LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 368
STENOGRAMA
2016 m. birželio 23 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė L. GRAUŽINIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas J. NARKEVIČ
PIRMININKĖ (L. GRAUŽINIENĖ). Pradedame vakarinį birželio 23 dienos posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 81 Seimo narys. Taip, kaip ir numato Statutas, mes turime po pietų, po valandos pertraukos, pabaigti procedūrą.
15.09 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narį Vytautą Gapšį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jį suimti ir kitaip suvaržyti jo laisvę sudarymo“ projektas Nr. XIIP-4555(2) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudarymo“ projektas Nr. XIIP-4555. Pateikimas, svarstymas, priėmimas. Kviečiu K. Komskį į tribūną pristatyti nutarimą.
K. KOMSKIS (TTF*). Laba diena. Laikinoji komisija susirinko dėl V. Gapšio. Buvo pasiūlyta 12 narių komisija ir pagal 3 straipsnį buvo išrinktas komisijos pirmininkas K. Komskis, o pagal 4 straipsnį pavesta laikinajai tyrimo komisijai tyrimą atlikti iki 2016 m. rugsėjo 15 d.
PIRMININKĖ. Ačiū, palaukite. Jūsų nori paklausti penki Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, jūsų partija šios kadencijos laikotarpiu yra turėjusi bent dvi korupcijos bylas, viena buvo „pirkti dramblį“, kita – pono R. Pakso ir G. Vainausko santykiai. Sakykite, ar jūs tose bylose dėl kokio nors statuso nesate teisėsaugos tiriamas ir ar jūs galite vadovauti komisijai, kuri tirtų kitos partijos galimą korupciją?
Antras dalykas. Ar jums neatrodo, kad komisijos daugumos mums protestuojant nustatymas, kad išvadą jinai turi pateikti tik rugsėjo 15 dieną, yra sąmoningas trukdymas teisėsaugai atlikti tyrimą? Ir toks trukdymas atlikti tyrimą turėtų būti vadinamas nusikaltimo priedanga. Ar jūs sutinkate, kad taip turėtų būti traktuojamas jūsų pasiryžimas veikti būtent tokiu būdu?
PIRMININKĖ. Aš tik noriu atkreipti dėmesį – čia nekalbama nė apie vieną partiją, čia kalbama apie konkretų Seimo narį. Prašom atsakyti.
K. KOMSKIS (TTF). Iš tiesų, gerbiamasis kolega, pats viską gerai pasakei, žinai, kam yra pateikti įtarimai, kas yra svarstoma, pats ir atsakėte. O dėl datos – aš labai paprastai. Mes tikrai numatėme maksimalų terminą – rugsėjo 15 dieną. Mes nesame susipažinę, ir aš puikiai suprantu. Jeigu mes prisiimsime, sakykime, kaip jūs siūlėte, iki birželio 30 dienos, o birželio 30 dieną mes nepriimsime jokio sprendimo, tai sužlugdysime visą komisiją. Nes nebūsime susipažinę su medžiaga. Aš manau, tai priklausys nuo mūsų visų geranoriškumo, kiek mes rinksimės vasarą, kaip mes norėsime dirbti, bet aš žinau vieną labai paprastą dalyką: jeigu mes ir priimsime anksčiau sprendimą, jį turės patvirtinti Seimas, o Seimas rinksis tik rugsėjo 10 dieną. Kolegos, yra numatytas maksimalus laikas, jeigu mes numatytume, ar galėtume rinktis į neeilinę sesiją (tai mums leidžiama surinkus parašus), aš manyčiau, mes tikrai galėtume baigti ir anksčiau, bet vertinti aš nenoriu nei anksčiau, nei vėliau, nes medžiagos dar nemačiau.
PIRMININKĖ. Klausia V. A. Matulevičius. Ruošiasi E. Gentvilas.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamasis komisijos pirmininke, būtų įdomu išgirsti jūsų nuomonę tokiu klausimu: žiniasklaidoje skelbiama, kad Seime yra dar 25 V. Gapšio likimo broliai. Tai dabar klausykite, ką mes po vieną juos visus, šituos kurmius… O gal reikėtų paprašyti generalinio prokuroro, kad ateitų dėl visų? Sukuriame vieną komisiją ir visus šaliname ar nešaliname, nes nespėsime iki sesijos pabaigos. Ir ne tik sesijos, kadencijos. Ačiū.
K. KOMSKIS (TTF). Iš tiesų esame girdėję iš žiniasklaidos apie 25 tuos kurmius ar kaip jūs pavadintumėte, bet komisija yra sudaroma dėl kiekvieno atvejo atskirai. Seimo Pirmininkė L. Graužinienė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, kad paneigtų arba pasakytų, ar yra medžiagos, ir Generalinės prokuratūros pagrindiniame tinklalapyje yra paviešinta, kad tikrai daugiau jokios informacijos nėra žinoma.
PIRMININKĖ. Aš tik papildysiu. Tenai kalbama apie tai, kad Prokuratūra griežtai atsiriboja nuo viešojoje erdvėje išsakytų citatų. Citatos yra pacituotos, taigi kviečiu susipažinti. Generalinės prokuratūros tinklalapyje yra ta informacija.
Klausia E. Gentvilas. Ruošiasi V. Kamblevičius.
E. GENTVILAS (LSF). Kolega V. A. Matulevičius klausė beveik juokaudamas, kolega A. Kubilius klausė beveik kaltindamas, o aš labai racionaliai norėčiau paklausti, žiūrėkite, ar tikrai neatrodo, kad yra per ilgas terminas, kuris galėtų būti traktuojamas kaip bandymas ištempti iki galutinio sprendimo – iki spalio 9 dienos, t. y. iki rinkimų gesinant skandalą ir problemą. Racionalus svarstymo terminas galėtų būti kokia liepos 20 diena. Jūs duodate išvadas, Seimas – atsiras parašų, susirinks į neeilinę sesiją, – ir kokią liepos 25 dieną priims vienokį ar kitokį sprendimą. Dabar tikrai gali atrodyti, kaip bandymas dangstytis terminais laukiant galbūt ir Seimo rinkimų. Ar nesutiktumėte su tokiu mano pasiūlymu?
K. KOMSKIS (TTF). Kolegos, aš vienas, ar sutiksiu, ar nesutiksiu… Nuo manęs niekas nepriklauso – tai sprendžia Seimas. Komisija šiandien pasiūlė tokius terminus, ir tikrai atsižvelgiama būtent į visas sąlygas, kurias aš prieš tai išdėsčiau. Manyčiau, tikrai mes galime numatyti liepos 20 dieną, bet galime sužlugdyti tyrimą vien dėl to, kad, sakykim, liepos 25 dieną daugelis yra suplanavę išvažiuoti atostogauti ir paprasčiausiai nesusirinks, nebus kvorumo, ir mes nepatvirtinsime jokių išvadų. Todėl, kolegos, tikrai manau, kad tai yra protingas terminas ir reikėtų jį tvirtinti būtent tokį.
PIRMININKĖ. Tik noriu pataisyti – Seimo nariai atostogų neturi. Gali kitaip susiplanuoti darbo laiką.
K. KOMSKIS (TTF). Susiplanavę laisvą laiką, taip, Pirmininke, ačiū už pataisymą.
PIRMININKĖ. Klausia V. Kamblevičius. Ruošiasi K. Masiulis.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis kolega, norėjau užduoti klausimą, bet kadangi A. Kubilius uždavė, aš norėjau tiesiog pagal jo klausimą jūsų paklausti, ar turi moralinę teisę gerbiamasis A. Kubilius uždavinėti tokius klausimus, kai būdamas premjeras su uošviu pridirbo visokių nesąmonių, bet tuo metu jėgos struktūras valdė konservatoriai, jie ką norėjo, tą darė, kaip jūs manote?
K. KOMSKIS (TTF). Kolegos, tai yra Seimas, ir Seimas turi visas teises – tiek jūs užduoti klausimą, tiek A. Kubilius, tiek turbūt ir aš pats turiu teisę užduoti klausimus, ir mes tankiai žinome atsakymus, bet tankiai klausiame dėl to, kad paklaustume.
PIRMININKĖ. Klausia K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, norėčiau štai taip suformuluoti savo klausimą: teko dirbti ne vienoje panašioje komisijoje ir aš atsimenu atvejų, kada mes išnagrinėdavome geranoriškai ir labai greitai, tiesiog per porą dienų, tai kodėl taip neambicingai reikėtų planuoti mūsų darbą? Ar nepajėgume mes vienas du imti, tarkime, jau šiandien susirinkti po posėdžio į pirmą apsitarimą, rytoj pasikviesti prokurorą, išklausyti jį, balsuoti ir priimti išvadas, o poryt balsuoti Seime, ne poryt, o kitą antradienį? Tikrai niekas mūsų neveja atidėlioti, miegoti ir labai ilgai ilsėtis.
K. KOMSKIS (TTF). Gerbiamasis Kęstuti, aš siūlau jums išsibraukti iš komisijos, nes jūs jau turite nuomonę. Mes, komisija, esame tam sukurta, kad pasakytume, kas tenai yra. Aš, pavyzdžiui, nežinau, kas ten šiandien yra, ir tikrai negaliu pasakyti, ar ten yra nusikaltimo požymių, ar jų nėra. Mes darome pirmąjį posėdį būtent kitą trečiadienį 8 valandą ir, kolegos, nutarsime, kaip mes dirbsime ir kiek mes galime susitikti. Šiuo atveju, aš manyčiau, tikrai darbas bus daug anksčiau baigtas, bet prašau nuomonės iš anksto nereikšti, nes aš galvosiu, kad paprasčiausiai daromas spaudimas.
PIRMININKĖ. Gerai, ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Po pateikimo norinčių kalbėti nėra. Ar po pateikimo galime sutarti bendru sutarimu? (Balsai salėje)
Balsuojame. Po balsavimo procedūros suteiksiu žodį. Balsuojame po pateikimo. Kas pritariate nutarimo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 92, prieš – 2, susilaikė 3. Po pateikimo yra pritarta.
Replika po balsavimo – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamoji Pirmininke, mūsų frakcija yra tokioje situacijoje, kad dabar tik sužinojome siūlomą datą, kokiu būdu įforminti kitą pasiūlymą dėl datos? Ar reikia čia registruoti, ar užtenka frakcijos vardu pateikti kitos datos pasiūlymą? Nes mes neturėjome kitos galimybės? Mūsų pozicija dabar yra tokia – liepos 15 dieną, penktadienį, komisija turi baigti darbą, o tada Seimo nariai, matydami išvadas, apsisprendžia dėl neeilinės sesijos sušaukimo. Mano siūlymas – ne rugsėjo 15 dieną, o liepos 15 dieną.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, niekada žodžiu mes nebalsuojame. Turi būti raštu. Kada bus priėmimo stadijoje balsuojama pastraipsniui ir jeigu Seimas nepritars tai datai, tai bus galimybė raštu siūlyti kitą datą. Tai yra tiesiog procedūros. K. Masiulis. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš norėčiau reaguoti į K. Komskio pasakymą, kad turiu nuomonę. Aš iš tikrųjų turiu nuomonę apie tai, kas čia vyksta. Bet K. Komskis turėtų turėti apskritai nuomonę ir suvokti tekstą, kuris yra pasakomas. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerai, galbūt jūs ten komisijoje susirinkę viską išsiaiškinsite, Seimas turi atlikti privalomas procedūras. Svarstymo stadija. Diskusija. Užsirašęs A. Kubilius. Prašom.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, pirmas dalykas, tai, be abejo, klausimas dėl… Aš noriu čia pažiūrėti į socialdemokratus. Tai su jūsų sutikimu komisijos pirmininku tampa ponas K. Komskis, „Tvarkos ir teisingumo“ partijos atstovas, vienas iš lyderių, tirtas įvairiose bylose, nežinau, ten baigėsi, nesibaigė, bet jūs palaiminote būtent tokį sprendimą. Tai čia, vadinasi, kova už skaidrumą politikoje, už geresnį įvaizdį ir t. t. Noriu pasakyti, kad, be mūsų trijų ir be liberalų atstovų, prieš K. Komskio paskyrimą, daugiau niekas nebalsavo, visi balsavo už K. Komskio paskyrimą, taip pat ir kolega V. Simulikas, kuris nėra socialdemokratas, bet, kiek žinau, yra kitos partijos kandidatas. Tai čia yra visos deklaracijos apie kovą su korupcija ir t. t.
Dabar antras dalykas, dėl termino. Neapsigaudinėkime, kas čia yra siūloma daryti. Faktas, kad bus nubalsuota už tą terminą – rugsėjo 20 ar 15 dieną. Ir faktas, kad bus tokiu būdu trukdoma teisėsaugai dirbti. Kai teisėsaugai trukdo dirbti, tai teisėsaugininkai žino tokį terminą – „nusikaltimų priedanga“. Tai ką mes čia dabar kitaip galime įvardinti? Dabar aš nenoriu daugiau kalbėti ir apeliuoti į sąžinę, socialdemokratai gali patys apsispręsti, ką jie čia daro ir kokią jie yra subūrę koaliciją. Aš manau, kad Lietuvos žmonės turi tai labai aiškiai žinoti ir suprasti, kas čia planuojama daryti.
Dabar paskutinis dalykas, dėl ko aš norėčiau dar atkreipti jūsų dėmesį. Prokuroras išdėstė nemažai faktų, kurie teisėsaugai yra žinomi, dėl pono V. Gapšio vaidmens gaunant nuolaidas „MG Baltic“ valdomoje LNK kompanijoje, televizijos kompanijoje, bet taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į dar vieną dalyką, kuris gal iš prokuroro pateikto teksto ir nėra aiškus, bet keletą dalykų nesunkiai parodo ir interneto paieška, panaudojant paprastą gūglo sistemą. Štai prokurorai teigia, kad UAB „Mitnija“ ir viešoji įstaiga „Meno ir sporto projektai“, tarpininkaujant ponui V. Gapšiui ir R. Kurlianskiui, 2016 m. sausio 12 d. sudarė sutartį, pagal kurią viešoji įstaiga „Meno ir sporto projektai“ iš UAB „Mitinija“ gavo 15 tūkst. eurų kyšį, paramą, ar kaip ten ją pavadinsi. Tas skamba prokuroro tekste labai neaiškiai, nekaltai, niekas nežinome, kas ta viešoji įstaiga „Meno ir sporto projektai“, bet visagalis gūglas pasako štai tokį dalyką. VšĮ „Meno ir sporto projektai“ vadovė yra Ž. Fomova ir jeigu surinksite gūgle: „Žaneta Fomova“, pamatysite, kad ji taip pat, bent jau žmogus tokia pat pavarde, yra UAB „JCDecaux Lietuva“ vadovė. O žinote, kad „JCDecaux“ valdo faktiškai visus reklamos plotus Vilniaus mieste ir atsimename, kaip gražiai atrodė plakatai šių metų pavasarį apie Darbo partiją, jos sėkmę ir t. t., ir t. t.
