LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas

paGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO ĮSTATYMO NR. VIII-729 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-2384

2023-04-17  Nr. 104-P-24

Vilnius

           1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, komiteto nariai: Virgilijus Alekna, Jonas Jarutis, Arvydas Pocius, Valdas Rakutis, Saulius Skvernelis, Dovilė Šakalienė.

Komiteto biuras: vedėjas Evaldas Sinkevičius, patarėjai: Justas Gaidys, Vilma Greckaitė, Gediminas Kazėnas, Vilma Kaminskienė, vyresnioji specialistė Skaistė Blažinauskaitė, padėjėja Vilma Pesliakienė.

Kviestieji asmenys:

2023 m. balandžio 5 d. klausymuose dalyvavo: Vidaus reikalų viceministras Vitalij Dmitrijev, Vidaus reikalų ministerijos (toliau – VRM) Viešojo saugumo politikos grupės vadovas Darius Domarkas, Viešojo saugumo politikos grupės patarėjai Dainius Cicėnas ir Gabija Tamulevičienė, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM (toliau – VSAT) vado pavaduotojas Antanas Montvydas, Migracijos departamento prie VRM Teisės skyriaus vedėja Vida Juciūtė, Seimo kontrolierių įstaigos vadovė Erika Leonaitė ir Žmogaus teisių biuro atstovė  Viktorija Osičnaitė, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos (UNHCR) atstovė Lietuvoje Renata Kuleš ir patarėjas teisės klausimais Vladimiras Siniovas, Lietuvos Raudonojo kryžiaus  Prieglobsčio ir migracijos programos vadovas Viktor Ostrovnoj, VšĮ „Sienos grupė“ atstovai Mantautas Šulskus, Emilija Švobaitė, Dalia Krapavickaitė, Seimo Žmogaus teisių komiteto narys Vytautas Bakas.

