LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
III (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 105
STENOGRAMA
2017 m. spalio 10 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotoja I. DEGUTIENĖ
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF*). Labas rytas, gerbiamieji Seimo nariai. Pradedame 2017 m. spalio 10 d., antradienio, plenarinį posėdį. Prašau registruotis.
Užsiregistravo 89 Seimo nariai.
Gerbiamieji kolegos, prieš pradedant mūsų darbotvarkės svarstymą ir tvirtinimą, leiskite pasidžiaugti, pasveikinti mūsų jauną kolegą, palinkėti sėkmės ir didžiulio entuziazmo darbuose. Aš kalbu apie M. Adomėną, kuris taip neseniai šventė savo gražų gimtadienį. (Plojimai)
10.01 val.
Informaciniai pranešimai
Gerbiamieji kolegos, noriu paskelbti. Kiekvieną mėnesį pagal Seimo statutą yra skelbiama nauja balsų skaičiavimo grupė. Maloniai pranešu, kad dabar, spalio 10 dieną–lapkričio 10 dieną, balsų skaičiavimo grupė sudaroma, pakviečiant į būsimus darbus V. Alekną, J. Jarutį, L. Kasčiūną, R. Sinkevičių, L. Talmontą ir R. Žemaitaitį. Tai tokia balsų skaičiavimo grupė. Ar galime pritarti šiai grupei? Galime bendru sutarimu.
10.02 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2017 m. spalio 10 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Pirmasis mūsų klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. Ar yra pasiūlymų dėl mūsų šios dienos darbotvarkės? Prašau, gerbiamas kolega D. Kreivys.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Norėčiau frakcijos vardu paprašyti išbraukti iš darbotvarkės Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos įstatymą štai dėl kokių priežasčių. Pirmiausia, jeigu žvilgtelsime konceptualiai, šitas įstatymas tikrai yra prastai paruoštas, nes mes į vieną krepšį sudedame obuolius, kriaušes ir apelsinus. Pirmiausia, infrastruktūros reguliuotojas, kuris atsakingas už monopolininkų reguliavimą rinkoje, yra kartu sudėtas su inspekcijomis, Energetikos inspekcija ir kitomis, priskirtos funkcijos, kurios tikrai nebūdingos reguliuotojui, kaip kibernetinė sauga, nėra aiškiai išskirti, surašyti tikslai, nėra aiškiai apibrėžtos funkcijos, nėra aiškiai apibrėžtos teisės. Aš galėčiau labai ilgai kalbėti, nes tikrai dėl šio reikalo turiu pakankamą kompetenciją. Mes siūlome, kad atskirai reikia Vyriausybei prie jo prisėsti, galbūt pasitarti plačiau.
PIRMININKĖ. Supratau, kolega. Jeigu teisingai supratome, jūs siūlote išbraukti Infrastruktūrų reguliavimo įstatymo projektą ir kartu 28 lydimuosius teisės aktus. Tai yra pasiūlymas frakcijos vardu. Registruojamės ir dėl to balsuosime.
Kitas pasiūlymas yra G. Landsbergio. Prašom.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke…
PIRMININKĖ. Kolegos, labai triukšminga mūsų šiandienos plenarinio posėdžio pradžia. (Skambinama varpeliu) Labai prašau tylos! Kalba G. Landsbergis.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Dėl D. Šakalienės rezervinio 6 klausimo, dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įstatymo pakeitimo. Vakar įregistruotas ir mano įstatymo pakeitimas lygiai to paties įstatymo. Prašyčiau įtraukti abu kartu – ir mano projektą, ir D. Šakalienės.
PIRMININKĖ. Ačiū, išsiaiškinsime. Jeigu dar nėra, kaip mane informuoja, Teisės departamento išvados, galbūt galėsime sutarti. Jūsų pasiūlymą gal galime performuluoti kitaip, kad rezervinį 6 klausimą, jeigu Seimas sutiktų, galbūt būtų galima svarstyti ketvirtadienį.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Taip, būtent.
PIRMININKĖ. Gerai. Daugiau pasiūlymų. V. Kamblevičius. Prašom.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Frakcijos vardu prašau į rezervinius klausimus įtraukti Seimo nutarimo „Dėl paramos nuo liūčių nukentėjusiems ir (be abejonės) nuostolių patyrusiems ūkininkams plano patvirtinimo“ projektą Nr. XIIIP-1184. Kokia situacija Lietuvoje? Niekas neatsimena, kokia krizinė situacija žemės ūkyje…
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau pasiūlymų nėra. Gerbiamieji Seimo nariai, mums reikia apsispręsti dėl pateiktų pasiūlymų. Pirmasis pasiūlymas buvo išbraukti iš darbotvarkės pateikiamą įstatymo projektą Nr. XIIIP-118 ir 28 lydimuosius teisės aktus, kuriuos turėtų pateikti Ž. Vaičiūnas, nes siūlo frakcija. Prašom apsispręsti ir balsuoti. Kas už tai, balsuojate, kad išbrauktume iš darbotvarkės minėtus įstatymų projektus, kas turite kitą nuomonę, spaudžiate kitus mygtukus.
Dėkoju. Balsavo 104 Seimo nariai: už išbraukimą – 83, prieš – 8, susilaikė 13. Įstatymų projektai, t. y. darbotvarkės klausimas 2-4a ir t. t., projektas Nr. XIIIP-118 ir lydimieji įstatymų projektai išbraukiami iš darbotvarkės.
Kitas pasiūlymas buvo G. Landsbergio, kad rezervinis 6 klausimas, t. y. Valstybinės kalbos komisijos įstatymo projektas, būtų svarstomas kartu su jo taip pat įregistruotu kitu – analogišku Valstybinės kalbos komisijos įstatymo projektu ir kad tai darytume ketvirtadienį. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Galime. Dėkoju. Pritarta bendru sutarimu. Rezervinis 6 klausimas braukiamas iš darbotvarkės.
Frakcija „Tvarka ir teisingumas“ pasiūlė išbraukti Seimo nutarimo projektą Nr. XIIIP-1184, tačiau, gerbiamieji kolegos… ne išbraukti, o įrašyti į darbotvarkę. Tačiau nėra Teisės departamento išvados ir mes šiandiena negalime įrašyti. Jeigu kolegos neprieštaraus ir bus Teisės departamento išvada, galėtume galbūt ketvirtadienį? Sutarėme.
Galime darbotvarkę tvirtinti bendru sutarimu? Galime bendru sutarimu. Dėkoju.
10.08 val.
Įstatymo „Dėl Minamatos konvencijos dėl gyvsidabrio ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-994(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-2 klausimas – įstatymo „Dėl Minamatos konvencijos dėl gyvsidabrio ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-994(2). Priėmimas. Gerbiamieji Seimo nariai, noriu priminti jums, kad praėjusį posėdį mes išklausėme nuomones ir tiesiog pritrūko mūsų balsų, nes, norint ratifikuoti įstatymo projektus pagal mūsų Statuto 181 straipsnį, reikia, kad už tai balsuotų daugiau kaip pusė Seimo narių, ne mažiau kaip trys penktadaliai Seimo narių… tai yra du penktadaliai Seimo narių pritartų ratifikuojamam įstatymui. Dabar prašau apsispręsti, nuomonės buvo išsakytos, liko tik balsavimas, ir balsuoti dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-994(2). Skelbiu balsavimą dėl įstatymo „Dėl Minamatos konvencijos dėl gyvsidabrio ratifikavimo“ projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 101 Seimo narys ir vienbalsiai 101 pritarė minėtam įstatymui, kurį skelbiu priimtą. (Gongas)
10.09 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Kazachstano Respublikos sutarties dėl asmenų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, ir asmenų, kuriems pritaikytos priverčiamosios medicinos priemonės, perdavimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-1053(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Kazachstano Respublikos sutarties dėl asmenų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, ir asmenų, kuriems pritaikytos priverčiamosios medicinos priemonės, perdavimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-1053(2). Taip pat liko tik balsavimas, todėl prašau apsispręsti ir balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 97 Seimo nariai, vienbalsiai 97 pritaria įstatymo projektui Nr. XIIIP-1053(2). Jį skelbiu priimtą. (Gongas)
10.10 val.
Įstatymo „Dėl Estijos Respublikos Vyriausybės, Latvijos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl geležinkelių jungties „Rail Baltic / Rail Baltica“ plėtros ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-1002(2) (svarstymas ir priėmimas)
Mūsų darbotvarkės 1-4 klausimas – įstatymo „Dėl Estijos Respublikos Vyriausybės, Latvijos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl geležinkelių jungties „Rail Baltic / Rail Baltica“ plėtros ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-1002(2). Svarstymas. Kviečiu Užsienio reikalų komiteto pranešėją J. Bernatonį pateikti komiteto išvadą.
J. BERNATONIS (LSDPF). Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos Seimo nariai, komitetas apsvarstė šį projektą ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju Užsienio reikalų komiteto pranešėjui. Kviečiu Ekonomikos komiteto išvadą paskelbti J. Razmą.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas pritarė projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Europos reikalų komiteto išvadą prašau paskelbti G. Kirkilą. Prašom, gerbiamasis pirmininke.
G. KIRKILAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Europos reikalų komitetas, vienam susilaikius, pritarė projektui. Kviečiu pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komitetų išvados paskelbtos.
Diskusija. Kviečiu J. Razmą. Jums skiriamos penkios minutės.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, galbūt, prieš ratifikuojant šį trijų Baltijos šalių vyriausybių susitarimą, ir nėra daug erdvės diskusijai, nes nemanau, kad atsirastų čia salėje Seimo narys, kuris rastų argumentų, kad susitarimo projekto galima neratifikuoti. Bet prieš darant šį žingsnį, norisi išsakyti keletą galbūt tokių apgailestavimų, kodėl būtent tik tokį susitarimą mes šiandien turime. Tikrai su gerokai didesniu entuziazmu ir džiugesiu mes ratifikuotume susitarimą, kuris būtų ne trijų šalių, o keturių, kur greta Lietuvos, Latvijos ir Estijos būtų įrašytas ir Lenkijos pavadinimas, nes tik tokiu atveju mes galėtume būti pakankamai tikri, kad tas projektas tikrai bus gyvybingas, kad jis iš tikrųjų yra nuo Talino iki Varšuvos ir toliau. O kai tik trims Baltijos šalims susitarus, kaip suprantame, tai yra europinė geležinkelio vėžė Talinas–Šeštokai. Žinoma, susitarime yra paminėta būtinybė, kad ir toliau nuo Lenkijos ir Lietuvos sienos iki Varšuvos einanti jau dabar europinio standarto geležinkelio bėgių atkarpa pagal techninius parametrus turi būti modernizuojama. Bet čia yra tų trijų kitų šalių geras noras, o ne Lenkijos įsipareigojimas tai padaryti. Žinoma, pastaruoju metu mes girdime ir matome tam tikrų ženklų, kad Lenkija supranta to projekto svarbą mums ir galbūt priims reikiamus sprendimus, bet, kaip minėjau, susitarimo lygio garantijų čia, deja, mes negalime fiksuoti.
Dėl ko dar reikia apgailestauti, jau čia apeliuojant į dabartinę mūsų Vyriausybę ir susisiekimo ministrą. Tenka apgailestauti, kad šiame susitarime nėra išsprendžiamas jau pastatytos europinės geležinkelio vėžės nuo Kauno iki Lietuvos ir Lenkijos sienos įteisinimas. Taip, tai nėra vėžė, kuri garantuoja 240 kilometrų per valandą tą maksimalų numatytą greitį, bet ji yra ir gali būti pakankamai greita. Manau, būtų daug racionaliau ją pripažinti ir įteisinti, o ne palikti klausimą atvirą, kad galbūt šalia jos turės būti statoma lygiagreti tiesesnė vėžė. Tai įsivaizduojame, kokie tai papildomi kaštai. Bet, deja, mūsų derybininkams nepavyko to klausimo išspręsti, nors dėl dabar tos minėtos egzistuojančios vėžės statybos buvo gauti reikiami suderinimai ir kitų Baltijos šalių pritarimai.
Žinoma, paties susitarimo vien pesimistinėmis spalvomis nereiktų piešti. Jame vis dėlto yra konkretus įsipareigojimas, kad europinės vėžės statyba turi būti baigta ir pradėti funkcionuoti 2025 metais. Jame užfiksuotas siekis turėti panašų kaip dabar 85 % europinį finansavimą ir netgi numatyta galimybė atsisakyti to susitarimo ir projekto įgyvendinimo, jeigu tas finansavimas būtų gerokai sumažintas, bet manykime, kad to neprireiks. Žinoma, susitarime lieka gana daug tokių abstrakčiai parašytų dalykų ir nėra viso aiškumo, pavyzdžiui, ir dėl statybos reikalų, kiek tai priklausys nuo atskirų šalių ir jų įgaliotų subjektų ir kiek tai priklausys nuo bendrosios įmonės. Tikiuosi, kad tie klausimai geriausiu būdu bus išspręsti.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Daugiau norinčių kalbėti nėra. Nuomonė už, nuomonė prieš po svarstymo? Niekas nenori kalbėti. Bendru sutarimu galime pritarti? Galime.
Ar galime pritarti ypatingai skubai? (Balsai salėje) Galime bendru sutarimu? Galime. Dėkoju.
Priėmimas. Nuomonės už, nuomonės prieš. Nuomonė už – M. Majauskas. Prašom, kolega.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju pirmininkei. Iš tikrųjų tikiu, kad mes bendru sutarimu pritarsime šiam projektui, jis tikrai yra labai svarbus. Bet aš dar kartą noriu atkreipti dėmesį, kad projekto reikšmė ir svarba yra ne sujungti tris Baltijos šalis ir net ne Vilnių sujungti su Varšuva, bet Vilnių su Berlynu. Ir jeigu monetarinės politikos požiūriu Lietuva gana sėkmingai integravosi su Europos Sąjunga, prekybos požiūriu taip pat labai sėkmingai integruojasi, net energetiniu požiūriu mes darome labai reikšmingus žingsnius integruotis, o susisiekimo požiūriu mes per šimtą metų nelabai kaip pasistūmėjome, jeigu kalbėtume apie geležinkelį. Aš labai kviečiu pritarti ir kalbėti ne tik apie susisiekimą tarp trijų Baltijos valstybių, bet ir Vilniaus ir Berlyno sujungimą. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė už – Ž. Pavilionis. Prašom.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Taip pat norėčiau pritarti susitarimui ir taip pat kritikai, kurią gerbiamas J. Razma išsakė susitarimo atžvilgiu, paminėdamas dar vieną dalyką, kuris buvo pasirodęs spaudoje, kad Lietuva dažnai kaltinama dėl neefektyvaus „Rail Balticos“ lėšų naudojimo, ką dažnai kalba „Rail Balticos“ vadovybė iš Rygos. Aš tikiuosi, kad ministras R. Masiulis atsižvelgs į tą kritiką ir pabandys ištirti tuos faktus, bent jau pasirodžiusius spaudoje.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė už – K. Glaveckas. Prašom, kolega.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, aš buvau nusitaikęs lyg ir siūlyti balsuoti prieš. Bet pagrindinis motyvas vis dėlto yra tas, kad mūsų projektas, kurį mes čia vystome, žiūrint į jį iš dabartinių tradicijų, kokie yra geležinkelio pasiekimai toje pačioje Kinijoje arba Europoje, Vakarų Europoje, tai labiau primena tokį gurguolinį transportą. Nes tai, ką mes planuojame, kad traukinio vidutinis greitis pasieks 160 kilometrų, ir dar neaišku, kokiu greičiu jis Lenkijoje važiuos, tai rodo visišką tam tikrą fiasko mūsų to projekto. Beje, ir komisarė šiandien kalbėjo apie tą variantą, kada mes, nepaisant to, kad nesugebėjome įgyvendinti šito projekto, dar, be to, išgriovėme visą gabalą geležinkelio, kai tokios geležinkelių ardymo tradicijos apskritai nėra Europoje. Pritardamas tam manau, kad mes geriausiu atveju išnaudojome labai nedidelę dalį to potencialo, kurį turime, apie kurį kalbėjo Mykolas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonės išsakytos. Kaip ir sakiau, vienas straipsnis. Prašome balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 96, prieš nėra, susilaikė 1. Susitarimas dėl geležinkelių jungties „Rail Baltic“ plėtros ratifikavimo priimtas. (Gongas)
10.21 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Arabų Emyratų Vyriausybės susitarimo dėl oro susisiekimo tarp atitinkamų jų teritorijų ir už jų ribų ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-982(2) (svarstymas ir priėmimas)
Skelbiu kitą mūsų darbotvarkės klausimą – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Arabų Emyratų Vyriausybės susitarimo dėl oro susisiekimo tarp atitinkamų jų teritorijų ir už jų ribų ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-982(2). Svarstymas.
Kviečiu Užsienio reikalų komiteto pranešėją. Gerbiamojo E. Vareikio nematau. Pirmininkas J. Bernatonis. Paskelbkite Užsienio reikalų komiteto išvadą.
J. BERNATONIS (LSDPF). Gerbiama posėdžio pirmininke, mieli kolegos, Užsienio reikalų komitetas bendru sutarimu pritarė šiam projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Kviečiu Ekonomikos komiteto pranešėją A. Baurą pateikti komiteto išvadą.
A. BAURA (LVŽSF). Ponia posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, šių metų rugsėjo 20 dieną Ekonomikos komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė šį įstatymo projektą ir bendru sutarimu jam pritarė. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Svarstymo stadijoje nuomonė už, nuomonė prieš. Norinčių kalbėti nėra. Galime bendru sutarimu? Galime. Ar galime pritarti ypatingai skubai ir šiandieną priimti? Galime. Dėkoju už bendrą sutarimą.
Priėmimas. Vienas straipsnis. Pasiūlymų nėra. Dėl viso įstatymo projekto. Norinčių kalbėti nėra. Prašome balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 92 Seimo nariai ir vienbalsiai 92 skelbia, kad įstatymas (projektas Nr. XIIIP-982(2) priimtas. (Gongas)
10.23 val.
Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir PAVB EPS valstybių ekonominės partnerystės susitarimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-871(2) (svarstymas ir priėmimas)
Skelbiu kitą mūsų darbotvarkės klausimą – įstatymo „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir PAVB EPS valstybių ekonominės partnerystės susitarimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-871(2). Svarstymas. Užsienio reikalų komiteto išvadą prašau paskelbti R. Miliūtę. Prašau, kolege.
R. MILIŪTĖ (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Labas rytas, gerbiami kolegos. Užsienio reikalų komitetas bendru sutarimu pritarė iniciatorių pasiūlytam projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjai. Kitų komitetų išvadų nėra. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Svarstymo stadijoje norinčių kalbėti už ir prieš taip pat nėra. Galime sutarti bendru sutarimu? Pritarta? Galime. Ar galime pritarti ypatingai skubai? Ačiū. Pritariame ypatingai skubai.
Priėmimas. Vienas straipsnis. Pasiūlymų nėra. Nuomonė už, nuomonė prieš priėmimo stadijoje. Norinčių kalbėti nėra. Prašome balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 93, prieš – 1, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-871(2) priimtas. (Gongas)
10.25 val.
Įstatymo „Dėl Prisijungimo protokolo prie Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Kolumbijos bei Peru prekybos susitarimo, kuriuo atsižvelgiama į Ekvadoro prisijungimą, ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-999(2) (svarstymas ir priėmimas)
Skelbiu darbotvarkės 1-7 klausimą – įstatymo „Dėl Prisijungimo protokolo prie Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Kolumbijos bei Peru prekybos susitarimo, kuriuo atsižvelgiama į Ekvadoro prisijungimą, ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-999(2). Svarstymas. Užsienio reikalų komiteto išvadą prašau paskelbti R. Miliūtę. Prašom.
R. MILIŪTĖ (LVŽSF). Šiam įstatymo projektui komitetas taip pat pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjai. Ekonomikos komiteto išvadą prašau paskelbti E. Gentvilą.
E. GENTVILAS (LSF). Laba diena, gerbiami kolegos. Ekonomikos komitetas svarstė. Įvertindamas, kad iš esmės jau egzistuoja susitarimas su Kolumbija ir Peru, o Ekvadoras vėluodamas prisijungė, tai tiesiog išsiplečia susitariančių šalių ratas, naudingas abiem pusėms, taip sakant, Lotynų Amerikos šalims ir Europos Sąjungai, liberalizuoja tarpusavio prekybą, Ekonomikos komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Nuomonė už, nuomonė prieš. Norinčių kalbėti nėra. Galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti? Galime. Ar galime pritarti ypatingai skubai? Galime.
Priėmimas. Vienas straipsnis. Nuomonė už, nuomonė prieš. Norinčių kalbėti nėra. Prašome balsuoti.
Atsiprašau, Ž. Pavilionis. Prašom, kolega.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Aš tik vieną repliką. Visiškai pritariu šiam susitarimui ir tiesiog noriu priminti, kad turime dar vieną labai svarbų susitarimą dėl laisvos prekybos su Kanada, įstrigusį Sveikatos reikalų komitete. 38 mln. į rinką, eksportas didėja, ir mes kažkodėl tą klausimą mariname Seime dėl visiškai neteisingų argumentų. Noriu priminti savo kolegoms Seime, kad paspartintų ratifikavimą.
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų pastabą. O dabar balsuojame dėl šio ką tik paskelbto įstatymo projekto Nr. XIIIP-999(2).
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 99 Seimo nariai. Vienbalsiai 99 pritarė minėto įstatymo priėmimui. (Gongas)
Kolegos, ratifikavome šešis įstatymų projektus. Atitinkamai tuos, kurie buvo, kaip pastebėjo, neratifikuoti, manau, komitetai svarstys.
10.28 val.
Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 32 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-970(2)ES (svarstymas)
Skelbiu darbotvarkės 1-8 klausimą – Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 32 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-970(2). Aplinkos apsaugos komiteto pirmininką K. Mažeiką kviečiu pateikti komiteto išvadą.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas svarstė Aplinkos apsaugos įstatymo 32 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Tai yra Europos Sąjungos direktyvos perkėlimo spragų ištaisymo redakcinio pobūdžio įstatymas. Aplinkos apsaugos komitetas pritarė šiam projektui bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju komiteto pirmininkui. Galite atsisėsti. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Pasiūlymų tai pat nesame gavę. Nuomonė už, nuomonė prieš. Norinčių kalbėti nėra. Galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Galime bendru sutarimu. Dėkoju.
10.30 val.
Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 6, 19, 191, 192, 55 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 193 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-667(2)ES (svarstymas)
Skelbiu kitą mūsų darbotvarkės 1-9 klausimą – Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 6, 19, 191, 192, 55 straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 193 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-667(2). Svarstymas. Prašau pateikti Aplinkos apsaugos komiteto išvadą. Kviečiu pirmininką K. Mažeiką.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, vėlgi lygiai taip pat yra redakcinio pobūdžio pataisymai. Gavome Teisės departamento bei kelių žemės ūkio organizacijų pasiūlymus ir pastabas, kurias apsvarstėme ir atsižvelgėme. Komitetas projektui pritarė bendru sutarimu. Balsavome dėl atskirų Kaimo reikalų komiteto pasiūlymų, daugumai jų pritarėme arba pritarėme iš dalies, kai kuriems negalėjome pritarti, nes tai prieštaravo išdėstytiems punktams. Prašau jūsų pritarimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu A. Gaidžiūną. Kaimo reikalų komiteto išvada. Nėra A. Gaidžiūno. Komiteto pirmininkas A. Stančikas pateiks Kaimo reikalų komiteto išvadą. Prašau, gerbiamasis kolega.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Gerbiama pirmininke, gerbiamieji kolegos, Kaimo reikalų komitetas pritarė iniciatorių Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 6, 19, 191, 192, 55 straipsnių… įstatymams. Aplinkos apsaugos komiteto projektą tobulinti, atsižvelgti į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Kaimo reikalų komiteto išvadą bei pasiūlymus.
PIRMININKĖ. Dėkoju jums. Kviečiu pagrindinio komiteto pranešėją K. Mažeiką. Aptarsime gautus pasiūlymus, dėl kurių, manau, reikės ir balsuoti. Dėl 1, 2 ir 3 straipsnių pasiūlymų nebuvo gauta. Dėl 4 straipsnio yra gautas Kaimo reikalų komiteto pasiūlymas. Ar Kaimo reikalų komiteto pirmininkas galėtų jį pristatyti? 4 straipsnis. Jūsų, Kaimo reikalų komiteto, pasiūlymas – taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Kaimo reikalų komitetas siūlė pritarti. (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Ne. Čia Aplinkos apsaugos komitetas siūlė nepritarti ir turi savo poziciją, bet jūs turėtumėte šitą pasiūlymą pristatyti, tada mes išgirsime Aplinkos apsaugos komiteto nuomonę ir apsispręsime balsuodami. Tai yra 4 straipsnio – 191 straipsnio pakeitimas.
A. STANČIKAS (LVŽSF). 191 straipsnis – taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas. Apie tai yra kalbama?
PIRMININKĖ. Taip. Jūs siūlėte įrašyti suderinę su Žemės ūkio ir Ūkio ministerijomis.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Taip, šituo atveju yra mūsų pasiūlymas, kad dalyvautų ir Žemės ūkio ministerija, ir Ūkio ministerija, kad būtų platesnis šito klausimo svarstymas ir būtų išdėstytos nuomonės.
PIRMININKĖ. Supratome. Pateikite Aplinkos apsaugos komiteto poziciją, kodėl nepritariate.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti, nes įstatyme tikrai nėra tikslinga nustatyti prievolės derinti su kitais ministrais, nes visi klausimai, susiję su kitų institucijų kompetencija, derinami su kompetentingomis institucijomis Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka arba vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymu. Taigi manome, kad tai yra perteklinis siūlymas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Dėl Kaimo reikalų komiteto pasiūlymo norinčių kalbėti už, prieš nėra. Šiuo atveju reikia balsuoti. Kas pritariate Kaimo reikalų komiteto pasiūlymui, kad reikia įrašyti Žemės ūkio ir Ūkio ministerijas, kam Aplinkos apsaugos komitetas nepritarė? (Šurmulys salėje)
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 44, prieš – 10, susilaikė 32. Pasiūlymui pritarta.
Kitas Kaimo reikalų komiteto pasiūlymas, jam Aplinkos apsaugos komitetas pritarė iš dalies. Ar Kaimo reikalų komitetas sutinka su tokia pozicija?
A. STANČIKAS (LVŽSF). Sutinkame.
PIRMININKĖ. Sutinka. Todėl nesvarstysime.
Dar vienas Kaimo reikalų komiteto pasiūlymas, galbūt daugiau techninio pobūdžio. Čia buvo pritarta komitetui iš dalies. Jūs sutinkate?
A. STANČIKAS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Sutinkate. Ir dar vienas jūsų pasiūlymas – dėl planuojamų įrenginio esminių pakeitimų numatoma pakeisti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą… ir toliau 5 punkte, jam Aplinkos apsaugos komitetas nepritarė. Prašom, gerbiamas Stančikai, pateikti savo pasiūlymą, šiuo atveju komiteto pasiūlymą.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Tai yra 192 straipsnis – dėl planuojamų integruotų esminių pakeitimų numatoma pakeisti taršos leidimą ir nėra parengta atrankos išvados dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos.
PIRMININKĖ. Aplinkos apsaugos komiteto nuomonė yra nepritarti. Prašom argumentuoti.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Mes siūlome nepritarti, nes nėra atrankos išvados dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, arba ši išvada ar sprendimas nebegalioja, jei išvada ar sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas TIPK leidimas, išskyrus atvejus, kai buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudotis žemės gelmių ištekliais. Šiam sprendimui siūlome nepritarti.
PIRMININKĖ. Norinčių kalbėti dėl Kaimo reikalų komiteto pasiūlymo už, prieš nėra. Prašome apsispręsti ir balsuoti. Tie, kurie balsuojate už, vadinasi, pritariate Kaimo reikalų komiteto pasiūlytai redakcijai, kurie balsuojate prieš arba susilaikote, pritariate Aplinkos apsaugos komiteto pozicijai, nes Aplinkos apsaugos komitetas nepritaria Kaimo reikalų komiteto pasiūlymui.
