LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VI (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 226
STENOGRAMA
2015 m. balandžio 7 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pirmasis pavaduotojas V. GEDVILAS
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A. SYSAS
PIRMININKAS (V. GEDVILAS, DPF*). Labas rytas, gerbiamieji kolegos, jau šiek tiek vėluojame. Noriu paprašyti jūsų užimti darbo vietas.
Prieš pradedant posėdį ir prieš pradedant registraciją ir tvirtinant darbotvarkę, noriu suteikti žodį Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkei L. Graužinienei. Skelbiu posėdį pradėtą. (Gongas)
L. GRAUŽINIENĖ. Gerbiamieji kolegos, ši ir praėjusi savaitė paženklinta netekčių. Po narsios kovos su sunkia liga balandžio 3 d. mus paliko Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, savanoris, Lietuvos Respublikos Seimo narys, sovietinių laikų rezistentas, vienas aktyviausių Sąjūdžio veikėjų, Lietuvos patriotas, unikalus rašytojas, gilus lietuvių ir baltų kultūros, senosios ir naujosios Lietuvos istorijos tyrinėtojas, mūsų kolega Algirdas Vaclovas Patackas.
A. Patackas buvo žmogus iš didžiosios raidės, savo mintimis, savo pamąstymais dažnai net garsiai neatskleisdamas to, ką jis surašė ir suguldė savo knygoje ir savo apmąstymuose. Vieną citatą norėčiau paskaityti: „Esame girios žmonės, visa, kas susieta su giria, kas susieta su jos ypatingu pasauliu, paslaptingumu, gaubiančiu tarsi motinos įsčios, iš kurių mes esame gimę, yra giria. Ne lygumos, ne kalnai, o būtent giria. Giria yra mūsų motina.“
Vakar balandžio 6 d. po sunkios ligos mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, VI ir VII Seimų narys, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, filosofas, pedagogas, politinis ir visuomenės veikėjas Romualdas Ozolas. Romualdą pažįsta turbūt visi Lietuvoje. Jo gilios mintys, jo filosofiniai apmąstymai išliks ilgai ir turbūt ne viena karta dar gilinsis į jo pasakytas tiesas.
R. Ozolas rašė: „Gili valstybės reforma – tai sąmonės reforma. Tos reformos pamatas, pagrindinė idėja – ne turtas, o visų pirma vienas kitam padėti pasiryžę žmonės. Patriotizmo atkūrimas – tai pamatas, ant kurio gali būti toliau statomas Lietuvos valstybės būstas, pastatas, kuriame žmonės galės rasti pastovią ir patvarią gerovę.“
Pagerbkime išėjusius tylos minute.
Tylos minutė
PIRMININKAS. Dėkoju Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkei L. Graužinienei.
Gerbiamieji kolegos, kviečiu visus registruotis. Dėkoju, kolegos.
Užsiregistravo 103 Seimo nariai.
10.09 val.
Informaciniai pranešimai
Prieš tvirtinant šios dienos darbotvarkę, noriu pateikti jums informaciją dėl frakcijos sudėties pasikeitimo. Informuojame, kad prie Liberalų sąjūdžio frakcijos prisijungė Seimo narys A. Mazuronis, ir pridedama… (Plojimai) Liberalų sąjūdžio frakcijos posėdžio metu buvo priimtas sprendimas priimti į Liberalų sąjūdį gerbiamąjį A. Mazuronį.
10.10 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2015 m. balandžio 7 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės tvirtinimas. Kokių būtų pastabų, pasiūlymų dėl darbotvarkės tvirtinimo? P. Gražulis. Prašom, kolega.
P. GRAŽULIS (TTF). Aš siūlau frakcijos vardu iš darbotvarkės išbraukti klausimą – Lygių galimybių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4088(4). Teikėja – M. A. Pavilionienė. Šis įstatymas teikiamas kiekvieną savaitę. Buvo praeitą, buvo užpraeitą ir nuolatos teikiamas šis įstatymas į darbotvarkę. Todėl prašau šį klausimą išbraukti iš darbotvarkės.
PIRMININKAS. Petrai, priminkite darbotvarkės numerį.
P. GRAŽULIS (TTF). Darbotvarkės Nr. XIP‑4088.
PIRMININKAS. 1-13. Jūs prašote išbraukti iš darbotvarkės?
P. GRAŽULIS (TTF). Taip, taip.
PIRMININKAS. Prašom, kolege.
M. A. PAVILIONIENĖ (LSDPF). Labai ačiū. Aš kreipiuosi į visus prašydama palikti šitą projektą, kurį ką tik gerbiamasis kolega pasiūlė išbraukti, nes jame kalbama apie nėščias moteris, apie daugiavaikes šeimas ir jų diskriminaciją darbo rinkoje. Tik apie šiuos klausimus. Todėl labai prašau padėti mūsų šeimoms, nediskriminuoti jų. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis A. Paulauskas. Prašom.
A. PAULAUSKAS (DPF). Ačiū, pirmininke. Aš prašau įtraukti į darbotvarkę Karo prievolės įstatymo kelių straipsnių pakeitimus, nes komitetas apsvarstė visus pasiūlymus, kurie buvo teikti dėl šio įstatymo, ir parengė vieną integruotą projektą. Šį projektą mes norėtume šiandien pristatyti ir svarstyti, nes gegužės mėnesį prasideda šaukimas, reikia, kad žmonės žinotų, koks įstatymas ir kada jis pradeda galioti.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Supratome. Gerbiamasis J. Sabatauskas. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš prašau išbraukti iš darbotvarkės staiga atsiradusias Seimo statuto pataisas (projektas Nr. XIIP-2291(2), nes dėl jo yra naujų siūlymų, juos komitetas svarstys tik rytoj komiteto posėdyje.
PIRMININKAS. Gerbiamasis P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš prašyčiau šito klausimo neišbraukti iš darbotvarkės. Šie siūlymai buvo teikti, jie yra atmesti. Vietoj žodžio „migracijos“ teikiamas žodis „išeivijos“. Keičiami tik žodžiai, tai yra sinonimai, šitie klausimai yra apsvarstyti, todėl aš prašau balsuoti ir pritarti. Šį projektą (sutarta Politinėje taryboje) pasirašė visų valdančiosios daugumos frakcijų seniūnai, bet dvejus metus mes šito klausimo negalime išspręsti, šitas klausimas dirbtinai vilkinamas. Dabar komitetas jį atmes, kitą dieną užregistruos, paskui vėl užregistruos, ir taip iki kadencijos pabaigos. Tai yra tik sinonimas, esmė yra ta pati, ji buvo komiteto svarstyta ir atmesta, todėl prašau svarstyti šitą klausimą ir neišbraukti iš darbotvarkės.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega, supratome. Kolega A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Frakcija pritaria siūlymui išbraukti Lygių galimybių įstatymą, bet šalia to dar siūlo, kadangi pranešėjas R. Kupčinskas serga, išbraukti 1-18 klausimą (projektas Nr. XIIP-1576(2).
PIRMININKAS. 1-18. Gerbiamasis Andriau, aš noriu patikslinti, pranešėja yra A. Pitrėnienė, komiteto nuomonė – atmesti. Čia nereikia… (Balsai salėje)
J. RAZMA (TS-LKDF). Autoriaus nėra, negali savo pozicijos…
PIRMININKAS. Jūs siūlote atmesti. Komiteto pirmininke, kaip? Išbraukti? Balsuosime. Viskas aišku. Išsiaiškinsime balsavimo metu. Dėl 1-18 klausimo yra gerbiamojo pasiūlymas… Jūs frakcijos vardu prašėte? (Balsai salėje) Taip, R. J. Dagys. Prašom, kolega.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad projektas Nr. XIIP-4088 nėra susijęs su jokia lygių galimybių realizacija, tai yra tiesiog noras užkirsti kelią naudoti pozityvią diskriminaciją, ką numato ir mūsų Konstitucinis Teismas, kad mes turime išskirtinai rūpintis šeima, santuoka, lygiai taip pat pozityvią diskriminaciją neįgaliųjų atžvilgiu. Tai yra visiškai priešingas projektas, negu teikia ponia M. A. Pavilionienė.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega, supratome. Gerbiamasis M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Aš norėčiau atkreipti gerbiamųjų kolegų dėmesį į tai, kad Statuto pataisos yra gana sudėtinga procedūra ir skubotai, ne viską apsvarsčius, priiminėti ar nepriiminėti sprendimus, man atrodo, yra nelabai išmintinga. Ką aš turiu omeny? Užsienio reikalų komitetas, sukvietęs keturių ministerijų ir kelių žinybų atstovus, apsvarstė emigracijos klausimą ir pasiūlė vieną labai rimtą formuluotę. Aš visiškai palaikau tai, ką teigė kolega J. Sabatauskas, kad šiandien papildomai įtraukti šį klausimą į darbotvarkę nėra tikslinga, nes padarysime klaidą, kurią po to taisysime penkerius šešerius metus. Ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiamasis J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kadangi mes čia vis girdime tokių advokatavimo dalykų, aš labai noriu paprašyti ir palaikyti A. Paulausko Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto teikiamą pasiūlymą dėl Karo prievolės įstatymo. Iš tikrųjų karo prievolės šaukimo procesas vyksta ir būtų labai gerai, jeigu šiandien būtų svarstymas, ketvirtadienį jau galėtume priimti. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos… Gerbiamoji Pirmininke, prašom.
L. GRAUŽINIENĖ. Labai ačiū. Iš esmės dėl visų Karo prievolės įstatymų, o jų yra tikrai ne vienas ir integruotas… Turės būti ir kitų Seimo narių pateikimai. Ir tik po pateikimo faktiškai gims bendras įstatymas. Tikrai ne visi yra pateikti. (Balsai salėje) Man atrodo, yra ir Seimo narių siūlymų. Mes planavome ketvirtadienį, bet Seimui apsispręsti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiamieji kolegos, kiek suprantu, daugiau siūlymų dėl darbotvarkės nėra. Galime apsispręsti dėl darbotvarkės. Aš paprašyčiau be didelių emocijų. Mes turime demokratinę galimybę balsuoti už kiekvieną pasiūlymą ir kaip balsuosime, tokia ir bus darbotvarkė.
Pirmasis pasiūlymas – dėl 1-4 klausimo, kurį teikia P. Gražulis, išbraukimo iš darbotvarkės. Balsuojame. Kas už tai, kad išbrauktume iš darbotvarkės, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko. P. Gražulio pasiūlymas dėl 1-4 klausimo išbraukimo iš darbotvarkės. Kas siūlo išbraukti iš darbotvarkės, balsuoja už… (Balsai salėje) Labai atsiprašau. Aš truputį patikslinsiu. Ne taip suformulavau klausimą. (Balsai salėje) Atsiprašau, aš supainiojau.
Pasiūlymas yra išbraukti darbotvarkės 1-13 klausimą – Lygių galimybių įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-4088(4). Tai yra P. Gražulio siūlymas. Kas už tai, kad išbrauktume, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Gerbiamieji kolegos, už balsavo 60, prieš – 29, susilaikė 22. Darbotvarkės 1-13 klausimas, įstatymo projektas Nr. XIP-4088(4), nėra įtrauktas į šios dienos darbotvarkę.
Kiti pasiūlymai. Dabar eilės tvarka yra siūlymas įtraukti į šios dienos darbotvarkę Karo prievolės įstatymą, tai yra Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko A. Paulausko siūlymas. Karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo 411 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-2892 ir Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 64 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2893. Gerbiamieji kolegos, kas už tai, kad įtrauktume į šios dienos darbotvarkę, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Kol vyksta balsavimas, jeigu jis bus teigiamas, kuriuo metu mes įtraukiame į darbotvarkę? Iki pietų? (Balsai salėje) Po pietų? (Balsai salėje)
Balsavimas dar vieningas. Už – 95, prieš – 1, susilaikė 9. Visi supranta, kad įstatymo projektas yra reikalingas. Kadangi mes klausimą dėl lygių galimybių išbraukėme, vietoj jo galime svarstyti šitą klausimą, daryti pateikimą. Gerai? Dėl laiko ir dėl įstatymo svarstymo mes jau apsisprendėme. Toliau kiti siūlymai.
1-18 klausimas. Gerbiamasis A. Kubilius siūlė išbraukti iš darbotvarkės 1-18 klausimą – įstatymo projektą Nr. XIIP-1576. Tiesiog mes turime apsispręsti. Kas už tai, kad būtų išbraukta iš darbotvarkės, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko. Projekto Nr. XIIP-1576.
Balsavimo rezultatai: už – 34, prieš – 8, susilaikė 62. Klausimas lieka darbotvarkėje.
Dabar paskutinis siūlymas, kuris sukėlė labai daug aistrų. Tai yra darbotvarkės 1-2 klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 papildymo 802 straipsniu“ projektas Nr. XIIP-2291. Tuo klausimu kalbėjo J. Sabatauskas, kuris teigė, kad kai kurie pasiūlymai dar neapsvarstyti Teisės ir teisėtvarkos komitete. P. Gražulis kalbėjo, kad viskas čia yra labai gerai. M. Zasčiurinskas sakė, kad tai bus Statuto pažeidimas ir tai yra rimtas pažeidimas Statuto, nes Statutas yra mūsų pagrindinis Seimo dokumentas. Aš siūlau neįtraukti, nes čia niekas nepasikeis. Ketvirtadienį mes turėsime galimybę svarstyti ir dvi dienos neturės jokios įtakos šio klausimo svarstymui. Per daug aistrų čia, aš manau.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, šį klausimą jau septintą kartą mes išbraukiame iš darbotvarkės. Kaip dabar atsitiks? Užregistruos vėl kokį žodį kitas Seimo narys… Yra stadija, priėmimo stadijos komitetai nebūtinai svarsto, Seimas apsisprendžia pagal Statutą. Iš kur jūs dabar?.. Vienu žodžiu, kodėl taikote dvejopus standartus? Šiandien svarstykime Seime jų pataisas ir apsispręskime, pritarti ar nepritarti. Aš siūlau neišbraukti iš darbotvarkės, Seimas aukščiau komiteto. Mes apsispręsime: pritarsime pataisoms arba nepritarsime.
PIRMININKAS. Aš manau, kad visi logiškai mąstantys žmonės galime balsuoti, kad Petrui būtų ramiau, ir priimsime tokį sprendimą, kokį privalome priimti. Gerbiamoji Pirmininke, prašom.
L. GRAUŽINIENĖ. Labai ačiū. Aš noriu tik priminti gerbiamajam Petrui, kad Statutas yra įstatymas, esantis aukščiau sprendimų. Mes padėję ranką ant Konstitucijos prisiekėme laikytis įstatymų. Tas reikalavimas, kuris yra teikiamas, buvo statutinis. Komitetas turėjo apsvarstyti. Ir nereikia dėl to pykti, priimsime ketvirtadienį, nereikia tiek daug emocijų nuo pat ryto.
PIRMININKAS. Gerai. Aš, kaip posėdžio pirmininkas, priimu sprendimą. Išspręsime tą klausimą ketvirtadienį. Tiesiog aš negaliu pažeisti Statuto. Tęsiame posėdį toliau. Šitas klausimas yra išbraukiamas iš darbotvarkės, nes tai ne statutinės teisės.
Dėl visos darbotvarkės turite kokių pasiūlymų, pastabų? Ar turime pasiūlymų ir pastabų? Bendru sutarimu galime pritarti su visais pasiūlymais? (Balsas salėje: „…nepritariame.“) Labai ačiū. Balsuojame dėl visos darbotvarkės, nes yra pasiūlymas balsuoti. Kas už tai, kad priimtume šios dienos darbotvarkę, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Gerbiamieji kolegos, balsavimo rezultatai: už – 101, prieš – 3, susilaikė 6. Šios dienos darbotvarkė yra patvirtinta. (Gongas)
10.26 val.
Tautos istorinės atminties įstatymo projektas Nr. XIP-4631(3) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Tautos istorinės atminties įstatymo projektas Nr. XIP-4631. Pranešėjas – gerbiamasis V. Stundys. Svarstymo tęsinys. Gerbiamieji kolegos, diskusijos įvyko, visi išsakė nuomonę šiuo klausimu, dabar reikia svarstyti pasiūlymus. Kolegos, dabar yra pasiūlymai. Dėl 10 straipsnio – Seimo narė A. Pitrėnienė. Gerbiamoji Audrone, labai trumpai pristatykite. Galbūt iš karto ir antrą pristatykite, jūsų du pasiūlymai, o pranešėjo paprašysime pakomentuoti. Aš manau, kad čia pakankamai viskas aišku.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Ar kur pritarta, ar kur nepritarta?
PIRMININKAS. Kur pritarta. Protokoliškai jūs turite pasakyti, ką siūlote. Paremti mums reikia 10 balsų. Čia yra 10 straipsnis. Pasiūlymas dėl 10 straipsnio 1 ir 2 dalių.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Kad čia yra visuomeninė patariamoji institucija tautos istorinės atminties klausimais. Toks yra siūlomas taisymas, kad „taryba yra visuomeninė patariamoji institucija“. Kad nebus atlyginimai mokami, kad nebus reikalaujama pinigų, kad visuomeniniais pagrindais dirbanti institucija bus taryba.
PIRMININKAS. Dėkojame. Pranešėjas.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkui. Pirmininkė pasakė, kad komitetas bendru sutarimu pritarė šitam pasiūlymui. Jis yra svarbus. Atkreipiu dėmesį, kad reaguoja į tai, kuo kartais imama šita taryba kaltinti, arba inkriminuojami kokie nors keistoki nuogąstavimai, kad čia bus kuriama kokia nors biurokratinė institucija, kur bus mokami atlyginimai, kad tai bus kažkoks didelis galios centras. Taigi šita pataisa labai aiškiai sako, kad tai yra visuomeniniais pagrindais dirbanti institucija, ir ji yra patariamoji, ji atlieka patariamąjį ekspertinį vaidmenį ir tiek. Bendru sutarimu. Jokių problemų dėl to nėra.
PIRMININKAS. Dėkoju. Antrasis pasiūlymas. Šitam pasiūlymui gal galime pritarti bendru sutarimu? Aš manau, kad komitetas pritarė, čia nėra prieštaraujančių. Labai ačiū. Dėl antrojo pasiūlymo.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Tai yra susiję su prieš tai teiktu pasiūlymu, nes jeigu jau yra institucija visuomeniniais pagrindais, patariamoji, tai lygiai taip pat yra mano kitas pasiūlymas, kad taryboje dirbantys asmenys taip pat dirba ir atlieka savo pareigas visuomeniniais pagrindais, kad žmonės nesitikėtų gauti atlyginimo už šitą darbą.
PIRMININKAS. Dėkojame. Komitetas.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Komitetas bendru sutarimu pritarė, nes tokia yra šitos tarybos kūrimo koncepcija. Šita pataisa tik dar aiškiau pasako, kad tai yra visuomeniniais pagrindais dirbanti patarėjų ir ekspertų institucija.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiamieji kolegos, abiem pasiūlymams, kuriuos pristatė komiteto pirmininkė ir pranešėjas pasakė komiteto nuomonę, mes galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu visiems pasiūlymams, kuriuos teikė A. Pitrėnienė.
Dabar dėl kitų pasiūlymų. Seimo narys V. Stundys. Galbūt jūs ir pakomentuokite, ir pasakykite komiteto nuomonę.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš manau, kad iš šitos gausos pasiūlymų dėl 10 straipsnio 2 dalies patys pagrindiniai yra visa aprėpiantys. Yra komiteto pirmininkės A. Pitrėnienės pasiūlymas ir Seimo narių grupės (A. V. Patacko, V. Stundžio, A. Dumčiaus ir kitų) pasiūlymas. Šis antrasis pasiūlymas integruoja ir kolegos P. Gylio pasiūlymą. Galvočiau, kad iš esmės pakaktų svarstyti A. Pitrėnienės ir Seimo narių grupės siūlymą. Visi kiti yra tik tarpiniai.
PIRMININKAS. Gal jūs galite atsiimti savo pasiūlymą? Gerai, mes konstatuojame, kad V. Stundys atsiėmė savo pasiūlymą. O gal gerbiamasis P. Gylys pritars komiteto nuomonei? P. Gylio nematau salėje.
V. STUNDYS (TS-LKDF). P. Gylio pasiūlymas yra integruotas į Seimo narių siūlymą. To siūlymo, aišku, nėra A. Pitrėnienės pataisoje.
PIRMININKAS. Tai viskas čia gana aišku, ar ne? Ar mes visiems pasiūlymams, kurie yra dėl 10 straipsnio, kuriems pritarė ir komitetas, galime pritarti iš karto bendru sutarimu? Didelių prieštaravimų čia tikrai nėra. Gerai. Visiems pasiūlymams dėl 10 straipsnio pritarė ir komitetas, ir pritarė mūsų Seimas bendru sutarimu.
Tiesa, dar dėl Seimo narės A. Pitrėnienės pasiūlymo pakeisti įstatymo projekto 10 straipsnio 4 dalį.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Bet jei mes sakome, kad bendru sutarimu pritariame komiteto pritartiems pasiūlymams, tada A. Pitrėnienės siūlymas iš karto yra atmetamas.
