LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
KAIMO REIKALŲ KOMITETAS
PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVŪNŲ GEROVĖS IR APSAUGOS ĮSTATYMO NR. VIII-500 2, 4, 10 IR 12 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO nR. xiiip-5174
2020-12-09 Nr. 110-P-38(6)
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis, pirmininko pavaduotojas Vidmantas Kanopa, komiteto nariai: Juozas Baublys, Jonas Gudauskas, Giedrius Surplys, Andrius Vyšniauskas.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-09-16 Nr. XIIIP-5174 |
2(4) |
1(2) |
(14) |
Atsižvelgiant į tai, kad žalingas pasekmes gyvūnų sveikatai ir gerovei galit turėti ne tik gyvūnų veisimas nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų, bet ir netinkamai jų laikantis arba net ir laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų, projekto 2 straipsnio 1 dalyje, kuria keičiamas įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 14 punktas siūlytina vietoje jungtuko „bei“ įrašyti jungtukus „ir/arba“. |
Pritarti |
|
|
2. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-09-16 Nr. XIIIP-5174, Nr. XIIIP-5169
|
2(4) |
2(2) |
(24)N |
1. Projekto 2 straipsnio 2 dalimi siūloma keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį papildyti 24 punktu ir jame nustatyti, kad žiauriu elgesiu su gyvūnais, jų kankinimu laikytinas „veterinarijos paslaugų teikėjo nepranešimas VMVT ar teisėsaugos institucijoms apie asmenis, piktybiškai pažeidžiančius gyvūnų gerovės reikalavimus ir ignoruojančius veterinarijos gydytojų rekomendacijas dėl gyvūno gerovės pagerinimo” (čia ir toliau išskirta – mūsų). Aptariama projekto nuostata svarstytina šiais aspektais. Pirma. Pažymėtina, kad už žiaurų elgesį su gyvūnais, jų kankinimą taikytina teisinė atsakomybė pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (346 straipsnio 16-19 dalys) ir Baudžiamąjį kodeksą (310 straipsnis). Pagal projekte dėstomą nuostatą nepranešimas apie asmenis, piktybiškai pažeidžiančius gyvūnų gerovės reikalavimus ir ignoruojančius privačių veterinarijos gydytojų rekomendacijas dėl gyvūno gerovės pagerinimo traktuotinas kaip žiaurus elgesys su gyvūnais, jų kankinimas, dėl ko nepranešusiam veterinarijos paslaugų teikėjui galėtų būti taikoma administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. Svarstytina, ar tai atitiktų tokios atsakomybės taikymą asmenims reglamentuojančias Administracinių nusižengimų kodekso ir Baudžiamojo kodekso normas. Antra. Neaišku, koks subjektas turimas mintyje įvardijant „veterinarijos paslaugų teikėją“ – veterinarijos gydytojas, veterinarijos felčeris ar koks nors kitas asmuo, todėl projekto nuostata turi būti patikslinta. Priešingu atveju liks neaišku, koks subjektas būtų traktuojamas kaip žiauriai elgęsis su gyvūnais, juos kankinęs. Trečia. Aptariamoje nuostatoje vartojamas terminas „asmenys, piktybiškai pažeidžiantys gyvūnų gerovės reikalavimus ir ignoruojantys <...> rekomendacijas dėl gyvūnų gerovės <...>“ yra neaiškaus, subjektyviai ir skirtingai traktuotino turinio, nes piktybiškumą skirtingi asmenys (veterinarijos paslaugų teikėjai) gali traktuoti skirtingai, remdamiesi savo vidinėmis nuostatomis, patirtimi ir pan., kas sudarytų prielaidas skirtingoms aptariamos projekto nuostatos interpretacijoms ir skirtingam jos taikymui. Ketvirta. Vartojamas terminas “gyvūno gerovės pagerinimas” yra suformuluotas tautologiškai, todėl turėtų būti patikslintas. |
Pritarti
|
Pasiūlymas: Išbraukti Projekto Nr. XIIIP-5174 2 straipsnio 2 dalimi siūlomą keičiamo įstatymo 4 straipsnio naują 24 dalį: „
|
|
3. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-09-15 Nr. XIIIP-5169 |
2(4) |
|
|
2. Projekto 2 straipsnio 2 dalimi siūloma keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį papildyti 26 punktu ir jame nustatyti, kad žiauriu elgesiu su gyvūnais, jų kankinimu laikytinas „gyvūnų veisimas nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų”. Įvertintinas siūlomos nuostatos santykis su keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 14 punktu, pagal kurį žiauriam elgesiui su gyvūnais, ju kankinimui priskirtinas gyvūnų veisimas, sukeliantis žalingas pasekmes gyvūnų sveikatai ir gerovei. Siūlytina projektą ne pildyti nauja struktūrine dalimi, o, atsižvelgiant į siekiamus tikslus, keisti 4 straipsnio 2 dalies 14 punkto nuostatą. |
Pritarti |
Pastaba teikta projektui Nr. XIIIP-5169, kuris sujungtas su projektu Nr. XIIIP-5174. (žr. Komiteto patobulinto įstatymo projekto Nr. XIIIP-5174(2) 4 straipsnio 2 dalies 14 punktą).
