|
Projekto lyginamasis variantas |
|
|
LIETUVOS RESPUBLIKOS
LiGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO Nr. IX-110
2, 4, 6, 8, 9, 10, 11, 111, 14, 16, 22, 23 ir 30 straipsniŲ pakeitimo
ĮSTATYMAS
2021 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas.
Pakeisti 2 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) įstatymų nustatytais atvejais
kompensuojamos šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims dėl jų pačių ar jų
šeimos narių arba budinčio globotojo, globėjo, ar rūpintojo ar
vaiką laikinai prižiūrinčio asmens, kai vaikui nustatyta laikinoji priežiūra
pas fizinius asmenis ar jis yra laikinai apgyvendinamas pas fizinius asmenis,
prižiūrimų vaikų ligos ar dėl dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje prarastos
ar negautos pajamos arba jų dalis;“.
2 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas.
Pakeisti 4 straipsnio 4 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
3 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas.
Pakeisti 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Kompensuojamasis uždarbis,
pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų dydis,
yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas
per paeiliui einančius 12 kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio
mėnesio prieš teisės gauti motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką
atsiradimo mėnesį. Jeigu apdraustasis asmuo, turintis teisę gauti motinystės
išmoką, per šioje dalyje nurodytą laikotarpį draudžiamųjų pajamų Lietuvoje neturėjo
iš viso ar iš dalies dėl to, kad dirbo ir (ar) buvo draudžiamas užsienyje,
kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės išmokos
dydis, apskaičiuojamas iš paskutinių kalendorinių mėnesių, kuriais motinystės
socialiniu draudimu apdraustasis asmuo Lietuvoje dirbo Lietuvoje
ir gavo draudžiamųjų pajamų, nurodytų šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje, arba
iš paeiliui einančių 12 kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito
kalendorinio mėnesio prieš teisės gauti motinystės išmoką atsiradimo mėnesį, draudžiamųjų
pajamų Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta
tvarka, taikant palankesnį iš jų.“
4 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas.
Pakeisti 8 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4.
Ligos išmoką taip pat turi teisę gauti apdraustieji asmenys, jeigu jie iki
laikinojo nedarbingumo pradžios neįgijo šio straipsnio 1 dalies 3 punkte
nustatyto stažo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais buvo draudžiami kaip
asmenys, nurodyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 4
dalyje, ir pertrauka nuo jų statuso pasikeitimo yra ne ilgesnė kaip
3 mėnesiai jeigu laikinasis nedarbingumas prasideda per 6 mėnesius
nuo privalomosios karo tarnybos ar alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos pabaigos.“
5 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas.
Pakeisti 9 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Turintiems darbo ar tarnybos santykius apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingiems šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1, 3 ir 4 punktuose nurodytais atvejais, ligos išmoką dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo ar tarnybos grafiku, moka kiekvienas darbdavys, neatsižvelgiant į apdraustojo asmens turimą ligos socialinio draudimo stažą. Ligos išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų šio įstatymo 8 straipsnyje nustatytas sąlygas atitinkantiems asmenims pradedama mokėti trečiąją nedarbingumo dieną ir mokama iki darbingumo atgavimo dienos ar darbingumo lygio nustatymo dienos. Tuo atveju, kai asmenims Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba nustato profesinės reabilitacijos paslaugų poreikį, ligos išmoka mokama iki pirmosios dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje dienos. Šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1, 3 ir 4 punktuose nurodytais atvejais ligos išmoka po atleidimo iš darbo ar tarnybos dėl tos ligos ar traumos, dėl kurių asmuo tapo nedarbingas iki atleidimo iš darbo ar tarnybos, mokama ne ilgiau kaip 5 kalendorines ligos dienas, jeigu apdraustojo asmens laikinasis nedarbingumas, prasidėjęs draudimo laikotarpiu, tęsiasi po atleidimo iš darbo ar tarnybos.“
6 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas.
Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„10 straipsnis. Ligos išmokos sergančiam šeimos nariui slaugyti arba vaikui prižiūrėti mokėjimo trukmė
1. Kai apdraustasis asmuo slaugo sergantį šeimos narį, išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios slaugymo dienos ir mokama ne ilgiau kaip 7 kalendorines dienas.
2. Turinčiam teisę gauti ligos išmoką pagal
šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka straipsnį motinai
(tėvui), įmotei (įtėviui), seneliui (senelei), budinčiam globotojui, ar
globėjui ar vaiką laikinai prižiūrinčiam asmeniui, kai vaikui nustatyta
laikinoji priežiūra pas fizinius asmenis ar jis yra laikinai apgyvendinamas pas
fizinius asmenis, slaugančiam sergantį iki 14 metų vaiką, kurio
priežiūrai nėra suteiktos nėštumo ir gimdymo ar vaiko priežiūros atostogos
kitam asmeniui (motinai (tėvui), įmotei (įtėviui) ar globėjui, ar senelei
(seneliui), išskyrus atvejus, kai kitas asmuo (motina (tėvas), įmotė (įtėvis)
ar globėjas, ar senelė (senelis), kuriam suteiktos šio vaiko nėštumo ir gimdymo
ar vaiko priežiūros atostogos, dėl savo ar kito vaiko (globojamo vaiko) iki 3
metų, kurio priežiūrai jam suteiktos vaiko priežiūros atostogos, ligos ar
traumos negali šio vaiko slaugyti, išmoka iš Valstybinio socialinio
draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios vaiko slaugymo dienos ir
mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų. Budinčiam globotojui ar vaiką
laikinai prižiūrinčiam asmeniui, kai vaikui nustatyta laikinoji priežiūra pas
fizinius asmenis ar jis yra laikinai apgyvendinamas pas fizinius asmenis,
slaugančiam sergantį iki 14 metų vaiką, ligos išmoka mokama
neatsižvelgiant į tai, ar jo priežiūrai kitam asmeniui yra suteiktos nėštumo ir
gimdymo ar vaiko priežiūros atostogos.
3. Turinčiam teisę
gauti ligos išmoką pagal šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka
straipsnį motinai (tėvui), įmotei (įtėviui) ar globėjui, ar
senelei (seneliui), prižiūrinčiam vaiką, kurio priežiūrai suteiktos nėštumo ir
gimdymo ar vaiko priežiūros atostogos kitam asmeniui (motinai (tėvui), įmotei
(įtėviui) ar globėjui, ar senelei (seneliui), kuris dėl savo ar kito vaiko
(globojamo vaiko) iki 3 metų, kurio priežiūrai jam suteiktos vaiko priežiūros
atostogos, ligos ar traumos negali šio vaiko prižiūrėti, išmoka iš
Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios vaiko
priežiūros dienos ir mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų. Bendras ligos išmokos mokėjimo terminas negali būti ilgesnis kaip
90 kalendorinių dienų per kalendorinius metus.
4. Turinčiam teisę gauti ligos išmoką pagal
šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka straipsnį motinai
(tėvui), įmotei (įtėviui), seneliui (senelei), budinčiam globotojui, globėjui,
ar rūpintojui ar vaiką laikinai prižiūrinčiam asmeniui, kai vaikui
nustatyta laikinoji priežiūra pas fizinius asmenis ar jis yra laikinai
apgyvendinamas pas fizinius asmenis, slaugančiam stacionare ar (ir)
medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje sergantį iki 7 metų
vaiką ar vaiką iki 18 metų, sergantį ligomis, dėl kurių nustatytas sunkus
neįgalumo lygis, išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama
mokėti nuo pirmosios slaugymo dienos ir mokama visą reikalingą slaugymo
laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 120 dienų per kalendorinius metus.
