LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GĖLO POŽEMINIO VANDENS GAVYBOS GRĘŽINIŲ ĮTEISINIMO LAIKINOJO ĮSTATYMO PROJEKTO
2021-01-04 Nr. XIVP-144
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad asmeniui, kuriam priklauso arba kuris valdo ir (arba) naudoja iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtą ir Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį, administracinių nusižengimų teisena už Administracinių nusižengimų kodekso 262 straipsnio 19, 20 ir 21 dalyse numatytas veikas nepradedama, netaikoma juridinių asmenų atsakomybė už Aplinkos apsaugos įstatymo 1231 straipsnio 8 dalyje numatytą veiką ir netaikomas Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatytas didesnio tarifo mokestis už be leidimo išgautus požeminio vandens išteklius, jeigu asmuo iki šio įstatymo įsigaliojimo likvidavo Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį arba jeigu asmuo savivaldybės vykdomajai institucijai pateikė paraišką dėl savivaldybės pritarimo naudoti gręžinį, arba jeigu asmuo įstatymo galiojimo laikotarpiu ir nustatyta tvarka savo noru nusprendžia likviduoti turimą arba valdomą ir (arba) naudojamą iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtą ir Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį. Pagal projekto 2 straipsnio 2 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, aukščiau nurodyta atsakomybė bei didesnio tarifo mokestis nebūtų taikomi ir asmenims, kurių gręžiniai yra registruoti Žemės gelmių registre, bet šiame registre nėra nurodytas gręžinių savininkas, jeigu jie nustatyta tvarka informavo Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos apie ketinimą įrašyti savininko duomenis į Žemės gelmių registrą.
Taigi pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą, įsigaliojus įstatymui, asmenims, kurie iki įstatymo įsigaliojimo įrengė, bet Žemės gelmių registre neregistravo gręžinio arba šiame registre registravo, bet jame nenurodė gręžinio savininko, naudojo gėlo požeminio vandens išteklius, nenustatę požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos, neturėdami Žemės gelmių įstatymo nustatyta tvarka išduoto leidimo, nebūtų taikoma administracinė atsakomybė, o juridiniams asmenims - atsakomybė, nustatyta Aplinkos apsaugos įstatyme, o taip pat tokiems asmenims nebūtų taikomas didesnio tarifo mokestis už be leidimo išgautus gamtos išteklius, jeigu pastarieji iki įstatymo įsigaliojimo likviduoja gręžinį arba, įsigaliojus įstatymui, nusprendžia jį likviduoti ar nusprendžia kreiptis į savivaldybę dėl savivaldybės pritarimo naudoti gręžinį arba nustatyta tvarka informavo Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos apie ketinimą įrašyti savininko duomenis į minėtą registrą. Taigi projektu siūloma reglamentuoti santykius, atsiradusius iki įstatymo įsigaliojimo. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, jog ,,kol nėra gręžinių įteisinimo tvarkos, požeminio vandens ištekliai iš neregistruotų gręžinių išgaunami nelegaliai“, o Lietuvoje gali būti daugiau kaip 30 tūkstančių neregistruotų ar neturinčių Žemės gelmių registre nurodyto savininko požeminio vandens gręžinių.
Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams, inter alia tai, kad teisės aktų galia turi būti nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų grįžtamoji galia neleidžiama (lex retro non agit), nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams (lex benignior retro agit) (inter alia 2011 m. spalio 25 d., 2012 m. birželio 29 d., 2018 m. birželio 19 d. nutarimai). Pažymėtina, kad žemės gelmės yra valstybės nuosavybė. Akivaizdu, kad projektu siūlomu teisiniu reguliavimu iki įstatymo įsigaliojimo neregistruotus gręžinius įsirengusių bei juos naudojančių asmenų padėtis būtų pagerinta. Tačiau nėra aišku, kokio dydžio nuostolius dėl projekte siūlomo teisinio reguliavimo patirtų valstybė, negaudama mokesčio už valstybinių požeminio vandens išteklių naudojimą be leidimo. Valstybės biudžetas taip pat nebūtų papildytas baudomis, kurios asmenims būtų skiriamos už gamtos išteklių naudojimą be leidimo ir vandenviečių apsaugos zonų nenustatymą. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą 20 procentų mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, įskaitomas į savivaldybės, kurios teritorijoje išgaunami gamtos ištekliai, biudžetą, atitinkamai sumažėtų savivaldybių biudžetų pajamos.
