LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VII (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 302
STENOGRAMA
2015 m. gruodžio 3 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė L. GRAUŽINIENĖ,
Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas V. GEDVILAS
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A. SYSAS
PIRMININKĖ (L. GRAUŽINIENĖ). Gerbiamieji kolegos, pradėsime gruodžio 3 dienos (ketvirtadienio) rytinį plenarinį posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 76 Seimo nariai.
10.04 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2015 m. gruodžio 3 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės tvirtinimas. Nori kalbėti R. Baškienė. Prašom.
R. BAŠKIENĖ (MSNG*). Laba diena. Mielieji kolegos, labai norėčiau prašyti Mišrios Seimo narių grupės vardu išbraukti iš darbotvarkės 1-11 klausimą dėl Alkoholio kontrolės įstatymo projekto. Yra kalbama apie įteisinimą degalinėse nuo sausio 1 dienos, yra pasiūlymas, kad liktų 15 %. Kadangi Seimas jau yra apsisprendęs ir šitas įstatymo projektas labai abejotinas, grupė Seimo narių dėl jo teikimo atsiėmė parašus, mano siūlymas būtų išbraukti iš darbotvarkės.
PIRMININKĖ. Noriu pasitikslinti. Dėl 1-11 klausimo? O 1-12, 1-12b klausimai gali likti, taip? Čia kitas?
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Taip, taip.
PIRMININKĖ. 1-11 klausimas – Mišri frakcija. J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Pritariu kolegei, nes yra ir mūsų frakcijos oficialus siūlymas išbraukti iš darbotvarkės 1-11 klausimą, t. y. minėtą Alkoholio kontrolės įstatymo projektą. Lauktume jūsų, Pirmininke, paaiškinimo, ar jau negalioja įstatymas dėl piketų vietos tam tikru atstumu nuo Seimo rūmų? Jeigu jūs jau leidžiate piketus Seimo koridoriuje (būtent dėl tų alkoholio reikalų degalinėse, matėte, kad yra pakankamas skaičius piketuojančių, todėl juos galima įvardinti kaip oficialaus piketo dalyvius), tai įdomu, kaip jūs čia tuos leidimus dalinate?
PIRMININKĖ. Ačiū. Jokių leidimų niekas nedalino. Tikrai man nauja informacija. Jeigu yra Seimo rūmuose, išsiaiškinsime, kas įleido ir kas užsiima. Jeigu tai bus Seimo nariai, atitinkamai paviešinsime. Jeigu yra pažeista, tikrai yra atsakingos institucijos, kurios turi tai padaryti. Jeigu lauke nesilaikant įstatymų piketuojama, taip pat kreipsimės į tam tikras institucijas, kodėl neužtikrina tvarkos. Ačiū už informaciją. Tikrai nemačiau, kad vyksta toks piketas.
P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Aš manyčiau, kadangi yra pasiūlyta išbraukti klausimus iš darbotvarkės, o būtų neišbraukta, aš tada siūlyčiau šį klausimą svarstyti pirmą, nes, kaip matyti, susirinko iš visos Lietuvos atvykę žmonės. Jeigu apskritai kalbėsime apie Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, reikia vieną kartą liautis jas registruoti. Baigėsi kai kurių Seimo narių pinigai ir vėl registruoja pataisas, ir vėl reketuoja tie, kurie prekiauja degalais.
Gerbiamieji, aš manau, kad reikia kreiptis į STT, kodėl nuolat registruoja, o paskui tas pataisas ponas A. Matulas atsiima. Iš tikro reikia išsiaiškinti, kas čia vyksta. Manau, kad vieną kartą įveskime tvarką, kad Lietuvoje būtų galima prekiauti alkoholiu tik specializuotose parduotuvėse, ir baikime manipuliuoti visais šitais dalykais – visokiais atkatais.
PIRMININKĖ. Ačiū. E. Masiulis.
E. MASIULIS (LSF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, mielieji kolegos Seimo nariai, aš norėjau dėl darbotvarkės.
PIRMININKĖ. Prašau. Mes dėl darbotvarkės.
E. MASIULIS (LSF). Kitaip negu P. Gražulis.
PIRMININKĖ. Petras nieko pakalbėjęs ir nepasiūlė.
E. MASIULIS (LSF). Mielieji kolegos, šiandieną Seniūnų sueigoje Darbo frakcijos prašymu buvo išbrauktas įstatymų paketas dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto pakeitimo ir jo lydimųjų teisės aktų. Argumentų, kodėl jis šiandien iš darbotvarkės išbrauktas, nebuvo. Noriu atkreipti dėmesį, kad artėja metų pabaiga. Visų kitų statutinių tarnybų statutai ir jų darbo apmokėjimo sąlygos jau yra sutvarkytos, o čia yra siūloma, neaišku, kuriam laikui ir dėl ko, šituos įstatymus išbraukti iš darbotvarkės. Aš kviesčiau vis dėlto vadovautis sveiku protu, logika, sutvarkyti ir šitos tarnybos darbo apmokėjimo klausimus iki galo, todėl Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu prašau grąžinti į darbotvarkę Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projektą ir lydimuosius įstatymų projektus.
PIRMININKĖ. Ačiū, supratau. Gerbiamasis A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Turėčiau atsakyti gerbiamajam P. Gražuliui, kad šiandien būtent jūsų įstatymų projektai svarstomi, jūs esate antras po manęs, kuris registruojate daugiausia alkoholio pataisų. Vienas dalykas. Kitas dalykas. Pritarkite, nes būtent tuo projektu ir buvo siūloma įvesti specializuotas parduotuves.
PIRMININKĖ. Aš noriu pasakyti – čia ne dėl darbotvarkės. Išsiaiškinkite…
A. MATULAS (TS-LKDF). P. Gražulis paminėjo pavardę.
PIRMININKĖ. Viskas! Dėl darbotvarkės – gerbiamasis N. Puteikis. Prašom.
N. PUTEIKIS (MSNG). Dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-2836. Ar jis išvis gali būti darbotvarkėje, nes antradienį A. Matulas sakė, kad kai profesorius K. Masiulis atsiims savo pataisą dėl alkoholio grąžinimo į degalines, tai šitas klausimas negalės būti svarstomas plenariniame. Aš taip suprantu, A. Matulas ir kiti Tėvynės sąjungos frakcijos atstovai teisingai paveikė profesorių, K. Masiulis atsiėmė šitą klaidingą pasiūlymą toliau girdyti tautą degalinėse. Tai šitas klausimas turi būti išbrauktas.
PIRMININKĖ. Aš noriu informuoti, kad šitas klausimas išbrauktas iš darbotvarkės komiteto prašymu, nes jis kreipėsi į valdybą dėl Vyriausybės išvados, šiandien valdyba pritarė, kad būtų pateikta Vyriausybės išvada dėl 1-12a, 1-12b, Nr. XIIP-2837…
N. PUTEIKIS (MSNG). 37. Atsiprašau, ne tą skaičių pasakiau.
PIRMININKĖ. Dėl 37, tai tada čia spręs… Viskas, visi siūlymai? Iš eilės.
Mišrios Seimo narių grupės frakcija ir Tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų frakcija prašo darbotvarkės 1-11 klausimą – projektą Nr. XIIP-2837 išbraukti iš šios dienos darbotvarkės. Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 101 Seimo narys: už – 49, prieš – 10, susilaikė 42. Lieka darbotvarkėje.
Toliau yra Liberalų frakcijos siūlymas grąžinti visą 1-11 paketą – Specialiųjų tyrimų tarnybos statutą ir visą paketą lydimųjų atgal į darbotvarkę. Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 38, prieš – 9, susilaikė 51. Grąžinti nepritarta.
Toliau yra… Tie patys buvo prašymai, lyg ir daugiau aš neturiu. Noriu informuoti, jog mane informavo, kad keturis leidimus piketuotojams išrašė M. Petrauskienė, likusius – Sveikatos reikalų komitetas. (Balsai salėje) Leidimus įeiti į Seimą, bet… Noriu paprašyti, kad tie, kurie išrašote leidimus, jūs turite teisę išrašyti leidimus ne įeiti ir vaikščioti, kur nori Seime, bet konkrečiai arba į komiteto posėdį, arba konkrečiai susitikti, arba jie turi būti čia, balkone, bet nepiketuoti mūsų viduje Seimo posėdžiuose prieš mūsų įstatymus. Seime yra patvirtintos vidaus taisyklės, todėl mes detaliau išsiaiškinsime.
Taip. Gerbiamasis R. J. Dagys. Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamoji Pirmininke, aš tikrai pirmiausia nusistebėsiu, kad jūs nepastebėjote tokio piketo prie durų. Kaip galima pakliūti į salę nematant šito ir nesiimti priemonių? Bet klausimas yra mūsų Seimo kanclerei, šitą tvarką ji privalo užtikrinti ir stebėti, kad to nebūtų, tai jeigu šito nedaro, tai gal galėtų pareikalauti iš kanclerės oficialaus paaiškinimo, kaip vykdoma šita tvarka. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Ne, neprivalo. Ačiū. Mes išsiaiškinsime kanceliarijoje.
P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamoji Pirmininke, buvo mano prašymas, jeigu nebus išbrauktas klausimas – Alkoholio kontrolės įstatymo projektas, tada jį svarstyti kaip pirmą darbotvarkės klausimą.
PIRMININKĖ. Jūs neprašėte.
P. GRAŽULIS (TTF). Prašiau, prašiau. Gerbiamoji Pirmininke, jūs negirdėjote. Antras mano prašymas – grąžinti į darbotvarkę klausimą dėl NATO delegacijos paskyrimo, nes yra kreipimasis į Užsienio reikalų komitetą, tai yra visiškai nestatutinis. Todėl frakcijos vardu prašau įtraukti šį klausimą į darbotvarkę dėl NATO delegacijos narių skyrimo. (Balsai salėje) Ne.
PIRMININKĖ. Ačiū, pirmą prašymą…
P. GRAŽULIS (TTF). Frakcijos vardu.
PIRMININKĖ. Petrai, palaukite! Pirmo prašymo gal ir negirdėjau, nes jūs labai daug ir emocingai kalbėjote. Galime balsuoti dėl to, kad jūs siūlote perkelti į pirmąjį klausimą, taip? Prašome balsuoti. Kas pritariate „Tvarkos ir teisingumo“ prašymui, prašome balsuoti už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 57, prieš – 13, susilaikė 29. Pritarta. Svarstysime kaip pirmą klausimą.
Gerbiamasis A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Aš paprasčiausiai kaip atsakingas už kanceliarijos darbą norėčiau reaguoti į R. J. Dagio pasakymą. Aš eidamas pamačiau lygiai taip pat, kaip ir jūs, todėl iš karto kreipiausi į kanclerę. Kanclerė lygiai taip pat sužinojo iš mano skambučio, nes daugelis leidimų išrašyti Sveikatos reikalų komiteto, kai atėjo į posėdį. Tai niekas iš jų neprašė jokio piketo ir kokios nors akcijos, todėl leidimai buvo išduoti normaliai, pas mus nėra draudimo. Štai šią situaciją, aišku, pasiaiškinsime toliau. Bet šiuo atveju kanclerė buvo lygiai taip pat nustebusi, kaip ir mes visi. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Taip, čia ne Seimo klausimas, ne posėdžių darbotvarkės klausimas. D. Mikutienė ir baigiame tą temą.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, kanclerė kreipėsi į komitetą, kad yra žmonių, kurie nori ateiti į posėdį, pasižiūrėti Seimo posėdį. Komitetas ir išrašė, bet mes tikrai nežinojome, kad tai bus piketas. Kaip ir visada buvo įprasta tvarka.
PIRMININKĖ. Vadinasi, jeigu yra piketuojama ir neatitinka leidimų turinio, kam buvo skirta, tada turi atitinkamai galioti vidaus tvarkos taisyklės. Tikiuosi, kad jos jau pradėjo veikti ir tų žmonių su plakatais nėra.
Dėl darbotvarkės. Dėl prašymo įtraukti ir grąžinti nutarimo projektą dėl NATO delegacijos. Prašymas yra „Tvarkos ir teisingumo“. Balsuojame. (Triukšmas salėje) Yra teisėtas prašymas, tai jūsų teisė apsispręsti. (Triukšmas salėje) Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 105 Seimo nariai: už – 46, prieš – 21, susilaikė 38. Nepritarta grąžinti į darbotvarkę.
Dėl darbotvarkės dar yra pasiūlymų? Nėra. Gal galime darbotvarkei pritarti bendru sutarimu? Ne? Balsuojame. Kas pritariate darbotvarkei, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 60, prieš – 13, susilaikė 26. Darbotvarkė patvirtinta. Po balsavimo norinčių kalbėti nėra.
Pradedame projektu Nr. XIIP-2837. (Triukšmas salėje) Gerbiamieji, toks triukšmas, kad jūs vieni kitų jau nebegirdite! Prašyčiau šiek tiek tyliau! Darbo partijos frakcija, gerbiamasis Puteiki, prašom netrukdyti! Gerbiamasis Gražuli, prašome į savo darbo vietą. Gerbiamasis Žemaitaiti ir Gražuli, jūs taip garsiai kalbate, kad negalima vesti posėdžio. Labai ačiū.
10.20 val.
Alkoholio kontrolės įstatymo 2, 3, 18, 22, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-1911 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2837(2) (svarstymas)
Projektas Nr. XIIP-2837 – Alkoholio kontrolės įstatymo 2, 3, 18, 22, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-1911 3 straipsnio pakeitimo įstatymas. Svarstymo stadija. Pagrindinis – Sveikatos reikalų komitetas. Pranešėjas – K. Komskis.
K. KOMSKIS (TTF). Laba diena. Komitetas Alkoholio kontrolės įstatymo 2, 3, 18, 22, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-1911 3 straipsnio pakeitimo įstatymo patobulintam projektui pritarė.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu Ekonomikos komiteto pranešėją A. Mockų. Pirmininkas R. Žemaitaitis. Prašom. Palaukite, pirmininke, yra pranešėjas užrašytas A. Mockus.
A. MOCKUS (LSDPF). Laba diena. Ekonomikos komitetas priėmė sprendimą įstatymo projektą atmesti atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 7 d. išvadose išdėstytus argumentus, Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 1, susilaikė 3.
PIRMININKĖ. Ačiū. Dar paprašysiu pagrindinio komiteto palaukti. Diskutuoti yra užsirašę 8 Seimo nariai, kurie nori išsakyti savo poziciją. Pirmą kviečiu R. Baškienę. Prašom.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Gerbiamoji Pirmininke, mielieji kolegos! Išties keista, kad prie tokio įstatymo projekto mes (praktika diktuoja) kaskart sugrįžtame, kai baigiasi sesija, artėjant šventoms Kalėdoms.
Iš šios tribūnos noriu priminti įvykių seką ir tuos didvyrius, kurie veikia atitinkama kryptimi. O įvykių seka labai paprasta. 2011 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos Seimas priima ir pasisako, kad reikia uždrausti prekybą alkoholiniais gėrimais degalinėse nuo 2016 m. sausio 1 d. Tai buvo 2011 metai. Mūsų šitą sprendimą su džiaugsmu laimino Pasaulio sveikatos organizacija sakydama, kad išties labai svarbu tai padaryti ir kad Lietuva jau imasi efektyvių priemonių kovoti su alkoholiu, kuris mūsų šalį smukdo, žemina, ir turime atitinkamas pasekmes. Tačiau 2015 m. kovo 17 d. trys didvyriai: A. Palionis, E. Šablinskas ir J. Požela įregistruoja įstatymo pataisą – nukelti draudimo galiojimą iki 2019 m. sausio 1 d. Socialdemokratai. Tada kovo 19 d. Seimo nariai A. Matulas, V. M. Čigriejienė, K. Masiulis, A. Dumčius, K. Kuzminskas, V. V. Margevičienė įregistruoja alternatyvų įstatymo projektą, kuriame siūloma, kad degalinėse būtų prekiaujama alkoholiu iki 15 % nuo 2018 m. sausio 1 d.
Kokie įvykiai vyksta toliau? 2015 m. balandžio 17 d. yra paviešinamas eksperimentas, kad nepilnamečiai alkoholį įsigyti degalinėse gali. 2015 m. rugsėjo 4 d. turėtų būti pažymėta kaip juodoji diena mūsų valstybėje, nes jauną policininkę pražudė šešis kartus baustas girtas vilkiko vairuotojas. Ar tie faktai neatsiliepia į jūsų širdis ir suvokimus? Nenoriu minėti jūsų žinomo Kražių atvejo. Tačiau paskutiniai dalykai, kurie vyko, ir nevyriausybinių organizacijų begalinis siekis, kad galiausiai atsikvošėtume, jų laiškai, jų raginimai kažkodėl nepasiekia mūsų sąžinės. 2015 m. lapkričio 19 d. įregistruojama nauja Seimo nario R. Žemaitaičio pataisa, kad būtų sugrąžinta galimybė prekiauti alkoholiu iki 15 % degalinėse ir tai turėtų įsigalioti nuo 2016 m. sausio 1 d. Grupė Seimo narių (24) teikėme pasiūlymą, kad to neturėtų būti, kad nebūtų pritarta prekybos degalinėse grąžinimui, ir įregistravome projektą pasisakydami, kad Seimas jau du kartus pasisakė dėl to paties klausimo, išreiškė savo poziciją. Kaip atrodys Seimas prieš mūsų Lietuvos žmones, kai vieną kartą kalba vienaip, kitą kartą kalba kitaip?
Aš noriu jums, gerbiamieji socialdemokratai, pasidžiaugdama, kad premjeras tvirtai stovi toje pozicijoje, parodyti jo teiginius. A. Butkevičius kartoja: alkoholio degalinėse neturi likti. Kitame straipsnyje A. Butkevičius teigia, kad degalinių paskirtis yra pardavinėti degalus, o ne alkoholį. Jūsų vadovas ragina jus būti atsakingus ir priimti teisingus sprendimus.
Noriu paminėti ir tą faktą, kai gerbiamieji kolegos atsiėmė pasirašytą projektą ir tai patvirtino savo parašais. Dėkoju K. Masiuliui, kuris šiandien tai padarė. Tačiau kas įvyko? Įvyko tai, ką prieš kelias minutes padarė socialdemokratas E. Šablinskas. Jis ėmė ir pasirašė po tuo įstatymu. Vadinasi, mes privalome svarstyti. Vadinasi, šio žmogaus siekis yra tiesmukiškas.
Paskutinis pastebėjimas, kurį noriu pasakyti. Teko būti Sveikatos reikalų komitete. Aš tikrai užjaučiu tuos Sveikatos reikalų komiteto narius, kurie išdrįsta galvoti kitaip, nes matant tą lobizmą, tuos veikėjus, kurie sėdėjo Sveikatos reikalų komitete ir mane siuntė į mėnulį, dar išvadino kitokiais žodžiais, iš tikrųjų sunku atsilaikyti. Aš tikiu, kad šitas Seimas turi valios, turi suvokimo ir nenori girdyti mūsų tautos. Degalinės – ne viena prekiauti alkoholiu. Degalinės turi prekiauti degalais, kava ir tokiais dalykais, kurie nežudo mūsų tautos. Atsikvošėkime!
PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu N. Puteikį. Ruošiasi L. Dmitrijeva.
N. PUTEIKIS (MSNG). Aš apgailestauju, kad antrą kartą Seimo istorijoje priimant alkoholio kontrolės įstatymus naudojama ta pati manipuliacijos schema. Ir pradžių Seimas uždraudžia kurioje nors srityje, sugriežtina, tada nukelia šitą sugriežtinimą keleriems metams, tada krikščionių demokratų grupė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos grupė, ypač iš Krikščionių demokratų frakcijos, kuri kaip tik turėtų stengtis mažinti alkoholio prieinamumą, registruoja pataisas, kurios neva turėtų išgelbėti nuo dar blogesnio liberalizavimo, kurį registruoja kairioji arba Liberalų sąjūdžio grupė, tada Seimas patį radikaliausią alkoholio didinimo variantą atmeta ir neva netyčia lieka Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narių užregistruota pataisa. Kaip atsitiko 2011 metais, taip dabar istorija kartojasi šiais metais. Tada vyksta rankų grąžymas ir ašaros, kad mes – dori, sąžiningi Seimo nariai, krikščionys demokratai – suklydome, mes nepagalvojome. Atsiima tuos parašus, bet čia pat budi paslaugūs socialdemokratai, kurie tuoj pat pasirašo, kad, gink Dieve, tas projektas neiškristų. Ir štai šitas alkoholio grąžinimo į degalines klausimas vystosi būtent šita tvarka.
Jūs turbūt paklaustumėte, kodėl aš didžiausią kritiką adresuoju Tėvynės sąjungai? Jinai kartu su Lenkų rinkimų akcijos frakcija yra vienintelės parlamentinės partijos, ir dar Valstiečių partija, kurios savo programose užrašė, kad alkoholio prieinamumas turi būti mažinamas. Socialdemokratai, Liberalų sąjūdis, tvarkiečiai ir darbiečiai neslepia, kad jie yra už kuo didesnį alkoholio vartojimą Lietuvoje. Tie, kurie siekia, kad Lietuvos gyventojai gertų kuo daugiau alkoholio ir turėtų kuo didesnį prieinamumą, yra nuoseklūs, jie visą laiką tai palaikė. Štai D. Mikutienė, Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė, nuosekliai stengiasi, kad žmonės kuo daugiau gertų. Jie yra ryžtingi, laikosi savo pažadų rinkėjams, yra nuoseklūs. Lietuviai dėl to ir užima trečią vietą pasaulyje pagal išgeriamo alkoholio kiekį. Bet Tėvynės sąjungos pozicija ir Lenkų rinkimų akcijos pozicija šiuo atveju yra veidmainiška. Viena rašote programose – kita darote. Aš suprantu, Lenkų rinkimų akcijai gal šitas priekaištas ne visai tinka, nes Tėvynės sąjunga gali svarstyti savo partijos priežiūros komitete profesorių K. Masiulį, kuris siekia didesnio alkoholio prieinamumo, nes jis yra partijos narys, tad ir Lenkų rinkimų akcija negali svarstyti I. Rozovos, nes ji yra koalicijos narė.
