LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IV (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 149
STENOGRAMA
2018 m. kovo 22 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS
ir Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF*). O dabar skelbiame vakarinio posėdžio pradžią ir prašome registruotis.
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininkas V. Pranckietis.
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Užsiregistravo 81 Seimo narys.
15.03 val.
Seimo nutarimo „Dėl vidutinio laikotarpio tikslo nustatymo“ projektas Nr. XIIIP-1779(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 2-1 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl vidutinio laikotarpio tikslo nustatymo“ projektas Nr. XIIIP-1779. Pranešėjas – Seimo narys S. Jakeliūnas, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Dėkui, gerbiamas Seimo Pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, Vyriausybė pateikė Seimui nutarimo projektą, kuriuo siūlė nustatyti 2019–2021 metų vidutinio laikotarpio tikslą – ne didesnį kaip 1 % Lietuvos Respublikos bendrojo vidaus produkto to meto kainomis struktūrinį valdžios sektoriaus deficitą. Struktūrinis reiškia, kad atsižvelgiama į ekonomikos svyravimus, potencialo panaudojimą ir kitus veiksnius, o jeigu yra nominalus perteklius, tai gali būti struktūrinis deficitas, jeigu ekonomika auga šiek tiek sparčiau, negu leidžia optimalios galimybės. Todėl tai ir vadinama struktūriniu valdžios sektoriaus deficitu, arba bendrąja prasme balansu.
Vakar, kovo 22 dieną, Biudžeto ir finansų komitetas įvertino šį Vyriausybės nutarimo projektą, atsižvelgė į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, kuris neturėjo iš esmės jokių pastabų, nuomonę, mes, suprantama, pritarėme tokiai pozicijai. Audito komitetas pateikė dvi pastabas, vienai iš kurių mes komiteto vardu nepritarėme, į kitą pasiūlymą atsižvelgta, bet aš manau, kad Audito komitetas pats galės pristatyti savo siūlymus.
Įvertinę tiek Teisės departamento, tiek Audito komiteto pastabas ir siūlymus, balsavome dėl nutarimo projekto. Balsavimo rezultatai: 6 komiteto nariai buvo už, 3 susilaikė. Bet dabar manau, kad Audito komitetas galėtų detaliau pristatyti savo argumentus, nebent nenori to padaryti.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Diskutuoti šiuo klausimu užsirašė Seimo narys A. Kubilius. Kviečiame… (Balsai salėje)
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Siūliau pasisakyti Audito komitetui.
PIRMININKAS. Gerai. Audito komiteto vardu kalbės I. Šimonytė. Taip?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Audito komitetas svarstė šitą nutarimo projektą ir bendru sutarimu pritarė nepritarti teikiamam nutarimo projektui, nes jis numato nepakankamai ambicingą vidutinio laikotarpio struktūrinio deficito tikslą.
Pagrindinės priežastys, kodėl buvo toks sprendimas priimtas, yra šios. Pirmiausia, kad pati Vyriausybė pagal savo kitus teisės aktus, savo tvirtintus kitus vidutinės trukmės planus (turiu minty visų pirma Stabilumo programą), yra numačiusi gerokai ambicingesnius tikslus: 2020 metais realiai yra suplanuotas netgi struktūrinis perteklius. Vadinasi, išeina taip, kad kairė nežino, ką daro dešinė. Seimui yra siūloma patvirtinti vienus skaičius, o Vyriausybė savo nutarimais ir savo faktiniu planavimu remiasi visai kitais skaičiais. Buvo pateikti argumentai, kad krizės laikotarpiu šitą erdvę turėti reikia, bet pati Vyriausybė vidutiniu laikotarpiu jokios krizės neprognozuoja, ir turbūt visiškai pagrįstai, todėl, tiesą sakant, tie motyvai nėra pagrįsti.
Kitas labai svarbus klausimas yra tas, kad balansavimas ties žemiausia riba, kurią numato fiskalinės drausmės sutartis, yra pagrįstas tada, jeigu skolą laikai tvaria. Tai po atliktos vadinamosios pensijų reformos praėjusioje kadencijoje, t. y. po tų pensijų pakeitimų, kurie yra numatyti ir jie yra finansiškai tvarūs, nes numato 20 % pakeitimo normą pensininkams po 20–30 metų, manau, kad čia retas kuris iš mūsų mano, kad jie yra socialiai tvarūs ir kad iš tikrųjų nėra jokios grėsmės mūsų skolai, ir mes galime galvoti, kad ji nepradės augti po 15–20 metų pumpuruojamuoju būdu, nes tai, kas tuo metu vyktų, jeigu šitie sprendimai būtų įgyvendinti, veikiausiai visuomenės gali būti nesuprasta.
Paskutinis dalykas yra tas, kad Vyriausybė, tiesą sakant, nesilaiko ir procedūrų. Šitas nutarimo projektas buvo pateiktas nenustatytu laiku, Seimas jį priima nenustatytu laiku ir dargi be tinkamo aiškinamojo rašto. Todėl komitetas nepritarė, pasiūlė svarstyti ambicingesnį vidutinio laikotarpio tikslą. Kaip suprantu, pagrindinis komitetas tam nepritarė. Labai ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkojame. Užsirašė kalbėti Seimo narys A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų gal ir neičiau kalbėti dėl šio nutarimo, jeigu, matyt, Aukščiausiojo valia nebūtų lemtas toks sutapimas, kad po šito nutarimo svarstysime nutarimą dėl komisijos, kuri turi tirti, ką mūsų Vyriausybė darė su finansais. Aš noriu pasakyti, kad šiandien yra tas momentas, kai priėmus šitokį nutarimą po poros metų, kai valstiečiai bus opozicijoje, Seime teks sudaryti komisiją ir tirti, kodėl valstiečiai elgiasi taip neatsakingai su valstybės finansais.
Yra klasikinis pavyzdys. Viena vertus, mes sakome: žiūrėkite, 2008–2012 metų krizė, nebuvo pasirengta ir t. t. Aiškinamės, kodėl estai buvo daug geriau pasirengę, kodėl nuo 2005 metų jie kaupė rezervus ir kai atėjo pasaulinė krizė, jų ekonomika taip pat smuko, bet jiems buvo žymiai lengviau negu mums, nes mes buvome nepasirengę. Dabar mes vėl svarstome dokumentą, kuris iš tikrųjų turėtų būti esminis dokumentas apie mūsų ateitį, nes ką reiškia vidutinės trukmės laikotarpio tikslo nustatymas? Tai yra nustatymas, kiek šitas Seimas ir šita valdžia planuoja išlaidauti daugiau, negu gauna pajamų.
Kas yra struktūrinis deficitas? Vadinasi, yra deficitas, kuris susidaro dėl to, kad valstybės išlaidos dėl struktūrinių problemų, dėl visuomenės senėjimo, dėl mažo gimstamumo, dėl darbo jėgos trūkumo, dėl daugybės kitų problemų… tokios struktūrinės išlaidos yra didesnės, nei valstybė gali gauti pajamų net ir geriausiais laikais. Aš, klausydamas premjero, suprantu, kad dabar yra geriausias laikas Lietuvos ekonomikos. Viskas auga, pajamų daug gaunama, bet ir toliau planuojamas struktūrinis deficitas, ir apie tai mes visiškai nekalbame. Mane tai realiai labai stebina. Dar labiau stebina, kad tokiu svarbiu klausimu Vyriausybė atsiunčia popieriuką su vienu sakiniu, kad numatomas struktūrinis deficitas iki 1 % vidutiniu laikotarpiu. Aš dar klausiau Sekretoriato, gal kartais aš nesugebu internete rasti aiškinamojo rašto, net aiškinamo rašto nėra! Nėra paaiškinimo, kodėl valstybė ir Vyriausybė renkasi tokią politiką, kuri, mano įsitikinimu, vėlgi yra labai aiškiai demonstruojanti, kad mes neplanuojame laikytis tam tikros drausmės ir kalbame apie išlaidas, visiškai negalvodami, ką yra įrodžiusi pasaulio ekonomika, kad krizės yra periodinis dalykas laisvos rinkos ekonomikoje ir faktiškai jų išvengti negalima.
Dar daugiau, ką noriu pasakyti. Mes šiandien Biudžeto ir finansų komitete svarstėme, ir M. Majauskas klausė ir prašė informacijos, pagaliau ją gavome, kaip atrodo kitos euro zonos šalys. Pasirodo, kad tik mes ir mūsų kaimynė Latvija planuoja tokį didelį struktūrinį deficitą vidutinės trukmės laikotarpiu.
Aš, tiesą sakant, nenoriu kalbėti apie latvius ko nors bloga, bet kodėl mes nepasimokome patys iš savęs ir praeitų krizių, aš niekaip negaliu suprasti. Ir tai, kad šitą diskusiją yra bandoma palikti tik tokia formalia diskusija dėl vieno skaičiuko, mano įsitikinimu, yra didelė klaida. Aš dar kartą raginu ir Vyriausybę, ir Seimo daugumą pagaliau į valstybės finansus pradėti žiūrėti taip, kaip į savo finansus. Man kartais atrodo, kai kalbame apie valstybės biudžetą, fiskalinį deficitą, struktūrinį deficitą, kad tie terminai yra tokie sudėtingi, kad mes net negalvojame toliau apie tai, ką jie realiame gyvenime reiškia. Turiu pasakyti, kad jeigu mes taip žiūrėtume į savo šeimos finansus, tai didžioji dalis čia esančių parlamentarų savo šeimų bankrotą matytų labai greitai. Mes, dar kartą noriu pakartoti, planuojame gyventi išlaidžiau, nei realiai leidžia mūsų ekonomika, vadinasi, mes savo gerą gyvenimą, jo kainą planuojame perduoti savo vaikams ir anūkams. Tai yra štai šito skaičiaus reikšmė.
Aš tikrai raginčiau šiandien nepritarti tokiam nutarimui. Reikalauti iš Vyriausybės labai pagrįstų tolesnių ekonominių ir finansinių projekcijų, ir Seime turėti rimtą diskusiją apie tai, kaip mes planuojame toliau gyventi ir kaip mes ruošiamės neišvengiamoms būsimoms krizėms, kurios, na, gal ne jūsų valdžios laikotarpiu, duok Dieve, Lietuvą ištiks, nes būtų labai blogai, bet neišvengiamos yra, kaip neišvengiamas žiemos atėjimas visame pasaulyje.
PIRMININKAS. Ačiū. Kalbės Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju Pirmininkui. Aš kalbėsiu trumpai, gal nebūsiu toks kritiškas, koks buvo A. Kubilius dėl deficito. Suprantu, kad yra laikotarpiai, kai per negaliu turi skatinti ekonomiką. Tai vadinama anticikliškumu, kai krenta ekonomika, turi per negaliu rasti pinigų ir skatinti ekonomiką tam, kad būtų subalansuoti tiek socialiniai, tiek ekonominiai reiškiniai, ir kartais tokių dalykų reikia. Bet ilgainiui, ilgesniu laikotarpiu mes turime sakyti, jog turime gyventi pagal pajamas, tam ir yra numatytas struktūrinis deficitas. Struktūrinis deficitas, kai ekonomika auga ar kada ekonomika krenta, ar auga mažiau, išlyginus per visą laikotarpį, kad mes gyventume pagal pajamas, pagal tai, kiek uždirbame, pagal tai, kiek gauname, kad neišleistume daugiau, kad mūsų skola neaugtų.
Deja, Lietuva šiuo atveju nepasimokė iš krizės, nepasimokė iš tų labai labai skaudžių pasekmių ir šiandien vis dar planuoja vidutinio laikotarpio deficitą. Kaip ir minėjau, suprantu, kad yra atvejų, kai tas deficitas atsiranda, suprantu atvejį, kai galima ir reikia skatinti ekonomiką per negaliu, bet šiandien nerimą kelia du dalykai. Vienas, jog tik dvi Europos Sąjungos šalys narės pasirinko būtent tokią politiką, tai yra Latvija ir Lietuva pasirinko minus vieneto be deficito nustatymą ilgesniu laikotarpiu. Tuo tarpu kitos šalys, euro zonos šalys narės rinkosi visai kitokius. Pavyzdžiui, Belgija – 0 %, Vokietija – 0,5 %, Estija – 0,5 %, Ispanija – 0 %, Prancūzija – 0,4 %, bet štai Latvija ir Lietuva renkasi po minus 1 %. Tai kelia šiek tiek nerimo.
Antras dalykas, kuris kelia nerimą, tai finansų ministras kalbėjo apie suvaldytą infliaciją, bet panašu, kad situacija yra kiek kitokia. Kainos auga ir kainų augimo prognozės keičiasi. Praėjusių metų rugsėjo mėnesį buvo išplatintos Suderinto vartotojų kainų indekso prognozės ir prognozės šiems metams buvo 2,7 %. Prieš kelias dienas buvo atnaujintos kovo mėnesio Finansų ministerijos scenarijaus prognozės ir jos jau pakilo, yra 2,9 %. Labai panašias prognozes teikia ir Lietuvos bankas, kuris dar praėjusių metų gruodžio mėnesį vidutinę metinę infliaciją prognozavo 2,6 %, šiais metais kovo mėnesį prognozuoja infliaciją jau 2,7 %. Iš tiesų yra kelių nerimo ženklų, todėl kviečiu labai labai atsakingai vertinti tokius dalykus. Ačiū.
PIRMININKAS. Kalbės Seimo narys K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų burtininkų iš bankų laikais galima kalbėti apie visokius deficitus ir viską, bet gyvenime yra kiek kitokia situacija.
Pirma, noriu pasakyti tai, kad Lietuva yra euro zonos narė ir yra euro zonoje, ir kad, be struktūrinio deficito, fiskalinio deficito, taip pat egzistuoja dar kiti ekonomikos parametrai, tai valstybės skolos, kurios yra. Imkim, ta pati Ispanija, kuri užsibrėžusi trumpalaikiu 0 % deficito, turi ar ne tik 85 % valstybės skolos. Italija, kuri… 0,5 % yra, turi 115 % valstybinės skolos. Taigi ta finansinė padėtis iš tikrųjų priklauso nuo daugelio dalykų.
Principas yra labai paprastas, kad nereikėtų sudėtingai aiškinti. Europos Sąjungos euro zonos daugelis valstybių ilgą laiką buvo pripratusios labai smarkiai išlaidauti. Dabartiniu metu, pastaraisiais metais iš esmės susidarė tokia situacija, kad tas išlaidavimas per biudžetus sumažėjo, tačiau išlaidavimas atsirado per kitą galą – per vadinamąjį Europos Centrinio Banko pinigų kiekybinį skatinimą. Kitaip tariant, po 60–80 mlrd. eurų kiekvieną mėnesį į euro zoną buvo investuojama spausdintų pinigų, bankinių pinigų, kas buvo tolygu iš tikro pinigų masės sukėlimui ir visiems kitiems dalykams.
Lietuva, būdama Europos Sąjungos nare, iš tikro labai smarkiai priklauso nuo visų tų procesų. Europos Centrinio Banko vadas M. Dragis neseniai sakė, kad euro zona yra gana didelės rizikos zona, ir tos rizikos yra ne vien tik ekonominės, bet ir politinės, ką mes stebime. Lietuvai tai taip pat gali turėti įtakos, be abejo, jos deficitui, jos išlaidoms ir pajamoms.
Tai, kad yra nustatytas vienetas, mes nustatome iki 1 %, mano supratimu, nėra toks jau galutinis ir nekeičiamas skaičius, nes ekonominė situacija pasaulyje ir Lietuvoje gali labai keistis. Todėl aš kalbėjau apie krizes, apie kitus dalykus, dėl ko ekonomistai kalba. Natūralu, tas dydis gali smarkiai koreguotis. Bet kuriuo atveju žymiai esmingesnis dalykas yra ne tiek deficitas, bet ekonomikos augimo veiksniai ir kaip užtikrinamas ekonomikos augimas. Jeigu paimsime Lietuvos ekonomikos augimą, tai mūsų ekonomikoje naujos ekonomikos lyginamasis svoris, turiu omenyje tą ekonomiką, kuri susijusi su aukšta pridedamąja verte, su pelningumu, yra labai mažas. Dauguma investicijų, kurios eina, yra infrastruktūrinės investicijos, jos yra svarbios, bet ne ilgalaikės investicijos.
Tų ilgalaikių investicijų yra du finansavimo šaltiniai. Vieną aptarėme čia, kito mes neliečiame, tai yra indėlininkų, žmonių, pinigai. 11 mlrd. eurų guli bankuose už nulines palūkanas. Instrumentų praktiškai panaudoti juos, įtraukti į ekonomiką mes neturime. Mes galėtume pateikti nemažai kofinansavimo instrumentų dėl statybų, dėl naujų projektų vystymo, dėl tam tikrų programų, bet mes to dalyko nedarome. Galima būtų užtikrinti 2–3 % palūkanas tiems investitoriams, žmonėms, kurie investuotų į tuos projektus su valstybe. Valstybė galėtų.
Mes turime milžiniškus piniginius rezervus, jų mes beveik nenaudojame. Juos naudoja Skandinavijos bankai, kurie turi galimybę juos paskolinti kitose rinkose arba investuoti, pavyzdžiui, Rytų rinkose, Kinijos arba kitose, netgi obligacijas, kur yra 3–4 % metinių palūkanų. Faktiškai niekas nepaneigia, kad tie mūsų pinigai gali dirbti už 3–4 %, bet ne pas mus, o dirbti kitur. Tai šia prasme esantis 1 % yra sąlyginis dydis, kurio mes siekiame.
Iš tikro išlaidavimas yra ne pats geriausias būdas tapti turtingam. Bet, kita vertus, aplinkiniai kraštai, euro zonos kraštai iš principo, jei paimsime Europos Sąjungos didžiąją dalį, ypač pietines valstybes, labai smarkiai prasiskolinusios. Iki šios dienos ta pati Lenkija labai smarkiai skolinasi ir leidžia. Skolinasi visose rinkose ir deficitas yra kur kas didesnis. Jie naudojasi sena angliška patarle, kad geriau turėti daiktą, arba ekonomiką, negu turėti pinigus, nes iš tikro ekonomikos augimas yra svarbiausias uždavinys.
Todėl, aš manau, tas nutarimas yra daugiau diskusinio pobūdžio, bet tai, ką siūlė Biudžeto ir finansų komitetas, Vyriausybė, kad turėtų būti apribotas, bet orientuotas į vieną, tai yra toks sąlyginis burtažodis, kurio mes visi siekiame. Tiek trumpai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Priėmimas.
Motyvai dėl viso. Motyvai prieš – A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Kolegos, aš čia nekartosiu, aš manau, tikrai neverta pritarti tokiam nutarimui, kurį Vyriausybė atneša Seimui tokia atmestina forma. Net nėra aiškinamojo rašto, kuriame būtų išdėstyti motyvai, kodėl Vyriausybė renkasi tokią išlaidaujamąją politiką, ir aš tikrai raginu Seimą skirti tikrai kur kas daugiau dėmesio ilgalaikei Lietuvos ekonominei ir finansinei perspektyvai ir ją nagrinėti kur kas atidžiau, tik gerai išdiskutavus priimti tokius sprendimus, kurie, mano manymu, šiandien nėra pagrįsti. Tą Audito komitetas labai tiksliai yra įvardinęs.