|
|
4. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-09-16 Nr. XIIIP-5174 (bei 2020-09-15 Nr. XIIIP-5169) |
3 (10) |
1 (4) |
|
3. Projekto 3 straipsnio 1 dalyje, kuriuo keičiama įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje vartojamas terminas „sveikatingumo pažyma“ tikslintinas, atsižvelgiant į tai, kad galiojančiuose įstatymuose šis terminas vartojamas ne kalbant apie sveikatos būklę, o kitame kontekste (vartojami terminai „sveikatingumo veikla“, „sveikatingumo centras“ ir kt.). |
Pritarti |
Pastaba teikta projektui Nr. XIIIP-5169. Pastaboje minimų terminų Komiteto patobulintame įstatymo projekte Nr. XIIIP-5174(2) nebeliko. Privalomą ženklinimą siūloma įtvirtinti projekto 3 str. keičiamo įstatymo 7 str. 2 ir 3 dalyse, šią nuostatą išdėstant kitaip. |
|
5. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-09-15 Nr. XIIIP-5169 |
4 (10) |
2 (7) |
N |
4. Projekto 3 straipsnio 1 dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo 10 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad „Visi veisimo veiklai naudojami gyvūnai augintiniai privalo būti paženklinti mikroschema ir kartu su teisės aktų nustatyta tvarka išduota veterinarijos gydytojo sveikatingumo pažyma užregistruoti Gyvūnų augintinių registro duomenų bazėje. Gyvūnų augintinių veisėjai teisės aktų nustatyta tvarka registruoja savo veiklą Gyvūnų augintinių registro duomenų bazėje ir kas pusmetį teikia informaciją apie visus veisimui naudojamus bei išveistus gyvūnus” (pastaba – projekto ir jo lyginamojo varianto 3 straipsnio 1 dalies tekstai yra skirtingi, vertinama lyginamojo varianto redakcija). Siūlomas teisinis reguliavimas tikslintinas ir diskutuotinas šiais aspektais. Pirma. Čia vartojamas terminas “veisimo veikla” derintinas su keičiamo įstatymo nuostatose ir projekte vartojamu terminu “veisimas”. Antra. Neaiškus nurodomos veterinarijos gydytojo išduotos pažymos registravimo Gyvūnų augintinių registre tikslas, nes pagal teikiamą redakciją galima suprasti, kad tokia pažyma būtų registruojama vieną kartą – registruojant mikroschema paženklintą veisimui naudojamą gyvūną augintinį. Pažymėtina, kad sveikatos būklė gali kisti, todėl vienkartinis pažymos apie ją registravimas nebūtų informatyvus vėlesniais laikotarpiais. Trečia. Galiojančiuose įstatymuose terminai apibrėžiami valandomis, dienomis (kalendorinėmis arba darbo), mėnesiais ir metais, todėl čia vartojamas terminas “kas pusmetį” keistinas tinkamai apibrėžtu. Ketvirta. Dėstoma nuostata, pagal kurią “Gyvūnų augintinių veisėjai teisės aktų nustatyta tvarka registruoja savo veiklą Gyvūnų augintinių registro duomenų bazėje ir kas pusmetį teikia informaciją apie visus veisimui naudojamus bei išveistus gyvūnus” vertintina kaip stokojanti aiškumo ir išbaigtumo, nes neaiškus tokios informacijos turinys bei subjektas (subjektai), kuriam tokia informacija būtų teikiama. |
Pritarti |
Pastaba teikta projektui XIIIP-5169. Ji nebeaktuali. Komiteto patobulintame įstatymo projekte į ją atsižvelgta.
|
|
6. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-09-16 Nr. XIIIP-5174 |
4 (12) |
|
|
4. Siekiant teisinio aiškumo bei teisinės terminologijos vartojimo nuoseklumo, projekto 4 straipsnyje suformuluotą keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 dalies nuostatą siūlytina dėstyti taip: „Lauko sąlygomis ir turgavietėse prekiauti gyvūnais augintiniais yra draudžiama”. |
Pritarti |
Komitetas pritaria pastabai, kad siekiant teisinio aiškumo bei teisinės terminologijos vartojimo nuoseklumo aptariama nuostata taisytina, tačiau Komitetas nusprendė projektus Nr. XIIIP-5169 ir Nr. XIIIP-5174 sujungti, projekto XIIIP-5174 4 straipsniu siūlomą naują keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 dalies papildymą išbraukti. |
|
7. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-09-15 Nr. XIIIP-5169 |
4 (12) |
|
|
5. Siekiant teisinio aiškumo bei teisinės terminologijos vartojimo nuoseklumo, projekto 4 straipsnyje suformuluotą keičiamo įstatymo 12 straipsnio 5 dalies nuostatą siūlytina dėstyti taip: „Draudžiama prekiauti gyvūnais augintiniais lauko sąlygomis ir turgavietėse“. |
Nepritarti |
Pastaba teikta projektui XIIIP-5169. Analogiško turinio 4 TD pastaba teikta projektui XIIIP-5174, tačiau dėstyti ją siūloma kitaip. Komitetas nusprendė projektus Nr. XIIIP-5169 ir Nr. XIIIP-5174 sujungti, projekto XIIIP-5169 4 straipsniu siūlomą naują keičiamo įstatymo 12 straipsnio 5 dalies papildymą išbraukti. |
|
8. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-09-16 Nr. XIIIP-5174 2020-09-15 Nr. XIIIP-5169 |
|
|
|
5. Seime yra įregistruotas Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 4, 10 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (Reg. Nr. XIIIP-5169), kuriuo taip pat siūloma keisti įstatymo 2, 4, 10 ir 12 straipsnius. Atsižvelgiant į tai, atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalies nuostatas. |
Pritarti |
Komitetas atsižvelgia į Seimo statuto137 straipsnio 4 dalies nuostatas, projektus sujungia ir teikia Seimui svarstyti sujungtą įstatymo projektą (Nr. XIIIP-5174(2)). |
|
9. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-09-16 Nr. XIIIP-5174 |
|
|
|
6. Projektas koreguotinas atsižvelgiant į teisės technikos taisykles: 6.1. Projekto 1 straipsnio esmėje žodžiai „punktą ir jį išdėstyti taip“ koreguotini įrašant žodžius „dalį ir ją išdėstyti taip; 6.2. Projekto 2 straipsnio pavadinime brauktinas skaičius „2“; 6.3. Projekto 2 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyti pakeitimai turėtų būti formuluojami taip: “2. Papildyti 4 straipsnio 2 dalį nauju 24 punktu: „24) (punkto tekstas).“ 3. Papildyti 4 straipsnio 2 dalį nauju 25 punktu: „25) (punkto tekstas).“ 4. Buvusį 24 punktą laikyti atitinkamai 26 punktu.” 6.4. Projekto 3 straipsnio 1 dalies esmė turėtų būti formuluojama taip: „Pakeisti 10 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:“; 6.5. Projekto 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyti pakeitimai turėtų būti formuluojami taip: “2. Papildyti 10 straipsnį nauja 7 dalimi: „7. Dalies tekstas.“ 3. Buvusią 7 dalį laikyti atitinkamai 8 dalimi.” 6.6. Projekto 4 straipsniu daromi įstatymo pakeitimai turėtų būti formuluojami taip: „1. Papildyti 12 straipsnį nauja 3 dalimi: „3. Dalies tekstas.“ 2. Buvusias straipsnio 3 ir 4 dalis laikyti atitinkamai 4 ir 5 dalimis.“ |
Pritarti |
(Techninio pobūdžio pastabos ) |
|
10. |
Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Europos teisės departamentas 2020-09- Nr. (8.7.1E) 4T- |
|
|
|
Įvertinę Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 4, 10 ir 12 straipsnių pakeitimo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5174 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų neturime. |
Pritarti |
|
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Irma Neverauskienė (166 parašai) (2020-09-22 Nr. G-2020-7775)
|
|
|
* |
Prašome, skubos tvarka, keisti jau įregistruotą Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymą. Atsižvelgiant į jau užregistruotus administracinius ir baudžiamojo kodekso pažeidimus, susijusius su žiauriu elgesiu su gyvūnu, antisanitarinėmis gyvūnų gyvenimo sąlygomis, bejėgiškos būklės gyvūnų išnaudojimu. Įtraukti: 1. Privalomą gyvūnų čipavimą; 2. Nelegalių daugyklų draudimą; 3. Baudų didinimą už gyvūno kankinimą; 4. Įpareigoti atitinkamas instancijas atlikti dažnesnius, veisimu užsiimančių asmenų, prevencinius patikrinimus. |
Pritarti iš dalies |
Pasiūlymas nesuformuluotas. Tačiau projekto nuostatose didžiąja dalimi į tai atsižvelgta. |
|
2. |
VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė 2020-09-19 (2020-10-19 Nr. G-2020-8538) (pasiūlymas teiktas XIIIP-5169) |
2(4) |
4(5) |
|
Išrašas iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovės B. Vaitiekūnaitės-Pliuskės 2020-09-19 d. rašto: „<...> siūlome tikslinti LR gyvūnų gerovės įstatymo 4 str. 5 d.. Formuotę siūlome keisti taip:
Pasiūlymas: „Kol įsiteisės teismo sprendimas arba bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) sprendimas dėl gyvūno konfiskavimo, savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas asmuo, dalyvaujant Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veterinarijos gydytojui ir policijos pareigūnui, jeigu būtina užtikrinti viešąją tvarką, turi paimti tokį gyvūną ir perduoti jį gyvūnų globėjui ar kitam paimtą gyvūną galinčiam laikinai laikyti gyvūnų laikytojui arba kitokiu būdu užtikrinti tinkamą gyvūno laikymą <...>“ |
Pritarti iš dalies |
Komiteto siūloma formuluotė, atsižvelgiant į Žemės ūkio ministerijos pasiūlymus, išdėstyta Komiteto patobulinto įstatymo projekto Nr. XIIIP-5174(2) 2 str. 4 d. (keičiamo įstatymo 4 str. 5 d.).