Aš tiesiog norėčiau, kad Seimo nariai labai aiškiai žinotų, aš nežinau, aš tik galiu kalbėti apie tai, kad tai yra tokios pačios pavardės, neturiu jokių duomenų apie tai, ar tokiom pačiom pavardėm yra skirtingų asmenų, kurie vadovauja skirtingom kompanijom, bet tiesiog Seimo nariai turi žinoti, apie ką kalbame. Kalbame apie Darbo partijos rinkimų kompaniją ir reklaminę kompaniją.
PIRMININKĖ. Ačiū. Per svarstymą diskusijoje dalyvauti daugiau niekas neužsirašė. Nuomonės už ir prieš. Gerbiamasis V. Simulikas. Prašom.
V. SIMULIK (MSNG). Dėkoju, Pirmininke. Aš labai džiaugiuosi, kai atsiranda kolegų, kurie, vadovaudamiesi kažkokiais įstatymais, man nurodytų, kaip aš turėčiau balsuoti. Pažiūrėkite Statutą ir kitus dokumentus ir sužinosite, kad Seimo narys laisvas dėl savo sprendimų. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nediskutuojame. Nuomonė už – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Paradoksas, tikrai nenorėčiau, kad K. Komskis vadovautų tokiai komisijai, nes aš tikiuosi ir matyti, kad darbas bus organizuojamas taip, kad jisai nebūtų padaromas greitai, taip greitai, kaip įmanoma tą darbą padaryti. Ir štai mes turime, kaip matome iš jo išplaukiančias iniciatyvas, viską nutęsti, nuvilkinti, užvilkinti faktiškai vos ne tris mėnesius. Aš įsivaizduoju, ką žmonės turėtų kalbėti apie taip dirbantį Seimą ir šitaip vykdantį teisingumą. Aš įsivaizduoju, kad jeigu žmogus kur nors kokią nors uogienę ištempė iš sandėliuko ir kaimynai pamatė, įdavė, tai jis bus nuteistas per tuos tris mėnesius. O mes per tris mėnesius negalime pasiaiškinti, ar leisti nagrinėti. Tikrai čia yra neleistina. Valdančiajai koalicijai labai juoda dėme krentantis dalykas.
PIRMININKĖ. Nuomonės prieš nėra. Balsuojame po svarstymo. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 86, prieš nėra, susilaikė 9. Po svarstymo yra pritarta.
Priėmimo stadija. Pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime priimti? (Balsai salėje) Balsuojame? Galime priimti? Prašom. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Pone Pirmininke, pasakykite, kaip Seimo nariai gali realizuoti savo teisę pateikti raštu pataisas, pavyzdžiui, dėl datos, kai prieš septynias minutes sužinome, kad komisija siūlo rugsėjo 15 dienos datą? Mums ta netinka, mūsų personalas šiuo metu ruošia pataisą ir tuoj turi atnešti, o jūs dabar jau pradedate balsavimą papunkčiui, atimdama galimybę pasinaudoti savo teise pateikti pataisymą raštu. Tai aš prašau padaryti…
PIRMININKĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, Statutas numato…
E. GENTVILAS (LSF). …30 minučių pertrauką, to prašau frakcijos vardu. Per 30 minučių mes pateiksime pataisą dėl datos ir tada darykime svarstymą.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, ši procedūra visada atliekama Seime vienodai. Nebalsuokite už tą datą ir pateikite kitą. Visada… (Balsai salėje) Jūs patys dirbtinai stabdote nutarimo priėmimą. Todėl aš tikrai labai prašau atsakingai elgtis.
Dėl 1 straipsnio prašau balsuoti. Prieš – K. Daukšys. Norite kalbėti? Balsuojame dėl 1 straipsnio. (Balsai salėje) Viską girdėjau, nereikia šaukti iš vietos. (Balsai salėje) Aš turiu pabaigti procedūrą. (Šurmulys salėje)
Balsavo 91 Seimo narys: už – 90, prieš nėra, susilaikė 1. 1 straipsnis priimtas.
2 straipsnis. Dėl sudėties. Balsuojame. Kas pritariate dėl 2 straipsnio, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Vyksta balsavimas.
Balsavo 100 Seimo narių. Už – 99, prieš nėra, susilaikė 1. 2 straipsnis priimtas.
3 straipsnis. Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę… Balsavo 100 Seimo narių. Už – 61, prieš – 29, susilaikė 10. 3 straipsnis priimtas.
4 straipsnis. Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Galite dabar balsuoti prieš, kas manote kitaip. Balsuojame dėl 4 straipsnio.
Balsavo 94 Seimo nariai. Už – 54, prieš – 30, susilaikė 10. 4 straipsnis priimtas.
Nutarimo priėmimas pastraipsniui baigtas. (Balsai salėje) Gerai, aš viską girdžiu, bet kaip Seimo Pirmininkė taip pat turiu teisių.
Taigi noriu pasakyti, tam, kad nutarimas būtų tikrai nešališkai priimtas, aš, kaip Seimo Pirmininkė, kreipiuosi į Etikos ir procedūrų komisiją, kad galutinai balsuodami visi būtume absoliučiai ramūs, ir prašau įvertinti tų partijų ir frakcijų Seimo narių, kurie yra kada nors gavę iš šios kompanijos oficialų rėmimą, ar nebus supainioti viešieji ir privatūs interesai, ar nereikia jiems nusišalinti. Taigi prašyčiau Etikos ir procedūrų komisijos išvados. Priėmimo pertrauka. Viskas. (Balsai salėje) Nebėra dėl vedimo tvarkos. Sprendimas priimtas. (Balsai salėje)
Kita pertrauka baigėsi ir mes grįžtame prie kitų klausimų. (Triukšmas salėje) (Balsai salėje) Seimo Pirmininkas taip pat turi teisę priimti sprendimus. Kada Etikos ir procedūrų komisija pasakys, kad tos frakcijos, kurios yra gavusios paramą iš šios bendrovės, gali balsuoti, tada ir kalbėsime apie kitas statutines pertraukas. (Balsai salėje) Nešaukite! Gerbiamasis Kubiliau, mes abu buvo Japonijoje ir ten buvo gautas labai geras patarimas: pirmiausia pasitarkite su savimi. (Triukšmas salėje) Jūs turite teisę kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją. (Balsai salėje) Prašau! (Balsai salėje) Gerbiamasis kolega, aš noriu pasakyti, kad pirmiausia aš nesu tikra, kad jūs esate nešališkas priimant šį nutarimą. Viskas. Dirbame toliau. (Triukšmas salėje) Viskas! Baigiame ir dirbame toliau! (Triukšmas salėje) Kaip Ukrainoje, užimkite tribūną ir pasimuškite! Taip, viskas. Viskas! Kada būsite visi absoliučiai nešališki dėl šio sprendimo, tada galėsite man reikšti pretenzijas. (Triukšmas salėje)
Toliau mes svarstome, valanda iki popietinio posėdžio buvo praėjusi, grįžtame prie rytinės darbotvarkės. (Triukšmas salėje) Pasitarkite pirmiausia su savimi ir nešaukite iš vietos. Taip. (Balsai salėje) Nusiraminkite! Nusiraminkite! Aš turiu toliau vesti posėdį. Projektas Nr. XIIP-3235 – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo… (Balsai salėje) Galite šaukti, na, pašaukite! Paklausys, rinkėjai paklausys! Na, pašaukite! Skelbiu 5 minučių pertrauką tam, kad aprimtumėte.
Pertrauka
PIRMININKĖ. Ką gi, Seimo nariai, prašome užimti savo darbo vietas. Tęsime posėdį. Kadangi buvo prašymas, nes vyksta renginiai, svarstyti Seimo rezoliuciją, manau, galime ją greitai apsvarstyti, pateikti ir priimti.
15.42 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl 1941 m. birželio 23-iosios sukilimo įvertinimo“ projektas Nr. XIIP-3328(2) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Seimo rezoliucijos „Dėl 1941 m. birželio 23-osios sukilimo įvertinimo“ projektas Nr. XIIP-3328. Pateikimas, svarstymas ir priėmimas. Pranešėjas – P. Saudargas. Prašom. P. Saudargą kviečiu pateikti rezoliuciją. 47 Seimo nariai yra pasirašę. Kas kitas, jeigu nėra? S. Šedbaras. Gerai. Ačiū. Toliau posėdžiui pirmininkaus Pirmininko pavaduotojas J. Narkevičius. Prašom.
PIRMININKAS (J. NARKEVIČ, LLRA-KŠSF). Prašom, įjungtas mikrofonas.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Galima?
PIRMININKAS. Taip, prašom.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, teikiame jūsų dėmesiui rezoliucijos projektą dėl 1941 m. birželio 23 d. sukilimo įvertinimo. Turbūt visi puikiai žinome tą mūsų tautos istorijos istorinį faktą, kada, prasidėjus Antrajam pasauliniam karui ir jam peržengus Lietuvos valstybės ribas, tuo pasinaudoję, kai Vokietija užpuolė Sovietų Sąjungą birželio 22 dieną, iš karto Kaune organizuoti Lietuvos… ir pareigūnai, ir tautos atstovai pasiskelbė atkuriantys Lietuvos nepriklausomybę, suformavo atitinkamas valdžios institucijas. Žinoma, su viltimi, kad bus galima atkurti visišką valstybingumą. Tačiau pats ryžtas, pats stengimasis šitą veiksmą ir tą patirtį, kuri nuo 1940 m. birželio 15 d. Lietuvoje jau buvo žinoma, atitinkamai įvertinti, manau, yra vertas atitinkamo dėmesio.
Todėl siūlome, kad Lietuvos Respublikos Seimas priimtų rezoliuciją ir pareikštų, kad būtų žinoma, kad primintų apie tą nepelnytai užmirštą įvykį, kad būtų prisiminti tie žmonės, kurie žuvo, nes iš karto stojo į kovą su besitraukiančiais bolševikais, daugelyje vietų įvyko susirėmimai ir buvo aukų. Nors 1941 metų sukilėliams ir nepavyko įtvirtinti nepriklausomybės, sukilimo poveikis iš tiesų buvo žinomas ir tarptautinėje arenoje, ir, be jokios abejonės, turėjo įtakos pokario rezistencijai, ir turėjo reikšmės atkuriant Lietuvos nepriklausomybę 1990 metais.
Taip pat mes siūlome, kad šios įsimintinos dienos proga būtų pasveikinti sukilimo dalyviai, jų artimieji, visi Lietuvos žmonės primenant tai, kad bet koks siekis atkurti nepriklausomybę yra nepamirštamas ir sveikintinas.
Raginame 1941 m. birželio 23 d. paskelbtą Lietuvos Laikinosios Vyriausybės pareiškimą „Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas“ įtvirtinti Lietuvos Respublikos teisės aktu. Toks yra iniciatorių rezoliucijos tekstas. Tikrai manytume, kad visoje šioje grandinėje, pradedant Vasario 16 dienos Aktu, toliau tęsiant Birželio 23 dienos rezoliucija, po to mes turime Vasario 16 dienos Aktą, kurį priėmė Lietuvos partizanai kaip tam tikra prasme Lietuvos konstitucinį aktą, į tą grandinę tikrai reikėtų įrašyti ir šitą mano paminėtą dokumentą.
PIRMININKAS. Ačiū už pateikimą. Taigi klausimai. Ponas A. Anušauskas. Prašom, pone Arvydai, jūsų klausimas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Norėčiau paklausti. Vis dėlto rezoliucijoje paminimi visi įvykiai, kurie tuo metu vyko, tačiau apeinamas klausimas apie žydų genocidą, kuris prasidėjo taip pat tuo metu. Aš manau, kad apeiti dalį mūsų istorijos mes negalime, juolab kad jau senokai, ne šiemet, ne prieš kelerius metus, o gerokai anksčiau Prezidentės sudaryta Tarptautinė nacių ir sovietų okupacijų padariniams įvertinti komisija priėmė išvadas dėl 1941 metų, bet tos išvados čia neatsispindi.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Manyčiau, kad jeigu yra atitinkamos išvados, mes jų negalime nei apeiti, nei nutylėti, ir tai yra gėdingas mūsų tautos istorijos faktas, tačiau tai jau yra, kaip jūs pats paminėjote, įtvirtinta ir paskelbta. Šia rezoliucija mes akcentuojame tik tautos atstovų siekį atkurti Lietuvos valstybingumą. Bet kurioje situacijoje, žinoma, ir vienoje, ir kitoje pusėje pasitaiko, sakyčiau, niekšų, išdavikų, kurie ir vienoje, ir kitoje pusėje atliko savo juodus darbus, bet jie yra įvardinti. Galų gale iki šiol yra ir baudžiamosios bylos, ir teisminiai procesai. Čia yra politinis paskelbimas to veiksmo ir įvertinimas to veiksmo, kurio tauta siekė atkurdama savo valstybingumą birželio 23 dieną.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponia I. Šiaulienė, jūsų klausimas.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, deklaruojate, kad norite įvertinti 1941 m. birželio 23 d. sukilimą, pozityviąją pusę. Kadangi praėjo 75 metai ir apie sukilimą yra žinoma daugiau negu tuo metu sukilėliai, imdamiesi tokio žygio, galėjo matyti didžiosios politikos užkulisius, nacių planus ir visa kita, vis dėlto šiandien Seimas, priimdamas tokią rezoliuciją, turbūt turėtų pasakyti ir tai, kas negero vyko šio sukilimo metu. Tada tikrai būtų objektyvus vertinimas, ypač Seimo dokumente.