PIRMININKAS. Motyvai už – K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Palaikydamas savo kolegą A. Kubilių, tik noriu truputį dar kartą pakartoti ir pridurti, kad šis nutarimas iš esmės yra orientacinio pobūdžio, orientyras, kuris yra pakankamas ir reikalingas, bet gyvenimas kartais labai smarkiai skiriasi nuo to, kas vyksta. Euro zonoje iš esmės ilgą laiką vyko tai, kad vieni išlaidavo, o kiti gyveno susiveržę diržus. Abiem atvejais išėjo taip, kad visi gyveno euro zonoje, tiesiog skirtingi rezultatai.
Paimkite jūs tą pačią Italiją. Yra Šiaurės Italija, yra Pietų Italija. Ta pati Italija, tie patys italai gyvena. Pietų Italijoje pagamintas produktas vienam gyventojui yra dukart mažesnis negu Šiaurės Italijoje, nors investicijos yra skiriamos Pietų Italijai. Tai šia situacija aš noriu pasakyti, kad iš tikro orientyras yra gana reikalingas, kad jo bus laikomasi, aš manau, siekiama. O diskusijos dėl jo, ką Andrius minėjo, iš tikro yra reikalingos. Kur kas geriau, jeigu Seime mes diskutuotume dėl ekonomikos, dėl mūsų vietos ir galimybių euro zonoje, negu bandytume vienas kitam kasti duobę. Kai kasama duobė, tai, žinote, paprastai reikia kasti dvi duobes. Manau, geriausias dalykas, ką gali pasiūlyti liberalai, tai žiūrėti į priekį, siūlyti konstruktyvius dalykus, tai, ko reikia žmonėms, ir išeiti vieną kartą iš tos salės bent jau su galvomis – į aplinką pažiūrėti, kaip gyvena pensininkai, žmonės, studentai ir kiti, tada galima tikėtis kitų permainų. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš tik dar kartą atkreipsiu dėmesį, kad yra iš esmės dvi taisyklės, kurios nustato mūsų fiskalinę drausmę. Viena yra Briuselio nuleistas reikalavimas mums nusistatyti, tai būtent čia yra vidutinio laikotarpio tikslas, kurį mes nusistatome, kita yra Fiskalinės drausmės įstatymas, kurį mes jau patys esame priėmę. Šis įstatymas remiasi konstituciniu įstatymu ir yra gerokai griežtesnis negu šis vidutinio laikotarpio tikslas. Mano toks kvietimas, na, dabar galbūt per daug iečių nelaužyti, bet labai rimtai pagalvoti, kad kai kils klausimas dėl Fiskalinės drausmės įstatymo ir bus minčių jį keisti ir koreguoti, tai paskutinė atrama bus būtent šis priimtas nutarimas, kuris yra labai lankstus ir kurio barjeras yra labai labai žemas, vienas žemiausių visoje Europos Sąjungoje. Taigi, priimdami šitą nutarimą, būkime atsargūs ir galvokime apie tai, kad jeigu mes ryšimės keisti Fiskalinės drausmės įstatymą, mes to nepadarytume taip lengvabūdiškai.
PIRMININKAS. Motyvai už – S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Dėkui, gerbiamas pirmininke. Čia buvo daug pasakyta, A. Kubilius jau pradėjo daryti krizės tyrimo svarstymo įžangą, nežinia, ar čia jis bus, ar nebus, bet aš suprantu tą norą užsiimti tam tikra politine prevencija. Dėl šio tikslo mes iš tikrųjų galėjome nusistatyti dar žemesnį tą deficitą, pavyzdžiui, 2018 metais 1 %… galėjome turėti minus 1,4 %. Europos Sąjungoje iš viso yra septynios šalys, kurios gali nustatyti ir nusistatė tą 1 %, o tai, be kitų veiksnių, dar yra susiję ir su tuo, kad mūsų finansinio stabilumo, arba tvarumo, rizika arba nestabilumo rizika yra pakankamai maža, vertinant objektyviai ir žiūrint į tuos trejus metus.
Įvertinus ir tai, kaip minėta, mes buvome… ir Fiskalinės drausmės dar papildomą konstitucinį įstatymą, kuris yra dar viena atrama, arba dar vienos grindys, taip sakant, vienos grindys yra aukščiau, šitos grindys yra žemiau, tai mes turime pakankamą apsaugą, tačiau niekas nežino, mūsų ekonomika yra maža, išorės veiksniai gali pablogėti, ta pati Latvija, žinome bankų krizę, ten gali įvykti… Apskritai sunku prognozuoti, kas čia darysis 2021 metais Europos Sąjungoje, ir breksitas materializuosis tikriausiai, ir Europos Sąjungos paramos bus persidengimo laikotarpiai, todėl, norėdami apsidrausti, kad nereikėtų nusistatyti ir koreguoti kažkokius tikslus, turime tą pakankamą apsaugą, bet turime turėti ir manevro laisvę, kad jeigu ekonomika pradėtų lėtėti, galėtume skatinti tiek ekonomiką, tiek galėtume finansuoti visas savo jautrias sritis – socialinę apsaugą, švietimą, sveikatą ir panašiai. Siūlau pritarti tiek Vyriausybės, tiek Biudžeto ir finansų komiteto nuomonei ir patvirtinti šį nutarimo projektą. Dėkui.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, gal reikėtų pradėti mūsų priimamus sprendimus testuoti prasmės testu: o kas pasikeis, jeigu mes šio dokumento nepriimsime? Nieko. Tai kam jį priimti? Siūlau susilaikyti.
PIRMININKAS. Daugiau pasisakyti dėl motyvų norinčių nėra. Kviečiu balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 111 Seimo narių: už – 71, prieš – 11, susilaikė 29. Seimo nutarimas „Dėl vidutinio laikotarpio tikslo nustatymo“ priimtas. (Gongas)
15.30 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimų suteikimo Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitetui ir pavedimo atlikti parlamentinį tyrimą dėl galimai padarytos didelio masto žalos valstybei 2009–2012 metais Finansų ministerijai skolinantis iš komercinių bankų už galimai nepagrįstai dideles palūkanas ir neviešu būdu išleidžiant Vyriausybės vertybinius popierius“ projektas Nr. XIIIP-1262 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-2 klausimas – projektas Nr. XIIIP-1262. Turėtume paskirti pagrindinį komitetą dėl Seimo nutarimo dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos ir t. t. Pateikimas buvo gruodžio 19 dieną, bet buvo nepaskirtas komitetas. Kokį komitetą siūlome? Biudžeto ir finansų komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Paskirtas Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti 27 dieną. Komiteto pirmininkas, prašau.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Siūlyčiau svarstyti 29 dieną, nes komiteto posėdis įvyks 28 dieną. Tam, kad nereikėtų šaukti tą ypatingą komiteto posėdį, tai ar galima pasiūlyti dviem dienom vėliau?
PIRMININKAS. Galime pritarti 29 dienai? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta.
15.31 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 80 ir 82 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1485(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-3 klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 80 ir 82 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1485(3). Pasiūlymų nėra. Du straipsniai.
Pastraipsniui. 1 straipsnis – 80 straipsnio pakeitimas. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 2 straipsnis – 82 straipsnio pakeitimas. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 3 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas balandžio 15 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Yra kalbantieji tiktai už. Ar tikrai reikia kalbėti? (Balsai salėje) M. Majauskas nori kalbėti.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš noriu dar kartą atkreipti dėmesį. Kam buvo lemta studijuoti Vakaruose, puikiai supranta, kad tarp Vilniaus ir Oksfordo yra milžiniškas skirtumas, bet tai nereiškia, kad mes neturime investuoti į Vilniaus universitetą. Tai reiškia, kad mes turime investuoti į Lietuvos universitetus, bet tol, kol mūsų universitetai pasieks Vakarų universitetų lygį, didelė dalis žmonių vis tiek išvažiuos studijuoti į užsienį. Ta dalis Lietuvos visuomenės, jaunuomenės, naujos kartos bus prarastos kartos dalis, nes mes kaip ir neužtikrinsime galimybės jiems gauti geriausią išsilavinimą čia, Lietuvoje. Mažiausia, ką mes galime padaryti, tai investuoti į juos tam, jog jie sugrįžtų. Tai yra skirti finansavimą ir stipendijas jiems su sąlyga, kad jie grįžę studijuotų ir dirbtų Lietuvoje. Šitas įstatymas būtent tai ir gali padaryti, todėl labai kviečiu pritarti jam.
PIRMININKAS. Ar kiti kalbėtojai… V. Rinkevičius. Prašau.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Aš labai trumpai. Bet kuriuo atveju geriausius protus turime remti ir, aišku, reikia sudaryti sąlygas ir tvarką juos įtvirtinti Lietuvoje po studijų. Todėl remiu šį projektą ir siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. G. Steponavičius. Atsiprašau, E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų turbūt daugiausia diskusijų sukėlė klausimas ne apie tai, kad lietuviai, studijuojantys užsienio universitetuose, gautų tam tikrą paramą, dėl to turbūt diskusijų nėra. Taip pat nėra diskusijų turbūt ir dėl to, kad vis dėlto esame Europos Sąjungos šalis, bendroje ekonominėje erdvėje taip pat sąlygos turi būti vienodos. Galiu pasakyti, kad kai kurie pasaulio universitetai nuėjo kur kas toliau siekdami palaikyti savo universitetus. Universitetai netgi skiria stipendijas visai kitų šalių studentams tam, kad parodytų savo universitetų kokybę. Jie finansuoja geriausius mūsų Lietuvos protus, kurie netgi grįžta į Lietuvą ir be jokių sąlygų tam, kad parodytų savo universitetų lygį. Manyčiau, šiuo atveju be jokių problemų turėtume pritarti tam sprendimui ir įstatymui, ir jį palaikyti.
PIRMININKAS. Ir Seimo narys G. Steponavičius.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Gerbiami kolegos, aš irgi pritariu pačiai idėjai, tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad tikslai, kurie čia skambiai yra formuluojami apie emigracijos stabdymą tokiais instrumentais, yra neadekvatūs. Iš tiesų 100 tūkst. eurų, numatytų paremti gabiems studentams, studijuojantiems prestižiniuose universitetuose, iš esmės reiškia septynis aštuonis studentus, gaunančius finansavimą per metus. Aplikuos turbūt šimtai, galbūt net ir tūkstantis. Biurokratinės apsukos bus milžiniškos, bet su tokio masto parama mes vargu ar ką pasieksime.
Mano palinkėjimas gerbiamiems valdantiesiems – suprasti, kad ne pririšimas per paskolų ar mokesčių už mokslą kompensavimą valstybės lėšomis nulems jų sprendimą grįžti, o orios valstybės kūrimas, galimybių jaunimui dirbti čia ir uždirbti normaliai. Ir ne pririšimu, o būtent sisteminiais pokyčiais mes pakeisime požiūrį. Bet šis sprendimas yra mažas žingsnelis ta linkme, todėl aš kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonių prieš niekas neužsirašė išsakyti, todėl kviečiu balsuoti dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 109 Seimo nariai: už – 107, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1485(2) priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Po balsavimo. Iš tikrųjų pritariu pačiai intencijai ir svarstytoms nuostatoms, bet vis dėlto noriu, Pirmininke, atkreipti jūsų dėmesį į tą paprastą faktą, apie kurį praeitą posėdį kalbėjo ir M. Adomėnas. Aš nežinau, ar tikrai yra išspręsta problema, nes aš savo akimis žiūriu į dabar galiojančio įstatymo 82 straipsnio 6 dalį (mes papildėme įstatymą 9 dalimi), o 6 dalies pirmas sakinys skamba taip: „Švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka gali būti skiriama parama aukštųjų mokyklų studentams, vykstantiems studijuoti arba atlikti praktiką užsienyje“, ir toliau. 9 dalį parašėme tokią: „Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka gali būti skiriama parama įstojusiems į auštąsias mokyklas ne Lietuvos Respublikoje.“ Dvi dalys apie tą patį kalba, bet skirtingais žodžiais. Čia, toje 9 dalyje, lyg ir prie Lietuvos piliečių įtraukti ir užsienio piliečiai. Aš nežinau, ar tikrai yra suderintos tos dvi dalys ir ar nėra viena kitą čia papildančios, ar kokią nors sumaištį sukėlusios? Aš tik noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad prieš pasirašydami pasižiūrėkite atidžiai.
PIRMININKAS. Teisės departamentas, įvertinęs projekto atitiktį Konstitucijai, pastabų neturėjo. (Balsai salėje) Mes parodysime A. Kubiliui atskirai.
E. Jovaiša.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Noriu pasakyti, kad visos įstatymo dalys yra komitete apsvarstytos, su M. Adomėnu yra suderinta ir iš tikrųjų įstatymo pirmoji pataisa tenai kalba apie… (Balsai salėje)
PIRMININKAS. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Ačiū, Pirmininke, kad suteikėte žodį replikai. Teisės departamentas – tai ne Konservatorių partija, čia daugiau nei Konstitucinis Teismas, A. Kubiliaus nuomone.
15.39 val.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 20 straipsnio pakeitimo ir papildymo 201 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1777, Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 67 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1778 (pateikimas)
PIRMININKAS. Darbotvarkės 2-4a ir 2-4b klausimai – Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 20 straipsnio pakeitimo ir papildymo 201 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1777. Viceministras V. Macevičius. Prašom.
V. MACEVIČIUS. Laba diena, gerbiamas Pirmininke, gerbiami Seimo nariai. Teikiame Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20 straipsnio pakeitimo ir papildymo 201 straipsniu įstatymo projektą ir Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 67 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Kaip žinome, Vyriausybė yra iškėlusi uždavinį padidinti gaminančių vartotojų skaičių minimum iki 34 tūkst., todėl šie įstatymo pakeitimai ir yra susiję būtent su šio tikslo pasiekimu.
Dabar pačių įstatymų esmė. Pakeisdami Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo punktus mes siekiame sudaryti gaminančių vartotojų kainodaros principų sistemą, kuri būtų aiški ir visiems suprantama. Būtų taip, kad gaminantis vartotojas moka Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytą naudojimosi elektros tinklais kainą. Ta kaina būtų nustatoma vieneriems metams, įvertinus operatoriaus ekonomiškai pagrįstas ir būtinas išlaidas. Gaminantis vartotojas galėtų pasirinkti: arba jis moka kaip dabar, centais už kilovatvalandę, arba už kilovatą, arba šių abiejų mišinį, tai yra dvinarį tarifą, ir nemoka VIAPʼo už pateiktą ir susigrąžintą elektros energiją.
Taip pat būtų sudarytos sąlygos ūkininkams pasistatyti iki 100 kilovatų galios jėgaines. Ypač tiems, kurie yra fiziniai asmenys. Jie aplikuoja į 30 megavatų bendrą galią ir stato iki 100 kilovatų elektrinę. Taip pat būtų sudarytos prielaidos gaminantiems vartotojams, pasinaudojusiems paramos schemomis, – tai gali būti ir Europos Sąjungos parama, valstybės parama, arba Klimato kaitos specialiosios programos lėšos, irgi tapti gaminančiais vartotojais.
Taip pat suteikiama galimybė elektros energijos gamintojams, šiandien turintiems fiksuotą tarifą, pavyzdžiui, vėjininkams, kurie 2021 metais jau to tarifo faktiškai nebegaus. Mes skatintume juos jau šiandien pradėti prekiauti elektros energija biržoje, sudaryti tokias galimybes.
Baziniai kainodaros principai, kuriais vadovaujasi Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, yra nustatyti Vyriausybės nutarimu. Deja, tai prieštarauja Kainų komisijos, kaip nepriklausomo subjekto, principams, todėl siūlome tuos pačius principus įtvirtinti Elektros energetikos įstatyme, kad būtų vadovaujamasi Elektros energetikos įstatyme nurodytais principais, aprašytais Atsinaujinančių išteklių įstatyme.
Yra Vyriausybės prašymas svarstyti šiuos projektus ypatingos skubos tvarka ir yra argumentų. Kaip žinote, Aplinkos ministerija dabar patvirtina Klimato kaitos specialiosios programos 2018 metų lėšų sąmatą, kad būtų galimybė naujiems pareiškėjams aplikuoti į paramos lėšas. Balandis – prasideda pati saulės generacija. Kaip aš jau ir minėjau, kad šiandien gaminantiems vartotojams gavus paramą nekiltų niekam abejonių, ar jie turi mokėti VIAP’ą, ar neturi mokėti VIAPʼo. Labai prašau pritarti šiems projektams ir svarstyti.
PIRMININKAS. 10 minučių yra skiriama klausti. Klausia Seimo narys J. Varžgalys. Ruošiasi E. Pupinis.
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Ačiū, Seimo Pirmininke. Gerbiamas viceministre, šis jūsų klausimas… Aiškinamajame rašte labai daug kalbama apie karšto vandens paruošimą ir t. t., ir t. t. Šis jūsų nutarimas labai siejasi. Kitą nutarimą rengia Aplinkos ministerija – karšto vandens paruošimą, skaitiklių statymą ir visus kitus klausimus, susijusius su karšto vandens paruošimu, atiduoti vandenų įmonėms. Kodėl taip yra daroma? Juk karšto vandens paruošimas yra grynai šilumos įmonių prerogatyva. Kaip jūs tai pakomentuotumėte?
V. MACEVIČIUS. Dėkoju už klausimą. Jis turbūt nesusijęs su šiuo pristatymu, bet mes ir apie tai kalbame. Šiek tiek kitaip. Kadangi karštas vanduo yra matuojamas kubiniais metrais, tai mūsų tokia nuostata yra: tas, kas yra matuojama kubiniais metrais (vanduo), atsiskaito su vandens tiekėju, kas yra matuojama kilovatvalandėmis, atsiskaito su šilumos tiekėju, kad būtų labai aiškiai atskirta. Tokia yra nuostata ir Geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatymo projekte apie tai yra kalbama.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys E. Pupinis. Ruošiasi S. Gentvilas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų labai šaunu, kad yra tokios galimybės, jos ir seniau buvo, kai galima kaupti elektros energiją, pasigaminant iš atsinaujinančių elektros generavimo šaltinių. Bet buvo viena problema. Ypač ūkininkai kėlė klausimą, kad faktiškai viena jėgainė gali aprūpinti vieną objektą ir negalima išdėstytų per teritoriją bent poros objektų aprūpinti elektros energija iš sukauptos dalies. Ar ministerija rengiasi pakeisti nuostatas, nes iš tikrųjų logikos nėra, kad prie kiekvieno objekto reikėtų statyti po vieną jėgainę? Pavyzdžiui, žmogus, ūkininkas turi fermas ir už kažkiek kilometrų turi turizmo sodybą. Iš tikrųjų būdavo taip, kad fermos sunaudodavo, o kaimo turizmo sodybai išlaikyti jis negalėjo susigrąžinti elektros energijos.