5. Turinčiam teisę gauti ligos išmoką pagal
šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka straipsnį motinai
(tėvui), įmotei (įtėviui), seneliui (senelei), budinčiam globotojui, globėjui,
ar rūpintojui ar vaiką laikinai prižiūrinčiam asmeniui, kai vaikui
nustatyta laikinoji priežiūra pas fizinius asmenis ar jis yra laikinai
apgyvendinamas pas fizinius asmenis, slaugančiam stacionare, ambulatoriškai
ar (ir) medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje vaiką iki 18
metų, sergantį ypač sunkiomis ligomis, išmoka iš Valstybinio socialinio
draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios slaugymo dienos ir mokama
visą reikalingą slaugymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 364 kalendorines
dienas, skaičiuojant nuo pirmosios slaugymo dienos. Turinčiam teisę gauti ligos
išmoką pagal šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka straipsnį
motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), seneliui (senelei), budinčiam
globotojui, globėjui, ar rūpintojui ar vaiką laikinai
prižiūrinčiam asmeniui, kai vaikui nustatyta laikinoji priežiūra pas fizinius
asmenis ar jis yra laikinai apgyvendinamas pas fizinius asmenis,
slaugančiam stacionare, ambulatoriškai ar (ir) medicininės reabilitacijos ir
sanatorinio gydymo įstaigoje vaiką iki 18 metų, sergantį sunkiomis ligomis,
išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo
pirmosios slaugymo dienos ir mokama visą reikalingą slaugymo laikotarpį, bet ne
ilgiau kaip 180 kalendorinių dienų, skaičiuojant nuo pirmosios slaugymo dienos.
Ypač sunkių ir sunkių ligų sąrašus tvirtina sveikatos apsaugos ministras ir
socialinės apsaugos ir darbo ministras. Pasibaigus šioje dalyje nurodytiems
ligos išmokos mokėjimo terminams, toliau išmoka už to paties vaiko, sergančio
ypač sunkia ar sunkia liga, slaugymą gali būti mokama ne daugiau kaip 120 dienų
per kalendorinius metus.
6. Šiame straipsnyje nurodytais atvejais, kai apdraustojo asmens laikinasis nedarbingumas dėl šeimos nario slaugos ar vaiko priežiūros, prasidėjęs draudimo laikotarpiu, tęsiasi po atleidimo iš darbo ar tarnybos arba pasibaigus draudimo laikotarpiui, ligos išmoka mokama tik dėl tos ligos ar traumos, dėl kurių yra slaugomas jo šeimos narys ar prižiūrimas vaikas, iki apdraustojo asmens atleidimo iš darbo ar tarnybos arba draudimo laikotarpio pabaigos ir ne ilgiau, negu šiame straipsnyje nurodytą laikotarpį.“
7 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas.
Pakeisti 11 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Kai teisės aktų nustatyta
tvarka švietimo įstaigose nustatomas infekcijų plitimą ribojantis režimas ir
dėl to atsirado būtinybė prižiūrėti pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ar
pradinio ugdymo programą ugdomą vaiką, ligos išmoka motinai (tėvui), įmotei
(įtėviui), budinčiam globotojui, ar globėjui ar vaiką laikinai
prižiūrinčiam asmeniui, kai vaikui nustatyta laikinoji priežiūra pas fizinius
asmenis ar jis yra laikinai apgyvendinamas pas fizinius asmenis, iš
Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios vaiko
priežiūros dienos ir mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų. Šiame
straipsnyje nurodytu atveju ligos išmoka po atleidimo iš darbo ar tarnybos arba
pasibaigus draudimo laikotarpiui mokama, jeigu apdraustojo asmens laikinasis
nedarbingumas dėl vaiko priežiūros, prasidėjęs draudimo laikotarpiu, tęsiasi po
atleidimo iš darbo ar tarnybos arba draudimo laikotarpio pabaigos.“
8 straipsnis. 111 straipsnio pakeitimas.
