LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 388
STENOGRAMA
2020 m. balandžio 21 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS,
Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas G. KIRKILAS
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiami kolegos, pradedame 2020 m. balandžio 21 d. Lietuvos Respublikos Seimo posėdį. Registruojamės!
Užsiregistravo 111 Seimo narių.
10.04 val.
Informaciniai pranešimai
Gerbiami kolegos, turiu informuoti, kad pagal Statuto 156 straipsnio 1 dalį Respublikos Prezidentas Seimo priimtą įstatymą, jeigu… (Balsai salėje) Garsiau? Gerai. 1 dalis skamba taip: „Jeigu pagal Konstitucijos 71 straipsnio 1 dalį Respublikos Prezidentas Seimo priimtą įstatymą grąžina Seimui pakartotinai svarstyti, Seimo Pirmininkas apie tai praneša Seimui artimiausiame posėdyje.“ 2 dalis skelbia: „Ne vėliau kaip kitą posėdį.“ Informuojame apie tai, nes tie klausimai jau yra įtraukti. Tai yra Turizmo įstatymas ir Civilinio kodekso įstatymas. Civilinės saugos, Nepaprastosios padėties ir Vartotojų teisių apsaugos. Tokia informacija.
10.05 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2020 m. balandžio 21 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Dabar dėl darbotvarkės. E. Gentvilas turbūt pirmas atsistojo. Prašau.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, labas rytas. Seimo seniūnų sueiga pagal Statutą turi teisę teikti rekomendacijas valdybai. Valdyba yra patvirtinusi Seimo sesijos posėdžių grafiką. Taip pat valdyba patvirtino šios savaitės posėdžių grafiką. Tačiau Seimo seniūnų sueiga šįryt balsavo, kad būtų surengti šią savaitę tik antradienio posėdžiai, nerengiant posėdžių ketvirtadienį. Ketvirtadienį turėjo būti Vyriausybės valanda ir liberalų opozicinė darbotvarkė. Rengiant Seimo posėdžius tik antradieniais, atimama iš opozicijos galimybė ketvirtadieniais teikti opozicines darbotvarkes ir rengti Vyriausybės valandą. Šis balsavimas šiandien Seniūnų sueigoje baigėsi 11:9 priimant sprendimą rengti Seimo posėdžius tik šiandien, antradienį, nerengiant jų ketvirtadienį.
Noriu pacituoti Seimo statuto 37 straipsnio 4 dalį: „Jeigu kurie nors darbotvarkės punktai priimami balsų dauguma prieštaraujant daugiau kaip trečdaliui Seniūnų sueigos narių, Seimui jie pateikiami kaip rekomendacijos.“ Kadangi prieštaravo daugiau kaip trečdalis Seniūnų sueigos narių, tai šis sprendimas dar nėra įsigaliojęs. Prašau posėdžio pirmininko Seimo Pirmininko teikti šią Seniūnų sueigos rekomendaciją Seime balsuoti dėl to, ar pakeisti valdybos priimtus sprendimus. Seniūnų sueigos rekomendacija santykiu 11:9 automatiškai negalioja. Ji įsigalioti galėtų tik tada, jeigu šiai Seniūnų sueigos rekomendacijai rengti posėdžius šią savaitę tik antradienį balsų dauguma pritartų Seimas. Prašau teikti pagal Statuto 37 straipsnio 4 dalį Seniūnų sueigos rekomendaciją balsuoti visam Seimui.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, nuo to priklausytų darbotvarkė. Todėl šį siūlymą turiu teikti dabar. Teikiu siūlymą balsuoti, ar rengti šią savaitę du posėdžius, ar rengti vieną posėdį. (Balsai salėje) Alternatyviai. Tie, kurie mano, kad turi būti surengti du posėdžiai, kaip buvo valdybos… (Balsai salėje) Atsiprašau, dvi dienos – antradienis ir ketvirtadienis – ir po du posėdžius. Taip. Dėl to kyla klausimas?
G. Landsbergis.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Gerbiamas Pirmininke, tiktai labai trumpas pataisymas. Aš noriu… Tai turėtų nuskambėti dėl protokolo. Buvo valdybos sprendimas ir Seimas turi apsispręsti, ar valdybos sprendimas galioja, ar ne. Tai reiškia, valdybos sprendimas yra dėl dviejų dienų ir dėl šio sprendimo reikia apsispręsti, ar jis yra galiojantis, ar negaliojantis. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kvestionuojama yra ne tai. Yra kilęs klausimas, ar turime grafiką su dviem posėdžiais, ar turime grafiką su vienu posėdžiu. Seniūnų sueigoje buvo nuspręsta, kad… (Balsai salėje)
Gerbiami kolegos, parašyta Statute – paprastai du posėdžiai per dieną. Tai apie tai ir kalbame, kad vienas variantas yra paprastai du posėdžiai ir dvi dienos, kitas variantas – viena diena ir du posėdžiai. Tai yra šiandien.
Tie, kurie mano, kad turi būti vienos dienos posėdžiai… (Balsai salėje) Gerbiami kolegos! Eugenijau Gentvilai, patikslinkite tiksliai, dėl ko prašote, kad būtų balsuojama, nes kiekvienas mes turbūt… (Balsai salėje)
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Pirmininke, kadangi paprastai vyksta du posėdžiai per dieną – rytinis ir vakarinis, tai kalbame ne apie posėdžių skaičių, kalbame apie dienų skaičių, kaip valdyba yra priėmusi. Seniūnų sueiga šiandien paneigė valdybos sprendimą ir pasiūlė rengti posėdžius tik vieną dieną. Taigi prašau teikti balsuoti, ar posėdžiai vieną dieną, ar dvi dienas, o posėdžių skaičius gali būti ir kitoks. Taigi dienų klausimas svarbiausia.
PIRMININKAS. Taigi kartoju tą patį, ką ir sakiau, kad apsispręsime dėl dienų skaičiaus. Tie, kurie mano, kad turi būti viena diena, balsuoja už, tie, kurie mano, kad turi būti dvi dienos, taip, kaip buvo valdybos ir patvirtinta, balsuoja prieš. Alternatyvus balsavimas.
Už – viena diena, prieš – dvi.
Balsavo 119 Seimo narių: už – 65, prieš – 54, vadinasi, posėdžiausime vieną dieną. Seniūnų sueigos sprendimas patvirtintas.
V. Čmilytė-Nielsen. Prašau.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Praėjusią savaitę po valdybos sprendimo jūs informavote mane, kaip frakcijos seniūnę, kad šios savaitės ketvirtadienį bus rengiama popietė – opozicinė Liberalų sąjūdžio frakcijos darbotvarkė. Ši darbotvarkė Lietuvos Respublikos Seimo oficialiame puslapyje buvo, atrodo, ir šį rytą. Mano klausimas, pagal kieno dūdelę ir kodėl šoka šis Seimas, priimdamas tokį sprendimą, kuris nebuvo numatytas, kuris iki šio ryto nebuvo žinomas?
PIRMININKAS. Darbotvarkės klausimai yra perkelti į šios dienos darbotvarkę, tai pirmas atsakymas. O dėl dūdelių aš norėčiau klausti atsakymo dirigento. (Juokas salėje)
G. Landsbergis.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Gerbiamas Pirmininke, šiandien… (Plojimai, šūksniai salėje).
PIRMININKAS. Prašau, įjungtas jūsų mikrofonas.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Aš tiesiog laukiu, kol cirkas baigsis. Nežinau, kiek čia tas trunka. Jau? Gerai.
Gerbiami kolegos, tai šiandien buvo pasakyta ir valdyboje, ir Seniūnų sueigoje, mes manome, kad yra absurdiška naikinti ketvirtadienio posėdį ir šiandien būti ir dirbti iki 3 valandos ryto. Tikrai tai nesukelia didesnių saugumo sąlygų čia sėdintiems salėje. Ir aš dar noriu priminti, kad ketvirtadienio darbotvarkės panaikinimas panaikina ne tik opozicinę darbotvarkę, bet panaikina labai svarbų institutą, tai yra Vyriausybės valandą, kurios mes netenkame. Todėl mes išbraukiame iš šios dienos darbotvarkės, prašome išbraukti visus bent jau mūsų frakcijos registruotus projektus ir informuojame kolegas, kad ketvirtadienį bus rengiamas tada neeilinis posėdis, kurio metu bus pristatoma opozicinė darbotvarkė ir Vyriausybės valanda. Traktuokite, kad tai yra prašymas išbraukti klausimus iš darbotvarkės.
PIRMININKAS. V. Čmilytė-Nielsen.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Seimo Pirmininke, aš vis dėlto noriu pasakyti, kad nenormalu mums atėjus į šią salę sužinoti, kokius klausimus mes svarstysime šiandien. Visgi, jeigu rimtai žiūrime į savo pareigas, mes turime pasirengti tos dienos posėdžiui. Jau ne pirmą kartą, ne pirmą savaitę mes ateiname į posėdį ir tik tada sužinome, kokie bus klausimai darbotvarkėje. Dėl to prašau išbraukti visus Liberalų sąjūdžio frakcijos registruotus projektus iš šios dienos posėdžio. Ačiū.
PIRMININKAS. A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Gerbiamas Pirmininke, gerbiami kolegos, kada baigsime žaisti tą rusišką ruletę? Aš suprantu, kad Seimo nariai prieš kameras nori parodyti, kad jų neima net kulkos. Todėl pažvelgus kaip dirba Vyriausybė, kaip dirba Prezidentas, dirba tiesiog iš savo kabinetų nuotoliniu būdu, be šitų antsnukučių, kad rinkėjai matytų jų veidus, tai aš siūlau grįžti prie Seimo nutarimo ir persikelti dirbti į kabinetus. Turime dirbti kaip priklauso – mažiausiai du kartus per savaitę. O šiandien aš prašyčiau kreiptis į Visuomenės sveikatos centro specialistus, kad įvertintų, ar tinkamas atstumas yra du metrai, ko mes reikalaujame iš piliečių, ar apsaugos priemonės yra tinkamos, ar posėdžiaujame ne daugiau kaip 20 minučių. Baikime kvailioti vieną kartą, o dėl kreipimosi aš visai rimtai.
PIRMININKAS. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Be jau paminėtų frakcijų projektų išbraukimo, aš dar frakcijos vardu siūlau išbraukti iš darbotvarkės du projektus, tai yra 2-10 klausimą – Baudžiamojo kodekso pataisas, kur mes jau kelintą kartą nesėkmingai balsuojame, nėra kvorumo, ir žinome, kad pats ministras sutinka, jog tas projektas galėtų būti teikiamas siauresnės apimties. Toliau. Siūlau išbraukti 2-14 klausimą – LRT įstatymo naują redakciją, kadangi tai nėra koks nors skubus projektas, daugiau tai yra vieno įtakingo Seimo nario ambicijų tenkinimas. Tą projektą galima ramiai svarstyti kad ir rudens sesijoje.
PIRMININKAS. LRT klausimas po Seniūnų sueigos jau perkeltas į 28 dieną, nesvarstytinas.
Daugiau pasiūlymų dėl darbotvarkės nematau. Dabar nuosekliai apie pasiūlymus. Pirmiausia buvo pasiūlyta Konservatorių frakcijos klausimus išbraukti iš darbotvarkės. Ar galime pritarti šiam pasiūlymui bendru sutarimu? Negalime. (Balsai salėje) Bet kokiu atveju pasiūlymas nepriimtas bendru sutarimu, vadinasi, turime balsuoti. Kas už tai, kad frakcijos teikti darbotvarkės klausimai būtų išbraukti iš darbotvarkės, prašau balsuoti už.
Balsavo 120 Seimo narių: už – 59, prieš – 28, susilaikė 33. Darbotvarkėje lieka.
Kitas. (Balsai salėje) Nebus pranešėjų – nesvarstysime. Pirmas stovėjo A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (MSNG). Labai dėkui, gerbiamas Pirmininke. Aš tik trečią kadenciją Seime, gal kažko nesuprantu, gal jūs man galite paaiškinti, kaip jūs teikiate balsuoti klausimus dėl klausimų buvimo darbotvarkėje, kai patys įstatymų projektų teikėjai atsiima tuos projektus?
PIRMININKAS. Jie neatsiėmė.
A. MAZURONIS (MSNG). Prašo išbraukti iš darbotvarkės. Kaip jūs įsivaizduojate, kaip čia vyks tas visas dalykas? Man atrodo, kad čia yra nonsensas ir iš viso nereikia tokių klausimų teikti balsuoti. Kaip, jūs įsivaizduojate, vyks procesas, jeigu kitą balsavimą nubalsuos kitaip? Nedarykite cirko iš parlamento!
PIRMININKAS. Gerbiamasis Andriau Mazuroni, ar jūs atsiimate ir naikinate iš bazės? Ne, jūs perkeliate į kitą dieną. Seimas balsavo. Gerai.
G. Landsbergis. Prašom.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Gerbiamas Pirmininke, tiesiog aš noriu patvirtinti tai, ką sako ponas A. Mazuronis. Mes neišbraukiame jų iš bazės, mes neatsiimame jų registracijos. Projektai yra registruoti, bet jie yra neteikiami šiandien. Autoriai jų neteikia. Dėl ko jūs balsuojate? Dėl ko jūs teikėte balsuoti? Autoriai neteikia šitų projektų. Tas balsavimas, kurį jūs pateikėte, yra nelogiškas ir nereikalingas.
PIRMININKAS. Daugiau aiškumo suteiks J. Sabatauskas. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamas Pirmininke, aš dėl to paties. Jeigu įstatymo projekto iniciatoriai šiandien nepasirengę jo pateikti, kaip galima prievarta įrašyti į darbotvarkę, tuo labiau kad prieš tai buvo įrašyta į kitos dienos darbotvarkę. Įrašydami į darbotvarkę mes vaidiname audringą veiklą – daug daug projektų šiandien įrašyta, bet jie nebus pateikti. Koks tai žanras? Tai yra farsas.
PIRMININKAS. I. Degutienė.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, gal baikime šituos spektaklius, nes iš tikrųjų patys sau pasidarėme juokingi. Gerbiamas Pirmininke, jūs padarėte didžiausią klaidą. Jeigu frakcijos vardu seniūnas pasako ir prašo išbraukti iš šiandienos darbotvarkės klausimus, lygiai tą patį pasako V. Čmilytė-Nielsen, tai dėl ko jūs duodate balsuoti, jeigu autoriai atsisako šiandien pateikti tuos klausimus? Šitas balsavimas yra absoliučiai negaliojantis.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, atrodo, kad situacija bus tokia, kad vis tiek tie projektai bus nepateikti. Siūlau bendru sutarimu pritarti abiejų frakcijų pasiūlymams, kad jų klausimų čia nebūtų. (Balsai salėje) Žinoma, dabar bangas kels kita pusė ir reikalaus, kad jie būtų pateikiami. Jeigu autoriai nepateiks, vis tiek tų klausimų nebus. A. Nekrošius. Prašom.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Aš tiesiog noriu nuraminti aistras, nereikia taip labai prieštarauti vienas kitam. Vienas dalykas, prašymas nebuvo frakcijos vardu, tai buvo tiesiog prašymas dėl darbotvarkės. Tai dėl darbotvarkės mes ir balsavome. Mes, dauguma Seimo narių, pasisakėme, kad darbotvarkėje tie klausimai liktų. O opozicijos asmeninė pozicija – jie nenori dirbti, nori eiti namo ir dirbti galbūt kitą dieną, tai jų teisė.
Aš tik norėčiau atsakyti į gerbiamos Viktorijos klausimą. Seniūnai gavo Seimo opozicijos lyderio prašymą įtraukti klausimus į darbotvarkę ir ten tų klausimų nebuvo iš liberalų. Opozicijos lyderis įtraukė tik Konservatorių frakcijos klausimus.
PIRMININKAS. M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (MSNG). Gerbiamasis Pirmininke, kolegos, iš tikrųjų mano siūlymui dėl nuotolinių posėdžių rengimo valdyboje buvo pritarta, o vėliau posėdžių salėje mes matome, kad tam nebuvo pritarta ir visi mūsų posėdžiai virsta farsu. Mes net darbotvarkės nesugebame sudėlioti taip, kad vyktų nuoseklus darbas. Ir Prezidento, ir visų gyventojų lūkestis yra, kad Seimas dirbtų nuolat, nuosekliai ir ne vieną dieną per savaitę. Tai kodėl mes negalime to klausimo išspręsti kartu su visais kolegomis kaip kitose Europos šalyse ir turėti galimybę dirbti ir nuotoliniu būdu? Tai yra, manau, racionalus klausimas. Mes norime, kad žmonės sektų mūsų priimtais įstatymais, o patys nesilaikome jokių karantino normų ir nesėdime kas du metrus ir visų kitų normų taip pat nevykdome.
PIRMININKAS. G. Landsbergis.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Aš noriu patikslinti, kad buvo pozicijos lyderio kreipimasis į Seimo vadovybę prašant atnaujinti Seimo darbą, kuris yra šiuo metu nevykstantis visa apimtimi. Mes neturime posėdžių. Mes praeitą savaitę neturėjome išvis nė vieno posėdžio. Čia yra esmė. Ir mes prašome, kad ketvirtadienį būtų posėdis toks, kaip numato Seimo statutas. Seimas apsisprendė tokio posėdžio nedaryti. Seimas valdančiųjų dauguma nusprendė ketvirtadienį nedirbti. Toks buvo sprendimas.
Dabar mano kreipimasis buvo frakcijos vardu, jeigu nebuvo šitų žodžių pasakyta, tai aš prašau dar kartą balsuoti, šį kartą frakcijos vardu prašau išbraukti iš šios dienos darbotvarkės visus Tėvynės sąjungos registruotus ir pateiktus darbotvarkės klausimus.
PIRMININKAS. S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju. Gerbiamas Seimo Pirmininke, šalies mokyklos kad ir dirba nuotoliniu būdu, bet rytojaus pamokas žino visi iš anksto. Dabar apie įstatymų kokybę. Vakar Liberalų sąjūdis savo opozicinę darbotvarkę registravo 16 val. 45 min. vakare. Kaip jūs ateinate pasirengę į posėdį ir žinote apie šiuos įstatymų projektus? Tai yra nėra galimybės nei demokratinei visuomenei, nei suinteresuotai visuomenei susipažinti su projektais, ką jau kalbėti apie jus, gerbiamieji Seimo nariai. Jūs turėjote mūsų devynis projektus, kurie registruoti 16 val. 45 min. vakar vakare, skaityti per naktį ir tai yra neįmanoma. Mes einame į chaosą. Aš labai kviečiu atsakingai žiūrėti į teisėkūrą. Jeigu opozicija prašo susipažinti laiko ir bendruomenei, ir jums, kaip pozicijai, su mūsų projektais, tai leiskite tai padaryti per normalų laiką.
PIRMININKAS. K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, garbingi valstiečiai, visų pirma, valdančioji dauguma, nejaugi jūs iš tikrųjų esate perskaitę tuos projektus? Nejaugi iš tikrųjų įsivaizduojate, kad mes 22 valandą, kaip suplanuota, ir baigtume posėdį? Šiam klausimui, apie kurį dabar mes diskutuojame, buvo skirtos penkios minutės, mes jau pusę valandos diskutuojame. Tai mes baigtume 3 valandą nakties. Ir dirbtume tais klausimais, kurių net nebuvome perskaitę. Kokia darbo kokybė? Apie ką jūs šnekate? Taip negalima iš viso dirbti atsakingo darbo, ką jūs čia darote. Arba tų klausimų neturi būti visiškai, jeigu jie nesvarbūs. O jeigu jie svarbūs, turi būti svarstoma tada, kada ir buvo suplanuota – ketvirtadienį.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiami kolegos, tęsiame toliau ir, deja, Seimas turi apsispręsti balsavimu, kada klausimai yra teikiami. Ar reikia teikti balsuoti dėl V. Čmilytės-Nielsen siūlymo išbraukti Liberalų sąjūdžio frakcijos siūlytus projektus? Ne. Balsavome tik dėl Konservatorių frakcijos siūlymų. Dabar yra kitas siūlymas, tai yra V. Čmilytės-Nielsen frakcijos vardu. Ar galime pritarti bendru sutarimu, kad būtų išbraukti šie projektai? (Balsai salėje) J. Bernatonis nepritaria. Vadinasi, balsuojame. (Balsai salėje) Kas už tai, kad V. Čmilytės-Nielsen pasiūlymui būtų pritarta, balsuoja už, kiti – kitaip.
