LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

VALSTYBĖS VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ KOMITETAS

 

 

PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo projektO Nr. XIVP-1625(3)

 

 2022-06-29 Nr. 113-P-27

Vilnius

 

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo:

Komiteto pirmininkas Ričardas Juška, pirmininko pavaduotojas Valentinas Bukauskas, komiteto nariai: Guoda Burokienė, Domas Griškevičius, Andrius Kupčinskas, pavaduojantis Jurgitą Šiugždinienę, Kęstutis Masiulis, Audrius Petrošius, Eugenijus Sabutis, Algis Strelčiūnas, Rita Tamašunienė, Valdemaras Valkiūnas.

Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Giedrė Lukošiūnienė, Rasa Mačiulytė, Rasa Šidlauskaitė, Juras Taminskas, padėjėja Vilma Keidūnė.

Kviestieji asmenys: Aplinkos ministerijos Teisės ir personalo skyriaus vyriausioji specialistė Erika Giedraitienė, Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės patarėja Jurgita Augutienė, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas Saulius Mocevičius, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Teisės departamento direktorė Aušra Račkauskaitė, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas kaimo ir teritorijų planavimo klausimais Gediminas Vaičionis, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Gelžinis.

 

2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-06-28

 

 

 

 

*

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Atkreipiame dėmesį, kad teisės aktų nuostatos turėtų būti dėstomos norminiu, o ne pavyzdiniu būdu. Atsižvelgus į tai, siūlytina projekto 1 straipsnyje dėstomo Žemės įstatymo (toliau - keičiamo įstatymo) 2 straipsnio 12 dalyje atsisakyti nuostatos dalies dėstymo skliaustuose. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tikslintinos ir projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 13, 26 dalies, 4 straipsnio 1 dalies, 6 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktų, 8 straipsnio 1 dalies, 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto, 17 dalies, 10 straipsnio 4 dalies, 13 straipsnio 3 dalies, 17 straipsnio 1 dalies, 22 straipsnio 3 dalies, 31 straipsnio 1 ir 3 dalių, 46 straipsnio 5, 7 ir 8 dalių, 47 straipsnio 2 dalies, 52 straipsnio 3 dalies; projekto 2 straipsnio 18 dalimi keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies, 19 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto, 19 dalies, 21 dalimi keičiamo įstatymo 23 straipsnio 9 ir 11 dalių, 22 dalimi keičiamo įstatymo 32 straipsnio 6 dalies 4 punkto nuostatos.

Nepritarti

Argumentai:

Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtintas aiškumo principas, reiškiantis, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas, todėl paliktinas teisės aktų nuostatų dėstymas ir pavyzdiniu būdu.

 

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-06-28

 

7

 

 

 

2. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 6 ir 7 dalyje yra siūloma nustatyti ribojimus disponuoti valstybine žeme valstybinės miško žemės patikėtiniams ir viešosios transporto infrastruktūros valdytojams. Kaip antai, projekte siūloma nustatyti, kad valstybinės miško žemės patikėtiniai negali perduotų valstybinės miško žemės sklypų ar kitų valstybinės žemės sklypų parduoti ar kitaip perleisti, išnuomoti, perduoti panaudos pagrindais ar perduoti jų naudotis kitu būdu, jų įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į juos, jais garantuoti, laiduoti ar kitu būdu užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymo. Atkreipiame dėmesį, kad projekte savivaldybėms analogiškų apribojimų disponuoti joms perduota patikėjimo teise valstybine žeme nėra siūloma nustatyti. Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo bei teisinio aiškumo, svarstytina, ar analogiški apribojimai neturėtų būti nustatyti ir savivaldybėms, atitinkamai papildant projekto 1 straipsnyje dėstomą keičiamo įstatymo 7 straipsnį.

Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais atitinkamai reikėtų papildyti ir projekto 2 straipsnio 17 dalyje dėstomas keičiamo įstatymo 7 straipsnio nuostatas, nenustatant ribojimo savivaldybėms sudaryti patikėjimo teise perduotos valstybinės žemės nuomos ir panaudos sandorių, kuriuos savivaldybės turėtų teisę sudaryti keičiamame įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka.

Nepritarti

Argumentai:

Įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodoma, kad savivaldybės yra patikėtiniai valstybinės žemės sklypų, perduotų savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nustatyta tvarka 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytoms reikmėms.

Savivaldybių, kaip valstybinės žemės patikėtinių planuojamos suteikti (išplėsti) patikėjimo teisės turinys skiriasi nuo kitų žemės patikėtinių. Atitinkamai įstatymo projekte numatomi saugikliai, suteikiantys galimybę prižiūrėti ar kontroliuoti savivaldybes kaip valstybinės žemės patikėtinius. Kiti valstybinės žemės patikėtiniai (viešosios transporto infrastruktūros valdytojas, Miškų įstatyme nustatyti subjektai) negali sudaryti patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės nuomos sutarčių, negali suteikti jų panaudai ir kt., todėl jiems papildoma priežiūra ir kontrolė įstatymo projekte nenumatoma.

Įstatymų projektai parengti įgyvendinant Aštuonioliktosios Vyriausybės programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 14 punkto nuostatas, numatančias savivaldai suteikti daugiau galių, perleisti daugiau šiuo metu centralizuotai atliekamų funkcijų, skirti daugiau dėmesio papildomų investicijų pritraukimui į regionus, atsižvelgiant į tai nuo 2024 m. sausio 4 d. išplečiamas savivaldybių patikėjimo teisės turinys.

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-06-28

 

9

3

 

 

3. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies antrajame sakinyje vietoj žodžio „valstybinės“ įrašytinas žodis „valstybinė“.

Pritarti

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 9 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Valstybinės žemės nuomos terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu, ne ilgiau kaip 99 metams. Kai išnuomojama valstybinės valstybinė žemės ūkio paskirties žemė, žemės nuomos terminas negali būti ilgesnis kaip 25 metai. Valstybinės žemės sklypai laikiniems statiniams statyti ir eksploatuoti išnuomojami Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatytam tokių statinių naudojimo terminui. Visais kitais atvejais valstybinės žemės sklypų, išnuomojamų statiniams ar įrenginiams eksploatuoti arba statyti ir eksploatuoti, nuomos terminas nustatomas atsižvelgiant į ekonomiškai pagrįstą statinio ar įrenginio naudojimo trukmę. Valstybinės žemės nuomos termino nustatymo motyvai turi būti išdėstyti sprendime išnuomoti valstybinės žemės sklypą.“

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-06-28

 

9

6

1

 

4. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte prieš žodžius „žemės valdos projektuose“ brauktinas žodis „valstybinės“.

Pritarti

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus ir neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Valstybinės žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Valstybinės žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar valstybinės žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį;“

 

5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-06-28

 

9

 

 

2

(9)

6

7

 

19

(6)

4

 

 

 

(4)

 

 

 

P

5. Atkreipiame dėmesį, kad projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje apibūdinant įsiterpusią tarp kitų sklypų, ar sklypų ir kelių (gatvių) ar miško sklypų (plotų) valstybinę žemę vartojamos sąvokos ,,įsiterpę laisvos valstybinės žemės plotai“ ir ,,įsiterpę žemės sklypai“. Svarstytina, ar šiame straipsnyje vartojamų sąvokų nereikėtų suvienodinti ir aiškiai nustatyti, kad šios projekto nuostatos reglamentuoja ne bet kokios, o valstybinės žemės įsiterpusių sklypų nuomą. Be to, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo žemės sklypus, įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,04 ha, išskyrus atvejus, kai žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Tokiais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu išnuomojamas įsiterpusio žemės sklypo plotas gali būti didinamas. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekte nereikėtų nustatyti, kiek maksimaliai išnuomojamas įsiterpusio žemės sklypo plotas gali būti didinamas. Be to, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 7 dalies paskutiniojo sakinio nuostata ,,kitos teritorijos“ tikslintina, taip, kad būtų aišku, kurios teritorijos turimos omenyje.

Taip pat, šiose projekto nuostatose nėra aiškus jose vartojamo termino „miškų sklypų (plotų)“ turinys, nes neaišku, ar turimi omenyje miškų ūkio paskirties žemės sklypai (plotai), ar turimi omenyje miško žemės sklypai (plotai).

Pažymėtina ir tai, kad nėra aiškus šių projektų nuostatų tarpusavio santykis su šio straipsnio 6 dalies 4 punkto nuostatomis tuo aspektu, kad neaišku, kokios nuostatos – vertinamosios projekto nuostatos ar Vyriausybės priimtas teisės aktas – nustatytų išnuomojamų be aukciono įsiterpusių valstybinės žemės sklypų dydį.

Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, reikėtų patikslinti ir projekto 2 straipsnio 19 dalyje dėstomas keičiamo įstatymo 9 straipsnio, kuris įsigaliotų 2024 m. sausio 1 d., 7 dalies nuostatas.

 

Pritarti iš dalies

Argumentai

Pažymėtina, kad „miško sklypai (plotai)“ ar „miškų ūkio paskirties žemės sklypai (plotai)“ yra tapačios sąvokos, šioje dalyje nuosekliai vartojama tik pirmoji.

Pasiūlymas projekte nustatyti, kiek maksimaliai išnuomojamas įsiterpusio žemės sklypo plotas gali būti didinamas gali būti vertinamas antrame pertvarkos etape, pirmuoju pertvarkos etapu atliekame pakeitimus, susijusius su pirmojo etapo tikslais.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 9 straipsnio 6 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4) Vyriausybės šio straipsnio 7 dalyje nustatyto dydžio neviršijantys valstybinės žemės sklypai yra įsiterpę tarp išnuomotų valstybinės žemės sklypų – šių sklypų valstybinės žemės nuomininkams;“

 

Pakeisti įstatymo projekto 9 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. Laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras valstybinės žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo valstybinius žemės sklypus, įsiterpę valstybiniai žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,04 ha, išskyrus atvejus, kai žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Tokiais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu išnuomojamas įsiterpusio valstybinio žemės sklypo plotas gali būti didinamas. Jeigu valstybinio žemės sklypo, įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), plotis neviršija 10 metrų, laikoma, kad įsiterpusį valstybinį žemės sklypą sudaro siaura juosta. Jeigu žemės sklypo nuo viršutinės šlaito briaunos iki jo papėdės nuolydis yra ne mažesnis kaip 20 laipsnių, laikoma, kad įsiterpusį valstybinį žemės sklypą sudaro šlaitas. Jeigu žemės sklypo nuo vienos iki kitos griovio viršutinės briaunos plotis neviršija 15 metrų, laikoma, kad įsiterpusį valstybinį žemės sklypą sudaro griovys. Kitose teritorijose įsiterpę valstybinės žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,5 ha.“

 

Pakeisti įstatymo 2 straipsnio 19 dalimi  keičiamo 9 straipsnio 6 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4) Vyriausybės šio straipsnio 7 dalyje nustatyto dydžio neviršijantys žemės sklypai yra įsiterpę tarp valstybinės žemės išnuomotų žemės sklypų – šių sklypų valstybinės žemės nuomininkams;“

6.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-06-28

 

9

 

2

(9)

9

 

19

(9)

 

 

 

P

6. Pasikeitus struktūrinių dalių numeracijai, tikslintina projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 9 dalies nuoroda „šio straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktuose“, vietoj skaičiaus „7“ įrašant skaičių „8“.

Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 19 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 9 daliai.

Pritarti

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 9 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:

„9. Jeigu keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys pageidauja išsinuomoti tą patį valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, jis išnuomojamas tam asmeniui, kuris teisėtai juo naudojasi. Jeigu tokių asmenų nėra, valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypas išnuomojamas asmeniui, kurio nuosavybės teise turimas ar iš valstybės nuomojamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas ribojasi su pageidaujamu išsinuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypu. Jeigu tokių asmenų nėra arba jų yra keli, valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypas išnuomojamas asmeniui, pirmiau pateikusiam prašymą išsinuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Kai yra keli asmenys, nenurodyti šio straipsnio 7 8 dalies 1 ir 2 punktuose, pageidaujantys išsinuomoti tą patį valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, šis žemės sklypas jiems išnuomojamas aukciono būdu.“

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo 2 straipsnio 19 dalimi keičiamo 9 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:

„9. Jeigu keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys pageidauja išsinuomoti tą patį valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, jis išnuomojamas tam asmeniui, kuris teisėtai juo naudojasi. Jeigu tokių asmenų nėra, žemės sklypas išnuomojamas asmeniui, kurio nuosavybės teise turimas ar iš valstybės nuomojamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas ribojasi su pageidaujamu išsinuomoti žemės ūkio paskirties žemės sklypu. Jeigu tokių asmenų nėra arba jų yra keli, žemės ūkio paskirties žemės sklypas išnuomojamas asmeniui, anksčiau pateikusiam prašymą išsinuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Kai yra keli asmenys, nenurodyti šio straipsnio 7 8 dalies 1 ir 2 punktuose, pageidaujantys išsinuomoti tą patį valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, šis žemės sklypas jiems išnuomojamas aukciono būdu.“

7.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-06-28

 

9

19

 

 

7. Pasikeitus struktūrinių dalių numeracijai, tikslintina projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 19 dalies nuoroda „šio straipsnio 14 dalyje“, vietoj skaičiaus „14“ įrašant skaičių „15“.

Pritarti

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 9 straipsnio 19 dalį ir ją išdėstyti taip:

„19. Valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama šio straipsnio 14 15 dalyje nustatyta tvarka, kai per 2 metus valstybinės žemės sklypas ne tik nepradedamas naudoti pagal pakeistus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, bet nenaudojamas ir pagal iki sprendimo pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą priėmimo nustatytus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą.“

8.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-06-28

 

27

3

 

 

8. Atsižvelgiant į pasikeitusį įstatymo pavadinimą, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje vietoj Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo reikėtų nurodyti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą.