Pakeisti 111 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„111 straipsnis. Ligos išmokų skyrimo ir mokėjimo ypatumai Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną
1. Ligos išmoka asmeniui, kuris Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino metu vykdydamas savo profesinės veiklos sveikatos, visuomenės saugumo, viešosios tvarkos palaikymo ir (ar) švietimo srityje (srityse) funkcijas, kurias vykdant neišvengiamas (būtinas) kontaktas su pavojinga užkrečiamąja liga sergančiu asmeniu, susirgo liga, dėl kurios Vyriausybė paskelbė ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną, mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų nuo trečiosios jo laikinojo nedarbingumo dienos, yra lygi 77,58 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Šioje dalyje nurodytų aplinkybių buvimas patvirtinamas vadovaujantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui (toliau – Fondo valdybos teritorinis skyrius) darbdavio pateiktu patvirtinimu, kurio formą tvirtina Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius (toliau – Patvirtinimo forma). Jeigu darbdavys Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka Fondo valdybos teritoriniam skyriui nepateikia užpildytos Patvirtinimo formos, šioje dalyje nustatytu atveju, iki Fondo valdybos teritoriniam skyriui darbdavys pateikia užpildytą Patvirtinimo formą, asmeniui skiriama ir mokama šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatyto dydžio ligos išmoka, o gavus Patvirtinimo formą, paskirta ligos išmoka perskaičiuojama ir jos nepriemoka išmokama Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka.
2. Ligos išmoka asmeniui, kuris serga sunkia lėtine liga, įrašyta į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą sunkių lėtinių ligų sąrašą, ir kuris Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino metu vykdydamas savo profesinės veiklos funkcijas turi riziką susirgti užkrečiamąja liga, dėl kurios Vyriausybė paskelbė ekstremaliąją situaciją ir karantiną, ir dėl to tapti laikinai nedarbingas, ir jam dėl darbo organizavimo ypatumų nėra galimybės sulygto darbo dirbti nuotoliniu būdu ar darbdavys jam nepaskelbė prastovos Darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju, mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų nuo trečiosios jo laikinojo nedarbingumo dienos, yra lygi 62,06 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.
3. Vyriausybės
paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino metu atsiradus
būtinybei prižiūrėti vaiką iki 8 metų, bet ne ilgiau kaip iki jo ugdymo pagal
pradinio ugdymo programą pradžios, ar pagal pradinio ugdymo programą ugdomą
vaiką, ar pagal bendrojo arba specialiojo ugdymo programą besimokantį neįgalų
asmenį, ligos išmoka vaiko ar neįgalaus asmens motinai (tėvui), įmotei
(įtėviui), senelei (seneliui), budinčiam globotojui, ar globėjui ar
vaiką laikinai prižiūrinčiam asmeniui, kai vaikui nustatyta laikinoji priežiūra
pas fizinius asmenis ar jis yra laikinai apgyvendinamas pas fizinius asmenis,
iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios
vaiko ar neįgalaus asmens priežiūros dienos. Šioje dalyje nustatytos ligos išmokos
dydis yra lygus 65,94 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.
Šioje dalyje nurodyta ligos išmoka turinčiai (turinčiam) teisę ją gauti motinai
(tėvui), įmotei (įtėviui), senelei (seneliui), budinčiam globotojui ar
globėjui, prižiūrinčiam vaiką, kurio priežiūrai kitam asmeniui (motinai
(tėvui), įmotei (įtėviui), senelei (seneliui) ar globėjui) suteiktos vaiko
priežiūros atostogos, nemokama, išskyrus atvejus, nurodytus šio įstatymo 10
straipsnio 3 dalyje.
4. Jeigu dėl Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino sustabdoma nestacionarių socialinių paslaugų įstaigos (dienos centro) veikla, asmeniui su negalia, kuriam toje įstaigoje buvo teikiama dienos ar trumpalaikė socialinė globa, jo motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), globėjui (rūpintojui), prižiūrinčiam šioje dalyje nurodytą asmenį su negalia, iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų nuo pirmosios asmens su negalia priežiūros dienos mokama 65,94 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio ligos išmoka.
