausimą. Žinoma, labai sunku atsakyti, kas bus po 100 metų ar po 50 metų, bet Šventosios jūrų uostas šiuo metu numatomas kaip rekreacinis, pramoginis ir smulkios priekrantės žvejybos aptarnavimo įrenginys. Manau, kad tai yra šios dienos situacija, o iš tikro, kaip bus perspektyvoje, jeigu bus atitinkamai orientuoti geležinkeliai, keliai ir visa kita, galbūt. Negalėčiau taip toli numatyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia E. Pupinis. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, iš tikrųjų dėl Šventosios uosto viskas aišku. Ieškote išeities, kaip čia galima būtų sutvarkyti taip, kad būtų galima duoti tą žemę ir plėtoti uostą. Bet iš tiesų tas įstatymas galios ne tik uostui, nes iš esmės dabar Vyriausybės nutarimu gali būti skirta bet kam, nes ten pagal įstatymą yra tam tikra tvarka, kad Vyriausybės nustatyta tvarka Nacionalinė žemės tarnyba skiria per Žemės ūkio ministeriją. O dabar iš esmės Vyriausybė, kam sugalvoja, tam gali skirti. Ar iš tikrųjų tai teisinga, kad visada Vyriausybė galės priimti tokius sprendimus, kurie galbūt ne visada atitinka visuomenės lūkesčius? Ačiū.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Gerbiamas kolega, jūs iš dalies teisus. Aš manau, kad komitetas, atsižvelgdamas į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, taip pat į jūsų išsakytas pastabas, atitinkamai koreguos projektą. Šiuo metu vyksta tik pateikimas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs atsakėte į jums užduotus klausimus.
Dabar nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė už – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, norėčiau paremti buvusio susisiekimo ministro teikiamą projektą. Iš tikrųjų dar šį sezoną Šventosios uoste gali prasidėti laivyba. Be galo svarbu, kad šitas įstatymo projektas eitų ypatinga skuba ir būtų galima atlikti visas procedūras dar šiemet. Tiktai nuogąstauju, kad iš esmės nėra galimybių atiduoti savivaldybėms patikėjimo teise žemės, ir mums retorinis klausimas į ateitį: kada pagaliau pasitikėsime savivalda?
PIRMININKĖ. Ačiū. Norinčių kalbėti prieš nėra.
Prašom balsuoti dėl Žemės įstatymo projekto, kurį ką tik pateikė R. Sinkevičius.
Balsavo 71 Seimo narys: 71 vienbalsiai pritarė po pateikimo Žemės įstatymo projektui. Kaip pagrindinis siūlomas Ekonomikos komitetas, papildomas – Kaimo reikalų komitetas. Galime pritarti tokiems siūlymams? Dėkoju, galime. Siūloma svarstyti gegužės 29 dieną. Pritariame? Dėkoju.
Seimas dirba išties labai tvarkingai ir visada, kai įstatymai yra susiję, šiuo atveju Žemės įstatymai… Buvo registruotas pateikimas ir S. Gentvilo, maloniai kviečiu kolegą S. Gentvilą pateikti įstatymų projektus Nr. XIIIP-1829 ir Nr. XIIIP-1830. Jūs juos pateiksite kartu. Taip?
S. GENTVILAS (LSF). Taip.
12.23 val.
Žemės įstatymo Nr. I-446 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1829, Žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 10 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1830 (pateikimas)
PIRMININKĖ. Tai yra Žemės įstatymo 37 straipsnio ir Žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 10 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymų projektai. Prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, ačiū už galimybę pateikti šį įstatymo projektą. Jo intencija yra iš esmės paspartinti žemės grąžinimą, kuris jau beveik pasiekė pabaigą, bet žemės grąžinimas vis dar stringa miestuose, ir miestuose jis stringa iš esmės dėl to, kad daug kompleksinio suinteresuotumo: yra tiek kultūros paveldas, tiek inžinerinė infrastruktūra tanki, tiek miesto vaizdiniai dalykai, architektūra, statybos ir t. t. Kaime tai ėjosi žymiai greičiau. Natūralu, kad žemės reformos ir žemės grąžinimo klausimai pačioje nepriklausomybės pradžioje buvo atiduoti Žemės ūkio ministerijai. Šiais dviem įstatymų projektais siūloma, kad iš esmės žemės grąžinimą ir restituciją užbaigtų savivaldybės pagal jau Aplinkos ministerijos formuojamą praktiką.
Kodėl tai yra logiška ir kodėl racionalu? Nes iš esmės pati Aplinkos ministerija formuoja ir erdvinio planavimo, teritorinio planavimo nuostatas, įstatymus. Aplinkos ministerija yra atsakinga už statybų reglamentavimą, už architektūros politikos reglamentavimą, taigi Aplinkos ministerija turi visus įrankius iš esmės užbaigti tą reformą. Galima čia paminėti, pavyzdžiui, Kaune vis dar nerandama 800 sklypų, Vilniuje – 3,5 tūkst. sklypų, likusios, tai yra kurortinės teritorijos – Palanga, Trakai ir kitos kurortinės teritorijos. Mano manymu, geriausiai šitą procesą užbaigtų Aplinkos ministerija.
Todėl šiais dviem įstatymų projektais siūloma metodikos formavimo teisę iš Žemės ūkio ministerijos perduoti Aplinkos ministerijai ir iš esmės valdymą informacinės sistemos, kurią dabar administruoja Žemės ūkio ministerija, perduoti Aplinkos ministerijai. Šiaip, žvelgiant iš esmės, žemės politikos formavimas turėtų būti vienose rankose, tai yra tie, kas planuoja teritorijas, turėtų turėti teisę ir į žemėtvarkos politikos formavimą. Tai yra įprasta praktika Vakarų valstybėse, tokiose kaip Olandija, Vokietija, bet pas mus jos yra išskaidytos, žemėtvarką ir jos politiką formuoja Žemės ūkio ministerija, tuo tarpu Aplinkos ministerija reglamentuoja užstatymą, inžinerinės plėtros politiką. Konkrečiai šiuo įstatymu nesiūloma sukergti, bet konkrečiai siūloma tik dėl žemės reformos dalykų, ir didelis tikėjimas yra, kad iš esmės atidavus Aplinkos ministerijai teisę formuoti žemės reformos galutinius tikslus miestuose, bus galima greitai tai įgyvendinti.
Ir norisi tiesiog atsakyti į jūsų klausimus, paprašyti po pateikimo pritarti ir kartu paprašyti Vyriausybės išvados, nes tai yra tarpministerinio koordinavimo dalykai, kurie be Vyriausybės palankumo arba įsitraukimo nebus niekada sėkmingi. Mielai atsakyčiau į klausimus ir prašyčiau pritarti po pateikimo.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Klausia E. Pupinis. Ruošiasi R. J. Dagys.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Turbūt ministerijos yra ministerijos, ten visada sėdi biurokratai ir nepriklausomai nuo to, ar bus Aplinkos ministerija, ar Žemės ūkio ministerija, ten vis tiek susidursite su vienais ar kitais biurokratais, kurie, na, pagal tam tikras mūsų ir ministerijų priimtas taisykles priima tam tikrus sprendimus.
Bet klausimas kitas – ar to perdavimo metu (dar yra kalbama apie neatkurtą iki galo nuosavybę) nebus tam tikrų susikirtimų su kitais interesais? Antras dalykas, perdavimas, ypač duomenų bazės, ne taip viską paprasta perduoti, viskas kainuoja, na, galų gale teritoriškai pernešti ir taip toliau. Ar ne dėl gero norėjimo paspartinti darbus, atvirkščiai, keleriems metams tie darbai bus ištęsti ir nebus priimami jokie sprendimai?
S. GENTVILAS (LSF). Taip, nuogąstavimų yra, ir teisingai, gerbiamas Edmundai, jūs įvardinote, perdavimas jau savaime reiškia kažkokį administracinį perkrovimą ir gali kai kas pasimesti, kai kas užtrukti, bet mes turime pasakyti tiesiog faktą, kad žemės reforma yra įstrigusi miestuose – Kaune, Vilniuje – ir jinai nevyksta. Turbūt atsakymas yra dėl to, kad kartais miestas gauna suformuotą sklypą gatvėje ir kaip jis gali atiduoti tą sklypą – žemės nuosavybę gyventojams, kai per tą sklypą turi eiti visuomeninė infrastruktūra gatvėje. Aš įsivaizduoju, jeigu žemės reformos metodiką formuotų ne Žemės ūkio ministerija, kuri turi begalę kompetencijos žemės ūkio klausimais, o Aplinkos ministerija, kuri žino statybų reglamentavimą, teritorinį planavimą, būtų daug tvariau ir greičiau padaryta.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia R. J. Dagys. Ruošiasi J. Baublys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, aš beklausydamas jūsų tiesiog susipainiojau, ką jūs konkrečiai norite perduoti iš Žemės ūkio ministerijos? Nes turbūt stabdyti tą procesą, kuris kaip nors po truputį, gal ir su trūkumais, bet vis dėlto greičiau juda, negu buvo anksčiau rajonuose, nors jūs teigiate priešingai, jeigu mes vėl pradėsime tuos visus procesus daryti, tai iš tikrųjų, kaip gerbiamas E. Pupinis sakė, mes ne paspartinsime, o sulėtinsime. Kokias funkcijas tuomet turės Žemės ūkio ministerija ir kokias funkcijas tada, jūsų manymu, turės Aplinkos ministerija?
S. GENTVILAS (LSF). Žemėtvarka turi aibę funkcijų, bet konkrečiai šitais dviem įstatymų projektais siūloma Aplinkos ministerijai suteikti teisę nustatyti tvarką, kaip formuojami žemės reformos žemėtvarkos projektai, ir perimti duomenų bazę apie grąžinamų sklypų eigą. Tik tie du, ne iš esmės visa žemėtvarkos funkcija.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia J. Baublys. Ruošiasi V. Vingrienė.
J. BAUBLYS (LSF). Ačiū. Gerbiamas kolega, jūs paminėjote, jeigu bus perduota tvirtinti metodiką Aplinkos ministerijai, miestuose paspartės žemės grąžinimas savininkams, minėjote Vilnių ir Kauną. Tačiau puikiai žinote, kad ir rajonuose yra negrąžinama žemė, nes tiesiog tos žemės nėra, tuos sklypus reikia formuoti miško žemėje, todėl turi sumokėti trigubą mokestį į savivaldybės biudžetą. Savivaldybės tų lėšų neturi ir negali formuoti. O Aplinkos ministerija ir šiuo metu jokiu būdu nenori sutikti, kad būtų palengvintos sąlygos, t. y. mažesni mokesčiai, viengubo dydžio mokestis. Sakykite, jeigu perduosite į Aplinkos ministeriją tą metodiką tvirtinti, tada tam tikrose savivaldybėse, kur miškingumas per 50, niekada neatgaus tos žemės? Ačiū. Kaip jūs tai vertinate? Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Labai teisingas klausimas ir jame užkoduotas atsakymas, kad pačiai Aplinkos ministerijai turi pradėti skaudėti žemės reformos užbaigimas. Ir kai Aplinkos ministerija pradės galvoti, kaip miškingose teritorijose užbaigti žemės grąžinimą gyventojams, tai jie pradės galvoti, kad gal reikia sumažinti ir kompensavimą už miškų iškirtimą. Kol iš esmės Aplinkos ministerija yra nusišalinusi, jie žiūri instituciškai: prašom sumokėti dideles kompensacijas ir tik tada galima išmiškinti ir grąžinti. Kai Aplinkos ministerija turės ir žemės reformos užbaigimo prievolę, ir teisę koreguoti išmiškinimo kompensavimą, man atrodo, savaime išsispręs.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ir paskutinė klausia V. Vingrienė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, aš taip pat esu šalininkė funkcijų, tarkime, sutelkimo į vienas rankas, kad nebūtų išskaidyta ir nesidubliuotų. Ir tai yra sveikintinas jūsų siūlymas, tačiau ir kiti kolegos šiek tiek dvejoja, tarkime, dėl galimų trukdžių, pavyzdžiui, duomenų bazės perkėlimo požiūriu. Ar jūs esate apskaičiavę, kiek tai užtruks, ir gal preliminariai numatėte, kaip išspręsti šitą klausimą, kad būtų galima kaip galima greičiau ir nebūtų papildomų trukdžių perduoti tuos duomenis, kad reforma vyktų iš tiesų sklandžiai, o ne papildomų trukdžių dar atsirastų.