Ir dar. Jums, kaip teisininkui, kaip atrodo ta mūsų plintanti praktika vis įteisinti atgaline data? Ir jūsų siūlymas baigiasi – Laikinosios Vyriausybės pareiškimą įtvirtinti kaip mūsų teisės aktą.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Atsakyti galėčiau keliais aspektais. Vienas dalykas. Mes šiuo atveju rezoliucijoje tikrai nevertiname paties sukilimo, paties sukilimo vyksmo, paties sukilimo kažkokių sudedamųjų dalių ir jo metu atliktų veiksmų. Mes vertiname patį rezoliucijos faktą, rezoliucijos faktą kaip valios išraišką, kaip tautos ir tam tikros tautos atstovybės, kuri tuo metu susirinko Kaune ir vykdė tuos veiksmus, valios išraišką. Tuo metu buvo paralyžiuota valstybės valdžia ir, be abejo, sušaukti parlamentą, Vyriausybę tokia tvarka, kokia yra įprasta, buvo neįmanoma, ir, be abejo, paskelbti tą aktą, matyt, buvo neįmanoma. Jeigu mes šiandien pripažindami, kad tai buvo iš tiesų tautos valia, atspindėjo tautos valią, šią rezoliuciją pripažintume kaip sudedamąją teisinės sistemos dalį, tai būtų teisinga. Atlikti visų veiksmų taip, kaip buvo tuo metu jau nebegaliojančioje Konstitucijoje arba dabartinėje Konstitucijoje, tauta, žinoma, negalėjo to padaryti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponia D. Kuodytė.
D. KUODYTĖ (LSF). Gerbiamas kolega, aš tikiuosi, kad, rengdamas šį rezoliucijos tekstą, jūs konsultavotės su istorikais, nes vertinti istorinius įvykius, aš manau, be istorikų, vien tiktai teisiniu požiūriu yra neteisinga. Norėčiau sužinoti, su kokiais istorikais jūs konsultavotės?
Kitas mano klausimas. Ar jūs esate susipažinę su Laikinosios Vyriausybės priimtais dokumentais, potvarkiais, įsakais ir ar jūs nemanote, kad vertinti negalima vien tiktai iš vieno veiksmo ir vieno dokumento? Mes visuomenei siunčiame žinią apie vientisą Laikinosios Vyriausybės vertinimą. Ar jūs nemanote, kad tokia rezoliucija mes iš tiesų sukelsime visuomenei daugiau priešpriešų negu iš tiesų pasieksime tą tikslą, apie kurį jūs kalbate?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiama Dalia, mes čia nevertiname Vyriausybės veiklos kaip visumos. Mes vertiname patį Laikinosios Vyriausybės priimtą teisinį aktą. Mes prisiminkime Konstitucinio Teismo nutarimą, kuris buvo priimtas turbūt 1993 ar 1994 metais, kad Liaudies Seimo sprendimai, kuriais buvo nacionalizuotas turtas, nėra teisė. Iš neteisės negimsta teisė. Vadinasi, šiurkščia karine jėga panaikintas 1938 metų Konstitucijos galiojimas niekada nebuvo praradęs savo teisės. Šita 23 dienos rezoliucija yra panašaus lygio teisės aktas, o Laikinosios Vyriausybės veiksmai, be abejo, gali, turi būti ir yra įvertinti. Mes kalbame, kaip tautos atstovai susirinko Kaune ir paskelbė atkuriantys valstybę, apie šitos rezoliucijos teisinę reikšmę. Aš manau, ji yra neginčijama.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas V. A. Matulevičius.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamas kolega, aš… Iš esmės Seimo nariai, kurie jau uždavė klausimus, tą klausimą uždavė, be abejo, patį svarbiausią ir aktualiausią. Bet vis dėlto akivaizdu, kad reikia mums rasti kokį nors bendrą sutarimą. Ar tas sutarimas nebūtų, kad vis dėlto pripažįstant svarbą, reikšmę, išskirtinį nepriklausomybės atkūrimo deklaravimą, ar nereikėtų pažvelgti į viską atviresnėmis, objektyvesnėmis akimis, juo labiau kad tai po daugelio metų darome, ir įrašyti, kad buvo padaryta ir lemtingų klaidų?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Na, jeigu būtų tokia kolegų valia, be jokios abejonės, nes, norint iš tiesų susitarti ir priimti, reikia platesnio sutarimo. Jeigu tokia Seimo narių valia, be abejo, dėl to galime diskutuoti. Čia niekada… Retai būna, kad pateikiame kokį teisės aktą ir čia mes priimame. Svarbiausias dalykas yra teisinis šitos deklaracijos vertinimas. Dabar…
Tiesa, aš dar nepaminėjau dėl istorikų. Čia yra teisinio dokumento teisinis vertinimas, miela Dalia. O jeigu mes norime daryti paties proceso istorinį teisinį vertinimą, tai jau yra kito dokumento reikalas. Aš visiškai nieko prieš tą daryti. Beje, jeigu kas nors matėte spektaklį „Mano klasė“, pasirodo, ne vien lietuviai turėjo savo „Lietūkio“ garažą, jų buvo ir kitose valstybėse. Man atrodo, visos valstybės turi suvesti savo sąskaitas su tais dalykais, kurie įvyko. Bet kodėl jie įvyko? O jie įvyko todėl, kad buvo 1940 metai, buvo birželio 15 diena. Nes jeigu mes paimtume N. Davieso knygą „Europa. Istorija“, didžiulę knygą, kurioje Lietuvai, kaip tokiai, o ne Lietuvai ir Lenkijai skiriama labai daug vietos, ten yra pasakyta, kad XVI amžiuje Lietuva buvo saugiausia erdvė žydams, sentikiams ir visiems kitiems persekiojamiems Europoje. Ir iki pat 1940 m. birželio 15 d., man atrodo, taip buvo. Čia priežasčių yra labai daug.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinis klausimą užduoda ponas K. Daukšys. Pone Kęstuti, prašau.
K. DAUKŠYS (DPF). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, iš tikrųjų sukilimas vertinamas nevienareikšmiškai. Tuo metu yra įvykę ir daug nusikaltimų prieš žydų tautybės asmenis ir kitų dalykų. Prašau pasakyti, ar čia nebus paskui toks bandymas lyg ir išbalinti kokią nors vieną pusę, neatsižvelgiant į tai, kad yra padaryti ir tie dalykai, kurie iš tikrųjų buvo nusikalstami? Buvo tarpininkaujama tiesiog nacistiniams nusikaltėliams?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Na, nacistų dar nebuvo. Birželio 23 dieną Kaune dar okupacinės valdžios neturėjome. Šiuo atveju tai, kas buvo, kokie nusikaltimai padaryti, nieko nereikia balinti, atvirkščiai – reikia labai atvirai apie tai pasakyti. Aš dar sykį kartoju, mes kalbame, kad yra Vasario 16-osios aktas, yra kažkoks Liaudies Seimo neteisėtas aktas, yra Birželio 23 dienos aktas, po to vėl buvo Vasario 16-osios partizanų vadų aktas. Mes kalbame apie šitą rezoliuciją, kuri deklaravo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą. Visa kita turi būti atviromis akimis ir aiškiai pasakoma ir mums, ir pasauliui.
PIRMININKAS. Dėkojame kolegai S. Šedbarui už pateikimą bei atsakymus į klausimus.
Dabar bendroji diskusija. Taigi bendrojoje diskusijoje pirmasis žodžio prašo ponas A. Anušauskas. Prašau, pone Arvydai.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, vis dėlto skaitydamas rezoliucijos tekstą turiu išsakyti kai kurias savo abejones. Tuo metu, kai buvo paskelbta Nepriklausomybės atstatymo deklaracija, gresiančios naujos nacistinės okupacijos akivaizdoje, buvo kartu paskelbta ir deklaracija, kurią pacituosiu: „Prieš viso pasaulio tyrąją sąžinę jaunoji Lietuvos valstybė pasižada prisidėti prie Europos organizavimo naujais pagrindais.“
Kas tuos naujus pagrindus siūlė? Aš manau, kad būtent toks deklaravimas bei prasidėję bendrapiliečių žydų teisių suvaržymai išties turi būti minimi bet kokiu atveju teikiant tokias rezoliucijas ir jų turinyje. Prieš 75 metus Laikinoji Vyriausybė ir jos atskiri nariai konstatavo žvėriškumą žydų atžvilgiu. Pacituosiu iš jų protokolo: „Nepaisant visų priemonių, kurių reikia imtis prieš žydus dėl jų komunistinės veiklos ir kenkimo vokiečių kariuomenei, partizanams ir paskiriems gyventojams, vengti viešų žydų egzekucijų. Patirta, kad šie veiksmai yra padaryti žmonių, kurie nieko bendro neturi nei su aktyvistų štabu, nei su partizanų štabu, nei su Laikinąja Lietuvos Vyriausybe.“ Taip, naikinimo operacijoms dirigavo Vokietijos slaptoji valstybės policija – gestapas, SD, įtraukė vietos kolaborantus, tačiau tai vyko tuo pat metu. Nežinau, ar jums teko, bet man teko kalbėtis ne su vienu tuometinio sukilimo dalyviu. Taip, jų dabar jau nėra tarp mūsų, tačiau jie neslėpė tuometinių labai kontroversiškų aplinkybių, neslėpė nusikaltimų, kurie buvo įvykdyti. Nedidelė dalis dalyvių įsirašė į Tautinio darbo apsaugą ir vadovaujami majoro K. Šimkaus, leitenanto B. Norkaus kartu su „Einsatz“ grupe vykdė nusikaltimus prieš Lietuvos Respublikos piliečius. Taip, jie turėjo „Einsatz“ grupės įgaliojimus, kurie buvo prieš žydus, tačiau ar tai galime nutylėti, nes, kaip jau esu minėjęs, Lietuvoje sukurta Tarptautinė komisija nacių ir sovietų okupacijos pasekmėms įvertinti yra priėmusi išvadas dėl 1941 metų įvykių, todėl reikėtų, priimant rezoliucijas, remtis ir jomis.
Pirmiausia pabaigoje turiu pasakyti, kad, kalbant apie šiuos įvykius, reikia vis dėlto kalbėti ir apie žydų tautybės Lietuvos piliečių žudynes, nes tai buvo taip jau sutapimas – šalia sukilimo prasidėjo ir žydų genocidas Lietuvoje. Todėl 23-ioji Lietuvoje tapusi sukilimo ir žydų genocido pradžia, todėl ir minima gali būti kaip nepasiteisinusių lūkesčių ir didžiųjų mūsų netekčių diena. Rezoliucijos tekstą aš vis dėlto siūlyčiau taisyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas P. Saudargas. Prašau. Jūsų žodis diskusijoje.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tiesų pradėsiu nuo to, kuo pabaigė gerbiamas A. Anušauskas. Kalbėdami apie šį sukilimą ir deklaraciją turėtume pabrėžti, kad tai buvo nepasiteisinusių lūkesčių veiksmas. Tai lygiai taip pat mes turėtume pasakyti, kad mūsų partizaninis karas buvo nepasiteisinusių lūkesčių veiksmas, nes, deja, mes tada pralaimėjome, bet ilguoju laikotarpiu mes laimėjome, nes parodėme, kad Lietuvoje yra žmonių, kurie yra pasiryžę ginti, kovoti ir atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę, kaip, beje, ir Birželio 23-iąją. Deklaracija skelbė atkurianti nepriklausomybę ir nuo Sovietų Sąjungos, ir nuo fašistinės Vokietijos, ir nuo viso likusio pasaulio. Tai buvo bandymas sukurti nepriklausomą ir laisvą Lietuvos valstybę. To nepaneigsi nei dokumentais, nei faktais. Tokia buvo žmonių valia.
Demagogija arba retorika, kad visur yra visko ir todėl mes negalime išaukštinti vienų dalykų, nes juose galbūt yra šaukštas deguto, tai tokia retorika vadovaujasi V. Putino propaganda Lietuvoje, kad tarp partizanų galimai buvo banditų, kurie skriaudė nekaltus žmones, kad tarp partizanų buvo perrengtų „istrebitelių“, MGB’istų. Jeigu mes dabar negalime atskirti partizano nuo NKVD’isto, tai ką daryti? Nebegerbkime jų visų, nebedėkime gėlių per šventes ant partizanų kapų, pamirškime, ištrinkime tai iš istorijos. Lygiai ta pačia demagogija vadovaudamiesi mes galime pasakyti, kad nebegerbkime Sausio 13-osios didvyrių, nes kažkoks A. Paleckis vaikšto su plakatais, kad visur savi šaudė į savus, pasirodo. Visą tiesą apie Sausio 13-ąją bando diskredituoti. Lygiai taip pat nešvęskime Kovo 11-osios. Kodėl mes čia visi iškilmingai kalbame susirinkę į mūsų Kovo 11-osios tribūną? Džiaugiamės kuo? Ne visi gi balsavo už. Tada kalbėkime apie tuos, kurie susilaikė. Kalbėkime apie detales.
Kolegos, matykime esmę. Istorijos detales palikime istorikams, archeologams, mokslininkams, bet Seime, tautoje, valstybėje, jeigu norime turėti nepriklausomą valstybę, patriotizmo reikia semtis iš esmės – iš žmonių, kurie norėjo turėti laisvą Lietuvą, kurie už ją kovojo ir mirė. Taigi, kolegos, siūlyčiau šią rezoliuciją palaikyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas P. Saudargas išsakė savo poziciją. Pereiname prie priėmimo. Mes turime apsispręsti, ar bendrąja tvarka, bendru sutarimu galime priimti rezoliuciją be pataisų? (Balsai salėje) Girdžiu, kad ne. Kalbėkime dėl motyvų.
Motyvai už, kad rezoliucija būtų priimta be pataisų. Taip, tai bus motyvai už. Ponas P. Saudargas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Kadangi išdėsčiau savo argumentus diskusijoje, aš paminėsiu tik vieną papildomą faktą ir argumentą, kad dabar jau trys minutės po keturių valandų… prie Seimo yra susirinkusios įvairios patriotinės organizacijos ir Laisvės kovotojų sąjunga, ir baikeriai iš Kauno atvykę. Jie laukia Seimo verdikto, kaip mes įvertinsime to meto lietuvių pasiryžimą turėti savo laisvą ir nepriklausomą valstybę. Nenuvilkime jų, kolegos.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai prieš, vadinasi, prieš, kad rezoliucija būtų priimta be pakeitimų. Ponia D. Kuodytė.