Balsavo 119 Seimo narių: už – 64, prieš – 18, susilaikė 37. Darbotvarkėje taip pat lieka, bet galimybė neteikti jų taip pat lieka. (Balsai salėje)
Atsiprašau, didžiai atsiprašau, padariau įdomią klaidą. Už – 64. Vadinasi, kad būtų išbraukti V. Čmilytės-Nielsen, už.
Ir J. Razmos pasiūlymas frakcijos vardu 2-10 darbotvarkės klausimą išbraukti – Baudžiamojo kodekso 277 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Tie, kurie pritaria, kad būtų išbrauktas šis projektas iš darbotvarkės, balsuoja už, kiti – kitaip.
Balsavo 123 Seimo nariai: už – 56, prieš – 26, susilaikė 41. Pasiūlymui nepritarta.
Dėl visos darbotvarkės tikriausiai irgi reikia balsuoti, patvirtinti šią darbotvarkę. Prašau balsuoti. Kas pritaria darbotvarkei, balsuoja už.
Balsavo 122 Seimo nariai: už – 68, prieš – 41, susilaikė 13 Seimo narių. Darbotvarkė patvirtinta.
Gerbiami kolegos, prieš pradėdami darbotvarkę dar virtualiai pasveikinkime D. Kreivį su jo gražiu jubiliejumi. (Plojimai) Jo nėra, mes jį sveikiname virtualiai.
10.28 val.
Informaciniai pranešimai
Truputį skelbimų. Balsų skaičiavimo grupė nuo balandžio 21 dienos iki gegužės 21 dienos. Skaitau nuosekliai. R. Andrikis (Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija), R. J. Dagys (Mišri Seimo narių grupė), S. Gentvilas (Liberalų sąjūdžio frakcija), M. Majauskas (Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija), A. Papirtienė (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija), A. Sysas (Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija), L. Talmontas (Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija).
Gerbiami kolegos, prašau atkreipti dėmesį į slaptų balsavimų grafiką. Jis yra toks. Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija balsuoja nuo 13 val. iki 13 val. 15 min., Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija – nuo 13 val. 15 min. iki 13 val. 30 min., Mišri Seimo narių grupė – nuo 13 val. 30 min. iki 13 val. 40 min., Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija – nuo 13 val. 40 min. iki 13 val. 45 min., Liberalų sąjūdžio frakcija – nuo 13 val. 45 min. iki 13 val. 50 min., Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija – nuo 13 val. 50 min. iki 13 val. 55 min. ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija – nuo 13 val. 55 min. iki 14 val.
Balsavimas vyks Vitražo galerijoje tam, kad nebūtų sutelkta daug žmonių tankiai. Grafikas bus išdalintas Seimo nariams. (Šurmulys salėje)
10.30 val.
Naujojo koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių poveikio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo taikymui įstatymo projektas Nr. XIIIP-4711 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-2 klausimas – Naujojo koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių poveikio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo taikymui įstatymo projektas Nr. XIIIP-4711. Pateikimas. Pranešėjas – ministras V. Šapoka. Prašome.
V. ŠAPOKA. Laba diena, gerbiami kolegos. Teikiamas Lietuvos Respublikos naujojo koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių poveikio Juridinių asmenų nemokumo įstatymo taikymui įstatymo projektas. Pagrindinės priežastys, paskatinusios inicijuoti šitą projektą, – dėl pasaulyje išplitusio viruso sukeltų pasekmių kylanti grėsmė verslo mokumui ir likvidumui. Šiuo metu, jei įmonė nebegali vykdyti savo įsipareigojimų, pagal galiojantį Juridinių asmenų nemokumo įstatymą įstatymo nuostatos įpareigoja įmonės vadovą inicijuoti nedelsiant nemokumo procesą. Šio projekto tikslas – padėti išsaugoti verslą, kuris įprastomis sąlygomis buvo gyvybingas, tačiau dėl viruso sukeltų priežasčių susidūrė su bankroto grėsme.
Įstatymo projekte yra šie pagrindiniai siūlymai.
Pirma. Suspenduoti vadovo pareigą kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo karantino laikotarpiu ir tris mėnesius po jo.
Antra. Apriboti kreditorių teisę kelti nemokumo bylas ir pratęsti terminą susitarti su skolininku ne teismo tvarka karantino laikotarpiu. Šiais siūlymais siekiama sudaryti balansą tarp finansinių sunkumų paveiktų juridinių asmenų ir jų kreditorių. Viena vertus, įmonėms suteikiamas ilgesnis terminas sprendimų paieškai, o kreditoriams teisė kreiptis dėl bankroto išlieka, bet pratęsiamas laikas susitarimui. Tokiu būdu užtikrinama, kad nebūtų naudojamasi situacija ir nebūtų ignoruojami kreditoriai, o būtų bendradarbiaujama su jais, ieškoma sutarimo dėl esamos situacijos.
Trečia. Siūloma nenutraukti jau vykdomų restruktūrizavimo procesų, jei restruktūrizavimo plano vykdymas sutriko dėl COVID-19 karantino laikotarpiu ir tris mėnesius po jo.
Ir ketvirta. Leisti Vyriausybei pratęsti nustatytus terminus iki šių metų pabaigos, jeigu to prireiks įvertinus šalies ekonomines sąlygas.
Šis įstatymas būtų taikomas tik juridiniams asmenims, kurie nuo šių metų kovo 16 dienos, tai yra paskelbus karantiną, tapo nemokūs dėl COVID-19 viruso plitimo.
Pabaigoje noriu atkreipti dėmesį, kad panašių veiksmų imasi ir kitos Europos Sąjungos šalys: Vokietija, Slovėnija, Čekija, Slovakija, Suomija, Liuksemburgas ir Lenkija. Kviečiu pritarti ir palaikyti.
PIRMININKAS. Jūsų klausti nori daug Seimo narių. Pirmasis klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Labas rytas, gerbiamas ministre. Dėkoju už tikrai sunkų darbą. Aš turiu klausimą. Priešais save turbūt jūs matote 4 straipsnį – įstatymo įgyvendinimas. Skamba taip: „Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įvertinusi ekonominę situaciją, rinkos balanso atsikūrimą ir jo trukmę, taip pat šių procesų įtaką juridinių asmenų mokumui, turi teisę pratęsti šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje ir 3 straipsnyje nurodytus terminus, bet ne ilgiau kaip iki 2020 m. gruodžio 31 d.“ Aš noriu paklausti, kodėl būtent toks terminas – ne ilgiau kaip iki šių metų? Ar dėl to, kad kitų metų biudžetas planuojamas, ar yra kokių kitų vertinimo kriterijų? Ačiū.
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Tikrai buvo labai daug diskutuota su teisininkais. Panašią nuostatą turi vokiečiai, nes sunku iš karto pasakyti, kur link rutuliosis visa situacija ir kaip tai paveiks įmonių situaciją, kiek pasinaudos pagalbos mechanizmais.
Kitaip tariant, gali būti, jog reikės tą terminą pratęsti, tačiau kadangi tai yra išskirtinė teisė ir numatyta išlyga dėl to apsispręsti Vyriausybei, tokia teisė turėtų būti apribota. Remiantis kriterijais, kuriuos jūs išvardinote, yra dar apribota laiku. Kitaip tariant, kad Vyriausybė neuzurpuotų jau šiuo atveju Seimo sprendimų priėmimo prerogatyvos. Kitaip tariant, numatytas pratęsimas Vyriausybės sprendimu, bet su labai aiškiais apribojimais.
PIRMININKAS. Klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, ar nemanote, kad vietoj bankroto švelninimo procedūrų reikia pasistengti, kad tų bankrotų tiesiog būtų kuo mažiau, pavyzdžiui, užtikrinti, kad pagalba verslui būtų adekvati ir suteikta laiku. Paskelbtas 5 % nuo BVP gelbėjimo planas įgyvendinamas taip, kad šiandien yra skirta tik 0,4 % nuo BVP verslui. Ar nemanote, kad malate, grubiai pasakysiu, š su visa valstybės pagalba, kai šiandien darbo užmokesčio subsidijų laukia 50 tūkst. darbuotojų, o išmokėta 200. Dėl paramos darbo vietoms subsidijų kreipėsi 7 tūkst. įmonių, gavo 47. Čia tik socialinės apsaugos darbo priemonės. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos iš 50 mln. išmokėta tik 3 mln., tai 6 %.
PIRMININKAS. Klauskite.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ar jūs suprantate, kad tokia situacija, jeigu ji tęsis…
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Šis įstatymo projektas pagal geriausią šiuo atveju esamą praktiką ir skirtas tam, kad įmonės gebėtų išlaukti, kol visu pajėgumu užsisuks mechanizmai iš valstybės paramos pusės. Tikrai institucijos smarkiai dirba, ir Ekonomikos ir inovacijų ministerija, ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Užimtumo tarnyba ir „Invega“, tam, kad kuo greičiau tie butelio kakleliai, kurie išryškėjo, būtų pašalinti ir kuo daugiau būtų automatizmo, kad kuo daugiau ir kuo greičiau būtų ta pagalba pasiekta.
Bet kalbant apie šį įstatymo projektą, vienas iš jo tikslų, remiamės vokiečių praktika ir siejame jį su tais terminais, kurie preliminariai matomi… (Šurmulys salėje) Negirdžiu, ką sakote?
PIRMININKAS. Prašom kalbėti per mikrofoną.
V. ŠAPOKA. Taip, tas įstatymo projektas ir skirtas, kad įmonės sugebėtų išlaukti, kol valstybė pateiks tą paramą, ir kad nebūtų skubių nemokumo procesų iškėlimo.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, jūs paminėjote, kad kitose šalyse analogiškas įstatymas yra. Tačiau analogiškas… tose išvardintose šalyse, bent jau Vokietijoje, paramos sistema verslui kuo skubiau pradėjo veikti. Aišku, jūs įvardinate, kad vėluojate. Bet ar nemanote, kad vis dėlto kreditoriams sukelsite pavojų, nes čia yra tokie punktai kaip derybos. Žinote, stipriam su silpnu derantis, na, derybos kai kada būna aiškios – pralošia visada silpnas.
Ar iš tikrųjų nemanote, kad reikėtų vis dėlto geresnės analizės, siekiant nesužlugdyti kreditorių? Savaime suprantama, tas procesas, kol jūs paruošite visą paramos sistemą, gali užsitęsti ir kreditoriams gali būti nekas. Ar iš tikrųjų nemanote, kad vis dėlto bent jau reikėtų pradėti paramą nuo kreditorių, kad jie iš tikrųjų galėtų išgyventi, nes stambiajam visada šiek tiek lengviau išgyventi nei smulkiajam?
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų čia yra numatytas tikrai tinkamas balansas. Atsižvelgiama į kreditorių interesus, ištempiamas laikotarpis, bet pagrindinės pareigos išlieka. Jeigu skolininkas nebendradarbiaus, tai teisė kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo išliks. Tiesiog, atsižvelgiant į labai objektyvias aplinkybes, reikia daugiau laiko tam, kad būtų surasti tie sprendimai, nes Nemokumo įstatymas, nors jis neseniai priimtas ir paremtas geriausia užsienio šalių praktika, pritaikytas tikrai paprastiems laikams ir nebuvo dabartinėje redakcijoje atsižvelgiama į tokias ekstremaliąsias situacijas.
PIRMININKAS. Klausia V. Poderys.
V. PODERYS (MSNG). Gerbiamas ministre, tikrai reikalingas įstatymo projektas, bet skaitant jį kartu sistemiškai su originaliu Nemokumo įstatymu kyla daug klausimų. Ir mano pirmas pasiūlymas ir klausimas, ar nesutiktumėte skubos tvarka, o ne ypatingos skubos tvarka? Ypatingos skubos tvarka nėra jokio svarstymo ir analizės Seime. Tai yra viena.
Ir antra, jeigu aš teisingai suprantu, kreditoriams yra siūloma pailginti terminą, sudaryti susitarimą su skolininku tik iki karantino pabaigos, o ne plius tris mėnesius, kaip dėl vadovo kreipimosi dėl bankroto. Ar nereikėtų papildomų trijų mėnesių ir dėl įstatymo tikslo? Ar tikrai norima palikti kreditoriams teisę laisvai inicijuoti bankroto bylą ir nesistengti sudaryti susitarimo su skolininku, kaip aš perskaitau. Ir daugybė kitų klausimų yra, tam Seimo nariams reikia laiko.
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Dėl terminų tikrai galima padiskutuoti. Tikrai sutinku, kad tie trys mėnesiai, jeigu kalbame apie vadovo pareigą, tikrai labai orientacinis terminas. Ne veltui buvo numatyta Vyriausybei tą teisę pratęsti. Kalbant apie kreditorių galimybes, tikrai galima svarstyti dėl papildomo laikotarpio ištempimo, ne vien apsiribojant karantino metu. Manau, kad komitete ta diskusija… tikrai galima paieškoti kompromiso šiuo atveju.
PIRMININKAS. Klausia E. Gentvilas. (Balsai salėje) Klausia M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (MSNG). Dėkui, Pirmininke. Džiugu, kad nors ir vėluojant yra pateikiamas šis svarbus projektas ir rūpinamasi mūsų ekonomikos pagrindu – verslu. Ir tikrai daug įmonių jau dabar susiduria ir dar susidurs su nemokumo problemomis per karantiną. Vis dėlto ar nemanote, kad trijų mėnesių laikotarpis yra per trumpas, kad tokios įmonės sugebėtų rasti palankius verslui ekonominius sprendimus? Pavyzdžiui, renginių organizatoriai, pramogų verslas ir įvairūs kiti sektoriai. Jiems tikrai prireiks daugiau mėnesių, kad pradėtų sustabdytą veiklą. Ar nesvarstėte apie ilgesnį, sakykim, šešių mėnesių, atidėjimo laikotarpį?
V. ŠAPOKA. Taip, iš tikrųjų svarstėme ir šešis mėnesius, svarstėme ir kitokius terminus. Dabar atspirties taškas yra labiausiai ES šalyse paplitusi praktika su galimybe pratęsti tuos tris mėnesius.
PIRMININKAS. Klausia J. Varkalys.
J. VARKALYS (LSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, nemokių įmonių skaičius gali labai greitai išsiplėsti. Nors Vyriausybės strategija priimta yra tokia, kad skatintų investicijas, pagelbėtų ir padėtų verslui, bankai šiandien duoda paskolas tik su 17 %, 15 % palūkanomis, jos yra neįtikėtinai didelės, ir visiškai nepripažįsta „Invegos“ galimybių. Bent šio ryto duomenimis, jie neinformuoti ir nežino, kaip tai veiks. Norisi paprašyti, gal iš tikrųjų paaiškintumėte „Invegos“ galimybes ir prisidėjimą prie paskolų kompensavimo, palūkanų ir kitų dalykų.
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Kaip suprantu, jis nėra tiesiogiai susijęs su projektu. Šiandien kaip tik yra numatyta, rodos, 11 val. 30 min., tą klausimą aptarti ir ministras Ž. Vaičiūnas dėl visų „Invegos“ priemonių detaliai padarys pristatymą. Kviečiu tiesiog dar palaukti valandą.
PIRMININKAS. Ačiū. Laikas klausti išseko. Dėkoju pranešėjui. Dėl motyvų. Motyvai už po pateikimo – M. Puidokas. Ačiū, ministre.
M. PUIDOKAS (MSNG). Gerbiami kolegos, kaip ir kitose Europos šalyse, iš tikrųjų mūsų verslui yra iškilusi labai reali grėsmė dėl likvidumo, mokumo išsaugojimo, todėl šis įstatymo projektas, kuriuo siūloma laikinai, tris mėnesius po karantino atšaukimo, sustabdyti Juridinių asmenų nemokumo įstatymu nustatytą juridinio asmens vadovo pareigą kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo, arba bankroto proceso vykdymo ne teismo tvarka, tikrai yra labai svarbus. Galbūt vėliau bus atsižvelgiama būtent į situaciją, kaip įvardino ministras, ir tokiu būdu toms įmonėms, kurioms tas trijų mėnesių laikotarpis nebus pakankamas, jis bus pratęsiamas iki šešių mėnesių. Todėl kviečiu visus palaikyti ir pritarti.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – E. Gentvilas. Nėra. J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, atkreipiu dėmesį į paskutinį straipsnį, kuris kalba apie įgyvendinimą, ir tai, kas ten parašyta – akivaizdus prieštaravimas Konstitucijai. Lietuvoje nėra deleguotos įstatymų leidybos. Vyriausybė negali pakeisti įstatyme nurodytų terminų. Tam reikia priimti įstatymo pataisą. Todėl šią vietą pagrindinis komitetas tikrai turi pataisyti. Atsiradus reikalui keisti terminą, Vyriausybė turėtų atnešti įstatymo pataisą į Seimą ir Seimas turėtų priimti. Dar kartą kartoju – dėl to jau buvo ne vienas Konstitucinio Teismo nutarimas. Pavyzdžiui, dėl „Mažeikių naftos“, kur irgi buvo deleguota Vyriausybei priimti tam tikrus sprendimus, kurių Vyriausybė priimti pagal Konstituciją negali. Šiaip dėl įstatymo pritariu, bet ši vieta tikrai taisytina. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonės išsakytos. Turime apsispręsti po pateikimo. Buvo nuomonė prieš. Balsuojame. Atsiprašau, balsavimai bus vėliau.
10.47 val.
Turizmo įstatymo Nr. VIII-667 2, 15 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 171 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4694GR (pateikimas)
Gerbiami kolegos, darbotvarkės 1-3.1 klausimas – Turizmo įstatymo 2, 15 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 171 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4694. Tai yra grąžintas projektas. Pranešėja – Prezidento vyriausioji patarėja J. Šovienė. Prašom. Pateikimas.
J. ŠOVIENĖ. Labas rytas, gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamas Seimo Pirmininke. Leiskite pristatyti Prezidento dekretą, kuriuo Prezidentas grąžina Seimui pakartotinai svarstyti Turizmo įstatymo ir Civilinio kodekso pakeitimo įstatymo pataisas. Prezidento veto siūloma atsisakyti Civilinio kodekso pakeitimo nuostatos, pagal kurią kelionių organizatoriui nutraukus sutartį vartotojui jo sumokėti pinigai už organizuotą kelionę būtų grąžinami ne vėliau kaip per šešis mėnesius. Atkreipiu jūsų dėmesį, kad Seimo priimto įstatymo nuostata yra bendro pobūdžio, taikoma visais atvejais ir niekaip nėra apribota ar siejama su turizmo sektoriuje susiklosčiusia sunkia padėtimi dėl COVID-19 pandemijos. Seimo priimta įstatymo pataisa prieštarauja Europos Sąjungos direktyvos dėl kelionės paslaugų paketų nuostatoms. Direktyvoje yra nurodyta, kad pinigai vartotojui turėtų būti grąžinami ne vėliau kaip per 14 dienų po kelionės paslaugų paketo sutarties nutraukimo.
Lietuva, kaip Europos Sąjungos narė, turi pareigą nacionalinėje teisėje užtikrinti tinkamą Europos Sąjungos teisės įgyvendinimą. Seimo priimta įstatymo pataisa reikšmingai apribotų vartotojų teises, tai yra apribotų vartotojų galimybes per protingą laikotarpį atgauti sumokėtus pinigus kelionių organizatoriui nutraukus sutartį. Įsigaliojus priimtam įstatymui, kelionių organizatoriai galės naudotis vartotojų iš anksto sumokėtais pinigais šešis mėnesius, nepaisant to, ar kelionių organizatoriai juos jau yra išleidę būsimoms paslaugoms apmokėti, ar ne. Verslo įmonės turės galimybę finansuoti savo apyvartines lėšas neprocentiniais vartotojų kreditais.