Pritarti

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 27 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Konservacinės paskirties žemės naudojimo tvarką ir apsaugą reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas, Saugomų teritorijų įstatymas, Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių paveldo apsaugos įstatymas ir kiti įstatymai.“

9.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-06-28

 

32

3

15

 

9. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 15 punkte siūloma nustatyti, kad ,,Kai viešasis interesas pažeistas dėl Nacionalinės žemės tarnybos arba institucijų, kurių funkcijas ji perėmė, veiksmų ar neveikimo, Nacionalinė žemės tarnyba dėl viešojo intereso gynimo kreipiasi į prokuratūrą“. Projektu siūlomas teisinis reguliavimas, kai viešąjį interesą pažeidžiančius sprendimus priėmusi institucija pati kreipiasi į prokuratūrą dėl savo neteisėtų sprendimų įvertinimo ir viešojo intereso gynimo kelia abejonių, nes Nacionalinė žemės tarnyba, manytina, pati būtų suinteresuota tokius sprendimus išaiškinti ir dėl savo pažeidimų kreiptis į prokuratūrą, kad pastaroji kreiptųsi į teismą dėl jų panaikinimo bei teisinių pasekmių pašalinimo. Svarstytina, ar įstatyme nereikėtų papildomai nustatyti ir kitą – nesuinteresuotą instituciją ar Nacionalinę žemės tarnybą kontroliuojančią instituciją, kuri pati tiesiogiai turėtų teisę kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo aukščiau nurodytais atvejais.

Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, atitinkamai reikėtų patikslinti ir projekto 2 straipsnio 22 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatas.

Nepritarti

Argumentai:

Konstitucijos 118 straipsnyje nustatyta, kad prokuroras įstatymo numatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės, kurių veiklos srityje buvo padarytas teisės akto pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra.

Pažymėtina, kad į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo gali kreiptis visi fiziniai ar juridiniai asmenys, privatūs ar viešieji. Tam tikrais atvejais institucijos pačios prašo ginti viešąjį interesą, kaip šiuo metu taip pat yra numatyta ir galiojančioje Žemės įstatymo redakcijoje, t. y. Nacionalinės žemės tarnyba gali kreiptis į prokuratūrą dėl savo veiksmų ar neveikimo. 

10.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-06-28

 

36

 

2

(36)

3

 

24

(3)

 

 

 

P

10. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 36 straipsnio 3 dalyje nėra aiškus jose vartojamos formuluotės „Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojai, vykdydami žemės naudojimo valstybinę kontrolę“ turinys tuo aspektu, kad nėra aišku, kokie šios tarnybos darbuotojai būtų įgalioti vykdyti žemės naudojimo valstybinę kontrolę. Atkreiptinas dėmesys, kad žemės naudojimo valstybinė kontrolė, manytina, patenka į Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnio 4 punkte nurodytą teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo ir laikymosi priežiūros sritį, t. y. funkcijos atliekamos šioje srityje (išskyrus ūkinio ir (ar) techninio pobūdžio funkcijas) yra laikomos viešuoju administravimu. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 8 ir 11 dalių nuostatas, viešojo administravimo funkcijos valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose gali būti pavedamos pagal pareigybes tik valstybės tarnautojams. Be to, su teikiamu projektu susijusio Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 2, 3 straipsnių pakeitimo ir 28 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr. XIVP-1629(2) 1 straipsniu keičiamo minėto įstatymo 2 straipsnio 4 dalies nuostatų darytina išvada, kad teritorijų planavimo valstybinės priežiūros funkcijas vykdytų Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos valstybės tarnautojai. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas reikėtų patikslinti.

Pritarus šiai pastabai, atitinkamai reikėtų tikslinti ir projekto 2 straipsnio 24 dalimi keičiamo įstatymo 36 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Pritarti

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 36 straipsnio 3 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:

„Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojai valstybės tarnautojai, vykdydami žemės naudojimo valstybinę kontrolę, atlieka planinius ir neplaninius žemės naudojimo patikrinimus. Žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu tikrinama, ar:“

 

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 2 straipsnio 24 dalimi keičiamo įstatymo 36 straipsnio 3 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:

„3. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos darbuotojai valstybės tarnautojai, vykdydami žemės naudojimo valstybinę kontrolę, atlieka planinius ir neplaninius žemės naudojimo patikrinimus. Žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu tikrinama, ar:“

11.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-06-28

 

37

10

 

 

11. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 37 straipsnio 10 dalyje be kita ko siūloma nustatyti, kad „žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisykles tvirtina žemės ūkio ministras kartu su aplinkos ministru. Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo metodiką tvirtina žemės ūkio ministras.“ Atkreiptinas dėmesys, kad su teikiamu projektu susijusio Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 9, 10, 15, 16, 17, 18, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1626(2) nuostatose siūloma nustatyti, kad minėtus teisės aktus tvirtina aplinkos ministras (išsamiau žr. Teises departamento išvadą minėtam projektui). Siekiant teisinio aiškumo, abiejų projektų nuostatos turėtų būti suderintos tarpusavyje.

Pritarti

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 37 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:

„10. Žemės konsolidacijos projektų ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisykles tvirtina Vyriausybė. Specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentų ir žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisykles tvirtina žemės ūkio ministras kartu su aplinkos ministru. Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo metodiką tvirtina žemės ūkio ministras aplinkos ministras, suderinęs su žemės ūkio ministras ministru. Ypatingos valstybinės svarbos žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektai rengiami Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo nustatyta tvarka.

12.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-06-28

 

41

1

 

 

12. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 41 straipsnio 1 dalies nuostatos, įrašius pirmajame sakinyje žodį „kitų“, kurio pirmajame projekto variante nebuvo, tampa neaiškios tuo aspektu, kad nėra aišku, ar pagal šias projekto nuostatas žemėtvarkos planavimo dokumentus galėtų rengti Lietuvos Respublikos piliečiai, Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai asmenys ir t.t. Pažymėtina, kad šioje dalyje vartojamas trumpinys ,,valstybė narė“ neapimtų Lietuvos Respublikos, bet tik kitas Europos sąjungos valstybes nares ar Europos ekonominės erdvės valstybes. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 41 straipsnio 1 dalies pirmajame sakinyje atsisakant žodžio „kitų“, arba vietoje jo įrašant žodžius „Lietuvos Respublikos ir kitų“.

Pritarti

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 41 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Žemėtvarkos planavimo dokumentus gali rengti kitų Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos ekonominės erdvės valstybių (toliau – valstybė narė) piliečiai, kiti fiziniai asmenys, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktų jiems suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, valstybėse narėse įsteigti juridiniai asmenys ar kitos organizacijos, ar jų padaliniai. Valstybių narių piliečiai, kiti fiziniai asmenys, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktų jiems suteiktomis judėjimo teisėmis, gali rengti žemėtvarkos planavimo dokumentus turėdami jiems nustatyta tvarka išduotus kvalifikacijos pažymėjimus žemėtvarkos planavimo dokumentams rengti (toliau – kvalifikacijos pažymėjimas) arba kitos valstybės narės išduotus kvalifikacijos pažymėjimus ar kitus dokumentus, įrodančius, kad jie turi teisę rengti žemėtvarkos planavimo dokumentus, o kaimo plėtros žemėtvarkos projektus ir žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus gali rengti ir Teritorijų planavimo įstatyme nustatyti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengėjai. Valstybėse narėse įsteigti juridiniai asmenys ar kitos organizacijos, ar jų padaliniai gali rengti žemėtvarkos planavimo dokumentus, kai jų specialistas, dirbantis pagal darbo ar civilinę sutartį ir rengiantis žemėtvarkos planavimo dokumentus, turi jam nustatyta tvarka išduotą kvalifikacijos pažymėjimą arba kitos valstybės narės išduotą kvalifikacijos pažymėjimą ar kitą dokumentą, įrodantį, kad jis turi teisę rengti žemėtvarkos planavimo dokumentus. Kai valstybės narės pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktų jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, arba valstybėse narėse įsteigtų juridinių asmenų ar kitų organizacijų, ar jų padalinių specialistas (toliau šiame straipsnyje – asmenys) turi kitos valstybės narės kompetentingos institucijos išduotą kvalifikacijos pažymėjimą arba kitą dokumentą, įrodantį, kad jis turi teisę rengti žemėtvarkos planavimo dokumentus, reikalavimas tokį pažymėjimą gauti iš naujo netaikomas.“

13.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-06-28

 

47

1

9

 

 

13. Atkreiptinas dėmesys, kad 2022 m. balandžio 26 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 23 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1048, kuris įsigalioja 2022 m. liepos 1 d. Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi keičiama Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalis, tačiau šios dalies pakeitimai nėra inkorporuoti į teikiamo projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 47 straipsnio 1 dalies nuostatas. Atsižvelgiant į tai, minėto įstatymo ir projekto nuostatas reikėtų tarpusavyje suderinti, nes kitu atveju būtų pažeisti asmenų teisėti lūkesčiai, kadangi pagal minėtą įstatymą 2022 m. liepos 1 d. jiems įsigaliotų palankesnis teisinis reguliavimas, nustatantis apskaičiuojamą paimamų visuomenės poreikiams gyvenamųjų pastatų vertę ir už juos atlyginant, ir galiotų tik iki teikiamo projekto įsigaliojimo datos - 2023 m. sausio 2 d.

Pritarti

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 47 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Kai privačios žemės sklypas paimamas visuomenės poreikiams, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę arba žemės savininko rašytiniu sutikimu jam suteikiamas valstybinės žemės sklypas, kuris ribojasi su paimamu visuomenės poreikiams žemės sklypu, taip pat žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių želdinių, sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus ir įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė bei visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, žemės sklype esančių želdinių, sodinių paėmimo visuomenės poreikiams. Paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo, taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus turto ir verslo vertinimą reglamentuojančius teisės aktus. Žemės sklype esančių želdinių, sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus ir įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė ir suteikiamo valstybinės žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojamos taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus turto ir verslo vertinimą reglamentuojančius teisės aktus. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas statiniais, išskyrus gyvenamosios paskirties pastatą, ar įrenginiais užstatomas ar užstatytas žemės sklypas, už jau pastatytus ar statomus žemės sklype asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius, išskyrus gyvenamosios paskirties pastatą, turi būti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę, kuri apskaičiuojama taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus turto ir verslo vertinimą reglamentuojančius teisės aktus. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar apribojimu ir kurių dydis apskaičiuojamas taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o apskaičiavimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus turto ir verslo vertinimą reglamentuojančius teisės aktus. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas gyvenamosios paskirties pastatu užstatytas žemės sklypas, nuostolių už gyvenamosios paskirties pastatą suma apskaičiuojama atliekant individualų turto vertinimą bent dviem turto vertinimo metodais, parinktais pagal turto ir verslo vertinimą reglamentuojančius teisės aktus, o savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginama ta verte, kuri yra didesnė. Kitais atvejais, Apskaičiuojant apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, jame esančių statinių ir įrenginių rinkos vertę, turi būti atsižvelgiama į tą pačią žemės verčių zoną žemės verčių žemėlapiuose patenkančių žemės sklypų, statinių ir įrenginių sandoriuose, sudarytuose nuo teritorijų planavimo dokumento, kuriame numatytas konkretus visuomenės poreikis, patvirtinimo iki turto vertinimo ataskaitos parengimo, nurodytų tokių nekilnojamųjų daiktų kainų pokytį. Visuomenės poreikiams paimamo turto vertinimą užsako ir už turto vertinimo darbus sumoka žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija. Visuomenės poreikiams paimamo turto vertinimo ataskaita galioja 12 mėnesių nuo jos parengimo dienos.“

 

 

Pasiūlymas:

 Pakeisti įstatymo projekto 47 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:

„9. Jeigu išnuomotą arba perduotą neatlygintinai naudotis valstybinę žemę numatoma naudoti visuomenės poreikiams, valstybinės žemės nuomos ar panaudos sutartis nutraukiama prieš terminą, o žemės sklype esančių statinių, sodinių ir želdinių vertė bei dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams patirti nuostoliai žemės nuomininkams ar kitiems naudotojams atlyginami pagal šį straipsnį.“

14.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-06-28

 

51

7

 

 

14. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 51 straipsnio 7 dalyje prieš nuorodą „49 straipsnio 12 dalyje“ įrašytini žodžiai „šio įstatymo“.

Pritarti

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 51 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. Kai asmenys, pateikę sutikimą dalyvauti žemės konsolidacijos projekte, atsisako jame dalyvauti, Žemės ūkio duomenų centro vadovas priima sprendimą pakeisti žemės konsolidacijos projekto teritorijos ribas, išbraukiant žemės sklypus, priklausančius žemės konsolidacijos projekte atsisakiusiems dalyvauti asmenims, ir patikslinti žemės konsolidacijos projektą. Tokiais atvejais taikomas šio įstatymo 49 straipsnio 7 dalies reikalavimas, kad teritorija žemės konsolidacijos projektui rengti, apimanti numatomus konsoliduoti žemės sklypus, turi būti ne mažesnė kaip 100 ha, o šio įstatymo 49 straipsnio 12 dalyje nustatyta sąlyga, kad teritorijos žemės konsolidacijos projektui rengti ribos gali būti keičiamos iki sprendimo pritarti žemės konsolidacijos projekto žemės vertinimo planui, netaikoma. Žemės ūkio duomenų centras per 5 darbo dienas nuo sprendimo pakeisti teritoriją žemės konsolidacijos projektui rengti priėmimo dienos Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikia prašymą išregistruoti juridinį faktą apie žemės sklypo (-ų) priskyrimą teritorijai žemės konsolidacijos projektui rengti.“

15.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-06-28

 

52

12

 

 

15. Atsižvelgiant į pakeistą kai kurių keičiamo įstatymo straipsnių numeraciją, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 52 straipsnio 12 dalyje vietoj nuorodos „šio įstatymo 23 straipsnyje“ įrašytina nuoroda „šio įstatymo 22 straipsnyje“.

