LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VII (RUDENS) SESIJOS
posėdžio NR. 321
STENOGRAMA
2019 m. rugsėjo 10 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS,
Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotoja I. ŠIAULIENĖ
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiami kolegos Seimo nariai, gerbiami svečiai, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo rudens sesiją ir 2019 m. rugsėjo 10 d. posėdį. (Gongas)
Giedamas Lietuvos valstybės himnas
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF*). Laba diena, gerbiamieji kolegos. Maloniai prašau visus užsiregistruoti. Užsiregistravo 110 Seimo narių.
Gerbiami kolegos, mums malonu, kad mūsų posėdį stebi ir į svečius į Lietuvą atvyko Uzbekistano delegacija. Sveikiname jus ir dėkojame už šį gražų vizitą. (Plojimai)
Gerbiamieji Seimo nariai, Seimo Pirmininko V. Pranckiečio sveikinimo kalba.
10.05 val.
Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio kalba Seimo VII (rudens) sesijos pradžios proga
V. PRANCKIETIS. Gerbiami kolegos, labai daug kalbų. Atsiprašau už tą pauzę.
Gerbiami Lietuvos žmonės, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, leiskite pasveikinti su nauju politiniu sezonu. Tai VII Seimo sesija. Visada sudedame daug Lietuvos žmonių vilčių į darbotvarkę. Planuodami VII šio Seimo sesiją pagal Vyriausybės darbų programą matome jau įvykdytas ir vykdomas užduotis. Tai struktūrinių reformų įgyvendinimas, vykdomi tarptautiniai įsipareigojimai, paisoma Konstitucinio Teismo išaiškinimų, parlamentas dirba prasmingai ir produktyviai telkdamasis rasti sutarimą svarbiausiais šaliai klausimais.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė siūlo 144 projektus be lydimųjų. Į sesijos darbų programą yra įtraukta ir 12 Lietuvos Respublikos Prezidento siūlomų projektų. Tai labai aktualios ir naujos iniciatyvos. Daugelis jų atitinka XVII Vyriausybės programinius tikslus.
Atsigręžkime į švietimą. Visi sutinkame, kad ugdymas ir mokslinimas yra pagrindas, ant kurio stovime. Būtent švietimas šiandien yra vienas aktualiausių klausimų, kuriam spręsti reikia prisiimti atsakomybę visiems. Siekime, kad šioje sesijoje būtų pasirašytas nacionalinis susitarimas nuosekliai ir tikslingai vystyti švietimo sistemą. Tam reikalingi teisinio reguliavimo pokyčiai, turi būti sprendžiami turinio ir finansavimo klausimai.
Tęsime socialinės gerovės mūsų žmonėms kūrimą. Tarp priemonių numatomas ir vaiko pinigų didinimas, ir nemokamas mokinių maitinimas mokyklose, ir vaistų kainų mažinimas. 2020 metais, kaip ir 2019 metais, nuo politikų valios nebepriklauso ir nebepriklausys pensijų didėjimas (kitąmet numatomas 8 % didėjimas), nes pagal šios Vyriausybės sukurtą formulę pensijos didėja priklausomai nuo ekonominių rodiklių kilimo.
Svarbu tęsti valstybės aparato veiklos efektyvinimą. Turime gydyti „randus“, likusius po korupcijos atvertų žaizdų. Įtvirtinkime tyrimo išvadose Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto rekomenduojamą civilinio turto konfiskavimo institutą, sutvarkykime ir aiškiai apibrėžkime lobizmo veiklą, skaidrinkime valstybės ir savivaldybių įmonių veiklą.
Šioje sesijoje numatytas ir teismų tarėjų instituto įtvirtinimo svarstymas. Diskutuokime.
Tarpsesijiniu laikotarpiu visuomenėje buvo itin plačiai pasisakoma aplinkosaugos klausimais. Turime išsikelti tikslą efektyvinti miškų, gamtos ir žemės gelmių išteklių valdymo ir atliekų tvarkymo sistemą. Skirdami dėmesį aplinkai, kurioje esame, rūpinamės savo vaikų ir vaikaičių ateitimi. Klimato kaitos klausimams daug dėmesio diskusijose buvo skirta ir praėjusią savaitę Švedijos delegacijos vizito į Lietuvos Respublikos Seimą metu.
Žinoma, svarbus rudens sesijos darbas bus patvirtinti valstybės, savivaldybių, socialinio ir sveikatos draudimo fondų biudžetus.
Kolegos, linkiu klausytis ir girdėti vienam kitą, atsižvelgti į galimybes ir matyti žmonių interesus. Turime atliepti visos valstybės gerovę ir tam reikia rasti sutarimą. Daug dėmesio pritrauks planuojamas NSGK tyrimas dėl Rusijos įtakos mūsų politikos sistemai. Svarbu, kad jis būtų atliekamas objektyviai, vertinant aplinkybes ir faktus. Labai svarbu, kad komitetas netaptų įrankiu ambicijoms tenkinti, o išlaikytų gerą vardą ir žmonių pasitikėjimą.
Kokiomis nuotaikomis dirbsime, priklauso nuo kiekvieno iš mūsų. Linkiu išlaikyti orumą ir savigarbą, pagarbą kolegai ir oponentui, turėti drąsos pažvelgti į akis ir paspausti ranką. Linkiu darnos ir drąsos būti laisviems dėl savo apsisprendimų ir pozicijų. Sveikinu ir perduodu Ministro Pirmininko sveikinimą su naujų darbų pradžia.
Gerbiami kolegos, leiskite pagarsinti ir Lietuvos Respublikos Prezidento laišką Lietuvos Respublikos Seimui. „Gerbiami Seimo nariai, džiaugiuosi turėdamas pirmąją galimybę kaip Lietuvos Respublikos Prezidentas pasveikinti jus pradedant naują rudens darbų etapą. Istorija rodo, kad priešrinkiminis laikotarpis būna vienas sudėtingiausių, nes trumpalaikis siekis laimėti rinkimus neretai užgožia ilgalaikius darbus, kuriuos privalome atlikti čia ir dabar. Nieko nuostabaus, kad ir šiandien jau girdime išankstinių vertinimų, jog nieko reikšmingo daugiau šis Seimas nebenuveiks. Aš manau kitaip.
Lietuvos žmonės ne kartą girdėjo, kad šis Seimas yra kitoks nei ankstesni, kad šios kadencijos Seimo nariai atėjo įgyvendinti pažadų rinkėjams, o ne bet kokia kaina užsitikrinti politinę ateitį. Tad įrodykime, kad galime siekti esminių pokyčių, nepaisydami artėjančių Seimo rinkimų. Todėl šiandien kviečiu visus prisiminti, jog kad ir kuriai partijai priklausote, jūs, gerbiami Seimo nariai, visų pirma esate Lietuvos žmonių atstovai, gavę rinkėjų pasitikėjimo mandatą dirbti jų ir Lietuvos labui. Tikiu, kad geresnį rezultatą galime pasiekti ne mėtydami akmenis vienas į kitą, o kartu iš jų mūrydami pamatus, gerovės valstybės pamatus.
Prieš prasidedant Seimo rudens sesijai pateikiau pasiūlymus, kurie sumažintų socialinę atskirtį ir pajamų nelygybę ir leistų sparčiau didinti socialiai jautriausių grupių – senyvo amžiaus žmonių ir neįgaliųjų – pajamas. Tai būtų pirmieji žingsniai kuriant gerovės valstybę, mūsų bendro darbo pradžia. Pradėkime nuo jautriausių grupių, po to imkimės kitų reikalingų veiksmų, tačiau nuolatos galvokime apie balansą ir fiskalinę drausmę. Pasaulio ekonomikos pakilimas nesitęs amžinai. Anksčiau ar vėliau jis sulėtės ar net sustos. Tad privalome suprasti, kad laiko svarbioms reformoms neturime daug, ir atsispirti pagundai bandyti „nusipirkti“ Lietuvos žmonių palankumą sprendimais, kurie taptų skolos našta mūsų vaikams.
Gerovės valstybė – tai ne Prezidento ar vienos institucijos vizija. Tai lūkestis, kurį rinkdami Lietuvos Respublikos Prezidentą man patikėjo Lietuvos žmonės. Todėl viliuosi, kad jis taps bendra vizija visoms valstybės institucijoms, kurių svarbiausia pareiga – tarnauti Lietuvos žmonėms. Linkiu visiems mums išmintingos diskusijos. Nebijokime nuomonių ir idėjų skirtumų, tačiau venkime susipriešinimo ir pykčio, gramzdinančio Seimą į visuomenės vertinimo dugną. Tegul vertybe tampa pagarba, pagarba vienas kitam, mūsų šalies piliečiams ir Lietuvai. Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.“
PIRMININKĖ. Dėkojame Seimo Pirmininkui V. Pranckiečiui, dėkojame Lietuvos Respublikos Prezidentui V. Adamkui, Ministrui Pirmininkui S. Skverneliui už mums, Lietuvos Respublikos Seimui… G. Nausėdai, atsiprašau už klaidą. Už sveikinimus, kurių šiandien sulaukėme iš visų mus sveikinusių aukštų pareigūnų.
Gerbiamas Pirmininke, N. Puteikis ką tik šventė savo gražų jubiliejų. Mieli kolegos, maloniai prašome – sveikinkime ir mes, palinkėkime N. Puteikiui sėkmės. (Plojimai)
10.16 val.
Informaciniai pranešimai
Gerbiami kolegos, leiskite perskaityti grupės Seimo narių pareiškimus. J. Imbrasas. Informuoju, kad nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. pasitraukiu iš Lietuvos Respublikos Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas (Suvereni Lietuva)“. Toks pat pareiškimas ir Seimo narės O. Valiukevičiūtės, kad ji nuo rugsėjo 10 dienos pasitraukia iš Lietuvos Respublikos Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas (Suvereni Lietuva)“. V. Kamblevičius nuo rugsėjo 10 dienos pasitraukia iš minėtos frakcijos. Ir A. Dumbrava taip pat pasitraukia iš Lietuvos Respublikos Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas (Suvereni Lietuva)“.
Dar noriu perskaityti ir paskelbti balsų skaičiavimo grupę – tai visada sesijos pradžioje atliekame. A. Armonaitė, A. Baura, A. Gedvilienė, V. Kravčionok, A. Sysas, G. Vaičekauskas ir A. Skardžius. Galime bendru sutarimu patvirtinti balsų skaičiavimo grupę? Galime bendru sutarimu. Dėkoju.
10.17 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2019 m. rugsėjo 10 d. (antradienio) posėdžio darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininkas V. Pranckietis. Jums leidus, kadangi Seimo Pirmininkas tuoj bus kviečiamas į tribūną pristatyti sesijos darbų programą. Gerbiami kolegos, dėl darbotvarkės tvirtinimo ar yra pasiūlymų? Nėra. Seniūnų sueigoje aptarėme darbotvarkę. Galime pritarti bendru sutarimu? Balsuojame. Prašom balsuoti, kad patvirtintume šios dienos darbotvarkę.
Užsiregistravo ir už darbotvarkę balsavo 95, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Iš viso 102 Seimo nariai balsavo tvirtinant darbotvarkę.
10.18 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VII (rudens) sesijos darbų programos“ projektas Nr. XIIIP-3824 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VII (rudens) sesijos darbų programos“ projektas Nr. XIIIP-3824. Pateikimas. Kviečiu Seimo Pirmininką V. Pranckietį. Prašom.
V. PRANCKIETIS. Gerbiami kolegos, trumpai apžvelgsiu Seimo VII (rudens) sesijos darbų programą, joje šiuo metu įrašyta per 500 teisės aktų projektų be lydimųjų. Kaip ir praėjusią sesiją, daug dėmesio skirsime parlamentinei kontrolei. Kiekvieną savaitę Seimui bus pristatomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės narių informaciniai pranešimai apie priimtų teisės aktų įgyvendinimą. Kalbant apie šią sesiją, priimsimus projektus, pabrėžtinas 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas, jis bus vienas iš pagrindinių šioje Seimo sesijoje numatytų svarstyti įstatymų projektų. Šiuo įstatymu bus patvirtinti asignavimai valstybės institucijoms ir įstaigoms valstybės funkcijoms vykdyti ir savivaldybių biudžetų pagrindiniai finansiniai rodikliai.
Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo pakeitimo projekto tikslas – teisiškai sureguliuoti visuomeninius santykius, siekiant sutelkti valstybės valdomas informacines technologijas, informacinių technologijų veikimą užtikrinančius žmogiškuosius išteklius ir informacinių technologijų priežiūros ir valdymo procesus. Taip pat užtikrinti centralizuotą valstybės informacinių technologijų paslaugų teikimą gavėjams.
Žemės gelmių įstatymo nauja redakcija siekiama sukurti efektyvesnę žemės gelmių išteklių valdymo sistemą, pagrįstą racionaliu žemės gelmių išteklių naudojimu.
Lygių galimybių įstatymo pakeitimais siekiama sukurti nuoseklų, vientisą teisės aktą, įtvirtinantį pagrindinius kovos su diskriminacija principus ir mechanizmus Lietuvoje bei užtikrinantį sklandų skundų dėl diskriminacijos tyrimo procesą.
Turto civilinio konfiskavimo įstatymo projektas svarbus siekiant kovoti su sunkiu, organizuotu, taip pat intelektualiuoju nusikalstamumu. Vienas iš efektyviausių ilgalaikę perspektyvą turinčių užkardymo būdų – pakirsti ekonominį nusikaltimus darančių asmenų potencialą. Projektas parengtas nustačius, kad skiriamas nepakankamas dėmesys turto tyrimui tiek kriminalinės žvalgybos, tiek ikiteisminio tyrimo stadijoje. (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Atsiprašau, Pirmininke. Aš noriu paprašyti gerbiamųjų Seimo narių. Mieli kolegos, ten, salės gale, kalbėkime kažkaip galbūt išėję iš posėdžių salės, jeigu tai būtina. Bet išties nieko negirdėti. Ir norintys girdėti apie sesijos darbų programos prioritetus ir esmę, mes iš tiesų… Pone Mazuroni, dabar pavardėmis prašysiu atkreipti dėmesį ir tylos prašau salėje. Ačiū.
V. PRANCKIETIS. Tęsiu.
PIRMININKĖ. Tęskite, Pirmininke.
V. PRANCKIETIS. Ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo nauja redakcija parengta įvertinus dabartinį tarptautinių sankcijų įgyvendinimo mechanizmo reglamentavimą teisės metodologijos požiūriu, išanalizavus iš jo įgyvendinimo kylančias praktines problemas, aptartas konsultacijų su kitomis institucijomis metu, ir atlikus kitų Europos Sąjungos valstybių narių doktrinos ir praktikos analizę.
Regioninės plėtros įstatymo pataisomis siekiama sukurti efektyvią regioninės politikos sistemą ir užtikrinti Lietuvos regionų konkurencingumą bei aukštą gyvenimo kokybę juose.
Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo nuostatomis siekiama sureguliuoti virtualiųjų valiutų keityklų operatorių ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorių veiklą.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimais siūloma nustatyti, kad visos moterys, turinčios nustatytą motinystės socialinio draudimo stažą, turi teisę gauti motinystės socialinio draudimo išmokas, kai nėštumo laikotarpiu, nepaisant jų darbinės veiklos formos, dėl objektyvių priežasčių nebeatitinka nustatytos sąlygos, tai yra būti apdraustoms motinystės socialiniu draudimu.
Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymo projektu siekiama reguliuoti natūraliosios ir liaudies medicinos bei sveikatos rekreacijos srities paslaugas, galinčias kelti vidutinę ir didelę riziką žmogaus sveikatai. Siūloma įtvirtinti papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros veiklos teisinius santykius sveikatos sistemoje.
Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimais siūloma didinti vaistų prieinamumą mažas pajamas gaunantiems asmenims bei vyresniems nei 75 ar 80 metų amžiaus ir dar vyresniems asmenims.
Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2020 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu taip pat siūloma nustatyti, kad indeksavimo koeficientas ir pagal jį indeksuoti bazinės pensijos ir apskaitos vieneto vertės dydžiai ir našlių pensijos bazinis dydis euro cento tikslumu tvirtinami atitinkamų metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu. Šiuo metu indeksavimo koeficientą ir pagal jį indeksuotus bazinės pensijos ir apskaitos vieneto vertės dydžius tvirtina ir skelbia Valstybinio socialinio draudimo fondo taryba.
Išmokų vaikams įstatymo pakeitimais numatyta padidinti universalią išmoką vaikui arba vadinamuosius vaiko pinigus iki 60 eurų, o papildomai skiriamą išmoką vaikui, mokamą vaikams, auginamiems ar globojamiems gausiose ir nepasiturinčiose šeimose, padidinti nuo 20 iki 40 eurų ir nustatyti, kad ši išmoka mokama vienodomis sąlygomis kiekvienam neįgaliam vaikui. Socialinės paramos mokiniams įstatymo pakeitimais numatyta pradėti etapais įvesti visuotinį mokinių nemokamą maitinimą.
Investicijų įstatymo pakeitimais siekiama nustatyti specialų reguliavimą, skirtą stambiems, didelės pridėtinės vertės gamybos investicijų projektams pritraukti, siekiant mažinti jiems tenkančią administracinę naštą.
Loterijų įstatymo pakeitimais siekiama stiprinti loterijų žaidėjų apsaugą ir užtikrinti skaidrų loterijų veiklos vykdymą.
Socialinio verslo plėtros įstatymo projektu siekiama apibrėžti socialinio verslo sampratą, kriterijus ir socialinio verslo subjektui taikomas valstybinės paramos formas, siekiant skatinti socialinio verslo plėtrą Lietuvoje.
Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimai parengti atsižvelgus į akademinės bendruomenės, aukštųjų mokyklų profsąjungų siūlymus: nustatyti, kad svarbiausias aukštųjų mokyklų valdymo principas – atvirumas ir skaidrumas priimant sprendimus, aukštųjų mokyklų autonomijos, atsakomybės ir atskaitomybės pusiausvyra, akademinės bendruomenės dalyvavimas kuriant mokslo pažangą, inovacijas ir kitus sprendimus, svarbius aukštajai mokyklai.
Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pakeitimais siekiama atnaujinti LRT valdymo modelį, didinti nacionalinio transliuotojo nepriklausomumą nuo politikų, jo atvirumą bei atskaitomybę visuomenei, užtikrinti pastovų išorinį auditavimą, tobulinti nacionalinio transliuotojo savireguliacijos mechanizmą.
Visuomenės informavimo įstatymo pataisomis siekiama atnaujinti Lietuvos žiniasklaidos paramos modelį taip, kad jis skatintų Lietuvos žiniasklaidos informacinės erdvės gyvybingumą, o parama būtų skirstoma per Žiniasklaidos rėmimo fondą.
Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo projektu turėtų būti patvirtinti atliekų kainodaros principai, taikomi teikiamoms komunalinių atliekų tvarkymo paslaugoms, nustatyta savivaldybių atsakomybė už komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų neteikimą, netinkamą teikimą ir užduočių nevykdymą.
Taip pat viliuosi, kad šią sesiją bus priimti sprendimai dėl keleto labai „barzdotų“ klausimų: vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymai, Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų, darbo sąlygų įstatymas, Konstitucijos pataisa, kuria turėtų būti įgyvendintas Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas dėl R. Pakso. Norėčiau, kad minėti klausimai užimtų deramą vietą darbotvarkėje ir dėl jų būtų priimti galutiniai sprendimai, kad nebebūtų jais spekuliuojama.
Seimo rudens sesijoje taip pat svarbu priimti įstatymų projektus, susijusius su Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų perkėlimu: projektai, susiję su pradėta Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūra, su visišku direktyvų perkėlimu ir įgyvendinimu, su įgyvendinimu reglamentų, dėl kurių neįgyvendinimo galima Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūra.
Tai tik nedidelė dalis visų į sesijos darbų programą įrašytų projektų. Tad kviečiu sutelktai dirbti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju gerbiamajam Seimo Pirmininkui V. Pranckiečiui. Antrasis pranešėjas – pavaduojantis Ministrą Pirmininką Ž. Vaičiūnas. Prašome.
Ž. VAIČIŪNAS. Gerbiamieji Seimo nariai, pristatau jums svarbiausius Vyriausybės darbus artimiausiais mėnesiais ir įstatymų projektus, kurie reikalingi ir būtini kuriant ateities Lietuvą. Teikdama Seimui įstatymų projektus, Vyriausybė ir toliau nuosekliai ir atsakingai siekia mažinti socialinę atskirtį, gerinti valstybės teikiamas paslaugas, spręsti šešėlinės ekonomikos, korupcijos, šeimų saugumo, orios senatvės ir klimato kaitos problemas.
Kalbant skaičiais, rudens sesijoje Vyriausybė Seimui siūlo svarstyti 144 įstatymų projektų paketus. Iš jų pusė jau yra pasiekę Seimą. Panašų kiekį projektų Vyriausybė Seimui teikė ir Seimo pavasario sesijai, tačiau per sesijos laikotarpį pavyko priimti tik kiek daugiau nei pusę, tai yra 86 įstatymų paketus.
Šiandien prasidedančioje Seimo rudens sesijoje labai daug itin svarbių projektų. Iš jų keturi įstatymų projektų paketai, susiję su šešėlinės ekonomikos mažinimu; 41 įstatymų projektų paketas, įgyvendinantis Vyriausybės programos nuostatas; 11 įstatymų projektų paketų, susijusių su valstybės biudžeto ir savivaldybių, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų tvirtinimu; 28 įstatymų projektų paketai, susiję su Europos Sąjungos teisės perkėlimu ir įgyvendinimu. Taip pat teikiama nemažai projektų, kurie įgyvendina Konstitucinio Teismo nutarimus, Valstybės kontrolės ir Specialiųjų tyrimų tarnybos rekomendacijas.
Kaip ir kiekvieną rudenį, vienas iš svarbiausių Vyriausybės ir Seimo darbų – patvirtinti valstybės ir savivaldybių, Socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus.
Visi iki šiol šios Vyriausybės rengti biudžetai buvo maksimaliai orientuoti į socialinę gerovę: eita gyventojų pajamų didinimo, turtinės atskirties mažinimo, atsakingo valstybės finansų tvarkymo keliu. Papildomo NPD atsisakymas, vaiko pinigų įvedimas ir nuoseklus didinimas, mokesčių naštos mažinimas, pensijų nuoseklus didinimas ir viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio kėlimas – tai tik keli iš daugelio sprendimų, kurie buvo įtvirtinti. Šios krypties Vyriausybė laikysis teikdama ir 2020 metų valstybės biudžeto projektą. Vaiko pinigų ir papildomų išmokų didinimas, būtinų paslaugų mažas pajamas gaunantiems asmenims prieinamumo užtikrinimas, pacientų priemokos atsisakymas ir visos vaistų kainos kompensavimas senjorams ir neįgaliesiems – tai tik dalis priemonių, kurias sieksime įgyvendinti artimiausiu metu.