|
|
3. |
VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė 2020-09-19 (2020-10-19 Nr. G-2020-8538) (pasiūlymas teiktas XIIIP-5169) |
1(2) |
1(12) |
N |
2. nepaisant to, jog VMVT raštu pritaria GGI pasiūlymui dėl sąvokos „gyvūno suluošinimas“ įtvirtinimo, o LR Žemės ūkio ministerija tokį tarpinstitucinės darbo grupės pasiūlymą taip pat pateikė LR Vyriausybei, išanalizavus šiuo metu pateiktus LR Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr, VIII-500 pakeitimų projektus, matome, jog į minėtą pasiūlymą nebuvo atsižvelgta. Dar kartą norime pabrėžti, jog esant dabartiniam reglamentavimui nėra aišku, kokiais atvejais ir kokiais kriterijais vadovaujantis daroma išvada, jog gyvūnas yra suluošintas, ir kaip įvertinama suluošinimo grėsmė. Primename, jog GGI teikė pasiūlymą LR Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme įtvirtinti sąvoką „Suluošinimas – tokia gyvūno fizinė arba psichologinė būsena, kai po suluošinimo pasireiškia liekamieji reiškiniai sveikatai.“ Taip pat primename, jog siekiant išvengti skirtingo interpretavimo bei siekiant aiškumo, kada taikyti BK 310 straipsnį ir kada ANK 346 straipsnį arba kokią nuobaudą taikyti pagal tą patį ANK 346 straipsnį (pagal 16 dalį, kuri apibrėžia apskritai žiaurių elgesį su gyvūnu ir jo kankinimą, ar pagal 18 dalį, kai numatoma, jog to paties žiauraus elgesio su gyvūnu ar jo kankinimo pasekmė yra grėsmė gyvūnui žūti arba būti suluošintam) GGI siūlo įtvirtinti sąvokas arba išaiškinimus, apibrėžiančius suluošinimo bei žūties grėsmę. |
Pritarti iš dalies |
Komiteto siūloma formuluotė, atsižvelgiant į Žemės ūkio ministerijos pasiūlymus, išdėstyta Komiteto patobulinto įstatymo projekto Nr. XIIIP-5174(2) 2 str. 1 d.
|
|
4. |
Lietuvos kinologų draugijos prezidentė Ramunė Kazlauskaitė (pasiūlymas teiktas XIIIP-5169) |
1(2) |
2(28) |
|
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 28 dalį ir ją išdėstyti taip: „28. Verslinis gyvūnų augintinių veisimas – teisės aktų nustatyta tvarka vykdomas gyvūnų augintinių dauginimas verslo tikslais, įskaitant ir patinų naudojimą patelių apvaisinimui.“ Perteklinis apibūdinimas, nes žodis „veisimas“ apima patelę, patiną ir jų palikuonis, taigi automatiškai įstatymas liečia visus paminėtus proceso dalyvius. Siūlytume šiame punkte keisti žodį dauginimas į veisimas, nes dauginti galima, pavyzdžiui, nuperkant daugiau gyvūnų. |
Pritarti |
Pasiūlymas teiktas įstatymo projektui Nr.. XIIIP-5169. Projekte Nr. XIIIP- 5174 į tai jau atsižvelgta (projekto 1 str. 2 d. keičiamo įstatymo 2 str. 28 d.)
|
|
5. |
Lietuvos kinologų draugijos prezidentė Ramunė Kazlauskaitė (pasiūlymas teiktas XIIIP-5169) |
2(4) |
|
|
2 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas 1. Papildyti 4 straipsnio 2 dalį 25 punktu: „25) veterinarijos paslaugų teikėjo nepranešimas VMVT ar teisėsaugos institucijoms apie asmenis, piktybiškai pažeidžiančius gyvūnų gerovės reikalavimus ir ignoruojančius privačių veterinarijos gydytojų rekomendacijas dėl gyvūno gerovės pagerinimo;“
|
Nepritarti |
Pastaba teikta projektui Nr. XIIIP-5169. Komiteto sujungtame ir patobulintame įstatymo projekte Nr. XIIIP-5174(2), atsižvelgiant į Seimo TD pastabą (žr. šios išvados 2 d. lentelės 2. („Eil. Nr.“) siūlytas keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies naujas 24 punktas išbrauktas. |
|
6. |
Lietuvos kinologų draugijos prezidentė Ramunė Kazlauskaitė (pasiūlymas teiktas XIIIP-5169) |
2(4) |
1(2) |
(14) |
2. Papildyti 4 straipsnio 2 dalį 26 punktu: ,,26) gyvūnų veisimas nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų;“ 15) punktas apima ir veisimą, negalima veisti nelaikant gyvūno; 14) punktas apibrėžia koks veisimas laikomas žiauriu elgesiu su gyvūnu.