V. MACEVIČIUS. Dėkoju už klausimą. Mes tikrai šį klausimą svarstome netgi plačiau. Paprastai sakant, gamybos vieta ir vartojimo vieta nesutampa. Apie tai kalbame. Kalbame apie energetines bendruomenes, kai galbūt daugiabučių namų bendruomenės gali pasistatyti saulės jėgainę ir naudoti sau. Kalbame, kaip galima būtų statyti jėgaines galbūt kooperatyvo principu ir tą elektros energiją pardavinėti. Taip, apie tai yra kalbama. Man atrodo, kai nagrinėsime strategijos projektą, prie šito grįšime.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys S. Gentvilas. Ruošiasi A. Butkevičius.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju, gerbiamas Pirmininke. Gerbiamas viceministre, norėjau jūsų paklausti, iš esmės pasveikinti su šia iniciatyva – gaminančių vartotojų, bet kartu paklausti apie vieną faktorių, kuris galimai stabdys numatytą plėtrą, tai yra galimybę pasiskolinti iš bankų. Ar nesvarstote bankinių garantijų, nes šiandien pasiėmus ir investavus į atsiperkantį gaminančio vartotojo vieną ar kitą produktą, ar tai saulės bateriją, ar vėjo jėgainę, apsiribojama gyventojų ir fizinių asmenų, ūkininkų galimybe skolintis kitiems produktams? Ar valstybė, turėdama strategiją jau po dvejų metų turėti du procentus gaminančių vartotojų, negalėtų prisidėti ir bankine garantija, kad neapribojama būtų galimybė skolintis kitur?
V. MACEVIČIUS. Dėkoju už klausimą. Šia tema mes jau diskutuojame daugiau negu pusmetis. Galimi variantai, net diskutavome tokį variantą, kad gaminantis vartotojas yra verslininkas. Bet pasižiūrėjome, kad darbas pagal patentą arba veiklos liudijimą, atleiskite, bet… Esmė ta, kad galėtų jis gauti dar INVEGA garantiją. Bet, be šito, kalbame, kaip galėtų būti lizingas panaudojamas, kaip galėtų būti elektros energija pigiai perkama. Taip, šiuo klausimu tikrai kalbame ir aš manau, kad, svarstant strategijos projektą, mes jau turėsime atsakymą. Kalbam su bankininkais, kalbame su gamintojais, su statytojais, diskusija tikrai vyksta.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Butkevičius. Ruošiasi V. Rinkevičius.
A. BUTKEVIČIUS (LSDDF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Gerbiamas viceministre, aš jūsų norėčiau paklausti, ar šis įstatymo projektas nesuteiks galimybės ir kitiems ūkio subjektams dalyvauti šilumos, noriu pabrėžti, šilumos energijos gamyboje ir gauti VIAPʼo paramą, kas yra dabar limituojama iki 105 megavatų? Ar neišaugs vėl tam tikra nesveika konkurencija, kai, jūs puikiai žinote, vyko kova ir Šiauliuose, ir kituose miestuose? Ačiū.
V. MACEVIČIUS. Dėkoju už klausimą. Tikrai kad ne, nes ten yra gamyba sau, ne pardavimui.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys V. Rinkevičius. Ruošiasi L. Balsys.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Džiaugiuosi šiuo projektu, sveikinu jį, tik yra nuogąstavimų, ar geranoriškai su tuo sutiks ir leis naudoti ESO, energetikai turi, na, ne visada teigiamai žiūri, savo monopolį ir kartais nuo jų geranoriškumo priklauso sėkmė labai gerų iniciatyvų. Svarbiausia, įstatymą patvirtinus, poįstatyminiuose aktuose nesugadinti tos tvarkos, kad tai būtų paprasta, lengva, suprantama ir lengvai įgyvendinama. Tada tikrai bus sėkmė. Aš labai džiaugiuosi, kad jeigu valstiečių ir žaliųjų valdymo laikotarpiu pavyks tai įgyvendinti, tai bus didžiulis indėlis į mūsų energetiką, žaliąją energetiką ir ekonomiką, nes tai taps… Beveik kiekvienas gyventojas galės tapti gamintoju, prisidėti savo indėliu prie mūsų ekonomikos, energetikos.
V. MACEVIČIUS. Dėkoju. Baimė dėl ESO. Mes su jais labai gerai bendraujame ir dabar, kaip parodė pavyzdys, iki penkių kilovatų fiziniam asmeniui statant elektrinę yra pastatoma per dvi savaites – tiek yra sumažinta, faktiškai nėra jokių biurokratinių kliūčių.
Kitas žingsnis, irgi kartu su ESO dirbant, mes planuojame atsisakyti galbūt perteklinio reikalavimo dėl leidimų plėtrai, gamybai buitiniam vartotojui iki 10 kilovatų, yra tokia mintis, kad ir juridiniams subjektams iki 30 kilovatų bus galima supaprastinti sąlygas, nes iki 30 kilovatų jam nereikalingas (…), atsakingas už elektros ūkį. Šia linkme dirbame ir bus matyti rezultatai.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys L. Balsys. Ruošiasi P. Saudargas.
L. BALSYS (MSNG). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, gal galėtumėte detalizuoti, kokiu tikslu yra išskiriami stambieji ūkininkai šiame iš esmės gerame projekte, ar čia tokiu būdu nesukeliate tam tikro iškraipymo ir nelygybės, nes elektros energijos gamybos požiūriu nėra tiek svarbu ūkio dydis arba fizinio ar juridinio asmens statusas? Kokiu tikslu jūs tai darote, ar čia nėra privilegijuojama viena, kaip sakoma, klasė, viena grupė? Ačiū.
V. MACEVIČIUS. Dėkoju. Panašią pastabą, kai projektas buvo derinamas, išreiškė Konkurencijos taryba, kad čia yra teigiama diskriminacija. Po to mes suradome variantą. Kodėl tas išskiriama? Ūkininkas yra ir fizinis asmuo. Jeigu jūs pažiūrėsite, jis gaus paramą ir galės tapti gaminančiu vartotoju, jeigu jo 50 % pajamų (lyg nuo 18 tūkst.) bus gauta iš žemės ūkio veiklos. Jeigu tu šitą veiklą vykdai, atitinkamai tau reikia ir elektros energijos. Čia vėlgi yra elektros energija ne pardavimui, bet sau gamybai.
Dar galbūt aš norėčiau papildyti. Šiandien yra keletas ūkininkų, kurie vadinamojo bumo metu už savo lėšas pasistatė 25–29 kilovatų elektrines ir gamina energiją tik sau, jos į tinklą neatiduoda. Šitie galės tapti gaminančiais vartotojais.
PIRMININKAS. Klausia P. Saudargas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiamas Pirmininke. Gerbiamas viceministre, jūs prisimenate mūsų diskusiją Aplinkos apsaugos komitete šiuo klausimu Energetikos strategijos kontekste. Ar jūs nemanote, kad šis projektas yra per mažai ambicingas, nes sutikite, kad gaminančių vartotojų plėtra Lietuvoje tikrai stringa, ji nėra tokia, kaip mes ją įsivaizduotume, o tai juk turėtų būti Lietuvos energetikos ateitis? Ir ar jūs nesutiktumėte, kad ministerija, padedant Seimui ir t. t., turėtų pereiti prie galbūt visiškai kitokios schemos gaminančių vartotojų atsiskaitymo su skirstomaisiais tinklais? Mes kalbėjome apie kitų valstybių modelius, kad galbūt nebūtinai tas pasaugojimo mokestis, tie balansavimo kaštai, kuriuos dabar VKEKK’as skaičiuoja, nežinau, pagal kokias formules, niekas turbūt nesupranta, kaip yra tas mokestis nustatomas. Galbūt būtų galima paprasčiau ir iš tiesų skatinti?
V. MACEVIČIUS. Dėkoju už klausimą. Vakar po Aplinkos apsaugos komiteto posėdžio mes dar kartą susirinkome. Visiškai pritariu tam pasiūlymui, čia gali būti viena iš opcijų. Tiktai ir sutariam dabar ją išsiaiškinti, nes mes žinome tiktai patį faktą. Norime pasiaiškinti giliau ir kaip tai reikėtų apskaičiuoti, bet iš principo visiškai galimas variantas. Mes jo neatmetame, tikrai diskutuojame.
PIRMININKAS. Dėkojame, viceministre. Jūs atsakėte į visus 10 minučių klausimus. Prisėskite.
Motyvai. Dėl motyvų už užsirašė Seimo narys S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, gerbiami valstiečiai, labai sveikinu jūsų rinkimų pažadą 34 tūkst. lietuvių iki 2020 metų paversti verslininkais. Labai sveikinu, kad einate su tokiais įstatymų projektais, kurie iš tikrųjų skatina decentralizuotą energijos gamybą. Labai šaunu, kad ateina šis įstatymo projektas.
Keliu abi rankas už, tiktai sakau tris „bet“. Trys „bet“: pavyks tiktai tada, jeigu visi Klimato kaitos fondo pinigai, tas yra svarstoma ir bus pasirašyta Aplinkos ministerijoje, nebus nukreipti daugiabučiams renovuoti, o bus skirti būtent paramai gyventojams, kurie ant savo stogų ar kitaip įsirengs atsinaujinančius elektros gamybos šaltinius.
Antrasis „bet“ yra ESO taikomas pasaugojimo mokestis, kuris yra stipriai per didelis ir paima beveik trečdalį visos pagaminamos elektros kainos.
Trečiasis „bet“ yra bankų garantijos. Jeigu gyventojui, investavusiam į fotovoltinius saulės elementus, bus apribotos galimybės pasiskolinti lizinginei mašinai ar dar kam nors, ar buto remontui, iš tikrųjų jis du kartus apsvarstys, ar riboto atsiperkamumo investiciją vertėtų daryti prieš tai, nes į tą šeimai reikėtų investuoti.
Išsprendus dėl tų trijų „bet“, aš manau, Lietuvai tikrai pasiseks 35 tūkst. verslininkų iki 2020 metų sukurti. Pirmyn!
PIRMININKAS. Motyvai už – M. Puidokas. (Balsai salėje) Ar galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti? Negalime? (Balsai salėje) Yra vienas ne, vadinasi, negalime, tada reikia balsuoti.
Balsavo 91 Seimo narys: už – 91, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
Replika po balsavimo – A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Replika po balsavimo, bet trukdo čia, už kampo, viceministrui, kad jis išgirstų mano žodžius, nes realiai aš noriu kreiptis į Vyriausybę. Iš tikrųjų yra priimtas svarbus įstatymas, brėžiantis tikrai gerą kryptį energetikoje, bet ko mums labiausiai trūksta šiandieną, tai kad štai tos kryptys sugultų į vieną strategiją. Vis keliame klausimą, kada Seimas pagaliau pamatys Nacionalinę energetikos strategiją, kurią Vyriausybė rengia, rengia ir niekaip neatneša iki mūsų. Čia yra ne tiktai geras dalykas, bet yra ir iššūkių, tokių kaip sinchronizacija, atsijungimas nuo BRELLʼo, kokių pajėgumų čia mums reikia statyti. Yra globalių iššūkių.
Aš noriu atkreipti dėmesį (čia jaunimas tai turbūt gerai supranta), kas laukia per artimiausią dešimtmetį. Visos transporto struktūros persijungimas į elektromobilius, autonominius automobilius. Tą rodo daugelio pasaulio valstybių tyrimai. Tai reiškia, kad bus suvartojama maždaug 30 % daugiau elektros energijos. Čia yra artimiausio dešimtmečio klausimai.
Aš tiesiog noriu, Pirmininke, kad jūs paragintumėte Vyriausybę mums šalia šių gerų dalykų atnešti strategiją, nes mes tada galėtume pamatyti visą perspektyvą.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atkreipėte dėmesį tikslingai. Vyriausybė prašo svarstyti ypatingos skubos tvarka. (Balsai salėje) Ar tenkintų, jeigu svarstytume kovo 29 dieną, t. y. kitą ketvirtadienį po komiteto posėdžio? (Balsai salėje) Netaikydami ypatingos skubos galime tada… (Balsai salėje) Bus skuba. (Balsai salėje) Bus laiko apsvarstyti. (Balsai salėje) Kaip pagrindinį siūlome Aplinkos apsaugos komitetą. Pritariame? Ačiū. Papildomas – Kaimo reikalų komitetas. A. Baura.
A. BAURA (LVŽSF). Pirmininke, Ekonomikos komitetą, galų gale ir parlamentinė kontrolė, Ekonomikos komitetą, čiagi Energetikos ministerija. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kaip papildomą Ekonomikos komitetą. (Balsai salėje) P. Saudargas, prašau.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Gerbiamas Pirmininke, atkreipčiau viso Seimo dėmesį, kad ne pirmą kartą iškyla klausimas, kai Ekonomikos komitetas nepasidalina klausimų su Aplinkos apsaugos komitetu. Skaitykite Statutą, skaitykite darbo sritis, aiškiai parašyta – atsinaujinantys ištekliai. Šį įstatymą, aš drįstu priminti, praeitą kadenciją pateikė Aplinkos apsaugos komiteto nariai, tai dėl dvipusės elektros apskaitos. Apie ką čia kalbama? Apie mažuosius gaminančius vartotojus. Aš ir siūlau, kad šiuos dalykus toliau svarstytų Aplinkos apsaugos komitetas kaip pagrindinis, o papildomas, žinoma, gali būti ir Ekonomikos komitetas.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime pritarti šiai nuomonei? Papildomas komitetas – Ekonomikos komitetas. Ačiū. (Balsai salėje) Dėl Kaimo reikalų komiteto? (Balsai salėje) Nereikia. Ekonomikos komitetas. Gerai, ačiū.
16.02 val.
Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1255 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-5 klausimas – Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1255. Pranešėjas – Seimo narys K. Starkevičius. Kviečiame į tribūną.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Laba diena, gerbiamieji kolegos. Įstatymo projekto tikslas – padėti užbaigti, paspartinti nuosavybės teisių atkūrimo į žemę procesą kaimo vietovėse bei nuosavybės teisių atkūrimą miestuose. Projekto esmė – įtvirtinti konkrečius piliečių, turinčių teisę atkurti nuosavybės teisę į žemę kaimo gyvenamosiose vietovėse, neveikimo atvejus, kai už žemę šiems piliečiams būtų atlyginama pinigais. Apriboti galimybę keisti vietovę, kurioje būtų formuojamas pageidavimas gauti neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą, tai yra vadinamasis išvadų vaikščiojimas. Įtvirtinti konkrečias sąlygas, kurioms esant miestuose piliečiams, nepasirinkusiems valstybės siūlomų suformuotų, perduodamų neatlygintinai nuosavybės teisių į žemės sklypą individualiai statybai, būtų atlyginama pinigais.
Aš noriu pateikti šiek tiek informacijos, kokia yra dabar situacija Lietuvoje. Pirmiausia apie kaimo vietoves, vėliau apie miestus. Pagal Nacionalinės žemės tarnybos pateiktą informaciją kaimo vietovėse iki šių metų sausio 1 dienos nuosavybės teisės buvo atkurtos 781 tūkst. 48 piliečiams į daugiau kaip 4 mln. hektarų žemės. Tai sudaro 99,78 % piliečių prašymuose nurodyto ploto. Liko atkurti 6,17 tūkst. piliečių į 8,95 tūkst. hektarų. Tačiau šiuo metu 3,4 tūkst. piliečių negalima atkurti nuosavybės teisių į 5,23 tūkst. hektarų žemės dėl pačių piliečių neveikimo. Kuo jis pasireiškia? Piliečiai yra kviečiami, tačiau neatvyksta į pretendentų susirinkimus, nederina sklypų, vienu žodžiu, visiškai nerodo aktyvumo. Kiti gal yra ir išvykę. Jiems būtų galima pasiūlyti žemės plotus, tačiau dėl jų neveikimo tai nevyksta.
Jeigu apie kaimo vietoves pakalbėtume, tai aš noriu priminti, kad 1939 metais, kaip žinote, buvo vykdoma reforma ir panašiai buvo sutvarkyta nuosavybė, į panašų žemės skaičių. Tai čia mes tik šiek tiek ilgiau – 28 metus tai vykdėme.
Visiškai kitokia padėtis yra miestuose. Vėlgi, pagal Nacionalinės žemės tarnybos informaciją iki šių metų sausio 1 dienos 51 tūkst. piliečių pateikė prašymus atkurti nuosavybės teisę į 39,4 tūkst. hektarų žemės plotą. Nuosavybės teisė atkurta 35,8 tūkst. hektarų į žemės plotą, t. y. 21,05 % nurodytų piliečių prašymuose. Liko nuosavybės teisę atkurti 6,4 tūkst. piliečių į 3,52 tūkst. hektarų žemės. Štai tokia yra statistika.
Dabartiniu metu būtų, dar suskirstyčiau į kelias kategorijas, tie žmonės, kurie padavę nuosavybės teisės dokumentus ir laukia formuojamų sklypų, taip pat – dalis piliečių, kurie iš miestų išsikelia savo išvadas į kaimiškas vietoves, ir dar kita dalis piliečių, kurie padavė prašymus, tačiau vėliau jie yra keisti.
Teismų praktika rodo, kad tokiems piliečiams tiesiog, jeigu jau jie buvo pasirinkę atkūrimo būdą pinigais, teismai ir pripažįsta, kad jiems turi būti nuosavybė atkurta pinigais. Čia nelies atlyginimo pinigais tų piliečių, kurie yra iš tikrųjų pasirinkę vietovę, tačiau dėl vienokių ar kitokių priežasčių dar yra tvarkomi dokumentai arba žinoma, kad ta nuosavybė… atlikus matavimus, kitiems piliečiams dar lieka laisvos nuosavybės teisės, tai jiems tose vietovėse bus galima taip pat atkurti nuosavybės teises.
Toks būtų signalas, kad mūsų šalies piliečiai greičiau pasirinktų savo norimą žemę norimuose rajonuose. O tiems, kurie tiesiog faktiškai nesitvarko, iš tikrųjų būtų atlyginama pinigais.
Dabar, jeigu kils klausimas dėl pinigų, aš galiu pasakyti, kad kiekvienais metais yra parduodama valstybinė žemė ir kiekvienais metais pinigai sugrįžta. Tai iš tų pinigų būtų galima ir atlyginti. Čia pagal mano duomenis reikėtų apie 3 mln. eurų, tai nėra tokia didelė suma. Bet dar kartą pabrėžiu, kad tie piliečiai, kurie nekeitė savo būdo, kurie norėjo atkurti ir galima atkurti nuosavybę natūra, ir išvadas išsikėlė – jie turi aiškų savo tikslą, nekeitė savo pozicijos, tai jiems privaloma atkurti pagal jų pasirinkimo būdą. Bet tiems piliečiams, kurie keitė savo pasirinkimo būdą, nepasirinko, tiesiog būtų atkuriama pinigais. Ačiū.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti devyni Seimo nariai. Klausia Seimo narys J. Baublys. Ruošiasi J. Narkevičius. J. Baublio nėra. J. Narkevičius.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamas kolega, jūs savo projekte rašote, kad grąžinimas galimas, kai savivaldybė atranda sklypų, ir yra kitaip pasakyta, kad kas bus, jeigu savivaldybė neranda sklypų. Viena sąlyga – savivaldybė neranda sklypų arba pretendentai tarpusavyje nesusitaria, arba neateina laiku ir per tris mėnesius neduoda informacijos, tai su jais yra atsilyginama pinigais, taip?