Balsavo 81 Seimo narys: už Kaimo reikalų komiteto pasiūlymą – 33, prieš – 13, susilaikė 35. Lieka Aplinkos apsaugos komiteto pateikta pozicija.
Kitas Kaimo reikalų komiteto pasiūlymas dėl žodžio – išbraukti „pakeistas TIPK“ , jau mes balsavome, pritarėme. Pritarta iš dalies. Dėl to negrįžtame. (Šurmulys salėje)
Kitas Kaimo reikalų komiteto pasiūlymas dėl šito straipsnio. Gerbiamas Stančikai, prašome pristatyti. Jūs siūlote išbraukti iš 2 punkto – išduotame leidime nustatytos sąlygos ir terminai.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Paklydau jau aš tarp šitų popierių…
PIRMININKĖ. 191 straipsnio 11 dalies 2 punktas.
A. STANČIKAS (LVŽSF). 19… Atsiprašau, pasimečiau tarp popierių.
PIRMININKĖ. Birželio 21 dienos jūsų, Kaimo reikalų komiteto, pasiūlymas, kuriame yra kalbama apie TIPK leidimą, kad turi būti pakeistas, kai yra bent viena iš šių sąlygų. Ir siūlėte išbraukti 2 dalį.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). 7 puslapyje, kolega.
PIRMININKĖ. Taip, taip.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Šiek tiek paklydau tarp šitų popierių.
PIRMININKĖ. Taip, jūsų komiteto daug pasiūlymų, aš suprantu. 7 puslapyje, kaip jūs sakėte, 2 dalis. Gal padėkime? (Balsai salėje) Ar suradote? Kaimo reikalų komitetas siūlė išbraukti „išduotame TIPK leidime nustatytos sąlygos ir terminai, kuriems esant TIPK leidimas turi būti pakeičiamas“.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Taip, pakeičiamas.
PIRMININKĖ. Suradote?
A. STANČIKAS (LVŽSF). Keičiamas 191 straipsnio 11 dalies 2 punktas buvo paliktas, nepakeistas (taip, kaip yra dabar galiojančioje redakcijoje), ši nuostata taikoma iki 191 straipsnio įsigaliojimo išduotiems leidimams, kuriems tuo metu galioję reikalavimai leido į patį TIPK leidimą įrašyti reikalavimą (sąlygą) jį pakeisti iki tame leidime nurodytos datos.
PIRMININKĖ. Ačiū. J. Liesys nori pritarti Kaimo reikalų komiteto pasiūlymui. (Šurmulys salėje) Atsiprašau, dėl vedimo tvarkos gerbiamas E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Nors ir perskaitė komiteto pirmininkas pažodžiui, bet taip perskaitė, kad aš nesupratau esmės. Nežinau, kaip frakcijai balsuoti. Gal galima paprastais žodžiais? (Juokas, šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Aš manau, perskaitė nuoširdžiai. Ir dabar pakomentuos Aplinkos apsaugos komiteto poziciją.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Aš tik galiu pasakyti, kad išties, ką Kaimo reikalų komiteto pirmininkas minėjo… (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Kolegos! Labai didžiulis triukšmas, todėl ir negirdime, ir nesuprantame. Prašom, K. Mažeika. Prašau.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, kolegos, už kantrybę. Išties, ką Kaimo reikalų komiteto pirmininkas paminėjo, ką mes ir akcentuojame, kad kaip ir dabar, taip ir yra galiojančioje redakcijoje, ir siūlome nekeisti, neišbraukti šios formuluotės, palikti būtent taip, koks yra tas 2 punktas, nes reikalavimai ir yra išduoti, pakeisti tas sąlygas iki nurodytos datos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. J. Liesys paaiškins, kodėl reiktų pritarti Kaimo reikalų komiteto pasiūlymui.
J. LIESYS (LSF). Aš nenoriu aiškinti, aš tik noriu įvesti, kaip pasakyti…
PIRMININKĖ. Aiškumą.
J. LIESYS (LSF). …negalima senų nuostatų keisti naujomis ir griauti senąją. Kas lieka, tas ir lieka, tai, ką siūlo Kaimo reikalų komitetas, todėl reikia jam pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jeigu kolegos G. Steponavičius, gerbiamas Jovaiša kalbėtų truputį tyliau arba nueitų į salės galą pasitarti, mes viską tada galėtume girdėti.
Skelbiu balsavimą. Kas pritariate Kaimo reikalų komiteto pasiūlymui, balsuojate už (šiam pasiūlymui nepritarė Aplinkos apsaugos komitetas), vadinasi, kas palaikote Aplinkos apsaugos komiteto nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 91 Seimo narys. Už Kaimo reikalų komiteto pasiūlymą balsavo 36, už Aplinkos apsaugos komiteto, t. y. prieš balsavo 10, susilaikė 45. Lieka Aplinkos apsaugos komiteto išsakyti argumentai ir jų nuomonė nepritarti.
Kitas Kaimo reikalų komiteto pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė iš dalies. Ar sutinka Kaimo reikalų komitetas?
A. STANČIKAS (LVŽSF). Sutinkame.
PIRMININKĖ. Sutinkate, dėkoju. Ir dar vienas jūsų pasiūlymas, ilgas pasiūlymas dėl 4 straipsnio. Aplinkos apsaugos komitetas nepritarė. Prašome pristatyti. Aštuntas puslapis.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Jis yra iš tikrųjų gana ilgas ir galbūt pabaigoje aš vis dėlto pabandysiu perskaityti. „Aplinkos ministro įgaliotai institucijai priėmus sprendimą dėl prievolės pakeisti TIPK leidimą, jei TIPK leidimo turėtojas per sprendime nustatytą terminą nesumažina įrenginio gamybos apimčių ir (ar) emisijų iki išduoto TIPK leidimo…“ Esmė yra ta, kad, vienu žodžiu, yra įspėjimas ir yra duotas tam tikras terminas, per kurį turėtų vis dėlto susitvarkyti. Jeigu nesusitvarko, tada, aišku, yra visai kiti sprendimai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Aplinkos apsaugos komiteto nuomonė – nepritarti. Prašome pasakyti argumentus.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip, išties, ką Kaimo reikalų komiteto pirmininkas minėjo, tai kiti sprendimai. Bet šiuo atveju šitas pasiūlymas pažeidžia minėtą direktyvą, nes susiaurina jos nuostatas, todėl siūlome tikrai nepritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Už komiteto pasiūlymą norinčių kalbėti nėra. Prašome apsispręsti ir balsuoti. Balsuojantys už balsuoja už Kaimo reikalų komiteto nuomonę, pasiūlymą, o balsuojantys prieš arba susilaikę palaiko Aplinkos apsaugos komiteto poziciją. Aplinkos apsaugos komitetas nepritarė.
Balsavo 82 Seimo nariai: už pasiūlymą – 28, prieš – 7, susilaikė 46. Kaimo reikalų komiteto pasiūlymui nepritarta.
Dėl 5 straipsnio yra gautas Kaimo reikalų komiteto pasiūlymas, kuriam Aplinkos apsaugos komitetas pritarė iš dalies. Ar komitetas sutinka?
A. STANČIKAS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gautas kitas pasiūlymas. Mes jį, beje, ir aptarėme dėl pakeisto žodžio „išbraukimas“, pritarta iš dalies. Neprašome balsuoti.
Ir dar vienas Kaimo reikalų komiteto pasiūlymas. Dabar noriu atsiklausti, ar tai nėra tapatu tam, ką mes jau aptarėme? (Balsas salėje: „Taip, taip.“) Čia dėl 5 straipsnio – 192 straipsnio pakeitimo nauja dalimi, nauju 5 punktu.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Čia buvo mūsų… Galiu įsiterpti?
PIRMININKĖ. Čia yra nauja redakcija, kuriai mes jau nepritarėme?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip, mes nepritarėme ir siūlome išdėstyti formuluotę taip, kaip nurodyta 4 punkte
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, kadangi jau anksčiau nepritarėme, tai dabar nebebalsuojame. Daugiau pasiūlymų dėl 5 straipsnio nebuvo. Dėl 6 straipsnio nėra. 7 straipsnis. Nėra. 8 straipsnis. Nėra. 9 straipsnis. Nėra. O pabaigoje Kaimo reikalų komiteto pritarta iš dalies. Dėkoju Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkui. Aptarėme visus Kaimo reikalų komiteto pasiūlymus.
Svarstymo stadijoje dėl viso įstatymo projekto nuomonė už, nuomonė prieš. Norinčių kalbėti nėra, prašome balsuoti. (Balsai salėje) Atsiprašau, yra norinčių kalbėti. R. Sinkevičius – nuomonė prieš.
R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Labai ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Iš esmės aš nesu prieš siūlomą įstatymo atskirų straipsnių visumą ir pataisas, kurias siūloma priimti. Tačiau kai kas man kelia nerimą. Anksčiau taršos leidimą, pavyzdžiui, energetinėms įmonėms reikėjo gauti, jeigu galingumai viršijo 20 megavatų, o dabar reikės gauti, esant 1 megavatui. Kitaip sakant, taršos leidimų gavėjų ratas yra išplečiamas, o tas sunkina tam tikras verslo sąlygas. Na, su tuo galbūt būtų galima susitaikyti, tačiau jeigu taršos leidimas už tam tikrus pažeidimus yra atimamas, panaikinamas, vadinasi, įmonė negali veikti ir ji galės veikti tik po pusės metų, nes iki to laiko negalės kreiptis dėl taršos leidimo atnaujinimo, nors iškeltus trūkumus arba pažeidimus ji pašalino anksčiau.
Mano supratimu, yra neteisinga. Jeigu yra atimamas leidimas ir trūkumai pašalinami, tai įmonė galėtų kreiptis tuojau pat. Tai štai tokie niuansai. Mano supratimu, jie ne pagerina verslo sąlygas, o priešingai – sukelia tam tikrus trukdžius vystytis verslui, tęsti savo gamybinę veiklą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė už – K. Mažeika. Prašau, kolega.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Išties kolegai aš tik noriu oponuoti, nes būtent mes ir pataisėme šiame įstatyme taršos leidimus, kad nereikėtų laukti pusės metų, jeigu matėte pataisą, tai taršos leidimas išduodamas tada, kai būna pašalinama priežastis, dėl ko jis buvo sustabdytas arba panaikintas. Manau, ir pačiam verslui tai yra aiškumas ir tikrai motyvacija kuo greičiau susitvarkyti padarinius ir vėl pradėti dirbti. Čia tikrai palengvinama, o ne pasunkinama. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju už išsakytas nuomones. Apsisprendžiame ir balsuojame dėl Aplinkos apsaugos įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo projekto.
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 68, prieš nėra, susilaikė 21. Po svarstymo įstatymo projektui Nr. XIIIP-667(2) pritarta.
10.51 val.
Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-275(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-10 klausimas – Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-275(2). Prašau Aplinkos apsaugos komiteto pranešėją P. Nevulį pateikti komiteto išvadą. Prašau, kolega.
P. NEVULIS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šis klausimas buvo svarstytas Aplinkos apsaugos komitete. Buvo gauta įvairiausių pastabų, jos buvo apsvarstytos, tiek pateiktos Kanceliarijos Teisės departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Europos teisės departamento ir Vyriausybės, į visas pastabas buvo atsižvelgta. Už balsavo 7, susilaikė 2. Kviečiu palaikyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pateiktą išvadą. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Pasiūlymų, kaip jau ir minėjo, nebuvo gauta.
Svarstymo stadija. Nuomonė už, nuomonė prieš. Norinčių kalbėti nėra. Galime bendru sutarimu? Galime bendru sutarimu. Bendru sutarimu mes pritarėme Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui po svarstymo.
10.53 val.
Statybos įstatymo Nr. I-1240 6, 24 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-22(3) (svarstymas)
Mūsų darbotvarkės 1-11 klausimas – Statybos įstatymo Nr. I-1240 6, 24 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-22(3). Kviečiu Aplinkos apsaugos komiteto pranešėją K. Bacvinką pateikti komiteto išvadą. Svarstymas.
K. BACVINKA (LVŽSF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, kolegos! Siūlome iš esmės pritarti komiteto pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pateiktas pastabas ir Vyriausybės pateiktus pasiūlymus patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ačiū pranešėjui. Norinčių… Nori diskusijoje dalyvauti R. Šalaševičiūtė. Maloniai kviečiu, gerbiamoji kolege, į tribūną. Jums penkios minutės.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš tiesiog trumpiau, nekalbėsiu penkių minučių, kaip leidžiama. Tiesiog noriu priminti, teikimo metu buvo išaiškinti motyvai, kodėl mes norime būtent Statybos įstatymo pakeitimų. Tikslas, kad būtų pritaikytos paprastojo remonto didesnės apimties patalpos neįgaliesiems. Taip pat keičiant pastatų paskirtį tikslinga būtų atsižvelgti į neįgaliųjų interesus. Ir Vyriausybės programoje yra atskiri punktai, kuriuose yra numatyta daug priemonių, kad būtų įvertinami neįgaliųjų interesai ir imamasi priemonių pritaikyti patalpas jiems, t. y. visus viešuosius objektus bei gyvenamuosius namus, atkreipiu dėmesį, tiek ir atliekant rekonstrukcijas.
Lietuva yra prisijungusi prie Jungtinių Tautų neįgaliųjų konvencijos ir iš tiesų šiandien reikia pasakyti ir pažymėti, kad mes esame daug ko nepadarę neįgaliesiems. Tai būtų vienas iš rimtų žingsnių sprendžiant neįgaliųjų klausimus, kad jiems būtų prieinami ir kino teatrai, ir kitos viešosios įstaigos, kur jie galėtų tiesiog praleisti laiką ir turėtų galimybę patekti į tas patalpas. Labai kviečiu jus balsuoti ir pritarti šiam projektui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolege. Dabar turime aptarti daugelį pasiūlymų. Dėl 1 straipsnio yra gautas Lietuvos Respublikos Vyriausybė pasiūlymas. Komitetas jam pritarė iš dalies. Kolegos Seimo nariai neprieštarauja, kad pritartume komiteto pasiūlymui, pritardami Vyriausybės pozicijai iš dalies? Neprieštarauja. Balsuoti neprašote. Norinčių kalbėti nėra. Dėl 3 straipsnio… Dėl 4 straipsnio taip pat buvo gautas Vyriausybės pasiūlymas. Komitetas pritarė iš dalies ir siūlo vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą – 2018 m. gegužės 14 d. Galime pritarti komiteto pozicijai? Galime pritarti. Dėkoju.
Dėl viso įstatymo projekto nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė už – R. Morkūnaitė-Mikulėnienė. Prašau, kolege.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Dėkui. Gerbiamieji kolegos, tikrai kviesčiau palaikyti šį įstatymo projektą, labai svarbios nuostatos, kalbant apie socialinį teisingumą, apie tokį emocinį teisingumą, sakykime taip, kad visi žmonės mūsų visuomenėje jaustųsi ir būtų lygiaverčiai. Galbūt yra nuogąstavimų, kad iš tikrųjų remontuojant viešosios paskirties pastatus savininkams būtų pernelyg didelis krūvis įrengti papildomą infrastruktūrą, tačiau manau, kad ir Vyriausybės programose, ir Europos Sąjungos programose yra numatyta lėšų tokiems pastatams pritaikyti. Iš tikrųjų galiausiai turime atrodyti ir būti normali valstybė, kur kiekvieno piliečio interesai yra svarbūs, ypač kalbant apie judėjimo dalykus, pasiekiamumo dalykus, čia turime padaryti kuo daugiau. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių kalbėti prieš nėra. Galime bendru sutarimu ar norite balsuoti? (Balsai salėje) Norite balsuoti. Prašom balsuoti dėl Statybos įstatymo Nr. I-1240 6, 24 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto.
Balsavo 77 Seimo nariai: už – 73, prieš nėra, susilaikė 4. Po svarstymo pritarta.
10.58 val.
Šeimos stiprinimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4255(2) (svarstymas)
Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės 1-12 klausimas – Šeimos stiprinimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4255(2). Turime aptarti komiteto išvadas. Kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto pranešėją J. Varkalį pateikti Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą.
J. VARKALYS (LSF). Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, įstatymo projektas buvo svarstytas Socialinių reikalų ir darbo komitete. Gauta pasiūlymų ir pastabų iš Teisės departamento, Europos teisės departamento, Lietuvos vaikų ir paauglių psichiatrų draugijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Seimo nario A. Syso, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Biudžeto ir finansų komiteto ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto. Komitetas, atsižvelgdamas į pasiūlymus ir pastabas, išnagrinėjo jas, patobulino šį įstatymą ir pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš nebuvo, susilaikė 3.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu K. Bartkevičių pateikti Biudžeto ir finansų komiteto išvadą.
K. BARTKEVIČIUS (TTF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, pristatau jums Biudžeto ir finansų komiteto, kaip papildomo komiteto, išvadą dėl Lietuvos Respublikos šeimos stiprinimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4255. Komitetas bendru sutarimu siūlo pagrindiniam komitetui grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Vyriausybės ir Seimo narių pastabas bei pasiūlymus.
PIRMININKĖ. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Kviečiu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą paskelbti V. Bukauską.
V. BUKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip papildomas komitetas, taip pat apsvarstė minėtą teisės aktą ir priėmė sprendimą – iš esmės pritarti Šeimos stiprinimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4255 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Seimo narių pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Išklausėme komitetų išvadas. Diskusija. Gerbiamieji Seimo nariai, čia mums reikėtų pasitarti. Kalbėti yra užsirašę devyni Seimo nariai. Gal galime sutarti, kad diskutuojame pusę valandos? Ar galime taip sutarti? Pusę valandos. Bendru sutarimu. Kviečiu iš eilės. P. Urbšys. Jo salėje nematau. A. Sysas. Prašom, kolega, diskusija. Jums penkios minutės.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, ko gero, čia salėje sėdintys ir net balkone stovintis jaunimas, visi gyvena šeimose. Tada kyla klausimas, ar mes turime šeimos sąvoką ir šeimą kaip nors dar apibrėžti, nes, mano galva, šiuo įstatymu bandoma šeimą apibrėžti teisinėmis sąvokomis. Mūsų Konstitucijoje santuoka yra teisinė sąvoka, o šeima yra socialinė sąvoka. Matyt, dėl to yra skirtingas traktavimas. Komitete svarstėme, aš nepritariau tam įstatymui, nes jeigu jūs, šeimos žmonės, čia susirinkę, sėdintys pirmame aukšte, skaitėte tą įstatymą, tai pirmoji mintis, kai perskaitai visą įstatymą, iš karto ateina O. Benderio, turbūt visi žinote, kas buvo O. Benderis, mintis: „Nemokykite mūsų gyventi, geriau suteikite mums materialine pagalbą.“ Tada viskas aišku, šeima žino, ko nori, nes šeima turbūt ne šventa dvasia gyvena. Man kyla klausimas. Priėmus šitą įstatymą, jeigu iškiltų krizė, atlyginimus, pensijas mažinsime tik ne šeimos nariams, viengungiams? O vaikų pinigus arba bedarbio išmokas mažinsime viengungiams, šeimos nariams nemažinsime? Mes pažeidžiame lygiateisiškumo principus. Galime. Galimai, noriu pasakyti.
Todėl tas įstatymas toks daug garo ir daug rūko, kaip aš sakiau, o mažai konkretikos. Mano oponentai sako, pradėkime nuo teorijos, o po to pereisime prie praktikos. Aš labai norėčiau, čia dauguma sėdi, buvo savivaldybių tarybos nariais, aš irgi buvau Vilniaus miesto, seniai buvau, bet buvau, perskaitykite, ką savivaldybė turi daryti? Tai yra nustato šeimos stiprinimo savivaldybėje prioritetus. Jūs nuvažiuojate pas save į rajoną, pas savo bičiulius, buvusius tarybos narius ir jie klausia, tai kokius prioritetus jūs čia nustatysite šeimai? Kad kiekvieną vakarą tarybos nariai praleistų asocialiose šeimose, kartu vakarieniautų ir taip stiprintų šeimą? Nes jeigu mes kalbame apie socialines išmokas, kompensacijas, būstą, visus kitus dalykus, materialinę pagalbą, tai savivaldybė ir šiandien tai daro ir turbūt ten dirba žmonės, kurie tikrai bendrauja, mato socialiniai darbuotojai, socialinių skyrių vedėjai, pats meras, administracijos direktorius, pavaduotojai. Jie gi ne danguje gyvena, jie ant žemės ir žino, kam reikia, vyksta priėmimai. Per šitą prizmę, aš labai norėčiau, kad mes padėtume šeimoms, kai mes svarstome kitus įstatymus ir kai priimame realias galimybes šeimai geriau gyventi, nes štai aštuoneri ar devyneri metai įšaldytas atlyginimas. Tai kam jis įšaldytas? Ne marsiečiams, o šeimos nariams, kurie dirba biudžetiniame ir savivaldybių sektoriuje, taip pat valstybės tarnautojams. Ar nuo to, kai mes nedidiname jiems atlyginimų, priimsime taryboje sprendimą stiprinti šeimą, kas nors pagerės, jeigu mes realiai nepaskatiname žmonių gerai dirbti už tai, kad jie dirba šiuose sektoriuose? Aš labai norėčiau, kad nepriimtume įstatymo, kad mes taip norėjome. Turėsime įstatymą, kur mes sukursime labai įdomią instituciją – tarybą prie Seimo, šeimos. Įdomiausia, bus turbūt didžiausia konkurencija, kaip kino atranka, kas joje dalyvaus. Padarysime savivaldybių lygmenį, respublikinį. Aš sakau, visa tai mes galime rasti visuose kituose įstatymuose. Aš labai norėčiau, kad ne priimdami tokius įstatymus, o priimdami konkrečius sprendimus, mes neužmirštume, kad yra šeima, ji turi interesų, ji turi vaikų, ji turi pomėgių, ji turi norų, kad ji galėtų juos realizuoti. Šitas įstatymas prie realizavimo neprisidės. Bent jau aš nematau tokios galimybės, padėsime sau pliusą, kad mes turime tokį Šeimos stiprinimo įstatymą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Jūs viršijote laiką, bet jūsų argumentai verti jūsų asmens. Kviečiu R. J. Dagį.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis kolega Algirdai, aš pradėsiu nuo praktikos. Beveik 250 tūkst. žmonių sumažėjo dėl senėjimo proceso. Dar planuojama prarasti pusę milijono. Ir visą laiką girdėti tokios pačios kalbos: mes atskirais įstatymais viską pasieksime, o čia yra pasekmė šitų kalbėjimų, būtent tokios politikos. Šeimos klausimus kuruoja, nepaisant garsių kalbų, kad atskirais įstatymais, trys žmonės Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje, pabrėžiu – trys. O mūsų kaimynai turi atskiras to ministerijas ir šia politika užsiima koordinuotai, ieško bendros paramos, kuri yra tikrai ne begalinė Lietuvoje, ir būtų tose valstybėse panaudota tikslingai. Apie tai yra įstatymas, apie stiprinimo kryptis yra įstatymas. Jūs vėl norite mus įvelti į apibrėžimo diskusiją. Šitas įstatymas nekalba apie šeimos apibrėžimą, jis kalba apie tai, ką turėtų daryti valstybė ir kokiomis programomis tai turėtų daryti, kokiais įstatymais tai turėtų daryti, kad šeimos ryšiai būtų stipresni. Vėlgi jis nekalba apie jokias diskriminacijas skirtingų šeimų atžvilgiu. Ir santuokinės šeimos, ir įsipareigojimai dėl kraujo, giminystės ryšių, dėl įvaikinimo yra skatintini ir siūloma juos stiprinti, nes iš stipresnių ryšių gimsta vaikai. Numatomos kompleksinės pagalbos infrastruktūros prasme, o jos dabar niekur nėra. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje yra keturios programos, kurios nieko bendro su tuo neturi. Mes jau į Vaikų pagrindų įstatymą įrašėme kai kurias nuostatas. Tai yra praktika, tai yra konkretu. Atsiranda vaikų pinigų, socialinio būsto kryptis, paslaugų paketas, kur dabar yra sukoncentruotas pirmam, antram vaikui, o trečiam iš viso nėra. Vėl defragmentuotos politikos pasekmė, štai to kalbėjimo pasekmė yra.
Atsiranda kontrolės institucija. Ar mes vėl čia tik Seime turime ginčytis, kas yra (…) reikmenis, kur reikia išklausyti šeimas. Išklausyti smulkmenas, kartais reikia daryti konkrečius smulkius dalykus. Apie tai yra kalba.
Mes norime išgirsti mediko balsą Seime, mes norime išgirsti neįgaliųjų balsą, R. Šarknickas kaip tik siūlė. Mes taip pat norime išgirsti šeimų organizacijų atstovus, ką jie mano apie šeimos politiką ir kur, jų manymu, yra spragos. Čia yra Seimo lygmeniu. Vyriausybei vėlgi būtina koordinuoti visus veiksmus. Tai yra Vyriausybės atstovai, turi deleguoti komisija į ministerijas savo atstovus, nes tai yra ne vien tik socialinės paramos klausimai, tai yra kur kas plačiau – ir švietimo, ir kiti klausimai. Vėlgi turi būti taip pat ir visuomenės balsas, jos dalyvavimas, išklausymas. Savivaldybių lygmeniu mes jau, ačiū Dievui, pradėjome tą kurti, bet ne visos savivaldybės turi tas šeimos tarybas, kuriose galima pačius smulkiausius klausimus išgvildenti.
Apie tai yra šis įstatymas, o ne apie tai, kad čia kažkas kažkur žada diskriminuoti. Taip, jis nesprendžia kokio nors apibrėžimo klausimo, mes sąmoningai nuo to nuėjome, bet valstybė turi, žino ir privalo prisiimti tam tikras kryptis, ką daryti. Tai yra pagrindinė kryptis – padaryti viską, kad mūsų šeimos stiprėtų. Pasiseks, nepasiseks toms šeimoms – kitas dalykas, bet mes turime sudaryti sąlygas tam. Ir toks skėtinis koordinuojantis įstatymas yra seniai būtinas, nes demografinės pasekmės yra būtent dėl to, kad į tokį dalyką mes visiškai nekreipiame dėmesio.
Aš manau, tikrai reikia jį priimti. Jis jau dabar yra derinamas ir su Vaiko teisių pagrindų įstatymu ir kai kurios nuostatos, kurias komitetas atmetė, jau yra Vaiko teisių pagrindų įstatyme. Nežinau, dėl ko ginčytis reikėtų kolegoms. Mes jau tokį bendrą supratimą turime. Tiesiog eikime į priekį. Jis turės su biudžetu sąsają. Biudžeto įstatyme mes priimsime galbūt kai kuriuos dalykus, kuriuos būtų galima jau dabar padaryti. Kitais metais galbūt dar daugiau galima bus padaryti, bet tai bus tam tikra kryptis ir bendras matymas, ką reikia daryti, o ne fragmentiškai sprendžiant vien tik atskiras problemas. Mes jas išsprendžiame, bet nematome visos visumos. Visumos matymas yra labai svarbu, nekalbant apie tuščius ginčus ir neįžiūrint tų baubų, kur tų baubų nėra.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolega. P. Urbšys buvo užsirašęs kalbėti. Ar kolega atsisako? Atsisako. A. Dumbrava. Prašom.