Kartu su biudžetu Vyriausybė siūlys keisti ir savivaldybių finansavimą – jį aiškiai skirs regionų plėtrai.
Šešėlinės ekonomikos mažinimas – vienas svarbiausių Vyriausybės darbų rudens sesijoje. Tuo tikslu Seimui teiksime įstatymus, susijusius su šešėlinės ekonomikos mažinimu transporto, paslaugų ir statybų sektoriuose. Tarp kitų projektų ir siūlomų priemonių išskirčiau įdiegti privalomas statybininkų tapatybės identifikavimo korteles, nustatyti privalomą transporto priemonių sandorių deklaravimą, įdiegti centralizuotą turgaviečių apskaitos informacinę sistemą.
Viešojo sektoriaus efektyvumo didinimas ir institucinės sąrangos tobulinimas – tai vis dar vieni iš svarbiausių Vyriausybės tikslų, todėl Vyriausybė siūlys pritarti Seimui pateiktam svarstyti Sveikatos sistemos įstatymo pakeitimo projektui, kuriuo siekiama peržiūrėti Sveikatos apsaugos ministerijos pavaldumo biudžetinių įstaigų funkcijas, atsisakyti perteklinių ir besidubliuojančių funkcijų, konsoliduoti panašaus pobūdžio funkcijas ir optimizuoti šiai ministerijai pavaldžias biudžetines įstaigas.
Tęsdama švietimo ir mokslo sistemos reformą, Vyriausybė pateiks Seimui svarstyti Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimus. Jais siūlys nustatyti naują studijų finansavimo modelį, kuriuo sieks užtikrinti, kad skiriamas finansavimas ne tik padengtų būtinąsias studijų išlaidas, bet ir skatintų aukštųjų mokyklų veiklos pažangą, garantuojančią tiek studijų kokybę, tiek mokslinę kompetenciją. Taip pat yra siūlymų įvesti nemokamas bakalauro studijas.
Rudens sesijoje Vyriausybė teiks Seimui tvirtinti Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepciją. Ja bus nustatytos ilgalaikės valstybės teritorijos erdvinio vystymo kryptys ir teritorijų naudojimo funkciniai prioritetai. Pagal koncepciją parengtas Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas bus pagrindinis šalies teritorijų planavimo dokumentas ir vienas pagrindinių šalies vystymosi dokumentų iki 2050 metų. Seimui taip pat bus teikiama svarstyti Nacionalinė klimato kaitos valdymo politikos strategija iki 2030 metų. Joje įtvirtinti įpareigojimai mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį.
Aplinkosaugos srityje Vyriausybė, siekdama, kad principas „teršėjas moka“ ir gamintojo atsakomybės principas būtų kuo veiksmingiau įgyvendinami, siūlys Seimui pritarti atsakomybės už nustatytų reikalavimų nesilaikymą ir apskaitos nevykdymą griežtinimui, savanoriškam pakuočių ženklinimui, tai yra nurodant pakuotėms pagaminti naudojamų medžiagų rūšis ir tinkamiausią pakuočių tvarkymo būdą, taip pat mokesčių už komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas pakeitimui.
Siekdama užtikrinti Lietuvos elektros energetikos sistemos adekvatumą po 2025 metų, Vyriausybė siūlys Seimui svarstyti pakeitimus, kuriais bus įtvirtintas ilgalaikių pajėgumų mechanizmo Lietuvoje modelis, skatinantis subalansuotas investicijas į patikimai prieinamos vietinės elektros energijos generavimo pajėgumų plėtrą ir esamų išlaikymą, taip pat palaipsniui visiškai liberalizuojamas mažmeninis elektros tiekimas namų ūkiams ir ši rinka.
Be kitų projektų, Vyriausybė taip pat siūlo Seimui priimti pavasario sesijoje jau pateiktus svarstyti, tai yra būtent Lobistinės veiklos, Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės, Turto civilinio konfiskavimo įstatymų projektus, skirtus Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto parlamentinio tyrimo dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams išvadoms įgyvendinti.
Siekdama sudaryti prielaidas spartesnei inovacijų plėtrai valstybėje, Vyriausybė siūlys Seimui pritarti Inovacijų skatinimo fondo steigimui. Šio fondo lėšos bus investuojamos skatinamosiomis finansinėmis priemonėmis į šia veikla užsiimančius ūkio subjektus, taip pat bus užtikrinamas ilgalaikis ir tvarus šios veiklos finansavimas.
Gerbiamieji Seimo nariai, tai tik dalis svarbiausių projektų, kuriuos siūlysime svarstyti Seimui. Baigdamas noriu visiems nuoširdžiai palinkėti susitelkimo ir vieningo darbo valstybės labui. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Dėkoju gerbiamajam ministrui, einančiam Ministro Pirmininko pareigas, Ž. Vaičiūnui. Gerbiami kolegos, prašome klausti. Kviečiu abu pranešėjus dėmesingai laukti klausimų. Pirmoji klausia A. Armonaitė. Ruošiasi M. Majauskas. Pasakykite, kurio pranešėjo norite paklausti.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Dėkoju. Tikriausiai norėčiau Vyriausybei atstovaujančio…
PIRMININKĖ. Mieli kolegos Seimo nariai, atsiprašau, Aušrine, dar kartą prašau tylos posėdžių salėje. Prašom, Aušrine.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Supratau, turėsiu daugiau laiko klausti.
PIRMININKĖ. Taip.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Gerbiamas ministre, iš tikrųjų gerovės valstybė yra toksai burtažodis, kurį Lietuvos politikoje girdime vis dažniau ir dažniau. Ir kai mes pradedame diskutuoti apie tai, ką reiškia gerovės valstybė, labai dažnai paaiškėja, jog tai yra išmokų ir pašalpų valstybė. Mūsų ekonomika auga gana sparčiai, ir tai yra gerai, tačiau kitais metais mes turėsime rinkimus, ir man atrodo, kad valdančioji dauguma, na, norės pamaloninti tam tikromis gėrybėmis, išmokomis kai kurias grupes. Sakykite, kaip manote, ar atlaikysime tokį, na, populizmą, kuris bus sąlygotas ir ekonomikos augimo, ir to, kad yra noras vis kalbėti apie gerovės valstybę kaip pirmiausia apie pašalpų ir išmokų valstybę?
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Pirmiausia noriu pabrėžti, kad dirbančiųjų pajamų didinimas, pensijų didinimas, vaiko pinigų įvedimas yra vienos iš konkrečių priemonių. Kalbant apie perspektyvą ir jūsų minėtas politines rizikas, noriu pabrėžti, kad Vyriausybė pateiks subalansuotą ir atsakingą valstybės biudžeto projektą įvertindama tiek gerovės valstybės kūrimo iššūkius ir poreikius, taip pat įvertindama makroekonomines prognozes, prognozuojamas ateinantiems metams. Tikrai tai bus racionalus ir atsakingas biudžetas. Tai yra viena iš priemonių šiems dalykams subalansuoti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia M. Majauskas. Ruošiasi J. Razma. Prašom, Mykolai.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Aš turiu du trumpus klausimus. Vienas Seimo Pirmininkui. Jeigu pastebėjote, deja, nelabai jūsų klausėsi ir, mano supratimu, viena iš priežasčių – Seimas turi, mano giliu įsitikinimu, abejonių, ar yra valdančiųjų dauguma, kuri sugebės priimti tuos sprendimus. Ar galite mus patikinti, kad po suskilusios tvarkiečių frakcijos mes vis dar turime Seime daugumą?
Ir vienas trumpas klausimas Ministro Pirmininko pareigas einančiam gerbiamam ministrui Ž. Vaičiūnui. Ar padėsite Lietuvos Respublikos Prezidentui G. Nausėdai parengti įstatymų projektus, apie kuriuos jis yra minėjęs, kuriais jis siūlo kurti gerovės valstybę, nes po susitikimo su opozicijos nariais Ministras Pirmininkas turėjo tam tikrų abejonių. Klausimas paprastas, ar padėsite parengti? Taip ar ne?
V. PRANCKIETIS. Dėkoju. Taip, jūsų klausimas teisingas, formaliai daugumos nėra, kadangi iširus frakcijai visi frakcijos nariai pereina į Mišriąją grupę. Mišrioji grupė nėra valdančiosios daugumos dalis. Manau, kad valdančioji dauguma turės būti formuojama iš naujo.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkui už klausimą. Pirmiausia aš norėčiau pabrėžti, kad tikrai sveikiname Lietuvos Respublikos Prezidento raginimą spręsti ilgalaikes šalies problemas, pirmiausia socialinės srities. Džiugu pabrėžti, kad daugelis iniciatyvų, tiek Respublikos Prezidento, tiek Vyriausybės, iš esmės orientuotos į tų pačių tikslų siekimą ir įgyvendinimą. Daugelis tų pačių priemonių sutampa, daugelis priemonių sutampa. Todėl norėčiau pabrėžti, kad dėl Lietuvos Respublikos Prezidento siūlomų papildomų priemonių mes esame nusiteikę tikrai konstruktyviai, konstruktyviam dialogui, tiek Vyriausybė… tik pirmiausia, be abejo, Seime, rengiant projektus ir juos svarstant.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia J. Razma. Ruošiasi S. Gentvilas. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Mano klausimas Seimo Pirmininkui dėl dviejų projektų, kurių nematau darbų programoje. Pirmas dalykas, nematau darbų programoje Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymo projekto, nors būta valstiečių ir žaliųjų labai skambių pažadų, kad tinkamai reglamentuos Seimo narių darbo sąlygas, kad visuomenė jas priimtų kaip sąžiningas ir teisingas. Ar tai reiškia, kad jūs susitaikėte su A. Širinskienės boikotu Teisės ir teisėtvarkos komitete šio projekto ir neturite vilčių jį svarstyti nei šioje sesijoje, nei kada nors?
Antras dalykas, nematau darbų programoje Seimo nutarimo projekto dėl nepasitikėjimo Seimo Pirmininku, nors valdančiųjų atstovai viešai sakė, kad surinktas 71 parašas ir, atrodytų, Seimo narių valios niekas neturi stabdyti, jeigu parašais tokia valia pareikšta. Ar buvo toks teikimas į darbų programą, o gal jūs, kaip darbų programos formuotojas, jį išbraukėte?
V. PRANCKIETIS. Dėkoju. Dėl pirmojo klausimo. Seimo narių teisių ir pareigų įstatymas bus registruotas. Aš registruoju tą papildymą, pasiūlymą. Manau, jeigu komitetas, kaip jūs paminėjote, valdomas A. Širinskienės arba vadovaujamas, nesvarstys to įstatymo toliau, tai gal reikės keisti komitetą.
O dėl antrojo klausimo, dėl nepasitikėjimo. Parašai surinkti jau antri metai, bet neteikiama ir tokie klausimai į darbų programą neteikiami. Manau, kad tą dieną, kada galės ir norės teikti, Seimo nariai yra laisvi teikti ir tokį projektą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia S. Gentvilas. Ruošiasi A. Nekrošius.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, visų pirma sveikinimai su sesijos pradžia. Konkretus klausimas. Gerbiamas Seimo Pirmininke ir socialinės apsaugos ir darbo ministre. Seimo Pirmininke, jūs įžanginiame žodyje minėjote, kad Lietuvos įsipareigojimai tarptautinėms organizacijoms yra vykdomi. Aš norėčiau iškelti vieną klausimą, kurį tikėtumėmės, kad įtrauktumėte į darbotvarkę, tai yra Stambulo konvencijos ratifikavimas. Dar 2013 metais užsienio reikalų ministras L. A. Linkevičius pats asmeniškai pasirašė Europos Taryboje šitą konvenciją, bet Seimas jos neratifikavo. Kokios prognozės? Ačiū.
V. PRANCKIETIS. Taip, dėl Stambulo konvencijos. Nebuvo iniciatyvos įtraukti į darbotvarkę. Manau, kad L. A. Linkevičius, kaip Seimo narys, taip pat turi tokią teisę ir galbūt pareigą tokius siūlymus teikti. Tikėkimės iš jo ir tokios iniciatyvos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. O kadangi ne Vyriausybės valanda, tai gerbiamas ministras gali ir neatsakyti, nebent jeigu pageidauja. (Balsas salėje) Ar gerbiamas Ž. Vaičiūnas nori šiuo klausimu? Ne. Dėkoju.
Klausia A. Nekrošius. Ruošiasi V. Čmilytė-Nielsen.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju gerbiamajai posėdžio pirmininkei. Klausimas būtų gerbiamam Seimo Pirmininkui. Kadangi J. Razma mano klausimą paklausė dėl Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymo projekto, tai aš paklausiu tokį paprastą techninį tiesiog. Gerbiama mano kolegė L. Matkevičienė mane informavo, kad ji buvo registravusi Žmonių palaikų laidojimo įstatymo pakeitimo projektą. Ji buvo užregistravusi rugpjūčio 23 dieną. Darbotvarkėje jis niekaip neatsirado, tačiau atsirado neregistruotas projektas kitos politinės jėgos. Kaip tai būtų galima paaiškinti?
V. PRANCKIETIS. Matyt, nebuvo tokio pasiūlymo įrašyti jį į darbotvarkę, bet bet kokiu atveju pasižiūrėsime, kas yra atsitikę.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Gal tiesiog galima papildyti eigoje?
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, atsakydama kartu gerbiamam vicepirmininkui A. Nekrošiui noriu priminti, kad komitetai, komisijos, pavieniai Seimo nariai, frakcijos teikia pasiūlymus. Jeigu įstatymo projektas nėra sesijos po pateikimo… iki svarstymo ir priėmimo sėkmingai prašome papildyti ir teikti pasiūlymus. Ačiū.
Klausia V. Čmilytė-Nielsen. Ruošiasi E. Pupinis.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Mano klausimas yra būtent apie tai, ką tik ką kalbėjote. Užsiminėte, kad tie įstatymų projektai, kurie nėra įtraukti į rudens sesijos darbų programą, galėtų būti teikiami vėliau, bus įtraukti ir pateikimas bus leistas. Ar galime tikėtis iš opozicijos pusės, kad automatiškai bus pritarta projektų įtraukimui ir tokiu būdu jūs, valdantieji, parodysite tam tikrą geranoriškumą opozicijos atžvilgiu. Apie tai vakar kalbėjomės su premjeru ir jis patikino manąs, kad tokios etikos Seime, Seimo darbe reikėtų laikytis.
V. PRANCKIETIS. Dėkoju. Visi pasiūlymai buvo priimti dėl sesijos darbų programos. Manau, kad visi pasiūlymai, kurie dar bus teikiami dėl sesijos darbų programos, bus svarstomi. Aš kviesčiau kolegas pritarti, kad jie būtų pateikiami ir būtų pritarta.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia E. Pupinis. Ruošiasi G. Skaistė.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas Seimo Pirmininke, iš tiesų pažiūrėjus į programos švietimo ir mokslo skirsnį, jis niekuomet nebuvo toks kažkoks tuščias ir be Vyriausybės įstatymų. Šiuo metu buvo tik pateikta, kad bus registruotas Mokslo ir studijų įstatymas, kuris šiek tiek koreguos aukštojo mokslo finansavimą. Jūs kalbėjote apie tą nacionalinį susitarimą. Turbūt jis kaip miražas. Jo laukia visi kaip stebuklo, kaip išsigelbėjimo, kad jis kažką padarys su švietimo sistema, pakels tam tikrą lygį per nacionalinį susitarimą. Ar yra aišku, kokios iniciatyvos? Čia girdėti, kad ir Valstiečių frakcijos vadovas imsis iniciatyvos, Prezidentas. Ar yra kokie nors susitarimai, ar yra daromi kokie nors darbai ir ar nemanote, kad reikėtų imtis iniciatyvos ir pradėti bent jau kalbėti? Iš tikrųjų su švietimo sistema, kurią norėjome pakelti į labai aukštą, prestižinį lygį, kol kas nieko neišėjo. Ačiū.
V. PRANCKIETIS. Dėl nacionalinio susitarimo. Aš jį ne bergždžiai paminėjau. Apie jį yra diskutuojama, yra svarstomi keli projektai, taip pat ir visuomenininkų. Manau, kad juos turėtų kas nors konsoliduoti. Kada buvo Seimo valdybos susitikimas su Prezidentu, aš pasiūliau Prezidentui: jeigu jis matytų šio nacionalinio susitarimo perspektyvą, galbūt imtųsi iniciatyvos vienyti politines jėgas, kad nebūtų susipriešinimo tarp politinių jėgų. Jūs turbūt puikiai žinote, kad tokie dalykai atsitinka: taip, kaip buvo dėl nacionalinio susitarimo dėl gynybos finansavimo, tokio pat susitarimo reikėtų pasiekti ir dėl švietimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia G. Skaistė. Ruošiasi A. Sysas.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Norėjau paklausti Vyriausybės atstovo. Jūs per savo pristatymą kalbėjote, kad Vyriausybė nuosekliai ėmėsi skurdo ir pajamų nelygybės mažinimo, tačiau turiu pasakyti, kad tam tikroms grupėms skurdas mažinamas labiau nei kitoms. Pensininkų skurdas pastaraisiais metais išaugo jau iki nebetoleruotino 41 %, kai gyvena žemiau skurdo ribos. Ar yra šios sesijos darbų programoje kokių nors sprendimų, kurie padėtų spręsti būtent pensininkų skurdą? Jau dabar turime ir Prezidento tam tikras iniciatyvas. Ar bus išgirsti tie siūlymai ir ar bus konkretūs sprendimai šioje sesijos programoje?
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Norėčiau pasakyti, kad pensijų didinimo klausimas yra sisteminis, ilgalaikė šios Vyriausybės strateginė priemonė, dėl to pensijų indeksavimas yra viena iš esminių priemonių, vienas iš esminių instrumentų. Artimiausiu metu, be abejo, tas efektas kiekvienais metais bus vis toliau ir toliau matomas ir bus labiau jaučiamas kiekvieno pensinio amžiaus gyventojo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Sysas. Ruošiasi E. Gentvilas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas ministre, kuris šiandien reprezentuojate Vyriausybę, aš jums noriu pasakyti, kad čia nuo Vyriausybės niekas nepriklauso. Indeksavimas nustatytas įstatymu, jūs turite vykdyti įstatymą. Ir kaip Lietuvos ekonominis ūkis vystysis, taip ta pensija ir didės. Jeigu nedidinsite darbo užmokesčio, tos pensijos ir didės tiek, kiek gali didėti. Pirmiausia nuo darbo užmokesčio.
Bet mano klausimas vis dėlto būtų labai konkretus. Žiūrint į jūsų dokumentą, į programą, yra paminėta keletas dalykų, tai yra motinystės, vaiko priežiūros išmokų peržiūra arba asmenims, kurie yra vyresni negu 75 metai, nemokamų vaistų kompensavimas. Aš pasižiūrėjau – nematau įstatymų, galėtumėte pasakyti, ar yra, kada bus tie įstatymai ir kiek tai pareikalaus pinigų? Ačiū.
Ž. VAIČIŪNAS. Šie įstatymų projektai šiuo metu rengiami ir derinami Vyriausybėje, juos, be abejo, planuojame pateikti kartu su Valstybės biudžeto įstatymo projektu. Kaip žinote, Valstybės biudžeto įstatymo projektas planuojamas priimti Vyriausybėje iki šių metų spalio 16 dienos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia E. Gentvilas. Ruošiasi A. Matulas.
E. GENTVILAS (LSF). Klausimas gerbiamam Seimo Pirmininkui. Pirmininke, savo šios dienos kalbos pristatymo įžangoje jūs paminėjote, kad būtina imtis tyrimo dėl Rusijos įtakos ar politikams, ar politiniams procesams Lietuvoje. Sakykite, kas pasikeitė per nepilnus metus? Pernai rugsėjo 20 dieną aš pats Seime siūliau penkis klausimus dėl Rusijos įtakos Lietuvos politiniams procesams, „Chevrono“ išvarymo, Ignalinos atominės elektrinės įtakos Lenkų rinkimų akcijai ir taip toliau. Tai nei jūs… nė vienas jūsų frakcijos narys nebalsavo už tai. Tą patį pasiūliau pernai gruodžio 13 dieną. Vėlgi nė vienas nebalsavo, prieš balsavo arba susilaikė. Buvo galima jau metus tirti Rusijos įtaką politiniams procesams Lietuvoje. Kodėl pernai to nedarėte ir kodėl šiemet ateinate į sveiką protą?
V. PRANCKIETIS. Ačiū už komplimentą, sveiko proto kiekvienas norime turėti įmanomai daugiau. Manau, kad yra svarbu, kad šiandien mes to tyrimo galime imtis, ir ačiū už ankstesnes iniciatyvas, kad jos buvo. Tai buvo nuolatinis ėjimas link šiandienio, matyt, būsimo sprendimo. Manau, kad dabar jau galime kalbėti, kad toks tyrimas gali įvykti. Balsuojant užtektų turbūt jėgų įrodyti, kad toks tyrimas yra būtinas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Matulas. Ruošiasi A. Dumbrava.
A. MATULAS (TS-LKDF). Aš tiesiog nežinau kieno ir klausti. Gal Seimo Pirmininkas gali pakomentuoti, gal laikinai einantis Ministro Pirmininko pareigas? Į mane kreipėsi Ligoninių asociacija ir prašo, kad juos priimtų įtakingi valstybės asmenys pasikalbėti, kas čia dabar vyksta toje sveikatos sistemoje. Kuriami kažkokie būtinosios pagalbos centrai. Aš suprantu, kad mityba ligoninėse irgi yra labai svarbus klausimas, bet skaitant… Kadangi dabar premjeras serga ir negali įvykdyti savo pažadų priimti, tai gal gali tai padaryti Seimo Pirmininkas arba laikinasis Ministras Pirmininkas? Vakar teko skaityti buvusios ministro patarėjos N. Černiauskienės interviu, kuriame jinai rašo, kad Sveikatos apsaugos ministerijoje, kaip ir kai kuriose kitose, sprendimai priimami uždarame rate. Išties dabar jau ne tik įstaigų vadovai, medikai, merai, bet ir mes, dirbantys Sveikatos reikalų komitete, dažnai nesuprantame, kas čia vyksta sveikatos politikoje ir kokie vis dėlto yra mūsų prioritetai.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Tikrai ši Vyriausybė yra atvira, visais klausimais atvira, taip pat ir sveikatos apsaugos klausimais. Kreipusis, be abejo, visi yra priimami, tiek asociacijos, tiek interesantai. Aš manau, jeigu yra kažkokių problemų, papildomai galima kreiptis ir sveikatos apsaugos ministras tikrai priims, išklausys tiek idėjas, tiek pasiūlymus, ką būtų galima padaryti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Dumbrava. Ruošiasi S. Jovaiša.