PIRMININKAS. Labai atsiprašau, čia tokie techniniai dalykai. Aišku, viskas gana aišku, viskam yra pritarta, visam 10 straipsniui komitetas pritaria. Mano pagalbininkė pasufleravo, kad galbūt reikėtų atskirai, bet aš manau, kad mes Statuto nepažeisime, nes viskas gana aišku yra, čia tik formalumai lieka ir tiek. Todėl siūlau bendru sutarimu pritarti visiems pasiūlymams, kuriems pritarė ir komitetas, ir, matau, Seimas pritarė. Visus svarstymus kaip ir baigėme.
Tiesa, dar dėl datos. Seimo narės A. Pitrėnienės pasiūlymas yra dėl datos. Gal reikėtų apsvarstyti? Čia siūlo, kad šis įstatymas įsigalioja nuo 2015 m. liepos 1 d., o Vyriausybė iki 2015 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Dėl datos galime pritarti bendru sutarimu, tam pritarė ir komitetas?
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Būtų labai svarbu dėl to, kad yra lydimųjų, reikės reglamentuojančių dokumentų. Mes atkreipėme Vyriausybės dėmesį. Ir kad galiotų tik nuo liepos 1 d., o ne nuo priėmimo dienos. Tai irgi yra labai svarbu, nes reikia palikti laiko Vyriausybei sutvarkyti reglamentuojančius aktus.
PIRMININKAS. Dėkojame. Dėkoju pranešėjui, dėkoju komitetui už įstatymo pristatymą, už pakomentuotus visus pasiūlymus. Šio klausimo svarstymą baigiame. Norinčių kalbėti už, prieš yra. Nuomonė už – V. Stundys.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Labai ačiū. Aš gal per daug dėl to įstatymo projekto ir kalbu, bet neabejotinai reikia visiems mums, ko gero, žinoti vieną aplinkybę. Ją diskusijų metu esu sakęs, šį kartą noriu dar kartą aiškiai akcentuoti, kad iki šiolei, iki šios kadencijos, kelias kadencijas prie Seimo veikia Lietuvos valstybės atkūrimo istorijos tyrimo ir atmintinų datų paminėjimo komisija, kurią paprastai sudarydavo akademinių bendruomenių, visuomeninių organizacijų atstovai ir keli Seimo nariai. Teisės departamentas visada turėdavo pastabų, kad ši komisija yra nestatutinė, tačiau ji atlikdavo labai svarbų mūsų parlamentarizmo istorijos tyrimo ir jos datų įprasminimo darbą, kurio šiuo metu iš esmės niekas nedirba. Tai viena.
Antra. Nesant tos komisijos, iš tikrųjų atsiranda organizacinis stygius, kai nebėra vykdomosios valdžios pastangas koordinuojančios institucijos įprasminant mūsų valstybingumo datas ir jas paminint. Taigi ši komisija iš esmės užimtų šią vietą, atliktų šią misiją.
Trečias dalykas. Buvo diskusijų, kad nėra tokio objekto kaip istorinė atmintis, kad čia yra koks nors dirbtinis dalykas. Aš tiesiog noriu priminti, kad Vilniaus universiteto mokslininkai vieno mokslinio projekto pagrindu parengė Lietuvos istorijos politikos gaires. Tose gairėse kaip tik ir yra svarstomi ir istorinės atminties politikos dalykai, beje, patys mokslininkai siūlo įsteigti ir tokią Lietuvos istorijos atminties tarybą. Galiu pacituoti profesorius, kurie rengia tas gaires. Profesorius R. Lopata, profesorius A. Eidintas, profesorius A. Jokubaitis, profesorius V. Radžvilas, daktaras B. Gailius ir t. t. Tai yra mokslininkų parengta rekomendacija mums, politikams. Taigi ji, manau, mums turėtų būti svarbi, mes išspręstume dėl iki šiol esančios tuščios nišos – dėl valstybinių švenčių, jubiliejinių metų paminėjimo organizavimo procedūrų ir tvarkos. Taigi raginu visus tikrai balsuoti.
PIRMININKAS. Dėkoju kolegai. Nuomonė prieš – D. Kuodytė.
D. KUODYTĖ (LSF). Gerbiamieji kolegos, iš tiesų didžioji problema yra ta, kad tarp to, kas yra deklaruojama ir ką dabar kalbėjo vienas iš šio projekto iniciatorių ponas V. Stundys, ir tarp to, kas yra parašyta, yra didžiulis skirtumas. Todėl ir kyla įvairiausių interpretacijų, todėl aš galėčiau vardinti taip pat didelius sąrašus istorikų, kurie yra prieš tokį projektą, manydami, kad jis yra ydingas iš esmės.
Jei mes pažiūrėsime į šio projekto funkcijas, tai jos toli gražu neatitinka to, ką kalba ponas V. Stundys. Tai yra kur kas platesnės funkcijos, tai yra įvairių programų rengimas, politikos formavimas, ataskaitų apie istorijos politikos būklę teikimas Seimui, įstatymų projektų iniciatyva ir panašiai. Man atrodo, kad iš šito nesusipratimo kyla visos kitos problemos, kaip antai, dėl tarybos sudėties. Jeigu tai yra renginiams organizuoti skirta taryba, tai jos sudėtis turi būti kitokia, jeigu politikai formuoti, tai sudėtis vėl turėtų būti kitokia. Aš siūlyčiau grąžinti iniciatoriams šį projektą tobulinti ir paprašyti, kad jie apsispręstų, kam jis yra skirtas, kokia jo paskirtis, ir pasikviestų į diskusijas ne tik tuos istorikus, kurie pritaria, tačiau ir tuos istorikus, kurie kelia pagrįstų abejonių ir siūlo gerokai plačiau diskutuoti apie apskritai tokio įstatymo reikalingumą ir apskritai apie istorijos politiką. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi, gerbiamieji kolegos, dėl šio įstatymo projekto buvo išsakytos nuomonės už ir prieš, kviečiu visus balsuoti. Kas po svarstymo pritaria įstatymo projektui Nr. XIP-4631, balsuoja už, kas kitaip mano, balsuoja prieš arba susilaiko.
Taigi, gerbiamieji kolegos, balsavimo rezultatai: už – 36, prieš – 7, susilaikė 56. Po svarstymo šiam įstatymo projektui yra nepritarta.
Kokių būtų pasiūlymų? Dabar mes turime arba grąžinti, arba atmesti. Po balsavimo repliką turit teisę. Prašom, kolega.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų stulbina mane toks balsavimas. Įstatymas, kuriame yra pasakyta paprastas dalykas, kad tautos istorinę atmintį reikia įamžinti. Aš suprantu, kai dėl to pasimeta buvę komunistai, dabartiniai socialdemokratai, nes nežino, kas yra ta tautos istorinė atmintis ir ką čia reikėtų saugoti. Bet visi kiti kodėl dabar pasimeta? Kodėl pasimeta istorikai staiga, nebežino, kokią atmintį reikia išsaugoti? Aš dėl to tik galiu ir suprasti, kodėl tie balvonai nuo Žaliojo tilto niekaip nenulipa.
PIRMININKAS. P. Gražulis. Prašom.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis Andriau Kubiliau, man atrodo, kad visiems yra aišku, kad reikia, kad Lukiškių aikštėje stovėtų paminklas žuvusiems už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Buvo konservatoriai valdžioje, jūs buvote premjeras, mes dabar valdžioje, o šis klausimas nejuda. Ar tai reikia įstatymo? Kam čia tų įstatymų ir tų komisijų? Kam čia tų absurdų daryti? Ar neaišku? Yra visos datos suminėtos. Ar nežinome, kad reikia švęsti Vasario 16-tą, Kovo 11-ąją, Sausio 13-ąją, Tremties dieną? Aš nežinau, ką jūs čia kuriate ir ko jūs norite? Geriau darbus darykime, o ne užsiimkite kažkokių komisijų kūrimu!
PIRMININKAS. Gerbiamasis G. Steponavičius. Prašom, kolega.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Aš po šventų Velykų kolegoms štai čia dešinėje pusėje norėčiau palinkėti mažiau moralizavimo, daugiau pozityvo. Čia yra geriausias patvirtinimas, kad diskusijų buvo nepakankamai, buvo girdima, ko gero, tiktai suprimityvintai viena pusė, kuri sakė, kad visa tai mes galime sudėlioti ir per daug plačius dalykus į įstatymą. To rezultatas šiandien yra toks balsavimas. Mes, liberalai, ne sykį sakėme, kad tai nebuvo pats geriausias kelias ydingą situaciją, kokia yra su šventėmis ir kitais dalykais, spręsti štai tokiu unifikuojančiu būdu.
PIRMININKAS. Gerbiamasis A. Ažubalis.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Aš tik noriu priminti paprastą dalyką, kad niekas iš šiandien kalbėjusių ir aną kartą per svarstymą nepateikė nė vieno konkretaus šito įstatymo ydingo straipsnio. Niekas nekritikavo nė vieno straipsnio. Tiesiog buvo nueita lengviausiu keliu ir atmesta.
Dar daugiau, kolegos, aš jums pasakysiu. Šis įstatymas galėjo atlikti labai svarbų vaidmenį ir tuose informaciniuose karuose, kurie dabar kariaujami prieš mūsų valstybę. Nes svetimas istorinis naratyvas yra labai puikiai panaudojamas priešiškoje propagandoje.
Ir pabaigai pasakysiu. Šiandien mes pradėjome posėdį ir pagerbėme tylos minute du neeilinius mūsų valstybės politikus, asmenis. Aš tik noriu priminti, šitie asmenys buvo tarp šito įstatymo kūrėjų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamasis V. Fiodorovas.
V. FIODOROVAS (DPF). Ačiū, pirmininke. Aš šiek tiek tokiu taikesniu klausimu, norėčiau, kad mano balsą įskaitytumėte prieš. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamasis A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Pirmiausia turiu pasakyti, kad Seime egzistuoja parlamentinė grupė „Už istorinę atmintį ir teisingumą“, jeigu kas nors nežinojote. Spėju, kad daug kas ir nežinojo. Šiuo atveju istorinė atmintis – tai, be abejonės, kiekvieno žmogaus apsisprendimas. Mes negalime kaip nors tą istorinę atmintį įsprausti į rėmus. Tačiau atkreipsiu dėmesį ir kolegų liberalų, kai kalbama apie diskusijas, tai reikia jose ir dalyvauti. Šiuo atveju aš norėčiau pakviesti į Istorinės atminties grupės artimiausią posėdį įsijungti ir kolegas liberalus, tada nekalbėsime apie moralizavimą, kalbėsime apie konkrečius dalykus, konkrečius siūlymus, kuriuos, tikimės, jūs išsakysite drąsiai, atvirai. Atkreipiu dėmesį, komitete daugelis klausimų buvo apsvarstyti bendru sutarimu, labai keista matyti tokį balsavimą salėje.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, buvo išsakytos replikos po balsavimo. Mes turime vis dėlto priimti sprendimą, ar mes grąžiname iniciatoriams tobulinti arba mes įstatymo projektą atmetame. Taigi alternatyvus balsavimas. Kas už tai, kad grąžintume iniciatoriams tobulinti, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš. Alternatyvus balsavimas. Susilaikymo nėra, arba – prieš, arba – už.
Gerbiamieji kolegos, balsavimo rezultatai: už – 51, prieš – 43. Įstatymo projektas Nr. XIP-4631 yra grąžintas iniciatoriams tobulinti. Dėkoju.
10.45 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 2, 6 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2751(2)ES (svarstymas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 2, 6 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2751(2). Pranešėja – gerbiamoji I. Rozova, Sveikatos reikalų komitetas.
I. ROZOVA (LLRAF). Gerbiamieji Seimo nariai, Sveikatos reikalų komitetas svarstė įstatymo projektą Nr. XIIP-2751. Buvo gauti du pasiūlymai. Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymai buvo techninio pobūdžio, jiems buvo pritarta. Pritarta buvo ir viso įstatymo projektui bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjai. Gerbiamieji kolegos, norinčių kalbėti nėra. Nuomonės už ir nuomonės prieš. Nėra. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad po svarstymo būtų pritarta įstatymo projektui Nr. XIIP-2751, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavimo rezultatai: už – 84, prieš nėra, susilaikė 3. Taigi po svarstymo įstatymo projektui yra pritarta.
10.47 val.
Draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-2277 1 ir 2 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 4 ir 5 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIP-2657(2)ES (svarstymas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-2277 1 ir 2 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 4 ir 5 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIP-2657. Svarstymas. Pranešėjas gerbiamasis A. Nesteckis pristatys Biudžeto ir finansų komiteto nuomonę.
A. NESTECKIS (LSDPF). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Biudžeto ir finansų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė įstatymo projektą Nr. XIIP-2657. Buvo gautos Teisės departamento pastabos, pagrindinėms pastaboms komitetas pritarė. Taip pat buvo gautos Seimo Audito komiteto pastabos, Biudžeto ir finansų komitetas pastaboms taip pat pritarė. Daugiau kitokių pasiūlymų nebuvo gauta. Pritarta komiteto patobulintam įstatymo projektui. Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Kviečiu į tribūną D. Jankauską pristatyti Audito komiteto nuomonę.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Audito komitetas kaip papildomas apsvarstė įstatymo projektą, atsižvelgė į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, įvertino Specialiųjų tyrimų tarnybos pasiūlymus ir suformulavo keturis pasiūlymus, kaip jau minėjo pagrindinio komiteto pranešėjas. Komiteto sprendimas – iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-2277 1 ir 2 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 4 ir 5 straipsniais įstatymo projektui Nr. XIIP-2657 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas ir Audito komiteto pasiūlymus. Sprendimas priimtas bendru sutarimu. Kaip jau informavo pagrindinis komitetas, tiems pasiūlymams buvo pritarta.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolegos. Norinčių kalbėti nėra. Nuomonės už ir nuomonės prieš. Nėra. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad po svarstymo būtų pritarta įstatymo projektui Nr. XIIP-2657, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavimo rezultatai: už – 66, prieš nėra, susilaikė 2. Taigi po svarstymo įstatymo projektui Nr. XIIP-2657 yra pritarta.
10.50 val.
Geležinkelių transporto kodekso 3, 29 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2770(3)ES (svarstymas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Geležinkelių transporto kodekso 3, 29 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2770. Pranešėjas gerbiamasis A. Mockus pristatys Ekonomikos komiteto nuomonę.
A. MOCKUS (LSDPF). Laba diena, kolegos. Ačiū, pirmininke. Norėjau pristatyti įstatymo projektą, ne pristatyti, bet pasakyti, kad Ekonomikos komitete šis įstatymo projektas buvo svarstomas ir buvo priimtas sprendimas pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Gerbiamieji kolegos, norinčių kalbėti nėra. Viena nuomonė už, viena nuomonė prieš. Norinčių kalbėti taip pat nėra. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad pritartume po svarstymo įstatymo projektui Nr. XIIP-2770, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavimo rezultatai: už – 68, prieš – 2, susilaikė 9. Įstatymo projektui Nr. XIIP-2770 po svarstymo pritarta.
10.52 val.
Audito įstatymo Nr. VIII-1227 13, 14, 22, 34, 37, 38, 39 ir 44 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2619(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Audito įstatymo Nr. VIII-1227 13, 14, 22, 34, 37, 38, 39 ir 44 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2619. Pranešėja – gerbiamoji J. Vaickienė, Audito komiteto pirmininkė. Prašom.
J. VAICKIENĖ (TTF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Audito komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė įstatymo projektą Nr. XIIP-2619. Buvo gautos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos, į visas komitetas atsižvelgė. Bendru sutarimu priėmė sprendimą pritarti Audito komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos audito įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2619(2). Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolege. Išgirdote Audito komiteto nuomonę. Norinčių kalbėti nėra. Norinčių kalbėti už, prieš taip pat nėra.
Kviečiu visus balsuoti. Kas po svarstymo pritariate įstatymo projektui Nr. XIIP-2619, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavimo rezultatai: už – 79, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymo projektui Nr. XIIP-2619 po svarstymo pritarta.
10.54 val.
Gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2404 (svarstymas)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2404. Pranešėja gerbiamoji B. Vėsaitė pristatys Ekonomikos komiteto nuomonę.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė minėtą sprendimą. Pagal Seimo statuto 150 straipsnį, jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai: grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Lietuvos teisingumo ministerijos ir į kitas pateiktas pastabas. Bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolege, už komiteto nuomonės pristatymą. Čia yra procedūra grąžinti iniciatoriams tobulinti, todėl nuomonės sakyti, kalbėti į tribūną niekas nėra kviečiamas, tačiau turi galimybę pasisakyti už, prieš. Kadangi už, prieš taip pat nėra, kviečiu balsuoti.
Kas už tai, kad pritartume Ekonomikos komiteto nuomonei grąžinti iniciatoriams tobulinti, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavimo rezultatai: už – 62, prieš – 4, susilaikė 22. Pritarta komiteto nuomonei grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti.
10.57 val.
Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2087 (svarstymas)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2087. Pranešėjas A. Palionis pristatys Biudžeto ir finansų komiteto nuomonę. A. Nesteckis. Prašau, Antanai.
A. NESTECKIS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Biudžeto ir finansų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė įstatymo projektą Nr. XIIP-2087. Buvo gautos Seimo Teisės departamento pastabos, taip pat buvo gautos Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvados, kuriomis siūloma projektą atmesti. Biudžeto ir finansų komitetas bendru sutarimu pritarė projekto atmetimui.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis kolega, pristatėte komiteto nuomonę. Kaip girdėjote, yra komiteto nuomonė atmesti. Dabar aš noriu paklausti ir patikslinti. Tie, kurie užsiregistravote kalbėti už, jūs esate už atmetimą? (Balsai salėje) Tada registruokitės prieš. (Balsai salėje) Arba galite kalbėti, mes tiesiog paskelbsime, kad jūs kalbate prieš šio įstatymo projekto atmetimą. Kalbės gerbiamasis S. Brundza.
S. BRUNDZA (TTF). Jeigu galima, šiek tiek tokių argumentų. Čia esmė ta, kad prisidengiant Europos Sąjungos direktyvomis, klasikinis pavyzdys, galima sakyti, kaip yra lupikaujama ir Lietuvos žmonės turi papildomai mokėti. Direktyvos pavadinimas skamba taip: „Dėl sunkiasvorių krovininių transporto priemonių apmokestinimo“. Toliau: „Turi būti apmokestinamos ir gali būti apmokestinamos transporto priemonės, kurių svoris virš 3,5 t.“ Toliau. Negali būti sudarytos netinkamos sąlygos, apsunkintos transportui, kuris nereguliariai naudojasi, o dabar yra apmokestinami automobiliai iki 3,5 t, ir tai daroma ilgą laiką. Aš ne prieš apmokestinimą, bet yra pažeidžiamos direktyvos ir prisidengiant direktyvomis lupikaujama.
Dar norėčiau atkreipti dėmesį, kad skaičiai, kuriuos pateikė Vyriausybė (biudžetas neteks 63 mln. Lt), nėra teisingi, nes ir apskaičiuoti, kiek tokių nedidelių automobilių, pavyzdžiui, avarinių tarnybų, vadinamųjų kablukų ir t. t., turi važiuoti ir visi turi mokėti tuos mokesčius, yra faktiškai neįmanoma. Tai yra daug mažesni skaičiai, galėtų būti apie 16 mln.
Trečia. Aš esu pateikęs kitą projektą, kur kalbama apie apmokestinimą taršių automobilių, kurie išmeta daug anglies dvideginio. Ten būtų pajamos maždaug 83 mln. eurų.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jūsų laikas baigėsi! Dėkoju.
S. BRUNDZA (TTF). Ačiū.
PIRMININKAS. Supratome jūsų nuomonę. Dabar noriu paklausti P. Gražulio. Jūs kalbėsite už atmetimą ar prieš atmetimą? (Balsai salėje) Jūs norite tą pačią nuomonę sakyti kaip ir… Gerai. Mes supratome, labai ačiū.
Gerbiamieji kolegos, kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad pritartume komiteto nuomonei atmesti įstatymo projektą Nr. XIIP-2087, balsuojate už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavimo rezultatai: už – 55, prieš – 10, susilaikė 24. Taigi yra pritarta nuomonei atmesti įstatymo projektą Nr. XIIP-2807, kaip ir buvo nutaręs Ekonomikos komitetas.
Dabar yra galimybė replikuoti po balsavimo – gerbiamasis P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad mes nelabai įsigilinome ir taip lengvai pritarėme komiteto pozicijai, nes ši dabar galiojanti nuostata, kai automobiliai iki 3,5 tonų yra apmokestinami kelių mokesčiu, taip pat ir keleivinės transporto priemonės, kurios veža keleivius, prieštarauja Europos Sąjungos direktyvai ir būtina ją koreguoti. Buvo pateiktas įstatymo projektas. Gaila, kad jūs jį atmetėte, bet manau, kad patobulinus tikrai reikėtų grįžti prie šito įstatymo, nes Lietuvai bus taikomos Europos Sąjungos sankcijos, nes mes nevykdome direktyvų. Todėl man labai keista, kad taip pasielgė Seimas.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam P. Gražuliui už pasakytą nuomonę.
11.01 val.
Mokesčio už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-279 (svarstymas)
Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės 1-9 klausimas – Mokesčio už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-279. Pranešėjas – A. Nesteckis, nes protokole įtraukto pranešėjo nėra. Svarstymas. Dėl atmetimo.