S. GENTVILAS (LSF). Nesu įgalus, nors norėčiau būti, apskaičiuoti šiuos dalykus, todėl reikėtų Vyriausybės išvados, jeigu būtų sėkmingas pateikimas. Bet iš esmės didysis žingsnis yra tai, kad šiandien žemės procesas yra užstrigęs saugomose teritorijose, arba kurortinėse teritorijose, kurias stipriai reglamentuoja pati Aplinkos ministerija. Miškingose teritorijose, kur taip pat reglamentavimą iš esmės formuoja Aplinkos ministerija, ir miestietiškose teritorijose, kur užstatymą statybų politika irgi reglamentuoja. Ten, kur reglamentuoja arba kaimo politika, arba kaimietiškose, provincialiose zonose, ten jau viskas yra įvykę. Čia reikia Aplinkos ministerijos milžiniško įsitraukimo, o duomenų bazės perkėlimas, taip, kažkiek kainuos, bet su funkcija ateina ir įrankiai.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs atsakėte į jums užduotus klausimus. Nuomonė už, nuomonė prieš po pateikimo. Nuomonė už – K. Mažeika. Prašom.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Išties, kolegos, pats projektas, manau, yra svarstytinas. Aišku, abejonių man asmeniškai kyla dėl pačios žemės reformos užbaigimo, nes procesas jau lyg į pabaigą, ir atsakomybė lyg išsiskaidytų. Manau, tai nėra geras dalykas, bet iš principo, atsižvelgiant į teritorijų planavimą, ypač miestų teritorijų, tai, manau, tikslinga, kad būtų sutelkta į vienas rankas, ir iš principo projektas, manau, svarstytinas. Aišku, reikėtų Vyriausybės išvados, derinti su institucijomis. Tiesiog po pateikimo būtų tikslinga ir pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Tai būtų visiška kvailystė. Nežinau, mano kolegos, matyt, nesusigaudo, nesupranta šitų dalykų, labai apgailestauju. Nebaigus pradėti reformos, atiduoti kitai institucijai pabaigti tai, kas pradėta… Aišku, ji užsitęsė dėl pačių Seimo narių ir Seimo, kai kas metus keitė įstatymus, dėl to, aišku, ir atsirado problema. Bet tie patys kolegos liberalai anksčiau siūlė perduoti savivaldybėms šias funkcijas. Aš irgi pritarčiau, tai būtų logiška ir savivaldybės galėtų savo teritorijose kompetentingiausiai, geriausiai spręsti, nes geriausiai tą žino.
O čia, aš manau, tikrai yra absurdas, aš kategoriškai esu prieš ir siūlau kitiems balsuoti prieš. Nedarykime. Aš galvojau, kad liberalai čia juokauja, norėjo pajuokauti, pažiūrėti, ar Seimas ką nors išmano, ar ne, bet, pasirodo, gal ne. Vis tiek balsuoju prieš.
PIRMININKĖ. Ačiū. Replika prieš balsavimą. Dėl vedimo tvarkos ar replikuojame. Prašom. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Viktorai, jūs kategoriškai pasakote – nesąmonė ir t. t., štai kaip gerai prieš tai siūlė savivaldybėms. Kas atmetė siūlymą atiduoti savivaldybėms? Jūsų Vyriausybė. Tai buvo mūsų siūlymas perduoti savivaldybėms. Jūsų Vyriausybė tą atmetė. Rinkite žodžius ir pagalvokite, kam juos adresuoti.
PIRMININKĖ. Ačiū už repliką. Kolegos, dabar apsispręskime. Nuomonės buvo išsakytos. Balsuojame dėl pateiktų įstatymų projektų, kuriuos ką tik pateikė S. Gentvilas.
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 46, prieš – 5, susilaikė 33. Po pateikimo pritarta. Pagrindiniu komitetu siūlomas Kaimo reikalų komitetas, papildomo nenumatyta. Siūloma svarstyti birželio 19 dieną. Galime pritarti? Galime pritarti.
Pranešėjas taip pat siūlė, manau, ir Seimas tam pritars, dėl Vyriausybės išvados. Galime pritarti, kad prašome Vyriausybės išvados dėl abiejų įstatymų projektų Nr. XIIIP-1829 ir Nr. XIIIP-1830.
12.37 val.
Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projektas Nr. XIIIP-2031, Administracinių nusižengimų kodekso 53, 247, 256, 305, 385, 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2032, Aplinkos oro apsaugos įstatymo Nr. VIII-1392 2 straipsnio pakeitimo ir 12 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-2033, Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 49 ir 51 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2034, Aviacijos įstatymo Nr. VIII-2066 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2035, Branduolinės energijos įstatymo Nr. I-1613 2 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2036, Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2037, Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 75 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2038, Energetikos įstatymo Nr. VIII-884 2 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2039, Gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2040, Geležinkelių transporto kodekso 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2041, Geodezijos ir kartografijos įstatymo Nr. IX-415 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2042, Geriamojo vandens įstatymo Nr. IX-433 2 straipsnio pakeitimo ir 13 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-2043, Kelių įstatymo Nr. I-891 2, 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2044, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo Nr. I-1340 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2045, Miškų įstatymo Nr. I-671 papildymo 21 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2046, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 2, 4, 17, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2047, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo Nr. VIII-1764 4, 6 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2048, Nekilnojamojo turto registro įstatymo Nr. I-1539 papildymo 151 straipsniu ir 1, 2, 3, 8, 15, 16, 21, 22, 23, 24, 26, 27, 29, 33, 35, 36, 37, 41, 43, 44, 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2049, Pajūrio juostos įstatymo Nr. IX-1016 1, 4, 5, 6 ir 7 straipsnių, trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2050, Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 2, 5, 7, 9, 11, 12, 13, 18, 19, 20, 201, 25, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2051, Statybos įstatymo Nr. XII-2573 24 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2052, Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I -1120 17, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2053, Triukšmo valdymo įstatymo Nr. IX-2499 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2054, Vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2055, Vandens įstatymo Nr. VIII-474 2, 3 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2056, Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. IX-886 2 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2057, Žemės įstatymo Nr. I-446 2, 21 ir 34 straipsnių pakeitimo ir 22 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-2058, Žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 papildymo 191 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2059, Žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 10 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2060, Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 2 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2061 (pateikimas)
Matau, jau yra atvykęs, ir prašome, kad pateiktų Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projektą Nr. XIIIP-2031 ir lydimuosius, kurių išties labai daug – nuo projekto Nr. XIIIP-2032 iki projekto Nr. XIIIP-2061. Visus prašome ir pateikti. Ministras K. Navickas.
K. NAVICKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamos Seimo narės, gerbiami Seimo nariai, pristatome tikrai didelį paketą, bet manau, kad jis yra laiku ir tikrai būtinas.
Trumpai apibendrinsiu, ką mes šituo įstatymu ir įstatymų paketu siūlome. Iš esmės mes siūlome, kad… Dabar įvairių institucijų įvairaus lygmens teisės aktais reguliuojamos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nuo senų laikų besitęsiančios, pavyzdžiui, sanitarinės zonos, iki kokių nors žemės gelmių dalykų, būtų viename teisės akte, būtų reguliuojama įstatymu ir prievole, kad tai būtų viename registre. Tai yra žemės savininkas arba būsimas žemės savininkas galėtų žinoti, įsigydamas nuosavybę, savo nuosavybės dokumentuose, kokios žemės naudojimo sąlygos yra apribotos, ir jeigu iki numatyto termino valstybės institucijos kadastrinių duomenų neperkeltų į vieną kadastro sistemą, tokiu atveju pačios valstybės institucijos ir atsakytų už pasekmes, jeigu privatus žmogus ir privatus juridinis asmuo dėl to turėtų nuostolių. Iš esmės labai trumpai ir truputį detaliau, kas yra siūloma.
Siūlomas įstatymas ir 30 lydimųjų aktų. Noriu pabrėžti, kad papildomai, negu dabar yra reguliuojama, arba apribojimų nenumatyta. Numatytas tiesiog integravimas į vieną aktą įvairių apribojimų. Kokios problemos yra sprendžiamos?
Kaip minėjau, šiandien specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatomos Vyriausybės nutarimu, ministro įsakymais, nors pagal Konstituciją asmens nuosavybę gali riboti tik įstatymas. Veiklos apribojimai nesuderinti tarpusavyje, vieni kitiems prieštarauja. Teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, neregistruotos arba dėl įvairių priežasčių nėra perkeltos į registrus. Pavyzdys galėtų būti, kad Ignalinos atominės elektrinės apsaugos zona nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Nepakankamas visuomenės informavimas apie viešojo intereso tikslus nustatomose teritorijose ir nustatyta aiški prievolė gauti žemės sklypo savininko ir patikėtinio sutikimą dėl teritorijos nustatymo ir mokėti kompensacijas, jeigu tokių apribojimų atsiranda.
Kokios priemonės yra siūlomos šioms problemoms spręsti? Specialiosios žemės naudojimo sąlygos yra nustatomos viename įstatyme, viename teisės akte: nustatyti aiškius, tik svarbiausius, privalomus ir proporcingus veiklos apribojimus; nustatyti, kad iki 2022 m. sausio 1 d. visos nustatytos teritorijos turi būti įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, jei teritorija neregistruota, tokiu atveju įstatymo nuostatos neturėtų būti taikomos; nurodyti, kokiais dokumentais nustatomos teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos; nustatyti visuomenės informavimo apie nustatomas teritorijas ir jose taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas tvarką; nurodyti, iki kada turi būti gauti žemės savininko, patikėtinio sutikimai dėl teritorijų, kuriose taikomi apribojimai, nustatymo, ir nustatyti pareigą mokėti kompensacijas už nuostolius, patiriamus dėl veiklos ribojimo.
Kokį teigiamą poveikį mes matome visuomenėje? Viename įstatyme bus galima rasti visus, kaip minėjau, apribojimus konkrečiam žemės sklypui, ir apribojimai yra įregistruojami Nekilnojamojo turto registre. Tai leis tiek būsimiems, tiek esamiems žemės savininkams susipažinti su apribojimais ir juo labiau sudarys sąlygas investuotojams ar būsimiems plėtotojams matyti, kokie apribojimai yra galimi, o ne sužinoti apie šiuos apribojimus, kai nuosavybė įgyjama arba pradedamas vystyti projektas. Tai tiek būtų trumpai. Laukiu klausimų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū, ministre. Jūsų nori paklausti aštuoni Seimo nariai. E. Pupinis klausia pirmasis. Ruošiasi J. Olekas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, iš tikrųjų apimtis tikrai nemaža. Iš pirmo žvilgsnio paskaičius atrodo, kad ką turėjote, tą sudėjote į tą įstatymą. Aš kai kada abejoju, kad kai nėra tokio labiau specializuoto įstatymo, tai žmogui sunku surasti. Tada irgi tam tikrų problemų yra, nes jeigu įsivedi į kokią nors duomenų bazę, ieškai pagal įstatymo pavadinimą ir panašiai, tai ten meta kažkokius kitus aktus. Ar nemanote, kad vis dėlto dalį įstatymo nuostatų, pavyzdžiui, dėl sanitarinių zonų, kai kur yra tiksliai nustatyta ir su kampais, o kitur yra parašyta, kad kitais specialiaisiais aktais nustatoma, būtų tikslinga perkelti į kokius nors poįstatyminius aktus? Ačiū.
