LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

 

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KOOPERATINIŲ BENDROVIŲ (KOOPERATYVŲ) ĮSTATYMO NR. Nr. I-164 31, 5, 10, 15, 16 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 161 ir 162 STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO PROJEKTO

 

2020-03-26  Nr. XIIIP-4642

Vilnius

 

Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, galiojantiems įstatymams bei teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1.        Projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 31 straipsnio 5 dalį ir nustatyti, kad žemės ūkio kooperatinių bendrovių pripažinimo pažymėjimas išduodamas dvejiems metams. Pastebėtina, kad siūloma nuostata stokoja teisinio aiškumo, nes iš nuostatos turinio neaišku, nuo kokio momento skaičiuojamas dvejų metų terminas. Atsižvelgiant į projekto aiškinamojo rašto turinį, siūlytina nustatyti, kad „pripažinimas suteikiamas ir pažymėjimas išduodamas dvejiems metams nuo pažymėjimo išdavimo dienos“ arba nustatyti, kad pripažinimas suteikiamas dvejiems metams, o kooperatinės bendrovės pripažinimo žemės ūkio kooperatine bendrove pažymėjimas galioja dvejus metus nuo jo išdavimo dienos.

2.           Teikiamo įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 6 punkte siūloma įtvirtinti, kad kooperatinės bendrovės įstatuose turi būti nustatytas ,,balsų skaičiaus nustatymas“. Ši projekto nuostata nėra pakankamai aiški. Taikant įstatymą ji gali būti nevienodai aiškinama. Neaišku, ar įstatuose turėtų būti nustatyta bendrovės narių, balsavusių kooperatinės bendrovės narių susirinkime konkrečiu klausimu, balsų skaičiavimo procedūra, ar projektu siekiama, kad įstatuose turi būti įtvirtintos kiekvieno bendrovės nario turimų balsų bendrovės narių susirinkime nustatymo taisyklės. Svarstytina, ar siekiant aiškumo, projekto nuostatų nereikėtų patikslinti, pašalinant šį neaiškumą.

Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais reikėtų patikslinti ir projekto 2 straipsnio 2 dalimi siūlomas keičiamo įstatymo 5 straipsnio 4 dalies nuostatas.

3.        Projekto 2 straipsniu keičiamu įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 5 punktu ir projekto 3 straipsniu keičiama įstatymo 10 straipsnio 4 dalimi siūloma iš esmės pakeisti atsiskaitymo su asmeniu, kurio narystė kooperatinėje bendrovėje pasibaigė, tvarką, nustatant, kad su tokiu asmeniu turi būti atsiskaitoma per įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nurodytą terminą, t. y. ne vėliau kaip per metus nuo jos narių susirinkimo, patvirtinusio finansinių metų, kuriais pasibaigė šio asmens narystė kooperatinėje bendrovėje, atskaitomybę ir pelno (nuostolio) paskirstymą, dienos „arba kooperatinės bendrovės įstatuose nustatytu terminu.“ (pabrauktas siūlomas pakeitimas). Toks įstatymo pakeitimas projekto aiškinamajame rašte motyvuojamas teiginiu, kad „Taip bus užtikrintas kooperatyvo finansinis tvarumas.“ Toks pasiūlymo turinys ir jo motyvacija diskutuotini.

Pirma, atkreipiame dėmesį, kad siūlomas keisti reguliavimas yra tiesiogiai susijęs ne tik su kooperatinės bendrovės finansiniu tvarumu, tačiau ir su asmens, kurio narystė kooperatinėje bendrovėje pasibaigė, teisių užtikrinimu. Be to, būtent asmuo, kurio narystė kooperatinėje bendrovėje pasibaigė, šiuo atveju yra „pažeidžiama ir silpnesnė“ šio teisinio santykio pusė, nes jis niekaip negali įtakoti kooperatinės bendrovės įstatų ir atsiskaitymo tvarkos. Šiame kontekste pažymėtina, jog siūlomas įstatymo pakeitimas įgalintų kooperatinių bendrovių įstatuose nustatyti bet kokį atsiskaitymo terminą, pavyzdžiui, „ne ilgiau nei per 25 metus“ ir pan. Akivaizdu, kad tokia situacija pažeistų asmens, su kuriuo atsiskaitoma, teises. Būtent todėl, siekiant užtikrinti asmenų teises, įstatyme yra nustatytas aiškus ir baigtinis terminas, per kurį su asmeniu turi būti atsiskaitoma, ir kuris, manytina, yra protingai ilgas bei užtikrinantis tiek kooperatinės bendrovės, tiek ir jos buvusio nario teises.

