LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

BIUDŽETO IR FINANSŲ KOMITETAS

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS LIETUVOS BANKO ĮSTATYMO NR. I-678 42 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-4146

2024-10-30 Nr. 109-P-40

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Mindaugas Lingė, Dalia Asanavičiūtė (pavaduojanti Agnę Bilotaitę), Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Valius Ąžuolas, Algirdas Butkevičius, Antanas Čepononis, Liudas Jonaitis, Matas Maldeikis, Andrius Palionis, Juozas Varžgalys.

Biudžeto ir finansų komiteto biuras: vedėja – Alina Brazdilienė, patarėjai – Agnė Narščiuvienė, Dalia Mudėnienė, Audronė Čekanavičienė, Mindaugas Pečiulis.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. rugsėjo 23 d.	*			Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti Lietuvos banko įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 42 straipsnio 2 dalies 13 punktą ir jame nustatyti, kad vietoj nacionalinių plėtros įstaigų Lietuvos bankas atlieka nacionalinių plėtros bankų priežiūrą ir atitinkamai Nacionalinio plėtros banko įstatymo Lietuvos bankui priskirtas funkcijas. Pažymėtina, kad projektas teikiamas kartu su Nacionalinio plėtros banko įstatymo projektu (reg. Nr. XIVP-4145), tačiau nėra keičiamas ar pripažįstamas netekusiu galios Nacionalinės plėtros įstaigos įstatymas, todėl neaišku, kodėl teikiamu projektu siūloma atsisakyti Lietuvos banko, kaip priežiūros institucijos, kompetencijos nacionalinių priežiūros įstaigų atžvilgiu. Atsižvelgus į tai, projektas tobulintinas pašalinant šį neaiškumą.	Projektą atmesti.	Komitetas siūlo įstatymo projektą Nr. XIVP-4146 atmesti, atsižvelgiant į tai, jog Nacionalinio plėtros banko įstatymo projektas Nr. XIVP-4145 patikslintas, jame nurodant, kad įsigaliojus Projektu Nr. XIVP-4145 teikiamam įstatymui Lietuvos Respublikos nacionalinės plėtros įstaigos įstatymas Nr. XIII-1257 neteks galios. Taip pat įstatymo projektas Nr. XIVP-4145 papildytas nuostatomis, jog nacionaliniam plėtros bankui nebus taikomas Lietuvos Respublikos bankų įstatymas, o įstatymuose ir kituose teisės aktuose pateiktos nuorodos į Lietuvos Respublikos nacionalinės plėtros įstaigos įstatymą laikomos nuorodomis į Lietuvos Respublikos nacionalinio plėtros banko įstatymą. LR Vyriausybė savo 2024 m. spalio 23 d. nutarime Nr. 888 taip pat siūlo nepritarti Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 42 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-4146.
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. rugsėjo 23 d.	*			2. Atsižvelgus į projektu teikiamus keičiamo įstatymo 42 straipsnio 2 dalies 13 punkto pakeitimus, kartu atitinkamai turėtų būti keičiama ir šio straipsnio 1 dalis bei keičiamo įstatymo 1 priedas ir (ar) šio priedo 30 eilutė (pakeitimų apimtis priklausytų nuo Lietuvos banko, kaip priežiūros institucijos, kompetencijos nacionalinių plėtros įstaigų atžvilgiu).	Projektą atmesti.	Žr. Komiteto argumentus prie pirmos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos.
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. rugsėjo 23 d.	*			3. Projekte nėra numatyta jo įsigaliojimo data, t. y. jis įsigaliotų kitą dieną po oficialaus jo paskelbimo Teisės aktų registre. Atsižvelgus į tai, kad pagal kartu su projektu teikiamo Nacionalinio plėtros banko įstatymo projekto (reg. Nr. XIVP-4145) 4 straipsnio 1 dalį finansų įstaigai vykdyti nacionalinio plėtros banko veiklą Vyriausybės įgaliotos institucijos teikimu paveda Vyriausybė bei į tai, kad priežiūros institucija priima įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, svarstytina, ar neturėtų būti nustatytas vėlesnis projektu teikiamo įstatymo įsigaliojimo terminas.	Projektą atmesti.	Žr. Komiteto argumentus prie pirmos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos.
4.	LR teisingumo ministerija, 2024 m. spalio 7 d.	*			Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 42 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-4146 atitiktį Europos Sąjungos teisei, informuojame, kad pastabų ir pasiūlymų neturime.	Projektą atmesti.	Žr. Komiteto argumentus prie pirmos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Lietuvos bankų asociacija, 2024 m. spalio 2 d.	*			DĖL LR NACIONALINIO PLĖTROS BANKO ĮSTATYMO PROJEKTO 2024 m. rugsėjo 19 d. Seimo narė Gintarė Skaistė įregistravo Lietuvos Respublikos nacionalinio plėtros banko įstatymo projektą (toliau – Projektas), kuriuo dėl išsiplėtusių UAB ILTE veiklos apimčių ir išaugusių teikiamų tiesioginių paskolų, keičiamas plėtros įstaigos statusas į nacionalinį plėtros banką (toliau – NPB). Lietuvos bankų asociacijos nariai išnagrinėję projektą teikia šias pastabas: 1. Manome, kad NPB priežiūra turėtų būti vykdoma platesne apimtimi. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymu sukuriama finansų įstaiga, todėl ir jos priežiūra turi atitikti finansų įstaigai taikomus priežiūros kriterijus ir apimtį. Ypač turint mintyje, kad nėra aiškumo kaip realiai atrodys NPB „skatinamojo finansavimo veikla“. Kol kas LBA narių vertinimu, tai yra dar viena finansų įstaiga ir Vyriausybė neturėtų jai taikyti palankesnių sąlygų nei kitiems rinkos dalyviams. Projekto 11 str. nurodoma, kad „NPB veiklos vidaus kontrolė užtikrinama vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme ir priežiūros institucijos teisės aktuose nustatyta tvarka.“, tačiau kyla klausimas ką reiškia kontrolė, kokia apimtimi taikomi kiti LB teisės aktai? Ar taikomos Vidaus valdymo nuostatos, vadovų vertinimo politikos, ir pan.? LBA narių nuomone logiškiau būtų taikyti Finansų įstaigų įstatymą kaip bendrąjį, o Projektą, kaip specialųjį (ko neaptaria Projektas, taikomas Finansų įstaigų įstatymas). Kadangi Projekte nėra nuorodų į Bankų įstatymą, vadinasi nebus taikomi vidinio skolinimo, skolinimo susijusiems asmenims ribojimai, kas prieštarauja gerai valdysenai ir interesų konfliktų valdymo principams. Taip pat, kadangi netaikomas bankų įstatymo 55 str., ar teisingai suprantama, kad jiems nebus taikomas ir bankinės paslapties institutas? 2. Siūlome nustatyti papildomus NPB priežiūros reikalavimus, kadangi NPB skiriasi nuo kitų finansų įstaigų savo finansavimo šaltiniais ir finansuojamų sričių rizikingumu. Pagal įstatymo projektą, finansavimas bus vykdomas ne tik iš finansų įstaigos kapitalo, bet ir iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, Europos Sąjungos, tarptautinių finansų institucijų lėšų. Taip pat, kaip jau aptarta aukščiau, NPB finansuos tas sritis, kurių finansavimas rinkos sąlygomis yra nepakankamas ir (ar) neoptimalus – standartiniu atveju, rinka nefinansuoja šių projektų todėl, kad jie yra rizikingesni. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti nustatyti papildomi rizikos kontrolės mechanizmai, leidžiantys užtikrinti, kad NPB neprisiims per didelės rizikos mokesčių mokėtojų lėšomis. Vadovaujantis gerąja kitų plėtros finansų įstaigų praktika, siūlytina nustatyti ribas, kokią projekto dalį gali finansuoti NPB, nustatyti NPB ir privačių finansų įstaigų bendradarbiavimo principus, bei įvesti kitas NPB veiklai pritaikytas rizikos valdymo priemones. 3. Tiek Įstatymo aiškinamajame rašte, tiek ir pačiame Projekto tekste nėra aiškiai nurodoma kokios bus sritys, kurių finansavimą „skatins“ NPB. Aiškinamasis raštas užsimena, jog galimai tos sritys būtų „nauji sektoriai“ ar „specifiniai sektoriai“, kuriuose „finansų rinkos dalyviai atsisako įgyvendinti finansines priemones“, tačiau trūksta aiškumo kokiais kriterijais remiantis Vyriausybė nustatys finansuojamas sritis. Imant pavyzdį iš šiuo metu veikiančių tarptautinių finansų įstaigų (pvz., EIB, NIB, CEB ar EBRD) gerąja praktika būtų laikoma, kuomet finansų įstaiga skelbia konkursą siekdama padidinti savo teikiamą finansavimą ieškant ir kitų finansuotojų (co-financing) ir tokiu būdu skolindama kartu su komerciniais bankais teikia rinkoje reikalingą finansavimą ar tiesiog aiškiai nustatydama prioritetines veiklos sritis su labai aiškiai apibrėžtais atitikties kriterijais. Manome, kad toks modelis neiškreiptų konkurencinės aplinkos bei leistų pamatuoti pasiektus rezultatus. Projektas ir jame apibrėžta sąvoka „Skatinamojo finansavimo veikla“ nepaaiškina ir neįvardina kriterijų kaip bus vertinama, ar atitinkamo rinkos sektoriaus „finansavimas rinkos sąlygomis yra nepakankamas ir (ar) neoptimalus“. Atsižvelgiant į tai, kad Projektu yra sukuriama nauja finansų įstaiga, kuri turės konkretų tikslą – „vykdyti skatinamojo finansavimo veiklą“, manome, jog atitinkamai turi būti išplėtotas Projekto 3 skyrius, numatantis naujos įstaigos aiškius tikslus bei turi būti pateiktos Vyriausybės gairės, kaip bus atliekamas skatinamojo finansavimo poreikio vertinimas. Manome, kad siekiant įstatymo projekte nustatyto tikslo („Šio įstatymo tikslas – užtikrinti efektyvų investavimą srityse, kuriose finansavimas rinkos sąlygomis yra nepakankamas ir (ar) neoptimalus, ir skatinti finansiškai gyvybingas investicijas“) NPB turėtų finansuoti tik tokius projektus, kurių vienareikšmiškai nefinansuoja kiti rinkos dalyviai. Be to, finansavimo sąlygos turi atitikti rinkos sąlygas, idant nebūtų iškraipyta konkurencinė aplinka. 4. Papildomai norime akcentuoti, kad yra itin svarbu, jog tuo atveju, jei NPB teiks finansavimą su valstybės pagalba, jos skyrimo pagrindai, procedūra ir sąlygos atitiktų visus Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus.	Projektą atmesti.	Žr. Komiteto argumentus prie pirmos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos.