Kartu, manytina, kad asmenys, kurie iki įstatymo įsigaliojimo neteisėtai įsirengė požeminio vandens gręžinius, neteisėtai naudojo valstybinius gamtos išteklius, nemokėjo mokesčių už išgautus valstybinius gamtos išteklius atsidurtų geresnėje padėtyje už asmenis, kurie analogiškus veiksmus atliko teisėtai, t. y. vandens gręžinius įsirengė, gavę atitinkamus leidimus, mokėjo mokestį už išgautus valstybinius gamtos išteklius ir pan. Kyla abejonių, ar siūlomu teisiniu reguliavimu būtų didinamas pasitikėjimas valstybe ir teise, nes neteisėtus veiksmus atlikę asmenys atsidurtų geresnėje padėtyje už teisėtai veikusius asmenis, bei ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka asmenų lygiateisiškumo principą.
Konstitucinis Teismas savo nutarimuose taip pat yra pažymėjęs, kad pagal Konstituciją, inter alia konstitucinį teisinės valstybės principą, negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kurį taikant asmuo, nesilaikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, galėtų išvengti teisinės atsakomybės. Konstitucinis teisinės valstybės principas būtų pažeistas, jei įstatyme nebūtų nustatytos atitinkamos teisinio poveikio priemonės, skirtos asmenims, nesilaikantiems teisės aktų nustatytų reikalavimų. (Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. gruodžio 6 d., 2019 m. balandžio 18 d. nutarimai).Tuo tarpu pagal projekto 2 straipsnio 1 ir 2 dalyse siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą asmenys, neteisėtai naudojantys neįteisintus gėlo požeminio vandens gręžinius, be neigiamų teisinių pasekmių jų atžvilgiu galėtų tokius gręžinius įteisinti. Atkreiptinas dėmesys, kad, pavyzdžiui, pagal Statybos įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą, esant įstatyme nurodytoms sąlygoms įteisinant neteisėtai pastatytus statinius (savavališkos statybos atveju), į valstybės biudžetą turi būti sumokėta nustatyto dydžio įmoka už savavališkos statybos įteisinimą. Įmoką už savavališkos statybos įteisinimą moka statytojai (užsakovai), statinių (jų dalių) savininkai, valdytojai, naudotojai, žemės sklypų (jų dalių) savininkai, valdytojai, naudotojai, įgyvendinantys įstatyme numatytą galimybę gauti statybą leidžiantį dokumentą savavališkos statybos atveju. Tuo tarpu pagal teikiamo projekto nuostatas, įteisinant neteisėtai įrengtus požeminio vandens gavybos gręžinius, jokių įmokų juos įteisinti siekiantiems asmenims mokėti į valstybės biudžetą nereikėtų.
Atsižvelgus į tai, kas aukščiau išdėstyta, projekto 2 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos galimai prieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.
2. Projekto 1 straipsnyje siūloma nustatyti, kad įstatymo tikslas - įstatymo galiojimo laikotarpiu sudaryti teisines prielaidas asmenims įregistruoti esamus, iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtus ir Žemės gelmių registre neregistruotus, gėlo požeminio vandens gavybos gręžinius. Pažymėtina, kad tiek iš įstatymo projekto 1 straipsnio, tiek iš kitų projekto straipsnių nėra aišku, kokiu būdu būtų nustatoma, įvertinama, kad gėlo požeminio vandens gavybos gręžinys yra įrengtas būtent iki įstatymo įsigaliojimo, o ne jam jau įsigaliojus. Projekte siūloma atleisti nuo administracinės ir juridinių asmenų atsakomybės iki įstatymo įsigaliojimo įrengtų, bet neregistruotų gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių valdytojus ir (arba) naudotojus, taip pat jiems nebūtų taikomas Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatytas didesnio tarifo mokestis už be leidimo išgautus požeminio vandens išteklius. Siekiant išvengti galimų piktnaudžiavimų, svarstytina, ar įstatyme nereikėtų nustatyti aiškius kriterijus, kuriais remiantis būtų nustatoma, kad gręžinys įrengtas iki įstatymo įsigaliojimo, ir subjektą, kuris turėtų įgaliojimus tai konstatuoti.