Mano klausimas būtų toks, žinant iš praktikos, savivaldybės dažnai pateikia informaciją, o kadangi dabar savivaldybės bus priverstos kuo greičiau tai padaryti, tai tikimybė, kad pateiks melagingą informaciją, neatitinkančią tikrovės dar dažniau, ir pasakys: daugiau nėra žemės sklypų. Tai vienas dalykas. Ar nevertėtų toliau šiuo jų apsisprendimu neapsiriboti, o padaryti dar vieną patikrą, nes, pavyzdžiui, Vilniaus atsiranda.
Antras dalykas. Jeigu jau atsiskaitoma finansiškai, pinigais, tai galbūt verta paminėti, kokio dydžio. Ar valstybės nustatytas dydis, kaina, ar galbūt rinkos kaina, kuri vienareikšmiškai skiriasi? Ačiū. Tokie du klausimai.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš pradėsiu nuo jūsų klausimo pabaigos. Supraskime, aš ne vieną kadenciją Seime ir visą laiką būdavo, ypač prieš rinkimus, kad štai reikia atlyginti rinkos kaina. Tačiau supraskime, kad tų piliečių, kuriems jau neatlyginta rinkos kaina, bus teisėti lūkesčiai, ir dar galime užkurti tokią grandinę, kuri ir toliau tęsis. Tačiau jūs visiškai teisus. Jeigu yra laisvos žemės, aš minėjau, jeigu pilietis žino, kad yra laisvos žemės, jis laukia ir turi ją gauti.
Kad papildomos patikros turi būti – tikrai tai reikia daryti. Mes, Kaimo reikalų komitetas, kai pajudinome šį klausimą, tai per Lietuvą, aš atsiųsiu tikslią lentelę, dabar bijau, bet suradome apie 1 tūkst. hektarų žemės. Todėl aš akcentavau ir reikės poįstatyminiuose aktuose dar kartą, kad nepradėtų piktnaudžiauti ir siūlyti griežtai tik pinigus, jeigu tas pilietis pasirinko. Jis galbūt žino, kad ten matuojama žemė ir tikrai liks. Jam turi būti pasiūlyta nuosavybės teisę atkurti natūra. Jau čia liko patys kantriausi ir tikrai mes turime jų… Bet yra tokių, kurie tiesiog piktybiškai nesirodo, nekeičia, tai galbūt apie tokius pagalvoti. O jeigu dar gerai padarytų reviziją, gal ten jau būtų, kai turi valstybė perimti, jau gali būti ir visiškai mirusių. Čia tikrai aš dedu viltis į naująjį departamento direktorių, gal atsiras pastovumo pagaliau Nacionalinėje žemės tarnyboje. Problemų daug, bet mes komitete šį klausimą tikrai judiname. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys E. Pupinis. Ruošiasi V. Kravčionok.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Panašų klausimą uždavė gerbiamas Jaroslavas. Tai yra dėl kainos. Jeigu būtų rinkos kaina, aišku, tai milžiniški pinigai, jau seniai problema būtų išspręsta. Bet, savaime suprantama, valstybė sau to leisti negali. Todėl aš norėčiau užduoti kitą klausimą. Mes kažkada bandėme siūlyti, kad būtų galima atsiimti miškais. Gal ne aukščiausios kategorijos, o žemesnės kategorijos. Aišku, tai taip pat nebuvo populiaru, nes, vienas dalykas, tam prieštaravo aplinkosaugininkai.
Antras dalykas. Nepopuliaru, kad iš esmės neleidžiamos bet kokios statybos. Žmogaus trečios kategorijos miškas ir be nieko, be jokios statybos, be jokių teisių nedomina. Jam malkų mieste nereikia. Ar nemanote, kad prie šio klausimo reikėtų grįžti, vis dėlto praplėsti galimybes ir bandyti dar siūlyti menkaverčius miškus ir gražias teritorijas? Ačiū.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Vadinamųjų rezervinių miškų dar buvo ir yra, tačiau nebuvo tokio didelio populiarumo, kaip jūs ir minėjote, dėl tų priežasčių, kad žmogus tikisi galėsiąs ne tik turėti nuosavybę, gražų miškelį, bet taip pat ką nors šalia pasistatyti. Todėl galbūt tas būdas ir buvo nepopuliarus. Tačiau buvo ir tokiu būdu atkurtų nuosavybių. Tačiau iš tikrųjų jau ne tiek daug yra likę, kai aš pateikiau skaičius. Ir jeigu būtų geranoriškumo, nebūtų noro ką nors nuslėpti, kai mes išsiaiškinome, kiek tų žemių dar yra. Ir jeigu mes vykdysime principingą kontrolę, galvoju, tikrai ledai turėtų pajudėti. Bet jokiais būdais mes negalime taikyti prievartos tiems, kurie jau pasirinko kitą būdą ir laukia nuosavybės atkūrimo. Čia tikrai negali būti prioritetas pinigai. Bet yra tokių, kurie piktybiškai šiandien nesitvarko savo dokumentų, arba jie tiesiog nesidomi, arba pakeitė būdą – norėjo pinigais, paskui vėl žeme. Teismų praktika, kaip minėjau, tą patį sako: pirmiausia, jeigu pakeitei būdą, tai juo ir naudokis.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė V. Kravčionok. Ruošiasi J. Liesys.
V. KRAVČIONOK (LLRA-KŠSF). Ačiū. Beveik visus klausimus jau uždavė J. Narkevičius. Bet aš vis dėlto dėl kompensacijos pinigais.
Vis dėlto šiandien už vieną hektarą turėtos žemės Vilniaus mieste siūloma 2,9 tūkst. eurų. Ar jūs nemanote, kad čia labai menka suma yra? Kreipiasi žmonės, pavyzdžiui, jeigu ten suformuotas… galima grąžinti 12 arų sklypą, jiems siūloma 70 eurų. Čia labai didelė skriauda. Jūs sakėte apie skriaudas, kad ten nelygu, kad kas jau gavo tais pinigais, jeigu dabar keistume tvarką, tai jau bus kažkas nuskriaustas, bet apie tai, kad už 12 arų Vilniaus mieste siūloma 70 eurų kompensacija?..
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš tikrai visiškai suprantu, kad ta suma, palyginus pagal rinkos vertę, yra menka, ir todėl daugelis kartais ir renkasi tą būdą, kad ir kelis arus, nes ta žemė yra brangi. Mes tikrai dabar ieškojome ir apie Vilnių, jeigu kur nors alternatyviai išsikeltų, kaip jūs minėjote 8 tūkst. eurų pavyzdį, ten žymiai daugiau hektarų, irgi jis galėtų atsistatyti. Tačiau vėlgi reikalingas skaidrumas. Mes, įsivaizduojate, laukėme šitų žemių, tų laisvų žemių, pateikimo beveik metus, kol mums suskaičiavo. Vėlavo ir vėlavo, ir vėlavo. Aš tikrai galvoju, dar ta žemė nėra visa, dar yra kokių nors užslėptų. Čia nuo visų mūsų bendros kontrolės daug priklausys, kaip pajudės nuosavybės atkūrimo klausimai, ypač Vilniuje, nes Vilnius dabar… Kaune jau pajudėję, bet Vilniuje tikrai yra problemų.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J. Liesys. Ruošiasi K. Mažeika.
J. LIESYS (LSF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš noriu, gerbiamasis Kazimierai, paklausti jūsų, čia, matyt, būtų jau paskutinė instancija žemės grąžinimo reformos? Yra piliečių, kurie, matyt, nesuvokia ir neperskaito dėl amžiaus, kitko, čia tikrai turėtų daug dirbti ir notarai, perduodami tuos dokumentus, perrašydami. Čia irgi, kaip jūs ir sakėte, dokumentų tvarkymas užtruks, nes yra senyvo amžiaus žmonių, kurie negali to padaryti. Bet mano klausimas būtų toks: ar tai daug biudžetui kainuotų, nes mes dabar biudžetą turime, jeigu remsimės pinigais, ir koks tai laikotarpis? Gal reikia nustatyti vieną kartą ir pasakyti: šie metai paskutiniai. Jeigu žmonės spėja, tai spėja, jeigu ne, tai ne, ir griežčiau, tai būtų tada išspręstos tos problemos. Aš žinau, Vilnius turi problemų, Trakai turi problemų ir tomis nederlingomis žemėmis, kurios tikrai yra prie miškų, galėtų žmonės pasinaudoti, tai gal jiems tikrai, ką gerbiamasis E. Pupinis sakė, sudaryti tokias sąlygas.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš tikrai norėčiau pakviesti, kai mes komitete jau svarstysime, nes šiandien yra pateikimas, kad ko nors ir nepraleistume, nes tikrai nelengva su Nacionalinės žemės tarnybos, ypač anksčiau, darbuotojais dirbti. Suprantama, vadovo nebuvimas, vadovų keitimaisi, jų ryžto stoka. Ir dabartiniu metu, aš minėjau, kiek vėlavo Seimo komitetui pateikti medžiagą. Tikrai įsitikinęs, kad žemės ir Trakuose irgi yra laisvos, ir kai padaromi matavimai, patikslinama, nuolat jos atsiranda. Mes jokiais būdais negalime užkirsti kelio, jeigu ten žmonės nori nuosavybės. Atsiranda žemės, turime atkurti nuosavybę žeme, jeigu bus jų toks poreikis, jeigu jie to norės.
Bet čia yra, sakau, tokių, kurie visiškai pradingę iš horizonto. Netgi galiu pasakyti, kad nemažai kur yra pinigai pervesti, netgi rezervuoti ir jie jų neatsiima, net yra tokių, ir čia milijonais skaičiuojama.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys K. Mažeika. Ruošiasi… Nebesiruošia niekas, nes laikas baigėsi. K. Mažeiką buvau paskelbęs, prašau klausti.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Labai ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamasis kolega, jūs ką tik pasidžiaugėte, kad jau daug kadencijų Seime ir pats ūkininkas, dar ir ministru esate buvęs, tai noriu paklausti, kas jums trukdė, nes ir buvęs jūsų premjeras žiūri, kas jums trukdė tą dalyką padaryti iki 2012 metų? Jau galėjo būti problema išspręsta, aš manau, ir būtų viskas pamiršta, žemės grąžinta ir spręstume kitas problemas, galbūt globalesnes? Galbūt premjeras jums trukdė tuo metu šitas problemas spręsti? Ar tada valdančiosios daugumos nebuvo ryžto, ar kokios nors kitos priežastys? Nes manau, kad jūs tikrai tos patirties turėjote.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Kolega, aš galiu pasakyti linkiu jums kitą kadenciją būti išrinktam ir jūs lygiai šitą klausimą galėsite užduoti ir būsimam premjerui. Tas procesas, kur su žmonėmis, yra labai labai sudėtingas. Būkime jautresni, daugiau, kaip ir sakiau, reikalaukime iš tarnybos. Dar praėjusią kadenciją ir šios kadencijos pradžioje ši tarnyba buvo dėl visokių skandalų tikrai, galima sakyti, užblokuota, ar kaip čia pasakyti. Viena iš tų problemų, kad lėtai judėjo. Ieškojome visokių būdų. Tie miškai atsirado, pateikėme jį, ir miestuose buvo pažiūra, tikrai galiu pasakyti, ir vis laukė, kad… Ypač Vilniuje. Čia tikrai premjerai, nors ir kurie būtų, niekuo dėti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Laikas klausti baigėsi.
Motyvai. Dėl motyvų už užsirašė Seimo narys V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Pritariu projektui ir siūlau balsuoti už. Reikia galų gale užbaigti vieną kartą žemės grąžinimo procesą, nes jis užsitęsė beviltiškai ilgai. Latvija, Estija jau seniai užmiršo, kas ta žemės reforma. Kai mes padarėme žemę kilnojamą ir padarėme tiek bėdų, dar išplėtėme paveldėtojų ratą, dabar niekaip negalime išsikapstyti. Reikia dėti tašką, pabaigti ir nebepiktinti ir žmonių, ir galų gale gėda ir pačiai valstybei. 27 metai! Siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvų prieš sakyti niekas neužsirašė. Balsuojame po pateikimo.
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 80, prieš nebuvo, susilaikė 2. Po pateikimo pritarta. Siūlomas pagrindiniu komitetu Kaimo reikalų komitetas. Galime pritarti? Kas nors pasakykite, kad pritariame. (Balsai salėje) Ačiū. Siūloma svarstyti balandžio 26 dieną. Irgi pritariame. Ačiū. Pritarta.
16.23 val.
Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 5, 12, 16 ir 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-2109 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-6 klausimas – Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5, 12, 16 ir 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-2109. Pranešėja – Seimo narė R. Tamašunienė. Kviečiu.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Mieli kolegos, čia šiandien tokia mano laimės valanda, nes įstatymo projektas, kuris užregistruotas 2014 metais, pasiekė savo eilę ir šiandien yra pristatomas Seimo nariams.
Noriu atkreipti dėmesį, kad aiškinamojo rašto daugelis nuostatų ir siūlomi terminai, be abejo, yra ir morališkai, ir teisiškai pasenę, todėl aš pristatysiu projektą. Manau, vertėtų pritarti pačiai idėjai po pateikimo, o komitete bus galima pataisyti, nekeisdami esmės siūlymais pataisysime projekto kai kuriuos momentus.
Savo projektu siūlau miesto teritorijos neužstatytą žemę, kuri išnuomota fiziniams ir juridiniams asmenims, personalinėms įmonėms (gal užtektų juridinių asmenų, sutinku su Teisės departamento pastaba), grąžinti natūra nutraukiant valstybinės žemės nuomos sutartis prieš terminą. Miesto teritorijos užstatytą žemę, kuri buvo naudojama arba nuomojama fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise turimų pastatų ir statinių eksploatavimui ir kuri pagal šio įstatymo 12 straipsnio nuostatas nepriskirta valstybės išperkamai žemei, grąžinti natūra šio įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Teisės ir pareigos pagal žemės nuomos sutartį pereina žemės savininkui, jeigu šalys nesusitaria kitaip.
Taip pat siūloma šiuo įstatymu pataisyti 3 straipsnio… 16 straipsnio 9 dalies 1 punktą, kad už žemę, turėtą miesto teritorijoje, būtų galima perduoti savininkams lygiavertį žemės, miško ar vandens telkinio plotą kaimiškojoje teritorijoje; taip pat 21 straipsnio 4 dalį, būtent atlyginimo būdo pasirinkimo terminą pratęsti, čia, be abejo, yra 2015 metai, bet šiuo atveju siūlau 2019 m. sausio 1 d., nes Žemės ūkio ministerija ir Vyriausybė turi ambicingą planą baigti žemės grąžinimą iki 2019 metų III ketvirčio pabaigos. Tai tiek.
Pristatymą paskatino, be abejo, nuolatinis per visus tuos penkerius metus mūsų gautas labai didelis piliečių skundų skaičius dėl negrąžinamos žemės, dėl jų lygiateisiškumo ir teisės į nuosavybę principų nesilaikymo. Ta skriauda yra ne tik pačių savininkų, jie dažniausiai nesulaukia žemės grąžinimo, ateina paveldėtojai, kurie taip pat nori atgauti žemę, ypač miesto teritorijoje… arba ta kompensacija atitiktų teisėtus savininkų lūkesčius.
Tiek pristatymo. Atsakysiu į klausimus. Ir turiu naujesnių duomenų, nei yra aiškinamajame rašte. Ačiū.
PIRMININKAS. Jūsų paklausti norėtų Seimo narys E. Pupinis. Ruošiasi G. Skaistė.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamoji kolege, klausimas nėra naujas, tie klausimai buvo keliami ir tuo metu, kai prasidėjo nuosavybės atkūrimas, ką daryti su žmonėmis, kurių teritorijos užimtos, paimta, suprojektuota kas nors savivaldybių reikmėms. Kai kurie projektai buvo neįgyvendinti, taip pat išnuomoti fiziniams asmenims. Ar nemanote, kad čia turėtų prasidėti iš esmės naujas restitucijos laikotarpis, nes ir Teisės departamentas pasakė, ką daryti su teisėtais lūkesčiais tų, kuriems jau atkurtos nuosavybės teisės kitais būdais, pinigais ir panašiai? Iš tikrųjų suprantu, kad čia reikia kaip nors pateisinti savo rinkėjų lūkesčius, bet ar jūs manote, kad tas procesas galimas, taip ranką prie širdies pridėjusi? Ačiū.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Noriu pasakyti, nereikia pradėti naujo restitucijos proceso, reikia pabaigti esamą, kuris tęsiasi nuo 1991 metų. Realiai jis prasidėjo 1995 metais, 1997 metais buvo žemės kilnojimo įstatymas, kuris sujaukė visą restitucijos procesą. Ar mes dabar pažeisime lūkesčius tų, kurie jau atgavo? Tie žmonės, kurie atgavo, šiandien disponuoja ta žeme, jie gali ją parduoti, jie gali statytis sau namus ir taip toliau. Bet yra grupė žmonių, jų yra tūkstančiai, kuriems neatkurta nuosavybė. Be abejo, mes jiems turime sudaryti sąlygas kuo greičiau atkurti ir leisti pasirinkti būdą, nes jie nemano, kad kompensacija pinigais yra tas būdas, kuris jų lūkesčius pateisina. Manau, kad reikia galvoti ir apie tą skriaudą, kurią patiria žmonės, dabartiniai piliečiai, neatgavę žemės.
PIRMININKAS. Klausia G. Skaistė. Ruošiasi J. Narkevičius.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Norėjau paklausti jūsų nuomonės apie Teisės departamento pastabas, nes jų yra daug ir visos yra tokios gana fundamentalios. Ar iš tikrųjų, grąžinus, pavyzdžiui, užstatytą žemę, žmogus galės naudotis tik tada, kai nutrūks ilgai galiojanti sutartis, kuri gali trukti iki 99 metų, nes iš tiesų žmogus net savo gyvenimo metu nesugebės ja pasinaudoti? Ar iš esmės tai atitinka tą suponavimą, kad mano žemė ir aš turėčiau turėti ją kaip nuosavybę, nes realiai to padaryti negalėsiu?
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Taip, iš tikrųjų tas įstatymas buvo Negrąžintos žemės savininkų asociacijos. Žmonės susibūrė į organizacijas, nes nemanė, kad vieni gali veikti kaip nors restitucijos procesą, kuris tenkintų jų lūkesčius, ir jį pabaigti. Jie sutinka su ta nuostata, kad jeigu nuomos sutartys pereis tokiomis sąlygomis, kaip buvo sudarytos su valstybe (čia mes kalbame ne apie viešosios paskirties administracinius pastatus, kurie naudojami valstybės ar savivaldybių reikmėms, bet apie komercijai skirtus pastatus), jie sutiktų perimti tas nuomos sąlygas, kurios yra 1990 metų, su ta mintimi, kad liktų jų palikuonims ta žemė ir tuomet galės keisti ar nuomos sutartį arba pasirinkti kitokį būdą. Taip pat tai nereiškia, kad juridinis asmuo, vykdantis komercinę veiklą tame sklype, nenorės išsipirkti iš savininko ir galbūt jie suderės ir bus galimybė savininkui išpirkti. Čia bus jau rinkos kaina, normali kaina už turėtą žemę ir tokiu būdu jam bus ta teisybė atkurta. Čia tikrai yra tokie savininkų lūkesčiai.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J. Narkevičius. Ruošiasi A. Skardžius.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Ačiū. Iš principo jūs atsakėte į mano parengtą klausimą, kad bus tęsiamos nuomos sąlygos, jeigu bus grąžinta žemė savininkams, kur dabartiniu metu yra pastatai. Kitas klausimas būtų dėl lygiaverčių miško sklypų. Kaip jūs manote, ar yra tokia galimybė ir nuo ko priklauso būtent noras ar nenoras grąžinti, jeigu nėra miesto teritorijoje kaip nuosavybę atkurti sklypų, grąžinti mišku ir iš valstybės fondo miško. Fondas yra didelis, yra galimybė. Jūsų manymu, kas trukdo atkurti tą teisybę, kad nereikėtų daryti struktūrinių pokyčių, žiūrint į kitus, kuriems jau grąžino žemę, neva bus jiems padaryta skriauda. Kaip jūs manote, yra galimybė ir nuo ko tai priklauso?