A. NESTECKIS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Biudžeto ir finansų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė įstatymo projektą Nr. XIIP-279. Buvo gautos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados. Taip pat yra gautas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas, kuriame siūloma nepritarti įstatymo projektui. Komitetas taip pat siūlo atsižvelgti į Vyriausybės išvadą ir bendru sutarimu siūlo nepritarti įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi girdėjote komiteto nuomonę – siūlo atmesti šį įstatymo projektą. Norinčių kalbėti už, prieš nėra.
Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad atmestume įstatymo projektą Nr. XIIP-279, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavimo rezultatai: už – 84, prieš nėra, susilaikė 2. Taigi įstatymo projektas Nr. XIIP-279 yra atmestas.
11.05 val.
Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 461 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-1876 (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 1-10 klausimas – Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 461 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-1876. Pranešėjas – gerbiamasis B. Bradauskas, Biudžeto ir finansų komitetas. B. Bradausko nematome. Arba A. Palionis, arba A. Nesteckis. Nežinau dabar, kuris? Andrius. Prašom. (Balsai salėje)
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas svarstė šitą įstatymo projektą. Komiteto sprendimas yra pagal Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas, numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai: projektą atmesti atsižvelgiant į Vyriausybės išvadoje nurodytas nepritarimo įstatymo projektui priežastis. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, yra nuomonė prieš. Prašom. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, manau, teikdamas šį projektą, jo autorius – susisiekimo ministras R. Sinkevičius pagrįstai rūpinosi investicijomis į transporto sektoriaus jautrias sritis – geležinkelius, laivybą. Aš manau, kad Biudžeto ir finansų komitetas galėjo pasižiūrėti plačiau į tą situaciją, nes kitomis investicijų galimybėmis, kurioms taikoma pelno mokesčio lengvata, šitam sektoriui yra sudėtinga pasinaudoti. Dėl to aš siūlyčiau nepritarti pagrindinio komiteto išvadai ir skirti kitą pagrindinį komitetą – Ekonomikos komitetą, kuris gebėtų plačiau pasižiūrėti į šitą klausimą.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiamieji kolegos, kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad pritartume komiteto nuomonei atmesti įstatymo projektą Nr. XIIP-1876, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavimo rezultatai: už – 72, prieš – 5, susilaikė 7. Taigi įstatymo projektas Nr. XIIP-1876 yra atmestas.
11.08 val.
Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 461 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1484 (svarstymas)
Darbotvarkės 1-11 klausimas – Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 461 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1484. Pranešėjas – gerbiamasis B. Bradauskas, Biudžeto ir finansų komitetas. Prašom, Broniau. Pristatykite komiteto nuomonę.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Vyriausybė šiam įstatymo projektui nepritarė, nes dabar yra nustatyti dveji metai. Jeigu mes pratęstume tą iki penkerių metų, technologijos labai sparčiai plėtojasi, penkerių metų bet kokia technologija ar gaminys, be abejo, būtų pasenęs. Tai neskatintų naujų inovacijų.
Be to, biudžetas ir dabar jau praranda apie 110 mln. Lt dėl taikomų dvejų metų, o jeigu mes dar pratęstume, tai dar apie 30–50 mln. prarastų biudžetas. Šiandien mes tikrai nežinome, iš kur paimti tokių lėšų. Todėl Vyriausybė ir Biudžeto ir finansų komitetas nepritarė tam siūlymui. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Išgirdome komiteto nuomonę. Komitetas siūlo atmesti šį įstatymo projektą. Norinčių kalbėti yra prieš. Prašom. E. Masiulis. Jūs kalbėsite prieš, kad būtų neatmesta.
E. MASIULIS (LSF). Prieš komiteto išvadą.
PIRMININKAS. Taip. Prašom.
E. MASIULIS (LSF). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke.
Mielieji kolegos, aš vis dėlto noriu atkreipti dėmesį, kad tai nėra šiaip įstatymo projektas. Jeigu mes šiandien kalbame apie tai, kad vis dėlto investicijų Lietuvoje nėra tiek, kiek mes norėtume, tai pabandėme paieškoti priežasčių, kodėl tos investicijos nedaromos. Šiandien galiojantis pelno neapmokestinimas į reinvestuojamą pelną yra tik tada, kai yra perkama nauja įranga. Sutikite, kad, ypač kalbant apie regionus ir ten esančias įmones, ne kiekvienas verslininkas gali investuoti į naujus įrengimus, tačiau rinkoje yra ir dvejų, ir trejų metų gerai veikiantys įrengimai, į kuriuos būtų norima investuoti, tačiau dėl to lengvata netaikoma.
Todėl ir yra siūlymas ne tik apsiriboti investicijom į naujas technologijas ir į naujas įrangas, bet iki penkerių metų. Tokiu būdu būtų investuojama daugiau, o tai reikštų papildomų darbo vietų kūrimą. Jeigu čia praradimas – 20 mln. Lt, tai per gyventojų pajamų mokestį, per socialinio draudimo įmokas mes tikrai galėtume surinkti daugiau negu 20 mln. Taigi kviečiu nepritarti komiteto išvadai ir tikrai rimtai pamąstyti apie investicijų skatinimą Lietuvoje. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė už – B. Bradauskas, už tai, kad atmestume.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Aš iš tikrųjų dar kartą pakartosiu. Gerbiamasis Eligijau, viskas gerai. Naujos technologijos tam ir yra skatinamos, kad įdiegtume naujas technologijas, būtent taikyti naujas technologijas. O jeigu, sakykime, dabar pasenusią technologiją arba pasenusius įrengimus pirktume, tai kokia čia būtų valstybės politika, kodėl mes turime skatinti pasenusias technologijas, senus įrengimus? Penkeri metai, pasižiūrėkit, mobilūs telefonai kas mėnesį keičiasi, kas du, kas tris, suprantat? O čia penkeri metai! Kompiuteriai ir visa kita. Pagalvokime, ar mums, Lietuvai, reikia tapti kažkokiu šiukšlynu, kurį mes remtume, šiukšlynų technologijas? Plius iš biudžeto sumokėti, kaip aš jau minėjau, 30–50 mln. būtų nesąmonė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, buvo išsakyta viena nuomonė už, viena nuomonė prieš.
Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad pritartume komiteto nuomonei atmesti įstatymo projektą Nr. XIIP-1484, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavimo rezultatai: už – 47, prieš – 19, susilaikė 17. Pritarta įstatymo atmetimui, t. y. pritarta komiteto nuomonei.
Kol pasiruoš mūsų kolegos dėl Karo prievolės įstatymų… (Balsai salėje) Jau pasiruošę? (Balsai salėje) O kur A. Paulauskas? Neužregistruota. Sakė, dar kažkokios procedūros… (Balsai salėje) Gal dar vieną įstatymo projektą mes pristatysime, pasiruošime ir tada galėsime pradėti svarstyti.
11.13 val.
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-825(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-13 klausimas – įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-825(2). Pranešėjas – gerbiamasis M. Adomėnas, Žmogaus teisių komitetas. Prašom, kolega. Svarstymo stadija. Išsakykite komiteto nuomonę. Ruošiasi V. Aleknaitė-Abramikienė, Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Žmogaus teisių komitetas šių metų kovo 25 d. posėdyje svarstė įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir pritarė jam bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Kviečiu į tribūną V. Aleknaitę-Abramikienę kalbėti Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas iš esmės pritarė įstatymo idėjai, jo tikslams ir projektui, tačiau pasiūlė pagrindiniam komitetui atsižvelgti į Teisės departamento pastabas, Vyriausybės siūlymus, taip pat į Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymus. Tokiam sprendimui pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolege. Kviečiu į tribūną B. Juodką kalbėti Užsienio reikalų komiteto vardu.
B. JUODKA (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Užsienio reikalų komitetas lapkričio 26 d. svarstė projektą ir pritarė bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, pirmininke. Išgirdome trijų komitetų nuomonę. Visų nuomonė pozityvi.
Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad po svarstymo pritartume įstatymo projektui Nr. XIIP-825, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavimo rezultatai: už – 78, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Taigi po svarstymo įstatymo projektui Nr. XIIP-825 yra pritarta.
11.16 val.
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 32, 33, 36, 40, 46, 492, 58 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-4304(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-14 klausimas – įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 32, 33, 36, 40, 46, 492, 58 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-4304. Pranešėjas gerbiamasis M. Adomėnas pristatys Žmogaus teisių komiteto nuomonę.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Pirmininke, kolegos, Žmogaus teisių komitetas svarstė šį įstatymo projektą praeitų metų lapkričio 19 d. Atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra pateikusi įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą ir Seimas yra priėmęs įstatymą Nr. XIIP-965, taip pat į tai, kad naujai priimtas įstatymas reglamentuoja pas pačias sritis, kurias siūloma reglamentuoti ir svarstomuoju įstatymo projektu Nr. XIP-4304(2), projektas neaktualus, todėl bendru sutarimu komitetas siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Išgirdote komiteto nuomonę – grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti. Taigi nuomonių už, prieš nėra.
Kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad grąžintume iniciatoriams tobulinti įstatymo projektą Nr. XIP-4304, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Dėkoju. Už – 76, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Taigi įstatymo projektas Nr. XIP-4304(2) yra grąžinamas iniciatoriams tobulinti.
11.18 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. XII-1556 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VI (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-2903 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-12a klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. XII-1556 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VI (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-2903. Pateikimas, svarstymas ir priėmimas. Pranešėjas – gerbiamasis J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komiteto vardu aš siūlau į pavasario sesiją įtraukti du papildomus klausimus – Karo prievolės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo ir Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 64 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymo projektus. Prašyčiau pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis ministre. Gal galime pritarti bendru sutarimu papildomai darbotvarkei? Po pateikimo pritarta bendru sutarimu.
Svarstymas. Gal galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Priėmimas. Taip pat galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Reikia balsuoti, sufleruoja. Balsuojame. Kas už tai, kad pritartume Seimo nutarimui „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. XII-1556 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VI (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš ar susilaiko.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 82, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Nutarimas (projektas Nr. XIIP-2903) yra priimtas. (Gongas)
11.20 val.
Karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 5, 6, 8, 9, 15, 32, 37, 40, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo 411 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-2892, Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 64 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2893 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-12b klausimas – Karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 5, 6, 8, 9, 15, 32, 37, 40, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo 411 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-2892. Pranešėjas gerbiamasis J. Olekas. Ir lydimasis įstatymo projektas yra 1-12c – Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 64 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2893. Pranešėjas – krašto apsaugos ministras gerbiamasis J. Olekas. Kviečiu pristatyti abu įstatymų projektus.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kaip žinote, ne taip seniai Seimui priėmus pakeitimus dėl ribinių skaičių ir numačius šiais metais pašaukti į Lietuvos kariuomenę 3 tūkst. jaunuolių, turiu pranešti gerą žinią, kad jau yra beveik 100 jaunuolių, kurie užsirašė savanoriškai atlikti privalomąją tarnybą. Reikia mums naujo termino – savanoriška šauktinių tarnyba. Bet mes taip pat norime pateikti ir sureguliuoti kai kurias nuostatas, kokiomis sąlygomis, kaip kviečiami ir kas yra kviečiami atlikti šią tarnybą.
Buvo pateikta ir užregistruota daug pasiūlymų. Praeitą savaitę Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas juos visus apsvarstė ir naujai pateikė jungtinį projektą, kurį pasirašė įvairių frakcijų atstovai.
Pirmiausias pakeitimas, kad siūloma atsisakyti šaukimo aukštųjų mokyklų absolventų iki 38 metų. Lieka šaukimas nuo 19 iki 26 metų arba galimybė savo noru ateiti nuo 18 iki 38 metų. Taip pat yra siūlymas, kad, sudarant komisijas ir prievolininkų sąrašą, šie sąrašai būtų sudaryti ne vienas, o šeši, pagal regionus. Tai yra kiekviename regione proporcingai pagal ten gyvenančių šauktinių skaičių būtų sudaromas sąrašas ir tam regionui būtų pateikiama užduotis pakviesti tam tikrą šauktinių skaičių.
Toliau. Siūlymas į kariuomenę kviesti… čia yra 15 straipsnio pakeitimas, kad nebūtų šaukiami į kariuomenę tie, kurie pripažinti kaltais dėl tyčinių nusikaltimų ir atliko bausmę, t. y. atliko laisvės atėmimo bausmę. Gali būti šaukiami tik tie, kuriems bausmės atlikimas buvo atidėtas.
Taip pat yra numatomas įpareigojimas dėl kvietimo atlikti karo tarnybą. Galima palikti šitą kvietimą artimiesiems arba darbdaviams ir jiems atsiranda prievolė perduoti šį kvietimą. Taip pat yra numatyta, kad atliekantiems karo tarnybą, jų prašymu, jeigu jie turi kreditą, gali būti atidėtas kredito grąžinimo arba įmokų mokėjimas. Taip pat yra įpareigojimas bankams, kad palūkanų mokėjimas gali būti perkeltas, jeigu to pageidauja šaukiamasis arba buvęs šauktinis, kad palūkanos bus išmokėtos pasibaigus privalomajai tarnybai.
Taip pat yra reglamentuojamos skatinamosios išmokos atliekantiems nuolatinę tarnybą. Tai yra mokamos keturios bazinės socialinės išmokos asmenims, kurie tarnybą atliko labai gerai, trys bazinės išmokos tiems, kurie atliko gerai, ir dvi bazinės išmokos, kurie atliko patenkinamai. Aš paminėjau tą šimtinę, kuri ateina. Tikiu, kad bus daugiau tokių, kurie ateis savo noru. Jiems minėtos skatinamosios išmokos bus didinamos 25 %.
Tai pagrindiniai dalykai. Jeigu kas norėsite paklausti, mielai atsakysiu.
Ir atitinkamai keičiamas Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas, pritaikomas prie naujų nuostatų, kurios yra Karo prievolės įstatyme.
PIRMININKAS. Viskas, gerbiamasis ministre? Gerbiamasis ministre, jūs jau baigėte pristatymą?
J. OLEKAS (LSDPF). Taip.
PIRMININKAS. Dėkoju. Yra daug norinčių jūsų paklausti. Pirmoji klausia R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Labai ačiū. Atliekant karinę tarnybą, aišku, pasitaiko ir nelaimingų atsitikimų. Kalbu konkretaus atvejo pagrindu, kai visai neseniai Šiaulių rajono gyventojas patyrė traumą, sutriko klausa dėl šaudymo garsumo. Tai pripažinta kaip draudiminis įvykis, tačiau jaunuolis negauna jokių kompensacijų, nors tai numatyta kaip toks įvykis. Tikėtina, kad nelaimingų atsitikimų dabar gali būti daugiau, nes bus daugiau jaunuolių ir t. t.
Ar savanoriai ir šauktiniai yra draudžiami gyvybės ir sveikatos draudimu? Ir ar nevertėtų suderinti su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kad tikrai gautų kompensaciją už sveikatos sutrikdymą, jeigu tokių atvejų pasitaikytų, nes dabar neva kaip ir tokia spraga yra?
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji kolege. Aš tik noriu pasakyti, kad šitais pakeitimais mes kitaip nereguliuojame draudimo. Bet aš pasitikslinsiu, ko jūs klausėte, apie jaunuolius, kurie tarnauja, ar ten nereikia kokių pakeitimų. Bet tai ne šių, dabar keičiamų, straipsnių objektas. Aš būtinai pažiūrėsiu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia R. Markauskas.
R. MARKAUSKAS (DPF). Gerbiamasis ministre, kaip jūs mąstote? Pagal pateikiamą tvarką, kurie dabar bus atleidžiami nuo karo prievolės, kiek rugsėjo mėnesį mes turėsime procentais nuo šauktinių, kurie turėtų ateiti atlikti karo prievolę, ir kiek maždaug procentais bus atleista? Kokios sankcijos numatomos tiems, kurie vengs tarnybos, išvažiuos į užsienį ar kitokiu būdu vengs?
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Man dabar labai sunku atsakyti procentais. Aš tik galiu pasakyti štai tokius skaičius. Dar šiais metais mes turime ir praeitais. Praeitais metais turėjome savanoriškąją tarnybą, tada vadinome baziniais kario mokymais, jie trukdavo tris mėnesius. Tai mes turėjome tokių savanoriškai ateinančių virš 1000. Dabar pratęsiamas tarnybos laikas – 9 mėnesiai. Faktiškai praėjo 10 dienų nuo to laiko, kai aš paskelbiau, kad jau galima užsirašyti. Mes dabar turime jau virš 100 savanoriškai atėjusių. Kiek jų ateis toliau iki gegužės 11 d., pamatysime. Aš galvoju, kad tikrai gali būti nemažas procentas.
O jeigu jūs klausiate, kiek nuo baigusių, tai, be abejo, bus labai maža dalis, geriausiu atveju bus apie 2 %, nes iš viso tokio amžiaus (nuo 19 iki 26 metų) jaunuolių, vaikinų ir merginų, mes turime apie 200 tūkst. 3 tūkst. yra 1,5 %.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia V. A. Matulevičius.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamasis ministre, ar jūs į karo prievolę žvelgiate kaip į prievolę, ar kaip į privilegiją ir garbę? Man šitas klausimas kyla štai kodėl. Dėl išimties buvusiems kaliniams. Jeigu tai yra prievolė, tai tuomet yra lengvata tam tikrai kategorijai žmonių, nes esant tam tikrai situacijai karo prievolė yra susijusi su dideliais pavojais. Vadinasi, vieni turės rizikuoti, o šitai kategorijai…
J. OLEKAS (LSDPF). Be abejo, atlikti konstitucinę pareigą yra kiekvieno prievolė ir privilegija. Galima sakyti, kad tai yra ir tas, ir tas. Tie jaunuoliai, vaikinai ir merginos, kurie šiandien užsirašo savanoriškai atlikti tą prievolę, tai laiko garbe ir galimybe. Jeigu mums truputį trūks tų, kurie ateis savanoriškai, tai mes tada pasinaudosime prievolės galimybe. Bet mes nenorėtume, kad tos tradicijos arba tie santykiai, kurie (ne paslaptis) yra įkalinimo įstaigose, atkeliautų ir į Lietuvos kariuomenę. Todėl mes juos tiesiog išskiriame iš šaukiamųjų.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju. Gerbiamasis ministre, norėčiau jūsų paklausti, ar nebuvo kalbama ar mąstoma apie tai, kad reikėtų atleisti nuo karinės tarnybos daugiavaikių šeimų tėvus, nors, be abejo, jauni žmonės, bet galbūt yra šeimos, kur yra trys ir daugiau vaikų, jeigu liks vienas šeimos narys, jam bus ganėtinai sunku tvarkytis namuose vienam pasilikus? Nebuvo apie tai kalbama?
J. OLEKAS (LSDPF). Įstatymas numato, kad jeigu vienas… Jūs kalbate apie kilmę iš daugiavaikės šeimos ar tas, kas turi? Kas turi, tai yra numatyta atleisti. Jeigu vienas augina vieną vaiką ir tada atleidžiama, tarnyba atidedama, o jeigu du augina dviese arba žmona laukiasi vaiko, tai taip pat tarnyba yra atidedama.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, šiek tiek norėčiau aiškumo dėl jūsų siūlomos pataisos dėl prievolės artimiesiems perduoti šaukimą šaukiamiesiems. Gyvenime turbūt realiai tai bus labai sudėtinga, juoba kad tikrai ne visi šaukiamieji gyvena su tėvais, o tėvai tikrai neturi prievolės atsakyti už savo suaugusių ir pilnamečių vaikų veiksmus. Kaip tas bus reglamentuota? Juolab kad egzistuoja toks teisės principas, kad prieš save ir prieš savo artimą gali neliudyti. Suprantu, darbdavys, na, žmogus eina į darbą, ar taip, ar taip jis yra pririštas. Bet prie giminaičių, arba… vėlgi ar tas giminystės ryšys bus nustatytas ir kaip tas praktiškai veiks? Ačiū.
J. OLEKAS (LSDPF). Mes tiesiog įrašome įstatyme, kad yra tokia prievolė perduoti. Jei ji nebus atlikta, tai mes atsisakome administracinių nuobaudų ir jų nesiūlome. Bet kad tikrai būtų galimybė palikti tėčiui, mamai, broliui, kurie gyvena kartu, kad būtų galima perduoti. Jeigu to nebus padaryta, tai nebus padaryta.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiamasis ministre, aišku, jūs negalėtumėte atsakyti į klausimą, kiek ateis tokių paskolas turinčių šauktinių, bet, sakykite, kodėl mūsų bankininkai tokie nedraugiški, juk gyvena tai gerai, palūkanas… sukaupia pinigus, o nenori tėvynei padėti? Šauktiniai tai visiems turi rūpėti, tarp jų ir mūsų gerbiamiems banko valdytojams.
J. OLEKAS (LSDPF). Kiek aš atsimenu sovietinius laikus, man teko tada gyventi, tai tokių komercinių bankų nebebuvo. Jeigu nebus laisvos demokratinės Lietuvos, tai tų bankų taip pat nebeliks. Mūsų siūlymai yra prisidėti. Prisidėti galbūt ir šiek tiek per mažai. Manau, galbūt svarstymo metu būtų galima ir toliau svarstyti. Vienas įpareigojimas yra atidėti kredito mokėjimą, kitas įpareigojimas yra sudaryti galimybę atidėti palūkanų mokėjimą ir išmokėti jas po tarnybos. Dabar yra tokia situacija.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRAF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiamasis ministre, jūsų ką tik pateikti duomenys rodo, kad vis dėlto trumpesnio laiko tarnyba, trijų mėnesių parengiamoji karo tarnyba, sulaukdavo labai daug savanorių. Tai geras dalykas. Dabar matome, kad savanorių kol kas yra labai nedaug. Ar nebuvo įvertinta, kad reikia pasirinkti trijų mėnesių tarnybą, mokyti daug daugiau jaunuolių ir iš jų rato atrasti motyvuotus, kurie liktų devynių mėnesių tarnybai arba taptų profesionaliais karininkais? Tai viena mano klausimo dalis.