A. DUMBRAVA (TTF). Laba diena, mielieji kolegos. Tikrai labai trumpai norėčiau tuo klausimu kalbėti, nes kolegos – vienas oponuojantis, kitas pritariantis – labai daug išsakė minčių. Aš norėčiau vis dėlto kviesti jus palaikyti šį įstatymo projektą, nes tai yra labai svarbu. Tą įstatymą tikriausiai reikėjo priimti jau seniau, ir mes žinome tą istoriją, bet mums vis pritrūkdavo politinės valios. Manau, kad šiandien susiformavusi koalicinė dauguma ar politinė dauguma Seime galėtų šį įstatymą priimti. Be abejo, kaip ir sakė šio įstatymo kritikas A. Sysas, daug yra tokių gana deklaratyvių nuostatų, tačiau mes norime numatyti kryptis ir kalbėti apie šeimą, nes paskutiniu metu kalbėti apie šeimą darosi nebemadinga Lietuvoje. Apie visokias kitokias grupes mes kalbame labai daug, bet apie šeimą, kuri pagrįsta santuoka, kalbame labai mažai, dėl to labai bijome tą išsakyti.
Į ką norėčiau atkreipti dėmesį, kad būtent šeimos stiprinimo įgyvendinimo principuose yra pasakyta, kad pirmiausia šeima rūpinasi pati savimi. Bet jeigu kartais jai labai sunkiai sekasi, tik tuomet valstybė įsitraukia ir padeda, suteikia jai paramą, kuri yra pati veiksmingiausia. Todėl yra labai svarbu, kad šeimos pačios tvarkytųsi ir būtų sudarytos joms galimybės, nes kartais būna, kad per didelis valstybės uolumas pagadina šeiminius santykius ir tampa dar blogiau.
O įstatymas, manau, naudingas tuo, kad jis suteiks daugiau kompleksiškumo šeimos politikoje. Seimas, kaip įstatymo leidžiamasis institutas, priims įstatymus, Vyriausybė, kaip vykdomoji institucija, vykdys šeimos politiką. Aš manau, kad tai yra labai svarbu. Turėtų būti numatytas finansavimas. Kaip ir buvo kalbėta, kad ir vaiko pinigai čia turėtų įeiti, kompleksiškai svarstomi vaiko priežiūros pinigai, galbūt mums reikėtų sugrįžti į prieškrizinį lygį, kai buvo ganėtinai sėkminga politika. Taip pat parama būstui jaunoms šeimoms. Visa tai yra labai svarbu.
Prisiminkime ir tai, kad šeima yra pagrindinė visuomenės ląstelė, pati svarbiausia visuomenės ląstelė, nepamirškime jos, padėkime jai ir tokiu būdu eikime į priekį. Siūlau įstatymui pritarti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu R. Šarknicką. Prašom, kolega.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju posėdžio pirmininkei. Aš gal nebūsiu toks labai kardinalus ir griežtas kolegai A. Sysui, bet iš dalies tame yra nemažai tiesos. Šio klausimo jau klausiau vykusioje spaudos konferencijoje, tačiau norėčiau jį paskelbti ir Seime.
Šio įstatymo objektas yra šeima. Vis dėlto sąvokos „šeima“ apibrėžimas yra didžiulė teisinė problema. Nėra tiksliai aišku, ką galima laikyti šeima, o ko ne. Europoje vyksta labai daug konferencijų šiuo klausimu. Iš teisinės pusės yra labai daug spragų ir iki šiol nėra sutarimo. Šis įstatymo projektas, kuris yra teikiamas, yra vos ne konstitucinis, principinis keitimas 38 straipsnio. Ir kalba apie kryptis. Bet šios kryptys, aš bijau, gali nulemti apibrėžimus, kas yra šeima. Vis dėlto aš nenoriu, kad už borto liktų vieniši žmonės, viengungiai. Tai irgi yra žmogus. Jis turi teisę gimti šioje žemėje, nueiti į parduotuvę, mylėti. Kur ta dalis žmonių yra? Aš nesu visiškai prieš šito įstatymo projektą, tačiau vis dėlto siūlyčiau neskubėti, nes tokių žmonių yra ne dešimt ir ne tūkstantis. Ką darysime su jais? Prašau lygiateisiškumo šiuo atžvilgiu.
Kaip rašoma aiškinamajame rašte, įstatymo projekte numatytos šeimos stiprinimo kryptys atsižvelgiant į jaunimo ir šeimų poreikius. Iš tikrųjų pats įstatymas nenumato, kaip konkrečiai turėtų būti įgyvendintos jo nuostatos. Jis iš esmės nustato tik kryptis ir principus. Ir, kaip teigia Teisės departamentas, įstatymo projekto nuostatos yra deklaratyvios, todėl jų įgyvendinimo galimybės lieka neaiškios. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Kviečiu diskutuoti Ž. Pavilionį. Prašom, kolega.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Aš tik kelis žodžius. Kadangi pats derėjausi dėl narystės Europos Sąjungoje, puikiai žinau, kad tie socialiniai dalykai, šeimos dalykai iš esmės nereglamentuojami Europos Sąjungos įstatymais ir tai palikta nacionalinei kompetencijai. Deja, visos Europos Sąjungos ekspertų grupės pripažįsta, kad Lietuva šioje srityje nesusitvarkė. Mes esame statistiškai, palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis, pagal paramą šeimai visiškai lentelės uodegoje, neturėdami teisinės bazės, neturėdami politikos, strategijos, neturėdami tam skiriamų finansinių lėšų.
Todėl aš labai prašau paremti šį įstatymą, nepasiklysti įvairiuose vertinimuose dėl apibrėžimo. Mes galime labai vienas kitą kaltinti įvairiais paviršutiniškais dalykais, bet šis įstatymas sukuria paramos šeimai pagrindus. Jis galbūt nėra tobulas, jis galbūt nėra baigtinis, bet tai yra būtent tai, ką normalios Europos Sąjungos šalys, tokios kaip Prancūzija, Italija ir kitos, jau seniai turi. O mes, vadindami save katalikiška šalimi, neturime net šios politikos pagrindų. Todėl labai prašau pritarti, o visas kitas detales galėsime išspręsti poįstatyminiais aktais. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskutuoti kviečiu R. Budbergytę.
Kol ateis R. Budbergytė, dėl vedimo tvarkos – gerbiamas L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Aš vis dėlto noriu reaguoti į pono R. Šarknicko kalbą. Žiūrėkite, na, užteks kalbėti apie tuos dalykus. Juk seniai, kai kalbame ir diskutuojame apie Konstitucijos 38 straipsnio pakeitimą, mes kalbame, kad ir vienos mamos, ir vieniši…
PIRMININKĖ. Čia replika, kolega!
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Palaukite! Ir vieniši tėčiai yra šeima. Baikite klaidinti visuomenę. Apie tai jau seniai išsiaiškinta. O šiame įstatyme net nekalbama apie apibrėžimą. Pone Šarknickai, čia sena istorija. Palikime ją, mes jau seniai išsiaiškinome…
PIRMININKĖ. Ačiū, Laurynai,
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ir vienas tėtis, ir viena mama yra šeima pagal visas sampratas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Aš nutraukiu diskusijas. Po visų pasisakymų… (R. Šarknickas: „Mano pavardė paminėta…“) Statute nėra numatyta, kad jeigu pavardė paminėta, kad reikia kalbėti. Robertai, po visko, gerai? O dabar tribūnoje stovi gerbiamoji R. Budbergytė, ir aš suteikiu žodį jai.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Labai ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Galbūt norėčiau pradėti nuo to, dėl ko dabar čia taip buvo gana emocingai bandoma diskutuoti. Iš tiesų, mano manymu, įstatymo projekte galima vis dėlto įžvelgti, kad įstatyme įtvirtintos tam tikros normos, kuriomis remiantis galima tam tikra diskriminacija tų asmenų, kurie gyvena šeimoje nesudarę santuokos, arba tų žmonių, kurie yra vieni apsisprendę auginti vaikus. Nesakau, kad tai yra tiesiogiai išreikšta, tačiau vis dėlto tokių pavojų ir tokių rizikų yra, todėl labai norėčiau pritarti tam, ką sakė R. Šarknickas.
Aš galvoju, kad vis dėlto tokio įstatymo – šeimos stiprinimo projekto – mūsų laikais ir šioje situacijoje, kurioje yra Lietuva jau ilgi dešimtmečiai atsidūrusi dėl tikrai gilios demografinės krizės, tokiais projekto svarstymais mes neturėtume šiandien tikrai apsiriboti. Valstybės kontrolės fiskalinė institucija, neseniai pateikusi išvadą dėl ekonominės raidos scenarijaus, kurį pateikė Finansų ministerija, labai aiškiai savo įžvalgose pasakė, kad jau labai netrukus, 2022–2023 metais, mes pajusime visomis savo kūno dalimis kaip valstybė ar visuomenė, ar šeimos, ar žmonės tas pasekmes, kurias sukelia dabartinė demografinė padėtis Lietuvoje. Iš tiesų jeigu mes galvojame, kad tokiais įstatymų projektais, kurie prisidės deklaratyviomis frazėmis, – stiprinti mūsų šeimos situaciją, užuot galvoję apie tai, kad… Jeigu tokį įstatymą kuriame, kodėl mes vėl kuriame tam tikras komisijas, tarybas, kurios realiai prie to niekuo negali prisidėti: nei sustiprinti šeimos, nei garantuoti ir duoti jokios realios paramos ar pagalbos šeimoms, nepaisant to, ar šeima yra normali, nepaisant to, ar šeimose tikrai auga sunkiai sergantys vaikai, ar iš tiesų yra neįgalūs asmenys. Juk tikrai tiktai valstybei apsisprendus, kad yra daromos labai produktyvios investicijos į šeimos, visaip apibrėžtos, šeimos politiką, tik tuomet mes galime suprasti, kad tai iš tiesų yra reali pagalba ar parama.
Aš, deja, teikiamame ir labai ilgai rengtame Šeimos stiprinimo įstatymo projekte tikrai nematau jokių galimybių, kad šiandien mes sprendžiame problemą. Taip, galima pritarti tam įstatymo projektui, bet, gerbiamieji kolegos, šiuo įstatymo projektu tiktai mes dar kartą įtvirtinsime labai aiškią nuostatą – taip, mes esame katalikiškai mąstanti ir gyvenanti valstybė, taip, gerbiamieji kolegos, bet šiandien mes tikrai nieko neišspręsime. Ir net jeigu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje, tame skyriuje, kuriame dirba, kaip ponas R. J. Dagys sakė, trys asmenys, prisidės dar porą asmenų, irgi problemos nebus išspręstos. Reikia kardinaliai peržvelgti, permąstyti ir tikrai padaryti labai reikšmingus, labai drąsius, bet šiandien reikalingus žingsnius, kad mes išspręstume susidariusias demografines problemas, kurios tikrai atsilieps mums, kai mūsų investicijos turės atsirasti į ilgaamžiškumo didinimą mūsų visuomenėje. Todėl aš siūlyčiau susilaikyti nuo pritarimo šiam įstatymo projektui. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kalbėti kviečiu M. Majauską, nes Viktorijos nematau salėje. Prašau, gerbiamas Mykolai.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Iš tiesų laikas diskusijos greitai bėga, tai pabandysiu labai ilgai jos neužtęsti. Aš praktiškas žmogus, tikiu praktiškais dalykais ir manau, kad tiems tėvams, kurie netrukus eis paimti vaikų į darželį ar važiuos į mokyklėles, ar sėdi darbe ir galvoja apie savo vaikus ir apie šeimą, deklaratyvios nuostatos, manau, niekaip nepalengvins ir nepaskatins turėti daugiau vaikų, nepaskatins kurti daugiau šeimų. Aš manau, esame labai naivūs, jeigu galvojame, kad lozungai ir deklaratyvūs įstatymai kažkaip pakeis šeimų gyvenimą. Galvoju, ne moralizavimu, ne diskriminavimu, ne aiškinimu, kas yra gera, o kas yra bloga šeima, mes turime grįsti šeimos politiką. Šeimos politiką aš suprantu kaip paslaugų paketą šeimoms ir galimybę rinktis, galimybę gauti tas paslaugas, kurių reikia. Reikia auklės – gauna auklę, reikia darželio – gauna darželį, reikia logopedo – yra logopedas, reikia psichiatro, psichologo – yra psichiatras ar psichologas, bet ne paaiškinimo, kas yra gera, kas yra bloga šeima. Aš kviečiu susikoncentruoti į labai konkrečias paslaugas ir į tų paslaugų prieinamumą, o ne į deklaratyvias nuostatas. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolegos. Diskusiją baigėme. Dabar kviečiu pagrindinio komiteto pranešėją J. Varkalį. Mes aptarsime daug kad ir senų, bet Seimo narių įregistruotų pasiūlymų, kuriems komitetas pritarė arba nepritarė. Pastraipsniui. Matau, kolega A. Sysas pasiruošęs taip pat, nes jis pateikė daug pasiūlymų.
Dėl preambulės kolega A. Sysas pateikė pasiūlymą. Komitetas jam pritarė iš dalies. Ar jūs, kolega, sutinkate?
A. SYSAS (LSDPF). Sutinku tik iš dalies, o dėl kitų norėčiau, kad būtų balsuojama.
PIRMININKĖ. Dėl šitos jūs neprašote balsuoti?
A. SYSAS (LSDPF). Ne, noriu, kad būtų balsuojama.
PIRMININKĖ. Ir dėl šito, dėl preambulės jūsų pateikto pasiūlymo?
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiama pirmininke, preambulėje atsižvelgta į vieną mūsų siūlymą, jis įrašytas, bet du siūlymai, mano galva, perteklinio pobūdžio, deklaratyvūs ir daugiaprasmiškai interpretuojami, apie ką ir buvo diskusija, kas yra šeima ir kaip mes ją suprantame. Preambulėje yra dviejose vietose, kur laisvas vyro ir moters ar vyro ir moters papildomumas… Ir kai kolegos čia išeina į tribūną ir aiškina, kad čia mes turime omeny ir šeimas, kur gyvena močiutė su vaiku ar vieniša mama su vaiku, tai mes preambulėje jau bandome inkorporuoti. Todėl mes ir siūlėme išbraukti tuos du sakinius, bet komitetas tam nepritarė. Todėl aš siūlau, kad reikia balsuoti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Komiteto nuomonė.
J. VARKALYS (LSF). Komiteto nuomonė – pritarti iš dalies.
PIRMININKĖ. Ir jūs daugiau komentarų nenorite išsakyti?
J. VARKALYS (LSF). Ne.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Už A. Syso pasiūlymą norinčių kalbėti už nėra. Nuomonė prieš – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Šiek tiek keista, kad Algirdas siūlo už šitą dalyką balsuoti, nes faktiškai beveik tokios pačios nuostatos yra realizuotos Vaiko teisių pagrindų įstatyme. Ta teisė į vienas kito papildomumą kaip vienas kito palaikymą yra vienas iš bazinių principų, kurie yra užfiksuoti. Be vienas kito palaikymo, papildymo vienas kito, vargu ar galima įsivaizduoti tvirtesnę šeimą, tvirtesnį darinį. Čia kalbama visais lygiais, tai yra ne tik ryšys tarp vyro ir moters papildomumo, bet ir senelių, ir vaikų, ir panašiai. Yra vienas iš svarbiausių dalykų, ką mes ir turėtume akcentuoti. Atsiranda tarpusavio pareigos institutas, šiame įstatyme yra numatyta ir teisė neleisti dirbti valstybės tarnyboje tiems, kurie nevykdo tos pareigos. Aš siūlau tikrai pasilikti prie komiteto nuomonės.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, prašome apsispręsti ir balsuoti. Tie, kurie balsuojate už A. Syso pasiūlymą, – lieka formuluotė, kokią siūlo konkrečiai jis, o tie, kurie balsuojate prieš arba susilaikote, pritariate komiteto nuomonei, kuriai komitetas pritarė iš dalies.
Balsavimo rezultatai. Balsavo 72, už A. Syso pasiūlymą – 17, prieš – 28, susilaikė 27. Lieka komiteto pateikta formuluotė.
Taip pat dėl preambulės gautas Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymas. Komitetas pritarė iš dalies. Galime pritarti iš dalies? Galime.
1 straipsnis. Pasiūlymų nėra. 2 straipsnis „Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“. Dėl antros sąvokos „su šeimomis dirbanti organizacija“ yra A. Syso pasiūlymas. Kolega, ar pritariate? Komitetas pritarė iš dalies.
A. SYSAS (LSDPF). Ne. Norėčiau, kad irgi…
PIRMININKĖ. Prašom pateikti.
A. SYSAS (LSDPF). …galėčiau pateikti savo argumentus. Gerbiamieji kolegos, šiame straipsnyje yra vartojamos klaidinančios sąvokos. Noriu atkreipti dėmesį, kad šeimos privatumo sąvokos neapibrėžia jokie teisės aktai. Šeimos privatumo. Konstitucijoje tik įtvirtinta norma – asmens teisė į privatumą. Todėl ir siūlėme kai ką išbraukti ir siūlėme papildyti tą straipsnį 2 dalimi. Iš dalies tik į labai mažą dalį to, ką mes siūlėme, yra atsižvelgta.
PIRMININKĖ. Kolega, jūs turėjote… Ar dabar teisingai supratome? „Su šeimomis dirbanti organizacija.“ Jūs siūlėte į sąvoką „su šeimomis dirbančios organizacijos“ dar įrašyti žodžius „ar vaikams“.
A. SYSAS (LSDPF). Matote, aš neturiu suvestinės.
PIRMININKĖ. Kompiuteryje susiraskite suvestinę.
A. SYSAS (LSDPF). Minutėlę! Aš atsidarysiu. Aš turiu tik savo siūlymus ir aš jais vadovaujuosi.
PIRMININKĖ. Dabar jūsų klausiu.
A. SYSAS (LSDPF). Mes siūlėme įrašyti ir vaikus, jeigu mes kalbame apie šeimą. Šeima – tai ne tik vyras ir moteris. Gal iš pradžių taip, bet po to yra ir vaikai.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonę pakomentuokite ir gal perskaitykite sąvoką.
J. VARKALYS (LSF). Komiteto nuomonė buvo tokia. Čia buvo įrašyta „su šeimomis dirbanti organizacija“, pakeisti „su šeimomis dirbančios organizacijos“, pritarti jūsų pasiūlymui „tėvams ar vaikams“. Pritarta iš dalies.
PIRMININKĖ. Kolegos, matote tekstą. Apsisprendžiame ir balsuojame. Kas pritariate A. Syso pasiūlymui, balsuojate už, kas pritariate komiteto formuluotei… Atsiprašau, buvo nuomonė prieš – R. J. Dagys. Ar norite?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, čia irgi vienas iš tų dalykų, dėl kurio mes turime kalbėti ir susitarti. Man labai nepatinka, kai formuluotėje mes atskiriame, kad vaikas yra ne šeimos dalis. Jeigu parašome, kad organizacijos dirba su šeimomis, suprantama, ir vaikais. Bet yra organizacijų, kurios dirba atskirai su tėvais, mes irgi jas priimame, ir yra organizacijų, kurios sprendžia tik vaikų problemas. Bet ne taip, kaip sako Algirdas – šeima ir dar šalia vaikas. Jeigu jau šeima, tai kartu. Čia tik kaip patikslinimas. Todėl manau, kad komiteto formuluotė yra teisinga.
PIRMININKĖ. Ačiū. Apsisprendžiame ir balsuojame dėl A. Syso pasiūlymo dėl sąvokos „su šeimomis dirbanti organizacija“. Kas balsuojate už, pritariate kolegos pasiūlymui, kas balsuojate prieš arba susilaikote, pritariate komiteto argumentui.
Balsavo 75 Seimo nariai: už pasiūlymą – 17, prieš – 21, susilaikė 37. Pasiūlymui nepritarta.
Dėl 2 straipsnio ketvirtos sąvokos „šeimos stiprinimas“ A. Syso pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė iš dalies. Siūlėte išbraukti. Norite komentuoti ar pritariate? Įjunkite A. Sysą ir jį laikykite įjungę ištisai. Įjunkite.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū. Manęs įjungti nereikia. Įjunkite mikrofoną. Man to užteks.
PIRMININKĖ. Įjunkite mikrofoną.
A. SYSAS (LSDPF). Aš įsijungsiu pats.
PIRMININKĖ. Tikime.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiama pirmininke, aš dėkoju, kad vis dėlto mes atsižvelgėme į mūsų Vyriausybės programą apie darnią visuomenę, darnią šeimą ir žodis „darna“ atsiranda ir šitame įstatyme, bet mes siūlome išbraukti žodžius „pirminę ir prigimtinę bendruomenę“.
Gerbiami, šeima yra sukuriama. Negimstama iškart sukūrus šeimą, nes mes čia įrašome – pirminę ir prigimtinę. Ar aš gimdamas jau?.. Taip, aš esu šeimoje tėvų, bet mes šiek tiek kitaip žiūrime į tą… būtent per šeimos, kai mes sukuriame šeimą. Čia išeina dviprasmybė. Todėl ir siūlome išbraukti tuos klaidinančius žodžius „pirminę ir prigimtinę bendruomenę“. Bendruomenę!
PIRMININKĖ. Ačiū. Komiteto nuomonė.
J. VARKALYS (LSF). Komiteto nuomonė buvo pritarti iš dalies ir palikti žodžius „pirminę ir prigimtinę bendruomenę“.
PIRMININKĖ. Ir įrašyti „darnią šeimą“. Už A. Syso pasiūlymą – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Taip, būtent čia esmė ir yra ne žodelis „darni“ šeima, kas nekelia abejonių. Kaip matau, ir komitetas tam pritarė. Tačiau sukelia kontroversiją „pirminę ir prigimtinę bendruomenę“, kai šeima štai šitaip įvardijama. Kaip neišvengiamybė žmonijos civilizacijos eigoje atsirado šeima kaip pirminė ir prigimtinė bendruomenė. Kai aš gimiau, manęs niekas nevertė, aš pats laisvai apsisprendžiau 23–24, atrodo, savo gyvenimo metais sukurti šeimą. Tai nėra prievolė, kurią reikia nurodyti įstatyme, kad šeima yra pirminė ir prigimtinė. Šeima yra svarbi. Ir man, patikėkite, ji svarbi. Tik aš suprantu, kad įstatymu sureguliuoti, kad tai pirminė ir prigimtinė, yra nonsensas. Tai yra laisvo žmogaus apsisprendimas, todėl siūlau pritarti A. Syso pasiūlymui išbraukti žodžius „pirminė ir prigimtinė bendruomenė“, o dėl žodelio „darna“ – tvarka. Tai, atrodo, yra visuotinis susitarimas. Aš už A. Syso pasiūlymą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kita nuomonė – prieš – A. Navickas. Prašau, žodis jums.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Nesu labai didelis šito įstatymo fanas, nes jis man galbūt šiek tiek per daug deklaratyvus, bet po pono A. Syso ir pono E. Gentvilo pasisakymų mano prielankumas šiam įstatymui didėja, nes šiuo atveju klausimas… Aš manau, galima… Kiek reikia gyventi Seime, kad pamirštum, kad gimei šeimoje. Aš nežinau, šiuo atveju klausimas… Šeima ne tik sukuriama. Vaikas paprastai ir gimsta šeimoje ir dar iki šiol turėdavo tėvą ir mamą, ir šeima šiuo atveju irgi būdavo ne tik ta, kuri yra paskui sukuriama. Bet galbūt Seimas atras kitą būdą pradėti šeimas, bet kol neatrado, man atrodo, likime prie tos nuostatos, kad šeima yra pirmesnė už valstybę ir ne valstybė išranda šeimą.
PIRMININKĖ. Ačiū, kolegos. Apsisprendžiame ir balsuojame. Kas pritariate A. Syso pasiūlymui išbraukti žodžius „pirminę ir prigimtinę bendruomenę“, balsuojate už, kas balsuojate prieš, pritariate komiteto nuomonei.
Balsavo 77 Seimo nariai: už – 25, prieš – 18, susilaikė 34. A. Syso pasiūlymui nepritarta.
Kolega teikė pasiūlymą ir dėl penktos sąvokos „šeimų organizacija“ – įrašyti žodį „vaikams“. A. Sysas. Įjunkite mikrofoną.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš nereikalausiu balsuoti, nes jau vieną kartą balsavome. Bet aš suprantu, kad problemų gali būti šeimoje tik vaikams ir pagalba gali būti tik vaikams. Čia ir buvo surašyta: ir tėvams gali būti atskirai, ir vaikams, ir kartu. Čia kaip mes kiekvienas traktuosime, bet nereikalauju balsuoti, nes vieną kartą jau buvo.
PIRMININKĖ. Taip, vieną kartą buvo. Nereikalauja balsuoti. Nebalsuojame. Lietuvos Respublikos Vyriausybė taip pat pateikė pasiūlymą dėl šio straipsnio. Komiteto argumentai.
J. VARKALYS (LSF). Lietuvos Respublikos Vyriausybė pasiūlė apibrėžti sąvoką „šeima“. Šiuo įstatymu mes jau turbūt girdėjome nuomonę, kad yra įvairių sampratų apie šeimos sąvoką ne tik Lietuvoje, bet ir kitose valstybėse. Todėl komitetas siūlo šią diskusiją perkelti į konstitucinę pataisą. Šis įstatymas daugiau skirtas šeimos politikos formavimui, institucijų formavimui, įtraukimui į šeimos stiprinimą. Tai tiek. Nepritarti. Komitetas nepritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pritarti komiteto nuomonei? Galime bendru sutarimu. 2 straipsnį aptarėme.
3 straipsnis. Dėl 3 straipsnio 3 punkto principo – privataus gyvenimo neliečiamumo sąvokos – A. Syso pasiūlymas. Komitetas pritarė iš dalies. A. Sysas nori komentuoti.
A. SYSAS (LSDPF). Tuoj, minutėlę! Labai ačiū, pirmininke.
PIRMININKĖ. Jūs siūlote dėl trečios sąvokos…
A. SYSAS (LSDPF). Aš siūliau šiek tiek kitokią redakciją ir papildymą. Kadangi į dalį papildymų atsižvelgta, siūlau nebalsuoti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Pritariame komiteto pozicijai.
Dėl ketvirto pricipo – tėvystės ir motinystės papildomumo sąvokos jūs taip pat teikėte pasiūlymą, komitetas nepritarė. Prašom pristatyti.
A. SYSAS (LSDPF). Būtent aš siūliau išbraukti ketvirtą sąvoką – papildomumo, o komitetas nepritarė, todėl prašau balsuoti dėl šio siūlymo.
PIRMININKĖ. Komitetas turi savo argumentų, kuriuos prašau pateikti.
J. VARKALYS (LSF). Taip, komiteto nuomonė buvo tokia: kadangi 2017 m. rugsėjo 28 d. Seimas priėmė Civilinio kodekso ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas, kuriomis įtvirtintas tėvystės ir motinystės papildomumo principas, tai ir yra nuomonė šitai gerbiamojo Seimo nario A. Syso pataisai, pasiūlymui nepritarti.
PIRMININKĖ. Nuomonės už pasiūlymą nėra, nuomonė prieš – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Pranešėjas labai aiškiai pasakė, mes jau tą diskusiją Vaiko teisių pagrindų įstatyme… priėmėme, lyg ir vienbalsiai dėl to sutarėme, taip pat ir A. Sysas.
PIRMININKĖ. Jau yra sutarta. Taip, kolegos, vis dėlto prašau balsuoti. Kas pritariate A. Syso pasiūlymui, prašom balsuoti už, kas išgirdote komiteto argumentus, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 78 Seimo nariai: už – 20, prieš – 16, susilaikė 42. A. Syso pasiūlymui nepritarta, lieka komiteto formuluotė.
Penktas principas – dalyvavimo principas. A. Sysas siūlė išbraukti derinant su šeimų organizacijos atstovais. Pritarta iš dalies.
A. SYSAS (LSDPF). Taip būtent siūlėme, 3 straipsnyje kalbama apie šeimos stiprinimo įgyvendinimo principus. Mes jau perėjome penkis – subsidiarumo, tikslingumo, privataus gyvenimo neliečiamybės ir čia – dalyvavimo. Aš manau, kad ar kiekvienais atvejais mes kviesime visas organizacijas, vieną. Na, realiai pabandykite įsivaizduoti šito klausimo sprendimą ne teoriškai. Lietuvoje dabar yra turbūt per 30, jeigu ne daugiau, dirbančių su šeimomis nevyriausybinių organizacijų. Kurią būtent mes kviesimės ir kaip mes dėl to dalyvavimo spręsime? Tai grynai praktinis… Pabandykime praktiškai įsivaizduoti.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – R. J. Dagys. Atsiprašau, komitetas dar nepasakė savo pozicijos.