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū už klausimą. Grįždama prie pirmos jūsų klausimo dalies, pratęsdama gerbiamosios G. Skaistės apie nuomos sąlygas ir t. t., noriu pasakyti, kad sąlygų nustatymas yra įstatymų leidėjų kompetencija. Mes galime numatyti, kokiomis sąlygomis bus perduota žemė iš valstybės.
O antra, aš ne tik kad matau galimybę, aš žinau, kad mišku galima, nes tai Lietuvoje veikė, veikė nuo 2014 iki 2015 metų, kai buvo galima pakeisti būdą ir mieste turėtą žemę grąžinti mišku. Tačiau su piliečiais irgi, sakykime, buvo elgiamasi „nelabai teisingai“ šiuo atžvilgiu, nes buvo siūlomi tokie grioviai, pagrioviai, raistai, bet ne tinkamas miško, kaip jie įsivaizdavo, sklypas, atitinkamai grąžintas už turėtą miesto teritorijoje. Tai aš manau, kad tas būdas grąžinti mišku… Iš tikrųjų valstybėje yra ne tiek daug žmonių, kuriems reikia grąžinti. Daugiausia tai apima miesto teritorijas – Vilnių ir Kauną. Šiuo metu, pavyzdžiui, miesto teritorijoje pageidauja gauti 4 tūkst. 619 piliečių, čia yra iki kovo 1 dienos. O kaimo teritorijoje pageidauja gauti 5 tūkst. 997 piliečiai, iš kurių yra pasyvių, liūdnai čia reikia konstatuoti, dažniausiai mirusių žmonių. Iš jų beveik 400 jau yra pasyvių paveldėtojų, kurie dėl vienos ar kitos priežasties nesikreipia į institucijas, ieškodami ir norėdami atkurti savo nuosavybę. Man atrodo, kad visus būdus reikia pasiūlyti gyventojams ir pabaigti žemės grąžinimą. O pasirinkti… Prieš tai kalbėjo, mes pritarėme K. Starkevičiaus ir grupės Seimo narių siūlymui, kadangi reikia ieškoti problemos sprendimo ir pabaigti reformą. Tačiau pasirinkti patį paprasčiausią būdą, kad mes pasiūlome tau pagal galiojančią skaičiuotę pinigus, tai, man atrodo, ne visai teisėtas žemės grąžinimas ir galime sulaukti teismų procesų.
PIRMININKAS. Klausia A. Skardžius. Ruošiasi S. Jovaiša.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Išties gerai, kad bent jau po trejų metų registravote šį įstatymo projektą, jis pradėtas svarstyti Seime. Tenka apgailestauti, kad valstybė nevykdo savo konstitucinės pareigos apsaugoti asmens nuosavybę, kuri yra šventai įtvirtinta Konstitucijoje. Kaip jūs manote, kodėl vis dėlto 4 tūkst. vilniečių dar nesulaukia žemės grąžinimo natūra? Ar jos realiai nėra, ar ta žemė yra paskirstyta per dideliais plotais kaip kai kurių statinių, valdomų įvairių institucijų, eksploatacijai, o ji po to virsta, kaip matėme, naujomis statybomis, užuot ją grąžinus į Nacionalinę žemės tarnybą ir atkūrus teisėtą nuosavybę. Vis dėlto nuo Konstitucijos priėmimo jau tuoj bus 30 metų kaip prabėgo, o būtent ta konstitucinė prievolė valstybei, savo piliečiams yra neįgyvendinta.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū už klausimą. Jūs pasakėte tokį fundamentalų dalyką, kad jeigu įtvirtintas Konstitucijoje principas, be abejo, valstybė turi jausti skolą ir turi ieškoti visų būdų, kad tą neteisybę ir lygiateisiškumo principą įgyvendintų. Ar miesto teritorijoje? Iš tikrųjų čia, man atrodo, viena iš labiausiai, sakykime, tokių korumpuotų sričių, nes labai keista, kai nuo, pavyzdžiui, 2012 metų miesto savivaldybėje buvo kalbama, kad nėra visiškai žemės sklypų, ir 2013 metais nebuvo suformuota nė vieno žemės sklypo, o 2014 metais atsirado 118, 2015 metais – dar 167 ir šiemet – 142. Vadinasi, žemės rezervas yra. Ir reikia iš tikrųjų… Suprantame, kad ta žemė brangi, kad ta žemė patogioje vietoje ir galbūt pati savivaldybė suinteresuota pritraukti investuotojus ir tą žemę skirti investiciniams projektams, tačiau nereikia priešinti dviejų dalykų – ir iš pradžių… Jau seniai galėjome įgyvendinti žemės grąžinimą. Reikia įgyvendinti tai, kas įrašyta mūsų Konstitucijoje, ir tada spręsti visus kitus investicinius projektus Vilniaus ar Kauno mieste.
O kad žemės atsiranda, mes matome iš tų skaičių.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, aš suprantu jūsų laimės valandą. Pasikeitė valdžia, ir jūs tikitės iš jos pagalbos. Dėl miško aš viską suprantu, galima. Bet ką daryti tiems, kurie pasijus šantažuojami? Gamyklos, kas pasistatė įmones… Nežinau, kokia žemė čia priklauso po Seimu. Galbūt irgi, gal universitetai… Ir jeigu visa ta žemė pereis į privačias rankas, privatininkas gali kainą tiesiog kelti kokią nori, ir Konstitucija šito neuždraus. Tiesiog prasidės šantažas. Kaip mes išvengsime tokių priešpriešų? Čia revoliucijos gali ateiti, jeigu taip visiškai neapskaičiavus… Bet kokią laisvą valstybinę žemę, ant kurios stovi pastatai… Paaiškinkite, kaip mes išvengsime šito maišto?
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Aš galvoju, kad vis dėlto, dar kartą pakartosiu, mūsų, kaip įstatymų leidėjų, kompetencija yra nustatyti sąlygas. Kokiomis sąlygomis bus tie sklypai po esančiais statiniais perduodami. Ir dabar yra, kad, tarkime, veikianti įmonė, tai nėra universitetas. Universitetas yra viešojo sektoriaus subjektas, ir tai nepalies, bet, pavyzdžiui, gamykla, kaip jūs minėjote, arba prekybos centras, stovintis ant tos žemės, moka nuomos mokestį valstybei ir dabar. Jei yra nuomojama žemė, jis moka nuomos mokestį. Savininkai, mano turimomis žiniomis, sutiktų perimti esamomis sąlygomis tą nuomos sutartį ir iki to termino, iki kada ji galioja. Galiojimo terminas yra ir, kaip minėjo Seimo narė, 99 metai, net ir tokių yra. Tokia galimybe irgi reikia leisti pasinaudoti.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjai. Daugiau klausiančių ir nebuvo.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū. Ir labai prašau po pateikimo pritarti, nors iš tikrųjų tas įstatymas labai tobulintinas. Ir manau, kad sujungę abu galime rasti kompromisinį variantą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai už – Seimo narys A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Išties nuogąstavimų galbūt yra daug, išklausius pristatymą, tačiau prisiminkime visai neseną Valstybės kontrolės atliktą auditą, kai Seimo pavedimu turėjo nustatyti sistemines problemas apie užgrobtą valstybės valdomą žemę, t. y. valstybės valdomos įmonės turi pakankamai žemės, nes sugeba prie administruojamų joms patikėjimo teise perduotų pastatų parengti projektus ir juos išparduoti joms nepriklausančioje žemėje. Štai Gervėčių g. 4 garsusis sklypas – vienas hektaras, Aguonų gatvėje – hektaras, Žvejų gatvėje – du hektarai, prie Mindaugo tilto, ir visa eilė. Čia tik vien vienos valstybės valdomos įmonės kalėdinis išpardavimas, neatsižvelgiant į Valstybės kontrolės nuostatas, kad žemė, užstatyta arba neužstatyta menkaverčiais pastatais, kurie turi būti nugriauti arba yra nugriaunami, daromi kiti projektai, turi būti grąžinama Nacionalinei žemės tarnybai ir atitekti teisėtiems savininkams natūra. Mes turime privalomai inventorizuoti žemę, ar tas įstatymas priimtas, ar ne, ar pastatai ne per daug jos užgrobę, ar ne per daug turi savo funkcijų vykdyti, ir tada atkurtume konstitucinį teisingumą. Aš siūlau pritarti, imtis iš esmės. Tai būtų realus mūsų parlamento darbas atkurti konstitucinį teisingumą. Ačiū.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – Seimo narys E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, aš nuoširdžiai užjaučiu tuos žmones, kuriems nepasisekė, kurių teritorijos užstatytos. Utenoje taip pat yra visas miestas pastatytas ant vieno žmogaus, ten prieš tai buvo 40 hektarų dirbamos žemės, kitų žmonių žemė taip pat dabar užstatyta įmonėmis ir panašiai. Tačiau vėlgi aš negaliu balsuoti vien todėl, kad dar kartą sukelsime žmonių, kurių pageidavimai nebus įgyvendinti, lūkesčius. Tai yra kur kas blogiau, nei atmesti tokius įstatymus, nes turbūt Teisės departamentas nevienareikšmiškai paaiškino, kad tai prieštarauja Konstitucijai, kad iš tikrųjų tai buvo daug kartų nagrinėta Konstituciniame Teisme ir tas sprendimas negalimas, nes neįmanoma atsukti visos istorijos atgal, neįmanoma atsukti istorijos tiems žmonėms, kuriems buvo kompensuota už žemę kitais būdais, nes jie bus teisėtai pareikalavę vėl grįžti į 1992–1995 metus ir pradėti nuosavybės atkūrimo procesą. Manau, J. Narkevičiaus išsakyta nuomonė, kad galima būtų ieškoti dar kitų būdų, palengvinti žmonėms, galbūt atkurti nuosavybę mišku, trečios ar kurios kitos kategorijos, suteikiant galimybę jiems ten kurtis, tokių miškų yra dar Vilnijos krašte, manyčiau, tai yra tikresnis būdas, negu apgaudinėti žmones, suteikti lūkesčių ir juos dar kartą apgauti. Todėl aš susilaikysiu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Kviečiu balsuoti po pateikimo.
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 63, prieš – 2, susilaikė 19. Po pateikimo pritarta. Siūlomas kaip pagrindinis Kaimo reikalų komitetas. Siūloma svarstyti balandžio 26 dieną. Kas nors pritariate? Ačiū, pritariate.
Dėl vedimo tvarkos – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Galbūt aš klystu, jeigu klystu, mane galėsite pataisyti. Mes šiandien svarstėme dvi tyrimo komisijų ar komitetų skyrimo iniciatyvas. Dėl Biudžeto ir finansų komiteto mes paskyrėme svarstymo datą Seime – balandžio 29 dieną, t. y. kovo 29 dieną, bet dėl Kaimo reikalų komiteto, man atrodo, mes nepaskyrėme jokios datos, kai skyrėme naują komitetą. Tada, jeigu nepaskyrėme, aš taip pat siūlau kovo 29 dieną fiksuoti, kad būtų aišku, kad komitetas nesvarsto metų metais, o yra Seime svarstymo data.
PIRMININKAS. Gerai. Patikslinsime ir atsakysime. J. Narkevičius.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Tiesiog ne dėl vedimo tvarkos, o replika po balsavimo. Istorija atgal negrįš, bet svarbiausia, kad ji nesirutuliotų vėl tokia pačia linkme. Jeigu yra padaryta skriauda (o yra padaryta skriauda, jūs puikiai tai žinote), ypač dėl žemės perkėlimo iš nekilnojamojo į kilnojamąjį turtą, gal vertėtų būtent jums inicijuoti, kas yra kaltininkas, ir tie kaltininkai turėtų kompensuoti tiems, kuriuos jūs dabar bandote ginti. Galbūt tai būtų sąžininga ir teisinga. Ačiū.
PIRMININKAS. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Aš labai trumpai, dvi replikas. Man atrodo, kai komisiją dėl žemės reikalų sudarysime, tą klausimą ir įrašysime, kas yra kaltininkas, kas žemę padarė skraidančią, ir kad nuostolis būtų iš jų atlygintas. Komisijoje, man atrodo, bus pasiūlyta.
Antras dalykas. Dabar dėl pono A. Kubiliaus. Mes tik paskyrėme komitetą, kuris spręs ir pasiūlys Seimui, kuris bus pagrindinis komitetas. Tuo metu ir nustatysime datą.
PIRMININKAS. K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Aš tikrai nenoriu ginčytis. Tik dėl įstatymo projekto. Kaip ir pati pranešėja minėjo, kad įstatymo projektas parengtas labai seniai, daug ir kitų pasikeitusių teisės aktų, galbūt būtų tikslinga prašyti Vyriausybės išvados ir jie padėtų sutikslinti būtent tuos neatitikimus ir trūkumus. Būtų lengviau apsispręsti.
PIRMININKAS. Pritariame bendru sutarimu dėl Vyriausybės išvados? Gerai, pritarta. E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, šiandieną turbūt ir čia yra nemažai žmonių, kurie pritarė tokiam asmeniniam ūkiui – dalyboms po tris hektarus arčiausiai gyvenamosios vietos. Iš tikrųjų ten buvo pradėta problema, kai gyventojams, kurie gyveno, dirbo kolūkiuose ir liko ant ledo, buvo suteikti trys hektarai žemės. Tada ir prasidėjo problema, kai du kartus tos pačios žemės negrąžinsi, ir prasidėjo skraidymas. Iš tikrųjų turime būti prieš istoriją teisingi. Du kartus teisingas tam pačiam žmogui negali būti.
PIRMININKAS. J. Narkevičius.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū. Nesinorėtų tęsti diskusijos, tačiau vardan tiesos – šitie trihektariniai ūkiai buvo viena istorija, ten žmonės dirbo, ten dirbo prie namų. Bet kaip paaiškinti kitą istoriją, kai turėjo 10 hektarų arba hektarą žemės kur nors, sakykime, Kauno rajone, o atgavo 10 hektarų vietoje hektaro Vilniaus rajone? Čia yra dalykas baudžiamas ir už tokius sprendimus reikia kompensuoti nukentėjusiems. Manau, tada tiesa bus tvarkinga, ypač prieš šventes. Ačiū.
PIRMININKAS. Ir dėl J. Razmos pastabos, kad nepaskirta data, buvo pasakyta taip, kad artimiausiu metu, tai tas artimiausias metas galėtų būti pasakytas tiksliai – kovo 29 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū.
K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Atsiprašau, suklydau. Lygiai taip pat dėl K. Starkevičiaus projekto reikėtų Vyriausybės išvados, nes irgi lygiai taip pat pakankamai svarbus ir susijęs projektas, jeigu pritartų Seimas.
PIRMININKAS. Pritariame K. Mažeikos pasiūlymui prašyti Vyriausybės išvados dėl K. Starkevičiaus projekto. Ačiū.
16.49 val.
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1253 (pateikimas)
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėja – V. Ačienė. Prašau.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš noriu pasakyti, kad šito pakeitimo svarba jau buvo pristatyta rytiniame posėdyje, ją pristatė G. Kindurys. Esmė šitų pakeitimų yra viena ir ta pati, t. y. kad bendruomenėms būtų suteikta teisė panaudos pagrindais naudotis daugiau nei vienomis patalpomis, jeigu yra būtinybė. Skiriasi tik pakeitimo tekstas. Prieš tai pristatytame projekte buvo siūloma, kad reikia keisti 14 straipsnio 8 dalį, šiuo pakeitimu – kad reikia 14 straipsnį papildyti 9 dalimi ir padaryti išimtį, kad kaimo bendruomenėms nebūtų taikomas reikalavimas, kad jos galėtų naudotis daugiau nei vienomis patalpomis.
Aš tik galbūt norėčiau paminėti, kad bendruomenių veikla darosi vis aktyvesnė, ypač tai pastebima regionuose. Ne vienas esame dalyvavę ir edukacinėse programose, žvakių liejime ir panašiai. Taip pat reikia dar priminti, kad 2014–2020 metų Europos Sąjungos parama daugiausia skirta bendruomenėms aktyvinti, bendruomenių verslumui skatinti. Ypač akcentuojami socialiniai verslai, manau, kad poreikis tikrai yra. Reikia spręsti dabar, nes ateityje tai gali tapti problema.
Aš girdėjau visus klausimus, kuriuos uždavėte kolegai, manau, jisai atsakė. Nežinau, jeigu papildomų būtų…
PIRMININKAS. Vis tiek jūsų nori paklausti E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Čia ir Teisės departamento buvo įvardyta, kad galbūt ir kitoms asociacijoms būtų galima suteikti, nes kai kurios asociacijos yra gana aktyvios ir įtraukia nemažai žmonių. Aišku, ne į gamybą, bet į laisvalaikį ir panašiai. Pavyzdžiui, miestų centruose, rajonų centruose turi savo patalpas, o jau perkelti veiklą kitur, į didesnes gyvenvietes, jos negali. Ar nemanote, kad galima būtų prirašyti, nes kai kur yra paradoksas, kai kuriose seniūnijose yra po dvi ar tris bendruomenes. Tai irgi ar reikia skatinti, kad daug bendruomenių būtų, o gal viena ir vienose patalpose? Ačiū.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Bendruomenės buvo išskirtos iš sąrašo, nes bendruomenės, kaip žinote, pagal Vietos savivaldos įstatymą aiškiai apibrėžta, yra būtent toje teritorijoje gyvenantys gyventojai (nepamenu pabaigos). Jeigu būtų paliktos visos asociacijos, mes ilgai diskutavome, asociacija yra ir Verslo darbdavių konfederacija, ir Pramonininkų asociacija, jų diapazonas yra gana platus, o šiuo pakeitimu norima tik bendruomeninę veiklą skatinti ir tą veiklą plėsti, kad bendruomenėms tiesiog būtų sudarytos sąlygos ir kad pati savivaldybė nuspręstų, ar reikia tai bendruomenei tų patalpų, ar nereikia. Kaip žinome, sprendimus priima taryba arba įgaliotas asmuo.
