2017-03-21

 

PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

ŠVIETIMO ĮSTATYMO NR. I-1489 48, 59 IR 60 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 5IR 591 STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO PROJEKTO

Nr. XIIIP-282

 

Eil.

Nr.

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

str.

str.

d.

p.

1.

3

 

 

1, 3

 

     Argumentai:

 

  Švietimo procesų tyrėjai: A. Helmke, G. Petty, P. Senge, G. Donaldson ir kiti, analizuodami mokinių mokymosi sėkmę, didžiausią atsakomybę už sėkmingą mokinio mokymąsi, pasiekimus, pažangą ir rezultatus priskiria mokytojui. Reikia pastebėti, kad mokyklų vadovų tiesioginė įtaka mokinių mokymosi rezultatams moksliniuose leidiniuose nėra plačiai nagrinėjama.  Atliktuose tyrimuose  pastebėta, kad mokinių mokymosi rezultatai yra bendra mokinių, mokytojų, mokyklos vadovų ir bendruomenės veikla.

 Daugelyje pasaulio šalių švietimo įstaigų vadovai dirba pagal neterminuotas darbo sutartis, o šalyse, kuriose vadovai dirba pagal terminuotas darbo sutartis, gerai dirbantiems vadovams sudaromos galimybės sutartis atnaujinti. Todėl galima teigti, kad vadovų pareigos visose šalyse turi  nuolatinio darbo statusą ir sudaromos sąlygos įstaigų vadovams tęsti sėkmingai vykdomą veiklą. Veikla, jeigu ji neturi tęstinumo, o vadovas veiklos perspektyvos, nebus  nei rezultatyvi, nei efektyvi.

                Lietuvoje iki šiol pagal neterminuotas darbo sutartis dirba 1708  švietimo įstaigų vadovai, iš kurių apie 1024 (~ 60%)  vadovų vadybinis stažas yra 15 m. ir daugiau. Per praėjusius metus švietimo įstaigose buvo pakeista apie 200 vadovų, tačiau duomenys rodo, kad   kandidatų į mokyklų vadovų pareigas nuolat mažėja. Trūksta gabių vadovų kaimo, atokesnių rajonų  mokyklose, todėl konkursai į tas pačias pareigas vyksta po kelis kartus. Vadovų pasiūlos ir kaitos problemas lemia sudėtingos darbo sąlygos, labai didelis darbo krūvis ir veiklos intensyvumas, atlyginimo dydis, kuris mažai skiriasi nuo atestuotų mokytojų atlyginimų.

 

 

 

 

Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytus argumentus, ir į Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos kreipimąsi, Projekto 3 straipsnio 1 d.  siūlau galimybę penkerių metų įstaigos vadovo kadenciją pratęsti dar vienam penkerių metų laikotarpiui be konkurso, jei šios įstaigos vadovo metinė veikla kiekvienais metais buvo įvertinta labai gerai arba gerai.  Vienos penkerių metų kadencijos, kaip kad siūloma Lietuvos Respublikos Prezidentės pateiktame projekte, nepakanka siekiant užtikrinti veiklos tęstinumą ir pasiekti sutartus rezultatus, užtikrinti aukštą švietimo kokybę, grįžtamąjį ryšį ir sudaryti palankias sąlygas mokinių, mokytojų, švietimo įstaigų vadovų bei tėvų bendradarbiavimui.

Įstatymo projekto 3 straipsnio 3 d. siūlau neriboti kadencijų skaičiaus tam pačiam asmeniui toje pačioje švietimo įstaigoje, suteikiant galimybę dalyvauti konkurse toje pačioje įstaigoje. Švietimo įstaigos vadovo darbo trukmės apribojimas baigtiniu dviejų kadencijų (iš eilės) skaičiumi  sudarys prielaidas vieno iš esminių žmogaus teisių principų – lygybės – pažeidimams bei diskriminacijai dėl galimybės rinktis darbo vietą.

Taip pat svarbu užtikrinti socialines garantijas vadovams, kuriems iki pensijinio amžiaus lieka ne daugiau kaip trys  metai. Siūlau pasibaigus švietimo įstaigos vadovo dviejų kadencijų laikotarpiui, bet likus iki tokio vadovo pensijos ne daugiau kaip trims metams  ir jei jo metinė veikla kiekvienais metais vertinama labai gerai arba gerai, tuomet su tokiu vadovu darbo sutartis pratęsiama be konkurso iki pensijinio amžiaus pradžios.

 

 

 

     Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo 59 straipsnio 1 ir 3 dalis ir jas  išdėstyti taip: 

1.  Valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo pareigybės aprašymą tvirtina, vadovą viešo konkurso būdu į pareigas penkeriems metams skiria ir iš jų atleidžia, viešą konkursą organizuoja savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo. Tos pačios valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovu tas pats asmuo gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.

3. Pasibaigus valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo penkerių metų kadencijai, jis iš pareigų atleidžiamas, išskyrus atvejus, kai jo metinė veikla kiekvienais metais buvo vertinama labai gerai arba gerai, tuomet su tokiu vadovu darbo sutartis pratęsiama be konkurso antrajai penkerių metų kadencijai. Pasibaigus antrajai penkerių metų valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo kadencijai, jis iš pareigų atleidžiamas, jei nelaimi viešo konkurso vadovo pareigoms užimti toje pačioje švietimo įstaigoje, o kai jam iki pensijos lieka ne daugiau kaip 3 metai ir jei jo metinė veikla kiekvienais metais vertinama labai gerai arba gerai, tuomet su tokiu vadovu darbo sutartis pratęsiama be konkurso iki pensijinio amžiaus pradžios”

 

 

 

 

 

 

2.