D. KUODYTĖ (LSF). Man iš tiesų labai smagu klausyti mūsų jaunųjų kolegų tokių uždegančių kalbų, tačiau vis dėlto aš siūlyčiau truputėlį atvėsti. Visi čia mes Tėvynę mylime, visi mes žinome istoriją. Tiesą pasakius, man labai keista, kad kalbama, kad istorikų nuomonė dėl to nesvarbi. Aš jaučiuosi turinti teisę pasakyti savo nuomonę ir tikiuosi būti išgirsta. Aš 18 metų dirbau būtent su šituo istorijos laikotarpiu ir aš sakau ir tvirtinu, kad istorija vis dėlto, kad ir kaip ten būtų, yra šioks toks mokslas. Ir kai visiškai nepaisoma istorikų nuomonės ir istoriniai faktai perkeliami į politinį lygmenį visiškai neatsižvelgiant į sudėtingus dalykus, į kontroversijas, tai yra didžiulė nelaimė ir didžiulė bėda, kuri yra būdinga mūsų Seimui.
Man regis, kad priimdami tokią rezoliuciją be pakeitimų, be pataisymų, be redakcijos mes iš tiesų susilauksime didžiulės ir pasaulio reakcijos. Man regis, truputėlį atsiplėškime nuo progų ir jeigu reikia tą padaryti, tai sudarykime redakcinę komisiją. Jeigu nepasitikima istorikais, kurie dirba Seime, pasikvieskime istorikus iš Istorijos instituto ir tada parenkime korektišką rezoliucijos tekstą, už kurį būtų galima balsuoti. Todėl šiuo atveju, gerbdama sukilimo žmones, nesusitepusius nusikaltimais, aš siūlau vis dėlto šiandieną nebalsuoti arba nepritarti, sudaryti redakcinę komisiją ir galbūt parengti kokį korektišką tekstą.
PIRMININKAS. Ačiū. Yra dvi nuomonės, taigi balsuosime. (Balsas salėje: „Keturių!..“) Atsiprašau, atsiprašau.
Gerai. Ponas V. Vasiliauskas, motyvai – už.
V. VASILIAUSKAS (MSNG). Ačiū, pone pirmininke. Iš tikrųjų Birželio 23-iosios sukilimas yra vienas iš mūsų tautos kovos už laisvę simbolių, kaip ir 1831-ųjų, 1863 metų, toks ir šis sukilimas yra. Ne veltui jis tapęs sovietų taikiniu nuo pat pradžių – šis sukilimas, taip pat J. Brazaičio Vyriausybė. Juk yra didžiausias absurdas – ta Vyriausybė, kurios nė vienos akimirkos nepripažino naciai, su kuria atsisakė palaikyti kontaktus, kurios keturi ministrai buvo išvežti po to į koncentracijos stovyklas ir nė vienas nebuvo pronacis… Negana to, po KGB skundo J. Brazaitis buvo tiriamas Jungtinių Tautų, atsiprašau, Jungtinių Amerikos Valstijų senato pakomisėje dėl tariamo kolaboravimo. Yra 1974 metų oficiali Jungtinių Amerikos Valstijų senato išvada, kad J. Brazaitis nebuvo pronacinis veikėjas ir neveikė prieš žydus. Yra oficialūs dokumentai, o mus vis dar valdo sovietinės ir KGB klišės. Aš labai sveikinu šios rezoliucijos autorius ir visus raginu balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai prieš – ponas V. A. Matulevičius. Prašau.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamas pirmininke, jūs pats pripažįstate problemą ir nereikia pristatinėti prieš. Aš esu už tai, aš esu už rezoliuciją, bet nuoširdžiai palaikau tuos Seimo narius, kurie sakė, kad reikia ieškoti sutarimo. Ir jį reikia rasti šiandien ir šioje salėje, nes yra birželio 23-ioji. (Balsai salėje) Įmanomas kompromisas. Tikrai nereikia pristatinėti Seimo narių, kurie nenori užmerkti akių į istoriją, kaip nepriklausomybės priešininkus skelbti. Tai dabar mes, kurie siūlome, kad reikia redaguoti ir papildyti, ir būtent šiandien, negi mes dabar esame kaip L. Jankelevičius iš Šalčininkų, kuris susilaikė? Tai ne čia problema. Ne čia problema.
Tai yra tikrai mūsų teisės aktas, palaikykime, bet tikrai įrašykime tą sakinį, apie kurį kalba Seimo nariai. Jūs puikiai žinote, kas buvo greta sukilimo, kas buvo, ir išnyko viena Lietuvos etninė grupė. Ir sveikinimas Berlynui buvo, ir panašiai. Tai yra problema ir iki šiol neatsakome, „Lietūkio“ garažo istorija prasidėjo atėjus vokiečiams ar neatėjus? (Balsai salėje) O kiti mano, kad ne. Tai yra problema. Aš kviečiu iš tikrųjų nuoširdžiai palaikyti šitą rezoliuciją, bet papildyti ją esminiu sakiniu ir viskas, ir bus nuo viso Seimo.
Baigdamas noriu tiesiog pridurti, kad neįtartumėte manęs nelojalumu, kad vienas iš mano giminaičių buvo vienas iš Vilniaus sukilimo vadų. Ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Ačiū, atsakysiu ponui V. A. Matulevičiui prieš suteikdamas žodį kalbėti dėl motyvų. Aš pabrėžiau, kad motyvai už ir prieš. Už reikštų, kad kalbame dėl rezoliucijos be pataisymo, o prieš reikštų, kad už rezoliuciją, bet su pataisymu. Taigi manau, kad čia buvo gana konkrečiai suformuluota.
Toliau trečiasis – ponas A. Kubilius už tai, kad rezoliucija būtų priimta be pataisų. Prašau, gerbiamas Andriau.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš siūlyčiau kaip nors nuo emocijų pereiti prie šiek tiek racionalesnio požiūrio. Iš tikrųjų šiuo metu turbūt būtų galima svarstyti tris rezoliucijas: vieną – dėl sukilimo, antrą – dėl Laikinosios Vyriausybės ir kaip ją vertinti ir trečią – dėl viso 1941 metų laikotarpio, įskaitant visą holokaustą. Yra trys dalykai, kurie turi tarpusavio sąsają, bet nėra tapatūs. Čia yra pasiūlyta rezoliucija, todėl aš raginu balsuoti už ją. Pasiūlyta rezoliucija tik dėl sukilimo. Joje nekalbama nei apie vertinimą, kaip vertinti po to veikusią laikinąją Vyriausybę, nei kaip vertinti tai, kas vyko su žydų tauta. Iš tikrųjų visi suprantame, kad jauni, romantiškai nusiteikę ir šiek tiek naivūs vyrai ėjo į sukilimą svajodami apie nepriklausomybę tokiomis sąlygomis, kokias jie matė, t. y. sovietai griūna, ateina vokiečiai, ir tikėjosi, kad jiems bus leista (taip, kaip naciai elgiasi kai kur Vakarų Europoje) turėti savo Vyriausybę. Naivus noras buvo. Pažiūrėkime, Ukrainoje taip pat įvyko sukilimas, S. Bandera suformavo Vyriausybę, S. Banderą po dviejų savaičių naciai išvežė į koncentracijos stovyklą. Nacių planas čia buvo visai kitoks. Lietuvoje įvyko šiek tiek kitaip, jų Vyriausybės neuždarė iš karto, bet, natūralu, iš tikrųjų po to prasidėjo holokaustas.
A. Anušauskas teisus, mes nuo to negalime pabėgti, ir tema mums yra labai svarbi. Visiškai neseniai perskaičiau, tikiuosi, gal išleis ir lietuviškai, T. D. Snyderio, vieno žymiausių istorikų, knygą apie holokaustą visoje mūsų teritorijoje. Jisai įvertino labai paprastai, kokia priežastis buvo, kad Lietuvoje iki 1941 metų gruodžio faktiškai visos 200 žydų gyvenviečių buvo sunaikintos, liko tik Vilniaus ir Kauno getai. Pagrindine priežastimi jis įvardina dvigubą okupaciją, ne tų vaikinų romantinį nusiteikimą organizuoti sukilimą, o prieš tai vykusią dvigubą okupaciją: sovietų ir nacių okupacija, sugriovusi Lietuvos valstybę, lėmė visą holokausto mastą. Šiuo atveju – ir už tokį, ir už tokį variantą. Aš būčiau ir už tai, kad dabar priimtume rezoliuciją, bet jeigu mes norime plačiau įvertinti…
PIRMININKAS. Ačiū, iš tiesų laikas. Motyvai prieš, ponas K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Visą laiką pragaras dažniausiai būna gerais norais grįstas. Tas pragaras, kurį išgyveno kai kurie mūsų valstybės piliečiai, irgi turi būti įvertintas savaip. Todėl aš tikrai pritariu D. Kuodytei. Ne prieš sukilimą, ne prieš jo atskirus dalyvius, bet reikia vieną kartą… Jeigu mes norime priimti rezoliuciją, turi nebūti jokių neaiškumų, turi būti aiškiai įvardyta, kas, kodėl ir kaip, ir nebūtinai šiandien – galima po savaitės, galima rudenį, bet ji turi būti rimtai parengta, su rimtais istorikais apkalbėta. Tuomet bus viso Seimo valia, o ne vienos partijos bandymas vieną ar kitą dalyką pakreipti savo naudai, patvarkyti. Ir viskas.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas D. Jankauskas. Prašau.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, tikrai daug ir svarių argumentų išsakyta, yra tiek pasisakiusių už, tiek ir siūliusių kaip nors redaguoti rezoliuciją, įrašyti ar šiek tiek kitaip išdėstyti vieną kitą sakinį, bet mes turime labai daug pavyzdžių, kai dėl procedūrinių ginčų, kivirčų yra paskandinama bet kokia iniciatyva: ar nurašant, kad čia vienos partijos iniciatyva, ar kalbant apie artėjančius rinkimus. Kolegos, noriu tik priminti, kad lygiai prieš metus Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga ir kitos patriotinės organizacijos išsakė lūkestį ir gavo šiandien esančių Seime ir dirbančių mūsų kolegų patikinimus, kad toks dokumentas bus priimtas. Lygiai po metų mes vėl lyg ir kalbame nuo pradžių, kodėl šiandien reikia priimti, kodėl reikia skubotai. Lygtai visus metus laukėme, ir niekas nieko net nebandė inicijuoti. Aš tiesiog kviečiu ir raginu bent jau tuo parodyti Seimo valią, kad tai nėra koks nors emocijų padiktuotas ekspromtas ir kad Seimas vertina sukilimo žmones, nes rezoliucija, kaip buvo labai aiškiai pasakyta, kalba tik apie sukilimo vertinimą, ne apie aplinkybes, kurios buvo esant sukilimui, ne apie kitus istorinius įvykius, netgi labai skaudžius. Šiuo atveju kalbame apie politinį sukilimo vertinimą, todėl kviečiu šiandien priimti dokumentą ir prašau balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai prieš – ponas A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Išties į šitą dokumentą rinkimų laikotarpiu turbūt galima žvelgti kaip į dešiniųjų politinių jėgų agitacijos sudedamąją dalį. Bet mano rankose – 2000 m. rugsėjo 12 d. dokumentas, kada buvo bandoma įstatymu įteisinti Nepriklausomybės Akto deklaravimą. Po to, sulaukus neadekvačios visuomenės arba visuomenės… nepasitenkinimo, buvo kreiptasi į Prezidentą V. Adamkų, kad šis įstatymas neišvystų dienos šviesos. Ar vėl norima telkti visuomenę, ar ją priešinti? Aš kalbu apie pono V. Landsbergio kreipimąsi. Gerbiamieji kolegos iš dešinės, nebedarykime tos pačios klaidos, kad vėl nereikėtų prašyti ponios D. Grybauskaitės atšaukti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Priėmimo stadijoje išsakyti motyvai, keturi – už, keturi – prieš. Dabar balsuosime dėl rezoliucijos priėmimo be pataisų. Jeigu kas sutinka su tuo, kad būtų be pataisų, balsuoja už, kas galvoja kitaip, balsuoja kitaip, tada apsispręsime dėl kitų dviejų galimų variantų, ar pataisyti, ar atmesti. Bet tai jau bus kitas balsavimas. Skelbiu balsavimą. Už, vadinasi, sutinka, kad rezoliucija būtų priimta be pataisų. (Balsai salėje)
Ačiū, įvyko balsavimas. Už – 31, prieš – 1, susilaikė 45. Rezoliucija be pataisų nepriimta.
Kitas variantas. (Balsai salėje) Pone Saudargai, prašau.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos ir gerbiamasis pirmininke, iš tiesų su apgailestavimu turiu pasakyti, kad šiandien Seimui neužteko politinės valios dabartiniame įtemptame geopolitiniame kontekste sustiprinti savo istorijos pamatus, pasididžiuoti savo valstybe, suteikti patriotinėms organizacijoms aiškų ir pozityvų atsaką, kad mes gerbiame savo didvyrius, kurie pasiaukojo už Lietuvos laisvę, ir noriu priminti, kad prieš metus, dar prieš metus tokiuose pat renginiuose dalyvavo Seimo vadovybė (aš neminėsiu pavardžių) ir pažadėjo mūsų patriotinėms organizacijoms, kurios yra ir šiandien prie Seimo, kad ši rezoliucija bus priimta. Deja, gerbiamieji kolegos, jūsų pažadai yra sulaužyti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Minutėlę, pone Andriau. Ponia Irena, su visa pagarba – dama. Prašau.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, ypač jaunieji, aš irgi kaip Dalia norėčiau kreiptis. Prieš teikdami tokias rezoliucijas, kada yra pakankamai tyrimų, ir ne tik Lietuvos istorikų, bet ir užsienio, praėjus 75 metams… Norint teikti politinį vertinimą… Ir, ką sakė A. Skardžius (nepabaigė dėl to priimto teisės akto), kilo rezonansas ne tiek mūsų visuomenėje, kiek užsienio. Štai kodėl profesorius V. Landsbergis turėjo kreiptis į Prezidentą V. Adamkų, kad tai būtų atšaukta ir nepasirašyta. Kolegos, nekartokime praeities klaidų! (Balsai salėje) Ir tie iniciatoriai, kurie teikia ir jaučia, kad tai yra jautru, turi teikti pakankamai subalansuotą tekstą. Todėl reikia matyti ne tik mūsų herojiškas valandas, bet gebėti pripažinti ir tas nemalonias klaidas.