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Lietuvos bankų asociacija, 2024 m. spalio 2 d.

DĖL LR NACIONALINIO PLĖTROS BANKO ĮSTATYMO PROJEKTO 2024 m. rugsėjo 19 d. Seimo narė Gintarė Skaistė įregistravo Lietuvos Respublikos nacionalinio plėtros banko įstatymo projektą (toliau – Projektas), kuriuo dėl išsiplėtusių UAB ILTE veiklos apimčių ir išaugusių teikiamų tiesioginių paskolų, keičiamas plėtros įstaigos statusas į nacionalinį plėtros banką (toliau – NPB). Lietuvos bankų asociacijos nariai išnagrinėję projektą teikia šias pastabas: 1. Manome, kad NPB priežiūra turėtų būti vykdoma platesne apimtimi. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymu sukuriama finansų įstaiga, todėl ir jos priežiūra turi atitikti finansų įstaigai taikomus priežiūros kriterijus ir apimtį. Ypač turint mintyje, kad nėra aiškumo kaip realiai atrodys NPB „skatinamojo finansavimo veikla“. Kol kas LBA narių vertinimu, tai yra dar viena finansų įstaiga ir Vyriausybė neturėtų jai taikyti palankesnių sąlygų nei kitiems rinkos dalyviams. Projekto 11 str. nurodoma, kad „NPB veiklos vidaus kontrolė užtikrinama vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme ir priežiūros institucijos teisės aktuose nustatyta tvarka.“, tačiau kyla klausimas ką reiškia kontrolė, kokia apimtimi taikomi kiti LB teisės aktai? Ar taikomos Vidaus valdymo nuostatos, vadovų vertinimo politikos, ir pan.? LBA narių nuomone logiškiau būtų taikyti Finansų įstaigų įstatymą kaip bendrąjį, o Projektą, kaip specialųjį (ko neaptaria Projektas, taikomas Finansų įstaigų įstatymas). Kadangi Projekte nėra nuorodų į Bankų įstatymą, vadinasi nebus taikomi vidinio skolinimo, skolinimo susijusiems asmenims ribojimai, kas prieštarauja gerai valdysenai ir interesų konfliktų valdymo principams. Taip pat, kadangi netaikomas bankų įstatymo 55 str., ar teisingai suprantama, kad jiems nebus taikomas ir bankinės paslapties institutas?