O kita. Aš noriu paklausti dėl šauktinių karo loterijos. Ar studijuojantys ir auginantys vaikus jaunuoliai bus įtraukti į tą loteriją ir paskui bus atidedama jiems karo tarnyba, ar jie iškart nepaklius į tą karo loteriją? Ačiū.
J. OLEKAS (LSDPF). Labai ačiū už jūsų klausimą ir pasiūlymą dėl pasilikimo tarnauti po bazinių kario mokymo kursų. Mes naudojamės ir ta galimybe, šiandien yra per 200 karių, kurie pasirašė kontraktus tarnauti kariuomenėje. Bet kadangi praėjusiu laikotarpiu, nuo tada, kada buvo pradėta pereiti nuo šauktinių prie profesionalų, susidarė kelerių metų tarpas, kada nebuvo nei šauktinių, nei profesionalų, kada mažėjo, o šiandienos situacija verčia mus užpildyti karinius dalinius tiesiog dėl pasirengimo valstybės gynybai, dėl jų treniravimosi, mes nespėjame patenkinti profesionalais viso to poreikio. Valstybės gynimo taryba priėmė sprendimą, kad laikinai penkeriems metams reikia sugrąžinti ir privalomąjį šaukimą, sutrumpintą nuo 12 mėnesių iki 9 mėnesių ir pailgintą nuo 3 mėnesių iki 9 mėnesių. Toks vidurkis, kariškiai sako, kad jo pakankama, kad jaunuolis ar jaunuolė pereitų trijų mėnesių bazinį kursą ir dar pusę metų patarnautų dalinyje. Matysime, kaip procesas vyks, galbūt mes galėsime, pasibaigus 5 metams, daugiau to proceso nebepratęsti ir turėti užpildytus mūsų dalinius.
Dėl antros jūsų klausimo dalies, ar bus šaukiami ir atidedama, ar nebus šaukiami? Dabartinis siūlymas, kuris yra pateiktas šiandien, numato, kad jie nebus įtraukiami į tą šaukiamųjų bendrą ratą. Kai jie baigs studijas ir dar liks jiems laiko iki 26 metų, tada jie galės būti bendrame šaukimo sąraše ir po 26 metų jie iš to sąrašo vėl bus išbraukti.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis ministre. Jūs išsamiai atsakėte į visų Seimo narių klausimus, pristatėte Krašto apsaugos ministerijos poziciją. Dabar yra norinčių kalbėti už ir prieš. Nuomonė už – V. Gapšys. Prašom, kolega.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju, pirmininke. Suprantu, kad priėmę anksčiau teiktus įstatymus mes dabar turime sutvarkyti ir šiuos, kad galėtume turėti visą visumą ir kad galėtume pradėti procesą. Bet tikrai norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kas jau buvo užduota ir klausimų metu, tai yra dėl bankų palūkanų. Nėra labai didelis skaičius žmonių, kuriuos tai paliestų, bankai tikrai dėl to nenukentėtų. Aš manau, valstybės prestižo klausimas yra užtikrinti, kad tie žmonės, kurie atlieka pareigą tėvynei, kuri yra apibrėžta ir konstituciškai, galėtų turėti tam visas reikiamas sąlygas, o ne tai, kad būtų apkrauti dar papildomai bankų noru pasipinigauti ir padaryti kokias nors derybas, lyg ir užtikrinti, kad jeigu tu būsi geresnis, galbūt mes tau leisime nemokėti palūkanų, atidėti ir panašiai. Aš manau, kad įstatyme aiškiai turi būti numatyta, kad bankai atideda tiek kredito mokėjimą, tiek palūkanų mokėjimą tam laikotarpiui, t. y. 9 mėnesių. Tikrai bankai dėl to išgyvens, o mūsų piliečiai galės pareigą tėvynei atlikti nevaržomi įvairiausių įsipareigojimų, kurie kartais yra sukurti ir prisiimti nežinant mūsų įstatymų pasikeitimų. Todėl, aš manau, tai yra sąžininga jų atžvilgiu. Mes turime tą būtinai sutvarkyti ir pataisyti prieš priėmimą tas įstatymo nuostatas, kurios dabar dar iki galo vis dėlto yra nesutvarkytos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė prieš – L. Balsys.
L. BALSYS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų aš nesu prieš, nes reikia stiprinti mūsų krašto gynybą, nėra čia kuo abejoti. Bet užsirašiau prieš pasisakyti dėl to, nes yra keletas abejonių, į kurias tikrai turime atkreipti dėmesį toliau šį įstatymą tobulindami iki svarstymo ir priėmimo.
Pirmas dalykas, ta vadinamoji loterija, skamba absurdiškai ir kažkaip nelabai teisingai. Jeigu visi šaukiami, tai visi šaukiami, ir visi turi žinoti, kad visi šaukiami. Jeigu ten kokia nors loterija, tai yra nei šis, nei tas.
Kitas dalykas, ministro atsakymas manęs neįtikino dėl tos prievolės perduoti šaukimą artimiesiems. Kiekvienam žmogui, kuris gauna šaukimą, yra 18 metų, jis yra veiksnus, visateisis, pilnametis ir kiekvienas žmogus pagal mūsų Konstituciją atsako už savo veiksmus. Perkelti prievolę kam nors kitam, ar tai būtų tėvai, broliai, seserys ir draugai, aš manau, tiesiog prieštarauja mūsų įstatymams, kodeksams ir pačiai Konstitucijai. Iš esmės tai yra žmogaus teisių pažeidimas. Negalima užkrauti prievolės perduoti šaukimą kitam žmogui. Pats žmogus turi gauti tą šaukimą. Šios abejonės vertė mane pasisakyti prieš. Bet iš principo tai, kad einama savanorystės keliu, yra labai geras dalykas, manau, kad ateityje mes grįšime prie profesionalios armijos turėjimo, tų šauktinių mada, kaip čia pasakius, ar koks populistinis šūkis, praeis ir turėsime rimtą, gerą, visai sukomplektuotą profesionalią armiją, žinau, kad ir ministras irgi taip pat galvoja. Kolegos, manau, reikia tobulinti šį įstatymą.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolegos. Buvo išsakytos nuomonės už, nuomonės prieš. Tiesiog kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad pritartume įstatymų projektams Nr. XIIP-2892 ir Nr. XIIP-2893 po pateikimo, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavimo rezultatai: už – 98, prieš nėra, susilaikė 1. Taigi po pateikimo įstatymų projektams Nr. XIIP-2892 ir Nr. XIIP-2893 yra pritarta.
Dabar mes turime… Dar replika po balsavimo, taip? Gerbiamasis ministre, prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke, ačiū, gerbiamieji kolegos. Aš matau vieningą mūsų balsavimą. Gal galėčiau paprašyti, kad komiteto vardu būtų skubos tvarka pritaikyta?
PIRMININKAS. Dėkojame. Jūs išgirdote pasiūlymą. Tiesiog dabar apsisprendžiame dėl komitetų. Pagrindinis komitetas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, taip, ministre? Dėl abiejų. Iš esmės vienas be kito įstatymai čia neegzistuoja. Dėl papildomų komitetų, galbūt dar kas nors nori pasvarstyti? Yra kažkoks pasiūlymas. Andriau, prašom.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Norėčiau įtraukti Biudžeto ir finansų komitetą, nes yra įstatymo projekto 40 straipsnis, kur yra kalbama apie bankų palūkanas ir paskolas.
PIRMININKAS. Biudžeto ir finansų komitetas. Gerai. Taigi du komitetai. Taip apsisprendžiame, kad pagrindinis komitetas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, o papildomas komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas.
Dabar siūloma svarstyti. Jeigu ypatingai skubai pritaria, skubai, atsiprašau, jeigu skubai pritaria Seimas, tai tada galime ir ketvirtadienį priimti. Kas pritaria skubai, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko. Dėl skubos. Skubą pasiūlė krašto apsaugos ministras frakcijos vardu. (Balsai salėje) Frakcijos vardu, taigi jis priklauso frakcijai. Ministras yra Seimo narys. (Balsai salėje)
Balsavimo rezultatai: už – 78, prieš – 1, susilaikė 16. Skubai pritarta.
Kada siūlote svarstyti? Ketvirtadienį? Ketvirtadienį. Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti svarstymo datai? Ne visi pritaria. Taigi siūlykite, kada svarstyti, kitą datą. Siūlo ketvirtadienį. Dabar balsuojame dėl ketvirtadienio. Jeigu dėl ketvirtadienio balsuosite už, tai jau kitos alternatyvos nebus. Kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad šį įstatymo projektą svarstytume ketvirtadienį, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavimo rezultatai: už – 65, prieš – 2, susilaikė 27. Taigi pritarta, kad svarstytume ketvirtadienį.
Dabar K. Daukšys – replika po balsavimo.
K. DAUKŠYS (DPF). Aš iš tikrųjų suprantu, jau dabar nieko nepakeisi. Bet yra papildomas komitetas, yra vienas trečiadienis, yra dar daug įstatymo pataisų, kurias kiti Seimo nariai teikia. Kaip mes dabar viską suspėsime padaryti? Ar mes tas pataisas svarstysime po to?
PIRMININKAS. Kęstuti, aš taip manau, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas kartu kalbėjosi, diskutavo dėl greičio šio įstatymo svarstymo, ir buvo toks pasiūlymas… (Balsai salėje) Na, tiesiog mes jau balsavome, nieko negaliu jums padėti, kad ir kokią turėtumėte nuomonę. Taigi judame į priekį. (Balsai salėje)
11.46 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 53, 56 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 561 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-2281(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-15 klausimas – Švietimo įstatymo Nr. I-1489 53, 56 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 561 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-2281. Pranešėja – gerbiamoji A. Pitrėnienė, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 53, 56 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 561 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-2281. Priimtas sprendimas. Komitetas priėmė sprendimą – pritarti patobulintam pagal Teisės departamento ir papildomų komitetų pastabas ir siūlymus, kuriems pritarė komitetas, Švietimo įstatymo Nr. I-1489 53, 56 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 561 straipsniu, antras variantas… ir straipsniais įstatymo projektui Nr. XIIP-2281(2). Komiteto išvada – siūlyti Seimui svarstyti. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pirmininkei už pristatytą įstatymo projektą. Kviečiu į tribūną D. Kreivį kalbėti Ekonomikos komiteto vardu.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, balsavimo rezultatai: už – 5, susilaikė 5. Kadangi pirmininkas balsavo už, tai sprendimas yra pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Kviečiu į tribūną D. Teišerskytę kalbėti Informacinės visuomenės plėtros komiteto vardu.
D. TEIŠERSKYTĖ (LSF). Informacinės visuomenės plėtros komitetas svarstė Švietimo įstatymo Nr. I-1489 53, 56 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 561 straipsniu įstatymo projektą ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju kolegei už komiteto nuomonės pristatymą. Diskusijoje norinčių dalyvauti nėra. Kviečiu pagrindinio komiteto nuomonę pristatyti komiteto pirmininkę gerbiamąją A. Pitrėnienę.
Dėl 1 straipsnio yra Seimo nario R. Žemaitaičio pataisa. Taigi, gerbiamasis Remigijau, jūs pakomentuokite.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Iš tikrųjų, kolegos, aš bent jau vadovaujuosi ta logika, kaip buvęs dėstytojas, manau, kad tie fondai arba tas administravimas šiaip turi būti dviejų ministerijų, tiek Švietimo ministerijos, tiek ir Ūkio ministerijos. Aš kalbu apie visus konkrečius pasiūlymus. Jeigu bus pritarta šitam, tai, aš manau, tada bus galima ir toliau. Jeigu nepritars Seimas, tada nebus ko ir besvarstyti.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Gerbiamoji A. Pitrėnienė. Prašom.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Dėkoju. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas nepritaria Seimo nario siūlymui ir yra surašęs net, kiek čia, penkis argumentus. Komitetas, atsižvelgdamas į Ūkio ministerijos ir Švietimo ir mokslo ministerijos nuomonę, nepritaria pasiūlymui. Pavedimai Ūkio ministerijai organizuoti žmogiškųjų išteklių stebėseną ir prognozavimą turėtų būti nustatomi ne Švietimo įstatyme, o Ūkio ministerijos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Ūkio ministerija, įgyvendindama savo uždaviniui vykdyti žmogiškųjų išteklių plėtrą, laiduojanti ir ūkio poreikius atitinkantį valdymą… ir sudaryti sąlygas efektyviam žmogiškųjų išteklių valdymui, sėkmingai galės naudotis apskritai vadinamojo švietimo registro sukauptais duomenimis… ir kiti argumentai. Iš tikrųjų pritarti nereikėtų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad… Dar dėl motyvų yra norinčių kalbėti. Taip, matau. Nuomonė už – G. Steponavičius.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Prieš.
PIRMININKAS. Prieš. Atsiprašau.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Išties šalia tų argumentų, kuriuos yra išdėstęs Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, aš dar galiu pridurti ir laiko faktorių. Vadinamąjį kvalifikacijų ir profesijų žemėlapį yra mėginama sukurti jau pastaruosius kelerius metus. Išties tam, kad greičiau visi baigiamieji darbai būtų padaryti, reikia aiškios informacinės sistemos bazės, į kurią tai galėtų atsiremti, ir logiška, kad nereikėtų dabar gaišti laiko sukuriant dar naujas. Išvis sistema, kuri yra veikianti, gali būti patobulinta, papildyta naujais parametrais ir veikti. O jeigu Ūkio ministerija būtų įgaliojama sukurti ar pritaikyti tokį registrą, neslėpkime, kolegos, ir pasakykime tiesiai: yra norinčių ten panaudoti ne vieną milijoną Europos Sąjungos lėšų, porą metų išsimokėti sau dar kažką ir turėti dar bandymų ir kūrimo laikotarpiui. Bet mes jau neturime laiko. Šis sprendimas pagreitins, įteisins dalykus, sudėstys į lentynas ir mes judėsime sparčiau į priekį. To aš ir linkiu.
PIRMININKAS. Nuomonė už – D. Kreivys.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Aš norėčiau pritarti R. Žemaitaičio pataisai, nes skirtingai, nei kalba G. Steponavičius, nematau jokių pinigų panaudojimo ar noro panaudoti galimybių. Tačiau tam tikslui, būtent profesinio žemėlapio kūrimui, į Ūkio ministeriją iš įstatymo… buvo perkeltas visas skyrius, kuris ir rengia visą šią reformą, ir vėliau įsijungia Švietimo ministerija. Ir šiandien mes matome tokią situaciją, kad švietimo sistema toliau rengia žmones, kurie eina tiesiai į Darbo biržą, neslėpkime, turime daug teisininkų ir kitų, kurie pabaigę, matome, stovi Darbo biržos eilėse be darbo. Ši sistema buvo nukreipta į tai, kad labai aiškiai būtų matyti ir prognozuoti, kokių specialybių Lietuvai reikės ateityje, ir pagal tų specialybių poreikį būtų rengiami specialistai. Šiandien yra taip, kad Švietimo ministerija pati ir prognozuos, pati ir rengs, vėl neatsižvelgdama į tai, ko reikia rinkai, ir neturėdama jokių tikslesnių prognozių. Taigi siūlau pritarti R. Žemaitaičio pataisai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamieji kolegos. Turėjome galimybę išsakyti savo nuomonę. Viena nuomonė už, viena nuomonė prieš. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad pritartume gerbiamojo R. Žemaitaičio pasiūlymui, balsuojate už, kas manote, kad reikia pritarti komiteto nuomonei, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavimo rezultatai: už – 24, prieš – 21, susilaikė 44. Gerbiamojo R. Žemaitaičio pasiūlymui nepritarta. Pasiliekame prie komiteto nuomonės.
Kitas pasiūlymas. Seimo Informacinės visuomenės plėtros komitetas. Kas iš Informacinės visuomenės plėtros komiteto galėtų pristatyti pasiūlymą?
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Komitetas iš dalies pritarė, gal čia nereikia gaišti laiko. Mes tiktai patobulinome apibrėžimus.
PIRMININKAS. Ar komitetas sutinka? Ar Informacinės visuomenės plėtros komitetas sutinka, pritaria Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nuomonei? Pritaria. Aš matau, kad D. Teišerskytė pritaria.
Galime ir mes pritarti bendru sutarimu, taip? Pritarta bendru sutarimu. 4 straipsnis. Seimo Informacinės visuomenės plėtros komitetas siūlo…
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Ta pati situacija.
PIRMININKAS. Ta pati situacija. Informacinės visuomenės plėtros komitetas pritaria Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nuomonei. Mes taip pat galime pritarti komiteto nuomonei bendru sutarimu, taip? Komiteto nuomonei pritarta bendru sutarimu.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Ir Ekonomikos komiteto – pritarti iš dalies.
PIRMININKAS. Ir dar vienas. Atsiprašau. Dar vienas, paskutinis Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto pasiūlymas.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Taip, irgi pritarta.
PIRMININKAS. Komitetas taip pat pritarė. Matau, kad D. Teišerskytė taip pat pritaria.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Taip, pritarta iš dalies.
PIRMININKAS. Taip, pritarta iš dalies. Mes galime pritarti komiteto nuomonei pritarti iš dalies? Pritarta bendru sutarimu. Daugiau pasiūlymų nėra.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Nėra.
PIRMININKAS. Dabar dėl viso įstatymo projekto norintys kalbėti už, prieš. Yra nuomonė už – G. Steponavičius. Prašome, kolega.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. E. Šablinskas gal taip pat trumpai.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Taip. Tegul tik peržiūri datas, žiūrėkite, kaip atrodo. Balandžio 30 d., tai kada pasirašys Prezidentė? Galime suklysti, po įstatymo einantis 29 d. Kiek beliko?
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, buvo išsakyta nuomonė už, nuomonė prieš. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad po svarstymo pritartume įstatymo projektui Nr. XIIP-2281, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavimo rezultatai: už – 83, prieš nėra, susilaikė 3. Po svarstymo įstatymo projektui Nr. XIIP-2281 pritarta.
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas gerbiamasis A. Sysas. Sėkmės, kolega.
PIRMININKAS (A. SYSAS, LSDPF). Gerbiamieji kolegos, tęsiame posėdį.
11.57 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 22 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2356(2) (svarstymas)
Svarstome darbotvarkės 1-16 klausimą – Švietimo įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Svarstymas. Pranešėja – A. Pitrėnienė. Kviečiu į tribūną.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Dėkoju. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas svarstė Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 22 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2356. Priėmė sprendimą pritarti Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2356 ir komiteto išvadoms, papildomų komitetų išvadoms ir siūlyti Seimui jį svarstyti. Balsavimo rezultatai: už – 7, susilaikė 2.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu V. V. Margevičienę, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas buvo papildomas komitetas. Leiskite pateikti jo išvadą dėl Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 22 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto. Mes pritarėme Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktam siūlymui. Kitų suinteresuotų institucijų siūlymų negavome, o kuriuos gavome, tiems pritarėme. Mūsų sprendimas: už – 4, prieš – 2, susilaikė 2.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusijoje norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, vyksta balsavimas!
Už balsavo 76, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Švietimo įstatymo 22 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui po svarstymo pritarta.
12.00 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1576(2) (svarstymas)
Svarstome Švietimo įstatymo 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Pranešėja – A. Pitrėnienė.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas svarstė Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1576(2) ir priėmė sprendimą siūlyti Seimui įstatymo projektą atmesti. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 1.
PIRMININKAS. Prieš komiteto sprendimą – J. Narkevičius.
J. NARKEVIČ (LLRAF). Ačiū. Aš norėjau užsirašyti dalyvauti diskusijoje, bet kažkodėl nepavyko, tai vienas dalykas.
Gerbiamieji, mes čia turime tris įstatymų projektus, kuriuose bandoma atkurti lygias teises visiems Lietuvos piliečiams į švietimą, nes Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymas, priimtas 2010 m., tas teises iškreipė ir sudarė nelygias galimybes. Be to, neatsižvelgė į daugelio gyventojų pareikštą nuomonę nebloginti švietimo situacijos, kokia buvo iki 2010 m. Taigi mano pasiūlymas ir buvo, kad būtų nors atidėtas terminas, pagal kurį buvo įvesta būtinybė mokyti mokomųjų dalykų valstybine kalba. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, leiskite Jaroslavui pabaigti mintį. Nediskutuokite su juo!
J. NARKEVIČ (LLRAF). Taigi šitas pateiktas pasiūlymas sudarys galimybes išlaikyti ilgąsias gimnazijas kai kuriose vietovėse, kuriose dabartiniu metu negalima.
O kalbant apie programų praplėtimo galimybes, manau, kad yra teisingas žingsnis, kai ponas R. Kupčinskas siūlė šitą pasiūlymą, taip mokyklos, vykdančios savitą programą, galėtų praplėsti galimybes ir išlaikyti tęstinumą nuo pirmos iki dvyliktos klasės tos programos įgyvendinimo. Todėl ir siūlau ne pritarti komiteto sprendimui, o balsuoti už pasiūlymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Pakoreguota kalba teisinga kryptim nukrypo.
