LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

socialinių reikalų ir darbo komitetas

 

PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA (1)

DĖL GAUTŲ NAUJŲ PASTABŲ IR PASIŪLYMŲ DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVANORIŠKOS VEIKLOS ĮSTATYMO NR. XI-1500 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIVP-3014(2)

 

2023-11-22 Nr. 103-P-45

Vilnius

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Justas Džiugelis – komiteto pirmininkas, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rima Baškienė, Algimantas Dumbrava, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Gintautas Kindurys, Linas Kukuraitis, Monika Ošmianskienė, Rasa Petrauskienė, Audrius Petrošius (pavaduojantis Gintarę Skaistę), Algirdas Sysas, Jonas Varkalys; komiteto biuras: Evelina Bulotaitė – vedėja, patarėjos: Dalia Aleksejūnienė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, Ieva Kuodienė, padėjėja Renata Liekienė; kviestieji asmenys: Jurgis Razma – Seimo narys, Vaida Budzevičienė – Respublikos Prezidento patarėja, Umberto Masi – Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos prezidentas, Aurelija Olendraitė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Nevyriausybinių organizacijų plėtros skyriaus vedėja.

2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai: pastabų neturi (2023-11-15 išvada).

3. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto sprendimas

Argumentai,

pagrindžiantys sprendimą

str.

str. d.

p.

1.

Seimo narys Linas Kukuraitis,

2023-11-17

2

 

6

 

 

Argumentai: Seime svarstomas naujos redakcijos Savanoriškos veiklos įstatymo projektas reglamentuoja savanoriškos veiklos skatinimui ir tolesniam vystymui svarbius aspektus. Todėl svarbu, kad jame apibrėžiamos sąvokos būtų maksimaliai aiškios ir derančios su dešimtmečiais egzistuojančia praktika. Siekiant didesnio aiškumo apibrėžiant savanorišką veiklą, teikiame šiuos siūlomus tobulinimus:

-          aiškiai įvardinti, kad savanoriškai veiklai nėra būtina rašytinė savanorio ir organizacijos sutartis ir kad savanoriška veikla gali kilti iš savanorio bei organizacijos žodinio susitarimo; tai ypač svarbu savanoriškai veiklai vienkartinėse akcijose bei trumpalaikės savanoriškos veiklos metu; 

-          nustatyti, kad savanorišką veiklą gali inicijuoti ir įgyvendinti ne tik priimančios, bet ir koordinuojančios organizacijos, taip kaip jos apibrėžtos svarstomo įstatymo 2 str. 2 dalyje; taip būtų išvengta biurokratinių/administracinių barjerų, kurie susikurtų praktikoje, jeigu šis reglamentavimas nebūtų nustatytas.

 

Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Savanoriška veikla – savanorio laisva valia neatlyginamai vykdoma visuomenei naudinga veikla, kurios sąlygos nustatomos savanoriškos veiklos žodinėje arba rašytinėje sutartyje, kuri sudaryta tarp savanorio ir priimančiosios bei (ar) koordinuojančiosios organizacijos.“

 

Pritarti.

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

 

2.

Seimo narys Jurgis Razma,

2023-11-21

3

3

 

 

Argumentai:  Įstatymo Projekto 1 straipsniu keičiamo nauja redakcija išdėstyto Savanoriškos veiklos įstatymo (toliau tekste – Įstatymas) 3 straipsnio 3 dalyje  yra nustatomas draudimas savanoriauti (įskaitant ir tokį savanoriavimą, kai asmuo užsiima savanoryste jaunimo, vaikų nevyriausybinėje organizacijoje), jei tą pačią dieną, atlikdamas tas pačias funkcijas, savanoris dirba pagal darbo sutartį.

Atsižvelgiant į tai, kad neretai jaunimo organizacijos išgali įdarbinti vieną asmenį nedidele etato dalimi (kai kurios iš jų išsilaiko vien iš savo nario įmokų), o visa kita tokio jaunuolio savanoriška veikla užima žymiai daugiau laiko nei veikla pagal darbo sutartį. Tokiam jaunuoliui, kuris nedidele etato dalimi yra įdarbintas nevyriausybinėje organizacijoje uždraudus dirbti savanoriumi, jis negalės savanoriauti net ir tais atvejais kai vyksta dideli renginiai, trunkantys kelias dienas, kur reikalinga jo pagalba ne tik kaip dirbančio  pagal darbo sutartį minimalų laiką, bet ilgesnį laiką kaip savanorio. Manau, kad toks draudimas ribotų jaunimo  asociacijų veiklą, numatytą Konstitucijos 35 straipsnyje aiškinant šį straipsnį  kartu su Konstitucijos 39 str. 3 dalimi, pagal kurią nepilnamečius vaikus gina įstatymas. Ypač atsižvelgtina ir į tai, kad Lietuvoje tik apie  vieną procentą jaunimo dalyvauja savanoriškoje veikloje, kai kitose ES šalyse – 10 procentų. Atsižvelgiant į tai, kad nustatytas draudimas vaikų, jaunimo organizacijose yra neproporcingas, siūlau padaryti išlygą Įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje, nustatant, kad draudimas netaikomas tais atvejais, kai priimančios organizacijos daugiau kaip pusę steigėjų, dalyvių sudaro asmenys iki 30 metų.