J. VARKALYS (LSF). Komiteto nuomonė buvo pritarti iš dalies, kad klausimai, susiję su šeima, būtų sprendžiami bendradarbiaujant su šeimomis ir derinant su šeimų organizacijų atstovais.
PIRMININKĖ. R. J. Dagys nepritaria A. Syso pasiūlymui.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Dovanok, kolega Algirdai, man atrodo, toks prieštaravimas dėl prieštaravimo. Ir dabar mes, pavyzdžiui, kai darbo klausimais priimame sprendimus, bendradarbiaujame su Trišale taryba, su profsąjungomis, čia yra… Skamba klausimas – kas tas dalyvavimas? Su šeimomis susiję klausimai sprendžiami bendradarbiaujant. Tai nėra klausimas, kad, sprendžiant kiekvieną klausimą, jie dalyvauja, bet bendradarbiavimo principas tiesiog įteisinamas toks pat, kaip ir su profesinėmis sąjungomis ir kitomis organizacijomis, kurios dirba panašiose srityse. Nežinau, dėl ko čia reikėjo prieštarauti, niekaip nesuprantu, nes bendradarbiavimo principas visiems yra aiškus, o ne visų klausimų sprendimas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kolegos, apsisprendžiame ir balsuojame. Kas pritariate A. Syso pasiūlymui, balsuojate už, kas pritariate komiteto nuomonei, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 80 Seimo narių: už – 18, prieš – 15, susilaikė 47. A. Syso pasiūlymui nepritarta.
Solidarumo principas, taip pat yra A. Syso pasiūlymas, komitetas – iš dalies. Ar kolega ir čia prašys balsuoti?
A. SYSAS (LSDPF). Taip, gerbiama pirmininke. Aš labai norėčiau, kad kolegos įsiskaitytų, nes solidarumas, šeimos stiprinimas įgyvendinamas. Mes paprasčiausiai siūlome šiek tiek kitokią redakciją, aš nežinau, kodėl išvadų rengėjai ir darbo grupė, kuri dirbo, mano, kad parama ir pagalba šeimai, teikiama jungiant, yra blogesnė negu konkretus… kad šeimos stiprinimas ir įgyvendinamas. Na, labai aš norėčiau pažiūrėti, kaip valstybė čia sustiprins. Aš kalbėjau iš tribūnos apie tai, kad mes užmetame didelę problemą savivaldai – tą stiprinimą, nežinau, kokiomis priemonėmis jūs tą pasiūlysite. Aš nematau tų priemonių ir neišgirdau iš tribūnos. Mano kolega Rimantas kalbėjo – nuo mažų smulkių dalykų, tai pasakykime konkrečiai, kas tie maži, smulkūs dalykai.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė.
J. VARKALYS (LSF). Komitetas pritarė iš dalies. Nepritarė išbraukti „šeimos stiprinimas ir įgyvendinimas“, bet pritarė įrašyti „parama ir pagalba šeimai teikiama“.
PIRMININKĖ. Taip, komitetas pritarė „parama ir pagalba šeimai teikiama“. Iš dalies jūsų pasiūlymui pritarta. Prieš jūsų pasiūlymą kalba R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Tai vienas iš straipsnių, kuris ir atspindi, kam reikalinga viena politika, vienas požiūris. Jis negali būti vienas aukščiausio lygmens čia, Seime, antras – Vyriausybėje, o trečias – savivaldoje. Tai tas ir yra, kad turi būti jungtinės pastangos, nes daug ką galima išspręsti ir savivaldos lygmeniu be papildomų lėšų, tiesiog jas racionaliau panaudojant tam, kad galėtų šeimos geriau pasinaudoti. Lygiai taip pat ir Vyriausybės lygmeniu, taip pat ir Seimo įstatymo lygmeniu. Tai tas sujungimo principas vienas iš tų įstatymų yra. Mes norime vieno požiūrio, mažiau ginčų, konkrečių darbų, na, kai gaisras yra, mes, visos grandys, turime jį gesinti vieningai, o ne eliminuoti savivaldą, kad mes – sau, o savivalda – sau. Jau dabar yra tas principas įgyvendinamas per šeimos tarybas, kurias beveik dvidešimt savivaldybių turi.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate A. Syso pasiūlymui, balsuojate už, kas pritariate komiteto nuomonei, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 75 Seimo nariai: už A. Syso pasiūlymą – 23, prieš – 15, susilaikė 37. Nepritarta kolegos pasiūlymui ir lieka komiteto pozicija.
Kitas pasiūlymas dėl kompleksiškumo principo. A. Sysas taip pat teikia pasiūlymą, komitetas pritarė iš dalies. Gal sutinkate?
A. SYSAS (LSDPF). Tai, kad jis nepritarė niekam, čia tik parašė, kad pritaria iš dalies. Aš siūliau išbraukti antrą sakinio dalį, jie iš principo parašė, kad iš dalies pritaria, bet jeigu jūs perskaitysite, ką aš siūliau ir kas liko, tai liko tas pats.
PIRMININKĖ. Vadinasi, komitetas mano kitaip, negu manote jūs.
A. SYSAS (LSDPF). Ne, tai ir nereikia rašyti „pritaria iš dalies“.
PIRMININKĖ. Jūs dar norite komentuoti?
A. SYSAS (LSDPF). Na, aš manau, kolegos, kada mes kalbame apie kompleksiškumą, nereikia nuorodų daryti į kitus įstatymus. Mes priimame visiškai naują įstatymą, kai mes pasakome, kad priimdami Vaiko teisių pagrindų įstatymą priėmėme vieną ar kitą nuostatą, tai ten Vaiko teisių pagrindų įstatymas, čia yra Šeimos įstatymas ir šiek tiek tie dalykai skiriasi. Todėl siūlome išbraukti.
PIRMININKĖ. Dėkoju už jūsų nuomonę. Komiteto nuomonė – pritarti.
J. VARKALYS (LSF). Komiteto nuomonė buvo, kad paliktume kompleksines priemones, užtikrinant šeimos materialinę, socialinę ir dvasinę gerovę. Buvo pritarta iš dalies.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš A. Syso pasiūlymą – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Šiandien mes su Algirdu visą laiką oponuojame vienas kitam. Jis ką tiktai pasisakydamas kaip tik prašė konkretumo, tai dabar tą konkretumą mes mėginame išbraukti. Siūloma išbraukti „užtikrinančią šeimos materialinę, socialinę ir dvasinę gerovę“, tiesiog konkretizavimą siūlo išbraukti. Aš manau, kad tiesiog yra paaiškinama, kas tai ir kokios yra tos kompleksinės priemonės, kas yra kompleksiškumas. Tada aišku, apie ką kalbame.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Balsuojame. Tie, kurie pritariate A. Syso pasiūlymui, balsuojate už, palaikantys komiteto nuomonę balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 76 Seimo nariai. Už A. Syso pasiūlymą balsavo tik 19, prieš – 12, susilaikė 45. Pasiūlymui nepritarta. Lieka komiteto pasirinkta formuluotė.
Dėl sąvokos „tėvų teisės ugdyti vaikus pagal savo įsitikinimus“ yra A. Syso pasiūlymas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Kadangi buvo atsižvelgta išbraukti žodį „nevaržomai“, kuris čia buvo esminis su tais vaikais elgiantis, tai aš neprašau balsuoti, sutinku iš dalies, nes mes dar siūlėme įrašyti, kad pagal įstatymo nustatytas ribas. Čia savaime suprantama. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Dėl sąvokos „teisėtų vaiko interesų prioritetiškumas“ jūs siūlėte taip pat nuostatą…
A. SYSAS (LSDPF). Irgi siūlau nebalsuoti.
PIRMININKĖ. Siūlote nebalsuoti ir pritariate komiteto pozicijai pritarti iš dalies. Vyriausybės buvo teiktas pasiūlymas, komitetas pritarė iš dalies. Kolegos, galime tam pritarti? (Balsai salėje) Galime pritarti.
3 straipsnį baigėme. 4 straipsnis. Pasiūlymų nebuvo. 5 straipsnis „Šeimos stiprinimo kryptys“ ir čia yra A. Syso pasiūlymas dėl 5 straipsnio 1 dalies.
A. SYSAS (LSDPF). Būtent čia ir siūlėme tą konkretiką, kurios šiame įstatyme trūksta. Jeigu mes kalbame apie tai, ką kalbėjo ir Mykolas iš tribūnos, t. y. užtikrinti visuomeninę vaikų priežiūrą bei užimtumą, kai tėveliai dėl to negali, derina asmeninį darbą ir šeimą, siūlėme patikslinti kai kurias formuluotes, nes čia pasiūlymai dėl penkių dalių, tai, gerbiamoji pirmininke, aš nežinau, kaip čia? Kompleksiškai balsuosime už visą 5 dalį, 5 dalies 2 dalį ar atskirai? Nes pritarta iš dalies kai kur, bet aš labai norėčiau, kad vis dėlto mes atsižvelgtume į tam tikrus dalykus, apie ką mes čia kalbėjome ir diskutuodami.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, komiteto, aišku, nuomonė, bet prieš tai galbūt argumentai, kolegos, labai tikslūs. Gal priėmimo stadijoje jūs registruotumėte dar atskirus pasiūlymus ir ne kompleksiškai, o atskirais pasiūlymais mes galėtume sustiprinti arba pritarti, arba nepritarti. O šiuo atveju komiteto nuomonė – pritarti iš dalies. Prašome, argumentai.
J. VARKALYS (LSF). Taip, komiteto nuomonė – pritarti iš dalies, įtraukiant į įstatymą „užtikrina visuomeninę vaikų priežiūrą ir užimtumą“, valstybė užtikrina. Taip pat pritarta ypatingą dėmesį skirti šeimoms, auginančioms neįgalius ir specialių poreikių turinčius vaikus, kad valstybė užtikrina tarpinstitucinę pagalbą ir imasi priemonių padėti šeimos nariams gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos ir kitų priklausomybių, padeda smurto aukoms, įtraukti „užtikrinant smurto ir prievartos prevenciją“ ir pritarti iš dalies.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Sysas nori patikslinti. Įjunkite A. Sysą. (Balsai salėje) A. Syso mikrofoną.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš nereikalauju balsuoti, aš pasinaudosiu jūsų siūlymu.
PIRMININKĖ. Ačiū.
A. SYSAS (LSDPF). Kai ką, kuo, mano manymu, reikėtų papildyti, aš pateiksiu priėmimo stadijoje tada.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Vyriausybė teikia pasiūlymą dėl šio straipsnio. Komitetas pritarė iš dalies. Galime pritarti komiteto pozicijai? Galime pritarti.
6 straipsnis. Pasiūlymų nebuvo gauta. 7 straipsnis. Taip pat yra A. Syso pasiūlymas dėl Nacionalinės tarybos ir Šeimos politikos komisijos. Kolega, prašau, jums mikrofonas įjungtas.
A. SYSAS (LSDPF). Mes paprasčiausiai siūlėme dar išbraukti perteklines organizacijas, nes tikrai nežinau, ar nuo to mūsų šeimos politika bus geresnė.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Komiteto nuomonė.
J. VARKALYS (LSF). Komiteto nuomonė buvo tokia, kad čia skirtingos funkcijos tiek Nacionalinės šeimos tarybos, tiek Šeimos politikos komisijos, todėl reikia palikti abi. Pritarti iš dalies.
PIRMININKĖ. R. J. Dagys prieš pasiūlymą.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Čia turbūt pagrindinė diskusija yra dėl savivaldybių institucijos.
PIRMININKĖ. Dėl savivaldybių.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Mes kaip tik matome tą trijų lygių bendradarbiavimą ir trijų lygių atsakomybę ir tokios jungtinės politikos atsakomybę Lietuvoje, nes kitaip mes nepasieksime tų šeimų, jeigu tik jos bus tarpusavyje kitaip koordinuojamos arba nebus bendro darbo. Todėl komitetas mano, kad būtinai reikia palikti savivaldybių institucijas. O dėl Respublikos Vyriausybės, ministerijos, kitų valdžios institucijų čia būtų galima galbūt pateikimo stadijoje diskutuoti, bet čia būtinai reikalingas savivaldybių lygmuo, juo labiau kad jis jau dabar yra, iš esmės beveik trečdalis savivaldybių turi tas institucijas. Mums tiesiog tik reikia paskatinti, kad jos atsirastų visose savivaldybėse.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, apsisprendžiame ir balsuojame dėl A. Syso pasiūlymo, kur siūlė išbraukti „savivaldybių institucijos, ministerijos ir kitos valstybės institucijos“. Komitetas mano kitaip.
Balsavo 70 Seimo narių: už A. Syso pasiūlymą 14, prieš – 14, susilaikė 42. Lieka komiteto formuluotė.
8 straipsnis. Apie tai jūs, kolega, jau minėjote, dėl Nacionalinės šeimos tarybos ir nuostatų tvirtinimo. Šitie 8 ir 9 straipsniai taip pat susiję. Dėl pačios Nacionalinės šeimos tarybos yra jūsų pozicija, kad tokios tarybos nereikia.
A. SYSAS (LSDPF). Aš siūlau balsuoti be diskusijų.
PIRMININKAS. Komitetas mano kitaip, kad reikia. R. J. Dagys nepritaria jūsų nuomonei.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Vienas labai svarbių dalykų, tai aš minėjau ir pasisakydamas, ir esu įsitikinęs, kad tikrai mes turėtume išklausyti šeimų organizacijų, tėvų organizacijų, dirbančių su vaikais organizacijų nuomonę čia, Seime. Kokia forma mes tai darysime, tai reglamentuos mūsų Seimo nutarimas. Ar tai pavesime komitetui, ar darysime klausymus, ar norėsime išklausyti čia juos, bet išgirsti jų nuomones, galimybė jiems pasisakyti betarpiškai, manau, yra labai svarbu. Mes tas nuostatas esame įtvirtinę Sveikatos sistemos įstatyme ir Neįgaliųjų dabar irgi panašiai yra siūloma daryti. Tai, kad būtų visą laiką balsas girdimas ir patinka mums ta nuomonė, nepatinka, bet mes ją turėtume įvertinti, pasverti ir tai tikrai nepakenks mums, o pasitikėjimo institucija – Seimu tikrai tai gali pridėti, nes pagrindinis priekaištas Seimui, kad mes lyg atitrūkę nuo žmonių, nenorime išgirsti jų nuomonių. Šiuo atveju mes tą nuomonės reiškimo institutą ir įtvirtiname. Tai yra patariamoji institucija, bet jų balsas turėtų būti girdimas. Aš manau, kad… Nesuprantu, kodėl mes turėtume dėl jos ginčytis.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolega. Apsisprendžiame ir balsuojame dėl A. Syso pasiūlymo, siūlančio išbraukti „Nacionalinė šeimos taryba“. Tie, kurie manote kitaip ir pritariate komiteto nuomonei, kad turi būti „Nacionalinė šeimos taryba“, balsuojate prieš arba susilaikote. Mes labai atsiprašome jau atvykusių mūsų kolegų. Jeigu dar penkias minutes mes užtruktume svarstymo stadijoje, iš esmės užbaigtume šitą įstatymą. Ačiū jums.
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 15, prieš – 10, susilaikė 49. A. Syso pasiūlymui nepritarta.
Dėl 9 straipsnio taip pat tada neprašau balsuoti, nes tai susiję ir yra analogiškas.
10 straipsnis „Vyriausybės kompetencija šeimos politikos srityje“. Kolega, komitetas pritaria iš dalies. Jūs sutinkate, neprašote balsuoti. Dėkojame.
11 straipsnis. Yra Vyriausybės pasiūlymas. Komitetas pritarė iš dalies. Galime pritarti? Galime pritarti.
12 straipsnis. A. Sysas teikia pasiūlymą. Pritarta iš dalies. Kolega sutinka.
13 straipsnis. Ministerijos dalyvauja įgyvendinant šeimos politiką. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Sutinku.
PIRMININKĖ. Sutinkate. Dėkoju. 14 straipsnis taip pat yra dėl savivaldybių institucijų. Pritarta iš dalies.
A. SYSAS (LSDPF). Sutinku. Turės galvos skausmą.
PIRMININKĖ. Sutinkate. Šeimos taryba. Nėra pasiūlymų. Dėl 16 straipsnio pasiūlymų nėra.
Visi pasiūlymai aptarti. Svarstymo stadijoje nuomonė už, nuomonė prieš. Ačiū, kolega. Nuomonė už – P. Urbšys.
P. URBŠYS (LVŽSF). Gerbiamieji Seimo nariai, teko girdėti svarstymo metu nuomonę, kam iš viso toks įstatymas reikalingas. Gal tada reikėtų priminti Konstitucijos 38 straipsnį, kur vienareikšmiškai pasakoma, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, valstybė saugo ir globoja šeimą. Tai logiška, kad turi atsirasti įstatymas, kuris aiškiai apibrėžtų, kaip valstybė išreiškia savo požiūrį į šeimą. Teko girdėti nuomonę dėl kitų, kad yra svarbu paketas ir paslaugos. Sutikite, kad paslaugų paketai ir paslaugos yra jau pasekmė valstybės politikos, o ne atvirkščiai.
Trečias dalykas. Mane nustebino, kad kai kas išsigando išgirdę, kad šeima – pirminė, prigimtinė bendruomenė. Aš įsivaizduoju, kad jeigu mes kalbame apie šeimą, tai tikrai aiškiai turime suvokti, kiek tai yra saugi aplinka ir kiek tas saugumas priklauso nuo šeimos kaip pirminės ir prigimtinės bendruomenės išraiškos. Aš kalbu apie tai, kas susiję su smurtu prieš vaikus. Aš kalbu apie savižudybes, aš kalbu apie alkoholizmą. Ar šeima yra tas pagrindas, kuris vis dėlto apsaugo žmogų nuo smurto, apsaugo nuo savižudybių ir galų gale padaro jį oresnį kaip žmogų.
Man atrodo, tas įstatymas yra laiku. Be abejo, kai kurie jo punktai deklaratyvūs, bet, manau, tai yra žingsnis link to, kur valstybė turi eiti.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Labai patogu pradėti kalbėti prieš, nes mano kolega, kuris kalbėjo už, pasakė, kad šitas įstatymas gana deklaratyvus. Aš pasakyčiau daugiau – jis visai deklaratyvus. Aš vis dėlto vadovaujuosi tokiu principu, kad geriau žvirblis rankoje negu gandras danguje. Ar mes įdėsime dvasios į tą įstatymą? Tai mes į jį dvasios galime įdėti tik priimdami kitus įstatymus ir kitus sprendimus. Kada mes kalbame apie gerovę tų šeimų, kurios gyvena, jų materialinį pajėgumą, galimybę tenkinti savo elementarius poreikius, tai tik tokiu būdu mes galime tikrai tas šeimas paremti. Teoriškai, kad mes sudarysime nacionalinę tarybą – na, paposėdžiaus, mes čia skirsime pusę valandos, geriausiu atveju 40 minučių, išklausys ataskaitą, kiek išsiskyrė, kiek išvažiavo.
Bet aš manau, ką kalbėjau ir tribūnoje, mūsų pareiga priimant kiekvieną įstatymą matyti žmogų, matyti šeimą ir kaip mes jai padedame. Svarstysime biudžetą ir bus labai akivaizdu, ar mes, priėmę Šeimos stiprinimo įstatymą, per biudžetą neskirdami papildomų lėšų spręsti vieną ar kitą problemą, kuri įsisenėjusi, ir bus matyti, kaip mes tas šeimas mylime, ar tikrai mūsų žodžiai ir darbai sutampa. Todėl aš siūlau nepriimti tokio įstatymo, kuris yra labai deklaratyvus.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės išsakytos. Gerbiamieji kolegos, apsisprendžiame balsuodami svarstymo stadijoje, pritariame ar ne Šeimos stiprinimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4255(2).
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 63, prieš – 5, susilaikė 14. Po svarstymo įstatymo projektui pritarta. (Triukšmas salėje)
Gerbiamieji kolegos, mes vėluojame, gal galime susilaikyti nuo replikų? R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Mano balsas buvo už.
PIRMININKĖ. Jūsų balsas buvo už. Ačiū. Rimantai, gal galime susitarti, kad replikos po balsavimo neišsakomos. Visiems dėkojame už svarstymo stadijoje išsakytas mintis.
Toliau posėdžiui pirmininkaus I. Degutienė.
12.05 val.
Seimo nutarimo „Dėl Sigitos Bieliauskienės skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja“ projektas Nr. XIIIP-1153 (pateikimas)
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ, TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, tęsiame posėdį. Darbotvarkės 1-13 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Sigitos Bieliauskienės skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja“ projektas. Pranešėja – R. Svetikaitė, Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja. Pateikimas. Prašau?
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKĖ. Prašau, M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš noriu kreiptis į Seimo narius ir atkreipti dėmesį, kad svarstomas ganėtinai svarbus klausimas. Kai iškyla teisingumo klausimai, mes visą laiką sakome, čia ne Seimas sprendžia, čia teismas sprendžia, bet iš tikrųjų netiesa. Šiandien sprendžia Seimo nariai, Seimo nariai skiria teisėjus.
Aš labai apgailestauju, kad tiek mažai Seimo susidomėjimo, tiek mažai užsirašiusių klausti, debatuoti ir diskutuoti. Aš labai kviečiu visus labai rimtai pažiūrėti ir aktyviai dalyvauti šio skyrimo procese. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Aš dar kartą kviečiu grįžti į posėdžių salę Seimo narius, kurie yra išėję iš šios posėdžių salės, iš tikrųjų klausimas yra rimtas.
Dar P. Gražulis, replika.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu patys Seimo nariai visiškai formalioje procedūroje nedalyvauja, tai kodėl nedalyvauja, taip pat reikia susimąstyti. Iš principo reikia keisti teisėjų skyrimo tvarką. Europos Tarybai teikia tris kandidatus ir iš trijų renkasi vieną, o šiandien mums pateikiamas vienas. Ir apskritai, net Europos (…) Konstitucija, kuri kontroliuoja Lietuvoje teismų skyrimo tvarką, sako, kad Lietuvoje teisėjų skyrimo tvarka nėra skaidri. Mes turime teikti įstatymo pataisas ir daryti teisėjų skyrimo tvarką daug skaidresnę.
PIRMININKĖ. Gerbiamoji pranešėja, prašau pateikti.
R. SVETIKAITĖ. Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelė vienodą teisės aiškinimą ir taikymą mūsų valstybėje užtikrinanti teisminė institucija, todėl tiek solidžią patirtį turinčių teisininkų praktikų, tiek mokslininkų balanso užtikrinimas, formuojant Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, yra labai svarbus uždavinys. Šiandien Lietuvos Aukščiausiajame Teisme dirba aukščiausios kvalifikacijos teisėjai. Jų gretas papildyti Aukščiausiojo Teismo pirmininko siūlymu ir vienbalsiu Teisėjų tarybos pritarimu Prezidentė teikia šešis kvalifikuotus ir patyrusius teisininkus.
Pirmoji kandidatė yra S. Bieliauskienė. Prezidentė, vadovaudamasi Konstitucijos ir Teismų įstatymo nuostatomis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko siūlymu ir gavusi vienbalsį Teisėjų tarybos pritarimą, teikia Seimui Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjos S. Bieliauskienės kandidatūrą skirti ją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja.
Daugiau nei 16 metų teisėjo darbo stažą turinti S. Bieliauskienė teisėjo karjerą pradėjo Vilniaus miesto trečiajame apylinkės teisme. 2008 metais ji buvo paskirta aukštesnio teismo, Vilniaus apygardos teismo, teisėja, o 2015 metais Seimo pritarimu tapo Lietuvos apeliacinio teismo teisėja, kur dirba iki šiol ir nagrinėja vienas sudėtingiausių baudžiamųjų bylų.
S. Bieliauskienė yra patyrusi teisėja, brandi asmenybė. Ji aktyviai dalyvauja teismų savivaldoje, yra Teisėjų etikos ir drausmės komisijos narė, šios komisijos pirmininko pavaduotoja, taip pat naujai suformuotos Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos narė. Prezidentės vertinimu, patyrusios karjeros teisėjos profesinė patirtis leis sustiprinti Aukščiausiojo Teismo, formuojančio vienodą teismų praktiką baudžiamosiose bylose, gretas ir prisidės prie geresnio teisingumo įgyvendinimo šalyje, todėl Prezidentė prašo pritarimo šiai kandidatūrai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui už pristatymą. Dabar kviečiu pretendentę į Aukščiausiojo Teismo teisėjus S. Bieliauskienę. Pagal Seimo statutą jūs turite savo prisistatymui 15 minučių, o po to atsakymai į klausimus – iki 30 minučių.
S. BIELIAUSKIENĖ. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Prisistatysiu trumpai. Esu, kaip jau minėta, Sigita Bieliauskienė. Dirbu teisėjos darbą nuo 2001 metų, turiu nemažą patirtį nagrinėjant sudėtingas baudžiamąsias bylas tiek pirmąja instancija, tiek ir apeliacine tvarka.
Savo, kaip teisininkės, karjerą pradėjau Vilniaus apygardos teisme, kur dirbau patarėjos darbą. Jau prieš tai, studijuodama Vilniaus universiteto Teisės fakultete, tiksliai žinojau, kad sieksiu būtent teisėjos karjeros, ir tai mane labai motyvavo ir motyvuoja iki šio momento. Tapau teisėja ir buvau paskirta į Vilniaus miesto trečiąjį apylinkės teismą. Specializacija buvo baudžiamųjų bylų nagrinėjimas, taip pat teko nagrinėti ir administracinių teisės pažeidimų bylas, atlikti ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas. Nuo 2008 metų dirbau Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriuje. Ten išties nagrinėjamos sudėtingos baudžiamosios bylos dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų. Ir nuo 2015 metų esu Apeliacinio teismo teisėja, taip pat, be abejo, dirbu Baudžiamųjų bylų skyriuje.
Aktyviai dalyvauju, stengiuosi dalyvauti rengiamuose teisėjams mokymuose tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Įgyju patirties ir jau dalinuosi ja konferencijų metu su kitais kolegomis. Taip, esu jau pakankamai turbūt patyrusi, tačiau noriu pabrėžti, kad kiekvieną kartą žinau, jog mūsų darbas, teisėjų darbas, yra ypatingai svarbus ir susijęs, liečiantis žmogaus teises, laisves, interesus. Manau, kad teisėjams pagrįstai keliami aukščiausi reikalavimai, visų pirma sąžiningumas, moralės, etikos principų laikymasis. Taip pat, mano galva, būtini geri profesiniai įgūdžiai, aukšta kvalifikacija, nuolatinis, be abejo, jos tobulinimas ir ne mažiau svarbios yra ir bendražmogiškosios savybės.
Kaip teisėja, siekiu tobulėti savo profesijos srityje, manau, kad sukaupta darbo patirtis, žinios bei vidinis postūmis gilintis į savo specialybę toliau padės man sėkmingai tęsti profesinę veiklą ir kasacinės instancijos teisme, t. y. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, jeigu jūs pritarsite mano kandidatūrai. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Pirmasis – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū už prisistatymą. Gerbiama kandidate, aš norėčiau jūsų paklausti klausimo dėl Tautos atstovybės dalyvavimo skiriant teisėjus. Kaip suprantu, yra tokia europinė praktika, kad Tautos atstovybė dalyvauja skiriant galutinės instancijos teismų teisėjus. Bet Lietuvoje Seimas nedalyvauja skiriant Vyriausiojo administracinio teismo teisėjus. Koks būtų jūsų požiūris? Ar nereikėtų keisti šią nuostatą ir suteikti galimybę Seimui, kaip Tautos atstovybei, dalyvauti skiriant teisėjus?