Atsižvelgiant į tai, kad dėl susiklosčiusios COVID-19 pandemijos dalis vartotojų yra netekę darbo, praradę dalį ar visas pajamas, toks reguliavimas būtų naudingas verslo įmonėms, tačiau nebūtų sąžiningas vartotojų atžvilgiu, ypač turint omenyje tai, kad jo galiojimas išplėstas ir būtų taikomas ne tik COVID-19 pandemijos metu ar kaip nors su ja bei su jos pasekmėmis siejamas.
Gerbiamieji Seimo nariai, atkreipiu jūsų dėmesį, kad veto dekretu nekvestionuojama kuponų, kaip alternatyvios kompensavimo formos, išdavimo galimybė vartotojams, siekiantiems atgauti sumokėtus pinigus. Pagal priimtą įstatymą kuponas gali būti naudojamas sumokėti už būsimą kelionę, kelias keliones, dalį kelionės ar perleistą kitų asmenų kelionę, kurios pradžia yra ne vėlesnė kaip 12 mėnesių pasibaigus apribojimams. Tokie kuponai, Prezidento nuomone, kelionių organizatoriui ir vartotojui susitarus, ir būtų ta veiksminga kompensavimo priemonė, kuria siekiama rasti balansą tarp vartotojų ir verslo interesų, ypač turint omenyje situaciją, susiklosčiusią šiuo metu. Dėkui už dėmesį.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiama pranešėja, daugeliui žmonių kelionės yra prabangos reikalas. Tuo tarpu kelionių organizatoriams, kurie šiandien negali vykdyti jokios veiklos, šis susitarimas yra išgyvenimo reikalas. Ar galite patikslinti, kaip verslui išgyventi, jeigu valstybės parama ir pagalba, apie kurią jūs čia ką tik minėjote, apie neprocentines paskolas, neveikia? Šiandien subsidijų kreipėsi 7 tūkst. 600 įmonių, iš kurių gavo tik 47 įmonės. Daug įmonių kreipėsi lengvatinių paskolų į „Invegą“, iš 50 mln. yra paskirstyta tik 3 mln. Tai kaip tam verslui išgyventi, jeigu valstybės pagalba neveikia, ar galite pasakyti?
J. ŠOVIENĖ. Dėkui už klausimą. Gerbiamas Seimo nary, Prezidentas nekvestionuoja Vyriausybės pasiūlytos ir Seimo priimtos priemonės, tai yra kuponų, kurie ir yra ta parama, dėl kurios turėtų susitarti tiek vartotojas, tiek verslas. Šiuo dekretu yra kvestionuojama tai, kad laikina situacija yra sprendžiama taikant ilgalaikius sprendimus.
PIRMININKAS. Klausia A. Butkevičius.
A. BUTKEVIČIUS (MSNG). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Gerbiama pranešėja, aš suprantu Prezidento išreikštas pastabas, nes jis iš esmės vadovavosi Europos Sąjungos tam tikromis direktyvomis, kurios yra priimtos. Bet pastaruoju metu, esant šiai ekonominei krizei arba šiai viruso pandemijai, kai kurios Europos Sąjungos valstybės nesilaiko kai kurių reikalavimų, kad būtų per 14 dienų atsiskaityta.
Aš manau, kad turizmo sektorius yra viena iš ekonominės veiklos sričių, kur faktiškai valstybės parama turėtų būti daug didesnė. Kol kas aš tikrai nematau, kad valstybės parama būtų taikoma pagal esantį ekonomikos skatinimo priemonių planą. Ar jūs sutiktumėte, kad gal ne 14 dienų būtų terminas, bet gal iki dviejų mėnesių? Aš suprantu, gal šeši mėnesiai yra per daug. Ir ar prezidentūra negalėtų Vyriausybės paskatinti, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija vieną kartą atliktų analizę pagal ekonominės veiklos sritis?
J. ŠOVIENĖ. Dėkui už klausimą. Na, prezidentūra tikrai negali paskatinti nesilaikyti Europos Sąjungos teisės. Bet yra sektinų pavyzdžių, pavyzdžiui, tokios valstybės kaip Danija, Vengrija, Estija, Portugalija yra pasirinkusios ne kuponų, o valstybės pagalbos priemones, tai yra paskolas su valstybės garantija, jas yra operatyviai suderinusios, bederinančios su Europos Komisija ir taiko kaip paramą verslui. Taip, yra išeičių. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama pranešėja, turbūt sudėtinga tikėtis tokių atvejų, kad žmonės lengvai tarsis dėl kuponų, nes niekas nežino, kuo čia viskas baigsis. Tas tarimasis gali ir būti, bet, iš kitos pusės, jau buvo minėta, kad iš esmės mūsų kompanijos, parduodančios kelialapius, tampa kreditoriais dar kažkokių kitų kompanijų, kurios yra daugiausia užsienyje, viešbučiai ir kitos kompanijos, kurios tiesiogiai organizuoja apgyvendinimą ir panašiai. Ar nemanote, kad vis dėlto su šiuo įstatymu skubiai turėtų būti pakeistas, nežinau, kažkoks Vyriausybės nutarimas, kad, na, šitie žmonės gyvena iš to, ką parduoda? O verslas gana svarbus, jis sukurdavo nemažai BVP. Ar nemanote, kad lygiagrečiai su tuo turėtų būti paramos dalykai, kurie išgelbėtų tuos verslus?
J. ŠOVIENĖ. Dėkui už pastabą ar klausimą. Turbūt nėra čia vietos ir prieštaravimui. Šiuo konkrečiu atveju Vyriausybė pasirinko savanoriškų kuponų variantą, Seimas tam pritarė. Verslo įmonėms belieka rasti turbūt kompromisą su vartotojais. Ką galėtų padaryti valdžios institucijos, tai užtikrinti ar padėti užsitikrinti vartotojų pasitikėjimą šia priemone.
Dar kartą galiu pakartoti, kad šešių mėnesių laikotarpis buvo nustatytas ne laikinai situacijai ir tos situacijos problemoms spręsti, bet yra ilgalaikis sprendimas. Su tuo nesutinkame. Dėkui.
PIRMININKAS. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Sveiki. Aš norėjau jūsų paklausti, ar prezidentūra prieš vetuojant Prezidentui gavo iš turizmo verslo klausimų, dėl ko ketina vetuoti ir kokie pagrindiniai argumentai?
Antras klausimas. Kaip Prezidentas reaguoja į tas valstybes, kurios nesilaiko Europos Sąjungos direktyvų? Ačiū.
J. ŠOVIENĖ. Dėkui už klausimą. Taip, gavome ir turizmo verslo nuomonę, ir vartotojų nuomonę. Gavome informaciją iš Vartotojų teisių gynimo tarnybos apie vartotojų nusiskundimus ir dėl to, kad jiems yra negrąžinami pinigai. Gavome šią informaciją, vertinome. Taip. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiama patarėja, čia turizmo sektorius yra kaip tarp kūjo ir priekalo.
Norėčiau paklausti. Vakar Prezidentas susitikinėjo su valdančiosios koalicijos frakcijų seniūnais. Dabar jūsų veto reiškia iš esmės 60–70 % turizmo verslo bankrotą, nes mūsų Vyriausybė, priešingai negu jūsų vardinti Portugalijos, Estijos, Vengrijos, Danijos pavyzdžiai, nesiūlo atskirų negrąžinamų paskolų turizmo verslui, tokių kaip, pavyzdžiui, Estija duoda 25 mln. eurų turizmo verslui. Ir, priėmus Prezidento veto, tiesiog visas sektorius panirtų po vandeniu.
Mano klausimas yra, ar Prezidentas, kalbėdamas su valdančiąja koalicija ir Vyriausybe, išreiškė prašymą, reikalavimą pagelbėti turizmo verslui išlaikyti likvidumą, suteikti ypatingas priemones, tokias kaip Danija su 200 mln. eurų, Estija su 25 mln.? Biurokratiškai teisingas, principingas sprendimas, garbė Prezidentui, kad laikosi Europos direktyvos, bet tokios valstybės kaip Belgija, Prancūzija turi ne neprivalomus, bet privalomus kelionių…
J. ŠOVIENĖ. Dėkui už klausimą. Taip, šie klausimai yra keliami ir aptariami.
PIRMININKAS. Klausia K. Glaveckas. Galėtų klausti. Jo nėra. Klausia M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (MSNG). Dėkoju, Pirmininke. Iš tikrųjų labai pamatuotas Prezidento sprendimas, nes, visų pirma, mes negalime nesilaikyti europinių direktyvų, kaip ir bet kuri kita Europos Sąjungos šalis.
Kita vertus, tikrai turėjau daug gyventojų kreipimųsi, kad pusės metų laikotarpis yra vartotojų teisių pažeidimas ir taip žmonės būtų pastatyti į nepavydėtiną padėtį, kad nebūtų gavę pačios kelionės, bet savo sumokėtų pinigų nebūtų turėję galimybės taip ilgai atgauti. Vis dėlto klausimas būtų, ar vien tiktai šiuo veto kalbant apie šitą įstatymo projektą bus apsiribota, nes norėtųsi, kad būtų tam tikri ir realūs siūlymai, kurie padėtų spręsti tas turizmo sektoriaus ir kartu apskritai smulkiojo ir vidutinio verslo problemas, su kuriomis dabar labai aktyviai susiduriama. Ar vis dėlto ateis siūlymai tenai, nes šiandien visos tos pagalbos priemonės ir pinigai, kurie yra taip labai reikalingi, neateina, o tai yra mūsų ekonomikos stuburas – apie 70 %?
J. ŠOVIENĖ. Ačiū už klausimą ir pastabas. Aš galėčiau tiktai paantrinti, kad taip, valstybės pagalbos priemonės esant šiai situacijai yra reikalingos, įmanomos ir tos, kurios atitiktų tiek nacionalinę teisę, tiek europinę teisę. Tiek Vyriausybė, tiek kitos institucijos yra skatinamos jas taikyti. Dėkui.
PIRMININKAS. Klausia V. Poderys.
V. PODERYS (MSNG). Dėkui, Pirmininke. Gerbiamoji patarėja, ar jūs nagrinėjote per tą verslo organizavimo aspektą, kad yra ir draudiminė sistema, ir ta draudiminė sistema gali iš dalies kompensuoti ar suminkštinti problemą.
Kitas dalykas. Turbūt ši problema yra aktuali ne tik turizmui, bet ir pramogų verslui. Jie perparduoda kitas paslaugas. Ar šie pramogų ir turizmo verslai negalėtų tikėtis subsidijų forma pagalbos bent iš dalies? Tarpusavio geranoriškas susitarimas turbūt iš tikrųjų vestų ir turizmo, ir pramogų verslą į bankrotą. Dėkui.
J. ŠOVIENĖ. Dėkui už klausimą, bet čia turbūt labiau klausimas Vyriausybei.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjai. Motyvai. Motyvai už – Seimo narys A. Vinkus.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiami Seimo nariai, ankstesniuose posėdžiuose mes sprendėme valstybės išmokų savarankiškai dirbantiems asmenims klausimą ir kitus labiau socialiai pažeidžiamų grupių klausimus. Šiandien gerbiama J. Šovienė, Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja, kaip girdime, labai aiškiai ir suprantamai pateikė galimą su turizmu susijusio verslo problemos sprendimo variantą. Iš tiesų Lietuvos gyventojus jau galėtume priskirti prie gana intensyviai keliaujančių piliečių, todėl tas staigus kelionių apribojimas, kurį dėl netikėtai užklupusių aplinkybių buvome priversti priimti tiek mes, tiek kitos valstybės, išprovokavo daug ginčytinų ir spręstinų situacijų tiek norintiems keliauti turistams, tiek kelionių organizatoriams. Teikiamais Civilinio kodekso ir Turizmo įstatymų pakeitimo ir papildymo projektais yra siekiama atsižvelgti į abiejų pusių interesų dalinio ir visiško patenkinimo galimybę. Tai ir yra labai logiškas, adekvatus klausimo sprendimo būdas. Pozityvus siūlymas yra dar tas, kad pirmiausia siūlome įtvirtinti nuostatą, kad turistas ir kelionių organizatorius įstatymo nustatytais atvejais galėtų susitarti dėl sumokėtų pinigų už neįvykusią kelionę kompensavimo nustatytomis priemonėmis ir sąlygomis, o nepavykus susitarti, įteisinamos kitos išlaidų kompensavimo priemonės. Taigi, vadovaudamasis šiais motyvais, pritariu šiems įstatymų pakeitimams.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys P. Urbšys. Atsisako. S. Gentvilas. Prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, skubos darbą velniai neša, ir čia yra pavyzdys skuboto Seimo sprendimo, kurį vertėjo vetuoti Prezidentui vien todėl, kad ši pinigų grąžinimo nuostata galiojo visada, ne tik ekstremaliosios situacijos atžvilgiu. Tačiau prezidentūros principingumas šiandien atveda prie Vyriausybės atsakomybės, kad Vyriausybė užtikrintų turizmo sektoriaus likvidumą. Vyriausybė nėra paruošusi jokių papildomų priemonių turizmo sektoriui. Šiandien bet kuris, nusipirkęs lėktuvo bilietus ir neatgavęs pinigų, po šito sprendimo, jeigu mes pritarsime veto, iš esmės liks kaip kreditorius bankrutavusios įmonės turtui išsidalinti. Kaip žinome, turizmo sektoriaus įmonės labai mažai turto turi, greitai bankrutuos ir tie žmonės tikrai neatgaus pinigų. Reikia užtikrinti įmonių likvidumą. Paliekant 14 dienų pinigų grąžinimo principą, tai bus planas A, kuponai nebus planas A, kuponai bus planas B, pirmoje eilėje, ką pirkėjai norės susigrąžinti, bus pinigai, tai paskandins 60–70 % sektoriaus įmonių į bankrotą. Kas įvyks? Šiandien tiek Prancūzija, tiek Belgija, Kroatija, Malta, Lenkija jau taiko pusės metų pinigų grąžinimo terminą. (Balsai salėje) Prancūzija ir Belgija, tai yra Europos širdis, tie, kurie kuria iš tikrųjų dažnai idėjas ir direktyvas. Jie patys to nesilaiko, o mes principingai 14 dienų terminą institualizuojame, sakydami, mes privalome laikytis direktyvų. Tai neišvengiamai atves prie genocido Lietuvos turizmo sektorių, nes Vyriausybė nėra parengusi papildomų finansavimo priemonių, tokių kaip Estijoje – duodame 25 mln. ar Danijoje – 200 mln. Kviečiu įstatymą tobulinti ir žiūrėti, ieškoti kompromisų.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Mieli kolegos, pirma reikia pripažinti, kad iš tikrųjų paskubėjome ir suklydome numatydami Civilinio kodekso pakeitimą visais atvejais, o ne COVID-19 metu, kai yra paveiktas verslas, kuriam turi būti suteikta pagalba. Šis įstatymo projektas turėjo būti priimtas toks ir turėjo būti taikomas tik išskirtinėmis sąlygomis ir tik išskirtinėmis sąlygomis paliekamas ilgesnis terminas ir galimybė susitarti. Šitą dalyką visais atvejais reikia koreguoti. Tačiau mes turime taip pat užtikrinti ir ilgesnę galimybę, nei kad šiuo metu yra numatyta įstatyme, kelionių organizatoriams susitarti su jų klientais dėl pinigų išmokėjimo, nes nesant valstybės pagalbos, o šiandien verslui nėra jokios valstybės pagalbos, verslas tiesiog bankrutuos ir visi tie darbuotojai nugrius ant visų mokesčių mokėtojų pečių, nes reikės mokėti nedarbingumo išmokas visiems. Taigi mūsų visų interesas užtikrinti, kad, pirma, verslas gautų pagalbą, antra, kad verslas turėtų ilgesnius terminus susitarti su jų klientais dėl pinigų išmokėjimo arba kuponų. Taip, kaip dabar yra, tas verslas tiesiog keliauja tiesiai į bankrotą. Ačiū.
11.06 val.
Civilinio kodekso 6.751 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4693GR (pateikimas)
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Kitas projektas, darbotvarkės 1-3.2 klausimas – projektas Nr. XIIIP-4693. Gerbiamoji Prezidento vyriausioji patarėja, jūs abu pristatėte? Jeigu abu pristatyti, tai motyvai dėl antrojo. Motyvai už – Seimo narys A. Vinkus.
A. VINKUS (LSDDF). Kadangi aš jau pasisakyme daug argumentų išsakiau, galiu tik pakartoti, kad pritariu ir balsuosiu už. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai prieš – Seimo narys J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Manau, šitoje stadijoje mes nesidaliname, kas už ir kas prieš, visi iš esmės pasisakome už svarstymą iš naujo, nes jeigu būtų siūlymas laikyti įstatymą nepriimtu, tai čia tada nieko nebūtų dėl turizmo sektoriaus. Aš pasisakydamas turiu tik apgailestauti, gaila, kad prezidentūra, turėdama daugiau laiko, negu kai mes čia, Seime, karštligiškai, per pusdienį, turėjome spręsti, tikrai teisiškai galbūt ne visai tvarkingą variantą priėmėme, bet Prezidentas turi dešimt dienų.
Gaila, kad nebuvo platesnių diskusijų, nes kai aš šiandien diskutavau su Vartotojų asociacijos atstovais, jie sutinka, kad trijų mėnesių terminas gal būtų vartotojams suprantamas ir priimtinas. Žinoma, galima pataisyti tą vietą, kur tikrai įvyko klaida, kad tas ilgesnis terminas galiotų tik karantino laikotarpiu kelionėms. Bet gaila, kad tiesiog tiesmukiškai buvo sugrąžintas 14 dienų terminas, kuris, nesant rimtos valstybės pagalbos turizmo sektoriui, tiesiog gali lemti masinius bankrotus ir dabar tame sektoriuje dirbančių apie 50 tūkst. žmonių darbo vietų praradimą.
O dėl santykio su Europos teise, kai kelionė neįvyksta dėl valstybių priimtų sprendimų, mano supratimu, ta nuostata dėl 14 dienų nebūtinai turi būti taikoma, kaip tais atvejais, kai kelionė neįvyksta dėl kažkokios organizatoriaus kaltės.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Aš buvau užsirašęs ir dėl turizmo, bet jūs, Seimo Pirmininke, nepastebėjote. Vis tiek bendra tema.
PIRMININKAS. Jūs buvote užsirašęs trečiuoju, o čia priklauso kalbėti po du.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Penktuoju, jūs po du davėte pasisakyti. Nesvarbu, esmė, kad…
PIRMININKAS. Po du Statutas numato pasisakyti dėl grąžinto įstatymo. Taip.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Supratau. Svarbu turinys, kurį mes dabar svarstome. Seimas tikrai suklydo perkeldamas turizmo firmų gelbėjimo naštą vien tiktai gyventojams. Mes galime siūlyti Vyriausybei elgtis panašiai, kaip yra bandoma padėti dėl nuomos verslo įmonėms, lygiai taip pat galėtų Vyriausybė parengti teisės aktus, padedančius turizmo firmoms iš valstybės biudžeto, o ne iš tų žmonių, kurie nežinodami apie koronavirusą prisipirko bilietų. Šitai prezidentūros iniciatyvai aš pritariu ir siūlau Seimui ištaisyti klaidą. Kolegos, aš buvau vienintelis, kuris nepritariau šitai jūsų skubotai iniciatyvai. Kartu visi taisykime klaidas ir suraskime protingą kompromisą, kaip išgelbėti turizmo sektorių nuo bankroto ir nenuskriausti gyventojų, kurie turi nusipirkę bilietus ir kuriems pinigai už juos dar negrąžinti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamoji Jūrate Šoviene, jums yra klausimų dėl antrojo projekto. Seimo nariai turi teisę paklausti. Kadangi pristatymas buvo padarytas bendras, klausia Seimo narys M. Majauskas dėl Civilinio kodekso.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Kadangi daug šalių iš tikrųjų taiko skirtingus terminus, ar jūs negalvojate, kad būtų racionalu surasti kokį nors tarpinį terminą, nes iš jūsų pristatymo nebuvo iki galo aišku, ar jūs suprantate, kodėl tas terminas yra ilginamas. Patys kuponai neveikia, jei nėra sudaroma galimybė susitarti per ilgesnį laikotarpį, nes jeigu reikia grąžinti pinigus čia ir dabar, įmonės jų neturi, o įstatymas reikalauja – įmonės bankrutuoja. Jei yra ilgesnis laikotarpis, per kurį, tarkime, ateitų valstybės pagalba, jos galėtų gauti pagalbą atsiskaityti su savo klientais ir taip išvengti bankroto. Ar nesvarstėte, kad galėtų būti koks nors racionalus, optimalus tarpinis variantas?