2. Siūlome nustatyti papildomus NPB priežiūros reikalavimus, kadangi NPB skiriasi nuo kitų finansų įstaigų savo finansavimo šaltiniais ir finansuojamų sričių rizikingumu. Pagal įstatymo projektą, finansavimas bus vykdomas ne tik iš finansų įstaigos kapitalo, bet ir iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, Europos Sąjungos, tarptautinių finansų institucijų lėšų. Taip pat, kaip jau aptarta aukščiau, NPB finansuos tas sritis, kurių finansavimas rinkos sąlygomis yra nepakankamas ir (ar) neoptimalus – standartiniu atveju, rinka nefinansuoja šių projektų todėl, kad jie yra rizikingesni. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti nustatyti papildomi rizikos kontrolės mechanizmai, leidžiantys užtikrinti, kad NPB neprisiims per didelės rizikos mokesčių mokėtojų lėšomis. Vadovaujantis gerąja kitų plėtros finansų įstaigų praktika, siūlytina nustatyti ribas, kokią projekto dalį gali finansuoti NPB, nustatyti NPB ir privačių finansų įstaigų bendradarbiavimo principus, bei įvesti kitas NPB veiklai pritaikytas rizikos valdymo priemones. 3. Tiek Įstatymo aiškinamajame rašte, tiek ir pačiame Projekto tekste nėra aiškiai nurodoma kokios bus sritys, kurių finansavimą „skatins“ NPB. Aiškinamasis raštas užsimena, jog galimai tos sritys būtų „nauji sektoriai“ ar „specifiniai sektoriai“, kuriuose „finansų rinkos dalyviai atsisako įgyvendinti finansines priemones“, tačiau trūksta aiškumo kokiais kriterijais remiantis Vyriausybė nustatys finansuojamas sritis. Imant pavyzdį iš šiuo metu veikiančių tarptautinių finansų įstaigų (pvz., EIB, NIB, CEB ar EBRD) gerąja praktika būtų laikoma, kuomet finansų įstaiga skelbia konkursą siekdama padidinti savo teikiamą finansavimą ieškant ir kitų finansuotojų (co-financing) ir tokiu būdu skolindama kartu su komerciniais bankais teikia rinkoje reikalingą finansavimą ar tiesiog aiškiai nustatydama prioritetines veiklos sritis su labai aiškiai apibrėžtais atitikties kriterijais. Manome, kad toks modelis neiškreiptų konkurencinės aplinkos bei leistų pamatuoti pasiektus rezultatus. Projektas ir jame apibrėžta sąvoka „Skatinamojo finansavimo veikla“ nepaaiškina ir neįvardina kriterijų kaip bus vertinama, ar atitinkamo rinkos sektoriaus „finansavimas rinkos sąlygomis yra nepakankamas ir (ar) neoptimalus“. Atsižvelgiant į tai, kad Projektu yra sukuriama nauja finansų įstaiga, kuri turės konkretų tikslą – „vykdyti skatinamojo finansavimo veiklą“, manome, jog atitinkamai turi būti išplėtotas Projekto 3 skyrius, numatantis naujos įstaigos aiškius tikslus bei turi būti pateiktos Vyriausybės gairės, kaip bus atliekamas skatinamojo finansavimo poreikio vertinimas. Manome, kad siekiant įstatymo projekte nustatyto tikslo („Šio įstatymo tikslas – užtikrinti efektyvų investavimą srityse, kuriose finansavimas rinkos sąlygomis yra nepakankamas ir (ar) neoptimalus, ir skatinti finansiškai gyvybingas investicijas“) NPB turėtų finansuoti tik tokius projektus, kurių vienareikšmiškai nefinansuoja kiti rinkos dalyviai. Be to, finansavimo sąlygos turi atitikti rinkos sąlygas, idant nebūtų iškraipyta konkurencinė aplinka. 4. Papildomai norime akcentuoti, kad yra itin svarbu, jog tuo atveju, jei NPB teiks finansavimą su valstybės pagalba, jos skyrimo pagrindai, procedūra ir sąlygos atitiktų visus Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus.

Projektą atmesti.