Antra, pastebėtina, jog pagal keičiamo įstatymo nuostatas žemės ūkio kooperatinių bendrovių pripažinimo pažymėjimas išduodamas dvejiems metams, kuriems praėjus, pripažinimo siekiama iš naujo arba nesiekiama. Atsižvelgiant į šį įstatyminį ribojimą, teigtina, kad atsiskaitymo su asmeniu, kurio narystė žemės ūkio kooperatinėje bendrovėje pasibaigė, terminas neturėtų būti lygus dvejiems metams ar ilgesnis, nes toks terminas nebūtų proporcingas veiklos trukmei ir prarastų sąsajas su žemės ūkio kooperatinių bendrovių teisiniu statusu.

Trečia, pažymėtina, jog teisėkūroje nėra įprasta ir nėra toleruojama įstatymų leidybos praktika, pagal kurią tam tikri asmenys galėtų savo nuožiūra vykdyti ar nevykdyti įstatymų reikalavimus, arba nusistatyti reguliavimą, konkuruojantį ir paneigiantį įstatyminį reguliavimą, be to, dar ir bloginantį asmenų teisinę padėtį. Toks teisinio reguliavimo pobūdis paneigtų teisės aktų hierarchijos reikalavimą ir neatitiktų teisinės valstybės principo. Be to, pažeistų Konstitucinio Teismo nuolat kartojamą doktrininę nuostatą, jog su asmenų teisių ir pareigų apimtimi susijęs teisinis reguliavimas, gali būti nustatomas tik įstatyme.

Atsižvelgiant į šias pastabas teigtina, kad siūlomas teisinis reguliavimas įstatyme galėtų būti įtvirtintas įstatyme tik vienu atveju – jeigu šiame reguliavime būtų nustatoma, kad kooperatinių bendrovių įstatuose būtų galima nustatyti trumpesnį, nei tai nustato įstatymas, atsiskaitymo su asmeniu, kurio narystė kooperatinėje bendrovėje pasibaigė, terminą. Tokio reguliavimo pobūdžio neįtvirtinus, turėtų būti keičiamas įstatyminis reguliavimas, nustatantis konkretų atsiskaitymo su asmeniu, kurio narystė kooperatinėje bendrovėje pasibaigė, terminą. Tačiau ir tokiu atveju būtų siūlytina įvertinti pateiktas pastabas, susijusias su asmenų teisių užtikrinimu.

4.    Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, jog kooperatinės bendrovės įstatuose gali būti nustatyta, kad kooperatinės bendrovės nario balsų skaičius nustatomas pagal jo dalyvavimą kooperatinės bendrovės veikloje (apyvartą), išskyrus kapitalines investicijas (pajinius įnašus), ir nustatyta tokių balsų skaičiavimo tvarka – vienam nariui gali būti skiriami ne daugiau kaip 5 balsai, tačiau ne daugiau kaip 20 procentų visų balsų. Pagal galiojančio keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą teisinį reguliavimą kooperatinių bendrovių įstatuose gali būti nustatyta, kad kooperatinės bendrovės narių balsų skaičius kooperatinės bendrovės narių susirinkime nustatomas pagal jo dalyvavimą kooperatinės bendrovės veikloje (apyvartą), vienam nariui nustatant  ne daugiau kaip 30 procentų visų balsų. Taigi, priėmus įstatymą, galimi atvejai, kai kooperatinių bendrovių įstatai neatitiks projektu keičiamame įstatyme siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo, kuriuo sumažinamas įstatuose vienam nariui galimas nustatyti maksimalus balsų skaičius procentais. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar neturėtų būti nustatyta vėlesnė projekto 4 straipsnio įsigaliojimo data tam, kad iki minėtos datos kooperatinės bendrovės galėtų pakeisti savo įstatus taip, kad jos atitiktų įstatymo reikalavimus. Tokiu būdu galėtų būti išspręsti galimi neaiškumai dėl kooperatinių bendrovių narių balsų skaičiaus narių susirinkimuose nustatymo, įsigaliojus įstatymui.

