AIŠKINAMASIS RAŠTAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO NR.I-2223 1, 2, 31, 34 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO, VII SKYRIAUS PAVADINIMO PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 231, 232, 233, 234 STRAIPSNIAIS IR NAUJU VIII SKYRIUMI ĮSTATYMO PROJEKTO IR KITŲ SUSIJUSIŲ ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos Seimui teikiami šie įstatymų projektai (toliau – Projektai):
1) Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 2, 31, 34 straipsnių pakeitimo, VII skyriaus pavadinimo pakeitimo, įstatymo papildymo 231, 232, 233, 234 straipsniais ir nauju VIII skyriumi įstatymo projektas,
2) Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo Nr. VIII-2025 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas,
3) Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 12, 395, 396, 55 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas,
4) Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymo Nr. VIII-529 2, 9, 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas,
5) Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo Nr. VIII-1392 2, 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas,
6) Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 4, 3415 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas,
7) Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir preparatų įstatymo Nr. VIII-1641 1, 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas,
8) Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatymo Nr. VIII-512 13, 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas,
9) Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 6, 8, 16, 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas,
10) Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 2, 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas,
11) Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 2, 12, 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas,
12) Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 27, 30, 32, 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas,
13) Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 14, 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas,
14) Lietuvos Respublikos vandens įstatymo Nr. VIII-474 1, 2, 3, 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas.
Šiuo metu ekonominės sankcijos juridiniams asmenims už aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ar kitų aplinkos ministrui priskirtų valdymo sričių teisės aktų pažeidimus nėra reglamentuota (su kai kuriomis išimtimis: Statybos įstatymas, Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymas).
Aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų vienas iš pagrindinių tikslų yra nustatyti ūkinės veiklos subjektų pareigas, susijusias su aplinkos apsauga ir racionaliu gamtos išteklių naudojimu, bei efektyvų šių pareigų vykdymo kontrolės mechanizmą. Ūkinės veiklos subjektų – fizinių asmenų pareigų vykdymo kontrolė užtikrinama per administracinės ir baudžiamosios atsakomybės taikymą. Tuo tarpu ūkinės veiklos subjektų – juridinių asmenų pareigų vykdymo kontrolė užtikrinama per baudžiamosios atsakomybės taikymą ir fizinių asmenų, veikiančių juridinio asmens vardu (vadovų ar darbuotojų) administracinės atsakomybės taikymą. Juridinio asmens, kaip ūkinės veiklos subjekto, pareigų vykdymo užtikrinimas vien per šio juridinio asmens vardu veikiančių fizinių asmenų administracinės atsakomybės taikymą yra neefektyvus. Administracinės nuobaudos juridinio asmens vardu veikiantiems fiziniams asmenims taikymas neužtikrina tiesioginio poveikio visai juridinio asmens organizacinei struktūrai, nes išlaidas dėl paskirtos administracinės nuobaudos patiria tik individualūs asmenys, tuo tarpu juridinis asmuo ekonominio poveikio nepatiria. Praktikoje pastebima, kad esamas teisinis reguliavimas neužtikrina efektyvios juridinių asmenų daromų pažeidimų prevencijos. Atitinkamai nėra užtikrinami aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų tikslai.
Administracinių nusižengimų kodekse (toliau – Kodeksas) nereglamentuojamos ekonominės sankcijos juridiniams asmenims. Kodekso 2 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad atsakomybė pagal šį Kodeksą taikoma tik fiziniams asmenims („1. Pagal šį kodeksą atsako fizinis asmuo (toliau – asmuo), jeigu jo padaryta veika, už kurią šiame kodekse yra numatyta tam tikra sankcija, buvo uždrausta tos veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte.“).