S. BIELIAUSKIENĖ. Šį klausimą reguliuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija. Jūs, aišku, žinote, kad jos keitimo tvarka turbūt taip pat nėra tokia paprasta. Sakykime, jeigu būtų jūsų, Tautos atstovų, daugumos tokia mintis ir ji galbūt taip… Tai aš manau, kad ją tiesiog reikėtų, jeigu būtų dauguma, ją reikėtų stengtis įgyvendinti. Aš nematau čia nieko blogo iš tikrųjų.
PIRMININKĖ. Klausia V. Rinkevičius. Ruošiasi K. Glaveckas.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Gerbiama pretendente, jūs esate Teisėjų etikos ir drausmės komisijos narė ir pirmininko pavaduotoja. Tai labai atsakingos pareigos. Mes neseniai pradėjome svarstyti įstatymo projektą, teiktą Prezidentės, dėl korupcinių nusikaltimų bausmių griežtinimo ir ten vienas iš svarbiausių argumentų, dėl ko griežtiname tas bausmes už korupcinius nusikaltimus, kad teismai skiria, nors ir dabar galima skirti griežtas bausmes, labai švelnias. Faktiškai atsakomybė už korupcinius nusikaltimus pagal teismų sprendimus buvo labai nedidelė ir tos baudos, bausmės, dėl to turime griežtinti, nors teismai turi galimybę, įvertindami sunkumą to nusikaltimo, skirti žymiai griežtesnes. Vis dėlto jūs esate ir Teisėjų etikos ir drausmės komisijos narė. Kaip jums atrodo, kodėl? Aš suprantu, kad tai yra sudėtingas klausimas ir tai liečia jus ir jūsų tiesioginį darbą, bet ir visos sistemos darbą. Kodėl vis dėlto taikomos tokios švelnios bausmės už tokius, sakyčiau, visuomenei labai pavojingus korupcinius nusikaltimus?
PIRMININKĖ. Laikas, kolega.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Kur čia šuo pakastas, gal jūs galėtumėte tokią informaciją, kaip jums atrodo, kaip jūs vertinate tą situaciją?
S. BIELIAUSKIENĖ. Ačiū už klausimą. Norėčiau atskirti du dalykus. Teisėjų etikos ir drausmės komisija nagrinėja teisėjų veikloje padarytus pažeidimus, atliekant teisėjų funkcijas. Jeigu jūs šnekate apie sunkius korupcinius nusikaltimus, tai jau yra baudžiamoji atsakomybė vienareikšmiškai. Tai šiuo atveju Teisėjų etikos ir drausmės komisija čia jau neturi jokios įtakos, o tokią bylą dėl nusikaltimo nagrinėja teismas. Dažniausiai, jeigu tai yra sunkus nusikaltimas, apygardos teismas, tada, be abejo, nuosprendį galima skųsti apeliacine tvarka ir kasacinė instancija yra galutinė. Tai norėjau paaiškinti tą tvarką.
Tačiau noriu pabrėžti, kad išties Teisėjų etikos ir drausmės komisijos vaidmuo yra be galo didelis ir reikšmingas, ir teisėjas savo veikloje turi vadovautis Etikos kodeksu. Tai yra mūsų taisyklės, be kurių mes negalime savo veikloje nė vienos dienos. Ir tie pažeidimai vertinami pakankamai griežtai. Nes dar pasitaiko atvejų, kai teisėjai nesilaiko etikos taisyklių, tuomet, aišku, yra teikiami teikimai komisijai. Jeigu mes matome, kad tai yra pažeidimas, yra pagrindas matyti pažeidimą, tai tos bylos jau yra nagrinėjamos Teisėjų garbės teisme ir teisėjui už jo etikos veiklos pažeidimą yra keliama drausmės byla, atitinkamai skiriama sankcija.
PIRMININKĖ. Klausia K. Glaveckas. Ruošiasi A. Anušauskas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiama kandidate, iš tikro neabejoju jūsų kompetencija ir jūsų atsakymais. Bet aš norėjau kaip liberalas pasiteirauti vieno dalyko, tiksliau tariant, suprasdamas, kad vis dėlto efektyvumą duoda ne tik bausmė, bet jos neišvengiamumas, tai iš tikro efektyvumas pasiekiamas per tą. Dabar mes stengiamės, ir kolega prieš tai klausė, didiname bausmių dydį. Ar tas bausmių didinimas atsakys į tą pirmą klausimą? Ar išspręs tuos klausimus, kuriuos mes keliame? Nes vien bausmių didinimas, mano supratimu, neatsakys į tą klausimą, neišvengiamumas yra vis dėlto svarbesnis dalykas negu bausmių dydis. Tai toks gal scholastinis klausimas, bet mums, liberalams, gana aktualu.
S. BIELIAUSKIENĖ. Taip, iš tikrųjų įdomus jūsų klausimas, galbūt net ir pamąstymas, galėčiau pavadinti jį taip. Be abejo, bausmės tikslai yra keli. Aišku, neišvengiamumas labai svarbus, bet kitas dalykas yra prevencija. Mes apie tai turime neužmiršti. Sakykime, šiuo atveju, jei visuomenė mato, kad yra skiriamos, jos manymu, per švelnios bausmės ir jos yra griežtinamos, aš manau, kad tai veikia ir prevenciškai. Tai yra labai svarbus dalykas mūsų visuomenei.
Na ir kiti bausmės tikslai, jų tikrai yra labai daug, bet aš jau čia leisiuosi į baudžiamosios teisės teoriją, turbūt nereikėtų šito daryti. Neišvengiamumas, be abejo, yra svarbus, tačiau kaip visuma su kitais principais – bausmės tikslų įgyvendinimu.
PIRMININKĖ. Klausia A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiama pretendente, prieš porą valandų mėginau pasižiūrėti E.teismas puslapį. Pasirodo, neveikia. Sužinojau, kad per dvi valandas pataisys. Tai, ko gero, lengviausia problema, pataisoma teismuose. Bet teismų praktika – tai jau kitas dalykas. Čia didelę įtaką turi Aukščiausiasis Teismas, be abejonės. Ką jūs pati sau žadate ar ką siūlysite šitoje kasacinėje srityje? Nes, kaip kolegos daug klausinėjo apie bausmių neišvengiamumą, pavyzdžiui, arba tą teisingumo jausmą, kad visuomenė pajustų, kad įgyvendina teismai, vis dėlto adekvačių bausmių skyrimas ir Aukščiausiojo Teismo pozicija šiuo atveju, manyčiau, galėtų būti svarbi, bet ji iki šiol tokia nebuvo. Tai gal kasacinėje srityje kokių nors naujovių pasiūlysite?
S. BIELIAUSKIENĖ. Ačiū už klausimą. Matote, tos naujovės priklauso nuo nagrinėjamos bylos konteksto, kokia tai yra byla ir kas šiuo atveju yra svarbu teisės taikymo srityje, nes Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, bet tai yra jau teisės taikymo sfera. Kur šiuo metu aš dirbu, t. y. Apeliaciniame teisme, mes dar galime prisiliesti prie įrodymų vertinimo, daryti tai apeliacinėje instancijoje, o kasacija yra jau teisės taikymo klausimai. Kaip žinote, ne kiekvienas skundas yra priimamas kasacinėje instancijoje. Jeigu Aukščiausiasis Teismas mato, kad šita byla turės įtakos teismų praktikai, ji yra priimama ir atitinkamai duodamas signalas žemesnės instancijos teismams. Aš manau, tuo principu tikrai vadovausiuosi ir man bus be galo įdomu, nes šiuo atveju aš dar prisiliečiu prie tyrimo įrodymų, atėjusi į kasacinę instanciją aš turėsiu tą patirtį ir man bus kur kas lengviau teisės taikymo srityje.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus.
S. BIELIAUSKIENĖ. Ačiū.
PIRMININKĖ. Paskui, kai bus pristatyti visi kiti kandidatai į Aukščiausiojo Teismo teisėjus, pasakysiu, koks jūsų susitikimų su frakcijomis grafikas.
12.21 val.
Seimo nutarimo „Dėl Danguolės Bublienės skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja“ projektas Nr. XIIIP-1154 (pateikimas)
Dabar vėl kviečiu Prezidento vyriausiąją patarėją R. Svetikaitę pateikti kitą kandidatūrą – D. Bublienės skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja.
R. SVETIKAITĖ. Gerbiama posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai, siekdama užtikrinti teisininkų praktikų ir mokslininkų balansą formuojant Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, Prezidentė teikia Seimui socialinių mokslų daktarės, docentės D. Bublienės kandidatūrą į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigas.
D. Bublienė yra Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros docentė, jau dešimtmetį užsiimanti ir advokato praktika. Iki pradėdama privačią advokato praktiką, pretendentė ilgą laiką ėjo įvairias pareigas valstybės tarnyboje, Teisingumo ministerijoje, vadovavo šios ministerijos Privatinės teisės departamentui, buvo atsakinga už teisės aktų projektų rengimą, jų harmonizavimą su Europos Sąjungos teise. Pretendentė yra daugelio monografijų, vadovėlių, kitų mokslinių publikacijų įvairiais privatinės teisės klausimais autorė ir bendraautorė, žinoma vartotojų teisės ekspertė.
Prezidentės vertinimu, D. Bublienės ilgametė ir įvairiapusė teisinio darbo patirtis dirbant tiek valstybės tarnyboje, tiek užsiimant privačia praktika, taip pat aktyvi mokslinė veikla privatinės teisės srityje ir gilios teorinės žinios leidžia neabejotinai (…) jos patyrimu, kad ji reikšmingai prisidės prie nuoseklios ir vieningos teismų praktikos formavimo Lietuvos Aukščiausiajame Teisme. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu D. Bublienę.
D. BUBLIENĖ. Gerbiama posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai, ačiū už man suteiktą žodį. Naudodamasi proga, noriu labai padėkoti Jos Ekscelencijai Respublikos Prezidentei ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkui už pasitikėjimą ir galimybę šiandien čia pristatyti save. Iš tiesų Respublikos Prezidento patarėja gana išsamiai pristatė mano patirtį. Taip, aš 13 metų dirbau viešajame sektoriuje, 10 metų buvo praktinės veiklos, užsiėmiau praktine veikla kaip advokatė, turiu 15 metų pedagoginės ir mokslinės veiklos patirties.
Esu įsitikinusi, kad ši mano įvairiapusė patirtis tikrai padės ir dirbant Aukščiausiajame Teisme, galėsiu prisidėti prie teismų praktikos formavimo. Noriu pasakyti, kad nuo pat pradžios savo darbinės veiklos, nuo darbo Teisingumo ministerijoje aš prisidėjau prie teisės aktų kūrimo, prie teisminės sistemos tobulinimo. Manau, jeigu pritarsite mano kandidatūrai, aš iš tiesų tą ir toliau galėsiu daryti, tą darysiu sąžiningai ir garbingai. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Pirmasis – M. Majauskas. Ruošiasi V. Gailius.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū už prisistatymą. Norėjau atkreipti dėmesį, mes visi puikiai žinome, kad pasitikėjimas teismais didėja, bet jis vis dar yra tarp institucijų, kuriomis visuomenė pasitiki mažiausiai. Aš norėjau paklausti jūsų. Kaip manote, kodėl tas pasitikėjimas yra vis dar toks žemas ir kokiomis priemonėmis, jūs galvojate, būtų galima didinti pasitikėjimą ar atkurti jį iki kokio nors bent jau racionalaus lygio? Ačiū.
D. BUBLIENĖ. Ačiū už klausimą. Iš tiesų tai tikrai sudėtingas klausimas ir čia, matyt, yra dar ką veikti, tai tam tikra problema. Vienas iš aspektų, prie ko, manau, prisidės ir Aukščiausiasis Teismas, tai yra būtent motyvai, argumentai priimant tam tikrus sprendimus ir išdėstant argumentus sprendimuose. Manau, čia yra kur tobulėti, kad visuomenei būtų suprantami tie sprendimai, kad atitiktų, kaip čia buvo prieš tai sakyta, teisingumo jausmą. Aš manau, reikia toliau dirbti ir tobulinti šią sritį.
PIRMININKĖ. Klausia V. Gailius. Ruošiasi A. Skardžius.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiama pretendente, aš čia. Jūs turite didelę patirtį valstybės tarnyboje, turite patirtį kaip mokslininkė, turite atstovavimo civilinėse bylose patirties, aš suprantu, ir iš šono galite matyti teismų sistemą. Kodėl mes stebime ženklią pažangą civiliniuose procesuose, o baudžiamuosiuose procesuose mes stringame 2000 metų laikotarpyje ir baudžiamieji procesai nėra taip sklandžiai vykstantys kaip norėtųsi? Ar teisėkūros problemos, pernelyg dažnos, stabdo šį procesą, kad jis neatsiliktų nuo civilinio proceso teismuose? Ačiū jums.
D. BUBLIENĖ. Ačiū už klausimą. Iš tiesų, matyt, nėra vienos priežasties ir tobulinama sistema tiek civilinių bylų atžvilgiu, tiek baudžiamųjų bylų atžvilgiu. Baudžiamųjų bylų yra gana sudėtinga sistema, nes mes nuolat susiduriame su žmogaus teisėmis ir nėra taip lengva viską pakeisti. Todėl, matyt, čia nėra vienos priežasties. Teisėkūros požiūriu reikia aiškintis visas priežastis, reikia atlikti sisteminius tyrimus. Tik tada, kai žinosime visą kompleksą priežasčių, galėsime priimti geriausius sprendimus ir, matyt, ne tik teisės normų tobulinimo aspektu, bet ir organizaciniu aspektu, kas tikrai nemažai prisideda prie tinkamo teisės taikymo, o vėliau atitinkamai ir prie jos aiškinimo.
PIRMININKĖ. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamoji pretendente, aš jūsų norėčiau paklausti kaip mokslininkės, kaip pretendentės į Aukščiausiojo Teismo teisėjus. Turbūt sutiksite, kad Seimo nariui taip pat galioja žmogaus teisės. Norėčiau paklausti dėl specialiųjų tarnybų, kurios teikia labai keistas pažymas, pavyzdžiui, teikia nuomonę dėl Seimo nario teiktų pasiūlymų prieš penkerius metus, taip peržengdamos savo kompetenciją, bet tos nuomonės negalima niekam skųsti. Politikui ši nuomonė yra mirties nuosprendis. Todėl norėčiau paklausti. Aš bandžiau tokią pateiktą nuomonę, ko neturėtų daryti tarnybos, skųsti, na, sakykime, teismams, bet teismai sako: čia yra nuomonė. Aš konkrečiai turiu omeny Vilniaus apygardos administracinį teismą. Kaip vis dėlto yra su tomis piešiamomis pažymomis ir žmogaus teisėmis? Ačiū.
D. BUBLIENĖ. Ačiū už klausimą. Tai labai sudėtingas klausimas. Taip, yra tokia teismų praktika, kad nuomonė yra neskundžiama. Vėlgi, matyt, tai yra teisinga teismų praktika. Tačiau koks turėtų būti šių nuomonių statusas ir ar reikėtų, kad jos būtų skundžiamos, be abejo, šis klausimas būtų sprendžiamas teisėkūros priemonėmis. Tai yra jūsų, gerbiami Seimo nariai, kaip įstatymų leidėjų, rankose. Kita vertus, vėlgi tai, matyt, nėra vienprasmiškas klausimas. Čia yra dėl ko padiskutuoti. Išsamiai išanalizavus šią problematiką būtų galima priimti tokį reguliavimą, kad kiekvienas asmuo galėtų ginti savo teises, taip pat ir Seimo narys.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus.
12.30 val.
Seimo nutarimo „Dėl Gabrielės Juodkaitės-Granskienės skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja“ projektas Nr. XIIIP-1155 (pateikimas)
Kviečiu vėl R. Svetikaitę pristatyti dar vieną kandidatūrą, tai yra G. Juodkaitės-Granskienės.
R. SVETIKAITĖ. Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, leiskite pristatyti dar vieną kandidatę į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigas – Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Baudžiamosios justicijos katedros docentę G. Juodkaitę-Granskienę, kuri akademinėje veikloje dalyvauja jau du dešimtmečius. Ji taip pat vadovauja Lietuvos teismo ekspertizės centrui, kuris atlieka ekspertinius tyrimus pagal teismų ir teisėsaugos institucijų kreipimusis.
Pretendentės kaip mokslininkės biografija yra išties įspūdinga. Viena arba su bendraautoriais ji yra paskelbusi itin daug mokslinių publikacijų baudžiamosios justicijos klausimais tiek Lietuvos, tiek tarptautiniuose mokslo leidiniuose, dalyvauja rengiant teisės aktų projektus, skaito pranešimus tarptautinėse ir nacionalinėse mokslinėse konferencijose, dalyvauja mokslo projektuose Lietuvoje ir užsienyje, vadovauja doktorantams. Pagrindinės jos mokslinių interesų kryptys yra baudžiamasis procesas, teismo ekspertizė, kriminalistika.
Prezidentės vertinimu, pretendentė visiškai atitinka kompetencijos ir reputacijos reikalavimus, keliamus aukščiausios grandies teismo teisėjams. Tai rodo ne tik jos gilios teorinės žinios, profesinė patirtis, taip pat jos asmeninės savybės, todėl Prezidentė kviečia jus, gerbiami Seimo nariai, palaikyti šį Aukščiausiojo Teismo pirmininko siūlymą, kuriam pritarė taip pat ir teisėjų bendruomenė. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjai už pristatymą. Klausia… Atsiprašau, kviečiu G. Juodkaitę-Granskienę.
G. JUODKAITĖ-GRANSKIENĖ. Gerbiama posėdžio pirmininke, garbūs Seimo nariai, mieli kolegos! Iš tikrųjų ir aš, kaip mano kolegė, pirmiausia norėčiau padėkoti Jos Ekscelencijai Respublikos Prezidentei ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkui už galimybę ir įvertinimą. Tas įvertinimas iš tikrųjų yra labai džiuginantis ir malonus, bet labai įpareigojantis. Įpareigojantis jums, visuomenei ir įsipareigojantis sau.
Jeigu kalbėčiau apie savo asmeninius gebėjimus, kompetencijas ir savybes, kurios tiktų kandidatuojant į Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigas, tai jos iš esmės atspindėtos gyvenimo aprašyme, bet norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į keletą aspektų, kurie jau buvo ir akcentuoti Prezidento patarėjos. Visų pirma, į mokslinę pedagoginę veiklą, kuri trunka jau 20 metų. Iš tikrųjų ši mokslinė pedagoginė veikla yra susijusi su moksliniais tyrimais. Jeigu mes darytume analogiją, kad teismo sprendimas ar nuosprendis yra mažas mokslinis tyrimas su savo versijomis, hipotezėmis, prielaidomis, įrodymų sistema ir paskui jų analize ir išvadomis, iš tikrųjų mano darbas yra tiesiogiai su tuo susijęs. Taip pat daug dėmesio yra skiriama konferencijoms organizuoti, tarptautiniam bendradarbiavimui, tarptautiniams projektams ir, aišku, pedagoginė veikla neapsiriboja vien studijomis, dėstymu studentams, bet yra ir mokymai nacionaliniu ir tarptautiniu lygiais prokurorams, ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir teisėjams.
Antras aspektas, kurį norėčiau akcentuoti, tai vis dėlto ta siauresnė praktinė veiklos sritis, t. y. teismo ekspertizė. Ši sritis iš tikrųjų pasižymėjo mano gyvenime tuo, kad išmokė vadybinių, organizacinių gebėjimų, kas yra reikalinga vadovaujant institucijai. Aišku, dar reikėtų akcentuoti, kad visada buvo stebimas procesas, nes procesas be mokslinių žinių, mokslinių įrodymų dažnai yra negalimas. Ne veltui kai kur Europoje teismo ekspertai yra vadinami moksliniais teisėjais pagal tą visą savo sprendimo priėmimo procedūrą. Ačiū jums už dėmesį.
PIRMININKĖ. Jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Pirmasis – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū kandidatei. Tikiu, kad jūs tikrai puiki kandidatė. Aš tik noriu atkreipti dėmesį – jūs padėkojote Prezidentei, padėkojote Aukščiausiojo Teismo pirmininkui, bet skiria Seimas ir Seimas dar nepriėmė sprendimo. Aš kviečiu pasižiūrėti, kaip galima artimiau pasikalbėti su Seimo nariais apie tai, ką jūs ketinate įgyvendinti.
Aš norėčiau konkrečiai paklausti jūsų nuomonės dėl numatomos teismų reformos 2018 metais, kai planuojama, kad labai sumažės apylinkių teismų skaičius. Kokia būtų jūsų nuomonė?
G. JUODKAITĖ-GRANSKIENĖ. Aš manau, vis tiek teismų reforma buvo kaip ilgas procesas ir iš tikrųjų tas rezultatas yra mąstytas ir apsvarstytas, ir suderintas tiek su visuomenės poreikiais, tiek su visuomenės lūkesčiais. Iš tikrųjų viena iš deklaracijų yra, kad teismai taps artimesni, prieinamesni. Iš tikrųjų tai neturėtų užkirsti kelio nė vienam iš mūsų, nes mes irgi esame visuomenės dalis, pasinaudoti savo teisėmis ginti pažeistus interesus teismuose.
PIRMININKĖ. Klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiama pranešėja, nesu iš tų, kuris skeptiškai žiūrėtų į gabius žmones, norinčius eiti aukštas pareigas, neperėjusius žemesnių pakopų. Bet tiek jūsų kolegė gerbiama S. Bieliauskienė, tiek jūs, kiek aš supratau, neturėjote tokių praktinių įgūdžių dirbdamos žemesnės instancijos teismuose kaip teisėja. Ar tai nebus koks nors, kad ir mažas trūkumas, įsibėgėjant jūsų naujame darbe? Ačiū.
G. JUODKAITĖ-GRANSKIENĖ. Ačiū jums už klausimą. Iš tikrųjų tai yra aktualus ir galbūt keliantis susidomėjimą klausimas, nes jeigu stebėsite mano gyvenimo aprašymą, aš tikrai visose kitose srityse pradėjau nuo žemiausio lygmens. Bet kartais ateina toks momentas, kai vis dėlto turime derinti tiek teoriją, tiek praktiką. Kartais tas žvilgsnis iš šalies nedalyvavus nuo žemiausios grandies šitoje veikloje yra labai sveikas ir sveikintinas, nes teorija be praktikos, kaip ir praktika be teorijos yra neįmanomos.
PIRMININKĖ. Ir klausia A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiama kandidate, norėčiau tiesiog sužinoti jūsų nuomonę dėl nuosprendžiuose vartojamo, sakyčiau, tokio anonimiškumo, kai stengiamasi ne tik kokius nors nepilnamečius, bet nusikaltėlius… Ten inicialai naudojami, ypač juridiniai asmenys, beje, dabar verkia dėl to Seime svarstomo klausimo, kad bus viešinami nuosprendžiai. Jūsų požiūriu, kur ta riba, kai vis dėlto visuomenė turi teisę žinoti apie tuos asmenis, kurie padarė labai konkrečius nusikaltimus, ir reikia įvardinti juos vardu ir pavarde neslepiant anonimiškai?
G. JUODKAITĖ-GRANSKIENĖ. Ačiū jums už klausimą. Iš tikrųjų labai aktualus ir įdomus klausimas. Kaip ir baudžiamajame procese, ir civiliniame procese, visada yra tas interesų pasvėrimo elementas. Ir čia, sakyčiau, turi būti vėlgi tas vertinamasis požymis, bet turi būti labai įvertinamas tas interesų palyginamumas, proporcingumas ir kaip tai paveiks. Gali ir neigiamai paveikti toks viešinimas visuomenę ir jos reakcijas. Aš manyčiau, tokia būtų pozicija. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolege. Jūs atsakėte į visus klausimus.
G. JUODKAITĖ-GRANSKIENĖ. Ačiū jums.
12.38 val.
Seimo nutarimo „Dėl Prano Kuconio skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju“ projektas Nr. XIIIP-1156 (pateikimas)
PIRMININKĖ. Dabar vėl kviečiu R. Svetikaitę pristatyti P. Kuconio kandidatūrą į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus.
R. SVETIKAITĖ. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju Respublikos Prezidentė siūlo skirti buvusį Konstitucinio Teismo teisėją ir Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Baudžiamosios justicijos katedros docentą P. Kuconį. Akademine veikla jis užsiima jau 28 metus. Gerbiamas P. Kuconis iki paskyrimo Konstitucinio Teismo teisėju net vienuolika metų dirbo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju. Solidi profesinio darbo patirtis, pasiekimai mokslo srityje, rengiant vadovėlius, monografijas, kitus mokslo leidinius baudžiamosios justicijos temomis, nemažas indėlis į teisėkūrą leidžia teigti, kad gerbiamo P. Kuconio paskyrimas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigas padės reikšmingai sustiprinti šio Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų gretas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui už pristatymą. Kviečiu P. Kuconį.
P. KUCONIS. Gerbiama posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai, trečią kartą stoviu Seimo tribūnoje pretenduodamas į pareigas, į kurias skiriama Seimo nutarimu. Iš tikrųjų turiu patvirtinti, kad nesijaučiu nors kiek jaukiau, nei kad stovėdamas pirmuosius du kartus šioje tribūnoje. Pagrindinė priežastis, aišku, yra tai, kad aš negaliu pristatyti kokios nors savo veiksmų programos, kaip kad pretenduodamas į vadovaujamąsias pareigas. Pagrindinė teisėjo funkcija – teisingumo vykdymas, pagrindinė teisėjo pareiga – tos funkcijos tinkamas ir sąžiningas vykdymas. Mano gyvenimo aprašymas jums taip pat yra pateiktas, todėl išsiplėsti tikrai nenoriu, galbūt akcentuosiu tiktai tris dalykus, kurie, mano nuomone, leistų jums įsitikinti, jog aš teigiamu jūsų sprendimo atveju tikrai tinkamai tas pareigas vykdysiu.
Pirmiausia jau turimas Aukščiausiojo Teismo teisėjo 10 metų ir 100 dienų darbo stažas. Per tą laiką iš tikrųjų buvo išmoktos visos Aukščiausiojo Teismo darbo formos, visos funkcijos, kurias Aukščiausiasis Teismas vykdo. Per praėjusius devynerius su puse metų Aukščiausiojo Teismo funkcijos pasipildė, pasipildė proceso atnaujinimu administracinių nusižengimų bylose, bet, mano įsitikinimu, tai nebūtų man problema dirbant su tokio pobūdžio bylomis, kadangi jau nuo seno administracinių nusižengimų teisena administracinėje teisėje yra vadinama mažąja baudžiamąja teise ir atitinkamai procesas labai panašus į baudžiamąjį procesą.
Antra, tai patirtis dirbant Konstitucinio Teismo teisėju. Prieš tai dirbdamas Aukščiausiajame Teisme aš buvau vienos, galbūt dviejų, teisės šakų, tai yra baudžiamojo proceso ir baudžiamosios teisės specialistas, o Konstituciniame Teisme tas akiratis prasiplėtė, kadangi iš baudžiamosios teisės ir iš baudžiamojo proceso teisės Konstituciniame Teisme buvo trys, na, gal keturios bylos per devynerių metų kadenciją. Taigi neišvengiamai teko gilintis ir spręsti kitų teisės šakų klausimus.