K. NAVICKAS. Aš iš tikrųjų ir pristatydamas sakiau, kad tai būtų blogai. Iš tikrųjų jūs teisingai pasakėte: yra sudėta viskas, kas yra. Čia yra bėda, kad mes turime tikrai nemažai ir įvairių apribojimų, arba teisės aktų, kurie riboja žemės naudojimą. Aplinkos ministerijos nuomone, atėjo laikas ir tai turi būti viename teisės akte ir viename registre. Čia yra esmė. Jeigu mes darytume iš dalies, kaip jūs ir siūlote, iš tikrųjų mes nepasiektume rezultato. Tai būtų blogai. Vėl ta dviprasmybė teisės taikymo procese atsirastų. Manome, kad yra laikas, kai reikia pradėti suvesti tuos duomenis į vieną duomenų laikmeną ir vieną registrą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia J. Olekas. Ruošiasi V. Rinkevičius.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas ministre, turbūt nepavyks išvengti, kad nebūtų reguliavimo ir Vyriausybės nutarime, ir panašiai, nes po įstatymo paprastai tokie nutarimai turi būti. Jūsų įstatymo projekte yra ne vienoje vietoje parašyta, kad Vyriausybė ar Vyriausybės įgaliota institucija tuos dalykus atlieka. Aš iš principo sveikinu dėl tokios integracijos ir norėčiau paklausti. Kiek kainuos, sakykim, tų tvarkų pakeitimas, nes, matyt, kad turės būti pakeisti ir dokumentų srautai ir galbūt žmonės, kurie turėtų dirbti? Ką jūs čia numatote toje srityje, kad įstatymas būtų laiku įgyvendintas. Mes turime daug pavyzdžių, kai jūsų vadovaujamos ministerijos žinybos neparengia poįstatyminių aktų. Aš norėčiau išgirsti, kad šiuo atveju taip neatsitiks.
K. NAVICKAS. Ačiū už klausimą. Tobulų, matyt, nėra iš tikrųjų. Bet šiuo atveju mes esame pasirengę, esame numatę iš Europos Sąjungos dešimto prioriteto finansavimą tam bendram vieningam Nekilnojamojo turto registrui, tam yra numatytas 1 mln. eurų, to ir turėtų užtekti. Iš tikrųjų yra kiekvienos institucijos dar tam tikra prievolė į tą registrą įtraukti. Tarkim, vienas iš tokių paskutiniu metu rezonuojančių yra „Litgrid“, jeigu neklystu, kur yra tinklai. Po teismo sprendimo, kai buvo priimtas sprendimas, kad ūkininkams privalo būti kompensuojama už servituto naudojimą jo žemėje, tos kompensacijos pradėtos įgyvendinti pagal teismo sprendimą. Matot šiuo atveju teisė vis tiek atsistoja į savo vietą ir „Litgrid“ turi spręsti servituto klausimą. Tai čia jiems ir lieka. Mūsų įstatymas nenumato prievolės, kad turi būti būtinai išperkama ir panašiai, bet kad būtų įregistruotos ir įdėtos į bendrą registrą ribos ir apribojimai, tarkim, po tinklais, jos turi būti, arba dujotiekio tinklais. Pavyzdžiui, tikrai yra daug dalykų, kurie atsiranda, ir žemės savininkui, ir net notarams šiandien sudėtinga surasti, nes naujas savininkas gali gauti, kaip atrodytų, sklypą be apribojimų, o staiga paaiškėja, kad apribojimai yra.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia V. Rinkevičius. Ruošiasi A. Vinkus.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamasis ministre, prieš tai jūs girdėjote apie teikiamą projektą. Ar jūsų ministerija pasirengusi perimti žemėtvarkos funkcijas, ar ne, kokia jūsų nuomonė? (Balsai salėje)
K. NAVICKAS. Žemėtvarkos šiuo atveju mes net nesvarstome šio įstatymo aprėptimi, todėl aš nelabai galiu jums atsakyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Vinkus. Ruošiasi P. Saudargas.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiamasis ministre, pritariu jūsų teikiamam įstatymui ir, žiūrint ir iš apimties, ir iš problemų, tai rodo, kad turite puikią kompetenciją. Bet aš noriu paklausti klausimo. Sanitarinių apsaugos zonų reglamentavimas visais laikais keldavo labai daug ginčų ir problemų. Dabar pereinate prie sanitarinių zonų reglamentavimo, vadovaudamiesi siūlomu nauju priimti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu. Norėčiau tamstos paklausti ir paprašyti pakomentuoti esminius pokyčius, kuriuos lems minėtas įstatymas, reglamentuojantis sanitarines zonas?
K. NAVICKAS. Ačiū už klausimą. Galbūt netiksliai atsakysiu, bet pasakysiu vieną pavyzdį remdamasis kitu fragmentu, ką mes esame numatę. Iš tikrųjų ypač apsaugos zonų reglamentavimo srityje reikia daryti ir kitą žingsnį, neišvengiamai, planuoti zonas, o ne numatyti atstumus, kaip yra su sanitarinėmis zonomis. Tokia situacija yra ir su pajūrio juostos apsaugos reglamentavimu. Tarkime, Kuršių nerijoje nuo vieno kranto iki kito yra pajūrio apsaugos zona. Šitas įstatymas numato apribojimus ir sprendinius teritorijų planavimo procesais. Aš nesu tikras, ar tai susiję su sanitarinėmis zonomis, labai atsiprašau, neturiu atsakymo prieš save, bet pagal mano žinias arba pagal bendrą įstatymo mintį turėtų taip pat būti ir su sanitarinėmis.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia P. Saudargas. Ruošiasi S. Gentvilas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, iš tiesų seniai matėme Seime teisės aktą, kurio vien pavadinimas užima pusę puslapio, tai tikrai sveikinu atnešus visų abėcėlės raidžių projektą. Jis tikrai platus, tačiau suprantu, kad po tuo slypi vienas paprastas dalykas, tai teisinis aspektas, kad būtų reglamentuota viename teisės akte tai, kas galbūt yra išsimėtę per visus įstatymus. Šitą dalyką aš suprantu, tačiau, kad mums nereikėtų labai vargti, aišku, vėliau komitete svarstydami mes tą darysime, bet dabar pateikimo metu gal jūs trumpai pasakykite, ką, be teisinės logikos, keičia šis įstatymas, kalbant apie specialiuosius žemės naudojimo poreikius? Žinote, žemė kiekvienam lietuviui šventas reikalas, labai nemėgstame žemgrobių ir panašiai. Ar tai nepalengvins kokių nors procedūrų, tarkime, paimant galbūt valstybės poreikiams ar vykdant kitus projektus, esminius momentus, ne tik teisinius?
K. NAVICKAS. Ačiū. Aš tiesiog turiu pakartoti, ką sakiau. Iš tikrųjų nenumato dabar galiojančio žemės naudojimo sąlygų apribojimo ir reguliavimo lauko kokybiškai peržiūrėti. Čia labiau yra technikos, kad apribojimai sugultų į vieną teisės aktą ir į vieną registrą. Atsakinėdamas į pono A. Vinkaus klausimą atsakiau, kad taip, iš tikrųjų būtų gerai ir kitą žingsnį daryti, tam tikrus kokybinius pokyčius, bet dėl apimties, aprėpties laiko, na, nepadarysime vienu teisės aktu taip plačiai. Tiesiog reikia nuo ko nors pradėti, reikia pradėti, kad registras būtų bendras, o kitus žingsnius tikrai reikėtų tęsti ir daryti. Čia tokia bendra logika.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia S. Gentvilas. Ruošiasi J. Baublys.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju. Gerbiamas ministre, sveikintina iniciatyva. Du klausimai, susiję su tuo – vienas dėl įstatymo įsigaliojimo, antras dėl finansinės naštos. Įstatymas rengtas, berods, dvejus trejus metus ir jo įsigaliojimas yra 2022 metais, o kai kurių nuostatų net 2024 metais, iš esmės dar kitoje Seimo kadencijoje kai kuriais atvejais. Ar neįmanoma padaryti to greičiau, kad įsigaliojimas būtų ne 2022 metais, o, tarkim, 2020–2021 metais?
Antras klausimas – finansinė našta šito įstatymo kai kurioms bendrovėms. Tai vien aiškinamajame rašte… ESO turės vien tam, kad įregistruotų savo ribojimus, išleisti 250 arba 300 mln. eurų. Ir tai kainuos kiekvienam elektros vartotojui, kuris mokės skirstymo tinklams papildomą mokestį tam, kad būtų išpildytos šitos įstatymo nuostatos. Ar įmanoma iš esmės sumažinti šitą biurokratinę naštą visiems, kurie turės įregistruoti, nes vien vienam skirstymo operatoriui tai kainuos tarp 250 mln. ir 300 mln.?
K. NAVICKAS. Ačiū už klausimus. Pradėsiu nuo antrojo. Iš tikrųjų tas klausimas buvo iškilęs ir Vyriausybei svarstant. Man belieka apgailestauti, kad nepatvirtinti skaičiai skamba ir Seimo salėje. Kaip buvo kalbėta ir kaip buvo kalbėta su ESO atstovais, kokia aprėptimi yra svarbus šito įstatymo įgyvendinimas, tai įgyvendinimo aprėptis yra svarbu, kad atsirastų registre, kad jie būtų sukadastruoti, arba sudėtos geografinės informacijos sistemos koordinatės sklypui ar apribojimui. Toliau dėl kompensacinių problemų ir viso kito. Iš esmės kiti teisės aktai tai numato. Vienaip ar kitaip „Litgrid“ daro ir nebūtinai turi išpirkti tą žemę, o turi ieškoti susitarimo dėl to paties servituto naudojimo. Tai kaina, kai tuos argumentus sudėliojome, ta kaina ne dešimteriopai, bet gerokai sumažėjo, ir sprendimas buvo Vyriausybės, kad „Litgrid“ tai darys iš savo pelnų, neperkels į tarifą.
Kitas dalykas, pirmasis dalykas dėl įsigaliojimo. Įstatymas įsigalioti turi kuo skubiau. Ir aš matau, kad jis siūlomas net rudens sesijoje, dėl to yra šiek tiek gaila. Bet, matyt, negalime mes, Seimas mato savo darbus ir tokį sprendimą priima. Bet įsigaliojimo tam tikros nuostatos, kurias jūs minėjote, 2022 metai, tai yra dėl techninių dalykų. Mes šiandien net neturime registrų, neturime kur dėti tų duomenų, ir tikrai yra objektyvios priežastys, kad kai kurios nuostatos turi persikelti, bet įstatymas turi įsigalioti maksimaliai greitai, kad būtų teisinės prielaidos pradėti konsoliduoti informaciją apie specialiųjų žemės naudojimo sąlygų apribojimus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nors klausti laikas baigėsi, bet, gerbiamasis ministre, dar labai daug buvo pateikta lydimųjų, tai maloniai leiskime paklausti ir J. Baubliui. Paskutinis klausti ruošiasi R. J. Dagys. Ar galime taip sutarti? Galime. J. Baublys.
J. BAUBLYS (LSF). Ačiū, pirmininke. Tikrai buvau dėl kito projekto užsirašęs paklausti, tačiau kadangi pateikė visus, norėčiau, gerbiamasis ministre, paklausti jūsų dėl sanitarinės apsaugos zonos, kurią nustatote naujoms kapinėms įrengti. 100 metrų projektu siūlote nustatyti, viskas suprantama, tačiau taip pat ir senų kapinių plėtrai. Kaip žinote, kaimuose yra daug kapinių, kurios netoli gyvenamųjų namų, kurios tikrai neatitiks tų reikalavimų, tačiau yra palikta žemės tų kapinių plėtrai. Net kai kur yra ir aptverta ta teritorija, prižiūrima, kad reikalui esant būtų praplėsta. Ir labai sudėtingose situacijose atsidurs tie kaimai, tos seniūnijos, kurios puoselėjo viltį, kad ten bus praplėsta ir galės laidoti, o pagal šį įstatymo projektą tai bus draudžiama.
K. NAVICKAS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų įstatymo nuostata arba įstatymas, kuris nustato sanitarinių zonų apibrėžimus, ir reguliavimas yra Sveikatos apsaugos ministerijos dispozicija ir reglamentavimo zona. Šio įstatymo svarstymo metu aš manau, kad tas nuostatas jūs tikrai turite išsakyti. Ir, kaip minėjau, tai ne mano kompetencija. Mes tik sukėlėme įvairių institucijų reguliavimą į vieną vietą. Aš galiu pritarti jums, bet ne mūsų ministerijos, ne Aplinkos ministerijos, dispozicija reglamentuoti sanitarinių zonų reguliavimą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Paskutinis klausia R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, mano būtų du aspektai klausimo. Vienas techninis. Kadangi 2022 metai gana toli, o jūsų projektas iš tikrųjų būtų gerai, kad būtų įgyvendintas kuo greičiau, nes tikrai daug visokių nesusipratimų yra, ar negalima būtų, tiesiog šiek tiek pertvarkius Registrų centrą, viską daryti jo bazėje, nes jis net ir elektroninę sveikatą norėjo sau pasiimti, visa kita. Tai tikrai techninių galimybių yra ir kartu gal jis pradėtų geriau dirbti.