3. Projekto 2 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostata ,,asmuo, kuriam priklauso gręžinys”, taip pat projekto 2 straipsnio 1 dalies nuostata ,,asmens turimas gręžinys” vertintinos kaip stokojančios teisinio aiškumo. Iš nuostatų turinio neaišku, kokiais konkrečiai kriterijais remiantis būtų nustatoma, kad asmeniui priklauso gręžinys ar asmuo turi gręžinį, kokias teises turėtų asmenys į tokius gręžinius bei tokių teisių atsiradimo pagrindai. Todėl nėra aišku kuriuos subjektus minėtos nuostatos apimtų. Taikant įstatymą abi nuostatos gali būti nevienodai aiškinamos. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra pažymėjęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus teisėkūros subjektams, inter alia tai, kad įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna (inter alia 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai); teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių (inter alia 2004 m. gruodžio 13 d., 2013 m. vasario 15 d., 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutarimai). Atsižvelgus į tai, minėtos projekto nuostatos tikslintinos.
Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau nurodytais argumentais, reikėtų patikslinti analogiškas nuostatas, vartojamas projekto 3 straipsnio 1, 2, 4, 5, 6 ir 7 dalyse, 4 straipsnio 1 dalyje, 5 straipsnyje, 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse.
Be to, projekto 2 straipsnyje siūloma reglamentuoti asmenų, kuriems priklauso ar kurie valdo ir (arba) naudoja iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtą ir Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį, taip pat asmenų, kuriems priklauso, kurie valdo ir (arba) naudoja iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtą, Žemės gelmių registre registruotą, tačiau Žemės gelmių registre neturintį nurodyto savininko, gręžinį, atleidimą nuo atsakomybės. Nėra aišku, kokiais argumentais remiantis nuo atsakomybės būtų atleidžiami tik gręžinių valdytojai ir (arba) naudotojai, bet ne gręžinių, kurie neįregistruoti registre, savininkai, taip pat ir registre įregistruotų gręžinių savininkai, jei jie registre nenurodyti tokių gręžinių savininkais. Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų atitinkamai papildyti.
4. Projekto 3 straipsnyje siūloma reglamentuoti iki įstatymo įsigaliojimo įrengtų ir Žemės gelmių registre neregistruotų gręžinių registravimą. Šio straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad asmuo, kuriam priklauso arba kuris valdo ir (arba) naudoja iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtą ir Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį, norintis šį gręžinį įregistruoti Žemės gelmių registre, turi gauti savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama naudoti anksčiau įrengtą gręžinį, vykdomosios institucijos pritarimą. Taigi pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą iki įstatymo įsigaliojimo įrengto požeminio vandens gavybos gręžinio registravimo procedūrą galėtų inicijuoti asmuo, kuris tokį gręžinį naudoja, jį valdo ar kuriam toks gręžinys priklauso. Tokiu būdu būtų sudarytos prielaidos registruoti gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių savininkais asmenis, kurie nėra įgiję nuosavybės teisių į gręžinius Civilinio kodekso 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais. Todėl, svarstytina, ar tokių gręžinių registravimą neturėtų atlikti asmuo, kuris nustatyta tvarka yra įgijęs nuosavybės teises į Žemės gelmių registre registruotiną gręžinį ar jo įgaliotas asmuo, o ne kitas asmuo. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, atitinkamai reikėtų patikslinti ir kitas projekto nuostatas, kuriose siūloma reglamentuoti iki įstatymo įsigaliojimo įrengtų gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių registravimą Žemės gelmių registre, o taip pat ir projekto nuostatas, kuriose reglamentuojamas įregistruotų gręžinių savininkų įrašymas į minėtą registrą.