A. DUMBRAVA (MSNG). Ačiū, gerbiama pirmininke. Einančiajam Ministro Pirmininko pareigas. Gerbiamas ministre, premjeras S. Skvernelis kalbėjo, kad 2020 metais vis dėlto bus ieškoma ir bus rasta galimybių kompensuoti praradimus statutinių pareigūnų, kurie prarado pensijas, kurie dirbo ypatingomis darbo sąlygomis, tai yra kenksmingomis darbo sąlygomis. Prašau pasakyti… Buvo kalbama apie vienkartinę išmoką. Ar neatsižada Vyriausybė šitų darbų, ar bus priimti rudens sesijoje kokie nors įstatymų projektai, kad vis dėlto kaip nors atsirokuoti su pareigūnais ir su tais žmonėmis, kurie dirba ypatingomis darbo sąlygomis? Labai ačiū.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Kaip žinome, šios priemonės, šie siūlymai yra koalicinės sutarties dalis, tai yra integruoti į koalicinę sutartį. Šiuo metu rengiami konkretūs pasiūlymai, kaip tai reikėtų įgyvendinti. Jie bus teikiami Vyriausybei ir Vyriausybėje bus svarstomi.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas Seimo Pirmininke, jūs ką tik paskelbėte žinią, kad valdančiosios koalicijos nebeliko, subyrėjo ir frakcija. Tai dabar iš to klausimas jums, ar jūs reaguosite į tai, kad tos subyrėjusios frakcijos narys šiuo metu tebėra jūsų pavaduotojas? Ar artimiausiu laiku bus registruojama atitinkanti Statuto normas jūsų kokia nors pataisa?
V. PRANCKIETIS. Taip, jūs teisus, reaguoti turėsime. Paklausime, koks bus jo paties apsisprendimas. Jei bus kitoks apsisprendimas, tada turėsime spręsti Seime. Tai yra Seimo sprendimo dalykas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau norinčių klausti nėra.
Gerbiamieji kolegos, po pateikimo motyvai. Prieš – M. Majauskas. Prašome.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Iš tiesų nesu prieš, tačiau susilaikysiu, nes ir Seimo Pirmininkas atkreipė dėmesį, jog valdančiosios daugumos bent jau formaliai mes šiandien Seime nebeturime ir nelabai aišku, kas prisiims atsakomybę už šios programos įgyvendinimą ir ar iš tikrųjų ta dauguma, kuri buvo, įgali priimti tuos sprendimus. O galbūt nauja valdančioji dauguma su naujais ministrais, naujomis idėjomis turi visai kitokią programą? Todėl, man atrodo, būtų atsakinga galbūt atidėti sprendimą dėl rudens darbų programos ir palaukti, kol nauja valdančioji dauguma bus suformuota ir priims atitinkamus sprendimus, kokie gi svarbiausi klausimai turi būti priimti rudens programoje.
Taip pat atkreipiu dėmesį – kelią nerimą ir Vyriausybės užsispyrimas nepalaikyti Prezidento siūlymų kurti gerovės valstybę ir atsisakymas padėti parengti įstatymų projektus. Man atrodo, tai irgi yra nesuderinama su geranorišku bendradarbiavimu ir kelia klausimą, ar iš tikrųjų čia reikia varžytis, kas pateiks geresnį įstatymo projektą, o gal vis dėlto vertėtų suremti pečius ir kartu dirbti vardan Lietuvos?
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau norinčių kalbėti nėra. Gerbiamieji kolegos, balsuojame po pateikimo dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VII (rudens) sesijos darbų programos“. Mieli kolegos, prašau dėmesio, balsuojame!
Balsavo 101 Seimo narys: už – 64, prieš – 1, susilaikė 36. Po pateikimo pritarta. Siūlomi visi komitetai ir siūloma svarstyti rugsėjo 17 dieną.
11.01 val.
Informaciniai pranešimai
Gerbiamieji kolegos, norėčiau jūsų dėmesio! Įvyko Lietuvos Respublikos Seimo Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos posėdis ir išsirinko seniūną R. Sinkevičių. Sveikiname, linkime sėkmės vadovaujant frakcijai.
Toliau posėdžiui pirmininkauja Seimo Pirmininkas V. Pranckietis. (Šurmulys salėje)
11.02 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl Baltijos kelio reikšmės“ projektas Nr. XIIIP-3781 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Darbotvarkės 1-4 klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl Baltijos kelio reikšmės“ projektas Nr. XIIIP-3781. Pranešėjas – Seimo narys E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Mieli bičiuliai, nepaisant to, kad mes ką tik… Sveikindamas jus su nauja sesija noriu pasakyti, kad nepaisant to, kad mes kartu pakartojome Baltijos kelio aidą, viena iš rezoliucijų dėl Baltijos kelio vidinės reikšmės buvo priimta, bet dėl Baltijos kelio tarptautinės reikšmės teikiame šiandien. Aš labai dėkingas tiems, kurie balsavo už šią rezoliuciją, jos pirminį pateikimą, tai buvo vasaros pabaiga ir mūsų netikėtai sušaukta sesija, kurioje buvo formuojama Vyriausybė. Nematydamas nė vieno balso ir suprasdamas, kad jūs klausiamai į mane žiūrite, kam reikalingos, kai jau turėjome tokį visuotinį pritarimą šitam dokumentui, dar papildomos kalbos, aš turėčiau pasakyti, kad aš sutrumpinsiu savo pasisakymą iš dešimties minučių į penkias ir pasakysiu esminį dalyką.
Baltijos kelias – tai buvo pareiškimas ir apgynimas mūsų Kovo 11-osios. Kovo 11 diena nebūtų buvusi įmanoma be Baltijos kelio masiškumo, todėl ta kelių milijonų žmonių pademonstruota vienybė išgąsdino tuometinę valdžią ir tuometinė valdžia suprato, kad Kovo 11 dieną paskelbus pradėti iš karto žudynes Baltijos žmonių, kurie norėjo laisvės, reikštų jūrą kraujo. Todėl šiandien aš siūlau įvertinti ir pasiūlyti tarptautinei visuomenei įvertinti šitą Baltijos tautų grįžimą į laisvę ir todėl pats… Kaip jūs matėte, rezoliucijos pabaigoje yra pasiūlymas. O pasiūlymas yra toksai. Siūloma kitoms NATO šalims pasekti Baltijos šalių, Lenkijos ir kitų NATO narių pavyzdžiu ir greičiau skirti 2 % ar daugiau BVP gynybai. Antras, prašome didesnio JAV dalyvavimo Baltijos šalių gynyboje žinodami, kad Lenkija jau tai pasiekė. Po viso mūsų nueito kelio, aš manau, šitas papildomas priminimas pasaulio visuomenei, kad mes iki galo nesame saugūs ir saugumo architektūra nėra baigta, yra gana svarbus. Tiek.
Jeigu jūs nesupyksite, aš sutrumpinsiu savo pateikimą šito jau mūsų apsvarstyto dokumento rugpjūčio pabaigoje iki siūlymo šiandien jums už jį balsuoti.
Gerbiamas Pirmininke, kaip žadėjau, sutrumpinau savo pasirodymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, bet jums dar reikėtų atsakyti į klausimus. Užsirašė du Seimo nariai. Klausia Seimo narys A. Gumuliauskas. Ruošiasi A. Sysas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Aš suprantu, kad tai yra rezoliucija ir Istorinės atminties komisija jos negalės svarstyti kaip atskiro dokumento. Aš tik tiek galiu pasakyti savo nuomonę, kad žiūrint iš istorinės perspektyvos tai iš tikrųjų svarbus dokumentas. Jis yra svarbus ir gynybine prasme. Taigi aš neužduodamas klausimo manau, kad nesvarbu, kad jis pavėluotas, žinome, dėl kokių techninių priežasčių pavėlavo, tas dokumentas turėtų būti tikrai priimtinas visiems. Ačiū.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas. Ruošiasi S. Tumėnas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Pagarba mano kolegai Emanueliui. Dėkoju už iniciatyvą, tik mano toks klausimėlis, kai žiūriu į rezoliuciją. Tamsta išskiriate atskirai Jungtines Amerikos Valstijas ir po to sakote – „ir kitos Vakarų šalys“. Man atrodo, kad Jungtinės Amerikos Valstijos irgi yra Vakarų šalis. Ar neapsiribotume mes tik Vakarų šalimis, neišskirdami vienos – Jungtinių Amerikos Valstijų, nes mus pirmiausia pripažino ne Jungtinės Amerikos Valstijos, o Islandija, iš Europos Sąjungos irgi buvo palaikymo. Mano klausimas, kodėl išskiriate tik vienas Jungtines Amerikos Valstijas, o jau kitas Vakarų šalis po „ir“? Ačiū.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Galiu atsakyti, taip? Gerbiamas bendražygi ir kolega, norėčiau atsakyti labai paprastai į jūsų klausimą. Čia jūs kalbate apie tą dalį, kur mes gale prašome. O prašome mes… (Balsas salėje) Pirmąją dalį, taip? Labai paprasta atsakyti. Dėkojame JAV ir kitoms Vakarų šalims už ryžtingą Baltijos valstybių okupacijos nepripažinimo politiką, už tai, kad pačiam žinoma JAV S. Veleso deklaracija buvo pirmoji 1940 m. liepos 23 d., paskelbus ryžtingą… Po Molotovo–Ribentropo pakto ir po sovietų armijos įsiveržimo pirmas pareiškimas buvo Amerikos pareiškimas, kad ateityje Amerika nepripažins Baltijos šalių okupacijos todėl, kad tos šalys (ten dar duota nuoroda) nuėjo demokratijos keliu. Ten yra tokia nuorodėlė Amerikos sekretoriaus S. Veleso deklaracijoje.
Po to mes pavadinome, gerbiami Seimo nariai, aikštę prie Užsienio reikalų ministerijos Istorinių saitų su Amerika aikšte ir ten į vario plokštę įdėjome šitą S. Veleso deklaraciją, kad Baltijos šalių okupacija niekada nebus pripažinta. Dėkojant Amerikai, kad 50 metų nebuvo pripažinta okupacija, ir yra įrašytas šitas sakinys, o kitos Vakarų šalys kai kurios, deja, nenoriu čia minėti, Baltijos šalių okupaciją pripažino. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamas pranešėjau, šiandien mes puikiai žinome, koks atgarsis buvo Baltijos kelio pasaulyje. Buvo sakoma, kad ta idėja verta Nobelio premijos už drąsą, ryžtą, solidarumą, pasiryžimą. Dabar ši rezoliucija. Ar jau apmąstėte, kaip šią rezoliucijos idėją ir rezoliuciją skleisite, kad pasaulis apie ją kuo daugiau sužinotų, kad ji neliktų vien Seimo kanceliarijos stalčiuose?
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Gerbiamas Stasy, aš manau, kad čia yra kertinis klausimas, kad mūsų pasiekimai, kurie buvo daug anksčiau, negu, pavyzdžiui, Vokietijos susivienijimas, įvykęs lapkričio mėnesį. Gerbiamas Stasy, Vokietijos susivienijimas įvyko po trijų mėnesių. Po trijų mėnesių. Baltijos kelias buvo vienas iš anksčiausių pareiškimų dėl visų revoliucijų. Todėl aš manau, kad svarstant esminį klausimą, kuris išplauktų iš jūsų, kolega, paklausimo, tai yra ar lenkų revoliucija, ar Vokietijos suvienijimas, ar Baltijos šalių okupacijos nutraukimas yra pagrindinis įvykis Europoje, mes turėtume kovoti šioje konkurencinėje kovoje ne tik gerbiamo A. Gumuliausko arba Istorinės atminties komisijoje, arba Genocido centro, bet mes turime kovoti tarptautinėje erdvėje, kad mūsų pasiekimas įvyktų. Aš manau, kad, pavyzdžiui, tarptautinėje erdvėje mes turime siekti, kad Baltijos kelio gatvės ir aikštės ateityje būtų pervadintos sostinių, užsienio valstybių sostinių centrinėse vietose. Kaip mes turime Vokietijos suvienijimo, Lenkijos solidarumo gatves Amerikoje, Švedijoje, taip mes turime siekti ir Baltijos solidarumo. Todėl… Gerbiamas pirmininke, 28 dieną Baltijos kelias išėjo iš paneigimo Molotovo–Ribentropo pakto, pone Gumuliauskai, 28 dieną bus Molotovo–Ribentropo pakto protokolo 80 metų liūdno atminimo paminėjimas, todėl mes turėtume ir per Molotovo–Ribentropo pakto neigimą, Hitlerio ir Stalino neigimą susitarimo dvejų metų dar sykį įtikinti pasaulio visuomenę, kad Baltijos kelias buvo gal ir svarbesnis nei kiti revoliuciniai įvykiai 1988, 1989, 1990 metais Europoje, vedantys į demokratiją. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau klausiančių nėra. Dėkoju pranešėjui E. Zingeriui. Jūs galite sėsti.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ačiū.
PIRMININKAS. Kviečiu diskutuoti Seimo narį A. Gumuliauską. Atsisako Seimo narys diskutuoti.
Priėmimas. Motyvai. Motyvai už – Seimo narys A. Gumuliauskas. Taip pat atsisako. Dėkoju.
Balsuojame dėl rezoliucijos priėmimo.
Šios rezoliucijos priėmimas
Balsavo 95 Seimo nariai, vienbalsiai visi pritarė rezoliucijai. Rezoliucija (projektas Nr. XIIIP-3781) priimta. (Gongas)
11.14 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Konstantiną Guriną iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIIIP-3775(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Konstantiną Guriną iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIIIP-3775(2). Svarstymo tęsinys. Gerbiami kolegos, turime pareiškimą Lietuvos Respublikos Seimui. K. Gurino vakar dienos pareiškimas.
„Aš, Konstantinas Gurinas, esu informuotas, kad 2019 m. rugsėjo 10 d. Seime bus nagrinėjamas klausimas dėl mano atleidimo iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų. Savo teise dalyvauti šiame svarstyme nepasinaudosiu, taip pat prašau atkreipti dėmesį, kad mano, kaip teisėjo, iš kurio pareigų mane norima atleisti, įgaliojimai pasibaigė 2019 metų rugpjūčio mėnesį.“ Pasirašo K. Gurinas. Diskusija. Diskutuoti užsirašė Seimo narys V. Bakas.
V. BAKAS (MSNG). Gerbiami kolegos, iš tiesų mes šiandien svarstome nutarimo projektą, dėl kurio abejoja ir pats Prezidentas, pateikęs šį projektą. Kaip žinote, rugsėjo 5 dieną Konstitucinis Teismas atsisakė nagrinėti Prezidento kreipimąsi išaiškinti savo ankstesnį nutarimą. Jeigu prisimenate, Prezidentas prašė tiesiog paaiškinti, ar jo siūlomos procedūros atitinka Konstituciją ir apskritai ar toks atleidimas yra įmanomas. Kitaip tariant, Prezidentas, be abejo, realizuoja savo konstitucinę teisę teikti tokius projektus, bet jis kartu ir abejoja. Abejonių paliko ir Konstitucinis Teismas. Yra labai svarbi priežastis vis dėlto atsakingiau pasižiūrėti į tokias iniciatyvas ir vis dėlto naudotis tomis teisėmis, kurias Seimui suteikia Konstitucija pagal savo 116 straipsnį. O tai reiškia, kad jeigu Aukščiausiojo ar Apeliacinio teismo teisėjai šiurkščiai sulaužė priesaiką arba pažemino teisėjo vardą ir pažeidė Konstituciją, atsiprašau, šiurkščiai sulaužė priesaiką ir pažeidė Konstituciją, tokiu atveju Seimas turi imtis apkaltos iniciatyvos. Gerbiami kolegos, aš iš tiesų manau, kad Seimas šiuo atveju atsižvelgdamas į situacijos rimtumą vis dėlto pradėtų kitą procedūrą – pradėtų apkaltą galimai priesaiką sulaužiusiems ir Konstituciją pažeidusiems Apeliacinio ir Aukščiausiojo Teismo teisėjams. Jeigu mes to nepadarysime, iš tiesų mes galime plaukti tik paviršiumi ir, tiesą sakant, nei visuomenė, nei mes patys taip ir nesužinosime, kas iš tiesų atsitiko ir kas iš tiesų vyksta mūsų teismų sistemoje. Tik apkaltos procedūra gali leisti tai išsiaiškinti.
Dar labiau. Kai buvo pateiktas šis Seimo nutarimas, aš susipažinau su medžiaga, kurią pateikė Teismų taryba, ir verta apgailestauti, kad tik trys Seimo nariai buvo pasirašę, kad su ta medžiaga susipažino. Aš tikiuosi, šiandien yra daugiau Seimo narių, kurie vis dėlto žino, už ką šiandien balsuos. Gerbiami kolegos, aš vis dėlto siūlyčiau neplaukti paviršiumi, nepritarti šiam nutarimo projektui, vykdyti Konstituciją, tai yra jos 116 straipsnį, ir pradėti šiam teisėjui apkaltos procesą. Tai leis mums įsitikinti, man asmeniškai susipažinus su ta medžiaga, taip pat susipažinus su NSGK pateikta medžiaga, tikrai kelia abejonių, ar iš tiesų galima prekyba teisingumu baigėsi tik šiais teisėjais, ar vis dėlto situacija yra kur kas rimtesnė ir tiek apie bylų skirstymo spragas, tiek apie galimos prekybos teisingumu sistemą galėjo žinoti ir platesnė teisėjų ir teismų savivaldos bei bendruomenės dalis. Jeigu taip, klausimas, ar apskritai į tai buvo reaguojama?
Aš nesu girdėjęs, kad į tai būtų reaguojama savanoriškai. Šioje konkrečioje situacijoje ką turėjo padaryti Teismų taryba? Teismų taryba, remdamasi Teismų įstatymu, kuriame aiškiai apibrėžiamos procedūros, vasario mėnesį, iš karto po teisėjų sulaikymo, turėjo inicijuoti drausmės bylą. Etikos ir drausmės komisija pagal Teismų įstatymą turi inicijuoti drausmės bylas, jeigu yra požymių, kad teisėjai pažeidė etikos kodeksą, o etikos kodeksas dažnai yra pagrindas arba paprastai yra pagrindas pripažinti…
PIRMININKAS. Laikas!
V. BAKAS (MSNG). …teisėją pažeidus Konstituciją ir sulaužius priesaiką. To padaryta nebuvo. Nebuvo Teisėjų garbės teismo viešo svarstymo, ne uždaro, kaip dabar yra Teismų taryboje.
Kolegos, paskatinkime teismų savivaldą atlikti savo darbą ir patys atlikime savo darbą iš esmės, kad mes galėtume pasitikėti teismų sistema. Todėl aš siūlyčiau šitam nutarimui nepritarti ir pradėti apkaltos procedūrą.
PIRMININKAS. Motyvai. Motyvai už – Seimo narys J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Nors kolega Vytautas čia taip labai aistringai ragino nepritarti nutarimo projektui, aš kviesčiau pamąstyti, ką reiškia nepritarti šiuo atveju. Mes nepritartume, kad teisėjas yra pažeminęs savo vardą ir kad Prezidento teikimas yra kažkoks nepagrįstas, jeigu jį atmetinėtume.
Kalbant apie kitą kelią – apkaltos kelią, tik iš pirmo žvilgsnio jis atrodo toks rimtesnis, solidesnis, bet prisiminkime, kad einant apkaltos keliu, asmuo, kuriam pradėta ši procedūra, bet kurią akimirką pats gali paprašyti atleidžiamas iš pareigų, ir nėra kol kas jokio teisinio konstitucinio mechanizmo jo pareiškimo netenkinti. Taigi apkaltos siūlymas yra privilegijuoto kelio siūlymas tam teisėjui. Tuo labiau kad jis savo pareiškime akcentuoja, kad jo įgaliojimai pasibaigę, tai labai greitai turbūt pasinaudotų atleidimo iš pareigų galimybe pradėjus apkaltą.
Dėl to, aš manau, reaguojant ir į vertinimus visuomenės, kuri tikrai buvo labai nustebusi ir šokiruota, kai iškilo į viešumą šita teisėjų, advokatų byla su tokiu skaičiumi asmenų, ir pasitikint Prezidento teikimu, kadangi jo atstovė įtikinėjo mus, kad teisiškai jie yra stipriai pasikonsultavę ir pasiaiškinę, aš siūlau – pritarkime tam nutarimo projektui ir judėkime į priekį.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys V. Bakas.
V. BAKAS (MSNG). Gerbiami kolegos, aš čia drįsčiau nesutikti su pono J. Razmos pozicija, nors ji atrodo logiška iš pirmo žvilgsnio. Mes kalbame apie atleidimo teisėtumą. Jeigu paskaitysite Konstitucinio Teismo nutarimą, kuris buvo priimtas dėl Prezidento kreipimosi, visiškai neseno, jūs pamatysite, kad Konstitucinis Teismas labai aiškiai pasisakė, kad jis nenagrinėjo niekada Konstitucijos 116 straipsnio atitikimo Konstitucijai. Jis tai aiškiai pasakė – nenagrinėjo. Tačiau Konstitucija labai aiškiai pasako, kad jeigu yra sulaužyta priesaika, būtent Seimas turi spręsti šią problemą ir tai pagal Konstituciją yra teisėta. Šį atleidimą kritikavo konstitucinės teisės ekspertai teikdami Teismų tarybai savo išvadas. Jeigu prisimenate, ponas V. Sinkevičius labai aiškiai pasakė, kad šiuo atveju atleidimas turi vykti būtent apkaltos būdu ir tai atitiks Konstituciją. Tokiu būdu bus užtikrinta teisėjų, kurie galimai sulaužė priesaiką ir pažeidė Konstituciją, atsakomybė.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Balsuojame po svarstymo.
Balsavo 79 Seimo nariai, užsiregistravo 81: už – 73, prieš nebuvo, susilaikė 6 Seimo nariai. Po svarstymo nutarimui pritarta. Priėmimas planuojamas ketvirtadienį, rugsėjo 12 dieną.
11.27 val.
Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 2, 3, 12 straipsnių, IV skyriaus antrojo skirsnio pakeitimo, papildymo 61 straipsniu ir IV skyriaus trečiojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-3707, Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 15, 19, 191, 192, 47, 55 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 551 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3708, Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 6 straipsnio ir 1 ir 2 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3709, Aplinkos monitoringo įstatymo Nr. VIII-529 2, 9, 11 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 111 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3710, Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. IX-886 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3711 (pateikimas)
Gerbiami kolegos, dar turime laiko iki pertraukos, ir siūlau pradėti pateikimą. Darbotvarkės 1-12 klausimas – Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 2, 3, 12 straipsnių, IV skyriaus antrojo skirsnio pakeitimo, papildymo 61 straipsniu ir IV skyriaus trečiojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-3707. Pateikimas. Pranešėjas – K. Mažeika. Kartu pateikia projektus Nr. XIIIP-3708, Nr. XIIIP-3709, Nr. XIIIP-3710 ir Nr. XIIIP-3711. Prašom.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tiesų noriu pristatyti garsiai girdėtą ir turbūt Klaipėdos pavyzdžiu paremtą įstatymų paketą dėl taršos. Netgi ir savaitgalį vyko 4 tūkst. žmonių eisena dėl problematikos, susijusios su kvapais ir situacija būtent Klaipėdos regione, tačiau tai tik vienas iš pavyzdžių Lietuvoje, ir daugeliu atvejų stebime, kad ta situacija turi keistis.
Aplinkos ministerija parengė įstatymų projektų pakeitimus, kurie būtent ir padėtų spręsti susidariusias problemas. Ir kas yra siūloma, kokios teisinio reguliavimo nuostatos ir kokie rezultatai yra laukiami? Kontrolės įstatymo pakeitimo projekte nurodomi atvejai, kai duodamas privalomasis nurodymas apima ir asmenis, ir veiklos stabdymą, kai to reikia aplinkosauginiams tikslams siekti, nes iki šiol nebuvo tokių atvejų. Faktiškai įmonės, pažeidusios aplinkosauginius reikalavimus, gaudavo privalomuosius nurodymus dėl taršos, juos turėdavo susitvarkyti, tačiau įmonė, apskundusi teismui sprendimą, savo taršią veiklą galėdavo tęsti ir toliau, todėl, na, ta tarša galėdavo tęstis neribotai. Dėl to ir buvo priimti šie sprendimai ir siūlymai. Ir dar labiau konkretizuojami atvejai, kada duodami privalomi nurodymai.
Privalomasis nurodymas dėl aplinkos atkūrimo priemonių duodamas tuo atveju, kai nevykdomas aplinkos atkūrimo planas, kai nėra galimybės operatyviai surašyti privalomojo nurodymo, tačiau pagal situaciją būtina nedelsiant imtis priemonių. Tokiu atveju aplinkos apsaugos kontrolės pareigūnai turi atlikti tam tikras veiklas konkretizuojant atvejus, kada duodami privalomieji nurodymai ir siekiama aplinkos apsaugos valstybės kontrolės procedūrų aiškumo.
Atsisakyta reikalavimų, kada visais atvejais – nesvarbu, ar asmuo vykdo aplinkos atkūrimo priemones, ar jų nevykdo, duodamas privalomasis nurodymas dėl aplinkos atkūrimo priemonių vykdymo. Tokio reglamentavimo atsisakyta kaip perteklinio, nustatant galimybę pareigūnui teikti reikalavimus privalomai surašant nurodymą ir siekiant aplinkos apsaugos valstybės kontrolės efektyvumo. Taip pat Kontrolės įstatymo pakeitimo projekte nustatoma, kad privalomojo nurodymo formos pildymo reikalavimus, laikantis šio įstatymo išdėstytų nuostatų, tvirtina aplinkos valstybės kontrolę vykdanti institucija, tai Aplinkos apsaugos departamentas, ir vykdanti institucija pagal tyrimą ir jos privalomąjį nurodymą efektyviau pasirinks būtent formas, kuriomis teiks pakeitimus.
Taip pat atkreipiame dėmesį, kad Kontrolės įstatymo pakeitimo projekte yra nurodyta, kas konkrečiai privalo nurodytoje formoje būti ir kas turi būti joje užpildyta. Taip pat atsisakyta atskiro skyriaus dėl asmens veiklos stabdymo, esant aplinkai kenksmingai veiklai, tai yra asmens veikla būtų stabdoma privalomuoju nurodymu, esant privalomųjų nurodymų davimo pagrindams. Toks reglamentavimas padidina procedūrų skaidrumą, aiškumą, neteisėtos veiklos stabdymo atvejai nėra apribojami siaurais kriterijais, kurie neretai esant neteisėtai veiklai yra per siauri.
Taip pat yra įvedamas naujas teisinis reguliavimas, kad įvykdžius privalomąjį nurodymą aplinkosaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija kreipiasi į antstolį dėl įpareigojimo vykdyti privalomąjį nurodymą. Ir toks reguliavimas reikalingas, nes atsiranda atvejų, kai asmenys nevykdo privalomųjų nurodymų, susimoka tiesiog baudą už neįvykdymą ir toliau tęsia savo veiklą, kuri yra tarši.
Taip pat Kontrolės įstatymo pakeitimo projektu numatoma, kad aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei reikalingus tyrimus ir matavimus, išskyrus valstybinius laboratorinius aplinkos tyrimus, vykdo pati Aplinkos apsaugos agentūra, arba organizuoja jų vykdymą teisės aktų nustatyta tvarka, tai reiškia, kad matavimo stotelės, už kurias dabar yra atsakingi ir jas įrengia ir administruoja patys teršėjai, bus nepriklausomos, ir turės būti duomenys gaunami nepriklausomai, taip pat jos turės būti akredituotos.
Taip pat atsižvelgiant į tai, kad Kontrolės įstatymo pakeitimo projekte pripažįstamas netekusiu galios IV skyriaus trečiasis skirsnis, pagal kurio nuostatas įgyvendinta būtent Europos Tarybos direktyva, tai pramoninių teršalų, išmetamų teršalų kontrolės įstatymo pakeitimo projekto nuostatos parengtos taip, kad tinkamai įgyvendintų šią direktyvą. Tai yra suderinti su direktyvos nuostatomis ir Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo projekto tikslai ir uždaviniai, tai yra būtent sugriežtinti ūkinės veiklos reikalavimus, įtvirtinti teršalų, įskaitant žaliavas, produktus, šalutinius produktus, atliekas, apribojimus, nustatyti atitinkamą juridinių asmenų atsakomybę, sugriežtinti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo pagrindus, nustatyti pareigą planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui įgyvendinti sprendime dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio nustatytas sąlygas o ir (ar) dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai ir (ar) atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvadoje nustatytas numatytas priemones neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, o planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesuose dalyvavusiems subjektams dalyvauti tolesniuose leidimų išdavimo ir (ar) veiklos vykdymo kontrolės etapuose, užtikrinant, kad būtent būtų šios nuostatos visiškai įgyvendintos. Ir tikimasi, kad šis projektas būtent padės išspręsti iki šiol atsiradusias problemines situacijas, ypač plečiantis miestams, kai ūkinė veikla vykdoma šalia gyvenamųjų kvartalų, kai leidimai išduoti ir būtent poveikio aplinkai vertinimo procedūros numato leidimuose vykdomas tvarkas, jų nesilaikoma, ir tokiu atveju kyla daugybė konfliktų, kuriuos dažnai girdi ir kiekvienas Seimo narys individualiai apygardoje ir bendrai kompleksiškai tiek ministerijoje, tiek Vyriausybėje sprendžiamos susidariusios pato situacijos. Todėl siūlomas šis įstatymų projektų paketas, pirminis, nes realiai reikės dar nemažai poįstatyminių teisės aktų, kad daugelį situacijų būtų galima būtent apibūdinti ir išspręsti.
Trumpai tiek. Gerbiami kolegos, jeigu bus klausimų, mielai atsakysiu.
PIRMININKAS. Jūsų paklausti nori nemažai Seimo narių. Klausia S. Gentvilas. Ruošiasi T. Tomilinas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas ministre, vos užvakar 2 tūkst. klaipėdiečių ėjo eisenoje protestuodami ir mitinguodami prieš blogus kvapus ir teisę atsidaryti langus be smarvės kvapo. Mes kartu su jumis buvome dar 2017 metų sausį Klaipėdoje ir tik dabar matome iš Vyriausybės šį projektą. Dveji su puse metų praėjo. Tai reikia konstatuoti – labai labai sudelsta.
Bet aš norėčiau jūsų paklausti apie įgaliojimus, kuriuos suteikėme aplinkosaugos pareigūnams. Juos tikrai reikia išplėsti. Bet turint atvejį gerbiamo Aplinkos apsaugos departamento pavaduotojo, kuris tyrimo poligrafu metu prisipažino ėmęs kyšius, ar nėra pavojaus, kad tiek stipriai išplėtus, kaip dabar numatyta įstatyme, įgaliojimus, iš esmės bus piktnaudžiaujama tokiais įgaliojimais ir bet kokią Lietuvos įmonę, turinčią taršos leidimą, arba TIPKʼą, bus galima uždaryti po antro privalomojo nurodymo vos per dvi tris dienas, norint piktybiškai arba konkurento inicijuoto tyrimo metu? Ar tokias rizikas galima panaikinti šituo įstatymu ir ar jos yra įžvelgiamos? Ačiū.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Situacija, kalbant apie projektą, kuris buvo apie dvejus metus rengiamas, tai daugiau negu dešimties metų procesas. Žmonės tiesiog kreipdavosi, rašydavo, bet joks veiksmas nebuvo atliktas, todėl tikrai buvo susikaupę didžiuliai darbai ir tiek išanalizuoti, apibendrinti ir sudėti į vieną paketą, kas yra padaryta šiuo atveju, įstatymų pakeitimus, tai tikrai yra didžiulis darbas. Manau, kad reikėjo tai padaryti gerokai anksčiau, kad tokia situacija, kuri yra šiandien Klaipėdoje ir kituose miestuose dėl kvapų ir taršos, nebūtų atsiradusi. Turbūt tenka tik apgailestauti, bet darbas, žingsnis žengtas.
Kalbant apie inspektorius, apie tą Klaipėdos atvejį, manau, kad pareigūnai turi teises, pareigas ir turi atsakomybę. Šiuo metu baigiamas atlikti Aplinkos apsaugos departamento vidaus auditas. Pirmines išvadas aš jau mačiau. Tikrai, kas yra akcentuojama, galiu pasakyti, tai imuniteto sistemos atsiradimas, vidaus kontrolė, pareigūnų atsakomybė, nepriekaištinga reputacija. Tai turbūt tie saugikliai, kurie padėtų sistemai funkcionuoti be galimybės piktnaudžiauti. Bet kuris inspektorius, priėmęs vienokį ar kitokį sprendimą, turi žinoti, kad už tai jo laukia atsakomybė. Panašią situaciją turėjome ir su policijos pareigūnais anuomet, kai vyko įvairiausi procesai. Šiandien galime pasidžiaugti, kad ta sistema yra tikrai gerokai pasikeitusi ir pasitikėjimas ja yra išaugęs daug kartų. Todėl pasitikėjimo kreditas aplinkosaugininkams, manau, šiuo paketu yra tikrai didžiulis, bet tuo pačiu yra didžiulė ir atsakomybė. Mes apie tai kalbame, tai turime užtikrinti ir įstatymų lydimaisiais teisės aktais tai reglamentuoti.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys T. Tomilinas. Ruošiasi A. Sysas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiamas kolega, džiaugiuosi, kad šio įstatymo projekto svarstymas ir pateikimas Seime yra susijęs su labai aktyviu pilietinės bendruomenės veikimu ir tos pačios Klaipėdos bendruomenių iniciatyvomis. Tai kaip pavyzdys, kad visuomenės poreikiai gali būti labai aiškiai atnešti iki politinės darbotvarkės.
Mano klausimas yra galbūt platesnis nei konkrečios formuluotės. Koks jūsų planas vis dėlto atremti tas prieštaraujančios pozicijas, kurios taip primityviai sako, kad mes čia viską norime sugriežtinti, bausti, drausti arba kenkti kažkam? Kokios pagrindinės žinutės? Tai, kad liberalus nusodinti čia bus galima, akivaizdu. Matome didelius interesus. Bet taip plačiau vis dėlto, kokias ketinate priemones ir kokias mintis naudoti? Ačiū.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, kolega, už klausimą. Manau, paties principo negali būti – negalima kelti priešpriešos, gyventojų sveikos, švarios aplinkos ir verslo, nes iki šiol, manau, per daug supriešintas verslas ir žmonių gyvenimo kokybė, tai sveikata ir darni aplinka. Todėl manau, kad principas „teršėjas moka“ turbūt yra visiems galiojantis, nesvarbu, kokio dydžio yra verslas, kokio dydžio įmonė, bendrovė ar fizinis asmuo, ar galų gale kaimynai, besiribojantys tvora. Manau, turime visi prisiimti atsakomybę už aplinką, už švarią aplinką, kad ji būtų tinkama gyventi ir nebūtų kuriamas precedentas, kokį turime šiandien Klaipėdoje ir kituose rajonuose. Manau, kad būtent maksimali atsakomybė ir supratimas aplinkos, žinojimas, kokia konkrečiai atsakomybė, reikalavimai, turbūt tas aiškumas šiuo atveju turi naudos visiems: tiek šiuo atveju verslui, tiek bendruomenei, kuri gali priimti atitinkamus sprendimus, o institucijų pareigūnai vadovautis teisės aktais, pagal kuriuos kuo mažiau galimybės interpretuoti ir priimti asmeninius sprendimus.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Sysas. Ruošiasi A. Strelčiūnas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamas ministre, žinau jūsų gerą iškalbą. Aš labai norėčiau konkretaus atsakymo, o ne kalbėti apie kvapus, dūmus, užterštumą, apie tai, kaip gerai dirbame. Yra Teisės departamento pastabų – gana daug ir labai rimtų. Mano klausimas apie tai, į ką atkreipė dėmesį ir Teisės departamentas.
Suteikdami galių, kaip mes užtikrinsime jų vykdymą? Na, išjungsime kirtiklį su elektros energija tokiai įmonei, kad elektriniai kranai nekrautų, užrakinsime vartus. Ką konkrečiai? Šiame įstatyme yra pirmieji žingsniai, sveikintina, viskas gerai. Bet jeigu įmonė toliau nesilaiko, leidžia kvapus, leidžia dulkes ir visa kita, tai koks veiksmas toliau? Iš šio įstatymo – jie gali toliau nekreipti dėmesio į 2 tūkst., 4 tūkst. vaikščiojančių…
PIRMININKAS. Laikas.
A. SYSAS (LSDPF). …jie toliau dirbs. Konkretūs veiksmai.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū už jūsų iškalbingą klausimą, taip pat komplimentas jums, bet galiu konkrečiai pasakyti, kad kiekviena įmonė, kuri daro taršą, turi turėti taršos leidimą. Mes kalbame apie tokias įmones. Tokiai įmonei, kuri nesilaiko taršos leidime nustatytų reikalavimų, išduotų leidimų, po antro įspėjimo, po antro reikalavimo, jeigu įmonė nesutvarkys savo veiklos, nesumažins taršos iki reikalavimuose nustatytos, tokiu atveju bus panaikintas taršos leidimas. Tai reiškia, kad įmonė negalės veikti. Tam yra visi instrumentai, kas po ko įsitraukia, kad įmonė tos taršos neskleistų. O visa kita, kaip minėjau, yra „teršėjas moka“ principas šiuo atveju, turės atlyginti gamtai padarytą žalą bet kokiu atveju.
Iš tiesų diskutuotinas klausimas dėl kai kurių Teisės departamento pastabų. Manau, kad komitete tikrai tos diskusijos gaus atsakymus, nebus įsivelta į kokias nors platesnes diskusijas ir sprendimai bus priimti, kad tos teisės normos būtų galiojančios ir, svarbiausia, veikiančios.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Strelčiūnas. Ruošiasi N. Puteikis.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, ačiū už jūsų iniciatyvą dėl šio projekto, bet aš norėčiau paklausti keleto dalykų. Ar nereikėtų priimti bendros strategijos, kad turėtų būti stacionarios taršos stotelės prie kenksmingų objektų, pavyzdžiui, kaip „Vilniaus vandenų“ nuotekų valykla, kadangi jie kartais naudojasi galimybe, nakties metu daro dumblo maišymą ir sklinda kvapai?
Ir dar norėčiau atsakymo į vieną klausimą. Kokia bus situacija su automobilių skleidžiamu garsu? Ar jūs galėsite tai pamatuoti ir bus nurodymai savivaldybėms užtikrinti, kad jie įrengtų garsą sugeriančias sieneles?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, kolega, už klausimus. Kalbant apie matavimo stoteles, aš šiek tiek užsiminiau. Taip, situacija šiandien, kai stoteles įrengė patys gamintojai, patys teršėjai šiuo atveju, ir tie duomenys dažnai interpretuojami taip, kaip patogu. Todėl būtent po šio įstatymo projekto pakeitimo, ką ir sakiau, stotelės turės būti nepriklausomos, turės būti duomenys gaunami nepriklausomai tiek aplinkosaugos specialistų, tiek virtualiai, kur galės ir gyventojai tai pamatyti, kokie parametrai ir kokie nukrypimai yra. Iš tiesų tai yra numatyta.
Kalbant apie automobilių keliamą triukšmą, tai šiuo atveju turbūt yra Susisiekimo ministerija ir Kelių direkcijos kelių techninio reglamento reikalavimai, kurie būtent ir apibrėžia specifikacijas tiek gatvių, tiek kelių. Triukšmo mažinimo priemonės yra tos priemonės, kur miestuose turbūt savivaldybės, derindamos projektus, pirmiausia ir turėtų atsižvelgti tiek į bendruomenių siūlymus ir nuogąstavimus dėl garso sienelių vienokio ar kitokio atsiradimo, tiek būtent derindamos projektus su Kelių direkcija. Aš manau, kad čia savivaldybės vaidmuo yra pats didžiausias.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys N. Puteikis. Ruošiasi J. Sabatauskas. Pateikti penki projektai. Jeigu kiekvienam po 10 minučių, tai turime pakankamai laiko, kad kiekvienas, norintis paklausti, paklaustų. Prašome atsakinėti trumpiau – iki dviejų minučių. N. Puteikio nėra.
Klausia Seimo narys J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamas ministre, gerai, kad jūs teikiate naujus projektus, tačiau ne tik kvapų klausimas, kaip čia buvo neseniai atliktas ir LRT tyrimas dėl krovos darbų uoste, kai ir tarša rūdos dulkėmis, ir, be to, ten pat yra nuolatinė problema dėl garso, dėl triukšmo, kurį kenčia gyventojai, visai šalia gyvenantys, nes senasis uostas ten buvo praplėstas ir atsirado… namai stovėjo jau seniai, nuo XVII–XIX amžiaus. Ar šitie projektai užtikrins, kad nebebus tų pažeidimų ir nekentės gyventojai, nes kažkaip…
PIRMININKAS. Laikas!
J. SABATAUSKAS (LSDPF). …manęs neįtikina, kad jūs jais užkardysite tuos pažeidimus?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, kolega, už klausimą. Tikėjimas… Taip, turime tikėti, kad kažkas bus taip ar taip. Jeigu nebūtų to, tai turbūt ir žmonės nebūtų išėję į gatves, ar ne? Bet turbūt nuo to ir prasidėjo problema – nuo tų anglies dulkių, kaip jūs sakote, kur ta išorinė tarša už teritorijos ribų žmonių gyvenimą padarė nepakenčiamą. Būtent nuo tų problemų turbūt ir prasidėjo viso šito projekto gimimas. Galiu pasakyti, kad būtent užsienio šalių pavyzdžiai ir tos pačios Latvijos, kuri yra šalia, kur tokie darbai yra atliekami uždarose patalpose, ne atviru būdu kraunama, o uždarose patalpose ir sistemose, yra vienas iš būdų. Be abejo, galimybė, kad kažkokia dalis to dulkėtumo, tos taršos pateks, bet tai vėlgi yra tam būtent matavimų parametrai, yra stotelės ir visi kiti būdai, bet pats darbo principas ir pats proceso principas turėtų būti mažų mažiausiai uždaras, kad jau būtų žengtas pirmas žingsnis dėl tos pačios priežasties panaikinimo. Šitame projekte tai yra numatyta.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys N. Puteikis. Ruošiasi V. Vingrienė.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Aš pirmiausia norėjau padėkoti Vyriausybei ir asmeniškai ministrui už tai, kad labai retas atvejis Lietuvoje, kai operatyviai reaguojama į žmonių prašymus, į žmonių rūpesčius. Klaipėdiečiams smarvė, ypač pietiniuose rajonuose, didėja. Politiniam elitui, kuris gyvena šiaurinėje dalyje, galvos dėl to neskauda. Dėl to tikrai džiugu, kad ministerija operatyviai reaguoja ir greitai teikia Seimui tas pataisas.
Noriu paklausti ministro. Iš dabar žiniasklaidoje skambančių keturių įmonių, kurios savo kvapais smardina pietinę Klaipėdą, tai tokios kaip „Branda“, „Grigeo“, „Klaipėdos vanduo“ ir Klaipėdos regiono atliekų centras, dvi priklauso savivaldybėms. Klaipėdos savivaldybė šimtu procentų valdo „Klaipėdos vandenis“, o Klaipėdos regiono atliekų centro turi kontrolinį akcijų paketą. Ar šitas paketas taip pat leis taikyti numatytas sankcijas ir savivaldybės įmonėms? Klausiu todėl, kad Klaipėdos meras viešai klaipėdiečiams vaizduoja, kad jis neva tai nieko negali padaryti jo valdomoms, savivaldybei priklausančioms šioms dviem įmonėms? Ar bus galima taikyti šitas sankcijas?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū už klausimą ir komplimentus. Be abejo, tai galios visoms įmonėms, tiek privačioms, tiek valstybinėms ir savivaldybių. Aš pats penktadienį buvau nuvykęs į visas šias įmones. Kai kurios situacijos mane tikrai taip pat nustebino, kai kurie priimti sprendimai. Na, dalį atsakomybės turi prisiimti ir savivaldybė, ji turi griežčiau žiūrėti į gyventojų gyvenimo kokybės pablogėjimą ir į savo valdomų įmonių veiklą. Kai kurie sprendimai ir pristatytos inovacijos tikrai kelia abejonių, bet laikas parodys, ir manau, kad šis projektas, šis įstatymų paketas padės ir savivaldybei priimti tinkamus sprendimus.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė V. Vingrienė. Ruošiasi D. Kepenis.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamasis ministre, man užkliuvo akys už mokesčio dėl Aplinkos teršimo įstatymo projekto ir konkrečiai baudų tarifų už aplinkos teršimą dioksinais ir furanais. Atrodytų, labai didelė suma – 500 tūkst. eurų už toną, bet puikiausiai žinome, kad tarša dioksinais ir furanais skaičiuojama šimtosiomis mikrogramo. Ar jūs paskaičiavote, kiek susidarytų, tarkime, teršalų per metus viršijus dvigubai. Vadinasi, kokia ta bauda susidarytų viršijus šitų kenksmingų, tai yra kancerogeninių, medžiagų dvigubus leistinus kiekius? Ar nesusidarytų viso labo 50 eurų, taip paskaičiavus, ir iš tikrųjų tai įmonėms juokinga suma.
Kitas dalykas, atliekų deginimo įmonės į jus kreipėsi dėl prašymo atleisti iš sistemos…
PIRMININKAS. Laikas!
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). …nuo prekybos apyvartiniais taršos leidimais, kas juos atleistų iš tikrųjų nuo mokesčio už aplinkos teršimą. Tai kaip mes žiūrėtume į šitą tikrai supaprastintą, na, baudos skyrimą už taršą kancerogeninėmis medžiagomis?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, kolege, už klausimą. Jeigu pažiūrėtume detaliau, tai yra išskaidyta plačiau, kiekvienas elementas yra išskirtas. Koks buvo ankstesnis, vadinkime, už kokią taršą buvo mokestis, tai dabar yra konkretizuota ir detalizuota ir mes turbūt čia dabar salėje neskaičiuosime, bet komitete, kai bus svarstymas, galėsime kartu susėsti ir paskaičiuoti, kokia suma bus už viršytas normas. Tiktai reikia pasidžiaugti, kad kol kas tos normos nėra viršijamos, tikėkimės, kad taip bus ir ateityje, nes tai yra ypač pavojingas teršalas. Detaliau tikrai galėsime padiskutuoti komitete per svarstymą.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys D. Kepenis. Ruošiasi E. Pupinis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Sveikinu, gerbiamas ministre, jūsų ryžtingą žingsnį. Ko gero, mūsų balsai nulems, kad ta Klaipėdos taršos istorija, kuri tęsiasi dešimt metų, pagaliau pasibaigs. Kas įdomiausia, kad tie žmonės, kurie dešimt metų buvo atsakingi už tai, visą laiką rodė pirštu į Vilnių, į Seimą, į Vyriausybę – va, ten atsakymai. Kvailino žmones, varinėjo nuo Ainošiaus pas Kaipošių, tų taršos šaltinių ne vienas, pasirodo, yra, ir žmonės patys turėjo ieškoti, iš kur smirda. Tas jūsų pirmtako įdarbintas aplinkos direktorius buvo paaukštintas ir niekuomet už nieką neatsakė. Sakykite, ar yra vilties, kad tie žmonės, kurie vykdys dabar tą įstatymą, kurį mes dabar priimsime, ar jie jį vykdys nuoširdžiai, ar vėl dangstysis, kad ten kokia nors spraga atsirado, kur galima nuleisti, taip sakant, garą ir nieko nedaryti? Ačiū.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, kolega, už klausimą. Iš tiesų, kaip ir minėjau, visi sistemoje dirbantys inspektoriai turės reikalavimą nepriekaištingos reputacijos, ir piktnaudžiavimas savo padėtimi užtraukia atsakomybę. Šiuo atveju tie pavyzdžiai, kurie buvo, tikiuosi, kad tai bus pamoka visiems ir ateityje tai nepasikartos, o atsiradusios spragos bus ištaisytos, ir nuo žemiausios grandies specialistų tuos pasiūlymus iki viršaus sistema turi pati iškelti, taip turi valytis ir siūlyti sprendimo būdus, kad nebūtų piktnaudžiaujama ir nebūtų sudaromos galimybės interpretuoti.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, šiandien daugiausia kalbama apie Klaipėdą. Iš tikrųjų miesto žmonės pakankamai aktyvūs, bet norėčiau paklausti, ar šis įstatymas, pakėlus kainas už taršą, netaps tam tikru vėzdu žemės ūkiui? Tenai būdavo, ko gero, daugiausiai problemų, iš tikrųjų kaštai labai dideli susitvarkyti. Ir ar bus kokie nors poįstatyminiai aktai, kurie turės tam tikrą protingumo kriterijų, nes kai kuriuos dalykus sutvarkyti ganėtinai sudėtinga. Ar nebus taip, kad kai kurie žmonės bus varomi į neviltį, ir ar netaps tam tikra problema, kuri kai kada būna neišsprendžiama? Nesinorėtų, kad po dviejų perspėjimų būtų imamasi didelių represijų, nes iš tikrųjų žmonėms reikia gyventi. Ačiū.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, kolega, už klausimą. Tikrai nuogąstavimo nėra. Jeigu kalbame apie žemės ūkį, tai tikrai yra, kaip ir jūs pastebėjote, protingumo kriterijais vadovautasi, kad žmonės tikrai galėtų dirbti, užsidirbti. Tie atstumai, tos ribos tikrai numatytos protingai. Aišku, visada yra poįstatyminiai teisės aktai, kurie suteikia lankstumo atsižvelgti į žmonių poreikius. Bet kitu atveju taip pat turime užtikrinti, kad aplinka ir tas verslas arba tas ūkis nebūtų našta aplinkiniams. Tai turbūt tam tikra atsakomybė turi būti visiems, tačiau kokių nors represijų šiuo atveju aš nematau.
PIRMININKAS. Dėkoju, atsakėte į visus klausimus.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai. Motyvai už – Seimo narys S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, kai gauni 10 tūkst. gyventojų parašais pasirašytas rezoliucijas prieš kiaulių fermas, jų kvapus Joniškio rajone, kai gauni 10 tūkst. žmonių pasirašytus raštus dėl MBA fabrikų ir rūšiavimo linijų Kauno rajone ir klaipėdiečių balsus, supranti, kad aplinkosaugą yra ištikusi maža koma. Koma, kuri neleidžia susitvarkyti su, tarkime, chuliganiškai besielgiančiu verslu, kuris nesiskaito su aplinkosaugininkais net ir po 17-o, 18-o privalomojo nurodymo. Tai akivaizdu, kad reikia kažką daryti.
Šitas pateiktas įstatymo projektas eina teisinga linkme, bet jisai, ministre, yra labai stipriai perspaustas. Ir aš labai raginu atsargiai įvertinti ir svarstymo metu taisyti dalykus. Suteikiant įgaliojimus aplinkosaugininkams jau po antro privalomojo nurodymo stabdyti įmonės veiklą, o Lietuvoje 2 tūkst. įmonių turi taršos leidimus, arba TIPKʼus, ir tai grės kiekvienai ir tarptautinei įmonei, ir mažam žemės ūkio subjektui, reikia labai pamatuotai pažiūrėti, kaip mes galime stabdyti.
Šito projekto linkmė yra teisinga. Ministre, aš labai vertinu jūsų pateiktą projektą, bet jis yra stipriai pavėluotas šitoje kadencijoje. Jūs jau rytoj galėtumėte pasirašyti du ministro įsakymus, kurie pasakytų, kad, pavyzdžiui, atliekų kompostavimas Klaipėdoje (…) turi vykti tik uždarose patalpose. Tai aš nuo 2017 metų sausio buvusiam ministrui K. Navickui sakiau nuosekliai. Kodėl, ministre, dar nepasirašote, nežinau. Projektas yra teisingas, teisinga linkme, bet stipriai taisytinas. Kviečiu jam pritarti ir toliau diskutuoti svarstymo metu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai po vieną yra išsakomi po pateikimo. A. Matulas sako, kad yra keturi projektai. Suteikiame jam galimybę kalbėti. Penki projektai.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, ačiū už suteiktą galimybę pasisakyti. Išties aš irgi pritariu įstatymo projektui, bet manau, kad vien to nepakaks. Aš ir noriu kalbėti, pritardamas S. Gentvilui, apie situaciją kaime, žemės ūkyje. Išties bene pagrindiniai skundai, kuriuos bent jau man tenka nagrinėti ir gauti, yra kelių būklė, kelių dulkėtumas vasaros metu ir smarvė. Tokių skundų yra daugybė iš mano apygardos: Žvirblonių kaimas, kur yra senų fermų, prisidengiama rekonstrukcija, kelis kartus yra didinamas gyvulių skaičius. Taip pat Raubonių, Linkuvos žmonės skęsta smarvėje. Ypač, kai prasideda laistymo sezonas, neužariama. Ministras dabar šneka su dama, jam nelabai įdomu. Bet išties situacija yra ganėtinai sudėtinga.
Aplinkos zonos yra nustatomos pagal poreikį. Pavyzdžiui, mano jau minėtame Raubonių kaime aplinkos zona nustatoma taip: ten, kur yra pievos, laisva zona, laukai, nėra gyventojų, zona yra pusantro, du kilometrai, o ten, kur yra netoli gyvenvietė, yra nutylima. Rašoma, kad artimiausias gyventojas yra už 350 metrų, bet vertinime yra nutylima, kad už 130 metrų prasideda gyvenvietė.
Aš noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad jūs turite įvertinti agentūros veiklą, kas nustato tas zonas. Išties, kaip sakiau, pritariu įstatymo projektui, bet, man atrodo, to projekto tikrai nepakaks, kad situacija pasikeistų ir žmonės vis dėlto nekentėtų nuo smarvės žemės ūkyje, ypač rudenį ir pavasarį, kai prasideda laistymo srutomis sezonas.
PIRMININKAS. Dabar jau motyvai tikrai išsakyti. Kviečiu balsuoti po pateikimo ir galvoti tuo metu apie komitetus, kurie turėtų prisiimti atsakomybę už šiuos projektus.
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 89, prieš – 1, susilaikė 4 Seimo nariai. Po pateikimo projektams pritarta.
Gerbiami kolegos, manau, kad dėl visų projektų Aplinkos apsaugos komitetas būtų tinkamas, pagrindinis. Ar galime pritarti, kad pagrindinis? Ne? A. Stančikas turi kitą nuomonę.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Aš manau, kadangi tai yra susiję ir su žemės ūkio veikla, tai Kaimo reikalų komitetas irgi turėtų dalyvauti šiame svarstyme kaip papildomas.
PIRMININKAS. Dėl kurių projektų?
A. STANČIKAS (LVŽSF). Visų.
PIRMININKAS. Kaip papildomas komitetas?
A. STANČIKAS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Gerai. Pagrindinis komitetas – Aplinkos apsaugos komitetas. Pritariame bendru sutarimu? Pritariame. Pagrindinis komitetas. Ar reikia jums papildomo? S. Gentvilas. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Pirmininke, aš norėčiau pasiūlyti vis dėlto Ekonomikos komitetą kaip papildomą. Čia yra verslo sąlygų reguliavimas ir, man atrodo, visokeriopai reikėtų įvertinti šitai.
PIRMININKAS. Gal tada pakalbėkime apie atskirus projektus? Iš eilės. Ar nuosekliai, sakote, visiems yra reikalingas Ekonomikos komitetas?
S. GENTVILAS (LSF). Daugmaž visiems reikalingas.
PIRMININKAS. Gerbiamas ministre, gal jūs padėsite tada? Projektas Nr. XIIIP-3707, pagrindinis įstatymas. Dėl jo – Aplinkos apsaugos komitetas ir… Papildomo reikia?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Galėtų papildomas būti Kaimo reikalų komitetas. O kalbant apie Ekonomikos komitetą… (Balsai salėje) Tai gerai, jeigu…
PIRMININKAS. Dėl šio – Kaimo reikalų komitetas.
Toliau projektas Nr. XIIIP-3708. Pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas. Ar papildomo reikia? Kaimo reikalų komitetas, gerai. Papildomas Kaimo reikalų komitetas.
Toliau – Mokesčio už papildomą aplinkos teršimą įstatymo projektas Nr. XIIIP-3709.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Aplinkos apsaugos ir Ekonomikos komitetai.
PIRMININKAS. S. Gentvilas taip pat sutinka.
Toliau – Aplinkos monitoringo projektas Nr. XIIIP-3710. (Balsai salėje) Aplinkos ir Kaimo. Projektas Nr. XIIIP-3711 – Visuomenės sveikatos priežiūros. Prašau, komiteto pirmininke.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ir kaip papildomą komitetą Sveikatos reikalų komitetą norėtume.
PIRMININKAS. Aplinkos komitetas pritaria, kad papildomas būtų Sveikatos reikalų komitetas? Dėkoju. Ir visi… S. Gentvilas dar nori pasakyti. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Pirmininke, čia klausimų metu ir Teisės departamentas yra išreiškęs nuostatą, kad reikėtų antikorupcinio vertinimo išvados. Gal galėtume paprašyti įstatymo projekto antikorupcinės išvados, nes čia kolegos abejoja, ar kokioms nors partijoms reikalingas šitas įstatymas, Teisės departamentas abejoja dėl aplinkosaugos pareigūnų įgaliojimų pločio, gal galėtume paprašyti Seimo vardu?
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl komitetų pritarėme bendru sutarimu. Dabar dėl S. Gentvilo pasiūlymo dėl antikorupcinio vertinimo balsuojame.
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 35, prieš – 9, susilaikė 41 Seimo narys. Pasiūlymui nepritarta.
Svarstymo data. Ar turite pasiūlymų, ministre? Dabar yra rugsėjo 10 diena.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ne, aš kalbu, kadangi yra papildomų komitetų, kad spėtų apsvarstyti, manau, kad spalio…
PIRMININKAS. Spalio 8 diena tiktų?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip, tinka.
PIRMININKAS. Pritariame bendru sutarimu. Gerai, dėkoju.
Pertrauka iki 12 val. 20 min. Renkamės salėje 12 val. 20 min. Pertrauka buvo numatyta.
Pertrauka
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, prašome užimti vietas. Grįžtame į plenarinio posėdžio darbotvarkę.
12.20 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Valdimarą Bavėjaną iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIIIP-3814 (pateikimas)
Po pertraukėlės jau esame sulaukę pranešėjų, tad skelbiu darbotvarkės 1-6 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Valdimarą Bavėjaną iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIIIP-3814. Kviečiu Respublikos Prezidento vyriausiąją patarėją J. Šovienę. Prašome. Pateikimas.
J. ŠOVIENĖ. Laba diena, gerbiama posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai. Respublikos Prezidentas šių metų liepos mėnesį gavo Generalinės prokuratūros laišką, kuriame išdėstytos aplinkybės leido suabejoti teisėjo V. Bavėjano elgesio suderinamumu su teisėjo garbe bei teisėjų etikos reikalavimais. Prezidentas kreipėsi į Teisėjų tarybą patarimo dėl šio klausimo. Teisėjų taryba šių metų rugpjūčio 30 dieną, įvertinusi visas reikšmės turinčias aplinkybes, nustatė, kad Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas V. Bavėjanas 2018 metų rudenį neformaliai bendraudamas su baudžiamojon atsakomybėn patrauktu asmeniu, nevengdamas galimos pašalinės įtakos, kuri galėtų paveikti procesinių teismo sprendimų priėmimą, toleravo pateiktus pasiūlymus daryti galimą neteisėtą poveikį bylą nagrinėjantiems teisėjams dėl švelnesnės bausmės paskyrimo. Vėliau, 2018 metų spalio mėnesį, vykusio neformalaus susitikimo su atitinkamu asmeniu metu teisėjas V. Bavėjanas, toleruodamas baudžiamojon atsakomybėn patraukto asmens pasiūlymus, nesiimdamas priemonių tokiems veiksmams nutraukti, aptarinėjo galimybes šio asmens naudai paveikti atitinkamus valstybės tarnautojus dėl Lietuvos apeliaciniam teismui pagal kompetenciją nagrinėti priskirtų bylų paskirstymo, kad būtų pažeista nešališka, skaidri ir objektyvi bylų skirstymo teisėjams tvarka skiriant teisėją bylai pagal konkretaus asmens apeliacinį skundą nagrinėti. Tokiu savo elgesiu Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas V. Bavėjanas pažeidė Teisėjų etikos kodeksą, pagarbos ir lojalumo valstybei principą, skaidrumo ir viešumo principą, sąžiningumo ir nesavanaudiškumo principą, padorumo bei pavyzdingumo principo reikalavimus. Vertindama tokį teisėjo V. Bavėjano elgesį kaip nesuderinamą su teisėjo garbe, neatitinkantį Teisėjų etikos kodekso reikalavimų ir pažeminusį teisėjo vardą bei pakenkusį teismo ir teismų sistemos autoritetui, Teisėjų taryba patarė Lietuvos Respublikos Prezidentui teikti Lietuvos Respublikos Seimui pritarti V. Bavėjano atleidimui iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą.
Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Prezidentas, vadovaudamasis Konstitucijos 84 straipsnio 11 punktu, 112 straipsnio 3 ir 5 dalimis, 115 straipsnio 5 punktu, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atsižvelgdamas į Teisėjų tarybos patarimą, teikia Lietuvos Respublikos Seimui pritarti V. Bavėjano atleidimui iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą.
Gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Prezidento inicijuota Apeliacinio teismo teisėjo procedūra nėra susijusi su baudžiamosios atsakomybės taikymu, į ką bando įvelti ginamųjų baudžiamojoje byloje advokatai. Ši atleidimo iš teisėjo pareigų už teisėjo vardo pažeminimą procedūra yra savarankiška ir taikoma išimtinai už neformalų teisėjo bendravimą su bylos baigtimi suinteresuota šalimi, už tokį neformalų bendravimą, kuris, Prezidento bei Teisėjų tarybos vertinimu, nedera su garbingu teisėjo vardu. Dėkoju už dėmesį.
PIRMININKĖ. Dėkoju gerbiamajai pranešėjai. Jūsų nori paklausti V. Bakas. Prašome, kolega.
V. BAKAS (MSNG). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiama patarėja, štai jūs kalbate apie tai, kad šiandien teisėją siūloma atleisti už neformalų bendravimą su šalimi, suinteresuota byla. Mes prieš porą savaičių paaukštinome Prezidento teikimu vieną teisėją, kuris neformaliai bendravo su „MG Baltic“ savininkais, bylos suinteresuotais asmenimis. Ar čia nėra tokių dvejopų standartų, kada vienu atveju paaukštiname tuos, kurie bendrauja, kitu atveju – atleidžiame?
Antroji klausimo dalis, jeigu galima. Vis dėlto Konstitucinis Teismas atsisakė nagrinėti Prezidento prašymą išaiškinti, kaip turėtų būti šiuo atveju atleidžiami teisėjai, buvo Prezidento kreipimasis. Ar tokiu atveju jūs esate tikra, kad patariate Prezidentui elgtis teisiškai korektiškai, tai yra pagal Konstituciją, ir, užuot paraginus Seimą vykdyti apkaltą tokio lygio teisėjui taip pat ir už neformalų bendravimą, siūloma taip praplaukti paviršiumi ir tiesiog atleisti tuo pagrindu, kad neva pažemino teisėjo vardą? Ypač dėl tų dvejopų standartų.
J. ŠOVIENĖ. Dėkoju jums už klausimus. Dėl pirmo klausimo galiu pasakyti tik tiek: mes šiuo metu… Aš esu įgaliota pristatyti V. Bavėjano atvejį ir Prezidento poziciją bei Prezidento prašymą Seimui pritarti teisėjo V. Bavėjano atleidimui iš pareigų.
Kito atvejo negalėčiau komentuoti kaip etikos principų pažeidimo, nes tokių aplinkybių ar tokio vertinimo, kokį jūs išsakėte, mes nebuvome gavę, Prezidentui nebuvo pateikta. Šis teisėjas, kuris buvo perkeltas taip pat ir Seimo pritarimu į aukštesnės instancijos teismą, buvo vertinamas tiek Teisėjų atrankos komisijos, tiek vertinamas Teisėjų tarybos. Buvo gautas Teisėjų tarybos pritarimas. Aplinkybių, kurios leistų vertinti kitaip, nebuvo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau norinčių paklausti nėra. Dėkoju gerbiamajai pranešėjai.
Gerbiami Seimo nariai, noriu jus informuoti, kad yra gautas V. Bavėjano pareiškimas. Gerbiamą Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininką jis informuoja, kad negali dalyvauti rugsėjo 10 dieną Seimo posėdyje dėl sveikatos būklės ir teigia, kad „mano interesams atstovaus advokatas daktaras Saulius Juzukonis“. Seimo statuto 100 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta tokia galimybė, kad kalbėti gali ir kiti asmenys, jeigu Seimo nariai tam pritaria.
Gerbiamieji kolegos, noriu jūsų atsiklausti, ar suteiksite galimybę kalbėti V. Bavėjano advokatui daktarui S. Juzukoniui? (Balsai salėje) Iki 10 minučių. Bendru sutarimu? (Balsai salėje) Bendru sutarimu. Dėkoju.
Kviečiu į tribūną advokatą daktarą S. Juzukonį. Jums skiriama iki 10 minučių.
S. JUZUKONIS. Gerbiamas Seimo Pirmininke, gerbiami Seimo nariai, išgirdau, paklausė, kiek kalbėsiu. Tikrai kalbėsiu trumpai, nes labai puikiai suvokiu šio susitikimo ir mano pasisakymo esmę. Būtent dėl to norėčiau akcentuoti, nes prieš dvi savaites, kaip ir prieš tai pastebėjo vienas iš Seimo narių, jau buvo nagrinėjamas analogiškas atvejis dėl kito, tik Aukščiausiojo Teismo, teisėjo atleidimo.
Kokią žinią aš noriu jums atnešti? Iš tikrųjų Prezidento atstovė savo pasisakymo pabaigoje paminėjo, kad gynyba bando įvelti Seimo narius aiškindama, kad ikiteisminis tyrimas ir kad jie kreipėsi į Seimą atleisti kitu pagrindu, kaip numato įstatymas, būtent Prezidento iniciatyva.
Noriu akcentuoti, kad mes į baudžiamąjį persekiojimą niekaip nebandome jūsų įvelti, o kaip tik parodyti, kad šitas veiksmas, būtent toks kreipimasis Prezidento iniciatyva, kaip tik neatitinka įstatymo nuostatų, tai yra teisingo atleidimo iš teisėjo pareigų tvarkos. Ir štai kodėl.
Nekvestionuodamas Prezidento teisės kreiptis tiek į Teisėjų tarybą, tiek į Seimą gauti jūsų pritarimą ar nepritarimą atleisti teisėją iš pareigų, esmė, noriu atkreipti dėmesį, ar naudojimasis šita teise yra teisingas. Tai yra esminis klausimas. Kreiptis gali. Kaip Prezidento atstovė pareiškė, kad kreipėsi į Advokatų tarybą gaudama informacijos, kurios iniciatorė pati ir buvo, apie tai, dėl ko reikėtų kreiptis į Seimą, gavus Teisėjų tarybos pritarimą, mano požiūriu, ir tai, kad pagrindą nurodo – dėl teisėjo vardo pažeminimo, ir yra ta priešprieša, kad tokio veiksmo negali būti. Kodėl? Iš tikrųjų aš matau, kad būtent ta institucija, kuri gali išspręsti klausimą savo galimybėmis, kreipėsi į Seimą ir… jos rankomis (aš vadinu rankomis) išspręsti klausimą. Štai kodėl.
Vis dėlto teisėjo vardo pažeminimas ir nustatymas aplinkybių, kaip jis pažemino, kokius principus, mano kolega, prieš tai kalbėjęs dėl teisėjo E. Laužiko, nurodė, tai yra procedūros dalykas. Jas turi kažkas nustatyti. Kas nustatė? O įdomiausia, mano atstovaujamas teisėjas yra kaltinamas, kad pažeidė nemažai Teisėjų etikos kodekso principų. Nagrinėjant šitą klausimą Teisėjų taryboje, aš pastebėjau, kad būtent tie principai, kurie nurodyti ir perrašyti iš pranešimų ir (…), kuriuos surašė Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai, yra tiesiog nurašyti iš įstatymo ir niekas nepaskaitė (net Teisėjų tarybai pasiūliau atkreipti dėmesį), kad jie niekaip nesisieja su tuo, kuo jis yra kaltinamas.
Kitas dalykas, Teisėjų taryba tik pataria Prezidentui kreiptis į Seimą kokiais atvejais? Kai nustatomi pažeidimai. O pažeidimus, šiuo atveju etikos pažeidimus, nustato Teisėjų garbės teismas, Teisėjų etikos ir garbės komisija. Šita procedūros dalis buvo apeita. Tai klausimas, ką nagrinėjo ir ką nustatė Taryba? Taryba nieko nenustatinėjo, nes gavo raštą iš prezidentūros su pranešimo ir pritarimo turiniu. Jis ir pas jus atkeliavo. Esu susipažinęs su ta informacija, kurią jūs turite, nes jinai yra tokia pati.
Ką aš noriu pasakyti? Kodėl šita procedūra šitame teisme ir koks šiandien klausimas sprendžiamas, aš manau, yra netinkamas kelias? Tai parodo, kad vėl bandoma, kaip minėjau, Seimo rankomis atlikti. Kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl teisėjų imuniteto panaikinimo, klausimą turėjo spręsti Seimas, bet kovo 15 dieną pasibaigus eilinei sesijai Prezidentė priėmė dekretą (kovo 19 dieną) patraukti tam tikrą skaičių teisėjų baudžiamojon atsakomybėn, suvaržyti jų laisvę ir suimti juos. Įdomiausia, kad šitas dekretas įsigaliojo kovo 20 dieną, o jau 19 dienos atitinkamų kitų miestų teisėjai štampavo nutartis prieš teisėjus taikyti procesines prievartos priemones: daryti kratas, paimti daiktus, apžiūrėti ir panašiai. Kokią mistinę galią reikia turėti, kad Prezidentės priimtus sprendimus, kurie dar nėra viešai paskelbti Teisės aktų registre, teismų institucija jau turi, teisėjai priima sprendimus. Patys veiksmų atlikimo… ir teismo posėdžio metu, kai buvo skiriami suėmimai teisėjams, man asmeniškai laukiant sprendimo teisėja pasako: mes negalime kitaip pasielgti, dekrete parašyta – reikia suimti, ir taikomos procesinės prievartos priemonės.
Nemažai kitų dalykų. Tiek ir dabar, ikiteisminis tyrimas vyksta, jis turi pasibaigti priimant arba apkaltinamąjį, arba išteisinamąjį nuosprendį. Teisėjo vardo pažeminimas, kaip ir minėjau, nėra šiandien niekaip nustatytas. Kodėl? Teisėjų taryba, į kurią kreipėsi Prezidentas, yra tik patarianti, galima atleisti arba ne tik tuo atveju, kai yra kieno nors pateikta išvada ir nustatytos aplinkybės. Beje, tokių duomenų neturime.
Todėl, baigdamas savo kalbą, noriu… Aš suprantu, kad šiandien vis tiek sprendimas kaip ir turėtų būti aiškus, nes jeigu į Seimą papuolė toks klausimas, turi būti priimtas sprendimas. Be abejonės, ir mano atstovaujamas teisėjas, jis irgi siekia, kaip nurodė gerbiamas Seimo narys V. Bakas, kad turi būti tas procesas, apkalta. Jeigu kreipiatės į teismą ir teismo yra tokia iniciatyva, tai ji ir turėtų vykti civilizuotai, kaip numato Seimo statutas, kaip numato Teismų įstatymas. Šiuo atveju aš griežtai atriboju: arba mes baudžiamąją atsakomybę taikome, arba mes taikome drausminę atsakomybę. Ir šiame procese nereikia pamiršti, vis dėlto mes ilgai kovojome, kovojome už žmogaus teises, bet pasirodė nauja tendencija, kad kovojant atsirado visuomenės interesas. Kaip pasverti žmogaus ir visuomenės intereso balansą? Tas yra labai sudėtingas momentas. Aš baigiau.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Gerbiamieji kolegos, motyvai po pateikimo. Prašome atsisėsti. J. Razma – už.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš manau, kad mes jau padarėme vieną panašų sprendimą ir tuomet girdėjome panašius argumentus, kad negalime eiti šituo keliu. Bet aš vis dėlto pasitikiu Prezidento teisininkais ir tais teisininkais, kuriuos jie buvo pasitelkę konsultuotis, pasitikiu kompetentingais Teisėjų tarybos nariais, nes jeigu klausimas būtų jiems netinkamas, kaip čia mums dabar advokatas bandė išaiškinti, jie tai būtų galėję ir pasakyti, kad jie nieko nepatarinės, nes nėra tam kokio nors teisinio pagrindo. Prisiminkime, kad Teisėjų taryba ne dėl visų prašymų priėmė teigiamą išvadą. Buvo atvejų, kai jie ir nepatarė Prezidentui atleisti teisėjų, dėl kurių buvo kreiptasi, ir tai rodo, kad tikrai buvo aplinkybės objektyviai nagrinėtos. Ir Prezidento atstovė teikime dar kartą šiuo atveju tas aplinkybes priminė, tai aš manau, kad tikrai yra pakankamas pagrindas mums pritarti Prezidento teikimui, kuriuo remiantis ir būtų atleidžiamas teisėjas už teisėjo vardo pažeminimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau norinčių kalbėti nėra. Kolegos, balsuojame po pateikimo dėl Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Valdimarą Bavėjaną iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“.
Balsavo 77 Seimo nariai: už – 71, prieš nėra, susilaikė 6. Pritarta po pateikimo. Kaip pagrindinis siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti rugsėjo 19 dieną. Dėkoju.
12.39 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Egidiją Tamošiūnienę iš Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų“ projektas Nr. XIIIP-3815 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Egidiją Tamošiūnienę iš Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų“ projektas Nr. XIIIP-3815. Kviečiu Respublikos Prezidento vyriausiąją patarėją J. Šovienę. Pateikimas.
J. ŠOVIENĖ. Dėkoju, gerbiama pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Prezidentas, vadovaudamasis Konstitucija, Teismų įstatymu ir atsižvelgdamas į Teisėjų tarybos patarimą, teikia Lietuvos Respublikos Seimui pritarti E. Tamošiūnienės atleidimui iš Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų, pasibaigus į šias pareigas paskyrimo laikui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių paklausti nėra.
J. ŠOVIENĖ. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, motyvai. Norinčių išsakyti motyvus nėra. Balsuojame po pateikimo.
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 85, prieš nėra, susilaikė 2. Po pateikimo pritarta. Kaip pagrindinis komitetas siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti rugsėjo 12 dieną. Dėkoju.
12.41 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 2, 4, 41, 51, 12, 122, 331, 35, 49, 56, 78, 881 straipsnių, 2 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 42 ir 92 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-3754ES (pateikimas)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3754ES. Kviečiu ministrą V. Šapoką. Pateikimas.
V. ŠAPOKA. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Šiuo projektu yra siekiama perkelti PVM direktyvos pakeitimus, kurie turėtų įsigalioti nuo kitų metų sausio 1 dienos, jie susiję su tarpvalstybiniais sandoriais. Šiomis direktyvos nuostatomis siekiama supaprastinimo ir aiškumo. Pagrindiniai pakeitimai: patikslinama apmokestinimo PVM tvarka, kai prekes ūkio subjektas persiveža į sandėlius kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje su tikslu jas parduoti numatytam pirkėjui. Bus laikoma, kad jos iš karto tiektos tam pirkėjui ir pardavėjas neprivalo kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje registruotis kaip PVM mokėtojas.
Taip pat patikslinama grandininių, vienas po kito vykdomų, prekių tiekimo sandorių apmokestinimo tvarka. Yra patikslinama, kuriam asmeniui priskirti neapmokestinamą prekių tiekimą į kitą Europos Sąjungos valstybę narę tais atvejais, kai prekės fiziškai gabenamos iš pirmojo pardavėjo galutiniam pirkėjui, ir taip pat nustatoma sąlyga, atleidžiant nuo PVM prekių tiekimo į kitas Europos Sąjungos valstybes nares. Atleidimas būtų taikomas tik tokiu atveju, jei pirkėjas būtų registruotas kaip PVM mokėtojas kitoje valstybėje narėje. Tokie pagrindiniai pakeitimai.
Taip pat atkreipiu dėmesį, kad Seimo kanceliarijos Teisės departamentas yra pateikęs išvadą. Pateiktos techninio pobūdžio pastabos ir į jas bus galima atsižvelgti jau svarstant Seimo komitetuose.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Pirmasis klausia S. Gentvilas. Ruošiasi J. Razma.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas ministre, gal netiesiogiai su šituo klausimu susijęs klausimas, bet šiandien paskelbta statistika, kad Lietuva yra viena paskutiniųjų pagal PVM atskirtį. Bene ketvirtadalio PVM, kurį galėtų surinkti mūsų Mokesčių inspekcija, nesurenka. Kaip šitas spragas jūs lopysite? Vėl dabar skamba siūlymai didinti mokesčius, o akivaizdu, kad šešėlis yra milžiniškas ir potencialiai surinktino PVM dalis yra milžiniška, net pagal tai pirmaujame Europoje. Ačiū.
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Tikrai ir pačiam teko skaityti pateiktus skaičius. Šiuo atveju Mokesčių inspekcijos statistika yra kiek kitokia, nes yra imamos faktinės prielaidos dėl ekonomikos struktūros. Šiuo atveju tame tyrime prielaidos yra paimtos faktiškai dešimtmečio senumo, todėl, manau, tikrai atkreipsime tų analitikų dėmesį.
O kalbant apie PVM atotrūkio mažinimą, tai yra numatyta nemažai priemonių, kurios visai neseniai įsigaliojo, pavyzdžiui, atvirkštinio PVM taikymas elektros prekėms. Taip pat ir pristatant Seimo darbų programą yra numatyti pakeitimai įvairiuose sektoriuose tam, kad trauktųsi šešėlis.
Bent jau aš tikrai pasitikiu Mokesčių inspekcijos pateikta statistika. Pagal ją PVM atotrūkis per pastaruosius trejetą metų sumažėjo 7 %, tai tikrai yra geras rezultatas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia J. Razma. Ruošiasi B. Bradauskas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, mano klausimas irgi turbūt išeis už projekto rėmų, bet kadangi palietėme PVM įstatymą, aš dėl mūsų tarifų sistemos norėčiau paklausti. Kaip žinote, dabar turime 21, 5 ir 9 % lengvatinius tarifus. Kokios būtų galimybės mums keisti tą tarifų sistemą, palikti vieną lengvatinį tarifą, bet įvesti dar vieną paaukštintą tarifą, nežinau, tarkim, 30, 29 % ar panašiai, kuriuo galėtume apmokestinti tai, kas vadinama prabanga, ir taip gauti papildomų įplaukų į biudžetą, manau, socialiai neskausmingai ir kartu prisidėti prie mums akcentuojamos socialinės diferenciacijos švelninimo. Ar yra tokia galimybė mums įsivesti tokią tarifų sistemą?
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Pagal bendrą sistemą, kuri taikoma Europos Sąjungoje, tai yra bendras tarifas, na, ir numatyta, kad gali būti du lengvatiniai tarpiniai tarifai. Šiuo atveju uždėti tą lengvatinį, bet jis būtų aukščiau negu pagrindinis, na, čia reikėtų tikrai įvertinti, ar tokiu būdu mes nepažeisime Europos Sąjungos teisės. O kalbant apie prabangos prekių apmokestinimą, manau, kad galima svarstyti ir kitus būdus, tiesiog parinkti kitus mokesčius.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia B. Bradauskas. Prašom.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju. Gerbiamas ministre, jeigu prekės atsiduria kitos šalies sandėlyje, ar šalies siuntėjos prekių ūkio subjektui muitinės procedūra tuo baigiasi ir ar yra numatyta kokia nors atsakomybė šalies siuntėjos ūkio subjektui, jeigu prekės tame sandėlyje dingsta, kas vis dėlto pasitaiko? Kaip čia ta procedūra pagal jus turėtų būti sprendžiama? Ar baigiasi procedūra ir atsakomybė nuo siuntėjos šalies (…) ūkio subjekto nuimama?
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Viskas priklauso nuo to, kokio ilgio ta grandinė, nes dažnai būna ne vien tik siuntėjas ir šiuo atveju prekių gavėjas. Bent jau šis direktyvos pakeitimas palengvina tą situaciją, kad nereikėtų daryti tos tarpinės stotelės. Prekės fiziškai bus sandėlyje, bet šiuo atveju tam tarpininkui nereikės registruotis kaip PVM mokėtojui. Atsakomybės klausimas visiškai priklauso nuo tos tiekimo grandinės, kokia ji padaryta. Aš manau, komitete tikrai galėsime įvairius scenarijus peržiūrėti ir į tuos atsakomybės klausimus detaliai atsakyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus.
Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Gal galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti? (Balsai salėje) Galime? Balsuojame. Prašau, kolegos, balsuojame po pateikimo dėl Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo projekto.
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 80, prieš nėra, susilaikė 2. Po pateikimo pritarta.
Kaip pagrindinis siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas, papildomų nėra siūloma. Nėra kitų pasiūlymų? Nėra. Siūloma svarstyti spalio 8 dieną. Dėkoju.
12.50 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2020 metų paskelbimo Chiune Sugihara (Čiunės Sugiharos) metais“ projektas Nr. XIIIP-3793 (pateikimas)
Gerbiami kolegos, norėčiau kviesti į tribūną I. Šiaulienę ir prašyti jūsų, kad ji galėtų pateikti Seimo nutarimo projektą Nr. XIIIP-3793. Seimo nutarimo „Dėl 2020 metų paskelbimo Chiune Sugihara (Čiunės Sugiharos) metais“ projektas. Prašom, gerbiamoji kolege.
I. ŠIAULIENĖ (LSDDF). Dėkoju. Gerbiami kolegos, teikiu jums Seimo nutarimo projektą, kad 2020 metai būtų paskelbti Č. Sugiharos metais. Idėja paskelbti ateinančius metus Č. Sugiharos metais gimė mums kartu su opozicijos lydere šią vasarą lankantis moterų politikos lyderių susitikime Tokijuje. Greta šios programos mes turėjome labai intensyvią Lietuvos ambasados ir jos ambasadoriaus G. Varvuolio parengtą programą, susitikimus su parlamento abiejų rūmų atstovais, ministrais ir savo akivaizdžia bendravimo patirtimi patyrėme, kiek yra svarbus mūsų ryšiams su Japonija, kurią Lietuva laiko strategine partnere Azijos regione, Č. Sugiharos vardas, jo žinojimas pačioje Japonijoje.
Kaip tik kitais metais sukanka 80 metų nuo Č. Sugiharos veiklos išduodant Japonijos tranzitines vizas žydų tautybės žmonėms (taip buvo išgelbėta daugiau kaip 6 tūkst. gyvybių). Sukanka 80 metų. Norime pažymėti tą sukaktį ir pabrėžti Č. Sugiharos humaniško poelgio nenykstančią svarbą ir šiandienos pasaulio įvykių kontekste, taip pat tai, kad Č. Sugiharai yra suteiktas Pasaulio tautų teisuolio vardas, veikia Lietuvos ir Belgijos intelektualų ir verslininkų įkurta viešoji įstaiga „Sugiharos fondas – diplomatai už gyvybę“, jo vardas įkvepia menininkus kurti kūrinius jo atminimui įamžinti. Be abejo, svarbiausias akcentas, kurį aš, pristatydama šį nutarimo projektą, minėjau pradžioje, yra jo reikšmė – Č. Sugiharos atminimo puoselėjimas plečiant tarpvalstybinius, ekonominius, kultūrinius, švietimo ryšius su Japonija.
Siūlome, kad 2020 metai būtų skelbiami Č. Sugiharos metais pažymint jo 120-ąsias gimimo metines. Dėkoju Tarpparlamentinių ryšių su Japonija grupei, veikiančiai Lietuvos parlamente, kad jos nariai pasirašė ir parėmė teikiamą Seimo nutarimo projektą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti Viktorija. Viktorijos nėra salėje. A. Gumuliauskas. Ruošiasi K. Starkevičius.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Aš tikrai nekvestionuosiu Č. Sugiharos kaip istorinės asmenybės. Iš tikrųjų tai svarbi asmenybė mūsų istorijoje. Tačiau aš vis dėlto norėčiau paklausti jūsų. Mes Seime priėmėme atmintinų metų skelbimo tvarką ir nuostatus, mūsų komisijos nare ir jūs esate, ir ten labai aiškiai yra pasakyta, kad metus mes skelbiame pavasario sesijoje, nes tam reikia numatyti lėšų biudžete. Dabar taip išeitų lyg vieną dokumentą skelbtume pažeisdami kitą. Ką jūs galvojate?
I. ŠIAULIENĖ (LSDDF). Dėkoju, gerbiamas kolega, už klausimą. Aš pati esu balsavusi už tuos nuostatus. Rengdama šitą nutarimo projektą mintyse tiesiog jau buvau užsiprogramavusi, kad sulauksiu teikdama tokio klausimo. Bet, kaip jūs žinote, gerbiamas komisijos pirmininke, mes esame turėję precedentų po tų nuostatų patvirtinimo, kad išimtiniais atvejais, o manau, kad šitoks atvejis yra išimtinis, nes Č. Sugiharos šimtmetis praėjo, laukti dar 30 metų, vadinasi, iki bus 150 metų, ir ta proga tiktai paminėti, na, tiesiog mūsų valstybiniams santykiams su Japonija, turint visas naujausias geopolitines tendencijas, būtų per didelis sureikšminimas. Aš manau, kad turime vadovautis logika, gyvenimo diktuojamais klausimais, jų aktualumu. Nemanau, kad mes didžiai nusižengsime.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia K. Starkevičius. Prašom.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip, iš tikrųjų pritariu ir pasirašiau kaip Japonijos grupės narys. Kartu, aš galvoju, ši mintis kilo, kaip ir sakėte, apsilankius Japonijoje, ir tas laikas su vizitu… jau pavasario sesija greitai baigėsi ir jūs nesuspėjote pateikti šių klausimų. Tačiau mane ypač domina tai, kad kilo Japonijoje, ir, susitinkant su parlamento nariais, jums pateikti šį siūlymą… Ar jūs galite pasakyti, kad ir Japonijoje dabar yra pasikeitimai tam tikri, nes vienu metu Č. Sugihara Japonijoje buvo laikomas kaip ir (aišku, čia po karo) išdaviku, kuris vizas dalijo, nors Japonijos Vyriausybė prieštaravo? Aš čia matau, viskas keičiasi į gerąją pusę.
I. ŠIAULIENĖ (LSDDF). Tokių niuansų, taip, kas esate domėjęsi Č. Sugiharos biografija, išduodant vizas Japonijos užsienio reikalų ministerija reikalavo, kad išduodant tranzitinę vizą būtinai būtų trečiosios šalies viza, kad per atitinkamą laiką, gavęs šitą tranzitinę vizą, išvyktų į trečiąjį šalį. Č. Sugihara net tris kartus konsultavosi su savo Užsienio reikalų ministerija ir jis tiesiog iš humaniškų paskatų savarankiškai apsisprendė ir nevisiškai vykdė savo Užsienio reikalų ministerijos nurodymus. Čia ir yra vertė jo humaniško poelgio, todėl ir yra nenykstanti svarba šiandienos pasaulio įvykių kontekste tokio poelgio. O bendraujant tikrai mes šito nepajutome. Gaila, nėra Viktorijos, jinai tą patvirtintų. Ir kai tiktai prisimindavome, arba jie patys, kas mus sieja, Lietuvą ir Japoniją, tas gyvasis tikrai betarpiškas ryšys, ta istorinė atmintis, tai tik būdavo šypsnys, galvų linkčiojimas ir, kitaip sakant, suvokimas, kad tai, ką yra savo poelgiu nuveikęs Č. Sugihara ir kaip tai tarnauja šiandienos mūsų ryšiams humanistine prasme, bendražmogiškąja prasme, yra labai svarbu ir aktualu.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamoji kolege. Jūs atsakėte į klausimus.
Motyvai. M. Puidokas – už.
M. PUIDOKAS (MSNG). Gerbiami kolegos, diplomatas Č. Sugihara nebuvo net ambasadorius, jisai buvo konsulas. Išdava – jo asmenine iniciatyva kartu su žmona įdėtas darbas dalijant vizas ir gelbėjant žydų tautybės žmones, kurių buvo išgelbėta tūkstančiai, iš tikrųjų yra labai įsimintinas poelgis, turint omenyje laikotarpį, o tai buvo 1939–1940 metai. Tai buvo išskirtinė drąsa. Ir tai yra ta asmenybė, kurią japonai labai gerbia, tai yra ta asmenybė, kuri jungia dvi valstybes, tai Lietuvą ir Japoniją. Mes turime Kaune būtent Č. Sugiharos memorialinį muziejų, į kurį kasmet atvyksta apie 7 tūkst. turistų iš Japonijos, dar keli tūkstančiai žmonių iš kitų šalių, taip pat turime nuo 2015 metų žmonių iniciatyva sukurtą turistinį maršrutą „Sugiharos keliu“, taip pat yra rengiamos „Sugiharos savaitės“. Taigi iš tikrųjų visuomenė yra labai aktyvi. Ir pati Japonija šiandien yra labai aktyvi Lietuvoje. Aš manau, kad būtent ta asmenybė, tas diplomatas ir yra tas mūsų valstybes jungiantis tiltas. Tai labai aiškiai buvo matyti tuo žmogiškuoju lygmeniu per Japonijos premjero Š. Abės vizitą Lietuvoje, taip pat dirbant Japonijos ir Lietuvos parlamentinių ryšių grupės vadovu ir susiduriant tiek su jų politikais, tiek ir su paprastais žmonėmis iš Japonijos, aš pamačiau, kiek jiems tai svarbu. Aš manau, kad mes tą išskirtinumą privalome pabrėžti, padėti sustiprinti, dėl to visus kviečiu ir raginu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti. Vienas – už, vienas – prieš. Prieš nebuvo. Po pateikimo bendru sutarimu galime pritarti? Balsuojame? Balsuojame.
Balsavo 87 Seimo nariai ir vienbalsiai 87 pritarė Seimo nutarimui po pateikimo.
Kaip pagrindinis siūlomas Švietimo ir mokslo komitetas ir Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija. Pritariame? Pritariame. Siūloma svarstyti rugsėjo 26 dieną.
Gerbiamieji kolegos, replika po balsavimo – E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ačiū. Visos delegacijos, ne tik japonų, kaip teisingai sakė ponas M. Puidokas, lankydamos Lietuvą, pažymi šio pasaulinio lygio didvyrio kelią. Pavyzdžiui, per premjero vizitą, kurį minėjo ponas M. Puidokas, pagrindinė tema buvo ne ekonomika arba ne vien ekonomika, bet vertybinis unikalus aspektas, kada japonų diplomatas, kaip diplomatiškai pasakė Irena, pasipriešino tuometinei trijų šalių, kurias rėmė hitlerinė Vokietija, Italijos, Japonijos… Tos šalies diplomatas, kuris buvo linijoje su Berlynu, rėmė ne Berlyną, o rėmė humanistinį aspektą. Mes turime išimtinį gyvenimo atvejį ir didžiulį turtą.
Mano mama stovėjo eilėje prie Č. Sugiharos ir vizos negavo, ir pateko į Kauno getą, ir pateko į vokiečių koncentracijos stovyklą. Ypač Kauno gyventojams, atvykusiems pirmiesiems pabėgėliams po Molotovo–Ribentropo pakto šis Kauno kampas buvo vienintelis, kadangi kitos ambasados, aš noriu jums priminti, atsisakė, iš esmės atsisakė duoti vizas ir tie žmonės buvo spąstuose. Tai būdamas spąstuose… Č. Sugiharos ištiesta ranka ir ypač paskutinės, gerbiama Irena, akimirkos, kada jis pro langą, geležinkelio langą, geležinkelio vagono langą, metė paskutines ranka parašytas vizas… Čia yra pasaulinio masto XX amžiaus asmenybė, numeris vienas. Todėl aš labai dėkingas Irenai ir visiems kitiems, kurie supranta, kad mes turime didelį lobį, ir tas lobis – tai japonų diplomatas, kuris iš esmės turėjo vieną karinę užduotį – nustatyti, kada Vokietija puls Sovietų Sąjungą. Žodžiu, mes turėtume šitą atmintį tausoti ir jo didvyriškumo lygmenį kokiu nors būdu įrėminti per šiuos metus. Ačiū jums, gerbiama Irena.
PIRMININKĖ. Dėkoju gerbiamam E. Zingeriui. Dar viena replika – A. Ažubalis. Dabar posėdžiui pirmininkaus gerbiamoji I. Šiaulienė.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininko pavaduoja. Aš tik norėčiau kreiptis į poną A. Gumuliauską ir visus kolegas, kurie svarstys šį siūlymą, ir atkreipti dėmesį į Lietuvos Respublikos konsulato Vilniuje veiklą tuo metu, nes nei lenkų internuoti kareiviai, nei didelė dalis žydų iš tuometinės teritorijos nebūtų patekę į Kauno Lietuvą, jeigu taip galima sakyti, jeigu nebūtų gavę vizų, pasirašytų pono A. Trimako. Aš manau, kad tiek Č. Sugihara, tiek Lietuvos diplomatai, kurie dirbo šitoje srityje, nusipelno pagerbimo. Ačiū.
PIRMININKĖ (I. ŠIAULIENĖ, LSDDF). Gerbiami kolegos, dėkoju už visas replikas. Tęsiame posėdį toliau.
13.05 val.
Įstatymo „Dėl Protokolo, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-3795ES, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo Nr. I-1374 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3768ES, Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 50 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3769ES (pateikimas)
Imsimės darbotvarkės 1-10 kompleksinio klausimo. Tai yra įstatymo „Dėl Protokolo, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-3795ES, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo Nr. I-1374 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3768ES, Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 50 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3769ES. Juos visus pristatys teisingumo ministras E. Jankevičius. Prašom, ministre.
E. JANKEVIČIUS. Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, projekto tikslas yra ratifikuoti Protokolą, kuriuo iš dalies keičiama 1981 metų konvencija dėl asmenų apsaugos. Taip pat atsiranda dvi priežiūros institucijos kaip ir europietiškame reglamente: tai yra Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, o kai asmens duomenys tvarkomi žurnalistikos tikslais, priežiūros institucija būtų žurnalistų etikos inspektorius.
Taip pat siūloma. Protokolu visos Europos Sąjungos šalys raginamos taikyti šį protokolą kuo skubiau. Šiuo metu Protokolą yra pasirašiusios 32 šalys, 24 Europos Sąjungos valstybės, tarp kurių yra ir Lietuva. Ratifikavus šį protokolą ir pradėjus jį laikinai taikyti, mūsų, Lietuvos piliečių, asmens duomenys bus tinkamai tvarkomi ne tik Europos Sąjungos šalyse, bet ir visose šalyse, kurios yra pasirašiusios šią konvenciją.
Protokolas yra skirtas tam, kad šalyse būtų nustatyti aukšti duomenų apsaugos standartai apsaugoti kiekvieną asmenį, nepaisant jos ar jo tautybės ar gyvenamosios vietos, kai tvarkomi jos ar jo duomenys, ir būtų suteikta galimybė paskirtoms atsakingoms priežiūros institucijoms bendradarbiauti tarpusavyje.
Gerbiamieji Seimo nariai, prašau pritarti po pateikimo. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamas ministre. Jūsų nori klausti pora Seimo narių. Pirmasis klausia A. Vinkus. Prašom.
A. VINKUS (LSDDF). Aš klausimo atsisakau, aš dėl motyvų.
PIRMININKĖ. Jūs dėl motyvų. Tuomet prašom – R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Atsisakau, dėkui.
PIRMININKĖ. Atsisako. Viskas aišku. Dėkojame, ministre. Motyvai po pateikimo. Prašom. Gerbiamas A. Vinkus.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos metrologijos įstatyme nustatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, jų filialai, padaliniai, pažeidę Metrologijos įstatymo reikalavimus, atsako pagal Administracinių nusižengimų kodeksą. (Balsas salėje: „Ne tas projektas.“) A, ne tas?
PIRMININKĖ. Atsiprašau, gerbiamas kolega. Čia mes ne Metrologijos įstatymą turime, o viską, kas susiję su asmens duomenų teisine apsauga. Čia kitas klausimas.
Taigi, kolegos, motyvų sakyti niekas nepageidaujate. Ar galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Dėkoju. Pritariame bendru sutarimu. Komitetai: dėl projekto Nr. XIIIP-3795 kaip pagrindinis komitetas siūlomas Užsienio reikalų komitetas, kaip papildomas komitetas – Žmogaus teisių komitetas, o dėl kitų lydimųjų dviejų projektų kaip pagrindinis komitetas siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip papildomas komitetas – Žmogaus teisių komitetas. Svarstymo data – spalio 10 diena.
Atsiprašau, taiso mane Sekretoriatas: dėl Visuomenės informavimo įstatymo pagrindinis bus Kultūros komitetas, o dėl visų papildomas – Žmogaus teisių komitetas. Taigi su šiuo kompleksiniu klausimu mes baigėme.
13.10 val.
Metrologijos įstatymo Nr. I-1452 1, 16, 26, 31 straipsnių, devintojo skirsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3765ES, Baudžiamojo kodekso 305 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-3766, Administracinių nusižengimų kodekso 140 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3767 (pateikimas)
Dabar imsimės 1-9.1, 1-9.2 ir 1-9.3 taip pat kompleksinio klausimo. Tai Metrologijos įstatymo keleto straipsnių, devintojo skirsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3765, lydimieji projektai – Baudžiamojo kodekso kai kurių straipsnių pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas ir Administracinių nusižengimų kodekso 140 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu viceministrą G. Vildą. Prašom ateiti.
G. VILDA. Dėkoju, pirmininke. Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Esu įpareigotas pristatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikiamus Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtus tarpusavyje susijusius įstatymų projektus. Pirmas – tai Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo Nr. I-1452 1, 16, 26, 31 straipsnių, devintojo skirsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas, antras – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 305 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 140 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas.
Įstatymų projektai parengti siekiant sukurti efektyvią poveikio priemonių dėl metrologijos srities teisės aktų pažeidimų sistemą, paskatinti atsakingą juridinių asmenų požiūrį į galimas metrologijos srities teisės aktų pažeidimų pasekmes ir užtikrinti veiksmingą šių pažeidimų prevenciją. Taip pat Metrologijos įstatymo projektas parengtas siekiant užtikrinti efektyvų etalonų finansavimą ir perkelti į nacionalinę teisę ES reglamentą.
Įstatymų projektais siūloma. Pirma. Baudžiamojo kodekso įstatymo pakeitimo projektu siūloma pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 305 straipsnį, nes jame numatyta baudžiamoji atsakomybė už metrologijos srities teisės aktų pažeidimus, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos nuomone, neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijos, taip pat teisinės metrologijos priežiūros sampratą sieja ne su prevencinėmis, o su represinėmis funkcijomis.
Antra. Atsisakant baudžiamosios atsakomybės Metrologijos įstatymo pakeitimo projektu siūloma nustatyti atsakomybę juridiniams asmenims už metrologijos srities teisės aktų pažeidimus ir nustatyti šių pažeidimų tyrimo, nagrinėjimo bei sankcijų skyrimo tvarką.
Trečia. Siūloma pakeisti Lietuvos metrologijos įstatymo 31 straipsnį ir nurodyti, kad Nacionalinio metrologijos instituto, kurio funkcijas atlieka Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras, ir paskirtojo instituto, kurio funkcijas atlieka Lietuvos energetikos institutas, veikla yra finansuojama ne iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų, o tiesiai iš valstybės biudžeto asignavimų ir kitų lėšų.
Ketvirta. Metrologijos įstatymo pakeitimo projektu į nacionalinę teisę perkeliamas 2018 m. vasario 28 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/502, kuriuo iš dalies keičiamas įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/779, kuriuo nustatomi tachografų ir jų komponentų konstrukcijos, bandymo, įrengimo, naudojimo ir remonto reikalavimai.
Ir penkta. Administracinių nusižengimų kodekso įstatymo projektas parengtas siekiant padidinti baudas už metrologijos srities teisės aktų pažeidimus taip sugriežtinant šiuo metu esančias nedideles baudas, kurios neužtikrina efektyvios pažeidimų prevencijos, dėl to akivaizdžiai didėja metrologijos teisės aktų pažeidimų ir nuobaudų skaičius. Prašau pritarti įstatymų projektams po pateikimo. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Dėkojame Ekonomikos ir inovacijų ministerijos viceministrui už įstatymų pateikimą. Gerbiami kolegos, niekas neužsiregistravo klausti. Dėkojame, viceministre. Dėl motyvų ar pageidausite? Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame bendru sutarimu pateiktiems įstatymų projektams.
Informuoju, jog dėl Metrologijos įstatymo pagrindiniu komitetu yra skiriamas Ekonomikos komitetas, papildomų nenumatoma. Dėl Baudžiamojo kodekso straipsnių pripažinimo netekusiu galios pagrindiniu komitetu skiriamas Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir dėl Administracinių nusižengimų kodekso 140 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto – taip pat Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Papildomų komitetų nėra. Siūloma svarstymo data – spalio 10 diena.
13.15 val.
Įstatymo „Dėl Europos konvencijos dėl brutalaus žiūrovų elgesio per sporto varžybas ir ypač per futbolo rungtynes denonsavimo ir Europos Tarybos konvencijos dėl integruoto požiūrio į saugumą, apsaugą ir paslaugas per futbolo rungtynes ir kitus sporto renginius ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-3762, Sporto įstatymo Nr. I-1151 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3758, Administracinių nusižengimų kodekso 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3759 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-11 klausimas, taip pat kompleksinis, dar du įstatymų lydimieji projektai. Įstatymo „Dėl Europos konvencijos dėl brutalaus žiūrovų elgesio per sporto varžybas ir ypač per futbolo rungtynes denonsavimo ir Europos Tarybos konvencijos dėl integruoto požiūrio į saugumą, apsaugą ir paslaugas per futbolo rungtynes ir kitus sporto renginius ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-3762 ir jo lydimieji – Sporto įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir Administracinių nusižengimų kodekso 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Juos pateikia vidaus reikalų ministrė R. Tamašunienė. Prašom.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū gerbiamai pirmininkei. Mieli kolegos, pateikiamas įstatymo projektas. Pateiksiu visus tris.
Pirmiausia dėl Europos konvencijos dėl brutalaus žiūrovų elgesio per sporto varžybas ir ypač per futbolo rungtynes denonsavimo ir ratifikavimo iš naujo. Europos konvencijos, kuri buvo priimta 1985 metais, turinys paseno. Todėl 2016 m. liepos 3 d. buvo priimta Europos Tarybos konvencija dėl integruoto požiūrio į saugumą, apsaugą ir paslaugas per futbolo rungtynes ir kitus sporto renginius. Konvencijoje nustatomas išsamesnis integruotas požiūris į saugumą, į saugą ir paslaugas sporto renginių metu, didesnis ir aiškesnis suinteresuotų subjektų tarpusavio bendradarbiavimas, taip pat valstybių, prisijungusių prie konvencijos, komunikavimas tarpusavyje. Tai turėtų prisidėti ir prie dar didesnio sporto renginių saugumo.
Siekiant įgyvendinti šios konvencijos, kurią mes ratifikavome, nuostatas nacionalinėje teisėje, taip pat parengti Sporto įstatymo pakeitimo ir Administracinių nusižengimų kodekso 31 straipsnio pakeitimo projektai.
Sporto įstatyme (trumpai pristatysiu) numatoma didesnės rizikos sporto renginius rengti tik tarptautinės sporto šakos federacijos nustatytus reikalavimus atitinkančiuose pastatuose. Nustatyti organizatorių prieigą užtikrinti, kad renginio saugumą užtikrintų tik reikiamą kvalifikaciją turintys asmenys. Tai kalbame apie mūsų pareigūnus ir viešosios tvarkos pareigūnus. Priskirti organizatoriaus atsakomybę už saugumo užtikrinimą taip pat ir sporto renginio prieigose, taip prieinant prie didžiųjų sporto stadionų kompleksų. Detalizuojama prieigos samprata, kas tai yra. Tai yra iki 200 metrų nuo sporto renginio teritorijos ribų ir siūlomi tie prieigos atstumai įvertinus praktikų, tai yra saugos tarnybų, policijos pareigūnų, dirbančių sporto renginiuose, nuomonę ir įvertinus esamų sporto arenų specifiką.
Administracinių nusižengimų kodekse siūloma nustatyti, kad asmeniui, kuriam už padarytus administracinius nusižengimus paskirtas draudimas lankytis viešosiose vietose vykstančiuose renginiuose, šio draudimo laikotarpiu gali būti uždrausta lankytis kitose valstybėse, taip pat ir Lietuvoje vykstančiuose sporto renginiuose. Siūloma numatyti galimybę taikyti draudimą lankytis kitose valstybėse vykstančiuose sporto renginiuose visų sporto renginių atžvilgiu, jau neišskiriant, nes sporto sirgaliai neretai vyksta į kitas šalis palaikyti draugiškų sporto klubų. Šio poveikio priemonės vykdymas būtų užtikrinamas policijai keičiantis informacija per nacionalinį futbolo informacijos centrą. Tiek pasiūlymų visame įstatymų projektų pakete. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiama ministre. Jūsų nori klausti šešetas Seimo narių. Pirmasis klausia L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiama ministre, be abejo, kai ateina tokios konvencijos į mūsų parlamentą, dažnai mes žiūrime labai automatizuotai, bet, aišku, mano klausimo pirmoji dalis yra tokia. Ar mes nors kiek derinome šitą konvencijos tekstą su mūsų futbolo arba krepšinio sirgalių bendruomenėmis? Iš tikrųjų mūsų tikslas turėtų būti toks, kad mūsų stadionų arba krepšinio halių lankomumas turėtų būti didesnis. Pavyzdžiui, dabar į Lietuvos futbolo čempionatą vidutiniškai ateina apie 600 žmonių. Deja, bet tam tikri pertekliniai reguliavimai dažnai atgraso žmones nuo ėjimo į stadionus ar sporto hales, todėl mano klausimas toks. Jūs minite ir kalbate apie Administracinių nusižengimų kodeksą. Tai dabar pas mus įmanoma, ne teismo tvarka gali būti uždrausta lankytis stadione, o po to gali būti uždrausta įvažiuoti į futbolo varžybas užsienyje. Ką reiškia ne teismo tvarka? Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, už tokį veiksmą kaip necenzūriniai žodžiai ar koks nors gestas pareigūnas gali vienasmeniškai priimti sprendimą ir tam žmogui uždrausti, pavyzdžiui, pusę metų lankytis sporto renginiuose ir po to važiuoti į užsienį.
Aš nesu tikras, ar kurioje nors Europos Sąjungos šalyje už tokį, pavyzdžiui, nusižengimą tokia bausmė taikoma ir ar toks bausmių taikymas iš principo yra proporcingas. Ko aš bijau? Aš bijau, kad priimdami automatiškai tokias konvencijos nuostatas ir perkeldami jas į nacionalinę teisę mes ne tik kad nesustiprinsime saugumo, bet padarysime taip, kad mūsų stadionuose ar sporto salėse bus vis mažiau ir mažiau žiūrovų ir sirgalių.
Nepamirškime, kad sirgaliai yra kultūrinė grupė, jinai gina savo klubų spalvas, kovoja už savo nacionalinės rinktinės simbolius ir vėliavas. Kartais ten būna įvairių nesusipratimų, todėl ar nepaversime savo stadionų kokiais nors perdėm policiniais objektais, kur kontrolė gali iš esmės neleisti žmonėms po to ramiai žiūrėti varžybų ir palaikyti savo komandų?
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū už klausimą. Pirmiausia jūsų nuogąstavimai tokie labai perdėti, sutirštintomis spalvomis jūs viską čia nupiešėte. Lietuvoje tokiems didžiuliams pasauliniams čempionatams, vertinant, pavyzdžiui, futbolą, mes neturime dar pritaikytų, tarptautinius standartus atitinkančių arenų pirmiausia. Labai gerai, kad konvenciją mes ratifikuojame anksčiau, nei pradėjome statyti, nes galėsime atitikti standartus, taip pat ir saugumo.
Kitas jūsų nuogąstavimas dėl sirgalių kaip tokio kultūrinio reiškinio. Aš labai jums pritariu ir galvoju, kad visi mes taip pat norime, kad sirgaliai elgtųsi ir reikštų savo emocijas saugiai, saugiai kitų atžvilgiu ir savo pačių taip pat.
Kaip vyks kontrolė? Iš tikrųjų konvencija ir numato steigimą nacionalinių informacijos centrų, kurie keistųsi ta informacija apie asmenis, kuriems vienoje ar kitoje šalyje yra pristabdytas lankymasis tam tikrose varžybose, rungtynėse ar kituose sporto renginiuose. Identifikuoti tuos asmenis nebus paprasta, be abejo. Jeigu tai atkeliauja iš kitų valstybių šalių, tai ta informacija bus pateikta pareigūnams, jeigu Lietuvoje turime tokių sirgalių, tai perkant ar įsigyjant bilietus, atliekant patikrą prie įėjimo į sporto stadionus, hales. Pirmiausia vis dėlto konvencija pabrėžia, remdamasi pasauline praktika ir tais, sakykime, paskatinusiais atnaujinti konvenciją įvykiais, kurie atsitinka pasaulio sporto arenose ir stadionuose, kad vis dėlto užtikrintume saugumą. Ir iš tikrųjų grėsmės kyla žmonių gyvybei, o Lietuva, kaip labai saugi valstybė, taip pat ir sporto varžybas… Kviesime visus sirgalius į savo hales ir arenas, užtikrindami visišką saugumą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori klausti A. Mazuronis. Prašom.
A. MAZURONIS (MSNG). Labai dėkoju, gerbiama ministre. Iš tikrųjų labai svarbūs ir įdomūs teisės aktai tiek savo idėja, tiek savo turiniu, bet mano klausimas būtų galbūt šiek tiek ne apie tai. Niekam turbūt nėra paslaptis, kad šiandien vakare Lietuvos nacionalinė futbolo rinktinė žaidžia futbolo varžybas prieš Portugalijos nacionalinę futbolo rinktinę. Gerbiama ministre, kaip jums atrodo, jeigu po pateikimo būtų pritarta jūsų siūlomoms įstatymo pataisoms, kaip, jūsų asmeniniu ar ministerijos vertinimu, ar šitos pataisos, priimtos po pateikimo, padėtų ar pakenktų mūsų nacionalinei komandai šiandien vakare žaidžiant labai įdomų futbolo mačą su Portugalijos nacionaline rinktine?
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Aš manau, kad šios konvencijos nuostatos tikrai padės ir jūs kaip sirgalius dalyvausite, sirgsite ar kavinėje, ar klube, ar tiesiogiai stebėdamas (galbūt dar spėsite) rungtynes, bet žinosite, kad iš tikrųjų valstybė, kuri prisijungusi prie tos konvencijos, ją ratifikavusi, užtikrina jūsų kaip sirgaliaus saugumą. O mūsų rinktinei aš linkiu laimėti.
PIRMININKĖ. Klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiama ministre, kokia, jūsų nuomone, priežastis, kad šiame įstatyme ir konvencijoje akcentuojama tik viena sporto šaka? Ar tos sporto šakos gerbėjai, jūsų nuomone, yra brutalesni, griežtesni, nedrausmingesni, neišprusę? Pavyzdžiui, Lietuvoje šiandien vakare rungtynes stebės tik 5 tūkst. Kitas dalykas, kai Anglijoje, Škotijoje stebi 20–40 tūkst. žiūrovų. Ar, jūsų nuomone, ne svarbiau būtų įtraukti kitas sporto šakas, ar to, jūsų nuomone, nereikia?
Antra, ar šiandien žiūrėsite, noriu pratęsti Andriaus mintį, ar šiandien tiesiogiai stebėsite Lietuvos ir Portugalijos rungtynes ir žiūrėsite, kaip realybėje veikia šis įstatymas?
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū jums už klausimą. Noriu atkreipti dėmesį, kad konvencijos pačiame pavadinime dėmesys atkreipiamas į visas sporto varžybas. Europos konvencija dėl brutalaus žiūrovų elgesio per sporto varžybas ir ypač per futbolo rungtynes – toks yra pavadinimas, tad nė viena sporto šaka nelieka nuošalyje. Bet pagal praktiką ir pagal galbūt tokią patirtį, dažniausiai daugiausia žiūrovų sutraukia futbolo varžybos ir dažniausiai brutaliai ar netinkamai žiūrovai elgiasi būtent per futbolo rungtynes, todėl ta konvencija tokia ir gimusi. Iš tikrųjų futbolas buvo ta sporto šaka, kuri ir paskatino, kad atsirastų tokia konvencija, tokie sprendimai Europos Taryboje. O ar žiūrėsiu varžybas? Abejoju, nes turiu dar labai daug ką paskaityti, nes pradėjau naujas pareigas, bet rezultatu būtinai pasidomėsiu.
PIRMININKĖ. Klausia A. Kupčinskas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Laba diena, gerbiama ministre. Iš tikrųjų norėjau paklausti, ar jums neatrodo, kad ši konvencija Lietuvos atveju yra šiek tiek deklaratyvi, nes tokių įvykių, ačiū Dievui, mes kol kas neturėjome. Aišku, buvo keletas ekstremistinių atvejų, susijusių su mūsų kaimyninėmis valstybėmis, ir būtent Kaune. Tai būtent prieš šešetą metų buvo įvestas planas „Skydas“, kai reikėjo panaudoti antiteroristines priemones ir būtent per Lietuvos ir Lenkijos komandų susitikimą.
Kitas atvejis – tai krepšinio varžybos arenoje, kai broliukai Maciai užsipuolė Ispanijos žaidėją, bet šiuo atveju arenos organizatoriai susitvarkė ir neįleidžia tų sirgalių, taiko atitinkamas sankcijas. Tai kol kas aš nematau tokio ypatingo poreikio. Galbūt mūsų sporto lygmuo dar nėra pakankamai pakilęs, kad pritrauktų tiek sirgalių, bet man kol kas atrodo, kad ši konvencija Lietuvoje yra daugiau deklaratyvaus pobūdžio.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Visos konvencijos, mano vertinimu, yra deklaratyvūs dokumentai dėl principų, dėl kurių susitaria valstybės narės. Reikia labai pasidžiaugti, kad mes – progresyvi valstybė, kad mes jau ir dabar esame pasirūpinę, nors konvenciją Lietuva ratifikavusi 2000 metais. Šiuo metu mes ją ratifikuojame iš naujo, naują turinį denonsuojame, stabdome galiojimą buvusių ir denonsuojame, ratifikuojame naują.
Manyčiau, kad ir 2000 metais Lietuvai buvo aktualu, ir dabar ne mažiau aktualu, kadangi iššūkiai visuomenei keičiasi, įpročiai… iš viso rungtynių mastas, susidomėjimas daug didesnis ir kitas poreikis reaguoti į kažkokias kylančias grėsmes sporto renginių metu.
Manyčiau, kad ta konvencija – deklaratyvus dalykas, bet mes esame pasirengę ir minimaliomis įstatymų pataisomis (jūs galėjote įvertinti tiek Sporto įstatymo projektą, tiek Administracinių nusižengimų kodeksą) dar efektyviau sustiprinti, kad policijos pareigūnai taip pat žinotų, kokią turi teisinę bazę ir kokias pareigas vykdyti, taip pat dalintis informacija, nes ne mažiau svarbu pasidalinti informacija.
O tą įvykį aš labai gerai prisimenu. Rengdamasi čia pristatyti įstatymų projektus, prisiminiau tą įvykį Kaune, kaip iš tikrųjų gali būti, ir, atrodytų, gal ne ypatingo masto varžybos organizuojamos, bet iš tikrųjų atsitinka tokių situacijoje ir Lietuvoje. Kai bus įpareigoti ir kiti nacionaliniai centrai informuoti Lietuvą apie tokius sirgalius, apie galimas grėsmes, apie pavojus, tai, mano manymu, mūsų pareigūnai pasirengs tinkamai, kad užkirstų kelią tokiems incidentams, kaip buvo „Legijos“ sirgalių atveju.
PIRMININKĖ. Klausia A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama ministre, mano klausimas labai paprastas ir aiškus. Gal turėsite skaičius. Ar mes jau Lietuvoje turime sąrašą Lietuvos sirgalių, kurių negalime įleisti ir išleisti į užsienį į varžybas? Ačiū.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Yra sirgalių, kuriems nustatyti apribojantys dalykai, jie yra kintantys, tai nėra visam laikui, bet yra klubai taip pat gavę perspėjimus. Mes visi žinome iš viešosios erdvės, kad taip atsitinka.
PIRMININKĖ. Ir baigia klausti K. Masiulis. Prašom. (Balsai salėje) Prašom, ministre, dar K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū, ačiū. (Balsas salėje) Atsiprašau, ministre.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Atsiprašau ir aš.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū, kad sugrįžote. Trumpas klausimas. Kiek išplito? Panašus reguliavimas yra išplitęs užsienyje. Kokia yra geroji praktika? Ar ją žinote? Jeigu žinote, gal galite kuo nors pasidalinti?
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ir praktikos yra daug, nes pirmoji konvencija ratifikuota 1985 metais. Tai jau tada buvo poreikis reguliuoti sirgalių elgesį sporto renginių metu. 41-a valstybė yra ratifikavusi šią konvenciją, iš tikrųjų mastas yra didelis, ir Lietuva, denonsuodama, atnaujindama turinį, taip pat prisijungs prie tų valstybių ir rūpinsis saugumu tiek mūsų piliečių, vykstančių į tokius renginius į užsienį, tiek čia, į Lietuvą, atvykstančių sirgalių iš kitų valstybių. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiama ministre. Jūs atsakėte į visų, norinčių paklausti, klausimus.
Motyvai už. Prašom. Gerbiamas A. Vinkus. (Balsas salėje)
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiami Seimo nariai, kaip jau girdėjome iš gerbiamos R. Tamašunienės, vidaus reikalų ministrės, šio įstatymo projekto tikslas yra denonsuoti 1985 metais priimtą Europos konvenciją dėl brutalaus žiūrovų elgesio per sporto varžybas, ypač per futbolo rungtynes. Ratifikuota Lietuvos Respublikos 2000 metais. Per 30 metų ši konvencija, natūralu, paseno ir 2016 metais buvo priimta nauja Europos Tarybos konvencija. Konvencijoje akcentuojamas ne tik šalių siekis užtikrinti saugią aplinką sporto stadionuose, bet ir visų susijusių organizacijų skatinimas palaikyti apsaugotą ir palankią aplinką už stadiono teritorijos esančiose viešose vietose. Pabrėžiama, jog kovojant su visų rūšių smurtu ir diskriminacija būtinas įvairių suinteresuotų subjektų aktyvesnis bendradarbiavimas. Be abejonės, integruotas požiūris į saugumą užtikrins didesnį saugumo lygį sporto renginių, ypač pripildytų azarto ir emocijų, metu, o šalių bendradarbiavimas, siekiant užtikrinti, kad nusikaltimą užsienyje padariusiems asmenims būtų taikomos tam tikros sankcijos, sukurs veiksmingesnį atgrasymo mechanizmą. Todėl visiškai pritariu, kad Lietuvai yra tikslinga ratifikuoti 2016 metų Europos Tarybos konvenciją, taip pat denonsuoti 1985 metų konvenciją. Kviečiu visus balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir motyvai prieš – L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš noriu truputėlį grįžti prie esmės. Svarbu ne tiek pati konvencija, bet tai, ką mes perkeliame į nacionalinę teisę. Ir dabar, būkite geri, įsiklausykite. Pagal tai, kas dabar yra siūloma ministrės pristatytame projekte. O tai reiškia, kad ne teismo tvarka gali būti uždrausta lankytis viešose vietose vykstančiuose renginiuose arba tam tikruose politiniuose, kultūriniuose, sporto renginiuose Lietuvos Respublikoje, taip pat kitose valstybėse vykstančiuose sporto renginiuose. Tai yra išplečiama sąvoka į kitas valstybes. Dabar toks ne teismo tvarka sprendimas gali būti priimtas už tyčinius veiksmus. Bet dabar, kai pasižiūrime į tų tyčinių veiksmų apibrėžimą, mes matome: necenzūriniai žodžiai arba kokie nors keisti gestai. Tai vien už tai dabar mes ne tik kad jau galėsime, pavyzdžiui, pusę metų neįleisti žmogaus į futbolo stadioną, bet ir neleisime jam vykti į užsienio varžybas, kur jo klubas ar rinktinė žaidžia. Gerai ponas A. Sysas paklausė, ar yra tas sąrašas? Taip, toks sąrašas yra ir, pavyzdžiui, faktas yra, kad vienas žmogus pusės metų draudimą atvykti į varžybas gavo už tai, kad per įtampą su kitos grupės sirgaliais išpylė alų. Už tai dabar pagal naują reguliavimą jis negalės važiuoti ir į užsienio varžybas. Ar mes iš tikrųjų taip suprantame mūsų sirgalių laisvę ir jų galimybę palaikyti savo komandas? Aš abejoju, ar bent kokioje Vakarų valstybėje, normalioje Vakarų valstybėje už tokius dalykus yra skiriami pusės metų draudimai. Todėl, mielieji, kol mes neišsiaiškinome šitų dalykų, aš tikrai visus raginu balsuoti prieš. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti. Apsispręskite ir balsuokite dėl teikiamų įstatymų projektų. Prašau. Balsavimas pradėtas. (Balsai salėje)
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 83, prieš – 3, susilaikė 8. Taigi po pateikimo įstatymų projektams yra pritarta.
Ir per šoninį mikrofoną nori replikuoti visų pirma K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiama pirmininke, kadangi čia buvo keli projektai, buvo galima leisti ir daugiau pakalbėti. Aš esu dar užsirašęs kalbėti dėl kito projekto. O dabar, kadangi neleidote, tai pasakysiu L. Kasčiūnui. Na, aišku, kad už alaus išpylimą tai niekai, reikėtų, kad trenktų su bokalu per galvą, tada nereikėtų leisti, ar ne? Aš nesuprantu, kodėl L. Kasčiūnas taip rūpinasi chuliganais, ne fanais, o chuliganais rūpinasi ir kad chuliganai galėtų migruoti. Aš nenoriu, kad pas mus migruotų ir kad mūsų chuliganai migruotų.
PIRMININKĖ. Gerbiamas Kęstuti, nors trys lydimieji įstatymai, bet laikomės kaip visuomet vienos tvarkos, o žodį vis tiek jūs gavote. L. Kasčiūnas. Prašom.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Aš nereaguosiu į profesoriaus pasvarstymus, aš tik noriu paprašyti, nes vis tiek bus svarstoma komitetuose, kadangi čia labai svarbus saugumo klausimas, norėčiau įtraukti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą. Labai ačiū. (Šūksniai, juokas salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, dėl komitetų. Dėl konvencijos ratifikavimo pagrindiniu komitetu skiriamas Užsienio reikalų komitetas, papildomu komitetu – Švietimo ir mokslo komitetas, dėl Sporto įstatymo kaip pagrindinis skiriamas Švietimo ir mokslo komitetas, papildomas – Jaunimo ir sporto reikalų komisija. Taip? Aš jau matau. Sutinkate papildomą įrašyti, taip? Ir dėl Administracinių nusižengimų pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Švietimo ir mokslo komitetas. Svarstymo data – lapkričio 7 diena.
Gerbiami kolegos, galėsite komitetuose debatuoti. Ar jūs dėl visų trijų Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą siūlote, ar tik dėl konvencijos?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ne, ne…
PIRMININKĖ. Jūs siūlote Administracinių nusižengimų…
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Taip, taip. Viešoji tvarka, visa kita, VRM, čiagi nacionalinis saugumas.
PIRMININKĖ. Ir komiteto pirmininkas per šoninį mikrofoną. Prašom.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Labai ačiū. Susirūpinimas suprantamas, bet aš, kaip pirmininkas, pasakysiu – tikrai nereikia Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui svarstyti tokių klausimų. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Aš manau, kad irgi perdėtas gerbiamo Lauryno susirūpinimas dėl nacionalinio saugumo, bet pasiūlymas yra pateiktas. Prašau apsispręsti ir balsuoti, ar dėl Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatymo projekto kaip papildomą įrašome Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą.
Deja, balsuodamas Seimas apsisprendė, jog nepritarė. Už buvo 21, prieš – 40, susilaikė 26. Taigi papildomas komitetas nėra skiriamas.
13.40 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. XIII-7 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo valdybos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3828 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Gerbiami kolegos, mes pagrindinę darbotvarkę baigėme ir liko rezervinis klausimas, vienintelis šioje darbotvarkėje, – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. XIII-7 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo valdybos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3828. Jau tribūnoje pirmoji vicepirmininkė R. Baškienė. Prašome pateikti.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kaip jūs žinote, Statuto 27 straipsnis numato, kaip sudaroma Seimo valdyba: valdyba sudaroma iš Seimo Pirmininko pavaduotojų ir opozicijos lyderio. Dėl opozicijos lyderio mes turime susitarimą tarp opozicinių frakcijų. Šiame susitarime teigiama, kad rotacija vyksta tokia tvarka: pirmą eilinę parlamentinę sesiją iki rugsėjo 10 dienos opozicijos lyderio pareigas ėjo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas, o antrą eilinę parlamentinę sesiją, kuri būtų nuo rugsėjo 10 dienos iki 2020 m. kovo 10 d., – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos seniūnas. (Balsai salėje) Atsiprašau, patikrinau jūsų budrumą. Jūs labai puikiai sekate. Lietuvos socialdemokratų partija. (Balsai salėje) Frakcija. Taip, labai puiku. Viskas gerai. Todėl teikiu Seimo nutarimą. Devyni nariai, kaip ir buvo. Vietoj V. Čmilytės-Nielsen įrašomas J. Sabatauskas kaip opozicijos lyderis. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkojame. Gerbiama pranešėja, jūsų nori klausti S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiama pranešėja, aš sveikinu tokį opozicijos teisių gerbimą ir šito įtraukimą. Visokių gandų būta. Tačiau noriu paklausti dėl kito valdybos nario gerbiamo R. Žemaitaičio. Sakykite, po šiandienos rytinių pareiškimų kam jisai atstovauja? Labai ačiū.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju. Gerbiami kolegos, kai bus kiti sprendimai, aš vėlgi stovėsiu šitoje tribūnoje ir pateiksiu kitą sudėtį ir kitus pakeitimus. Šiandien, kadangi tai įvyko labai greitai, pakeitimo nėra. Jis yra išrinktas Seimo… pavaduotoju. Kaip jūs puikiai žinote, Seimo… pavaduotojus skiria ne frakcijos, o renka Seimas. Kai šiuo atveju bus kiti priimti sprendimai, bus ir kitas Seimo nutarimas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Už po pateikimo nori kalbėti A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Siūlau balsuoti (yra susitarimas, yra Statutas) ir spręsti šitą klausimą. Tuo labiau kad Seimas turės įdomių sprendimų ir kiekvienas balsas svarbus.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, prašom balsuoti po pateikimo dėl Lietuvos Respublikos Seimo valdybos patvirtinimo ir pakeitimo.
Užsiregistravo 96, balsavo 96 Seimo nariai: už – 95, prieš nėra, susilaikė 1. Taigi po pateikimo Seimo nutarimo dėl Seimo valdybos patvirtinimo ir pakeitimo projektui yra pritarta.
Diskusija. Svarstymo stadija. Nėra norinčių kalbėti. Ar galime pritarti po svarstymo? Pritariame bendru sutarimu.
Priėmimas. Motyvai. Taip pat nėra. Vis dėlto yra. J. Bernatonis. Prašom.
J. BERNATONIS (LSDDF). Mieli kolegos, aš kalbėsiu frakcijos vardu. Mūsų frakcija labai džiaugiasi, kad mūsų bičiulis Julius vadovaus opozicijai. Kadangi mes jį pažįstame kaip labai gerą teisininką, sėkmingai ilgą laiką vadovavusį Teisės ir teisėtvarkos komitetui, o svarbiausia, kad iš prigimties jis yra kūrėjas, ne griovėjas, todėl tikimės, kad jo vadovaujama opozicija šioje sesijoje atsisakys tuščio politikavimo ir susikoncentruos į įstatymų leidybą. Sėkmės, Juliau! (Plojimai)
PIRMININKĖ. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, už mane labai gražiai pakalbėjo J. Bernatonis.
PIRMININKĖ. Neįkvėpė daugiau, dėkojame. Ir K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš tai noriu pasidžiaugti valstiečiais, kad nors buvo visokių kalbų, jie elgiasi taip, kaip gerą politinę kultūrą ir gerą politinę tradiciją turinčiose valstybėse yra priimta elgtis.
PIRMININKĖ. Prašome, gerbiami kolegos, po motyvų balsuoti dėl viso teikiamo Seimo nutarimo. Priėmimo stadija.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 98, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Nutarimas (projektas Nr. XIIIP-3828) yra priimtas. (Gongas)
Sveikiname naująjį opozicijos lyderį tapus ir Seimo valdybos nariu. Dėkojame labai sėkmingai šias pareigas ėjusiai V. Čmilytei-Nielsen.
Replika per šoninį mikrofoną – A. Matulas. Prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Noriu priminti Etikos ir procedūrų komisijos nariams, kad 14 valandą posėdis, todėl kviečiu iš karto, pasibaigus plenariniam posėdžiui, į 415 kabinetą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, mes dar turėtume… Ir dar vienas skelbimas. Per šoninį mikrofoną – P. Čimbaras.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Gerbiama posėdžio pirmininke, aš tikrai gerbiu gerbiamą J. Sabatauską ir mano balsas už.
PIRMININKĖ. Patikslinsime protokolą.
13.47 val.
Informaciniai pranešimai
Kadangi gerbiamas A. Matulas pradėjo skelbimus, tai aš noriu dar vieną skelbimą jums susipažinti. Lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija informuoja, jog šiandienos posėdyje bendru sutarimu frakcijos seniūne išrinkta V. Kravčionok, o frakcijos seniūnės pavaduotoju – Č. Olševskis. Į Seimo seniūnų sueigą yra skiriama V. Kravčionok. (Plojimai)
Šiandien kartu su Seimo rudens sesijos pradžia veiklą pradeda Seimo lankytojų centras, įsikūręs Gedimino pr. 60, iškaba yra. 16 valandą vyks centro pristatymo renginys. Maloniai kviečia Seimo narius dalyvauti.
13.48 val.
2019 m. rugsėjo 12 d. (ketvirtadienio) Seimo posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Liko mums dar ketvirtadienio posėdžių darbotvarkės tvirtinimas, rugsėjo 12 dienos. Kviečiame Seimo Pirmininko pirmąją pavaduotoją pristatyti darbotvarkę.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, praėjusią sesiją pradėjome, pateikimas įvyko Socialinių įmonių įstatymo. Komitetas padarė didžiulį darbą ir parengė išvadas svarstyti. Todėl ketvirtadienio darbotvarkėje – Socialinių įmonių įstatymo svarstymas, jo tęsinys, nes buvo padaryta pertrauka, ir su tuo susiję teisės aktai. Taip pat turėsime teisėjų atleidimo procedūrą, slaptą balsavimą ir daug teisės aktų pateikimų, tai yra Krašto apsaugos sistemos, Ekonominių ir tarptautinių sankcijų įgyvendinimo, Vartotojų teisių, ir šioje tribūnoje matysime nemažai ministrų, todėl labai maloniai prašau pritarti ketvirtadienio darbotvarkei, patvirtinti ją.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Jūsų nori klausti pora Seimo narių. Pirmasis – V. Bakas. Prašom.
V. BAKAS (MSNG). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Norėčiau paklausti jūsų dėl projekto Nr. XIIIP-3764, tai yra Seimo nutarimo projektas dėl… kitaip tariant, dėl Seimo apkaltos proceso inicijavimo galimai Konstituciją pažeidusiems teisėjams. Yra surinkta per 40 parašų, matyt, Seimo statutas įpareigoja įtraukti į darbotvarkę tokius klausimus. Kodėl nėra šioje darbotvarkėje šio klausimo nagrinėjimo kartu su kitais projektais, susijusiais su teisėjų atleidimu?
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju. Iš tiesų labai geras jūsų klausimas, nes šiuo atveju iniciatyva yra, tačiau Prezidento teikti dekretai vienareikšmiškai buvo svarstyti. Su teisininkais dar išsiaiškinsime, žiūrėsime kitus galimus variantus ir, jeigu reikės, Seniūnų sueigoje, manau, šį klausimą išnagrinėję, mes atsakysime jums iki galo.
PIRMININKĖ. Klausia J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš čia šiuo atveju pritariu, kad kol kas neįtraukiami klausimai dėl apkaltos iniciatyvos, nes dviem keliais eiti link atleidimo būtų, matyt, tikrai nelogiška. Reikia užbaigti vieną kelią, o tada spręsti, ar reikia kito. Aš norėjau paklausti, nes vis neįtraukiamas Kelių kodekso pataisų projektas dėl vežėjų ir taksistų problemų sprendimo. Ar galima tikėtis, kad jis bus greitai įtrauktas? Besibaigiančioje pavasario sesijoje sakėte, kad tiesiog trūksta laiko, bet rugsėjį tai tikrai nagrinėsime.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, jūs tikrai teisingai prisimenate, kad šiuo klausimu buvo išsiskyrusios nuomonės ir tikėjomės galbūt ir komiteto pozicijos. Bet, kaip ir privalu pagal nusistovėjusią eilę, šis klausimas darbotvarkėje atsiras, galbūt ne ketvirtadienį, bet kitą savaitę, manau, planuosime ir sutarsime dėl jo įrašymo.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamoji vicepirmininke, jūs atsakėte į visų norinčių pasidomėti dėl darbotvarkės Seimo narių klausimus. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju.
13.52 val.
Seimo narių pareiškimai
Liko pareiškimai. Pareiškimą turi mūsų kolegė L. Matkevičienė. Prašom.
L. MATKEVIČIENĖ (LVŽSF). Mieli kolegos, labai džiaugiuosi jus matydama visus sveikus atvykusius, atėjusius, pradėjusius rudens sesiją. Šiandien tikrai labai daug kalbėjome apie metrologiją, labai daug kalbėjome apie triukšmo lygį. Taigi leiskite man pasakyti, koks yra triukšmo poveikis žmogaus organizmui.
Pirmiausia tai yra specifinis – tai akustinė trauma, kuri buvo sausio 13 dieną, klausos nuovargis ir dėl triukšmo įtakos atsiradęs kurtumas. Ir nespecifinis poveikis yra centrinei nervų sistemai. Tai galvos skausmas, svaigimas, sumažėjęs dėmesys, sutrikusi atmintis, miegas, neurozės, pasikeitęs mūsų elgesys, tampame agresyvūs.
Šiandien aš per mūsų Seimo Pirmininko V. Pranckiečio rudens sesijos programos pristatymą tiesiog labai sutrikau. Dirbdama gydytoja savo įstaigoje visada buvau atsakinga už triukšmo lygį patalpose, palatose. Tuo tikslu aš tiesiog įsigijau triukšmo matuoklį. Noriu pasakyti, kad kai Seimo Pirmininkas pristatė programą, mūsų triukšmo lygis buvo 85–88 decibelai. Tai reiškia, kad buvome Selo koncerte, nes patalpose leistinas lygis yra 55–60, salėse lygis maždaug 70–77. Pas mus taip ir yra, minimalus triukšmo lygis 77, o šiandien jis buvo 86. Aš labai kviečiu visus prisidėti prie triukšmo mažinimo mūsų darbo vietoje, nes pirmiausia mes kenčiame patys, keičiasi mūsų nuotaika. O galiausiai vis dėlto labai svarbu ir pagarba kolegai, kuris visada yra tribūnoje. Atsiprašau. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiama kolege. Tikrai labai sveikintinas pareiškimas. Aš manau, kad triukšmo lygį galima išmatuoti. Matyt, šis matavimas atspindi ir mūsų mandagumo lygį, ir pagarbą kolegai. Aš manau, kad visi susimąstysime. Tikrai galėtume dirbti ir pagarbesnėje, ir sveikesnėje aplinkoje. To ir linkiu visą šią ateinančią sesiją.
Daugiau pareiškimų neturime. Skelbiu šios dienos posėdį baigtą. Registracija.
Užsiregistravo 72 Seimo nariai. Skelbiu rugsėjo 10 dienos posėdžio pabaigą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.