Mes nekeičiame kitų straipsnių. Atrodo, 9 straipsnyje yra aiškiai nurodyta, kad praėjus kiekvieniems metams, t. y. panaudos metams, jie turi atsiskaityti per keturis mėnesius, kaip naudoja turtą, ar tikslingai, ar vykdoma veikla ir panašiai. Todėl manome, kad savivaldybės tegul tvarkosi pačios ir čia mums tiesiog…
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J. Liesys. Ruošiasi V. Kamblevičius.
J. LIESYS (LSF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Aš gal paantrinsiu gerbiamo E. Pupinio klausimą. Manyčiau, kad yra daug apleistų pastatų, bendruomenės, net ir asociacijos ten galėtų gyventi vien todėl, kad savivaldybės dabar turtą tvarko, parduoda ir ne visą laiką pasiseka. Jeigu ten bus investuoti pinigai ir tas turtas bus išsaugotas, manyčiau, verta tai turėti, nesvarbu, ar ten viena, ar dvi bendruomenės.
Bet noriu klausti jūsų. Jeigu bendruomenė parašo projektą ir inkorporuoja europinius pinigus, ir (…), kad metus, ir po metų savivaldybė spręs, ar nebus su įstatymais blogas ryšis, nes penkeri metai, jeigu Europos pinigai bus investuoti, tai ta bendruomenė veiklą ir turės vykdyti penkerius metus?
V. AČIENĖ (LVŽSF). Priežiūros laikotarpis, be abejo, yra penkeri metai. Bet aš manau, kad priimdama sprendimą savivaldybės taryba turėtų tikrai įvertinti ir rimtai įvertinti, ar ta veikla yra perspektyvi. Visų pirma, turėtų įvertinti, ar tai naudinga savivaldybės lygmeniu. Nemanau, kad tai turėtų būti problema. Dabar kaip tik yra stabdys daugeliu atvejų, nes yra idėja, yra noras, bet nėra kur.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys V. Kamblevičius. Ruošiasi A. Strelčiūnas.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, Pirmininke. Klausimas. Gerbiama pranešėja, iš tikrųjų labai svarbus ir laiku jūsų pristatymas, tačiau man kažkaip keistai atrodo. Nejaugi dar yra savivaldybių, kurios negali padėti bendruomenėms? Gal jūs galite įvardinti tas savivaldybes, kurios taip kenkia?
V. AČIENĖ (LVŽSF). Tai turbūt yra vienas iš ribojimų, kodėl savivaldybė dabar negali padėti. Savivaldybė gali padėti, kaip kolega minėjo, yra daug nenaudojamo turto, bet būtent šis įstatymas riboja teisę savivaldybėms suteikti antras patalpas, jeigu bendruomenei jau yra suteikta panauda.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Strelčiūnas.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Aš pačiai idėjai pritariu, bet norėčiau demokratijos vardan. Visgi geriausia būtų, kad viena bendruomenė turėtų vienas patalpas, nes toje pačioje savivaldybėje gali veikti penkios, šešios bendruomenės ir joms būtų sudarytos vienodos sąlygos. Norėčiau jūsų paklausti. Ar jūs įvertinote tą situaciją, kad gali būti kai kuriose savivaldybėse piktnaudžiaujama?
V. AČIENĖ (LVŽSF). Dar kartą sakau, palikime spręsti savivaldybei. Galų gale sprendžia ne meras, ne dar kas nors, sprendžia taryba. Suteikdami panaudą, būtent jie ir nuspręs, ar reikia tai bendruomenei patalpų, ar nereikia. Dėl bendruomenių, tai ne tik savivaldybėje jos yra kelios, bet ir viename kaime gali būti kelios, bet vėlgi sakau, savivaldybė turi įvertinti paties verslo idėją, būtinumą ir visus kitus aspektus.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ne, balsuojame.
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 65, prieš nėra, susilaikė 9 Seimo nariai. Pritarta po pateikimo.
Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – Audito komitetas, kaip papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Siūloma svarstyti… (Balsai salėje) Prašau? Papildomas… Tada reikėtų siūlyti.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Kadangi savivaldybėms yra skirtas būtent šitas projektas, o bendruomenes ir kuruoja savivaldybės, savivaldybės kuruoja bendruomenes, tai siūlau skirti kaip pagrindinį Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą.
PIRMININKAS. Ačiū. Tai buvo G. Burokienė. Reikia balsuoti? (Balsai salėje) Be abejo. Tada balsuosime alternatyviai: kas mano, kad pagrindinis komitetas turėtų būti Audito komitetas, balsuoja už, kas mano, kad kaip pagrindinis turėtų būti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, balsuoja prieš. Kas mano, kad Audito komitetas, balsuoja už, kas mano, kad Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, balsuoja prieš.
Balsavo 70 Seimo narių: už – 16, prieš – 54. Pagrindinis komitetas bus Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, o papildomas komitetas, tada turbūt galime pritarti bendru sutarimu, kad būtų Audito komitetas. (Balsai salėje) Nereikia išvis papildomo? Nereikia papildomo. Pritariame bendru sutarimu. Gerai. Lieka vienas pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Svarstymo data siūloma birželio 21 diena. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Gerbiamieji Seimo nariai, skelbimas, rytoj čia vyks NATO renginys, todėl prašytume visus daiktus nuo stalų išsinešti. Išeidami, ne dabar. Išeidami.
17.00 val.
Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 4 straipsnio pakeitimo įstatymo papildymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1555 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-9 klausimas – Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 4 straipsnio pakeitimo įstatymo papildymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1555. Pranešėja – Seimo narė V. Vingrienė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, dabar pradėsime pateikti su atliekų sektoriumi susijusių įstatymų pakeitimų projektus. Pirmo projekto tikslas – užkirsti kelią atliekų, skirtų deginti, įvežimui iš kitų šalių. Įvertinant dabartinių atliekų perdirbimo kogeneracinių jėgainių perteklinius pajėgumus, tiek veikiančios Klaipėdoje, tiek po ilgų procedūrų beveik pradėtų statyti dviejų jėgainių Kaune ir Vilniuje, visų pajėgumai orientuoti į šiandienos aktualijas, neįvertinus atliekų kiekio mažėjimo perspektyvos. Todėl siūloma apriboti galimybę pasipildyti trūkstamą degintinų atliekų vietinių žaliavų kiekį įsivežant iš kitų šalių. Tai būtų ir stimulas ieškoti alternatyvių žaliavų šilumos kiekiui gauti esamose kogeneracinėse jėgainėse. Atkreiptinas dėmesys, kad pati Europos Komisija ne kartą yra išreiškusi susirūpinimą ir įvardijusi atliekų tvarkymo problemą Lietuvoje, ypač (…).
2016 metų Komisijos ataskaitoje minima, kad Lietuvoje investicijos į keletą mechaninio ar biologinio apdorojimo įrenginių ir papildomus atliekų deginimo pajėgumus kelia rimtų abejonių dėl ambicingo žiedinės ekonomikos tikslų įgyvendinimo. Komunikate pabrėžiama, kad Lietuva turėtų rūpestingai planuoti tolesnes atliekų sektoriaus investicijas, kad nekiltų kliūčių pasiekti ambicingus perdirbimo tikslus po 2020 metų ir dar ambicingesnius tikslus po 2030 metų perdirbant ne mažiau kaip 60 % komunalinių ir ne mažiau kaip 70 % pakuočių atliekų.
Taip pat pabrėžiama, kad siekiant išnaudoti ekonominį potencialą būtina skatinti inovacijas ir išvengti galimų ekonominių nuostolių dėl turto nuvertėjimo, o į naujus atliekų tvarkymo pajėgumus turi būti investuojama, atsižvelgiant į ilgalaikę žiedinės ekonomikos perspektyvą, vadovaujantis Europos Sąjungos atliekų tvarkymo hierarchija, kurioje atliekų tvarkymo būdų eiliškumas išdėstytas pagal jų tvarumą, didžiausią prioritetą skiriant atliekų prevencijai ir perdirbimui.
Gerbiami kolegos, atkreiptinas dėmesys, kad žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinyje nurodytas atliekų tvarkymo infrastruktūros sutvarkymo būtinumas. Tad būtina nustatyti ilgalaikius politikos tikslus, kurie padėtų skirti priemones ir investicijas, visų pirma neleidžiant sukurti pernelyg didelių struktūrinių atliekų deginimo pajėgumų, trukdančių pasiekti tikslus, esančius žiedinės ekonomikos prioritetų viršūnėje. Todėl ir viešasis finansavimas turi būti skiriamas veikloms, nukreiptoms į ambicingesnius atliekų tvarkymo tikslus kuo aukštesniu tvarkymo hierarchijos lygmeniu, deginimą laikant tik vienu iš sprendimo būdų, o ne pagrindiniu tikslu, įvertinus, kad įgyvendinant žiedinės ekonomikos tikslus sąvartynuose išmetamų degintinų atliekų kiekis mažės. Todėl vertinant viešąją finansinę paramą energijos gavimo iš atliekų procesams itin svarbu paisyti atliekų tvarkymo hierarchijos ir neskatinti žemesnę vietą šioje hierarchijoje užimančių atliekų tvarkymo būdų, tokių kaip šalinimas sąvartynuose ir deginimas. Todėl šis pakeitimo projektas būtų vienas iš aspektų užkirsti kelią prielaidoms įvežti atliekas iš kitų šalių ir paskatintų sutvarkyti vietoje susidarančias atliekas ir netapti kitose šalyse susidarančių atliekų tvarkytoju įvertinant tai, kad Europos Komisija, ribodama deginimo energijai gauti atliekų kiekį, įpareigoja atliekų deginimą apmokestinti. Šitas mokestis, labai tikėtina ir neabejotina, bus papildoma našta gyventojams kaip didėjantis mokestis už atliekų sutvarkymą.
Todėl prašau palaikyti šį pakeitimo projektą, kuris užkirs kelią įvežti deginti skirtų atliekų iš kitų Europos Sąjungos šalių kiekį, ir tai bus ne tiktai sumažinti aplinkos apsaugos aspektai, bet ir užkirstas kelias neracionalioms viešojo ir privataus sektoriaus investicijoms į perteklinius atliekų deginimo pajėgumus. Taip pat atsivers keliai atliekoms perdirbti kaip žaliavos panaudojimą naujų verslų šioje srityje kūrimuisi užtikrinant naujų darbo vietų kūrimąsi. Taigi, gerbiami kolegos, kviečiu pritarti šiai pataisai po pateikimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausti nori daug Seimo narių. Tam skiriama 10 minučių. Pirmasis klausia Seimo narys P. Saudargas. Ruošiasi A. Palionis.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiamas Pirmininke. Gerbiama pranešėja, jūs ir pati dažnai minite žiedinę ekonomiką ir jūs esate valstiečiai žalieji. Mes visi turbūt suprantame, kad atliekų deginimas turėtų būti paskutinė priemonė atliekų tvarkymo srityje. Kadangi jūs projektą pristatėte labai išsamiai, ilgai ir detaliai, bet, man atrodo, galėjo išslysti esmė. O esmė – šis projektas turbūt yra naudingas tada, jeigu mes atsakome į vieną klausimą, t. y. ar jūs norite pasakyti, kad projektuojamos atliekų deginimo jėgainės Kaune, Vilniuje viršys ateity numatytus degintinų atliekų srautus? Jeigu jūs pasakysite, kad taip, tada projektas yra logiškas, bet aš norėčiau dar kartą tai akcentuoti. Jeigu taip nėra, tegul ministerija paneigia.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Įvertinus Kauno technologijos universiteto mokslininkų skaičiavimus, po 2030 metų degintinų atliekų kiekis, tikėtina, bus ne didesnis kaip 430 tūkst. tonų per metus. Tuo tarpu dabar esančios ir dviejų statomų kogeneracinių jėgainių bendras pajėgumas siektų 615 tūkst. tonų per metus. Labai tikėtina, kad per mažą pajėgumą galbūt būtų siekiama išlyginti importuojant arba įvežant atliekas iš kitų Europos Sąjungos šalių. Čia būtų kaip ir stimulas siekti kitų alternatyvų jau dabar statomose kogeneracinėse jėgainėse, t. y. diegiant technologijas, kurios naudotų kitas žaliavas energijai gauti. Tai yra toks šio projekto tikslas.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Palionis. Ruošiasi A. Dumbrava.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio Pirmininke. Iš esmės jūsų projektas ir pasiūlymas atitinka ir Vyriausybės programą siekiant didinti žiedinę ekonomiką atliekų sektoriuje, bet iš principo aš norėjau paklausti, kodėl jūs pasirinkote tiktai deginimui atliekas uždrausti importuoti? Gal reikėtų Lietuvai uždrausti ir visas atliekas importuoti į Lietuvą?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Galbūt ir logiškas klausimas, bet iš principo šiuo metu, kaip ir dabar, yra kalbama apie kogeneracines jėgaines, kurių projektuojami pajėgumai kaip ir sudaro prielaidą galimam žaliavos papildymui atsivežant iš kitų šalių. Todėl šio projekto tikslas yra tas. Ateityje būtų galima svarstyti. Tačiau jeigu tai yra perdirbti skirtos atliekos, nemanau, kad tai yra problema.
Žiedinės ekonomikos vienas iš tikslų yra panaudoti atliekas kaip žaliavą, t. y. įtraukiant į uždarą ciklą, o tai padėtų išspręsti ir žaliavos problemas, nes Lietuva tikrai nėra turtinga išteklių, o, tarkim, perdirbamų atliekų arba gaminių, kurie naudojami… (Balsai salėje) Yra kaip perdirbamos atliekos. Čia vienas iš tikslų – kaip tik skatinti perdirbimą ateityje einant žiedinės ekonomikos keliu.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Dumbrava. Ruošiasi S. Gentvilas.
A. DUMBRAVA (TTF). Ačiū, Pirmininke. Atsakė į mano klausimą. Dėkui.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys S. Gentvilas. Ruošiasi A. Strelčiūnas.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju Pirmininkui. Gerbiama pranešėja, taip, aš sutinku su jumis, kad Lietuvoje yra statomi pertekliniai įrenginiai. Taip, aš sutinku, kad galbūt neracionalu statyti. Bet aš visiškai nesutinku su jūsų siūlomu projektu ir norėčiau, kad jūs pakomentuotumėte. „Fortum Klaipėda“ pasirašė 20 metų sutartį su Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centru dėl tiekimo, kiek atliekų bus tiekiama. Tai iš esmės yra jau ilgalaikės sutartys. Bet dabar valstybė ir konkrečiai jūsų deleguotas finansų ministras, kaip „Lietuvos energijos“ akcininkas, įgyvendina projektą, kuriam jūs savo įstatymo projektu iš esmės nukertate bet kokį rentabilumą. Lietuvoje atliekų trūks, valstybė deda savo pinigus ir į Vilniaus, ir į Kauno kogeneracines atliekų deginimo jėgaines, o jūs savo projektu pasakysite, kad šios jėgainės negaus apmokamo šaltinio, tai yra atliekų, kurias galėtų paimti ir sudeginti. Mano klausimas, kodėl jūs einate aplinkui ir nepasitariate su gerbiamais deleguotais ministrais vienos ar kitos jėgainės nestatyti, užuot stačius, o po to nebus iš ko išspausti rentabilumo ir pelno? Dėkui.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Gerbiamas Simonai, pirmiausia noriu atkreipti dėmesį į tai, kad Europos Komisija įpareigoja už atliekų deginimą… tai yra atliekų deginimo mokestį tam, kad būtų mažinamas degintinų atliekų kiekis.
Dabar dėl žaliavų. Turbūt jau keletą kartų paminėjau, kad tai yra paskata ieškoti alternatyvių žaliavų, t. y. diegti technologijas, tarkime, galbūt biokuro deginimo katilus, ką daro Kauno kogeneracinė jėgainė. Taip pat planuojama deginti ir nuotekų dumblą. Galima paieškoti ir kitų alternatyvų, kai neliks degintinų atliekų. Svarbiausia yra skatinti. Jūs, kaip į aplinkosaugą orientuotas politikas, taip pat turėtumėte suprasti, kad pirmiausia turėtume orientuotis į atliekų perdirbimą. Deginimas yra vienas iš sprendimo būdų. Degintinos turėtų būti tos atliekos, kurios jau netinka perdirbti. Ir jeigu jų kiekis mažėja, tik geriau tiek aplinkosauginiu požiūriu, tiek ekonominiu požiūriu. Juo labiau kad dabar atsiranda verslininkų, kurie gali gaminti produkciją ir iš degintinų atliekų.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Strelčiūnas. Ruošiasi V. Kamblevičius.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiama pranešėja, ačiū, kad pristatėte tokį svarbų projektą, bet iškėlėte kelias problemas. Jeigu mes po pateikimo pritarsime jūsų projektui, ar neiškils problema dėl dabar planuojamų dviejų atliekų deginimo gamyklų, kai taip pat svarstomas dar vienas projektas, kad galbūt reikėtų revizuoti ir sustabdyti vienos gamyklos statybą, nes dabar, pagal jūsų pateiktus skaičiavimus, dviejų gamyklų tikrai yra per daug?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju už jūsų poziciją. Aš pati esu ne kartą spaudoje pasisakiusi, kad viena iš projektuojamų kogeneracinių jėgainių iš tiesų yra perteklinė, įvertinus dar ir tai, kad 120 tūkst. tonų atliekų galėtų sudeginti Akmenės cemento gamykla, o tai padengtų šiuos projektus. Bet šiuo metu, kaip žinome, projektai juda į priekį ir siūloma paieškoti alternatyvių būdų, kaip užpildyti tuos perteklinius pajėgumus ne atliekomis, o kitomis žaliavomis, ekologiškai švariomis. Be abejo, dar noriu pabrėžti ir tai, kad Europos Komisija ne kartą išreiškė susirūpinimą, kad Lietuva, investuodama į perteklinius pajėgumus, gali pasiekti ambicingų perdirbimo tikslų.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys V. Kamblevičius. Ruošiasi J. Jarutis.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, Pirmininke. Aš iš jūsų kalbos ir pristatymo supratau, kad Aplinkos ministerija ir jūsų komitetas visiškai nesusigaudo ir nevaldo situacijos. Jūs pati kalbate, kad jau yra pakankamai potencialo sudeginti, bet jūs dar rengiatės toliau statyti – dėsime šimtus milijonų, viskas bus išmesta vėjui. Dabar, kalbant apie kitokias technologijas, pats laikas – reikia stabdyti, o ne kalbėti. Mes pripratę, ne mūsų pinigai, tai ir švaistome to na levo, to na pravo.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Problema buvo dėl mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių, kurie šiandien taip pat yra pertekliniai, jeigu žiūrėtume aplinkosauginiu požiūriu. Bet iš tiesų mes kalbame, kad dabartiniai pajėgumai orientuoti į šiandienos situaciją. Šiandien mes tikrai turime degintinų atliekų perteklių ir jas reikia sutvarkyti, juo labiau kad šalinimas sąvartynuose yra tikrai ne išeitis, o dar blogesnė situacija. Bet mes kalbame orientuodamiesi į ateities perspektyvas, tai yra į laikotarpį po 2030 metų, kuomet degintinų atliekų tikrai sumažės.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, kolege, už pristatymą. Jūs vis orientuojatės į ateities perspektyvą, kad neva sumažės galimai degintinų atliekų kiekis, bet turbūt mes galime pagalvoti apie tai, kad Lietuva ne taip seniai pradėjo rūšiuoti ir tas atliekas skirti perdirbimui. Aš siūlyčiau ir siūlyčiau ar paklausti… Ar jūs nežiūrėjote į praeitį, nes Lietuvoje yra gana daug sąvartynų, uždarytų, užpiltų žemėmis, ten išsiskiria dujos, jos nėra sudeginamos, šiltnamio efektas ir t. t.? Ar negalėtume ir ten esančias atliekas sudeginti, jeigu pritrūktų? Ten yra turbūt milijardai tonų per 50 ir daugiau ar 100 metų sukauptų.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Jau žiūrint į istorines atliekas, tai jų deginimo kaloringumas būtų nelabai tinkamas, ir juo labiau išgaudami arba rekultivuodami sąvartynus mes turėtume dar daugiau problemų. O jeigu jūs kalbėjote apie išsiskiriančias dujas, tai yra irgi kelias biodujų jėgainėms statyti, ir manau, kad tie sprendimai po truputėlį eina kaip vienas iš ekologinių sprendimo būdų. Bet rekultivuojami sąvartynai tikrai nėra tas kelias ir tikrai nemaža dalis atliekų ten jau yra susiskaidžiusios ir deginti jos nebūtų tinkamos.