Jeigu būtų rezoliucija parengta su balansu, aš manau, jinai būtų priimta. Galų gale net jūsų kolega, dirbęs Genocido ir rezistencijos centre ir žinojęs apie šitą įvykį, tos rezoliucijos nepalaikė. Man atrodo, kad tai yra pakankamas signalas.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš suteikdamas žodį ponui A. Kubiliui, norėčiau tiesiog priminti, kad mes dar nagrinėjimo proceso nebaigėme, dar mums lieka balsavimas, ar redaguoti, ar atmesti. (Balsai salėje) Taigi, gal po balsavimo pakalbėsime? (Balsai salėje) Balsuojame.
Gerai, buvo pasiūlymas, ir yra du variantai. Vienas variantas – redaguoti rezoliucijos projektą, kitas variantas – atmesti. Akivaizdu, kad už – už redagavimą, kas galvoja kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko. Vyksta balsavimas dėl rezoliucijos teksto. Už – redaguoti rezoliucijos projektą, o kitaip balsuojant, reikštų atmesti, ar redaguoti, ar atmesti. Ačiū, balsavimas įvyko. Laukiame rezultatų.
Balsavo 72 Seimo nariai: už – 49, prieš – 9, susilaikė 14. Mes perėjome prie kito. Kadangi priimta grąžinti redaguoti, tai mes turime dabar nustatyti svarstymo datą, laiką ir sudaryti redakcinę komisiją. Dabar suteikiu galimybę pasisakyti. Ponas A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš siūlau iki antradienio suredaguoti. Mes siūlome P. Saudargą ir A. Anušauską į redakcinę komisiją. Bet kartu noriu dar dėl vedimo tvarkos tarti vieną pastabą, kadangi šiais laikais gauti žodį dėl vedimo tvarkos pasidarė labai sunku. Aš noriu sureaguoti į prieš tai svarstytą klausimą, kai Seimo Pirmininkė, buvusi Darbo partijos vadovė, L. Graužinienė ėmėsi tokių veiksmų, kurių pasekmė yra tai, kad pono V. Gapšio imuniteto klausimas nebus…
PIRMININKAS. Kolega Andriau!
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Minutėlę, leiskite man pabaigti.
PIRMININKAS. Dėl šito klausimo.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Minutėlę, leiskite man pabaigti. Ir vėl neleidžiate, kai tik šitas klausimas, taip ir neleidžiate.
PIRMININKAS. Dėl šito klausimo.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš noriu pabaigti labai paprastai ir aiškiai. Gerbiamieji kolegos, jeigu taip bus iš tikrųjų, jeigu situacija nebus ištaisyta taip, kad kitą savaitę būtų sudaryta komisija ir imtasi veiksmų, tai bus didžiulė gėda. Iš tikrųjų aš tokiu atveju raginsiu galvoti, ar Seimo Pirmininkė nepažeidė…
PIRMININKAS. Ačiū. Aš galvoju, kad jūsų pasiūlymas skirti laiką iki antradienio dėl šio klausimo ir pirmininku poną A. Anušauską. Negudraukime, ponas Andriau. Negudraukime. Mes dabar nagrinėjame šį klausimą, viskas. Prašom, kolega.
P. URBŠYS (MSNG). Dėl vedimo tvarkos. Vis dėlto dar yra alternatyvus siūlymas, kad po valandos būtų vėl priiminėjama rezoliucija, mes susirenkame, redakcinė komisija. (Balsai salėje) Palaukite. Deleguoja…
PIRMININKAS. Yra teikiamas pasiūlymas, išklausykime.
P. URBŠYS (MSNG). Deleguoja žmones į redakcinę komisiją, jie atlieka savo darbą, nes kalbama tikrai apie vieną sakinį, mes pajėgūs tą kompromisą priimti ir aš norėčiau, kad už tą pasiūlymą irgi būtų balsuojama kaip alternatyvą, Mišrios grupės vardu.
PIRMININKAS. Jūsų pasiūlymas yra po valandos, kiek supratau, ir į komisiją jūs nieko nesiūlote, taip? P. Gylys. Prašom.
P. GYLYS (MSNG). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Manau, kad visi čia esantys Seimo nariai supranta birželio 23 dienos dokumento svarbą ir yra už. Bet aš matau politikavimą, kad viena politinė grupė nori primesti arba pasiimti monopolį dėl šito dokumento, ir padarė labai nedidelę klaidą, ten reikėjo gal porą žodžių įrašyti, kad buvo ir negatyvių veiksmų, buvo fonas. Siekis labai gražus, palaikytinas ir daro garbę tai Vyriausybei ir tiems žmonėms. Bet įterpti porą žodžių, kad buvo tamsių dalykų tom dienom, tai tikrai būtų nepakenkę ir tas statymas Seimo vienos partijos į šitą poziciją yra tiesiog partinė veikla.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas A. Skardžius. Prašom.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš tiesiog dėl replikos, pasinaudojamas teise po balsavimo, norėčiau pasakyti, kada Seimo Pirmininkas V. Landsbergis 2000 metų rugsėjo mėnesį kreipėsi į Prezidentą V. Adamkų, Prezidentas V. Adamkus pavadino klaida Seimo sprendimą valstybės teisės aktu pripažinti Lietuvos Laikinosios Vyriausybės 1941 m. birželio 23 d. pareiškimo Nepriklausomybės atstatymo deklaraciją ir jis pareiškė, kad vien vetuojant įstatymą Seimo padarytos klaidos jau neįmanoma ištaisyti. Tai gali būti padaryta tik visuomenei ir politinėms partijoms šią klaidą supratus ir įvardijus. Tada Seimo kancleris J. Razma kartu su pirmininkaujančiu A. Vidžiūnu, palaikant 58 Seimo nariams, žinote, kad konservatorių buvo absoliuti dauguma, priėmė sprendimą, kad šis teisės aktas būtų išbrauktas iš teisės aktų sąrašo. Štai, gerbiamieji, nedarykime tos pačios klaidos, praėjus 16 metų.
PIRMININKAS. Ačiū. Judame toliau. Organizacinis momentas. Mes turėtume pirmiausia sudaryti redakcinę komisiją. Siūlyčiau taip, kad kiekvienas seniūnas iš frakcijos pateiktų savo kandidatą, buvo pavardė Mišrios grupės, tai irgi… Buvo paminėta pono A. Anušausko pavardė. Taigi ponui A. Anušauskui siūlau tas pavardes pateikti ir tada po kito klausimo svarstymo jūs supažindinsite su komisijos nariais, ir mes tada nustatysime datą, ir pabaigsime šio klausimo nagrinėjimą. Tinka? Prašau nedelsiant pamąstyti ir iki kito klausimo ponui A. Anušauskui pateikti pavardes pagal frakcijas. Ačiū. Judame toliau.
Kitas darbotvarkės klausimas. Nematau ponios Seimo Pirmininkės. Esate? Ponia Seimo Pirmininkė pristatys kitos savaitės posėdžių darbotvarkę. Prašau. Ponia Seimo Pirmininkė L. Graužinienė. Atsiprašau, R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Dėl vedimo tvarkos, kad užbaigtume šitą klausimą, nes neaišku, ar po valandos, ar antradienį?
PIRMININKAS. Mes dabar kalbame dėl komisijos sudėties, tada poną A. Anušauską paprašysime supažindinti su komisija, patvirtinsime komisiją, tada nuspręsime laiką. Gerai? Ačiū. Ponas Anušauskai, laukiame pavardžių. Ponia Pirmininke, prašom.
16.26 val.
Savaitės (nuo 2016-06-27) – 2016 m. birželio 28 d. (antradienio), birželio 29 d. (trečiadienio) ir 30 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
L. GRAUŽINIENĖ. Labai ačiū. Aš pasistengsiu greitai tą padaryti. Iš tiesų bandome sukelti viską į tris dienas, tai yra į dvi pilnas ir vieną popietinę. Pirmiausia antradienis. Noriu informuoti, kad mane informavo, kad komitete dar bus svarstomos pataisos, tai aš siūlau sukeisti – pirma priimti Mokslo ir studijų įstatymą, tada Pagalbinio apvaisinimo tam, kad tikrai spėtų įregistruoti išvadas. Daugiau yra visi priėmimai. Jeigu šiandien kažkas liks, kelsime į antradienį. O jeigu bus sutarta ir nebus jokių nesutarimų, tai ten, kur bus svarstymai, galėsime iš karto priimti, tą numato darbotvarkė.
Noriu pasakyti dar tai, kad trečiadienį valdyba priėmė sprendimą nuo 13 valandos sušaukti neeilinį posėdį, ir noriu atkreipti dėmesį į trečiadienio darbotvarkę, kadangi neeilinis, yra patvirtinama tokia, kokia siūloma tą dieną. Stengėmės labai atsakingai pažiūrėti ir galbūt trečiadienį mes galėtume ilgiau padirbėti, kad ketvirtadienį neliktų priėmimų, nes noriu atkreipti dėmesį, jeigu mes paliksime priėmimus ketvirtadieniui, tai žinote, baigiasi sesija, reikia įstatymus suredaguoti, reikia vizas… Tie Seimo nariai, kurie buvo atsakingi, turi perskaityti, sužiūrėti, vizuoti, tada aš dar turiu pasirašyti, reikia išsiųsti Prezidentei. Iš tiesų, kiek yra praktikos, visada po to būna problemų dėl įstatymų pasirašymo. Norisi, kad kuo mažiau įstatymų liktų priimti ketvirtadienį. Ketvirtadienį svarstymus ir pateikimus galėtume padaryti. Tai tiek.
O visa kita, kas bus darbine tvarka, stengsimės padaryti. Labai norėtųsi, kad taip dirbtume kitą savaitę, kaip dirbome vakar – sutelktai. Vakar labai daug, nors ir pavargome, bet tikrai daug padarėme ir pajudėjome į priekį. Tai tiek. Jeigu kas turite klausimų, tai galiu konkrečiai atsakyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo nariai nori užduoti jums klausimus. Ponas A. Palionis. Prašom.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji Seimo Pirmininke, dabar pažiūrėjau, trečiadienį įtraukėte Kredito unijų ir Centrinės kredito unijos įstatymų projektus, tik taip greitai žiūrėjau, nepastebėjau, ar yra, ar nėra Mokėjimų sąskaitos įstatymas, ar yra įtrauktas kitą savaitę, nes antradienį, ketvirtadienį nėra, o dėl trečiadienio dabar nespėjau pasižiūrėti.
Ir dar vienas klausimas dėl Nr. XIIP-4374. Gal galima būtų jį pateikti?
L. GRAUŽINIENĖ. Kas ten dar, priminkite, yra?
A. PALIONIS (LSDPF). Architektų rūmų įstatymo projektas.
L. GRAUŽINIENĖ. Kieno?
A. PALIONIS (LSDPF). Architektų rūmų įstatymo projektas.
L. GRAUŽINIENĖ. Dėl pateikimo, jeigu tikrai dar bus galimybė ir laiko, tai ketvirtadienį, nes jau pateikiame rudens sesijai. Dėl Kreditų unijų – taip. (Balsai salėje) Mane patikslina, kad trečiadienį irgi perkeliame iš ketvirtadienio. Dėl Kreditų unijų įstatymo, kuris yra teikiamas Seimui, aš dar kartą paprašiau STT įvertinimo, šiandien gavau išvadą, kad viskas gerai su tuo, ką siūlo komitetas svarstyti, ką siūlo atmesti, dėl to nebuvo papildomų procedūrų, tai gal įtraukime į trečiadienį ir priimsime.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas Bronius. Nematyti. Pone Rimantai Jonai Dagy, prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiama Pirmininke, jūs ką tik paraginote tokiam darniam darbui. Kaip jums atrodo, mes antradienį 17 valandą vakaro įtraukėme balsavimą dėl Konstitucijos, 106 Seimo narių pateiktą projektą. Čia kaip, jis didina mūsų darną? Prie nereikšmingų klausimų. Ar neatrodo, kad mes turėtume reikšmingai balsuoti, pasakyti savo nuomonę iš ryto, nes vienas iš svarbiausių klausimų tai yra Konstitucijos pataisa, tai ne kokio nors eilinio įstatymo pataisa, jis neabejotinai turi savo prioritetą. Galų gale dvejus su puse metų vilkinome šitą klausimą. Na, pasakys visi savo nuomonę ir bus viskas aišku. O dabar mes jį nukišame į galą, ko mes čia bijome? Aš siūlau jį įtraukti kaip reikšmingiausią klausimą, nuo to pradėti antradienio darbotvarkę. Komitetas savo išvadą pasakė.
L. GRAUŽINIENĖ. Gerai. Supratau. Iš tiesų tai yra 2.2, tai dar ganėtinai arti, nes yra net 2.15 ir baigsime 20 valandą. Mes žiūrėjome sistemiškai, kad būtų paketais priimti, kad neliktų… (Balsai salėje) Aš atsakysiu. Jūs visada mėgstate, dešinė pusė, replikuoti iš vietos. Atsakysiu. Dėl manęs aš nieko prieš. Galime mes jį nors ir pirmą įtraukti, jeigu Seimas sutiks. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Pone Artūrai Skardžiau, jūsų klausimas.
L. GRAUŽINIENĖ. Galite balsuoti. Seimas tegul apsisprendžia. Man juo labiau bus lengviau, nes visi nori būti pirmi. Visi. Aš negaliu visų įrašyti pirmais.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponia Pirmininke, jūs atsakėte į klausimą. Toliau galėtų būti pasiūlymas.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamoji Pirmininke, parlamentarų grupė, metrὸ grupė, surinko 47 parašus. Po svarstymo jis niekaip nepatenka į Seimą. Vyriausybės viena išvada yra, kiek žinau, bus ir kita. Galbūt iki priėmimo galėtų atsirasti ir čia niekas neprieštarautų, o svarstymą galėtume mes, laikydamiesi Statuto, įtraukti į artimiausią posėdį. Jau praėjo du posėdžiai nuo parašų pateikimo.
L. GRAUŽINIENĖ. Tol, kol nebus Vyriausybės išvados, nė vienas projektas nebus įtrauktas. Kur bus privaloma STT išvada, kol nebus, nebus įtrauktas. Tikrai nebus daugiau daroma taip, kaip nepriklauso, nors niekada nedarėme ir nesistengėme, bet mes, valdyba, buvome susitikę su Vyriausybės kancleriu. Kancleris informuotas ir žiūrėjo, kuriuos teisės aktus… dar paprašėme, kad išvadas, kurias nori… kad mes svarstytume ir priimtume pavasario ir rudens sesijoje, pateiktų anksčiau. Jis įsipareigojo tą padaryti. Laukėme Vyriausybės išvados. Kai bus pakartotina išvada, tada ir bus įrašyta. Jokių problemų nebus, kai bus atliktos visos procedūros. Nėra išimties šiam įstatymui.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamoji Pirmininke, prašau įtraukti į darbotvarkę Baudžiamojo kodekso 1811 ir Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio… Numeriai Nr. XIIP-3184 antras…
L. GRAUŽINIENĖ. Jie neįtraukti nė į vieną dieną?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Jie buvo įtraukti į 21 dieną, tačiau, kaip jūs prisimenate, 21 dieną mes nesvarstėme, baigėme posėdį.