Gerbiamasis G. Steponavičius – už.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Išties pabaiga, finišas buvo tiksliai pagal šio projekto temą, ir susijusios pataisos. Aš pridurčiau tik tiek, kad ne vienos Lietuvos mokyklos per daugelį metų tradiciškai susiformavo viena ar kita pakraipa – meninė, muzikinė ar kitokia. Net ir nepakeitus įstatymo, atskirų savivaldybių steigėjai jau yra priėmę tam tikrus sprendimus, remdamiesi galiojančiais žemesnio rango Švietimo ir mokslo ministerijos teisės aktais, patvirtinti tokių mokyklų savitą pedagoginę pakraipą turinčius elementus. Ji tada gali vykdyti specializuoto ugdymo programas. Dabar yra likusi finišo tiesioji. Išties dar kelios mokyklos yra pateikusios, mano žiniomis, Švietimo ir mokslo ministerijai tuos prašymus. Vienintelis dalykas, ką mes, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, siūlome, tai raginame, kad ministerija, baigiantis 2015 m. terminui, kuo greičiau priimtų sprendimus dėl tų mokyklų savitumo.
Bet neslėpkime ir kito dalyko, kad dalis mokyklų, siekdamos išlikti ilgosiomis vidurinėmis arba gimnazijomis miestuose, nori būti gudresnės už gudresnius – tai yra kai 90 % Vilniaus ar 80 % Kauno susitvarko tinklą pagal vienas žaidimo taisykles, staiga atsiranda ieškančių būdų nenatūraliai (aš neslėpsiu) pritempti save prie vienos ar kitos savitos pedagogikos programos. Štai šiuo požiūriu aš matau gudravimo elementų, todėl manau, kad nereikėtų šita tema užsižaisti. Kelios mokyklos, kurios tikrai yra unikalios, tikrai taip ir bus patvirtintos. Todėl pritariu komiteto siūlymui atmesti įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Ačiū. Balsuojame. Balsuojame dėl komiteto siūlymo atmesti Švietimo įstatymo 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Pritariantys komitetui balsuoja už, manantys, kad reikia balsuoti prieš komiteto nuomonę, balsuoja kitaip.
Už balsavo 50, prieš – 14, susilaikė 8. Įstatymo projektas atmestas.
12.05 val.
Švietimo įstatymo 28, 41 ir 44 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-586 (svarstymas)
Svarstome Švietimo įstatymo 28, 41 ir 44 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Pranešėja – A. Pitrėnienė.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-586 ir priėmė sprendimą siūlyti Seimui projektą atmesti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir komiteto išvadas. Balsavimo rezultatai: 7 – už ir susilaikė 2.
PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pirmininkei.
Už kalbės V. Stundys.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkui. Taip, komitetas drąsiai nepritarė šitam teikiamam įstatymo projekto pataisymui, nes iš tikrųjų tai tebūtų vėlgi eilinis gudravimas siekiant visiškai neaiškių tikslų. Viena vertus, tarsi pasisakoma, kad mažos mokyklėlės turėtų teisę ir toliau gyvuoti. Kita vertus, siūlomos tos normos, kurios iš principo neatitinka apskritai švietimą reglamentuojančių teisės aktų, tarkim, mokinio krepšelio metodikos, kuri tvirtinama Vyriausybės nutarimu ir t. t.
Antra. Dabar galiojanti teisė leidžia steigėjams komplektuoti ir finansuoti ir negausias klases, bet nustato prievolę pačiam steigėjui prisidėti savo lėšomis. Tai yra labai normali pozicija ir yra savivaldybių, kurios tai daro, ir nieko dėl to neatsitinka, nes negalime pažeisti bendros mokinio krepšelio metodikos ir bendro principo darydami tokias keistas išimtis. Taigi steigėjas teisiškai turi galimybę tą daryti, gali, jeigu turi išteklių, tą ir padaryti. Taigi komiteto sprendimas yra logiškas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, šiuo projektu buvo bandoma pasirūpinti kaimų ir miestelių mokyklų išlikimu, kad tai būtų sprendžiama įstatymų lygiu. Dabar viskas priklauso nuo ministro, nuo Vyriausybės. Gerai, kad neseniai ministras sumažino mokinių skaičiaus reikalavimus 11–12 klasėse, bet bet kada vėl gali padidinti, gali sugriežtinti mokyklų tinklo taisykles. Įstatymų lygiu jokios apsaugos, jokių garantijų toms kaimų, miestelių mokykloms nėra.
Čia nesiūloma, kaip kolega Valentinas sakė, atsisakyti mokinio krepšelio principo. Yra siūloma tik palikti didesnę laisvę steigėjui – savivaldybėms tik atsižvelgti į tas tinklo kūrimo taisykles. Pavyzdžiui, gali būti situacija, kad vienais metais kurioje nors kaimo mokykloje 9 klasėje yra vienu mokiniu mažiau, negu reikalaujama, tai dabar privaloma uždaryti tą klasę, nekomplektuoti, kai, sakykim, 10 klasėje gali būti dvigubai daugiau mokinių ir pagal mokinio krepšelį mokyklai užtektų bendrai tų lėšų, bet yra griežtos taisyklės. Kai mokykloje nelieka kokios klasės, aišku, ir bendruomenėje nuvilnija žinia, kad mokykla yra žlunganti, ir nelengva tikėtis, kad kitais metais vėl beatsigaus, kad vėl tos klasės bus komplektuojamos.
Todėl, jeigu komitetas nesutiko su mano teisiniais variantais, tai galėjo kaip nors kitaip siūlyti spręsti, duoti didesnes garantijas toms mokykloms. Aš siūlau vis dėlto nepritarti atmetimui ir spręsti iš esmės tą klausimą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Balsuojame. Vyksta balsavimas dėl Švietimo įstatymo trijų straipsnių. Komitetas siūlo atmesti. Pritariantys komiteto nuomonei balsuoja už, kiti gali balsuoti kitaip.
Už balsavo 47, prieš – 18, susilaikė 13. Įstatymo projektas atmestas.
12.10 val.
Švietimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3576 (svarstymas)
Svarstome Švietimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies pakeitimo įstatymo projektą. Pranešėjas – V. Stundys.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkui. Komitetas svarstė Švietimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies pakeitimo įstatymo projektą ir įvertinęs Teisės departamento nepritariančią išvadą bei Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos nepritariančią išvadą, taip pat žinodamas švietimo, mokslo ir kultūros ministro įsakymo normą, kuria jis nustato skirtingas baigiamųjų darbų vertinimo normas mokyklose lietuvių mokomąja kalba ir tautinės mažumos mokomąja kalba iki 2019 m., bendru sutarimu nepritarė šiam įstatymo projektui ir siūlo jį atmesti.
PIRMININKAS. Dėkoju Valentinui. prieš nori kalbėti J. Narkevičius.
J. NARKEVIČ (LLRAF). Ačiū. Komitetas atmetė šitą pasiūlymą ir, manau, pasielgė neteisingai. Kodėl? Pasikartosiu. Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymas, priimtas 2010 m., gerokai pablogino mokymąsi gimtąja kalba tautinėms mažumoms. Tas pablogėjimas yra įvertintas tarptautinių organizacijų ir bendruomenių Lietuvoje. Tai buvo daroma nepaisant didelio Lietuvos gyventojų pasipriešinimo, nepaisant Lietuvos gyventojų pasirašytų prašymų, kurių buvo per 60 tūkst. Mano ir kolegų siūlymu buvo siekiama atkurti iki šiol galiojančias turimas teises. Manau, kad tas siekis yra teisingas, nes praktika jau parodė, kad daugiau laiko gyvuoja tas naujasis įstatymas, o pereinamasis laikotarpis, dėl kurio buvo daug kalbėta, iš principo neįvykdė savo įsipareigojimų, kad bus parengta bazė, vadovėliai, bus atitinkama metodologija. Šito nėra ir iš principo šita įstatymo nuostata neveikia. Todėl ir siūliau atidėti, nors, aišku, svarstymo terminas – 2015 m. rugsėjo 1 d. – yra netrukus. Siūlau nepalaikyti komiteto pozicijos ir balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar V. Stundys nori? Dar keletą argumentų. Prašom.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Tam, kad, kolegos, būtų visiškai aišku. Šita norma, kurią siūloma keisti, galioja nuo 2011 m., kitaip sakant, mokyklos jau seniai moko lietuvių kalbos taip, kaip nustatyta šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje, t. y. kai kuriuos dalykus ir kai kurias dalykų temas tautinių mažumų dėstomąja kalba nuo 2011 m. moko valstybine kalba. Vėlgi paradoksalus siūlymas tą datą, kai jau procesas vyksta, nukelti į 2015 m. Logikos čia nėra ir Teisės departamentas šitą nelogišką sprendimą pastebi.
Antra. Europos teisės departamentas taip pat labai tiksliai fiksuoja, kad dabar galiojanti šio įstatymo straipsnio norma nepažeidžia jokių tarptautinių teisės dokumentų, ypač Tautinių mažumų apsaugos konvencijos. Tikrai drąsiai kviečiu pritarti komiteto išvadai ir nestabdyti to proceso, kuris jau keleri metai gana sėkmingai vyksta.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kviečiu balsuoti. Vyksta balsavimas dėl komiteto siūlymo atmesti Švietimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalį.
Už – 63, prieš – 10, susilaikė 8. Įstatymo projektas atmestas.
12.15 val.
Švietimo įstatymo 30 straipsnio 8 dalies papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-3577 (svarstymas)
Švietimo įstatymo 30 straipsnio 8 dalies papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-3577. Pranešėjas – V. Stundys. Svarstymo stadija. Komitetas siūlo atmesti.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Ačiū. Komitetas 9 balsavus už, prieš – 2 įvertino Švietimo įstatymo 30 straipsnio 8 dalies papildymo įstatymo projektą, įvertino šios Vyriausybės išvadą, teiktą 2014 m., ir siūlo nepritarti šiam įstatymo projektui. Siūlo jį atmesti.
Dar vieną argumentą pasakysiu – jeigu tokią pataisą priimtume, tai kainuotų labai nemažus pinigus.
PIRMININKAS. Prieš kalbės J. Narkevičius.
J. NARKEVIČ (LLRAF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Paskutinis argumentas, kad tai kainuos nemažus pinigus, manau, yra klaidinantis ir sako tik viena, kad mes norime (arba oponentai) šiuo pasiūlymu, kurį pasirašė ir ponia I. Šiaulienė, ir K. Daukšys, ir K. Komskis, ir P. Gražulis, ir kiti, sudaryti vienodas sąlygas. Ar gali būti vienodos sąlygos, kaip yra dabar? Vadinasi, jeigu kaime, pavyzdžiui, Palukny, veikia dvi mokyklos, lietuvių dėstoma kalba ir lenkų dėstoma kalba, ir jeigu į 11 klasę lietuvių dėstoma kalba ateis vienas mokinys, tai pagal šio įstatymo nuostatą turės būti 11 klasė, o jeigu į 11 klasę lenkų dėstoma kalba ateis vienu mokiniu mažiau, nei reikia, pavyzdžiui, 9 mokiniai, tai tos klasės negalės būti, nes įstatymas nenumato prievolės vienoje vietovėje išlaikyti valstybine ir nevalstybine kalba 11–12 klasės. Taigi tokia nuostata, kai vieną privalome išsaugoti, o kitą esančią ne, aišku, sudaro nelygių galimybių situaciją ir pažeidžia visas moralines nuostatas, moralines teises. Todėl siūlau išlyginti, ir jeigu yra išlaikoma viena klasė valstybine kalba ir šalia egzistuoja kita, tai ir tą kitą klasę išlaikyti lygiomis galimybėmis. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Jaroslavas išnaudoja visas minutes mums išaiškinti. V. Stundys protestuoja.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Ne, čia jokio protesto. Mes kalbame išsakydami argumentus. Protesto formos būna visai kitokios. (Balsai salėje) Tai viena.
Antra. Komitetas nepritarė šiai pataisai ir siūlo ją atmesti. Be to, kas jau pasakyta, kad ir Vyriausybė savo išvadoje labai tiksliai surašė pagrindinius argumentus, kodėl nereikėtų pritarti tokiai pataisai, dar pridurčiau vieną esminį, kurį mes nutylime, argumentą, kad mes kartais nematome Švietimo įstatymo visumos. Žiūrint į Švietimo įstatymo visumą ir turint omeny mokyklas, kuriose mokoma skirtingomis kalbomis, esminis dalykas yra tėvų apsisprendimas, kokia dėstomąja kalba jie renkasi mokyklą. Taigi tėvai visada lemia, į kokią mokyklą jie leis savo vaiką mokytis ir kokia kalba jie norėtų, kad vaikas būtų mokomas. Taigi kai šitą principą dedi ant stalo, visos tos pataisos yra visiškai bevertės ir nereikalingos, ir Vyriausybė, teikdama savo išvadą, yra visiškai teisi. Tiesiog pritarkime komiteto pozicijai.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl komiteto siūlymo atmesti įstatymo projektą.
Už balsavo 61, prieš – 10, susilaikė 11. Projektas atmestas.
12.21 val.
Švietimo įstatymo 38 straipsnio 4 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3578 (svarstymas)
Svarstome Švietimo įstatymo 38 straipsnio 4 dalies pakeitimo įstatymo projektą. Svarstymo stadija. Kviečiu į tribūną V. Stundį. Komitetas siūlo atmesti įstatymo projektą.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkoju. Komitetas siūlo atmesti Švietimo įstatymo 38 straipsnio 4 dalies pakeitimo įstatymo projektą. Priimdamas šį sprendimą, komitetas rėmėsi Teisės departamento išvada, kurioje nepritariama tokiam siūlymui, nes jis iš principo pažeidžia lygių galimybių principą, įtvirtintą Švietimo įstatyme, ir įtvirtina diskriminacinę nuostatą. Taip pat komitetas įvertino Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos neigiamą išvadą. Trečias dalykas. Komitetas įvertino ir švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtintą tvarką, kurioje brandos egzaminams pereinamuoju laikotarpiu iki 2019 m. taikomas skirtingas galimų klaidų skaičius mokyklose, kuriose mokoma tautinių mažumų kalba. Ketvirtas dalykas. Be abejo, komitetas vertino ir Administracinio teismo, kaip pamenate, sprendimą, kuris įvertino kreipimąsi dėl šitos kalbamos normos įteisinimo Švietimo įstatyme. Teismas taip pat jokių prieštaravimų jokioms teisės normoms nematė. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš nori kalbėti R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRAF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų kalbėdami apie lygias galimybes, visiškai jų nesudarome mokyklose, vertindami ugdomąją kalbą mokyklose. Jau pritaikėme dvyliktokams prievolę laikyti vienodą egzaminą, tinkamai nepasirengus ir po 700 val. mažiau mokiusis valstybinės kalbos. Vaikai su tuo susitvarko, bet dėl savo pastangų, o iš tėvų labai daug priekaištų sulaukė mokykla. Tie nuogąstavimai yra teisėti, kadangi mes žaidžiame mūsų jaunų piliečių sveikata. Vienas dalykas.
Antras dalykas, lietuvių kalbos pirmos klasės vadovėlis. Ateina vaikas iš kitos kalbinės aplinkos, gauna lygiai tą pačią „Pupą“, kuri lenkų kalba reiškia vieną neliteratūrinę žmogaus kūno dalį, ir su ta „Pupa“, kuri taip dabar ir vadinama toje aplinkoje, vargsta vaikai. Verkia tėvai ir vaikai, nes „žuvauti“, „meškerioti“, „žvejoti“ – visi tie žodžiai reiškia tą patį, o vaikams reikia išaiškinti. Tai turtina lietuviukų žodyną, o ką daryti iš kitos aplinkos atėjusiems vaikams? Visiškai nėra tinkamų vadovėlių mokyti vaikus ir pamilti valstybinę kalbą. O mes dabar prievarta ir įvesdami prievolę padarome visiškai priešingą efektą.
PIRMININKAS. V. Stundys – komiteto argumentai už.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Taip. Argumentai būtų labai paprasti. Švietimo įstatyme jau seniai įteisinta norma, kai taikomas vienodas, vieningas brandos egzaminas, ir įteisinta norma, kuri vertina visas aplinkybes. Taip, sistemiškai žiūrint, valandų gali susidaryti mažiau ir susidaro mažiau, bet nepamirškime – tautinių mažumų dėstomąja kalba mokyklose klasės yra skaidomos į grupes. Tam yra skiriamas papildomas finansavimas. Kitaip sakant, tos mokyklos turi didesnes galimybes dirbti su mažesne vaikų grupe ir geriau išmokyti valstybinės kalbos. Ta norma taikoma labai seniai. Iš tikrųjų, aš ne kartą esu kalbėjęs, reikėtų suskaičiuoti, kiek pinigėlių čia valstybė investuoja ir koks yra pasiekiamas rezultatas.
Antras dalykas. Atkreipiu dėmesį, kad teisės departamentai labai aiškiai sako, kad jokios tarptautinės teisės normos nėra pažeidžiamos, viskas vyksta įstatymų nustatyta tvarka, siekiant užtikrinti visiems Lietuvos piliečiams vienodomis sąlygomis įgyti išsilavinimą. Tai yra labai svarbu. Valstybinės kalbos mokėjimas visiems sudaro galimybes tomis pačiomis sąlygomis dalyvauti valstybės viešajame gyvenime, įgyti profesiją ir siekti asmeninės karjeros. Nedarykime kliūčių savo piliečiams… pakliūti į kokius nors izoliuotus aptvarus tam, kad jie negalėtų kai kurių dalykų išmokti taip, kaip mokosi visi kiti. Tikrai pritarkime komiteto pozicijai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Balsuojame. Balsuojame dėl Švietimo įstatymo, kurį komitetas siūlo atmesti. Kas už komiteto siūlymą šį įstatymo projektą atmesti, balsuojate už, kas turite kitokią nuomonę, balsuojate kitaip.
Už balsavo 67, prieš – 10, susilaikė 8. Įstatymo projektas atmestas.
Kolega J. Narkevičius per šoninį mikrofoną. Prašom. Replika po balsavimo.
J. NARKEVIČ (LLRAF). Ačiū. Iš tiesų replika po balsavimo. Norėčiau padėkoti tiems, kurie palaikė šiuos tris pasiūlymus. O tiems, kurie nepalaikė, ką gi, dar kartą yra parodyta, kad Lietuvos visuomenė yra suskaldyta ir siekiama tą suskaldymą dar labiau pagilinti. Manau, kad esant šiai geopolitinei situacijai tai yra labai pavojingas veiksmas. Labai pavojingas veiksmas. Užuot parodę visiems Lietuvos piliečiams, kad jų teisės yra reglamentuotos, nesiaurinamos, o atvirkščiai, jie yra reikalingi, dabar jūs parodėte, kad ne: yra geresni, yra blogesni, yra baltesni ir yra juodesni. Ką gi, manau, kitą kartą nereikėtų stebėtis, kad kai kurie Lietuvos bendruomenės atstovai kalba apie Lietuvą negerai.
PIRMININKAS. Kolega B. Juodka.
B. JUODKA (LSDPF). Aš labai atsiprašau, tikrai labai gerbiu kolegą J. Narkevičių, bet geopolitinės situacijos nereikėtų maišyti su šiuo Švietimo įstatymo projektu. Aš noriu tik pasakyti. Aš balsavau taip todėl, kad gyvenu teisinėje valstybėje ir jeigu Seimo Teisės departamentas taip paaiškina, Europos teisės departamentas taip paaiškina, aš negaliu nesivadovauti teisiniais argumentais. Tikrai nieko neturiu prieš tautines mažumas, atvirkščiai, visą laiką palaikau. Todėl aš balsavau remdamasis teisiniais argumentais.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Jaroslavai, jūsų pavardė nebuvo paminėta, jūs pasakėte, ponas B. Juodka pasakė. Nutraukiu diskusijas. (Balsai salėje) Buvo paminėta? Atsiprašau, negirdėjau.
J. NARKEVIČ (LLRAF). Ačiū. Aš tikrai trumpą repliką dėl to, ką pasakė dėl teisinės pusės. Teisės departamentas, Europos reikalų departamentas nepasakė, kad šitie siūlymai prieštarauja kokiems nors teisės aktams, egzistuojantiems Lietuvoje. Taigi nereikėtų iškraipyti. Tie siūlymai teisės nepažeidžia, ir tai yra aiškiai pasakyta Teisės departamento. Jeigu būtų priimti šitie pasiūlymai, tai tik politine valia, jokių teisės pažeidimų nebūtų. Tik tiek. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju.
L. TALMONT (LLRAF). Galima? Čia buvo paminėta dėl teisinės valstybės. Bet kokios čia teisės, gerbiamasis akademike, jeigu nelietuviškų mokyklų mokiniai turi lietuvių kalbos pamokų 500 val. mažiau negu lietuviškų mokyklų? Ar čia yra teisybė?
PIRMININKAS. Suprantu, komitetas klauso, turbūt padidins valandų skaičių, kad sulygintų. Kalbėjo L. Talmontas. Čia dėl protokolo.
12.30 val.
Privačios detektyvinės veiklos įstatymo projektas Nr. XIP-4305(3) (svarstymas)
Gerbiamieji kolegos, svarstome Privačios detektyvinės veiklos įstatymo projektą. Iš eilės kviesiu komitetus. Pirmasis – V. Gailius, Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Svarstymo stadija. Turiu daug pataisų, jaučiu, bus įdomu.