Bet vis dėlto I. Rozova yra jūsų, gerbiamoji Lenkų rinkimų akcija, frakcijos narė ir ji alkoholio grąžinimo į degalinę istorijoje labai nuosekliai dirba kartu su E. Šablinsku, kartu su D. Mikutiene, socialdemokratais, tvarkiečiais ir darbiečiais. Jie labai nuosekliai, kaip ir K. Masiulis, iki vakar dienos visur balsavo, kad kuo greičiau alkoholis būtų grąžintas į degalines.
Aš negaliu kištis į jūsų reikalus, bet jeigu aš būčiau Tėvynės sąjungos vadovybėje, aš tuos krikščionis demokratus, kurie inicijavo alkoholio grąžinimą, svarstyčiau Etikos ir procedūrų komisijoje, o jūs galėtumėte svarstyti savo frakcijos Etikos ir procedūrų komisijoje, kodėl I. Rozova siekia, kad Lietuva iš trečiosios alkoholio vartojimo vietos pakiltų į antrąją vietą.
Kadangi aš, matydamas kaip jūs visi kartu, įskaitant Seimo vadovybę, šalinate bet kokius piliečius, kurie bando stoti su plakatais: „Nustokite girdyti tautą“, ir kartu jūs leidžiate Seime, sukuriate komfortiškas sąlygas alkoholio pramonės lobistams, kurie ne su plakatais stovi, o su didelėmis ar mažomis EMSI degalinių kortelėmis. Jūs, eiliniai, gaunate mažas 11 euro centų nuolaidas kiekvienam kuro litrui, o tie didieji reikalų tvarkytojai – kaip A. Matulas, kaip D. Mikutienė – jie, spėju, gauna dideles EMSI korteles.
Kolegos, Lenkų rinkimų akcija ir Tėvynės sąjunga, tikiuosi, balsuos prieš, bet aš kreipiuosi į socdemus, Liberalų sąjūdį, tvarkiečius ir darbiečius, jūs gal bent iš pavydo tiems lobistams balsuokite prieš, nes aš įtariu, kad jūs tų didelių benzino kortelių negavote.
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, salėje triukšmas didelis, nesigirdi, ką kalba jūsų kolegos. Kviečiu L. Dmitrijevą, ruošiasi P. Gražulis.
L. DMITRIJEVA (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, jūs turbūt iš manęs ir nelaukiate kito pasisakymo, nei kad aš pasakysiu prieš. Įstatymo projektas, kuriuo siekiama nukelti prekybos alkoholiu draudimą degalinėse iki 2019 m., nors numatytas draudimas turėtų įsigalioti 2016 m. sausio 1 d… Noriu pasakyti gerbiamajam kolegai N. Puteikiui, kad vis dėlto tai yra šios Vyriausybės vykdoma nuosekli politika. Lietuva turi blaivėti.
Mes neseniai su jumis priėmėme nulio promilių įstatymą. Ir pagal statistiką dar ne iki galo paskaičiuota, bet kaip pagerėjo situacija. Ir tai yra mūsų su jumis nuopelnas. Todėl apmaudu, kai blaškymasis dėl degalinių nubraukia esmines pasekmes ir sukelia visuomenės pasipiktinimą. Pats įdomumas, kad prieštarauja pagrindiniam Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo tikslui mažinti bendrą alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiaujantiems alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui. Aš jums nesakysiu baisių statistinių duomenų, bet pastarąją konferenciją, 30 dieną Seime, mūsų mokslininkai ir tyrinėtojai pasakė, kad nuo 11 metų vaikai pradeda vartoti alkoholį.
Gerbiamieji, išgirskite – nuo 11 metų mūsų Lietuvos vaikai pradeda vartoti alkoholį, o reguliariai jį vartoja 10,5 %! Baisu, aš nenoriu priminti, kad mes pirmieji Europoje, kad mes treti pasaulyje. Kur mes einame? Seimas jau ne vieną kartą balsavo, kad degalinėse neturi būti prekiaujama alkoholiu. Ir juokingai skamba, kai visur pranešta, kad 500 darbuotojų bus atleista. Prisiminkite, ta pati mergaitė, ta pati moteris arba tas pats vyras pardavinėja dešreles, kavą degalinėje ir t. t. Apie kokį atleidimą klausimas? Nejaugi šitas degalines nori visai uždaryti, jeigu nėra tokio pelno? Be to, patys verslininkai, degalinių darbuotojai sako, kad iki 2 %. Tai kas per menkas toks pelnas? Noriu atkreipti dėmesį, kad vaikai kitose šalyse geria dėl euforijos, dėl pasilinksminimo, mūsų vaikai, deja, geria iki paskutinio, iki tokio lygio, kad juos paskui reikia vežti į reabilitaciją.
Gerbiamieji, šiandien iš tikrųjų mūsų klausimas ir mūsų sprendimas yra toks mūsų pilietiškumo pavyzdys. Linkiu jums tikrai balsuoti pagal savo sąžinę ir noriu visus pakviesti balsuoti prieš tai, kad degalinėse būtų leista pardavinėti alkoholį. Ačiū.
PIRMININKĖ. Kviečiu P. Gražulį. Ruošiasi D. Mikutienė.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, tai, kas vyksta dėl Alkoholio kontrolės įstatymo, jo pataisomis Seime, aš manyčiau verta dėmesio, kad į tai atkreiptų dėmesį Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Manau, kad čia yra lobizmo apraiškos. Ir kai kas paprasčiausiai bando pasipinigauti iš degalinių savininkų tinklų. Nuolat registruojamos tos pataisos, paskui tos pataisos atsiimamos, matyt, randamas kompromisas. O kompromisas randamas, man atrodo, už didelius pinigus. Ir kas tai nuolatos daro? Ogi krikščionys demokratai. Man atrodo, kad vis dėlto šitas įstatymas buvo priimtas gana seniai. Visos degalinės turėjo galimybę ir laiką pasiruošti ir žinojo, kad nuo tos dienos nebus galima degalinėse prekiauti alkoholiu. Bet tai pratęsiama, ateina įstatymo įgyvendinimo laikas ir vėl registruojamos pataisos, kad būtų pratęsiamas laikas, ir tai daroma ne pirmą kartą. Aš manau, kad manipuliavimas, kad degalinėse tikrai žmonės praras daug darbo… Šiandien tikrai darbo Lietuvoje netrūksta. Paskaitykime skelbimus, darbdaviai tūkstančiais ieško darbo jėgos. Bet kitas klausimas, kurį kelia degalinių savininkai, asociacija, kad turėtų būti sudarytos visiems vienodos sąlygos. Kodėl dabar „Moki veži“ parduotuvėse gali prekiauti alkoholiu, kur yra statybinės medžiagos? Kodėl ten neribojama? Iš tikrųjų klausimas gana logiškas. Ir ar neturėtų Seimas vieną kartą turėti politinės valios prieiti prie specializuotų alkoholio parduotuvių, kad tik ten būtų galima prekiauti alkoholiniais gėrimais. Nustatyti taisykles, bet vargu ar mes turėsime tokios politinės valios šitaip pasielgti. Todėl aš manyčiau, kad tą alkoholio prieinamumą tikrai reikėtų mažinti, nes nė vienoje Europos Sąjungoje šalyje… Pažiūrėkite kaimynystėje Skandinavijos šalys: ten iš tikrųjų labai trumpą laiką prekiaujama alkoholiniais gėrimais, alkoholis labai sunkiai prieinamas, o mes galime jo visur nusipirkti, kiek norime.
Šiandien, aš manyčiau, žiūrint į esamą situaciją, kai Sveikatos reikalų komitetas pasiūlė leisti prekiauti ne stipresniais nei 15 laipsnių alkoholiniais gėrimais, kažkoks nedidelis žingsnis į priekį. Bet galima nusigerti ir prasigerti ir nuo alaus, ir nuo silpnesnių gėrimų. Ir nemanyčiau, kad šį klausimą sprendžia toks savotiškai mažas kompromisas. Mes matome didžiules problemas. Ką tik, prieš kelias savaites, buvo Sveikatos tarybos pranešimas, aiškiai įvardino, kokią žalą visuomenei daro alkoholis, o Seimas neturi politinės valios ryžtingai ir principingai spręsti šį klausimą. Aš manau, kad turėtume turėti politinės valios. O degalinių tinklų savininkai turėtų rasti galimybes ir pasirengti tam, kad vis tiek anksčiau ar vėliau bus uždrausta prekiauti alkoholiu. Manau, kad Seimas turės politinės valios.
Todėl aš palaikau nuostatą, kad reikėtų uždrausti degalinėse prekiauti alkoholiniais gėrimais, bet ties tuo nesustoti. Apskritai Lietuvoje alkoholiniais gėrimais prekybą palikti tik specializuotose parduotuvėse ir daugiau tokių įstatymų projektų Seimo nariai neturėtų, aš atvirai pasakysiu, už atkatus registruoti.
PIRMININKĖ. Kviečiu D. Mikutienę. Ruošiasi A. Dumbrava.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, Alkoholio kontrolės įstatymas turbūt yra dažniausiai keičiamas įstatymo projektas. Kaip mums įsivesti tokią tvarką, kad visos pataisos, atėjusios ar kadencijos pradžioje, ar po kažkiek laiko, kokie nors siūlymai būtų svarstomi kompleksiškai? Dabar gi šioje situacijoje visiškai akivaizdu, kad Seimą įvėlė į konkurencinę kovą. Taip, kontroliuoti reikia. Reikia apsispręsti dėl aiškių principų ir visuomenės švietimas yra labai svarbus dalykas. Aš tikrai džiaugiuosi, kad Seimas priėmė įstatymą, ir yra įkurtas Visuomenės sveikatos fondas ir šviečiamajai veiklai, įvairiems projektams, tarp jų ir prieš alkoholį, tabaką, narkotikus, nuo kitų metų bus skirta apie 1 mln. eurų. (Šurmulys salėje)
Su kuo mes dabar rengiamės kovoti? Trečdalis degalinių išnuomojo savo plotus kitiems verslo subjektams. Alkoholiu prekiauti jie galės. Kiti šalia pasistatė. Tie, kas turi daugiau pinigų, alkoholiu prekiauti galės. Ir vienas trečdalis, gal net ir mažiau lietuviško kapitalo smulkių degalinių, kurios neturi tokių galimybių, jos alkoholiu pagal mūsų įstatymą, jeigu uždrausime, prekiauti nebegalės. Bet ten dirba žmonės, ir skaičiai, kad bus atleista virš 400 žmonių, iš tiesų tokie ir yra. Jie negalės paprasčiausiai išsilaikyti. Taigi degalinėse iš viso lengvo alkoholio parduodama 2,1 %, stipraus – 0,5 %. Tai su kuo mes čia kovojame? Kaip čia dabar atrodytų, jei mūsų valstybė nuspręstų kovoti su teroristais ir apginkluotų tik 2 % karių? Tai yra visiškas nonsensas.
Aš noriu pasakyti, kad Seimo Sveikatos reikalų komitete išties buvo pritarta leidimui prekiauti silpnesniais alkoholio gėrimais. Tačiau kartu mes kreipėmės į Vyriausybę ir labai tikimės, kad Vyriausybė atsakys labai atsakingai ir viską įvertinusi. Mes paprašėme, kad Vyriausybė apsispręstų dėl bendrų principų ir priemonių nustatymo visiems verslo subjektams, visiems be išskirties. Dėl to, kad po šio įstatymo svarstymo išeina stambieji ir džiaugiasi, trina rankomis, sako, sunaikinsime mažiukus. Išeina mažiukai, sako, mes turėsime atleisti žmones. Džiaugiasi didieji prekybos tinklai – sunaikinsime kitus taškus, sunaikinsime konkurentus.
Seimui reikia įstatymą priimti atsakingai, visus įstatymus, ir vertinti situaciją visapusiškai, ir sistemiškai pasižiūrėti. Todėl kviečiu: apsispręskime dėl principų, kurie būtų vienodi visiems verslo subjektams, ir didiesiems marketams, ir degalinėms, ir mažosioms parduotuvėms, ir kaimų parduotuvėms. Tik tada mūsų sprendimai bus teisingi.
PIRMININKĖ. Kviečiu A. Dumbravą. Ruošiasi P. Urbšys. Dėl vedimo tvarkos – gerbiamasis P. Saudargas, atsiprašau.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Gerbiamoji Pirmininke, jeigu nemeluoja ekranėlis, kurį mes turime, tai jūs daugiau negu dvigubai viršijote diskusijoms numatytą laiką. Ar jūs nesilaikysite reglamento? Vienas klausimas.
Antras dalykas. Iš gerbiamosios R. Baškienės lūpų tribūnoje nuskambėjo, kad kolega E. Šablinskas yra pasirašęs tą precedentinį dokumentą, įstatymo projektą. Ar jis gavo tų Seimo narių, kurie rengė, yra projekto rengėjai, sutikimą, kad jis pasirašytų? Ar šis precedentas gali kartotis ir toliau? Eikime mes po visus komitetus pasirašyti svarstomus įstatymų projektus, kurių nerengėme? Jus, kaip Seimo Pirmininkę, raginu kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją ir išsiaiškinti šį precedentą.
PIRMININKĖ. Gerai, baikime vieną procedūrą, tada kalbėsime apie kitas. Ačiū už pastabą. Kadangi buvo svarbus klausimas, mes pasisakančių neribojome. Jeigu Seimas mano kitaip, mes galime apriboti. Manau, kad A. Dumbrava jau tribūnoje, leiskime jam pasisakyti, o tada balsuosime, ar nutraukti pasisakymus, ar tęsti. Prašom, Algimantai.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkui, Pirmininke. Laba diena, mielieji kolegos. Tikrai aš neišnaudosiu viso laiko, tiesiog noriu pasakyti savo nuomonę. Galbūt D. Mikutienei reikėtų pasakyti, kad mes jau apsisprendę buvome 2011 metais, kai čia buvo pasakyta, ir kiekvieną kartą mums nereikia grįžti prie tų klausimų. Mes turime būti nuoseklūs.
Mielieji kolegos, tikrai labai svarbu mums patiems susivokti, kiek mes galime tautą girdyti ir nebūti susirūpinę. Mes matome pirmuose Seimo rūmuose labai labai gražius mūsų patriarcho Jono Basanavičiaus žodžius „Jei per mūsų darbus Lietuvos dvasia atsikvošės“. Tai tikrai mums visiems reikia labai susirūpinti, nes matome, kiek daug nelaimingų šeimų, kiek savižudybių, kiek vargsta mūsų vaikai dėl to, kad jų tėveliai taip stipriai vartoja alkoholį. Ir šiandien mes matome daug vaikų. Aš manau, vien dėl jų ateities, dėl jų gerovės mes turime būti išmintingi ir tikrai susirūpinti tuo, ką mes šiandien matome Lietuvoje, ir tikrai, aš galbūt pakartosiu ir mūsų kolegų žodžius, man gėda, kad Lietuva taip stipriai yra prasigėrusi. Kad ir kaip būtų, mes pamažu turime eiti, turime mažinti alkoholio prieinamumą. Teisingai Petras yra pasakęs, pradėkime nuo degalinių, prieikime prie statybinių medžiagų ar kitų medžiagų parduotuvių, kurios nėra maisto prekių parduotuvės. Kodėl mes brukame tiesiog per jėgą alkoholį mūsų gyventojams?
Tai yra didžiulė bėda, tai yra problema ir mūsų, kaip politikų, kad mes negalime suvokti, ką mes darome. Išklausome Sveikatos tarybos pranešimų, visi linguojame, kaip blogai Lietuvoje, koks yra alkoholio suvartojimas, bei kai reikia ką nors pajudinti, niekas negalim, kažkas mus pririša. Tai tikrai, mielieji kolegos, labai kviečiu būti išmintingus, nereikia kaltinti visų frakcijų, kad frakcija „Tvarka ir teisingumas“ ar kokia nors kita frakcija pasisako už, visur yra žmonių, kurie supranta atsakomybę, supranta tą bėdą. Kiekvienas mūsų turime padirbėti savo frakcijose ir įtikinti žmones, kad jie balsuotų vis dėlto prieš alkoholio prieinamumo didinimą. Labai ačiū. (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Ačiū. Dabar noriu atsiklausti garbaus Seimo, ar tęsiame diskusijas, ar nutraukiame? Balsuojame. Kas pritariate, kad diskusijos būtų nutrauktos, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Šurmulys salėje)
Balsavo 90 Seimo narių. Už – 74, nebemačiau, kiek prieš, bet tikrai daugelis už tai, kad nutrauktume. Bet pagal Statuto 108 straipsnį, nutraukus diskusiją, dar vienam Seimo nariui pagal eilę privalo būti leidžiama pasisakyti. P. Urbšys, prašom. Kviečiu jus į tribūną.
P. URBŠYS (MSNG). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Norėčiau, kad Seimo nariai šiek tiek įsiklausytų. Aš suprantu, ta problema yra aktuali jums visiems, todėl jūs taip gyvai ją aptarinėjate. Prieš kurį laiką Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas J. Pundzius aiškiai įvardino, kad pagrindinė Lietuvos visuomenės sveikatos problema yra alkoholizmas. Mes to kantriai klausėmės, pritardami linksėjome galvomis. J. Pundzius akcentavo, kad susiformuoja naujas psichologinis visuotinio alkoholio vartojimo tolerancijos kompleksas, skatinantis alkoholio plitimą Lietuvoje ateityje. Šiandien posėdžio metu mes patvirtinome šį teiginį. Be to, jis teigė, esą įrodyta, kad kovojant su svaigiųjų gėrimų vartojimu efektyvi yra tik draudimo priemonė, kitokios išlygos nėra. J. Pundzius priminė, kad kai buvo sugriežtinta alkoholio reklamos ir prekybos tvarka, nuo 2007 metų visos kreivės, rodančios alkoholio sukeltus sveikatos sutrikimus, pradėjo kristi žemyn. Mirtingumas nuo ligų, netiesiogiai sietinų su alkoholiu, pastaraisiais metais taip pat pradėjo mažėti. Nustatyta, kad alkoholio pardavimo laiko pailginimas viena valanda nakties metu 10 % padidino alkoholio vartojimo mastus. Man atrodo, čia yra pagrindinė esmė, nes tai yra susiję su pelnu tų, kurie gamina alkoholį, su pelnu degalinių, kurios turi pelną iš prekybos alkoholiu. Jeigu degalinės sako, kad jos praras darbuotojus, tai jos pripažįsta, kad pirmiausia jos prekiauja ne degalais, o tai yra alkoholio prekyvietės.
Antra vertus, didiesiems prekybos centrams naudinga, kad sumažėtų smulkiųjų taškų, bet jeigu mes, Seimas, priimtume nuoseklią poziciją dėl to, kad reikia mažinti galimybę reklamuoti alkoholinius gėrimus, sumažintume galimybę jų įsigyti vairuotojams, nes matome, kad keliuose žudomi mūsų piliečiai, o mes sudarome sąlygas, kad tas žudikas sėstų prie vairo neblaivus, jeigu Seimas parengtų įstatymų projektus dėl specializuotų vietų prekiauti alkoholiu, kad prekybos centruose jis nebūtų taip lengvai prieinamas, eitume teisingu keliu. Ką mes siūlome dabar? Mes galime daug kalbėti, bet iš tikro už to slypi plikas verslo interesas. Man tik kyla klausimas, ar su visais atsiskaito už tokius projektus, ar tik su kai kuriais?
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū gerbiamajam Seimo nariui už išsakytas mintis. Dabar noriu, kad visi girdėtumėte. Yra toks tikrai dar nenaudotas procedūrinis dalykas, tai yra Seimo nariai, pateikę šį įstatymo projektą, atsiėmė savo teikimą. Yra gautas Seimo nario E. Šablinsko raštas, kuris skamba taip: „Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 140 straipsniu, remiu Alkoholio kontrolės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir kito įstatymo pakeitimo projektus.“ Taigi noriu visiems perskaityti, ką kalba 140 Statuto straipsnis, nes noriu pasakyti, kad tokios procedūros svarstymo stadijoje Seime nebuvo. Toks atvejis pateikimo stadijoje, kaip mane informavo Sekretoriatas, buvo prieš tris kadencijas. Todėl tas klausimas yra netradicinis, noriu, kad jūs išgirstumėte.
Statuto 140 straipsnio 1 dalis kalba apie tai, kad „įstatymo projekto iniciatoriai iki šio projekto svarstymo Seimo posėdyje turi teisę įstatymo projektą atsiimti. Apie sprendimą atsiimti įstatymo projektą iniciatoriai nedelsdami raštu praneša Seimo posėdžių sekretoriatui“. Taip ir buvo įvykdyta. „Jeigu iniciatorių atsiimtą įstatymo projektą ne vėliau kaip kitą dieną oficialiai paremia ir pateikia kitas įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turintis subjektas, tokio projekto svarstymo procedūra tęsiama. Ši nuostata netaikoma įstatymų projektams, kuriuos teikia Respublikos Prezidentas arba Vyriausybė.“
Kaip ir minėjau, Seimo istorijoje buvo viena praktika, bet tai buvo pateikimo stadija. Kadangi dabar kyla tam tikras interpretavimas, ir Sekretoriatas man įvairiai aiškina, kad svarstymo sąvoka suprantama plačiąja prasme, aš skaitau tai, kas parašyta – „iki svarstymo“. Procedūra neaiški, ji taikoma pirmą kartą ir nenoriu, kad būtų padaryta klaidų, todėl, kaip Seimo Pirmininkė, darau procedūrinę pertrauką ir kreipiuosi į Etikos ir procedūrų komisiją ir į Seimo Teisės departamentą prašydama kartu pateikti išaiškinimą, kad Seimas galėtų toliau procedūriškai teisingai išspręsti šį klausimą. Taigi dėl šio klausimo yra procedūrinė pertrauka. (Balsai salėje) Kol bus išaiškinta.
