LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Socialinių reikalų ir darbo komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO BIUDŽETO 2021 METŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-5294

2020-11-23 Nr. 103-P-49(2)

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: M. Lingė – Komiteto pirmininkas, V. Aleknaitė-Abramikienė, R. Baškienė, J. Džiugelis, D. Griškevičius, L. Kukuraitis, M. Ošmianskienė, A. Petrošius, A. Sysas, G. Skaistė, T. Tomilinas; komiteto biuras: E. Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos: D. Jonėnienė, A. Kazlauskienė, I. Kuodienė, padėjėjos: R. Liekienė, I. Žukauskaitė; kviestieji asmenys: A. Misevičius – Valstybės kontrolieriaus pavaduotojas, J. Rukšėnaitė – Valstybės kontrolės Biudžeto politikos stebėsenos departamento direktorė, R. Ibelhauptaitė – Valstybės kontrolės Biudžeto politikos stebėsenos departamento vyriausioji specialistė, K. Tamoševičienė – Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus viršininkė, E. Radišauskienė – socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, E. Bingelis – socialinės apsaugos ir darbo viceministras, V. Kalinauskas – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus vedėjas, V. Žagūnienė – Finansų ministerijos Švietimo, Kultūros ir socialinių sektorių skyriaus vedėja, R. Petrošė – Finansų ministerijos Švietimo, kultūros ir socialinių sektorių skyriaus vyr. specialistė, J. Varanauskienė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktorė, M. Jautakis – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Teisės skyriaus vedėjas.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-10-19				Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime.	Atsižvelgti.

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2020-10-19

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime.

Atsižvelgti.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Lietuvos bankas,

2020-11-09

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS 2021 METŲ VALDŽIOS SEKTORIAUS BALANSO RODIKLIO PAGERĖJIMO UŽDUOČIŲ ĮVYKDYMO POVEIKIO PASITIKĖJIMUI FINANSŲ SISTEMOS STABILUMU IR KAINŲ STABILUMUI

Remdamiesi Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, teikiame išvadą dėl numatomų Lietuvos Respublikos 2021 m. valstybės, savivaldybių, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų rodiklių galimo poveikio pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu ir kainų stabilumui, išskirtinį dėmesį skirdami išoriniam ūkio subalansuotumui ir ilgalaikiam valdžios sektoriaus finansų tvarumui. Vertinimas atliktas remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 15 d. Lietuvos Respublikos Seimui pateiktu Lietuvos Respublikos 2021 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu ir kita su juo susijusia informacija (toliau – projektai)[1].

Santrauka:

· Lietuvos banko vertinimu, dėl projektuose formuojamo 2021 m. valdžios sektoriaus balanso ir gerokai išaugsiančios valdžios sektoriaus skolos, nepasitikėjimo finansų sistemos stabilumu rizika yra padidėjusi, tačiau valdoma, nes mažų palūkanų normų aplinka sudaro prielaidas finansuoti valdžios sektoriaus deficitą mažesnėmis išlaidomis.

· Naujai įgyvendinamų priemonių poveikis kainų raidai bus ribotas – 2021–2023 m. vidutinę metinę infliaciją iš viso padidins apie 0,2 proc. punkto^{^[2]}.

· Vis dėlto atkreipiame dėmesį į tai, kad formuojami valdžios sektoriaus rodikliai gali būti prastesni, nei numatyta projektuose.

· 2021 m. valdžios sektoriaus deficitas gali būti didesnis, jeigu visa numatyta dotacijų iš Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility, toliau RRF) suma nebus gauta, o išlaidos, susijusios su Ateities ekonomikos DNR plano įgyvendinimu, patirtos.

· Be to, yra rizika, kad gaunama pajamų suma iš kitais metais prasidėsiančių mokesčių atidėjimų, susikaupusių per 2020 m., grąžinimo gali būti mažesnė, nei planuojama.

· Kita vertus, valdžios sektoriaus išlaidos gali būti didesnės, nei planuojama, dėl didesnių, nei numatyta, pandemijai ir jos pasekmėms suvaldyti reikalingų lėšų.

· Taip pat yra rizikų dėl skolintų lėšų efektyvaus panaudojimo, ypač susijusių su Ateities ekonomikos DNR plano įgyvendinimu.