6

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į šiuo pasiūlymu teikiamus įstatymo projekto pakeitimus, būtina atitinkamai pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnį.

 

Įstatymo projekto 6 straipsnyje siūlau nustatyti įstatymo įsigaliojimo datą – nuo 2018 m. liepos 1 d. bei nustatytos kitas įsigaliojimo nuostatas, susijusias su asmenų teisėtų lūkesčių apsauga, kadangi Įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas yra ypatingai jautrus ir dėl konstitucinio teisėtų lūkesčių apsaugos principo įgyvendinimo.

,,Konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius (Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2002 m. lapkričio 5 d., 2003 m. kovo 4 d., 2003 m. kovo 17 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas). Šie principai inter alia suponuoja tai, kad valstybė privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui. Kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise“ (Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimas).

Kiekvienas šiuo metu pareigas einantis valstybės ir savivaldybės švietimo įstaigos vadovas, nepriklausomai nuo to, kiek laiko jis eina švietimo įstaigos vadovo pareigas, turi pagrįstą teisėtą lūkestį, kylantį iš aukščiausios galios teisės akto – įstatymo normos, dėl jo veiklos tęstinumo. Iki šiol jo darbo sutarties terminas nebuvo apibrėžtas, todėl, nepaneigiant įstatymų leidėjo teisės valstybėje kurti sistemas ir jas pertvarkyti, siūlomu Įstatymo projektu siekiant nustatyti kitokį švietimo įstaigos vadovo darbo reglamentavimą, pasirinktos priemonės turi būti proporcingos siekiamam tikslui ir nediskriminacinės, ypač kiek tai liečia Įstatymo projektu keičiamo įstatymo įsigaliojimo nuostatas.

Būtina nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris nustatytų visiems valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų vadovams, kurie iki Įstatymo įsigaliojimo buvo paskirti į pareigas neterminuotai ir Įstatymo įsigaliojimo dieną ėjo tos įstaigos vadovų pareigas, vienodas galimybes toliau eiti atitinkamos įstaigos vadovo pareigas penkerius metus nuo Įstatymo įsigaliojimo dienos, šį laikotarpį prilyginant pirmajai jų kadencijai einant tas pačias pareigas toje pačioje įstaigoje, kadangi darbo teisės normos neturi atgalinio veikimo galios.

 

 „6 straipsnis. Baigiamosios nuostatos

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. liepos 1 d.

2. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus iki 2018 m. birželio 30 d.

3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo į valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų pareigas tam tikram terminui priimti asmenys toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas iki šio termino pabaigos.

4. Valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo paskirti į pareigas neterminuotai ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos įstaigos vadovų pareigas ėjo penkerius ar mažiau metų, toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas penkerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Šis laikotarpis prilyginamas pirmajai jų kadencijai einant tas pačias pareigas.

3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo į  valstybės  ir savivaldybės švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų pareigas neterminuotai priimtiems švietimo įstaigų vadovams penkerių metų kadencija nustatoma nuo 2018 m. liepos 1 d. Švietimo įstaigos vadovui Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka ir terminais pranešama apie darbo sutarties sąlygų (darbo sutarties termino) pasikeitimą ir, gavus švietimo įstaigos vadovo rašytinį sutikimą, keičiamos jo sutarties darbo sąlygos (darbo sutarties terminas). Jeigu švietimo įstaigos vadovas nesutinka dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, jis atleidžiamas iš pareigų vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatomis dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės.

 5.  Valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo paskirti į pareigas neterminuotai ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos įstaigos vadovų pareigas ėjo daugiau kaip penkerius metus, bet mažiau kaip dešimt metų, toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas penkerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.. Šis laikotarpis prilyginamas antrajai jų kadencijai einant tas pačias pareigas.

6. Valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo paskirti į pareigas neterminuotai ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos įstaigos vadovų pareigas ėjo dešimt ar daugiau metų, toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Šiuo atveju laikoma, kad švietimo įstaigos vadovas ėjo atitinkamos švietimo įstaigos vadovo pareigas dvi kadencijas iš eilės.

7. Kai pasibaigia šio straipsnio 3, 4, 5 ar 6 dalyse nustatytas terminas, valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovas atleidžiamas iš darbo. Įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliota įstaiga likus trims mėnesiams iki vadovo atleidimo dienos organizuoja viešą konkursą vadovo pareigoms eiti.

8. Tais atvejais, kai vyko valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) reorganizavimas ar pasikeitė įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo, tai skaičiuojant valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų, dirbančių po nurodytų aplinkybių, darbo stažą šio straipsnio 4, 5, 6 dalyse nustatytais atvejais įskaičiuojamas ir darbo vienos iš reorganizuotų įstaigų vadovu stažas iki reorganizavimo ar darbo įstaigos vadovu stažas iki įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) ar jo įgalioto asmens pasikeitimo.

9 4. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 51 straipsnio 1 punkte įtvirtinta nuostata taikoma tais atvejais, kai apkaltinamasis teismo nuosprendis buvo priimtas po šio įstatymo įsigaliojimo.“

 

 

Teikia

Seimo narė                                                                                                          Raminta Popovienė