L. GRAUŽINIENĖ. Aš noriu pasakyti…
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Bet prie jų būtinai turi būti Kūno kultūros ir sporto įstatymo pateikimas, nes jie visi trys turi būti priimti kartu. Projektas Nr. XIIP-4492.
L. GRAUŽINIENĖ. Gerbiamieji kolegos, visi komitetai, kurie pateikė sąrašus…
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Pateikiau.
L. GRAUŽINIENĖ. Visi. Tai čia visi ir yra sudėti.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Jie buvo įtraukti į praeitą antradienį.
L. GRAUŽINIENĖ. Pasižiūrėkite, mes į kažkurią dieną įkėlėme. Reikia pažiūrėti, aš nežinau.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Dar vienas dalykas, gerbiama Pirmininke. Dvejus metus svarstomas projektas Nr. XIIP-1901(2), BFK kaip pagrindinis jau pateikė savo išvadą dėl patologinių lošėjų. Keturi su puse tūkstančio žmonių ir jų šeimos kenčia. Tą klausimą reikia išspręsti. Vyriausybė irgi ragina kuo greičiau priimti tokį įstatymą. Prašau įtraukti į antradienį.
L. GRAUŽINIENĖ. Ačiū. Aš daugybę kartų raginau ir komitetų pirmininkus, ir biurų vedėjus nepalikti paskutinėms dienoms tų įstatymų, kuriuos seniai galėjote apsvarstyti ir seniai galėjome priimti. Bet kaip studentams visada viskas paskutinėmis dienomis. Galime dirbti iki ryto. Aš galiu visus įtraukti į darbotvarkę, pasiūlyti, sėdėkime iki ryto ir viską priimkime. Aš tikrai ne prieš. (Balsai salėje) Jeigu bus laiko ir galimybių.
Gerbiamieji Seimo nariai, jūs pasižiūrėkite į darbotvarkę. Mokslo ir studijų įstatymas, reikia užbaigti. Dirbtinio apvaisinimo, pateiktas visiškai naujas Statybų įstatymo variantas. Ar jūs matėte? Teritorijų planavimo įstatymo vėl daugybė pataisų. Tik priėmėme. Saugomų teritorijų didžiausi paketai. Taigi reikia įsigilinti, ką mes priiminėsime. Jeigu mes per kelias minutes, matote, kaip ir su socialiniu modeliu sunkiai judame. Jeigu mes ką nors tikrai pasakome, nesvarstome pavasario sesijoje, pavyzdžiui, viso Aplinkos komiteto paketo ir perkeliame priėmimą į rudenį, tvarka, atsiranda labai daug laiko ir mes galime įtraukti, ką tik jūs pageidaujate, bet dabar yra laiko tiek, kiek yra. Tada noriu atsiklausti, iki kelintos valandos sutinkate dirbti? O jeigu ne, tada tęsime sesiją. Dirbsime visą liepos mėnesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas V. Kamblevičius klausia paskutinis.
L. GRAUŽINIENĖ. Yra… Aš tik noriu pabrėžti. Antradienį buvo be galo įtemptas darbas ir Seimo nariai įtemptai dirbo ir skaitė, ir stebėjo visą procesą. Yra ir tam tikri sveikatos reikalavimai, ir aš turiu atsižvelgti, kad Seimo nariai turi ir pailsėti.
PIRMININKAS. Ačiū. Pone Vytautai, prašom.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Gerbiama Pirmininke, jau antrą kartą prašau jūsų įtraukti projektą, kurį pasirašė 47 Seimo nariai, t. y. dėl Ūkio subjektų, prekiaujančių, parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4501.
L. GRAUŽINIENĖ. Ko ten nebuvo? (Balsai salėje) TTK išvada prieštarauja Konstitucijai. Tikrai galvojome įtraukti, bet TTK išvados nėra.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Kas? Kas? (Juokas salėje)
L. GRAUŽINIENĖ. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvados nėra, nes yra prieštaravimas Konstitucijai. Yra, bet mes duomenų bazėje dar neturime.
PIRMININKAS. Galimai prieštarauja Konstitucijai. Turėtų būti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada.
L. GRAUŽINIENĖ. Nerodo duomenų bazė. Patikrinsime. Pasirašėte, bet dar neįvedėme. Mes ne…
PIRMININKAS. Gerai. Ponia Dangute, jūs klausimą, ar?
D. MIKUTIENĖ (DPF). Klausimą, nes atsiprašau, nesusitariau su savo kompiuteriu dėl užsirašymo.
PIRMININKAS. Prašom, prašom.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Pirmininke, yra pateikimas. Norime pateikti (yra surinkta 60 Seimo narių parašų) Socialinių iniciatyvų įmonių įstatymą. Teisės ir teisėtvarkos komitetas trečiadienį svarstys pagal Teisės departamento išvadą dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai. Jeigu yra palankus sprendimas, prašyčiau ketvirtadienį Socialinių iniciatyvų įstatymą įtraukti į pateikimą, kad mes galėtume per vasarą dirbti.
L. GRAUŽINIENĖ. Gerai, galime ketvirtadienį viską įtraukti, nes ketvirtadienį Seimui vadovaus V. Gedvilas, aš galiu pažadėti viską. Gerai, ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, Seimo Pirmininke.
L. GRAUŽINIENĖ. Aš pritariu, kad būtų pirmu įtrauktas, o kaip Seimas apsispręs, taip.
PIRMININKAS. Dabar, kiek suprantu, yra keletas pasiūlymų dėl papildomų klausimų, ką galima, Seimo Pirmininkė pasakė, ko negalima, dėl to turėsime apsispręsti, ar sesiją pratęsti, ar ne. Vienas vidaus klausimas – buvo pasiūlymas konstitucinį 38 straipsnį iš vakarinio posėdžio perkelti į rytinį posėdį. Gal bendru sutarimu galima tam pritarti? Galime pritarti. Taigi pritarėme dėl pirmojo klausimo ir tada bus aišku. Ačiū.
Dabar judame toliau. Pone Arvydai Anušauskai, ar jūs galėtumėte? Atsiprašau, bendru sutarimu dėl darbotvarkės pritarėme? Ačiū.
16.40 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl 1941 m. birželio 23-iosios sukilimo įvertinimo“ projektas Nr. XIIP-3328(2) (priėmimo tęsinys)
Grįžtame dėl rezoliucijos. Pone Arvydai Anušauskai, prašau pateikti komisijos sudėtį ir kalbėsime dėl datos.
Prašom, galite iš tribūnos.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Kadangi frakcijos delegavo po vieną narį, viena frakcija, Lenkų rinkimų akcija, nepasiūlė, siūlomi šeši nariai: Mišri grupė – P. Urbšys, Tėvynės sąjunga – A. Anušauskas, Liberalų sąjūdis – D. Kuodytė, frakcija „Tvarka ir teisingumas“ – O. Valiukevičiūtė, Darbo partija – G. Jakavonis, Socialdemokratų partija – V. Saulis.
PIRMININKAS. Ačiū. Turėtų būti ne daugiau kaip devyni, taip ir yra. Kitas klausimas, ar yra rezoliucijos autorius nors vienas, taip? (Balsai salėje) P. Saudargas. Gerai. Dar P. Saudargas. Ar neprieštaraujame dėl komisijos sudėties? Ne. Ačiū. Redakcinės komisijos. Siūloma data iki antradienio, kiek atsimenu, nebent būtų kitas pasiūlymas. Pone Arvydai, kaip jūs ten? Ir buvo po valandos. (Balsai salėje)
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Kadangi kolega kalba telefonu, jis siūlė po valandos. Aš nežinau, gal paskelbs siūlymą.
PIRMININKAS. Buvo du pasiūlymai – antradienį arba po valandos. Turėsime alternatyviai apsispręsti, bendro sutarimo nėra. Jeigu už, tai būtų iki antradienio, jeigu prieš ir kitaip – po valandos. Tiktų toks variantas? Už – antradienį, prieš – po valandos. (Balsai salėje) Už – antradienį, prieš – po valandos.
Balsavo 65 Seimo nariai: už – 50, prieš – 15. Taigi antradienį. Antradienį šis klausimas bus įtrauktas į darbotvarkę, jeigu komisija pateiks savo redakciją.
16.42 val.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3235(3) (priėmimo tęsinys)
Ačiū. Grįžtame prie darbotvarkės. 1-4.2a. Mums liko balsuoti. Gal priėmimo stadijoje balsuokime. Pasitikrinkime mūsų kvorumą. Priminsiu, kad balsuojame dėl Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 pakeitimo įstatymo projekto. Priėmimas. (Balsai salėje)
Užsiregistravo 46 Seimo nariai. Taigi balsų trūksta. Balsavimą atidedame.
16.43 val.
Vidaus tarnybos statuto 50 ir 57 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3258(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas klausimas irgi, jeigu neklystu, dėl Vidaus tarnybos statuto. Priėmimas. (Balsai salėje) Man atrodo, kad čia balsavimo motyvus turėtume, nes pasiūlymai, pataisos jau pereitos. Dabar dėl balsavimo motyvų. Priminsiu, Vidaus tarnybos statuto 50 ir 57 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Motyvų nėra. Taigi liko balsavimas. Kadangi… (Balsai salėje) Gerai. Balsuojame. (Balsai salėje) Priėmimas. Registracijos Nr. XIIP-3258(2).
Balsavo 47 Seimo nariai, užsiregistravo 50. Ačiū. Daugumos nėra. Taigi judame toliau.
16.44 val.
Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 65, 66, 67, 68, 70 ir 72 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3260(2) (priėmimas)
Krašto apsaugos sistemos… (Balsai salėje) Aha, viskas, aišku. Nieko nebuvo. Tada priėmimo stadija. Ponia K. Miškinienė pateiks. Pataisų nėra. Tada pirmininkei nereikia. Pagal straipsnius.
1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. 2 straipsniui pritariame, 3 straipsniui pritariame, 4 straipsniui pritariame, 5 pritariame, 6 pritariame, 9 pritariame, taip? Na, matote, praleidau 6 straipsnį, o 9 iš viso nėra. Taigi budrumas. 6 straipsniui galime pritarti? Pritariame. 7 straipsniui pritariame. Taigi iš viso septyni straipsniai, pastraipsniui pritarta. Motyvai dėl viso projekto. Norinčių nėra. Balsuojame. Kvorumo nėra, tai… (Balsai salėje) Gerai. Paskelbta, tai balsuojame. Vyksta balsavimas. Dėl balsavimo reikia, be abejo, 71 balsuojančio Seimo nario.
Užsiregistravo 49 Seimo nariai. Taigi balsavimas lieka kitam kartui.
16.46 val.
Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 1, 3, 12, 13 straipsnių, ketvirtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 101 ir 102 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIP-3267(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Išmokų vaikams įstatymo kai kurių straipsnių, ketvirtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo įstatymo projektas. Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė K. Miškinienė. (Balsai salėje) Prašau. Yra pasiūlymas dėl pavadinimo. Prašom.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Pritarta.
PIRMININKAS. Teisės departamento. Kas pristatys? Pritariate? Gerai. Pagrindinis komitetas pritarė, taip?
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Taip.
PIRMININKAS. Bendru sutarimu galime pritarti? Dėkui. Pritariame. Ponas K. Daukšys, I. Šiaulienė, K. Bartkevičius.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Atsiėmė.
PIRMININKAS. Atsiėmė. Gerai.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Taip.
PIRMININKAS. Viskas. Dabar judame prie 1 straipsnio. Ponas Kęstutis, I. Šiaulienė, K. Bartkevičius.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Atsiėmė.
PIRMININKAS. Atsiėmė. Pritariame. 1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame.
Dėl 2 straipsnio ponas K. Daukšys, I. Šiaulienė.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Atsiėmė.
PIRMININKAS. Atsiėmė. Bendru sutarimu pritariame 2 straipsniui? Pritariame. Ačiū. 3 straipsnio 4 skirsnis. Ponas K. Daukšys.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Atsiėmė.
PIRMININKAS. Atsiėmė. Teisės departamento pastaba.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Pritarta.
PIRMININKAS. Pritarta. Toliau irgi pritarta. Taigi visam 3 straipsniui galime pritarti?
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Galime.
PIRMININKAS. Pritariame. 4 straipsnis. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pozicija.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Pritarta.
PIRMININKAS. Teisės departamento, atsiprašau. Komitetas pritarė. Bendru sutarimu pritariame. Seimo nariai ponas K. Daukšys, I. Šiaulienė. Komiteto pozicija? 4 straipsnis. Buvo pono K. Daukšio, I. Šiaulienės ir K. Bartkevičiaus pataisa. Komitetas pritarė iš dalies. Pritarta pasiūlymo daliai dėl išmokos vaikui dydžio nustatyto straipsnio ir t. t. Kitą pasiūlymo dalį atmetė. Yra klausimų?
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Čia kalbama, kad kitą dalį atsiėmė dėl 30 metų. Taigi komitetas sutiko su tuo.
PIRMININKAS. Autoriai sutinka? (Balsai salėje)
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Taip.
PIRMININKAS. Taip?
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Tegul pristato.
PIRMININKAS. Pritarta čia keturiems dėl išmokų. Taip, ponia Kristina? Ne aštuoniems, o keturiems?
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Taip. Tiesiog buvo iš dviejų dalių. Vieną dalį kolegos atsiėmė, tai yra dėl studijuojančių doktorantūroje ar rezidentūroje iki 30 metų. Bet esminis pasiūlymas buvo pakeisti išmoką vaiko priežiūrai vietoj aštuonių skiriant keturis bazinių socialinių išmokų dydžius tiems studijuojantiems asmenims, kurie neturi reikiamo stažo.
PIRMININKAS. Ir tam reikia apsispręsti čia.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Taip.