J. ŠOVIENĖ. Ačiū už klausimą. Taip, svarstėme ir aš jau minėjau pristatymo metu, kad yra pavyzdžių, yra sektinų pavyzdžių, pavyzdžiui, tokių kaip Danijos ar Estijos pavyzdžiai, kuomet yra taikomos valstybės pagalbos priemonės, tai yra paskolos su valstybės garantija, toms įmonėms, kurios susiduria su bėdomis.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Ar jūs vis dėlto nagrinėjote iš teisinės pusės, ar būtų tikrai prieštaravimas europinei teisei, jei būtų ilgesnis negu 14 dienų terminas ir būtų aiškiai parašyta, kad tai taikoma ekstremaliosios situacijos atveju, kai dėl valstybės priimtų sprendimų ta kelionė tampa neįmanoma. Kai jūs minite dabar, kad galėtų būti rimtesnė valstybės parama, ar prieš apsisprendžiant dėl veto buvo kas nors susitarta su Vyriausybe, kokia forma ta parama bus padidinta ir kad ji tikrai bus prieinama, kad toje situacijoje pagelbėtų jau adekvačiai?
J. ŠOVIENĖ. Dėkui už klausimą. Kiek man yra žinoma, Teisingumo ministerija, Vartotojų teisių apsaugos tarnyba tarėsi dėl priemonių verslui šiame sektoriuje ir konsultavosi su Europos Komisija. Dėl termino atidėjimo buvo išreikšta neigiama pozicija, tačiau dėl kuponų buvo gautas pritarimas. Toks būtų atsakymas. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (MSNG). Dėl šio Prezidento veto yra apsaugoti vartotojai, kurie kitu atveju būtų turėję savo pinigų laukti pusę metų. Bet mes žinome, iš tiesų, tiek kalbant apie turizmo sektorių, tiek apskritai ir apie kitą, smulkųjį ir vidutinį, verslą, gauti paskolą šiųmetinės krizės sąlygomis yra tikrai labai sudėtinga. Tai ar vis dėlto seks siūlymai, remiantis jau jūsų įvardintais Estijos ir Danijos pavyzdžiais, kalbant apie paskolas su valstybės garantija, nes kitu atveju tiesiog tenka stebėti situaciją ir tą patį ekspertai komentuoja, kad atsiduria smulkusis ir vidutinis verslas tikrai labai sudėtingoje, tiesiog nepavydėtinoje padėtyje, kai ta parama vėluoja arba ji yra labai maža, o paskolos paimti tam, kad galėtų savo veiklą išlaikyti ir neturėtų bankrutuoti, jie negali. Ar vis dėlto bus sekama tų valstybių pavyzdžiais ir ar bus teikiami siūlymai?
J. ŠOVIENĖ. Dėkui už klausimą ir pastabą. Aš galiu tik jums paantrinti, kad turi būti administracinės priemonės kiek įmanoma operatyvesnės ir parama, skiriama verslui, turi pasiekti verslą laiku. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Atsisakau, ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėkoju ir pranešėjai. Atsakėte į visus klausimus.
J. ŠOVIENĖ. Labai ačiū.
11.14 val.
Naujojo koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių poveikio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo taikymui įstatymo projektas Nr. XIIIP-4711 (pateikimo tęsinys)
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, balsuosime po pateikimo. Pirmas projektas – Naujojo koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių poveikio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo taikymui įstatymo projektas Nr. XIIIP-4711. Pritariantieji po pateikimo balsuoja už. (Balsai salėje) Balsuojame po pateikimo dėl pirmojo darbotvarkės projekto. Nutraukiame balsavimą. Pakartosiu iš naujo. Įstatymo projektą perskaičiau – Naujojo koronaviruso sukeltų pasekmių poveikio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo taikymui įstatymo projektas Nr. XIIIP-4711, teikiamas Vyriausybės, ministro V. Šapokos, ir jis pateikė. Balsuojame po pateikimo.
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 79, prieš nėra, susilaikė 16 Seimo narių. Po pateikimo pritarta.
Gerbiami kolegos, Vyriausybė prašo svarstyti ypatingos skubos tvarka. Ar galime tam pritarti bendru sutarimu? Pritarėme. Siūlomi komitetai. Neįrašytas, bet tikėtina, kad Biudžeto ir finansų komitetas turėtų būti, taip, Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti šiandien po pietų. Viskam pritarėme bendru sutarimu. Dėkoju. Ar Ekonomikos komitetas? M. Majauskas siūlo Ekonomikos komitetą. Tai kurį komitetą? Ekonomikos komitetą bendru sutarimu skiriame. (Balsai salėje) Sakote, kad du komitetai turi būti? Vienas? Gerai. Gerbiami kolegos, vienas komitetas. Tai dabar nutarkime, būtų gerai bendru sutarimu, kurį vieną komitetą. Biudžeto ir finansų komitetas siūlo, kad svarstytų Ekonomikos komitetas. (Balsai salėje) Sutarėme bendru sutarimu. Dėkoju.
11.17 val.
Turizmo įstatymo Nr. VIII-667 2, 15 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 171 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4694GR (pateikimo tęsinys)
Gerbiami kolegos, grįžtame prie grąžintų įstatymų. Perskaitau 165 straipsnio „Seimo sprendimai dėl Respublikos Prezidento grąžinto įstatymo“ 2 dalį: „Ne vėliau kaip kitą posėdžių dieną Seimas balsavimu turi nuspręsti, ar svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo, ar laikyti įstatymą nepriimtu.“
Gerbiami kolegos, niekas nesiūlo laikyti nepriimtu, tai galbūt galime bendru sutarimu pritarti, kad būtų svarstomas grąžintas įstatymas iš naujo. (Balsai salėje) A. Sysas reikalauja balsuoti. Gerai. Tada prašom alternatyviai. Kas už, kad būtų svarstomas iš naujo, balsuoja už, o kas prieš, tai būtų už tai, kad laikytume įstatymą nepriimtu. Ar aišku? Aišku.
Balsavo 105 Seimo nariai, už balsavo 105. Įstatymas bus svarstomas iš naujo.
Gerbiami kolegos, turime paskirti komitetą. Yra siūlomas Ekonomikos komitetas. Siūloma svarstyti taip pat šiandien.
11.19 val.
Civilinio kodekso 6.751 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4693GR (pateikimo tęsinys)
Dėl kito projekto, tai yra susijęs Civilinio kodekso straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4693, siūlau pritarti bendru sutarimu, kad taip pat būtų svarstomas iš naujo. Pritariame bendru sutarimu. Komitetas ir data tie patys. (Balsai salėje)
11.19 val.
Seimo nutarimo „Dėl Ingridos Danėlienės paskyrimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėja“ projektas Nr. XIIIP-4375(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Ingridos Danėlienės paskyrimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėja“ projektas Nr. XIIIP-4375(2). Komitetai. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą paskelbti A. Širinskienę.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė Seimo nutarimo projektui skirti I. Danėlienę Konstitucinio Teismo teisėja balsuodamas tokiu santykiu: 5 balsai už, prieš nebuvo, susilaikė 4.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, diskutuoti užsirašė keturi Seimo nariai. Gal mums reikėtų apriboti diskusijos laiką? (Balsai salėje) Duodame visiems. Gerai.
Kviečiu Seimo narį P. Urbšį.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, jau tampa tradicija, kad teisėjų kandidatūrų svarstymas Seime virsta savotiška Santa Barbara. Praeitą kartą, kai svarstėme Apeliacinio teismo teisėjų kandidatūras, mums rūpėjo, kas su kuo ir kada gėrė kavą. Šį kartą narstydami teisėjų kandidatūras neapsiribojame vien tik kavos santykiais. Akivaizdu, kad mums teisėjų skyrimas daugiau yra savo asmeninių galių pademonstravimo galimybė. Tai, kad valstiečiai, arba kai kurie iš valstiečių neatsispyrė pagundai pademonstruoti savo politinius raumenis ir paauklėti Prezidentą už jo nepaklusnumą, kai jis nepatvirtino teikiamo kandidato į ministrus, kai suabejojo vieno ministro skaidrumu, tai tikėtis, kad tos kandidatūros labai laisvai pereis Seime, tikrai būtų naivu. Tą mes ir matėme, kas vyko pastaruoju laiku, kai Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė darė viską, kad šitas klausimas būtų vilkinamas ir nesvarstomas. Tuo labiau kad vieną iš teisėjų kandidatūrų, kurią dabar mes svarstysime, yra pateikęs ne tas žmogus. Jau nuo pat pradžių buvo pasakyta, kad ne tas žmogus pateikė ir ne taip pateikė šitą kandidatūrą.
Akivaizdu tai, kad tas dėl Seimo Pirmininko nepavykęs farsas, kuris tęsėsi praeitais metais beveik pusę metų, turi tęsinį šiais metais. Aš nenustebsiu, kad šita kandidatūra nebus patvirtinta daugumos vien tik dėl to, kad bus norima pademonstruoti, kad Seimo Pirmininkas yra tarsi visiškai neįgalus, ir bus aiškiai pademonstruota, kad asmeninės politinės ambicijos yra aukščiau visko. Jomis manipuliuojant ir yra įsivaizduojama, kad yra valdoma valstybė. Iš principo mes tikrai turime kalbėti apie tai, kad Lietuva seniai yra tapusi ne koronaviruso įkaite. Mes seniai esame tapę savo, kaip aš ne kartą minėjau, politinio savanaudiškumo įkaitu. Gaila, kad tuo metu, kai iš tikrųjų labai svarbu užtikrinti valstybėje stabilumą, labai svarbu užtikrinti stabilumą visose valdžios grandyse, ir visų pirma teismuose, mes užsiimsime savo smėlio dėžių galių žaidimais ir iš esmės savo darbą paversime farsu.
PIRMININKAS. Kviečiu diskutuoti Seimo narį P. Gražulį.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, iš tikro tuo klausimu kalbėti nėra taip lengva, bet man (Pirmininkas: „Malonėkite užsidėti kaukę.“) kažkaip po P. Urbšio kalbos matyti, Povilai, visą laiką dvejopi standartai. Pažiūrėk, kokius tu kėlei reikalavimus dėl R. Karbauskio ir G. Kildišienės santykių. Kiek tu, kaip sako, rodei pirštu į R. Karbauskį, lyg ir, atrodo, nieko ten nebuvo.
Bet dabar visa teismų sistema, Seimo nariai žino, kokiu būdu ir kaip šita kandidatė tapo Konstitucinio Teismo kanclere. Konstitucinio Teismo pirmininkas, kiek kalba visuomenė, susirado gražią draugę, ją padarė kanclere Konstitucinio Teismo, o dabar nori savo gyvenimo gal draugę padaryti Konstitucinio Teismo teisėja.
Koks tai pavyzdys visuomenei? Konstitucinis Teismas priima pačius svarbiausius sprendimus. Tai kokius jis gali priimti sprendimus, jūs pasakykite? Ir tai visi žino, ir, Povilai, tu pats žinai tuos dalykus ir tyli, ir kaltini vėl valstiečius. Ir, man atrodo, gėda Seimo Pirmininkui, kad jis pasirinko šitokią kandidatūrą ir teikia ją. Aš galėčiau dar pašmaikštauti, pasakyti, na, tai palaukite, kas yra, tai gal ir Birutę įtaisykite bent Žuvininkystės departamento direktore kažkokia, įsteikite kokias nors pareigas. Kas čia darosi? Vienas žmogus kaltinamas perdėtai, o kitiems viskas galima mūsų valstybėje ir jie rodo dar kažkokį pavyzdį. Baikite juokus! Povilai, susimąstyk, ką tu kalbi.
PIRMININKAS. Kviečiu diskutuoti Seimo narę A. Armonaitę.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Dėkoju. Neplanavau kalbėti, bet kai pamačiau P. Urbšio ir P. Gražulio pavardes, supratau, kad gali tekti vis dėlto pasisakyti.
Povilas kalbėjo kažkokiomis užuominomis, aš nelabai supratau jo pozicijos. P. Gražulis kaip visada yra seksizmo ir pamazgų pylimo karalius. Bet, matyt, reikėtų mums pakalbėti apie tą rožinį drambliuką kambaryje, nes apie šitos kandidatės kandidatūrą nuolatos buvo skleidžiami kažkokie pletkai, pilamos pamazgos ir taip toliau. Ar buvo nagrinėjami jos moksliniai straipsniai? Ne, nebuvo, negirdėjau nė vieno argumento, nė vieno ką nors perskaičiusio Seimo nario. Ar buvo aptarinėjamas jos požiūris į svarbius pastarojo meto Konstitucinio Teismo sprendimus? Ne, apie tai taip pat nieko negirdėjome. Ar galbūt kas nors kvestionavo kandidatės požiūrį į individualų konstitucinį skundą, kurį štai Lietuva priėmė kaip pozityvią inovaciją? Tikrai ne. Ar jos indėlį į daugybinės pilietybės referendumą ir teisinius argumentus, indėlį, kurį ji kartu darė su profesoriumi V. Sinkevičiumi? Ne, to niekas nekritikavo, tačiau kalbėjo apie visokį asmeninį gyvenimą, apie tai, kad ji yra neva ūkvedė ir panašiai.
Jeigu vyras būtų pateiktas, jeigu I. Danėlienė būtų vyras, ar mes būtume tai girdėję? Ne, mes nebūtume. Mes nebūtume girdėję, kad jis yra ūkvedys, mes būtume girdėję, koks geras jis yra vadybininkas. Arba jeigu ir būtume ką nors girdėję apie asmeninį gyvenimą, tai būtume girdėję: o, kaip jam gerai sekasi asmeniniame gyvenime.
Aš tiesiog noriu paprašyti, kai mes skiriame tokios svarbios institucijos teisėjus, remtis ne kažkokiais pletkais, ne kažkokiomis apkalbomis, ne seksizmu, kurį čia irgi kai kurie kolegos skleidžia, o kompetencija ir argumentais. Mano požiūriu, I. Danėlienės kandidatūra yra puiki kandidatūra, tai yra naujos kartos konstitucinės teisės ekspertė ir tikrai būtų didelis privalumas ją turėti Konstituciniame Teisme. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar, pretendente Ingrida Danėliene, norite kalbėti? Prašom.
Toliau posėdžiui pirmininkauja Seimo Pirmininko pavaduotojas G. Kirkilas.
I. DANĖLIENĖ. Trumpai. Dėkoju gerbiamiems Seimo nariams už galimybę pasisakyti. Iš tiesų sėdžiu ir klausau tarsi apie žmogų, kuris yra mano vardu pavadintas, bet nieko negirdžiu apie save. Man apmaudu iš tikrųjų, būtų labai apmaudu, jeigu kažkieno galbūt tikslingai skleidžiama neteisinga informacija ar, tarkime, akivaizdžiai bandoma įteigti alternatyvi tiesa, kuri nieko bendro neturi su tikrąja tiesa, lemtų tokių svarbių sprendimų priėmimą.
Iš tiesų aš labai labai prašau gerbiamus Seimo narius įsižiūrėti į pateiktus dokumentus, atsižvelgti į tai, kad aš teisininko darbą dirbu beveik 20 metų. Visą laiką mano teisininko tarnyba, karjeros teisininko tarnyba buvo vertinama išskirtinai teigiamai. Visą tą laiką nuo 2003 metų lygiagrečiai vysčiau mokslinę veiklą. Mano mokslinė veikla viešosios teisės ir pastaruoju metu konstitucinės teisės srityje yra itin aktyvi ir, matyt, yra aktyvesnė negu kitų mokslininkų, kurie dar nėra buvę Konstitucinio Teismo teisėjais. Aš galiu paminėti faktus, kad per pastaruosius metus, vien per pastaruosius penkerius metus esu publikavusi daugiau nei 15 mokslinių publikacijų, esu pristačiusi 12 pranešimų tarptautinėse konferencijose, esu pateikusi daug įvairių ekspertinių išvadų, prašant Europos Komisijai, kitoms institucijoms. Esu pati suorganizavusi bene dešimt tarptautinių konferencijų.
Visą laiką – nuo mokyklos, nuo studijų laikų – esu pasiekusi puikiausių rezultatų, iš tikrųjų geresnių nei bet kas kitas, kas studijavo šalia manęs. Ir dėl to aš labai prašyčiau gerbiamus Seimo narius šiandien išlikti objektyvius ir vertinti tiek mane, tiek kitus kandidatus atsižvelgiant būtent į jų profesinius, mokslinius pasiekimus – ne į lytį, ne į amžių, ne į ką nors kita, ne į kitus subjektyvius kriterijus ir juo labiau ne į kažkieno tikslingai skleidžiamą alternatyvią informaciją. Ir jūs, kaip Seimo nariai, matyt, esate ne vienas susidūręs su tokiais reiškiniais, kurie šiuo metu vyksta prieš mane. Dar kartą ačiū jums.
PIRMININKAS (G. KIRKILAS, LSDDF). Ačiū gerbiamai kandidatei. Kolegos, motyvai dėl priėmimo. V. Bakas – už.
V. BAKAS (MSNG). Gerbiami kolegos, kai mes skiriame Konstitucinio Teismo teisėjus ir Seimas veliamas ne į klausimus, kurie susiję su mūsų valstybės strateginiais dalykais, su mūsų konstitucingumu, o su kažkokiais pletkais, tai visų pirma žemina patį Seimą. Bet mes turime tokių Seimo narių.
Antra, P. Urbšiui noriu pasakyti, kad negalima klijuoti (ar čia jūs sąmoningai darote) su „MG Baltic“ advokatais pietavusio teisėjo, kuris buvo paskirtas į aukštas pareigas, taip pat ir jums balsuojant, ir mokslininkės, kuri yra ne ūkvedė, ji šiandien dirba Mykolo Romerio universitete, dirba mokslinį darbą. Ji net nėra Konstitucinio Teismo kanclerė. Čia tiek daug feikų buvo prišnekėta, aš neplanavau kalbėti, bet, kolegos, tikrai kviečiu vertinti tai kaip išpuolį, nieko bendro neturintį su tikrove.
Mano galva, visi Konstitucinio Teismo pretendentai parodė labai aukšto lygio kompetenciją. Naudodamasis proga, aš noriu padėkoti galbūt ir Konstitucinio Teismo bendruomenei, ir tiems, kurie dirba Konstituciniame Teisme, už tą rezultatą, kurį pasiekė Konstitucinis Teismas. Jūs pažiūrėkite – institucija, kuria labiausiai pasitiki iš teisminės valdžios, jeigu ją galima taip pavadinti, visuomenė. Mes turime… Konstitucinis Teismas priėmė daug svarbių ir sudėtingų sprendimų, todėl įvertinkime tą darbą. Tikrai siūlyčiau pažiūrėti į žmonių kompetenciją, o ne į kažkokias patvorių, politikų patvoriuose pasakojamas istorijas. Tai yra tiesiog nesolidu.
PIRMININKAS. Ačiū. E. Zingeris – prieš.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Iš esmės aš, pasisakydamas prieš, noriu pasisakyti prieš mūsų atmosferą šioje salėje. Čia esu nuo 1990 metų ir asmeniški kaltinimai, ką tik pademonstruoti pono P. Gražulio, yra pats blogiausias šio Seimo pavyzdys. Aš manyčiau, kad šie išpuoliai tikrai rodo, kad žmonės nesupranta, kas yra užribis, etinis užribis, todėl aš balsuosiu už ponią I. Danėlienę per šitą slaptą balsavimą, šiek tiek pažeidžiu įstatymus, nes aš norėčiau pasipriešinti visai tai kompanijai, kurią mes atpažįstame iš karto.