V. GAILIUS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2014 m. gruodžio 17 d. svarstė įstatymo projektą ir bendru sutarimu pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Esminiai projekto pakeitimai ir papildymai yra įgyvendinti, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas, klausymų metu išsakytus argumentus ir pateiktus pasiūlymus.
Esminiai patikslinimai yra šie: įstatymo projekte numatoma, kad tik fiziniam asmeniui, siekiančiam tapti privačiu detektyvu, suteikiama teisė verstis privačia detektyvine veikla. Sąvoka „privačios detektyvinės veiklos techninės priemonės“ patobulinta. Taip pat įstatymo projektas papildytas nauja norma, kuria numatomi privačioje detektyvinėje veikloje naudojamų techninių priemonių naudojimo pagrindai. Atitinkamai tobulintas 23 straipsnis, numatantis privataus detektyvo pareigas ir privačiam detektyvui taikomus draudimus. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad ši veikla itin jautri veikla, kurią vykdant gali būti renkama informacija apie privatų žmogaus gyvenimą, atitinkamai turi būti saugomos pagrindinės žmogaus teisės, laisvės ir užtikrinama jo duomenų apsauga, numatytas baigtinis privačios detektyvinės veiklos paslaugų sąrašas. Papildytas projektas 27 straipsniu – priežiūros institucija, tai yra institucija, kuri vykdytų privačios detektyvinės veiklos kontrolę ir organizuotų šios teisės suteikimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju jums. Kviečiu iš Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto A. Anušauską pristatyti išvadą.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas iš esmės pritarė įstatymo projektui, pasiūlė pagrindiniam komitetui tobulinti, atsižvelgiant į Vyriausybės, Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas ir siūlymus. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. V. A. Matulevičius pristatys Žmogaus teisių komiteto išvadą.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamieji kolegos, Seimo Žmogaus teisių komitetas, apsvarstęs pateiktą projektą, nusprendė iš esmės jam pritarti ir siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti, atsižvelgiant į Vyriausybės, Seimo Teisės departamento, Europos teisės departamento pastabas. O tų pastabų yra rekordiškai daug. Sprendimas priimtas bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusijoje kalbėti užsirašė A. Anušauskas. Prašom.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, šis įstatymas yra kuriamas pusketvirtų metų, nuo 2011 m., Seime atsidūrė jau 2012 metais. Buvo tobulinamas atsižvelgiant į keliolikos institucijų ir tų pačių privačių detektyvų pastabas. Šiuo metu privačia detektyvine veikla Lietuvoje gali užsiimti tiek juridiniai, tiek fiziniai asmenys be jokių apribojimų. Kitaip tariant, Lietuvoje ši sritis egzistuoja tik de facto. Tuo tarpu de jure privati detektyvinė veikla nėra sureguliuota, nėra tokio įstatymo. Atsižvelgiant į šios veiklos ypatumų santykį su asmenų teise į konstitucinį privataus gyvenimo neliečiamumą, akivaizdu, kad šiai veiklai reguliuoti reikalingas ir ypatingas dėmesys, ir šis specialus įstatymas. Juolab kad, kaip minėjo, daugelyje pasaulio šalių privačių detektyvų veikla ir darbas reguliuojamas įstatymais, Lietuvoje ją gali vykdyti tiek privačios saugos struktūros, tiek fiziniai asmenys be jokių apribojimų. Nėra nustatyti nei apribojimai, nei draudimai. Siekiantys tapti privačiais detektyvais gali būti ir abejotinos reputacijos asmenys. Minėtos priežastys ir lėmė, kad privačių detektyvų veiklą numatyta sureguliuoti šiuo įstatymu. Įstatymo projekte, beje, yra numatyti būtini reikalavimai, kurie bus taikomi siekiant tapti privačiu detektyvu. Tai yra ir reputacijos klausimai yra sprendžiami, ir kompetencijos klausimai, ir pagaliau valstybės institucijos yra atsakingos už šią priežiūrą, t. y. Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos.
Turiu pasakyti, kad šiame projekte yra apibrėžtas ir baigtinis privačios detektyvinės veiklos paslaugų sąrašas, kad užsiimantys šia veikla asmenys tiksliai žinotų savo teisėto veikimo mastą ir kiti su privačių detektyvų veikla susijusių santykių dalyviai būtų tikri, kad nebus sudarytos sąlygos pažeisti jų teises ir laisves, kad nebus neteisėtai renkama informacija. Įstatymo projekte yra numatytos detektyvo pareigos, teisės, draudimai, privataus detektyvo atsakomybė. Beje, įsigaliojimas numatytas nuo kitų metų sausio 1 d. Todėl aš, kolegos, tikrai kviečiu atsakingai pasižiūrėti į šį įstatymo projektą. Įstatymas buvo svarstomas komitete. Ačiū Teisės ir teisėtvarkos komitetui, surengusiam net penkis klausymus, kuriuose buvo apsvarstyta apie 200 pataisų. Taupydamas jūsų laiką aš turiu pasakyti, kad tarp tų pataisų trečdalis buvo mano, aš dalyvavau klausymuose, todėl nereikalausiu dėl jų balsuoti, kaip nors pritariu tam variantui, kuris yra pasiektas svarstymo metu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kviesčiau pagrindinio komiteto pranešėją. Ar aš teisingai supratau, kad gerbiamasis A. Anušauskas sutinka su pateiktu įstatymu? Nes jūs pasikuklinote, 95 % pataisų yra jūsų, tik kelios yra Vyriausybės.
Jeigu, gerbiamasis Arvydai, nepristatysite ir nereikalausite balsuoti, tai tada mes greitai verčiame ir sakome, kad buvo pataisa ir sutinkame.
Dėl 1 straipsnio buvo. A. Anušauskas atsiima. Dėl 2 straipsnio taip pat buvo pataisa, dėl kurios nereikalauja balsuoti. Keletas pataisų, dėl trijų… dėl keturių dalių yra dar pritarti iš dalies. Suprantu, jeigu jūs nereikalaujate, kurias atmetė… tada 2 straipsnis pereitas.
Dėl 3 straipsnio yra viena pataisa, kuriai nepritarė. Jūs sutinkate.
Dėl 4 straipsnio sutinkate. Dėl 5 straipsnio nebuvo. Dėl 6 straipsnio iš dalies pritarta. Dėl 7 straipsnio.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Pritarta.
PIRMININKAS. Iš dalies pritarta. Dėl 8 straipsnio iš dalies pritarta. Dėl 9 straipsnio atsižvelgta ir iš dalies pritarta. Dar kartą pritarta kitai daliai. Pritarta. Pritarta iš dalies.
10 straipsniui pritarta iš dalies. 11 straipsniui pritarta iš dalies. 12 straipsniui pritarta iš dalies. Ne, yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlymas, jam pritarta iš dalies. Manau, kad paliekame. Yra kolegos A. Anušausko siūlymas, kuriam pritarta iš dalies.
13 straipsnis. Kolegos A. Anušausko pataisa, pritarta iš dalies. 2 daliai nepritarta, bet kolega sutinka. Ir dėl 3 dalies yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlymas, kuriam nepritarta, nekonkretus, todėl paliekame. Seimo nario A. Anušausko pritarta ir atsižvelgta iš dalies.
Dėl 14 straipsnio pastabų nėra. Dėl 15 straipsnio Seimo nario A. Anušausko siūlymas, kuriam nepritarta, bet jis nereikalauja balsuoti. Kitai pataisai pritarta iš dalies. Dar vienai pritarta iš dalies.
Dėl 16 straipsnio yra kolegos pataisa, pritarta iš dalies.
Dėl 17 straipsnio. Dviem pataisom pritarta iš dalies, vienai yra nepritarta, bet nereikalauja balsuoti, ir dviem pritarta iš dalies.
Dėl 18 straipsnio. A. Anušausko vienai pataisai nepritarta, kitai pritarta iš dalies. Nereikalaujate balsuoti.
Po to 21 straipsnis – Vyriausybės nutarimas, jam pritarta iš dalies. Seimo nario A. Anušausko siūlymams pritarta iš dalies.
Dėl 23 straipsnio. Seimo nario A. Anušausko pataisai pritarta iš dalies. Vyriausybės nutarimas, pritarta iš dalies. Seimo nario keliems pasiūlymams pritarta iš dalies.
24 straipsnis. Vyriausybės nutarimui pritarta iš dalies, kitam nepritarta (perteklinis) ir pono A. Anušausko siūlymui pritarta iš dalies.
26 straipsnis. Pono A. Anušausko siūlymui pritarta iš dalies.
Dėl 27 straipsnio. Vyriausybės nutarimams pritarta iš dalies.
28 straipsnis. A. Anušausko pasiūlymui pritarta iš dalies.
Dėl 29 straipsnio. Analogiška, pritarta iš dalies.
Ir yra Vyriausybės nutarimai, kuriems iš dalies pritarta, į kai kuriuos atsižvelgiama, vienam nepritarta. Dar Seimo nario A. Anušausko pataisa dėl 17 straipsnio, pritarta iš dalies.
Taigi mes perėjome visus siūlymus. Dėkoju komiteto primininkui, jeigu neturite nieko papildomai. (Balsas salėje: „Komiteto nario.“) Atsiprašau, komiteto nario.
Taigi už nori kalbėti A. Anušauskas. Prašau.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, išties siūlau pritarti ilgamečiam darbui, bet ne mano asmeniškai, be abejonės, darbo grupės ir komitetų, kurie labai išsamiai svarstė šį įstatymą. Kaip rodo dabartinė situacija Lietuvoje, žmonių, kurie renka privačią informaciją, kai ši sritis nereguliuojama įstatymu, to žmogaus teisės šioje srityje yra labai pažeidžiamos. Todėl siūlau išties pritarti po svarstymo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Bus veiksmas. Balsuojame dėl Privačios detektyvinės veiklos įstatymo projekto po svarstymo.
Už balsavo 75, prieš nėra, susilaikė 6. Po svarstymo Privačios detektyvinės veiklos įstatymo projektui pritarta.
12.44 val.
Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1651(2), Baudžiamojo proceso kodekso 409 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1652(2) (svarstymas)
Svarstome kompleksinį 23 klausimą – Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio pakeitimo ir Baudžiamojo proceso kodekso 409 straipsnio pakeitimo įstatymų projektus. Į tribūną kviečiu J. Sabatauską, Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ruošiasi R. Popovienė.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, jums apsispręsti yra Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio pakeitimo projektas, tai yra papildymo, kad tokia veika būtų ne vien tiktai privataus kaltinimo tvarka, kaip buvo iki šiol, bet ir kai pradėtas ikiteisminis tyrimas, nustačius smurto artimoje aplinkoje požymius. Komitetas bendru sutarimu pritaria patobulintam įstatymo projektui, atsižvelgęs į Teisės departamento pastabas ir į papildomo komiteto siūlymus. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju J. Sabatauskui. Kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto narę R. Popovienę pateikti komiteto išvadą.
R. POPOVIENĖ (LSDPF). Komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė šį įstatymo projektą. Sprendimas yra siūlyti Seimo pagrindiniam komitetui įstatymo projektą patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 3 ir vienas susilaikė.
PIRMININKAS. Dėkojame Ramintai. Gerbiamieji kolegos, už ir prieš kalbančių nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Pritarta. Ačiū.
12.46 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-878(2) (svarstymas)
Svarstome darbotvarkės 1-24 klausimą – Baudžiamojo proceso kodekso 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Kviečiu V. Gailių.
V. GAILIUS (LSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2014 m. kovo 26 d. svarstė Baudžiamojo proceso kodekso 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir bendru sutarimu siūlo grąžinti iniciatoriams šį įstatymo projektą tobulinti.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Ar galime bendru sutarimu pritarti komiteto išvadai? Galime. Pritarta.
12.47 val.
Baudžiamojo kodekso papildymo 1821 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-1138 (svarstymas)
Svarstome Baudžiamojo kodekso papildymo 1821 straipsniu įstatymo projektą. Pranešėjas – J. Sabatauskas. Grąžinti iniciatoriams tobulinti. Svarstymo stadija. Gerbiamasis Juliau, ateikite į tribūną. Nr. XIIP-1138.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Baudžiamojo kodekso papildymo 1821 straipsniu įstatymo projektą. Buvo gautos išvados ne tik iš Seimo kanceliarijos Teisės departamento, bet taip pat ir iš Aukščiausiojo Teismo, taip pat iš Policijos departamento, iš apygardos teismų, iš Teisės instituto. Iš esmės esant vienodiems siūlymams, kuriems komitetas negalėjo nepritarti, taip pat buvo Vyriausybės neigiama išvada dėl šio projekto, komitetas priėmė sprendimą grąžinti iniciatoriams tobulinti, atsižvelgdamas į Vyriausybės, Teisės departamento, teismų ir kitų institucijų pastabas ir argumentus. Ačiū. Priimti bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju, pirmininke. Prieš norėtų kalbėti J. Požela. Gal suklydote?
J. POŽELA (LSDPF). Ne, nesuklydau.
PIRMININKAS. Prašom.
J. POŽELA (LSDPF). Kolegos, tai yra pataisa dėl sukčiavimo sporte, dėl, kitaip tariant, sutartinių rungtynių. Problema žinoma, visi apie tai šneka. Pačios sporto federacijos teikia ir prašo, kad atsirastų aiškus reglamentavimas Baudžiamajame kodekse, kad būtų baudžiama už sukčiavimą sporte.
Taip pat noriu pabrėžti, kad vidaus reikalų ministro ir teisingumo ministro įsakymais buvo sudaryta darbo grupė, kuri nagrinėjo įvairius kitus pasiūlymus, kaip ir gerbiamasis pirmininkas minėjo, bet vėlgi priėjo prie vienos išvados, kad vienintelis galimas sprendimas tai yra Baudžiamajame kodekse aiškiai reglamentuoti atsakomybę už sukčiavimą sporte. Tai yra specifinė nusikaltimo rūšis, specifinė veika. Ji negali būti lyginama su kitomis veikomis. Todėl dabartinis Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymas yra tiesiog siūlymas nieko nedaryti. Jeigu prokuratūra nepradeda tyrimo pagal dabartinį reglamentavimą, tai yra turbūt kas nors negerai. Tai tiek. Aš prašyčiau balsuoti prieš komiteto išvadą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Atsiprašau, nemačiau. J. Sabatauskas už komiteto siūlymą grąžinti iniciatoriams tobulinti.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų ne tik tos pastabos, kurios buvo, bet po to dar papildomai komitetas kreipėsi į prokuratūrą, į generalinį prokurorą prašydamas pateikti paaiškinimus kodėl, nors išvados tokios, kad lyg ir pakanka teisinio reguliavimo dėl sukčiavimo sporte, tačiau ikiteisminiai tyrimai nevykdomi, kitaip sakant, bylos teismų nepasiekia. Gavome atsakymą, kad buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl sutartų rungtynių, dėl kurių buvo kreiptasi iš Futbolo federacijos, tačiau tyrimai nutraukti dėl įrodymų nepakankamumo, kitaip sakant, pritrūkus įrodymų, ne dėl to, kad trūksta teisinio reguliavimo. Sukčiavimas ar sporte, ar kitur yra sukčiavimas, todėl komitetas priėmė tokį sprendimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Balsuojame. Komitetas siūlo grąžinti iniciatoriams tobulinti.
Už balsavo 53, prieš balsavo 4, susilaikė 20. Grąžinta iniciatoriams tobulinti.
12.52 val.
Žvalgybos įstatymo Nr. XI-2289 31 ir 46 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2783 (pateikimas)
Svarstome Žvalgybos įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Pateikimas. Pranešėjas – A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, čia yra siūlymai, kuriuos trumpai apibūdinsiu. Siūlomomis pataisomis siekiama nustatyti, kad VSD direktoriaus ir jo pavaduotojų tarnybos stažų priedai už tarnybą nebūtų įskaičiuojami tie, kurie… įskaičiuojamas tas darbas, kuris ne tik Žvalgybos tarnyboje, nes vadovai, kaip žinote, gali būti paskirti ne tik iš Žvalgybos tarnybos. Šiuo atveju jiems tokie priedai nėra numatyti, nors visoje valstybės tarnyboje taip yra.
Kita vertus, yra numatyta, atsižvelgiant į direktoriaus ir pavaduotojų einamų pareigų specifiką, nustatyti baigtinį direktoriaus ir pavaduotojo atleidimo iš pareigų pagrindų sąrašą. Taip pat siūloma VSD direktoriaus pavaduotojui įgaliojimų trukmę susieti su VSD direktoriaus įgaliojimų trukme: atleidus direktorių iš pareigų, pavaduotojai eitų pareigas tol, kol būtų paskirtas kitas direktorius. Taip pat siūloma nustatyti, kokius reikalavimus turi atitikti asmuo, kuris galėtų būti skiriamas į VSD direktoriaus ar direktoriaus pavaduotojo pareigas. Pavyzdžiui, dabar yra apribotas amžius. Mes vis dėlto siūlome pratęsti amžių iki 65 metų, nes visada tokios galimybės turėtų būti.
Taip pat siūloma nustatyti, kad skiriant VSD direktoriaus pavaduotojus vienas galėtų būti skiriamas pirmuoju VSD direktoriaus pavaduotoju, tai yra pavaduotų ne atsitiktinai parinktas vienas iš tų trijų pavaduotojų, o jau iš anksto žinomas pirmasis pavaduotojas. Tokios pataisos.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti keletas Seimo narių. V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju, pirmininke. Tikrai noriu paklausti, kodėl yra įrašoma įstatyme nuostata, kad VSD direktorius gali būti ne jaunesnis kaip 35 metų, lygiai taip pat ir jo pavaduotojas? Man atrodo, mes siunčiame karinę prievolę atlikti jaunus žmones, kurie po to baigia studijas. Ten yra įrašyta nuostata, kad turi turėti penkerių metų vadovavimo patirties stažą, tai yra lyg ir normalus dalykas, bet kokiu pagrindu 35 metų turi būti, kad jis galėtų juo tapti, tai man yra nesuprantama. Ir man net kyla abejonių, ar tai yra konstituciškai pateisinama į tokias pareigas… Tokio amžiaus žmogus gali būti ir premjeru, ir Seimo Pirmininku, bet VSD direktoriumi kažkodėl nelabai galės.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Aš jus suprantu, šiuo atveju aš manau, kad tai svarstytinas dalykas. Tačiau direktorius turi turėti ne mažiau kaip penkerių metų darbo patirtį. Be abejonės, suprantate, kad ką tik pabaigęs mokslus, įgijęs penkerių metų vadovaujamo darbo patirtį, teoriškai įmanoma, kad 30 metų, praktiškai galbūt ir ne. Tačiau tai, be abejo, svarstytinas dalykas.
PIRMININKAS. Klausia A. Dumčius.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Dėkoju. Paaiškinkite, kuo skiriasi nuo ankstesnio įstatymo, ypač formuojant pareigūnus, sakykime. Jie irgi būdavo pavaduotojai, būdavo direktorius, tai kuo skiriasi iš principo?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Aš išvardijau siūlymus, tai tuo ir skiriasi. Pirmojo pavaduotojo tokio nebuvo numatyta, tai yra negalint eiti pareigų buvo parenkamas vienas iš tų trijų pavaduotojų, kuris galėtų eiti direktoriaus pareigas jam esant, pavyzdžiui, atostogaujant ar komandiruotėje kur nors už Lietuvos ribų. Be abejonės, aš pabrėšiu, mano pateiktos pataisos – tai ir yra skirtumas nuo buvusio reguliavimo.
PIRMININKAS. Klausia M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis kolega, mano klausimas paprastas, dėl socialinių garantijų. Kaip keičiasi šių darbuotojų socialinės garantijos?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Kaip minėjau, pagal šiuo metu Žvalgybos įstatyme įtvirtintą reguliavimą VSD direktoriaus ir pavaduotojų tarnybos… į tarnybos stažą priedui už tą stažą įskaitomas tik žvalgybos pareigūnų tarnybos stažas, o jeigu jis labai trumpai ten dirbo, bet dirbo, kaip minėjau, vadovaujamą darbą kur nors už Žvalgybos tarnybos ribų, tai natūralu, kad tai turėtų būti jam įskaityta. Taip, tas priedas už tarnybos stažą. Valstybės tarnyboje visiems tai įskaitoma.
PIRMININKAS. Klausia E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Gerbiamasis Arvydai, pasakykite, šis įstatymo pakeitimas, kiek aš žinau, kitose šalyse jau seniai padarytas. Kodėl taip vėlai ir kodėl tik dabar?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Turiu pasakyti, kad Žvalgybos įstatymas ne taip jau seniai galioja, nuo 2013 m. sausio 1 d. Patirtis ir praktika parodo kai kuriuos trūkumus, kuriuos reikia ištaisyti. Dvejų metų patirtis parodė, ką reikėtų taisyti.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamasis kolega, kokia jūsų nuomonė būtų dėl melo detektoriaus taikymo priimant į STT, FNTT, VSD tarnybų vadovus ar jų pavaduotojus? Ar ateityje nenumatyta? Nes kartais iškyla tokie tarsi reikalavimai patikrinti juos darbo eigoje, o prieš priimant ar nėra tokių?.. Na, tiesiog noriu išgirsti jūsų nuomonę. Ačiū.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Šiuo atveju, kaip žinote, visiems priimamiems į tarnybą pareigūnams galioja bendros nuostatos. Niekas negali jų tikrinti, jeigu tam nėra jokio pagrindo, pabrėšiu, įstatyme visada turi būti numatyti pagrindai.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Už įstatymo projektą norėtų kalbėti V. Gailius.
V. GAILIUS (LSF). Gerbiamieji kolegos, įstatymo pataisos reikia siekiant šią instituciją bent minimaliai paversti konkurencinga, atvira ir kartu skaidria. Todėl kaip ir kiekvienas įstatymo projektas, praėjus tam tikram laikotarpiui, taip ir šis, turi būti pakoreguotas, kad mes į šią instituciją sugrąžintume kompetenciją ir skaidrumą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Vyksta balsavimas dėl Žvalgybos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto.
Už balsavo 62, prieš nėra, susilaikė 6. Po pateikimo įstatymo projektui pritarta. Pagrindinis komitetas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Papildomi – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Siūloma svarstyti gegužės 21 d.
Gerbiamieji kolegos, rytinę posėdžio darbotvarkę mes baigėme, bet mes turime rezervinių ir popietinių klausimų.
13.01 val.
Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 papildymo 381 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-49(2) (svarstymas)
Kviečiu Sveikatos sistemos įstatymo 381 straipsnio projektą pristatyti… tiksliau, čia svarstymas, ne pristatymas, V. M. Čigriejienę, Sveikatos reikalų komitetas. Ruošiasi L. Dmitrijeva.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, leiskite pristatyti Sveikatos sistemos įstatymo papildymo 381 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-49. Sveikatos reikalų komitetas buvo pagrindinis komitetas. Posėdis įvyko birželio 11 d. ir, atsiradus papildomai pataisai, liepos 9 d. Išnagrinėtos Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento, ekspertų grupės, Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto, Nacionalinio narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento, Sveikatos, Finansų ministerijų, Žemės ūkio, Ūkio ministerijų, Nacionalinės sveikatos tarybos pastabos ir pasiūlymai, įvairiems pritarta, kitiems iš dalies pritarta, kai kas atmesta.
Nenoriu čia gilintis, tačiau komiteto nariai mano, kad reikėtų pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui, kuriame numatomi Sveikatos fondo sudarymo šaltiniai: ne mažiau kaip 2 % pajamų, gautų už parduotus alkoholinius gėrimus, ir kitos teisėtai įgytos lėšos. Todėl kviečiu visus Seimo narius pritarti šitai nuostatai, kad paremtume sveikatą ir sudarytume fondo šaltinį, kad galėtume tom lėšom disponuoti. Aišku, Vyriausybė parengs nuostatus. Tiek.
PIRMININKAS. Dėkoju. Norėčiau pakviesti Narkotikų ir alkoholio prevencijos komisijos atstovą. Kadangi aš pats esu atstovas, jeigu leisite, perskaitysiu išvadą, kad komisija iš esmės pritaria įstatymo projektui, siūlo Sveikatos reikalų komitetui atsižvelgti. Komisija pateikė keletą siūlymų. Kiek aš supratau, Sveikatos reikalų komitetas apsvarstė ir už šitą siūlymą komisija vienbalsiai balsavo už.
Ar galime po svarstymo pritarti? Atsiprašau, sako… Ne? Negalime? (Balsai salėje) Kviečiu pagrindinio komiteto pranešėją V. M. Čigriejienę į tribūną. Yra gana daug pataisų. Procedūra!
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Jūs turite omeny Seimo narių?
PIRMININKAS. Taip. Pradėkime nuo pradžios.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerai.
PIRMININKAS. Yra Seimo narių L. Dmitrijevos ir viso komiteto dėl sveikatingumo.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Pirmiausia komitetas nusprendė nepritarti, nes siūloma pritarti komiteto patobulintam variantui, kuriuo siūlomas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo pavadinimas. Tiek.
PIRMININKAS. Supratome. Ar komisijos nariai sutinka? Sutinkame. Ačiū. Išsprendėme šį klausimą. Du kartus. Čia tas pats du kartus kartojasi. Sveikatingumas kartojasi. Viską supratome.
Kitas pasiūlymas yra dėl 1 straipsnio. Komitetas iš dalies pritaria. Ar galima sutikti?
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Pritaria iš dalies…
PIRMININKAS. Sutinkame. Iš dalies sutinkame. Su paskutiniu siūlymu nesutinka dėl Sveikatos stiprinimo programos. Nepritarta. Komiteto nuomonė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Sveikatos stiprinimo programa yra puikiai numatyta Nacionalinės sveikatos programos, pateiktos Europos Sąjungai, dalyje – Sveikatos programoje, todėl mes manome, kad šitam siūlymui mes negalėjome pritarti. Tiek.
PIRMININKAS. Ar komisijos nariai neprieštarauja? Perteklinis? Neprieštaraujame. Ačiū.
Kitas komisijos siūlymas dėl 401 straipsnio – „Valstybinio sveikatingumo fondo finansavimas“. Komitetas nepritaria. Prašau, gerbiamoji pranešėja.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Dar kartą pakartokite. Ar čia pas mane…
PIRMININKAS. 3 straipsnis, kuris taiso 401 straipsnį – „Valstybinio sveikatingumo fondo finansavimas“. Jūs jam nepritariate.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Mes nepritariame, kur siūlo L. Dmitrijeva, A. Matulas…
PIRMININKAS. 8 puslapio viršuje.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Tuoj, tuoj. Vieną minutę!
PIRMININKAS. 8 viršuje.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Taip. Supratau. Nes šiuo metu galioja Sveikatos sistemos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis ir joje nustatyta, kad vykdomos sveikatos stiprinimo programos finansuojamos iš valstybės biudžeto lėšų, kurios numatomos Sveikatos apsaugos ministerijai. Pasiūlyme yra nuoroda, kad sveikatos stiprinimo programos finansuojamos iš Sveikatingumo fondo lėšų, todėl lieka neaišku, ar kalbama apie tas pačias sveikatos stiprinimo programas, ar kitas, kokie yra jų atskyrimo kriterijai, pagal ką sprendžiama, iš kokių lėšų jos turėtų būti finansuojamos, ir atkreipiamas dėmesys, kad siūlomo straipsnio pavadinimas „Valstybinio sveikatingumo fondo finansavimas“ neatitinka jo turinio. Tai yra, atsižvelgiant į nurodytą pavadinimą, minėtame straipsnyje turėtų būti reglamentuojami fondo lėšų šaltiniai, bet ne iš fondo lėšų finansuojamos veiklos, kur nurodoma siūlomame straipsnyje.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar komisijos nariai neprieštarauja? Gerai. Sutariame. Pritarta komiteto nuomonei.
Kitas siūlymas, 46 straipsnio 4 dalis. Komitetas siūlo nepritarti. Gal keliais žodžiais pasakykite, nes…
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Siūlome pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui. Fondo administratoriaus, fondo tarybos funkcijas siūlome apibrėžti fondo nuostatuose, kuriuos tvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Todėl ir siūloma taip.
PIRMININKAS. Ar komisijos nariai neprieštarauja, nes čia buvo du pasiūlymai skirtingom dienom dėl to paties? Komitetas patobulino. Sutinkame. Ačiū.
Kitiems pasiūlymams iš dalies pritarta. Ginčų nebus. Seimo narių D. Mikutienės, A. Matulo, V. Filipovičienės siūlymui pritarta.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. 2 straipsnis. Narkotikų ir alkoholio prevencijos komisijos siūlymui iš dalies pritarta ir Seimo narės D. Mikutienės siūlymui pritarta – 2016 ir 2015 m. Labai ačiū. Dėkoju. Ar galime bendru sutarimu, ar reikia balsuoti? Bendru sutarimu po svarstymo pritarta Sveikatos sistemos 381 straipsnio įstatymo projektui.
13.09 val.
Akcizų įstatymo 23, 24, 25 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-50 (svarstymas)
Kviečiu J. Sabatauską… Čia yra ir lydintis. Atsiprašau. Akcizų įstatymo 23, 24, 25, 26 straipsnių… Ne, čia ne tas. Čia yra kitas įstatymas, tik surašyta neteisingai. B. Bradauskas, o jo nėra. Yra B. Bradauskas. Pirmiausia kviečiu B.Bradauską, jo nemačiau. Paskutinis rezervinis. Čia kažkodėl sumaišyta 1b ir 1a. Čia aš suprantu, kad visiškai skirtingi. Jūs siūlote atmesti.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas nepritarė šio įstatymo projektui, nes tai pareikalautų papildomų lėšų apie 10 mln. Šiuo metu biudžetas yra patvirtintas, ir mes tokių pakeitimų daryti negalime. Labai trumpai.
PIRMININKAS. Dėkojame. Ačiū. Ar galime bendru sutarimu pritarti? (Balsas iš salės: „Taip!“) Pritariame. Dėkui.
13.11 val.
Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada dėl Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. XI-968 87 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2029 atitikties Konstitucijai
Kviečiu J. Sabatauską pristatyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą dėl Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. XI-968 87 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, kuris prieštarauja Konstitucijai.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė, kaip Statutas numato komitetui prievolę apsvarstyti projektą ir pateikti preliminarią išvadą dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai. Po Teisės departamento pastabų (beje, analogiškos pastabos buvo ne tik Teisės departamento, bet ir Europos teisės departamento, jomis taip pat atkreiptas dėmesys, kad tai yra ir prieštaravimas Europos žmogaus teisių konvencijai, t. y. jos 10 ir 11 straipsniams) komitetas priėmė sprendimą, kad iš tiesų reikalavimas iš asmens, kuris savivaldybės nariu išrinktas pagal sąrašą, būti frakcijos nariu gali prieštarauti Konstitucijai, asmens lygiateisiškumo principui, kitaip sakant, Konstitucijos reikalavimui, kad niekas negali būti prievarta verčiamas būti partijos, asociacijos ar bendrijos nariu. Už tokį sprendimą, kad prieštarauja, komitete balsavo 4 už ir tik 1 susilaikius priimtas toks sprendimas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pirmininkui.
Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu, ar reikia balsuoti? (Balsai salėje) Galime. Pritariame Teisės ir teisėtvarkos komitetui ir atmetame Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. XI-968 87 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kaip galimai prieštaraujantį Konstitucijai.
13.13 val.
Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada dėl Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 88 straipsnio pakeitimo ir papildymo 92 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-2528 atitikties Konstitucijai
Analogiškas 88 straipsnio… (Balsai salėje) Gerbiamasis Juliau, klausykite čia! Ir analogiškas 88 straipsnio pakeitimo ir papildymo 92 straipsniu įstatymo projektas, dėl kurio jūsų komitetas irgi siūlo tokią pačią išvadą. Ar jūs eisite į tribūną pristatyti? Ar jau viską pasakėte? Gerbiamieji kolegos, ar galime analogiškai nepritarti? (Balsai salėje) Negalime. Matau per šoninį mikrofoną…
V. GAPŠYS (DPF). Gerbiamasis pirmininke, aš noriu pasakyti, kad aš nepritariu nei anai Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadai, nei šitai. Norėčiau bent dėl vieno balsuoti ir taip išreikšti…
PIRMININKAS. Supratau. Niekas nesakė, pasakėte – balsuosime!
Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl 2-9a, 2‑9b klausimų. Čia kartu, analogiškai. (Balsai salėje) Teisingai, pirmiausia dėl 2-9a, tai yra Teisės ir teisėtvarkos komiteto sprendimas. Kas pritaria Teisės ir teisėtvarkos komitetui, balsuoja už (t. y. kad prieštarauja Konstitucijai), kas turi kitokią nuomonę, balsuoja kitaip. (Balsai salėje)
Gerbiamieji kolegos, netriukšmaukime, balsuokime! (Balsai salėje)
Už – 54, prieš – 10, susilaikė 10. Komiteto nuomonei pritarta – galimai prieštarauja Konstitucijai, todėl automatiškai 2-9b klausimo nesvarstome.
13.15 val.
Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2750 (pateikimas)
Kviečiu R. Baškienę. Vakarinio posėdžio 2‑7 klausimas – Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2750.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Labai ačiū, gerbiamasis pirmininke. Mielieji kolegos, išties ką tik įvyko savivaldybių tarybų rinkimai ir aš manau, kad mes visi, sėdintys plenarinių posėdžių salėje, esame tie, kurie pasisakome už moralią politiką, esame tie, kurie pritariame, kad rinkėjų negalima apgaudinėti. Aišku, realybė yra visai kita, nei mes kartais deklaruojame ir kalbame. Po 2007 m. tarybos nario mandato atsisakė 25 %, po 2011 m. – 23 % išrinktųjų tarybos narių. Priežastis labai paprasta – jo pareigos nesuderinamos su tarybos nario pareigomis.
Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad mes rašome seniūnus, savivaldybių įstaigų vadovus, kitus asmenis, kurie negali būti savivaldybių tarybų nariais, ir norime juos matyti sąrašuose vien tik kaip rinkėjų apgaudinėtojus arba, švelniai tariant, rinkėjų viliotojus.
Labai išsamų ir puikų tyrimą atliko Seimo Parlamentinių tyrimų departamentas. Štai analizė: iš 22 partijų ir 54 visuomeninių komitetų, kurie 2015 m. dalyvavo rinkimuose, o tai yra 15 tūkst. 127 kandidatai, surašyta net 670 asmenų, kurių pareigos nesuderinamos su tarybos nario pareigomis. Visuomeninius komitetus čia galima būtų pagirti, nes iš jų tokių asmenų buvo tik 17, o iš partijų – net 653.
Dar iškalbingesnė informacija yra ta, kad iš 2015 m. rinkimuose dalyvavusių asmenų, kurių pareigos nesuderinamos, o tai yra 670, kaip jau minėjau, net 377 buvo tie, kurie jau praeituose rinkimuose, 2011 m. savivaldos rinkimuose, atsisakė mandatų. Vadinasi, tie patys asmenys tampa sisteminiais rinkėjų apgaudinėtojais. Mes vis rašome, rašome, rašome ir turime tą pačią problemą. (Balsai salėje) Tai yra praktika. Iš tikrųjų tokių pavyzdžių galima pateikti ir pagal savivaldybes, bet gal netrukdysiu jūsų laiko, jūs tą puikiai žinote.
Dar viena pastaba. 2015 m. rinkimuose iš 670 kandidatavusių asmenų, kurių pareigos nesuderinamos, dabar jau yra išrinkti 138 asmenys, vadinasi, 20,6 %. Tikėtina (aišku, sakau, tikėtina), kad jie visi taip pat atsisakys tarybos nario mandato, nes jų pareigos nesuderinamos. Absurdiška yra dar ir tai, kad valstybės biudžeto lėšos, skirtos partijų finansavimui, naudojamos rinkėjų apgaudinėjimui, nes valstybės biudžeto asignavimai pagal tą patį Rinkimų įstatymą gali būti skiriami užstatui mokėti.
Todėl aš siūlau, kad melas kainuotų brangiau. Siūlau, ką, beje, sakė ir kolegos iš Darbo partijos, kai mes svarstėme Rinkimų įstatymo nuostatas ir kai įvedėme rinkiminį užstatą (jis dabar yra 2 vidutiniai mėnesiniai darbo užmokesčiai), padidinti jį ir tegul tai būna 10 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, tegul ta suma būna tokia, kokios tikrai ir partijoms, tuo labiau visuomeniniams komitetams mokėti nei norėtųsi, nei būtų galimybių. Tiesiog moralę paverskime… Nes kitų sąlygų nėra. Buvo išanalizuoti įvairiausi būdai (dirbau toje darbo grupėje), neleisti kandidatuoti tarybos nariui, kurio pareigos nesuderinamos, negalima, atsisakyti pareigų, jeigu jis tapo tarybos nariu, vėlgi, sako, pažeis žmogaus apsisprendimo teisę. Taigi šitas būdas būtų pats racionaliausias. Siūlau pritarti ir padidinti rinkiminį užstatą iki 10 vidutinių darbo užmokesčių.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjai. Aš manau, kad galimybių visada bus. Ko negali maži pinigai, tą gali dideli, taip sako liaudies patarlė.
Gerbiamieji kolegos, klausimams 10 minučių. Aš suprantu, kad šioje srityje mes visi specialistai, bet pradėkime. J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamoji kolege, iš tiesų Seimas įvedė naują normą, kuria apmokestino tą daug brangiau, didesniu užstatu tiems, kurių pareigos nesuderinamos, ir iš esmės tai veikė. Jeigu praeituose rinkimuose 351 asmuo atsisakė mandato, o dar prieš tai – per 380, jūs procentais pasakėte, aš pasakau skaičius, tai po šių rinkimų 160 asmenų atsisakė mandato. Paprastai priimdami įstatymo pataisas mes žiūrime, ar įstatymo norma veikia, ar neveikia.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, išjungsiu mikrofoną.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Jūs manote, kad ji neveikė šiuose rinkimuose, nes sumažėjimas yra žymus – lyginant su praeitais rinkimais, daugiau negu per pusę?
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Ačiū, gerbiamasis kolega. Aš manau ir tą sakiau pačioje pradžioje, mes norėtume, kad nė vieno tokio žmogaus, kuris apgaudinėja rinkėjus, nebūtų. Kad nebūtų nei tų 160 asmenų, kurie atsisako tarybos nario mandato iki pirmojo tarybos posėdžio. Tai yra mums tiesiog negarbinga. Skaičiais palyginti tai būtų net neprasminga.
PIRMININKAS. Dar kartą prašau: iš pradžių klausimas, po to… Gerbiamasis V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, iš tikrųjų idėja yra gera, bet ar jūs nemanote, kad vis dėlto tos partijos, kurios taip piktnaudžiavo iki šiol, ir toliau piktnaudžiauja? Jeigu jūs tą statistiką perskaitytumėte iki galo, pamatytumėte, kad nekinta pavadinimai partijų, kurios piktnaudžiauja šita tvarka. Bet aš pasiūlyčiau jums padaryti labai paprastą dalyką. Jeigu tas užstatas, kad ir dabartinis, būtų mokamas iš partijų dotacijų, toks, kuris yra dabar, tai kai sumokėtų trečdalį ar ketvirtadalį partijos dotacijos, o ne iš kažkur, neaišku, kas sumokėjo ir kaip sumokėjo tą užstatą, man atrodo, būtų išspręsta visa problema, partijos pradėtų skaičiuoti.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Taip, tai labai geras pasiūlymas. Beje, dabar yra ir iš partijos dotacijos, ir iš kitų šaltinių. Vadinasi, reikia išbraukti tą nuostatą. Galimas toks variantas, ačiū už siūlymą.
PIRMININKAS. Klausia A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju. Gerbiamoji pranešėja, prašom pasakyti, o pinigine išraiška būtų nauda valstybei ar ne, taip pataisius įstatymą? Ačiū.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Iš tikrųjų tie patys mokesčių mokėtojų pinigai, kurie yra kaip dotacija partijoms, ir jeigu tie visi užstatai, kuriuos sumokame, liks valstybei, be abejo, valstybė turės daugiau lėšų. Bet ką mes labiau sveriame: moralę ar piniginę išraišką?
PIRMININKAS. Klausia R. Sargūnas.
R. SARGŪNAS (DPF). Gerbiamoji pranešėja, kaip jūs galvojate, kodėl Savivaldybių rinkimų įstatyme yra pažymėta tokia norma, kad gali balsuoti nuolatinai toje savivaldybėje gyvenantis asmuo, o kandidatu gali būti tas, kuris suspėjo deklaruoti savo gyvenamąją vietą iki 90 dienų tos savivaldybės teritorijoje? Tai pirmas klausimas.
Ir antras dalykas. Kolega J. Sabatauskas pažymėjo, kad prieštarauja Konstitucijai mano prieš tai pateikti du įstatymų projektai, nors Konstitucijoje aš to nerandu. Gal jūs galite pasakyti, koks Konstitucijos straipsnis prieštarauja tam dalykui?
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Mano teikiamo įstatymo projekto nė vienas punktas neprieštarauja Konstitucijai, tai galbūt jūs ką kita teikiate. O dėl gyvenimo ir galimybės būti tarybos nariu bus labai geras mūsų Prezidentės teikiamas įstatymo projektas įvesti didesnį skaičių dienų, kad tai nebūtų 30, kad tai būtų 90, kad tai būtų nuolatiniai gyventojai, kurie gali ir iš tikrųjų yra, kad vėlgi nebūtų apgaudinėjami rinkėjai.
PIRMININKAS. Klausia A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamoji kolege, aš šiek tiek bijau. Jeigu iškyla Lietuvoje problema, kurią galima išspręsti visai kitu lygiu, mes labai greitai skubame priimti įstatymo pataisas ir tos problemos lyg ir nelieka. Bet visais atvejais atsiranda žmonių, kurie bando apeiti šitą procesą. Ar nemanote, kad partijos gali išspręsti tai savaime, jeigu priims sprendimą, kad sumoka už tuos asmenis ne iš partijos dotacijos ar lėšų, bet iš skyriaus, arba pats asmuo sumoka šitą mokestį? Man atrodo, problema būtų išspręsta. Ar to negalima spręsti paprastesniu būdu, nekeičiant įstatymų?