Kitas klausimas su tuo susijęs, ar nereikėtų papildyti tam tikromis nuostatomis, kad tie realiai svarstomi galimi pakeitimo projektai irgi būtų kaip nors bazėje atspindėti, nes tai ne tie, kurie menami, bet kurie jau svarstomi ir priėmimo laukia. Jeigu mes tik fiksuosime duomenis, kas de facto įvyko, tai gali pirkimo sandorio metu išaiškėti, kad vėl staiga kas nors iššoko ir pasikeitė. Vis tiek pirkėjas turėtų žinoti tam tikrą artimiausią perspektyvą.
K. NAVICKAS. Į antrą klausimą… jeigu leisite, atsakysiu nuo antro. Jeigu mes norime, kad tas medis užaugtų, reikia kada nors pasodinti. Jeigu mes norime, kad taip nevyktų, tai kada nors reikia priimti sprendimą, kad taip, mes netoleruojame tokios netvarkos, kuri yra dabar. Čia yra esmė. Reikia imti, apsispręsti ir eiti ta linkme.
O dėl techninių galimybių. Matote, šiandien yra tiek daug tų valdytojų, kad nėra net teisinio pagrindo jungti vieną ar kitą. Tikrai svarstysime visus variantus, bet bet kokiu atveju ir techniškai turi atsirasti vieta įvairioms skaitmenintoms zonoms atsidurti viename Nekilnojamojo turto registre, ką mes ir siūlome.
PIRMININKĖ. Ačiū, ministre, jūs atsakėte į jums užduotus klausimus. Nuomonė už – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, gegužės 11 dieną šiemet pirmą kartą Lietuvoje minėjome Pagarbos mokesčių mokėtojams dieną. Šį įstatymą būtų galima pavadinti pagarbos žemės savininkams arba turto savininkams įstatymu, nes pati mūsų Prezidentė buvo įstrigusi į situaciją, kai nusipirko sklypą ir staiga paaiškėjo, kad dalis apribojimų vis dėlto egzistuoja sklypui, ir ji panaikino savo sklypo pirkimo ir pardavimo sutartį dėl to, kad nežinojo iš anksto šitų dalykų. Pavyzdžiui, Slovėnijoje (ta pati Rytų Europos valstybė, atrodo, išėjusi iš santvarkos), Liublianoje, galite nueiti, tiesiog žemėlapį paspausti ir jums bus išmestas visas lapas su visomis sąlygomis, kurios galioja šiam sklypui arba šitam statiniui.
Šiandien Lietuvoje, pavyzdžiui, jeigu jūs perkate sklypą, tai kai kuriais atvejais Kultūros paveldo departamento statinių sąlygų reikia laukti iki pusantrų metų. O kartais sužinosite, kreipęsi statybos leidimo, nusipirkę sklypą, po detaliojo plano planavimo, tik tada sužinosite, ką galite ir ko negalite statyti. Taip valstybė negali suvaržyti nei verslo ir žemės savininko ar turto savininko. Labai sveikintinas įstatymas, bet reikia pabrėžti, kad tai labai brangus įstatymas. Šiandien pati ministerija, pateikdama įstatymą, rašo, kad kai kurioms institucijoms, tokioms kaip ESO, gali kainuoti 250 mln. vien suvesti savo visus ribojimus už visus skirstomuosius tinklus, kurie yra privačios nuosavybės sklypuose. Jau šiandien tai yra papildomi kaštai kiekvienai institucijai, ir reikia žiūrėti, kad įstatymas taptų lieknas ir pigus, greitai įgyvendinamas, nes jo reikia visiems, ne tik Prezidentei, bet ir kiekvienam kaimo gyventojui. O sklypų Lietuvoje yra virš milijono. Taigi tai yra kiekvieno interesas, kad šitas įstatymas būtų ir lengvai įgyvendinamas, ir greitai. Kviečiu paremti jį.
PIRMININKĖ. Ačiū. Norinčių kalbėti prieš nėra. Gal galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame po pateikimo. Prašau.
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 81, prieš – 1, susilaikė 1. Po pateikimo pritarta pagrindiniam įstatymo projektui Nr. XIIIP-2031 ir 30 lydimųjų.
Gerbiami kolegos, reikia paskirti papildomus ir pagrindinius komitetus. Dėl pagrindinio įstatymo projekto pagrindiniais komitetais siūlomi Aplinkos apsaugos komitetas ir Kaimo reikalų komitetas. Toks pats darinys: Aplinkos apsaugos komitetas – kaip pagrindinis, kaip papildomas – Kaimo reikalų komitetas, yra siūlomas ir dėl įstatymų projektų Nr. XIIIP-2031, Nr. XIIIP-2042, Nr. XIIIP-2043, Nr. XIIIP-2046, Nr. XIIIP-2047, Nr. XIIIP-2048, Nr. XIIIP-2049, Nr. XIIIP-2051, Nr. XIIIP-2052, Nr. XIIIP-2053, Nr. XIIIP-2058 ir Nr. XIIIP-2059.
Sugrupavau antrą grupę. Dėl Administracinių nusižengimų įstatymo projekto Nr. XIIIP-2032 pagrindinis komitetas būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomi – Aplinkos apsaugos komitetas ir Kaimo reikalų komitetas.
Trečioji grupė būtų, kai svarstytų tik Aplinkos apsaugos komitetas, dėl projektų Nr. XIIIP-2033, Nr. XIIIP-2050, Nr. XIIIP-2054, Nr. XIIIP-2055, Nr. XIIIP-2060 ir Nr. XIIIP-2061.
Ketvirtoji grupė, kai svarstytų kaip pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas, o kaip papildomas – Ekonomikos komitetas, būtų dėl projektų Nr. XIIIP-2034, Nr. XIIIP-2035, Nr. XIIIP-2036, Nr. XIIIP-2037, Nr. XIIIP-2038, Nr. XIIIP-2039, Nr. XIIIP-2040 ir Nr. XIIIP-2041. Galime tam pritarti? Galime. Siūloma svarstyti Seimo rudens sesijoje.
Dėkoju, gerbiamieji kolegos. Pavėlavę 2 min. 40 sek., pradedame Vyriausybės valandą.
13.02 val.
Vyriausybės valanda
Ačiū gerbiamiesiems ministrams, premjerui, kad jūs atvykote ir pasiruošę atsakyti į Seimo narių klausimus. Pirmasis klausia J. Razma. Ruošiasi E. Gentvilas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas Ministre Pirmininke, neabejoju, kad jūs atidžiai susipažinote su šiandien portale „15min“ paskelbtu žurnalistiniu tyrimu apie galimai neskaidrų Vyriausybės susitarimą dėl taikos sutarties su bendrove „Danpower Baltic“, kai jau buvo laimėtos bylos dviejuose teismuose.
Kodėl Vyriausybė neteisingai visuomenei skelbia, kad taikos sutartis pasirašoma Vyriausybės iniciatyva, nes žurnalistinis tyrimas atskleidžia, jog tai inicijavo privati bendrovė per jūsų patarėją, net jau pateikdama ir taikos sutarties projektą? Kiek žurnalistiniame tyrime atskleistas galimai neskaidrios taikos sutarties pasirašymas buvo nulemtas jūsų, premjere, asmeninės pažinties su vienu iš suinteresuotų bendrovės akcininkų A. Rakausku? Ar pritartumėte, kad dėl minėtos sutarties pasirašymo aplinkybių Seimo Antikorupcijos komisijoje būtų atliktas parlamentinis tyrimas?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Be abejo, kad aš susipažinęs, ir daugiau susipažinęs su visa istorija. Jūsų klausime, šiandien užduotame, yra pasakyti keli neteisingi, melagingi teiginiai.
Dabar kad jūs tiesiog žinotumėte, kas čia vyko ir kas įvyko.
2013 metais dvi verslo įmonės skaidriu būdu laimėjo konkursą Kainų komisijos dėl skatinančiosios kvotos ir gavo (aš cituoju medžiagą, kuri yra) leidimą statyti atsinaujinančios energetikos įmones ir skatinančiąją kvotą, vadinamąjį VIAPʼą, dvylikai metų.
Procesas vyksta toliau. Kadangi visi statybos leidimai išduoti, procesas pradedamas vykdyti. Tačiau 2014 metais draugų grupė, kurioje yra buvę Vyriausybės patarėjai, „Lietuvos energija“, darbuotojai, kurie darbuojasi specialiose tarnybose, sugalvoja, kad Lietuvai labai svarbu padaryti du abejotinos reikšmės, gyventojus nuodijančius projektus, t. y. statyti šiukšlių deginimo gamyklas. Pirmos gamyklos sąmata – pabrėžiu, kad visi žinotumėte – yra 350 mln. eurų, Vilniuje, antros – 150 mln. eurų, Kaune. Šitiems dviem korupciniams projektams, mano galva, trukdo konkurencija, ypač Kaune, laimėta skaidriu būdu. Tada atsiranda raštelis, skundelis, kuriame pasakoma: žinote, tie leidimai išduoti galbūt pažeidžiant pateiktą dokumentaciją. Ir suabejoja, pagalvokite apie energetinių projektų vystymą ir kvotų laimėjimą aukcione, kad galbūt reikėjo koreguoti detalųjį planą.
To raštelio pagrindu Energetikos ministerija ir pavaldžios įstaigos, praėjus trejiem metams nuo leidimų išdavimo, priima sprendimą atimti ir skatinančiąją kvotą, ir panaikinti išduotą leidimą. Taip pat šiame procese dalyvauja Vokietijos investuotojas „Danpower“. Kas ten kiti akcininkai, man, atvirai pasakius, nei šilta, nei šalta. Tada diplomatiniais kanalais yra kreipiamasi į Vyriausybę su klausimu, kas įvyko, ar tai yra teisėta. Lygiagrečiai prasideda teismai, septyni teismai: penki nacionaliniai (investuotojų) ir du tarptautiniai arbitražai. Tada Vyriausybei yra pavedama išsiaiškinti situaciją ir ieškoti sprendimo būdų, kaip valstybei nepatirti pirmiausia žalos, susigrąžinti reputaciją.
Investuotojų pateikti ieškiniai Lietuvos valstybei yra 32 mln. eurų ir yra maždaug 5 mln. eurų planuojamos Vyriausybės bylinėjimosi išlaidos. Tada yra priimamas galutinis ir neskundžiamas sprendimas Vyriausiajame administraciniame teisme. Pacituosiu, galutinis ir neskundžiamas. Jūs minėjote apie teismų sprendimus, kurie buvo negalutiniai, dabar yra galutinis. „Pirmos instancijos teismas, susikoncentravęs daugiausiai į klausimą, ar pareiškėjas, gaudamas leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, turėjo rengti žemės sklypo detalųjį planą, kuris yra ne šios administracinės bylos dalykas, ginčą išnagrinėjo netinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus ir nustačius teisiškai reikšmingas aplinkybes bylą išspręsti, netinkamai išaiškinus ir pritaikius ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Tokiu būdu pirmos instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo skundžiamus atsakovo veiksmus, sustabdant leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimą, o vėliau šį leidimą ir panaikinant, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Dėl to pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, o pirmos instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtas naujas sprendimas tenkinant pareiškėjo skundą ir panaikinant skundžiamus sprendimus. Sprendimas neskundžiamas.“
Dar daugiau, jau prieš kelis mėnesius yra mano medžiaga atiduota tiek Specialiųjų tyrimų tarnybai, tiek Valstybės saugumo departamentui ir perduota Generaliniai prokuratūrai sprendimams priimti. Jeigu reikia ką nors tirti, galite daryti ir parlamentinį tyrimą, ir antikorupcinį, aš būsiu malonus liudyti, ir ne tik aš. Čia yra daug daug pavardžių žmonių, kurie galėtų ateiti ir paliudyti tą dalyką.
Dabar dėl mano santykio. Tai yra pažįstamas žmogus, su kuriuo aš neturiu jokių nei verslo interesų, nei kitokių interesų.
PIRMININKĖ. Ačiū, premjere. Klausia E. Gentvilas. Ruošiasi A. Dumbrava.