5.                Projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 162 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad stebėtojų taryba turi teisę prašyti kooperatinės bendrovės valdybą ir administracijos vadovą pateikti su kooperatinės bendrovės veikla susijusius dokumentus, duomenis ir kitą informaciją. Tuo atveju, jeigu turimas tikslas nustatyti, kad stebėtojų tarybai kooperatinės bendrovės valdyba ir administracijos vadovas privalo pateikti jos prašomus su kooperatinės bendrovės veikla susijusius dokumentus, duomenis ir kitą informaciją, tai nuostatą ,,turi teisę prašyti“ reikėtų pakeisti nuostata ,,turi teisę gauti“.

6.        Projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 162  straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad  balsavimo metu kiekvienas stebėtojų tarybos narys turi vieną balsą. Balsams „už“ ir „prieš“ pasiskirsčius po lygiai, lemia stebėtojų tarybos pirmininko balsas. To paties straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad stebėtojų tarybos sprendimas yra priimtas, kai už jį gauta daugiau balsų už negu prieš, jeigu kooperatinės bendrovės įstatai nenustato didesnės daugumos. Nėra aiškus šių projekto nuostatų santykis, nes pagal projektu siūlomas keičiamo įstatymo 162 straipsnio 7 dalies nuostatas stebėtojų tarybos sprendimas galėtų būti priimtas stebėtojų tarybos narių balsams pasidalinus po lygiai, t. y., sprendimą lemtų stebėtojų tarybos pirmininko balsas. Tuo tarpu pagal to paties straipsnio 9 dalies nuostatas sprendimas būtų laikomas priimtu, kai už jo priėmimą būtų gauta daugiau balsų už negu prieš. Svarstytina, ar minėtas projekto nuostatas nereikėtų suderinti tarpusavyje.

7.           Projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 162 straipsnio 10 dalyje siūloma nustatyti, kad  stebėtojų tarybos posėdžiai turi būti protokoluojami, tačiau iš projekto nuostatų nėra aišku, kas turėtų surašyti stebėtojų tarybos posėdžio protokolą, t. y. ar vienas iš stebėtojų tarybos narių, ar stebėtojų tarybos posėdyje pakviestas dalyvauti kooperatinės bendrovės darbuotojas ar kitas asmuo. Taip pat nėra aišku, kurie asmenys turėtų pasirašyti tokį protokolą. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus.