Jei teisės aktuose bus nustatyta, pavyzdžiui, mokėti mokesčius, ar mokesčių nemokėjimas bus laikomas žiauriu elgesiu su gyvūnu? |
Nepritarti |
Pasiūlymas teiktas Nr.XIIIP-5169. Komiteto patobulinto įstatymo projekto Nr. XIIIP-5174(2), šios nuostatos išdėstytos 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 4 str. 2 d. 14 p.,
|
|
7. |
Lietuvos kinologų draugijos prezidentė Ramunė Kazlauskaitė (pasiūlymas teiktas XIIIP-5169) |
2 |
2 |
|
3. Papildyti 4 straipsnio 2 dalį 27 punktu: ,,27) informacijos apie gyvūnų gerovę, sveikatingumą, gyvūno buvimo vietą ar kitos reikalingos informacijos nesuteikimas įstatymo vykdymą kontroliuojančių institucijų pareigūnams.“ Geriau nurodyti, kokiais atvejais ir kokia informacija turi būti suteikiama pareigūnams, nes siūlomas punktas leis daugybę interpretacijų. |
Nepritarti |
Pasiūlymas teiktas Nr.. XIIIP-5169. Komiteto patobulinto įstatymo projekto Nr. XIIIP-5174(2) 2 str. 2 d. siūloma papildyti keičiamo įstatymo 4 str. 2 d. nauju 24 p., šią nuostatą išdėstant kitaip. |
|
8. |
Lietuvos kinologų draugijos prezidentė Ramunė Kazlauskaitė (pasiūlymas teiktas XIIIP-5169) |
3(10) |
(7) |
N |
3 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas 1. Papildyti 10 straipsnį 7 dalimi: ,,7.Visi veisimo veiklai naudojami gyvūnai augintiniai privalo būti paženklinti mikroschema ir kartu su teisės aktų nustatyta tvarka išduota veterinarijos gydytojo sveikatingumo pažyma užregistruoti Gyvūnų augintinių registro duomenų bazėje. Gyvūnų augintinių veisėjai teisės aktų nustatyta tvarka registruoja savo veiklą Gyvūnų augintinių registro duomenų bazėje ir kas pusmetį teikia informaciją apie visus veisimui naudojamus bei išveistus gyvūnus.“ Jei norime sureguliuoti veisimą, pirmiausiai reikia įteisinti visuotinį gyvūnų augintinių ženklinimą, t.y. keisti GGAĮ 7 straipsnį, kad būtų identifikuojami ir registruojami ne tik veisiami gyvūnai augintiniai, bet ir jų palikuonys. Siūlomas punktas to neužtikrina. |
Nepritarti |
Pasiūlymas teiktas Nr. XIIIP-5169. Komiteto patobulintu įstatymo projektu Nr. XIIIP-5174, atsižvelgiant į pastabas bei pateiktus pasiūlymus, privalomą kačių, šunų ir šeškų ženklinimą siūloma įtvirtinti keičiamo įstatymo 7 str.
|
|
9. |
Lietuvos savivaldybių asociacija 2020-12-03 Nr. (18)-SD-820 (g-10231) |
(7) |
(2) |
N |
Išrašas iš rašto: „<...> šie įstatymų projektai yra taisytini, nes tik visuotinis gyvūnų augintinių ženklinimas, o ne tik veisimui laikomų gyvūnų augintinių ženklinimas gali spręsti įsisenėjusias problemas tokias kaip užtikrinti gyvūnų teisių apsaugą, įgalinti prevencinę kontrolę, su mažintų galimybes veikti nelegalioms veisykloms. Todėl siūlome pakeisti Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 7 straipsnio 2 dalį. Siūlome šioje dalyje žodžius „Kiti gyvūnai augintiniai gali būti ženklinami mikroschemomis ir registruojami Gyvūnų augintinių registre“ keisti žodžiais „Asmenų laikomi gyvūnai augintiniai turi būti paženklinti mikroschemomis ir registruoti Gyvūnų augintinių registre.“ |
Pritarti iš dalies |
Siūloma pritarti ŽŪM teiktai formuluotei, kuria siūloma: „privalo būti“, o ne „turi būti“. (ŽŪM pasiūlymą žr. šios išvados 4 lentelės 4 p.) |
|
10. |
Lietuvos savivaldybių asociacija 2020-12-03 Nr. (18)-SD-820 (g-10231) |
2(4) |
5(5) |
|
Taip pat abejuose įstatymų projektuose savivaldybės pasigenda labai svarbaus 4 straipsnio 5 dalies pakeitimo, kuris leistų supaprastinti gyvūnų konfiskavimo procedūras ir išgrynintų institucijų atsakomybes. Lietuvos savivaldybių asociacija siūlo pakeisti Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 5 dalį ir redaguoti ją taip: „5. Kol bus
priimtas ir įsiteisės sprendimas dėl gyvūno konfiskavimo
Tik Valstybinės maisto ir veterinarijos gydytojas gali kompetentingai įvertinti gyvūnui sukeliamos žalos mastą ir priimti sprendimą dėl gyvūno konfiskavimo proceso. Fermos ir veislynai, kuriuose pastaruoju metu fiksuojami žiauraus elgesio su gyvūnais atvejai, nėra savivaldybių kontrolės objektas. Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme nustatytos savivaldybių funkcijos užtikrinti bepriežiūrių ir bešeimininkių gyvūnų laikinąją globą, bepriežiūrių gyvūnų grąžinimą savininkams, todėl savivaldybių administracijų įtraukimas į gyvūnų konfiskavimo procedūras iš esmės yra ydingas ir sukuriantis administracinę ir finansinę naštą. Sprendimą dėl gyvūno konfiskavimo procedūros priimantis asmuo – Valstybinės maisto ir veterinarijos gydytojas – pats turėtų perduoti gyvūnus augintinius gyvūnų globėjui ar kitam paimtą gyvūną galinčiam laikinai laikyti gyvūnų laikytojui arba kitokiu būdu užtikrinti tinkamą gyvūno laikymą. |
Nepritarti |
Komiteto nuomone, savivalda turi integraliai dalyvauti gyvūnų gerovės užtikrinimo procese. |
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Žemės ūkio ministerija 2020-12-04 Nr. 2D-3675 (11.22 E ) (G-2020-10316) |
1 (2) |
1 (121) |
N |
Pasiūlymas: 1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas 1. Papildyti 2 straipsnį nauja 121 dalimi ir ją išdėstyti taip: „121. Gyvūno suluošinimas – veiksmai, dėl kurių atsiranda gyvūno kūno dalių ir (ar) organų sužalojimas, sukeliantis žalingus gyvūno fizinės ar psichinės sveikatos liekamuosius reiškinius.“ |
Pritarti |
|
|
2. |
Žemės ūkio ministerija 2020-12-04 Nr. 2D-3675 (11.22 E ) (G-2020-10316) |
2(4) |
(5) |
|
2 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Kol bus priimtas ir įsiteisės teismo