2023 m. balandžio 17 d. posėdyje dalyvavo: Vidaus reikalų viceministras Vitalij Dmitrijev, Vidaus reikalų ministerijos (toliau – VRM) Viešojo saugumo politikos grupės vadovas Darius Domarkas, Viešojo saugumo politikos grupės patarėjai Dainius Cicėnas ir Gabija Tamulevičienė, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM (toliau – VSAT) vado pavaduotojas Saulius Nekraševičius, Migracijos departamento prie VRM direktorė Evelina Gudzinskaitė, Seimo kontrolierių įstaigos vadovė Erika Leonaitė, Vyriausybės kanceliarijos Teisės skyriaus vadovas Deividas Kriaučiūnas, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos (UNHCR) atstovė Lietuvoje Renata Kuleš ir patarėjas teisės klausimais Vladimiras Siniovas, Lietuvos Raudonojo kryžiaus  Prieglobsčio ir migracijos programos vadovas Viktor Ostrovnoj, VšĮ „Sienos grupė“ atstovė Emilija Švobaitė, Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius, Seimo Žmogaus teisių komiteto narys Vytautas Bakas.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-01-19	1 (10)	(4)		Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. 1. Projektu siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 10 straipsnį, jame įtvirtinant išlygą, kad kiti įstatymai gali nustatyti kitų juridinių asmenų, kuriems valstybės turtas perduotas pagal turto patikėjimo sutartį, teisę šį turtą perduoti nuosavybės teise kitiems asmenims, jį įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į jį, juo garantuoti, laiduoti ar kitu būdu juo užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą, jį išnuomoti, suteikti panaudos pagrindais ar perduoti jį kitiems asmenims naudotis kitu būdu. Vertinant tokį siūlymą, reikėtų atkreipti dėmesį į kartu su šiuo projektu teikiamą Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo Nr. VIII-1666 I ir III skyrių, 4, 10, 16, 18, 23, 26 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 23(1) straipsniu ir nauju IX skyriumi įstatymo projektą (Reg. Nr. XIVP- 2383) bei abiejų projektų aiškinamąjį raštą. Aukščiau minėtame projekte siūloma nustatyti, kad pasienio kontrolės punktų patikrinimus atliekančių įstaigų prašymu šioms įstaigoms patikrinimams atlikti reikalingą valstybės infrastruktūrą valdomą patikėjimo teise panaudos pagrindais perduotų ne tik valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, bet ir valstybės, savivaldybių valdomos įmonės ir bendrovės, valstybės ir savivaldybių valdomų bendrovių dukterinės akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės, kurių teritorijoje steigiamas ar įsteigtas pasienio kontrolės punktas. Atitinkamai ir aiškinamajame rašte nurodoma, kad siekiant teisės aktų suderinamumo, siūloma koreguoti minėtą Turto valdymo įstatymo 10 straipsnio nuostatą, t. y. numatyti išimtį, kad juridiniai asmenys, valdantys valstybės turtą patikėjimo sutarties pagrindu, kitų įstatymų nustatytais atvejais galėtų laisviau valdyti, naudoti ar disponuoti valstybės turtu, pvz., jį suteikti valstybines funkcijas vykdantiems subjektams panaudos pagrindais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar pagrįsta ir būtina keičiamame įstatyme nustatyti tokio plataus turinio išlygą, įgalinančią įstatyminį reguliavimą, pagal kurį kiti juridiniai asmenys galėtų turėti iš esmės besąlygišką galimybę nevaržomai disponuoti jiems patikėjimo teise valdyti suteiktu valstybės turtu (pvz., jį perduoti nuosavybės teise kitiems asmenims, jį įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į jį, juo garantuoti, laiduoti ar kitu būdu juo užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą). Galbūt tikslinga, derinant keičiamo įstatymo 10 straipsnio nuostatą su kartu teikiamu Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektu, o taip pat vadovaujantis visuomeninės naudos bei racionalumo principais, šiame straipsnyje nustatyti, kad kiti įstatymai gali nustatyti ne bet kokias kitų juridinių asmenų patikėjimo teise valdomo valstybės turto disponavimo sąlygas, o tik galimybę įstatymų nustatytais atvejais kitų juridinių asmenų patikėjimo teise valdomą valstybės turtą perduoti tretiesiems asmenims naudotis panaudos pagrindais. Kitu atveju, projektu siūlomas teisinis reguliavimas neatitiktų projekto aiškinamajame rašte nurodytų projekto tikslų.	Pritarti	Pasiūlymas: 10 straipsnio 4 dalį siūlome išdėstyti taip: „4. Kitiems, šio straipsnio 2 dalyje nenurodytiems, juridiniams asmenims valstybės turtas patikėjimo teise gali būti perduotas pagal paprasta rašytine forma sudaromą turto patikėjimo sutartį ir tik tais atvejais, kai įstatymai jiems priskiria valstybines funkcijas. Sprendimą dėl turto perdavimo patikėjimo teise kitiems juridiniams asmenims priima Vyriausybė. Tokiame sprendime turi būti nurodyta valstybės institucija ar įstaiga, įgaliota sudaryti turto patikėjimo sutartį, juridinis asmuo, pagal įstatymus galintis atlikti valstybines funkcijas, sutarties galiojimo terminas, kuris negali būti ilgesnis kaip 20 metų, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Kiti juridiniai asmenys, kuriems valstybės turtas perduotas pagal turto patikėjimo sutartį, negali šio turto perduoti nuosavybės teise kitiems asmenims, jo įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į jį, juo garantuoti, laiduoti ar kitu būdu juo užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą, jo išnuomoti, suteikti panaudos pagrindais ar perduoti jį kitiems asmenims naudotis kitu būdu, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip išskyrus kituose įstatymuose nustatytus atvejus, kai kitų juridinių asmenų patikėjimo teise valdomas, naudojamas ir disponuojamas valstybės turtas gali būti perduotas panaudos pagrindais neatlygintinai valdyti ir naudotis kitiems asmenims. Šis turtas gali būti naudojamas tik įstatymų jiems priskirtoms valstybinėms funkcijoms įgyvendinti. Turto patikėjimo sutartyje gali būti nustatyti ir kiti, šioje dalyje nenurodyti, Vyriausybės sprendime nustatyti patikėjimo teisės subjekto (patikėtinio) teisių dėl turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo apribojimai. Turto patikėjimo sutartis pasibaigia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytais atvejais. Turto patikėjimo sutartį sudariusi valstybės institucija ar įstaiga privalo atsisakyti patikėjimo sutarties vadovaudamasi Civilinio kodekso 6.967 straipsnio 1 dalies 5 punktu, jeigu juridinis asmuo (patikėtinis) nebegali (ar atsisako) įgyvendinti valstybinių funkcijų, kurioms įgyvendinti pagal patikėjimo sutartį buvo perduotas turtas. Turto patikėjimo sutartį sudariusi valstybės institucija ar įstaiga privalo prižiūrėti, kad sutartis būtų tinkamai vykdoma. Pasibaigus turto patikėjimo sutarčiai, turtą patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja juo sutartį pasirašiusi valstybės institucija ar įstaiga, jeigu Vyriausybė nenustato kitaip.“
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-01-19				2.         Atkreipiame dėmesį, kad keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1-8 punktuose yra nurodytas baigtinis subjektų, kuriems valstybės turtas gali būti perduotas naudoti ir valdyti panaudos teise, taip pat baigtinis įstatymų, kuriuose gali būti nustatyti kiti subjektai, kuriems valstybės turtas tuose įstatymuose nustatytomis sąlygomis bei tvarka gali būti perduotas panaudos teise, sąrašas. Atsižvelgiant į tai, siekiant teisinio reguliavimo suderinamumo bei jo nuoseklumo, manytina, kad atitinkamai turėtų būti papildytas keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 8 punktas, jame nurodant Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymą.	Nepritarti	Argumentai: Siūlomas 14 straipsnio 1 dalies 8 punkto pakeitimas būtų perteklinis, nes: 1) visos Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 17 straipsnyje nurodytos patikrinimų įstaigos yra biudžetinės įstaigos, todėl patenka į keičiamo Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų subjektų (biudžetinių įstaigų) kategoriją; 2) pagal keičiamo Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 8 punktą kiti specialieji įstatymai turi nustatyti valstybės turto perdavimo panaudos pagrindais tvarką ir sąlygas. Tačiau Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo projekte (keičiamo įstatymo 16 straipsnio 4^1 dalyje) nustatyta, kad valstybės turtas patikrinimų įstaigoms bus perduodamas panaudos pagrindais vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu. Taigi Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymas nenustato perdavimo panaudos pagrindais tvarkos.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4.  Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Žmogaus teisių komitetas, 2023-04-12				*	Pritarti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 10 straipsnio pakeitimo  įstatymo projektui Nr. XIVP–2384 ir siūlyti pagrindiniam Komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktą pastabą, kuriai pritarė Seimo žmogaus teisių komitetas, ir pritarti Komiteto išvadoms.	Pritarti