Kodekse nebuvo nustatytas vieningas ekonominių sankcijų juridiniams asmenims ir administracinių nuobaudų fiziniams asmenims taikymo modelis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad yra nusistovėjusi praktika kitose teisinio reguliavimo srityse reglamentuoti ekonomines sankcijas bei jų taikymo tvarką šakiniuose įstatymuose (pavyzdžiui, Alkoholio kontrolės, Tabako kontrolės, Bankų, Elektroninių ryšių, Konkurencijos įstatymuose), siūlome atitinkamas nuostatas dėl ekonominių sankcijų juridiniams asmenims už aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus taikymo įtraukti į Aplinkos apsaugos įstatymą. Pažymėtina, kad Aplinkos apsaugos įstatymas pagal jo reguliavimo tikslus ir turinį yra „skėtinis“ aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srities įstatymas, nustatantis pagrindus teisinės atsakomybės už šios srities teisės aktų pažeidimus. Kartu su Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektu teikiami kitų aplinkos ministrui priskirtų valdymo sričių specialiųjų įstatymų pakeitimo projektai, suderinant jų nuostatas su Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto nuostatomis. Kadangi priėmus Projektus, teisena dėl ekonominių sankcijų skyrimo bus apibrėžta tik aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje, Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimuose išskirti tik aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo reikalavimų pažeidimai. Taip pat atsižvelgiant į atsakomybę nustatančių normų dėstymo specifiškumą (nemažą dalį sudaro blanketinės teisės normos, nukreipiančios į įstatymus, į kitus teisės aktus (tvarkas, reglamentus, taisykles ir pan.), papildyti įstatymai, įtvirtinantys bendras principines pareigas laikytis reikalavimų atskirose aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityse.
Atkreiptinas dėmesys, kad juridinių asmenų atsakomybės klausimas buvo ne kartą keliamas Europos Sąjungos teisės aktų perkėlimo ir įgyvendinimo kontekste. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos ne kartą yra atkreipęs dėmesį, kad administracinės atsakomybės už tam tikras veikas nustatymas fiziniams asmenims gali būti nepakankamas perkeliant Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas dėl efektyvių, proporcingų ir atgrasančių sankcijų taikymo tiek fiziniams, tiek ir juridiniams asmenims.
Įstatymų projektais siekiama nustatyti teisinius pagrindus juridinių asmenų atsakomybės taikymui aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių srityje, nustatant ekonominių sankcijų (baudų) taikymo mechanizmą. Pagrindinis uždavinys – sumažinti juridinių asmenų daromų pažeidimų (t.y. pažeidimų, kuriuos padaro juridinio asmens vardu veikiantys asmenys) skaičių, užtikrinti efektyvių, proporcingų ir atgrasančių sankcijų taikymą juridiniams asmenims. Keičiant susijusius įstatymus, be pakeitimų, tiesiogiai susijusių su juridinių asmenų atsakomybės sąlygomis, taip pat patikslintos (suvienodintos) sąvokos, nurodomi įgyvendinamieji Europos Sąjungos teisės aktai, tikslinami poįstatyminių teisės aktų pavadinimai.
2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Pirminis Projektų siūlytojas – Aplinkos ministerija. Projektai buvo teikiami derinti ir tobulinami pagal Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos, Finansų, Socialinės apsaugos ir darbo, Susisiekimo, Teisingumo, Ūkio, Vidaus reikalų ir Žemės ūkio ministerijų, Nacionalinės teismų administracijos, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos savivaldybių asociacijos pastabas ir pasiūlymus. Taip pat derinimo metu atsižvelgta į suinteresuotos visuomenės pastabas ir pasiūlymus. Projektai buvo pateikti Lietuvos Respublikos Seimui 2015 m. sausio 7 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 21. Dėl Projektų išvadas pateikė Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamentas (2015 m. vasario 9 d., Nr. XIIP-2702, XIIP-2703, XIIP-2704, XIIP-2705, XIIP-2706, XIIP-2707, XIIP-2708, XIIP-2709, XIIP-2710, XIIP-2711, XIIP-2712, XIIP-2713, XIIP-2714). Po Projektų pateikimo svarstyti Seimo plenariniame posėdyje 2015 m. kovo 17 d. Vyriausybės kanclerio pirmojo pavaduotojo 2015 m. balandžio 24 d. pavedimu Nr. 13-1292 Aplinkos ministerija patobulino įstatymų projektus. Lietuvos Respublikos Vyriausybė pakartotinai teikia Lietuvos Respublikos Seimui patobulintus įstatymų projektus.