sprendimas arba bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios
institucijos (pareigūno) sprendimas dėl gyvūno konfiskavimo, savivaldybės administracijos direktoriaus
įgaliotas asmuo, dalyvaujant Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos
veterinarijos gydytojui ir policijos pareigūnui, jeigu būtina užtikrinti
viešąją tvarką, turi paimti tokį gyvūną ir perduoti jį gyvūnų globėjui ar
kitam paimtą gyvūną galinčiam laikinai laikyti gyvūnų laikytojui arba kitokiu
būdu |
Pritarti |
|
|
3. |
Žemės ūkio ministerija 2020-12-04 Nr. 2D-3675 (11.22 E ) (G-2020-10316) |
(7) |
(2,3) |
N |
3 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: 7 straipsnis. Gyvūnų registravimas ir ženklinimas 1. Atskirų rūšių gyvūnai privalo būti registruojami ir ženklinami pagal gyvūnų registravimą ir ženklinimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. 2. Katės, šunys ir šeškai privalo būti ženklinami mikroschemomis ir registruojami Gyvūnų augintinių registre. Už katės, šuns ir šeško paženklinimą mikroschema ir įregistravimą į Gyvūnų augintinių registrą atsako jų laikytojas ar savininkas. 3. Katės, šunys ir šeškai, atvesti nuo šio straipsnio įsigaliojimo datos, turi būti paženklinti ir registruoti Gyvūnų augintinių registre per 4 mėn. nuo jų atvedimo, bet ne vėliau kaip iki katės, šuns ar šeško perdavimo kitam savininkui ar laikytojui. Iki šio straipsnio įsigaliojimo datos atvesti katės, šunys ir šeškai, kurie nėra paženklinti mikroschemomis, turi būti paženklinti ir registruoti Gyvūnų augintinių registre iki 2022 m. gegužės 1 d., bet ne vėliau kaip iki perdavimo kitam savininkui ar laikytojui.
|
Pritarti |
|
|
4. |
Žemės ūkio ministerija 2020-12-04 Nr. 2D-3675 (11.22 E ) (G-2020-10316) |
3 (10) |
1 (4) |
|
4 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas Panaikinti 10 straipsnio 4 dalį, o šio straipsnio 5, 6 ir 7 dalis laikyti 4, 5 ir 6 dalimis.
|
Pritarti |
|
|
5. |
Žemės ūkio ministerija 2020-12-04 Nr. 2D-3675 (11.22 E ) (G-2020-10316) |
5 |
|
|
5. straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas 1. Šis įstatymas įsigalioja 2021 m. gegužės 1 d.
|
Pritarti |
|
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pastabos |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
||||||
|
1. |
Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada 2020-11-18 Nr. 1305 (Nr. XIIIP-5169) |
1 (2) |
2 (28) |
|
|
1. Nepritarti Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 4, 10 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-5169 (toliau – Projektas Nr. 1) dėl šių priežasčių: 1.1. Projekto Nr. 1 1 straipsniu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau – Apsaugos įstatymas) 2 straipsnio 28 dalį, ją papildant nuostata, kad verslinio gyvūnų augintinių veisimo sąvoka apima ne tik vykdomą gyvūnų augintinių dauginimą verslo tikslais, bet ir patinų naudojimą patelėms apvaisinti. Gyvūnų augintinių dauginimas vykdomas kergiant arba apvaisinant pateles, todėl patino naudojimas, kai dauginimas vykdomas kergiant, yra neatsiejama ir tiesioginė gyvūnų augintinių dauginimo veiklos dalis. Esama verslinio gyvūnų augintinių veisimo sąvokos apibrėžtis nenustato, kad dauginimas apima tik patelių naudojimą, todėl nėra pagrindo patinų naudojimą veisimui nepriskirti prie gyvūnų augintinių veisimo veiklos. |
Nepritarti |
Argumentai: Projekte siūloma nuostata tikslina ir išplečia “Verslinių gyvūnų augintinių veisimo” sąvoką, jos nesusiaurina, bet padaro aiškesne ir konkretesne. Kad esamo reglamentavimo nepakanka, akcentuoja ir nevyriausybinių organizacijų atstovai, dirbantys gyvūnų prieglaudose. Būtent NVO sektorius ir specialistai akcentuoja poreikį tvirčiau reguliuoti patinų naudojimą veisimui. |
|
2. |
Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada 2020-11-18 Nr. 1305 (Nr. XIIIP-5169) |
2(4) |
2(2) |
|
|
1.2. Projekto Nr. 1 2 straipsniu siūloma papildyti Apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį nauju 25 punktu, nustatant, kad žiauriu elgesiu su gyvūnais, jų kankinimu turėtų būti laikomas veterinarijos paslaugų teikėjo nepranešimas Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai ar teisėsaugos institucijoms apie asmenis, piktybiškai pažeidžiančius gyvūnų gerovės reikalavimus ir ignoruojančius privačių veterinarijos gydytojų rekomendacijas dėl gyvūno gerovės pagerinimo. Pagal Apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 24 punktą „veiksmai, sukeliantys gyvūnų žūtį, skausmą, kančią, pavojų gyvūnų sveikatai ar gyvybei, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus“ laikomi žiauriu elgesiu su gyvūnu, jo kankinimu, t. y. ne bet kokie veiksmai, o tik tiesiogiai darantys neigiamą poveikį gyvūnui, todėl nepranešimas apie pažeidimą nėra veiksmas, tiesiogiai darantis įtaką gyvūnų žūčiai, skausmui, kančiai ar keliantis pavojų gyvūnų sveikatai ar gyvybei. Atsižvelgiant į tai, toks veiksmas neturėtų būti prilyginamas žiauriam elgesiui su gyvūnu ar jo kankinimui. Tam tikrais atvejais gyvūnų gerovės pažeidimai (gyvūnų augintinių veisimas neturint tam reikalingo leidimo), net ir tuo atveju, kai daromi pakartotinai (kas galėtų būti vertinama kaip piktybiškumo požymis) gali nesukelti jokių neigiamų pasekmių pačiam gyvūnui ar sukelti tik nepatogumo jausmą, nesukeliant jam baimės, streso, skausmo, todėl nepranešimas apie teisės pažeidimą vertintinas kaip nepriimtina ir baudžiama veika, galinti sukelti neigiamas teisines pasekmes tik tuo atveju, jeigu pareiga pranešti būtų aiškiai įtvirtinta įstatymo lygmeniu, aiškiai apibrėžti subjektai, kuriems taikoma ši pareiga, ir pareigos įgyvendinimo esminės nuostatos (įskaitant terminus). Nenurodomi ir nepagrindžiami kriterijai, kuriais turėtų vadovautis veterinarijos paslaugų teikėjas, spręsdamas dėl „piktybiškai“ pažeidžiamų gyvūnų gerovės reikalavimų. Siūlomoje nuostatoje įvardijama, kad viena iš žiauraus elgesio su gyvūnais sąlygų yra privačių veterinarijos gydytojų rekomendacijų „<...dėl gyvūno gerovės pagerinimo...