LIETUVOS RESPUBLIKOS
ŽEMĖS ĮSTATYMO NR. I-446 13, 23, 40 IR 42 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS REFORMOS ĮSTATYMO NR. I-1607 19 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymo projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai:
Įstatymų projektai parengti vykdant Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komiteto 2021 m. lapkričio 3 d. protokolinį nutarimą „Dėl žemės servitutų nustatymo, užtikrinant tinkamą žemės naudojimą“, kuriuo Žemės ūkio ministerijai pasiūlyta parengti ir pateikti Kaimo reikalų komitetui įstatymų pakeitimų projektus, kuriuos priėmus būtų sudarytos sąlygos atitinkamoms valstybės institucijoms nustatyti žemės servitutus privatiems subjektams, kai šie servitutai nebuvo nustatyti dėl teisinio reguliavimo spragų arba atsakingų institucijų padarytų klaidų.
Įstatymų projektų rengimą paskatinusi priežastis – institucijų, atsakingų už žemės sklypų projektavimą (planavimą), pareigos užtikrinti tinkamą projektavimą ir žemės sklypo formavimą, numatant teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte sprendinius dėl patekimo į žemės sklypą ar kitą objektą, nevykdymas arba institucijų, atsakingų už administracinių aktų priėmimą, pareigos priimti administracinį aktą, kuris buvo reikalingas teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte esantiems sprendiniams dėl patekimo į žemės sklypą ar kitą objektą įgyvendinti, nevykdymas.
Teisės aktai, reglamentuojantys žemės sklypų projektavimą ir formavimą, nustato įgaliotoms institucijoms pareigą kiekvienu atveju išspręsti tinkamo nekilnojamojo daikto naudojimo pagal paskirtį (pvz., įvažiavimo į žemės sklypą arba asmens, kuris nėra žemės sklypo savininkas, galimybės eksploatuoti jam priklausančius žemės sklype esančius statinius ar įrenginius) klausimus. Tačiau pasitaiko atvejų, kai per žemės reformos eigą, rengiant privatizuojamų ar kitų valstybinės žemės sklypų teritorijų planavimo dokumentus ir žemės sklypų planus, formuojant šiuos sklypus administraciniu aktu, nebuvo užtikrintas tinkamas nekilnojamojo daikto naudojimas pagal paskirtį (pvz., sprendiniai dėl patekimo į žemės sklypą ar kitą objektą nebuvo suprojektuoti patvirtintame teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, arba buvo suprojektuoti, tačiau nebuvo priimti administraciniai aktai, reikalingi šiems sprendiniams įgyvendinti), nors pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą tai turėjo būti padaryta. Viena iš galimybių užtikrinti nekilnojamojo daikto tinkamą naudojimą pagal paskirtį gali būti kelio, statinio ar kt. servituto nustatymas. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąrašas atvejų, kai servitutas gali būti nustatomas administraciniu aktu.
Remiantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) preliminariais skaičiavimais, šiuo metu yra išaiškinta apie 4800 atvejų, kai žemės sklypams nėra suprojektuoto privažiavimo į šiuos žemės sklypus ir nenustatyti servitutai (apie 1175 atvejus nustatyta iš asmenų pateiktų skundų, o apie 3625 atvejus nustatė Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniai skyriai). Šiuo metu teisės aktai nenustato galimybės administracine tvarka nustatyti kelio servitutus tais atvejais, kai tokie servitutai nebuvo suprojektuoti pradinėje žemės sklypo formavimo stadijoje: atkuriant nuosavybės teises, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai, pavyzdžiui, kelio servituto privačiame žemės sklype, kuriuo būtų važiuojama į kitą privatų žemės sklypą, ir panašiai. Pažymėtina, kad vietovėje dažniausiai būna išvažinėtas kelias, naudojamas ne vienerius metus patekti į gretimą žemės sklypą, tačiau neretai problema paaštrėja pasikeitus žemės sklypo savininkui, kadangi toks faktinis žemės naudojimas nebūna pagrįstas atitinkamais dokumentais. Aptariamais atvejais asmenys gali servitutus nustatyti tik tarpusavio sutartimis, o kilus ginčui privalo kreiptis į teismą, nors pareiga užtikrinti tinkamą žemės sklypo projektavimą ir formavimą teko valstybės institucijoms, tačiau šios pareigos tinkamai neįvykdžius susidariusios situacijos sprendimas tampa servituto nustatymu suinteresuotų asmenų problema.
Atsižvelgdama į nurodytos problemos mastą, siūloma įtvirtinti galimybę administracine tvarka valstybės ir (ar) savivaldybių lėšomis nustatyti servitutus valstybinės žemės sklypams (išnuomotiems, perduotiems neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti), taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, jeigu šiuos valstybinės žemės sklypus išnuomojant perduodant neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti, o savivaldybių ir privačios žemės sklypus – perleidžiant iš valstybės į savivaldybės ar privačią nuosavybę bei atkuriant nuosavybės teises, nesilaikant teisės aktų reikalavimų teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte nebuvo suprojektuoti sprendiniai dėl patekimo per šiuos žemės sklypus į kitą žemės sklypą ar statinį, arba sprendiniai buvo suprojektuoti, tačiau nebuvo priimti administraciniai aktai, reikalingi šiems sprendiniams įgyvendinti.
2. Įstatymo projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymų projektų iniciatorius – Seimo narys Jonas Gudauskas.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projektuose aptarti teisiniai santykiai:
Pagal Žemės įstatymo 13 straipsnio 3 dalį perduotuose naudotis ar išnuomotuose valstybinės žemės sklypuose žemės sklypų formavimo darbai atliekami jų patikėtinių ir naudotojų lėšomis.
Pagal Žemės įstatymo 42 straipsnio 2 dalį privačių žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami žemės sklypų savininkų lėšomis.
Pagal Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 2 dalį žemės reformos žemėtvarkos projektai, kuriuose projektuojami žemės sklypai piliečių nuosavybės teisėms atkurti ir naudojami asmeninio ūkio žemės sklypai, rengiami ir įgyvendinami valstybės lėšomis, o kitais atvejais – fizinių ar juridinių asmenų, užsienio organizacijų, juridinių asmenų ar užsienio organizacijų filialų lėšomis.
Galiojančio Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nėra numatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami servitutui nustatyti.
Šiuo metu klausimai dėl patekimo (privažiavimo) į suprojektuotą ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą gali būti sprendžiami vadovaujantis bendromis Civilinio kodekso ir Žemės įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis servitutų nustatymą.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Žemės įstatymo projektu siūloma įtvirtinti galimybę servitutus nustatyti administraciniu aktu valstybinės žemės sklypams (išnuomotiems, perduotiems neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti), taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, jeigu šiuos valstybinės žemės sklypus išnuomojant, perduodant neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti, o savivaldybių ir privačios žemės sklypus – perleidžiant iš valstybės į savivaldybės ar privačią nuosavybę bei atkuriant nuosavybės teises, teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte nebuvo suprojektuoti sprendiniai arba nebuvo priimti administraciniai sprendimai, kurie užtikrintų tinkamą žemės sklypo naudojimą. Būtina servitutų administraciniu aktu nustatymo sąlyga – teisės aktų įgaliotos institucijos priimtas sprendimas, kad nenustačius servituto žemės sklypais neįmanoma normaliomis sąnaudomis naudotis pagal paskirtį.
Procesą dėl tinkamo pagal paskirtį žemės sklypo naudojimo užtikrinimo sudarytų dvi stadijos: 1) aplinkybių nustatymas, kad pradinėje žemės sklypo formavimo stadijoje nebuvo numatyti (suprojektuoti) patekimo į žemės sklypą būdai ir kad sprendimo priėmimo metu žemės sklypu neįmanoma naudotis pagal paskirtį; 2) sprendinių dėl patekimo į žemės sklypą suprojektavimas ir administracinių aktų priėmimas. Siekiant minimaliai (tik tiek, kiek tai yra objektyviai būtina) suvaržyti asmenų žemės nuosavybės ar naudojimo teises, nurodytu atveju savivaldybių ir privačiuose žemės sklypuose servitutai galės būti nustatomi tik tais atvejais, kai nebus galimybės užtikrinti tinkamo viešpataujančiuoju tampančio daikto naudojimo pagal paskirtį panaudojant valstybinę žemę, pavyzdžiui, jeigu tuo metu, kai bus sprendžiama dėl servituto nustatymo administraciniu aktu privačiam žemės sklypui, į kurį reikalingas privažiavimas, šis sklypas nesiribos su laisva valstybine žeme, kurioje būtų galima suprojektuoti kelią į jį, arba ribosis, bet dėl laisvoje valstybinėje žemėje esančių šlaitų, griovų, užpelkėjimo, miško ar kitų vietovės ypatumų servituto nustatymas šiai žemei neužtikrintų tinkamo viešpataujančiuoju tampančio daikto naudojimo.
Siūloma, kad sprendimą, ar prašomas nustatyti servitutas atitinka šiame punkte nurodytus kriterijus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka priimtų institucija, turinti teisę nustatyti servitutus administraciniu aktu – Nacionalinė žemės tarnyba. Šiuo atveju servituto nustatymo procedūroje būtų įtvirtinta galimybė tarnaujančiuoju tampančio daikto savininkui išreikšti pastabas ir pasiūlyti kitas problemos sprendimo alternatyvas. Nesutinkantiems su nustatytais servitutais asmenims išliks galimybė ginčyti administracinius aktus dėl šių servitutų nustatymo teisminiu būdu.
Taip pat siūloma nustatyti, kad šiais atvejais teritorijų planavimo dokumentų arba žemės valdos projektų, kuriuose servitutai projektuojami, rengimą finansuotų valstybė (Nacionalinė žemės tarnyba, priimanti administracinius aktus dėl servitutų nustatymo) ir (arba) savivaldybės. Taip pat siūloma numatyti, kad fizinių ir (ar) juridinių asmenų pageidavimu teritorijų planavimo dokumentai arba žemės valdos projektai ir žemės sklypų planai rengiami jų lėšomis.
Siūloma pakeisti Žemės įstatymo 13 straipsnio 3 dalį ir 42 straipsnio 2 dalį bei Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 2 dalį, papildant pareiga nustatytais atvejais valstybinės žemės sklypų formavimo darbus vykdyti ar privačių žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus rengti valstybės ir (ar) savivaldybių lėšomis. Priėmus siūlomus pakeitimus, žemės sklypų savininkams ar kitiems suinteresuotiems asmenims nebereikėtų savo lėšomis rengti dokumentų, privalomų servitutui nustatyti, sumažėtų asmenų nepasitenkinimas dėl netinkamai vykdytų valstybės institucijos funkcijų, administracinė procedūra užtikrintų abipusę viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų (naudotojų) interesų apsaugą.
Siūloma nustatyti, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami ir servituto nustatymo atvejais.
Svarbu pažymėti, kad nors teisės aktai, reglamentuojantys žemės reformą, keitėsi daug kartų, ir valstybinės žemės sklypų privačion nuosavybėn perleidimas, išnuomojimas, perdavimas naudotis neatlygintinai ir kt., yra kompleksinės procedūros, kurias sudaro keletas etapų (žemės sklypo suformavimas (suplanavimas), žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimas ir jo įregistravimas Nekilnojamojo turto registre, administracinių aktų, kuriais perleidžiamas privačion nuosavybėn, išnuomojamas, perduodamas naudotis neatlygintinai ir kt., žemės sklypas, priėmimas ir kita), tačiau teisės aktų įgaliotų valstybės institucijų ir atsakingų tarnautojų, dalyvaujančių žemės reformos procese, kompetencija šių procedūrų etapuose iš esmės priklauso (priklausė) nuo to, ar perleidžiamas privačion nuosavybėn, išnuomojamas, perduodamas naudotis neatlygintinai ir kt., valstybinės žemės sklypas yra (buvo) kaimo gyvenamojoje vietovėje ar mieste. Kadangi teisės aktuose, reglamentuojančiuose valstybinės žemės sklypų privačion nuosavybėn perleidimą, išnuomojimą, perdavimą naudotis neatlygintinai ir kt., tiek savivaldybės administracijos direktoriaus (atitinkamais laikotarpiais – savivaldybės valdybos, tarybos), tiek Nacionalinės žemės tarnybos (iki 2010 m. liepos 1 d. – apskričių viršininkų administracijų) kompetencijos minėtų procedūrų etapuose yra (buvo) griežtai apibrėžtos, siekiant užtikrinti, kad nuostolius dėl įvažiavimo į žemės sklypą arba asmens, kuris nėra žemės sklypo savininkas, galimybės eksploatuoti jam priklausančius žemės sklype esančius statinius ar įrenginius, nebuvimo, atlygintų būtent ta institucija, dėl kurios neteisėtų (netinkamų) veiksmų šie nuostoliai atsirado. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka bus nustatyti atvejai, kada už teritorijų planavimo dokumentų arba žemės valdos projektų ir žemės sklypų planų rengimą apmokės valstybė, o kada savivaldybė.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Dėl siūlomo reglamentavimo būtų apginti teisėti viešpataujančiuoju tapsiančio žemės sklypo savininko lūkesčiai, tačiau kartu būtų pabloginama tarnaujančiuoju tapsiančio žemės sklypo savininko padėtis, nes šis gali būti suplanavęs ar pradėjęs vystyti investicinius projektus žemės sklype ir servituto nustatymas administraciniu aktu gali turėti finansinės įtakos minėtų projektų vystymui, todėl galimas tarnaujančiaisiais tampančių daiktų valdytojų nepasitenkinimas dėl patiriamų sunkumų, galimai bus inicijuota daugiau teisminių ginčų dėl administracinių aktų, nustatančių servitutus, panaikinimo. Tačiau pažymėtina, kad siūlomu projektu neišplečiamas sąrašas atvejų, kada žemės sklype bus nustatomi suvaržymai.
6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Įstatymų projektų priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Įstatymų projektų priėmimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės.
8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymų projektus, kitų galiojančių įstatymų keisti nereikės.
10. Ar įstatymo projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymų projektuose nėra įtvirtinta naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų.
11. Ar įstatymo projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Priėmus Žemės įstatymo projektą, reikės keisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimą Nr. 1289 „Dėl Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymą Nr. 3D-542/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“. Taip pat turės būti keičiamas Pasiūlymų teikimo dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo tvarkos aprašą, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1265 ,,Dėl Pasiūlymų teikimo dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“
Priėmus Žemės reformos įstatymo projektą, reikės keisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 15 d. nutarimą Nr. 241 „Dėl Asmenų lėšomis atliekamų valstybinės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo darbų ir žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo darbų apmokėjimo taisyklių“.
13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Nacionalinės žemės tarnybos pateiktais duomenimis, žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, žemės reformos žemėtvarkos projekto ir šio žemės sklypo kadastro duomenų bylos parengimo kaina – 770 Eur (su PVM).
Pagal Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8, aptariamu atveju detalusis planas būtų koreguojamas, todėl manytina, kad išlaidos turėtų būti panašios kaip ir žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo atveju.
Taigi priėmus siūlomą teisinį reglamentavimą, papildomai gali prireikti apie 3,7 mln. Eur, tačiau pasitaikys atvejų, kai servitutas buvo suprojektuotas teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, bet nebuvo įbraižytas į žemės sklypo planą – tuomet servituto vietos nurodymas žemės sklypo plane ir servituto ploto nustatymas kainuotų apie 580 Eur.
Servitutų nustatymo procedūrų atlikimas valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžeto lėšomis galėtų būti finansuojamas iš šių šaltinių: žemės reformos darbams skirtų lėšų; iš valstybės ir savivaldybės biudžeto lėšų, surinktų už teisę statyti valstybinėje žemėje; iš savivaldybių lėšų už parduotus valstybinės žemės sklypus miesto gyvenamosiose vietovėse.
Taip pat galimi atvejai, kai Civilinio kodekso 6.271 straipsnio pagrindu asmenys iš valstybės prisiteis žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (kai bus nustatyta, jog nenustačius servituto buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai ir šie pažeidimai atsirado dėl viešojo administravimo institucijos netinkamai vykdytų pareigų), atlyginimą. Pagal Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos valstybės biudžete kasmet numatomi asignavimai atlyginti šiai žalai, o asignavimų valdytoja yra Teisingumo ministerija. Šiuo metu nėra galimybės prognozuoti, ar tokių atvejų pasitaikys ir kiek jų gali būti, taip pat, kiek vidutiniškai būtų priteista žalos atlyginimo tokiais atvejais. Tačiau manytina, kad tokių atvejų neturėtų būti daug ir nuostoliai dėl nustatyto servituto neturėtų būti dideli, atsižvelgiant į tai, kad siūlomu reglamentavimu nustatytas servitutas neužims didelio žemės ploto ir nebus skirtas centralizuotoms komunikacijoms ar panašiai.
Pažymėtina, kad priėmus siūlomą Žemės įstatymo projektą būtų ir sutaupyta: kadangi pagal dabartinį teisinį reglamentavimą klausimai dėl servituto nustatymo ginčo atveju sprendžiami tik teisminiu keliu, jų nagrinėjimas teisme lemia ne tik ginčą inicijuojančių, bet ir valstybės institucijų sąnaudas (tokiose bylose proceso dalyvė yra ir Nacionalinė žemės tarnyba). Siūlomas teisinis reglamentavimas lemtų bylų teismuose skaičiaus ir administracinių kaštų sumažėjimą.
14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Negauta.
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
,,Valstybinė žemė“, ,,žemės sklypas“, „servitutas“.
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra.
Seimo nariai Jonas Gudauskas
Andrius Vyšniauskas
Vigilijus Jukna
Juozas Baublys