PASIŪLYMAS

 

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GAMTINIŲ DUJŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1973

2, 13, 20 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 13/1, 13/2 STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO

PROJEKTO NR. XIIP-4551(3)

 

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Straipsnis

Straipsnio dalis

Punktas

 13

 

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 2, 13, 20 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 13/1, 13/2 straipsniais įstatymo projekto Nr. XIIP-4551 (3) (toliau - Projektas) 2 straipsnyje siūlomą keisti Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 13 straipsnį, jo pakeitimą išdėstant taip:

13 straipsnis. Žemės naudojimas gamtinių dujų sistemos objektams. Mažo ir (ar) vidutinio slėgio dujotiekių projektavimas ir įrengimas

1. Tuo atveju, jeigu siekiant plėtoti tinkamos kokybės ir patikimą gamtinių dujų sistemą dalis gamtinių dujų perdavimo ar skirstymo vamzdyno arba bet koks kitas įrenginys, būtinas gamtinėms dujoms perduoti ar skirstyti, turi būti įrengiamas gamtinių dujų sistemos operatoriui nuosavybės teise nepriklausančioje ar kitais pagrindais teisėtai nevaldomoje žemėje, operatoriai turi teisę tokias sistemas įrengti tik sudarę sutartis su žemės savininkais ar gavę žemės savininko sutikimą arba Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka nustačius žemės servitutą.

2. Gamtinių dujų sistema, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus objektus, statoma Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyti objektai projektuojami, įrengiami bei informacija apie įrengtus objektus (techniniai bei buvimo vietos duomenys) skelbiama viešai Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos (toliau – Energetikos ministerija) nustatyta tvarka.

3. Mažo ir vidutinio slėgio dujotiekiai laikomi kilnojamaisiais daiktais.

4. Nuostoliai, kuriuos dėl naujų gamtinių dujų sistemų įrengimo, servitutų nustatymo ir asmenų veiklos aptarnaujant šias sistemas patiria žemės savininkas ar jos naudotojas, turi būti atlyginti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

5. Apsaugos zonų atstumai, apsaugos zonose galiojančios specialios žemės ir miško naudojimo sąlygos, apsaugos zonose ribojami darbai ir veiksmai, mažiausi leistini atstumai nuo vamzdynų ir kitų įrenginių iki statinių ir kitų objektų, žemės ir vandens paviršiaus nustatomi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintose gamtinių dujų vamzdynų ir kitų įrenginių apsaugos taisyklėse ir kituose teisės aktuose.

6. Didžiausią leistiną pastatų ir jų aukštų skaičių vietovės klasės teritorijoje ir vietovės klasės vienete, atsižvelgiant į magistralinio dujotiekio vamzdyno pavojingumo ir rizikos laipsnį, nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“

 

 

Argumentai:

 

1.      Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 13 straipsnis buvo pakeistas 2016 m. lapkričio 10 d. priimtu Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 2 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-2782, kuriuo buvo pakeista galiojančio įstatymo 13 straipsnio 3 dalis ir 13 straipsnis papildytas nauja 4 dalimi. Išdėsčius Projektu keičiamą 13 straipsnį nauja redakcija, minėtas pakeitimas nebuvo įtrauktas į Projekte naujai dėstomo 13 straipsnio redakciją. Tokiu būdu buvo padaryta teisėkūros procedūros klaida, kai nei svarstant Projektą, nei teikiant lyginamuosius Projekto dokumentus nebuvo aptartas poreikis keisti Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 2 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XII-2782 ir nebuvo apsvarstytas jo pakeitimas (be to, net ir nebuvo siekiama peržiūrėti šio įstatymo), tačiau faktiškai ignoruojant minėtą priimtą įstatymą. Kadangi 2016-11-10 priimtos įstatymo pataisos įsigalios vėliau (2017-07-01), nei šiuo projektu siūlomas pataisos (2017-05-01),   išdėsčius šiuo projektu 13 straipsnį nauja redakcija faktiškai susiklostys absurdiška situacija, kai teisinių santykių subjektams kils absoliutus neaiškumas dėl 13 straipsnio normų galiojimo ir jų apimties.

2.      Pagal Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus aiškumo ir sistemiškumo principus teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas, be to, teisės normos turi derėti tarpusavyje. Todėl negali būti priimtas Projektas, kuris  pažeistų imperatyvius Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintus principus. Siekiant panaikinti šį pažeidimą, siūloma koreguoti Projektu keičiamo įstatymo 13 straipsnio pakeitimą į 13 straipsnio redakciją įtraukiant ir Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 2 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-2782 priimtus 13 straipsnio pakeitimus.

3.      Pažymėtina, jog 2016 m. lapkričio 10 d. priimtu Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 2 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-2782 buvo siekiama patikslinti įstatymo 2 ir 13 straipsnių nuostatas siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir nuoseklumo dėl specifinio režimo teritorijų, esančių greta gamtinių dujų vamzdynų ir kitų gamtinių dujų sistemų objektų bei institucijų kompetencijos šį režimą detalizuoti. Tuo tarpu priėmus teikiamą projektą ne tik, kad neliks jokio aiškumo, bet ir apskritai kils esminiai klausimai dėl įstatymo 13 straipsnio galiojimo, normų turinio ir apimties. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymu, o ypač jo 13 straipsnyje nustatytu reguliavimu, siekiama užtikrinti viešojo intereso apsaugą,  žmonių gyvybę ir sveikatą, bet kokie teisinio reguliavimo neaiškumai yra netoleruotini.     

 

 

Teikia

 

Seimo narys                                                                                                 Julius Sabatauskas