Įstatymų projektus rengė Aplinkos ministerija ir Aplinkos ministerijai pavaldžios įstaigos. Įstatymų projektų rengimą koordinavo Aplinkos ministerijos Teisės ir personalo departamento Teisėkūros skyriaus (vedėja – Irena Sabaliūtė, tel. 8~706 63603) vyriausioji specialistė Neringa Mažeikė (tel. 8~706 63658) ir vyriausioji specialistė Margarita Šakalytė (tel. 8~706 63262).
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai
Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje šiuo metu juridinių asmenų atsakomybės institutas yra įtvirtintas baudžiamojoje teisėje. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnis nustato juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės taikymo pagrindus. Šiame straipsnyje įtvirtintas principas, kad juridiniams asmenims baudžiamoji atsakomybė taikoma už tas veikas, kurias apibrėžiančiuose Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsniuose yra tiesiogiai nurodytas juridinio asmens atsakomybės taikymas. Baudžiamojo kodekso 20 straipsnyje taip pat nustatytos juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės taikymo sąlygos (fizinio asmens padarytos nusikalstamos veikos priskyrimas juridiniam asmeniui). Be to, Baudžiamojo kodekso 20 straipsnyje nustatoma, kad juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė gali būti taikoma kartu su fizinio asmens, kuris padarė, organizavo, kurstė arba padėjo padaryti nusikalstamą veiką, baudžiamąja atsakomybe. Baudžiamojo kodekso 43 straipsnyje taip pat yra nustatytos juridiniams asmenims specifiškai taikomų bausmių rūšys: bauda, juridinio asmens veiklos apribojimas ir juridinio asmens likvidavimas. Baudžiamojo kodekso 47 straipsnis numato bendrą minimalų baudos dydį (1 MGL) ir maksimalų juridiniam asmeniui skiriamos baudos dydį (iki 50000 MGL). Baudžiamojo kodekso 52 straipsnis juridinio asmens veiklos apribojimą apibrėžia kaip uždraudimą juridiniam asmeniui verstis tam tikra veikla ar įpareigojimą uždaryti tam tikrą juridinio asmens padalinį. Baudžiamojo kodekso 53 straipsnis juridinio asmens likvidavimą apibrėžia kaip įpareigojimą juridiniam asmeniui per teismo nustatytą terminą nutraukti visą ūkinę, komercinę, finansinę ar profesinę veiklą ir uždaryti visus juridinio asmens padalinius.
Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje administracinė juridinių asmenų atsakomybė taip pat egzistuoja, tačiau jos reguliavimas yra segmentiškas, nekodifikuotas. Galiojančio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) II skyriaus I dalies antrajame skirsnyje aptariant administracinės atsakomybės subjektą tiesiogiai nurodomas tik fizinis asmuo, juridinių asmenų atsakomybė nėra aptariama. Tačiau ATPK 2 straipsnis nustato, kad administracinę atsakomybę reglamentuoja tiek ATPK, tiek ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai dėl administracinių teisės pažeidimų. Alkoholio kontrolės, Tabako kontrolės, Mokesčių administravimo, Bankų, Centrinės kredito unijos, Draudimo, Elektroninių ryšių, Konkurencijos, Pridėtinės vertės mokesčio, Valstybinio socialinio draudimo, Vertybinių popierių, Valstybės rezervo, Kolektyvinio investavimo subjektų, Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, Mokesčio už aplinkos teršimą, Reklamos, Produktų saugos, Naftos ir dujų išteklių mokesčio, Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų, Statybos įstatymuose šiuo metu yra reglamentuota atsakomybė už juridinių asmenų padarytus administracinės tvarkos pažeidimus. Kalbant apie minėtuose įstatymuose nustatytų sankcijų už juridinių asmenų padarytus pažeidimus pobūdį, reikia paminėti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 3 d. nutarimą, kuriame konstatuota, kad Tabako kontrolės įstatyme nustatyta „ekonominė sankcija“ – piniginė bauda priskirtina administracinės teisinės atsakomybės institutui. Taigi manytina, kad aukščiau minėtuose įstatymuose reglamentuojama juridinių asmenų atsakomybė turėtų būti laikoma juridinių asmenų administracine atsakomybe.