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-2384(2) ir Komiteto išvadoms. Siūlyti Seimui įstatymo projektą svarstyti skubos tvarka.

7.2. Pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2023-04-17	2				Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad šiame įstatyme siūlomas reglamentavimas susijęs su Įstatymo projektu Nr. XIVP-2383, kuris susijęs su Seimo priimtu nutarimu „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“, o šiuo metu šalyje įvesta nepaprastoji padėtis galioja iki š. m. gegužės 2 d. 24:00, tikslinga patikslinti įstatymo įsigaliojimą. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo 2 straipsnio 1 ir 2 dalis ir jas išdėstyti taip: „1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2023 m. birželio gegužės 1 3 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2023 m. gegužės 31 2 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“	Pritarti
2.	Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2023-04-17				*	Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad šiame įstatyme siūlomas reglamentavimas susijęs su Įstatymo projektu Nr. XIVP-2383, kuris susijęs su Seimo priimtu nutarimu „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“, o šiuo metu šalyje įvesta nepaprastoji padėtis galioja iki š. m. gegužės 2 d. 24:00, Komitetas siūlo šį projektą Seime svarstyti skubos tvarka.	Pritarti

8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 0 (pritarta bendru sutarimu).

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Laurynas Kasčiūnas, Jonas Jarutis.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas patobulintas įstatymo projektas Nr. XIVP-2384(2) ir jo lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                Laurynas Kasčiūnas                        

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuro patarėja (ES) Vilma Greckaitė