Be to, iš projekto 3 straipsnyje siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo nėra aiški gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių registravimo tvarka, jeigu vieną gręžinį iki įstatymo įsigaliojimo įsirengia keli asmenys, kurie, manytina, Žemės gelmių registre turėtų būti registruojami jo savininkais. Svarstytina, ar projekto 3 straipsnio nuostatų nereikėtų atitinkamai papildyti, pašalinant šį neaiškumą.
Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, reikėtų papildyti ir projekto 4, 5 ir 6 straipsnių nuostatas.
5. Projekto 3 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad asmuo, kuriam priklauso arba kuris valdo ir (arba) naudoja iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtą ir Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį, norintis šį gręžinį įregistruoti Žemės gelmių registre, turi gauti savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama naudoti anksčiau įrengtą gręžinį, vykdomosios institucijos pritarimą. Savivaldybės institucijų kompetencija žemės gelmių naudojimo srityje yra nustatyta Žemės gelmių įstatymo 5 straipsnyje. Tuo tarpu teikiamame įstatymo projekte siūloma savivaldybėms nustatyti naują funkciją neįteisintų (neįregistruotų) gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo srityje. Tai savivaldybės turės atlikti laikinojo įstatymo galiojimo laikotarpiu. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad šalyje gali būti daugiau kaip 30 tūkstančių neįteisintų (neregistruotų) gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar savivaldybėms minėtos funkcijos įgyvendinimui neturėtų būti skiriami atitinkami valstybės biudžeto asignavimai.
6. Projekto 3 straipsnio 2 dalies formuluotėje „turi kreiptis į fizinį ir juridinį asmenį“ vietoj žodžio „ir“ įrašytinas žodis „ar“, nes pagal Žemės gelmių įstatymo nuostatas leidimai tirti žemės gelmes išduodami tiek fiziniams asmenims, tiek ir juridiniams asmenims.
7. Projekto 3 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad asmuo, gavęs savivaldybės vykdomosios institucijos pritarimą naudoti gręžinį, bet nesant galimybės Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nustatyta tvarka nustatyti ir įrašyti (įregistruoti) Nekilnojamojo turto registre požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos, turi per 12 mėnesių nuo pritarimo gavimo šį gręžinį likviduoti. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kuris subjektas kontroliuotų, ar gręžiniai aukščiau minėtu atveju per dvylikos mėnesių terminą yra likviduoti, kokios teisinės pasekmės kyla, jeigu asmuo per minėtą terminą neįvykdo įstatyme nustatytos pareigos likviduoti gręžinį. Nėra aišku, ar pastaruoju atveju gręžinys būtų likviduojamas priverstinai. Jeigu taip, tai kokia tvarka ir kokio subjekto lėšomis tai būtų atliekama. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus.
Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, svarstytina, ar, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, atitinkamai nereikėtų papildyti ir projekto 3 straipsnio 6 ir 7 dalių nuostatų.
8. Projekto 3 straipsnio 6 ir 7 dalyje siūloma nustatyti 3 mėnesių terminą, per kurį asmuo turi gręžinį likviduoti. Svarstytina, ar toks terminas yra logiškas ir pagrįstas, nes gali būti tokių situacijų, kai asmuo dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių (pavyzdžiui, užtrunka gręžinio likvidavimo dokumentų įforminimas, asmenų, likviduojančių gręžinius, dėl įstatymo įgyvendinimo padidėjęs darbo krūvis, netinkamos meteorologinės sąlygos likvidavimo darbams atlikti ar pan.) nespėja laiku likviduoti gręžinį. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto nuostatose nereikėtų nustatyti ilgesnį terminą, per kurį asmuo privalėtų likviduoti gręžinį arba nustatyti procedūras kokiais atvejais ir kokia tvarka šis terminas gali būti pratęstas.