Pritarti

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 52 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:

„12. Pagal žemės konsolidacijos projektą pertvarkius žemės sklypą (-us), kuriam (-iems) buvo nustatytas servitutas, servitutas lieka galioti žemės sklypui (-ams), pagal žemės konsolidacijos projektą suformuotam (-iems) buvusiame žemės sklype (-uose), išskyrus atvejus, kai servitutas baigiasi Civilinio kodekso nustatytais pagrindais. Nauji servitutai konsoliduotam žemės sklypui nustatomi administraciniu aktu – Nacionalinės žemės tarnybos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu šio įstatymo 23 22 straipsnyje ir Vyriausybės nustatyta tvarka.“

16.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-06-28

 

52

13

 

 

16. Atsižvelgiant į pakeistą kai kurių keičiamo įstatymo straipsnių numeraciją, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 52 straipsnio 13 dalyje vietoj nuorodos „šio įstatymo 31 straipsnio 2 dalies“ įrašytina nuoroda „šio įstatymo 30 straipsnio 2 dalies“.

Pritarti

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 52 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:

„13. Žemės sklypų, priskirtų žemės konsolidacijos projekto teritorijai, savininkai, pageidaujantys parduoti žemės sklypus (jų dalis) žemės konsolidacijos projekto rengimo metu, žemės sklypus parduoda laikydamiesi šio įstatymo 31 30 straipsnio 2 dalies ir kitų įstatymų nuostatų, reglamentuojančių pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemę.“

 

17.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-06-28

 

X

 

 

Y

17. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 53 straipsnis reglamentuoja ne tik juridinių, bet ir fizinių asmenų atsakomybę, tikslintinas keičiamo įstatymo X skyriaus pavadinimas.

Pritarti

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto X skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„X SKYRIUS

FIZINIŲ IR JURIDINIŲ ASMENŲ ATSAKOMYBĖ UŽ ŠIO ĮSTATYMO PAŽEIDIMUS“

18.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-06-28

 

53

2

 

 

18. Siūlytina tikslinti projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 53 straipsnio 2 dalį, nurodant subjektus, kuriems „savavališkai užimti žemės sklypai grąžinami“ bei subjektą, kuriam „savavališkai užėmę fiziniai ar juridiniai asmenys privalo atlyginti žemės sklypo sutvarkymo išlaidas“.

Pritarti

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 53 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Savavališkai užimti žemės sklypai grąžinami teisėtam valstybinės žemės naudotojui ar savininkui, neatlyginant neteisėto naudojimo metu įdėtų sąnaudų. Žemės sklypus savavališkai užėmę fiziniai ar juridiniai asmenys privalo atlyginti teisėtam valstybinės žemės naudotojui ar savininkui žemės sklypo sutvarkymo išlaidas.“

19.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-06-28

 

54

2

 

 

19. Siekiant įstatymo nuostatų suderinamumo, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 54 straipsnio 2 dalies ir 57 straipsnio 2 dalies nuostatų konstrukcijos dėl pažeidimo padarymo pakartotinai tikslintinos atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 59 straipsnio 2 dalies nuostatų konstrukciją.

Pritarti

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 54 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Už tokius pačius veiksmus šio straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus, padarytus juridinio asmenspakartotinai, bausto bauda už šiame straipsnyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki dviejų tūkstančių keturių šimtų eurų.“

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 57 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Už Šiošio straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, padariuspadarytą pakartotinai, skiriama bauda nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt iki šešių šimtų eurų.“

20.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-06-28

 

60

 

 

T

20. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 60 straipsnis reglamentuoja juridinių asmenų atsakomybę tik už įveisto miško duomenų įrašymo ir duomenų tikslinimo pažeidimus, tikslintinas šio straipsnio pavadinimas.

Pritarti

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 60 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„60 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už miško įveisimo, miško išteklių naudojimo ir jų atkūrimo reikalavimų pažeidimą“

21.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-06-28

 

61

1

3

5

 

 

 

21. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 61 straipsnio pavadinime, 1, 3 ir 5 dalyse po žodžių „pagal pagrindinę“ įrašytinas žodis „žemės“.

Pritarti

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 61 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Už privačios nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančios, perduotos neatlygintinai naudotis pagal panaudos sutartį, nuomojamos ar subnuomojamos žemės iki 3 ha ploto nesutvarkymą taip, kad ji būtų tinkama naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, skiriama bauda nuo vieno šimto keturiasdešimt iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt eurų.“

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 61 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Už privačios nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančios, perduotos neatlygintinai naudotis pagal panaudos sutartį, nuomojamos ar subnuomojamos žemės, kurios plotas viršija 3 ha, bet neviršija 10 ha, nesutvarkymą taip, kad ji būtų tinkama naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, skiriama bauda nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt iki šešių šimtų eurų.“

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 61 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Už privačios nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančios, perduotos neatlygintinai naudotis pagal panaudos sutartį, nuomojamos ar subnuomojamos žemės daugiau kaip 10 ha ploto nesutvarkymą taip, kad ji būtų tinkama naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, skiriama bauda nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto dvidešimt eurų.“

22.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-06-28

 

61

7

 

 

22. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 61 straipsnio 7 dalyje prieš žodžius „ūkio veiklai“ įrašytinas žodis „žemės“ (kaip tai yra šio straipsnio pavadinime).

Pritarti

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 61 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. Už Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme nustatytos pareigos užtikrinti įsigytos žemės ūkio paskirties žemės naudojimą žemės ūkio veiklai nevykdymą skiriama bauda nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų.“

23.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-06-28

 

63

3

 

N

23. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 63 straipsnio nuostatos nėra aiškios toje apimtyje, kurioje nustatoma juridinių asmenų atsakomybė, susijusi su teritorijų planavimo proceso pažeidimais. Atkreiptinas dėmesys, kad juridinių asmenų atsakomybę už teritorijų planavimo procese padarytus pažeidimus reglamentuoja Teritorijų planavimo įstatymo devintasis skirsnis. Pažymėtina, kad minėto įstatymo nuostatos apima ir juridinių asmenų atsakomybę, susijusią su specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentų rengimo procese padarytais pažeidimais. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos.

Pritarti

Pasiūlymas:

Papildyti įstatymo projekto 63 straipsnį nauja 3 dalimi:

„3. Juridinių asmenų atsakomybę už teritorijų planavimo procese padarytus pažeidimus reglamentuoja Teritorijų planavimo įstatymas.“

24.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-06-28

 

2

2

 

P

24. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymą įgyvendinantys teisės aktai turi būti priimti anksčiau nei įsigalioja jais įgyvendinamos įstatymo nuostatos, projekto 2 straipsnio 2 dalyje tikslintinos datos: vietoj „2023 m. balandžio 1 d.“ įrašant „2023 m. kovo 31 d.“, o vietoj „2024 m. sausio 1 d.“ įrašant „2023 m. gruodžio 31 d.“.

Pritarti

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kitos šiame įstatyme nurodytos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos iki 2022 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos žemės įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, iki 2023 m. balandžio 1 kovo 31 d. - šio straipsnio 3-14 dalyse išdėstytų Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nuostatų įgyvendinamuosius teisės aktus, o iki 2024 2023 m. sausio 1 gruodžio 31 d. – šio straipsnio 16-25 dalyse išdėstytų Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nuostatų įgyvendinamuosius teisės aktus.“

 

25.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-06-28

 

2

(8)

 

2

(40)

3

(3)

 

13

(9)

 

(1)

P

 

 

P

25. Siekiant suderinti įstatyme vartojamas sąvokas, projekto 2 straipsnio 13 dalimi keičiamo įstatymo 40 straipsnio 9 dalyje vietoj sąvokos „savivaldybės mero“ įrašytina sąvoka „mero“. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucijos 67, 119, 122, 124, 141, 143 straipsniuose (2022 m. balandžio 21 d. redakcija) yra įvardytos „savivaldybių merų“ pareigos. Todėl svarstytina, ar projekto 2 straipsnio nuostatose, kuriose vartojama sąvoka „meras“ nereikėtų įrašyti sąvoką „savivaldybės meras“ (2 straipsnio 3 – 11 dalimis, 14, 18, 19, 21, 23 dalimis keičiamo įstatymo nuostatos).

Pritarti

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo 2 straipsnio 3 dalį keičiamo 8 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

 „1) savivaldybė – kai valstybinės žemės sklypai perduoti patikėjimo teise savivaldybėms. Sprendimą perduoti neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypą priima savivaldybės taryba, o valstybinės žemės panaudos sutartį sudaro savivaldybės meras (toliau – meras) arba jo įgaliotas kitas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas;“.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo 2 straipsnio 13 dalimi keičiamo 40 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:

„9. Du bendrą ribą turintys žemės sklypai gali būti perdalijami nerengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto. Tvarka ir atvejai, kai žemės sklypai pertvarkomi nerengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, nustatomi Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse. Sprendimą dėl šių perdalijimo būdu patikslintų žemės sklypų plotų ir ribų patvirtinimo pagal žemės savininkų ir savivaldybės mero suderintus žemės sklypų planus priima Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas.“

26.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-06-28

 

2

(32)

 

2

7

(4)

 

8

9

10

 

(2)

P

 

 

P

26. Projekto 2 straipsnio 7 dalimi keičiamo įstatymo 32 straipsnio 4 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad joje išvardintų žemėtvarkos planavimo dokumentų, kurių tarpe yra ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų, rengimą organizuoja meras. Atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra svarstomas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1580(3), kurio 1 straipsniu keičiamo Vietos savivaldos įstatymo 34 straipsnio 6 dalies 4 ir 5 punktuose siūloma nustatyti, kad savivaldybės administracijos direktorius įstatymų nustatytais atvejais organizuoja žemėtvarkos planavimo dokumentų bei vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimą. Atsižvelgiant į, kad tiekiamo ir minėto projekto nuostatos įsigalioja tuo pačiu metu (2023 m. balandžio 1 d.) ir siekiant įstatymų nuostatų suderinamumo, abiejų projektų nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje.

Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tikslintinos ir projekto 2 straipsnio 8, 9 ir 10 dalyse dėstomo keičiamo įstatymo nuostatos.

Pritarti

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo 2 straipsnio 7 dalimi keičiamo 32 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) meras savivaldybės administracijos direktorius organizuoja savivaldybės teritorijos ar jos dalies žemėtvarkos schemų ir kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimą, taip pat žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimą;“

 

Pasiūlymas:

Išbraukti įstatymo 2 straipsnio 8 dalį:

„8. 2023 m. balandžio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 38 straipsnio 1 dalies redakcija:

„1. Savivaldybės teritorijos ar jos dalies žemėtvarkos schemų rengimą pagal valstybės ir savivaldybių institucijų prašymus organizuoja meras. Kai žemėtvarkos schemai įgyvendinti būtina keisti ar koreguoti savivaldybės ar jos dalies bendrojo plano sprendinius, schemos rengimui turi pritarti savivaldybės taryba.“

 

Pasiūlymas:

Išbraukti įstatymo 2 straipsnio 9 dalį:

„9. 2023 m. balandžio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 39 straipsnio 2 dalies redakcija:

„2. Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimą organizuoja meras, o kai kaimo plėtros žemėtvarkos projektas rengiamas vieno ūkio žemės valdos žemės tvarkymo darbams planuoti, – privačios žemės savininkas arba valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis.“

 

Pasiūlymas:

Išbraukti įstatymo 2 straipsnio 10 dalį:

„10. 2023 m. balandžio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 2 dalies redakcija:

„2. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja meras.“

 

Atitinkamai sekančias įstatymo 2 straipsnio dalis pernumeruoti.

27.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-06-28

 

2

(7)

17

(1)

 

(1)

P

27. Projekto 2 straipsnio 17 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte reikėtų vartoti pilną valstybės įstaigos pavadinimą ir įvesti trumpinį, kaip tai yra nurodyta projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte, nes kitu atveju Žemės įstatymo, įsigaliosiančio 2024 m. sausio 1 d., redakcijoje nebus pakankamai aiškus trumpinio „Nacionalinė žemės tarnyba“ turinys.

Pritarti

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo 2 straipsnio 17 dalimi keičiamo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) – visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams;“

28.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-06-28

 

2

(7)

17

(1)

 

(4)

P

28. Projekto 2 straipsnio 17 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 4 punkte reikėtų vartoti pilną valstybės įmonės pavadinimą ir įvesti trumpinį, kaip tai yra nurodyta projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 4 punkte, nes kitu atveju Žemės įstatymo, įsigaliosiančio 2024 m. sausio 1 d., redakcijoje nebus pakankamai aiškus trumpinio „Žemės ūkio duomenų centras“ turinys.

Pritarti

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo 2 straipsnio 17 dalimi keičiamo 7 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4) valstybės įmonė Žemės ūkio duomenų centras (toliau – Žemės ūkio duomenų centras)  – valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų, šio įstatymo nustatyta tvarka priskirtų žemės konsolidacijos projekto teritorijai, išskyrus šiai teritorijai priskirtus valstybinės žemės sklypus, perduotus kitiems valstybinės žemės patikėtiniams, taip pat įstatymų nustatyta tvarka iš privačių asmenų įsigytų valstybės nuosavybėn žemės sklypų, reikalingų Žemės ūkio duomenų centro administruojamoms valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamoms priemonėms, gerinančioms žemės valdų struktūras ir mažinančioms apleistos žemės plotus, įgyvendinti;“

29.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-06-28

 

2

(7)

17

(4)

 

P

29. Projekto 2 straipsnio 17 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Valstybės poreikiams reikalinga valstybinė žemė, kuri neperduodama patikėjimo teise naudoti šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytam patikėtiniui, identifikuojama ir valstybinės žemės perdavimo patikėjimo teise naudoti procesas nustatomas Vyriausybės patvirtintomis taisyklėmis“. Vertinamosios projekto nuostatos turinys nėra pakankamai aiškus, nes nėra aišku, kokių konkrečiai tikslų siūlomu teisiniu reguliavimu siekiama, koks konkrečiai procesas turėtų būti nustatytas Vyriausybės patvirtintose taisyklėse. Pažymėtina, kad subjektai, kuriems galėtų būti perduota patikėjimo teise ar kita teise savivaldybėms neperduotina valstybinė žemė, yra nustatyti įstatymuose. Jeigu projekte turimas tikslas nustatyti, kad Vyriausybės nustatytose taisyklėse būtų nustatoma, kokia tvarka yra atrenkamas įstatyme nustatytas subjektas, kuriam valstybinė žemė perduodama patikėjimo teise ar kitais pagrindais, tai vertinamąją projekto nuostatą reikėtų patikslinti. Tuo atveju, jeigu keliami kiti tikslai, tai projekte juos reikia aiškiai įvardinti.