>“ ignoravimas. Privačių veterinarijos gydytojų duodamos rekomendacijos yra ne privalomojo, o patariamojo pobūdžio, todėl jų nesilaikymas (jeigu neatsirado reali žala gyvūnui) savaime neturėtų ir negalėtų būti neigiamai vertinamas, skirtingai nei imperatyvių teisės normų ar institucijų duodamų privalomų nurodymų nesilaikymas. |
Pritarti
|
Atsižvelgiant į analogišką Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, Komiteto patobulintame įstatymo projekte Nr. XIIIP-5174(2) siūlytas keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies naujas 24 punktas išbrauktas:
Pasiūlymas: Išbraukti Projekto Nr. XIIIP-5174 2 straipsnio 2 dalimi siūlomą keičiamo įstatymo 4 straipsnio naują 24 dalį: „
|
|
3. |
Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada 2020-11-18 Nr. 1305 (Nr. XIIIP-5169) |
2(4) |
1(2) |
(14) |
|
1.3. Projekto Nr. 1 2 straipsniu siūloma papildyti Apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį nauju 26 punktu, nustatant, kad žiauriu elgesiu su gyvūnais, jų kankinimu turėtų būti laikomas „gyvūnų veisimas nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų“. Apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 14 punkte jau yra nustatyta, kad žiauriu elgesiu su gyvūnu, jo kankinimu laikomas veisimas, sukeliant žalingas pasekmes gyvūnų sveikatai ir gerovei, todėl siūlymas papildyti Apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį nauju 26 punktu yra perteklinis ir nesuderintas su esamu reglamentavimu. |
Nepritarti |
Argumentai: Pastaba teikta projekto Nr. XIIIP-5169 2 str. formuluotei. Vadovaujantis Seimo Statuto 137 str. 4 d. bei TD pasiūlymais – Komitetas projektus sujungė ir teikia patobulintą ĮSTP-ą Nr. XIIIP2174(2). Aptariama nuostata patobulinta ir išdėstyta patobulinto projekto Nr. XIIIP-5174(2) 2 str. 1 d. Komiteto nuomone, gyvūnų perteklinis veisimas, nesilaikant higienos normų ir veterinarų rekomendacijų sukelia didelį pavojų patelėms, žalingą poveikį ir pasekmes jų sveikatai bei gerovei. Pastarojo meto rezonansiniai atvejai tai patvirtino. Pasiūlymas ne perteklinis, o papildantis, nes dabartinis reglamentavimas numato, kad žiaurus elgesys veisiant yra susijęs tik su gyvūno nugaišinimu. Pasiūlymas numato, kad privalu laikytis gyvūnų gerovės taisyklių, kas apima higieną, maitinimą, sveikatos priežiūros reikalavimus, leidimus, reikalavimus patalpoms ir kt. |
|
4. |
Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada 2020-11-18 Nr. 1305 (Nr. XIIIP-5169)
|
2(4) |
2(2) |
(24) |
N |
1.4. Projekto Nr. 1 2 straipsniu siūloma papildyti Apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį nauju 27 punktu, nustatant, kad žiauriu elgesiu su gyvūnais, jų kankinimu turėtų būtų laikomas „informacijos apie gyvūnų gerovę, sveikatingumą, gyvūno buvimo vietą ar kitos reikalingos informacijos nesuteikimas įstatymo vykdymą kontroliuojančių institucijų pareigūnams“. Siūlomų reglamentuoti santykių subjektas, kuriam turi būti taikoma šios informacijos pateikimo pareiga, yra neaiškus. Šioje nuostatoje nurodyti veiksmai gali būti net nesusiję su neigiamu poveikiu gyvūnų gerovei ar sveikatai, t. y. gyvūnas, apie kurio būklę atsisakoma pateikti informaciją, gali būti visiškai sveikas ir jo gerovė užtikrinama, sudarant optimalias laikymo sąlygas ir galimybę tenkinti etologinius poreikius. Pats informacijos nepateikimas, kai dėl to neatsiranda reali žala gyvūnui, savaime neturėtų būti laikomas žiauriu elgesiu, o turėtų būti laikomas tik savarankiškos pareigos pateikti atitinkamą informaciją nevykdymu, todėl atsakomybės už šios pareigos nesilaikymą nustatymo ar neigiamų pasekmių peržiūrėjimo klausimas turėtų būti sprendžiamas atskirai nuo atsakomybės už patį žiaurų elgesį, t. y. nepranešimas apie teisės pažeidimą neturėtų būti prilyginamas pačiam pažeidimui ir turėtų būti traktuojamas kaip savarankiška (mažiau pavojinga visuomenei) veika, už kurią dažnu atveju numatoma savarankiška atsakomybė. |
Nepritarti |
Argumentai: Pastaba teikta projekto Nr. XIIIP-5169 2 str. formuluotei. Vadovaujantis Seimo Statuto 137 str. 4 d. bei TD pastaba – Komitetas projektus sujungė ir teikia patobulintą ĮSTP-ą. Aptariama nuostata patobulinta ir išdėstyta kitaip (žr. Projekto XIIIP-5174(2).2 str. 2 d.) Vadovaujantis tais pačiais argumentais, kuriais remiasi Vyriausybė, galima teigti, kad šioje nuostatoje nurodyti veiksmai gali būti susiję su neigiamu poveikiu gyvūnų gerovei ar sveikatai, t. y. gyvūnas, apie kurio būklę atsisakoma pateikti informaciją, gali būti nesveikas ir jo gerovė neužtikrinama, nesudarant optimalias laikymo sąlygas ir galimybę tenkinti etologinius poreikius. Todėl nuostata labai reikalinga. Siūloma laikytis projekto iniciatorių išdėstytais argumentais ir taikyti griežtesnį reguliavimą. |
|
5. |
Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada 2020-11-18 Nr. 1305 (Nr. XIIIP-5169) |
3(7)
|
(2,3)
|
|
|