E. GENTVILAS (LSF). Premjeras taip karštai reaguoja, aš kartais žiūriu, kad spaudos publikacijos yra tikslesnės, nei, pavyzdžiui, kai kurios Valstybės saugumo departamento pažymos. Na, bet jūs geriau įsigilinęs į situaciją, gal ir turite pagrindo oponuoti.
Ta pati spauda, žiniasklaida rašo, kad R. Karbauskis ir Seimo valstiečių dauguma neleis tirti R. Karbauskio interesų, arba padėties žemės ūkyje plačiąja prasme, jūs žinote tą klausimyną, kurį opozicija buvo pateikusi. Jūs tą dieną balsuojant nedalyvavote ir neišreiškėte savo nuomonės, tačiau anksčiau jūsų išsakyta nuomonė dėl tokio parlamentinio tyrimo, kaip suprantu, kaip pamenu, yra buvusi ir vienokia, ir kitokia. Dabar jūs kalbate, diskutuojate su Prezidente dėl verslininkų ir parlamentarų santykio pozicijos. Kaip jums atrodo, ar reikėtų ištirti žemės ūkyje padėtį, kuri gali užkabinti ir parlamentarų verslo interesus?
PIRMININKĖ. Klauskite.
E. GENTVILAS (LSF). O du naujus ministrus sveikinu su pirmąja Vyriausybės valanda.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Mes darome konkrečius veiksmus. Tie klausimai, kurie buvo iškelti ir suformuluoti dėl įvairiausių abejonių, yra padaryti. Mes dabar laukiame Generalinės prokuratūros sprendimo dėl viešojo intereso gynimo. Jeigu tik bus pasakyta, kad buvo padaryti įstatymo apėjimai, pažeidimai, mes sakėme, paruošę tą Vyriausybės poziciją, nuosekliai kartoju nuo pradžios, taisyti teisinį reglamentavimą ir taikyti atgal restituciją, jeigu yra pasinaudojus aplinkybėmis pažeisti vadinamieji saugikliai.
Antras dalykas, ką aš irgi pasakiau, kalbėdamas apie trąšas, ūkio ministras yra, Vyriausybė pateikusi išoriniam derinimui vadinamąjį Trąšų įstatymą. Tą žingsnį mes darome. Dar daugiau, kalbant apie importuojamų trąšų tikrinimą, taip pat yra Muitinės pateikti duomenys, kaip tai vyksta, kaip daroma, kokiose laboratorijose daroma ir kokiais kiekiais daroma. Tai visi keliami (…), kurie keliami komisijoje, gali būti į tuos klausimus atsakyta ir kitokiu būdu, ir tai bus padaryta arba jau padaryta. (…) aš manau, kad tiesiog sukėlė… Istorija tampa tokia nelabai džiaugsminga, kiek komitetų mėtė vienas nuo kito, komisijos nepavyko sudaryti, bet jeigu mes turime tikslą gauti tuos atsakymus, kuriuos jūs kėlėte, tai visi įrankiai tam yra, jie bus gauti ir pateikti šitoje Seimo salėje.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Dumbrava. Ruošiasi J. Olekas.
A. DUMBRAVA (TTF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Norėčiau paklausti sveikatos apsaugos ministro. Gerbiamas ministre, norėčiau jūsų paklausti, kad galutinai pasakytumėte, kada vis dėlto bus numatyta tvarka, kad būtų galima kompensuoti arba panaudoti insulino pompas Lietuvos vaikams, nes visi terminai, kurie buvo žadėti, lyg ir praeina. Aš gavau raštus, kuriuose nurodoma, kad yra sudaromos kažkokios tyrimo komisijos, kokias pompas pasirinkti. Gal kažkas pajudėjo? Kada jūs matote pabaigą šitų procesų, nes jau tikrai gana ilgai užtruko. Labai ačiū.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų mes jums siuntėme informaciją, nežinau, ar ten ko dar trūksta, bet ką turime suprasti, kad tie procesai turi įvykti, tiek kriterijai sutvarkyti, tiek paskirti konkursai, kad įranga būtų išnuomota, atsirastų, kas ją pateikia. Bet šitas procesas nėra sustojęs, jisai vyksta ir dabar.
Dar daugiau, ką galiu pasakyti papildomai, bus turbūt įdomu tiems, kas domisi pagalba diabetu sergantiems vaikams. Kiek supratau iš savo specialistų, pavyko rasti kontaktą ir dėl insulino sensorių, kad būtų galima juos prisitraukti, yra kalbinami, kad jie atkeliautų tiesiog į šalį, atvežtų. Tikrai niekas nesustoja, aš tikslios dienos nepasakysiu, bet tas procesas dabar vyksta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia J. Olekas. Ruošiasi J. Narkevičius.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Aš noriu paklausti švietimo ir mokslo ministrės. Šiandien neturėjome galimybės išgirsti jūsų Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo pristatymo. Nežinau, ar jūs turite atsakymą, nes, kaip suprantu, mūsų Teisės departamentas sako, kad tas įstatymo projektas gali prieštarauti Konstitucijai. Ar esate pasiruošusi atremti tuos kaltinimus arba priekaištus?
Bet mano klausimas būtų gilesnis, iš esmės. Aš girdžiu daug nusiskundimų ir abejonių tiek didžiųjų miestų mokyklų mokytojų ar mažų kaimo, ar tas etatinis atlyginimas ir lėšos, kurios jūsų prašomos, iš tikrųjų padarys taip, kad ten galėtų dirbti pedagogai ir gauti normalų, t. y. šiek tiek didesnį, atlyginimą, negu gauna šiuo metu? Ačiū už atsakymą.
J. PETRAUSKIENĖ. Dėkoju už klausimą. Tikrai Vyriausybės ir Švietimo ir mokslo ministerijos darbų sąraše visa, kas susiję su mokytojų atlyginimų peržiūra, mokytojų darbo sąlygų peržiūra, pedagogų rengimo sistemos peržiūra, visi tie darbai yra vykdomi ir vykdomi kompleksiškai. Siekiant padidinti mokytojų prestižą, sudaryti geresnes galimybes atlyginti mokytojams už visą atliekamą darbą, yra įvedamas etatinis mokytojų apmokėjimo modelis. Tam Vyriausybė ketina per kelerius metus skirti 95 mln. eurų ir tai atsako labai paprastai į klausimą, ar didės mokytojų atlyginimas. Jeigu papildomai mokytojų atlyginimams skiriama 95 mln. eurų, taip, mokytojų atlyginimai didės. Taip pat sudaro galimybę užtikrinti mokytojams didesnį lankstumą ir saugumą mokykloje, nes mokytojo darbas neapsiriboja vien pamokų vedimu. Yra daug kitų labai svarbių veiklų ir darbų mokykloje, kuriuos atlieka mokytojas. Etatinis mokytojų apmokėjimas sudaro galimybes kiekvienai mokyklai pagal poreikius apmokėti už tuos darbus.
Dėl Teisės departamento pastabų. Mes tikrai esame susipažinę. Nemanau, kad čia reikia ką nors atremti. Lietuvoje turime įvairių mokytojų kategorijų: ir profesijos mokytojai, ir bendrojo ugdymo mokytojai, taip pat pedagogai, dirbantys ikimokyklinėse įstaigose. Tai yra visi žmonės, kurie dirba su mūsų vaikais, taip, kaip ir numato Švietimo įstatymas, taip, kaip yra įprasta visose Europos Sąjungos šalyse, mokytojai yra vertinami ir priimami į darbą ne vien pagal išsilavinimą, bet ir pagal jiems keliamus kvalifikacinius reikalavimus. Todėl išsilavinimas mokytojų, dirbančių su vaikais, yra skirtingas. Tai mes jau esame aptarę.
PIRMININKĖ. Dėkojame ministrei. Klausia J. Narkevičius, ruošiasi R. Martinėlis.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Klausimas gerbiamam aplinkos ministrui, gerbiamas Kęstuti, jums. Kompensacijų, lengvatų mechanizmų kriterijai – tai klausimo tema. Miestiečiams, valstiečiams, individualių namų, daugiabučių savininkams yra taikomi skirtingi kriterijai kompensuojant už šildymą, už vandenį, už malkas, už kitas paslaugas ir dėl šiferio, dėl namų asbestinės dangos kompensavimo. Taip yra, kad miestiečiai tikisi ir gauna, valstiečiai, atsiprašau, kaimiečiai gauna kompensaciją, o miestiečiai individualių namų savininkai, kurių galbūt tankumas dar didesnis negu kaime, nekalbant jau saugomose teritorijose…
PIRMININKĖ. Klauskite, kolega.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). …negauna kompensacijos už šito stogo pakeitimą. Ar tai teisinga? Ar nesirengiate čia atlikti teisingų pakeitimų? Ačiū.
K. NAVICKAS. Tikrai ačiū už klausimą. Jeigu aš turėčiau tą neribotą lėšų krepšelį, tai tikrai džiaugčiausi ir galėtume tas kompensacines priemones taikyti. Bet noriu pasakyti, nėra taip blogai, kaip būtų galima įsivaizduoti. Šiferio utilizavimo sąnaudos yra padengiamos visiškai iš aplinkosaugos fondų, ir tai jau yra nemaža dalis. Taip, kaimiškųjų vietovių gyventojams yra geriau, nes jie gali pasinaudoti per Žemės ūkio ministerijos administruojamą Kaimo plėtros programą kompensacijomis pakeisti asbesto turinčias dangas į neasbestines… Miesto gyventojams tokio finansinio instrumento nėra. Žinoma, kad reikia ieškoti ir galvoti. Mes puikiai suprantame, kad tai yra žmonių sveikatos klausimas, ir tos problemos nesišaliname. Šiuo metu tokio finansinio instrumento neturime, bet tikrai galvojame, kur būtų galima ir kaip būtų galima rasti.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia R. Martinėlis. Ruošiasi A. Vinkus.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Aš norėčiau užduoti klausimą švietimo ir mokslo ministrei dėl mokyklų papildomo finansavimo pokyčių krepšelio principu. Kiek mokyklų gali gauti, kokie kriterijai, ar yra jau paskirstyta, ar aiškus sąrašas, kada bus sprendimai priimami? Būtų toks klausimas. Gal jūs galėtumėte pakomentuoti? Su Švietimo ir mokslo ministerijos atsakingais darbuotojais niekaip nepavyksta susisiekti, tai jums klausimas.
J. PETRAUSKIENĖ. Dėkoju už klausimą. Kalbant apie mokyklų kokybės krepšelį, yra siūlomas modelis, kuris yra rengtas kartu su Finansų ministerija. Jis gali būti patvirtintas tik pirma priėmus švietimo finansavimo pakeitimus Lietuvos Respublikos Seime. Kai jau detali metodika bus rengiama, be jokios abejonės, ji bus pristatyta. Bet preliminariais skaičiavimais tokia pagalba galėtų pasiekti apie 170 mokyklų. Pagalba būtų skiriama toms veikloms, kurias reikia sustiprinti konkrečiose mokyklose, ar tai būtų mokytojų kvalifikacija, ar tai būtų reikalinga įranga, ar kitos veiklos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Vinkus. Ruošiasi V. Kernagis.
A. VINKUS (LSDDF). Klausimą drįstu pateikti gerbiamam ministrui A. Verygai. Mielas ministre, du trumpi klausimai, kuriuos jūs žinote. Pritariu jūsų daugeliui pastaruoju metu gerų žingsnių reformuojant mediciną, bet tie klausimai yra labai aktualūs ir kelia didelį rūpestį.
Labai plačiai ir labai įvairiai diskutuojama apie laukiamus Lietuvos ligoninių tinklo pokyčius, o ypač apie rajonų ligoninių ateitį. Kadangi oficialios informacijos šiuo klausimu nėra, tai eskaluojamos įvairios prognozės, ir daugelis iš jų gimdo nepagrįstas baimes ir neaiškumą dėl ateities. Todėl norėčiau paklausti, kokios yra jūsų strateginės nuostatos dėl ligoninių tinklo perspektyvų? Pirmas klausimas.
Antras. Pagal Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo nuostatas daugelio Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžių įstaigų vadovų kadencija baigiasi šių metų liepos 1 dieną. Turint omeny, kaip jums ir mums žinoma, konkurso…
PIRMININKĖ. Klauskite!