Minėti įstatymai nepateikia vieningo juridinių asmenų administracinės atsakomybės reguliavimo modelio: juose nustatytos skirtingų rūšių poveikio priemonės (baudos, padidinto tarifo mokesčiai, leidimų galiojimo sustabdymas ar panaikinimas ir pan.), skirtingai reglamentuojamos atsakomybės taikymo procedūros (poveikio priemonės bauda ir veiklos ribojimas taikomos kartu arba atskirai, procedūrų reglamentavimas yra skirtingo detalumo, skirtingai apibrėžiamos proceso dalyvių teisės ir pareigos, ir t.t.). Skirtingą ekonominių sankcijų taikymo juridiniams asmenims specifiką lemia skirtingas visuomeninių santykių pobūdis atskirose teisinio reguliavimo srityse.
Pažymėtina, kad Poveikio priemonių taikymo ūkio subjektams pagrindinių nuostatų koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 1304 (toliau – Koncepcija), pateikė ekonominių sankcijų juridiniams asmenims teisinio reguliavimo įvertinimą bei pasiūlymus dėl šio teisinio reguliavimo tobulinimo. Koncepcijoje buvo numatyta sistemiškai suvienodinti poveikio priemonių ūkio subjektams taikymo pagrindus. Taip pat buvo numatyta papildyti Viešojo administravimo įstatymą principinėmis poveikio priemonių skyrimo ūkio subjektams nuostatomis dėl mažareikšmių pažeidimų, ūkio subjekto procesinių teisių susijusių su informacijos apie kaltinimo esmę gavimu, įrodymų teikimu, poveikio priemonių ūkio subjektui motyvavimu, poveikio priemonės apskundimo administraciniam teismui. Taip pat Koncepcijoje buvo numatyta tikslinti ūkio subjektų veiklą reglamentuojančius teisės aktus, numatant ūkio subjekto informavimą apie tyrimo atlikimą, ūkio subjekto teises, susijusias su paaiškinimų teikimu, informavimu apie pažeidimo nagrinėjimo žodinį procesą, liudytojų apklausimu, kitų įrodymų teikimu, dalyvavimu pažeidimo nagrinėjime, nutarimo dėl poveikio priemonės skyrimo vykdymą, poveikio priemonių skyrimo senatį ir t.t.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad juridinių asmenų administracinės atsakomybės institutas egzistuoja daugelio Europos Sąjungos valstybių narių teisinėse sistemose. 2009 metų Europos Komisijos užsakymu parengtoje apžvalgoje apie sankcijas, taikomas valstybėse narėse už 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiančio Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiančio Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinančio Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB pažeidimus, pažymėta, kad juridinių asmenų atsakomybė nėra taikoma tik Austrijoje, Lietuvoje, Liuksemburge ir Švedijoje. Taip pat, pažymėtina, kad Latvijoje ir Rusijoje juridinių asmenų administracinė atsakomybė sistemingai reglamentuota administracinių teisės pažeidimų kodeksuose. Taip pat juridinių asmenų atsakomybės taikymo sistemos užsienio valstybėse (Vokietijoje, Vengrijoje, Prancūzijoje ir kitose valstybėse) yra aptartos Koncepcijoje.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projekte numatomos ekonominės sankcijos (baudos) juridiniams asmenims už aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimą. Taip pat šiame įstatymo projekte numatomos bylų dėl ekonominių sankcijų skyrimo juridiniams asmenims teisenos nuostatos.