Be to, iš šių projekto nuostatų antrojo sakinio nėra aišku, kodėl priėmimo – perdavimo aktuose nurodomi tik perduodami savivaldybių miestų teritorijose esantys valstybinės žemės sklypai ir nesuformuotos valstybinės žemės teritorijos, o miestelių teritorijose tokie žemės sklypai ir teritorijos minėtuose aktuose nebūtų nurodomi. Siūlytina atitinkamai patikslinti šias projekto nuostatas, nes kitu atveju jos nebūtų suderintos su to paties straipsnio 11 bei 16 dalių nuostatomis.

Taip pat šiose projekto nuostatose reikėtų suvienodinti skirtingas jose vartojamas formuluotes: „šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytam patikėtiniui (savivaldybėms)“, „šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytam subjektui“ ir „šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytam patikėtiniui“ bei „miestų ir miestelių administracinėse ribose“ ir „miestų ir miestelių teritorijų administracinėse ribose“.

Pritarti iš dalies

Argumentai:

Kadangi vykdoma didelės apimties reforma, planuojama, kad Vyriausybėje bus parengtos naujos taisyklės, detalizuosiančios valstybinės žemės, esančios miestuose  ir miesteliuose, perdavimą (bei neperdavimo išimtis) patikėjimo teise savivaldybėms.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo 2 straipsnio 17 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Valstybinę žemę miestų ir miestelių administracinėse ribose patikėjimo teise perduodant šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytam patikėtiniui (savivaldybėms)subjektui, parengiamas Vyriausybės nutarimas, kuriame nurodomos visos savivaldybės su joms perduodama savivaldybių teritorijose miestuose ir miesteliuose esančia valstybine žeme, jų administracinėse ribose, kartu su nutarimu kiekvienai savivaldybei yra parengiami ir valstybinės žemės sklypų perduodamų patikėjimo teise šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytam subjektui priėmimo–perdavimo aktai. Priėmimo–perdavimo aktuose nurodomi perduodami savivaldybių miestų ir miestelių teritorijose administracinėse ribose esantys valstybinės žemės sklypai, o perduodamos nesuformuotos valstybinės žemės teritorijos nurodomos priėmimo–perdavimo aktų prieduose. Valstybės poreikiams reikalinga valstybinė žemė, kuri neperduodama patikėjimo teise naudoti šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytam patikėtiniuisubjektui, identifikuojama ir valstybinės žemės perdavimo patikėjimo teise naudoti procesas nustatomi nustatomas Vyriausybės patvirtintomis taisyklėmis. Vyriausybės nutarimą ir priėmimo–perdavimo aktus rengia Aplinkos ministerija, juos suderinant su Nacionaline žemės tarnyba ir savivaldybėmis.“

30.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-06-28

 

2

(7)

 

2

(8)

 

(2)

9

17

(5)

 

18

(8)

 

(19)

6

 

 

 

 

 

 

 

2

5

P

 

 

P

 

 

P

30. Projekto 2 straipsnio 17 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 5 dalies antrajame sakinyje reikėtų įrašyti pilną joje nurodyto įstatymo pavadinimą su žodžiais „Lietuvos Respublikos“ (kaip tai yra projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje), nes Žemės įstatymo, įsigaliosiančio 2024 m. sausio 1 d., redakcijoje šis įstatymas bus minimas pirmą kartą.

Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 18 dalimi keičiamo įstatymo 8 straipsnio 8 dalies pirmajame sakinyje nurodytam įstatymo pavadinimui, 19 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 2, 5 punktuose nurodytiems įstatymų pavadinimams.

Pritarti

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo 2 straipsnio 17 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Vyriausybės nutarimais valstybinės miško žemės sklypai perduodami patikėjimo teise Miškų įstatymo nustatytiems subjektams valstybinėms funkcijoms atlikti. Valstybinės žemės sklypai Vyriausybės nutarimais gali būti perduodami patikėjimo teise ir kitiems Lietuvos Respublikos Valstybės valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nurodytiems subjektams, kai įstatymais jiems priskiriamos valstybinės funkcijos.“

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo 2 straipsnio 18 dalimi keičiamo įstatymo 8 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

„8. Jeigu perduota neatlygintinai naudotis valstybinė žemė paimama naudoti visuomenės poreikiams, valstybinės žemės panaudos sutartis nutraukiama prieš terminą, žemės sklype esančių statinių bei želdinių vertė ir dėl sutarties nutraukimo patirti nuostoliai žemės naudotojams atlyginami pagal šio įstatymo 47 straipsnį arba pagal Lietuvos Respublikos Žemės žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymą. Valstybinės žemės panaudos sutartis nutraukiama šio įstatymo 47 straipsnyje arba Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatyme nustatyta tvarka atsiskaičius su žemės naudotoju.“

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo 2 straipsnio 19 dalimi keičiamo įstatymo 9straipsnio 6 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) Lietuvos Respublikos Žemės žemės gelmių įstatymo nustatyta tvarka gautas leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes;“

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo 2 straipsnio 19 dalimi keičiamo įstatymo 9straipsnio 6 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

„5) ji reikalinga koncesijos projektui įgyvendinti – Lietuvos Respublikos Koncesijų koncesijų įstatymo nustatytais atvejais;“

31.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-06-28

 

2

(7)

17

(7)

 

P

31. Projekto 2 straipsnio 17 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 7 dalies paskutinio sakinio nuostatos toje apimtyje, kurioje nurodoma „valstybinės žemės ploto, kuriame nesuformuoti žemės sklypai“, nėra aiškios, nes ankstesnėse šios dalies nuostatose nustatytas reglamentavimas tik dėl valstybinės žemės sklypų, perduotų savivaldybėms, patikėjimo teisės pasibaigimo. Atsižvelgiant į tai, siūlytina tikslinti šias projekto nuostatas.

Nepritarti

Argumentai:

Projekto 2 straipsnio 17 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 7 dalyje nuosekliai minima valstybiniai žemės sklypai ir „valstybinės žemės plotas, kuriame nesuformuoti žemės sklypai“, todėl pastabai nepritartina

32.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-06-28

 

2

(7)

17

(10)

 

P

32. Iš projekto 2 straipsnio 17 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 10 dalies nuostatų nėra aišku, koks subjektas parengia ir pasirašo priėmimo – perdavimo aktą dėl valstybinės žemės sklypo, perduodamo patikėjimo teise šio straipsnio 5 dalyje nurodytiems subjektams, nes šios dalies abejose nuorodose į subjektus nurodoma šio straipsnio 5 dalis.

Be to, siekiant teisinio aiškumo ir nuoseklumo, šių projekto nuostatų trečiajame sakinyje reikėtų nurodyti, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimas dėl patikėjimo teisės pasibaigimo turi būti suderintas su Aplinkos ministerija, kaip tai yra šio straipsnio 7 dalyje ir projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 8 dalyje. Kitu atveju, šios projekto nuostatos nebūtų suderintos su šio straipsnio 14 dalies nuostatomis.

Pritarti

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo 2 straipsnio 17 dalimi keičiamo įstatymo projekto 7 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:

„10. Valstybinės žemės sklypo, perduodamo patikėjimo teise šio straipsnio 2, 5 ir 6 dalyse nurodytiems subjektams, priėmimo–perdavimo aktą parengia ir pasirašo Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, kai žemės sklypas šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms reikmėms perduodamas savivaldybei arba kai valstybinės žemės sklypas, perduodamas viešosios transporto infrastruktūros valdytojui jo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms valstybinėms funkcijoms atlikti. Kai valstybinės žemės sklypas, perduodamas šio straipsnio 1 dalies 2 punkte, 3 ir 5 dalyse nurodytiems subjektams priėmimo-perdavimo aktą parengia Vyriausybė ir jį pasirašo Vyriausybės įgaliotas asmuo. Jeigu valstybinės žemės patikėtinis per 3 mėnesius nuo priėmimo–perdavimo akto pasirašymo neįregistruoja patikėjimo teisės į valstybinės žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre, Nacionalinės žemės tarnybos vadovassuderinęs su Aplinkos ministerija, priima sprendimą arba Vyriausybė priima nutarimą dėl šio patikėtinio patikėjimo teisės pasibaigimo konkretaus žemės sklypo atžvilgiu ir nuo šio Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimo ar Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo dienos valstybinės žemės sklypo patikėtiniu laikoma Nacionalinė žemės tarnyba.“

33.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-06-28

 

2

(7)

17

(11)

 

P

33. Projekto 2 straipsnio 17 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 11 dalyje žodžiai „viešai“ ir „oficialiose“ brauktini kaip pertekliniai.

Pritarti

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo 2 straipsnio 17 dalimi keičiamo 7 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:

„11. Patikėjimo teise savivaldybėms perduodama valstybinės žemės teritorija, esanti miestuose ir miesteliuose, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, yra identifikuojama priėmimo–perdavimo akte, nurodytame šio straipsnio 4 ir 10 dalyse, ir nurodoma priėmimo–perdavimo akto priede. Suformavus naujus valstybinės žemės sklypus, kurie patenka į priėmimo–perdavimo akto priede nurodytą valstybinės žemės teritoriją, savivaldybės apie šiuos valstybinės žemės sklypus turi paskelbti viešai savo oficialiose interneto svetainėse ir nurodyti patikslintą nesuformuotos valstybinės žemės plotą. Valstybinės žemės sklypo patikėtinis per 3 mėnesius nuo naujo valstybinės žemės sklypo suformavimo mieste ar miestelyje turi įregistruoti patikėjimo teises į valstybinės žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre.“

34.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-06-28

 

2

(7)

17

(13,

17)

 

 

P

34. Siekiant nuoseklumo, projekto 2 straipsnio 17 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 13 dalies nuostatas siūlytina dėstyti kaip šio straipsnio paskutinę struktūrinę dalį.

Pritarti

Pasiūlymas:

Išbraukti įstatymo 2 straipsnio 17 dalimi keičiamo 7 straipsnio 13 dalį:

„13. Valstybinės žemės patikėtiniai valdo, naudoja jiems patikėjimo teise perduotą žemę ir ja disponuoja šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis visuomeninei naudai.“

 

Pasiūlymas:

Papildyti įstatymo 2 straipsnio 17 dalimi keičiamą 7 straipsnį nauja 17 dalimi:

„17. Valstybinės žemės patikėtiniai valdo, naudoja jiems patikėjimo teise perduotą žemę ir ja disponuoja šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis visuomeninei naudai.“

 

Atitinkamai pernumeruoti šio straipsnio dalis.

 

35.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-06-28

 

2

(7)

17

(15)

 

P

35. Svarstytina, ar projekto 2 straipsnio 17 dalyje dėstomų keičiamo įstatymo 7 straipsnio 15 dalies nuostatų nereikėtų papildyti, šioje dalyje nurodant ir ypatingos valstybinės svarbos projektus. Tokiu atveju minėtiems projektams įgyvendinti reikalinga savivaldybėms patikėjimo teise perduota valstybinė žemė taip pat būtų perduodama Nacionalinei žemės tarnybai.

Nepritarti

Argumentai

Įstatymo 2 straipsnio 17 dalimi keičiamoje 7 straipsnio 15 dalies nuostatoje yra nurodoma, kad „<...> ar kitiems teisės aktų nustatyta tvarka valstybei svarbiais pripažintiems projektams <...>“, „<...> ar kitoms valstybės reikmėms <...>“, todėl šios nuostatos papildyti nereikia.

36.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-06-28

 

2

(7)

17

(17)

 

P

36. Iš projekto 2 straipsnio 17 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 17 dalies nuostatų nėra aišku, ar valstybinė žemė, kurios reikia viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms valstybinėms funkcijos atlikti, po to, kai ją iš savivaldybių perima Nacionalinė žemės tarnyba, būtų perduodama viešosios transporto infrastruktūros valdytojui pagal šio straipsnio 6 dalį, ar ne. Siekiant aiškumo, siūlytina šias projekto nuostatas atitinkamai patikslinti.

Pritarti

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo 2 straipsnio 17 dalimi keičiamo 7 straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti:

„17. Kai valstybinė žemė patikėjimo teise perduota valdyti savivaldybėms, tačiau yra reikalinga viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms valstybinėms funkcijoms atlikti viešosios transporto infrastruktūros valdytojui, savivaldybei patikėjimo teise perduota valstybinė žemė perduodama Nacionalinei žemės tarnybai. Tokiais atvejais viešosios transporto infrastruktūros valdytojas kreipiasi į Nacionalinę žemės tarnybą, nurodydamas valstybinės žemės, perduotos savivaldybei valdyti patikėjimo teise, poreikį viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms valstybinėms funkcijoms atlikti, o Nacionalinė žemės tarnyba per 10 darbo dienų nuo Vyriausybės nutarimo ar kito atitinkamo sprendimo priėmimo apie tai raštu informuoja savivaldybę ir teikia Vyriausybei nutarimo projektą dėl savivaldybės patikėjimo teisės pasibaigimo. Vyriausybei priėmus nutarimą dėl savivaldybės patikėjimo teisės pasibaigimo, nuo šio nutarimo įsigaliojimo dienos valstybinės žemės patikėtiniu tampa Nacionalinė žemės tarnyba. ir valstybiniai žemės sklypai perduodami patikėjimo teise viešosios transporto infrastruktūros valdytojui šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka.“

37.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-06-28

 

2

(8)

2

(9)

18

(3)

19

(1)

 

(1)

 

(1)

P

 

P

37. Svarstytina, ar, atsižvelgiant į projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatas, projekto 2 straipsnio 18 dalimi keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatose vietoj žodžio „darbuotojas“ nereikėtų įrašyti žodžių „valstybės tarnautojas“.

Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 19 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatoms.

Pritarti

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo 2 straipsnio 18 dalimi keičiamo 8 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) savivaldybė – kai valstybinės žemės sklypai perduoti patikėjimo teise savivaldybėms. Sprendimą perduoti neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypą priima savivaldybės taryba, o valstybinės žemės panaudos sutartį sudaro meras arba jo įgaliotas kitas savivaldybės administracijos darbuotojas valstybės tarnautojas;“

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo 2 straipsnio 19 dalimi keičiamo 9 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) savivaldybė – valstybinės žemės sklypus, perduotus patikėjimo teise savivaldybėms. Sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą priima savivaldybės taryba, o valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro meras arba jo įgaliotas kitas savivaldybės administracijos darbuotojas valstybės tarnautojas;“

38.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-06-28

 

2

(8)

18

(9)

 

P

38. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto 2 straipsnio 18 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą tuo atveju, jeigu perduotas pagal panaudą valstybinės žemės sklypas naudojamas ne pagal panaudos sutartyje nustatytas panaudos sąlygas, valstybinės žemės panaudos sutartį panaudos davėjas turi nutraukti. Atkreipiame dėmesį, kad tuo atveju, kai savivaldybės joms patikėjimo teise suteiktą valstybinę žemę suteikia kitiems asmenims pagal panaudos sutartis, o panaudos gavėjas nevykdo panaudos sutarties sąlygų, atsižvelgiant į projekto 2 straipsnio 18 dalyje dėstomas keičiamo įstatymo 8 straipsnio 9 dalies nuostatas, panaudos davėjas (savivaldybė) neprivalėtų nutraukti tokios panaudos sutarties, bet taikyti kitus įstatyme nustatytus teisių ir teisėtų interesų gynimo būdus. Lieka neaišku, kokiais argumentais remiantis siūloma nustatyti tokį diferencijuotą teisinį reguliavimą, savivaldybėms suteikiant lankstesnes sąlygas sprendžiant valstybinės žemės panaudos sutarčių pažeidimo atvejus. Svarstytina, ar, asmenims pažeidus sutarties sąlygas, visi valstybinės žemės panaudos davėjai neturėtų imtis vienodų priemonių tuo atveju, kai valstybinės žemės panaudos sutartis yra nevykdoma. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 2 straipsnio 18 dalyje dėstomas keičiamo įstatymo 8 straipsnio 9 dalies nuostatų nereikėtų patikslinti.

Nepritarti

Įstatymo 2 straipsnio 18 dalimi keičiamo  8 straipsnio 9 dalies nuostatoje aiškiai nurodoma, kad „<...> Savivaldybės, nustačiusios, kad panaudos gavėjas nevykdo sutarties sąlygų, inicijuoja panaudos sutarties nutraukimą įstatymų nustatyta tvarka arba taiko kitus įstatymų nustatytus šalių teisių ir interesų gynimo būdus.“ Taigi pastaba yra netiksli.

39.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-06-28

 

2

(9)

19

(3)

 

P

39.   Projekto 2 straipsnio 19 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatas reikėtų patikslinti taip, kad iš jų būtų aišku, jog ši dalis reglamentuoja ne bet kokios žemės, o valstybinės, nuomą (kaip tai yra projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje).

Analogiško turinio pastaba taikytina ir kitoms šio straipsnio nuostatoms dėl ne bet kokios, o valstybinės, žemės nurodymo (kaip tai yra patikslintose analogiškose projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio nuostatose).

Pritarti iš dalies

Argumentai:

Tikslintina tik neaiški įstatymo projekto nuostata, t. y. įstatymo 2 straipsnio 19 dalimi keičiamo 9 straipsnio 3 dalis.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo 2 straipsnio 19 dalimi keičiamo 9 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Valstybinės Žemės žemės nuomos terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu, bet ne ilgiau kaip 99 metams. Kai išnuomojama valstybinė žemės ūkio paskirties žemė, žemės nuomos terminas negali būti ilgesnis kaip 25 metai. Valstybinės Žemės žemės sklypai laikiniems statiniams statyti ir eksploatuoti išnuomojami Statybos įstatymo nustatytam tokių statinių naudojimo terminui. Visais kitais atvejais valstybinės žemės sklypų, išnuomojamų statiniams ar įrenginiams eksploatuoti arba statyti ir eksploatuoti, nuomos terminas nustatomas atsižvelgiant į ekonomiškai pagrįstą statinio ar įrenginio naudojimo trukmę. Valstybinės Žemės žemės nuomos termino nustatymo motyvai turi būti išdėstyti sprendime išnuomoti valstybinės žemės sklypą.“

40.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-06-28

 

2

(9)

19

(6)

 

(4)

P

40. Projekto 2 straipsnio 19 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 4 punkte vietoj žodžių „tarp valstybinės žemės išnuomotų“ reikėtų įrašyti žodžius „tarp išnuomotų valstybinės“ (kaip tai yra projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 4 punkte).

Pritarti

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo 2 straipsnio 19 dalimi keičiamo 9 straipsnio 6 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4) Vyriausybės nustatyto dydžio neviršijantys žemės sklypai yra įsiterpę tarp valstybinės žemės išnuomotų valstybinės žemės sklypų – šių sklypų valstybinės žemės nuomininkams;“

41.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-06-28

 

2

(11)

20

(1)

 

(3)

P

41. Projekto 2 straipsnio 20 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad valstybinės žemės sklypus kitų asmenų nuosavybėn įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka Nacionalinė žemės tarnyba perleidžia ,,visais kitais atvejais, kai valstybinės žemės patikėtiniams nesuteikta kompetencija“. Projekto nuostata ,,nesuteikta kompetencija“ tikslintina. Jeigu turimas tikslas nustatyti, kad Nacionalinė žemės tarnyba valstybinės žemės sklypus perleidžia tais atvejais, kai kitiems valstybinės žemės sklypų patikėtiniams įstatymai tokios teisės nesuteikia, tai vertinamąją projekto nuostatą reikėtų atitinkamai patikslinti. Jeigu vertinamąja projekto nuostata siekiama kitų tikslų, tai ją reikėtų patikslinti taip, kad būtų aišku, kokių tikslų ja yra siekiama.

Pritarti

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo 2 straipsnio 20 dalimi  keičiamo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3) Nacionalinė žemės tarnyba – kai valstybinės žemės patikėtiniams nesuteikta kompetencija.visais kitais atvejais, kai kitiems valstybinės žemės sklypų patikėtiniams įstatymai tokios teisės nesuteikia. Sprendimą parduoti valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį sudaro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas.”

42.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-06-28

 

2

(23)

21

(9)

 

(6)

P

42. Projekto 2 straipsnio 21 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 23 straipsnio 9 dalies 6 punkte vartojama sąvoka ,,apdirbamoji gamyba“, kurios turinys projekte nėra atskleistas. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekte nereikėtų atskleisti šios sąvokos turinio.

Nepritarti

Argumentai:

Ši sąvoka yra naudojama Investicijų įstatyme, todėl netikslinga jos papildomai apibrėžti šiame įstatymo projekte.

43.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-06-28

 

32

 

 

2

(32)

 

39

43

1

 

 

22

(1)

 

5

3

10

 

 

(3)

 

 

 

P

43. Projekto 2 straipsnio 22 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 9 punkte siūloma nustatyti, kad Nacionalinė žemės tarnyba atlieka valstybinės žemėtvarkos planavimo dokumentų ir jų rengimo procesų priežiūrą. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar, siekiant suderinti įstatymo nuostatas tarpusavyje, atitinkamai nereikėtų tikslinti ir šio straipsnio 1 dalies 3 punkto, jame nustatant, kad Vyriausybė nustato žemėtvarkos planavimo dokumentų ir jų rengimo procesų valstybinės priežiūros tvarką.

Be to, svarstytina, ar atitinkamai nereikėtų suderinti bei tikslinti ir keičiamo įstatymo 39 straipsnio 5 dalies, 43 straipsnio, 48 straipsnio 5 dalies nuostatų redakcijas, įsigaliosiančias 2024 m. sausio 1 d., išdėstant jas projekto 2 straipsnyje.

Pritarti

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 32 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3) nustato žemėtvarkos planavimo dokumentų ir jų rengimo procesų valstybinės priežiūros tvarką;“a

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 32 straipsnio 3 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip:

„10) atlieka valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų ir jų rengimo procesų priežiūrą;“

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo 2 straipsnio 22 dalimi keičiamo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3) nustato žemėtvarkos planavimo dokumentų ir jų rengimo procesų valstybinės priežiūros tvarką;“

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 39 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Kaimo plėtros žemėtvarkos projektus Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas tvirtina po to, kai juos nustatyta tvarka patikrina valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų ir jų rengimo procesų priežiūrą atliekanti institucija.“

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 43 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„43 straipsnis. Valstybinė žemėtvarkos planavimo dokumentų ir jų rengimo procesų priežiūra

1. Valstybinė žemėtvarkos planavimo dokumentų ir jų rengimo procesų priežiūra vykdoma kontroliuojant dokumentų rengimo, derinimo ir svarstymo procedūras, tikrinant sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams.

2. Valstybinės žemėtvarkos planavimo dokumentų ir jų rengimo procesų priežiūros tvarką nustato Vyriausybė.

3. Valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų ir jų rengimo procesų priežiūrą atlieka Nacionalinė žemės tarnyba.“

Patikslinti projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 48 straipsnio 5 dalies nuostatą ir ją išdėstyti taip:

„5. Kai valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų ir jų rengimo procesų priežiūrą atliekanti institucija nustatyta tvarka patikrina žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektus, juos tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas.“

44.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-06-28

 

2

(32)

22

(3)

 

(5)

P

44. Svarstytina, ar, siekiant teisinio aiškumo, projekto 2 straipsnio 22 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 5 punkte nustatytą išimtį nereikėtų patikslinti, į ją įtraukiant atvejus numatytus šio straipsnio 6 dalies 4 punkte, kai ne Nacionalinė žemės tarnyba, o Žemės ūkio duomenų centras veikia valstybės vardu jai paveldint ir įsigyjant žemės ūkio paskirties žemės sklypus (kaip tai yra nustatyta projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 5 punkte).

Pritarti

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo 2 straipsnio 22 dalimi  keičiamo 32 straipsnio 3 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

„5) veikia valstybės vardu valstybei paveldint ir įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn, išskyrus atvejus, kai centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas veikia valstybės vardu įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatyto administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo projektams įgyvendinti;, ir šio įstatymo nustatytus atvejus, kai valstybės vardu paveldint ar kitaip įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn valstybės vardu veikia Žemės ūkio duomenų centras;“

45.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-06-28

 

2

(32)

22

(3)

(6)

 

(17)

(5)

P

45. Projekto 2 straipsnio 22 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 16 punkte vietoj žodžio „joms“ įrašytinas žodis „jai“, o šio straipsnio 6 dalies 5 punkte – vietoj žodžio „jai“ įrašytinas žodis „jam“.

Pritarti

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo 2 straipsnio 22 dalimi keičiamo 32 straipsnio 3 dalies 17 punktą ir jį išdėstyti taip:

„17) atlieka kitas šio ir kitų įstatymų joms jai nustatytas funkcijas.“

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo 2 straipsnio 22 dalimi keičiamo 32 straipsnio 6 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

„5) atlieka kitų įstatymų jai jam nustatytas funkcijas, susijusias su žemės ūkio veikla.“

46.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-06-28

 

2

(351)

 

(352)

23

(3)

(4)

(1,

2,

3)

 

P

46. Pastebėtina, kad projekto 2 straipsnio 23 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 351 straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad savivaldybių, kaip valstybinės žemės patikėtinių, turinčių teisę sudaryti šiame įstatyme nustatytus valstybinės žemės sandorius, priežiūrą ir kontrolę vykdo Nacionalinė žemės tarnyba pagal Aplinkos ministro patvirtintas taisykles. Tuo tarpu pagal projekto 2 straipsnio 23 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 351 straipsnio 3 ir 4 dalių bei 352 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatas Nacionalinė žemės tarnyba savivaldybių, kaip valstybinės žemės patikėtinių, priežiūrą ir kontrolę vykdytų ne pagal Aplinkos ministro patvirtintas taisykles, o Vyriausybės nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio reguliavimo suderinamumo bei teisinio aiškumo, minėtos projekto 2 straipsnio 23 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 351 ir 352 straipsnių nuostatos derintinos tarpusavyje.