9. Projekto 4 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad asmuo, nusprendęs įrašyti savininko duomenis į Žemės gelmių registrą apie valdomą ir (arba) naudojamą iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtą, Žemės gelmių registre registruotą, tačiau bešeimininkį gręžinį, apie šį sprendimą turi raštu informuoti Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos ir per 18 mėnesių nuo šios informacijos pateikimo, vadovaudamasis Žemės gelmių registro nuostatų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, pateikti reikalingus dokumentus savininko duomenų įrašymui Žemės gelmių registre. Atkreiptinas dėmesys, kad vertinamojoje projekto nuostatoje vartojama sąvoka ,,bešeimininkis gręžinys“. Civilinio kodekso 4.57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas. Todėl lieka neaišku, kurio asmens kaip gręžinio savininko duomenys turėtų būti nurodyti Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos bei pateikti Žemės gelmių registrui, nes, kaip jau buvo minėta, bešeimininkis daiktas neturi savininko arba jis nežinomas. Be to, Civilinio kodekso 4.58 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal valstybės arba savivaldybės institucijos pareiškimą. Atsižvelgiant į tai, vertinamoji projekto nuostata derintina su Civilinio kodekso 4.57 ir 4.58 straipsnių nuostatomis.
10. Pagal projekto 5 straipsnyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą šio įstatymo nustatytais atvejais Žemės gelmių registre įregistravus gręžinį arba įrašius gręžinio savininko duomenis Žemės gelmių registre, asmuo, kuriam priklauso arba kuris valdo ir (arba) naudoja iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtą ir Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį, įgyja teisę naudoti požeminio vandens išteklius neturėdamas leidimo naudoti požeminio vandens išteklius, kai pagal Žemės gelmių įstatymą toks leidimas privalomas, iki 2023 m. balandžio 30 d., bet ne ilgiau kaip 12 mėnesių, skaičiuojant nuo gręžinio įregistravimo Žemės gelmių registre dienos arba skaičiuojant nuo gręžinio savininko duomenų įrašymo Žemės gelmių registre dienos. Svarstytina, ar iki įstatymo įsigaliojimo įrengtų gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių naudotojai ir (ar) valdytojai, kurie šio įstatymo nustatyta tvarka būtų atleidžiami nuo atsakomybės už neįregistruotų gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių naudojimą, įregistruos Žemės gelmių registre iki įstatymo įsigaliojimo įrengtus gėlo požeminio gavybos vandens gręžinius ir, juos įregistravę, galės naudoti požeminio vandens išteklius iki aukščiau nurodytos datos be Žemės gelmių įstatyme nustatyto privalomo leidimo, neatsidurtų geresnėje situacijoje lyginant su naujais tokių gręžinių savininkais, kurie naujus gėlo požeminio vandens gavybos gręžinius įrengtų laikydamiesi nustatytų teisės aktų reikalavimų ir galėtų naudoti juos tik gavę atitinkamus leidimus. Svarstytina, ar, siekiant to išvengti, registruojant iki įstatymo įsigaliojimo įrengtus gėlo požeminio vandens gavybos gręžinius, jų savininkai tuo pačiu metu neturėtų gauti atitinkamus leidimus naudoti žemės gelmių išteklius, jeigu jie yra privalomi pagal Žemės gelmių įstatymą.
11. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekto 5 straipsnio nuostatų nereikėtų patikslinti, kad ne tik „asmuo, kuriam priklauso arba kuris valdo ir (arba) naudoja iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtą ir Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį, įgyja teisę naudoti požeminio vandens išteklius neturėdamas leidimo naudoti požeminio vandens išteklius, bet tokią teisę turi ir asmuo, kuriam priklauso arba kuris valdo ir (arba) naudoja iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtą ir Žemės gelmių registre registruotą gręžinį, tačiau Žemės gelmių registre neturintį nurodyto savininko.
12. Siekiant suderinti įstatyme vartojamas formuluotes, projekto 6 straipsnio 1 dalyje po žodžių „savo noru nusprendžia likviduoti turimą“ siūlytina įrašyti žodžius „arba valdomą“.