Žr. Komiteto argumentus prie pirmos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Lietuvos banko 2024 m. spalio 24 d. išvada Nr. S 2024/(34.74.E-4200)-12-4048	*				DĖL IŠVADOS PATEIKIMO Lietuvos bankas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2024 m. spalio 2 d. sprendimo Nr. SV-S-1516 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 2 punktą, teikia išvadas dėl: 1. Lietuvos Respublikos nacionalinio plėtros banko įstatymo projekto Nr. XIVP-4145; 2. Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 42 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-4146; 3. Lietuvos Respublikos gynybos ir saugumo pramonės įstatymo Nr. XIV-2647 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-4147. Susipažinę su siūlomo reguliavimo pakeitimais, darome išvadą, kad siūlomi pakeitimai yra daugiau techninio pobūdžio ir iš esmės neprieštaraujame „nacionalinės plėtros įstaigos“ pavadinimo pakeitimui į „nacionalinio plėtros banko“ pavadinimą. Tačiau atkreipiame dėmesį į šiuos aspektus: 1. Lietuvos Respublikos nacionalinio plėtros banko įstatymo projektas Nr. XIVP-4145 stokoja įgyvendinamųjų ir taikymo nuostatų, todėl turėtų būti atitinkamai papildytas. Pažymėtina, kad dėl teisinio aiškumo įstatymo baigiamosiose nuostatose turėtų būti sureguliuotas nacionalinės plėtros įstaigos tapimo nacionaliniu banku procesas ir nurodyta, kokie veiksmai turėtų būti atliekami ar neatliekami (įrašų sąraše pakeitimai ar kt.). Taip pat pažymėtina, kad pasikeitus įstaigos pavadinimui Lietuvos bankui reiktų pakeisti galiojančius įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 2. Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 42 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4146 turėtų būti patikslintas papildomai darant ir 42 straipsnio 1 dalies bei keičiamo įstatymo 1 priedo 30 eilutės pakeitimus. Taip pat turėtų būti patikslinta, ar bus vykdoma vieno nacionalinio plėtros banko ar kelių tokių bankų priežiūra. 3. Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodoma, kad „2023 metais konsolidavus keturias nacionalines plėtros įstaigas skatinamojo finansavimo veiklą įgyvendina viena nacionalinė plėtros įstaiga UAB ILTE, kurios veikla po konsolidavimo, ženkliai išsiplėtė.“ Atsižvelgiant į minimą veiklos pobūdžio ir apimties augimą, Lietuvos banko nuomone, ateityje turėtų būti svarstomas nacionalinio plėtros banko veiklos ir priežiūros reikalavimų stiprinimas. Taip pat reikėtų pabrėžti, kad licencinių finansinių paslaugų teikimu (pvz., priimti indėlius ir kitas grąžintinas lėšas (nuolat išleidžiant obligacijas ar bet kokiu kitu būdu) iš neprofesionaliųjų rinkos dalyvių) nacionalinis plėtros bankas galėtų verstis tik gavęs kredito įstaigos ar kitą atitinkamą licenciją. Šiuo metu lydimojoje projektų medžiagoje pabrėžiama tik tai, kad „nacionalinis plėtros bankas netaps komerciniu valstybiniu banku, nepriims indėlių iš gyventojų ir neteiks paskolų gyventojams.“ Informuojame, kad panašias išvadas pateikėme ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinio plėtros banko įstatymo projekto Nr. XIVP-4145, Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 42 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-4146 ir Lietuvos Respublikos gynybos ir saugumo pramonės įstatymo Nr. XIV-2647 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-4147“ projekto derinimo metu: 24-15771 Dėl LRV nutarimo dėl Nacionalinio plėtros banko įstatymo ir susijusių įstatymų projektų (lrs.lt)	Projektą atmesti.	Žr. Komiteto argumentus prie pirmos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos.

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Lietuvos banko 2024 m. spalio 24 d. išvada Nr. S 2024/(34.74.E-4200)-12-4048

DĖL IŠVADOS PATEIKIMO

Lietuvos bankas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2024 m. spalio 2 d. sprendimo Nr. SV-S-1516 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 2 punktą, teikia išvadas dėl:

1. Lietuvos Respublikos nacionalinio plėtros banko įstatymo projekto Nr. XIVP-4145;

2. Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 42 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-4146;

3. Lietuvos Respublikos gynybos ir saugumo pramonės įstatymo Nr. XIV-2647 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-4147.