PIRMININKAS. Kolega, kalbate ne į temą.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Aš norėčiau pasakyti, kad tie straipsniukai, anksčiau būdavo sienlaikraščiai visokie…
PIRMININKAS. Ačiū. Ž. Pavilionis – už.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Aš irgi pritariu svarstymams dėl etinių dalykų, ką pasakė Emanuelis ir ponia Aušrinė. Bet norėčiau iš profesinės srities pasakyti, kad mačiau ponios Ingridos veiklą, kartu su Konstituciniu Teismu labai efektyvią Rytų partnerystę, įtvirtinant tuos principus, kuriuos mes puoselėjame dėl Konstitucinio Teismo, tai labai supykdė Maskvą, kiek aš suprantu, ir dėl veiklos Moldovoje, Ukrainoje ir Sakartvele. Aš labai norėčiau, kad Seimas tikrai vieningai balsuotų, nes galų gale tie užsienio politikos principai, kuriuos Konstitucinis Teismas labai efektyviai įtvirtina dėl mūsų kaimynystės, mums visiems yra svarbūs. Jie šiuo metu yra atakuojami labai rimtai, įskaitant ir viruso kontekstą.
PIRMININKAS. Ačiū. A. Anušauskas – už. Prašom.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Konstitucinis Teismas nėra eilinis, šiuo atveju jo kompetencijos turi vaidinti pagrindinį kriterijų, kai mes renkamės kandidatus, ar tai būtų mokslinis darbas, ar praktinis teisėjo darbas, bet kokiu atveju tai turime įvertinti kaip privalumą. Žinoma, Seimo nepuošia ir nepuošė su etika nieko bendro neturintys išpuoliai. Aš suprantu, kad Seimo nario mandatas laisvas ir gali šioje salėje sakyti, kas užeina į galvą, tačiau vis dėlto reikia turėti ir tam tikrą ribą. Aš manau, kad mes apskritai jau gerokai uždelsėme dėl šių paskyrimų. Aš suprantu, kad yra objektyvios aplinkybės, buvo svarbesnių galbūt įstatymų projektų, kuriuos reikėjo priimti, tačiau Konstitucinis Teismas turi funkcionuoti, nes nuo jo priklauso irgi mūsų teisinės valstybės mechanizmas, mūsų priimamų sprendimų įvertinimas konstitucingumo požiūriu. Todėl šiame teisme žmonės, turintys kompetencijų, yra ne tik laukiami, bet ir būtini. Todėl aš siūlau palaikyti šią kandidatūrą ir balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, mes dabar nebalsuosime. Turime pritarti tradiciniam slapto balsavimo biuleteniui dėl nutarimo „Dėl Ingridos Danėlienės paskyrimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėja“. Na, įprastas biuletenis. Galime pritarti? (Balsai salėje) Ačiū.
Kolegos, kadangi mes vėluojame, gal galėtume greitai dar dėl kitų, nes jau… P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Kadangi sulaukiau Seimo narių dėmesio, tai irgi atspindi suvokimą, kas yra politika, ir tai, kad P. Gražulis mane vertina neigiamai, tai, kad kolega V. Bakas irgi įvertino neigiamai, čia ir yra didžiausia problema. Vienas tada, kai buvo svarstoma Apeliacinio teismo teisėjo kandidatūra, iškėlė kavos gėrimo vidury baltos dienos Gedimino prospekte problemą kaip korupcijos didžiausią apraišką, kitas kalbėjo iš tribūnos tokius dalykus, kurių tikrai nedera būtent šiai salei ir šiam Seimui girdėti. Yra blogai, kai mes iš politikos padarome tokią banalią buitį, kai iš tikrųjų kyla klausimas, kas tada yra politika.
11.39 val.
Seimo nutarimo „Dėl Giedrės Lastauskienės paskyrimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėja“ projektas Nr. XIIIP-4379(2) (svarstymas ir priėmimas)
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, kitas darbotvarkės 1-5 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Giedrės Lastauskienės paskyrimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėja“ projektas Nr. XIIIP-4379(2).
Svarstymas ir priėmimas. Norinčių kalbėti nėra. Komitetas? Agne Širinskiene, galite pristatyti nuomonę?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Komitetas pritaria G. Lastauskienės kandidatūrai už balsavus 6 balsais ir susilaikius 3.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, motyvai. Priėmimas. Atsiprašau, gal kandidatė nori kalbėti? Nenori. Motyvai. Nėra. Kolegos, turime patvirtinti biuletenį. A. Armonaitė. Prašau. Už.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Dėkoju. Girdėdama kalbas užkulisiuose ir taip pat matydama komiteto rezultatus, noriu atkreipti dėmesį, kad jeigu mes teisėjų nepatvirtinsime, tai toliau turėsime įšaldytą Konstitucinio Teismo veiklą. Negana to, kad jau tris kartus buvo atidėta, kitos institucijos buvo skiriamos – Valstybės saugumo departamento vadovas, pono A. Dulkio klausimas antrą kartą bandys prasiskverbti, o štai Konstitucinio Teismo teisėjų klausimą tris kartus atidėjome ir, kai atėjo diena spręsti dėl šitų kandidatų, dabar gali būti užtrauktas rankinis stabdys. Tai aš noriu paskatinti balsuoti. G. Lastauskienė man irgi pasirodė kompetentinga kandidatė, mes turėjome ją frakcijoje, girdėjome ją iš Seimo tribūnos, ir aš manau, kad Konstitucinio Teismo darbas tikrai sustiprėtų. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, ar galime patvirtinti slapto balsavimo biuletenį? Jis toks pat, analogiškas. Ačiū.
11.42 val.
Seimo nutarimo „Dėl Algio Norkūno paskyrimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju“ projektas Nr. XIIIP-4381(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Algio Norkūno paskyrimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju“ projektas Nr. XIIIP-4381(2). Svarstymas ir priėmimas. Yra Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada, balsavimo rezultatai: už – 7, kiti nebalsavo, pritarta. Motyvų nėra. Ar nori kandidatas? Nenori. Ačiū. Kolegos, motyvų nėra. Toks pat slapto balsavimo biuletenis. Galima pritarti? Ačiū, pritarta.
11.43 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjos Sigitos Rudėnaitės atleidimo iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų ir jos skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininke“ projektas Nr. XIIIP-4349(2) (svarstymas ir priėmimas)
Ir dar vienas nutarimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjos Sigitos Rudėnaitės atleidimo iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų ir jos skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininke“ projektas Nr. XIIIP-4349(2). Nėra norinčių kalbėti? Motyvai. Komiteto išvada. Teisės ir teisėtvarkos komiteto balsavimo rezultatai: už – 7, susilaikė 2.
Ar nori kandidatė kalbėti? Nenori. Nėra motyvų. Kolegos, tas pats slapto balsavimo biuletenis, tik viršuje kitas tekstas. Galime pritarti? Galime, ačiū. Viskas.
Kolegos, dar kartą primenu visoms frakcijoms, kas kada balsuoja, ir balsavimas vyks I rūmuose, ne čia, o I rūmuose. Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija – 13 valandą, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija – 13 val. 15 min., Mišri Seimo narių grupė – 13 val. 30 min., Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija – 13 val. 40 min., Liberalų sąjūdžio frakcija – 13 val. 45 min., Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija – 13 val. 50 min. ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija – 13 val. 55 min. Kolegos, būtų gerai, kad visi į šitą laiką tilptume.
11.44 val.
Pranešimas dėl Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plano įgyvendinimo
Dabar darbotvarkės 1-8 klausimas – pranešimas dėl Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plano įgyvendinimo. Nuotoliniu būdu Ministras Pirmininkas. Ar jūs čia ateisite? Ačiū, premjere, visi labai nori jus pamatyti čia gyvai. Prašom. Ministras Pirmininkas S. Skvernelis.
Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio pranešimas
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Laba diena, mieli kolegos, pirmininke. Tas pasakymas skamba kiek makabriškai, kad nori matyti gyvai, bet šiandien turime tokią realybę ir linkiu visiems nesusirgti, išlikti budriems, bet atsargiems.
Išties galbūt reaguojant į batalijas ir aistras, jeigu Seimo nariai ir Seimas nori paklausti, nori išgirsti informaciją, mes esame pasirengę kiekvieną posėdį tai daryti – atsakyti į jūsų klausimus, pateikti aktualiausią informaciją. Tik tai padarykime saugiu būdu. Vyriausybė pasirengusi nuotoliniu būdu atsakyti į visus jūsų klausimus, teikti visą reikalingą informaciją. Tikrai nėra problemos, kad ketvirtadienį posėdžių nėra. Gali būti antradienį Vyriausybės valanda, gali būti antradienį dvi Vyriausybės valandos – viskas pagal jūsų pageidavimą ir norus, gerbiamieji kolegos.
Šiandien turime keletą ministrų, kurie tikrai pasidalins detaliau pagal savo kuravimo sritis informacija. Aš norėčiau galbūt irgi šiek tiek apibendrinimų pasakyti ir galbūt kai kurių patikslinimų, ypač to, kas skamba mūsų viešojoje erdvėje. Suprantame, kad situacija nėra standartinė. Visi esame įsitempę, nerimaujantys. Nepaisant to, šaltas protas, sprendimai, kuriuos reikia priimti, turi būti priimti, o emocijos visą laiką mūsų darbą lydi. To mes neišvengsime ir, matyt, to vengti ir nereikia.
Iš tiesų situacija, kalbant apie COVID-19 ligos ir pandemijos plitimą, keičiasi pakankamai sparčiai tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje ir neturime prabangos ilgai svarstyti, galvoti, ką reikia daryti. Turime priimti sprendimus nedelsdami, veikti čia ir dabar. Visos Vyriausybės ir atsakingų institucijų pajėgos dabar yra skirtos būtent šitam prioritetui, tai yra kovai su virusu ir jo sukeltais padariniais. Negalime skirstyti savo darbų į skubesnius, prioritetinius. Dabar viskas yra prioritetas. Vienu metu turime gelbėti žmonių gyvybes, užtikrinti sveikatos apsaugą, dėti visas pastangas, kad sveikatos sistema nepalūžtų, neperkaistų, šviesti visuomenę, aprūpinti tiek gydymo įstaigas, tiek gyventojus apsaugos priemonėmis, medikamentais, taip pat įgyvendinti ekonomikos skatinimo priemones, atsakingai mažinti ribojimus verslui, įgyvendinti daugybę kitų uždavinių.
Ėmėmės iki šios dienos tikrai esminių sprendimų, kurie suteikė tam tikrų privalumų, lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis. Mums padeda ir tai, kad Vyriausybė yra gerai pasiruošusi krizei. Lietuvos finansai buvo valdomi tikslingai, sukaupti dideli fiskaliniai rezervai ir pasiektas aukščiausias iki šiol ilgalaikio skolinimosi reitingas. Tai, kad Lietuva yra gerai pasirengusi, vertiname ne tik pagal reitingų agentūras, bet ir pagal Tarptautinio valiutos fondo informaciją.
Noriu priminti, kad mes vieni pirmųjų ėmėmės būtinų prevencinių priemonių. Buvo paskelbta ir ekstremalioji situacija, kad būtų galima kuo geriau pasirengti iššūkiams kovoje su COVID-19 liga, ir skubos tvarka inicijuoti sprendimai sveikatos sektoriaus ištekliams stiprinti.
Noriu priminti, visuomenės sveikatos specialistai nedelsdami pradėjo darbą šalies oro uostuose, registravo parvykstančius kraštiečius, rinko duomenis, kad būtų galima suvaldyti infekcijos plitimą. Per maksimaliai trumpą laiką inicijavome derybas dėl apsaugos priemonių įsigijimo iš užsienio šalių. Dėjome visas pastangas, kad būtų kuo daugiau sutarčių sudaryta su Lietuvos gamintojais.
Išties nenoriu detaliau grįžti prie tos buvusios situacijos. Tik noriu akcentuoti, kad nebuvo nė vienos dienos, jog Lietuva būtų likusi be reikalingo apsaugos priemonių rezervo. Mes turėjome planuoti ir užsitikrinti ilgalaikį ir skubų šitų priemonių tiekimą. Deja, didelių alternatyvų neturėjome. Kinija, dar kelios valstybės, iš kur šitos priemonės buvo įsigyjamos, nes jų reikėjo čia ir dabar. Džiugu, kad verslo gamintojai, mūsų Lietuvos verslo atstovai atsiliepė į poreikius ir pamažu, ne staiga, vėluodami, bet pradėjome iš tikrųjų patys gaminti tas priemones, kurių reikia. Galbūt geriausia sėkmė buvo parodyta su dezinfekciniu skysčiu. Šiandien mes nekalbame apie jo trūkumą, šiandien jau kalbame apie tai, kad šitos įmonės prašo ir gauna leidimus eksportuoti šį skystį.
Labai svarbu buvo įrengti mobiliuosius punktus šalies savivaldybėse. Bendradarbiaujant su savivalda tie punktai yra atidaryti. Mobilieji punktai steigiami ir tenai, kur reikalingi skubūs sprendimai dėl netikėtai atsiradusių papildomų šios ligos židinių.
Sveikatos sektoriaus ir gyventojų aprūpinimas apsaugos priemonėmis ir medikamentais buvo ir toliau išliks vienu svarbiausių iššūkių šiuo laikotarpiu. Džiaugiuosi, kad buvo sutelktos bendros pastangos – ir nevyriausybinių organizacijų, verslo, visuomenininkų, žiniasklaidos atstovų, ir šiandien galiu tiktai konstatuoti, kad pagal reikalingų asmens apsaugos priemonių skaičių, testavimui reikalingų priemonių, medikamentų, dirbtinių plaučių ventiliavimo aparatų sąrašą mes turime suplanuotą trijų mėnesių šių priemonių reikalingą skaičių ir pasirašytas reikalingas sutartis.
Taip pat galime pakalbėti apie skaičius, kiek buvo išdalinta iš tikrųjų asmens sveikatos priežiūros priemonių tonų ar vienetų, pradedant nuo respiratorių ir baigiant vienkartinėmis pirštinėmis, bet turbūt tie skaičiai visiems yra žinomi ir jau šiek tiek pabodę. Labai svarbu, kad mums pavyko tikrai ne iš karto, bet reaguojant į ekspertų teikiamą informaciją, kuri, beje, irgi kito labai įvairiai, jeigu palygintume pirmąsias krizės dienas ir dabar. Mes turime įvairiausių skirtingų rekomendacijų, kartais diametraliai priešingų, bet, kaip minėjau, šis virusas yra naujas, nepažįstamas ir nežinomas, dėl to tie sprendimai, natūralu, keičiasi.
Kalbant apie tyrimų skaičių, iš tiesų džiugu, kad šių tyrimų mastas nuo kelių šimtų per dieną pasiekė 4,5 tūkst., turėjome beveik 5 tūkst. ir mūsų pajėgumai leidžia pasiekti apie 6 tūkst. tyrimų per vieną parą. Džiugu, kad į laboratorijų tinklą įsitraukė ir nacionalinės laboratorijos, ir dalis privačių. Šiandien turime iš viso 14 laboratorijų, kur galima atlikti tyrimus. Palyginti pagal tyrimų skaičių, tenkantį 1 mln. gyventojų, Lietuva atrodo tikrai gerai. Turime daugiau kaip 24 tūkst. tyrimų. Lenkiame tokias šalis kaip Vokietija, Latvija, Italija, aišku, šiek tiek atsiliekame nuo Norvegijos ir Estijos.
Taip, šiandien, užtikrinus tų būtinų tyrimų pajėgumus ir mažėjant į mobiliuosius punktus besikreipiančių gyventojų, turinčių ligos simptomų, yra pradėti jau tikslinių grupių prevenciniai tikrinimai ir tyrimai. Šiuo metu profilaktiškai testuojami ne tik medikai, bet ir kitos visuomenės grupės: darbuotojai, teikiantys socialines paslaugas, globos įstaigų gyventojai ir darbuotojai, nauji ligoninių pacientai, slaugos ligoninių personalas, visuomenės sveikatos specialistai, valstybės teisėsaugos pareigūnai ir kiti.
Taip pat negaliu nepaminėti mūsų medikų ir mokslininkų atkaklumo bei nuoseklaus bendradarbiavimo su užsienio šalimis. Ekspertai konsultuoja ir Vyriausybę, ir tai yra ne vien Lietuvos ekspertai. Taip pat džiaugiuosi, kad šalis dalyvauja ir bendradarbiauja su užsienio ekspertais atliekant klinikinius tyrimus dėl kuriamų vaistų koronainfekcijai suvaldyti. Lietuva yra tarp 30 šalių, kurios bendradarbiaus atliekant klinikinius tyrimus dėl šio konkretaus vaisto.
Taip pat buvo dar vienas iššūkis ir mes jį turime, rytoj, tikiuosi, Vyriausybės posėdyje patvirtinsime, tai yra sklandus stacionarių bei ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų atkūrimas. Dalis, didelė dalis šių paslaugų karantino metu buvo sustabdyta teikiant prioritetą kovai su virusu, tačiau ilgiau laukti nebegalime, turime grąžinti gyventojams būtinas gydymo paslaugas ir kartu, pasimokę iš klaidų, kurias pamatėme pandemijos akivaizdoje, turime galvoti apie gydymo paslaugų plėtrą ir optimizavimą, reikiamos įrangos ir priemonių įsigijimą.
Ekonomikos skatinimas – klausimas turbūt ne mažiau svarbus nei sveikatos apsauga. Jam reikia nepaprastai didelio susitelkimo, greitų ir efektyvių sprendimų. Priminsiu, kad mes vieni pirmųjų Europos Sąjungoje ėmėmės būtinų veiksmų darbo vietoms ir įmonių veiklai išsaugoti. 2020 m. kovo 16 d. buvo neformaliai pritarta šiam planui Vyriausybės pasitarime. Nutarimu jis buvo patvirtintas dar po dviejų dienų, po to dalis sprendimų buvo perkelta čia, į Seimą, juos reikėjo priimti, buvo laukiama Prezidento sprendimo.
Ir dar noriu atkreipti dėmesį, galbūt daug kas čia pamiršta arba nenori žinoti, kad visos šios priemonės yra valstybės pagalba, todėl jos privalėjo būti notifikuotos Europos Komisijoje ir tas procesas nebuvo toks greitas, kaip mes jį įsivaizduojame. Dėl vienos priemonės, kurią aš paminėsiu, dar ir šiandien neturime Europos Komisijos notifikavimo arba sprendimo.
Dar daugiau, aš suprantu, kad norisi gauti čia ir dabar viską. Yra ekspertų, bankų ekonomistų, kurie siūlo – dalinkime be jokių kriterijų visiems ir nieko tokio, jeigu 2 ar 3 mlrd. eurų bus iššvaistyti arba panaudoti ne ten, kur reikia. Pozicija įdomi. Tik aš noriu priminti, kad šituos sprendimus priima žmonės, institucijos, tarnautojai ir turbūt iš jų reikalauti tokio požiūrio būtų labai sudėtinga, nes už tuos sprendimus reikės atsakyti. Tai yra ir teisinės pasekmės, ir ekonominės, todėl negali būti taip, kad sprendimai būtų tokie – duokime visiems, kas ko paprašė, ir nežiūrėkime, kokia tai įmonė, tikra, efektyvi, susidurianti su sunkumais ar tiesiog nieko bendro su šita krize neturinti.