Trečia, mano turima akademinio darbo patirtis čia taip pat buvo minėta. Ji skatina neatsilikti nei nuo naujausių teisėkūros pakeitimų, tai yra įstatymų leidybos, nei nuo teismų praktikos tų sričių, iš kurių man tenka skaityti paskaitas, nes, esant šiuolaikinėms technologijoms, studentai kompiuteryje seka mano ankstesnių paskaitų konspektus ir žiūri, ką ten naujo pasakiau ir ar aš nekartoju. Taigi tikrai nėra patogu prieš studentus kartoti tą patį, turi pats tobulėti skaitydamas naujus įstatymus ir naujausią teismų praktiką. Dėkoju už dėmesį.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatymą. Dabar nori jūsų klausti penki Seimo nariai. Pirmasis – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamasis Pranai, už prisistatymą. Iš tiesų manau, niekas nedrįs abejoti jūsų kaip profesionalo kompetencija. Aš tik norėčiau atkreipti dėmesį į teisėjų skyrimo praktiką kažkur kitur, tarkime, Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur yra vertinama ne tik kompetencija, bet ir žiūrima į teisėjo ideologiją ir politinę ideologiją. Nekalbama apie priklausymą kokioms nors partijoms ar bendruomenėms, bet turėjimą kažkokios labai aiškios politinės ideologijos. Ar nemanote, jog ir Lietuvoje būtų gerai, kad teisėjai turėtų kažkokią politinę viziją, Lietuvos viziją, socialinės politikos viziją, ekonominės politikos viziją, o ne tik būtų vertinami pagal išskirtinai savo profesiją ir kompetenciją akademinėje veikloje?
P. KUCONIS. Taip, visiškai sutinku ir pritariu. Be abejo, teisėjas, kaip visuomenės narys, kiekvienas teisėjas yra žmogus, pirmiausia Respublikos pilietis ir jis iš tikrųjų turi ir savo politines pažiūras, ir savo politines nuostatas, pagaliau dalyvauja balsavimuose ir balsuoja už tam tikrą politinę jėgą.
Kitas dalykas, kad Lietuvoje teisėjai ir kiti aukšti teisėsaugos pareigūnai yra depolitizuoti ir tai yra neatsitiktinai, matyt. Tiesa, tai buvo perėjimo laikotarpis, kai tas depolitizavimas gal ir buvo būtinas, bet vėlgi tai yra konstitucinė nuostata dabar.
PIRMININKĖ. Klausia V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS. (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamas pretendente, kreipiuosi kaip į labai patyrusį ir turintį patirties pačiuose aukščiausiuose teismų institutuose ir kompetencijos. Dėl teismo tarėjų institucijos. Retkarčiais iškyla pas mus tokia, kaip pasakyti, diskusija apie tai, pasvarstome, padiskutuojame ir vėl nutyla, bet vis dėlto, man atrodo, ji svarbi. Kokia būtų jūsų nuomonė dėl skaidrinimo, viešinimo teismų darbo? Galbūt ne visuose teismų lygiuose, galbūt nesprendžiant, kai sprendžiama kokia nors slapta valstybės informacija ir t. t., tačiau iš esmės koks būtų jūsų požiūris į tai? Kaip labai kompetentingo specialisto noriu jūsų nuomonės.
P. KUCONIS. Taip, jūs labai teisingai pasakėte, kad retkarčiais Lietuvos visuomenė ir politikai grįžta prie šio klausimo, bet paskui po kurio laiko jį užmiršta. Kad ir kaip būtų keista, 2008 metais, kai aš pretendavau į Konstitucinį Teismą, labai panašus klausimas skambėjo ir tuo metu Seime. Aš esu matęs bent tris programas dėl tarėjų įtraukimo į teisingumo vykdymo procesą, paskutinė iš jų man pasirodė bene geriausiai parengta, kada tarėjai yra įtraukiami ne į visų bylų nagrinėjimą, o tik į tam tikrų, aš dabar neprisimenu konkrečiai, bet taip, iš tikrųjų tai yra šeimos bylos, taip, tai buvo darbo bylos, iš baudžiamųjų bylų visuomenėje atgarsį sulaukusios bylos ir tarėjų skaičius gana įvairus. Iš principo aš tikrai už šią iniciatyvą, nes tai yra ir platesnis visuomenės įtraukimas, ir, ko gero, pasitikėjimo teismais tam tikra prasme stiprinimas, kaip prieš tai kolegės klausimas nuskambėjo. Na, tiktai tai, kad vėlgi, matyt, tarėjų įtraukimas į teisingumo vykdymo procesą neišvengiamai yra susijęs su Konstitucijos keitimu, ir, iš tikrųjų esant dabartinei Konstitucijos keitimo procedūrai, tai tikrai sudėtingas procesas. O aš asmeniškai, be abejo, už.
PIRMININKĖ. Klausia V. Gailius.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamas pretendente, norėčiau jūsų paklausti tradicinio savo klausimo pretendentams į Aukščiausiąjį Teismą. Kokia jūsų nuomonė apie kasacinio skundo atrankos institutą, ar jis tobulas, ar tobulintinas? Ačiū.
P. KUCONIS. Nežinau, kiek kuklu, kiek nekuklu atsakyti į šį klausimą, nes atranka dėl baudžiamųjų bylų, aš tiktai už tai atsakau, apie tai galiu kalbėti, buvo įvesta 2007 m. birželio 30 d. įstatymu, o tą įstatymą, tiksliau, Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimus rengė darbo grupė, kurios narys aš tada iš tikrųjų buvau, ir būtent tos darbo grupės pasiūlymu ir buvo įvesta atranka baudžiamajame procese. Gal daugiau kaip specialistas šiuo atveju į tą klausimą atsakau, nes atranka, mano nuomone, iš tikrųjų yra reikalinga, nes kitu atveju, jeigu nėra atrankos, nėra įgyvendinama kita baudžiamojo proceso nuostata, kad kasacine tvarka bylos nagrinėjamos tik teisės taikymo aspektu, tai yra tiktai esant įstatyme numatytiems teisės taikymo pagrindams, ar tai Baudžiamojo įstatymo netinkamam taikymui, ar Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimams. Jeigu nėra atrankos, o, tiksliau, baudžiamajame procese nėra nuostatos, kad skundus turi rašyti arba privalo rašyti tik advokatai arba teisinį išsilavinimą turintys asmenys, tai tie skundai, ypač tie skundai, kurie parašomi iš įkalinimo įstaigų ir juos parašo patys nuteistieji, dažnai atkartoja apeliacinius skundus ir tokiu atveju kasacinė instancija iš esmės pavirsta antrąja apeliacija. Man teko dirbti ir antrosios apeliacijos aspektu, tai buvo nuo 1997 metų iki, rodos, 2001 metų, kada kasacijos institutas buvo susiaurintas ir buvo nustatyta, kad kasacija bylas nagrinėja tik teisės taikymo aspektu.
O jeigu teoriškai į tą klausimą bandyčiau atsakyti, tai, esant tokiam kasacijos modeliui, mano nuomone, atranka būtina. Pakeitus kasacijos modelį, jeigu tai būtų antroji apeliacija, tada tikrai tas atrankos institutas nereikalingas.
PIRMININKĖ. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis pretendente, aš norėčiau jūsų paklausti tokio klausimo. Kaip vis dėlto teisėsaugos institucijos kontroliuoja piliečius? Kodėl jos tą dalyką daro nesilaikydamos įstatymų? Kodėl surinkti duomenys nėra, sakykime, vertinami teisėjų, prokurorų, kitų institucijų, kurios turi žiūrėti, vis dėlto prižiūrėti, kaip laikomasi įstatymų.
Mes jau matėme Seime tokį atvejį praėjusioje kadencijoje, kada generaliniu prokuroru netapo N. Meilutis vien dėl to, kad prisistatydamas frakcijoje pareiškė, kad jie, kai dirbo STT, nuolat kaupė duomenis apie visus politikus ir juos dėjo į krepšelį, septynerių, aštuonerių metų senumo. Bet tas kartojasi. Šiandien Seime specialiojoje raštinėje tų pažymų yra dešimties metų senumo. Kodėl su tokia situacija yra taikstomasi? Ačiū.
P. KUCONIS. Aš tikrai negaliu atsakyti, kodėl taip yra, ir aš nelabai galiu garantuoti, kad taip iš tikrųjų yra, nes teisinėje valstybėje, kokia Lietuva iš tikrųjų siekia tapti, įstatymo viršenybės principas ir paklusnumo įstatymui principas yra vyraujanti konstitucinio teisinės valstybės principo sudėtinė dalis. Ir iš tikrųjų tiek piliečiai, tiek visos, be išimties, visos valstybės institucijos turi veikti tik vykdydamos įstatymą, tik paklusdamos įstatymui, nepažeisdamos to įstatymo nuostatų.
Kad tai galbūt yra praktikoje, na, aš nedrįstu taip kategoriškai teigti, bet iš dalies tai gali būti tam tikras mūsų praeito gyvenimo, praeitos visuomenės palikimas, jog Operatyvinės veiklos, dabar Kriminalinės žvalgybos įstatymo, nuostatos į baudžiamąjį procesą buvo „įsileistos“ (aš tą žodį vartoju kabutėse) tik 1998 metais. Iki tol operatyvinė veikla kaip tokia buvo, bet ji, na, nebuvo teisėta žiūrint iš šių dienų pozicijų, nes įstatymas, pirmasis įstatymas, tik 1997 metais buvo priimtas, turiu omenyje įstatymą, reglamentuojantį operatyvinę veiklą, bet tikrai visi žino, kad ta operatyvinė veikla, žvalgybinio pobūdžio veikla, tuo laikotarpiu iš tikrųjų buvo. Ji aktyviai buvo vykdoma, buvo vykdoma, na, pagal tam tikrus žinybinius teisės aktus, kuriuos pačios tos žinybos ir tvirtindavo, ir pačios tų nuostatų teisėtumo priežiūrą tarsi prižiūrėdavo. Niekas iš aukštesnių instancijų (turiu omeny nei prokurorai, nei teismai) prie tos informacijos prisiliesti galimybės neturėjo. Aš esu buvęs darbo grupėje, kuri rengė 2002 metų Operatyvinės veiklos įstatymo projektą. Ir ten sužinojau tiek dalykų, kai „normaliam“ (vėlgi kabutėse vartoju tą žodį) teisininkui plaukai pasišiaušė, bet ta situacija iš tikrųjų tuomet buvo. Ar ji dabar yra, aš, deja, negaliu nei patvirtinti, nei paneigti.
PIRMININKĖ. Klausia P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, mano būtų galbūt vienas klausimas, kaip jūs žiūrite, vis tiek esate pilietis. Praeitoje kadencijoje dėl pateiktų kažkokių pažymų buvo atleista dešimt viceministrų ir taip pat žmogus, t. y. V. Gedvilas, galėjo eiti Seimo Pirmininko pareigas, bet pagal pateiktą pažymą negalėjo būti švietimo ministru. Deja, jis bandė surasti tiesą teismuose, nors sužinoti, kas tose pažymose yra, bet taip ir liko nesužinojęs, kuo buvo apkaltintas ir kodėl negalėjo eiti švietimo ministro pareigų. Ar jūs manote, kad teisinėje valstybėje taip galima? Aš kalbėjau (visai atsitiktinai susitikau su juo praeitą savaitę), ar tu radai teisingumą, ar žinai, kas tose pažymose? – Deja, nežinau, kuo buvau apkaltintas, taip ir nesužinojau, kodėl aš negaliu eiti tų pareigų.
Kitas klausimas. Vis dėlto GRECO institucija pasakė, kad teismų sistema Lietuvoje nėra skaidri, teisėjų skyrimo sistema. Ar jūs sutinkate su GRECO institucijos išvadomis ir ką, manytumėte, reikėtų keisti?
P. KUCONIS. Dėl pirmosios jūsų klausimo dalies aš galiu tik pakartoti tai, ką bandžiau kalbėti atsakydamas į pirmą klausimą. Taip, iš tikrųjų teisinėje valstybėje to negali būti. Pažymos, atsirandančios, neaišku, kokiu pagrindu, su kuriomis negali susipažinti, juo labiau negali skųsti, bijau, kad iš tikrųjų pažeidžia žmogaus teises. Bet čia aš taip sakydamas kalbu daugiau iš baudžiamojo proceso pozicijų, kur tokių situacijų tikrai negali būti.
Pratęsiant kalbą, kažkiek implikuoja situaciją ir Kriminalinės žvalgybos įstatymas, dabar galiojantis, kuris numato tris operatyvinės arba žvalgybinės informacijos patekimo į baudžiamąjį procesą formas, ir viena iš jų yra apibendrinta informacija. To nebuvo pagal 2002 metų Operatyvinės veiklos įstatymą. Atvirai pasakius, tokios pažymos, apibendrintos operatyvinės informacijos medžiagos baudžiamosiose bylose buvo ir iki Kriminalinės žvalgybos įstatymo įsigaliojimo, tik tiek, kad teismai jų nepriimdavo rimtai kaip įrodymų. Tai buvo, na, tokia informacinio pobūdžio medžiaga, sakykim, apie, na, tam tikras neformalias grupes įkalinimo įstaigose.
Informacija įdomi, ji šiek tiek pažintinė, tačiau panaudoti jos įrodinėjimo procese nebuvo įmanoma. Dabar gi pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatą ir tokios pažymos į procesą bus teikiamos, ir jas teismai privalės vertinti kaip įrodymus. Aišku, ten yra patvirtinimų, ir čia šiek tiek aš jau nutolau nuo pirminės jūsų klausimo prasmės, bet situacija labai panaši – tiek ten, tiek ten, tiek vienu, tiek kitu atveju yra varžomos žmogaus teisės. Nebuvimas galimybės apskųsti teismui tokios situacijos, ko gero, tokia situacija prieštarauja Konstitucijai, konstitucinei teisei kreiptis į teismą.
Dabar dėl antrosios jūsų klausimo dalies. Visų pakopų teisėjų, visų grandžių teisėjų skyrimo tvarka yra numatyta Konstitucijoje, padedant nuo apylinkės teismų ir baigiant Aukščiausiuoju Teismu. Kandidatūrų atrinkimo procedūras reglamentuoja Teismų įstatymas. Teismų įstatymo nuostatos šiek tiek kito, bet jos vis tiek yra saistomos konstitucinių nuostatų. Kiek turėtų būti skaidrumo ir koks tas skaidrumas turėtų būti, čia jau Teismų įstatymo, ko gero, reikalas, bet, kita vertus, aš nemanau, kad teisinga būtų nustatyti teisėjų rinkimo procedūrą, kokia buvo iki mūsų, sovietmečiu, sakykim. Čia vėlgi reikalingas balansas tarp tos tvarkos, kuri dabar egzistuoja, kuri įtvirtinta Konstitucijoje, ir tos, kurią mums siūlo jūsų minėtas dokumentas.
PIRMININKĖ. Labai ačiū už išsamius atsakymus. Daugiau klausimų jums, gerbiamasis Kuconi, nėra. Kviečiu R. Svetikaitę pristatyti A. Ridiko kandidatūrą.
12.57 val.
Seimo nutarimo „Dėl Artūro Ridiko skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju“ projektas Nr. XIIIP-1157 (pateikimas)
R. SVETIKAITĖ. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, leiskite pristatyti dar vieną kandidatą į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus, pretendentą į šio teismo Baudžiamųjų bylų skyrių, Panevėžio apygardos teismo teisėją ir šio teismo pirmininką A. Ridiką.
Teisėjo karjerą A. Ridikas pradėjo dar 2005 metais Panevėžio miesto apylinkės teisme. Teisininko karjerą pradėjęs nuo tardytojo pareigų iki paskyrimo teisėju jis sėkmingai dirbo Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroru. Šiuo metu pretendentas yra Panevėžio apygardos teismo teisėjas ir nuo 2013 metų vadovauja šiam teismui. Jis taip pat yra teisėjų bendruomenės išrinktas Teisėjų tarybos nariu.
Respublikos Prezidentė, sutikdama su teisėjų bendruomenės išreikštu pasitikėjimu pretendentu, mano, kad gerbiamasis A. Ridikas, būdamas ryžtingas ir sąžiningas teisėjas, visiškai atitinka aukščiausios kompetencijos ir reputacijos reikalavimus, keliamus Aukščiausiojo Teismo teisėjui, ir jo patirtis įvairių grandžių teismuose, teisėsaugos institucijose ir sukauptos profesinės žinios pasitarnaus vienodo teisės aiškinimo ir taikymo užtikrinimui mūsų valstybėje. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatymą. Kviečiu gerbiamąjį A. Ridiką į tribūną.
A. RIDIKAS. Gerbiamoji pirmininke, gerbiami Seimo nariai, pirmiausia taip pat norėčiau padėkoti Lietuvos Respublikos Prezidentei ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkui už parodytą pasitikėjimą, kartu suprasdamas, kad tai yra ir didelė atsakomybė.
Mano gyvenimo aprašymas yra jums pateiktas, nenorėčiau gaišinti jūsų brangaus laiko. Aš priklausau, matyt, tai kategorijai teisėjų ar vadinamųjų teisininkų praktikų, kaip ir paminėjo Prezidentės patarėja, nuo žemiausių grandžių esu pradėjęs savo karjerą. Valstybei dirbu jau 22 metus, gana kryptingai dirbu su baudžiamosiomis bylomis ir, matyt, logiška, kad pretenduoju į Baudžiamųjų bylų skyrių. Manau, kad mano kaip praktiko patirtis galėtų būti naudinga tiek formuojant bendrą teismų praktiką, tiek nagrinėjant atskiras bylas. Turiu patirties ir praktikos nagrinėjant bylas tiek pirmąja instancija, tiek apeliacine instancija, taip pat ir tiriant jas, kaip ir buvo minėta, palaikant valstybinį kaltinimą. Kadangi vis dėlto teko pereiti visas grandis, matyt, žinau praktinę pusę, galiu pareikšti galbūt kai kuriais atvejais nuomonę dėl kai kurių praktinių dalykų įgyvendinimo, dėl praktinių bylų nagrinėjimo. Tikiuosi, kad, išlaikant mokslininkų ir praktikų balansą, galėčiau prisidėti prie sėkmingo formavimo praktikos. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui už prisistatymą. Jūsų klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju pretendentui už prisistatymą. Prisistatymo pradžioje minėjote, kad pokalbis su Seimu gali būti suprantamas kaip laiko gaišinimas. Vis dėlto Konstitucijoje yra įrašyta, kad Seimas skiria teisėjus, ir, matyt, tai nėra tik formalumas. Tai aš norėjau paklausti dviejų klausimų. Vienas. Kaip jūs manote, kokiomis priemonėmis mes galėtume paskatinti Seimo narius, Seimą, kaip instituciją, aktyviau dalyvauti ir nematyti to tik kaip laiko gaišinimo ar formalumo?
Ir antras. Noriu paklausti kaip baudžiamųjų bylų specialisto. Prezidentė yra teigusi, kad beveik dėl penktadalio Lietuvos pralaimėtų bylų Europos Žmogaus Teisių Teisme konstatuoti pažeidimai dėl baudžiamojo proceso trukmės. Dabar planuojama reforma. Kokie konkretūs sprendimai, jūsų manymu, galėtų spręsti problemas, trumpinti trukmę?
A. RIDIKAS. Pirmiausia dėl laiko gaišinimo galbūt aš neaiškiai pasakiau, tiesiog aš norėjau pasakyti, kad nenoriu gaišinti laiko, kad pristatyčiau savo biografijos faktus ir darbinę veiklą, praktiką, kiek aš metų esu dirbęs. Jokiu būdu. Tai kaip tik manyčiau, kad būtų palikta daugiau laiko klausimams.
Kitas dalykas, kaip jūs minėjote, dėl pernelyg ilgos bylų trukmės. Iš tikrųjų turime tą problemą. Reikia pastebėti, kad teismai galbūt patys nepakankamai išnaudoja visas esamas galimybes dėl to, kad procesas vyktų sparčiau, tai yra galbūt ne visada panaudoja tas priemones, kartais ir procesinės prievartos priemones, kartais dėl darbo organizavimo. Tačiau pastaruoju metu, aš manau, kad šitie rodikliai gerėja ir tos problemos po truputį sprendžiamos. O dėl to, kad ką tai duotų, jeigu aš teisingau supratau, teismų reforma, sujungiant teismus, tai iš tikrųjų manau, kad ta reforma turėtų pasitarnauti bendram tikslui, kad sutrumpėtų nagrinėjimo trukmė, tai visų pirma proporcingiau paskirstant darbo krūvį tarp atskirų teismo rūmų. Čia vienas iš tokių, manyčiau, labai realių ir praktinių dalykų, kurie gali tai padėti padaryti.
PIRMININKĖ. Klausia P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Noriu jūsų paklausti, kaip jūs žiūrėtumėte, kad būtų, be abejonės, su įstatymų pagalba, sukurta vieninga teismų sistema – Aukščiausiasis Teismas, kuris nagrinėtų skundus, taip pat galėtų nagrinėti skundus ir Vyriausiojo administracinio teismo?
A. RIDIKAS. Matyt, kad irgi yra politinė valia, galėtų būti toks variantas svarstomas, galbūt kaip atskiras skyrius Aukščiausiojo Teismo. Iš tikrųjų tai yra pažymėjusios ir kai kurios Europos Sąjungos institucijos, kad mūsų administraciniai teismai yra kaip ir sėkmingai, ir gerai veikianti sistema, tačiau kokia forma tai yra atliekama, aš manau, kad galima svarstyti bet kada.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus.
13.04 val.
Seimo nutarimo „Dėl Algirdo Taminsko skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju“ projektas Nr. XIIIP-1158 (pateikimas)
Kviečiu R. Svetikaitę, pateikti A. Taminsko kandidatūrą į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus.
R. SVETIKAITĖ. Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju Respublikos Prezidentė siūlo skirti buvusį Konstitucinio Teismo teisėją ir Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros docentą A. Taminską. Akademine veikla gerbiamasis A. Taminskas užsiima jau daugiau nei 30 metų. Teisėjo karjerą pradėjo 1999 metais, kai buvo paskirtas tuometinio Aukštesniojo administracinio teismo teisėju. Vėliau pretendentas dirbo teisėju Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme ir Lietuvos Aukščiausiajame Teisme. Iki tapdamas teisėju, penkerius metus dirbo Seimo kontrolieriumi, buvo Seimo kontrolierių įstaigos vadovas. Įvairiapusė profesinio darbo patirtis, akademinio darbo pasiekimai Vilniaus universiteto Teisės fakultete leidžia teigti, kad gerbiamojo A. Taminsko paskyrimas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigas reikšmingai sustiprins šio Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų korpusą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui už pateikimą. Kviečiu prisistatyti A. Taminską.
A. TAMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamoji posėdžio pirmininke, pirmiausia dėkoju Jos Ekscelencijai Prezidentei, Aukščiausiojo Teismo pirmininkui už išreikštą pasitikėjimą ir teikimą mano kandidatūros į Aukščiausiojo Teismo teisėjus. Būdamas čia, jaučiuosi taip tarsi bandydamas grįžti į tą teismą, iš kurio prieš devynerius su pusę metų, kadangi kovo mėnesį baigėsi mūsų kadencija, rotacija vyko Konstituciniame Teisme, buvau paskirtas Konstitucinio Teismo teisėju. Mano sritis yra civilinė teisė, konkrečiau, daiktinė teisė, tai yra nuosavybės teisė, hipoteka, įkeitimas ir kitos daiktinės teisės bei susiję institutai.
Kaip matau savo vaidmenį, naudą, kokią galėčiau duoti Aukščiausiajame Teisme? Pirmiausia norėčiau paminėti, kas nebuvo paminėta mane pristatant, bet jūsų turimoje mano biografijoje yra paminėta, tai anuo laiku buvau Civilinio kodekso rengimo darbo grupės narys. Civilinio kodekso, kuris dabar galioja, tai yra 2000 metais priimto, didžioji dalis jo įsigaliojo 2001 metais, aš esu vienas iš kelių šios grupės rengėjų. Daugiausia prisidėjau, dirbau rengiant Ketvirtąją knygą, tai būtent daiktinę teisę, nuosavybės teisę, kaip sakiau, kitas daiktines teises. Nors nuo įsigaliojimo 2001 metais praėjo 16 metų, atrodo, ilgas laiko tarpas, bet teisės požiūriu vertinant tai yra labai trumpas laiko tarpas teisės aiškinimo, taikymo požiūriu šitų novelų, kurios atsirado tame Civiliniame kodekse, požiūriu įgyvendinimui tai tikrai labai trumpas laiko tarpas.
Ką aš noriu pasakyti? Noriu pasakyti, kad iš tiesų teismų praktika nėra iki galo suformuota, ir natūralu, ir negali būti taip greitai suformuota. Tie keliai ir klystkeliai neišvengiami visuose darbuose. Aš ir matau savo vietą Aukščiausiajame Teisme pirmiausia šitoje srityje, manau, kad galiu prisidėti pagal savo galimybes. Juolab kad Vilniaus universiteto Teisės fakultete taip pat dirbu jau 32 metai, nuo 1986 metų, kada baigiau, kitaip sakant, mokslinį, pedagoginį darbą derinu su praktiniu. Tiek norėjau prisistatyti. Ačiū už dėmesį. Laukiu klausimų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Iš tikrųjų jūsų nori paklausti penki Seimo nariai. Pirmasis M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū gerbiamajam Algirdui už prisistatymą. Aš norėčiau grįžti prie pirmojo klausimo, kurį uždaviau pirmajai kandidatei. Kaip jūs vertintumėte tą Seimo narių iniciatyvą keisti Konstituciją, kad būtų pakeista Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų skyrimo tvarką, įtraukiant į skyrimo procesą ir Tautos atstovybę? Atkreipiu dėmesį, kad tai yra galutinės instancijos teismas, ir daugelyje šalių vis dėlto dominuoja, mano žiniomis, praktika, kad skiriant galutinės instancijos teismų teisėjus dalyvauja Seimas, dalyvauja Tautos atstovybė. Kaip jūs vertintumėte tokią iniciatyvą?
A. TAMINSKAS. Ačiū už klausimą. Suprantu, kodėl šis klausimas keliamas. Taip, tai galutinė instancija, tai instancija, formuojanti praktiką administracinių bylų teisenos prasme. Taip, viena vertus, kaip sakau, tai yra galutinė instancija.
Kita vertus, ji nėra tokia instancija kaip Aukščiausiasis Teismas, tai nėra kasacinė instancija. Kitaip tariant, tai nėra vien tik teisės klausimą sprendžianti instancija. Tai kartu yra ir apeliacinė instancija. Aš tame teisme dirbau beveik devynerius metus, kai jis dar vadinosi, čia pristatė, Aukštesniuoju teismu. Patikėkite, teko labai daug skaityti, dalyvauti, kartais ir savo nuomonę išsakyti tada, kai dar buvo sprendžiama apskritai dėl šitų teismų sistemos atsiradimo, užgimimo, jeigu taip galima sakyti, egzistavimo. Buvo labai įvairių nuomonių. Pasisakė teisininkai, profesoriai įvairaus lygio konferencijose, kitomis progomis. Buvo labai daug kritikos, buvo palaikymo, buvo pačių įvairiausių nuomonių. Ką galiu pasakyti?
Mano giliu įsitikinimu, administraciniai teismai kaip tokie, veikianti sistema dviejų pakopų, skirtingai nei bendrosios kompetencijos, vis dėlto, matyt, pasiteisino. Pasiteisino kuria prasme? Kad bylos tikrai buvo nagrinėjamos kur kas greičiau. Aš labai gerai atsimenu mokesčių bylas, ypač kiek teko diskutuoti su teisėjais, kurie anksčiau buvo dirbę bendrosios kompetencijos teismuose, ir kai jie atvirai po to, kai pakliuvo į administracinius teismus, prisipažino, kad bendrosios kompetencijos teisme dirbdami, tai specifinė sritis, mažai ką suprasdavo. Tose bylose dažniausiai nurašinėdavome nuomonę, kažkurios šalies pateiktą kaip argumentus. Tikrai reikia specialių žinių, specialaus gilinimosi. Sukūrus administracinius teismus tokia galimybė atsirado. Atsiprašau, truputį nukrypimas išėjo nuo jūsų klausimo.
