LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

KULTŪROS kOMITETAS

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL SEIMO NUTARIMO „DĖL VALSTYBĖS PAŽANGOS STRATEGIJOS “LIETUVOS ATEITIES VIZIJA „LIETUVA 2050“ PATVIRTINIMO“ PROJEKTO NR. XIVP- 2937

2023-10-18 Nr. 121-P-32

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis, komiteto pirmininko pavaduotojas Robertas Šarknickas, komiteto nariai Angelė Jakavonytė, Vytautas Kernagis, Liuda, Pociūnienė, Stasys Tumėnas, Kęstutis Vilkauskas.

Komiteto biuro vedėja Agnė Jonaitienė, patarėjos Milda Gureckienė, Aušra Pocienė, Deimantė Pukytė, padėjėja Danguolė Zabulėnienė.

Kviestieji asmenys: Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generalinis direktorius Arūnas Gelūnas, Vilniaus universiteto Filosofijos instituto direktorius Jonas Dagys, Ministro Pirmininko patarėjas strateginio planavimo, viešojo administravimo, reformų ir pokyčių valdymo klausimais Darius Žeruolis, Valstybinės kultūros paveldo komisijos Kultūros paveldo apsaugos analizės grupės vadovė Viktorija Gadeikienė, Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos direktorė Edita Sabalionytė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-06-27				Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime.	Pritarti

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-06-27

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime.