5. Jeigu dėl Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino sustabdoma nestacionarių socialinių paslaugų įstaigos (dienos centro) veikla, Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių (toliau – pensinis amžius) sukakusiam asmeniui, kuriam toje įstaigoje buvo teikiama dienos ar trumpalaikė socialinė globa, jo sutuoktiniui, dukrai (sūnui), įdukrai (įsūniui), globėjui (rūpintojui), prižiūrinčiam šioje dalyje nurodytą pensinį amžių sukakusį asmenį, iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų nuo pirmosios pensinį amžių sukakusio asmens priežiūros dienos mokama 65,94 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio ligos išmoka.
6. Ligos išmoka asmeniui, kuris Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino metu lankėsi užsienio šalyje (šalyse) ir dėl jo lankymosi užsienio šalyje (šalyse) jam taikoma privaloma izoliacija arba jis turėjo sąlytį su pavojinga užkrečiamąja liga sergančiu asmeniu ir jam dėl darbo organizavimo ypatumų nėra galimybės sulygto darbo dirbti nuotoliniu būdu ar darbdavys jam nepaskelbė prastovos Darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju, mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų nuo trečiosios jo laikinojo nedarbingumo dienos, yra lygi 62,06 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Šioje dalyje nustatytais atvejais ligos išmoka mokama asmeniui taikomos privalomos izoliacijos laikotarpiu, bet ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų, skaičiuojant nuo jo atvykimo iš užsienio šalies į Lietuvos Respubliką dienos arba nuo turėto sąlyčio su pavojinga užkrečiamąja liga sergančiu asmeniu dienos. Ligos išmoka šioje dalyje nustatytais atvejais nemokama, jeigu asmuo į užsienio šalį, kuri jo išvykimo iš Lietuvos Respublikos dieną įtraukta į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą užsienio šalių, iš kurių grįžus į Lietuvos Respubliką privaloma izoliacija, sąrašą, išvyko ir joje lankėsi kitais negu profesiniais, tarnybos ir (ar) darbo tikslais.
7. Jeigu Vyriausybės paskelbtos
ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino metu vaikas iki 8 metų, bet ne
ilgiau kaip iki jo ugdymo pagal pradinio ugdymo programą pradžios, ar pagal
pradinio ugdymo programą ugdomas vaikas, ar pagal bendrojo arba specialiojo
ugdymo programą besimokantis neįgalus asmuo lankėsi užsienio šalyje (šalyse) be
motinos (įmotės), tėvo (įtėvio), budinčio globotojo, ar globėjo ar
vaiką laikinai prižiūrinčio asmens, kai vaikui nustatyta laikinoji priežiūra
pas fizinius asmenis ar jis yra laikinai apgyvendinamas pas fizinius asmenis,
ir dėl jo lankymosi užsienio šalyje (šalyse) jam taikoma
privaloma izoliacija arba jis turėjo sąlytį su pavojinga užkrečiamąja
liga sergančiu asmeniu, ligos išmoka, vaiko ar neįgalaus asmens motinai
(tėvui), įmotei (įtėviui), senelei (seneliui), budinčiam globotojui, ar
globėjui ar vaiką laikinai prižiūrinčiam asmeniui, kai vaikui nustatyta
laikinoji priežiūra pas fizinius asmenis ar jis yra laikinai apgyvendinamas pas
fizinius asmenis, iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų vaiko ar
neįgalaus asmens privalomos izoliacijos laikotarpiu mokama nuo pirmosios vaiko
ar neįgalaus asmens priežiūros dienos, bet ne ilgiau kaip 14 kalendorinių
dienų, skaičiuojant atitinkamai nuo vaiko ar neįgalaus asmens atvykimo iš
užsienio šalies į Lietuvos Respubliką dienos arba nuo jo turėto sąlyčio su
pavojinga užkrečiamąja liga sergančiu asmeniu
dienos, lygi 65,94 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.