PIRMININKAS. Taip. Dėl šitų turėtume apsispręsti, ar aštuoniems, ar keturiems mėnesiams.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Bet, gerbiami kolegos, diskutuojant „Sodros“ atstovai paaiškino, kad tokia minimali išmoka asmeniui, t. y. motinai ar tėčiui, kuris turi stažą, yra 152 eurai. Todėl tiesiog tie asmenys, kurie neturi ir kuriems valstybė padeda, neturintiems stažo moka, išmoka negali būti didesnė negu… Taip mums pateikė „Sodra“, kad minimali išmoka, turint „Sodros“ stažą, yra 152 eurai. Todėl komitetas ir pritarė.
PIRMININKAS. Gerai. Ar galima manyti, kad ponia pirmininkė pateikė tą esminį pasiūlymą? Ar autorius norėtų patikslinti, nes autorius turėtų pateikti?
K. DAUKŠYS (DPF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, komitetas mūsų pasiūlymui pritarė. Šiuo atveju ir mūsų pasiūlymas, ir komiteto pasiūlymas yra vienodas.
PIRMININKAS. Yra pasiūlymas apsispręsti dėl šito komiteto dabar. Taigi jūs pristatėte, kad vietoj aštuonių – keturi mėnesiai. Dabar mes turime apsispręsti, ar yra 29 palaikantys, kad svarstytume jūsų pasiūlymą, tada galėsime toliau svarstyti. Dabar buvo pasiūlymų pristatymas. Taigi prašau… (Balsai salėje) Ar yra 29, kad pritartume svarstyti jūsų pasiūlymą? (Balsai salėje) Tiesiog pareiškime savo nuomonę balsuodami, ar dabar tęsti šio pasiūlymo nagrinėjimą, svarstymą, ar ne. Ačiū.
Už – 33. Taigi yra dabar tolesnė eiga svarstyti. Kadangi pristatyta, dabar dėl motyvų. Ponas J. Dagys, kiek aš suprantu, kreipėsi į ponią M. A. Pavilionienę dėl to, kad jūsų šiandien Joninės ir ruošiatės kartu žiedo ieškoti. Tai džiugu. Gerai. Rimtai dabar prašau dėl motyvų.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, argumentus išgirdau iš komiteto pirmininkės pritrenkiančius. Dėl ligos ir motinystės išmokų yra kalbama apie netekimą pajamų, kurias prarado žmonės, globojantys vaiką. Tai yra draudiminis įstatymas. Čia yra išmokų įstatymas, kuris yra skirtas padėti auginti vaikus, nepaisant to, kokie jie yra. Buvo pasiūlymas, kad mūsų studentės doktorantės, kurios negali, dar nedirbo ir neturi stažo, kad jos, kol augina vaiką, bent gautų minimalios algos išmoką – aštuonias VSI, t. y. minimalią algą. Ir praėjusį kartą čia, Seimo salėje, visi pritarė. Dabar ne. Atėjo nuomonė ir pasakė – neduosime minimalios. Atsiprašau, ką mes skatiname gimdyti? Asocialias šeimas? Ar mes norime, kad augintų tos, kurios tikrai sukurs darbo vietas ir tikrai jos savo kvalifikacija duos kur kas daugiau naudos ir draudimo ir į kitus biudžetus? Bet jos tuo metu negali auginti vaiko, nes neturi iš ko. Jūs dabar norite sumažinti ją. Kalbame ten apie 7 mln. eurų, tuo tarpu kitur mes švaistome, kiek norime, į vieną ir į kitą pusę. Apsispręskite! Salėje pritarėme net ir Išmokų vaikams įstatymui. Neveidmainiaukite! Visi jau pasigyrėme, kad viską padarysime, o dabar atėjome ir išbraukėme. Siūlau kategoriškai nepritarti, nes yra gėda.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvas už – ponas K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Pirmiausia gerbiamą R. J. Dagį sveikinu su artėjančia vardo diena ir tikiu, kad jo toks susirūpinimas yra tikrai nuoširdus, aš jį suprantu, bet noriu paklausti. Tada, kai gimsta dvynukai, už antrą vaiką kiek jūs mokėsite? (Balsas salėje) Yra tas pats. Mokėsite ar aštuonis, ar keturis? Taigi tuos pačius keturis padarėte. Kai žmogus dirba ir uždirba minimumą arba dirba už pusę etato ir išeina auginti tą patį vaiką, kiek jūs jam duosite? Kodėl dabar vienas už kitą turi būti geresnis? Apie tai mes iš šnekėkime. Todėl aš prašau iš tikrųjų… (Balsai salėje) Gerbiamas Rimantai Jonai, jūs šiandien labai nervingas. Aš labai jūsų atsiprašau. Aš nenorėčiau jūsų net vardo minėti, bet iš tikrųjų padarykime tą paprastą žingsnį ir aiškiai pasakykime, kad visos mamos pirmiausia gimdo vaikus ne dėl to, kad gaus pinigų, o dėl to, kad myli savo šeimą ir nori turėti vaikų.
Antras dalykas. Visos mamos, ar jos bus studentės, ar doktorantės, ar darbuotos, ar bedarbės, gaus minimaliai nors tą patį atlyginimą, išmoką už vaiką, nes jos neturi kokio nors kitokio užtikrinimo. Ir viskas! Negalime dabar pasakyti: dėl to, kad doktorantė, tai gaus daugiau, o dėl to, kad yra, atsiprašau, bedarbė, tai gaus mažiau.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai išsakyti.
Balsuojame. Už būtų, kad liktų keturi mėnesiai, prieš arba susilaikę, kad liktų… (Balsai salėje) Kad liktų aštuoni dydžiai. (Balsai salėje) Baziniai socialinių išmokų dydžiai. (Balsai salėje) Už – kad būtų sumažinta iki keturių bazinių dydžių išmoka, prieš ar kitaip – kad būtų palikta, kaip siūloma komiteto, aštuoni.
Balsavimas įvyko. Už – 35, prieš – 15, susilaikė 6. Taigi iš aštuonių liko keturi.
Prašau. Dėl vedimo tvarkos tiktai. Gerai? Tiktai dėl vedimo tvarkos, pone Jonai.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Kadangi ką tik kolega K. Daukšys suklaidino visus prieš balsavimą argumentuodamas, aš siūlau… Matau, kad mes visi pervargę, tai frakcijos vardu siūlau daryti pertrauką šito ir kitų įstatymų priėmimo, nes mes nepajėgūs adekvačiai priimti dabar įstatymų. (Balsai salėje) Iki kito posėdžio. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji, turime apsispręsti, nes dar viena pertrauka gali būti. (Balsai salėje) Taigi balsuojame. (Balsai salėje)
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Taigi frakcijų seniūnų nėra.
PIRMININKAS. Kaip? (Balsai salėje) Atsiprašau. Jūsų prašymas buvo frakcijos vardu, kiek supratau? (Triukšmas salėje) Taigi vyksta balsavimas. (Triukšmas salėje) Jūs turite kitą pasiūlymą?
K. DAUKŠYS (DPF). Kiek atsimenu, aš visus Tėvynės sąjungos frakcijos seniūnus ir pavaduotojus pažįstu, ten R. J. Dagio nėra. (Balsai salėje)
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Parodykite. (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji, viskas!
K. DAUKŠYS (DPF). Aš, kaip frakcijos seniūnas, kadangi esu frakcijos seniūnas, tada prašau pusės valandos pertraukos, kad nebūtų kokio nors nesusipratimo.
PIRMININKAS. Gerbiamieji, dabar vyks pasiūlymų maratonas, tačiau pirmas pasiūlymas buvo teiktas tas, ir viskas. (Triukšmas salėje) Ponia R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Gerbiamas kolega, seniūnė pageidauja kolegos seniūno. Aš frakcijos vardu, kaip Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos seniūnė, prašau pertraukos.
K. DAUKŠYS (DPF). Pusės valandos.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Iki kito rudens. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Viskas! Gerbiamieji, vyksta balsavimas. Dabar dėl… Pone Kęstuti, daugiau ne, jūs jau trečią kartą. (Balsai salėje) Dėl jūsų pasiūlymo. Jau paparčio žiedas artėja, artėja, jau dabar kalbėsime iš esmės, taip? Tai dabar aš apibendrinsiu, kokioje stadijoje mes esame.
Buvo pasiūlymai atidėti svarstymą iki kito posėdžio, iki… (Triukšmas salėje) (Balsas salėje: „Tu jau geriau nekalbėk!..“) Tada iš viso nutrauksiu diskusiją ir pradėsiu balsavimą. Tada liks tiktai apkaltinti pirmininką. Tegu Etikos ir procedūrų komisija sprendžia, ar teisingai aš darau, ar ne. Demokratijos, pliuralizmo šiandien mes kažkaip nelabai norime. (Balsai salėje)
Taigi, aš nebaigiau nustatyti, kur mes esame. Pone Kęstuti, jūsų pasiūlymas buvo koks? (Balsas salėje: „Pusė valandos!“) Pusė valandos. Ponia seniūnė R. Tamašunienė teikė iki rudens, taip? (Triukšmas salėje) Iki rudens buvo. (Balsai salėje: „Ne!“) Bet kadangi tai neteisėtas, tai lieka iki rudens. Ar yra kitų pasiūlymų? Aš kalbu tiktai dėl pasiūlymų. (Triukšmas salėje) Prašau.
D. KUODYTĖ (LSF). Gerbiami kolegos, aš iš tiesų pritarčiau pusės valandos pertraukai, jeigu kolegos garantuotų, kad valdančioji koalicija susirinktų ir svarstytų tokį svarbų projektą. Jūs pažiūrėkite, jūs balsų nesurenkate, apie ką jūs kalbate! Todėl aš frakcijos vardu prašau pertraukos iki kito posėdžio, kai jūs teiksitės priiminėti savo patį svarbiausią per kadenciją dokumentą.
PIRMININKAS. Ačiū už pasiūlymą, tik aš dar priminsiu, mes balsuosime dėl pirmo pasiūlymo, paskui bus jau kiti žingsniai. Atsiminkite tai, kadangi ponas R. J. Dagys kalbėjo frakcijos vardu.
Ponas V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Mieli kolegos, iš tikrųjų Dalia gerai pasakė. Aš irgi frakcijos vardu siūlau užbaigti šiandien, nes čia tik turgus, visi išsilakstė ir niekas nevyksta čia.
PIRMININKAS. Gerai. Tai yra mūsų darbo specifika. Ir paskutinis – ponas K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, aš manau, kad frakcija gali nutarti, ką įgalioti savo vardu šnekėti…
PIRMININKAS. Tai viskas gerai, dėl šito jau…
K. MASIULIS (TS-LKDF). R. J. Dagys kalbėjo frakcijos vardu, ir tai buvo pirmas siūlymas. Turėtų būti vykdomi balsavimai eilės tvarka, pagal siūlymų pateikimų tvarką. Jeigu nepraeis tas siūlymas, tada kitas.
PIRMININKAS. Tai ir buvo pirmininkas pasakęs.
Balsuojame. Iki kito posėdžio. (Balsai salėje) Pasiūlymas – pertrauka iki kito posėdžio. Kas už, bus pertrauka iki kito posėdžio, jeigu kitaip, tai tada apsispręsime kitaip. Ačiū.
Balsavo 58: už – 26, prieš – 25, susilaikė 7. Taigi, pertrauka iki kito posėdžio. (Balsas salėje: „Visais socialiniais klausimais.“) Visais socialiniais klausimais.
Dėl vedimo tvarkos jūs norite, taip? Prašau.
J. Sabatauskas – dėl vedimo tvarkos.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, prasideda vaikiški žaidimai, sakyčiau, nes puikiai girdėjote, ką tik Seimo Pirmininkė pristatydama kitos savaitės darbotvarkę dėl kiekvieno siūlymo įtraukti papildomai vieną projektą sakė, kad jau ir taip perpildyta. Iki kada norėsite dirbti? Aš taip suprantu, kad kolegos nusiteikę pratęsti sesiją, dirbti visą liepos mėnesį. Toks yra noras, matyt, ar ne? Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš siūlau judėti toliau. Ar mes norime padiskutuoti? Galime, diskutuojame. Pone Kęstuti, kadangi jūs jau keletą kartų, aš siūlau mūsų dviem damoms, Seimo narėms pasisakyti ir judėsime toliau.
Ponia Rima. Prašau.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Mielieji kolegos, iš tikrųjų pasižiūrėkime, kiek yra salėje – 63. Kokie įstatymų projektai? Na, patys svarbiausi. Ir patys sau leiskime pripažinti, kad, na, negražiai elgiamės. Nebūčiau kalbėjusi, jeigu gerbiamas J. Sabatauskas nebūtų čia bandęs sakyti kitaip. Tarp jūsų taip pat trūksta labai daug Seimo narių. Tiesiog atsikvošėkime, ką siūlo ir J. Basanavičius I rūmuose, kad per mūsų darbus Lietuvos dvasia kitokia būtų. Iš tikrųjų gėda matyti, stebėti šitą situaciją.
O dabar, ko gero, pasiūlymas buvo labai tinkamas iki kito posėdžio. Sugrįšime su kitomis idėjomis, mintim, ir galbūt valdantieji taip pat supras, kad Išmokų vaikams įstatymas yra skirtas paramai, pagalbai ir matymui šeimų, apie kurias taip gražiai mes visi mokame kalbėti.
PIRMININKAS. Ačiū poniai Rimai. Ir, kaip žadėjau, ponia R. Tamašunienė. Prašau.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Taip, aš irgi noriu pritarti ir gerbiamajam J. Sabatauskui pasakyti, kad vis dėlto koalicijoje yra pakankamai Seimo narių ir pakankamai turėtų būti balsų, ir jeigu jūs priekaištaujate, tai jūs priekaištaujate patys sau. Vis dėlto yra labai svarbus įstatymas, yra sprendžiama Lietuvos ateitis ir demografinė padėtis, jau ne kartą čia yra salėje minėta, iš tikrųjų jau vadinama demografiniu nykimu. Mes sprendžiame klausimą, kaip mes paremsime jaunas šeimas ir būsimas šeimas. Tikrai reikia atidėti ir spręsti, kai bus visi Seimo nariai salėje.
PIRMININKAS. Ačiū. Pone Kęstuti, jūs vyras ar dama? Mes sutarėme, kad kalba dvi ponios Seimo narės ir judame toliau. (Triukšmas salėje) Ačiū, ačiū pone Kęstuti.
K. DAUKŠYS (DPF). (…) aš esu Seimo narys, kaip ir jūs, ir turiu lygiai tokias pat teises, kaip ir visi kiti Seimo nariai!
