LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO NR. I-552 2, 3, 6, 11, 14, 15, 16, 50, 52 IR 86 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIII-2772 PAPILDYMO 6¹ IR 7¹ STRAIPSNIAIS IR 11 STRAIPSNIO PAKEITIMO

PROJEKTO

2020-07-23 Nr. XIIIP-5067

Vilnius

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą:

Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostata, nustatanti, kad: „Šis įstatymas, išskyrus 7 ir 8 straipsnius ir nuostatas, reglamentuojančias vertimąsi biomedicinos technologo, medicinos biologo, medicinos genetiko ir išplėstinės praktikos vaistininko asmens sveikatos priežiūros praktika, įsigalioja 2021 m. sausio 1 d.“ (pabraukta mūsų), yra teisiškai ydinga ir klaidinanti dėl kelių priežasčių.

Pirma, tokiu būdu įstatymo įsigaliojimo apimtį siūloma nustatyti aprašomuoju nenorminiu būdu, nurodant tam tikras įstatymo reguliavimo sritis, kurios įsigaliotų, ar neįsigaliotų nuo tam tikros datos. Pažymime, kad tokio pobūdžio nuostatų įvardinimas, sietinas su įstatymo įsigaliojimu, yra netoleruotinas teisinio aiškumo ir įstatymų viršenybės poįstatyminių teisės aktų atžvilgiu principų kontekste, nes siūlomų nuostatų apimtis gali būti suprantama ir traktuojama skirtingai. Tokioje situacijoje įstatymo turinį, jo galiojimą, taikymą ar netaikymą nulemtų poįstatyminiai teisės aktai, nes tik šiuose teisės aktuose, praktiškai taikant įstatymą, būtų konkrečiai nurodoma, kokie įstatymo straipsniai ir nuo kurios datos įsigaliojo ir turi būti taikomi. Šiame kontekste pažymime, jog oficialiojoje Konstitucinio Teismo doktrinoje ne kartą yra nurodyta, kad: „poįstatyminiu teisės aktu yra realizuojamos įstatymo normos, todėl poįstatyminiu teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis, nes taip būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė poįstatyminių teisės aktų atžvilgiu“ (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugpjūčio 21 d., 2004 m. gruodžio 13 d. ir kt. nutarimai).  Todėl minėtoje straipsnio dalyje turėtų būti išvardinti konkretūs įstatymo straipsniai, straipsnių dalys ir punktai, kurie įsigaliotų nuo konkrečios datos. Analogiška pastaba išsakytina ir dėl projektu siūlomos keisti įstatymo 11 straipsnio 3 dalies.

Antra, keičiamame Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 2, 3, 6, 11, 14, 15, 16, 50, 52 ir 86 straipsnių pakeitimo įstatyme Nr. XIII-2772 nėra jokių nuostatų, reglamentuojančių vertimąsi biomedicinos technologo, medicinos biologo, medicinos genetiko ir išplėstinės praktikos vaistininko asmens sveikatos priežiūros praktika, todėl tokių nuostatų išskyrimas ir jų ankstesnio įsigaliojimo nustatymas neturi jokio reguliacinio pobūdžio ir yra tiesiog niekinis. Šiuos klausimus reguliuoja specialus Asmens sveikatos priežiūros praktikos įstatymas, būtent kuriame ir turi būti išdėstyta tam tikrų nuostatų, numatančių atitinkamas profesines kvalifikacijas turinčių asmenų asmens sveikatos priežiūros praktikos vykdymo sąlygas, įsigaliojimo ir (ar) taikymo specifika.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manome, kad siūlomas reguliavimas dėl nuostatų, reglamentuojančių vertimąsi biomedicinos technologo, medicinos biologo, medicinos genetiko ir išplėstinės praktikos vaistininko asmens sveikatos priežiūros praktika, ankstesnio įsigaliojimo minėtame įstatyme yra netikslingas bei ydingas, todėl siūlome projekto 3 straipsnyje palikti nuostatas tik dėl įstatymo 7 ir 8 straipsnių vėlesnio įsigaliojimo.

Departamento direktorius                                                                                                   Andrius Kabišaitis

E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]

D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. dainius.zebleckis@lrs.lt