PIRMININKAS. Klausimų laikas baigėsi. Dėkoju.
Motyvai. Motyvai už – Seimo narys J. Razma. Nėra. Motyvai prieš – Seimo narys S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, Lietuvai trys atliekų deginimo jėgainės yra perteklius ir 615 tūkst. tonų galingumas yra tikrai perteklinis. Bet mes čia susiduriame su kurioziška situacija. Dvi iš trijų jėgainių stato valstybinė įmonė „Lietuvos energija“. Dalyvaudama projekte, „Lietuvos energija“ pasiskaičiavo, kad už kiekvieną toną atliekų gaus iš atliekų tvarkymo centrų maždaug po 32 eurus. Ir jeigu šios jėgainės pagal tą verslo planą negaus šitų tonų, kaip jos sako, nes Lietuvoje sumažės atliekų ir nebebus tiek atliekų, reikės iš kažkur kitur paimti atliekas, kad kas nors kitas apmokėtų, t. y. kaimyninės šalys, kurios nesusitvarkiusios. Bet jeigu mes uždraudžiame iš esmės atliekų importą iš užsienio šalių, tai mūsų valstybė, dalyvaudama dviejuose iš trijų projektų, investuoja į labai nepelningą biznį. Čia klausimas jums, valdantieji. Jūs viena ranka statote dvi milžiniškas atliekų deginimo jėgaines, uždraudžiate joms apsirūpinti atliekomis, už kurias bus primokėta, ir tada sakote, bet mes vis tiek pelningai kažkaip suksime veiklą. Gerbiama V. Vingrienė sako – reikės ieškoti alternatyvų. Bet, gerbiama Virginija, biokurą atliekų deginimo jėgainės turės pirkti, o už atliekas, kai kažkas turi, primokama. Ir tada sugrius visas verslo planas. Man atrodo, čia yra egzistencinis klausimas patiems valdantiesiems atsakyti, ar reikia statyti, tęsti Kauno jėgainės statybas? Jeigu jūs tęsiate, tai reikia susitaikyti su atliekų importo realybe.
PIRMININKAS. Nuomonė už – Seimo narys P. Saudargas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiamas Pirmininke. Dėkui pranešėjai už projektą, aš tikrai kviečiu kolegas jį palaikyti, bet kalbant apie pačią sistemą ir kodėl tokio projekto apskritai reikia, tai čia iš tiesų žvilgsnį metu į valdančiuosius. Jūs tarpusavyje iš tiesų nesusitariate. Vieni nori pastatyti tas jėgaines, kurios, mes ir Energetikos komisijoje svarstėme, ir Aplinkos apsaugos komitete svarstėme, aiškiai matosi, yra perteklinės. Kažkurią reikia galbūt ar mažinti, ar atsisakyti, juolab kad yra gyventojų protestų. Tas klausimas kažkodėl nejuda iš mirties taško, kažkam verkiant reikia tų dviejų jėgainių ir aš nesuprantu kodėl. O apskritai Lietuva stato vežimą prieš arklį atliekų tvarkymo srityje todėl, kad pirmiausia reikėjo tvarkyti pirminį rūšiavimą, nes su pirminiu rūšiavimu nesusitvarkome, tada reikėjo pristatyti mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių, kurie vėl nesusitvarko su srautais. Tų išrūšiuotų atliekų niekam nereikia, jos yra sandėliuojamos. Lietuvoje prisikaupė atliekų. Dabar sakome, ką daryti? Tada sudeginkime viską, ką turime. Štai ir priėjome prie tokios situacijos.
Man atrodo, jūs, kaip žalieji, susiimkite ir pagalvokite apie tai, kaip iš tiesų… Užuomazgų yra ir Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas svarsto, kaip labiau paskatinti pirminį rūšiavimą ir sustabdyti tų atliekų srautus ten, kur jie susidaro. Šitą problemą reikia išspręsti, o ne investuoti milijonus į objektus, kurie ir žmonėms paskui smirda (atsiprašau), ir neaišku, ar efektyviai panaudotos lėšos. Bet šiam projektui, kuris apribos bent jau kad Lietuva netaptų atliekas importuojančia valstybe, kad patenkintų savo tų gargarų poreikius, tikrai siūlau pritarti bent jau apsidraudžiant.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės išsakytos. Balsuojame po pateikimo.
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 47, prieš – 3, susilaikė 24. Po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis komitetas – Aplinkos apsaugos komitetas. Pritariame? Pritariame. Siūloma svarstyti birželio 12 dieną. Pritariame. Ačiū.
Repliką po balsavimo – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, kadangi abudu projektai – tiek Vilniaus, tiek Kauno – paskelbti valstybinės svarbos energetiniais projektais, prašyčiau Vyriausybės išvados, nes iškyla pavojus realiam abiejų projektų rentabilumui. Prašyčiau Vyriausybės pateikti išvadą.
PIRMININKAS. Ačiū. Siūlymui dėl Vyriausybės išvados pritariame? Bendru sutarimu pritarta.
A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Štai stebiuosi pono P. Saudargo aktyvumu. Gerbiamas kolega, jūs turbūt aktyvus dėl to, kad ką tik grįžote iš sporto klubo iš „Panoramos“? Ar ne taip?
PIRMININKAS. Tai buvo replika po balsavimo. P. Saudargas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Aš džiaugiuosi, kad jūs pastebite, kad aš esu salėje. O aš vis dar stebiuosi, kad jūs vis dar esate čia su mumis, apskritai Seime.
PIRMININKAS. Ir čia buvo replika po balsavimo.
17.23 val.
Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 4 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1556 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-10 klausimas – Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1556. Pranešėja – taip pat Seimo narė V. Vingrienė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, ši pataisa taip pat yra susijusi su anksčiau pritarta. Šiuo metu ribojami degintinų atliekų kiekiai iki 500 tūkst. tonų per metus. Galbūt argumentų nevardysiu, apie tai tikrai kalbėjau gana ilgai ir išsamiai pristatydama ankstesnį projektą. Kviečiu pritarti, nes išsakant motyvus ir kolegų pastabas buvo paminėta dėl galimo arba galbūt reikiamo perteklinių kogeneracinių jėgainių stabdymo. Taigi vienas iš būdų būtų vėlgi apriboti degintinų atliekų kiekį. Tas motyvuotų ir padėtų ieškoti kitų sprendimo būdų siekiant patenkinti neužpildytus pajėgumus arba apskritai apsispręsti dėl kogeneracinių jėgainių.
Taigi siūlau projektui po pateikimo pritarti.
PIRMININKAS. Paklausti nori Seimo narys S. Gentvilas. Ruošiasi P. Saudargas.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju. Gerbiama kolege, daug dėl ko mes sutariame, bet šituo klausimu nelabai norėčiau jums pritarti ir paklausiu esminio klausimo. Klaipėdoje dabar pagal taršos leidimus galima deginti 225 tūkst. tonų atliekų, „Akmenės cementas“, kuris degina pačią taršiausią kuro rūšį anglį, turi leidimą deginti 100 tūkst. tonų, o Vilniuje ir Kaune statomi dar apie 400 tūkst. tonų pajėgumo du įrenginiai.
Gerbiama Virginija, valstybiniai įrenginiai statomi jums dalyvaujant Energetikos komisijoje, susipažįstant su Valstybine energetikos strategija ir t. t. Kodėl jūs vienasmeniškai einate su tokiais projektais, kai iš esmės valstybė eina ir ministerijos eina visiškai kita kryptimi? Jos vysto ir aplikuoja į Europos Komisiją dėl paramos, gauna Ž. K. Junkerio fondo pinigų šiems dalykams, o jūs einate visiškai atvirkštine eiga ir gaunate netgi daugumos narių parašus, kad būtų įtrauktas skubos tvarka šis projektas ir salėje pristatytas? Gal galėtumėte paaiškinti šią šizofreniją, nes opozicijai tai atrodo kaip visiškas veiksmų nekoordinavimas? Dėkui.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Pirmiausia atsakysiu į jūsų kaip ir pasakymą dėl Ž. K. Junkerio fondo paramos. Parama suteikta Vilniaus kogeneracinei jėgainei statyti. Kauno kogeneracinei jėgainei parama neteikiama. Dar kartą pabrėšiu, kad Europos Komisija yra išsakiusi nuogąstavimų dėl perteklinių pajėgumų, kurie gali neužtikrinti ambicingų atliekų perdirbimo tikslų. Tai būtų vienas iš aplinkosauginių aspektų.
Išties jūs minėjote dėl pradėtų sprendimų, tai čia, be abejo, sprendimai dėl statybų ir leidimų išdavimų yra priimti tikrai ne mūsų kadencijos, o ankstesnės kadencijos, ankstesnės Vyriausybės. Taigi mes dabar turime ieškoti išeičių, kaip išspręsti šią problemą. Aš manau, kad spręsti problemą nevėlu, mes turime ieškoti būdų, kaip šią problemą spręsti, ieškoti būdų įgyvendinti žiedinės ekonomikos ambicingus tikslus.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys P. Saudargas. Ruošiasi L. Balsys.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui. Vėlgi labai paprastas klausimas, paklausiu paprastai. Kodėl būtent 500 tūkst. tonų, nes ką tik mes pritarėme, jūs, aišku, teikdama projektą, nežinojote, ar bus pritarta, ar nebus, dėl atliekų importo? Dėl importo aš suprantu, nes čia mes tiksliai tų srautų negalime prognozuoti, kiek jų susidarys, tačiau galime prognozuoti jėgainių pajėgumą. Jūs specialiai numatote tokią normą, kad negalėtume statyti tos antrosios jėgainės, ar kaip? Kodėl pasirinktas būtent toks skaičius?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Aš jau keletą kartų paminėjau, kad reikia ieškoti išeičių, alternatyvių būdų, o čia, be abejo, būtų apsisprendimas pačių statytojų. Kodėl pasirinktas 500 tūkst. tonų kiekis, kaip ir minėjau. Mokslininkų skaičiavimais, po 2030 metų degintinų atliekų kiekis būtų ne didesnis kaip 430 tūkst. tonų per metus. Taigi mes tikrai turime skatinti pirminį rūšiavimą, nes buvo išsakyta kritika, kad galbūt jisai per lėtai skinasi kelią, ir ieškoti perdirbimo kelių.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys L. Balsys. Ruošiasi E. Pupinis.
L. BALSYS (MSNG). Ačiū, Pirmininke. Gerbiama kolege, daug kolegų jūsų klausė ir esame ne kartą diskutavę. Iš tikrųjų klausimai turbūt skirti ne jums, stovinčiai šitoje tribūnoje, o visų pirma premjerui S. Skverneliui, kuris per savo rinkimų kampaniją sakė, kad nestatysime, o dabar štai ima ir stato. Tai nežinau, čia jau jūsų, valdančiųjų, reikalas, kaip savo premjerą įtikinti, kad jis elgiasi neteisingai, paprasčiausiai meluoja, apgavo savo rinkėjus, sakydamas, kad nestatys, o dabar stato. Jūs sakote, ką padarysi, ką padarysi, ir ieškote kitų būdų. Tai labai ačiū, galima tik palaikyti.
O konkrečiai dėl šio įstatymo. 500 tūkst., sakote, prognozuoja 430 tūkst. Tai kodėl tada 500 tūkst., įrašykime gal dar mažiau, tai bus dar geriau? Man atrodo, kad tie 500 tūkst. kažkur iš lubų nukrito.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Gal ne visai iš lubų, tiesiog pažiūrime į skaičiavimus. Mes tiksliai tikrai nesuskaičiuosime. O reaguodama į jūsų repliką, tai ne gerbiamas S. Skvernelis stato kogeneracines jėgaines.
O pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad Kauno kogeneracinės jėgainės 49 % akcijų priklauso „Fortumui“. Tai yra privatus kapitalas.
O Vilniuje, ką ir minėjo gerbiamas kolega S. Gentvilas, Vilniaus kogeneracinės jėgainės statybai yra gauta Ž. K. Junkerio fondo paskola ir čia mes kaip ir sprendžiame šį klausimą. Bet vėlgi sakau, čia statytojų apsisprendimo klausimas ir paieška alternatyvių būdų, ką jau kelintą kartą turbūt minėjau. Aš manau, kad alternatyvių žaliavų paieška arba technologijų diegimas naudojant kaip alternatyvą žaliavas šilumai gauti būtų vienas iš logiškiausių sprendimo būdų.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys E. Pupinis. Ruošiasi J. Liesys.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama kolege, turbūt žinote, kad alternatyvos brangiai kainuoja. Jeigu valstybė nepasirenka tam tikros krypties, tai kenčia visi. Jūs dabar galite man pasakyti, kuris iš būdų yra pigesnis ir tvarkant atliekas, ir sudėjus su šilumos gamyba. Kuris yra pigesnis? Tada pasakykite, kam teikiami tokie teisės aktai?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Mes iš tikrųjų neturime apskaičiavimų, nes, vienas dalykas, kad tikrai nežinome, kaip pasikeis, ar iš tikrųjų atpigs šiluma, naudojant kaip žaliavą deginamas atliekas. Juo labiau kad, kaip ir minėjau, Europos Komisija reikalauja deginimo mokesčio. Kodėl kitos šalys turi tą didelį vadinamąjį vartų mokestį? Jos tiesiog stengiasi galbūt išvežti į kitas šalis ir netgi primokėti, kad kas nors paimtų ir sudegintų. Tai mes taip pat tam, kad būtų nepopuliaru, privalėsime tą „vartų“ mokestį įdiegti ir, kaip minėjau, visa tai guls ant vartotojų, tai yra ant pačių gyventojų pečių mokant brangiau už atliekų sutvarkymą. Tai mes šitų apskaičiavimų kol kas neturime. Ir iš tikrųjų bus pigiau biokurą galbūt deginti.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J. Liesys. Ruošiasi A. Palionis.
J. LIESYS (LSF). Ačiū, Pirmininke. Aš noriu prelegentės paklausti. Mano dalį gerbiamas L. Balsys paklausė, bet kiek nukentės gerbiami pirkėjai, Lietuvos piliečiai, turiu omenyje, čia jų indėlis bus, visi pinigai sukrauti į tas kogeneracines elektrines ir paskui pirksime šiukšles, o jei dar pridėsime tiek daug, Danijos variantas mūsų laukia. Aš tai džiaugiuosi, kad Kazokiškių sąvartynas bus uždarytas po dvejų metų. Kaip jūs manote, kada mes uždarysime Kazokiškių sąvartyną, nes dabar taip aktyviai įstatymu stumiame ir stumiama taip pat ir Vyriausybėje ši programa. Per kiek metų mes Lietuvos šiukšlynus sutvarkysime?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Aš galėčiau galbūt atsakyti kaip ir su humoru, kad tikrai norėčiau, kad jis būtų uždarytas kuo greičiau įgyvendinant tuos mūsų ambicingus tikslus, kad apskritai atliekų nebūtų, o jos būtų panaudojamos kaip žaliava. Tai mes iki 2030 metų tikrai, tikėkimės, pasieksime tai, kad ne 10 %, o apskritai į sąvartynus atliekos nebūtų vežamos.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Palionis.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Pratęsiant dėl sąvartynų uždarymo, tai tikrai pasaulyje yra daug naujų technologijų, ypač žiūrint į Rytų valstybes, Japoniją, kiek yra išrasta atliekų perdirbimo technologijų, kurias galėtume panaudoti, ir jos tikrai aukštesnio lygio negu atliekų deginimas. Aš norėčiau paklausti jūsų iš tų alternatyvų ieškojimo srities. Pasitvirtinome mes 500 tūkst. tonų. Mes nelabai norėsime tų alternatyvų ieškoti. Jei mes pasitvirtinsime 220 tūkst. tonų, tai, suprantama, kad ir mes, Seimas, ir Vyriausybė būsime priversti ieškoti alternatyvų, kad tos atliekos nepatektų į sąvartynus. Mano klausimas paprastas: gal mums reikėtų svarstyti, ne kiek tonų perdirbti, bet iš principo turėtume priimti sprendimą, ar mums reikia dar dviejų deginimo gamyklų, ar nereikia? Ir pasakyti visiems aiškiai. Kokia jūsų pozicija būtų?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Mūsų pozicija yra ta, kurią aš išreiškiu dabar siūlydama šitą projektą – apribojimą degintinų atliekų. Kaip ne kartą esu išreiškusi savo poziciją, kad viena iš kogeneracinių jėgainių, be abejo, šiandien yra perteklinė. Jūs labai teisingai paminėjote, kad yra technologijų ir mes tikrai turime eiti ir nebūtinai sekti iš paskos kitų šalių, o būti priekyje ir užsibrėžti sau, išsikelti kartelę, užsibrėžti ambicingesnius tikslus ir siekti perdirbimo kelių tam, kad sudarytume galimybę kurtis naujiems verslams ir naujoms darbo vietoms. Aš manau, kad tuo keliu turėtume eiti, juo labiau kad šiandien atsiranda vis daugiau jauno, plataus požiūrio į verslą, ir išties ieškoma tų kelių.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau klausti niekas neužsirašė.
Nuomonė už – Seimo narys P. Saudargas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Iš tiesų mes jau klausimą kaip ir išdiskutavome. Iš ne vieno Seimo nario klausimų salėje aš supratau, kad mes tik šiandien suprantame, kad Lietuva planuoja statyti atliekų deginimo gamyklas, kurių kažin ar visų reikia. Man iš tiesų keista, kad ir iš valdančiųjų frakcijų buvo tokių klausimų.
Mielieji, turbūt šitas klausimas yra esminis. Gerbiama V. Vingrienė su savo projektais mus visus atsuko į tą realybę ir atkreipė dėmesį. Aš jai už tai esu dėkingas. Todėl šį projektą aš siūlysiu palaikyti, nes tai vėl mus grąžins prie diskusijos, ar tikrai to reikia. Nes jeigu pajėgumai bus pertekliniai, iš tiesų klausimas bus, ar lėšos investuotos efektyviai. Vienas dalykas.