13. Projekto 6 straipsnio 2 dalies formuluotė „Asmens, kuriam priklauso arba kuris valdo ir (arba) naudoja iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtą ir Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį, iš gręžinio, įrengto iki šio įstatymo įsigaliojimo ir registruoto Žemės gelmių registre, tačiau savininko neturinčio“ nėra aiški. Siūlytina tikslinti šias projekto nuostatas.
14. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatose vartojamos skirtingos formuluotės: pavyzdžiui, projekto 1 straipsnyje, 6 straipsnio 2 dalyje vartojama formuluotė „įrengtiems, Žemės gelmių registre registruotiems, tačiau savininkų neturintiems gręžiniams“, o projekto 2 straipsnio 2 dalyje vartojama formuluotė „įrengtą, Žemės gelmių registre registruotą, tačiau Žemės gelmių registre neturintį nurodyto savininko, gręžinį“. Siekiant teisinio aiškumo, projekto nuostatose reikėtų suvienodinti šių formuluočių vartojimą.
15. Projekto 6 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad asmens iš gręžinio, įrengto iki šio įstatymo įsigaliojimo ir registruoto Žemės gelmių registre, tačiau savininko neturinčio, iki 2023 m. balandžio 30 d. išgauti požeminio vandens ištekliai nelaikomi išgautais neteisėtai, jeigu asmuo šio įstatymo galiojimo laikotarpiu nusprendžia įrašyti savininko duomenis į Žemės gelmių registrą apie turimą arba valdomą ir (arba) naudojamą iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtą, Žemės gelmių registre registruotą, tačiau savininko neturintį gręžinį ir apie tai šio įstatymo nustatyta tvarka informavo Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos. Kyla abejonių, ar vien tik to, kad asmuo nusprendžia registruoti gręžinio savininką Žemės gelmių registre ir apie tai informuoja nurodytą valstybės instituciją pakanka, kad jo išgauti požeminio vandens ištekliai būtų laikomi išgautais teisėtai. Svarstytina, ar tai neturėtų būti siejama su savininko įregistravimu Žemės gelmių registre, bet ne asmens sprendimo dėl įregistravimo priėmimu.
16. Pažymėtina, kad 2020 m. spalio 20 d. Seime yra registruotas Vyriausybės teiktas Lietuvos Respublikos gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-5316), kurio nuostatose siūlomas kiek kitoks teisinis reguliavimas nei teikiamo įstatymo projekto nuostatose, todėl atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalį.
17. Atsižvelgiant į tai, kad teikiamu įstatymo projektu siūloma reglamentuoti valstybės turto - požeminio vandens išteklių naudojimą, o pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat atsižvelgiant į tai, kad, priėmus įstatymą, galimai sumažėtų valstybės biudžeto pajamos, o pagal įstatymus Vyriausybė yra atsakinga už valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų planavimą, dėl įstatymo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą.
18. Teikiamo įstatymo projekto 2 straipsnyje siūloma reglamentuoti fizinių asmenų atleidimo nuo administracinės atsakomybės už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 262 straipsnio 19, 20 ir 21 dalyse numatytas veikas, taip pat juridinių asmenų atleidimo už Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 1231 straipsnio 8 dalyje numatytą veiką sąlygas. Be to, projekto 7 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad šio įstatymo 2 straipsnis taikomas ir iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtai, bet neužbaigtai administracinių nusižengimų teisenai už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 262 straipsnio 19, 20 ir 21 dalyse numatytas veikas ir pradėtai, bet neužbaigtai ekonominės sankcijos skyrimo teisenai už Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 1231 straipsnio 8 dalyje numatytą veiką. Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 15 punkte nustatyta, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su teisės pažeidimų tyrimu, atsakomybės už teisės pažeidimus sąlygomis. Atsižvelgiant į tai, reikėtų atlikti teikiamo įstatymo projekto antikorupcinį vertinimą.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis
N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. neringa.azguridiene@lrs.lt
S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. saulius.svedas@lrs.lt