A. VINKUS (LSDDF). …proceso trukmę, manytina, kad konkursai ar jau prasidėjo, ar greitai prasidės. Drįstu paklausti, ar jau paskelbti kokie nors konkursai, ar artimiausiu metu planuojama proceso pradžia? Ačiū.
A. VERYGA (LVŽSF). Labai ačiū už klausimus. Pradėsiu nuo ligoninių tinklo pokyčių. Iš tikrųjų sutinku su jumis, kad jau vien paminėjimas, kad reikia tinklą optimaliau tvarkyti, sukelia tikrai pačių įvairiausių diskusijų. Todėl mes neminime nei konkrečių gydymo įstaigų, nei kas su jomis bus, kol to plano nepristatėme pirmiausia siauresniame politiniame rate ir nesužinojome, ar yra iš viso politinė valia tokius pokyčius įgyvendinti. Jeigu yra, mes tikrai su jais atkeliausime į platesnę diskusiją įtraukdami ir ligoninių asociacijas, ir profesines sąjungas, ir platesnę bendruomenę.
Bet jeigu klausiate asmeniškai mano nuomonės, tai aš manau, kad mes jau neturime jokio kito jau dabar varianto ir pasirinkimo. Ir aš jau džiaugiuosi tuo, ką dabar matome ir spaudoje, kad kai kurios savivaldybės vis dėlto įsiklausė ir nelaukia net ir mūsų to bendro plano, jos jau dabar priima sprendimus dėl susijungimo, bendro paslaugų organizavimo.
Planą mes turime. Apie jį pradėsime po truputį diskutuoti, ir kai jau bus tam tikras konsensusas, sutarimas pirmiausia tarp politikų, tada ateisime tikrai į tokią bendresnę, viešesnę diskusiją.
Dabar dėl vadovų kadencijų. Dalis konkursų jau yra paskelbta. Šiek tiek užtrukome, kol sutvarkėme ir nuostatus, ir reikalavimus, nes jūs žinote, kad dabar yra diskutuojama ir dėl to, kaip tie vadovai… ir dėl kadencijų, ir dėl kitų dalykų. Tai šiek tiek užtrukome, kol kai kuriuos dalykus ir niuansus išsiaiškinome. Kaip ir sakiau, dalis konkursų yra paskelbti, kiti, kuriems artėja terminas, tikrai bus paskelbti artimiausiu metu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia V. Kernagis, ruošiasi J. Baublys.
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Dėkui. Gerbiamas premjere, aš labai norėčiau, kad Vilniuje pradėtų koncertuoti tokios A lygio megažvaigždės kaip „Rolling Stones“, „AC/DC“, Madona bei „U2“. Jūs turbūt visi suprantate, kad tam mums reikalingas nacionalinis stadionas. Būtent apie tai aš ir norėčiau jūsų paklausti, apie eigą. Dabar yra likęs vienintelis konkurso dalyvis – su „Rubicon“ grupe susijusios įmonės. Vakar buvo paskelbta informacija, kad konkurso komisija svarsto galimybę ir siekia, kad mokėjimai už darbus būtų atlikti statybų metu, o ne po statybų, kaip yra pagal konkurso sąlygas. Taip pat yra siekiama, kad savivaldybė sutartį pasirašytų dar iki šio mero kadencijos pabaigos, o ne taip, kaip sąlygose nurodyta, kad tai turėtų įvykti 2019 metų vasarą. Norėčiau paklausti jūsų, kaip jūs vertinate tokius Vilniaus savivaldybės veiksmus bei mano norus?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Prisidedu prie jūsų norų ir palaikau. To paties norėčiau.
Dar daugiau, norėčiau, kad šitame nacionaliniame stadione galėtų žaisti ir Vilniaus „Žalgiris“ čempionų lygoje, ir nacionalinė rinktinė aukščiausiu lygmeniu. Stadiono paskirtis yra gerokai platesnė, tai yra daugiafunkcis centras.
Tačiau yra esminių dalykų, ką jūs ir paminėjote. Pagal pirkimo sąlygas ir, mūsų įsitikinimu, būsimą sutartį aiškiai turi būti laikomasi esminių sutarties sąlygų. O viena iš esminių sutarties sąlygų, tam naudojama vadinamoji koncesija, kad statybos kaštus apmokėtų būsimas ar galimas koncesininkas ir pagal įstatymą bei konkurso sąlygas Vyriausybė tik tada, atidavus projektą ir jį (…), sumokėtų tai, kas numatyta sutartyje. Jeigu šita sąlyga nebus išpildyta, komisija tikrai negalės šitai sutarčiai pritarti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia J. Baublys. Ruošiasi J. Imbrasas.
J. BAUBLYS (LSF). Ačiū. Noriu kreiptis į žemės ūkio ministrą. Gerbiamasis ministre, jūs išsakėte aiškią nuomonę dėl Žemės ūkio ministerijos perkėlimo į Kauną. Prašom pasakyti, gal kartais jau turite savo poziciją ir dėl Nacionalinės žemės tarnybos darbo pagerinimo, nes kaip tik šitos tarnybos darbas kelia didžiausią susirūpinimą? Kokia jūsų nuomonė? Ar nesiūlysite jos funkcijų perduoti savivaldybėms? Daug diskutuojama apie tai. Gal turite aiškią savo nuomonę? Ačiū.
G. SURPLYS. Dėkoju už klausimą. Iš tikrųjų pamąstymų yra daug ir dėl decentralizavimo irgi reikia analizuoti, žiūrėti. Bet trumpuoju laikotarpiu… Kaip tik jau šį rytą mes, NŽT vadovai ir aš, buvome susitikę su Ūkio ministerijos vadovybe ir kalbėjomės apie tai, kaip pagerinti Nacionalinės žemės tarnybos veiklą, kad, viena vertus, jinai gintų viešąjį interesą ir valstybinę žemę, tačiau, kita vertus, nedarytų kliūčių investuotojams. Iš tikrųjų aptarėme bendrus planus, aptarėme tai, kad artimiausiu metu pasikviesime investuotojų forumą „Investuok Lietuvoje“ į bendrą pasitarimą apie veiklos efektyvinimą, ir tikrai bandysime padaryti, kad Nacionalinė žemės tarnyba, gindama valstybės interesą, viešąjį interesą, kas jai ir priklauso, tuo pačiu metu būtų pagalbininkas, o ne sarginis šuo, mūsų plėtrai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. J. Imbrasas. Salėje jo nebematau. Klausia A. Sysas. Ruošiasi V. Ąžuolas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis premjere, kaip visada, ketvirtą kartą tuo pačiu klausimu. Prižadu, kad klausiu kiekvieną kartą per Vyriausybės valandą, kol negausiu atsakymo, kodėl jūsų Vyriausybės ministrai vilkina įstatymų įgyvendinimą?
Taip, reikia pagirti, aš gavau atsakymą, kuriame ministras net prisipažino, kad dėl grožio konkurso buvo procedūrų vilkinimas. Dabar iš šito atsakymo ir jums, ir man tikrai nebus aišku tai, ko aš klausiu, ar Darbo kodeksas Lietuvoje galioja, ar negalioja. Pradžioje jis rašo, kad valdybos įgaliojimai baigsis 2020 m. kovo 24 d., o baigiamajame pasako, kad, atsižvelgiant į anksčiau išdėstytą informaciją, Energetikos ministerija įtrauks į valdybos sudėtį valdybos narį darbuotojų atstovą, kai bus sudaroma nauja įmonės valdyba, kaip to reikalauja įstatymo nuostatos. Puikus atsakymas, kaip neveikti toliau.
Mano klausimas, pakartoju, kodėl Vyriausybės ministrai visokiais būdais vilkina Darbo kodekso įgyvendinimo nuostatas?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Jūs atsakymą perskaitėte, mane jis įtikina, kad nevilkina. (Balsai salėje) Taip. (Balsai salėje) Veikia Darbo kodeksas. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Kolegos!
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Nėra numatyta, kad kodeksas turi 2020 metais veikti. Jis veikia.
PIRMININKĖ. Išsiaiškinsime. Diskusijas nutraukiame. Manome, kad atsakymas yra atsakymas. Klausia V. Ąžuolas. Ruošiasi M. Majauskas. (Balsai salėje) Netriukšmaukime!
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Labai gaila, kad nėra susisiekimo ministro, todėl norėčiau paklausti vidaus reikalų ministro. Labai džiaugiamės matydami policijos automobilių atsinaujinantį parką, visa kita, gerėjančias darbo sąlygas. Žmonės tuo labai džiaugiasi. Toks klausimas. Gal kitais metais gaisrininkai galės džiaugtis gaisrinių atnaujinimu ir darbo sąlygų pagerinimu, nes, deja, šiandien jų parkas siekia jau muziejinius laikus? Ir, norint gauti dalių tiems automobiliams, reikia ardyti kitą automobilį. Gal džiugių žinių gaisrininkams galite pasakyti dėl kitų metų?
E. MISIŪNAS. Ačiū už klausimą. Apie gaisrininkus nepasakysiu, bet apie ugniagesius galėčiau pakalbėti. Jeigu jūs kalbate apie departamentą ir departamento atsakingas įstaigas, taip, jie turi gerą parką, gana gerą parką, mes nuolat atnaujiname tą parką. Jeigu mes kalbame apie savivaldybių lygio ugniagesius, ten, aišku, yra iššūkių, bet tai, kiek kartų susitinku su merais, visada primenu. Ir merai mane net patikino ir rodė keletą pavyzdžių, kad nuperka senesnius automobilius, bet puikiai veikiančius, ar iš Vokietijos, ar iš Skandinavijos šalių, jie tarnauja ir atlieka tas funkcijas. Biudžetas… Šiandien kaip tik mūsų ministerija eina į Vyriausybę derėtis dėl biudžeto, tikimės, kad biudžete poreikiai bus įvertinti ir ugniagesiai, kaip ir pernai, taip ir šiemet, bus mūsų prioritetas. Manau, tiek jų darbo užmokesčio sistema, tiek aprūpinimas įranga, aišku, automobiliais, technika. Aš tikiuosi, kad mes savo tikslus palaipsniui pasieksime. Ačiū už klausimą.
PIRMININKĖ. Ačiū, ministre. Klausia M. Majauskas. Ruošiasi G. Vaičekauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas premjere, kai mano kolega J. Razma paklausė jūsų apie „Danpower“ susitarimą, jūs elgėtės labai nervingai, pradėjote šaukti, kelti balsą, lyg piktas policininkas. Bet jūs juk esate premjeras, jūsų reikalas – ne surašyti pažeidimo protokolą, jeigu pastebėjote ką nors netinkamai elgiantis su „Lietuvos energijos“ projektais, bet jūs esate atsakingas už „Lietuvos energijos“ veiklą, už tų projektų įgyvendinimą. Dabar jūs sakote, kad tai yra korupciniai projektai, jeigu teisingai išgirdau, kurie nuodys gyventojus. Ir turbūt būtų sunku ginčytis, kad tas šiukšlių deginimas nėra pats moderniausias reikalas. Bet vėlgi jūs, kaip premjeras, ne kaip policininkas, esate atsakingas už problemų sprendimą. Koks čia yra sprendimas be to, kad jūs surašėte protokolą? Ar bus statomi nauji pagal projektus, ar bus investicijos nukeliamos kažkur kitur, ar stabdysite? Ką dabar Europos Sąjungai sakysime, koks čia dabar yra sprendimas?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Aš visą laiką buvau geras policininkas, taip jums paaiškinčiau, nebuvau iš tų blogųjų, ir protokolą rašydamas buvau geras policininkas.
Iš tikrųjų mane… tai, kas bandoma pateikti, kai yra balta, sakoma, kad juoda, arba atvirkščiai, tai reakcija yra natūrali. Ir tai, kas aiškėja su šitais projektais kiekvieną dieną arba kiekvieną savaitę, tikrai kaupiasi ta informacija, ji yra tokia, kad dėl šitų projektų kyla labai daug abejonių. Mes patyrėme spaudimą nuo pat pirmos kadencijos dienos, prisidengiant kilniais tikslais, kad šiukštu šie projektai turi judėti į priekį, nes mūsų buvo rinkimų kampanijos metu išsakytos abejonės dėl tikslingumo, dėl nekenksmingumo žmonių sveikatai, ypač kalbant apie Vilnių, kai yra šalia miesto statoma, iš esmės mieste, dar viena iš taršos įmonių. Dėl to aš iš tiesų, kol paaiškėjo, kokios jėgos čia galimai veikia, kokiais būdais veikia… dabar vykdomi, aš tikiuosi, tikrinimai ir patikrinimai, ir tyrimai, bet kokiu atveju jau yra ir Aplinkos apsaugos komiteto tam tikri sprendimai priimami, ir mes turėsime priimti.