Pritarti

Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra.
Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Valstybinė kultūros paveldo komisija 2023-10-11				Valstybinė kultūros paveldo komisija susipažinus su Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ projektu ir prie projekto pridėta „Kultūros ir iššūkių tapatybei sprendimo galimybių studija“ (toliau – Studija), mano, kad Studijoje sąvokos „kultūra“ ir „paveldas“ suvokiami labai plačiai, pvz., „Paveldo sąvoka apima ne tik pripažintas materialias ir nematerialias vertybes, instituciškai saugomas viešosiose erdvėse, muziejuose, bibliotekose ar archyvuose, bet ir iš praeities perimtas institucijas, tradicijas, infrastruktūrą. Kūrybinio lauko sąvoka apima ne tik instituciškai įtvirtintas akademinės kūrybos platformas – teatrus, galerijas, koncertų sales, festivalius, bet ir įvairias kultūrines medijas, kūrybines industrijas bei kūrybinę saviveiklą (p. 7), be to minima ir nekonkreti sąvoka „praeities paveldas“ (p. 8), t. y. paveldas prilyginamas bet kokiems praeities artefaktams, nepaisant jų (ne)turimų verčių. Tokiu būdu kyla pagrindiniai klausimai – kas yra laikytina kultūra? Ar viskas, kas pasiekia mus iš praeities yra paveldas? Ar bet kokia žmogaus veikla yra laikytina kultūra, kaip ir bet koks praeities artefaktas yra traktuojamas kaip paveldas? Taip pat iškyla grėsmė, kad pernelyg išplečiant paveldo apibrėžimą šiuo metu turimi negausūs finansiniai ir žmogiškieji ištekliai bus dar labiau išskaidyti siekiant apimti naujai atsiradusį, kur kas platesnį, veiklos lauką. Šioje Studijoje painiojamasi sąvokose, apibrėžimuose ir klasifikavimo bandymuose, pvz. Skaitmenizacijos veikiamoje visuomenėje kultūros paveldas įgyja naujas formas. Vis didesnę dalį sudaro nematerialusis ir suskaitmenintas kultūros paveldas (p. 13), kai suskaitmenintas paveldas prilyginamas nematerialiajam (juk paveldo skaitmeninimas nedidina nematerialiojo paveldo apimčių). Dokumente bandoma apibrėžti visas paveldo rūšis (tekste minimi materialusis ir nematerialusis, nekilnojamas, etninis, praeities paveldas), tačiau visai neminimas kilnojamasis kultūros paveldas – čia jis tapatinamas su „muziejų veikla“ (?), pvz. Lietuvos kultūros ekosistemą galima struktūruoti išskiriant šias kultūros ir meno sritis: menai ir kūryba (vizualieji menai, literatūra, kinas, muzika ir scenos menai, architektūra ir dizainas, tarpdisciplininiai menai), kultūros paveldas (nematerialusis paveldas, etninė kultūra ir kultūros tradicijos, nekilnojamojo paveldo saugojimas ir įveiklinimas, muziejų veikla), bibliotekų veikla, žiniasklaida ir visuomenės informavimas (p. 32), nors kilnojamasis kultūros paveldas apima kur kas platesnę sferą. Studijoje įvardijamos pagrindinės ateities tendencijos: Kultūros procesai yra glaudžiai susiję su socialiniais procesais, tad bendriausiu požiūriu juos iš esmes veikia kelios pagrindinės glaudžiai tarpusavyje susijusios socialinės megatendencijos bus liberalizacija, globalizacija, migracija, skaitmenizacija“ (p. 5), Svarbiausios ateities kultūrą lemsiančios socialinės megatendencijos bus liberalizacija, globalizacija, migracija ir technologijų plėtra“ (p. 10). Tuo tarpu scenarijų dirbtuvėse sukurti ir atvirkštiniai galimi valstybės ateities modeliai – jie atrodo kiek beletristiniai (pvz., Lietuva didžiuojasi pagaliau laimėjusi „Eurasianvision“ konkursą (p. 25)), neįtikinami (pvz., Lietuva tampa autokratine valstybe (p. 22–23)) ir pertekliniai. Studijoje pažymėta, kad 2010 m. birželį Seimo nutarimu patvirtintos „Lietuvos kultūros politikos kaitos gairės“, kuriose kultūra įvardyta kaip valstybės pamatas ir pabrėžiama būtinybė suteikti kultūrai prioritetinės valstybės remiamos srities statusą. Gairėse taip pat numatyta, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė, remdamasi šiomis gairėmis ir bendradarbiaudama su visuomenės interesų grupėmis, parengs gairių įgyvendinimo priemonių planą, pagrįstą finansiniais valstybės įsipareigojimais – ilgalaikiu kultūros finansavimo, investicijų į kultūrą planu, privataus kapitalo ir Europos struktūrinių fondų lėšų pritraukimo ir skyrimo Lietuvos kultūrai projektu. 2021 m. rugsėjį Seimo nutarime „Dėl Lietuvos kultūros politikos kaitos gairių įgyvendinimo 2021–2024 metų prioritetų aprašo patvirtinimo“ konstatuota, jog 2010 m. patvirtintos gairės buvo įgyvendinamos nepakankamai (įvykdytas tik vienas iš dešimties numatytų siekių – sukurta ir veikia Lietuvos kultūros taryba), taip pat, kad nebuvo tinkamai ir laiku įgyvendintas pasiūlymas Lietuvos Respublikos Vyriausybei parengti ir patvirtinti Lietuvos kultūros politikos kaitos gairių įgyvendinimo priemonių planą“ (p. 31). Taigi, per praėjusį dešimtmetį padaryta labai mažai, apsiribojama skambiais šūkiais ir teoriniais išvedžiojimais, tačiau trūksta lyderystės ir praktinių žingsnių (pati Vyriausybė nepadarė suplanuotų darbų). Iš esmės, beveik visos šios parengtos Studijos turinys ir idėjos išdėstytos Seimo 2010 m. birželio 30 d. nutarime Nr. XI-977 „Dėl Lietuvos kultūros politikos kaitos gairių patvirtinimo“. Be to, tarp pagrindinių siekinių buvo parengti Valstybinę kultūros paveldo apsaugos strategiją ir sukurti Lietuvos kultūros paveldo užsienyje saugos ir priežiūros programą. Smulkesni pastebėjimai: Esamos ekosistemos aprašymas: Asociacijos ir sąjungos (p. 36) – išvardijamos aktualios institucijos ir įstaigos: susidaro įspūdis, kad duomenų sistemose ieškota mechaniškai pagal raktinius žodžius „sąjunga“ ir „asociacija“, nes nėra minima Lietuvos archeologijos draugija, nors pvz. Lietuvos architektų sąjunga yra. Ekosistemos transformacijos pasiūlymai: Socialinė atskirtis, kultūrinio kapitalo stoka – Lietuvoje neblogai išvystytas profesionalių menininkų ar paveldo specialistų rengimas [...] (p. 43) – neįvardintos Paveldo komisijos sprendimuose išsakytos pastabas dėl nepakankamo paveldo apsaugos specialistų rengimo.	Atsižvelgti