Dabar dėl kai kurių priemonių, dėl darbuotojų, kurie karantino metu yra išsaugomi, tai yra verslas nusprendė juos išsaugoti ir gali pretenduoti į valstybės subsidijas. Mano minėtu trijų mėnesių laikotarpiu subsidijoms yra numatyta 1,14 mlrd. eurų. Taip pat yra išplėstos meno kūrėjų socialinės apsaugos programos, o programoms įgyvendinti skirta papildomų lėšų. Taip pat papildomos lėšos skirtos ir darbuotojų ligos išmokoms gauti. Ši suma siekia 200 mln. eurų. Savarankiškai dirbantys asmenys, kurie šiuo metu neturi darbo santykių ir negauna pajamų, gali kreiptis, kaip jūs žinote, į Užimtumo tarnybą dėl 257 eurų dydžio išmokos per mėnesį. Apie skaičius, kokie yra šitoje situacijoje, aš irgi vėliau paminėsiu. Taip pat noriu priminti, kad suteikta galimybė atidėti arba dalimis išdėstyti įmokas už sunaudotą elektros energiją, gamtines dujas, UAB „Ignitis“ savivaldybėms rekomenduoja sudaryti galimybę atidėti ir dalimis išdėstyti įmokas už šilumos energiją.
Noriu pabrėžti dėl terminų. Daug mes čia svarstome, ar greitai, lėtai, per lėtai. Respublikos Prezidentui balandžio 9 dieną pasirašius Užimtumo įstatymą, jau kitą dieną, balandžio 10 dieną, savarankiškai dirbantys asmenys gavo pirmas išmokas. Jie pradėti registruoti dar nesant teisinio pagrindo, bet išmokas daryti, mokėti, kol nėra pasirašyto ir paskelbto įstatymo, jūs suprantate, kad nebuvo net tokios teorinės galimybės. Lygiai po savaitės, tai yra balandžio 16 dieną, įmonės gavo pirmas subsidijas dėl prastovų.
Dėl konkrečių skaičių. Šiandienos duomenys: iš beveik 55 tūkst. savarankiškai dirbančių asmenų, kurie kreipėsi dėl išmokos, 53 tūkst. gavo šitas išmokas. Išmokų suma siekia beveik 7 mln. eurų. Taip, dar ne visi kreipėsi. Mes esame numatę, kad šita išmokų suma gali būti iki 36 mln. eurų per mėnesį ir galėtų kreiptis apie 140 tūkst. savarankiškai dirbančių asmenų. Tačiau nereikia suprasti, kad tai yra visiems taikoma priemonė. Yra verslų, tarp jų savarankiškai dirbančių asmenų, kurie šios krizės metu nepatyrė jokio sunkumo. Atvirkščiai, jiems atsirado kitokios galimybės, daugiau dirbti, užsidirbti ir nesikreipti tokios pagalbos į valstybę.
Dėl subsidijų už prastovas skaičiai taip pat labai įdomūs. Kreipėsi beveik 8,5 tūkst. darbdavių. Visa subsidijų suma prašoma 54 tūkst. darbuotojų, kuriems paskelbtos prastovos, tačiau paskelbtų prastovų skaičius yra gerokai didesnis, artėja prie 300 tūkst. Bet kol nėra kreipimosi, negali būti priimti sprendimai. Šiandien galiu pasakyti, kad yra priimti sprendimai už 9 mln. eurų, priimti sprendimai, kurie pasieks, tikiuosi, kad pasieks, prastovas turinčių darbuotojų sąskaitas. Iš 5 mlrd. vertės priemonių paketo, skirto skatinti verslui, ekonomikai gaivinti, beveik ketvirtadalis atitenka Ekonomikos ir inovacijų ministerijai ir šiandien ministras, toliau kalbėdamas po manęs, detaliai pristatys, kaip jis naudojamas.
Aš noriu tik pažymėti, kad mažos ir vidutinės įmonės jau gali kreiptis į uždarąją akcinę bendrovę „Invegą“ dėl palūkanų kompensavimo, dėl paskolų likvidumui palaikyti suteikimo ir dėl neapmokėtų sąskaitų apmokėjimo. Artimiausiu metu, gavus Europos Komisijos pritarimą, startuos fondas dėl vidutinių ir didelių įmonių šių įmonių likvidumui užtikrinti visam laikotarpiui ir ilgesniam laikotarpiui, ne tik susijusiam su karantinu. Pirminiame etape iš valstybės skiriama… skirti 100 mln. eurų ir tikimės pritraukti kelis kartus daugiau privačių investuotojų, privačių lėšų. Kaip minėjau, tai yra iš tų pateiktų vienintelė priemonė, dėl kurios šiandien dar nėra Europos Komisijos sprendimo dėl notifikavimo.
Dėl savivaldybių. Iš tiesų sukelti ekonominių ir finansinių iššūkių… Savivaldybėms bus teikiamos trumpalaikės paskolos, o išlaidos, kurios patirtos centrinei valdžiai priėmus sprendimus dėl ekstremaliosios situacijos, yra 100 % kompensuojamos. Savivaldybės taip pat galės turėti didesnių biudžeto išlaidų, nei patvirtinta, – 30 mln. eurų mažosioms savivaldybėms ir 10 mln. eurų didžiosioms savivaldybėms. Dėl visų valstybės pagalbos priemonių smulkusis ir vidutinis verslas gali kreiptis į „Invegą“, kaip minėjau, apmokėti neapmokėtas sąskaitas, gauti lengvatines paskolas, kompensuoti palūkanas už atidėtas paskolas. Visos šios priemonės, pabrėžiu, jau veikia. Įmonės kreipiasi aktyviai, o „Invega“ priima sprendimus.
Dėl sprendimų priėmimo operatyvumo. Supraskime, kad „Invega“, kaip ir kitos valstybės institucijos, nebuvo pritaikyta tokio masto pagalbai teikti. Tai yra susiję ir su žmogiškaisiais ištekliais, ir su turimais įrankiais. Nuo šitų schemų jungimo pradžios dauguma darbų buvo atliekama rankiniu būdu. Tikimės, kad kai kurie įrankiai, kurie nedelsiant buvo sukurti, priimti sprendimai realizuoti dėl automatizavimo palengvins patį procesą.
Kai kurios įmonės galbūt suprato, kad šita parama bus skiriama visiems. Yra tos sąlygos numatytos. Dėl kriterijų mes diskutuojame ir nesakome, kad šiandien 60 % riba yra galutinė ir nekintama, jeigu kokia nors įmonė patyrė 59 % nuosmukį. Bet reikėjo paleisti patį mechanizmą, kad mes galėtume kriterijus koreguoti. Visiškai nevertinti įmonių būklės, situacijos ir teikti paramą tikrai mes negalime. Pasaulyje jau tas vyksta. Kiek yra netikrų įmonių, kiek yra, kai tos lėšos, kurios pervestos įmonėms, darbuotojams, jų tiesiog nepasiekia. Proporciją mes privalome išlaikyti tarp teisėtumo kontrolės ir greičio. Greitis tikrai yra, matyt, viena iš silpnesnių mūsų vietų, bet aš net neabejoju, kad kelios dienos ir tikrai turėsime kitus skaičius, kitą spartą, nes, kaip minėjau, yra kuriamas arba sukurtas skaitmeninis įrankis.
Grįžtant prie šimtaprocentinio palūkanų kompensavimo įmonėms, kurios jau gali kreiptis, pabrėžiu, nuo balandžio 4 dienos. Iš numatytų 23,5 mln. iki balandžio 20 dienos panaudota 4,13 mln. Dėl paskolų likvidumui užtikrinti suteikimo (nuo balandžio 17 dienos pradėta priemonė) skirta 50 mln., panaudota beveik 3 mln. Terminas, per kurį buvo sukurtas reikiamas mechanizmas, užtruko nepilnas dvi savaites – nuo balandžio 3 iki 17 dienos. Kaip minėjau, per tą laiką taip pat buvo ir su Europos Komisija suderinta valstybės pagalbos schema. Ši schema patvirtinta ministro įsakymu, parengti finansiniai tarpininkai.
Dar viena paskolų priemonė, suteikianti paskolas už neapmokėtas sąskaitas, negautas pajamas, pradėjo veikti balandžio 11 dieną. Taip pat buvo derinta su Komisija, reikiamų dokumentų parengimas užtruko keturias dienas. Numatyta, kaip minėjau, 50 mln. eurų. Šitie skaičiai yra preliminarūs. Mes tikrai negalime tiksliai žinoti, koks bus poreikis, bet tai nėra galutiniai skaičiai. Jeigu šitomis priemonėmis bus pasinaudota ir bus išnaudotos visos numatytos finansinės galimybės, vadinasi, bus skiriama papildomai.
Kaip ir minėjau, turime vieną nenotifikuotą Komisijos sprendimą dėl fondų sukūrimo. Taip pat yra priimti sprendimai dėl dalinio palūkanų kompensavimo transporto sektoriuje. Tikimės, kad iki šios savaitės pabaigos vienokie ar kitokie sprendimai bus. Apie kitas Komisijos notifikuotas priemones pakalbės ministras.
Valstybės iždo likvidumui užtikrinti kovo 17 dieną buvo pakeistas šių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas, įgyta galimybė skolintis iki 5,4 mlrd. eurų. Kaip sekasi šią priemonę realizuoti, turbūt irgi pasidalins finansų ministras.
Dėl kitų priemonių. Europos Sąjungos pagalbos priemonės, kaip minėjau, yra beprecedentės. Anksčiau mes turbūt negalėjome galvoti apie tokio mechanizmo sukūrimą, šiandien mes matome – tie siūlymai yra patvirtinami, tik, kaip minėjau, tai užtrunka tam tikrą laiką. Kalbant apie konkrečius skaičius, apie pagalbos schemą, Lietuvai yra parengtas ir patvirtintas 260 mln. vertės paketas, skirtas įmonėms padėti. Užtikrintas maksimalus Stabilumo ir augimo pakto lankstumas, tai yra labai svarbu, sudarytos galimybės maksimaliai ir lanksčiai naudoti Europos Sąjungos struktūrinius ir investicinius fondus. Tą Vyriausybė jau daro. Tai leidžia paprastesnėmis sąlygomis skirti Lietuvai beveik 1,5 mlrd. eurų šių fondų lėšų dėl neatidėliotinų veiksmų: pirmiausia, aišku, dėl tų veiksmų, kurie susiję su šia krize, tai yra sveikatos sistema, darbuotojų, darbo vietų apsauga ir verslas.
Taip pat Vyriausybė priėmė sprendimus, kad šalies verslą kuo greičiau pasiektų vadinamosios valstybės investicinės programos. Yra paspartintos priemonės už 1,2 mlrd. eurų vertės investicinėms programoms greitinant mokėjimus. Kaip minėjau, yra perskirstytos Europos Sąjungos ir investicijų lėšos sveikatos, užimtumo ir verslo sritims, taip pat spartinamas biudžeto lėšų naudojimas einamosioms išlaidoms. Panaudotos visos, pabrėžiu, Klimato kaitos, Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos, paspartinta daugiabučių namų renovacija. Tai yra nukreipiama į tuos sektorius, kurie net ir krizės sąlygomis, pandemijos ar epidemijos sąlygomis, gali darbuotis. Pirmiausia aš kalbu apie statybų sektorių, kelių tiesimo sektorių, daugiabučių renovaciją.
Iš viso Ekonomikos skatinimo priemonių planui įgyvendinti kalbant apie energetiką ar klimato kaitą iki gegužės 1 dienos bus paskelbta kvietimų už daugiau kaip 70 mln. eurų. Tai yra vėlgi galimybės mūsų įmonėms, mūsų gyventojams išspręsti kelias problemas. Kalbant apie įmones – turėti pelną, pajamas, išsaugoti darbo vietas ir galiausiai sukurti tam tikras energetines efektyvumo priemones, kurios leis taupyti, kalbant tiek apie įmonių, savivaldybių, tiek gyventojų sąskaitas.
Kitame etape šiai priemonei dar skirta ir numatyta paskelbti kvietimų už 100 mln. eurų. Šios priemonės, kaip minėjau, skirtos atsinaujinančiai energetikai plėtoti savivaldybių pastatuose, transporte, gatvių apšvietimui modernizuoti, taip pat verslui skatinti – naujoms darbo vietoms sukurti ir esamoms išlaikyti. Vienas iš prioritetų yra atsinaujinanti energetika, nes tai leidžia, kaip minėjau, pasiekti keletą tikslų: nuo klimato kaitos, gamtos apsaugos iki tiesiog elementarių sąskaitų už energiją mažinimo.
Šį trečiadienį Vyriausybė svarstys atnaujintą mano minėtą Ekonomikos priemonių skatinimo planą, kuriame numatyta papildomomis lėšomis spartinti, kaip jau minėjau, valstybių investicinius projektus. Dar, be tų vadinamųjų atšildytų lėšų, kurios buvo užšaldytos kalbant apie klimato plėtrą, Kelių priežiūros programą, numatyta papildomai skirti daugiau negu 50 mln. eurų šioms programoms įgyvendinti. Taip pat tai susiję ir su kitais investiciniais projektais, kurie yra patvirtinti, atrinkti rangovai, numatyti įsigijimai, ir galima pradėti. Jau nekalbu apie statybos, remonto ir rekonstravimo darbus, bet ir apie informacinių technologijų projektus kino industrijai skatinti ir panašiai. Taip pat 5 mln. eurų yra skiriama skaitmeniniams kultūros produktams ir paslaugoms kurti, taip pat naujiems kultūros produktams ir paslaugoms kurti.
Dabar dėl situacijos. Karantinas, žmonių sveikata, gyvybė, verslas, ekonomika. Suprantame, kad turime rasti balansą, nes turime visi, matyt, norą, kad verslo sąlygos būtų švelninamos, kad galėtų iš tikrųjų įmonės dirbti, kad galėtų žmonės užsidirbti, galiausiai galėtų mokėti mokesčius ir taip toliau. Tačiau tie sprendimai, kurie priimami, negali būti nulemti rizikos, padidintos rizikos, kad mes turėtume po kažkiek laiko vėl grįžti į pradinę situaciją, nuo kurios pradėjome, – vėl nuo griežto karantino sąlygų paskelbimo. Todėl mes vadovaujamės ekspertų, ne politikų, bet ekspertų siūlymais. Galutinį sprendimą, be abejo, priimame politinį, nes tai yra mūsų apsisprendimas, tačiau įsiklausome. Manau, kad kol kas galime belsti į medį, kad tą balansą išlaikome.
Kreivė, kuria fiksuojama, bent jau pastarąsias porą savaičių ir daugiau yra plokščia, nedidėjanti. Mes turėjome per šį laikotarpį du šuolius, bet tai yra susiję su dviem labai konkrečiomis lokacijomis – židinių nustatymu Klaipėdoje ir Nemenčinėje.
Dar daugiau. Darant prevencinius patikrinimus, atsekant galimus kontaktus, mes einame prie modelio, kai, matyt, tokių židinių ateityje, atlaisvinant suvaržymus, esamus šalyje, gali būti ir daugiau, bet mes jiems būsime pasiruošę neperkraudami, neperkaitindami sveikatos sistemos. Taip pat galėsime efektyviai valdyti vadinamąją miniepidemiją labai konkrečiame lokaliame taške.
Yra numatytas (apie tai jau buvo ir praeitą savaitę paskelbta) keturių etapų sąlygų švelninimo planas. Pirmas etapas yra įgyvendintas. Rytoj Vyriausybė priims sprendimus dėl antrojo etapo. Jeigu situacija ir tendencijos bus tokios, kokios dabar yra, bus trečias ir ketvirtas etapai. Aš tikiu, kad taip ir bus. Tikrai nesinorėtų grįžti atgal ir vėl kalbėti apie tas priemones, kurios buvo skaudžios, būtinos, bet neišvengiamos.
Taip pat apie planą, matyt, Ž. Vaičiūnas detaliau pakalbės. Aš tiktai noriu paminėti, kad artimiausiu metu tuo kitu etapu bus įgalintos kultūros įstaigų veiklos. Mes kalbame pirmiausia apie muziejus, pažintinius takus, bibliotekas. Taip pat dalis grožio paslaugų, viešojo maitinimo įstaigų lauke, specializuoti mokymai, tam tikros sporto paslaugos lauke.
Ir paskutinis etapas, aišku, tai irgi yra, matyt, skaudu, tai yra masiniai renginiai. Tačiau reikia pasidžiaugti, kad mūsų iniciatyvūs žmonės, verslas randa sprendimus. Mes matome organizuotus ir kino teatrus, žiūrovams esant automobiliuose. Buvo ir šv. Mišios laikomos, ir planuojami koncertai. Svarbiausia, kad būtų laikomasi tų saugumo sąlygų, kurias nustato tiek Vyriausybė savo nutarime, tiek ir operacijų vadovas atskirais sprendimais dėl jau konkrečių renginių.
Apie situaciją darbo rinkoje, tai taip pat labai svarbu. Karantino metu kas penkta Lietuvos įmonė fiksavo ilgesnes ar trumpesnes prastovas. Jau pirmą karantino dieną 16 % darbdavių pranešė apie prastovas. Iki karantino paskelbimo registruotas nedarbo lygis šalyje vyravo tarp 9–9,5 %. Paskelbus karantiną, pirmą savaitę nedarbo lygis išliko stabilus, tačiau nuo antros savaitės jis augo vidutiniškai po 0,1 procentinio punkto kasdien ir šiandien pasiekė beveik 11,1 %. Registruotų bedarbių skaičius šiuo laikotarpiu išaugo apie 17 %. Tačiau yra kita galbūt didesnį nerimą kelianti tendencija, tai yra užsiregistravo žmonių, ieškančių naujo darbo, beveik 36 %. Tai reiškia, kad žmonių nebetenkina esamos darbo sąlygos ir jie galvoja apie galimybę pakeisti darbą.
Dėl nedarbingumo. Nuo karantino pradžios išduota daugiau negu 0,5 mln. nedarbingumo pažymėjimų, daugiau nei 200 tūkst. iš jų yra dėl epidemijos. Lyginant su analogišku praeitų metų laikotarpiu, šis skaičius išaugo du kartus.
Kaip minėjau, balansas priėmimo ir atleidimo. Jeigu karantino paskelbimo metu buvo įdarbinta 9 tūkst. daugiau darbuotojų, negu atleista, tai dabar per likusias kovo savaites jau buvo skirtumas minus 2 tūkst., aišku, atleistų darbuotojų naudai. Dabar, matyt, turėsime apie 5 tūkst.
Dar noriu priminti tam tikras datas, akcentuoti iš tikrųjų kreiptis dėl skiriamos pagalbos. Dalinis kompensavimas galioja nuo balandžio 4 dienos, sąskaitų apmokėjimas – nuo balandžio 11 dienos, paskolos labiausiai paveiktoms įmonėms – nuo balandžio 17 dienos. Artimiausiu metu, kaip minėjau, fondas stambiam ir vidutiniam verslui, palūkanų kompensavimas transporto sektoriuje. Galbūt Vyriausybė apsispręs dėl modelio, kalbant apie pagalbos teikimą nuomos sektoriuje. Kokie sprendimai bus Vyriausybės rytoj, dar šiandien sunku pasakyti.
Aš galbūt tiek tokios bendros informacijos. Detaliau apie kiekvieną kuruojamą sritį pasiruošę kalbėti dar trys ministrai.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu ministrą V. Šapoką. Prašom, ministre, į tribūną. Iki dešimties minučių, bet jeigu sutaupysite laiko klausti, tai bus gerai. Prašau, ministre. Prašom, iki dešimties minučių.
Finansų ministro Viliaus Šapokos pranešimas
V. ŠAPOKA. Laba diena, gerbiami kolegos, pradėsiu nuo trumpos Lietuvos ekonomikos apžvalgos tam, kad matytume bendrą kontekstą. Lietuvos bendrasis vidaus produktas 2020 metais, jo nuosmukio gylis priklausys ne tik nuo viruso suvaldymo situacijos tiek Lietuvoje, tiek ES, bet ir nuo ekonominį aktyvumą ribojančių priemonių mūsų šalyje taikymo trukmės ir, žinoma, nuo ekonominės padėties mūsų eksporto rinkose. Laikydamiesi prielaidos, kad viruso plitimas bus suvaldytas pirmąjį pusmetį, po kurio ekonominis aktyvumas turėtų laipsniškai atsigauti, numatome, kad ekonomika gali smukti daugiau nei 7 %. Jeigu viruso plėtra nebus suvaldyta, neatmestina rizika, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas gali smukti gerokai daugiau.