Šioje dalyje nustatytais atvejais ligos išmoka nemokama, jeigu vaikas iki 8
metų, bet ne ilgiau kaip iki jo ugdymo pagal pradinio ugdymo programą pradžios,
ar pagal pradinio ugdymo programą ugdomas vaikas, ar pagal bendrojo arba
specialiojo ugdymo programą besimokantis neįgalus asmuo išvyko į užsienio šalį,
kuri jo išvykimo iš Lietuvos Respublikos dieną įtraukta į sveikatos apsaugos
ministro patvirtintą užsienio šalių, iš kurių grįžus į Lietuvos Respubliką
privaloma izoliacija, sąrašą.
8. Jeigu Vyriausybės paskelbtos
ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino metu vaiko iki 8 metų, bet ne
ilgiau kaip iki jo ugdymo pagal pradinio ugdymo programą pradžios, ar pagal
pradinio ugdymo programą ugdomo vaiko, ar pagal bendrojo arba specialiojo
ugdymo programą besimokančio neįgalaus asmens lankomoje švietimo įstaigoje dėl
užkrečiamosios ligos, dėl kurios Vyriausybė paskelbė ekstremaliąją situaciją ir
(ar) karantiną, nustatomas infekcijų plitimą ribojantis režimas ir dėl to
atsirado būtinybė jį prižiūrėti, ligos išmoka, vaiko ar neįgalaus asmens
motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), senelei (seneliui), budinčiam globotojui,
ar globėjui ar vaiką laikinai prižiūrinčiam asmeniui, kai vaikui
nustatyta laikinoji priežiūra pas fizinius asmenis ar jis yra laikinai
apgyvendinamas pas fizinius asmenis, iš Valstybinio socialinio draudimo
fondo lėšų mokama infekcijų plitimą ribojančio režimo laikotarpiu nuo tokio
režimo nustatymo vaiko ar neįgalaus asmens lankomoje švietimo įstaigoje dienos,
yra lygi 65,94 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.
9. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytu atveju
asmeniui, turinčiam teisę gauti ligos išmoką pagal šio įstatymo 8 straipsnyje
nustatyta tvarka straipsnį, ligos išmoka skiriama ne anksčiau kaip
nuo Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino
paskelbimo dienos ir mokama iki
jo darbingumo atgavimo dienos, pirmosios dalyvavimo profesinės reabilitacijos
programoje dienos ar darbingumo lygio nustatymo dienos. Ligos išmokos šio straipsnio 2 ir 3 dalyse
nustatytas sąlygas atitinkantiems asmenims, turintiems teisę jas gauti pagal
šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka straipsnį,
skiriamos ne anksčiau kaip nuo Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios
situacijos ir karantino paskelbimo dienos ir mokamos už laikotarpį, ne ilgesnį
kaip iki Vyriausybė atšaukia ekstremaliąją situaciją ar karantiną arba sueina
bent vieno iš jų paskelbimo terminas. Ligos išmokos šio straipsnio 4–8 dalyse
nustatytas sąlygas atitinkantiems asmenims, turintiems teisę jas gauti pagal
šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka straipsnį,
skiriamos ne anksčiau kaip nuo Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios
situacijos ir (ar) karantino paskelbimo dienos ir mokamos už laikotarpį, ne
ilgesnį kaip iki Vyriausybė atšaukia ekstremaliąją situaciją ir karantiną.
10. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytu atveju
ligos išmoka po asmens, turinčio teisę ją gauti pagal šio įstatymo 8 straipsnyje
nustatyta tvarka straipsnį, atleidimo iš darbo ar tarnybos arba
pasibaigus draudimo laikotarpiui mokama iki jo darbingumo atgavimo dienos,
pirmosios dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje dienos ar darbingumo
lygio nustatymo dienos. Ligos išmokos šio straipsnio 2–8 dalyse nustatytas
sąlygas atitinkantiems asmenims, turintiems teisę jas gauti pagal šio
įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka straipsnį, po asmens
atleidimo iš darbo ar tarnybos arba pasibaigus draudimo laikotarpiui mokamos ne
ilgiau kaip 5 kalendorines dienas, jeigu apdraustojo asmens laikinasis nedarbingumas, prasidėjęs
draudimo laikotarpiu, tęsiasi po jo atleidimo iš darbo ar tarnybos arba
draudimo laikotarpio pabaigos.
11. Asmenims, turintiems teisę
gauti ligos išmoką pagal šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka
straipsnį ir
gaunantiems valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo)
pensiją, Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino
laikotarpiu ligos išmoka šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 111
straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais mokama netaikant šio įstatymo 9
straipsnio 2 dalyje nustatytų apribojimų. Asmenims, turintiems
teisę gauti ligos išmoką pagal šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta
tvarka straipsnį ir gaunantiems valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo
(invalidumo) pensiją, Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar)
karantino laikotarpiu ligos išmoka šio įstatymo 111 straipsnio 1 ir
6 dalyse nustatytais atvejais mokama netaikant šio įstatymo 9 straipsnio 2
dalyje nustatytų apribojimų.“
9 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 14 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Savarankiškai
Tik savarankiškai dirbantiems asmenims, nurodytiems Valstybinio
socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje, įgijusiems teisę gauti
ligos išmoką, ši išmoka mokama neatsižvelgiant į pajamas, gautas vykdant jų,
kaip Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje
nurodytų savarankiškai dirbančių asmenų, veiklą. Turintiems darbo ar
tarnybos santykius su darbdaviu (-iais) ir vykdantiems savarankišką veiklą
apdraustiesiems asmenims, įgijusiems teisę gauti ligos išmoką, išmoka mokama,
jeigu šie asmenys laikinojo nedarbingumo metu nedirbo ir nevykdė veiklos, kaip
asmenys, nurodyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 2
dalyje. Mokant ligos išmoką, neatsižvelgiama į meno kūrėjo statusą turinčio
asmens draudimo valstybės lėšomis sumas, o jeigu meno
kūrėjo statusą turintis asmuo gauna nedarbo socialinio draudimo išmoką, ligos
išmoka pagal šį įstatymą nemokama.“
10 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas.
Pakeisti 16 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Moteriai Asmeniui,
turinčiai turinčiam šio straipsnio 1 dalyje nurodytą motinystės
socialinio draudimo stažą ir per 24 mėnesius iki pirmosios nėštumo ir
gimdymo atostogų dienos tapusiai tapusiam neapdraustu asmeniu
(pasibaigus darbo sutarčiai, atleistam iš tarnybos, nutraukusiam
individualią ar kitą veiklą, sporto, atlikėjo veiklą arba pasibaigus draudimui
pagal autorinę sutartį), motinystės išmoka mokama šio įstatymo 17
straipsnyje nustatyta tvarka. Ši nuostata taikoma ir kitoms nėštumo ir gimdymo
atostogoms, jeigu jos prasideda prieš tai gimusio, globojamo ar įvaikinto vaiko
auginimo iki 3 metų laikotarpiu.“
11 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas.
