LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PAGALBINIO APVAISINIMO ĮSTATYMO NR. XII-2608 3, 5, 7, 10 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 15¹ STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO

2017-11-06 Nr. XIIIP-1277

Vilnius

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Projekto 5 straipsniu pildomo įstatymo 15¹ straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad visos būtinos nevaisingumo gydymo, onkologinėmis ligomis sergančių asmenų iki 40 metų vaisingumo išsaugojimo, lytinių ląstelių donorų ištyrimo, lytinių ląstelių paėmimo, laikymo, pagalbinio apvaisinimo procedūrų (įskaitant vaistus) ir embrionų saugojimo išlaidos asmenims kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto arba valstybės biudžeto lėšų sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Ši nuostata yra ginčytina dėl kelių priežasčių. Pirma, baigtinis iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašas yra išdėstytas Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti pildomas minėtasis įstatymas, pagalbinio apvaisinimo paslaugas įtraukiant į bendrąją privalomojo sveikatos draudimo reglamentavimo sistemą. Antra, iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto asmens sveikatos priežiūros paslaugos jas teikiantiems subjektams yra apmokamos, o ne kompensuojamos (apdraustiesiems yra kompensuojamos vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidos). Trečia, įstatyminė nuostata, kad pagalbinio apvaisinimo išlaidos gali būti apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, yra per daug neapibrėžta ir neaiški. Be to, manome, kad sveikatos apsaugos ministro kompetencijai priklauso nustatyti ne bet kokių valstybės biudžeto lėšų, o tik valstybės biudžeto asignavimų, skirtų Sveikatos apsaugos ministerijai, naudojimo ir (ar) paskirstymo tvarką.

2. Projekto 5 straipsniu pildomo įstatymo 15¹ straipsnio 2 dalies nuostata, numatanti, kad už paimtas lytines ląsteles lytinių ląstelių donorams yra atlyginama iš valstybės biudžeto sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka, nedera su imperatyvia keičiamo įstatymo 3 straipsnio 6 dalies nuostata, nustatančia, kad lytinės ląstelės ir embrionai negali būti komercinių sandorių objektas. Taip pat pažymime, kad kaip minėta aukščiau, sveikatos apsaugos ministro kompetencijai priklauso nustatyti tik valstybės biudžeto asignavimų, skirtų Sveikatos apsaugos ministerijai, naudojimo ir (ar) paskirstymo tvarką.

3. Ginčytina, projekto 6 straipsnio 2 dalies nuostata, nustatanti, kad iki įstatymo įsigaliojimo dienos sukurti embrionai privalomai du metus nuo įstatymo įsigaliojimo saugomi sutuoktinių (sugyventinių) lėšomis. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal esamą įstatyminį reguliavimą sukurti, tačiau į moters kūną neperkelti, embrionai saugomi valstybės biudžeto lėšomis, todėl siūlomas reguliavimas, pagal kurį ši finansinė prievolė būtų privalomai perkelta ant fizinių asmenų, kurie teisėtai veikdami įgijo tam tikrus teisinius lūkesčius dėl pagalbinio apvaisinimo būdu sukurtų embrionų valstybinės  apsaugos, prieštarautų teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio saugumo ir tikrumo principams.

4. Projekto 6 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad projekto 5 straipsnyje išdėstytame įstatymo 15¹ straipsnyje numatyta kompensavimo tvarka taip pat taikoma iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtų ir po šio įstatymo įsigaliojimo tęsiamų pagalbinio apvaisinimo procedūrų dalies išlaidų kompensavimui. Atkreiptinas dėmesys, kad minėto įstatymo 15¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad yra kompensuojamos visos būtinos pagalbinio pavaisinimo procedūrų  išlaidos. Atsižvelgiant į tai, iš projekto 6 straipsnio 3 dalies turinio nėra aišku, ar siūloma nustatyti, jog projektu teikiamo 15¹ straipsnyje nustatyta išlaidų kompensavimo tvarka taikoma tik procedūroms, kurios bus atliekamos po įstatymo įsigaliojimo, ar pagal šią tvarką asmenims turėtų būti kompensuotos ir tos išlaidos, kurios patirtos iki įstatymo įsigaliojimo. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu, siūlytina minėtąją nuostatą patikslinti, aiškiai nurodant, kokios išlaidos turėtų būti apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ar valstybės biudžeto.

5. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo įgyvendinimui reikės valstybės biudžeto arba Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, ir į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...>, manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo.

Departamento direktorius                                                                                          Andrius Kabišaitis

E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]

D. Zebleckis tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]