Duomenys už pirmus šių metų mėnesius rodo lėtėjantį ekonomikos aktyvumą ir prastėjančius tiek verslo, tiek vartotojų lūkesčius. Taigi atitinkamai makroekonominė logika diktuoja, kad turime skatinti ekonomiką.
Kokį poveikį esama situacija turi pajamų surinkimui? Labai trumpai. Pirmąjį šių metų ketvirtį valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 6 % daugiau negu praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu, tačiau gauta 1,6 % mažiau, negu prognozuota. Atrodo, iš pirmo žvilgsnio tas atsilikimas nedidelis, tačiau jis tikrai neatspindi sparčiai besikeičiančios situacijos. Visai kitą situaciją mes galime matyti iš kovo mėnesio duomenų. Pavyzdys – kovo mėnesio valstybės biudžeto pajamos buvo beveik 100 mln. eurų arba beveik 14 % mažesnės, negu planuota.
Nepaisant to, kad dauguma mokesčių buvo mokami už viruso padarinių dar nepaveikto vasario mėnesio rezultatus, dalis įmonių susidūrė su likvidumo problemomis jau kovo mėnesį. Nuo viruso nukentėjusioms įmonėms suteikta galimybė nuo šių metų kovo 16 dienos iki ekstremaliosios situacijos pabaigos ir du mėnesius po jos atidėti mokesčių mokėjimą. Šia galimybe aktyviai yra naudojamasi.
Dabar daug yra diskusijų ir spekuliacijų lyginant šią ir prieš dešimtmetį buvusią situaciją. Taigi noriu pabrėžti, kokie yra esminiai skirtumai. Situacija tikrai gerokai skiriasi nuo tos, kurią turėjome prieš dešimtmetį. Pagrindinė 2009 metų priežastis buvo finansų rinkų nuosmukis, o ši krizė kyla dėl pandemijos, tai visų pirma sveikatos apsaugos, o tik tuomet ekonominė krizė. Prieš sukeltą krizę nebuvo jokių makroekonominių disbalansų bei nebuvo burbulų, kaip prieš dešimtmetį, taip pat, jeigu pavyks atitinkamai suvaldyti pandemijos plitimą, ekonomikos atsigavimas gali būti daug greitesnis negu prieš dešimtmetį po krizės. Ne mažiau svarbi ir Lietuvos padėtis, buvusi iki pandemijos. Finansai buvo valdomi tikrai atsakingai, sukaupti rezervai, kaip premjeras minėjo, aukščiausias iki šiol ilgalaikio skolinimosi reitingas, subalansuotas augimas, tvari fiskalinė politika. Taigi esame žymiai geriau pasiruošę.
Kokios pagrindinės Europos Sąjungos lygmens priemonės yra pritaikytos? Yra užtikrintas maksimalus Stabilumo ir augimo pakto lankstumas, suspenduojamas fiskalinių taisyklių taikymas, sudarytos galimybės maksimaliai lanksčiai panaudoti ES struktūrinius ir investicinius fondus. Siūloma neriboti lėšų pervedimo tarp fondų, netaikyti teminės koncentracijos ir nacionalinio bendrojo finansavimo reikalavimų. Tai leidžia supaprastintomis sąlygomis nukreipti Lietuvai šioje daugiametėje finansinėje programoje dar likusius 1,5 mlrd. eurų šių fondų lėšų neatidėliotiniems veiksmams, sveikatos sistemai, užimtumui ir verslui. Euro zonos finansų ministrai balandžio 9 dieną sutarė dėl esminių papildomų finansinių instrumentų, kurie sustiprintų ekonominį atsaką. Tai visų pirma Europos stabilumo mechanizmo aktyvavimas. Europos stabilumo mechanizmo kredito linija bus prieinama visoms euro zonos šalims ir galės sudaryti iki 2 % šalies bendrojo vidaus produkto. Lietuvai tai reiškia galimybę pasiskolinti iki 1 mlrd. eurų. Šiuo metu rengiami būtini techniniai dokumentai siekiant šią kredito liniją Europos Sąjungos mastu aktyvuoti artimiausiu metu. Europos investicijų bankas siūlo įsteigti, ir tam yra pritarta, 25 mlrd. eurų vertės Europos garantijų fondą, kuris leistų mobilizuoti 200 mlrd. eurų finansinę paramą įmonėms. Didžioji dalis finansavimo įmones pasiektų per nacionalines skatinamąsias institucijas, tokias kaip Lietuvoje „Invega“. Siekiama, kad fondas jau pradėtų veikti nuo gegužės mėnesio pradžios.
Trečia pagrindinė priemonė – tai papildomas finansavimas nacionalinėms laikinojo nedarbo schemoms, panašiai kaip Lietuvoje prastovų subsidijavimas. Finansavimas bus teikiamas paskolų forma, jo bendra apimtis ES mastu sudarys iki 100 mlrd. eurų. Taip siekiama užtikrinti, kad darbuotojai ir savarankiškai dirbantieji būtų apsaugoti nuo nedarbo ir staigaus pajamų praradimo. Taip pat numatyta, kad dalis šitų lėšų būtų skirta ir tam tikroms sveikatos apsaugos priemonėms. Atitinkamus ES teisės aktus bus siekiama priimti Europos Sąjungos mastu skubos tvarka.
Į vidutinės trukmės ir ilgalaikę perspektyvą yra nukreipta kita priemonė. Finansų ministrai sutarė pradėti darbą dėl Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo strategijos ir gaivinimo fondo – Recovery Fund – kūrimo. Fondas būtų laikinas ir tikslinis, padėsiantis atsigauti Europos Sąjungos ekonomikai po krizės. Europos Vadovų Taryba turėtų pateikti gaires dėl šio fondo finansavimo struktūros ir, žinoma, santykio su kita Europos Sąjungos daugiamete finansine programa.
Situacija nėra eilinė, kaip premjeras minėjo, ji sudėtinga ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Tarptautinio valiutos fondo vertinimu, pasaulio ekonomika šiais metais smuks 3 %, euro zonoje – 7,5 %, todėl tikrai turime susitelkti ir skirti dėmesį paveikioms priemonėms.
Nekartosiu, ką minėjo premjeras, bet pabrėšiu keletą dalykų.
Priemonių planas buvo sukonstruotas iš penkių pagrindinių dalių. Visų pirma, užtikrinti išteklius, kurių reikia sveikatos ir visuomenės apsaugos sistemoms efektyviai veikti. Finansų ministerija išteklius suteikė. Reaguojama per 24 valandas. Kalbant statistiškai, apsaugos priemonėms, medicinos įrangai ir kitoms sritims jau yra skirta virš 114 mln. eurų. Antra sritis – padėti išsaugoti darbo vietas ir gyventojų pajamas. Visi reikiami ištekliai suteikiami nedelsiant, per 24 valandas. Trečia. Padėti verslui išsaugoti likvidumą. Visus reikiamus išteklius „Invegai“, Žemės ūkio paskolų garantijų fondui ir kitoms institucijoms suteikiame.
Labai svarbi papildoma priemonė, kuri verslui suteiks daugiau laiko ieškoti sprendimų ir iš tikrųjų išvengti staigių bankrotų, ko labiausiai dabar yra baiminamasi, tai šiandien ryte kaip tik šioje salėje pristačiau nemokumo proceso suspendavimo įstatymo projektą. Tikrai kviečiu jį palaikyti. Tam, kad įmonės sugebėtų išgyventi, kol maksimaliai greitai įsisuks visi paramos mechanizmai.
Ketvirta – skatinti ekonomiką. Šiuo metu Finansų ministerija rengia ne tik vidutinės trukmės, bet ir ilgalaikį planą, ekonomikos transformavimo planą, nukreiptą į keturias pagrindines sritis, tai yra į ateities infrastruktūros parengimą, į gyventojų kvalifikacijos kėlimą, į žaliąją energetiką ir skaitmenizavimą. Tai yra keturios sritys. Tikrai parengę projektą kreipsimės į jus, kad pasidalintume idėjomis.
PIRMININKAS. Kiek jums dar reikės laiko, ministre?
V. ŠAPOKA. Kalbant apie savivaldybes, premjeras jau minėjo, buvo priimtas skubus sprendimas, siekiant užtikrinti savivaldybių biudžetus tokius, kokie jie buvo priimti, kad gyvenimas vyktų daugiau mažiau taip, kaip buvo planuota. Taip pat buvo numatyta papildoma galimybė skolintis nepažeidžiant Fiskalinės drausmės įstatymo.
Ir penkta – užtikrinti valstybės iždo likvidumą. Seimas suteikė Vyriausybei teisę papildomai skolintis 5 mlrd. eurų ir daugiau, jei to prireiktų. Taip trumpai apie situaciją šioje srityje.
Šiuo metu jau esame vidaus rinkoje aukciono būdu išleidę daugiau nei 700 mln. eurų vertės obligacijų, sudaryta 1,5 mlrd. eurų vertės sutarčių su tarptautinėmis organizacijomis. Tikrai nepasakysiu konkrečios datos, kada išeisime į euroobligacijų rinkas, tačiau tai yra dienų klausimas. Esame pasirengę ir, tikiuosi, tas platinimas bus sėkmingas.
Trumpai tiek.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu ministrą Ž. Vaičiūną. Prašau, ministre, taip pat iki dešimties minučių, bet jeigu sutaupysite, tai būsime dėkingi. Prašom.
Energetikos ministro, laikinai einančio ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas, Žygimanto Vaičiūno pranešimas
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, aš savo pristatyme detalizuosiu šiek tiek tuos principus, kuriuos jau pristatė premjeras, kalbėdamas apie dvi temas. Pirmoji tema yra apie finansines priemones verslui ir antroji – apie karantino švelninimo etapus.
Kalbant apie finansines priemones verslui, būtent apie „Invegos“ priemones, kaip ir minėta, yra disponuojama 1,3 mlrd. eurų suma. Didžiausia dalis yra skiriama garantijoms ir paskoloms, taip pat dar numatyta papildomai 100 mln. eurų būtent nuomai kompensuoti smulkiajam ir vidutiniam verslui.
Šis finansavimo portfelis buvo padidintas faktiškai tris kartus būtent dėl šios krizės. Kalbėdamas apie konkrečias priemones, siūlyčiau atkreipti dėmesį į skaidres, tai yra būtent tos priemonės, iš viso yra 11 priemonių. Penkios, kaip ir buvo minėta, sukurtos visiškai naujos priemonės, skirtos šioje kovoje būtent padėti verslui. Penkios priemonės yra visiškai suderintos su Europos Komisija. Dvi iš jų yra būtent dėl subsidijų nuomai ir, kaip premjeras minėjo, dėl pagalbos Verslo fondui. Šiuo metu vyksta šių priemonių derinimas.
Svarbu pabrėžti, kad faktiškai nuo kovo pabaigos, nuo kovo 25 dienos, buvo adaptuotos kai kurios iš priemonių, kas savaitę buvo paleidžiama bent po vieną naują priemonę verslui. Ir šios priemonės, be abejo… Pirmiausia svarbu pažymėti, kad šios priemonės yra skirtos įmonėms, kurios patiria sunkumų dėl koronaviruso, nes tai tikrai nėra priemonės, kurios yra skirtos padėti įmonėms, kurios, pavyzdžiui, 2019 metų pabaigoje jau buvo susidūrusios su finansiniais sunkumais. Tokių galimybių mes neturėtume ir dėl Europos Sąjungos teisės apribojimų.
Svarbu pažymėti, kad visos šios priemonės, kurios yra skirtos smulkiajam ir vidutiniam verslui, jau yra startavusios. Čia būtent akcentuočiau tiek palūkanų kompensavimą, kuris startavo balandžio pradžioje, tiek apmokėtinų sąskaitų paskolas, tiek paskolas labiausiai paveiktoms įmonėms. Šios priemonės yra startavusios ir jos sėkmingai veikia.
Antras dalykas, tai yra vidutinėms ir didelėms įmonėms skirtos priemonės, tai yra būtent portfelinės garantijos. Jos yra suderintos su Europos Komisija, šiuo metu yra pasirašinėjamos sutartys su bankais ir jas pasirašius iš karto bus duotas startas, kad tie išmokėjimai galėtų pajudėti. Taip pat svarbu pasakyti, kad išmokėjimų, kurie šiuo metu vyksta, kaip matote, visos priemonės faktiškai startavo, išskyrus tas dvi priemones, kurios yra arba baigiamos derinti su Europos Komisija, arba pasirašomos sutartys su finansiniais tarpininkais. Atkreipčiau dėmesį į patį faktą, kad nuo balandžio 1 dienos, kai startavo esminės priemonės, iki šios dienos yra išmokėta įmonėms 29 mln. eurų, ir būtent mokama pirmiausia smulkioms ir mažoms įmonėms. Pati suma, be abejo, nėra didelė, bet įmonių skaičius, kurios buvo paremtos, yra gana įspūdingas. Kalbėdamas apie pačias sumas, pastebėčiau, kad, pavyzdžiui, penktadienį buvo 21 mln., vakar buvo 29 mln., kitaip sakant, per vieną darbo dieną verslą pasiekė maždaug 8 mln. eurų. Tai, be abejo, priklauso nuo paraiškų iš paties verslo.
Pačios populiariausios yra trys priemonės, tai yra būtent tos, kurios taikomos smulkiajam ir vidutiniam verslui. Kaip ir minėjau, palūkanų kompensavimas beveik 13 mln. eurų, tai yra pusė sumos, kuri buvo suplanuota, jau yra išmokama. Taip pat labai populiari priemonė yra apmokėtinų sąskaitų paskolos. Tai reiškia, kad įmonė, kuri išrašo sąskaitą kitai įmonei, o ta kita įmonė negali apmokėti dėl dabartinės situacijos, tiesiog valstybė tą sąskaitą apmoka ir ji įskaitoma kaip paskola. Sąlygos yra tikrai geros – nuo 12 iki 26 mėnesių tokia paskola gali būti suteikiama iki 100 tūkst. eurų sąskaitai ir palūkanos yra 0,19 %. Faktiškai tai simbolinės palūkanos. Kaip matote iš grafiko, šimtai įmonių, kiekvieną dieną yra šimtai sąskaitų pateikiama ir milijonai yra apmokama. Šiame grafike nėra pateikiama statistika, bet paminėčiau lengvatinių paskolų priemonę, kuri startavo penktadienį. Šiandien lengvatinių paskolų… vakar buvo 2,5 mln. išmokėta, šiandien išmokėta 3 mln., šita priemonė sėkmingai juda, ir dar pabrėžčiau patį faktą, kad lengvatinės paskolos reiškia, kad palūkanos yra 0,1 %. Tai vėl simbolinės palūkanos ir čia pirmiausia orientuojamasi į smulkųjį ir vidutinį verslą.
Taip pat veikia ir kiti finansiniai instrumentai, kurie nebuvo pritaikyti šiai situacijai, bet akivaizdu, kad paskolų portfelis ir jo paklausa yra žymiai išaugusi ir šiandien „Invega“ yra išdavusi kai kurių paskolų per keletą mėnesių tiek pat, kiek, pavyzdžiui, per visus 2019 metus.
Dėl karantino sąlygų švelninimo premjeras pristatė pačius principus, aš šiek tiek detaliau dėl pačių sektorių. Pirmasis etapas, kaip jau minėta, buvo prekyba ne maisto prekėmis tose parduotuvėse, kurios turi atskirą įėjimą iš išorės, tiek paslaugų sektorius su tam tikrais apribojimais ten, kur yra mažo ir trumpo socialinio kontakto paslaugos. Dabar yra antrasis, trečiasis ir ketvirtasis etapai. Svarbu pabrėžti, kad šie etapai yra sąlyginiai ir jie paleidžiami tokiu atveju, jeigu yra stebima epidemiologinė situacija ir ji yra stabili. Tai antrasis etapas visa apimtimi ar iš dalies galėtų būti pradėtas po dviejų savaičių nuo pirmojo arba, kitaip tariant, savaitė nuo šiandien. Vyriausybė apie tai diskutuos rytoj ir bus priimti tam tikri sprendimai, bet preliminariai pagal tą planą, kuris buvo patvirtintas praeitą savaitę Vyriausybės posėdyje, tai yra būtent sporto ir laisvalaikio veikla atvirose erdvėse lauke, taip pat grožio paslaugos ribota apimtimi, viešojo maitinimo paslaugos lauke, transporto priemonių valdymo vertinimo egzaminai ir kultūros įstaigų veikla, be abejo, ribotos apimties ir laikantis visų nustatytų reikalavimų.
Trečiasis etapas yra siejamas su karantino atšaukimu. Iš esmės tai yra platesnės socialinės aprėpties paslaugos, tai yra tiek sveikatos paslaugos, tiek viešojo maitinimo įstaigos, prekybos ir pramogų centrai, be abejo, ribojant įėjimą ir klientų srautą, lopšeliai-darželiai, neįgaliųjų ir pagyvenusių žmonių dienos užimtumo centrai.
Na, ir ketvirtasis etapas yra būtent tas etapas, kuris yra pokarantininis etapas. Netgi po karantino atšaukimo, akivaizdu, tam tikri renginiai, masiniai renginiai, dar negalės būti organizuojami, todėl dėl jų turės būti atskira tvarka. Tai tiek būtų trumpai dėl pačių etapų.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas ministre. Ačiū, ministre, jūs sutaupėte keletą minučių.
Kviečiu ministrą L. Kukuraitį. Po ministro L. Kukuraičio pranešimo bus klausimai. Prašau, ministre.
Socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio pranešimas
L. KUKURAITIS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, aš trumpai pristatysiu situaciją užimtumo srityje, taip pat kaip sekasi įgyvendinti tas priemones, kurios numatytos ekonomikos skatinimo plane.
Taigi, užimtumo situacija keičiasi, kaip žinote, į neigiamą pusę. Iki kovo 16 dienos, kaip ir premjeras minėjo, per pirmąją kovo pusę priėmimo skaičius buvo 9 tūkst. didesnis negu atleidimo, vien per kovo pirmąją pusę, tuo tarpu nuo kovo 16 dienos skaičiai pradėjo kristi ir įgauti neigiamas tendencijas. Užimtumo tarnyboje nuo kovo 16 dienos, nuo karantino pradžios, registruotas nedarbas išaugo iki 11,1 % nuo 9,3 %. Tai yra užsiregistravo apie 30 tūkst. bedarbių papildomai ir pasiekė 190 tūkst. skaičių.
Kitas skaičius, kuris taip pat kelia didžiulį nerimą, tai yra tų, kurie ieškosi darbo. Tai yra apie 265 tūkst. asmenų, kurie šiuo metu per Užimtumo tarnybą ieškosi darbo. Tai rodo, kad apie 70 tūkst. potencialiai yra darbo rinkoje, bet dairosi į kitas darbo galimybes.
Jeigu žiūrime ne Užimtumo tarnybos, bet „Sodros“ statistiką ir lyginame skaičių žmonių, priimtų ir atleistų iš samdomo darbo, tai skirtumas yra apie 12 tūkst. Tai yra kur kas mažesni skaičiai, negu registruojasi Užimtumo tarnyboje. Užimtumo tarnybos paslaugomis pradeda naudotis daugiau savarankiškai dirbančių asmenų ir taip pat tų, kurie buvo bedarbiai, bet neturėjo ryšių su Užimtumo tarnyba. Vadinasi, vis daugiau į ją atsiremiama, tai yra gerai, nes per ją galima gauti įvairiausios valstybės pagalbos įsidarbinant, taip pat ir bazines pajamas, jeigu atitinka sąlygos.