Aplinkos apsaugos įstatymo paskirtį reglamentuojantis straipsnis pildomas nurodant, kad šio įstatymo reguliavimo dalykas apima atsakomybę bei ekonomines sankcijas už juridinių asmenų padarytus aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, taip pat bylų dėl ekonominių sankcijų skyrimo teiseną. Atitinkamai kiekvieno specialiojo įstatymo, kurio nustatytų pareigų pažeidimas užtraukia ekonominę sankciją pagal Aplinkos apsaugos įstatymą, straipsnyje dėl atsakomybės už to įstatymo pažeidimus formuluojama blanketinė nuoroda į Aplinkos apsaugos įstatymą.
Aplinkos apsaugos įstatymo 31 straipsnis tikslinamas aiškiau reglamentuojant subjektus, atsakingus už aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų kontrolės vykdymą. Numatyta, kad Lietuvos Respublikoje aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų kontrolę vykdo aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, valstybiniai saugomų teritorijų pareigūnai, valstybiniai miškų pareigūnai šio įstatymo, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo, Miškų įstatymo, Saugomų teritorijų įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Taip pat tikslinamos Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės, Miškų ir Saugomų teritorijų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios minėtų pareigūnų teises, susijusias su bylų teisenos užtikrinimo priemonių panaudojimu.
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo 3 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekte numatoma, kad programos lėšas (įplaukas) sudaro ne tik lėšos iš sumokėtų Administracinių nusižengimų bei Baudžiamajame kodeksuose nustatytų baudų už aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, bet ir lėšos iš juridinių asmenų sumokėtų baudų už aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus.
Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projekte detalizuojami įvairūs bylų dėl ekonominių sankcijų skyrimo juridiniams asmenims teisenos aspektai, atsižvelgiant į įstatymų, kuriuose jau yra įtvirtintas ekonominių sankcijų taikymas (Alkoholio kontrolės įstatymas, Elektroninių ryšių įstatymas, Bankų įstatymas) nuostatas, taip pat į Koncepcijos nuostatas. Minėtame projekte nustatomos baudos skyrimo taisyklės, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, juridinio asmens padaryto pažeidimo tyrimo, protokolo surašymo ir pateikimo juridiniam asmeniui, bylos nagrinėjimo, nutarimo dėl ekonominės sankcijos skyrimo juridiniam asmeniui priėmimo tvarka, senaties terminai, apskundimo tvarka, procesinės juridinio asmens teisės ir pareigos, bylų dėl ekonominių sankcijų skyrimo juridiniam asmeniui užtikrinimo priemonės, jų apskundimo tvarka.
Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projekte bylų dėl ekonominių sankcijų skyrimo juridiniams asmenims teisenos reguliavimo apimtis išplėsta atsižvelgiant į Teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento (pavyzdžiui, dėl normų, švelninančių arba panaikinančių administracinę atsakomybę už padarytus pažeidimus, atgalinio veikimo galios) pastabas ir siūlymus.
Pažymėtina, kad fizinių asmenų atsakomybė už panašius teisės aktų pažeidimus yra nustatyta ATPK. ATPK 8 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, padaręs administracinį teisės pažeidimą, atsako pagal įstatymus, galiojančius teisės pažeidimo padarymo metu ir padarymo vietoje. Aktai, švelninantys arba panaikinantys administracinę atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus, turi atgalinio veikimo galią, t. y. taikomi skiriant nuobaudas už teisės pažeidimus, padarytus prieš šių aktų išleidimą, taip pat paskirtoms nuobaudoms, kurios nėra įvykdytos. Dėl paskirtos administracinės nuobaudos, kuri nėra įvykdyta, peržiūrėjimo suinteresuotas asmuo pareiškimu kreipiasi į organą (pareigūną), priėmusį nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Aktai, nustatantys arba sugriežtinantys atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus, neturi atgalinio veikimo galios. Pažymėtina, kad Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projekte pateikiamos analogiškos nuostatos, kurios būtų taikomos skiriant ekonomines sankcijas juridiniams asmenims. Tokiu teisiniu reguliavimu bus užtikrintas asmenų lygiateisiškumo principas, nes fiziniai ir juridiniai asmenys už panašius teisės pažeidimus atsakys taikant panašius sankcijų skyrimo principus. Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto 36 straipsnyje numatoma, kad dėl baudos peržiūrėjimo juridinis asmuo kreipiasi į pareigūną, priėmusį nutarimą skirti baudą. Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto 50 straipsnyje numatoma, kad pareigūnas priima nutarimą dėl ekonominės sankcijos peržiūrėjimo per 20 kalendorinių dienų nuo juridinio asmens prašymo peržiūrėti ekonominę sankciją, jeigu yra priimtas teisės aktas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už juridinių asmenų padarytus pažeidimus arba kitaip lengvinantis atsakomybėn traukiamo juridinio asmens ar juridinio asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti ekonominė sankcija, teisinę padėtį. Taip pat Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto 50 straipsnyje numatomi nutarimo dėl ekonominės sankcijos peržiūrėjimo priėmimo ir įsigaliojimo terminai.
Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projekte baudų dydžiai nustatyti juos diferencijuojant pagal veikos pavojingumą. Pavyzdžiui, baudų dydžiai už teršalų išmetimą į aplinką yra diferencijuojami pagal teršalų pavojingumo klases ir išmestų teršalų kiekius. Minėti kriterijai apsprendžia konkretaus teršalų išmetimo kenksmingo poveikio aplinkai mastą, o tuo pačiu ir veikos pavojingumą. Taip pat, baudų dydžiai diferencijuojami pagal neteisėtai iškirsto miško kiekį, neteisėtai į aplinką išmestų atliekų kiekį, neteisėtai paskleisto nuotekų dumblo kiekį, neteisėtai iškastų iškasenų kiekį ir pan.
Pažymėtina, kad nustatyti baudų dydžiai atitinka ir užsienio šalyse nustatytų baudų juridiniams asmenims už aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus.
Dėl atliekų tvarkymo srities pažeidimų baudų dydžių pažymėtina, kad įgyvendinant 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo yra parengtos Europos Komisijos gairės, kuriomis naudosis visų valstybių narių tarpvalstybinių pervežimų kompetentingosios institucijos (reglamente Nr. 1013/2006 vadinamos „Susirašinėtojai“ arba „Korespondentai“). Šiose gairėse rekomenduojama nustatyti nuo 1000 eurų iki 100000 eurų dydžio administracines baudas už reglamente nustatytų reikalavimų dėl atliekų vežimo nevykdymą.
Taip pat galima pateikti pavyzdį apie Čekijoje taikomų baudų atliekų tvarkymo srityje dydžius. Pagal Čekijos teisės aktus asmeniui, patiekusiam rinkai pakuotes, neužsiregistravus nustatyta tvarka, ar neturint sertifikato, įrodančio, kad rinkai tiekiamos nustatytus esminius reikalavimus atitinkančios pakuotės, skiriama bauda iki 500 000 Čekijos kronų (apie 20 000 eurų); asmeniui, tiekiančiam rinkai pakuotes, tačiau nustatyta tvarka nevykdančiam šių pakuočių apskaitos ir neteikiančiam apskaitos ataskaitų, skiriama bauda iki 1 mln. Čekijos kronų (apie 40 000 eurų); asmeniui, tiekiančiam rinkai pakuotes, kurios neatitinka esminių reikalavimų, arba asmeniui, kuris tiekia rinkai pakuotes, bet neužtikrinta įstatyme nustatyto tokių pakuočių atliekų panaudojimo ir perdirbimo lygio, skiriama bauda iki 10 mln. Čekijos kronų (apie 400 000 eurų); asmenims, užsiimantiems pakuočių atliekų tvarkymo organizavimu neturint įstatyme nurodyto kompetentingos institucijos leidimo, arba nustatytą kompetentingos institucijos leidimą turinčioms organizacijoms, neįvykdančioms tokioms organizacijoms nustatytų tikslų (pareigų), skiriama bauda nuo 10 mln. Čekijos kronų (apie 400 000 eurų) iki 50 mln. Čekijos kronų (apie 2 mln. eurų).