Dabar turime šią sistemą. Keliamas klausimas, kaip jūs sakėte teisingai, dėl skyrimo, kitas susijęs klausimas, čia netgi iš pretendentų ar klausimas buvo, ar atsakant tikrai paminėjo, kad galbūt tai kaip Aukščiausiojo Teismo vienas iš skyrių. Tai čia yra apeliacija, Aukščiausiajame Teisme – kasacija. Čia dvi instancijos, Aukščiausiajame Teisme – trys, tai būtų esminiai teisinio reguliavimo pakeitimai. Ir svarbiausia, tai ne paslaptis, jums puikiai žinoma, ir jūs klausimą buvote uždavę pretendentams – taip, deja, Konstitucija yra tokia, kokia yra, nuostatos yra tokios, kokios yra. Priimant Konstituciją tokių administracinių teismų apskritai nebuvo ir tada spręsti tikrai buvo labai sudėtinga apie tai, kas dar bus. Dabar mes juos turime. Kaip sakau, istorija yra tokia.
Mano giliu įsitikinimu, kiekvienu klausimu, kai yra iniciatyva, yra argumentai, visada turi kariauti argumentai. Turi būti sakomi argumentai, turi būti kontrargumentai. Galų gale apsispręs asmuo. Gyvenime ir nagrinėdamas bylas aš visada sudėlioju įrodymus, argumentus sudėlioju, gaunu sprendimą ir po to galiu ramiai miegoti. Ir apskritai, taip, pirmiausia reikia, jeigu kas nors turi svarių argumentų, kelti šitą klausimą, diskutuoti, apsisprendus keisti Konstituciją. Kaip čia buvo sakyta, sudėtinga. Aš nemanau, jei iš tiesų bus apsispręsta, kad tikrai tai būtina keisti, Konstitucijos keitimas nėra toks didelis baubas, mano giliu įsitikinimu. Ačiū. Gal kiek išsiplėčiau, bet…
PIRMININKĖ. Dėkui už labai išsamų atsakymą, bet noriu vis dėlto priminti, kad klausti – minutė, atsakyti – dvi minutės. Klausia V. Gailius.
V. GAILIUS (LSF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, ačiū už suteiktą galimybę paklausti. Mano klausimas apie kvaziteisminį institutą Lietuvoje. Jūs paminėjote savo ankstesniame atsakyme vieną iš mokestinių ginčų procedūrų sprendimą. Mes turime Mokestinių ginčų komisiją, mes turime aibę kitų kvaziteisminių institutų. Daugelis apeliuoja į tai, kad šie institutai reikalingi kaip pagalba ikiteisminiame nagrinėjime įvairių klausimų. Tai ar iš tikrųjų kvaziteisminės institucijos yra pagalba teismams, mažinant teismų krūvį, ar biudžeto asignavimų švaistymas?
A. TAMINSKAS. Ačiū už klausimą. Taip, į šį klausimą atsakydamas tikrai neišsiplėsiu. Savo nuomonę turiu. Jeigu vertinčiau Mokestinių ginčų komisiją kaip ikiteisminę instituciją, privalomą, mano giliu įsitikinimu, tai tikrai nėra… nebent tuo metu, kai man teko dirbti Administraciniame teisme, tikrai nevertinčiau kaip betikslio lėšų švaistymo. Tai dar viena institucija, kaip ir vietinė mokestinė, po to centrinis administratorius, po to Mokestinių ginčų komisija. Iš tiesų tai tam tikrų įrodymų rinkimas, vertinimas, pozicijų pateikimas. Ypač jeigu teismuose dalyvaudavo tikrai kvalifikuoti tos institucijos atstovai, nenoriu pavardėmis, net atsimenu kai kuriuos, tai tam tikro aiškumo bylose suteikdavo tikrai gana daug. Aišku, galutinį sprendimą visada priimdavo teismas. Mano manymu, šią instituciją, tuo metu, kai man teko dirbti, aš vertinu tikrai teigiamai, kaip jau minėjau. Ačiū už klausimą.
PIRMININKĖ. Klausia R. Žemaitaitis. Ruošiasi P. Gražulis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pretendente, aš šiek tiek kitokį klausimą, ne kaip kandidatui į Aukščiausiąjį Teismą, nes jūsų patirtis, be abejonės, yra viena iš didžiausių ir profesine prasme, ir moksline. Mano klausimas yra kitoks.
Mes teismuose dažnai susiduriame su teisiniu neraštingumu, žmonės kreipiasi dėl elementariausių dalykų – dėl kaimynės vištų nulestų salotų ar panašių atvejų. Kaip jūs manote, ar nereikėtų, kad teisėjai būtų labiau visuomeniški ir labiau įsitrauktų į darbą mokyklose, profesinio ugdymo įstaigose ir universitetuose? Aš kalbu apie teisės pagrindų dėstymą, nes dabar teisėjas tarsi yra kažkur nuošaly, toli toli, maždaug aš paskui tik plaktuku pamojuosiu ir viskas bus gerai.
Seimo narių daromi priėmimai. Pavyzdžiui, mano kiekvieną pirmadienį Šilalėje, Rietave. Ateina 80 % žmonių dėl elementaraus teisinio raštingumo, t. y. dėl darbo sutarčių, dėl nuomos, dėl langų ir panašiai. Kaip manote, ar būtų logiška, jei leistų jums ir suteiktų galimybę bent valandą per savaitę dirbti su moksleiviais mokyklose, universitetuose ir profesinio rengimo centruose?
A. TAMINSKAS. Ačiū už klausimą. Vertinant mano situaciją konkrečiai, tai aš su jaunais žmonėmis labai daug dirbu. Kaip minėjau, 31 metus. Aišku, tai ne moksleiviai, tai yra studentai. Ta praktinė patirtis, neabejoju, jiems yra naudinga, kaip ir mums, teisėjams, mokslinis darbas, pedagoginis, ką mes išgirstame, ką matome. Negali žmogus dirbti teisėju nebūdamas visuomenėje, negyvendamas, nesusidurdamas su žmonėmis, nežinodamas jų lūkesčių.
Kita vertus, mes nesame izoliuoti. Visuomenės informavimo priemonės, tiesa, ne visada pasitarnauja teigiamai. Kartais, ypač baudžiamosiose bylose, ir nuteisia prieš laiką, suformuoja nuomonę. Bet galų gale kiekvienas teisininkas, ypač teisėjas, nekalbant apie paskutinės instancijos teismo teisėją, pirmiausia, aišku, turi vadovautis teise, normomis ir principais.
Tiesiogiai atsakydamas į jūsų klausimą, aš negaliu pasakyti, ar reikėtų to, ar ne. Atvirumo teismui reikia, kas be ko. Teisėjai – įvairiausi. Vieni, kaip sakiau, dirba pedagoginį darbą, mokslinį, kiti grynai praktikai. Visais atvejais, mano giliu įsitikinimu, svarbiausia, siekiant visuomenę įtikinti, sprendimai turi būti argumentuoti. Argumentai turi įtikinti šalį. Jei atėję į teismą asmenys turi skirtingas pozicijas ir išėję iš teismo vis dėlto laikosi tų pačių pozicijų, kad jie yra teisūs, vienintelis, kas gali įtikinti, tai iš tiesų šito gauto procesinio galutinio sprendimo argumentai. Galiu tiek atsakyti taip tiesiogiai. Ar tai pasitarnautų, čia vėlgi (…) klausimas. Ačiū už klausimą.
PIRMININKĖ. Klausia P. Gražulis. Ruošiasi A. Sysas.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, norėjau jums užduoti kitą tokį klausimą, gal filosofinį. Kaip jūs apskritai vertinate situaciją, nes visiškai neseniai naujai buvo pareikšti įtarimai dviem partijoms – Liberalų ir Darbo partijai. Prisipažinsiu, ir partijai „Tvarka ir teisingumas“ pareikšti. Teismų sprendimų nėra, bet aukščiausi valstybės politikai sprendimus jau priėmė. Politinei partijai daug svarbiau, aš manau, visuomenės pasitikėjimas ir politinis sprendimas nei teisinis sprendimas. Ar jau reikalingas teisinis procesas, tiek pradedant Prezidente, Seimo Pirmininku, Ministru Pirmininku, partijų vadovams… reikalavimai nutraukti koalicines sutartis dėl to, kad pareikšti įtarimai. Ir kaip apskritai žiūrite, kad juridiniam asmeniui įstatymu galima pareikšti įtarimą? Ir mano būtų papildymas. Jeigu parapijos klebonas veikė prieš įstatymą parapijos naudai, tai reikėtų parapiją uždaryti, o jeigu vyskupas veikia vyskupijos naudai prieš įstatymus, tai vyskupiją uždaryti, jeigu Popiežius, tai visą Katalikų Bažnyčią uždaryti. Kaip vertinti tokius, mano manymu, gana kvailokus įstatymus, kai dėl vieno ar trijų žmonių būtų galima uždaryti visą Katalikų Bažnyčią? KGB to nesugebėjo padaryti sovietmečiu.
A. TAMINSKAS. Ačiū už klausimą. Suprantu. Mano atsakymas būtų toks. Mano nuomonė šiuo atveju, kaip jūs ir užduodamas klausimą užsiminėte, kad tai daugiau gal filosofinis ar panašaus pobūdžio klausimas. Vertinimas tiek ir aukščiausių valstybės pareigūnų, tiek ir pačios tautos, šiuo atveju, matyt, pačios tautos ne mažiau svarbus vertinimas ir kartais išankstinis nuteikimas, toks nuomonės susiformavimas, tai yra fakto klausimas. Na, yra toks gyvenimas. Gal nuo aukščiausiųjų šalies pareigūnų tai priklauso, kokie, kada, kiek išsako, anksti ar vėlai ir kokia ta nuomonė, bet tauta visada linkusi vertinti, ypač tokias bylas, kur iš tiesų jie suvokia, supranta. Mano atsakymas būtų toks. Aš manau, kad, pirma, labai svarbu, kad būtų stiprinamas pasitikėjimas teismais. Juk galutinį sprendimą turėtų priimti teismai. Jeigu tauta teismais… na, pasitikėjimas kažkiek auga. Jeigu tauta pasitikėtų, kuo toliau, tuo labiau pasitikėtų teismais, tai, matyt, būtų vienas geriausių sprendimo būdų – teismas įvertins, teismas nuspręs, teismas pasakys, kaip iš tikrųjų yra.
Kita problema yra, kad iš tiesų mes apskritai, aš kalbu už save, kaip tautos atstovą, mes linkę dažnai daryti išvadas ir kalbėti patys nepasigilinę ir nežinodami. Labai dažnai man teko susidurti, kai pasako, taigi jūs teisme nusprendėte tą ir tą. Aš sakau, ne, mes ne taip nusprendėme. Sako, kaip? Taip. Pasakė taip, o argumentai visai ne tokie buvo, sakau, paskaitykite. Ne, sako, man sakė kažkas. O to kažko, sakau, paklauskite. Pasakė, jam kažkas sakė. Esmė yra kokia? Aš niekada nesiimu spręsti ir niekada nepateikiu galutinio vertinimo, nežinodamas tikros situacijos, neturėdamas įrodymų, vertinimų. Man teko labai dažnai skaityti netgi visuomenės informavimo, žiniasklaidos tam tikrus straipsnius, tam tikrus pasakymus, kur iš tiesų buvo padaromos tam tikros išvados jau (…) bylose, pateikiant, kad štai teismas nustatė tą ir tą, nors byloje visai kas kita rašoma, visai kas kita nustatyta. Bet žmonės turi teisę reikšti savo nuomonę.
O dėl juridinio asmens nuteisimo, patraukimo baudžiamojon atsakomybėn jūs, matyt, puikiai žinote, kad juridinis asmuo gali būti nuteistas ir už išžaginimą. Atrodo, kaip tai gali būti? Šitą klausimą netgi Konstitucinis Teismas kadaise nagrinėjo ir tai nėra lietuviškas reguliavimas, vien tik lietuviška praktika. Ačiū, tiek.
PIRMININKĖ. Dar klausia A. Sysas. Atsisakote? Gerai. Ačiū. Ačiū, jūs atsakėte į visus klausimus. Viskas. Dėkui.
Gerbiami kolegos, prisistatė visi kandidatai, kuriuos teikė Lietuvos Respublikos Prezidentė. Noriu pasakyti, kad pagrindinis komitetas yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas, numatomas svarstymas Seime spalio 17 dieną.
O dabar informacija. Mišri Seimo narių grupė susitinka su pretendentais į Aukščiausiojo Teismo teisėjus spalio 12 dieną, ketvirtadienį, 8.45 val.; Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija – spalio 12 dieną 9.15 val., irgi ketvirtadienį, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija – spalio 17 dieną, antradienį, 9 val.; Socialdemokratų frakcija – spalio 19 dieną 9.30 val.; frakcija „Tvarka ir teisingumas“ nesusitinka; Lietuvos lenkų rinkimų akcija- Krikščioniškų šeimų sąjunga nesusitinka ir Liberalų sąjūdžio frakcija irgi nesusitinka.
Ačiū gerbiamajai R. Svetikaitei, kuri pristatė visus pretendentus į Aukščiausiojo Teismo teisėjų pozicijas, ir ačiū visiems kandidatams už prisistatymą. Dėkoju.
13.25 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl Lietuvos Respublikos rinkai tiekiamų galimai žemesnės kokybės maisto produktų sudarymo“ projektas Nr. XIIIP-1145 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-19 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl Lietuvos Respublikos rinkai tiekiamų galimai žemesnės kokybės maisto produktų sudarymo“ projektas. Pranešėjas – K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, siūloma sudaryti Lietuvos Respublikos Seimo laikinąją tyrimo komisiją dėl Lietuvos Respublikos rinkai tiekiamų galimai žemesnės kokybės maisto produktų ir įpareigoti komisiją nustatyti priežastis, kodėl skiriasi tuo pačiu prekės ženklu pažymėti Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių rinkai tiekiami maisto produktai, kodėl Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba tik dabar atliko rinkos tyrimą, kurio metu nustatyta, kad Lietuvos Respublikos rinką pasiekia kitokias savybes turintys tuo pačiu prekės ženklu pažymėti produktai nei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, atsakingus asmenis, kurių neveikimas sudarė sąlygas diskriminuoti Lietuvos Respublikos vartotojus, taip pat nustatyti, ar Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos valstybių narių rinkai tiekiant besiskiriančius tuo pačiu prekės ženklu pažymėtus produktus nėra vartotojų teisių pažeidimų ir ar nėra nesąžiningos komercinės veiklos požymių.
PIRMININKĖ. Pristatėte?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Dėkui. Jūsų nori klausti dešimt Seimo narių. Pirmasis – A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, tiesiog norėčiau sužinoti. Žemės ūkio ministras teigia, kad mes prisijungėme prie Slovakijos iniciatyvos tiriant šią problemą, norime bendros Europos Komisijos pozicijos. Ką šiuo atveju vis dėlto laikinoji komisija iš esmės papildytų, kaip papildytų vykdomosios valdžios veiksmus, kokia būtų jos pridėtinė vertė sprendžiant tą problemą, dėl kurios, jau žinome, įsitraukusios institucijos? Kas būtų, kokia nauda?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Jūs tikriausiai žinote apie tuos rezultatus, kad iš tirtų produktų, kurie buvo tiriami Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, 70 % neatitinka tų kokybės reikalavimų, skiriasi sudėtis. Tai išties visuomenėje atsirado didelis susirūpinimas, žmonės tikrai nori žinoti, nori aiškumo. Komisija turėtų paliesti ne tik tuos klausimus, dėl ko prisidėjo Žemės ūkio ministerija, kad lyg mes vienodai žiūrime ir norime prisidėti prie bendros Europos Sąjungos politikos, tačiau išsiaiškinti priežastis. Galbūt Lietuvoje tam tikri asmenys, tam tikros organizacijos ar tarnybos darė poveikį, kad ta informacija būtų laikoma slaptai ar nepateikiama visuomenei ir tuo naudodamosi nori išlaikyti tą situaciją, kuri yra šiandien.
PIRMININKĖ. Klausia E. Pupinis. Ruošiasi R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Tema tikrai aktuali, šiuo metu daug spaudoje nagrinėjama, bet ar iš tiesų tikrai tai Seimo kompetencija, nes, ko gero, vis tiek čia yra vykdomosios valdžios kompetencija ir ypač institucijų, kurios atsakingos už maisto saugą. Tuo labiau, jau čia ir spaudoje buvo minėta, kad turime netgi savo komisarą, kuris taip pat atsakingas už sveikatą ir maisto saugą. Ar nemanote, kad galbūt Komisija vis dėlto neturės tokių galimybių nustatyti ir kokybės, ir panašiai? Galbūt surinks bendrą informaciją? Bet galbūt reikėtų išnaudoti ir kreiptis į tas institucijas, kurios iš esmės yra atsakingos už priežiūrą? Ačiū.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas kolega, už klausimą. Tačiau galiu pasakyti, kad ši situacija stebima jau kuris laikas – jau turbūt daugiau negu penkeri metai. Veiksmų, jokių priemonių nebuvo imtasi. Jūs gerai pastebėjote – turime eurokomisarą, kuris tikrai kompetentingas atrodo ir tikrai turi dideles galias, bet iki šiandien jokių veiksmų nebuvo imtasi. Manau, kad Komisija tikrai turės progą išsiaiškinti, kokios priežastys lėmė, kad nebuvo laiku imtasi veiksmų, kokių trūksta galbūt teisės aktų ar reglamentavimo, kad būtent būtų užtikrinta, kad laiku būtų imtasi tokių priemonių ir kad ta kokybė būtų tokia pati, kaip ir visose kitose Europos Sąjungos šalyse parduodamų produktų su to paties prekės ženklo pavadinimu. Manau, tikrai reikia išaiškinti spragas, kuriose vietose prasilenkia būtent šitie aspektai.
PIRMININKĖ. Klausia R. Morkūnaitė-Mikulėnienė. Ruošiasi V. Kamblevičius.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Dėkui. Iš tikrųjų jautrus ir emocionalus klausimas. Man tiktai pats Komisijos žanras… Ar čia reiškia, kad valdantieji reiškia nepasitikėjimą savo Vyriausybe ir ministrais, kurie lyg ir imasi šiokių tokių veiksmų? Galbūt nepakankamai tų veiksmų? Gal jūs galėtumėte pakomentuoti, koks yra atstovavimas Europos Sąjungos tam tikrose tarybose, ar žemės ūkio, ar sveikatos tarybose, ir ar iš tikrųjų yra nepakankamas mūsų pareigūnų aktyvus veikimas Europos Sąjungos institucijose? Kaip manote, kas bus naujo pasakyta šitos Komisijos išvadose? Ar tai bus skirta Lietuvos vidaus rinkoje, vidaus politikoje kokių nors priemonių imtis, ar jūs manote kreiptis į tą pačią Europos Komisiją, kuri jau lyg ir pati yra nusprendusi metodologiją dėl tyrimų pateikti? Kokie bus siūlymai?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Išties galiu pasakyti, kad būtent dabartinė Vyriausybė ir iškėlė šį klausimą. Tai yra šios Vyriausybės darbo rezultatas, nes, kaip ir minėjau, jau tikriausiai penkeri metai ta problema yra lyg ir tokia vieša paslaptis. Žmonės, kurie keliauja po užsienį, kurie perka tam tikrų prekės ženklų produkciją, ją vartoja, grįžę į Lietuvą tikrai mato realius skirtumus. Tikriausiai ir jūs patys, kolegos, ne vienas esate pastebėjęs ir įvertinęs tą kokybę. Čia, manau, yra vienareikšmiška, reikia padėkoti, kad vyksta tų problemų viešinimas, kad jos iškeliamos ir ieškoma galbūt ir priežasčių, kodėl jos tik dabar iškeliamos. Aišku, svarbu imtis prevencinių priemonių, kad tai nepasikartotų. Tai galbūt reikia reglamentuoti tam tikrais teisės aktais, galbūt reikia įstatymuose kur nors įtvirtinti, kad vartotojų teisės nebūtų pažeidžiamos ir jie gautų tokios pačios kokybės produkciją.
PIRMININKĖ. Klausia V. Kamblevičius. Ruošiasi E. Gentvilas.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, man atrodo, jūs lendate ne į savo daržą. Jūs uzurpuojate Kaimo reikalų komiteto A. Stančiko vietą. Jūs stumiate jį į kampą. Juk Veterinarijos tarnyba, Žemės ūkio ministerija yra pavaldžios Kaimo reikalų komitetui, kuris ir numato strategiją ir darbus. Sakyčiau, jeigu jūs būtumėte užsiėmęs lengvųjų mašinų, pagamintų užsienyje, (…) koncentracijos dydžio, aš suprasčiau, o dabar jūs visiškai ne čia lendate. (Balsai salėje)
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, kolega, už klausimą. Jūsų komentarų irgi įvairiomis temomis mes žinome. Bet jeigu kalbant apie kompetenciją, nežinau, Kaimo reikalų komitetas tikrai kompetentingas, tikrai, bet čia nekalbame apie tarnybų pavaldumą, kurios galbūt atsakingos ir kurios dirba šiais klausimais. Manau, tikrai tarp Seimo narių yra kolegų ir maisto saugos specialistų, ir medikų, ir veterinarijos gydytojų, kurie tikrai galėtų puikiai šioje komisijoje dirbti ir savo žiniomis, įgūdžiais ir kompetencija padėti pasiekti tų siekiamų tikslų.
PIRMININKĖ. Klausia E. Gentvilas. Ruošiasi A. Dumbrava.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Kęstuti, jūs mane nustebinote ar net apstulbinote, kad štai šita mūsų Vyriausybė iškėlė tą problemą. Aš dar prisimenu, dar mūsų Vyriausybė sėdėjo ir tylėjo, kai Europos Komisijos vadovas Ž. K. Junkeris metiniame pranešime tą problemą iškėlė. Tvarka! Čia jūsų traktavimas, kas pirmiau nutiko – ar Ž. K. Junkeris, ar S. Skvernelis apie tai šnekėjo. Jeigu jūs taip pasitikite Vyriausybe, įpareigokime kokia nors rezoliucija Vyriausybę tęsti tą darbą, kurį ji, pasirodo, dar prieš Ž. K. Junkerį pradėjo. Čia toks siūlymas.
Mano klausimas. Skirtingos kokybės maisto produktai su tuo pačiu prekės ženklu skirtingos sudėties, ar tai reiškia skirtingą kokybę ir ar visais atvejais, kai sudėtis skiriasi, pas mus parduodamas produktas yra prastesnės kokybės? Kadangi mačiau įvairius tyrimus ir matau, kad negalima vienareikšmiškai vertinti. Ar jūs teigiate, kad skirtinga sudėtis reiškia skirtingą kokybę?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Kolega, išties kalbėdami apie sudėtį, galime tiktai pasamprotauti, nes tikrai turėtų atsakyti specialistai profesionalai laboratoriniais tyrimais. Tačiau kalbant apie cukraus pakeitimą saldikliais, natūralių gyvulinių riebalų pakeitimą augaliniais galbūt iš genetiškai modifikuotų augalų ir kitus ingredientus, atitikmenis tų, kurie turėtų būti, jeigu lygintume produktus, tai manau, kad poveikis netgi ne tik kokybei, bet netgi ir tų pačių vartotojų sveikatai galėtų būti. Kalbant apie poveikį sveikatai, išties klausimas tikrai platus ir jis tikrai reikalauja gilesnių diskusijų. Čia tikrai turėtų būti įtraukti netgi ir maisto saugos specialistai, kurie vertina būtent tų ingredientų poveikį žmogaus organizmui.
PIRMININKĖ. Klausia A. Dumbrava. Paskutinis.
A. DUMBRAVA (TTF). Labai ačiū. Gerbiamas pranešėjau, vis tiek įdomu… Čia buvote paklaustas. Vis tiek, kokios pasekmės laukia? Aš suprantu, jūs sakote, gal trūko kokių nors teisės aktų ar nenoras, ar darbo, kokio nors noro ištirti tuos dalykus, bet vis tiek, kaip jūs manote, ką ta Komisija galės teisiškai padaryti prieš tuos asmenis, tarkim, kurie anksčiau dirba ir kurie neatliko savo pareigų, kaip mes suprantame? Ar jie kaip nors bus baudžiami? Ar tai įmanoma, išskyrus tai, kad būtų įvertinti teisės aktai, kurių galbūt trūko ar kaip? Ačiū.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Tas rezultatas yra siekiamybė pirmiausia nustatyti. Jeigu tai buvo tam tikrų žmonių ar grupių, ar institucijų peržengti įgaliojimai, tikrai bus pareikalauta, manau, atsakomybės.
O kalbant apie tai, koks tikslas? Tai galbūt, kad vartotojai žinotų, kad tai nėra tas pats produktas, kad atsirastų koks nors galbūt išskirtinis ženklinimas, kad turėtų būti tam tikras, vadinkim, kad galėtų vartotojas aiškiai atskirti, o ne būtų paslėpta tarp mažų eilučių, mažomis raidėmis parašyta kur nors informaciniame lapelyje. Tai turėtų aiškiai matytis ir tai neturėtų būti vartotojų klaidinimas.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolega. Jūs atsakėte į visus klausimus.
Dabar po pateikimo vienas už, prieš nėra. Už – V. Sinkevičius.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Aš tiktai noriu pasidžiaugti kolega, kad iš tiesų ėmėsi lyderystės. Yra nemažai klausimų, kurie turėtų būti atsakyti, ir parlamentinės kontrolės, parlamentinio tyrimo šiuo atveju labai reikia. Kolegos taip pat uždavė daugybę klausimų, į kuriuos turėtų būti atsakyta pirmiausia mūsų žmonėms. Dėkoju kolegai ir kviečiu palaikyti.
PIRMININKĖ. Prieš atsirado V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Mieli kolegos, mums šiandien visiems aišku, kad kiekvienas turime dirbti savo darbą, kaip ir ministerijos. Net Teisės departamentas pažymėjo, jog tai pažeidžia konstitucinių valdžių pasidalinimo principą. Cituoju: „Iš konstitucinių valdžių padalinimo principo kitų institucijų nuostatų darytina išvada, kad Seimas neturi įgaliojimų sudaryti ir tokių laikinųjų tyrimo komisijų, kurioms būtų pavedama ištirti dalykus, kuriuos tiriant būtų įsiterpiama į kitą viešąją valdžią vykdančiųjų, taip pat kitų Konstitucijoje, įstatymuose numatytų valstybės bei savivaldybių institucijų įgaliojimus.“ Apie ką čia kalbama, mes net neturime preteksto svarstyti, o pats siūlai tokius dalykus.
PIRMININKĖ. Balsuojame, kolegos. Kas po pateikimo pritariate Seimo nutarimui dėl komisijos sudarymo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 67 Seimo nariai: už – 50, prieš – 1, susilaikė 16. Po pateikimo Seimo nutarimui pritarta. Noriu atsiklausti Seimo Pirmininko pirmosios pavaduotojos, ar jūs siūlote ypatingą skubą dėl šio Seimo nutarimo?
Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoją siūlo šį Seimo nutarimą priimti ypatingos skubos tvarka. Ar Seimas pritaria tam? (Balsai salėje) Ne?
Gerai, balsuojame, jeigu yra kitų nuomonių. Kas už tai, kad ypatingos skubos tvarka šį Seimo nutarimą šiandien svarstytume ir priimtume, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Šurmulys salėje)
Balsavo 74: už – 48, prieš – 7, susilaikė 19. Ypatingai skubai pritarta.
Dabar svarstymas. (Balsai salėje) Nereikia nervintis, viskas parašyta. Dabar visiškai teisingai J. Razma sufleruoja, aš būčiau to paties paklaususi, pagal Statutą, jeigu ypatinga skuba ir pradedame svarstymą, reikia trijų valandų pertraukos. Ar pritariate trijų valandų pertraukai? Darome trijų valandų pertrauką. Šis klausimas bus svarstomas ir priimamas vakariniame posėdyje.
Dėl vedimo tvarkos, tiksliau, replika po balsavimo.