 

Pritarti

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo 2 straipsnio 23 dalimi keičiamo 351 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Nacionalinė žemės tarnyba Vyriausybės nustatyta tvarka:“

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo 2 straipsnio 23 dalimi keičiamo 351 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Nacionalinė žemės tarnyba Vyriausybės nustatyta tvarka turi teisę:“

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo 2 straipsnio 23 dalimi keičiamo 352 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Nustačiusi, kad valstybinės žemės patikėjimo teises įgyvendinančio subjekto priimtas administracinis sprendimas, susijęs su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, neatitinka šio ar kitų įstatymų ar Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų, Nacionalinė žemės tarnyba Vyriausybės nustatyta tvarka:

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo 2 straipsnio 23 dalimi keičiamo 352 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Nustačiusi, kad savivaldybės administravimo subjektas neįgyvendina įstatymų, nevykdo Vyriausybės nutarimų, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, Nacionalinė žemės tarnyba Vyriausybės nustatyta tvarka:“

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo 2 straipsnio 23 dalimi keičiamo 352 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Atlikdama išankstinę savivaldybės administravimo subjektų administracinių sprendimų ar sandorių, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, projektų priežiūrą, Nacionalinė žemės tarnyba Vyriausybės nustatyta tvarka turi teisę:“

47.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-06-28

 

2

(351)

(352)

23

(4)

(2)

 

(2)

(1, 2)

P

47. Pastebėtina, kad projekto 2 straipsnio 23 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 351 straipsnio 3 dalies 4 punkte „rašytinio reikalavimo“ sąvoka keičiama į „privalomojo nurodymo reikalavimo” sąvoka. Tuo tarpu šio straipsnio 4 dalies 2 punkte bei 352 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose ir 6 dalyje toliau vartojama „rašytinio reikalavimo“ sąvoka. Vadovaujantis teisinio aiškumo ir terminijos nuoseklumo principais, siūlytina arba suvienodinti projekto 2 straipsnio 23 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 351 ir 352 straipsniuose naudojamas sąvokas, arba projekto 2 straipsnio 23 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 351 straipsnio 3 dalies 4 punkte detalizuoti „privalomo nurodymo“ ypatumus, skiriančius jį nuo „rašytinio reikalavimo“.

Pritarti

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo 2 straipsnio 23 dalimi keičiamo 351 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) rašytiniu kreipimusi privalomuoju nurodymu pareikalauti iš savivaldybės administravimo subjektų priimtų administracinių sprendimų ar sandorių, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, kurie nėra viešinami, kopijų, taip pat savivaldybės kolegialių administravimo subjektų posėdžių protokolų kopijų. Šis pareikalavimas turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo gavimo dienos;“

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo 2 straipsnio 23 dalimi keičiamo  352 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus ir juos išdėstyti taip:

„1) pateikia atitinkamam savivaldybės administravimo subjektui rašytinį reikalavimą privalomąjį nurodymą neatidėliojant įgyvendinti įstatymą, vykdyti Vyriausybės nutarimą, susijusius su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu. Nacionalinės žemės tarnybos rašytinį reikalavimą privalomąjį nurodymą savivaldybės kolegialus administravimo subjektas ar valstybės įmonės turi apsvarstyti artimiausiame posėdyje, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį, o kiti savivaldybės administravimo subjektai – per 5 darbo dienas nuo rašytinio reikalavimo privalomojo nurodymo gavimo dienos ir apie priimtą sprendimą pranešti Nacionalinei žemės tarnybai per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos;

2) jeigu savivaldybės administravimo subjektas, apsvarstęs šios dalies 1 punkte nurodytą Nacionalinės žemės tarnybos rašytinį reikalavimą privalomąjį nurodymą, atsisako jį vykdyti, per 10 darbo dienų nuo pranešimo apie atsisakymą įvykdyti rašytinį reikalavimą privalomąjį nurodymą gavimo dienos, įvertinusi atsisakymo motyvus, Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl šio savivaldybės administravimo subjekto neveikimo.“

48.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-06-28

 

2

(64)

(64)

25

 

(2)

 

P

 

N

48. Projekto 2 straipsnio 25 dalimi keičiamo įstatymo 64 straipsnio nuostatos toje apimtyje, kurioje nustatoma, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pareigūnai pradeda nusižengimų, numatytų keičiamo įstatymo 63 straipsnyje, teiseną <...>“ nėra aiškios. Atkreiptinas dėmesys, kad, kaip jau anksčiau šioje išvadoje minėta, keičiamo įstatymo 63 straipsnio nuostatos nėra aiškios toje apimtyje, kurioje nustatoma juridinių asmenų atsakomybė, susijusi su teritorijų planavimo proceso pažeidimais. Atkreiptinas dėmesys, kad juridinių asmenų atsakomybę už teritorijų planavimo procese padarytus pažeidimus reglamentuoja Teritorijų planavimo įstatymo devintasis skirsnis. Pažymėtina, kad minėto įstatymo nuostatos apima ir juridinių asmenų atsakomybę, susijusią su specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentų rengimo procese padarytais pažeidimais, kuriuos pagal minėtą įstatymą nagrinėja ir atsakomybę juridiniams asmenims taiko Nacionalinė žemės tarnyba. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 43 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą atlieka Nacionalinė žemės tarnyba, o ne Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos.

Pritarti

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo 2 straipsnio 25 dalimi keičiamą 64 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„Atsakomybė už šio įstatymo 54, 55, 56, 57, 58, 59, 60, 61, ir 62 ir 63 straipsniuose nurodytus pažeidimus taikoma ir juridinių asmenų padaliniams, taip pat kitoms užsienio organizacijoms ir jų padaliniams; nurodyti pažeidimai nagrinėjami, priimti spendimai skundžiami ir vykdomi tokia pačia tvarka kaip atitinkamuose Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso straipsniuose nurodyti administraciniai nusižengimai. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pareigūnai pradeda minėtų nusižengimų teiseną, atlieka tyrimą ir teisės aktų nustatyta tvarka surašo protokolus, nutarimus ir kitus bylos dokumentus, kurių formą tvirtina Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininkas.

 

Pasiūlymas:

Papildyti įstatymo 2 straipsnio 25 dalimi keičiamą 64 straipsnį nauja 2 dalimi:

„2. Atsakomybė už šio įstatymo 63 straipsnyje nurodytus pažeidimus taikoma ir juridinių asmenų padaliniams, taip pat kitoms užsienio organizacijoms ir jų padaliniams; nurodyti pažeidimai nagrinėjami, priimti spendimai skundžiami ir vykdomi tokia pačia tvarka kaip atitinkamuose Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso straipsniuose nurodyti administraciniai nusižengimai. Nacionalinės žemės tarnybos valstybės tarnautojai pradeda minėtų nusižengimų teiseną, atlieka tyrimą ir teisės aktų nustatyta tvarka surašo protokolus, nutarimus ir kitus bylos dokumentus, kurių formą tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos direktorius.“

49.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-06-28

 

2

26

 

P

49. Projekto 2 straipsnio 26 dalies nuostatas reikėtų patikslinti, nurodant, kokios konkrečiai procedūros šioje straipsnio dalyje turimos omenyje.

Nepritarti

Argumentai:

Įstatymo projekto normos suponuoja, kad visos procedūros, kurias pagal dabar atliekamas funkcijas vykdo Nacionalinės žemės tarnyba, atitinkamai dalį funkcijų perdavus savivaldybėms ar valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, šios procedūros turės būti pabaigtos pagal teisinį reguliavimą, galiojusį iki to laiko, kuomet jos buvo pradėtos.

50.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-06-28

 

2

27,

28

 

P

50. Svarstytina, ar projekto 2 straipsnio 27 ir 28 dalyse terminą „iki 2024 m. sausio 1 d.“ nereikėtų keisti į terminą „iki 2023 m. gruodžio 31 d.“, nes projekte nurodytas terminas apimtų ir 2024 m. sausio 1 d. kai įsigaliojai naujas teisinis reguliavimas, todėl šių nuostatų turinys gali būti skirtingai interpretuojamas.

Pritarti

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo 2 straipsnio 27 dalį ir ją išdėstyti taip:

„27. Teisminių ginčų ar ginčų, nagrinėjamų ne teismo tvarka, pradėtų nagrinėti, bet neišspręstų iki 2024 2023 m. sausio 1 gruodžio 31 d., duomenys ir dokumentai nuo 2024 m. sausio 1 d. lieka Nacionalinėje žemės tarnyboje ir atitinkamoms institucijoms pagal kompetenciją neperduodami. Laikoma, kad iki 2024 2023 m. sausio 1 gruodžio 31 d. pradėtuose teisminiuose ginčuose ar ginčuose, nagrinėjamuose ne teismo tvarka, buvusios Nacionalinės žemės tarnybos procesines teisės ir pareigos išlieka tarnybai.“

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo 2 straipsnio 28 dalį ir ją išdėstyti taip:

„28. Visi sutikimai, suderinimai, leidimai, išduoti iki 2024 2023 m. sausio 1 gruodžio 31 d., lieka galioti iki juose nurodytų terminų, jeigu šiuose dokumentuose galiojimo terminas nenurodomas, jie galioja iki atitinkamo veiksmo, kuriam buvo išduotas sutikimas, suderinimas, leidimas, atlikimo. Nuo 2024 m. sausio 1 d. sudaromiems sandoriams ar atliekamoms atitinkamoms procedūroms suinteresuoti asmenys turi gauti sutikimą, leidimą, suderinimą iš institucijos pagal kompetenciją.“

51.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-06-28

 

2

30

 

P

51. Nėra aišku, kokias sutartis apimtų projekto 2 straipsnio 30 dalies nuostata ,,iki 2023 m. gruodžio 31 d. sudarytos, bet nepasibaigusiose galioti sutartys“. Be to, svarstytina, ar pastaroji nuostata neapimtų sutarčių, sudarytų nuo 2023 m. sausio 2 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d., kurios taip pat minimos projekto 2 straipsnio 30 dalyje. Atsižvelgiant į tai bei siekiant teisinio aiškumo, projekto 2 straipsnio 30 d. dalyje nereikėtų nustatyti, pagal kokias ir iki kada sudarytas sutartis savivaldybės nuo 2024 m. sausio 1 d. perima tokias sutartis sudariusio valstybinės žemės patikėtinio miestuose ir miesteliuose – Nacionalinės žemės tarnybos - teises ir pareigas.

Pritarti

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo 2 straipsnio 30 dalį ir ją išdėstyti taip:

„30. Nuo 2023 m. sausio 2 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. sudarytose, bet nepasibaigusiose sutartyse, susijusiose su valstybinės žemės sklypų, esančių miestuose ir miesteliuose, naudojimu ar iki 2023 m. gruodžio 31 d. sudarytose, bet nepasibaigusiose sutartyse, valstybinės žemės patikėtinio teises ir pareigas iš Nacionalinės žemės tarnybos nuo 2024 m. sausio 1 d. perima atitinkamos savivaldybės, dėl Vyriausybės nutarimu perduotų valstybinės žemės sklypų, esančių miestuose ir miesteliuose, ir perduotų valdyti patikėjimo teise.

Nuo 2024 m. sausio 1 d. savivaldybės perima valstybinės žemės patikėtinio – Nacionalinės žemės tarnybos – teises ir pareigas pagal sutartis sudarytas dėl valstybinės žemės nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis (panaudos) miestuose ir miesteliuose.“

52.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-06-28

 

2

1

 

P

52. Atkreipiame dėmesį, kad Seime įstatymo priėmimo stadijoje yra svarstomas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 7, 13, 32, 34, 35, 49, 50, 51 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1176(2) (toliau – projektas Nr. XIVP-1176(2)), kuriuo siūloma kiek kitaip išdėstyti jame keičiamus Žemės įstatymo straipsnius nei teikiamame projekte. Projekto Nr. XIVP-1176(2) 10 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad įstatymas įsigalioja 2023 m. sausio 3 d., t. y. šis projektas įsigaliotų vieną dieną vėliau nei teikiamas projektas. Pažymėtina, kad teikiamo projekto ir projekto Nr. XIVP-1176(2) priėmimas Seime numatytas tą pačią dieną – 2023 m. birželio 30 d. Atsižvelgus į tai, reikėtų įvertinti, ar projektu Nr. XIVP-1176(2) siūlomi keičiamo Žemės įstatymo atitinkamų nuostatų pakeitimai dera su teikiamo projekto nuostatomis, jų nepaneigia ar įveda neaiškumą lyginant su Žemės įstatymo naujos redakcijos nuostatomis (pavyzdžiui, projekto Nr. XIVP-1176(2) nuostatomis Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 4 punkte nėra įvedamas joje nurodytos valstybės įmonės pavadinimo trumpinys, todėl, įsigaliojus minėtam projektui, vienose Žemės įstatymo nuostatose bus vartojamas pilnas valstybės įmonės pavadinimas, o kitose – jo trumpinys; be to, projekto Nr. XIVP-1176(2) nuostatomis Žemės įstatymo 34 straipsnio 2 dalis pripažįstama netekusia galios, todėl reikėtų įvertinti kaip šios nuostatos pripažinimas netekusia galios dera su naujos redakcijos Žemės įstatymo nuostatomis, ir pan.).

Pritarti

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2–25 dalis, įsigalioja 2023 m. sausio 2 4 d.“

 

3. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo narys R. Juška,

2022-06-27

2

(32)

 

22

(3)

 

 

 

(11)

 

P

Argumentai:

Perduodant savivaldybėms žemę turi būti perduodami ir instrumentai perduota žeme tinkamai disponuoti. Negalima perduoti daikto, o tuo daiktu naudotis skirtus instrumentus palikti kitam subjektui, šiuo atveju – Nacionalinei žemės tarnybai.

Jeigu būtų perduota tik žemė, bet neperduoti ja disponuoti skirti atitinkami instrumentai, tai paneigtų žemės perdavimo savivaldai principą.

Todėl šiuo pasiūlymu siekiama nustatyti, kad įstatymo projekte numatyta Nacionalinės žemės tarnybos teisė priimti sprendimus suformuoti ar pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus valstybinės žemės sklypus, įstatymų nustatyta tvarka teikti duomenis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui šiems sklypams įregistruoti, išskyrus atvejus, kai prašymus įregistruoti valstybinės žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre pateikia kiti įstatymų nustatyti valstybinės žemės patikėtiniai, taip pat priimti sprendimus pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus savivaldybės ar privačios žemės sklypus, būtų priskirta savivaldybėms.