PIRMININKAS. Ačiū. Judame toliau! Judame toliau. (Balsai salėje)
17.07 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos sudėties“ projektas Nr. XIIP-4468(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-9 klausimas. (Balsai salėje) Darbotvarkės 2-9 klausimas. Liko priėmimas. (Balsai salėje) 2-9 klausimo priėmimas.
Pone Paliukai, prašau. Matote, nuotaikos truputį apsiramino ir galime dabar reflektuoti dėl kitų klausimų.
Taip, ten reikėjo po pateikimo, svarstymo iki priėmimo stadijos paredaguoti. Prašau.
R. PALIUKAS (DPF). Buvo susirinkęs mūsų Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas ir pritarė abiem Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms. Dabar teikia priėmimui antrą nutarimo „Dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos narių sudėties“ variantą.
PIRMININKAS. Ačiū. Pastraipsniui.
1 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritariame. 2 straipsnis. Pritariame. Dėl viso motyvų nėra. Balsuojame. Tačiau, na, balsuokime, pažiūrėsime. (Balsas salėje: „Čia nutarimas!“) Balsuojame, nereikia 71 daugumos.
Šio nutarimo priėmimas
Ačiū. Balsavo 56 Seimo nariai: už – 50, prieš – 1, susilaikė 5. Priimtas. (Gongas)
17.09 val.
Energijos išteklių rinkos įstatymo Nr. XI-2023 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4063(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-5 klausimas – Energijos išteklių rinkos įstatymo priėmimas. Pastraipsniui. 1 straipsnis. Pritarta.
2 straipsnis. Buvo pataisa. Taigi bendru sutarimu galime pritarti 2 straipsniui su pataisa? Galėčiau priminti pataisą – ne nuo liepos 1 dienos, o nuo 2016 m. liepos 15 d. Ir bendru sutarimu ne nuo birželio 30 dienos, o nuo liepos 14 dienos. Bendru sutarimu 2 straipsniui pritariame. Dėl viso įstatymo mes dabar… (Balsai salėje) Dėl vedimo tvarkos, pone Kęstuti?
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Frakcijos vardu prašau pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Šiuo klausimu. (Balsai salėje) Sekretoriatas atkreipia dėmesį, kad jau buvo dvi pertraukos, mes, deja, dabar turime balsuoti, bet ar turime 71? Tokiu būdu bus… Balsuojame dėl Lietuvos Respublikos energijos išteklių rinkos įstatymo Nr. XI-2023 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Dėl datų. Aš buvau jums perskaitęs tuos pakeitimus dėl datų galiojimo. Ačiū, nėra, kaip ir tikėjomės, 71. Liko balsavimas priėmimo stadijoje.
17.11 val.
Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4326 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas. Dabar jau rezerviniai. R-2 klausimas – Pelno mokesčio įstatymo pateikimas. Ponas P. Čimbaras. Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4326. Bus 70 Seimo narių. Prašau.
P. ČIMBARAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Įstatymo projektas faktiškai susijęs dėl PVM, tai yra susijęs su kooperacija. Kaip žinote, kooperacija yra itin svarbi žemės ūkio sektoriui. Palyginus su mūsų kaimyninėmis šalimis (Latvija, Estija), jų kooperatyvai ženkliai pažengę į priekį, nes turi nemažai lengvatų. Teko lankytis LATRAPSʼe, jie išvis netaiko pelno mokesčio, o mūsų projekto pasiūlymas: dabar turi mokėti 5 % pelno mokesčio – mes siūlome nulinį variantą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausimų nėra. Bendru sutarimu… Motyvų nėra. Bendru sutarimu galima pritarti? Pritariame. Ačiū. Po pateikimo yra pritarta. Data. (Balsai salėje) Siūlomi komitetai, pagrindinis Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas Kaimo reikalų komitetas. Svarstymas per rudens sesiją. Ačiū. Pasiūlymų nėra.
Kitas rezervinis. (Balsai salėje) Ponia Irena, taip? Ne. Ačiū.
17.33 val.
Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4201 (pateikimas)
Kitas rezervinis klausimas. Ponas S. Bucevičius. Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pone Petrai Čimbarai, prašau. Prašau, pone Petrai. 29 Seimo nariai. Registracijos Nr. XIIP-4201.
P. ČIMBARAS (DPF). Labai ačiū. Šitą įstatymo projektą teikia Kaimo reikalų komitetas. S. Bucevičius, P. Čimbaras, A. Vidžiūnas, E. Jonyla, J. Kondrotas, K. Starkevičius, E. Gentvilas, K. Grybauskas, B. Pauža, net V. Kamblevičius. Šito įstatymo pasiūlymas yra, kad Agronomų diena būtų pasirinkta liepos 16 diena, kaip žinote, mūsų agronomai tikrai yra nusipelnę žemės ūkiui. Mūsų salėje sėdi nusipelnęs agronomas J. Kondrotas. Kaip tik artėja Joninės, jam liepos 16 diena būtų gera šventė atšvęsti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Sveikiname poną J. Kondrotą su dvigubu… (Balsai salėje) Dar nebaigėme, dar nebaigėme. Dabar klausimai, atsakymai. Ponas A. Matulas. (Balsai salėje) Prašau, pone Antanai.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, kolchozuose svarbūs buvo specialistai agronomai, zootechnikai, o kodėl jūs zootechnikų neteikiate atmintinos dienos arba šventinės dienos? O jeigu dar rimčiau, aš tikrai pasveikinau šiandien Joną ir labai džiaugiausi, kad jam pavyko Jonines padaryti šventine diena. Mes su K. Starkevičiumi irgi sieksime, kad Antaninės ir Kazimierinės irgi būtų poilsio.
P. ČIMBARAS (DPF). Ačiū. Ačiū, kolega. Aš, kaip Petras, irgi norėčiau, kad Petrinės būtų laisva diena, bet, deja, taip nėra. Ačiū, kad palaikote agronomus, bet, žinokite, kaip Seimo narys galite teikti pasiūlymus ir dėl zootechnikų, ir dėl melžėjų, dėl ko tik norite.
PIRMININKAS. Ačiū, ponas K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš įsivaizduoju… Norėčiau išplėsti šitą klausimą. Iš tikrųjų šituo, tokiais siūlymais norite laimėti rinkimus, ar ką? (Balsai salėje) Tada pavarykite plačiau. Daug daugiau yra specialybių, jų yra tūkstančiai, kurių dienų nėra.
P. ČIMBARAS (DPF). Gerbiamasis Seimo nary, aš tikrai nuolat sėdžiu salėje ir labai daug matau pasiūlymų dėl visokių ir profesijų, ir dienų – ir Sporto diena, ir kitos dienos, ir Seimas labai ramiai balsuoja. Bet aš pasakysiu – iš biudžeto pinigų nereikės. Kodėl mūsų nusipelnę agronomai negali turėti savo šventinės dienos, pasakykite?
PIRMININKAS. Ačiū. R. J. Dagys. Prašau.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Pranešėjau, nepabėkite! (Balsai salėje) Gerbiamasis Petrai, pasakykite, kodėl jūs mane ir kolegą E. Zingerį veliate į tokią delikačią problemą. Mes dabar nežinosime, kaip balsuoti – per mūsų gimtadienį Agronomų dieną padarėte. Iš kur ta 16 diena atsirado? Kas jums ją pasiūlė? Dabar aš už tai negalėsiu balsuoti, nes tai yra interesų konfliktas.
P. ČIMBARAS (DPF). Na, taip. Aš jums pasakysiu, kad šis įstatymo projektas jau seniai buvo užregistruotas, ir tik dabar kadencijos pabaigoje mes norime, kad būtų priimtas. Mes buvome susitikę su agronomais, diskutavome Kaimo reikalų komitete ir buvo nuspręsta, kad būtų ta diena, nes tai yra susiję su rugiapjūtės pradžia.
PIRMININKAS. Ačiū. (Balsai salėje) Kaip posėdžio pirmininkas patikslinsiu, tikrai seniai – šių metų kovo 26 dieną… 23 dieną, atsiprašau, trimis dienomis aš čia sutrumpinau.
Ponas V. Kamblevičius. Prašau.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū. Aš atsisakau klausti, kadangi gerbiamasis Petras labai gražiai pristatė, tai nenoriu sugadinti reikalų.
PIRMININKAS. Ačiū. Ačiū už pateikimą. Klausimai yra išsemti. Bendru sutarimu galime pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Galime, taip? (Balsai salėje) Ne? Gerai. Motyvai. Gerbiamieji, prašau surimtėti. Yra motyvų prieš.
Ponas K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji, iš tikrųjų Seimo narių kūryba šioje srityje yra absoliučiai stokastiška, protu nesuvokiama. Tas chaosas, kurį mes keliame „sureikšmindami“ įvairias profesijas, iš tikrųjų nieko nepadeda, nes už borto lieka nepalyginamai didesnis skaičius specialybių, profesijų, kurios niekaip nėra sureikšmintos. Kažkada buvau įregistravęs pataisą panaikinti visą šitą įstatymą. Europoje reta valstybė, kuri turi tokį įstatymą. Ir Seimo narių kūryba… Kai kurie Seimo nariai tik tokius įstatymus ir tepasiūlo per visą savo kadenciją. Tai turėtų baigtis. Galėčiau dar kartą, jeigu kas nors pritartumėte mano idėjai, registruoti tokį pat siūlymą – panaikinti šitą įstatymą. Valstybinės dienos lai būna, bet atmintinos dienos, visos profesijos, kada nori nusistato ir švenčia, ir taip yra daugelyje Europos valstybių. Įstatymais nenustatoma. Ką mes čia darome, aš niekaip negaliu suvokti, sugaištame daug laiko ir visai be reikalo.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas J. Kondrotas. Prašau, motyvai už.
J. KONDROTAS (DPF). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš labai gerbiu tam tikrus žmones, kurie labai dažnai pasisako ir labai išmano visas sritis, bet, mieli kolegos, jūs labai daug skaitote ir apie viską daug žinote, bet vieno nepaskaitėte, kad ir aname amžiuje, ir prieš tą amžių viskas prasidėjo nuo agronomų. Pirma buvo agronomai, po to atsirado inžinieriai, zootechnikai, ekonomistai… (Balsai salėje) Gal jums visiems atrodo juokingai, bet viskas prasideda nuo žemės – mes visi valgome duoną, o duoną išaugina agronomai. Aš nenorėdamas išsiplėsti apie Europą ir kitus dalykus, labai prašau balsuoti jūsų už, nes šita diena susijusi su žeme – Agronomų diena. Labai ačiū, jeigu jūs palaikysite balsuodami už.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš balsavimą – irgi palyginimas. Europos Sąjungoje daug kur yra, o mes neturim, pavyzdžiui, Tautinių mažumų apsaugos įstatymo, mes neturim, taigi šis palyginimas netinka todėl, kad kitur nėra, o pas mus… gal netinka. (Balsai salėje) Taigi balsuojame, gerbiamieji.
Balsavo 48 Seimo nariai: už – 44, susilaikė 4. Taigi po pateikimo yra pritarta.
Prašom, ponia Vilija Abramikiene.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji, dabar jau supratau, kodėl agronomams buvo parinkta būtent E. Zingerio gimimo diena. Pasirodo, kai kurie mūsų Seimo nariai perrašė Bibliją. Cituoju. Pirmasis Biblijos sakinys skamba: „Pirma buvo žodis“, o mūsų Seimo nariai ją perrašė ir sako: pirma buvo agronomai. Su tuo ir sveikinu. (Balsai, plojimai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas D. Petrošius. Prašom.
D. PETROŠIUS (LSDPF). Aš, atsižvelgdamas į šią dieną, kas yra mūsų valstybėje ir tautoje, siūlyčiau įvesti vadybininkų dieną, tai tauta nors pašvęstų, būtų labai daug švenčių. Vadybininkų dieną siūlyčiau. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas A. Skardžius. Prašom.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Aš, be abejo, sveikindamas gerbiamąjį Joną ir jo profesiją, vis dėlto nenorėčiau sutikti dėl seniausios profesijos. (Balsai, juokas salėje)
PIRMININKAS. Prašom Eduardai Šablinskai. Paskutinis.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Visus su artėjančia švente – rasti žiedą. O mano kolegoms, kurie nori naikinti įstatymus, – pasižiūrėkite į save. Kažkada priėmėte anachronizmą – nekilnojamąjį turtą – žemę leidote kilnoti, ko nėra ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje.
PIRMININKAS. Ačiū. Teisinga pastaba. (Balsai salėje) Gerbiamieji, tai dar ne viskas. Seimo Pirmininkė siūlo šį klausimą svarstyti ypatingos skubos tvarka. (Triukšmas salėje) Kaip posėdžio pirmininkas, vykdysiu. Svarstymo stadija. (Balsai salėje) Ačiū. Sekretoriatas kaip visada budrus ir primena, kad mes turime pritarti tam pasiūlymui. Pritariame. Ačiū. Formalumas yra. Svarstymo stadija. (Balsai salėje) Gerai. Balsuojame, kad būtų ypatinga skuba, kaip siūlo Seimo Pirmininkė. Ačiū.
Už – 43, prieš – 4, susilaikė 1. Pritarta.
Yra gera žinia, bet yra bloga žinia – trijų valandų pertrauka. Jeigu posėdis iki to laiko nesibaigs, tai mes tada grįšime, jeigu baigsis, tai, matyt, kitame posėdyje tarp šių stadijų.
Judame toliau. Trijų valandų pertrauka. (Balsai salėje) Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo narių pareiškimai. Labai ačiū už bendradarbiavimą, nelengvą šiandien, bet nepiktybišką.
Visiems gerų švenčių, gerbiamiems Jonams, Janėms geros nuotaikos, ypač Vandas sveikiname šiandieną, čia esančią Vandą ir dar kur nors, rytdieną Danutų vardadienis. Taigi Jonai turės galimybę pasirinkti: Vandas, Danutas ar paparčio žiedą. Linkiu visiems pailsėti ir antradienį rimtai toliau svarstyti labai rimtus teisės aktus. (Balsai salėje)
Šios dienos Seimo posėdis baigtas (Balsai salėje) Gerai. Registruojamės. Aš stengiuosi tempti dar tris valandas, bet pagal nuotaikas matau, kad žiedo ieškojimas yra labiau patrauklus.
Užsiregistravo 48 Seimo nariai.
Tuo ir baigiu. Dar kartą ačiū. Viso gero. Posėdis baigtas. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.