Taip pat paminėtina, kad, pavyzdžiui, atliekų tvarkymo sektoriuje juridiniai asmenys turi ekonominį suinteresuotumą vykdyti veiklą nesilaikant teisės aktų. Pagal esamą teisinį reguliavimą ūkio subjektams dažnai yra naudingiau sumokėti baudas, nei vykdyti teisės aktų reikalavimus. Tai taikytina nepagrįstam atliekų sutvarkymą patvirtinančių dokumentų išrašymui (dažnai išrašomi dokumentai už didesnius atliekų kiekius negu faktiškai buvo sutvarkyta), klaidingai atliekų apskaitai ar tokios apskaitos nevykdymui ir pan. Atsižvelgiant į tai, šiame sektoriuje ypač svarbu ne tik užtikrinti atliekų tvarkymo kontrolę, bet ir nustatyti pakankamai griežtą asmenų, pažeidusių atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, atsakomybę. Pagal turimą statistiką, pažeidimai atliekų sektoriuje kasmet sudaro apie 20 proc. visų išaiškintų aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimų. 40-45 proc. šių pažeidimų kasmet sudaro aplinkos teršimas atliekomis, 15-20 proc. – atliekų apskaitos netvarkymas ar netinkamas tvarkymas. Taip pat gana dažni pažeidimai (vidutiniškai 10 proc.) – atliekų apskaitos ataskaitų nepateikimas, aplinkos apsaugos kontrolės pareigūnų privalomųjų nurodymų dėl pakuočių ar gaminių tiekimo rinkai apskaitos ataskaitų nepateikimo, pavojingų atliekų tvarkymo reikalavimų nesilaikymo. Manytina, kad įstatymų projektuose nustatytos baudos yra adekvačios siekiamiems pažeidimų prevencijos tikslams.
Vokietijoje veikia modelis, kai atskiruose aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančiuose įstatymuose yra reglamentuotos sankcijos už juridinių asmenų padarytus teisės pažeidimus (pavyzdžiui, federalinis teršalų išmetimų į aplinką įstatymas, federalinis vandens įstatymas). Šiuose įstatymuose paprastai aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai grupuojami į sunkius pažeidimus (baudos siekia iki 50 000 eurų) ir lengvus pažeidimus (baudos siekia iki 10 000 eurų). Taip pat galima paminėti maksimalius administracinių baudų už juridinių asmenų padarytus aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus dydžius kitose ES valstybėse narėse: Belgijoje – iki 127 000 eurų; Olandijoje – iki 44 000 eurų už lengvus pažeidimus ir iki 435 000 eurų už sunkius pažeidimus; Portugalijoje – iki 46 000 eurų už atliekų tvarkymo srities teisės aktų pažeidimus, Rumunijoje – iki 33 000 eurų, Ispanijoje - iki 348 000 eurų už vandens apsaugos srities teisės aktų pažeidimus ir iki 2 mln. eurų už taršos prevencijos srities teisės aktų pažeidimus.
Nustačius juridinių asmenų atsakomybę bus efektyviau įgyvendinamas atsakomybės neišvengiamumo principas. Pavyzdžiui, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijoms žinoma nemažai atvejų, kai įmonė, kurios darbuotojai traukiami administracinėn atsakomybėn už įmonės padarytus pažeidimus, nuolat siunčia protokolo surašymui kitus įmonės darbuotojus, siekdama, kad darbuotojas nebūtų traukiamas atsakomybėn už pakartotinai padarytą administracinį teisės pažeidimą. Kaskart šiose įmonėse paskiriami vis kiti asmenys, kuriems suteikiami įgaliojimai būti atsakingiems už aplinkosauginių reikalavimų laikymąsi įmonėje. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai privalo atsakomybėn traukti tą asmenį, kuris pateikia dokumentus, patvirtinančius jo turimus įgaliojimus. Tokiu būdu yra išvengiama griežtesnės atsakomybės už įmonės sistemingai daromus pažeidimus. Turint galimybę atsakomybėn traukti juridinį asmenį, toks juridinis asmuo bus baudžiamas už pakartotinai padarytą teisės pažeidimą.