        

Pasiūlymas:

Išbraukti įstatymo 2 straipsnio 22 dalimi dėstomo įstatymo projekto 32 straipsnio 3 dalies 11 punktą:

„11) priima sprendimus suformuoti ar pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus valstybinės žemės sklypus, įstatymų nustatyta tvarka teikia duomenis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui šiems sklypams įregistruoti, išskyrus atvejus, kai prašymus įregistruoti valstybinės žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre pateikia kiti įstatymų nustatyti valstybinės žemės patikėtiniai, taip pat priima sprendimus pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus savivaldybės ar privačios žemės sklypus;“

Atitinkamai sekančius punktus pernumeruoti.

Pritarti

 

2.

Seimo narys R. Juška,

2022-06-27

2

(32)

 

22

(5)

 

 

 

(3)

 

P

N

Pasiūlymas:

papildyti įstatymo 2 straipsnio 22 dalimi dėstomo įstatymo projekto 32 straipsnio 5 dalį nauju 3 punktu:

„3) priima sprendimus suformuoti ar pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus valstybinės žemės sklypus, įstatymų nustatyta tvarka teikia duomenis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui šiems sklypams įregistruoti, išskyrus atvejus, kai prašymus įregistruoti valstybinės žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre pateikia kiti įstatymų nustatyti valstybinės žemės patikėtiniai, taip pat priima sprendimus pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus savivaldybės ar privačios žemės sklypus;“

Atitinkamai sekančius punktus pernumeruoti.

Pritarti

 

2.

Seimo narys J. Urbanavičius

2022-06-28

2

(7)

17

(1)

 

(2)

P

Argumentai:

Įstatymo projekto 2 straipsniu dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto (įsigaliosiančio 2024-01-01) nuostata, pagal kurią savivaldybės yra ne tik miestų, bet ir miestelių teritorijose esančios valstybinės žemės patikėtinės, apsunkins šios žemės valdymą naudojimą ir disponavimą ja. Miesteliuose vyrauja žemės ūkio paskirties žemės sklypai ar žemės ūkio veiklai naudojami valstybinės žemės plotai. Užstatyta teritorija sudaro mažąją dalį visos miestelio teritorijos. Pagal preliminarius skaičiavimus miesteliuose 85 proc. visos teritorijos sudaro žemės ūkio veiklai naudojama žemė (privačios – 54 tūkst. ha, valstybinės – 8 tūkst. ha).

Remiantis 2021 m. viešai skelbiamais Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje yra 252 miesteliai, kurių gyventojų skaičius svyruoja nuo 2928 iki 49 (pvz.: didžiausias miestelis Akademija 2021 m. turėjo  – 2928 gyventojus, Kačerginė – 739, Seredžius – 461, Rudamina – 197, Stakiai – 139, Žemoji Panemunė – 58, Labanoras – 49). Miesteliai priskiriami kaimo gyvenamosioms vietovėms,  miestelių teritorijose vyrauja žemės ūkio paskirties žemė. Iš 252 miestelių tik 99 turi nuo 500 iki 3000 gyventojų, o visi kiti 153 miesteliai turi nuo 49 iki 499 gyventojų, todėl jie labiau laikytini/priskirtini kaimo gyvenamajai teritorijai su žymiai daugiau kaimo gyvenamai teritorijai būdingu žemės naudojimu, nei miesto žemės naudojimo ypatumais.

Nustačius, kad valstybinę žemę, esančią miestelių teritorijose, valdo savivaldybės, ūkininkui, kitam potencialiam žemės ūkio paskirties žemės naudotojui bus apsunkintas valstybinės žemės naudojimo įgyvendinimas: dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypų naudojamų tam pačiam ūkiui,  kai žemės sklypai bus kaimo gyvenamosiose vietovėse, asmenys turės kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą, dėl miestelių teritorijose esančių žemės ūkio paskirties žemės sklypų – į savivaldybes. Toks teisinis reguliavimas neišvengiamai didins administracinę naštą, didės klaidų tikimybė, įneš painiavos žemės valdyme.

Be to, būtina įvertinti tai, kad nėra baigti privatizuoti asmeninio ūkio žemės sklypai. Atkreiptinas dėmesys, kad asmeninio ūkio žemės privatizavimas pasižymi ypatinga specifika (asmenio ūkio žemės išnuomojimą ir privatizavimą reglamentuoja specialūs teisės aktai, sudaromi atskiri asmeninio ūkio naudojimo planai). Asmeninio ūkio žemės perdavimo asmenims procedūra būtų padalijama tarp skirtingų institucijų. Savivaldybėms patikėjimo teise perdavus miesteliams priskirtą žemę, būtų apsunkintas asmeninio ūkio žemės sklypų privatizavimas, kurį vykdytų Nacionalinė žemės tarnyba, o asmenio ūkio žemės sklypus nuomotų savivaldybės.

Be to, liktų neišspręstas ir žemės ūkio paskirties žemės laikino naudojimo, kurią ūkininkai laikinai naudodamiesi deklaruoja ir gauna paramą, klausimas. Nacionalinė žemės tarnyba pagal savo patvirtintas taisykles yra iš viso suteikusi laikinai naudotis  daugiau kaip 38 tūkst. ha žemės ūkio paskirties žemės. Perdavus miestelių teritorijose esančią valstybinę žemę savivaldybėms valdyti patikėjimo teise, tokie žemės plotai nebegalės būti suteikiami laikinai naudotis ūkininkams.

Pažymėtina, kad miestelių administracinės ribos dažnu atveju nėra tiksliai nustatytos, programuojami ginčai tarp valstybinės žemės patikėtinių – savivaldybių ir valstybės institucijų, sprendžiant klausimus dėl valstybinės žemės paėmimo visuomenės poreikiams, dėl valstybinės žemės paėmimo valstybei svarbiems ar pripažintiems stambiais projektams įgyvendinti, nustatant, kuri institucija įgaliota priimti atitinkamus sprendimus dėl žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 17 dalimi nauja redakcija dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą, numatant, kad savivaldybėms perduodama patikėjimo teise valdyti tik miestų teritorijose esanti valstybinė žemė:

„2) savivaldybės – savivaldybės teritorijoje esančių miestų ir miestelių valstybinės žemės, perduotos Vyriausybės nutarimu, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, ir valstybinės žemės, perduotos savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nustatyta tvarka šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms reikmėms ar kitų įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis šio straipsnio 3 dalyje nurodytoms reikmėms, taip pat valstybinės miško žemės sklypų, perduotų savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis;“

 

Nepritarti

Argumentai:

Seimo nario teikiamas pasiūlymas iš esmės paneigia įstatymo projekto tikslus, kad valstybinė žemės miestuose ir miesteliuose būtų patikėjimo teise perduota valdyti savivaldybėms. Todėl pritarus Seimo nario pasiūlymui, būtų paneigtas pati įstatymo projekto esmė.

Taip pat pažymėtina, kad įstatymo projekto antrojo etapo įsigaliojimo terminas numatomas tik 2024 m. sausio 1 d., todėl Seimo nario pasiūlyme nurodyti nuogąstavimai yra visiškai nepragrįsti, nes per visą laikotarpį iki įstatymo antrojo etapo įsigaliojimo pasiūlymo argumentuose keliamos galimos problemos jau bus išspręstos.

3.

Seimo narys J. Urbanavičius

2022-06-28

2

(7)

17

(4)

 

 

P

Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 17 dalimi nauja redakcija dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio 4 dalį:

„4. Valstybinę žemę miestų ir miestelių administracinėse ribose patikėjimo teise perduodant šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytam patikėtiniui (savivaldybėms), parengiamas Vyriausybės nutarimas, kuriame nurodomos visos savivaldybės su joms perduodama valstybine žeme, esančia tų savivaldybių miestų ir miestelių teritorijų administracinėse ribose, kartu su nutarimu kiekvienai savivaldybei yra parengiami ir valstybinės žemės sklypų, perduodamų patikėjimo teise šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytam subjektui, priėmimo–perdavimo aktai. Priėmimo–perdavimo aktuose nurodomi perduodami savivaldybių miestų teritorijose esantys valstybinės žemės sklypai, o perduodamos nesuformuotos valstybinės žemės teritorijos nurodomos priėmimo–perdavimo aktų prieduose. Valstybės poreikiams reikalinga valstybinė žemė, kuri neperduodama patikėjimo teise naudoti šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytam patikėtiniui, identifikuojama ir valstybinės žemės perdavimo patikėjimo teise naudoti procesas nustatomas Vyriausybės patvirtintomis taisyklėmis. Vyriausybės nutarimą ir priėmimo–perdavimo aktus rengia Aplinkos ministerija, juos suderindama su Nacionaline žemės tarnyba ir savivaldybėmis.“

 

Nepritarti

Argumentai:

Seimo nario teikiamas pasiūlymas iš esmės paneigia įstatymo projekto tikslus, kad valstybinė žemės miestuose ir miesteliuose būtų patikėjimo teise perduota valdyti savivaldybėms. Todėl pritarus Seimo nario pasiūlymui, būtų paneigtas pati įstatymo projekto esmė.

Taip pat pažymėtina, kad įstatymo projekto antrojo etapo įsigaliojimo terminas numatomas tik 2024 m. sausio 1 d., todėl Seimo nario pasiūlyme nurodyti nuogąstavimai yra visiškai nepragrįsti, nes per visą laikotarpį iki įstatymo antrojo etapo įsigaliojimo pasiūlymo argumentuose keliamos galimos problemos jau bus išspręstos.

4.

Seimo narys J. Urbanavičius

2022-06-28

2

(7)

17

(11)

 

 

P

Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 17 dalimi nauja redakcija dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio 11 dalį:

„11. Patikėjimo teise savivaldybėms perduodama valstybinės žemės teritorija, esanti miestuose ir miesteliuose, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, yra identifikuojama priėmimo–perdavimo akte, nurodytame šio straipsnio 4 ir 10 dalyse, ir nurodoma priėmimo–perdavimo akto priede. Suformavus naujus valstybinės žemės sklypus, kurie patenka į priėmimo–perdavimo akto priede nurodytą valstybinės žemės teritoriją, savivaldybės apie šiuos valstybinės žemės sklypus turi paskelbti viešai savo oficialiose interneto svetainėse ir nurodyti patikslintą nesuformuotos valstybinės žemės plotą. Valstybinės žemės sklypo patikėtinis per 3 mėnesius nuo naujo valstybinės žemės sklypo suformavimo mieste ar miestelyje turi įregistruoti patikėjimo teises į valstybinės žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre.“

 

Nepritarti

Argumentai:

Seimo nario teikiamas pasiūlymas iš esmės paneigia įstatymo projekto tikslus, kad valstybinė žemės miestuose ir miesteliuose būtų patikėjimo teise perduota valdyti savivaldybėms. Todėl pritarus Seimo nario pasiūlymui, būtų paneigtas pati įstatymo projekto esmė.

Taip pat pažymėtina, kad įstatymo projekto antrojo etapo įsigaliojimo terminas numatomas tik 2024 m. sausio 1 d., todėl Seimo nario pasiūlyme nurodyti nuogąstavimai yra visiškai nepragrįsti, nes per visą laikotarpį iki įstatymo antrojo etapo įsigaliojimo pasiūlymo argumentuose keliamos galimos problemos jau bus išspręstos.

5.

Seimo narys J. Urbanavičius

2022-06-28

2

(23)

21

(8)

 

 

P

Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 21 dalimi nauja redakcija dėstomo Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalį:

,,8. Savivaldybės joms patikėjimo teise perduotų, miestų ir miestelių teritorijų administracinėse ribose esančių miškų pertvarkymą (keičiant žemės sklypo ribas, pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, paverčiant miško žemę kitomis naudmenomis) gali vykdyti tik gavusios Vyriausybės pritarimą.“

 

Nepritarti

Argumentai:

Seimo nario teikiamas pasiūlymas iš esmės paneigia įstatymo projekto tikslus, kad valstybinė žemės miestuose ir miesteliuose būtų patikėjimo teise perduota valdyti savivaldybėms. Todėl pritarus Seimo nario pasiūlymui, būtų paneigtas pati įstatymo projekto esmė.

Taip pat pažymėtina, kad įstatymo projekto antrojo etapo įsigaliojimo terminas numatomas tik 2024 m. sausio 1 d., todėl Seimo nario pasiūlyme nurodyti nuogąstavimai yra visiškai nepragrįsti, nes per visą laikotarpį iki įstatymo antrojo etapo įsigaliojimo pasiūlymo argumentuose keliamos galimos problemos jau bus išspręstos.

6.

Seimo narys J. Urbanavičius

2022-06-28

2

30

 

P

Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 30 dalį:

„30. Nuo 2023 m. sausio 2 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. sudarytose, bet nepasibaigusiose galioti sutartyse, susijusiose su valstybinės žemės sklypų, esančių miestų ir miestelių teritorijų administracinėse ribose, naudojimu, arba iki 2023 m. gruodžio 31 d. sudarytose, bet nepasibaigusiose galioti sutartyse valstybinės žemės patikėtinio teises ir pareigas iš Nacionalinės žemės tarnybos nuo 2024 m. sausio 1 d. perima atitinkamos savivaldybės dėl Vyriausybės nutarimu perduotų valstybinės žemės sklypų, esančių miestų ir miestelių teritorijų administracinėse ribose, ir perduotų valdyti patikėjimo teise.“

 

Nepritarti

Argumentai:

Seimo nario teikiamas pasiūlymas iš esmės paneigia įstatymo projekto tikslus, kad valstybinė žemės miestuose ir miesteliuose būtų patikėjimo teise perduota valdyti savivaldybėms. Todėl pritarus Seimo nario pasiūlymui, būtų paneigtas pati įstatymo projekto esmė.

Taip pat pažymėtina, kad įstatymo projekto antrojo etapo įsigaliojimo terminas numatomas tik 2024 m. sausio 1 d., todėl Seimo nario pasiūlyme nurodyti nuogąstavimai yra visiškai nepragrįsti, nes per visą laikotarpį iki įstatymo antrojo etapo įsigaliojimo pasiūlymo argumentuose keliamos galimos problemos jau bus išspręstos.