P. GRAŽULIS (TTF). Ne, dėl vedimo tvarkos. Iš tikrųjų, žiūrėkite, yra Teisės departamento išvada, kad šita komisija gali būti net antikonstitucinė. Tai ar neturėtų nagrinėti Teisės ir teisėtvarkos komitetas, išvados pateikti? Gal susirinktų per pertrauką ir pateiktų savo išvadą, nes to Statutas reikalauja. Jeigu Teisės departamentas pateikia tokią išvadą, tai sprendimą priima Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o dabar net nėra Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvados. (Balsas salėje: „Čia absurdas!..“)
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, yra toks siūlymas Teisės ir teisėtvarkos… Taip, frakcijos vardu? (Balsai salėje) Bet čia niekur neparašyta, štai dabar man padavė Teisės departamento išvadą, kad būtų prieštaraujama Konstitucijai. Kur jūs čia tą įskaitėte? (Balsai salėje) Tai čia tikrai nėra tiesioginio pasakymo, kad prieštarauja Konstitucijai. Čia kalbama apie Konstitucinio Teismo doktriną, kurioje buvo analizuota Seimo laikinųjų tyrimo komisijų veikla. Konstitucinis Teismas išsakė savo nuomonę, ir tiek. Aš čia nematau jokių prieštaravimų Konstitucijai ir nematau reikalo kreiptis į Teisės ir teisėtvarkos komitetą, kad jis svarstytų.
Tai šį klausimą baigėme ir po trijų valandų, tai yra, kaip sakiau, vakariniame posėdyje bus svarstymas, nes jau yra netgi svarstymo stadijai registruoti tam tikri pasiūlymai. (Balsai salėje) Ypatingos skubos joks komitetas nesvarsto. (Balsai salėje) Tai kad dabar nėra norinčių. O pataisas svarstysime čia, Seimo salėje, plenariniame posėdyje. Šiuo klausimu baigėme.
13.45 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narį Naglį Puteikį patraukti baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jo laisvę“ projektas Nr. XIIIP-1143 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Paskutinis rytinio posėdžio klausimas – Seimo protokolinio nutarimo „Dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narį Naglį Puteikį patraukti baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jo laisvę“ projektas. Pranešėjas – laikinosios tyrimų komisijos pirmininkas A. Šimas. Pateikimas.
A. ŠIMAS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Mielieji kolegos, Laikinoji Seimo tyrimo komisija dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narį Naglį Puteikį patraukti baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jo laisvę rugsėjo 26 dienos posėdyje nutarė sutikti, kad Lietuvos Respublikos Seimo narys N. Puteikis būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip būtų suvaržyta jo laisvė. Balsavimo rezultatai: už – 9, susilaikė 1.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatymą. Pagal Statutą dabar turėtų būti klausimai, bet klausimų nėra. Gerbiami kolegos, pagal Statutą dabar turėtų gerbiamas N. Puteikis būti tribūnoje, bet jo ir salėje nėra. (Šurmulys salėje)
Dabar yra toks Sekretoriato prašymas, kad dar kartą paskambintų, gal jam, žmogui, kokia nelaimė yra atsitikus. Tai už akių mes čia negalime apsispręsti. (Balsas salėje: „Diskusiją galite pradėti.“) Bet diskusijoje galime dalyvauti. Tai ne iš vietos, į tribūną. Pagal Statutą diskusijoje yra du – už, du – prieš.
Dabar P. Gražulis dalyvauja diskusijoje ir kalba prieš.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiami Seimo nariai, iš tikro šita procedūra yra gana keistoka, nes šiuo klausimu jau buvo sudaryta komisija ir Seimo nario Seimas neleido patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Dabar išrinkus iš naujo vėl tas pats klausimas, prokuroras antrą kartą ateina tuo pačiu klausimu į Seimą ir vėl kreipiasi į Seimą. Tai ar Seimas gali pakeisti nuomonę, ar pateikė naujus kokius nors… išaiškėjo naujos aplinkybės? Aš manau, kad jokių naujų aplinkybių nėra. Mes matome teisės aktų netobulumą. Tokiu atveju reikėtų galbūt koreguoti teisės aktus, o ne… Gal greitai mes pradėsime kas mėnesį arba kas pusę metų vis kartoti tą pačią procedūrą. Aš manau, kad procedūra yra užbaigta, Seimas apsisprendė.
Man truputėlį gaila, kad ir Generalinė prokuratūra, tikrai matydama Seimo sprendimą, žinodama Seimo nuostatą, dar kartą pakartotinai eina ir kreipiasi į Seimą, kad Seimo narys būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Žinoma, kas giliau įsigilinęs į šitas aplinkybes, galbūt aš čia nenorėčiau vertinti, tikrai gana skeptiškai vertina šitą bylą ir šitą konfliktą, kuris susidarė tarp N. Puteikio ir tos moters. Manau, kad čia gaišinti laiko gal nereikėtų. Nors ir nėra paties Naglio, reikėtų Seimui apsispręsti ir nepritarti, antrą kartą likti, kaip sako, laikytis praeitos Seimo kadencijos pozicijos, kadangi jokių naujų kaltinimų nėra pateikta, ir neleisti Seimo nario patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Tai mano būtų tokia pozicija.
PIRMININKĖ. Dėkui Petrui. Dabar už – E. Gentvilas. Eugenijau, irgi į tribūną kviečiu. Kai Eugenijus pakalbės, matau, atėjo Naglis, tada, jeigu norės, jis kalbės.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji, visada pasisakiau ir visada pasisakysiu (buvo ir mūsų frakcijos nario atveju), kad teisėsauga turi turėti teisę vykdyti savo darbą. Priešingu atveju atrodo, kad parlamentas dangsto kokį nors kolegą, nesvarbu, dėl kokio reikalo, ir trukdo atlikti teisėsaugai jo atžvilgiu veiksmus. Priminsiu tiesiog chrestomatinį pavyzdį, kai praėjusioje kadencijoje buvo kolegos R. Ačo atvejis. Sutikome, kad teisėsauga tęstų tyrimą, ir ką mes matėme? Teisėsauga reabilitavo ir, beje, spėjo reabilituoti ir iki Seimo rinkimų. Kitas dalykas, kodėl ten tie Seimo rinkimai taip susiklostė.
Nebūtinai žiūrėkime per politinę prizmę, šiuo atveju visiškai nevertinu kolegos N. Puteikio elgesio, teisinės situacijos ir taip toliau. Aš vertinu santykį tarp parlamento ir teisėsaugos institucijų. Parlamentas niekada negali tapti stogu, barjeru, kokiu nors minkštinančiuoju sluoksniu teisėsaugai vykdant savo darbus, savo veiksmus prieš Seimo narį – Tautos atstovą. Pasitikiu teisėsauga ir tiesiog atkreipiu dėmesį, kad prieš leidimą teisėsaugai dirbti pasisako Seimo narys, kuris pats kelis kartus apsisaugojo, Seimo sprendimu buvo apsaugotas, buvo neleista teisėsaugai vykdyti tyrimo kolegos Petro atžvilgiu. Na, bent jau jauskime saiką, jeigu mano atžvilgiu Seimas taip pasielgė, tai nestokime į tas gretas. Ar čia jau yra visiškas nepasitikėjimas teisėsauga? Aš noriu pakartoti: aš pasitikiu teisėsauga, aš netikiu, kad teisėsauga prisigalvotų kokių nors fiktyvių argumentų ir motyvų kolegos N. Puteikio atžvilgiu, todėl aš siūlau balsuoti už šį sprendimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamasis Nagli Puteiki, jūs norite kalbėti iš tribūnos? Prašau.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Ačiū už suteiktą žodį. Praeitame Seime šitas klausimas buvo, ir aš pabandysiu trumpai pakartoti, ką pasakiau praeitos kadencijos Seimo nariams. Mažo tiražo laikraščiai, kaip „Laisvas laikraštis“ ar „Karštas komentaras“, turi teisę gyvuoti. Mane kolegos įtikinėdavo, kad gal geriau neduoti interviu tokiems laikraščiams, bet aš visada laikiausi tradicijos ir įpročio duoti interviu tokiems laikraščiams, apskritai visiems žurnalistams ir apskritai visiems žmonėms atsakyti į visus klausimus. Kaip tame straipsnyje atsirado frazė, kuriame aš kaltinu žmogų, kurio aš nepažįstu, ir vadinu jį apsišvietusiu kagėbistu, aš tikrai nesuprantu. Aš to žmogaus nepažįstu, jis – kaunietis, jis – Kauno muzikinių instrumentų muziejaus buvęs vadovas. Straipsnis buvo ne apie tai, ten buvo apie visiškai kitus dalykus. Iš kur ta pastraipa atsirado, aš tikrai nežinau. Mano versija, kad suklydo redaktorius A. Dryžius.
Kaip minėjau, mažo tiražo, mažo biudžeto laikraščiai neturi pajėgų išsišifruoti interviu. Tame laikraštyje buvo tokių atvejų, pavyzdžiui, į mano lūpas buvo įdėta frazė, kad ir gerai, kad Stalinas šaudė biurokratus, turint omenyje, kad mano tėvas aštuonerius metus atpylė Stalino lageryje už tai, kad 1946 metais Pasvalyje iškabino Stalino karikatūrą, kai agitavo lapeliuose neiti į okupacinius rinkimus, tai, sutikite, kad tikrai aš tokių frazių negaliu vartoti ir negalvoju tokiomis frazėmis. Pakartosiu – aš tikrai tos frazės nesakiau ir tuos dalykus jums sakau todėl, kad ta informacija viešojoje erdvėje, tas mano sakinys cituojamas, ir gali susidaryti įspūdis, kad aš esu kažkoks blogietis, o tai… Tiek turbūt aplinkybių aiškinimo, o ką ir praeitame Seime sakiau, tai, be abejo, Seimo nariai turi tuos ginčus spręsti teisme, o ne Seimo posėdžių salėje. Tai tiek.
PIRMININKĖ. Ačiū. Dabar Seimo protokolinio nutarimo priėmimo procedūra. Keturi – už, keturi – prieš. Prašau, dėl vedimo tvarkos – A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Pirmininke, na, keistai atrodysiu dalyvaudamas tame balsavime, kada užsiregistravo 60, o reikia 71 už. Aš tikrai žinau, kaip apsispręsti, bet jūs man patarkite, kaip čia atrodys? (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Aš irgi tą žinau, kad dar nėra tiek Seimo narių, bet aš siūlau pereiti visas procedūras, taip pat ir kalbėjimo procedūras, jeigu tokių bus, o balsuosime tuomet, kai bus tiek narių, kiek pagal Statutą reikia, tai ne mažiau 71. Tikiuosi, kad į popietinį posėdį 15 ar 16 valandą tiek susirinks, ir tada dėl šio nutarimo mes balsuosime, kai bus plenariniame posėdyje pakankamas kiekis Seimo narių.
O dabar, jeigu jūs nieko prieš, aš siūlau pasisakyti, kas nori. Keturi – už, keturi – prieš. Bet kol kas nė vieno užsirašiusio nematau. A. Maldeikienė – prieš. Prašau.
A. MALDEIKIENĖ (MSNG). Iš esmės būčiau linkusi pritarti pono E. Gentvilo pozicijai dėl to, kad teismų teisė išsiaiškinti tiesą yra aukščiau mūsų sprendimo, kuris gali būti ir politiškai angažuotas, bet vis dėlto noriu kolegoms priminti, apie kokį leidinį kalbama. Ponas A. Dryžius, visiškai atsakingai galiu pasakyti, turiu tiesiog patvirtinimų – ką sugalvoja, tą gali ir surašyti savo leidinyje. Visai ramiai priimsiu jo kreipimąsi į teismą ir galėsiu parodyti dalykus, kad kuria. Siūlau pagalvoti, kad žurnalistai yra žurnalistai, ir ne visada vienodai vertinti žmones, nes jie, deja, žurnalistai, kaip ir mes, būna įvairūs.
PIRMININKĖ. Dėkoju. P. Gražulis – prieš.
P. GRAŽULIS (TTF). Aš gal norėčiau atsakyti, žinoma, prieš. Aš (…) argumentus, Seimas apsisprendė. Antras dalykas. E. Gentvilas. Deja, gerbiamasis Eugenijau, visose, ne tik Europos Sąjungos šalyse, bet pasaulio šalyse Seimo nariai turi imunitetą, jeigu jūs norite, kad vienintelėje Lietuvoje neturėtų imuniteto, tai jūs siūlykite pataisas.
Antras dalykas. Seimas – vis dėlto aukščiausia institucija, kuri taip pat vertina ir atlieka tyrimą. Tai aš manau, kad mes esame demokratinė valstybė, ir elkimės demokratiškai. Turiu savo nuomonę, kad ne visada teismai yra teisingi, aš nežinau, kaip šiuo atveju vertintų, jeigu Seimas apsispręstų kitaip. Aš pasakysiu A. Salamakinui – Seimo nariai gali apsispręsti ir nedalyvaudami. Aš faktiškai, nes žinau, kad reikia 71 Seimo nario, priėmimo stadijoje nedalyvausiu, taip pat būsiu tarp tų, kurių nėra salėje, ir mano bus aiškus apsisprendimas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau nėra norinčių kalbėti. Dabar registruojamės. (Balsai salėje)
Užsiregistravo 58. Tai tikrai, ką sakė A. Salamakinas, mes balsuoti dėl šio klausimo negalime.
13.58 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. birželio 22 d. nutarimo Nr. XIII-509 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimų suteikimo Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijai ir pavedimo atlikti parlamentinį tyrimą dėl žiniasklaidoje paskelbtos informacijos, kad Lietuvos Respublikos Seimo narys Artūras Skardžius galimai gavo asmeninės naudos darydamas poveikį Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir kitų institucijų sprendimams“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1166 (pateikimas)
Gerbiamieji kolegos, kadangi liko keturios minutės, o gali būti taip, kad jeigu mes dabar pradėtume pateikti rezervinį pirmą klausimą ir apsispręstume, kad reikia svarstyti ir priimti, jeigu Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja tą siūlytų, čia vėl reikėtų trijų valandų pertraukos, aš siūlau per tas keturias minutes dar pateikti ir šį Seimo nutarimą. Kviečiu V. Gailių į tribūną. Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. birželio 22 d. nutarimo Nr. XIII-509 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimų suteikimo Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijai ir pavedimo atlikti parlamentinį tyrimą dėl žiniasklaidoje paskelbtos informacijos, kad Lietuvos Respublikos Seimo narys Artūras Skardžius galimai gavo asmeninės naudos darydamas poveikį Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir kitų institucijų sprendimams“ pakeitimo“ projektas. Prašau.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Seimo Antikorupcijos komisijoje šis nutarimo projektas buvo svarstomas. Buvo aptariamos dvi datos: gruodžio 1 diena ir lapkričio 10 diena. Balsuojant buvo susitarta dėl Seimo nutarimo projekte numatytos datos – gruodžio 1 dienos ir Seimo komisija tam, kad pateiktų atsakingas išvadas, prašo pratęsti terminą iki gruodžio 1 dienos.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pateikimą. Jūsų nori klausti keturi Seimo nariai. Nepabėkite. Pirmasis – A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, o tas pratęsimas šiaip išspręstų jau galutinai visus klausimus, kurie dar nėra užduoti ar kuriems reikia laiko?
V. GAILIUS (LSF). Iš tikrųjų svarstėme nutarimo šeštą klausimą, kuriuo komisijai pavesta nustatyti, ar atitinka rinkos sąlygas ir Lietuvos Respublikos įstatymus Seimo nario A. Skardžiaus sutuoktinės ir įmonės „Daugų sala“ sandoris dėl UAB „Kornelita“ pardavimo ir ar nėra apsimestinio sandorio požymių; jeigu sandorio kaina laikytina nepagrįsta, kas leidžia konstatuoti esamos kainos nepagrįstumą ir kokia kaina laikytina pagrįsta. Šiuo klausimu mes kreipėmės į mokesčių administratorių, Valstybinę mokesčių inspekciją. Paskutiniame uždarame posėdyje Mokesčių inspekcijos atstovas pateikė informaciją, kad įžvelgia rizikų, jie pradėjo kontrolės veiksmus. O tam, kad tie kontrolės veiksmai būtų atlikti kompetentingai, jie perka akcijų vertinimo paslaugas, atlieka kitus veiksmus. Yra abejonių, kad mes turėsime šitą sprendimą iki šio termino, bet apie įvardintas rizikas mums yra pateikta informacija.
PIRMININKĖ. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Išties man keista girdėti, kada privatūs sandoriai nagrinėjami, leidžiami valstybės pinigai, siekiant išsiaiškinti, kas buvo prieš penkerius metus. Jeigu valstybės sandoriai būtų nagrinėjami, pardavimai už vieną litą „Lietuvos kuro“ ir t. t., tai aš suprasčiau, gerbiamasis Antikorupcijos komisijos pirmininke. Bet buvo suformuluotas klausimas, kokius korupcinius įstatymus teikė Seimo narys ir ar už juos gavo pinigų. Bet jūs per penkis mėnesius nepadarėte nė vieno posėdžio. Gerbiamasis pirmininke, aš nesuprantu, kodėl jūs netiriate, ką pavedė Seimas, o tiesiog mėgaujatės procesu, t. y. žiniasklaidoje kaip tie šventi Egipto vabalėliai skarabėjai vynioja šito gėrio kamuoliukus užpakalinėmis kojytėmis, kad leistų visuomenei kaip politikams… ane, absoliučiai žeminti, šmeižti dėl nesamų dalykų. Aš nesuprantu, kodėl nevykdote užduoties?
V. GAILIUS (LSF). Gerbiamasis kolega, ačiū už klausimą. Iš tikrųjų Seimo Antikorupcijos komisijoje yra 17 Seimo narių ir Seimo Antikorupcijos komisija parengiamajame posėdyje susitarė dėl klausimyno, buvo pateikti klausimai atsakingoms institucijoms. Kad neorganizuojami posėdžiai, yra netiesa. Posėdžiai organizuojami intensyviai, klausimyną derina visa komisija ir tas pratęsimo klausimas taip pat sprendžiamas komisijoje. Į kitą dalį klausimo aš tikrai neatsakysiu, kadangi tokiu būdu aš išreikščiau išankstinę nuomonę kaip komisijos pirmininkas, o to aš tikrai nedarysiu.
PIRMININKĖ. Klausia R. Sinkevičius.
R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Labai ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pirmininke, aš susidarau skeptišką nuomonę, ar gali parlamentinė komisija ištirti kokius nors antikorupcinius veiksmus geriau, negu tai gali padaryti mūsų specialiosios teisėsaugos institucijos? Aš suprantu, kad jūs šios srities profesionalas, bet, deja, komisijoje yra kitų žmonių, kurie toli nuo profesionalumo šitų reikalų. Iš kitos pusės, o kaip komisijai pavyksta atskirti Seimo nario iniciatyvos teisę siūlyti įstatymų pakeitimus ir teisės apribojimą, bijant kokių nors korupcijos pasekmių, išvengimo? Kaip tą galima įrodyti ir atskirti? Kaip jūs manote?
V. GAILIUS (LSF). Aš manau, kad atsakymai į jūsų klausimus bus pateikti, teikiant šią išvadą. Klausimyną suformulavo parlamentas. Mes, atsakydami į klausimus, iš tikrųjų remiamės kompetentingų institucijų pateikta informacija. Taip, šiuo metu Specialiųjų tyrimų tarnyboje dėl viešai paskelbtos informacijos yra atliekamas ikiteisminis tyrimas. Jau į pirmą posėdį mes kvietėme tiek Generalinės prokuratūros atstovus, kurie vadovauja šiam ikiteisminiam tyrimui, tiek Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovus.
Specialiųjų tyrimų tarnyba savo, kaip specialistų, išvadą, antikorupcinio vertinimo išvadą, parlamentui pateikė ir mus informavo, kad ši antikorupcinio vertinimo išvada yra vertinama ir atliekamame ikiteisminiame tyrime. Be jokios abejonės, baudžiamojo proceso įrankiai yra stipresni ir mes iš to baudžiamojo proceso taip pat prašysime vienokios ar kitokios informacijos, kuri padėtų kompetentingai ir atsakingai atsakyti į visus komisijai pateiktus klausimus.
Už komisijai pateiktų klausimų ribų mes stengiamės tikrai neišeiti, bet posėdžio metu mums pateikiami ir kiti duomenys, kuriuos reikia vertinti. Kaip pavyzdį galėčiau pasakyti. Dėl septinto klausimo – dėl Baltarusijoje veikiančios įmonės „Investenergostroi“, nustatant akcininkus, mes iš tikrųjų gavome papildomų duomenų. Dalis duomenų yra įslaptinta. Mes kreipėmės į Valstybės saugumo departamentą, kad komisijai, įvertinus tų duomenų išslaptinimo riziką, būtų pateikta kiek įmanoma daugiau išslaptintos informacijos, kad jūs galėtumėte su ja susipažinti. Ačiū už klausimą.
PIRMININKĖ. Klausia A. Palionis.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš gal daugiau ne klausimą, o tik patikslinsiu komisijos pirmininką. Mes komisijoje svarstėme tris datas: lapkričio 1 dieną, lapkričio 16 dieną ir gruodžio 1 dieną. Komisija apsisprendė gruodžio 1 dieną. Iš esmės, jeigu žiūrėtume šeštą klausimą dėl „Daugų salos“ ir mokesčių administratoriaus kontrolės veiksmų, tai gali neužtekti ir pusės metų komisijos darbo pratęsimo. Komisija nusprendė, kad mes kontrolės nelauksime, o iš visų kitų institucijų medžiagą mes turime. Likę keli liudininkai. Aš netgi sakyčiau, yra pasiūlymas – lapkričio 10 diena, reikėtų pritarti pasiūlymui (svarstymo stadija), nes mes, kaip komisija, turime dar ir kitų svarbių klausimų, dėl kurių turime atlikti tyrimus iki gruodžio 1 dienos.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū. Taip, mes turime ir kitą Seimo pavedimą. Ačiū jums už patikslinimą. Taip, mes dėl to susitarėme. Bet vertindami atskirų komisijos narių kreipimąsi, taip pat vertindami ir A. Skardžiaus reakciją į Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadas, mes komisijos iniciatyva kreipėmės į Energetikos ministeriją, kad ji, kaip Vyriausybės institucija, pateiktų savo nuomonę dėl teiktų projektų. Nevertiname taip, kad išvada jau yra automatiškai perkeliama į Seimo komisijos išvadas. Mes labai atsakingai dirbame ir jūs teikiate daug pasiūlymų, visi komisijos nariai. Be jokių išankstinių nuostatų, už tą aš visiems dėkoju, svarsto šį klausimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolega. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar motyvai po pateikimo. Vienas – už, vienas – prieš. Už – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Aš irgi norėčiau, kad kalbėtume be jokių išankstinių nuostatų, o kalbama tik apie termino pratęsimą. Iš viešosios erdvės, žiniasklaidos mes matome, kad plečiasi tyrimų laukas, atsiranda naujų paliudijimų, kur liudytojai, pakviesti į komisiją, pateikia vienokius ar kitokius faktus. Akivaizdu, kad komisijai reikia papildomai laiko. Aš tikrai negulu kryžiumi – gruodžio 1 diena ar lapkričio 10 diena. Nežinau, čia komisija pati labiau turi apsispręsti. Svarstymo stadijoje taip ir bus nuspręsta. Bet pats faktas, kad komisija darbą turi pratęsti. Jeigu balsuotume prieš, kas tada atsitiktų? Komisija turėtų pateikti tokias pusiau skustas, pusiau luptas tarpines išvadas, kurios, manyčiau, net ir juridine prasme nelabai turėtų kokią nors reikšmę. Todėl siūlau pritarti po pateikimo, svarstymo stadijoje susitarti dėl galutinės datos, iki kada pratęsiama, ir pavesti komisijai dirbti.
PIRMININKĖ. P. Gražulis – prieš.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, be abejonės, ir aš skaitau žiniasklaidoje apie tai, kas aiškėja dirbant komisijoje. Man atrodo, labai keisti dalykai aiškėja. Kodėl turi verslą Baltarusijoje? Kodėl žmona versle turi 20 % akcijų? Kodėl paėmė iš banko, esančio Baltarusijoje, paskolą? Bet kyla klausimas, o kodėl A. Skardžius nagrinėjamas? Tai gal visi Seimo nariai turėtų būti nagrinėjami. Sudarykime komisiją, kas namą, kas mašiną, kas dviratį už kiek pardavė? Ar nebuvo apsimestinių sandorių? Ar ne per brangiai? Ar ne per pigiai? Kodėl vienas Seimo narys taršomas? Ar jums nekyla toks klausimas?
Atsakymą aš turiu. Yra vienas iš labiausiai kritikuojančių konservatorius, kad jis tylėtų, nes jam pasakė (nėra R. Juknevičienės) – mes su tavimi susidorosime. O antras, sako, bus P. Gražulis. Taigi viešai man sakė, jau tris kartus gąsdino R. Juknevičienė. Dabar su A. Skardžiumi susidorosime, o po to su P. Gražuliu.
Tai palaukite, kas čia vyksta? Ir kodėl mes, Seimo nariai, pasiduodame, užkimbame ant kažkokių konservatorių užmestos meškerėlės ir sudarinėjame komisijas, ir tampome? Tai gal dabar jį pradėkime nagrinėti? Gal paaiškės naujos aplinkybės, gal jo tėvų, jo senelių turtą kaip įsigijo? Ar jų seneliai dar kokio nors apsimestinio sandorio neturėjo?
O kodėl?.. O man labai rūpi, kodėl R. Juknevičienės brolis taip sėkmingai geležinkelių sektoriuje išimties tvarka turi biznį su Rusija. Apie tai kalbame ir kalbame, bet komisijos nėra. Ir, sako, monopolisto teises jis turi, nieko kito Rusija neįsileidžia į šitą biznį. Gal tai yra tik kalbos, gal tik žiniasklaida rašo? Sudarom komisiją, išaiškės! Kodėl čia, kaip sakoma, užsipultas tik A. Skardžius? Mielieji, aš kalbos pabaigoje kreipiuosi į valstiečius. Gerbiami valstiečiai, būkite budresni, konservatoriai jums ne vieną meškerėlę bandys užmesti. Nepasiduokime ant jų kabliuko. Buvo suteiktas laikas, nepadarė ir baikime darbą.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, po Petro pasisakymo, aš, kaip posėdžio pirmininkė, turiu reaguoti, nes kolegės R. Juknevičienės šiandien salėje nėra, ji neturi galimybės kolegai nieko pasakyti. Bet jūs metėte jos ir jos šeimos atžvilgiu gana rimtus kaltinimus. Tai nelabai garbinga, Petrai, nesant žmogaus, taip šnekėti, bet jūsų valia.
O kitas dalykas, vėlgi jūsų valia yra surinkti parašus ir sudaryti laikinąją tyrimo komisiją, jei jūs turite kokių nors faktų ir įtarimų, ir tirti, kaip jūs dabar pasakėte, kažkokius galimus pažeidimus R. Juknevičienės gyvenime. Tai tikrai turime atsakingai kalbėti. Jeigu turime faktų, yra galimybės tuos faktus pateikti ir išsiaiškinti realią situaciją.
Dabar dėl šio Seimo nutarimo po pateikimo mes privalome balsuoti. Kas pritariate šiam Seimo nutarimui dėl datos pakeitimo, t. y. kad pratęstume komisijos veiklą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 59: už – 45, prieš – 2, susilaikė 12. Taigi Seimo nutarimui po pateikimo pritarta.
Gerbiama Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja, ar jūs siūlote ypatingą skubą? Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja ponia R. Baškienė siūlo ypatinga skuba svarstyti ir priimti šį Seimo nutarimą. Ar galime bendru sutarimu tam pritarti? Pritarta.
Taigi vėl pagal Statutą yra trijų valandų pertrauka. Vakariniame posėdyje šis Seimo nutarimas bus svarstomas, jei po svarstymo bus pritarta, bus ir priimtas.
O reaguodama į tai, ką kalbėjo gerbiamas kolega A. Palionis, tai matau, kad dar yra registruota ir kita data – lapkričio 10 diena. Svarstymo stadijoje Seimas galės apsispręsti.
Taigi, gerbiamieji kolegos, 2017 m. spalio 10 d. rytinis plenarinis posėdis baigtas. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.