Antras dalykas. O ar tikrai nebus pradėta importuoti atliekų, ar panašiai, ką nors kombinuoti, kad tos jėgainės atsipirktų? Manyčiau, kad dėl šių dalykų reikėtų apsispręsti prieš jas statant. Tikrai nesu nei apskritai nusistatęs prieš tokį atliekų deginimą, nes taip, jeigu valstybė neturi kur padėti, o sąvartynus mes norime uždaryti, tai su tuo reikia pabaigti. Tokia forma yra galima, bet atliekų deginimas turėtų būti paskutinė forma, kurią renkasi valstybė savo atliekoms tvarkyti.
O kalbant apie šį projektą, tiesiog siūlyčiau jį paremti.
PIRMININKAS. Ir nuomonė prieš – Seimo narys S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, šitas įstatymo projektas duoda vieną gerą pamoką mums: valstybė neturėtų dalyvauti darant verslą. Valstybė pradėjo projektus, kurie kainuos apie 200 mln. eurų, ir vystant šiuos projektus, kur jau statybos pradėtos, Europos Komisija patvirtinusi paraiškas, paimtos paskolos, užsakyti įrenginiai, ateina N. Puteikis, pasako, kad pateikė įstatymo projektą, kad atliekų deginimo jėgainės negali būti statomos 20 kilometrų atstumu. Tada 69 Seimo nariai nubalsuoja už, Vyriausybė duoda išvadą, vis tiek einama į priekį. Dabar ateina dar du projektai, kur valstybė jau juda į priekį su savo investiciniais planais apsigynusi, priėmusi įsipareigojimus.
Ateina dar du įstatymo projektai, kurie… Kaip šiltnamius statytume ir pasakytume, kad neduosime jiems vandens. Jūs, valdantieji, turite apsispręsti, ar jūs darote verslą, arba jūs stabdote ir nesimaivydami sustabdote visas statybas, ir sakote nebereikia, arba negalite pastatyti nepelningo objekto ir po to sakysite: mes neduosime jam atliekų. Jūs sprendžiate problemą visiškai iš kitos pusės. Aš suprantu jūsų žaliąją intenciją, gal ir teisingą, bet jūs turite stabdyti statybas, o ne užsiimti tuo, kad toliau statybos vyksta, o kuro neduosime.
Problema sprendžiama visiškai ne iš tos pusės. Kuo jūs toliau nesusigaudysite, kuo jūs toliau savo profesionalų Vyriausybės ir savo įmonių nesustabdysite dėl perteklinio pajėgumo statybos, tol jūs žaisite su lietuvių mokesčių mokėtojų pinigų investavimu į absoliučiai nerentabilius projektus.
Aš kviečiu spręsti problemą iš kitos pusės: kvestionuoti projektų pagrįstumą ir čia kvestionuoti, o ne kuro tiekimo sustabdymą.
PIRMININKAS. Nuomonės išsakytos. Balsuojame po pateikimo.
Balsavo 71 Seimo narys: už – 40, prieš – 3, susilaikė 28 Seimo nariai. Po pateikimo pritarta. Siūlomas pagrindinis komitetas – Aplinkos apsaugos komitetas. Pritariame. Ir siūloma svarstyti birželio 12 dieną. Taip pat bendru sutarimu pritariame.
A. Nekrošius – replika po balsavimo.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Kadangi projektas tikrai kontroversiškas, tikrai reikėtų Vyriausybės išvados.
PIRMININKAS. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. P. Gražulis. Replika po balsavimo.
P. GRAŽULIS (TTF). Trumpa replika po balsavimo. Man iš tikrųjų tas projektas nėra iki galo aiškus. Paimkime. Šiandien „Fortum Klaipėda“, šiukšlių deginimo įmonė, šiukšles arba atliekas veža iš Vilniaus, iš Alytaus, iš Danijos, iš Lenkijos. Jeigu jiems patiems trūksta atliekų iš to regiono, tai kodėl jie stato dar dvi atliekų deginimo įmones? Kas gali atsakyti į šį klausimą? (Balsai salėje) Ar žinote? Sako, ir jie nežino. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Klausymai bus komitete. (Šurmulys salėje)
17.40 val.
Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1711 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-11 klausimas – Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1711. Pranešėja – Seimo narė V. Vingrienė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, paprašysiu dar šiek tiek kantrybės iškęsti mane šioje tribūnoje. Atliekų įstatymo klausimas dabar bus truputį iš kitos serijos – tai susiję su atliekų tvarkymo dokumentais. Kartu su kolega Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininku K. Mažeika parengėme dar vieną Atliekų tvarkymo įstatymo pataisą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtam gaminių ar pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymui. Parengti įstatymo pataisą paskatino aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių institucijų patirtis, tikrinant atliekų tvarkytojus ir įrodančių dokumentų išrašymą. Kyla daug abejonių, ar įrodantys dokumentai, kuriuos pateikia gamintojai ir importuotojai atstovaujančioms institucijoms dėl gaminių ir pakuočių sutvarkymo, atitinka realų faktą. Įrodantys dokumentai tai yra dokumentai, kurių pagrindu gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčių už aplinkos teršimą mokėjimo. Pastaruoju metu pasitaiko atvejų, kai atliekų tvarkytojai neteikia dokumentų arba vilkina dokumentų, reikalingų įsitikinti, kad atliekų tvarkymas atitinka teisės aktų reikalavimus, pateikimą aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančiai institucijai. Todėl siūlome pakoreguoti Atliekų tvarkymo įstatymą ir įrašyti, kad neteisėtu gaminių ar pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento išrašymu laikoma, kai asmenys nepateikia kontrolę vykdančiai institucijai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka nurodytų dokumentų, būtinų vykdyti atliekų tvarkymo kontrolę. Ši pataisa bus ir įspėjimas atliekų tvarkytojams apie galimą išbraukimą iš įrodančius dokumentus galinčių išrašyti atliekų tvarkytojų sąrašų, kai nepateiks institucijoms reikiamų dokumentų apie realų atliekų perdirbimą. Priėmus šią pataisą bus efektyviau vykdoma atliekų tvarkymo kontrolė ir išaiškinami reikalavimų nesilaikantys atliekų tvarkytojai. Kolegos, kviečiu pritarti šiai pataisai.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys P. Saudargas. Ruošiasi S. Gentvilas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Labai dėkoju. Jūs iš tiesų užkabinote tas didžiąsias mafijos schemas, kaip buvo vagiami milijonai mums visiems iš panosės. Būtent tų „orinių“ pažymų apie atliekų sutvarkymą išrašymas ir yra tas didysis nusikaltimas, kurį mums komitete pristatė. Tačiau kaip su tuo kovoti? Ar aš gerai suprantu, čia toks teisinis dalykas, kad jūs bandote susieti pažymos išrašymą su dokumentų, įrodančių atliekų sutvarkymą… Dabar išeidavo taip: pažyma apie sutvarkytas atliekas yra, o atliekos nesutvarkytos, atliekų tvarkytojas neturi dokumentų, kad jos sutvarkytos. Tai nebebūtų tų dviejų laiptelių, jūs padarote vieną. Ar aš gerai suprantu?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Taip, mes ieškome tų išeičių, kad iš tiesų nebūtų neteisėtai išrašomos pažymos. Patys atliekų perdirbėjai ar tvarkytojai turėtų pateikti dokumentus, reikalingus kontrolei vykdyti. Šiuo metu kontrolę vykdančios institucijos susiduria su situacija, kai galbūt nepateikiami reikiami dokumentai ir taip trukdoma kontrolė.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiama Virginija, šį kartą pasveikinsiu, pozityvi iniciatyva. Bet aš iš kitos pusės paklausiu. „Metrail“ pakuočių atliekų tvarkymo ir metalo atliekų tvarkymo skandalas nuvilnijo per Lietuvą – 40 tūkst. eurų baudų, 2 tūkst. nubaustų įmonių.
Tai įvyko prieš penkerius metus, tada „Metrail“ neteikė ataskaitų ir Aplinkos ministerijoje iš esmės dirbo tie patys žmonės, kurie dirba šiandien. Dirbo ir jūsų visuomeninis patarėjas tuo metu aplinkos tvarkymo sistemoje, bet šiandien mes nematome jokios iniciatyvos iš Aplinkos ministerijos, nors Atliekų departamento vadovas tapo viceministru. Tai kas čia? Jie mato, kad prieš penkerius metus buvo akivaizdus klastojimo faktas, patys neužkerta šitų dalykų, tie patys žmonės, kurie dirbo skandalo metu, nepadaro išvadų, jūs jas taisote. Ar čia neturėtų būti nepasitikėjimas Aplinkos ministerija ir viceministru, nes jie turėtų teikti, jie turėtų padaryti išvadas po „Metrail“, dabar jūs darote išvadas? Dėkoju.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Kažkas turi daryti sprendimus ir ieškoti išeičių iš tos situacijos, kad nebūtų daugiau panašių skandalų, kaip kad buvo „Metrail“ skandalas. Aš tikrai galbūt nenorėčiau dabar žvalgytis į praeitį, mes turėtume žiūrėti į priekį ir ieškoti būdų, kaip sutvarkyti ir kaip pakeisti šitą situaciją. Manau, kad, gerbiamasis Simonai, pats taip pat esate suinteresuotas tuo. Tikrai tiesiog sujunkime pajėgas ir dirbkime ta kryptimi, kad atliekų tvarkymas būtų realiai vykdomas ir nebūtų išrašomos pažymos už realiai neperdirbtą atliekų kiekį. Manau, kad mes tikrai turėtume žiūrėti, kaip išspręsti šitą klausimą, kaip ir pritarti iniciatyvai.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau klausimų nėra. Nuomonė už – Seimo narys P. Saudargas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Kadangi nėra nuomonės prieš, man atrodo, nuotaika yra pritarti šitam projektui, tai aš tiesiog siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Tiesiog siūlote balsuoti. Balsuojame po pateikimo.
Balsavo 70 Seimo narių: už – 61, prieš nėra, susilaikė 9 Seimo nariai. Pritarta po pateikimo. Kaip pagrindinis siūlomas Aplinkos apsaugos komitetas. Siūloma svarstyti birželio 12 dieną. Galime pritarti? Pasitarkime dėl datos. V. Kamblevičius, replika po balsavimo.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Aš pritariau šitam projektui, tačiau yra per švelniai, pirmas pagautas nusikaltimas – įspėjimas. Čia eina šimtai milijonų, tai reikia iš karto griežtesnes sankcijas, kitaip neįvesime tvarkos.
PIRMININKAS. S. Jovaiša. Prašom.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Kreipiuosi į visus, labiausiai į pranešėją, gerbiamąją Virginiją. Ar jūs niekada neskaičiavote alternatyvos, kad mums nereikėtų tų perteklinių jėgainių, mūsų šiukšlių išvežimo kur nors. Gali būti aplinkinės šalys labai laimingos, atvejis toks – ar pirkti butą, ar jį nuomoti. Čia turbūt galima būtų apskaičiuoti, jeigu jūs inicijuotumėte tokią studiją, mes turėtume daugiau atsakymų.
PIRMININKAS. V. Vingrienė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Galiu atsakyti kolegai S. Jovaišai. Čia turbūt ne mes turėtume inicijuoti išvežimą, bet pats verslas ieškoti kelių. Vienas iš būdų, be abejo, yra sertifikuoti kietąjį atgautąjį kurą, bet čia reikalingos papildomos investicijos. Turėtų būti atitinkamai išrūšiuotos atliekos homogenizuotos ir sertifikuotos, mes turime sertifikavimo sistemą, tačiau neturime, kas sertifikuoja. Sertifikuoti, be abejo, galima Vokietijoje, Lenkijoje. Tik tiek, kad šiuo metu nėra iniciatyvos, ir nežinau, tai yra papildomos investicijos ir verslas turbūt susiskaičiuoja.
PIRMININKAS. Siūlau tą diskusiją perkelti į komitetą.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Bet jau kietasis atgautasis kuras yra nebe atlieka, o žaliava.
PIRMININKAS. Prašau kalbėti apie datą. Ar jūs norite pasiūlyti…
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dabar norėčiau paprašyti, kad būtų svarstoma ankščiau, negu…
PIRMININKAS. Norėtumėte pasiūlyti balandžio 26 dieną. Ačiū, pasiūlėte.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Taip, balandžio 26 dieną.
17.50 val.
Seimo savaitės (2018-03-26–2018-03-30) – 2018 m. kovo 27 d. (antradienio) ir 29 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
PIRMININKAS. Rezervinis 11 klausimas yra kitos savaitės darbotvarkė. Aš ją pristatysiu, jums leidus, iš vietos. (Balsai salėje) Galima. Kaip matote, sėdžiu ir pristatau.
Antradienio darbotvarkėje yra tokių svarbių klausimų kaip ministro V. Sinkevičiaus pasiūlymai dėl Turizmo įstatymo. Toliau Seimo nutarimas dėl pritarimo Ž. Bartkaus paskyrimui Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriumi, Konstitucijos 74 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Toliau daug Švietimo įstatymo pakeitimų.
Kovo 29 diena. Šilumos ūkio įstatymo pakeitimai, ministro R. Karoblio krašto apsaugos sistemos ir karinės jėgos naudojimo statuto ir įvairūs susiję klausimai. Daug klausimų bus skirta kultūrai ir menui. Ministrė L. Ruokytės-Jonsson pateiks įstatymų projektus. Ir dar daug kitų. Darbotvarkės pilnos, jos yra pateiktos. Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimas ir kiti klausimai yra pristatomi. Tokia darbotvarkė.
Klausia Seimo narė R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamas Pirmininke, gal ne tiek klausimas, kiek akcentavimas, ką kolegos ir sakė dėl tyrimo komisijų, dėl komitetų išvadų dėl tyrimo komisijų. Mes taip pat planavome įtraukti 27 dieną. Manau, kad jūsų sudarytoje darbotvarkėje tai taip pat atsispindės.
PIRMININKAS. Jeigu bus.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Tai yra ketvirtadienį, 29 dieną. Pasitaisau.
PIRMININKAS. Ketvirtadienį, 29 dieną. Gerai. Ačiū. Daugiau pasiūlymų, pastabų? J. Narkevičius. Prašom.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Atsiprašau, gerbiamas Pirmininke, matyt, nespėjau užsirašyti. Prašau ir siūlau Švietimo įstatymo projektą Nr. I-1489 iš antradienio į ketvirtadienį perkelti. Taip, 1489.
PIRMININKAS. Jis nesusijęs su kitais?
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Ne, ne.
PIRMININKAS. Gerai.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Ačiū.
PIRMININKAS. Siūlau pritarti. Ačiū.
17.53 val.
Seimo narių pareiškimai
Ir Seimo narių pareiškimai. A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, išties visi neseniai skaitėte „Lietuvos ryto“ vasario 27 dienos straipsnį „Kriminalistų klastotė turčių išrengė nuogai“. Išties žinau, kad ne tik aš, bet ir kitų frakcijų nariai gavo nemažai kreipimųsi. Į mane kreipėsi pilietis S. Kaulinis.
2008 metų balandžio mėnesį Policijos departamente tuo metu dirbęs toks S. Jurčiukonis, šiuo metu dar tebeteisiamų sukčių R. Stočkūno, tai yra vadinamoji „stočkinių“ gauja, L. Slavinsko ir kitų užsakymu, sukūrė melagingą pažymą, kad verslininkas R. Pašakinskas yra „pelėsinių“ nusikalstamos grupuotės narys. Jo atžvilgiu yra pradėti ir vykdomi ikiteisminiai tyrimai.
Šią suklastotą pažymą pasirašė V. Gailius. Ji buvo išsiųsta visiems Lietuvoje veikiantiems bankams, kurie, gavę tokią informaciją apie R. Pašakinską, atsisakė jam suteikti 13 mln. paskolą atsiskaityti pagal įsipareigojimus paminėtiems sukčiams. Kadangi R. Pašakinskas laiku paskolos negavo, sukčiai užvaldė jo 13 mln. vertės turtą pagal išduotą paprastąjį vekselį kaip mokėjimo garantą. Vėlesniais metais R. Pašakinskas gavo oficialių įrodymų, kad toje suklastotoje pažymoje nurodyti duomenys apie jį yra visiškai neatitinkantys tikrovės.
V. Gailiaus veikla atitinka Lietuvos baudžiamojo kodekso 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtį.
Tai rašo teisinį išsilavinimą, kaip pats prisistatė, turintis S. Kaulinis.
Atsižvelgdamas į… noriu padaryti pareiškimą dėl žiniasklaidoje paskelbtos informacijos, kad Lietuvos Respublikos Seimo narys V. Gailius galimai yra padaręs nusikalstamą veiką. Reaguodamas į dienraščio „Lietuvos rytas“ 2018 m. vasario 27 d. straipsnyje „Kriminalistų klastotė turčių išrengė nuogai“ paskelbtą informaciją apie V. Gailiaus galimai padarytą nusikalstamą veiką bei gautą piliečio S. Kaulinio skundą tuo pačiu klausimu, kreipiuosi į Lietuvos Respublikos Seimą ir prašau atlikti parlamentinį tyrimą dėl galimai padarytos V. Gailiaus nusikalstamos veikos, pavedant šį tyrimą atlikti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui, nes Seimo Antikorupcijos komisijai vadovauja, kad ir kaip keista, pats V. Gailius. Žinau, kiti Seimo nariai ar frakcijos yra gavę įvairių skundų, todėl prašau šitą… įteikiu gerbiamam Pirmininkui.
Dar noriu keletą žodžių pasakyti apie, sakykim, neetiškas, šmeižikiškas pono V. Gailiaus išsakytas mintis apie amžinąjį atilsį išėjusį, žuvusį vykdant savo pareigas V. Pociūną. Būtent aš pažinojau šitą žmogų, teko su juo bendrauti. Būtent vienas dar žmogus iš V. Pociūno surinktos komandos buvo toks T. Jakučionis, kurį ponas V. Gailius su kitais kolegomis sugebėjo po 20 metų tarnybos valstybėje išgalvotais pagrindais, neva už vykdytą ūkinę veiklą, išmesti iš VSD. Tai labai gėda ir gaila. Aš manau, kad tai bus ištirta.
Kadangi buvo daug visokių spekuliacijų išsakyta pono V. Gailiaus, aš noriu… Netyčia, savo archyve tiesiog padaręs tvarką, suradau porą leidimų. Vienas leidimas suteikia teisę dirbti su NATO slapta informacija iki 2023 metų A. Skardžiui, o kitas, išduotas gerbiamo Pirmininko, taip pat iki šios kadencijos pabaigos. Noriu pasakyti, kad leidimus turėjau visą laiką. Aš tikiuosi ir noriu replikuoti tai pusei, kad turbūt ne visiems Kremliaus agentams išduoda leidimus. Ačiū.
PIRMININKAS. Daugiau pareiškimų nėra.
Gerbiami kolegos, registruojamės. Kol registruojamės, primenu, kad rytoj čia vyks NATO mokymai, prašom savo vietas palikti tuščias. (Balsai salėje) Prašo išsinešti ir stalčių. (Balsai salėje)
Užsiregistravo 62 Seimo nariai. Posėdis baigtas. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.