 

Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo 3 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti jį taip:

“3. Savanoris negali tą pačią dieną, atlikdamas tas pačias funkcijas, dirbti pagal darbo sutartį ar darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu ir savanoriauti toje pačioje priimančiojoje arba koordinuojančiojoje organizacijoje. Šis draudimas netaikomas tais atvejais, kai priimančios organizacijos arba koordinuojančios organizacijos daugiau kaip pusę steigėjų, dalyvių sudaro asmenys iki 30 metų.“

Nepritarti.

Balsavimo rezultatai: nepritarta bendru sutarimu.

 

Argumentai: Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, jog projekto 3 straipsnio 3 dalimi siekiama atskirti savanoriškos veiklos santykius nuo darbo santykių – pabrėžti, kad savanoriška veikla ir apmokamas darbas skiriasi savo esme. Taip pat siekiama užtikrinti, kad savanoris neatliks tų pačių funkcijų priimančiojoje arba koordinuojančiojoje organizacijoje, kurias atlieka darbuotojas, taip pat kad savanoriška veikla nebūtų siekiama paslėpti nelegalaus darbo, dalį darbo fiksuojant kaip darbo laiką, kitą dalį – kaip savanorišką veiklą.

Minėta įstatymo projekto nuostata nedraudžia jaunuoliui, kuris nedidele etato dalimi yra įdarbintas organizacijoje, vykdyti savanorišką veiklą toje pačioje organizacijoje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekto nuostata draudžia savanoriui tą pačią dieną, atlikti tas pačias funkcijas ir pagal darbo sutartį ir kaip savanoriui. Tokiam asmeniui nėra draudžiama po darbo valandų savanoriauti organizacijoje vykdant netapačias funkcijas, kurias asmuo atlieka pagal darbo sutartį ar darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu.

Atkreiptinas dėmesys, jog LiJOT (didžiausios nevyriausybinės jaunimo organizacijos, vienijančios nacionalines jaunimo organizacijas ir savivaldybių jaunimo organizacijų tarybas) atstovas nurodė, jog siūlomos pataisos nepalaiko ir nemato poreikio išskirti jaunimo organizacijas iš kitų nevyriausybinių organizacijų (NVO), šiuo siūlomu aspektu.

Be kita ko, manytina, kad pasiūlymo nuostatos praktiškai būtų sunkiai įgyvendinamos. Pažymėtina, kad tik dalis NVO (priklausomai nuo pasirinktos teisinės formos) teikia informaciją Registrų centro Juridinių asmenų dalyvių informacinei sistemai apie savo dalininkus (tokia pareiga numatyta tik viešosioms įstaigoms bei labdaros ir paramos fondams). Pažymėtina, jog teikiant informaciją apie juridinio asmens dalyvius nėra išskiriamas tokių asmenų amžius.

Jaunimo organizacijos dažnai renkasi asociacijos teisinę formą. Įgyvendinant tarptautinį asociacijų laisvės principą, asociacijoms nėra numatyta pareigos institucijoms teikti narių sąrašus. Narių sąrašus asociacijos privalo turėti savo veiklos buveinėje. Tačiau įstatymas nenumato pareigos sudarant narių sąrašus nurodyti ir jų amžiaus. Be to, tokios informacijos rinkimas galimai prieštarautų asmens duomenų apsaugos reglamentavimui.

 

3.

Seimo narys Jurgis Razma,

2023-11-21

14

1

 

 

Įstatymo Projekto 1 straipsniu keičiamo nauja redakcija išdėstomo Įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka savanorio dalyvavimas savanoriškoje veikloje pripažįstamas kaip jo praktinio, pagal veiklos pobūdį analogiško, darbo ir (ar) mokymosi patirtis (1 dalis).

 Toks šio straipsnio 1 dalies reguliavimas neatitinka Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 41 straipsnio, pagal kurio 41 str. 1d. Atvejo vadybininku[1] skiriamas, be kita ko, fizinis asmuo, įgijęs socialinės pedagogikos (bakalauro, magistro) kvalifikacinį laipsnį ir turintis ne mažesnę kaip vienų metų darbo su šeima ar vaikais ar savanorystės patirtį <...>“. Šiuo įstatymu siekiant tapti atvejo vadybininku savanorystės patirtis su šeima ir vaikais pačiu įstatymu yra pripažinta lygiaverte darbo santykiams su šeima ir vaikais; nėra būtinas joks papildomas Vyriausybės įgaliotos institucijos pripažinimas ar nepripažinimas.  Įstatymais savanorystė gali būti pripažįstama analogiška darbo patirtimi ir kitais atvejais. Todėl siūlau Įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje įrašyti, kad Lietuvos Respublikos įstatymais gali būti pripažįstama savanorystės patirtis lygiaverte darbo santykiams patirtimi, suteikiančia teisę asmeniui užimti atitinkamas pareigas ar dirbti atitinkamą darbą. Atsižvelgiant į tai, kad savanorystės patirties prilyginimas darbinei patirčiai, kai  dėl to asmuo įgyja teisę užimti atitinkamas pareigas, ar darbo vietą yra esminė teisė, todėl ji turėtų būti įtvirtinta įstatymu. Todėl siūlau papildyti 14 str.1 d. ir ją išdėstyti taip:

 

Pasiūlymas: Pakeisti Projektu keičiamo Įstatymo 14 straipsnio 1 dalį ir jį  išdėstyti taip:

„1. Lietuvos Respublikos įstatymais savanorio dalyvavimas savanoriškoje veikloje gali būti pripažintas kaip jo praktinio, pagal veiklos pobūdį analogiško darbo patirtis skiriant jį į pareigas, taip pat Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka savanorio dalyvavimas savanoriškoje veikloje pripažįstamas kaip jo praktinio, pagal veiklos pobūdį analogiško, darbo ir (ar) mokymosi patirtis.“

 

Nepritarti.

Balsavimo rezultatai: nepritarta bendru sutarimu.

 

Argumentai: Manytina, jog siūlymas yra perteklinis. Darbo kodekse nėra pasisakoma dėl patirties pripažinimo. Nėra niekaip uždraudžiama pripažinti vienokios ar kitokios patirties darbo patirtimi, pvz. darbdaviui ieškant darbuotojo su atitinkama patirtimi, kandidatas gali pateikti visus įmanomus patirties pagrindimo įrodymus: darbo sutartį, savanoriškos veiklos sutartį ar kt.

Tais atvejais kai asmuo įsidarbina biudžetinėse įstaigose, tik biudžetinės įstaigos vadovas turi teisę vertinti (nustatyti), kiek darbuotojas turi profesinės darbo patirties. Nustatant pareiginės algos pastoviąją dalį, turi būti atsižvelgiama į profesinę darbo patirtį (ne į stažą), kuri apskaičiuojama sumuojant laikotarpius, kai buvo dirbamas analogiškas pareigybės aprašyme nustatytam tam tikros profesijos ar specialybės darbui ar vykdytos analogiškos pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms, nesvarbu, kad tai būtų pačioje darbovietėje ir nebūtinai tik pagal darbo sutartį.

Profesinio darbo patirtis apskaičiuojama sumuojant laikotarpius, kai buvo dirbamas analogiškas pareigybės aprašyme nustatytas tam tikros profesijos ar specialybės darbas arba vykdytos analogiškos pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos nebūtinai toje pačioje įstaigoje, bet per visą darbinę karjerą visų rūšių įmonėse, įstaigose ir organizacijose. Profesinė patirtis užskaitoma ir dirbusiems ne tik pagal darbo sutartis, bet ir pagal civilines sutartis.

Darytina išvada, kad darbo patirtis jau šiuo metu - pagal dabartinį reglamentavimą - gali būti pripažįstama plačiau, papildomai to įstatyme nurodyti nereikia.

Pažymėtina, jog Įstatymo projekto nuostata siekiama vykdyti vieningą savanoriškos veiklos metu įgytų kompetencijų pripažinimą ir įvertinus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir Jaunimo reikalų agentūros jau vykdomas kompetencijų pripažinimo priemones Įstatymo projekto 14 straipsnio 1 dalimi siūloma įgalioti Vyriausybės įgaliotą instituciją patvirtinti savanorio savanoriškoje veikloje įgytų kompetencijų pripažinimo tvarką. Skirtingų vertinimo tvarkų suvienodinimas padėtų lengviau įsivertinti savanoriškos veiklos kuriamą vertę visuomenei ir pačiam savanoriui.

Dabartine Savanoriškos veiklos įstatymo projekto nuostata siekiama sudaryti galimybes pripažinti savanorišką veiklą plačiau, pvz. stojant į universitetus gauti papildomą balą (dabar tokia galimybė yra ribotos apimties). O savanorystė yra labai įvairi (turiniu, dažnumu ir pan.), todėl būtina atlikti vertinimą (tas ir bus padaryta Vyriausybės nustatyta tvarka) ar ir kokios kompetencijos yra įgyjamos. Čia galima susipažinti koks vertinimas atliekamas šiuo metu jaunimo savanoriškoje tarnyboje: https://jra.lt/jaunimui/suzinok-daugiau/savanoryste/jaunimo-savanoriska-tarnyba

 

Komiteto pirmininkas                                                                         (Parašas)                                                                      Justas Džiugelis

 

Komiteto biuro patarėja A. Kazlauskienė


[1] Atvejo vadybos tikslas – rasti geriausią problemos sprendimo būdą ir suteikti šeimai tokią pagalbą, kuri ne tik padėtų išspręsti vaiko ir šeimos problemas, bet ir sudarytų sąlygas šeimai pačiai siekti reikiamų pokyčių, užtikrinančių vaiko fizinį ar psichinį saugumą ir jo interesus.