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Nemanau, nes partijos ir asmenys, beje, yra tokie išradingi, kad mes surandame įvairiausių būdų, kaip pritraukti papildomai lėšų. O esmė yra: nerašyti asmenų; ne kaip apmokėti, turime kelti klausimą, o nerašyti tokių asmenų, kurie tampa rinkėjų viliotojais.
PIRMININKAS. K. Starkevičius turbūt nenori klausti?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū už šį projektą. Aš matau teigiamus dalykus, nes tie skaičiai, kurie išvardinti, kiek atsisako mandato, iš tikrųjų yra rinkėjų apgaudinėjimas, nes renka seniūną, o, pasirodo, išrinko visiškai nežinomą asmenį, nes jis atėjo pagal sąrašą. Tai, galiu pasakyti, mano gimtajame Kauno rajone labai pasireiškė: daugelis seniūnų buvo surašyti į sąrašus ir dabar jie masiškai atsisako. Tačiau tie 7 tūkst. eurų jau gal ir nieko būtų, bet gal būtų galima ir didesnį mokestį – 10 tūkst. eurų, kad pajaustų, kad iš tikrųjų nenorėtų piktnaudžiauti. Jeigu nusprendė eiti į tarybą, tai ir eina į tarybą. Gal baigsis tie apgaudinėjimai. Kaip jūs galvojate, jeigu pateiksiu tokį pasiūlymą?
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Taip, labai geras jūsų siūlymas. Iš tikrųjų melas turi kainuoti taip brangiai, kad nesinorėtų meluoti.
PIRMININKAS. Klausia V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamoji kolege, iš tikrųjų jūs pateikėte daug statistinių duomenų, kiek ėjo, kurie nėjo. Aš norėjau jūsų paklausti, kadangi jūs smulkiai išanalizavote, kurios partijos šiuo atveju daugiausiai dominavo? Man įdomus tas dalykas.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Iš tikrųjų labai puikiai, kaip aš ir minėjau, mūsų Parlamentinių tyrimų departamentas atliko tyrimą. Ko gero, visi, kolegos, turite persiųstą šitą tyrimą. Tai štai Tėvynės sąjungos buvo 220 asmenų, kurių pareigos nesuderinamos, socialdemokratų – 121, Liberalų sąjūdžio – 107, Valstiečių ir žaliųjų, nors ir kaip gaila, – 61, bet buvo, Darbo partijos – 51, jau mažiau, Tvarkos ir teisingumo – 50, Lenkų rinkimų akcijos – 10. O dėl visuomeninių komitetų, kaip sakiau, yra pagirtina, nes jų visų – 54 visuomeninių komitetų buvo tik 17.
PIRMININKAS. Klausia L. Balsys.
L. BALSYS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji kolege, gal pasiūlymas iš tikrųjų yra geras, neblogas ir, manau, visų pirma atgrasantis ne tik seniūnus, bet, ko gero, ir kolegas Seimo narius, politikus, kurie savo vardu pridengia sąrašą, veda tą sąrašą, meluoja rinkėjams, kad eis į savivaldybę, o paskui toliau sėdi čia ir balsuoja kartu su mumis toje pačioje salėje, nors yra išrinkti į tarybą. Gal tai atgrasytų? Bet iš kitos pusės, čia dabar kalbama, kad gal iš partijos dotacijų reikėtų mokėti. Aš suprantu, kad didžiosios partijos, kurios dalinasi milijonus mokesčių mokėtojų pinigų, gali sau leisti pasišvaistyti tokiais milijonais ir pamąstymais. Bet, pavyzdžiui, tie patys komitetai. Jiems tai būtų didelė riba, nes šitiems žmonėms, kurie neturi jokių dotacijų, surinkti tokią sumą būtų sudėtinga. Ar mes neatgrasytume ir komitetų, kurie pasiteisino?
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Visų pirma, mes siekiame ko, kolega? Mes siekiame, kad niekas neapgaudinėtų rinkėjų, ar tai komitetas, ar tai partija. Šiuo atveju prisidengti tuo, kad gauname dotacijas iš valstybės biudžeto, nebūtų priežastis meluoti. Tiesiog priimame tokį sprendimą, toks užstatas, kad nesinorėtų niekam: nei partijoms, nei visuomeniniams komitetams.
PIRMININKAS. Norėčiau tik… Partijos nesėdi ir nesidalina, tai yra įstatymu apibrėžta. Kas klauso, tai atrodo, kad čia mes susėdę pinigų maišus daliname. Paskutinis klausia A. Strelčiūnas.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Aš pritariu šiam projektui, bet iškyla kitų problemų, ar mes negausime prastesnės kokybės tarybos narių, kadangi gali būti taip, kad, pavyzdžiui, komitetas arba partija gauna daugiau balsų ir gali formuoti komitetų pirmininkus ir t. t. Gal vis dėlto tas procentas iš pradžių galėtų būti mažesnis nors penkis kartus, kadangi ši pataisa buvo teikta tik prieš pusę metų?
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Taip, iš tikrųjų aš buvau autorė idėjos, kad iš viso atsirastų tas rinkimų užstatas. Bet atsakysiu į jūsų klausimą. Manau, kad mes galime ir privalome surasti, į savo sąrašus pakviesti moralios politikos žmonių. Jeigu rodysime tokios moralios politikos pavyzdžius, kaip tik tapsime patrauklesni visuomenės nariams ir jie norės būti tose komandose. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už norėtų kalbėti P. Urbšys. Minutėlę, tuoj. Technika streikuoja. Prašom.
P. URBŠYS (MSNG). Dauguma čia esančių suvokiame, kad dabar galiojanti rinkimų nuostata sudaro sąlygas apgaudinėti rinkėjus. Visiems aišku, jog tokie kandidatai, kurių pareigos nesuderinamos su tarybos nario pareigomis, naudojami kaip masalas rinkėjams. Dabar galiojanti Rinkimų įstatymo norma neatitinka sąžiningų ir garbingų rinkimų nuostatų. Šis balsavimas parodys, kas yra už sąžiningą ir garbingą elgesį su rinkėjais, o kas už jų apgaudinėjimą ir tolesnį mulkinimą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės J. Razma. Jurgio nėra. A. Matulas. Prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš nesu kategoriškai prieš, bet noriu pasakyti, kad žmonės vis dėlto mąsto, kad ir kiek ten būtų prirašyta seniūnų ar kitų pareigūnų. Pavyzdys – Kupiškis, kur absoliučią daugumą turėjo Valstiečių partija, nors ir buvo, kiek žinau, prirašyta ir seniūnų į sąrašą, ir kitų vykdomojoje valdžioje dirbančių asmenų, bet jie patyrė visišką pralaimėjimą, nes žmonės galvojo, kaip dirba seniūnas, kaip dirba savivaldybės vadovai. Todėl visiškai taip nėra, kad vien pinigai gali lemti. Juo labiau kad, sakykime, tie žmonės, seniūnai, ar vykdomosios valdžios direktorius ar direktoriaus pavaduotojas, nežino, ar jų partija laimės, ar bus daugumoje, ar ne. Nes yra mechanizmai, kaip tą seniūną išguiti, priversti išeiti ar išmesti iš tų pareigų. Jeigu ta partija, kuri delegavo, surenka daugumą, tai jie gal ir atsisako to mandato. Jeigu lieka mažumoje, matyt, pasilieka taryboje. Aš manau, kad yra tam tikras žmonių apgaudinėjimas, bet tikrai ne absoliutus, nes ten, kur yra valdžioje kairiosios partijos, jie kelia vieną problemą, rodo į dešiniuosius, ir atvirkščiai. Bet manau, kad siūloma suma yra gerokai per didelė ir partijai, ir asmeniui. Pačios partijos galėtų tą problemą spręsti, sakydamos, kad skyriai susimoka patys. O skyrių pajamos pagal mūsų mokestinę sistemą turi būti skaidrios.
PIRMININKAS. Dėkoju. Balsuojame, gerbiamieji kolegos.
Už balsavo 43, prieš – 1, susilaikė 28. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Siūloma svarstyti birželio 18 d.
13.34 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. XII-1556 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VI (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-2886 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Gerbiamieji kolegos, dar mes galime (salėje matau V. Gapšį) pirmiausia 2-3a klausimą – Seimo nutarimą dėl pavasario sesijos darbų pratęsimo.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Noriu pateikti nutarimo projektą dėl vieno įrašymo į nutarimą dėl Seimo sesijos darbų programos, tai yra dėl Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 40 ir 70 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2848, kad jį įtrauktume dabar į sesijos darbų programą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime po pateikimo pritarti? (Balsai salėje) Ar po svarstymo galime pritarti? Balsuojame dėl pavasario sesijos darbų programos pakeitimo. Vyksta balsavimas.
Šio nutarimo priėmimas
Už balsavo 64, prieš nėra, susilaikė 4. Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. XII-1556 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VI (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ priimtas. (Gongas)
13.36 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-489 40 ir 70 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2848 (pateikimas)
Svarstome Švietimo įstatymo 40 ir 70 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2848. Teikėjas – V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju, pirmininke. Taip, tai yra Švietimo įstatymo keleto straipsnių pakeitimas. Kodėl kilo idėja parengti šį projektą? Tai yra susiję su vadovėlių ir papildomų priemonių leidyba. Matome, kad mokyklose išplito praktika, kai yra prirengta labai didelis skaičius vadovėlių, moksleiviams sudėtinga atsirinkti. Mokyklose kartais prasideda net keisti dalykai dėl tokio didelio kiekio. Matome ir neigiamų tendencijų, todėl siūlome į 40 straipsnį įrašyti, kad Švietimo ir mokslo ministerija turėtų tvirtinti Bendrojo ugdymo dalykų vadovėlių ir mokymo priemonių atitikties teisės aktams ir rengimo priežiūros taisykles, tvarkas, tai yra įrašome „rengimo priežiūros“, kad būtų galima parinkti, pasižiūrėti, kiek tų vadovėlių išleidžiama. O išleidžiama iš tikrųjų įspūdingi skaičiai. Vien lietuvių kalbos, neoficialiais duomenimis, yra keliasdešimt vadovėlių, taip pat istorijos keliasdešimt vadovėlių vienai klasei net parengta, iš jų galima rinktis, todėl leidyklos pradeda konkuruoti reklamos pinigais, o ne kokybės. Todėl norime, kad būtų galima akcentuoti ir dėti pastangas, kad būtų geresnė vadovėlių kokybė.
Lygiai taip pat numatome, kad tam tikromis mokymo priemonėmis būtų galima naudotis nemokamai, tai yra pratybų sąsiuviniais, kas dabar yra mokama ir tėvų iš savo kišenės. Pratybų sąsiuviniai galėtų būti, jeigu Švietimo ir mokslo ministerija galėtų parengti tuos sąsiuvinius kūrybiškai, aš manau, net elektroniniu būdu. Su mūsų Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininke kalbėjome, kad būtų galima žiūrėti ir taupyti lėšas, o tą medžiagą būtų galima platinti ir kitomis priemonėmis, elektroninėmis priemonėmis. Aš manau, kad būtų ir tėvų lėšų taupymas, net būtų lengviau pritaikoma kiekvienam mokiniui pagal jo norimą žinių lygį ir pagal mokytojui reikiamą medžiagos kiekį.
PIRMININKAS. Pirmasis klausia V. Stundys.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkoju. Mano klausimas būtų labai paprastas. Kad šioje vadovėlių leidybos srityje esama tam tikro chaoso, yra akivaizdu, kad mokyklas pasiekia labai įvairi produkcija, taip pat visi žinome. Taip pat visi žinome, kad mokyklos, turėdamos lėšų, yra pačios atsakingos apsispręsdamos, kokius vadovėlius, mokymo priemones naudoti. Jūsų siūlymas yra kardinalus tuo požiūriu, kad akivaizdžiai reikės nemažai papildomų lėšų, nes pratybų atsisakymas iš eilutės tų priemonių, kurias finansuoja tėvai, iš tikrųjų reiškia, kad valstybė čia turės dėti nemenkus pinigus. Ar bandėte skaičiuoti apimtis?
V. GAPŠYS (DPF). Taip, šioje vietoje sutikčiau, kad būtų parengta Vyriausybės išvada dėl šio projekto, aš su tuo sutinku. Bet kaip ir minėjau, aš manau, jeigu kūrybiškai pasižiūrėtumėte, tai jų parengimas vienaip ar kitaip kainuoja, yra rengiami konkursai ir visa kita. Bet jeigu mes pratybų sąsiuvinius pradėtume ne spausdinti ir per spaustuves tiekti, o tiesiog internetu, kad galėtų tėvai ar vaikai atsispausdinti, tai dažniausiai kas tai yra? Tai yra uždavinynai tam tikri, tai yra uždaviniai, tai yra papildomi tekstai, kuriuos galima kuo puikiausiai patiems moksleiviams atsispausdinti. Aš galiu pateikti pavyzdį. Pats studijuodamas Belgijoje gaudavau ne vadovėlius, o atspausdintus kompendiumus, kai tu sumoki tik už jo atšvietimą. Taip, iš pirmo žvilgsnio lyg ir brangu, bet jeigu pažiūrėsime kūrybiškai, kartu su Švietimo, mokslo ir kultūros komitetu bus pažiūrėta kūrybiškai, aš manau, kad tų lėšų nereikės tiek baisiai daug.
PIRMININKAS. Klausia A. Pitrėnienė.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Dėkoju. Gerbiamasis kolega, kai tik pasirodė įregistruotos šios pataisos, vienas žurnalistas manęs paklausė, kodėl yra įvesta priežiūros aspektas, priežiūros pataisa, kad atsirastų vis dėlto tam tikri priežiūros elementai. Buvo dar patikslintas klausimas, ar, kaip dabar yra, visiškai nestebima, kas dedama į vadovėlius? Jeigu tai sprendžia tik leidėjai, galbūt tai yra tam tikra grėsmė, kad ten gali atsirasti ir tokių dalykų, kurių neturėtų ten būti? Tai yra tam tikra netgi grėsmė atsirasti neigiamiems tekstams su užuomina į bet ką. Netgi galima galvoti apie tam tikrą net valstybės saugumo ir tuos visus kitus dalykus. Kaip jums atrodo? Aš atsakiau, tikrai manau, kad taip.
V. GAPŠYS (DPF). Aš tikiuosi, kad to nepasitaiko, bet, kaip jūs sakote, galimybė yra. Mes ne kartą turėjome ir Seime, atnešdavo ir vadovėlių pavyzdžių, ir matydavome tuos tekstus, ir patys trukčiodavome pečiais, kaip toks galėjo pasiekti mokyklas. Sutinku. Tai yra tam tikras dalykas ir atsakomybės. Šiuo atveju Švietimo ir mokslo ministerijai tektų ne tik, taip sakant, dalykas prižiūrėti, bet ir prisiimti atsakomybę. Tai būtų labai aišku, kas peržiūrėjo vieną ar kitą vadovėlį, prieš jam patenkant ant moksleivio stalo ir į jo kuprinę. Todėl, aš manau, tai yra teigiamas dalykas, žiūrint apskritai, juo labiau kad tai spręstų ir kitas problemas, apie kurias mes jau kalbėjome.
PIRMININKAS. Klausia G. Jakavonis.
G. JAKAVONIS (DPF). Dėkui, pirmininke. Gerbiamasis kolega Vytautai, mano klausimas labai trumpas. Visų pirma sveikinu jūsų šią iniciatyvą. Klausimas būtų toks. Ar jums neatrodo, kad šiame sąraše, kai jūs išvardinote vadovėlius, dabartinėmis sąlygomis turėtų mokyklose atsirasti ir karinio parengimo vadovėlis, toks, koks yra Estijoje?
V. GAPŠYS (DPF). Čia, manau, šiek tiek už šito pateikimo ribų yra. Švietimo ir mokslo ministerija turėtų nustatyti, kokie yra privalomi dalykai, čia yra vienokių ir kitokių iniciatyvų, bet tai yra jau už šio projekto ribų. Jeigu galima, tai neatsakysiu detaliai.
PIRMININKAS. Klausia M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis kolega, jūs iš tiesų palietėte labai tokią jautrią sritį. Aš manau, kad čia tikriausiai kils koks nors pasipriešinimas jau vien dėl to, kad tai didžiulis verslas, net, pasakyčiau, ne verslas, o biznis. Tai pirma.
Antra, vadovėliai iš principo visose pasaulio valstybėse, taip pat ir Lietuvoje, yra informacinio karo sudėtinė dalis. Kaip ir kolegė minėjo, iš tiesų ten galima programuoti tokius dalykus, kurie paskui gali mūsų visuomenei labai skaudžiai atsirūgti.
Dėl lėšų. Jeigu būtų padarytas konsoliduotas efektas, būtų skaičiuojama, tai mes tikrai sutaupysime, o ne pralošime pinigus. Tai yra pigesnis variantas, negu dabar naudojamas. Įvertinus tai, kad tėvai ir dabar labai pritaria šiam projektui, tie, kurie susipažinę, o susipažino nemaža dalis, mano klausimas toks. Pasakykite, kaip pagreitinti šio projekto įgyvendinimą? Ar nebūtų verta naudoti skubos variantą? Ačiū.
V. GAPŠYS (DPF). Aš nežinau. Aš manau, kad komitetai patys puikiai suvokia. Ir dabar čia ar nustatysime tą skubą, ar nenustatysime, ne toks jau didelis skirtumas. Aišku, aš, kaip projekto iniciatorius, norėčiau, kad jis kuo greičiau būtų. Manau, kad svarbiausia jo kokybė, kad po to nereikėtų jo taisyti. Manau, kad komitetas ar komitetai, kurie nagrinės, į tai atsižvelgs.
PIRMININKAS. Klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiamasis pranešėjau, be abejo, mes turime turėti kokią nors atsakomybę dėl vadovėlių, tiek leidėjai, tiek rengėjai, nes jos labai mums trūksta. Ar jums neatrodo, kad kai mokyklos įgyja, na, turi galimybę pasirinkti iš 20 vadovėlių vieną, kita mokykla – kitą vadovėlį, gali nukentėti mokinio bazinės žinios? Ar jums taip neatrodo? Man atrodo, kad taip gali būti.
V. GAPŠYS (DPF). Ačiū. Iš tikrųjų man taip atrodo. Man atrodo, kad kartais tas pasirinkimas tampa per daug komercializuotas. Aš suprantu, kai konkuruoja du labai geri, bet kai kyla abejonių, ar iš tikrųjų Lietuvoje konkuruoja kartais 20 labai gerų, ar mokykla išsirenka geriausią ir kas paskatina vieną ar kitą pasirinkimą? Nenoriu čia kalbėti daug ir labai užuominomis, todėl, aš manau, tam procesui, bent jau tam, kad vadovėlių galbūt bus ne vienas, o keletas, iš kurių rinktis, bet jie bus peržiūrėti, įvertinti ir pasakyta, kad jie atitinka tam tikrą lygį, tai, aš manau, tikrai nepakenks.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui, pateikėjui. Už norėtų kalbėti keletas Seimo narių. V. Stundys tars lemiamą žodį.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Gal tik keli dalykėliai. Be abejo, projektui siūlyčiau pritarti. Suprantama turbūt ir kitkas, kad reikia jį atidžiai tobulinti, nes Teisės departamento pastabos yra labai tikslios ir esminės pastabos. Tai komitete, Švietimo, mokslo ir kultūros komitete, diskutuojant dėl pasiūlyto projekto, būtų galima rasti tam tikrus kompromisus ir tikslesnes formuluotes. Tarkime, ką reiškia mokymo priemonės. Teisininkai irgi tą fiksuoja – sąvoka neapibrėžta. Nes mokymo priemone, tarkime, galima laikyti ir rašiklį, ir skaičiuotuvą. Tai valstybė negalės iš tikrųjų aprūpinti visais dalykais, matyt, nemokamai. Taigi kai ką reikia tikslinti.
Antras dalykas, be abejo, reikia neperžengti turbūt ir to principo, kuris yra įtvirtintas valstybėje, leidžiant vadovėlius. Prieš kelerius metus galiojo visiškai kita tvarka, prieš aštuonerius metus, kai mokyklas galėjo pasiekti tik Švietimo ir mokslo ministerijos grifą turintys vadovėliai. Šiandien tos normos nebėra ir ji panaikinta dėl to, kad Valstybės kontrolė, atlikusi auditą, įžvelgė tokios sistemos netobulumą ir tam tikrų lobistinių įtakų galimybę. Tai atvėrus rinką, šita galimybė išnyko, bet puolėme į kitą kraštutinumą – atsirado daug abejotinos produkcijos. Taigi rasti tinkamą priežiūros mechanizmą iš tikrųjų reikėtų. Kolega V. Gapšys siūlo visai neblogą iniciatyvą, prie kurios reikia tikrai padirbėti. Siūlyčiau pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Balsuojame.
Už balsavo 63, prieš nėra, susilaikė 6. Švietimo įstatymo 40 ir 70 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui po pateikimo pritarta.
Pagrindinis komitetas – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti gegužės 21 d.
Ir dar, kaip čia diskusijoje girdėjau, reikia paprašyti Vyriausybės išvados. Dar vienas dalykas dėl Seimo nutarimo. Čia dėl protokolo – Dokumentų skyrius turėtų sujungti, nes ryte buvo dar vienas Seimo nutarimas, į vieną dokumentą.
Kadangi visus įstatymų projektus, ką galėjome, išnagrinėjome, skelbiu rytinį posėdį baigtą. (Gongas) Posėdis bus pratęstas 15.00 val.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LLRAF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.