Juridinių asmenų atsakomybės nustatymas taip pat mažins valstybės patiriamas išlaidas padarytų pažeidimų pasekmėms šalinti. Pavyzdžiui, kalbant apie išlaidas miško sanitarinei apsaugai, pažymėtina, kad Valstybinė miškų tarnyba kenkėjų masinio dauginimosi židinių naikinimui 2012 m. išleido 1,10 mln. litų (paprastojo pušinio pjūklelio židinių naikinimui), 2010 m. - 1,23 mln. litų (pušinio verpiko židinių naikinimui). Taigi reglamentuojant juridinių asmenų atsakomybę už miško sanitarinės apsaugos reikalavimų pažeidimus bus aktyviau užkertamas kelias miško sanitarinės apsaugos reikalavimų pažeidimams ir atitinkamai mažės valstybės išlaidos neigiamų padarinių šalinimui.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Neigiamų pasekmių nenumatoma. Atsiradus juridinių asmenų atsakomybei už aplinkos apsaugos pažeidimus, turės prevencinį poveikį ne tik fiziniai asmenys, todėl bus atsakingiau laikomasi aplinkos apsaugos reikalavimų, ypač stambesnių įmonių.
6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Numatoma, kad projektai užtikrins geresnę pažeidimų aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje prevenciją. Nenumatoma neigiamų pasekmių korupcijos prevencijos požiūriu.
7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Manytina, kad veiksmingas atsakomybės juridiniams asmenims taikymas užtikrins vienodas veiklos sąlygas verslo subjektams, skatins sąžiningą konkurenciją. Verslo subjektai atsakingiau vykdys aplinkos apsaugos reikalavimus.
8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Kartu su Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektu teikiama 14 įstatymų pakeitimo įstatymų projektų, siekiant inkorporuoti juridinių asmenų atsakomybės teisinį reguliavimą į esamą teisinę sistemą. Priėmus įstatymus, bus reikalinga pakeisti galiojančius šių įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus. Kadangi įstatymų projekto įsigaliojimo data numatyta 2016-05-01, įgyvendinamieji teisės aktai, nustatantys ūkio subjektų veiklos ar priežiūros teisinį reguliavimą, sutinkamai su Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 str.4 d., turi įsigalioti ne anksčiau kaip po trijų mėnesių po oficialaus paskelbimo dienos, įstatymų projektuose nustatoma pareiga aplinkos ministrui priimti įgyvendinamuosius teisės aktus iki 2016-02-01.
9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymų projektai atitinka Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus ir bendrinės lietuvių kalbos normas.
10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymų projektuose reglamentuojamos bylų dėl ekonominių sankcijų skyrimo proceso dalyvių teisės, atsižvelgiant į Koncepcijoje pateiktas rekomendacijas dėl asmenų teisių apsaugos. Įstatymų projektais taip pat siekiama perkelti Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas dėl atsakomybės taikymo juridiniams asmenims.
11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
Priėmus įstatymus reikės priimti įstatymų projektuose nurodytus įgyvendinamuosius teisės aktus, patikslinti kai kurių galiojančių įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo teisinius pagrindus (atsakingos institucijos ir terminai yra nurodyti įstatymų projektuose). Taip pat kontrolės institucijos turės peržiūrėti vidines procedūras, susijusias su bylų dėl ekonominių sankcijų juridiniams asmenims nagrinėjimu.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti
Manytina, kad papildomų valstybės biudžeto lėšų įstatymų projektai nepareikalaus. Baudos už juridinių asmenų pažeidimus bus išieškomos į Aplinkos apsaugos rėmimo programos biudžetą.
13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados buvo apibendrinti ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei kartu su įstatymų projektais.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
Juridinis asmuo, administracinė atsakomybė, ekonominė sankcija, aplinkos apsauga, aplinkos teisė