Trumpai apie tas priemones, kurios yra taikomos šiuo metu, šituo sudėtingu užimtumo sektoriui laikotarpiu. Kaip ir minėjau, bendra išeiga, jeigu taip žiūrint, minus 12 tūkst. nuo kovo 16 dienos yra atleista žmonių. Turint galvoje, kad tose priemonėse, kurias Užimtumo tarnyba įgyvendina kartu su „Sodra“, tai yra prastovų subsidijų sistema, ten yra užregistruota dėl subsidijų dėl 55 tūkst. asmenų. Kaip premjeras minėjo, skaičiai, kuriuos turi Valstybinė darbo inspekcija, kai įmonės prašo prastovų, yra kur kas didesni. Savarankiškai dirbančių asmenų subsidija, kurios dydis 257 eurai, – irgi apie 55 tūkst. savarankiškai dirbančių asmenų užsiregistravo ir virš 50 tūkst. jau yra išmokėta. Nedarbo išmokos ir mokymosi stipendijos bedarbiams nuo kovo 16 dienos liečia apie 2 tūkst. asmenų.
Taip pat labai smarkiai naudojama priemonė, tai yra sodrinė priemonė. Mes, kaip žinote, esame išplėtę teisę gauti ligos išmoką tiems, kurie prižiūri švietimo įstaigose, socialinės priežiūros ir užimtumo centruose nedirbančius, nesimokančius, nedalyvaujančius dienos veiklose asmenis, vaikus, jiems skiriama ligos išmoka. Tai tokių asmenų, kurie prižiūri asmenis, yra panašiai 50 tūkst. ir apie 10 tūkst. tų, kurie naudojasi saviizoliacijos režimu. Turbūt įdomu, kiek pasinaudojo didesne ligos išmoka tie, kuriems priklauso, kurie dirbo židiniuose ir turi teisę į 100 % ligos išmoką, tai yra apie 300 asmenų, tai daugiausia medikai ir kiti, kurie užsikrėtė dirbdami židiniuose.
Dėl priemonių panaudojimo tempo. Kaip minėjau, šiuo metu ligos išmoką gauna apie 60 tūkst. asmenų ir ji naudojama nuo pat pirmos dienos, kai priimtas įstatymas. Savarankiškai dirbančių asmenų išmokos paleistos iš karto kitą dieną, kai buvo pasirašytas įstatymas. Jeigu balandžio 9 dieną įstatymas buvo pasirašytas Prezidento, jau balandžio 10 dieną pirmieji asmenys gavo savarankiškas išmokas – 257 eurus, ir nuo to laiko faktiškai einama dienos ar kelių dienų atsilikimu.
Kalbant apie subsidijas verslui, iš tiesų čia yra užsivėlinimas. Šiuo metu jau yra mokamos išmokos, subsidijos, tačiau, kaip ir premjeras minėjo, rankiniu būdu. Pradėta mokėti savaitė po to, kai buvo priimtas įstatymas, praėjusį ketvirtadienį pirmosios įmonės jau gavo subsidijas. Dabar ir toliau yra vedama. Kadangi darbas yra labai sudėtingas – reikia suderinti tris sistemas, „Sodros“, užimtumo, bankų, taip pat ir struktūrinių lėšų reikalavimus, tas automatizavimo procesas yra užstrigęs. Praėjusią savaitę mes turėjome automatinius sprendimus, tačiau, deja, patys sprendimai rodo daug klaidų, todėl negalime paleisti automatinių išmokų. Užimtumo tarnyba mane patikino, kad ketvirtadienį paleis masinį išmokėjimą ir subsidijos pasieks darbuotojus.
Reikia pasakyti, kad darbdaviui nėra privaloma išmokėti darbo užmokestį už prastovą. Jis tai gali padaryti gavęs subsidijas, neprivaloma, kad išmokos būtų išmokėtos ir tiktai faktą mes dengtume. Ne, mes dengiame planą, o paskui gali įvykti faktas. Tai svarbu pabrėžti.
Gal būtų tiek. Kiek yra planuojama lėšų, daugiau ar mažiau žinote, nes įstatymus nešėme ir pristatėme. Būtų tiek.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas ministre. Kolegos, yra dar šiek kiek laiko klausti. Pirmas klausia E. Pupinis. Prašom. Iki Vyriausybės valandos.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Klausimas premjerui, ar jis iš vietos atsakinės?
PIRMININKAS. Premjere!
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiamas premjere, paprastai sukeltų pasekmių…
PIRMININKAS. Premjere, gal galėtumėte čia? Ačiū.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Palauksime!
PIRMININKAS. Prašom klausti.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiamas premjere, tiek sukeltų pasekmių mažinimo planas, o ypač ekonominio skatinimo planas, yra gana fundamentalūs ir tokie strateginės reikšmės klausimai, turėsiantys, ko gero, ilgalaikių pasekmių. Paprastai tokie planai reikalauja ne tik kompetencijos, bet ir didelių valstybės finansinių resursų. Net ir svarstant Seime kur kas mažesnius imlius finansų klausimus, įstatymų projektai, susiję su valstybės finansų resursais, skolintomis lėšomis, taip pat būna svarstomi Seime, nes, na, taip jau yra demokratinėse šalyse, kad būtų rastas kuo labiau visiems priimtinas ir teisingiausias sprendimas, nesistengiama eliminuoti šalių parlamentų. Kaip ir minėjote, sprendimas dėl koronaviruso pasekmių valdymo yra ir atsakomybės klausimas, kurio, deja, visais atvejais nepavyks išvengti ir Seimui. Tai ir noriu paklausti, gerbiamas premjere, ar nemanote, kad ekonomikos skatinimo ir įvairių krizių sukeltų pasekmių valdymo planai visais atvejais būtų taip pat svarstomi ir tvirtinami Seime? Ačiū.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Iš tiesų manau, kad mes turime laikytis pagrindinių principų, tai yra valdžių kompetencijų atskyrimo principų, ir ten, kur reikalingi Seimo sprendimai, be jokios abejonės, Vyriausybė kreipiasi, ateina, teikia siūlymus. Jeigu mes kalbame apie kitą etapą, o tai bus ilgalaikės priemonės, kaip mes išeidinėsime iš šios krizės, ne dabartinės švelninimo sąlygos, bet kai išeidinėsime iš krizės, tikėtina, kad vėlgi teks ateiti čia, nes tai bus susiję su pakankamai didelėmis finansinėmis išlaidomis ir vienokia ar kitokia forma bus galima daryti diskusiją ir priimti sprendimus. Ypač tais atvejais, kai tai susiję su mūsų biudžeto įstatymu, su skolinimusi ir taip toliau. Aš manau, kad šiuo atveju tikrai viskas vyksta, bendradarbiavimas tikrai yra geras, dirba komitetai. Aš tikrai nematau jokios būtinybės, nematau net kokio nors įstatyminio pagrindo, kaip reikėtų Vyriausybės nutarimus savaime tvirtinti. Toks yra atsakymas.
PIRMININKAS. Ačiū, premjere. V. Čmilytė-Nielsen. Ruošiasi R. Budbergytė. Prašom.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mano klausimas yra premjerui. Premjere, šįryt finansų ministras, viešėdamas mūsų frakcijos posėdyje, pripažino, kad biurokratija yra viena iš Lietuvos rykščių. Jūs pats, kalbėdamas iš tribūnos, taip pat, atrodo, pripažinote, kad dėl greičio ne viskas buvo gerai. Tačiau tuo pat metu šiandien, jeigu tikėtume antraštėmis, sakote, kad jeigu po mėnesio verslas neturi lėšų, vadinasi, su juo pačiu galbūt ne viskas gerai. Nežinau, ar visiškai tiksliai cituoju.
Mano klausimas yra toks. Ar nėra šioje visoje situacijoje tokios intencijos perkelti kaltę dėl nepadarytų ar nepakankamai greitai daromų darbų ne ant tų pečių, ant kurių ta kaltė turėtų būti? Ir dabar jau toks konkretesnis klausimas. Kiek jūs prognozuojate per pirmąjį šių metų pusmetį bankrotų, būtent susijusių su COVID-19 situacija? Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Premjere, prašom.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Tiesiog nereikia čia dabar ieškoti kaltų. Aš jums terminus pasakiau, kad tie sprendimai, kurie buvo priimti nuo idėjos iki suderinimo su Europos Komisija ir įgyvendinimo, – ir keturios dienos, ir savaitė, ir dvi savaitės.
Dėl tų žmonių, kurie dirba. Mes irgi galime pasirinkti dvi pozicijas. Taip, biurokratija, matyt, yra ne tik Lietuvos problema, visų valstybių. Klausimas, kaip mes sugebame tuos žmones motyvuoti ir kaip sugebame išreikalauti spartumo, bet tuo pačiu ir kokybės. Mes girdime įvairiausių pozicijų. Jeigu tiems žmonėms, kurie dirba, patikėkite, ne tik nuo kovo 16 dienos, bet gerokai anksčiau, neskaičiuodami nei darbo valandų, nei šeštadienių, nei sekmadienių, neišeina iš darbo penktą valandą ministerija ar kita institucija nusprendžia mokėti papildomus priedus, kyla didžiulis ažiotažas. Tai yra biurokratams, tarnautojams tai nereikalinga. Jeigu mes norime šiuos žmones sutelkti, kad jie būtų atsakingi, tai iš tikrųjų juos reikia motyvuoti.
Dabar dėl priemonių, dėl to laiko užgaišimo. Aš jums irgi šiek tiek paminėjau. Priemonės, kurių mes niekada nenaudojome, tai yra naujos valstybės pagalbos priemonės. Greitis priklauso nuo turimų IT įrankių. Kai kuriuos įrankius reikia kurti, patikėkite, čia ir dabar. Tai yra ir padaryta, ir daroma. Aš tikiuosi, kad iš tikrųjų tą darbą, kurį, pavyzdžiui, darė Užimtumo tarnyba rankiniu būdu, jau galbūt nuo rytojaus ar poryt pradės daryti specialiu skaitmenizuotu įrankiu, tada greitis bus visiškai kitoks.
Verslo lūkesčiai. Taip pat suprantu, kad jie nori gauti atsakymą kuo greičiau, bet mes darbuotojų skaičiaus irgi nepadidinome. Su tais prašymais kažkas turi dirbti, tų darbuotojų nei vienu nepadaugėjo.
Dabar dėl atsakomybės. Esame visi atsakingi už savo sprendimus, taip pat ir verslas. Dabar dalis tų įmonių, kurios galbūt anksčiau taikė įvairiausias schemas ir metodus savo veiklos, neatskleisdamos tikros informacijos, būdamos iš dalies šešėlyje, natūralu, negali naudotis tomis finansinėmis paskatomis, kadangi reikia pateikti dokumentaciją už 2019 metų paskutinį ketvirtį. Išties tokių klausimų kyla. Aš tikrai nenoriu nieko kaltinti, nei biurokratų, nei verslo, šiandien tiesiog reikia susitelkti ir rasti sprendimą. Aš suprantu ir verslo emocijas. Pateikė prašymą ir galvoja, kad jau viskas padaryta. Nekokybiškai, neužtektinai, trūksta dokumentų, paprašo atgal, jau yra problema, mes rašome savo feisbuke, kad, žinote, negavau atsakymo arba atsakymas manęs netenkino. Šiuo atveju tikrai nėra priešų, nėra paradokso, su kuo mes anksčiau susidurdavome, – nėra pinigų. Pinigų yra, reikia tik gebėti vieniems tinkamai paprašyti, kitiems sparčiai išmokėti tiems, kam reikia, bet, aišku, su tam tikrais kontrolės mechanizmais.
Aš tikrai nesiruošiu kažko prognozuoti, aš vadovaujuosi ir teikiama informacija tiek iš Finansų ministerijos, tiek iš mūsų analitikų. Šiandien tikrai nenorėčiau prognozuoti, kokios bus pasekmės. Šiandien tikslas vienas – kad nebūtų tokių skaudžių pasekmių, apie ką jūs kalbate, ką kalbėjo ir finansų ministras apie prognozes, ir mes tikrai dar turime galimybę šiandien tų ypatingai skaudžių pasekmių išvengti, jeigu visi sutartai ir sutelktai bent jau ieškosime geriausių sprendimų. Aš nesakau, kad mes padarėme planą, jis yra neklystantis, nekintamas ir tik toks turi būti. Mes matome, reaguojame. Dėl kriterijų aš irgi minėjau. Jeigu reikės, bus korekcijos, nes tai yra naujos priemonės, pirmą kartą ir taip skubiai taikomos.
PIRMININKAS. Ačiū. R. Budbergytė. Ruošiasi A. Armonaitė. Prašom, Rasa.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Labai ačiū. Norėčiau gerbiamojo premjero paklausti. Dabar viešai, o ir rinkėjai mums siunčia daug signalų, kad vis dėlto tai, kas šiuo metu vyksta su Vyriausybės siūlomomis valstybės pagalbos priemonėmis, suponuoja tokį supratimą, kad labai daug dėmesio krypsta per priemones, projektuojamas stambiajam verslui. Tikrai kelia nerimą tai, kad balandžio 18 dieną Smulkiojo ir vidutinio verslo taryba kreipėsi į Seimo Antikorupcijos komisiją su raštu, kad ji, kaip taryba, kuri atstovauja smulkiajam ir vidutiniam verslui, mato, kad į jų interesus yra nepakankamai atsižvelgiama, taip pat ir kad jie yra neįtraukiami į įvairias darbo grupes.
Taip pat jie kelia daug klausimų, į kuriuos būtų logiška, kad jiems būtų atsakyta, ir aš tų atsakymų ir darbo grupėje negirdžiu.
PIRMININKAS. Klauskite.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Premjere, ar jums yra žinoma apie jų reikalavimus, apie kuriuos nekalba nei „Invega“, nei kiti ministrai, ir ar jūs ruošiatės ką nors padaryti, kad spręstumėte smulkiojo verslo bankroto problemas?
PIRMININKAS. Prašom, premjere.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū. Miela Rasa, dėl jūsų paminėtos asociacijos. Iš tikrųjų sakyti, kad čia nukreipta į stambųjį verslą, nėra jokio pagrindo. Ir iš esmės net pagrindinė priemonė jiems dar nepradėta taikyti. Visos ligšiolinės priemonės yra nukreiptos į smulkųjį ir vidutinį verslą. Tačiau kada mūsų gerbiami socialiniai partneriai sako: skirta 50 mln., viena iš paramos priemonių, tada padalinkime visiems individualiai dirbantiems, smulkiosioms įmonėms ir išeina po kelis šimtus eurų. Tiesiog skleidžiamas nesusipratimas. Ne visos įmonės patiria sunkumų, ne visi individualiai dirbantys asmenys susidūrė su šita krize ir turi nuostolių. Kiti atvirkščiai – verslai auga, turi kitų pajamų.
Arba siūlymas, kurį jūs minėjote, man žinomas. Jūs užtikrinkite, pagalvokite, kad prekės Lietuvoje būtų perkamos tik iš Lietuvos gamintojų. Ką galima į tokį argumentą atsakyti? Tai arba mes tada išstojame iš Europos Sąjungos, įsivedame muitus ir muitais reguliuojame šių prekių tiekimą, arba padarome Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas (aš čia šiek tiek šaržuoju), kad pirkėjas privalo pasirinkti ne viešo konkurso būdu pagal ekonomiškumo arba pigiausios kainos kriterijus, bet pagal kilmę paslaugų arba prekių. Jūs suprantate, kaip galima į tokius siūlymus sureaguoti.
Į visas konstruktyvias pastabas, kokios yra, net ir kritiškas, mes tikrai reaguojame. Darbo grupė dirba, niekas nedraudžia, kad darbo grupėje turi būti tik tie patys asmenys. Kviečiami visi, kas turi idėjų, turi siūlymų ir pageidavimų. Bet padaryti darbo grupę 60 žmonių, tai suprantate, koks bus darbo grupės efektyvumas. Taigi tikrai girdime ir smulkųjį, ir vidutinį, ir stambųjį, kur problemų yra, ir žemės ūkyje yra numatomos priemonės. Pirmadienį dėl žemės ūkio problemos sprendimo ir subsidijavimo apie 320 mln. eurų įvairiems sektoriams yra sprendimai priimti. Bet vėlgi turime surasti argumentą, kad ta mūsų parama būtų taikliausia tam, kam reikia, o ne tam, kas galbūt nori kokias nors senesnes problemas spręsti. Tiesiog dialogas, mes esame atviri ir nuo nieko neatsitvėrę.
PIRMININKAS. Ačiū. A. Armonaitė. Ruošiasi A. Dumbrava. Prašom, Aušrine.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Dėkoju, premjere, ministrai. Norėčiau pasiteirauti dėl nuomos pajamų kompensavimo. 100 mln. eurų skiriama šiai priemonei ir ekspertai, tarp jų ir Lietuvos banko ekspertai, kritikuoja šią priemonę motyvuodami tuo, kad ji daugiau yra skirta stambiajam verslui, ir smulkesnieji iš tikrųjų, pasidomėjau, negali pasinaudoti. Tai gal galėtumėte pakomentuoti ir kada bus priemonės smulkiajam ir vidutiniam verslui konkrečiai dėl nuomos pajamų?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Miela kolege, dar negali pasinaudoti niekas, nes tokia priemonė nėra nei patvirtinta, tik vakar Vyriausybės neformaliame pasitarime apsispręsta dėl koncepcijos, būtų taikoma tik smulkiajam ir vidutiniam verslui ši priemonė, tiktai. Dėl notifikavimo jau turbūt yra kreiptasi į Europos Komisiją, kai bus patvirtinta, šitą priemonę paleis. Mes tikrai suprantame, kad stambus nuomininkas turi visiškai kitokias derybines galias ir tiek pagalbos, ko gero, net nereikia. O smulkiajam, daugybė nuomininkų vis dėlto atstovauja smulkiajam verslui, tai yra ir individualios dirbtuvėlės išnuomotos, ir siuvyklos, ir prekybos vietos, pagalba yra reikalinga. Tai mes tą pagalbą, gavę Europos Komisijos sprendimą, leidimą, pateiksime ir tuo modeliu galės pasinaudoti. Tikrai šita priemonė patvirtinta, aš manau, kad mes rytoj Vyriausybės posėdyje jau galutinai priimsime teisės aktą, bet tai susiję tik su smulkiuoju ir vidutiniu verslu.
Na, ir galbūt laikinasis ekonomikos ministras gali papildyti.
PIRMININKAS. Jeigu galima, labai trumpai.
Ž. VAIČIŪNAS. Labai trumpai. Notifikaciją suderinti su Europos Komisija tikimės šią savaitę.
PIRMININKAS. Kolegos, aš turiu atsiprašyti A. Dumbravos, nes mes dar turime keletą problemų ir nuo 13 valandos jau turime balsuoti, jeigu Algimantas nepyks, gerai? Mes jau paskelbėme balsavimą, 13 valandą Valstiečių frakcija jau turi pradėti balsuoti. (Balsai salėje) Prašau? Ne, mes nebalsuojame, mes jau nutarėme, slaptas balsavimas prasideda 13 valandą.
Kolegos, dėl balsų skaičiavimo grupės. Dar kartą primenu. Balsų skaičiavimo grupė: R. Andrikis – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija, R. J. Dagys – Mišri Seimo narių grupė, S. Gentvilas – Liberalų frakcija, M. Majauskas – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija, A. Papirtienė – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija, A. Sysas – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija, L. Talmontas – Lietuvos lenkų rinkimų akcija.
Kolegos, dar kartą primenu grafiką. 13 valandą valstiečiai balsuoja, 13 val. 15 min. – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, 13 val. 30 min. – Mišri Seimo narių grupė, 13 val. 40 min. – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija, 13 val. 45 min. – Liberalų sąjūdžio frakcija, 13 val. 50 min. – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija ir 13 val. 55 min. – Lietuvos lenkų rinkimų akcija. Kaip suprantate, kolegos, 14 valandą balsavimą baigiame.
Taigi skelbiu pertrauką iki 14 valandos ir visus kviečiu į I rūmus. Ne čia, o I rūmuose, prie Vitražo galerijos. Kolegos, prašau tiksliai ateiti balsuoti.
Pertrauka
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, noriu informuoti, kad slaptas balsavimas dėl Konstitucinio Teismo teisėjų ir Aukščiausiojo Teismo teisėjų baigtas. Kartu baigtas ir rytinis posėdis. (Gongas)