7.

Seimo narys J. Urbanavičius

2022-06-28

2

29

 

P

Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 29 dalį:

„29. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, vadovaudamasis susitarimu, sudarytu su Vyriausybe, ir esant galiojančiam Vyriausybės nutarimui bei žemės sklypų priėmimo–perdavimo aktui, kuriais valstybinė žemė, esanti miestų ir miestelių teritorijų administracinėse ribose, perduodama savivaldybėms, nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. vasario 1 d. pakeičia valstybinės žemės sklypų, kurių patikėtinis – Nacionalinė žemės tarnyba, registro duomenis, įrašydamas miestuose ir miesteliuose esančių valstybinių žemės sklypų registro įraše patikėjimo teisės turėtoją – atitinkamą savivaldybę, kurios teritorijoje yra miestas ir miestelis. Valstybinės žemės sklypų, kurių registro įraše padaryta žyma apie juridinio fakto – žemės sklypo priskyrimo teritorijai žemės sklypo konsolidacijos projektui rengti – įregistravimą, patikėtiniu vietoj Valstybės žemės fondo įrašo valstybės įmonę Žemės ūkio duomenų centrą arba atitinkamai kitą valstybinės žemės patikėtinį.“

 

Nepritarti

Argumentai:

Seimo nario teikiamas pasiūlymas iš esmės paneigia įstatymo projekto tikslus, kad valstybinė žemės miestuose ir miesteliuose būtų patikėjimo teise perduota valdyti savivaldybėms. Todėl pritarus Seimo nario pasiūlymui, būtų paneigtas pati įstatymo projekto esmė.

Taip pat pažymėtina, kad įstatymo projekto antrojo etapo įsigaliojimo terminas numatomas tik 2024 m. sausio 1 d., todėl Seimo nario pasiūlyme nurodyti nuogąstavimai yra visiškai nepragrįsti, nes per visą laikotarpį iki įstatymo antrojo etapo įsigaliojimo pasiūlymo argumentuose keliamos galimos problemos jau bus išspręstos.

8.

Seimo narys T. Tomilinas,

2022-06-28

2

(2)

16

(10)

 

P

Argumentai:

Įstatymo projekto 2 straipsniu nauja redakcija dėstomo Žemės įstatymo 2 straipsnio 27 dalyje (įsigaliosiančioje nuo 2023-05-01) numatoma reglamentuoti, kad žemės naudojimo valstybinė kontrolė – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – VTPSI) organizuojama ir vykdoma žemės savininkų ar naudotojų veiklos kontrolė, kuria siekiama užtikrinti tinkamą žemės naudojimą ir teisinę apsaugą, taip pat identifikuoti teisės aktų pažeidimus ir pagal kompetenciją taikyti pažeidėjams įstatymų nustatytas sankcijas. Taip pat Žemės įstatymo 32 straipsnio 4 dalies 1 punktu (įsigaliosiančiu nuo 2023-05-01) numatyta įtvirtinti, kad VTPSI organizuoja ir vykdo žemės naudojimo valstybinę kontrolę.

Įvertinus Įstatymų projektą ir siūlomą įtvirtinti teisinį reglamentavimą bei šio projekto rengėjų siekį efektyvinti žemės naudojimo valstybinės kontrolės procesą matyti, kad Žemės įstatymo projekte iš esmės nėra siūloma įtvirtinti jokių naujų nuostatų, kurios nebūtų reglamentuotos šiuo metu arba tokių nuostatų, kurios efektyvintų žemės naudojimo valstybinės kontrolės procesą. Priešingai, perdavus žemės naudojimo valstybinės kontrolės vykdymą VTPSI:

1) kontrolės vykdymas pareikalautų papildomų lėšų geodeziniai matavimo įrangai įsigyti;

2) nesumažintų ūkio subjektų priežiūrą atliekančių asmenų skaičiaus, nes atliekant patikrinimus dėl savavališko valstybinės žemės užėmimo juose dalyvautų tiek žemės naudojimo valstybinę kontrolę, tiek statybos valstybinę priežiūrą atliekantys darbuotojai;

3) padidintų naštą tenkančią tikrinamiems ūkio subjektams, nes VTPSI atliekant patikras dėl galimo statybos nuokrypio (savavališkos statybos) jų metu būtų vertinamos ir aplinkybės nesusijusios su savavališka statyba (pvz. ar naudoja sklypą pagal paskirtį, ar laikosi nustatytų žemės servitutų, ar valstybinė žemė naudojama laikantis dokumentuose, kurių pagrindu suteikta teisė naudotis valstybine žeme, nustatytų sąlygų ir t.t.)

4) padidintų administracinę naštą kitoms institucijoms, nes VTPSI prieš priimant sprendimus dėl žemės naudojimo patikrinimų, taip pat prieš atliekant šiuos patikrinimus privalomai reikėtų įvertinti visus su tikrinamu objektu susijusius dokumentus, kurie bus saugomi kitose institucijose. Vadinasi VTPSI visais atvejais turės atskirais raštais kreiptis į kitas institucijas dėl dokumentų pateikimo, o pastarosios – rinkti archyvinius ir kitus reikalingus dokumentus bei teikti VTPSI;

5) padidins žmogiškųjų išteklių poreikį, kai VTPSI atliktų žemės naudojimo patikrinimus, o Nacionalinė žemės tarnyba esant nustatytiems pažeidimams (asmenims nesilaikant dokumentuose, kurių pagrindu suteikta teisė naudotis valstybine žeme, nustatytų sąlygų) turėtų priiminėti sprendimus dėl šiais dokumentais suteiktų teisių nutraukimo.

Ūkio subjektų veiklos priežiūros politika netūrėtų būti orientuota į kuo platesnį, didesnės aprėpties veikos tikrinimą, nes tai apsunkina ūkio subjektų veiklą. Netikslinga tikrinant statybos proceso pažeidimus, kartu papildomai vykdyti ir dar kitų veiklų galimus pažeidimus, kaip dabar yra siūloma projektu vykdant statybos kontrolę dar atlikti ir žemės naudojimo valstybinę kontrolę. Jeigu yra įtarimų, kad asmuo vykdydamas statybos darbus, nukrypo nuo techninio projekto ar padarė tam tikrus statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, jis neturi būti privalomai tikrinamas ar nepadarė kitų pažeidimų, kurie su statybomis nėra susiję.

Atsižvelgiant į tai, tikėtina, kad žemės naudojimo valstybinės kontrolės procesas taptų ne efektyvesnis, o atvirkščiai – kontrolės procedūros išsitęstų (pailgėtų), taip pat padidėtų ne tik VTPSI, bet ir kitoms institucijoms tenkanti administracinė našta dėl įvairių dokumentų ir informacijos teikimo, be kita ko, siekiant tinkamai vykdyti kontrolės procedūras reikėtų skirti papildomas biudžeto lėšas.

Tuo atveju, jeigu žemės naudojimo valstybinės kontrolės vykdymas būtų paliktas vykdyti Nacionalinei žemės tarnybai nebeliktų poreikio įsigyti geodezinės matavimo įrangos, ta pati institucija atliktų tikrinimus ir priimtų sprendimus dėl patikrinimų metu nustatytų pažeidimų šalinimo, žymiai sumažėtų kitoms institucijoms tenkanti administracinė našta dėl dokumentų teikimo kiekvieno organizuojamo patikrinimo atveju (patikrinimų mastas apie 10 000).

 

Pasiūlymas:

Išbraukti Įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalimi nauja redakcija dėstomo Žemės įstatymo 2 straipsnio 27 dalį, žemės naudojimo valstybinės kontrolės funkciją paliekant Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos:

„27. Žemės naudojimo valstybinė kontrolė –Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos organizuojama ir vykdoma žemės savininkų ar naudotojų veiklos kontrolė, kuria siekiama užtikrinti tinkamą žemės naudojimą ir teisinę apsaugą, taip pat identifikuoti teisės aktų pažeidimus ir pagal kompetenciją taikyti pažeidėjams įstatymų nustatytas sankcijas.“

 

Atitinkamai atsisakyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsniu numatomų nuo 2022-05-01 numatytų įsigalioti Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimų.

 

Nepritarti

Argumentai:

Įstatymų projektai parengti įgyvendinant Aštuonioliktosios Vyriausybės programos nuostatas.

•       157.4 p. – numatoma žemės naudojimo politikos formavimą perduoti Aplinkos ministerijai (AM), o NŽT funkcijas – savivaldai.

•       133.1 p.  –  iš naujo nustatyti NŽT tikslus, kad ji užtikrintų visuomeninę naudą nestabdydama visuomenei reikalingų privačių iniciatyvų.

•       191.4 p. – aiškiai atskirti institucijų funkcijas, kad nebūtų dubliuojamas jų darbas ir taip būtų užtikrintas jo našumas, taip pat aiškiai apibrėžti institucijų atsakomybes, sukurti ir optimizuoti bendrus procesus.

Vienas pagrindinių pertvarkos tikslų yra sprendimų priėmimo ir jų kontrolės atskyrimas bei žemėtvarkos, teritorijų planavimo ir statybos priežiūros konsolidavimas vienoje institucijoje.

Pagal savo nuostatus NŽT „<...> įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo, nekilnojamojo turto kadastro, apskaitos, geodezijos, kartografijos, valstybinių erdvinių duomenų rinkinių ir žemėlapių rengimo srityse.“

Tuo tarpu pagal nuostatus VTPSI paskirtis – pagal kompetenciją vykdyti teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą. Taigi VTPSI yra išimtinai specializuota priežiūros institucija, todėl laikoma, kad žemės naudojimo valstybinę kontrolę perdavus šiai įstaigai funkcija bus atliekama efektyviau ir skaidriau.

9.

Seimo narys T. Tomilinas,

2022-06-28

2

(32)

22

(3)

 

(12)

P

N

Papildyti Įstatymo projekto 2 straipsniu nauja redakcija dėstomo Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalį 12 punktu, numatant, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos organizuoja ir vykdo žemės naudojimo valstybinę kontrolę, atitinkamai buvusius 12-15 punktus laikant 13-16 punktais:

3. Nacionalinė žemės tarnyba:

<...>

12) organizuoja ir vykdo žemės naudojimo valstybinę kontrolę;

 

Nepritarti

Argumentai:

Įstatymų projektai parengti įgyvendinant Aštuonioliktosios Vyriausybės programos nuostatas.

•       157.4 p. – numatoma žemės naudojimo politikos formavimą perduoti Aplinkos ministerijai (AM), o NŽT funkcijas – savivaldai.

•       133.1 p.  –  iš naujo nustatyti NŽT tikslus, kad ji užtikrintų visuomeninę naudą nestabdydama visuomenei reikalingų privačių iniciatyvų.

•       191.4 p. – aiškiai atskirti institucijų funkcijas, kad nebūtų dubliuojamas jų darbas ir taip būtų užtikrintas jo našumas, taip pat aiškiai apibrėžti institucijų atsakomybes, sukurti ir optimizuoti bendrus procesus.

Vienas pagrindinių pertvarkos tikslų yra sprendimų priėmimo ir jų kontrolės atskyrimas bei žemėtvarkos, teritorijų planavimo ir statybos priežiūros konsolidavimas vienoje institucijoje.

Pagal savo nuostatus NŽT „<...> įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo, nekilnojamojo turto kadastro, apskaitos, geodezijos, kartografijos, valstybinių erdvinių duomenų rinkinių ir žemėlapių rengimo srityse.“

Tuo tarpu pagal nuostatus VTPSI paskirtis – pagal kompetenciją vykdyti teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą. Taigi VTPSI yra išimtinai specializuota priežiūros institucija, todėl laikoma, kad žemės naudojimo valstybinę kontrolę perdavus šiai įstaigai funkcija bus atliekama efektyviau ir skaidriau.

10.

Seimo narys T. Tomilinas,

2022-06-28

2

(32)

22

(4)

 

P

Išbraukti Įstatymo projekto 2 straipsniu nauja redakcija dėstomo Žemės įstatymo 32 straipsnio 4 dalies 1 punktą:

4. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos:

„1) organizuoja ir vykdo žemės naudojimo valstybinę kontrolę;“

 2) atlieka valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų ir jų rengimo procesų priežiūrą.

 

Nepritarti

Argumentai:

Įstatymų projektai parengti įgyvendinant Aštuonioliktosios Vyriausybės programos nuostatas.

•       157.4 p. – numatoma žemės naudojimo politikos formavimą perduoti Aplinkos ministerijai (AM), o NŽT funkcijas – savivaldai.

•       133.1 p.  –  iš naujo nustatyti NŽT tikslus, kad ji užtikrintų visuomeninę naudą nestabdydama visuomenei reikalingų privačių iniciatyvų.

•       191.4 p. – aiškiai atskirti institucijų funkcijas, kad nebūtų dubliuojamas jų darbas ir taip būtų užtikrintas jo našumas, taip pat aiškiai apibrėžti institucijų atsakomybes, sukurti ir optimizuoti bendrus procesus.

Vienas pagrindinių pertvarkos tikslų yra sprendimų priėmimo ir jų kontrolės atskyrimas bei žemėtvarkos, teritorijų planavimo ir statybos priežiūros konsolidavimas vienoje institucijoje.

Pagal savo nuostatus NŽT „<...> įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo, nekilnojamojo turto kadastro, apskaitos, geodezijos, kartografijos, valstybinių erdvinių duomenų rinkinių ir žemėlapių rengimo srityse.“

Tuo tarpu pagal nuostatus VTPSI paskirtis – pagal kompetenciją vykdyti teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą. Taigi VTPSI yra išimtinai specializuota priežiūros institucija, todėl laikoma, kad žemės naudojimo valstybinę kontrolę perdavus šiai įstaigai funkcija bus atliekama efektyviau ir skaidriau.

4. Balsavimo rezultatai: Pritarta bendru sutarimu.

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                         (Parašas)                                                                                                          Ričardas Juška

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėjas Juras Taminskas