Jūs paminėjote ir Europos Sąjungos lėšas. Taip pat dabar atsiranda ekspertų abejonių, ar tos išlaidos bus tikrai pagrįstos. Ką darysime? Priimsime sprendimus, jeigu reikės stabdyti šiuos projektus, jie bus ir sustabdyti. Bet jūs matote, kokie veiksmai yra daromi ir kaip yra veikiama. (Balsai salėje) Tai pasidomėkite, pasidomėkite. Čia nėra paslaptis, kiekvieną dieną to viešumo ir tų aplinkybių atsiranda vis daugiau ir daugiau.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kolegos, klausia G. Vaičekauskas. Ruošiasi R. Budbergytė.
G. VAIČEKAUSKAS (LSF). Ačiū, ponia pirmininke, už suteiktą žodį. Gerbiamas premjere, sakykite, ar nematote nusikaltimo požymių slaptų VSD pažymų informacijos rinkimo, saugojimo ir nutekinimo istorijoje? Ačiū.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Nematau, kadangi Valstybės saugumo departamentas, vykdydamas savo funkcijas, griežtai laikosi Žvalgybos įstatyme nustatytų tiek ir įgaliojimų, tiek ir apribojimų, tiek ir specialiųjų veiksmų taikymo… Kiekvienas specialusis veiksmas Žvalgybos įstatyme, ar tai būtų telekomunikacinių priemonių kontrolė, ar kita, yra sankcionuojamas teismo, ir net neabejoju, kad tie visi veiksmai, kurie yra padaryti, padaryti griežtai laikantis įstatymo.
Dabar dėl paviešinimo, tai, kiek man žinoma, nėra paviešinta slapta informacija. Tiesiog ta informacija, kuri buvo skirta komitetui ir kai kuriems valstybės pareigūnams, kuri buvo nebe slapta, išslaptinta, atsidūrė viešumoje. Tai yra blogai, tai yra netoleruotina praktika, mano galva, nes informacija, net ir vieša, buvo skirta būtent komitetui padaryti arba priimti sprendimus, darant išvadas. Bet tai tikrai nėra nusikalstama, nes tai nebuvo slapta informacija.
Klausimas, manau, tam pačiam Valstybės saugumo departamentui, kad galbūt reikėtų riboti kiekį pareigūnų, kuriems teikiama informacija, arba ją perduoti tiksliai komitetui, galbūt tik komitetui tą reikia ir daryti.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia R. Budbergytė. Ruošiasi E. Pupinis.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Ačiū. Aš norėčiau paklausti gerbiamos kultūros ministrės. Jau prasidėjo prekyba bilietais į Šimtmečio dainų šventę ir taip pat prasidėjo viešos diskusijos, kurias sukėlė kainos nusipirkti sėdimas vietas į tas šventes. Tikrai tos kainos nuo 5 iki 80 eurų stebina net ir mane, kai aš gerai suprantu, kad tikrai dabar šiuo metu kainos visur yra didelės, kainos auga. Bet žinant, kad mūsų žmonės tikrai neturi didelių pajamų, neturi nei didelių atlyginimų, nei didelių pensijų, yra daug šeimų su vaikais, neviršijančiais trejų metų ribos, kurią nustačius yra leistina įeiti nemokamai, aš noriu, ministre, jūsų paklausti, tai nejaugi Lietuvos žmonės nenusipelnė vis dėlto, kad būtų geriau suplanuoti tam tikri biudžetiniai asignavimai, didesni, kad žmonės galėtų tokią šventę, tokiai progai skirtą, stebėti ne tik per televizorių ekranus? Ir jeigu nebuvo galima to padaryti, tai…
PIRMININKĖ. Klauskite.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). …sakykite, ar iš tiesų nebuvo galima pagalvoti, kad tokias šventes, renginius galbūt ne taip pompastiškai organizuotume, kai bilietas kainuoja 80 eurų, kurį gali įpirkti tik lietuviai, atvykę iš Amerikos?
L. RUOKYTĖ-JONSSON. Biudžete buvo suplanuota suma, kuri buvo nurodyta Nacionalinio kultūros centro. Buvo pateikta sąmata, buvo kaip ir patvirtinta suma. Kad išaugusios kainos padiktavo kitas sąlygas ir šiek tiek išaugo biudžetas, čia yra kita kalba.
Atsakydama į jūsų klausimą, taip, manau, kad 80 eurų už sėdimą vietą tikrai yra per didelė kaina. Žinia, Latvijoje vyksta panaši Dainų šventė, kainos yra nuo 5 iki 65 eurų. Lietuvoje pusė renginių yra nemokami, kaip žinote, o tų pagrindinių renginių išties mokamos yra sėdimos vietos. Pagrindiniai renginiai yra nemokami, jeigu yra tiesiog stovima, arba žmonės visaip, ir iškylauja stebėdami Dainų šventę, ir panašiai. Bet mano atsakymas yra vienas, kad išties tai yra per didelė kaina. Aš manau, kad mes rasime kompromisą, jau kalbamės su Nacionaliniu kultūros centru, kaip šią problemą išspręsti, nes iš tikrųjų akis rėžia tokia didelė kaina, norisi, kad nors ir sėdimos vietos, bet vis tiek kaina turėtų būti gerokai mažesnė. Labai ačiū už pastabą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia E. Pupinis. Ruošiasi S. Gentvilas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Norėčiau paklausti švietimo ir mokslo ministrės. Kaip matome, atsiranda tokių konstitucinių neatitikimų dėl paketo, susijusio su etatiniu apmokėjimu, tačiau nemažai klausimų kyla ir dėl profesinio mokymo sistemos. Priėmus naują įstatymą iš tikrųjų buvo daug tikimasi iš tęstinio mokymo, kur dalis eina ne per darbo biržas, kur iš tikrųjų yra tam tikrų problemų, nes projektus turi teikti verslas, kuris turbūt nėra per daug suinteresuotas… O norėčiau paklausti apie profesinio mokymo tęstines mokymo programas ir ar sprendžiamas finansavimo klausimas, nes turbūt ir rugsėjo mėnesį būtų galima pradėti tuos procesus, tačiau daug kas nežino, kaip tai bus daroma. Ar neliks taip, kad uždarę duris aukštajam mokslui sugrįžti į profesinio mokymo sistemą arba tiems, baigusiems profesines mokyklas, antrą kartą kartoti per pirminį mokymą, tuos žmones įvesime į tokią ceitnoto situaciją, kada jie liks be tam tikros vietos mokymosi, be darbo ir…
PIRMININKĖ. Klauskite, kolega. Laikas!
E. PUPINIS (TS-LKDF). …taip pat ar susiformuos krūviai profesinėse mokyklose mokytojams, nes dalis moksleivių bus išimta? Ačiū.
J. PETRAUSKIENĖ. Ačiū, bet nelabai supratau klausimo. Tai gal daugiau buvo pasisakymas apie situaciją. Apskritai neišgirdau, kokios problemos yra dėl tęstinio mokymo, nes šiandien tęstinis mokymas vyksta ir tikrai vyks priimant į profesines mokyklas. Tęstinio mokymo programos yra nuolatos atnaujinamos. Siekiame, kad jos būtų kuo lankstesnės sudarant galimybes tiek jau įgijusiems išsilavinimą – ar profesinį, ar kitokį išsilavinimą, įgyti reikiamą kvalifikaciją.
Įgyvendinant naują Profesinio mokymo įstatymo redakciją vyksta peržiūra. Ir šiemet vykdant priėmimą į profesines mokyklas yra tikrai didelis supaprastinimas, kurį suderinome tiek su profesinėmis mokyklomis, tiek su įvairiomis darbdavių ir verslo konfederacijomis. Vietoje septynių rūšių programų, kas tikrai klaidina stojantįjį, yra dvi kryptys, tai yra siekti įgyti profesinę kvalifikaciją renkantis pirminę programą arba tęstinę programą. Tai yra tiems, kurie jau tam tikrą išsilavinimą ir tam tikrą kvalifikaciją turi.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia S. Gentvilas. Ruošiasi L. Kasčiūnas.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju. Norėčiau klausimą adresuoti gerbiamai kultūros ministrei. Vadinamasis politinis korupcijos skandalas labai skausmingas mums, liberalams, bet iš jo reikia padaryti teisingas išvadas. Viena iš atkarpų yra žiniasklaidos suinteresuotumas dėl reklamos užsakovų, greitųjų kreditų šiuo atveju pataisos ir t. t.
Ką tai rodo? Tai rodo, kad šiandien žiniasklaida iš esmės gyvena ne iš skaitytojo, ne iš valstybinio finansavimo, bet iš reklamos davėjų. Šiandien, pavyzdžiui, vis dar matome, kad Spaudos, radijo ir televizijos fondas perskirsto tiktai 2,7 mln. eurų, tuo tarpu vien Žemės ūkio ministerijos viešinimo konkursas yra 6 mln. eurų vertės. Aš prisimenu, kadencijos pradžioje buvo kalbėta, kad sumažinus alkoholio reklamą, farmacijos produktų, azartinių lošimų bus didinamas bazinis finansavimas…
PIRMININKĖ. Laikas, kolega!
S. GENTVILAS (LSF). …žiniasklaidai tam, kad iš esmės jos rolė būtų ne prašytojo iš reklamos davėjų. Kokias išvadas planuojate daryti ir ar planuojamas žiniasklaidos finansavimo didinimas iš valstybės biudžeto šiuo atveju?
L. RUOKYTĖ-JONSSON. Dėkoju už klausimą. Labai laiku. Kaip žinote, mūsų tikslas pirmiausia pertvarkyti Spaudos, radijo ir televizijos fondą. Išties keistokai atrodo 21 dalininkas. Šis fondas buvo sukurtas pačioje pradžioje kultūros žiniasklaidai paremti. Jis ilgainiui galbūt transformavosi į kitokį darinį.
Tikrai situacija nedžiugina turbūt nė vienos žiniasklaidos organizacijos. Reikia tvarkyti ir tuo tikslu vyko keletas konsultacijų su įvairiomis žiniasklaidos atstovų grupėmis. Galiausiai rezultatas – po dviejų susitikimų Kultūros komitete buvo suformuota darbo grupė, į kurią buvo paskirti atstovai iš kiekvienos žiniasklaidos organizacijos ir asociacijos. Šiuo metu ministerijoje vyksta diskusijos ir ieškoma bendro sprendimo dėl šio fondo reorganizavimo.
Kai fondas bus reorganizuotas, tada, aš manau, kalbėsime ir apie fondo padidinimą. Šiuo metu aš tikrai negaliu kažkokių pažadų žadėti, nes čia yra ne vienos mano požiūris ir sprendimas. Tai yra visos valstybės, tai yra Vyriausybės sprendimas, kur labiausiai reikalingos lėšos šiuo metu, bet taip, sutinku, tai yra tikrai maža suma 2,7 mln., ji beveik nekito kurį laiką. Stengsimės viską daryti, kad ši suma padidėtų ir kad žiniasklaidos priemonės per specialias programas tikrai galėtų, na, bent jau palengvinti tą gyvenimą, kuris yra tikrai nelengvas šiuo metu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia L. Kasčiūnas. Ruošiasi R. Popovienė.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Klausimas Ministrui Pirmininkui, bet turbūt ir naujam teisingumo ministrui. Toks vienas iš lengvesnių, bet vis dėlto labai svarbus. Istorinė atmintis, istorinis teisingumas. Beveik prieš metus Seime mes priėmėme rezoliuciją Lietuvos komunistų partiją paskelbti nusikalstama organizacija. Toje rezoliucijoje buvo tokia nuostata, kad Vyriausybė turėtų parengti įstatymą, atitinkantį visą šitą dvasią. Bet jau beveik metai praėjo, ir mes to įstatymo projekto neturime. Buvo pavesta Teisingumo ministerijai tai padaryti, bet vėlgi neturime jokio atsakymo. Iš tikrųjų įvairios patriotinės organizacijos, politiniai kaliniai ir tremtiniai laukia šito dalyko, kad ir tokio simbolinio žingsnio tam tikru požiūriu.