1.5. Projekto Nr. 1 3 straipsniu siūloma papildyti Apsaugos įstatymo 10 straipsnio 7 dalį, nustatant, kad „Visi veisimo veiklai naudojami gyvūnai augintiniai privalo būti paženklinti mikroschema ir kartu su teisės aktų nustatyta tvarka išduota veterinarijos gydytojo sveikatingumo pažyma užregistruoti Gyvūnų augintinių registro duomenų bazėje. Gyvūnų augintinių veisėjai teisės aktų nustatyta tvarka registruoja savo veiklą Gyvūnų augintinių registro duomenų bazėje ir kas pusmetį teikia informaciją apie visus veisimui naudojamus bei išveistus gyvūnus.“. Pirma, gyvūnai augintiniai yra ne tik šunys, katės ar šeškai, bet visi estetiniams, bendravimo poreikiams tenkinti laikomi gyvūnai, todėl reikalavimas registruoti ir ženklinti visus veisimo veiklai naudojamus gyvūnus augintinius yra nepriimtinas dėl to, kad šis reikalavimas įpareigotų ir akvariuminių žuvyčių, papūgėlių, jūrų kiaulyčių ir kitų gyvūnų augintinių veisėjus ženklinti, registruoti tokius gyvūnus augintinius Gyvūnų augintinių registre. Atsižvelgiant į tai, neįmanomas reikalavimo suženklinti visus (t. y. visų rūšių ir visus individus) veisimui naudojamus gyvūnus augintinius praktinis įgyvendinimas. Antra, nepagrindžiamas veterinarijos gydytojo sveikatingumo pažymos išdavimo reikalingumas / tikslingumas, ypač įvertinant tai, kad tokios pažymos reikėtų registruojant veisimui naudojamus ne tik šunis, kates ar šeškus, bet ir kitų rūšių gyvūnus augintinius. Atsižvelgiant į Apsaugos įstatymo 10 straipsnio 4 dalį, įpareigojančią registruoti ir ženklinti perduodamus kates, šunis ir šeškus, Projekto Nr. 1 nuostatos „kas pusmetį teikia informaciją apie visus veisimui naudojamus bei išveistus gyvūnus“ vertintinos kaip neproporcingos, nepagrįstos, perteklinės ir nereikalingos. Trečia, siūlomoje nuostatoje nenurodoma, ką konkrečiai turės registruoti gyvūnų augintinių veisėjas Gyvūnų augintinių registre, nes neatskleidžiamas nuostatos „registruoja savo veiklą“ turinys. |
Nepritarti |
LRV pastaba pateikta ĮSTP Nr. XIIIP-5169. Tuo tarpu projekte XIIIP-5174 šios nuostatos dėstomos kiek kitaip. Komiteto sujungtame ir patobulintame įstatymo projekte Nr. XIIIP-5174(2) šios nuostatos, atsižvelgiant į ŽŪM pateiktus naujus pasiūlymus, patikslintos ir privalomas gyvūnų (kačių, šunų, šeškų) ženklinimo nuostatas siūloma įtvirtinti keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 ir 3 dalyse.
|
|
6. |
Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada 2020-11-18 Nr. 1305 (Nr. XIIIP-5169) |
4 (12) |
(3) |
|
|
1.6. Projekto Nr. 1 4 straipsniu siūloma papildyti Apsaugos įstatymo 12 straipsnį 5 dalimi, nustatant, kad „Draudžiama lauko prekyba ir prekyba turgavietėse gyvūnais augintiniais“. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 4, 10 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 127 ir 346 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų aiškinamajame rašte (toliau – Aiškinamasis raštas) dėstoma, kad pagrindinis išvardytų įstatymų projektų tikslas – užtikrinti ne tik teorinį, bet ir praktinį normų, draudžiančių žiaurų elgesį su gyvūnais, įgyvendinimą; griežtinti bausmes ir išplėsti atsakingų asmenų sąrašą bei sukurti sklandžiai veikiančią sistemą, padėsiančią ne tik laiku reaguoti į visus kitus žiauraus elgesio su gyvūnais atvejus, bet ir užkirsti kelią nelegalioms veisykloms kurtis ateityje, tačiau nepateikiama argumentų, kodėl manoma, kad uždraudus gyvūnų augintinių lauko prekybą ir prekybą turgavietėse bus užkirstas kelias nelegalių veisyklų veiklai ateityje. Nepagrindžiami siūlomo įtvirtinti draudimo tikslai ir nenumatomi galimi padariniai. Be to, toks draudimas neužkirs kelio asmenims, prisidengiant dovanojimu, perleisti net ir neteisėtai išvestus gyvūnus augintinius, kadangi siūloma drausti tik prekybą, bet ne visus gyvūno augintinio nuosavybės perleidimo būdus. Siūlomas reglamentavimas neatitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 ir 5 punktuose įtvirtintų teisėkūros proporcingumo ir efektyvumo principų. |
Pritarti |
Pasiūlymas: Išbraukti projekto 4 straipsnį:
|
|
7. |
Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada 2020-11-18 Nr. 1305 (Nr. XIIIP-5174) |
|
|
|
|
2. Nepritarti Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 4, 10 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-5174 dėl šio nutarimo 1 punkte išdėstytų priežasčių, kadangi jame iš esmės siūlomas toks pats reglamentavimas kaip ir Projekte Nr. 1.
|
Nepritarti |
Atsižvelgiant į LRS TD išvados 5 d., vadovaujantis Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalies nuostatomis Komitetas projektus sujungė ir teikia Seimui svarstyti sujungtą Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 4, 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIIIP-5174(2)) į kurį įtraukti ir nauji Žemės ūkio ministerijos pasiūlymai. |
6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: nepaskirti.
7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Sprendimas: Pritarti Komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 4, 7, 10 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui (Nr. XIIIP-5174(2)) ir Komiteto išvadoms bei pasiūlymams, kuriems Komitetas pritarė.
Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 4, 10 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIIIP-5169) sujungti su Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 4, 10 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (Nr. XIIIP-5174) ir pateikti Seimui svarstyti komiteto patobulintą sujungtą įstatymo projektą Nr. XIIIP-5174(2).