8.        Projekto 10 straipsnyje siūloma nustatyti, kad įstatymas įsigalioja 2020 m. liepos 1 d. ir nepateikiama jokių nuostatų, susijusių su įstatymo taikymu. Toks įstatymo įsigaliojimas ir taikymas turi būti vertinamas atsižvelgiant į tai, kad įstatymu siūloma iš esmės pakeisti atsiskaitymo su asmeniu, kurio narystė kooperatinėje bendrovėje pasibaigė, tvarką, nustatant, kad su tokiu asmeniu turi būti atsiskaitoma per įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nurodytą terminą, t. y. ne vėliau kaip per metus nuo jos narių susirinkimo, patvirtinusio finansinių metų, kuriais pasibaigė šio asmens narystė kooperatinėje bendrovėje, atskaitomybę ir pelno (nuostolio) paskirstymą, dienos „arba kooperatinės bendrovės įstatuose nustatytu terminu.“ (pabrauktas siūlomas pakeitimas). Darytina prielaida, jog kooperatinės bendrovės galės pakeisti įstatus ir nustatyti naują atsiskaitymo su asmeniu, kurio narystė kooperatinėje bendrovėje pasibaigė, tvarką, net tuo atveju, jei asmens narystė pasibaigė iki įstatymo priėmimo ir įsigaliojimo. Tai reikštų, kad įstatymo projektu siūloma nustatyti įstatymo galiojimą atgal ir įsiterpti į jau susiklosčiusius ir jau pasibaigusius teisinius santykius. Tokia teisinė situacija turėtų būti vertinama Konstitucinio Teismo doktrinos kontekste. Pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutarime pažymėta, kad „<...> su konstituciniu teisinės valstybės principu susijęs principas lex retro non agit, pagal kurį teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį ir neleidžiamas teisės aktų galiojimas atgaline tvarka, nebent būtų palengvinama teisės subjektų padėtis, kartu nepakenkiant kitiems teisės subjektams (lex benignor retro agit). Nei įstatymu, nei poįstatyminiais aktais negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris įsiterptų į jau pasibaigusius teisinius santykius. Toks reguliavimas, kuris galėtų pakeisti teisės normas, kai reguliuojami santykiai jau yra užbaigti, sudarytų prielaidas paneigti asmenų teisėtus lūkesčius, teisinį tikrumą ir teisinį saugumą, konstitucinį teisingumo principą“.

Atsižvelgiant į šias doktrinines nuostatas ir tuo atveju, jei prielaida dėl siekio nustatyti įstatymo galiojimą atgal būtų teisinga, turėtų būti teigiama, kad siūlomas reguliavimas prieštarauja Konstitucijos nuostatoms. Kitu atveju – jei įstatymo galiojimo atgal nesiekiama, įstatymo projektas turi būti papildytas įstatymo taikymo nuostatomis, nustatančiomis, kad nauja atsiskaitymo su asmeniu, kurio narystė kooperatinėje bendrovėje pasibaigė, tvarka taikoma tik tiems asmenims, kurių narystė baigėsi įstatymui įsigaliojus ir kooperatinėms bendrovėms po jo įsigaliojimo teisės aktų nustatyta tvarka pakeitus įstatus.

 Be to,  pažymėtina, jog atsižvelgiant į teisėtų lūkesčių apsaugos principą, asmenims turėtų būti sudaryta galimybė, atsižvelgiant į keičiamą įstatyminį reguliavimą, tinkamai suplanuoti savo pasitraukimo iš kooperatinių bendrovių laiką ir aplinkybes. Šiame kontekste teigtina, kad siūloma įstatymo įsigaliojimo data neatitinka teisėtų lūkesčių apsaugos principo, nes asmenys beveik neturės laiko prisitaikyti prie naujo įstatyminio reguliavimo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalį „Teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos.“ Atsižvelgiant į tai, kad kooperatinių bendrovių nariai gali būti ne tik fiziniai, tačiau ir juridiniai asmenys, ir įsigaliojus įstatymui tokių juridinių asmenų teisinė padėtis bus pasunkinta, įstatymo įsigaliojimo data turėtų derinama su minėta Teisėkūros pagrindų įstatymo nuostata.

9.        Tobulinant projekto teisinę techniką, projekto 6 straipsnio vienintelės struktūrinės dalies žymėti numeriu nereikia.

10. Atsižvelgiant į tai, kad teikiamu įstatymo projektu siūloma keisti kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pripažinimo žemės ūkio kooperatinėmis bendrovėmis teisinį reguliavimą bei į keičiamo įstatymo 31 straipsnyje nustatytą Vyriausybės įgaliotos institucijos kompetenciją kooperatinių bendrovių pripažinimo žemės ūkio kooperatinėmis bendrovėmis srityje ir tokių bendrovių veiklos valstybinės priežiūros srityje, manytina, kad dėl teikiamo įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada.

 

 

 

Departamento direktorius                                                                                                 Andrius Kabišaitis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]

D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]