Gerbiamieji, galbūt būtų galima kaip nors paprašyti jūsų paskubinti tą procesą, nes jau metai beveik praėjo, ir galbūt pajudėtume ta linkme, ir galų gale išspręstume tuos visus įsisenėjusius klausimus? Labai ačiū.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Gal naujasis teisingumo ministras pasižiūrės ministerijoje, kokia ten yra dabar situacija dėl šio įstatymo projekto arba Seimo rezoliucijos vykdymo.
E. JANKEVIČIUS. Iš tikrųjų imsimės greitų veiksmų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia R. Popovienė. Ruošiasi A. Kupčinskas.
R. POPOVIENĖ (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Norėčiau paklausti sveikatos ministro ir žinau, kad šiuo klausimu asociacija „Sraunija“ kreipėsi ir į gerbiamą Ministrą Pirmininką dėl ypač reta liga sergančių vaikų gydymo, būtent spinalinės raumenų atrofijos. Tokių vaikų išvis Lietuvoje yra labai nedaug – apie 11–12, ir šiuo metu jiems gydyti Europoje yra išrastas naujas vaistas. Dėl jo asociacija ypač daug dirbo ir su jumis, ministre, ir žinau, kad kreipėsi į Ministrą Pirmininką, ir tų gerų žinių jau jie buvo sulaukę. Tačiau dabar, derantis dėl tų vaistų įsigijimo, kad jiems būtų palengvintas gyvenimas ir prailgintas gyvenimas, ir suteikta galimybė iš tiesų gydytis, tas klausimas truputį užstrigo. Norėčiau paklausti, kokie tolesni sprendimai, ar yra kokia nors galimybė, kad vis dėlto tie sprendimai judėtų į priekį?
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju už klausimą. Tikrai niekas nėra įstrigę, vyksta derybos su vaistų gamintojų atstovais. Ten yra derinami keli dalykai. Vieni jau yra suderinti. Dėl vieno vaiko, kur gydymas yra pradėtas ne Lietuvoje, ten jokių klausimų jau kaip ir nebėra, viskas ten yra aišku. Yra kalbamasi su gamintoju dėl papildomo kitų vaikų įtraukimo ir dėl sąlygų. Vėl, čia tokios gal detalės, kurios Seimo nariams nėra labai įdomios, bet jos labai svarbios mums perkant ir derantis dėl vaisto, tokios, pavyzdžiui, sąlygos: kadangi vaistas yra naujas, inovatyvus, koks lėšų pasidalinimas tokiu atveju, jeigu jis vis dėlto nepadeda ir vaikui jokio gerėjimo nėra. Kainuoja jis iš tikrųjų labai labai brangiai. Bet aš tikiuosi, kad per kitą derybų susitikimą mes turbūt galutinai suderinsime paskutinius niuansus, nes tai užtrunka tik dėl to, kad atvažiavę derybininkai turi grįžti atgal į savo šalį, atsiklausti gamintojo – tik dėl to užtrunka tas procesas. Vietoje mums atsakyti paprastai negali. Tie važinėjimai šiek tiek ir vilkina procesą, bet jis tikrai nesustojęs, bus nupirkti tie vaistai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Kupčinskas. Ruošiasi A. Ažubalis.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Laba diena, pirmiausia norėčiau dar kartą pasveikinti žemės ūkio ministrą su jo pirmaisiais pareiškimais, tikrai džiaugiuosi. Nežinau, kelintas jis ministras, kuris pasako, kad Žemės ūkio ministerija bus perkelta į Kauną. Ministras rodo tris pirštus, tikiuosi, trečias kartas nemeluos. Žinome, kieno motina yra viltis. Aš džiaugiuosi, kad jūs esate vyras ir tos naujos vilties Kaunui, Seimo nariui – tėvas, aš labai tikiuosi, kad tas posakis neišsipildys.
Kitas dalykas, jūs minėjote, kad yra pakankamai skaičiavimų, analizės įvyko ir jau reikia imtis konkrečių darbų. Aišku, dar tik savaitė prabėgo, bet kada galėsite pateikti konkretų grafiką, kaip bus keliama nors viena institucija, pavyzdžiui, Nacionalinė žemės mokėjimo agentūra, ir kaip sparčiai tie darbai vyks? Norėtųsi, kad visi tie darbai nepersikeltų į kitą kadenciją. Kauniečiai tikrai padėkotų.
G. SURPLYS. Aš dėkoju už klausimą. Labai myliu Kauną ir tikrai tikiuosi, kad šią kadenciją mes tai padarysime.
Dėl konkrečių skaičiavimų. Šiandien K. Masiulis jau sakė, kad gal ne į Kauną, gal į Panevėžį. Bet, kalbant rimtai, iš tikrųjų skaičiuojame, reikia pažiūrėti dėl agentūrų, susijusių institucijų šios ministerijos. Dabar gegužė, manau, per birželį mes tikrai tuos skaičius turėsime ir tada galėsime juos įvertinti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Ažubalis. Ruošiasi A. Matulas.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū, pone vicepirmininke. Mano klausimas premjerui. Vis dėlto dėl „Danpower“. Kodėl visuomenei buvo teigiama, ir energetikos ministras tai teigė, kad taikos sutartis buvo pasirašyta Vyriausybės iniciatyva? Dabar tyrimas, kurį atliko žiniasklaida, parodė, kad vis dėlto tai buvo privataus kapitalo „Danpower“ iniciatyva ir siūlymas sudaryti taikos sutartį.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Dar kartą pakartoju. Mes turėjome ir tebeturime septynis ieškinius, kaip valstybė, investuotojų. Buvo Energetikos ministerijos, dar ministras papildys, ieškoma sprendimų šitoje situacijoje. Juo labiau matyti, kad tie sprendimai investuotojų atžvilgiu buvo padaryti, kaip sakoma švelniai, ne visai teisėtai. Tai nėra vien šitas investuotojas. Mes turime penkis, kuriems buvo panaikinti ar sustabdyti leidimai vystyti arba skatinančiosios kvotos.
Šitas leidimas sudaryti Energetikos ministerijai taikos sutartį – priimtas leidimas. Bus atskiros septynios taikos sutartys, kurios bus tvirtinamos teisme. Viena iš tų sutarčių jau yra patvirtinta. Esminis dalykas, ką Energetikos ministerija, teikdama šios taikos sutarties projektus ir prašydama leidimo… tai siekis išvengti galimos žalos ir, antras dalykas, ištaisyti galbūt tai, kas buvo padaryta, dar kartą pabrėžiu, neskaidriu būdu.
Ž. VAIČIŪNAS. Aš gal papildysiu, jei galima, kadangi buvau cituojamas, dėl iniciatyvos.
Iš tiesų Vokietijos pusė turbūt ne kartą ir anksčiau rodė interesą tartis ir ieškoti taikių sprendimų, civilizuotų sprendimų. Kol medžiaga buvo teisme 2016 ir 2017 metais ir aš turėjau susitikimų, iš esmės tuo metu nematėme poreikio tartis, nes klausimai buvo teisme.
2018 m. sausio 25 d. dėl Vilniaus klausimo buvo priimtas galutinis sprendimas ir buvo akivaizdu, ir kiti teismai, kurie pralaimėti – ir „Foksitos“ atveju, ir kiti projektai – labai aiškiai rodė, kad yra didelė tikimybė, kad mes pralaimėsime ir Kauno atveju. Tai buvo labai racionalus sprendimas ieškoti sprendimo ir taikos.
Tuo atveju, kalbu apie situaciją po sausio mėnesio, tikrai buvo nelengva kalbėti ir inicijuoti taikos derybas, nes kita pusė traktavo, kad visi teismo procesai yra laimėti. Reikia atskirti du procesus – iki šių metų sausio 25 dienos ir po šių metų sausio 25 dienos.
PIRMININKĖ. Ačiū už atsakymą. Klausia A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas sveikatos ministre, ir premjere, kad girdėtumėte. Pagal naujai patvirtintą Vyriausybės nutarimą sudaromas naujas kompensuojamųjų vaistų sąrašas trečiajam ketvirčiui ir jame pagal mano informaciją bus 240 vaistų mažiau negu antrojo ketvirčio kainyne. Apskritai apie 60 % vaistų neatitiks nustatytų reikalavimų. Prognozuojama, kad apie 40 % vaistų iš viso neatitiks reikalavimų ir bus išbraukti.
Ministro noriu paklausti, ar ilgai eksperimentuosite su žmonių sveikata, ir kaip manote, ar ilgai žmonės dar kentės tokius darbelius?
O premjero, kuris turi, mano manymu, kur kas aukštesnį empatijos jausmą, paprašyčiau vis dėlto asmeniškai įsigilinti į tą situaciją, nes naujas kainynas turėtų įsigalioti nuo šių metų liepos 1 dienos.
A. VERYGA (LVŽSF). Aš, kaip be empatijos ir beširdis, pradėsiu. Kadangi aš dar neturiu to kainyno, tai nežinau, iš kur jūs jį turite ir iš kur tokius duomenis imate. Aš manau, kad kai jis bus suformuotas galutinai, mes galėsime ir pasakyti.
Dabar vaistų patekimas ar išbraukimas yra nuolatinis reiškinys. Ir iki šios tvarkos dalis vaistų į kainyną patekdavo, dalis būdavo išbraukiami, nes tai atitikdavo reikalavimus. Nežinau, kodėl dabar šis kainynas yra kažkuo stebuklingas vien dėl to, kad vieni vaistai pateks ar ne. Aš daug kartų akcentavau, galiu ir dar kartą pasakyti, kad nė viena veiklioji medžiaga iš kainyno neiškrenta. Tas, manau, yra nevisiškai teisinga, nes mes daugybę metų vaistus paprastai tik įtraukdavome į kompensuojamųjų vaistų kainyną. Dalis tų vaistų yra tikrai moraliai atgyvenę ir juos reikėtų mesti lauk, bet vien iš pagarbos žmonių nusistatymui ir tradicijoms iš tikrųjų tie vaistai nėra išbraukiami, nors jie yra moraliai pasenę ir žmonės vien dėl įpročių reikalauja juos išrašyti, arba paskirti. Kainyno pokytis yra nuolatinis reiškinys. Aš Seime, pristatydamas tribūnoje, jums visiems, gerbiami kolegos, rodžiau, kiek yra sutaupoma dėl to, kad mes kainyną tvirtiname keturis kartus per metus. Tie sutaupyti pinigai leidžia mums įtraukti naujas veikliąsias medžiagas, ne kokį nors konkretų vaistą, bet naujas veikliąsias medžiagas, į kompensuojamųjų vaistų kainyną.
PIRMININKĖ. Atsiprašau. A. Matulas norėjo patikslinti savo klausimą.
A. MATULAS (TS-LKDF). Noriu patikslinti, kadangi tai taupoma žmonių sąskaita ir dabar absoliučiai visa tauta juokiasi, kad gydoma ne vaistais, bet veikliąja medžiaga. Bet štai pavyzdys. Kadangi išbraukiami vaistai mažomis dozėmis, mažomis pakuotėmis, o (nesakysiu pavyzdžio, vaisto pavadinimo) dažniausiai žmonės tūkstančiais vartoja vaistą, kurio 20 mg dozė išbraukiama ir kurio dabar žmonės privalės vartoti 60 arba 80 mg, nes jiems bus galima tik tokias išrašyti, tai čia ekonomija? Ar čia ne pasityčiojimas iš žmonių? Jūs pažiūrėkite statistiką. Pasižiūrėkite skaičiavimus, kas išeina, o ne po to mosuokite rankomis ir vėl aiškinkite apie savo empatijos jausmą.
PIRMININKĖ. Kolega, jūs norėjote patikslinti, o ne moralizuoti. Tai patikslinote. Ar dar reikia atsakyti? Jūs jau atsakėte.
Gerbiami kolegos, išties nuoširdžiai dėkojame. Jūs visi buvote aktyvūs, dėkojame už atsakymus. Visi, norintys paklausti, paklausė. Linkime Vyriausybei sėkmingo darbo.
Kolegos, registruojamės ir baigsime šios dienos rytinį posėdį.
Užsiregistravo 31 Seimo narys. Rytinį posėdį baigėme. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.