10.56 val.
Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo projektas Nr. XIP-2017(5) (priėmimas)
Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo projektas Nr. XIP-2017(5). Priėmimo stadija. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pranešėją V. Gapšį. Prašom.
V. GAPŠYS (DPF). Galiu?
PIRMININKĖ. Prašom.
V. GAPŠYS (DPF). Vienintelė pastaba buvo Seimo narių R. Baškienės ir P. Urbšio dėl įsigaliojimo datos. Komitetas nepritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Yra pataisų, todėl pranešėją prašau pasilikti.
1 straipsnis, 2 straipsnis, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25 straipsniai, pastabų, pasiūlymų nėra. Ar galime priimti pastraipsniui bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu.
26 straipsnis. Yra Seimo narės R. Baškienės ir Seimo nario P. Urbšio pasiūlymas, jam nepritarta. Pateikia R. Baškienė ir reikės 29 palaikančių. Prašom.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš siūliau nukelti įsigaliojimo terminą vieneriems metams įvertindama labai svarius argumentus. Santuokos, gimimo registravimas nėra toks primityvus ir paprastas dalykas ir žmonių sąmonėje turi atsirasti suvokimas, nes jie laukia tokio dokumento, kokį anksčiau išduodavo. Dabar bus elektroninė versija, dabar galės gauti tik baltą popieriaus lapą atsispausdinę spausdintuvu ir t. t. Tam turime pasiruošti, tam turi būti tam tikra tvarka ir, svarbiausia, visuomenės suvokimas, kad vyksta tokie pakeitimai. Aš nesakau, kad tai yra blogi pakeitimai, bet tam, kad mes leistume visuomenei nuosekliai suvokti, na, galima teigti, ir tam tikrą santuokos ir gimimo nuvertinimą kaip proceso, kurį labai iškilmingai rengdavo Civilinės metrikacijos skyrius, manau, išties būtų tikslinga įgyvendinimo laikotarpį nutęsti dar vieneriems metams. Todėl siūlau pritarti mano pasiūlymui.
V. GAPŠYS (DPF). Galiu pasakyti?
PIRMININKĖ. Reikia 29, remiančių R. Baškienės siūlymą. Galbūt pasakykime ir komiteto nuomonę, kad Seimo nariams būtų lengviau apsispręsti. Prašom.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju, Pirmininke. Komitetas šiam pasiūlymui nepritarė. Manome, kad vienerių metų pereinamasis laikotarpis yra pakankamas, visos institucijos mus informavo, kad jos bus pasiruošusios reikiamą įstatymą įgyvendinti, o dėl žmonių, aš manau, lygiai taip pat, ar mes padarysime dvejus metus, ar vienerius, niekas nepasikeis. Žmonės vis tiek prisimins tą įstatymą tik tą dieną, kai jis realiai įsigalios. Todėl tas papildomas metų laikotarpis, aš manau, yra perteklinis, ir komitetas bendru sutarimu šiam pasiūlymui nepritarė.
PIRMININKĖ. Ar yra remiantys 29 balsai? Ar turime? Pasižiūrėkime. Kas pritariate, palaikote, kas nepritariate, galite nebalsuoti.
Balsavo 53 Seimo nariai: už – 40. Vadinasi, yra reikiamas palaikančiųjų skaičius. Pataisa buvo pristatyta. Komitetas pasakė, kad nepritaria.
Balsuojame. Kas pritariate R. Baškienės pasiūlymui, balsuojate už (ačiū, gerbiamasis Vytautai), kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 42, prieš – 5, susilaikė 39. Nedaug, bet nepritarta. Nedideliu skirtumu, bet nepritarta.
Taigi 26 straipsnį galime priimti bendru sutarimu? Balsuojame.
Balsuojame dėl 26 straipsnio. Kas pritariate, kad būtų priimtas 26 straipsnis, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 63, prieš – 4, susilaikė 22. 26 straipsnis priimtas.
27 straipsnį galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. Pastraipsniui priėmimas baigtas.
Nuomonės už, prieš. Nuomonė prieš – A. Stancikienė.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Gerbiamieji kolegos, aš negaliu pritarti šitam įstatymui, nepriklausomai nuo to, kada jis įsigalios – ar nuo sausio 1 dienos, ar nuo kitų metų sausio 1 dienos, ar iš viso po dešimties metų. Negaliu pritarti dėl labai paprastos priežasties. Pavyzdžiui, dėl tikrai labai svarbaus instituto – santuokos visiško nuvertinimo. Jeigu tu sudaręs santuoką galėsi ją nutraukti pranešdamas metrikacijos skyriui be jokio teismo, be jokio apsigalvojimo laikotarpio, kokie tada tavo įsipareigojimai, koks tada tavo ryžtas, koks tavo apsisprendimas sudarant santuoką? Jis lygiai taip pat tada nieko vertas. Žodžiu, mes santuoką padarome tokią visiškai, absoliučiai nieko vertą. Tai yra taip, kaip nueiti į parduotuvę apsipirkti: šiandien sudariau, rytoj nutraukiau be jokių pasekmių ir t. t. Tikrai negaliu pritarti tokiam, mano nuomone, labai nevertybiniam įstatymui.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aišku, kai įstatymas sprendžia, iš kitos pusės, techninius klausimus, t. y. galimybę sutvarkyti vienus, kitus aktus elektroninėje erdvėje, tas iš principo galbūt ir būtų suprantama ir palaikytina, bet šiuo atveju stinga tam tikro kompleksiškumo ir yra dvi ydos. Apie tai kolegė A. Stancikienė kalbėjo. Santuoka apskritai yra viešas žmogaus įsipareigojimas gyventi kartu, palaikyti, atsakomybė vaikams ir t. t., turi įvairių teisinių pasekmių. Ne šiaip sau sugalvota, kad tai būtų viešas įsipareigojimas, tai yra tam tikras garantas, atsakomybė visuomenei. Paslėpti jį po tam tikru įsipareigojimu internete, mano galva, tikrai yra pavojinga.
Kita šitos koncepcijos yda, kad mes nuleidžiame iki žemesnės būklės akto – iš Civilinio kodekso iki Civilinės būklės akto įstatymo. Šis be stiprinančių priemonių vienašalis ėjimas irgi krypsta į tą pusę, kad santuoka yra techninis įsipareigojimas, gali būti traktuojamas kaip tiesiog nutraukimas ar pasižadėjimas niekam nežinant elektroninėje erdvėje, feisbuke, dar kur nors ar panašiai. Principas toks, nes kokių nors kitokių priemonių, sustiprinančių tą mūsų žingsnį kad ir elektroninėje erdvėje, nesiūlome. Jis yra nesubalansuotas. Todėl aš susilaikysiu dėl šio įstatymo suprasdamas, dėl ko kolegos pasiūlė šitą įstatymo projektą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Tikrai pritariu anksčiau kalbėjusiems kolegoms dėl šio įstatymo priėmimo ir norėčiau pasakyti, kad vis dėlto santuoka yra reikšmingas ir svarbus dviejų – vyro ir moters – asmeninio gyvenimo žingsnis. Be abejo, labai svarbu, kad tas žingsnis būtų daromas labai šventiškoje aplinkoje ir paliekamas svarbus dokumentas, net istoriškai, kuris kaip tik fiksuoja to žingsnio svarbą, reikšmę ir datą. Vien tik tai, kad šitas aktas bus įregistruotas kompiuterio laikmenoje ar atmintyje ir tu bet kada galėsi jį pakeisti, o tuo labiau, kaip dažnai pasitaiko, kad į kompiuterinius tinklus įsiveržia įvairūs vadinamieji hakeriai ir gali vieną ar kitą įrašą sunaikinti, tai irgi čia vienas iš tų netobulumų šio teisės akto, kurį ketiname priimti.
Taigi aš irgi negaliu pritarti tokiam teisės aktui ir pritariu savo kolegoms, kurie pasisakė prieš mane. Ačiū.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, lietuvių sąmonėje santuoka suvokiama visiškai kitaip. Mes suvokiame iškilmingą procesiją ir jeigu žmogus daro, jis tai padaro ir nori, kad vaikai būtų laimingi. O dabar viską atlikti kompiuterio laikmenoje yra paprasta ir neetiška, lietuvių tautai tai visiškai netinka. Todėl pritariu kolegų pasakymui ir balsuosiu susilaikydama.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – M. A. Pavilionienė.
M. A. PAVILIONIENĖ (LSDPF). Labai ačiū. Žinote, koktu klausyti, kai žmonės iškraipo istoriją. Santuoka atsirado tada, kai reikėjo išsaugoti turtą. Turtą, o ne ryšius. Jūs puikiai žinote, kad istorijoje buvo santuokos sandėriai, kai dukras versdavo tekėti už turtingo, kad gautų žemių. Nereikia čia dabar verkti ir daryti iš Seimo bažnyčios.
Santuokos esmę lemia žmonių santykiai, o ne įrašas, nesvarbu, kur jis sudarytas. Tačiau žmonės yra romantiški, jiems reikia grožio, jiems reikia gražių prisiminimų, ir jie sugalvojo įvairias procedūras. Bet vis dėlto mes gyvename šiuolaikinėje visuomenėje ir nereikia jos biurokratizuoti. Reikia gerbti žmonių jausmus, jų gebėjimą gyventi taikoje, santarvėje, o ne smurte. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Nuomonė už – J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, jūs taip viską susiaurinate, tarsi civilinės būklės aktų įrašai tiktai apie santuoką. Tai yra ir gimimo, ir santuokos sudarymo, santuokos nutraukimo, mirties, civilinės būklės akto įrašo pakeitimo ar papildymo. Visa tai bus daroma daug greičiau. Elektroniniu būdu bus pateikiamas įrašas Gyventojų registrui, žmonės gaus daug greičiau tuos liudijimus, kad iš tikrųjų įvyko toks faktas, kad gimė vaikas, tas pats su mirties liudijimais ir visais kitais. Nesusiaurinkite, kad tik vienas momentas. Čia naujos redakcijos įstatymas, o jūs kalbate tik apie vieną mažytį jo aspektą, todėl įstatymo projektui reikia pritarti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate, kad projektą priimtume, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 47, prieš – 4, susilaikė 33. Įstatymas (projektas Nr. XIP-2017) yra priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo – A. Stancikienė.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Aš trumpą repliką. Žinote, manęs nenustoja stebinti M. A. Pavilionienė, dabar aš, kaip ir visi kiti kolegos, sužinojau, kad jos santuoka buvo grynai turtiniu pagrindu. Tai aš suprantu, kad dėl to butelio M. K. Čiurlionio gatvėje, kuris neaišku, kaip privatizuotas, observatorijai kažkokiai priklausęs, jeigu…
PIRMININKĖ. Atsiprašau, čia jau yra asmeniškumai. Prašau neįžeidinėti vieniems kitų. (Balsai salėje) Prašau nešaukti, čia nereikia eiti į asmeniškumus.
R. J. Dagys. Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamoji Pirmininke, vadovaukite Seimui, nepertraukinėkite Seimo narių, net neleidote kolegei baigti pasisakymo. Aš tiesiog reaguodamas į tai, kas buvo pasakyta, noriu pasakyti, aš nepritariu gerbiamosios M. A. Pavilionienės idėjai, bet gerbiu jos nuoširdžią neapykantą santuokai.
PIRMININKĖ. Gerai. Viskas, baigiame. Nutrauktos diskusijos po balsavimo. (Balsas salėje: „Pirmininke, ar tikrai įstatymas priimtas, daugiau negu pusę balsavusiųjų?“) O tai kaip? (Balsas salėje: „Kiek ten buvo?“) Daugiau negu pusė balsavo, taip. Na, pasižiūrėkite! Pasižiūrėkite kiek. (Balsai salėje) Gerai. Mes pasitikslinsime. Minutės pertraukėlė.
Pasitikslinome, ar tikrai užtenka balsų. Viskas gerai.
Aš tik noriu pasakyti gerbiamiesiems svečiams, kurie buvo atvykę dėl Alkoholio kontrolės įstatymo projekto, paklausyti, kaip vyko svarstymas. Noriu informuoti, kad susirinkti gali ne anksčiau kaip per pertrauką, bet žinau, kad Etikos ir procedūrų komisijos posėdžiai yra trečiadieniais, Teisės departamentas taip greitai irgi neparašys, tai jeigu jūs norite laukti iki darbo pabaigos, tai gali būti ir vakarinis posėdis arba kita savaitė. Noriu atkreipti dėmesį, kad jūs be reikalo nevargtumėte. Ačiū.
11.14 val.
Civilinio kodekso 2.18, 2.19, 3.8, 3.18, 3.24, 3.37, 3.66, 3.138, 3.139, 3.140, 3.142, 3.143, 3.144, 3.145, 3.147, 3.152, 3.157, 3.167, 3.220, 4.255 straipsnių pakeitimo, 3.19, 3.20, 3.21, 3.22, 3.23, 3.25 straipsnių ir Kodekso trečiosios knygos VIII dalies pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIP-2018(5) (priėmimas)
1-3b klausimas – Civilinio kodekso daugelio straipsnių pakeitimo ir kodekso trečiosios knygos VIII dalies pripažinimo netekusia galios įstatymo projektas Nr. XIP-2018. Priėmimo stadija. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komitetą… (Balsai salėje) Sako, kad nereikia. Jokių pastabų nėra.
Priėmimas pastraipsniui. 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24 straipsniai. Jokių pasiūlymų, pastabų nėra gauta. Ar galime priimti bendru sutarimu pastraipsniui? (Balsai salėje) Priimta bendru sutarimu.
Dėl viso norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 75 Seimo nariai: už – 52, prieš – 2, susilaikė 21. Įstatymas (projektas Nr. XIP-2018) yra priimtas. (Gongas)
11.16 val.
Civilinio proceso kodekso 385, 390, 392, 399, 444, 448, 453, 461, 487, 514, 516 ir 541 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2019(5) (priėmimas)
1-3c klausimas – projektas Nr. XIP-2019. Civilinio proceso kodekso… (Balsas salėje: „Pirmininke, 17 priimtas, 18…“) Taigi balsavome dėl projekto Nr. XIP-2018, kaip nebalsavome? (Balsas salėje: „Balsavome…“) Taip, balsavome. Ką tik balsavome.
Civilinio proceso kodekso 385, 390, 392, 399, 444, 448, 453, 461, 487, 514, 516 ir 541 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2019. Priėmimo stadija.
1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13 straipsniai. Pastabų, pasiūlymų nėra. Ar galime priimti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Priimta pastraipsniui bendru sutarimu.
Dėl viso norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Kas pritariate, įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 77 Seimo nariai: už – 52, prieš – 1, susilaikė 24. Įstatymas (projektas Nr. XIP-2019) yra priimtas. (Gongas)
11.18. val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2020(5) (priėmimas)
1-3d klausimas – Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2020. Priėmimo stadija.
Du straipsniai: 1 straipsnis ir 2 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Pastraipsniui galime priimti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Priimta. Norinčių kalbėti nėra.
Balsuojame. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 78 Seimo nariai: už – 54, prieš – 1, susilaikė 23. Įstatymas (projektas Nr. XIP-2020) yra priimtas. (Gongas)
11.19 val.
Rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1726 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2021(5) (priėmimas)
1-3e klausimas – Rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1726 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2021. Priėmimo stadija.
Pastraipsniui. 1 ir 2 straipsniai. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu pastraipsniui? Priimta bendru sutarimu.
Norinčių kalbėti nėra, balsuojame. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 52, prieš nėra, susilaikė 24. Įstatymas (projektas Nr. XIP-2021) priimtas. (Gongas)
11.20 val.
Gyventojų registro įstatymo Nr. I-2237 2 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2022(5) (priėmimas)
1-3f klausimas – Gyventojų registro įstatymo Nr. I-2237 2 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2022(5). Priėmimo stadija. Trys straipsniai: 1, 2, 3. Nėra pastabų, pasiūlymų. Pastraipsniui. Galime bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu.
Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 80 Seimo narių: už – 55, prieš nėra, susilaikė 25. Įstatymas (projektas Nr. XIP-2022(5) priimtas. (Gongas)
11.21 val.
Konsulinio statuto Nr. I-886 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP‑2023(5) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3g klausimas – Konsulinio statuto Nr. I-886 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2023(5). Priėmimo stadija. Trys straipsniai: 1, 2, 3. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime pastraipsniui priimti bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu.
Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 59, prieš nėra, susilaikė 20. Įstatymas (projektas Nr. XIP-2023(5) priimtas. (Gongas)
11.22 val.
Konsulinio mokesčio įstatymo Nr. I-509 3 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2024(5) (priėmimas)
Konsulinio mokesčio įstatymo Nr. I-509 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2024(5). Priėmimo stadija. Pastraipsniui. 1, 2, 3 straipsniai. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu pastraipsniui? Priimta bendru sutarimu pastraipsniui.
Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 81 Seimo narys: už – 60, prieš nėra, susilaikė 21. Įstatymas (projektas Nr. XIP-2024(5) priimtas. (Gongas)
11.24 val.
Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo Nr. VIII-157 15 ir 151 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4664(4) (priėmimas)
Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo Nr. VIII-157 15 ir 151 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4664(4). Priėmimo stadija. Pastraipsniui. 1, 2, 3 straipsniai. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti pastraipsniui bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritarta bendru sutarimu.
Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 60, prieš nėra, susilaikė 23. Įstatymas (projektas Nr. XIP-4664(4) priimtas. (Gongas)
11.25 val.
Žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 6, 13, 16 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4665(4) (priėmimas)
Žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 6, 13, 16 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4665(4). Priėmimo stadija. 1, 2, 3, 4, 5 straipsniai. Pastabų, pasiūlymų nėra. Pastraipsniui galime priimti bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu.
Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 62, prieš nėra, susilaikė 22. Įstatymas (projektas Nr. XIP-4665(4) priimtas. (Gongas)
11.26 val.
Vaiko gimimo momento nustatymo įstatymo Nr. IX-837 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4666(4) (priėmimas)
Vaiko gimimo momento nustatymo įstatymo Nr. IX-837 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4666(4). Priėmimo stadija. 1, 2 straipsniai. Pastabų, pasiūlymų nėra. Pastraipsniui galime priimti bendru sutarimu? Priimta.
Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 78 Seimo nariai: už – 59, prieš nėra, susilaikė 19. Įstatymas (projektas Nr. XIP- 4666(4) priimtas. (Gongas)
11.27 val.
Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4667(4) (priėmimas)
Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4667(4) (sujungti Nr. XIP-4667 ir Nr. XIP-4668). Du straipsniai: 1 ir 2. Galime priimti pastraipsniui bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. (Balsai salėje) Kas atsitiko? (Šurmulys salėje)
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 81 Seimo narys: už – 58, prieš nėra, susilaikė 23. Įstatymas (projektas Nr. XIP- 4667(4) priimtas. (Gongas)
11.28 val.
Paramos mirties atveju įstatymo Nr. I-348 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4669(4) (priėmimas)
Paramos mirties atveju įstatymo Nr. I-348 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4669(4). Priėmimas. 1 ir 2 straipsniai. Pastraipsniui galime priimti bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu.
Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. (Balsai salėje)
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 80 Seimo narių: už – 63, prieš nėra, susilaikė 17. Įstatymas (projektas Nr. XIP-4669) priimtas. (Gongas)
11.30 val.
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4670(4) (priėmimas)
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4670. Du straipsniai. Pastraipsniui galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu.
Nuomonė prieš – A. Stancikienė. Prašom.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Aš nelabai suprantu, ar čia kolegos taip drąsiai balsuodami visi supranta, už ką balsuoja. Iš tikrųjų mes dabar čia viską supainiosime, aš trumpai jums pasakysiu, kaip ir su prieš tai priimtu įstatymu, kai žmogaus mirties atveju pašalpa bus išmokama ne pagal mirties liudijimą, o pagal medicininį mirties liudijimą, kuris bus persiunčiamas elektroninių ryšių priemonėmis, ne mirusiojo artimiesiems perduodamas, bet persiunčiamas elektroninių ryšių priemonėmis mirusiojo asmens gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigai. Ir kokiu būdu iš tos įstaigos kas pasiims, nes mirties liudijimo kaip tokio nėra, kaip tie dokumentai bus gaunami, kam jie bus įteikiami ir t. t. ir kam ta pašalpa bus išmokama, visiškai neaišku.
Analogiškai taip pat ir su socialinėmis pašalpomis, ir kompensacijomis, kurios iš esmės turės būti išmokamos kartu gyvenusiems asmenims, bet vėlgi, pateikus ne mirties liudijimą, o medicininę mirties pažymą, kuri, kaip jau minėjau, neaišku, kokiu būdu atsidurs pas tuos gimines ir artimuosius arba pas kartu gyvenusius asmenis, kurie turi teisę pretenduoti į tokią socialinę pašalpą. Nes, pakartosiu, elektroninėmis ryšio priemonėmis bus persiunčiama į civilinės metrikacijos įstaigą, o ne asmeniui. Aš nelabai įsivaizduoju, kaip iš tos įstaigos, jeigu mes neva palengviname?.. Iki šiol nueidavai, pasiimdavai mirties liudijimą, ir viskas aišku. Dabar nežinau, kaip reikės įrodinėti, kad tu tikrai ne asilas, kad tu tikrai kartu gyvenai, tikrai turi tam tikrą teisę. Kodėl tu turėsi civilinės metrikacijos įstaigai tai įrodinėti? Čia visiškai viskas neaišku. Mano nuomone, viskas labai smarkiai supainiojama.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jums visas abejones išsklaidys M. Zasčiurinskas. Prašom.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, mes savęs paklauskime taip: ar šis žingsnis bus į priekį, ar bus atgal? Ir viskas, tada yra visi motyvai balsuoti už, nes tai yra pozityvus veiksmas, kuris pagerins visą procesą. Siūlau balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Veiks elektroninė sistema, kaip veikia ir kitais atvejais, tik bus dar geresnė apskaita. Tikrai manau, kad nuogąstavimai nereikalingi. Bet dar prieš nori pasisakyti S. Bucevičius. Prašom.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, Pirmininke. Aš ne tiek prieš, ką kalbėjo Aurelija ir ką kalbėjo Mečislovas. Išties Aurelija pasakė labai paprastą dalyką. Pažyma yra pas gydytoją. Jeigu nelaimė atsitinka savaitgalį, mirė žmogus, šeštadienį, sekmadienį metrikacijos biuras nedirba, ką toliau daryti? Pavyzdys. Aš kalbu apie savo netektį, kai netekau tėčio. Akmenė, Šiauliai. Aš nuvažiavau į Šiaulius. Akmenėje metrikacija persiųs man elektroniniu… Man atsiųstų – viskas būtų gerai. Persiųs į metrikaciją – nedirba. Ką daryti toliau? Atsakykime į tą klausimą. Kada Mečislovas sako, mes tobulėjame, einame geriau, bet šiuo atveju mes sudarome konfūzą tiems miesteliams ir mažiems ūkio subjektams.
PIRMININKĖ. Ačiū. Tai, manau, išspręs įstatymų lydimieji teisės aktai. Ministrė taip pat girdi, bus sutvarkyti šitie klausimai. Balsuojame. Kas pritariate šiam projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje) Įstatyme darbo laiko nesurašysime, bet šitie klausimai tikrai bus išspręsti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 80 Seimo narių: už – 50, prieš – 1, susilaikė 29. Įstatymas (projektas Nr. XIP-4670) priimtas. (Gongas)
11.35 val.
Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3329(2) (priėmimas)
Paskutinysis iš mūsų svarstomo paketo – Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3329. Priėmimo stadija. Du straipsniai. Ar galime pastraipsniui priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 63, prieš nėra, susilaikė 21. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3329) priimtas. (Gongas)
11.36 val.
Civilinio kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-1566 72 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3707(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4a klausimas – Civilinio kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-1566 72 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3707. Priėmimo stadija. Vienas straipsnis. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 78 Seimo nariai: už – 69, prieš nėra, susilaikė 9. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3707) priimtas. (Gongas)
11.37 val.
Civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-1567 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3708(2) (priėmimas)
1-4b klausimas – Civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-1567 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3708. Priėmimo stadija. Pastraipsniui. 1 ir 2 straipsniai. Ar galime pastraipsniui priimti bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 77 Seimo nariai: už – 69, prieš nėra, susilaikė 8. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3708) priimtas. (Gongas)
11.38 val.
Akcizų įstatymo Nr. IX-569 1, 2, 48, 53, 57, 58, 581, 59, 60 straipsnių ir Įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3430(2)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Akcizų įstatymo kai kurių straipsnių ir įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3430. Priėmimo stadija. Pastraipsniui. 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11 straipsniai. Pastabų ir pasiūlymų nėra. Galime pastraipsniui pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 68, prieš – 5, susilaikė 6. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3430) priimtas. (Gongas)
11.40 val.
Saugios laivybos įstatymo Nr. VIII-1897 2 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 201 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-3431(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Saugios laivybos įstatymo Nr. VIII-1897 2 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 201 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-3431(3). Priėmimo stadija. Pastraipsniui.
Dėl 1, 2, 3 straipsnių pastabų, pasiūlymų nėra. Galime pastraipsniui priimti bendru sutarimu? Priimta. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 76 Seimo nariai. Už – 76, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3431) priimtas. (Gongas)
11.41 val.
Pluoštinių kanapių įstatymo Nr. XII-336 2, 3, 4, 6, 9 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3589(3) (priėmimas)
1-7 klausimas – Pluoštinių kanapių įstatymo Nr. XII-336 2, 3, 4, 6, 9 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3589(3). Priėmimo stadija. Čia jau turiu kviesti Kaimo reikalų komiteto pranešėją P. Čimbarą.
P. ČIMBARAS (DPF). Ačiū, Pirmininke. Vakar Kaimo reikalų komitetas apsvarstė Teisės departamento išvadas, pateiktas priimti, ir visoms joms pritarė. Taip pat buvo apsvarstytas ir Seimo narės L. Dmitrijevos pasiūlymas, kuriuo siekiama sugriežtinti nuostatas dėl pluoštinių kanapių auginimo mažais ploteliais ūkininkystės, t. y. kenkėjų atbaidymo ir panašiais tikslais. Pažymėtina, kad net panaikinus reikalavimą mažuose ploteliuose, iki 0,1 hektaro, auginant kanapes, t. y. THC tyrimus, lieka visi kiti kontrolės mechanizmai, informacijos teikimas kontrolės institucijoms, sertifikuotų sėklų naudojimas ir panašiai. Komiteto nariai laikosi nuostatos, kad pluoštinių kanapių auginimas Lietuvoje yra gana griežtai reglamentuotas, todėl nepritarė Seimo narės Larisos pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Palaukite, pastraipsniui dabar.
Dėl 1 straipsnio yra Seimo Teisės departamento pastaba. Jūs pritarėte. Yra Seimo narės L. Dmitrijevos pastaba. Gerbiamoji Larisa, prašom pristatyti. Ar jūs atsiimate?
L. DMITRIJEVA (DPF). Ne.
PIRMININKĖ. Prašom pristatyti.
L. DMITRIJEVA (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Aš tik noriu pristatyti savo pataisą, kuri yra ne prieš ūkininkus, ne prieš tai, kad jie augins, o noriu išbraukti iš šito įstatymo, kuris nėra visiškai tobulas, sodininkus, kuriuos ir dabar jau labai sunku sukontroliuoti. Jau dabar Olandija kreipėsi į Lietuvą dėl importo netvarkos, ir pati ministerija…
PIRMININKĖ. Gerbiamoji Larisa, mes apie šitą pataisą dabar kalbame.
L. DMITRIJEVA (DPF). Taip, taip, apie šitą.
PIRMININKĖ. Ne, dar pačią pirmą. Jūs siūlote išbraukti 1 ir 2 dalis. Atsiprašau. Tada dar kartą pristatykite, bet…
L. DMITRIJEVA (DPF). Aš siūlau išbraukti sodininkus iš šito įstatymo, nes juos sutvarkyti bus labai sunku ir dabar. Net pati ministerija pripažįsta, kad Olandija kreipėsi į Lietuvą dėl importo netvarkos. Dabar bus sunku, bręsta dabar tokia situacija, kaip buvo kažkada su aguonomis. Jūs prisimenate, kiek buvo lėšų, ir dabar niekas neaugina tų aguonų. Priekaištavimai, kad bobutės, močiutės – visi jau augina kanapes. Dabar kalbama, kad sukurtos 25 kartus stipresnės modifikuotos kanapės, kurios stipresnės už heroiną 25 kartus. Todėl sutvarkyti iki galo šį įstatymą, sukontroliuoti tuos sodininkus faktiškai bus neįmanoma. Siūlau išbraukti sodininkus arba pateikti kontrolės mechanizmą, kuris bus aiškesnis. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Reikia 29 Seimo narių. Komitetas nepritarė, po to išsakys ir argumentus.
Dabar kas palaiko L. Dmitrijevos pataisą, reikia 29 Seimo narių.
Yra 37 palaikantys. S. Bucevičius dėl vedimo tvarkos. Prašom.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Gerbiamoji Pirmininke, kolegos, tiek Petrui, tiek Larisai Kaimo reikalų komiteto vardu noriu kalbėti. Yra Seimo narės kolegės Larisos pasiūlymas ir statutiškai, jei nenusižengiame, mes neturime Teisės departamento išvados. Aš prašyčiau stabtelti ties ta vieta, dar kartą sulaukti Teisės departamento išvados ir sugrįšti į salę, matyt, kitą trečiadienį. Statutiškai vertinant, Pirmininke, visiems kolegoms nepažeidžiant nieko, tai mes sulaukime.
PIRMININKĖ. Gerai, palaukime. Procedūriškai turime pabaigti procedūrą. Supratome komiteto pirmininką. Yra komiteto nuomonė. Prašom dar kartą ir argumentus pasakyti.
P. ČIMBARAS (DPF). Komitetas priėmė sprendimą atmesti, kur L. Dmitrijeva mini uždrausti kanapių auginimą mažais ploteliais sodininkystėje, t. y. kenkėjų atbaidymo ir panašiais tikslais, nes jau ir taip labai stipriai reglamentuota, labai sugriežtinta. Ir mes įstatymo pataisas tvirtinome, kad truputį palengvintume reikalavimus, kad mūsų žemdirbiai galėtų lengviau auginti…
O L. Dmitrijevos nuogąstavimai nėra pagrįsti, nes sodininkystės atveju yra aiškiai parašyta, kad leista sodinti iki 20 daigelių, kad nereiktų imti THC mėginių. Čia jau būtų per daug.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Yra palaikančių ir norinčių palaikyti. Už – M. Zasčiurinskas. Prašom.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, jeigu dabar būtų paskelbta viktorina, kas yra labiausiai įsigilinęs į alkoholizmo, narkotinių medžiagų visą tą problematiką, pagal Seimo struktūrą tai yra komisija, kuriai vadovauja kolegė Larisa. Ji turi daugiausia visokiausios informacijos. Ir žmonių kreipimaisi, ir teisėsaugos institucijų, ir viešos pažymos, ir ne viešos pažymos apie tikrą padėtį, kokia padėtis yra dėl narkotikų platinimo ir dėl galimybės platinti juos tarp vaikų, ir t. t. Čia yra pirmas argumentas, kuris turėtų būti priimamas vos ne absoliučiai. Jei žmogus, labiausiai informuotas šioje srityje, teikia tokį siūlymą, mes turėtume jam pritarti. Čia viena.
Antra. Mes visi puikiai įsivaizduojame, esame suaugę žmonės, kad pluoštinių kanapių visa ta versija leisti jas auginti – viena iš pagrindinių faktorių, kodėl taip atkakliai buvo kovojama, kad būtų priimtas tam tikras įstatymas, yra viena, kad policijai, kitoms teisėsaugos institucijoms kuo sunkiau būtų galima kontroliuoti narkotinių medžiagų auginimą ir platinimą. Paklauskite jūs bet kurio mokinuko mokykloje. Jis tą patį pasakys. Todėl aš visiškai palaikau kolegės Larisos siūlymą apriboti sodininkystėje, sodininkystės sklypuose galimybę ten auginti kanapes. Kad policijai būtų lengviau kontroliuoti, o ne sunkiau kontroliuoti narkotinių kanapių auginimą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Man atrodo, įstatymai neleidžia auginti to, kas turi narkotinių medžiagų. Kiek atsimenu praeitos kadencijos ilgą diskusiją, tai neturėtų auginti. Nuomonė prieš, pirmą kartą nori kalbėti pranešėjas, tokios praktikos nebuvo, bet kaip Seimo narys tokią teisę turi. P. Čimbaras. Prašom.
P. ČIMBARAS (DPF). Ačiū, Pirmininke. Aš labai gerbiu Mečislovą, kuris yra socialinių reikalų specialistas, bet, pasirodo, jis yra ir didelis specialistas pluoštinių kanapių srityje. Ačiū, Mečislovai. Labai gaila, kad Seimo nariai neskiria pluoštinių kanapių nuo psichotropinių kanapių. Labai gaila, kai Seimo nariams išgirdus vien žodį „kanapė“ automatiškai kažkas vaidenasi.
Gerbiamieji Seimo nariai, visų pirma atskirkite pluoštinę kanapę nuo psichotropinės kanapės. Pluoštines kanapes augina mūsų žemdirbiai pluoštui, psichotropinė kanapė niekada negali augti lauke tarp kitų daigelių, nes jai reikia šiltnamio sąlygų, daug šviesos ir šilumos. Aš visiškai suprantu L. Dmitrijevos nuogąstavimus, bet, mieloji Larisa, nepainiokite sąvokų, nes ant jūsų sąvokos paprasčiausiai užkimba kiti Seimo nariai, kurie žlugdo mūsų žemės ūkį, mūsų ūkininkus. Mes norime palengvinti jiems pluošto auginimą, o jūs, painiodami sąvokas, dar daugiau kenkiate. Įstatymas buvo puikiai priimtas ir mūsų skeptikai sakė: na, dabar Lietuvoje bus vien narkomanai. Pasirodo, šitai nepasitvirtino. Pradėjom teikti įstatymo pataisas, kad palengvintume, viskas gerai, o jeigu priimsime dabar šitą pataisą, tai mes faktiškai sugriausime visą įstatymų paketą dėl pluošto.
PIRMININKĖ. Gerai, ačiū. Palaikančios ir prieštaraujančios nuomonės išsakytos. Balsuojame. Kas pritariate Larisos pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 66 Seimo nariai: už – 29, prieš – 14, susilaikė 23. Pataisai nepritarta.
Replika po balsavimo – L. Dmitrijeva. Prašom.
L. DMITRIJEVA (DPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis Petrai, per trejus metus Larisa turbūt išsiaiškino, kas yra kanapės ir kas yra pluoštinės kanapės. Jau taip audringai mes su jumis priėmėme tą įstatymą, jau tiek ilgai diskutavome ir galų gale priėmėme gerą įstatymą. Aš nekalbu apie ūkininkus – auginkite, lengvinkite ir t. t. Bet mums buvo pasakyta, kad mes praturtėsime, bus aukso kalnai, kai leisime pluoštines kanapes. Aš kalbu apie tai, kad ir jūs, Seimo nariai, žinotumėte, kad kai kanapė auga, jos neįmanoma atskirti, ar ji pluoštinė, ar nepluoštinė. Pluoštinę kanapę galime nustatyti tik nuo dešimtos iki septynioliktos dienos žydėjimo laikotarpio, kai paimsime mėginį iš moteriškojo augalo. Tik tada mes galime visiems atsakyti į tą klausimą. Petrai, atsiprašau, įžeidėte mane.
PIRMININKĖ. Gerai, ačiū. M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Aš irgi noriu trumpai reaguoti, nes čia buvome apkaltinti, kad Seimo nariai nesupranta, kuo kanapės skiriasi viena nuo kitos. Gerbiamieji kolegos, jeigu jūs prisimintumėte ir būtumėte stebėję visą procesą, kaip jis ėjo, kokios pajėgos buvo mestos per praeitą kadenciją, kad būtų priimtas įstatymas dėl kanapių, jeigu jūs žiūrėtumėte per savo vaikų ir anūkų prizmę, kurie yra pagrindiniai taikiniai, jeigu jūs dažniau neoficialiai kalbėtumėte su policijos pareigūnais, su operatyviniais darbuotojais, tais, kurie nagrinėja, gaudo, į kuriuos šaudo narkotikų platintojai, tai jūs truputį kitaip suprastumėte ir kalbėtumėte. Larisos aš nenoriu minėti, Larisa labai puikiai išaiškino technologiškai, bet visa esmė ta, kad reikia leisti pluoštines kanapes tik todėl, kad policijos pareigūnams būtų kaip galima sunkiau surasti tas kanapes, kurios turi narkotinių medžiagų, apsunkinti jų darbą. Problema yra čia. Jeigu mes plečiame sklypų skaičių, pabandykite sukontroliuoti tuos 10 tūkst. sodininkystės sklypų! Suprantate, čia yra esmė, o ne tai, ar vienas kitas Seimo narys nesupranta, kokia yra narkotinė kanapė ir kokia ne narkotinė.
PIRMININKĖ. Gerai. Nuomonės išsakytos. Viskas, dirbame toliau.
1 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu, ar reikia balsuoti? (Balsai salėje) Negirdžiu! Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu. 2 straipsnis. Čia pataisa yra susijusi, balsuoti nereikia, mes jau apsisprendėme. Yra Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė. Ar galime priimti 2 straipsnį atsižvelgę į Teisės departamento pastabą, į kurią atsižvelgė komitetas? Pritarta. 3 straipsnis. Yra Teisės departamento pastaba. Komitetas pritarė, patobulino. Ar galime 3 straipsnį priimti bendru sutarimu? Priimta. 4 straipsnis. Yra Teisės departamento pastaba, komitetas pritarė, patobulino. Galime 4 straipsnį priimti? Priimta. 5, 6 straipsniai. Pastabų nėra. Galime priimti pastraipsniui? Priimta. 7 straipsnis. Yra Teisės departamento pastaba, jai pritarė, patobulino. Ar galime priimti 7 straipsnį? Priimta bendru sutarimu. Norinčių kalbėti nėra.
Balsuojame. Atsiprašau. (Balsai salėje) Gerai. Nėra tokio procedūrinio klausimo. Aš noriu priminti, pirmininkas prašė dėl Larisos išvados, bet Seimas nepritarė tai išvadai, tai nėra prasmės kreiptis į Teisės departamentą. Tokio statutinio prašymo neliko.
Nuomonė prieš – A. Stancikienė. Prašom.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Gerbiamieji kolegos, tikrai nesu kanapių specialistė, bet kiek teko matyti auginant kanapes ūkininkus, noriu pasakyti, kad atskirti, kada jos yra tikrosios, kada pluoštinės, yra neįmanoma. Larisa labai gerai pasakė, kas gali susekti tarp dešimtos ir septynioliktos dienos, žydėjimo metu, paėmęs moterišką kanapę, vežti į laboratoriją nustatyti tikroji, ar ne? Kas pas mus Lietuvoje tuo užsiima? Ar mes turime tarnybas, ar turime specialistų? Dabar iš esmės sodininkystės tikslais šiltnamiuose, na, visi eiliniai narkomanėliai galės auginti kanapes, nes, dar kartą pakartosiu, jų atskirti neįmanoma. Iš esmės mes tokiu būdu skatiname, aš nežinau, kanapių vartojimą, bet ne prieskoninių kanapių, o grynai narkotiniais tikslais. Aš nelabai suprantu, ar mes neturime, ar mūsų tarnybos neturi ką veikti? Gal mes norime joms daugiau darbo sudaryti, gal mes dabar steigsime labai daug laboratorijų vos ne prie kiekvienos didesnės sodininkų bendrijos, nes mes tomis pataisomis leidome ir sodininkams šiltnamiuose auginti kanapes? (Balsai salėje) Kitur jos neauga, joms klimatas pas mus per šaltas. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Adomėnai, prašome sėstis į darbo vietą, jūsų klausimo – rezoliucijos šiandien darbotvarkėje nėra. Kai Seimas apsispręs svarstyti, tada galėsite… (Balsai salėje) Daugelis klausimų laukia svarstymo stadijos, jūsų yra eilėje. Prašom nesipiktinti, jūs nesate kažkuo išskirtinis iš kitų Seimo narių. Šiandien kalbame apie pluoštines kanapes, o ne apie jūsų rezoliuciją.
Nuomonė už – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, mūsų baimės, ko gero, tiek perdėtos, kad kitaip ir negalima vertinti. Paprasčiausiai negalvokite, kad aštuntą ar septynioliktą dieną mūsų laukuose galima išauginti. Mes patys susidarome baubų. Aš šiandien buvau pavaišintas duona su kanapių sėklomis. Noriu pasakyti, labai skani. Bet tai nereiškia… Žemaičiai turi patiekalą, kanapes su sviestu, ir puikiai gyvena. Mes baubus susikuriame tikrai ne tose vietose.
Gerbiamieji, dalis mūsų ūkininkų pradėjo auginti. Tai yra kompensuojama, ekologiškai švari žaliava, kurios reikia. Kol mes čia kovojome, kad apskritai leistume, kitose šalyse auginama. Aš net gavau dovanų batus, kurie pagaminti vien iš kanapių. Ne iš Lietuvos gamintojų, o iš mūsų broliškos Ukrainos, kur augina ir nemato šitų problemų. Kovokime su narkotinėmis medžiagomis, kurias augina specialiuose šiltnamiuose, kur reikia šilumos, šviesos, drėgmės, o ne su ūkininkais, kurie augina pluoštines kanapes, kurias augino mūsų seneliai ir iš jų vydavo virves, gamindavo kitus dalykus. Nereikia kovoti su tuo, su kuo nereikia kovoti.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Nuomonė prieš – Z. Žvikienė.
Z. ŽVIKIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Iš tiesų yra valstybių, kuriose netgi leidžiami lengvi narkotikai, tačiau mūsų valstybė yra apsisprendusi taip, kad pas mus jokie narkotikai nėra leidžiami. Aš manau, kad mes savo valstybėje turime priimti tokius įstatymus, kad sudarytume kiek galima mažiau galimybių pasodinti, užauginti ir vėliau suteikti galimybę gaminti narkotines medžiagas. Aš negaliu pritarti šitam įstatymo projektui ne tik dėl tų motyvų, apie kuriuos kalbėjo Seimo nariai, bet ir dėl to, kad šiandien nėra detalizuota, kad mažame darže bus galima auginti kanapes. Taip, jų neatskirsi, galėsi auginti ir kitas. Kas dabar pastatys po policininką prie kiekvieno mažo daržo? Sudarome sunkesnes sąlygas. Nesuprantu paties tikslo, kad žemdirbiai augina. Tegu jie augina, bet kam reikia šitų mažų plotelių, kuriuose paprastai yra auginamos būtent kanapės, iš kurių yra gaminami narkotikai?
Gerbiamieji Seimo nariai, aš kviečiu nepritarti ir nepasiduoti šitiems argumentams. Čia ne baimių klausimas, gerbiamasis Sysai. Šiandien ir duonelė yra kepama iš kanapių, bet augina žemdirbiai, kurių dideli plotai, kuriuos galima patikrinti, kurie yra žinomi, kuriuose yra padaryta tvarka. Maži ploteliai sudaro terpę ir sąlygas auginti būtent psichotropines kanapes. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – P. Čimbaras.
P. ČIMBARAS (DPF). Ačiū, Pirmininke. Kai prieš metus teko pristatyti šitą įstatymo projektą, man teko lankytis Latvijoje ir aš paklausiau buvusios ministrės, dabar premjerės. Sakau: kaip jūs auginate tas kanapes? Sako: taip, auginame ministro įsakymu. O mes, sakau, ruošiamės tas kanapes auginti tiktai įstatymu. Ji tikrai nustebo. Galiu pasakyti, tikrai labai griežti reikalavimai.
Dar tiems, kurie neskiriate tų kanapių. Visų pirma mokslininkų įrodyta – jeigu auginama pluoštinė kanapė, tai psichotropinė kanapė toje aplinkoje neaugs. Ji kaip tik ir apsaugo.
Antras dalykas dėl žodžio „sodininkai“. Mielieji, įstatyme yra apibrėžimas. Sodininkas tai nereiškia, kad sodininkams šiltnamiuose leidžiama auginti. Pagal įstatymą yra leidžiama pasodinti ne daugiau kaip 20 vienetų šitų augaliukų, iš kurių nereikia THC mėginio imti. Tai yra palengvinimas. Visiems kitiems, kurie augina dideliuose plotuose, viską reikia atlikti: ir pirkti licencijuotą sėklą, ir viską registruoti. Todėl, mielieji, būkite geri, kaip sakė ponas A. Sysas, baimės akys labai didelės. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – V. V. Margevičienė.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų taip – kai priėmėme šį įstatymą, buvo aiškiai pasakyta – jau dabar Lietuvoje tikrai atsivers dangus, uždengsime visus stogus kanapėmis, visus Klaipėdos laivus pririšime kanapinėmis virvėmis, jau kiek čia bus visokių fabrikų Lietuvoje ir kaip perdirbsime kanapių pluoštą, nes koks jis geras! Iki šiol, deja, Lietuvoje nieko nėra. Tie, kurie čia taip rovėsi auginti ir drastiškai aiškino, kad tuoj čia bus tas rojus, to rojaus nesukūrė. Bet kažkokiu stebuklingu būdu Babtų mokslinio tyrimo institute atsiranda vienuolika tonų kanapių. Kaip mokslinio tyrimo institutas gauna, kas jas atveža, ką su jomis darys? Labai gerai, kad dabar teisėsaugos institucijos ėmėsi nagrinėti šitą klausimą. Aš manau, kad tikrai ne laikas lengvinti. Kodėl mes – linų kraštas – turime linus pirkti iš baltarusių, kodėl mūsų fabrikai, kurie šiandien dirba, veža linus iš kaimyninės Baltarusijos, o ne patys augina, nors Europos Sąjunga moka didesnius pinigus už linus ir pas mus dar nesugriauti linų fabrikai? Aš tikrai pasisakau prieš ir balsuosiu prieš.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Iš tikrųjų, kai svarstomas kačiukų, šuniukų, dabar kanapių klausimas, audringiausios diskusijos vyksta Seime. Kai bus biudžetas, bus mažiau aistrų. Dabar aš kalbėsiu remdamasis grynai argumentais.
Pone Zasčiurinskai, šitas įstatymas buvo priimtas šią, ne praėjusią kadenciją. Tai irgi reikia žinoti.
Antras dalykas. Lietuva jau sumokėjo baudas ūkininkams, kurie kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą dėl to, kad mes neleidome auginti. Tai antras argumentas.
Trečias. Jau čia buvo minėta, kad mokslininkų buvo įrodyta, kad ten, kur auginamos pluoštinės kanapės, aplinkui 10 kilometrų spinduliu neauga visos kitos psichotropinės kanapės. Dar vienas argumentas.
Dabar atsakau V. V. Margevičienei. Nors ir buvo neleidžiama, vis tiek ūkininkai augino ir mokėjo valstybei baudas, tai buvo 50 hektarų, dabar yra keli tūkstančiai hektarų, linų fabrikai jau seniai sugriuvę, o šita kanapės žaliava yra paklausi ir ji keliauja. Mes esame matę ją tik ant duonos, bet patys prabangiausi gaminiai gaminami štai iš šių medžiagų. Taigi vėlgi verdame ten, kur nereikėtų virti.
PIRMININKĖ. Dar ne, dar yra ketvirta nuomonė. Prieš – L. Dmitrijeva. Prašom.
L. DMITRIJEVA (DPF). Aš suprantu, kolegos (ačiū, Pirmininke), kad manęs šiandien per daug, bet aš tik noriu priminti, kaip buvo su tomis aguonomis. Prisimenate, kokios buvo aistros, kiek buvo įdėta pinigų! Niekas dabar nepamena. Negalima aguonų auginti, vadinasi, negalima.
Yra ir kita – moralinė pusė. Dabar vienas kaimynas augins, bus leidžiama 8 ar 20. Kitas kaimynas nežinos, kad čia tokia ar kitokia kanapė. Jis nueis ir paskųs tą savo kaimyną. Suprantate? Mes vėl savo tautą norime sukiršinti, vėl pavydėti ir t. t. Kas sugalvojo, kad sodininkams to reikia? Pasakykite, kam? Pagalvokime. Mes nekalbame apie ūkininkus.
Gerbiamasis mano kolega pone Sysai, valgykite tą duoną ir tepkitės aliejaus. Mes kalbame apie ūkininkus. Jie yra kontroliuojami. Kaip ir aną kartą buvo, reikia sukurti kontrolės mechanizmą. Viskas! Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū gerbiamajai Larisai.
Dar nuomonė už – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, man atrodo, mes čia visiškai susipainiojome tarp visų argumentų, nors prieš tai mes nežinojome nei kad keistai kalbėjome dėl alkoholio platinimo degalinėse, žmonėms prie vairo, čia nematėme jokios bėdos. Kai kurie tie patys dabar piktinasi tuo. Čia mes nematėme. Kitas sąvokas painiojame, kalbame, jau norime įteisinus po metų turėti didžiulį ekonominį efektą. Na, prisigalvojame kokių tik norime argumentų. Tai yra ta kultūra, kuri visą laiką augino mūsų žmones ir niekas čia narkotikais nesivertė. Sintetinti narkotikus dabar yra tiek galimybių ir taip lengva, kad jokių problemų nesudaro šitie dalykai.
O ar yra kokia nors statistika, kad, įteisinus kanapių auginimą, pradėjome gaminti narkotikus iš kanapių? Tai apie ką mes čia kalbame? Na, nėra tokios statistikos, nieko nėra, nieko neatsitiko. Visos tos baimės, keletą metų sėjamos čia, nepasiteisino. Tiesiog įstatymo projektai yra tobulinami, žengiamas kitas žingsnis. Baimės buvo nepamatuotos, galime praplėsti šitą ratą, žiūrėsime, kaip bus toliau, jeigu kas nors atsiras nepageidaujamo. Jeigu atsiras genetiškai modifikuotos kanapės, gyvybingesnės už dabartines, ko dar nėra, tada ir žiūrėsime. Dabar tokių nėra. Kaip tik šitos yra gyvybingesnės ir šitos turi augti šiltnamio sąlygomis. Turėkime racionalumo diskutuodami.
PIRMININKĖ. Ačiū. Išsakytos nuomonės už, prieš. Aš manau, kad sode auginkime gėles, morkas, visi būsime sveiki, geros nuotaikos. Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 80 Seimo narių: už – 47, prieš – 10, susilaikė 23. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3589) yra priimtas. (Gongas) Ką gi, nugalėjo tie, kurie nori sode auginti kanapes.
Replika po balsavimo – A. Dumčius.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, tikrai neišgyvenkite, kad priėmėte įstatymą dėl tų paprastųjų kanapių, kurių lauke, būdamas vaikas, Altajuje gulėdavau ir kartu su žvirbliais prisibraukęs saujas valgydavau, buvo labai skanu. Tai yra tos paprastosios, maistinės, pluoštinės kanapės. Matote, nenumiriau. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamasis E. Gentvilas. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Kolegos, abi oponuojančios pusės šiandien tikrai demonstravo aukštąjį pilotažą, kalbėdamos apie kanapes. O įstatymo projekte kalbama apie tai, kiek mėginių imti iš lauko, jeigu eina upelis, takelis, melioracijos griovys ar medžio juosta, siauresnė negu 8 metrai, kad tą lauką galima laikyti vientisu, nes vienas mėginys kainuoja apie 200 eurų, ir padedame ūkininkams sutaupyti pinigų. O mes vėl apie kanapes, geros jos ar blogos.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Reikėjo pakalbėti anksčiau, galbūt balsavimo rezultatai būtų kitokie.
L. Dmitrijeva.
L. DMITRIJEVA (DPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis profesoriau, aš tik noriu jums priminti. Jūsų laikais jūs užaugote, nors ir valgėte tas kanapes, bet Lietuva tuo metu nebuvo pirmoje vietoje Europoje ir trečioji pasaulyje pagal alkoholio vartojimą ir tuos visus negerus dalykus. Todėl Lietuva iki šiol dar gyvuoja. Bet jeigu mes eisime tokiu keliu, viską leisime, aš nežinau, kur mūsų anūkai gyvens. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. M. Zasčiurinskas. Prašom.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Iš tiesų, jeigu perskaitytume įstatymo 1 dalį, tai įstatymo projektas yra apie griovį, ar griovys čia bus, ar griovys čia bus. Bet jeigu paskaitysime ir 2 dalį, tai suprasime, kad esminis dalykas yra 120 tūkstančių sklypų subjektams, kurie vadinasi sodininkai, leisti auginti ir tegu policija, kuriai, pasirodo, galima iš skurdaus biudžeto surasti dar 10 mln. eurų, kankinasi, gaudo, šaudo, ieško, nes neturi darbo. Tai čia yra esmė. Ar mes didiname kontrolę, ar ją supaprastiname? Jeigu mes ją supaprastiname, tada siūlau visiems, kurie dar čia turi vaikučių, anūkėlių, galvoti apie juos, ar jiems reikia sudaryti kuo lengvesnes sąlygas vartoti narkotikus. Narkotikų prekeiviai nekreipia dėmesio į Seimo narius, kurie šiek tiek vyresnio amžiaus negu 20 metų, jų taikinys yra vaikai. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Ačiū. M. Adomėnas paskutinis kalba. Prašom.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Seimo Pirmininke, čia kita tema. Aš noriu, kad pasakytumėte dėl protokolo, kodėl jūs neteisėtai išbraukėte iš darbotvarkės rezervinį šeštą klausimą dėl krikščionių persekiojimo Sirijoje? Dėl šio klausimo buvo paprašyta pertraukos iki kito posėdžio, jau praėjo du posėdžiai. URKʼas apsvarstė vakar. Jūs Seniūnų sueigos nariams pateikėte klaidingą informaciją, kad URKʼas neapsvarstė. URKʼas apsvarstė ir iš esmės pritarė. Buvo padaryta pertrauka iki kito posėdžio. Praėjo du posėdžiai, kitaip tariant, jis turėjo būti būtinai grąžintas šiandien į darbotvarkę, o ne voliuntaristiškai nuspręsta, kad jį galima išbraukti. Koks interesas glūdi už to, kad ši rezoliucija nebūtų svarstoma, nors URKʼas jai yra pritaręs?
PIRMININKĖ. Mane informuoja, kad apsvarstė, ir pasakė, kad reikia taisyti. Mes šitą klausimą svarstėme Seniūnų sueigoje. Gerbiamasis Mantai, reikia būti 10 valandą, kai posėdis prasideda, ir 10 valandą vyksta darbotvarkės svarstymas. Dabar Seimas jau yra sutaręs, balsavęs ir net pusę darbų nudirbęs. Manau, kad ateis eilė, susitvarkysime ir svarstysime kitame posėdyje. (Balsai salėje)
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Kitame posėdyje. Aš manau, popietiniame posėdyje, jūs turite omenyje, nes buvo paprašyta pertraukos iki kito posėdžio. Kitas posėdis buvo ketvirtadienį. Atsiprašau, antradienį.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Mantai, aš noriu pasakyti, kad darbotvarkė patvirtinta 10 valandą ir kelios minutės. Ateikite laiku į darbą ir tada kelkite klausimus.
Prašom, pirmininke.
B. JUODKA (LSDPF). Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamasis kolega Adomėnai, komitetas pritarė ir siūlo grąžinti autoriui patobulinti pagal komiteto rekomendacijas. Tai grąžiname jums, patobulinkite ir viskas gerai.
PIRMININKĖ. Gerai. Baigiame diskusijas. (Balsai salėje)
Gerbiamasis Mantai Adomėnai, šio klausimo darbotvarkėje nėra ir prašau netrukdyti toliau tęsti Seimo darbą! (Balsai salėje)
Gerbiamasis Mantai Adomėnai, nusiraminkite, jūs nekėlėte šio klausimo, kai buvo svarstoma darbotvarkė. Tam yra laikas ir netrukdykite garbaus Seimo narių darbo.
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas V. Gedvilas.
PIRMININKAS (V. GEDVILAS, DPF). Laba diena, gerbiamieji kolegos. Turiu didelę garbę tęsti mūsų plenarinį posėdį. Darbotvarkės klausimas… (Balsai salėje)
Dėl vedimo tvarkos gerbiamasis R. J. Dagys. Pašom, kolega.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Džiaugiuosi, kad Pirmininkė pasitraukė, nusiramins, galės normaliai vesti posėdį. Bet aš norėčiau frakcijos vardu perspėti jus, kad jūs vestumėte posėdį, o ne savo įžvalgas čia reikštumėte ir neklaidintumėte Seimo narių. Ne pirmą kartą jūs klaidinate Seimą savo teiginiais, kurie neparemti išvadomis. Lygiai tas pats buvo ir dėl Konstitucijos pataisų svarstymo. Čia ne pirmas kartas. Prašom būti Seimo Pirmininke, o ne partijos atstove.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamoji Pirmininke, prašom per šoninį mikrofoną.
L. GRAUŽINIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, nusiraminkite. Seimo Pirmininkas irgi yra Seimo narys ir turi teisę išsakyti savo nuomonę. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tęsiame posėdį.
12.19 val.
Farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 4, 5, 7, 8, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 242, 25, 26, 27, 29, 293, 294, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 57, 61 ir 64 straipsnių ir aštuonioliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 71, 231 ir 751 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIP-3472(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 4, 5, 7, 8, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 242, 25, 26, 27, 29, 293, 294, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 57, 61 ir 64 straipsnių ir aštuonioliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 71, 231 ir 751 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIP-3472(2). Priėmimas.
Gerbiamieji kolegos, priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu.
Dėl 2 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas pritarė šiam pasiūlymui bendru sutarimu. Taip pat yra dar vienas Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas dėl 2 straipsnio. Komitetas taip pat pritarė bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio daugiau pastabų, pasiūlymų nėra. Komitetas pritarė bendru sutarimu. Mes taip pat galime pritarti bendru sutarimu, taip? 2 straipsniui pritarta.
3 straipsnis. Dėl 3 straipsnio taip pat yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas priėmė bendru sutarimu. Mes taip pat pritariame bendru sutarimu, kiek suprantu. Nematau prieštaraujančių. Dėl 3 straipsnio daugiau pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? 3 straipsnis priimtas bendru sutarimu.
Dėl 4 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 5 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 6 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 7 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 8 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 9 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. 10 straipsnis priimtas bendru sutarimu.
11 straipsnis priimtas bendru sutarimu. 12 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. 13 straipsnis. Bendru sutarimu. 14 straipsnis priimtas bendru sutarimu. 15 straipsnis priimtas bendru sutarimu. 16 straipsnis priimtas bendru sutarimu. 17 straipsnis priimtas bendru sutarimu. 18 straipsnis priimtas bendru sutarimu. 19 straipsnis priimtas bendru sutarimu.
Dėl 20 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė bendru sutarimu. Taigi ir mes pritariame Teisės departamento pasiūlymui. 20 straipsniui su Teisės departamento pasiūlymu yra pritarta bendru sutarimu. Priimtas.
21 straipsnis priimtas bendru sutarimu. 22 straipsnis priimtas bendru sutarimu. 23 straipsnis priimtas bendru sutarimu. 24 straipsnis priimtas bendru sutarimu. 25 straipsnis priimtas bendru sutarimu. 26 straipsnis priimtas bendru sutarimu. 27 straipsnis priimtas bendru sutarimu.
28 straipsnis. Taip pat Seimo kanceliarijos Teisės departamentas. Komitetas pritarė bendru sutarimu. Mes taip pat pritariame komiteto nuomonei pritarti bendru sutarimu. 28 straipsnis su Teisės departamento pasiūlymu priimtas bendru sutarimu.
29 straipsnis priimtas bendru sutarimu. 30 straipsnis priimtas bendru sutarimu. 31 straipsnis priimtas bendru sutarimu. 32 straipsnis priimtas bendru sutarimu. 33 straipsnis priimtas bendru sutarimu. 34 straipsnis priimtas bendru sutarimu. 35 straipsnis priimtas bendru sutarimu. 36 straipsnis priimtas bendru sutarimu. 37 straipsnis priimtas bendru sutarimu. 38 straipsnis priimtas bendru sutarimu. Ir paskutinis 39 straipsnis priimtas bendru sutarimu. Priėmimas pastraipsniui baigtas.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti už, prieš nėra. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-3472, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Dėkoju. Balsavimo rezultatai: už – 74, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3472) yra priimtas. (Gongas)
12.24 val.
Žemės įstatymo Nr. I-446 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3197(3) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Žemės įstatymo Nr. I-446 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3197(3). Svarstymas ir priėmimas. Kviečiu į tribūną Kaimo reikalų komiteto pirmininką S. Bucevičių. Prašom, kolega.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Kolegos, Kaimo reikalų komitetas praeitą trečiadienį bendru sutarimu priėmė sprendimą dėl patobulinto Žemės įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Buvo pritarta bendru sutarimu. Taip pat buvo gautos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos, kurias komitetas vakar po posėdžio apsvarstė. Taip pat buvo gautos pastabos papildomų komitetų, tiek Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto, tiek kitų. Apibendrindami visas pastabas mes atsižvelgėme ir siūlome pritarti tokiam įstatymo projektui. Įstatymo projekto esmė, kad be aukciono valstybės žemė galės būti išnuomojama, kai jos reikės regioninės, socialinės, ekonominės plėtros infrastruktūros projektams, kuriuos Regiono plėtros taryba Vyriausybės nustatyta tvarka pripažins regioninės svarbos projektais. Trumpai tiek. Kolegos, ačiū jums.
PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pirmininkui. Kviečiu į tribūną V. Saulį pristatyti Audito komiteto išvadą. Ruošiasi A. Mitrulevičius.
V. SAULIS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Audito komitetas, kaip papildomas komitetas, lapkričio 25 d. svarstė Žemės įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Mes išnagrinėjote Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Europos teisės departamento pastabas ir pateikėme savo siūlymą. Mūsų komiteto sprendimas – iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3197 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį patobulinti, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, kurioms Audito komitetas pritarė, ir mūsų Audito komiteto siūlymą. Kaip girdėjome iš pagrindinio komiteto pranešėjo, į mūsų pasiūlymus buvo atsižvelgta. Šitas mūsų sprendimas buvo priimtas bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Kviečiu į tribūną A. Mitrulevičių pristatyti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nuomonę.
A. MITRULEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3197. Komiteto siūlymas – iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIP-3197 ir siūlyti pagrindiniam komitetui projektą tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas, kurioms komitetas pritarė, ir pagal šį komiteto pasiūlymą, kas čia buvo akcentuota. Balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Jūs išgirdote trijų komitetų nuomonę. Visi komitetai pritarė šiam įstatymo projektui. Norinčių kalbėti už, prieš po svarstymo… (Balsai salėje) Dar yra Teisės departamento išvada, kuriai komitetas pritarė. Ar galime pritarti bendru sutarimu ir mes? Pritarta bendru sutarimu dėl 1 straipsnio ir dėl Teisės departamento pasiūlymų, kuriems pritarė ir komitetas. Norinčių kalbėti yra. Už – K. Starkevičius. Prašom, kolega.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Jeigu šį įstatymą būtume teikę iki lapkričio 11 d., kol nebuvo priimtas Vyriausybės nutarimas, tai raginčiau nebalsuoti, nes būdavo daug atvejų, kai investitoriai pažada, kad investuos, gamyklas statys, ką tik nori, ko paklausi, tą jie darys, tačiau daugeliu atvejų nedarydavo, tuos projektus perparduodavo ir taip buvo sudaryta sąlyga spekuliuoti. Tačiau šiuo metu, kaip mes žinome, yra nacionalinės reikšmės objektai, kuriuos tvirtina Vyriausybė, ir štai dabar mes įvedame sąvoką „regioninės reikšmės projektai“. Aišku, spręs Regioninė taryba, ji išanalizuos, bet, svarbiausia, Vyriausybės nustatyta tvarka. O ten, aš noriu pasakyti, iš tikrųjų yra konkretūs dalykai, atitinkamuose rajonuose, priklausomai nuo dydžio, ekonominio išsivystymo jie turi sukurti 10 ar 15 darbo vietų. Per trejus metus nuo projekto įgyvendinimo pabaigos ne mažiau kaip 33 % sukuriamos produkcijos arba paslaugų bus eksportuojama ir daug tokių saugiklių, kurie, manau, užtikrins šio projekto efektyvumą. Nes, dar kartą sakau, anksčiau buvo tik valstybinės reikšmės, LEZʼams ir energetiniams projektams, kaip elektros linijos tiekimui, bet reikėjo Vyriausybės nutarimo. Šiuo atveju matau, kad Vyriausybė vykdys visišką kontrolę, ir tikėsimės, kad tuose regionuose bus sukurtos papildomos darbo vietos, žmonėms suteikiamos tam tikros paslaugos. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Buvo išsakytos nuomonės po svarstymo. Ar galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu šiam įstatymo projektui? Pritarta bendru sutarimu.
Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Vienintelis straipsnis priimtas bendru sutarimu, kaip ir kalbėjome, su Teisės departamento pasiūlymu. Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti už ir prieš nėra. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymo projektas Nr. XIIP-3197, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 69, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3197) yra priimtas. (Gongas)
12.32 val.
Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada dėl Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo Nr. XI-626 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2694(3)
Darbotvarkės 1-10 klausimas – įstatymo projektas, t. y. komiteto išvada dėl įstatymo projekto. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada dėl Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo Nr. XI-626 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2694(3). Pranešėjas – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas. Prašom, komiteto pirmininką norime paprašyti pristatyti komiteto nuomonę.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Komitetas preliminariai įvertino Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, Teisės departamentui pateikus pastabas. Teisės departamentas parašė dvi pastabas dėl dviejų nuostatų. Pirmoji. 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, išvardijami draudžiami ūkinės veiklos sąžiningai praktikai prieštaraujantys mažmeninės prekybos įmonių veiksmai tiekėjo atžvilgiu, kurie išreiškiami kaip ir reikalavimai tiekėjui. Pagal pateiktą redakciją buvo numatyta didinti pajamų iš žemės ūkio maisto produktų pardavimo dalį pagal Vyriausybės patvirtintą produktų sąrašą daugiau kaip 5 %, palyginti su žemės ūkio subjektų ir perdirbimo įmonių pajamų iš žemės ūkio ir maisto produktų pardavimo dalimi. Teisės departamentas įvertino, kad tai galimai prieštarautų Konstitucijoje įtvirtintiems principams – 46 straipsnyje įtvirtintam ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos principui bei sąžiningos konkurencijos laisvės principui ir 29 straipsnyje įtvirtintam lygiateisiškumo principui.
Antra pastaba buvo dėl 4 straipsnio 2 dalies 5 punkto, kuriame pasakyta, kad „Konkurencijos taryba atlieka prevencinius mažmeninės prekybos įmonių sudaromų, ne sudarytų, o sudaromų sutarčių patikrinimus Konkurencijos tarybos nustatyta tvarka“. Ta nuostata dėl išankstinio sudaromų sutarčių patikrinimo galimai pažeistų konstitucinę ūkinės veiklos laisvę, kuri suponuoja ir sutarčių sudarymo laisvę.
Komitetas bendru sutarimu pripažino tas nuostatas prieštaraujančias Konstitucijoje įtvirtintam ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos principui – 46 straipsnis bei sąžiningos konkurencijos laisvės principui, taip pat 29 straipsnyje įtvirtintam lygiateisiškumo principui. Kaip minėjau, sprendimas priimtas bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, galime pritarti bendru sutarimu Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonei? Pritarta bendru sutarimu. Gerbiamasis B. Pauža nori kalbėti. Prašom, kolega.
B. PAUŽA (LSDPF). Aš norėčiau pasisakyti už šitą sprendimą, nes jis yra teisingas ta prasme, na, prieštarauja, pareiškė, Konstitucijai. Bet norėjau pabrėžti vieną dalyką, kad jis yra kaip pirminis mūsų pateikimas ir dabar Ekonomikos komitete šiems klausimams yra nepritarta. Ir dabar ten, kur eis kitas įstatymo projektas, šitų klausimų jau nėra. Jeigu klausimas toks svarbus, tai aš manau, kad iki šio laiko tikrai nesvarbus, tai mes jam galime pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad kitos nuomonės nėra, plenariniame posėdyje buvo pritarta bendru sutarimu komiteto nuomonei. Niekas neprieštarauja. Noriu perskaityti, kad po Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvados reikia pavesti pagrindiniam Ekonomikos komitetui pateikti pataisytą įstatymo projektą, kuris neprieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Balsavimo rezultatai – pritarta bendru… Nereikia. Bendru sutarimu sutarė dėl tos išvados. Šio klausimo svarstymą baigėme.
12.37 val.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3838, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 8, 16, 181 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3839 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-11a – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3838. Pateikimas. Pranešėja – gerbiamoji K. Miškinienė. Yra du įstatymų projektai, aš manau, kad juos galima iš karto abu pateikti. Yra dar vienas 1-11b – įstatymo projektas Nr. XIIP-3839. Prašom, kolege.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, šiuo metu, kaip žinote, Seime komitetai svarsto pateiktą STT pareigūnų statutą. Tiesiog mūsų komitetas, tai yra išvadų rengėjai – mes su pavaduotoju R. J. Dagiu svarstydami minėtą paketą įstatymų dėl STT tarnybos statuto pastebėjome, kad trūksta lydimųjų įstatymų projektų, susijusių su tuo, kad visi pareigūnai būtų apdrausti visom valstybinio socialinio draudimo rūšim. Todėl pirmiausia pateiktas Valstybinio socialinio draudimo minėtas pirmas projektas ir Ligos ir motinystės projektas. Tikimės, kad įsigalioti turi nuo 2016 m. sausio 1 d.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamoji kolege. Buvo pristatyti du įstatymų projektai Nr. XIIP-3828 ir Nr. XIIP-3829. Norinčių kalbėti už ir prieš nėra. Gal galime po pateikimo abiem įstatymų projektams pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dabar siūlomi komitetai. Pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas dėl abiejų įstatymų projektų, pagrindinis komitetas būtent šis. Kitų pastabų ir pasiūlymų nėra. Galime pritarti pagrindiniam komitetui, kuris svarstys šiuos įstatymų projektus? Pritarta bendru sutarimu. Abu įstatymų projektus siūloma svarstyti gruodžio 8 d. Dėl svarstymo datos taip pat matau, kad prieštaraujančių nėra. Ačiū.
12.39 val.
Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3101, Tabako kontrolės įstatymo Nr. I-1143 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3102 (svarstymas)
Kiti darbotvarkės klausimai. Darbotvarkės 1-12a ir 1-12b klausimai – Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3101 ir Tabako kontrolės įstatymo Nr. I-1143 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3102. Pranešėjas – R. Žemaitaitis, Ekonomikos komiteto pirmininkas, bet aš nematau. Nėra. Kas gali pristatyti šiuos du įstatymų projektus? Pranešėjo nėra. Čia juo labiau atmesti šiuos įstatymų projektus. Aš galbūt perskaitysiu sprendimą.
Čia yra paprasta procedūra, komiteto sprendimas yra toks: „Įstatymo projektą atmesti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pastabas, taip pat į tai, kad 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XIIP-1827 168 straipsnio 3 dalies nuostatos, nustatančios baudas mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo vietose dirbantiems darbuotojams už padarytus prekybos alkoholiniais gėrimais tvarkos ar alkoholinių gėrimų pardavimo, laikymo ir gabenimo reikalavimų pažeidimus; taip pat į tai, kad nuo 2016 m. balandžio 1 d. įsigalios Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas, kurio 168 straipsnio 3 dalyje nustatytos konkrečios baudos už alkoholinių gėrimų pardavimą mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo vietose nepilnamečiams.“
Toks yra komiteto sprendimas. Ar galime pritarti komiteto nuomonei atmesti abu šiuos įstatymų projektus? Pritarta bendru sutarimu.
Dar yra norinčių kalbėti. Gerai. Matau, kad gerbiamasis S. Brundza mojuoja, o gerbiamasis N. Puteikis už atmetimą, aš taip įsivaizduoju, nori kalbėti. Prašom, kolega.
N. PUTEIKIS (MSNG). Ne, aš suklydau. Aš norėjau, kad paliktų. Neteisingai užsirašiau.
PIRMININKAS. Kad paliktų. Jūs tada kalbėkite prieš, gerai.
N. PUTEIKIS (MSNG). Noriu, kad paliktumėte šį projektą, ypač po šiandieninio socialdemokratų žingsnio. Pirmąkart Seimo istorijoje alkoholio pramonės lobistai buvo atvesti į Seimo fojė, ir dar su milžiniškais plakatais. Noriu atkreipti Seimo vadovybės dėmesį, kad 2011 m., kai Seimo fojė stovėjo A. Verygos vadovaujamos Tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos aktyvistės su marškinėliais, ant kurių buvo užrašytas raginimas Seimo nariams mažinti alkoholio prieinamumą, tai Seimo vadovybė iškvietė Seimo apsaugą ir liepė toms merginoms nurengti tuos marškinėlius. Šiuo konkrečiu atveju buvo padaryta išimtis ir alkoholio lobistų niekas visą pusvalandį neprašė, kad tuos plakatus paslėptų.
Vadinasi, Seimo vadovybė labai aiškiai pademonstravo, kad ji yra už alkoholio prieinamumo didinimą. O ypač keistai atrodo socialdemokratai, nes jų premjeras pasisako prieš alkoholio prekybą degalinėse, tuo tarpu jų frakcija, absoliuti dauguma, balsuoja už tai, kad toliau būtų parduodama degalinėse. Maža to, frakcija, skirtingai nei premjeras, savo veiksmais rodo, kad ji yra už didesnį alkoholio prieinamumą, nes įleidžia alkoholio pramonės lobistus. Išeina, kad arba premjeras veidmainiauja, arba Socialdemokratų frakcija veidmainiauja. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, šurmulys labai didelis. Bus galimybė visiems kalbėti, nes du įstatymų projektai, galės du už, du prieš kalbėti. Nėra problemų. Noriu tik pasitikslinti. S. Brundza kalbės prieš? Nekalbės. Gerbiamoji B. Vėsaitė kalbės už tai, kad atmestume šiuos du įstatymų projektus. Prašom.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, po Naujųjų metų įsigalioja daug stipresnės baudos, negu siūlo dabartiniai autoriai, už alkoholio pardavimą nepilnamečiams, todėl, gerbiamasis kolega, tiesą sakant, dabar siūlydamas prieštarauti, prieštaraudamas jūs siūlote daug švelnesnes baudas. Siūlyčiau neapibendrinti, nes Socialdemokratų frakcijoje yra žmonių, kurie tikrai pasisako dėl alkoholio mažesnio prieinamumo. Todėl jūs nesate orakulas ir nežinote, kaip būtų balsuojama finale.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė prieš – A. Matulas. Prieš atmetimą jūs kalbėsite?
A. MATULAS (TS-LKDF). Taip, taip. Gerbiamieji kolegos, išties kolega, kuris iš ryto kalbėjo ir labai garsiai kaltino, kad čia kažkas registruoja labai daug pataisų, turiu galvoje P. Gražulį, pats priregistravo tokių abejotinų įstatymų projektų, neaišku kieno paskatintas, kad dabar jau atsakomybę už tai, kad kas nors parduoda alkoholį, turės prisiimti ne įstaigos savininkai, vadovai, bet kasininkės. Išties pati idėja gal ir yra gera, nes kai kurie eksperimentai parodė, kad vis dėlto nėra tikrinami dokumentai ir alkoholis nepilnamečiams yra prieinamas. Bet aš atkreipiu dėmesį ir Vyriausybės, kad tokie bandymai kaip pono P. Gražulio, dabar kelias jo pataisas svarstysime, nors pats rytą agitavo, kad to nereikia daryti… Vis dėlto atkreipiu dėmesį, o kas vis dėlto registruos tas pataisas – internetinį išvežiojimą, prekybą? Ar žinote, kad dabar jaunuoliai susirinkę vakare neina į parduotuvę pirkti alkoholio. Jie internetu užsisako, jiems per pusę valandos Vilniuje atveža alkoholį ir jokių dokumentų neprašo, kiek tau metų. Sumoka vietoj ir visa kita. Aš klausiau savo sūnaus, sakau, jei yra tokia situacija, ką jaunimas daro? Sako, tėte, tu pasenai visai. Sako, niekas į parduotuvę neina.
Kas registruos pasiūlymus dėl šio dalyko išgyvendinimo? Kas registruos pasiūlymus dėl užslėptos alkoholio reklamos: kur yra nealkoholinis, nesimato užrašo, o etiketė visiškai atitinka alkoholinio gėrimo. Akcizas, reklama ir kiti dalykai. Kolegos, pasirodo, nėra kol kas ir nebuvo per 25 metus nei vienos Vyriausybės, kuri sistemiškai šiuos dalykus registruotų, kovotų. Todėl mes, pavieniai Seimo nariai, ir neriamės iš kailio, ir registruojame įvairius ir sąmoningus, o kartais gal ir ne visai sąmoningus įstatymų projektus.
Be abejo, pritarti tiesmukiškai P. Gražulio siūlymui bausti kasininkes, dar tokiomis sumomis, yra ir nežmoniška, ir nelogiška, kol mes patys nepaskelbėme, kad kova su alkoholizmu yra mūsų valstybės prioritetas.
PIRMININKAS. Laikas, gerbiamasis Antanai! Nuomonę už tai, kad atmestume šiuos du įstatymų projektus, – V. A. Matulevičius. Prašom, kolega.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamieji kolegos, aš irgi palaikau komiteto nuomonę. Vis dėlto užkrauti atsakomybę kasininkėms, kurios dirba vieną iš sunkiausių darbų… Jūs kasdien ar kas kelintą dieną būnate parduotuvėje, ypač piko metu arba švenčių, jūs matote, kokios būsenos būna kasininkės, kai nebeatskiria kartais prekių. Dabar mes norime užkrauti atsakomybę iešmininkui, o vietoj to reikėtų iš principo keisti valstybės politiką, mažinti alkoholio prieinamumą, gal net pereiti, kaip kai kas siūlo, prie specializuotos prekybos, trumpinti laiką. Čia būtų valstybės politika. Ir dar siūlyčiau, jei mes susirūpinę šia tematika, tai siūlyčiau kolegoms nesiūlyti viena ranka uždrausti prekiauti alkoholiniais gėrimais degalinėse, o kita ranka bandyti palikti tuos gėrimus, nors ir tam tikro nurodyto stiprumo, palikti ten pat, iš kur bandome juos paimti. Aš čia turiu omenyje kolegą A. Matulą. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, buvo išsakytos nuomonės ir kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad pritartume komiteto nuomonei atmesti įstatymų projektus Nr. XIIP-3101 ir Nr. XIIP-3102, balsuoja už, kas kitaip mano, balsuoja prieš arba susilaiko. Atmesti – balsuojame už, tai yra komiteto nuomonė.
Balsavimo rezultatai: už – 49, prieš – 4, susilaikė 9. Įstatymų projektai Nr. XIIP-3101 ir Nr. XIIP-3102 yra atmesti.
Gerbiamasis N. Puteikis – repliką po balsavimo. Prašom, kolega.
N. PUTEIKIS (MSNG). Gerbiamoji Vėsaite, visa pagarba jums ir dar keliems jūsų frakcijos nariams, kurie pasisako, kad nebūtų prekiaujama alkoholiu degalinėse, – jūs esate labai vienišos savo frakcijoje, nes jūsų frakcijos vadovybė, kol mes čia diskutuojame, per pertrauką susitikinėja su alkoholio lobistais. Aš su jumis galiu lažintis, kad daugiausia procentiškai balsų, kuriais bus grąžintas alkoholis į degalines, bus jūsų frakcijos balsai, o A. Butkevičius gėdingai iš baimės tame balsavime nedalyvaus. (Balsai salėje)
12.49 val.
Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 4 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-294(3) (svarstymas)
PIRMININKAS. Darbotvarkės 1-13 klausimas – Dokumentų ir archyvų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-294(3). Pranešėjas Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas R. Paliukas. Svarstymas.
R. PALIUKAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas iš esmės pritarė patobulintam Dokumentų ir archyvų įstatymo 4 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XIIP-294(3) ir teikia Seimui svarstyti. Taip pat mes pateikėme du pasiūlymus, kad 16 straipsnio 2 dalyje, greta Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Vyriausybės, būtų pridėtos ministerijos, nes yra ir jų įstaigos, kurios yra atitinkamose savivaldybių teritorijose.
Ir antras, esminis pasiūlymas, kad įstatymas įsigalios nuo 2017 m. sausio 1 d., nes šių metų biudžete jam įgyvendinti nėra numatyta lėšų. Komitete pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Ar po svarstymo galime bendru sutarimu pritarti? Pritarta bendru sutarimu po svarstymo įstatymo projektui Nr. XIIP-294.
12.51 val.
Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP‑3100 (svarstymas)
Darbotvarkės 1-14 klausimas – Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3100. Pranešėjas – Teisės ir teisėtvarkos komiteto atstovas V. Gapšys. Svarstymas.
V. GAPŠYS (DPF). Komitetas apsvarstė projektą ir bendru sutarimu už siūlo grąžinti iniciatoriams tobulinti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti komiteto nuomonei grąžinti iniciatoriams tobulinti? Pritarta bendru sutarimu. Ačiū.
12.52 val.
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2672 (svarstymas)
Darbotvarkės 1-15 klausimas – Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2672. Pranešėjas gerbiamasis L. Kazlavickas pristatys Socialinių reikalų ir darbo komiteto nuomonę.
L. KAZLAVICKAS (TS-LKDF). Dėl įstatymo projekto komiteto sprendimas ir pasiūlymai, atsižvelgus į Vyriausybės išvadą, Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto sprendimą, taip pat į tai, kad asmenys, kuriems nustatytas 45–55 % darbingumo lygis, gana gerai integruojasi darbo rinkoje, ir į tai, kad netaikant šiems asmenims reikalavimo registruotis Darbo biržoje jie prarastų teisę dalyvauti aktyviose darbo rinkos politikos priemonėse, įstatymo projektą siūlome atmesti. Balsavimo rezultatai: už – 3, susilaikė 3. Lėmė komiteto pirmininko pavaduotojo balsas.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Taigi yra norinčių kalbėti. Jūs išgirdote, kad komitetui priimant sprendimą nuomonės išsiskyrė. Čia irgi matau norinčių kalbėti už ir prieš. Kalbės R. J. Dagys. Jis yra už nuomonę atmesti šį įstatymo projektą. Taip, kolega?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Iš principo suprantamas rūpestis, kuriuo buvo pateiktas šis įstatymo projektas palengvinti procedūras tiems žmonėms, kurie turi, ūkiškai tariant, neįgalumo trečią grupę, arba 45–55 % nedarbingumo. Bet, matyt, ta intencija įgavo tokį pobūdį, kuri sukelia daugiau problemų negu naudos. Jeigu mes panaikiname grupės būtinybę nesiregistruoti darbo rinkoje, mes atskiriame ją iš visos perkvalifikavimo sistemos, profesinio rengimo sistemos ir t. t. Tai yra negerai, nes jiems to reikia ir apie pusę jų sėkmingai tomis programomis naudojasi.
Kita vertus, taip, kaip pataisa suredaguota, ji apima ne tik tą grupę – našlius, našlaičius ir visa kita, o labai didelę grupę žmonių, kuriuos mes atskiriame iš sistemos, kad jie turi registruotis Darbo biržoje, o kartu skatiname pašalpų mokėjimą, neaišku kam, kokiu būdu, nes piktnaudžiavimo šiuo klausimu yra. Aš manau, kad autoriai, komiteto pirmininkė ras būtų pataisyti taip, kaip ji norėtų, kad neišplėstų grupės. Kita vertus, Vyriausybė taip pat abejoja, ne tiek abejoja, bet prieštarauja tam, kad tuos žmones išbrauktume iš perkvalifikavimo sistemos. Todėl komitetas ir nepritarė tam. Siūlau tai palaikyti ir tą problemą spręsti kitais būdais.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Nuomonė prieš atmetimą K. Miškinienės. Prašom, kolege.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, šiandien minima Jungtinių Tautų paskelbta Tarptautinė neįgaliųjų diena. Taip jau atsitiko, kad būtent šiandien svarstome minėtą projektą. Mane paskatino parengti minėtą projektą tai, kad dėl prievolės registruotis Darbo biržoje, kaip čia minėjo pavaduotojas, trečios grupės invalidams pagal seną… Kai kurie iš jų registruojasi: tai yra dažniausiai onkologiniai ligoniai, tiesiog patyrę insultą, infarktą, kurie iš tiesų gyvena nepasiturinčiai, patiria skurdą ir socialinę atskirtį. Aš jokiu būdu nesakau, kad neleistume nedirbti, kaip tik reikia integruoti neįgaliuosius į darbo rinką, bet dėl prievolės jie patiria skurdą. Buvo net atvejų, kai moteris buvo priversta eiti dirbti pagal Darbo biržos siuntimą ir darbo vietoje mirė. Manau, tokie atvejai negalimi mūsų valstybėje.
Savivaldybės sutaupo daug piniginės paramos lėšų, ir mes rašome prievolę: jeigu tu esi trečios grupės invalidas, tu būtinai turi registruotis. O jeigu mano sveikata neleidžia? Tam, kad gautų piniginę paramą, yra daug kitų rodiklių, yra pajamų, turto rodikliai, o ne tokie rodikliai. Aš apgailestauju, ir jūs turėsite apsispręsti. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, buvo išsakytos nuomonės už, nuomonės prieš. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad atmestume įstatymo projektą Nr. XIIP-2672, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote. Komiteto nuomonė buvo atmesti ir mes balsuojame dabar už komiteto nuomonę.
Balsavimo rezultatai: už – 39, prieš – 2, susilaikė 18. Taigi įstatymo projektas Nr. XIIP-2672 atmestas.
Gerbiamasis Dagy, jūs norite replikos po balsavimo? Ne.
12.58 val.
Įstatymo „Dėl Europos konvencijos dėl ekstradicijos trečiojo papildomo protokolo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIP-3815 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-16 klausimas – įstatymo „Dėl Europos konvencijos dėl ekstradicijos trečiojo papildomo protokolo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIP-3815. Pranešėjas – Teisingumo ministerijos viceministras G. Mozūraitis. Prašom, kolega.
G. MOZŪRAITIS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, siekiant ratifikuoti 2010 m. lapkričio 10 d. priimtą Europos konvencijos dėl ekstradicijos trečiąjį papildomą protokolą, parengtas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos konvencijos dėl ekstradicijos trečiojo papildomo protokolo ratifikavimo“ projektas. Protokolas papildo Europos konvenciją dėl ekstradicijos, siekiant supaprastinti ir paspartinti ekstradicijos procedūrą, kai prašomas išduoti asmuo sutinka su ekstradicija. Protokolu nustatoma susitariančių šalių pareiga išduoti viena kitai supaprastinta tvarka prašomus išduoti asmenis, jeigu šie su tuo sutinka ir jeigu yra gautas prašomosios šalies sutikimas. Toks asmens sutikimas lemia greitesnį galutinio sprendimo priėmimą ir greitesnę išdavimo procedūrą. Dėkoju už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju, viceministre. Norinčių paklausti nėra. Gal galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame. Gerai. Kas už tai, kad po pateikimo pritartume įstatymo projektui Nr. XIIP-3815, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote. Dėkoju.
Už – 66, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymo projektui Nr. XIIP-3815 po pateikimo yra pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Užsienio reikalų komitetas. Dėl pagrindinio komiteto nėra kitų nuomonių. Pritarta bendru sutarimu. Papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Siūloma svarstyti Seimo VIII (pavasario) sesijoje. Dėl svarstymo laikotarpio taip pat nėra prieštaraujančių. Pritarta bendru sutarimu.
13.01 val.
Susisiekimo ministro R. Sinkevičiaus atsakymai į Seimo narių klausimus (pagal Seimo statuto 209 straipsnį)
Gerbiamieji kolegos, tris darbotvarkės klausimus paliksime po pietų – 1-17a iki 1-18b. Atėjo 13.00 val. Reikia gerbti mūsų ministrus. Susisiekimo ministro atsakymai į Seimo narių klausimus pagal Seimo statuto 209 straipsnį (Nr. KLA-36). Tai būtų 1-19 darbotvarkės klausimas. Yra pusė valandos. Gerbiamasis ministre, prašom, jums tribūna. Šiam klausimui yra skiriama pusė valandos. Prašom.
R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Esu gavęs Seimo nario J. Razmos paklausimą.
Taigi pradėsiu nuo pirmojo klausimo. „Lietuvos jūrų laivininkystė“ šiemet per 9 mėnesius gavo 8,1 mln. eurų pajamų – 48 % mažiau nei pernai tuo pačiu metu, kai pajamos siekė 15,5 mln. eurų. Įmonės grynieji nuostoliai padidėjo 58,7 %, iki 7,3 mln. eurų. Jos nuostoliai prieš mokesčius, palūkanas, nusidėvėjimą, amortizaciją sausį–rugsėjį siekė 3,6 mln. eurų. Trečiąjį ketvirtį bendrovė gavo tik 703 tūkst. eurų pajamų – 7 kartus mažiau nei pernai. Kaip jūs galėtumėte pakomentuoti tokį įmonės rodiklių kritimą, kodėl nebuvo reaguota laiku?“ Čia buvo klausimas.
Atsakymas. Prasidėjus pasauliniam laivybos rinkos nuosmukiui, „Lietuvos jūrų laivininkystės“ finansiniai rodikliai nuosekliai blogėjo, pabrėžiu, nuo 2008 metų ji yra nuostolinga. Susisiekimo ministerijos užsakymu šių metų rugpjūčio 26 d. nepriklausomi auditoriai UAB „Ernst and Young“ atliko 2007–2015 metų „Jūrų laivininkystės“ valdymo auditą ir konstatavo, kad 2007–2015 metais „Jūrų laivininkystė“ veikė strategiškai nepalankiame laivybos industrijos segmente ir veiklą vykdė jame nepaklausiausiais laivais. Pasaulyje dėl konkurencijos vienos tonos krovinio pervežimo kaštai ir kaina yra mažinami didinant laivų tonažą ir gabenant krovinius konteineriuose, o „Jūrų laivininkystė“ veikė palyginti nedidelių laivų (…) segmente ir vežė birius ir bendros paskirties krovinius. „Baltic Dry“ indeksas, atspindintis sausakrūvių laivų pervežimo jūra frachto dydžius, nuo 2008 metų nuolat mažėjo. 2008 metų gegužės mėnesį šis indeksas buvo 11 tūkstančių, o 2015 metais smuko ir dabar smunka, ir svyruoja ties 300–700 vienetų riba, ir pasiekė žemiausią lygį per pastarųjų 30 metų laikotarpį. Tai tiesiogiai daro įtaką „Lietuvos jūrų laivininkystės“ finansiniams rezultatams, nes dabartinėmis rinkos sąlygomis komercinių reisų patiriamos išlaidos viršija už juos gaunamas pajamas. Rezultatų pablogėjimą lėmė ir dėl nuolatinių „Jūrų laivininkystės“ areštų stipriai apribotos bendrovės galimybės vykdyti komercinę veiklą.
Taip pat noriu pabrėžti, kad prieš tai paimti kreditai, viršijantys 20 milijonų (…) ir metinės palūkanos, jų mokėjimas taip pat apsunkino „Jūrų laivininkystės“ einamąją veiklą. „Lietuvos jūrų laivininkystės“ veiklą ministerija nuolat stebėjo ir intensyviai dalyvavo derybose su AB SEB banku ir kituose svarbiuose su bendrove susijusiuose svarstymuose. Matydama, kad jos veiklos rezultatai negerėja, inicijavo nepriklausomus konsultantus – „KPM Group“, kurie „Jūrų laivininkystės“ valdymo organų pavedimu dar 2013 metais parengė artimiausio laikotarpio „Jūrų laivininkystės“ verslo planą strategiją tam, kad būtų stabilizuota finansinė situacija. Buvo numatyta atsisakyti mažų ir neefektyvių laivų ir įsigyti paklausius rinkoje didesnės vandens talpos laivus. Bendrovė per 2013–2015 metus pardavė 6 senus laivus, tačiau lėšų naujam laivui įsigyti negalėjo skirti, nes didžiąją dalį skyrė finansiniams įsipareigojimams mažinti, nes pagrindinės veiklos pajamos buvo nepakankamos finansiniams įsipareigojimams, t y. darbuotojams, tiekėjams, SEB bankui, vykdyti.
Ieškodama galimybių užtikrinti „Jūrų laivininkystės“ tolesnę veiklą, Susisiekimo ministerija svarstė įvairius variantus. Pirma, buvo siūlymas suteikti „Jūrų laivininkystei“ valstybės garantiją imti naują paskolą.
Antra. Buvo siūlymas valstybės biudžeto lėšomis finansuoti „Jūrų laivininkystės“ investicijų projektą atitinkamai didinant įstatinį kapitalą, tačiau šie siūlymai nebuvo įgyvendinti, nes jų įgyvendinimas galėtų turėti valstybės pagalbos požymių, todėl šios priemonės galėtų būti taikomos tik gavus Europos Komisijos pritarimą. Be to, tokių priemonių taikymą riboja ir Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatymo nuostatos. Susisiekimo ministerija iš jai skirtų asignavimų tokių galimybių neturėjo.
Trečia. Buvo siūloma valstybei nuosavybės teise priklausančias „Laivininkystės“ akcijas perduoti valstybės įmonei Turto bankas, tačiau sulaukus jūrinės bendruomenės, visuomenės pasipriešinimo, klausimas buvo atidėtas ir sprendimas nebuvo priimtas.
Svarstytas ir „Jūrų laivininkystės“ turimos paskolos SEB bankui refinansavimas. Be to, kaip buvo minėta, pažymėtina, kad ministerijos vadovybė… Pabrėžtina, kad Susisiekimo ministerija nebuvo vienintelis „Jūrų laivininkystės“ akcininkas ir bendrovės valdyme dalyvavo ne tiesiogiai, o per kolegialius valdymo ir priežiūros organus – valdybą ir stebėtojų tarybą.
Noriu atkreipti Seimo narių dėmesį, kad galima kažkaip ministeriją ar valdymo organus kaltinti neveiklumu ar panašiai, tačiau didžiausias kreditorius – SEB bankas, turėdamas užstatytus visus penkis laivus, taip pat, matyt, tikėjosi rinkos atsigavimo požymių ir nekėlė jokių bankroto inicijavimo procedūrų.
Antras klausimas. „Šių metų rugsėjo pabaigoje finansinės „Jūrų laivininkystės“ skolos siekė 15,97 mln. eurų, o visos skolos – 22,184 mln. eurų. „Sodrai“, darbuotojams ji skolinga 1,78 mln. eurų, pirkėjams – 4,318 mln. eurų. „Lietuvos jūrų laivininkystės“ skolos ir nuosavo kapitalo rodiklis siekia 2,14. „Lietuvos jūrų laivininkystės“ vadovas S. Dobilinskas, kaip viešai skelbiama, penktadienį kreipėsi į teismą dėl bankroto, nes, pasak jo, įmonė nepajėgia mokėti už degalus, maistą, o atlyginimai jūrininkams nemokami tris mėnesius. Ar šis kreipimasis dėl bankroto yra suderintas su jumis – LJL kontroliuojančių „Lietuvos geležinkelių“ akcijų valdytoju – ir su Vyriausybe?“
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnis nustato pareigą įmonės vadovui ir savininkui esant šiame įstatyme įvardintiems pagrindams nedelsiant kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atitinkamus sprendimus priima bendrovės valdymo organai, tai yra bendrovės vadovas, valdyba arba savininkas. Bankroto inicijavimo procedūros nustatytos teisiškai.
AB „Lietuvos jūrų laivininkystės“ bankroto iškėlimo klausimas nėra Susisiekimo ministerijos kompetencijos klausimas. „Lietuvos jūrų laivininkystės“ pagrindinė akcijų valdytoja yra AB „Lietuvos geležinkeliai“, kurie nuolat teikia aktualią informaciją apie situaciją bendrovėje „Lietuvos jūrų laivininkystė“. Taigi turiu pasakyti, kad Susisiekimo ministerija (atsakau į klausimą) buvo informuota apie inicijuojamą bankroto procedūrą.
Trečias klausimas. „Prieš keletą mėnesių viešai iškilus informacijai apie „Jūrų laivininkystės“ finansines problemas, jai priklausančių laivų areštus užsienio uostuose, jūs paskelbėte, kad įmonė bankrutuoja, ir pradėjote bankroto inicijavimo procedūrą. Po to, įsikišus premjerui, jūs pakeitėte poziciją, atsiėmėte bankroto iniciatyvą ir įmonės gelbėjimą permetėte „Lietuvos geležinkeliams“. Kaip dabar, praėjus keletui „gelbėjimo“ mėnesių, matote įmonės situaciją, kaip galite įvertinti savo pozicijos keitinėjimą ir blaškymąsi? Kas buvo klaida: ar pirmasis sprendimas skelbti bankrotą (turbūt sutiksite, kad tokia žinia gerokai apsunkina įmonės gelbėjimo perspektyvą), ar vėlesnis sprendimas bandyti gelbėti įmonę?“
Atsakymas. Kaip jau buvo minėta, bankroto inicijavimas yra reglamentuotas teisės aktais. Tuo metu, tai yra liepos pabaigoje, bendrovėje susiklosčiusi situacija buvo tokia, kuriai esant buvo privalu skelbti jos bankrotą. Pažymėtina, kad didžiausią įtaką tam turėjo „Jūrų laivininkystės“ negalėjimas vykdyti įsipareigojimų pagrindiniam kreditoriui AB SEB bankui, su kuriuo sudarytos paskolos daugiau negu 14 mln. JAV dolerių grąžinimo terminas buvo pasibaigęs vasario 27 dieną, o sprendimas dėl sutarties pratęsimo vis dar nebuvo priimtas.
Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo buvo atsiimtas liepos 24 dieną, nes inicijavus „Lietuvos jūrų laivininkystės“ bankrotą SEB banko pozicija pasikeitė. Jis pasiūlė palankesnes mokėjimo sąlygas ir atidėjo paskolos grąžinimo terminą iki 2016 metų, tai yra ateinančių metų gegužės 2 dienos. Nutraukus „Jūrų laivininkystės“ bankroto bylą Susisiekimo ministerija ir bendrovės kolegialūs organai ieškojo sprendimų dėl bendrovės veiklos tęstinumo užtikrinimo.
Žinoma, bankroto inicijavimas turėjo neigiamą įtaką bendrovės veiklai, tačiau šis žingsnis buvo būtinas esant tuometinei situacijai. Atitinkamus sprendimus priėmę kolegialūs bendrovės valdymo organai ir Susisiekimo ministerija, kaip pagrindines „Jūrų laivininkystės“ akcijas valdanti, teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, iš tikrųjų buvo priversta inicijuoti bendrovės bankrotą.
Ketvirtas klausimas. „Kiek valstybės kontroliuojamų įmonių lėšų bei kitų viešųjų finansinių išteklių buvo nukreipta „Lietuvos jūrų laivininkystei“ gelbėti? Kokios suteiktų paskolų atgavimo perspektyvos? Kur buvo panaudotos LJL suteiktos paskolos? Ar ši pagalba pagerino anksčiau paskolas suteikusių subjektų paskolų atgavimo perspektyvas?“
Viešieji finansiniai ištekliai „Jūrų laivininkystei“ gelbėti panaudoti nebuvo, tačiau akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ ir akcinė bendrovė Smiltynės perkėla suteikė „Jūrų laivininkystei“ paskolas, rinkos sąlygas atitinkančiomis palūkanomis, be to, kaip paskolų garantas šių kreditorių naudai buvo įkeistas „Jūrų laivininkystės“ laivas „Venta“. Bendra paskolų suma – 3,5 mln. eurų.
Kadangi keturi iš penkių „Jūrų laivininkystės“ laivų buvo areštuoti ir jų įgulų saugumui buvo kilusi reali grėsmė, paskolos buvo tikslinės, skirtos būtinosioms reikmėms ir naudojamos visų pirma laivams išlaisvinti, tai yra kreditorių, kurių reikalavimu areštuoti laivai… skoloms, už kurą, techninį aptarnavimą, remontą, uosto mokesčius, draudimą ir jūreivių darbo užmokesčiui padengti siekiant išlaisvinti laivus, užtikrinti būtiniausias gyvenimo sąlygas laivų įguloms, aprūpinti maistu, elektra, geriamuoju vandeniu ir kita.
Tikimasi, kad pardavus „Lietuvos jūrų laivininkystės“ laivą „Venta“ paskolos bus sugrąžintos. Turėčiau pasakyti, kad laivas „Venta“ nepriklausomos švedų kompanijos buvo įvertintas 5,6 mln. JAV dolerių. Minėtos paskolos buvo nukreiptos įmonės veiklai stabilizuoti ir užtikrinti jos tęstinumą, tačiau paskolų dydis buvo nepakankamas, kad eliminuotų galimų naujų areštų ateityje tikimybę. Nuolatiniai turto areštai destabilizavo „Jūrų laivininkystės“ veiklą ir bendrovės galimybes generuoti pajamas iš komercinės veiklos, o einamosios veiklos ir laivų aprūpinimo išlaidos buvo patiriamos nepaisant minėtų aplinkybių.
Tiesą sakant, Seimo nario iniciatyva buvo kreiptasi į Generalinę prokuratūrą ir turiu pasakyti, pranešti, turbūt jau skaitėte sprendimą, kad Generalinė prokuratūra nusprendė, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ paskolą „Jūrų laivininkystei“ suteikė teisėtai. Prokurorė atliko AB „Lietuvos geležinkeliai“ suteiktos paskolos sutarties atitikties nacionaliniams įstatymams vertinimą ir priėmė nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.
Penktas klausimas. „Kokį šiuo metu matote ir prognozuojate „Jūrų laivininkystės“ veiklos raidos scenarijų ir perspektyvą? Ar sutiksite, kad „Lietuvos jūrų laivininkystės“ akcijų perdavimas valdyti „Lietuvos geležinkeliams“, kai „Lietuvos jūrų laivininkystės“ būklė buvo labai sudėtinga, buvo ne kas kita, kaip bandymas nusišalinti nuo politinės atsakomybės dėl „Jūrų laivininkystės“ žlugimo? Kodėl tokie sprendimai nebuvo priimti anksčiau?“
Valstybės nuosavybės teise priklausančių „Jūrų laivininkystės“ akcijų valdymo perdavimas AB „Lietuvos geležinkeliai“ nebuvo nusišalinimas. Toks sprendimas buvo priimtas remiantis nepriklausomų konsultantų siūlymais ir išvadomis dėl AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir „Lietuvos jūrų laivininkystės“ veiklos energijos ir valdymo kaštų mažinimo. Iš kitos pusės, tuo metu nebuvo kitų finansinių legalių ir teisiškai tinkamų šaltinių tam, kad užtikrintume jūreivių buitį, įgulų buitį laivuose, kurie tuo metu radosi įvairiose pasaulio šalyse, tarp jų ir Afrikoje, Senegale, Gvinėjoje ir kituose pasaulio kraštuose.
Šeštas klausimas. „Ar ši „Lietuvos jūrų laivininkystės“ bankroto istorija nedemonstruoja, kad Vyriausybė yra visiškai nepajėgi prognozuoti ekonominių įvykių, o ministerija nepajėgi valdyti valstybinių įmonių, jeigu šios turi kokių nors problemų?“
Tiek Vyriausybė, tiek ministerija, tiek bendrovės kolegialūs valdymo organai priima sprendimus pagal savo kompetenciją, kurią reglamentuoja teisės aktai. Nepriklausomų auditorių atliktas 2007 metų, 2015 metų „Lietuvos jūrų laivininkystės“ valdymo auditas konstatavo, kad 2012–2015 metų laikotarpiu Susisiekimo ministerijos ir kolegialių valdymo organų veiksmai atitiko teisės aktų reikalavimus ir buvo gana aktyvūs siekiant spręsti susidariusias bendrovės strategines ir finansines problemas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2007 metų iki 2011 metų bendrovės valdymo organų veiksmai ir sprendimai atitiko teisės aktų reikalavimus, tačiau buvo sąlyginai pasyvūs, nepriėmė sprendimų, susijusių su reikiamais bendrovės įgyvendinimo, gyvybingumo gerinimo klausimais.
Norėčiau pasakyti pavyzdį. 2010 metais buvo paskelbta, kad bendrovės akcijos bus privatizuojamos, tačiau sujudus jūrinei bendruomenei tuo metu vadovavęs premjeras atšaukė tokį sprendimą ir bendrovė toliau pasiliko dirbti esant tokiai situacijai, kaip dirbo iki tol.
Norėčiau neatsakydamas į klausimus tiesiog pasakyti keletą minčių, ko mes išmokome iš šios situacijos, kuo ji buvo pamokanti ir kokias išvadas galima padaryti.
Pirma. Tokio pobūdžio kaip „Lietuvos jūrų laivininkystės“ bankrotas nėra paprasta procedūra. Tai nėra žemės paviršiuje stovinčios įmonės ar fabriko bankroto procedūra. Laivuose, nors ir kur jie būtų areštuoti, jūroje, uostuose, nepriklausomai nuo šalies, įgula turi būti visą laiką. Laivai plaukioja su Lietuvos vėliava. Juos areštavus arba vykdant bankroto procedūrą, nesvarbu, kokioje šalyje: Afrikoje, Azijoje, Amerikoje, laivų, esančių uoste, prišvartuotų uoste, įgula turi būti aprūpinta maistu, geriamuoju vandeniu, elektra, turi būti vykdomi priežiūros darbai, kad laivai stovėtų uosto krantinėje saugiai, o tam reikalingi kaštai.
Taigi įgulos negalima pasiimti, išsivežti, pardavus per bankroto procedūrą ar kokią nors kitą procedūrą, namo ir taip įgulai užtikrinti saugesnes ir geresnes gyvenimo sąlygas. Uosto kapitonai visada turi teisę paprašyti laivo išplaukti iš uosto, esant uoste kokiai nors grėsmingai situacijai, pavyzdžiui, išsiliejus naftai, kilus gaisrui, siaučiant taifūnui ar panašiai. Tokiu atveju, jeigu laivas ten būtų be įgulos ir negalėtų išplaukti į atvirą jūrą, uostas visus patirtus nuostolius dėl avarijos, žinoma, perkeltų tai valstybei, su kurios vėliava laivas plaukioja. Tą turime gerai atsiminti.
Ką laimėjome šito proceso metu, suteikdami paskolą?
Pirma. Laimėjome tai, kad visi laivai, iš penkių du yra šiandien Klaipėdoje, kiti trys yra Europos uostuose, kur galioja ta pati teisinė procedūra, reguliuojanti laivininkystės verslą. Iš dalies padengti įsiskolinimai jūreiviams, iki bankroto procedūros pradžios suformuotas fondas, kuris leis užtikrinti jūreivių ir įgulų socialines garantijas arba maistą, geriamąjį vandenį, elektrą, kurą jiems dirbant laivuose.
Trečia. Iš esmės, matyt, neprarasti pinigai, kurie buvo kaip kreditas suteikti „Laivininkystei“, nes bendra valstybės įmonių paskola, suteikta šiandien, yra apie 3,5 mln. eurų, o gautas užstatas yra 5,6 mln. dolerių. (Balsai salėje)
Norėčiau pasakyti dar vieną pastabą. Vis dėlto nepakankamai reglamentuotos galimybės teisine prasme suteikti tokiais atvejais paskolą iš valstybės rezervo, nes valstybės rezervo pinigai gali būti naudojami tik esant keturiems baigtiniams išvardytiems dalykams (ekstremalios situacijos ir panašiai). Tokios galimybės, kuri leistų pasinaudoti valstybės rezervo pinigais, užtikrinant dirbančių užsienyje jūreivių pragyvenimo sąlygas esant bankroto situacijai, nėra. Todėl vis dėlto buvome priversti ieškoti finansinių išteklių, kurie legaliai, teisiškai tvarkingai galėtų užtikrinti jūreivių socialines reikmes, ir atlikti bankroto procedūras galimai humaniškai. Tiek.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis ministre. Mes turime tik šešias minutes klausti, nes prasidės Vyriausybės valanda. Tokia yra tvarka. Vyriausybės valandos tikrai mes nenukelsime.
Pirmasis – E. Gentvilas. Labai atsiprašau. Pirmas klausia J. Razma. Atsiprašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, labai ačiū už tikrai dalykiškus ir gana nuoširdžius atsakymus. Manau, visiems, kurie domisi „Jūrų laivininkystės“ likimu, bus šiek tiek aiškiau po jūsų pateiktos informacijos. Bet vis dėlto ar jūs pagrįstai nutylėjote tą politinį sprendimą ir premjero vaidmenį, kai buvo keičiama pozicija tuomet, kai jūs buvote parodęs bankroto iniciatyvą ir po to pakeitėte į gelbėjimo iniciatyvą? Jūs čia minėjote, kad bankas pakeitė sąlygas. Ar vis dėlto nebuvo taip, kad pirma išgirdo jūsų politinį sprendimą ir tuos gelbėjimo plano įsipareigojimus, tada bankas taip pat į tai reaguodamas jau padarė kažkokius veiksmus?
R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Sunku pasakyti, dabar atsekti, nes beveik per vieną dieną viskas įvyko, tiek mano viešas pasakymas apie galimą bankrotą, tiek ir banko pozicijos pakeitimas. Greičiausiai bankas savo poziciją pakeitė išgirdęs apie mano ketinimus vykdyti bankroto procedūrą. Tas yra tiesa. Tačiau šiuo atveju premjero vaidmuo buvo… Kaip čia jums pasakyti, premjeras buvo informuotas, bet visos veiklos vykdymas buvo pavestas man, kaip ministrui, kadangi esu atsakingas už šitą sektorių. Mano sprendimą atšaukti bankrotą nulėmė ne tik banko pakeistos sąlygos, bet ir rūpestis dėl įgulų, kurios tuo metu galėjo neapibrėžtą laiką likti laivuose be elementarių būtiniausių pragyvenimo dalykų: be vandens, maisto, kuro ir elektros.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia gerbiamasis E. Masiulis. (Balsai salėje) Toliau E. Gentvilas. Jūs susitarkite. (Balsai salėje) Nesvarbu, jūs seniūnas. Gerai, matau, kad jūs susitarėte. Klausia E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Dėl laivo „Voruta“ arešto Pusiaujo Gvinėjos Batos uoste. Spaudoje pasirodė pranešimas, kad jis areštuotas uosto kapitono nurodymu, ne teismo sprendimu, prašant vienai laivų remonto įmonei. Kokia laivų remonto įmonė prašė areštuoti „Vorutą“ Batos uoste?
Antra klausimo dalis. Kai jau dabar areštas panaikintas, „Jūrų laivininkystės“ vadovas S. Dobilinskas pareiškė, kad laivas dabar plaukia į Ispaniją, ten jis vėl bus areštuotas. Aš suprantu, kad tai jau Europos Sąjungos jurisdikcija, tai geriau nei Pusiaujo Gvinėja, bet ar negalima užtikrinti, kad laivas būtų pripildytas degalų taip, kad iš karto atplauktų į Lietuvą? Žinant, kad pripildyti, bunkeriuoti laivą galima ir atviroje jūroje, net neužsukant į uostą. Taigi klausimas iš dviejų dalių dėl laivo „Voruta“.
R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Ačiū gerbiamajam Seimo nariui. Aš, tiesą sakant, nežinau tų peripetijų, kieno iniciatyva buvo, ar buvo Lietuvos, ar laivo kapitono parodyta iniciatyva dėl laivo arešto. Aš tuo labai abejoju. Aš žinau, kad pagrindiniai arešto iniciatoriai vis dėlto buvo kuro tiekėjai. Tik po to, pervedus pinigus į depozitines sąskaitas su galimybe tuos pinigus pasiimti kuro tiekėjui, kai laivas bus atviroje jūroje, nepriklausomuose vandenyse, tas laivas buvo paleistas. Iš tikrųjų iš Pusiaujo Gvinėjos jis šiuo metu plaukia Europos kryptimi, galvojame, kad Europoje jis bus apie gruodžio 10 d. Dėl tolesnio jo persigabenimo į Klaipėdą ar arčiau Klaipėdos sprendžiame kartu su pagrindiniu kreditoriumi, nes tas laivas yra užstatytas SEB bankui ir bankas turi apsispręsti, ar jam verta skirti pinigų tam, kad laivą parsiplukdytų arčiau Lietuvos, kai bankroto teisinė aplinka yra iš esmės ta pati. Nors ir kur jis būtų, vis tiek reikės tų pačių teisinių veiksmų, tų pačių sąnaudų jūreiviams išlaikyti.
PIRMININKAS. Dėkoju ministrui R. Sinkevičiui. Jūsų laikas baigėsi, klausti laikas baigėsi.
Kviečiu visus ministrus užimti savo vietas. Pradedame Vyriausybės valandą.
Toliau posėdžiui pirmininkaus gerbiamasis A. Sysas.
13.29 val.
Vyriausybės valanda
PIRMININKAS (A. SYSAS, LSDPF). Gerbiamieji kolegos, tęsiame posėdį. Vyriausybės valanda. Atsiprašau, pusvalandis. Noriu priminti, klausia tik opozicija. Kviečiu ministrus. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, netrukdykite ministrams užimti postą tribūnoje. Klausia J. Razma. Ruošiasi E. Masiulis.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamasis Ministre Pirmininke, jūs neseniai išsakėte savo poziciją dėl Laisvės premijos skyrimo. Pozicija, žinoma, sveikintina, bet sakykite, ką jūs padarėte, kad jūsų vadovaujama frakcija ir koalicija, kai buvo tas klausimas sprendžiamas Seime, balsuotų taip, kaip jūs tai grindžiate? Ar manote imtis kokių nors konkrečių veiksmų, kad situacija būtų ištaisyta? Jeigu to nebus, kaip jūs įsivaizduojate kitų metų Sausio 13-osios 25-mečio minėjimą prie Seimo rūmų?
PIRMININKAS. Gerbiamasis premjere, tuoj pažiūrėsime. Neveikia nė vienas. Bandome. Neįjungia. Labai atsiprašome, technika kartais mus nuvilia. (Balsai salėje) Kiek reikia, aš galiu ir valandą jums pratęsti. (Balsai salėje) Pirmininkas negali. Prašom.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Pirmiausia dėkoju už klausimą. Kada vyko balsavimas, aš buvau Kinijoje. Tikrai su manim niekas nederino ir tikriausiai niekas nesitikėjo. Aš manau, kad šiandien Etikos ir procedūrų komisija duos tam tikrus atsakymus į šitą klausimą. Aš vis dėlto laikausi to principo, kad 1989, 1990 ir 1991 metais profesorius V. Landsbergis tikrai Lietuvos istorijoje suvaidino didžiulį vaidmenį. Aš tos pozicijos ir laikysiuosi. Tikiuosi, kad Etikos ir procedūrų komisijos išvados bus teigiamos, tikiuosi, kad politikai bus solidarūs ir tą Sausio 13 dieną visi ateis į minėjimą, skirtą Lietuvos Laisvės gynėjų dienai, paminėti 25-mečio, irgi bus solidarūs ir visi bus geros nuotaikos.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia E. Masiulis. Ruošiasi L. Balsys.
E. MASIULIS (LSF). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis premjere, gerbiamoji praretėjusi Vyriausybe, kažkodėl daug laisvų kėdžių.
PIRMININKAS. Gripas.
E. MASIULIS (LSF). Reikia skiepytis. Klausimas gerbiamajam premjerui. Vakar viešojoje erdvėje pasirodė informacija, kad neva tai egzistuoja kaip socialdemokratų įvardinama darbo birža, kitaip tariant, partiniai dokumentai, sąrašai partijos narių (ar 150 kadrų sąrašas, ar didesnis), kurie būtų numatyti įdarbinti į įvairias valstybės tarnybos vietas. Tą pripažino ir jūsų pavaduotojas ponas A. Sysas to interviu metu, pasakydamas, kad čia nieko tokio, kad kiekviena partija turi turėti savo kadrų ir juos rengti atsakingam darbui. Gerbiamasis premjere, ar jūs manote, kad tai yra normali praktika? Ar nemanote, kad, kilus tokiam ažiotažui, reikėtų duoti pavedimą Valstybės tarnybos departamentui išsiaiškinti, kad tų žmonių, kurie tame sąraše figūruoja ir jau dirba valstybės tarnyboje, vis dėlto būtų patikrintos įdarbinimo aplinkybės, kad išsklaidytume bet kokias abejones, kad kažkas čia buvo neskaidriai įdarbintas?
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Pirmiausia noriu jus užtikrinti, kad mūsų partijos nariai, jeigu ėjo atsakingas pareigas valstybės tarnyboje, tai jie dalyvavo konkursuose, nebent politinio pasitikėjimo mūsų partijos nariai, aišku, buvo atrinkti pagal kompetenciją.
Antras dalykas, vis dėlto reikia suprasti, kad mūsų partija dirba vakarietiškai. Jeigu jūs panagrinėsite Jungtinių Amerikos Valstijų praktiką, Vokietijos praktiką, Austrijos ir kitų šalių, jūs pamatysite, kad yra organizuojami įvairiausi seminarai, konferencijos, kviečiame lektoriai ir tiesiog sukurta motyvacija, kad tie žmonės tobulėtų, lankytų seminarus, dalyvautų įvairiose konferencijose, o po to jie galėtų dalyvauti viešuosiuose konkursuose atsakingoms pareigoms eiti. Aš jums galiu pasakyti, pavyzdžiui, tarp mūsų jaunuolių yra didelė konkurencija, norint eiti tam tikras politinio pasitikėjimo pareigas tiek ministerijose, tiek kitose institucijose. Manau, kad šitas darbas, kuris vykdomas, labai motyvuoja žmones konkuruoti tarpusavyje. Ir mokymai, ir norai, kurie yra vidiniuose dokumentuose aprašyti, yra sveikintinas dalykas, linkėčiau ir kitoms partijoms eiti tuo keliu.
PIRMININKAS. Klausia L. Balsys. Ruošiasi I. Rozova.
L. BALSYS (MSNG). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis premjere, kadangi nėra ministro S. Skvernelio, tai visi klausimai jums dėl tų ministrų, kurių nėra. Šįryt ministras S. Skvernelis, netiesiogiai ir jūs, sulaukėte aštrios Prezidentės kritikos dėl Viešojo saugumo tarnybos viso įvykio, atvejo, atskleistų pažeidimų, esą jūs žinojote apie tuos pažeidimus ir pusę metų nieko nedarėte. Mano žiniomis, tos tarnybos vadovas ponas S. Madalovas buvo atleistas liepos 1 dieną ir po to prasidėjo lyg ir reforma. Mano klausimas toks: ar gavęs tą medžiagą, apie kurią viešai kalbėjote, tą storą aplanką iš ministro S. Skvernelio, informavote Prezidentę apie esamą situaciją, apie planus atleisti buvusį vadovą ir apie planus reformuoti šią labai specifinę vietą Lietuvos politiniame gyvenime užimančią jėgos struktūrą?
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Matote, ne visa informacija yra viešai skleidžiama, jūs puikiai žinote, kad aš šitą informaciją gavau birželio mėnesį. O, norint surinkti, susisteminti ir padaryti tam tikras išvadas, tai užtrunka daug laiko. Atėjus vidaus reikalų ministrui S. Skverneliui ir pradėjus eiti šitas pareigas, visos statutinės tarnybos buvo patikrintos ir įvertintos. Birželio mėnesį buvo pateikta visa medžiaga, aišku, gal ir ne visa, ir buvo priimtas sprendimas, kad reikia didelės reformos. Aš galiu kalbėti tik apie kadrų kaitą, kadrų priėmimo tvarką, kadrų, kurie eina įvairias atsakingas pareigas. Po to buvo vidaus reikalų ministrui suteikta teisė tikrai šitą tarnybą pertvarkyti. Jis suderino su manimi, kad pirmiausia turi būti atleistas vadovas, ir jis tų žygių ėmėsi. Mano yra raštiškas pavedimas vidaus reikalų ministrui ir Valstybės saugumo departamento vadovui atlikti išsamų tyrimą ir pateikti informaciją. Kai kuri informacija viešai neteikiama, nes kai kuri informacija yra slapta, tik sulaukus tyrimo, aš manau, bus galima apie tai plačiau kalbėti. O Prezidentės aš neinformavau, nes tai yra vykdomosios valdžios darbas.
PIRMININKAS. Dėkoju, premjere. I. Rozovos nėra. Klausia D. Jankauskas. Ruošiasi K. Glaveckas.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Kadangi socialinės apsaugos ir darbo ministrės nematome, tai turiu klausimą sveikatos apsaugos ministrei. Ministre, iki skausmo ir jums žinoma problema – Marių ligoninė, buvusi Respublikinė Žiegždrių ligoninė, kuri keturių daugiabučių namų gyventojams tiekia vandenį, kurio tikrai, aišku, negalima vartoti kaip geriamojo vandens. Trejų šios Vyriausybės darbo metų, atrodo, pritrūko tam, kad būtų priimtas Vyriausybės nutarimas dėl turto perdavimo savivaldybei, kuri ir lėšas buvo numačiusi ir galimybę, pasinaudodama Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšomis, išspręsti problemą. Žmonėms tikrai yra skaudu klausytis pasakojimo apie tai, kur kas kam kokį raštą parašė ar neparašė, kada ir kur kokie sprendimai bus priimti, nes kaip neturi to geriamojo vandens, taip neturi. Gal galite, ministre, konkrečiai pasakyti, kada problema bus išspręsta?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Ačiū už klausimą. Taip, galiu pasakyti. Praeitą vėlyvą rudenį aš buvau ten, vietoje, ir iš tiesų esmė ne susirašinėjimas, o esmė, kad Kauno rajono savivaldybės taryba tik spalio mėnesį priėmė sprendimą, kad jie norėtų perimti tinklus sau, ir šiuo metu yra jau paskutinis žingsnis. Čia Vyriausybės nutarimo nereikia, yra pateikta Turto… Kadangi savivaldybė priima, pagal įstatymą tokia tvarka – turi Turto bankas duoti sutikimą. Turto bankui lapkričio mėnesį yra išsiųstas sveikatos apsaugos ministro įsakymo projektas dėl perdavimo visų vandentiekio įrangos objektų pagal atitinkamą sąrašą ir buvo prašyta suderinti skubos tvarka. Manau, kad iki gruodžio vidurio iš Turto banko tikrai mes gausime suderinimą, nes tam jokių teisinių kliūčių nėra. Žinome, kad yra suplanuotos Kauno rajono savivaldybės lėšos, ir manau, tikrai per porą savaičių iš esmės ir galutinai klausimas bus išspręstas.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia K. Glaveckas. Ruošiasi ponia A. Stancikienė.
K. GLAVECKAS (LSF). Klausimas sveikatos apsaugos ministrei. Gerbiamoji ministre, prieš mėnesį, mažiau gal negu mėnesį, aš jūsų klausiau ir jūs pasakojote apie tai, kad bus tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos sudaromas bendras paketas vaistų pirkimo srityje, kad būtų padidinta Lietuvos rinka plečiant Pabaltijo šalių rinką. Tačiau šalia šiaurinės mūsų rinkos kaimynų, taip pat, žinote, yra vakarinis kaimynas – tai Lenkija. Lenkijoje visi pagrindiniai vaistai, dauguma vaistų parduodama su etikete arba užrašu, kad jie skirti Slovakijai ir Lenkijai. Todėl dėl didesnės rinkos iš esmės Lenkijoje vaistai yra pigesni 22 % negu Lietuvoje. Jei pridėsite dar perkamąją žmonių galią, kad Lietuvoje turi mažiau algos ir pajamų, tai tas skirtumas didesnis. Prašom pasakyti, ar neverta Lietuvai eiti į sąjungą su Lenkijos viešaisiais vaistų pirkimais ir taip pasiekti esminį žmonių išlaidų sutaupymą. Ačiū.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Aš atsakau į tai, ką mes padarėme, į dalį to klausimo, kur pirmoji dalis. Mes kreipėmės, aš asmeniškai derinau su Čekijos, Kroatijos ambasadoriais, ne tik į Estiją, Latviją dėl bendro vaistų pirkimo, mes patikrinome visus vaistus, kokius perkame pagal pavadinimus šios valstybės, išsiuntėme kvietimus ir oficialius patvirtintus vaistų sąrašus, prašydami prisijungti.
Lenkijos situacija yra truputėlį kita. Jų vaistų pigumas yra susijęs su tuo, kad vaistams nėra pridėtinės vertės mokesčio. Vaistų bazinės kainos yra lygiai tokios pat, nes dar spalio mėnesį pas mus turėjo būti baigtas atlikti palyginamasis tyrimas su Europos Sąjungos valstybių kainomis ir Lietuvos vaistų kainomis. Bazinės kainos faktiškai yra vienodos. Yra numatomas susitikimas kitų metų pradžioje su lenkų sveikatos ministru, mėginsime aptarti, bet nemanau, kad mes galėtume taip, kaip norime, su Lenkija išspręsti šį klausimą. Mes tikimės iš bendro pirkimo su šiomis keturiomis valstybėmis, su kuriomis jau yra suderinta, su jų ministrais ir su ambasadoriais, kaip minėjau, Čekijos ir Kroatijos, kad kai kurie vaistai galbūt tikrai atpigs per bendrą pirkimą.
PIRMININKAS. Ačiū ministrei. Turėtų klausti A. Stancikienė, jos nėra. Pono J. Narkevičiaus nėra. S. Jovaišos irgi nėra. A. Dumčius.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis premjere, visi mes labai išgyvename, o ypač, aišku, dėl Kauno. Kitais metais numatyti darbai bus tęsiami ir, kaip jūs žinote, planuojama ir naujų darbų begalės. Aš tik norėjau paklausti, ar galima tikėtis, kadangi nekantriai laukiame paskutinio valstybės biudžeto tvirtinimo, ar galima tikėtis skolos limito 50 % Kaunui, kaip buvo per pirminį mūsų aptarimą?
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Skolos limitas gali būti padidintas su viena sąlyga, jeigu bus naudojamos skolintos lėšos arba Europos Sąjungos lėšos. O Kauno miestui finansavimas yra ganėtinai padidintas kitiems metams, lyginant ir su šiais metais. Aš tikiuosi, kad projektus jūs galėsite sėkmingai įgyvendinti visus.
PIRMININKAS. Klausia E. Gentvilas. Ruošiasi ponas A. Nakas.
E. GENTVILAS (LSF). Aš jaudinuosi ne tik dėl Kauno, o dėl visos Lietuvos, nes esu Seimo narys ir dėl visko turiu rūpintis. Klausimas energetikos ministrui. Vienas europarlamentaras paskelbė, kad jau esate pasirašę sutartį su Jungtinėmis Valstijomis dėl suskystintų gamtinių dujų pirkimo iš Jungtinių Valstijų. Ar yra ši sutartis pasirašyta?
Antras dalykas, jei ji dar nėra pasirašyta, kaip elgsis Lietuva esant šiai subtiliai situacijai? Tai būtų milžiniškas geopolitinės svarbos pasiekimas gauti iš amerikiečių pirmąją siuntą, siunčiamą į Europą, tačiau kaip mums laviruoti, kaip jūs laviruosite kalbant apie kainas? Mes žinome, kad turime dujų perteklių, ir, jei tos kainos iš Jungtinių Valstijų, tarkime, bus didesnės, kaip jūs planuojate elgtis?
R. MASIULIS. Ačiū už klausimą. Sutartis dar nėra pasirašyta, derybos vyksta. Galiu tik užtikrinti, kad jeigu tokia sutartis ir būtų pasirašyta, tai, be abejo, tik palankiomis kainomis. Jos turi būti labai geros. Kol kas šiame etape tiek galiu pasakyti. Tikrai dėl bet kokios kainos nepasirašysim.
PIRMININKAS. Klausia A. Bilotaitė. Irgi nėra. A. Nako nėra. K. Starkevičius. Irgi nėra. R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Norėjau paklausti aplinkos ministrą. Gerbiamasis ministre, be abejo, aš ne kartą apie tai kalbėjau. Šie metai buvo labai sausringi ir, kaip jau buvo minėta, vandens horizontas požeminių vandenų buvo smarkiai nukritęs. Pasižiūrime į mūsų upes, kur dabar bandoma atgaivinti intensyvią laivybą, deja, pasižiūrėjus Kaune, vis dėlto žemiau hidroelektrinės Nemuno lygis ir jo, sakyčiau, susiaurėjusi juosta kelia labai didelį nerimą ir, be to, tam tikri užpelkėjimo simptomai. Kaip jūs į šią problemą žiūrite ir ką ketinate daryti? Ačiū.
K. TREČIOKAS. Ačiū už klausimą. Tas dalykas, kurį jūs įvardinote kaip vandens horizontą, atsistato, dabar kritulių labai padaugėjo, bet šis sausringas periodas mums labai išryškino vieną problemą, kad tos patvankos, tos mūsų mažosios hidroelektrinės, kurios yra pastatytos, kartais po kelias, viena paskui kitą ant mūsų upių ir upelių, daro didelį neigiamą poveikį ir gyvajai gamtai. Mes čia turėsime labai stipriai kontroliuoti ir rengiame tam tikrus teisės aktus, kad būtų nepiktnaudžiaujama. Nes dažnai norint sukaupti debitą žemiau elektrinių esančiose upių atkarpose, tiesiog yra dar labiau nusodinamas vanduo. Žodžiu, problema yra, mes ją žinome ir sprendžiame. Aišku, su gamta nepakovosi, mums lieka tik prisitaikyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame ministrui. Turėtų klausti I. Degutienė. Gerbiamieji kolegos, pas mus yra tokia tvarka. Pamini, automatiškai, jei neklausia, jis ištrinamas. I. Degutienės nėra. V. Juozapaitis. Nėra. Aš manau, kad čia Kauno „Žalgirio“ pergalė padėjo, kad šiandien ir klausimai tokie draugiški Vyriausybei. (Balsai salėje) Gerai, mes visi už Lietuvą.
Gerbiamieji kolegos, tada registruojamės. Būtinai. Ačiū, kolege. Būtinai, registracija.
Dėkoju Ministrui Pirmininkui ir ministrams. Užsiregistruokime, ministrai. Jau viskas. Ministrų prašymu dar kartą registruojamės. Dar vieną kartą registruojamės, nes du ministrai nespėjo užsiregistruoti, o jie norėtų likti istorijoje. Gerbiamieji kolegos, dar kartą registruojamės.
Užsiregistravo 20 Seimo narių.
Skelbiu rytinį posėdį baigtą. (Gongas) Posėdį tęsime 15.00 valandą.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LLRAF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.