7.2. Pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pastabos |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
||||||
|
1. |
Seimo Kaimo reikalų komitetas 2020-12-09 |
|
|
|
I |
Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektas pildomas nauju 3 straipsniu, kuriuo keičiamas įstatymo 7 straipsnis ir atsisakoma 12 straipsnio keitimo, tikslintinas pavadinimas įrašant. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo pavadinimą ir jį išdėstyti taip: LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVŪNŲ GEROVĖS IR APSAUGOS ĮSTATYMo NR. VIII-500 2,
4, 7 ir 10 ĮSTATYMAS |
Pritarti |
|
|
2. |
Seimo Kaimo reikalų komitetas 2020-12-09 |
1(2) |
1(12) |
|
N |
Argumentai: Esant dabartiniam reglamentavimui nėra aišku, kokiais atvejais ir kokiais kriterijais vadovaujantis daroma išvada, jog gyvūnas yra suluošintas, ir kaip įvertinama suluošinimo grėsmė. Siekiant aiškumo bei išvengti skirtingo interpretavimo, ši sąvoka tikslinama atsižvelgiant į Žemės ūkio ministerijos pateiktą pasiūlymą. Pasiūlymas: 1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
1. Papildyti 2 straipsnį nauja 121 dalimi ir ją išdėstyti taip: „121. Gyvūno suluošinimas – veiksmai ar neveikimas, dėl kurių atsiranda gyvūno kūno dalių ir (ar) organų sužalojimas, sukeliantis žalingus gyvūno fizinei ir (ar) psichinei sveikatai liekamuosius reiškinius.“ |
Pritarti |
|
|
3. |
Seimo Kaimo reikalų komitetas 2020-12-09 |
2(4) |
1(2) |
(14) |
|
Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, siūloma tikslinti projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 2 dalies 14 punkto formuluotę. Pasiūlymas: 2 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 4 straipsnio 2 dalies 14 punktą ir jį išdėstyti taip: „14)
gyvūnų veisimas |
Pritarti |
|
|
4. |
Seimo Kaimo reikalų komitetas 2020-12-09 |
2(4) |
2(2) |
(24) |
|
Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadose pateiktas pastabas ir argumentus, kad projekto Nr. XIIIP-5174 iniciatorių siūlomas projekto 2 straipsnio 2 dalies papildymas neaiškaus, subjektyviai ir skirtingai traktuotino turinio, kas sudarytų prielaidas skirtingoms aptariamos projekto nuostatos interpretacijoms ir skirtingam jos taikymui, siūloma šios nuostatos atsisakyti. Pasiūlymas: Išbraukti Projekto Nr. XIIIP-5174 iniciatorių 2 straipsnio 2 dalimi siūlomą keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies naują 24 dalį: „ |
Pritarti |
|
|
5. |
Seimo Kaimo reikalų komitetas 2020-12-09 |
2(4) |
4(5) |
|
|
Argumentai: Atsižvelgiant į visuomeninių organizacijų ir Žemės ūkio ministerijos pateiktus pasiūlymus, siūloma tikslinti keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalį. Pasiūlymas: 5. Pakeisti 4 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Kol bus priimtas ir įsiteisės teismo
sprendimas arba bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios
institucijos (pareigūno) sprendimas dėl gyvūno konfiskavimo, savivaldybės administracijos direktoriaus
įgaliotas asmuo, dalyvaujant Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos
veterinarijos gydytojui ir policijos pareigūnui, jeigu būtina užtikrinti
viešąją tvarką, turi paimti tokį gyvūną ir perduoti jį gyvūnų globėjui ar
kitam paimtą gyvūną galinčiam laikinai laikyti gyvūnų laikytojui arba kitokiu
būdu |
Pritarti |
|
|
6. |
Seimo Kaimo reikalų komitetas 2020-12-09 |
3(7) |
(2,3) |
|
N |
Argumentai: Komitetas, pritardamas projekto iniciatorių siūlymui įstatymu įtvirtinti privalomą gyvūnų ženklinimą, atsižvelgdamas į Žemės ūkio ministerijos pateiktus naujus pasiūlymus, šią nuostatą patikslino ir siūlo ją įtvirtinti keičiamo įstatymo 7 straipsnyje. Pasiūlymas: 3 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: 7 straipsnis. Gyvūnų registravimas ir ženklinimas 1. Atskirų rūšių gyvūnai privalo būti registruojami ir ženklinami pagal gyvūnų registravimą ir ženklinimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. 2. Katės, šunys ir šeškai privalo būti ženklinami mikroschemomis ir registruojami Gyvūnų augintinių registre. Už katės, šuns ir šeško paženklinimą mikroschema ir įregistravimą į Gyvūnų augintinių registrą atsako jų laikytojas ar savininkas. 3. Katės, šunys ir šeškai, atvesti nuo šio straipsnio įsigaliojimo datos, turi būti paženklinti ir registruoti Gyvūnų augintinių registre per 4 mėn. nuo jų atvedimo, bet ne vėliau kaip iki katės, šuns ar šeško perdavimo kitam savininkui ar laikytojui. Iki šio straipsnio įsigaliojimo datos atvesti katės, šunys ir šeškai, kurie nėra paženklinti mikroschemomis, turi būti paženklinti ir registruoti Gyvūnų augintinių registre iki 2022 m. gegužės 1 d., bet ne vėliau kaip iki perdavimo kitam savininkui ar laikytojui.
|
Pritarti |
|
|
7. |
Seimo Kaimo reikalų komitetas 2020-12-09 |
4(10) |
1(4) |
|
|
Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad privalomo gyvūnų ženklinimo mikroschemomis nuostatos perkeltos į keičiamo įstatymo 7 straipsnį, buvusios įstatymo 10 straipsnio 4 dalies nuostatos išbraukiamos. Pasiūlymas: 4 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas 1. Išbraukti 10 straipsnio 4 dalį, o šio straipsnio 5, 6 ir 7 dalis laikyti 4, 5 ir 6 dalimis: „4 |
Pritarti |
|
|
8. |
Seimo Kaimo reikalų komitetas 2020-12-09 |
4 |
(12) |
|
|
Argumentai: Komitetas pritardamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadoje pateiktai pastabai, kad nepateikiama argumentų, kodėl manoma, kad uždraudus gyvūnų augintinių lauko prekybą ir prekybą turgavietėse bus užkirstas kelias nelegalių veisyklų veiklai ateityje, kad nepagrindžiami siūlomo įtvirtinti draudimo tikslai ir nenumatomi galimi padariniai, kad siūlomas reglamentavimas neatitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 ir 5 punktuose įtvirtintų teisėkūros proporcingumo ir efektyvumo principų, siūlo projekto 4 straipsnį išbraukti. Pasiūlymas: „
|
Pritarti |
|
|
9. |
Seimo Kaimo reikalų komitetas 2020-12-09 |
5 |
|
|
|
Pasiūlymas: Patikslinti įstatymo įsigaliojimo datą: 5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2021 m. gegužės 1 d. |
Pritarti |
|
8. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė – 0.
9. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Vyšniauskas ir Kęstutis Mažeika.
10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta.
PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 4, 10 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (Nr. XIIIP-5174(2)), jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis
(Komiteto biuro patarėja, Simantė Kairienė)