1. Pakeisti 22 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Vienam iš tėvų (įtėvių) ar
globėjui, ar vienam iš senelių, gaunančiam vaiko priežiūros išmoką, kuris tapo neapdraustu asmeniu kuriam
pasibaigė (pasibaigus darbo sutartis arba kuris buvo atleistas sutarčiai, atleistam iš
tarnybos, nutraukusiam individualią ar kitą veiklą,
sporto, atlikėjo veiklą arba pasibaigus draudimui pagal autorinę sutartį), vaiko priežiūros išmoka
mokama šio įstatymo 23 ir 24 straipsniuose nustatyta tvarka. Ši nuostata taip
pat taikoma skiriant vaiko priežiūros išmoką,
jeigu teisė ją gauti atsirado prieš tai gimusio, globojamo
ar įvaikinto vaiko auginimo iki 3 metų laikotarpiu.“
2. Pakeisti 22 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Vienam iš tėvų (įtėvių) ar
globėjui, ar vienam iš senelių, turinčiam šio straipsnio 1 dalies 3 punkte
nurodytą motinystės socialinio draudimo stažą, kuris per 24 mėnesius iki
pirmosios vaiko priežiūros atostogų dienos tapo neapdraustu asmeniu kuriam
pasibaigė (pasibaigus darbo sutartis arba kuris buvo
atleistas sutarčiai, atleistam iš tarnybos, nutraukusiam
individualią ar kitą veiklą, sporto, atlikėjo veiklą arba pasibaigus draudimui
pagal autorinę sutartį) ir
dėl to negavo vaiko priežiūros atostogų, vaiko priežiūros išmoka mokama šio įstatymo 23 ir 24 straipsniuose
nustatyta tvarka. Ši nuostata taip pat taikoma skiriant vaiko priežiūros išmoką, jeigu teisė ją gauti atsirado prieš tai gimusio, globojamo ar įvaikinto vaiko auginimo iki 3 metų
laikotarpiu.“
12 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas
Papildyti 23 straipsnį 31 dalimi:
„31. Tais atvejais, kai motinystės išmokos gavėjui, kuriam suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, išskyrus atvejus, kai apdraustasis asmuo pagal šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalį prilyginamas asmeniui, išleistam nėštumo ir gimdymo atostogų, taip pat atvejus, numatytus šio įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje, gimė daugiau nei vienas vaikas ar jis vienu metu globoja du ir daugiau vaikų, kol jiems sueis 70 dienų, vaiko priežiūros išmoka už vieną iš vaikų vaiko priežiūros atostogų laikotarpį, sutampantį su motinystės išmokos mokėjimo laikotarpiu, kitam iš turinčių teisę ją gauti šio įstatymo 22 straipsnyje nurodytų asmenų jo prašymu skiriama nuo vaiko gimimo dienos arba nuo pirmosios dienos po tėvystės atostogų pabaigos.“
13 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas.
Pakeisti 30 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Ligos socialinio draudimo ir motinystės socialinio draudimo pajamas sudaro šiai draudimo rūšiai draudėjų ir apdraustųjų asmenų mokamos privalomosios valstybinio socialinio draudimo įmokos, delspinigiai, palūkanos ir baudos. Ligos socialinio draudimo ir motinystės socialinio draudimo pajamų dalį gali sudaryti valstybės biudžeto lėšos ir lėšos, skirtos iš Valstybinio socialinio draudimo rezervinio fondo Vyriausybės tvirtinamuose Valstybinio socialinio draudimo rezervinio fondo sudarymo ir valdymo nuostatuose nustatyta tvarka.“
14 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1. Šis įstatymas, išskyrus 1, 3-8, 10, 11 ir 12 straipsnius bei šio straipsnio 6 dalį, įsigalioja 2022 m. sausio 1 d.
2. Šio įstatymo 3-5 ir 12 straipsniai įsigalioja 2022 m. balandžio 1 d.
3. Šio įstatymo 1, 6, 7 ir 8 straipsniai įsigalioja 2022 m. liepos 1 d.
4. Šio įstatymo 10 ir 11 straipsniai įsigalioja 2023 m. sausio 1 d.
5. Asmenims, įgijusiems teisę gauti socialinio draudimo išmokas iki šio įstatymo 3, 10, 11, 12 straipsnių įsigaliojimo, socialinio draudimo išmokos skiriamos ir mokamos pagal iki šio įstatymo 3, 10, 11, 12 straipsnių įsigaliojimo nustatytą tvarką.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas