LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas

paGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KARO PADĖTIES ĮSTATYMO NR. VIII-1721 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-4356(2)

2020-06-23

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas, Komiteto nariai: Virgilijus Alekna, Jonas Jarutis, Laurynas Kasčiūnas, Michal Mackevič, Dovilė Šakalienė, Gediminas Vasiliauskas. Komiteto biuras: vedėjas Vitalijus Dmitrijevas, patarėjai: Vilma Greckaitė, Vilma Kaminskienė, Mantas Lapinskas, Evaldas Sinkevičius, padėjėja Vilma Pesliakienė. Kviestiniai asmenys: Signataras Saulius Pečeliūnas, KAM Teisės departamento direktorė Judita Nagienė, KAM Teisės departamento Teisėkūros skyriaus vedėjas Tomas Vainius

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		Str.	Str. d.	P.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-22				Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. Projektu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad pilietiniam pasipriešinimui Lietuvos Respublikos piliečiai rengiami Lietuvos Respublikos Vyriausybės parengtoje Seimo nutarimu tvirtinamoje Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategijoje nustatyta tvarka. Pažymime, kad pagal Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4294(2) (kurio priėmimas Seime numatomas tą pačią dieną, kaip ir vertinamo projekto) Vyriausybės rengiama ir Seimo priimama strategija sietina su strateginio lygmens planavimo dokumentu, kuriame nustatoma valstybės pažangos vizija, valstybės vystymosi kryptys ir pan., o ne su konkrečias tvarkas nustatančiu dokumentu. Piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui tvarkai nustatyti svarstytina rinktis kitokią teisės akto rūšį (pavyzdžiui, tvarkos aprašą), be to, diskutuotina ar įstatymui įgyvendinti skirtą tvarkos aprašą turėtų tvirtinti Seimas o ne Vyriausybė, kuri pagal Konstitucijos 94 straipsnį „tvarko krašto reikalus“ ir „vykdo įstatymus ir Seimo nutarimus dėl įstatymų įgyvendinimo“.	Nepritarti	Siekiant efektyvios valstybės gynybos yra svarbus kiekvieno piliečio indėlis, bet iki šiol nėra Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategijos.

3. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

4. Piliečių pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		Str.	Str. d.	P.
1.	Saulius Pečeliūnas Nepriklausomybės Akto Signataras, advokatas Arūnas Marcinkevičius, Lietuvos ginklų savininkų asociacijos valdybos pirmininkas 2020-06-22	4,5			Pripažįstant, jog 2020-06-11 d. Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto įregistruotoji Karo padėties įstatymo Nr.VIII-1721 pakeitimo įstatymo projekto naujoji redakcija Nr.XIIIP-4356(2) visumoje yra tobulesnė nei pirminis šio projekto variantas, visgi tenka dar kartą prašyti LRS NSGK Pirmininko bei narių, o taip pat Lietuvos Kariuomenės ir Krašto apsaugos ministerijos vadovybių atsakingųjų asmenų atkreipti dėmesį ir, jei dar įmanoma, patikslinti šio įstatymo projekto 5 straipsnio "Sprendimo dėl karo padėties įvedimo paskelbimas ir vykdymas" 2 dalies nuostatos redakciją. Tai, mūsų įsitikinimu, yra būtina, siekiant pašalinti šios dalies normoje, nežinia kodėl ir kaip, dar užsilikusį prieštaravimą Lietuvos Respublikos Konstitucijos (3 str. 2 d. ir 139 str. 1 d.), o taip pat Ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai (Preambulė bei 3 str.; 5 str., ir 6 str.) ir Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymų, Jungtinių Tautų Organizacijos Įstatų (51 str.) bei kitų teisės aktų nuostatoms, įtvirtinančioms neatimamą Lietuvos valstybės, jos piliečių pareigą ir teisę į individualią ir kolektyvinę, visuotinę ir besąlyginę gynybą prievartinio kėsinimosi ir/arba ginkluoto užpuolimo iš užsienio atveju, nuo pat šitokių t.y. agresyvių, veiksmų pradžios momento.                  Be to, 2020-06-03 LRS NSGK išvadų Nr.P-104-35 3 dalies 9 punkte teisingai pažymėta. kad „Karo padėties įstatymas skirtas reglamentuoti su karo padėties režimu susijusius klausimus, tame tarpe ir sprendimo dėl karo padėties įvedimo ir vykdymo tvarką. Ginkluotos gynybos pradžia reglamentuojama kituose įstatymuose: Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai įstatyme.“ Tikimės sulauksią pritarimo, jog dabar siūlomoje patobulinto projekto 5 straipsnio 2 dalies, likusioje nepataisytoje redakcijoje (žr. sakinio pradžioje), cituojame: "Ginkluota valstybės gynyba vykdoma ir kitų valstybių kariniams vienetams atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją ir būti panaudotiems kolektyvinės gynybos ar kitos operacijos tikslais leidžiama nedelsiant nuo Respublikos Prezidento dekreto dėl karo padėties įvedimo pasirašymo ar Seimo nutarimo dėl karo padėties įvedimo priėmimo", ginkluotos valstybės gynybos pradžia tiesiogiai siejama ne su Lietuvos Respublikos Valstybės užpuolimo pradžia, bet su LRP dekreto ar LRS nutarimo priėmimo momentu, ko, siekiant išvengti šios normos prieštaravimo Konstitucijai ir skirtingų teisės aktų kolizijų, negali ir netūrėtų likti šio įstatymo projekte. Dėl šios priežasties, siūlytume apsvarstyti bei rasti galimybę pakeisti Karo padėties įstatymo Nr.VIII-1721 pakeitimo įstatymo projekto Nr.XIIIP-4356(2) 5 straipsnio "Sprendimo dėl karo padėties įvedimo paskelbimas ir vykdymas" 2 dalies nuostatos redakciją, sakinio pradžioje išbraukiant žodžius: „Ginkluota valstybės gynyba vykdoma ir“, bei šiuo būdu nustatant, jog: „2. Ginkluota valstybės gynyba vykdoma ir Kitų valstybių kariniams vienetams atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją ir būti panaudotiems kolektyvinės gynybos ar kitos operacijos tikslais leidžiama nedelsiant nuo Respublikos Prezidento dekreto dėl karo padėties įvedimo pasirašymo ar Seimo nutarimo dėl karo padėties įvedimo priėmimo".	Pritarti iš dalies	Argumentai: Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, tikslintina 4 straipsnio 2 dalis, kad kai kyla grėsmė valstybės suverenumui ar teritorijos vientisumui, Respublikos Prezidentas nedelsdamas priima  sprendimą dėl gynybos nuo ginkluotos agresijos, įveda karo padėtį ir teikia šiuos sprendimus  tvirtinti Seimui. Taip pat tikslintina, kad ginkluota valstybės gynyba vykdoma ir kitų valstybių kariniams vienetams atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją ir būti panaudotiems kolektyvinės gynybos ar kitos operacijos tikslais, jei tokie sprendimai nebuvo priimti anksčiau, leidžiama nedelsiant nuo Respublikos Prezidento dekreto dėl karo padėties įvedimo pasirašymo ar Seimo nutarimo dėl karo padėties įvedimo pasirašymo priėmimo. Pasiūlymas: Pakeisti 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Ginkluoto užpuolimo atveju, kai kyla grėsmė valstybės suverenumui ar teritorijos vientisumui, Respublikos Prezidentas nedelsdamas priima  sprendimą dėl gynybos nuo ginkluotos agresijos, įveda karo padėtį ir teikia šiuos sprendimus tvirtinti Seimui artimiausiame posėdyje, o tarp Seimo sesijų – nedelsdamas šaukia neeilinę Seimo sesiją. Seimas priima sprendimą ir Seimo nutarimu patvirtina arba panaikina Respublikos Prezidento sprendimą.“ Pakeisti 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Ginkluota valstybės gynyba vykdoma ir kitų valstybių kariniams vienetams atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją ir būti panaudotiems kolektyvinės gynybos ar kitos operacijos tikslais, jei tokie sprendimai nebuvo priimti anksčiau, leidžiama nedelsiant nuo Respublikos Prezidento dekreto dėl karo padėties įvedimo pasirašymo ar Seimo nutarimo dėl karo padėties įvedimo pasirašymo priėmimo.“

5. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

6. Komiteto paskirti pranešėjai: Jonas Jarutis, Arvydas Anušauskas,

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                           Dainius Gaižauskas                          

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto patarėjas Mantas Lapinskas