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Valstybinė kultūros paveldo komisija

2023-10-11

Valstybinė kultūros paveldo komisija susipažinus su Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ projektu ir prie projekto pridėta „Kultūros ir iššūkių tapatybei sprendimo galimybių studija“ (toliau – Studija), mano, kad Studijoje sąvokos „kultūra“ ir „paveldas“ suvokiami labai plačiai, pvz., „Paveldo sąvoka apima ne tik pripažintas materialias ir nematerialias vertybes, instituciškai saugomas viešosiose erdvėse, muziejuose, bibliotekose ar archyvuose, bet ir iš praeities perimtas institucijas, tradicijas, infrastruktūrą. Kūrybinio lauko sąvoka apima ne tik instituciškai įtvirtintas akademinės kūrybos platformas – teatrus, galerijas, koncertų sales, festivalius, bet ir įvairias kultūrines medijas, kūrybines industrijas bei kūrybinę saviveiklą (p. 7), be to minima ir nekonkreti sąvoka „praeities paveldas“ (p. 8), t. y. paveldas prilyginamas bet kokiems praeities artefaktams, nepaisant jų (ne)turimų verčių. Tokiu būdu kyla pagrindiniai klausimai – kas yra laikytina kultūra? Ar viskas, kas pasiekia mus iš praeities yra paveldas? Ar bet kokia žmogaus veikla yra laikytina kultūra, kaip ir bet koks praeities artefaktas yra traktuojamas kaip paveldas? Taip pat iškyla grėsmė, kad pernelyg išplečiant paveldo apibrėžimą šiuo metu turimi negausūs finansiniai ir žmogiškieji ištekliai bus dar labiau išskaidyti siekiant apimti naujai atsiradusį, kur kas platesnį, veiklos lauką.

Šioje Studijoje painiojamasi sąvokose, apibrėžimuose ir klasifikavimo bandymuose, pvz. Skaitmenizacijos veikiamoje visuomenėje kultūros paveldas įgyja naujas formas. Vis didesnę dalį sudaro nematerialusis ir suskaitmenintas kultūros paveldas (p. 13), kai suskaitmenintas paveldas prilyginamas nematerialiajam (juk paveldo skaitmeninimas nedidina nematerialiojo paveldo apimčių). Dokumente bandoma apibrėžti visas paveldo rūšis (tekste minimi materialusis ir nematerialusis, nekilnojamas, etninis, praeities paveldas), tačiau visai neminimas kilnojamasis kultūros paveldas – čia jis tapatinamas su „muziejų veikla“ (?), pvz. Lietuvos kultūros ekosistemą galima struktūruoti išskiriant šias kultūros ir meno sritis: menai ir kūryba (vizualieji menai, literatūra, kinas, muzika ir scenos menai, architektūra ir dizainas, tarpdisciplininiai menai), kultūros paveldas (nematerialusis paveldas, etninė kultūra ir kultūros tradicijos, nekilnojamojo paveldo saugojimas ir įveiklinimas, muziejų veikla), bibliotekų veikla, žiniasklaida ir visuomenės informavimas (p. 32), nors kilnojamasis kultūros paveldas apima kur kas platesnę sferą.

Studijoje įvardijamos pagrindinės ateities tendencijos: Kultūros procesai yra glaudžiai susiję su socialiniais procesais, tad bendriausiu požiūriu juos iš esmes veikia kelios pagrindinės glaudžiai tarpusavyje susijusios socialinės megatendencijos bus liberalizacija, globalizacija, migracija, skaitmenizacija“ (p. 5), Svarbiausios ateities kultūrą lemsiančios socialinės megatendencijos bus liberalizacija, globalizacija, migracija ir technologijų plėtra“ (p. 10). Tuo tarpu scenarijų dirbtuvėse sukurti ir atvirkštiniai galimi valstybės ateities modeliai – jie atrodo kiek beletristiniai (pvz., Lietuva didžiuojasi pagaliau laimėjusi „Eurasianvision“ konkursą (p. 25)), neįtikinami (pvz., Lietuva tampa autokratine valstybe (p. 22–23)) ir pertekliniai.

Studijoje pažymėta, kad 2010 m. birželį Seimo nutarimu patvirtintos „Lietuvos kultūros politikos kaitos gairės“, kuriose kultūra įvardyta kaip valstybės pamatas ir pabrėžiama būtinybė suteikti kultūrai prioritetinės valstybės remiamos srities statusą. Gairėse taip pat numatyta, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė, remdamasi šiomis gairėmis ir bendradarbiaudama su visuomenės interesų grupėmis, parengs gairių įgyvendinimo priemonių planą, pagrįstą finansiniais valstybės įsipareigojimais – ilgalaikiu kultūros finansavimo, investicijų į kultūrą planu, privataus kapitalo ir Europos struktūrinių fondų lėšų pritraukimo ir skyrimo Lietuvos kultūrai projektu. 2021 m. rugsėjį Seimo nutarime „Dėl Lietuvos kultūros politikos kaitos gairių įgyvendinimo 2021–2024 metų prioritetų aprašo patvirtinimo“ konstatuota, jog 2010 m. patvirtintos gairės buvo įgyvendinamos nepakankamai (įvykdytas tik vienas iš dešimties numatytų siekių – sukurta ir veikia Lietuvos kultūros taryba), taip pat, kad nebuvo tinkamai ir laiku įgyvendintas pasiūlymas Lietuvos Respublikos Vyriausybei parengti ir patvirtinti Lietuvos kultūros politikos kaitos gairių įgyvendinimo priemonių planą“ (p. 31). Taigi, per praėjusį dešimtmetį padaryta labai mažai, apsiribojama skambiais šūkiais ir teoriniais išvedžiojimais, tačiau trūksta lyderystės ir praktinių žingsnių (pati Vyriausybė nepadarė suplanuotų darbų). Iš esmės, beveik visos šios parengtos Studijos turinys ir idėjos išdėstytos Seimo 2010 m. birželio 30 d. nutarime Nr. XI-977 „Dėl Lietuvos kultūros politikos kaitos gairių patvirtinimo“. Be to, tarp pagrindinių siekinių buvo parengti Valstybinę kultūros paveldo apsaugos strategiją ir sukurti Lietuvos kultūros paveldo užsienyje saugos ir priežiūros programą.

Smulkesni pastebėjimai:

Esamos ekosistemos aprašymas: Asociacijos ir sąjungos (p. 36) – išvardijamos aktualios institucijos ir įstaigos: susidaro įspūdis, kad duomenų sistemose ieškota mechaniškai pagal raktinius žodžius „sąjunga“ ir „asociacija“, nes nėra minima Lietuvos archeologijos draugija, nors pvz. Lietuvos architektų sąjunga yra.

Ekosistemos transformacijos pasiūlymai: Socialinė atskirtis, kultūrinio kapitalo stoka – Lietuvoje neblogai išvystytas profesionalių menininkų ar paveldo specialistų rengimas [...] (p. 43) – neįvardintos Paveldo komisijos sprendimuose išsakytos pastabas dėl nepakankamo paveldo apsaugos specialistų rengimo.

Atsižvelgti

Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra.

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo „Valstybės pažangos strategija „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050” projektui Nr. XIVP-2937 ir komiteto išvadoms.

Balsavimo rezultatai: 7 – už, 0 – prieš, 0 – susilaikė.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: Vytautas Juozapaitis.

Komiteto pirmininkas (Parašas) Vytautas Juozapaitis

Kultūros komiteto biuro vedėja Agnė Jonaitienė