Susipažinę su siūlomo reguliavimo pakeitimais, darome išvadą, kad siūlomi pakeitimai yra daugiau techninio pobūdžio ir iš esmės neprieštaraujame „nacionalinės plėtros įstaigos“ pavadinimo pakeitimui į „nacionalinio plėtros banko“ pavadinimą. Tačiau atkreipiame dėmesį į šiuos aspektus:

1. Lietuvos Respublikos nacionalinio plėtros banko įstatymo projektas Nr. XIVP-4145 stokoja įgyvendinamųjų ir taikymo nuostatų, todėl turėtų būti atitinkamai papildytas. Pažymėtina, kad dėl teisinio aiškumo įstatymo baigiamosiose nuostatose turėtų būti sureguliuotas nacionalinės plėtros įstaigos tapimo nacionaliniu banku procesas ir nurodyta, kokie veiksmai turėtų būti atliekami ar neatliekami (įrašų sąraše pakeitimai ar kt.). Taip pat pažymėtina, kad pasikeitus įstaigos pavadinimui Lietuvos bankui reiktų pakeisti galiojančius įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

2. Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 42 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4146 turėtų būti patikslintas papildomai darant ir 42 straipsnio 1 dalies bei keičiamo įstatymo 1 priedo 30 eilutės pakeitimus. Taip pat turėtų būti patikslinta, ar bus vykdoma vieno nacionalinio plėtros banko ar kelių tokių bankų priežiūra.

3. Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodoma, kad „2023 metais konsolidavus keturias nacionalines plėtros įstaigas skatinamojo finansavimo veiklą įgyvendina viena nacionalinė plėtros įstaiga UAB ILTE, kurios veikla po konsolidavimo, ženkliai išsiplėtė.“ Atsižvelgiant į minimą veiklos pobūdžio ir apimties augimą, Lietuvos banko nuomone, ateityje turėtų būti svarstomas nacionalinio plėtros banko veiklos ir priežiūros reikalavimų stiprinimas. Taip pat reikėtų pabrėžti, kad licencinių finansinių paslaugų teikimu (pvz., priimti indėlius ir kitas grąžintinas lėšas (nuolat išleidžiant obligacijas ar bet kokiu kitu būdu) iš neprofesionaliųjų rinkos dalyvių) nacionalinis plėtros bankas galėtų verstis tik gavęs kredito įstaigos ar kitą atitinkamą licenciją. Šiuo metu lydimojoje projektų medžiagoje pabrėžiama tik tai, kad „nacionalinis plėtros bankas netaps komerciniu valstybiniu banku, nepriims indėlių iš gyventojų ir neteiks paskolų gyventojams.“

Informuojame, kad panašias išvadas pateikėme ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinio plėtros banko įstatymo projekto Nr. XIVP-4145, Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 42 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-4146 ir Lietuvos Respublikos gynybos ir saugumo pramonės įstatymo Nr. XIV-2647 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-4147“ projekto derinimo metu: 24-15771 Dėl LRV nutarimo dėl Nacionalinio plėtros banko įstatymo ir susijusių įstatymų projektų (lrs.lt)

Projektą atmesti.

Žr. Komiteto argumentus prie pirmos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	LR Vyriausybės 2024 m. spalio 23 d. nutarimas Nr. 888.	*				Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 4 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo 2024 m. rugsėjo 24 d. rytinio posėdžio protokolą Nr. SPP-414, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: <...> 2. Nepritarti Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 42 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-4146 ir Lietuvos Respublikos gynybos ir saugumo pramonės įstatymo Nr. XIV-2647 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-4147, siekiant tvarios teisėkūros ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnyje nustatytą teisėkūros tikslingumo principą bei šio nutarimo 1.2 papunktyje pateiktą siūlymą.	Pritarti.

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

LR Vyriausybės 2024 m. spalio 23 d. nutarimas Nr. 888.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 4 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo 2024 m. rugsėjo 24 d. rytinio posėdžio protokolą Nr. SPP-414, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

<...>

2. Nepritarti Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 42 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-4146 ir Lietuvos Respublikos gynybos ir saugumo pramonės įstatymo Nr. XIV-2647 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-4147, siekiant tvarios teisėkūros ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnyje nustatytą teisėkūros tikslingumo principą bei šio nutarimo 1.2 papunktyje pateiktą siūlymą.

Pritarti.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: Nėra.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: projektą atmesti.

7.2. Pasiūlymai: nėra.

8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: M.Lingė, M.Maldeikis, A.Palionis, V.Ąžuolas.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

Komiteto pirmininkas (Parašas) Mindaugas Lingė

Biudžeto ir finansų komiteto biuro patarėjos Dalia Mudėnienė ir Agnė Narščiuvienė