2021 m. valdžios sektoriaus deficitas gali būti didesnis, jeigu visa numatyta lėšų iš RRF suma nebus gauta, o išlaidos, susijusios su Ateities ekonomikos DNR plano įgyvendinimu, patirtos. Taip pat yra rizika, kad pajamos iš mokesčių atidėjimų grąžinimo gali būti mažesnės, nei planuojama. Biudžeto projektuose numatoma, kad 2021 m. išlaidos naujų Ateities ekonomikos DNR plano veiksmų įgyvendinimui sudarys 1,6 mlrd. eurų (3,2 % BVP), iš jų 813 mln. eurų (1,6 % BVP) bus finansuojama RRF lėšomis[3]. RRF ir dotacijų sumos, teksiančios atskiroms šalims, kol kas nėra patvirtintos, be to, net ir ES šalims susitarus dėl RRF, yra rizika, kad siūlomi Ateities ekonomikos DNR plano projektai neatitiks RRF vertinimo kriterijų, todėl planuojama lėšų suma nebus gauta. Negavus planuoto finansavimo iš RRF, Ateities ekonomikos DNR plano projektai turės būti finansuojami iš kitų šaltinių: pavyzdžiui, nuosavomis, skolintomis, ES struktūrinės paramos lėšomis. Pavyzdžiui, jeigu nebūtų gauta apie 20 proc. 2021 m. planuojamos sumos iš RRF, o Ateities ekonomikos DNR plano projektai vis tiek būtų vykdomi, valdžios sektoriaus deficitas būtų apie 0,3 proc. p. didesnis ir sudarytų 5,3 proc. BVP. Vis dėlto, kadangi RRF yra nauja priemonė ir iš jos finansuotinų projektų vertinimo kriterijai dar nėra tiksliai žinomi, negauta lėšų suma galėtų būti dar didesnė ir atitinkamai lemtų reikšmingesnį valdžios sektoriaus deficito pablogėjimą. Minima rizika sumažėtų, jeigu būtų įtvirtinta nuostata, kad projektai, kuriuos numatoma finansuoti RRF lėšomis, galėtų būti pradėti įgyvendinti tik gavus jų finansavimo iš RRF patvirtinimą. Tačiau tokiu atveju Ateities ekonomikos DNR planas tokia apimtimi, kaip buvo planuota, nebūtų įgyvendinamas, be to, neaiškus įgyvendinimas projektų, kuriems Vyriausybės nutarimu jau buvo skirta lėšų 2020 m. Taip pat yra rizika, kad pajamos iš mokesčių atidėjimų grąžinimo gali būti mažesnės, nei planuojama. Projektuose numatyta, kad pagrindinių mokesčių (PVM, GPM, pelno) apie ketvirtadalis susidariusios mokestinės skolos nebus gauta iš viso, o likusi suma bus grąžinta per 1–3 m. Remiantis paskelbtomis mokesčių atidėjimų grąžinimo sąlygomis, mokesčių mokėtojai per 2020 m. susidariusias mokesčių skolas be palūkanų galės sumokėti per 2 m. arba, jei finansinė situacija sudėtinga, – per 5 m. (šiuo atveju po 2022 m. gruodžio 31 d. būtų skaičiuojamos palūkanos). Tačiau mokesčių mokėtojai turės galimybę paprašyti pirmąją įmoką nukelti vieniems metams. Manome, kad tebesitęsiančios pandeminės situacijos sąlygomis įmonių, kurios norės pasinaudoti šia galimybe, dalis gali būti didelė, todėl reikšmingesnė dalis atidėtų mokesčių grąžinimų bus gauta tik 2022 m.

2021 m. valdžios sektoriaus deficitas gali būti 0,5–1,2 proc. p. prastesnis (ir sudaryti 5,5–6,2 % BVP) dėl, tikėtina, didesnio su pandemija ir jos pasekmių valdymu susijusių lėšų poreikio. Daugelis kovai su COVID-19 ir jo padariniais patvirtintų priemonių baigia galioti iki 2021 m. pradžios (pavyzdžiui, darbo paieškos išmokos, subsidijos grįžusiesiems iš prastovų ir kt.), kaip numatyta atitinkamuose įstatymuose ir Vyriausybės nutarimuose. Vis dėlto tęsiantis ekstremaliai padėčiai tam tikros priemonės galios, o lėšos joms bus reikalingos ir 2021 m. (pavyzdžiui, ligos išmokos, subsidijos prastovų metu, papildomos išlaidos sveikatos apsaugai ir kt.). Kaip rodo projektuose pateikti skaičiavimai, suplanuotos lėšos šioms reikmėms yra gerokai mažesnės nei išlaidos, patirtos 2020 m. Pavyzdžiui, atsižvelgiant į dabartinę epidemiologinę situaciją, 2021 m. ligos socialiniam draudimui, tikėtina, nebus išleista gerokai mažiau, nei numatoma 2020 m. Lietuvos banko vertinimu, labai tikėtina, kad pandemijos ir jos pasekmių valdymo priemonės gali pareikalauti didesnių išlaidų, nei šiuo metu numatyta projektuose. Juose pateikti skaičiavimai rodo, kad toms priemonėms, kurios galioja ekstremalios situacijos ir (arba) karantino metu (neįtraukiant priemonių, kurių įstatymuose nustatyta galiojimo data yra gruodžio 31 d.), 2020 m. gali būti išleista apie 700 mln. eurų (žr. lentelę). Jei 2021 m. prireiktų bent pusės šių lėšų, valdžios sektoriaus deficitas didėtų apie 0,5 proc. BVP, o jei prireiktų tiek pat lėšų, – 1,2 proc. BVP (atitinkamai deficitas padidėtų iki 5,5–6,2 % BVP)[4]. Be to, dalis išlaidų 2020 m. buvo vienkartinės arba jos suplanuotos iki 2020 m. gruodžio 31 d. Joms 2020 m. planuojama išleisti apie 2,7 proc. BVP. Atitinkamų papildomų lėšų reikėtų, jeigu būtų nutarta panašios apimties priemonių imtis ir 2021 m. Atsižvelgiant į besitęsiančią pandeminę situaciją, būtų tikslinga biudžete numatyti lėšas, kurių prireiktų fiskalinėms priemonėms, kurios automatiškai galioja esant ekstremalios padėties ir (arba) karantino režimams, nes tikėtina, kad jos bus patirtos. Manome, kad reikėtų vengti praktikos, kai reikšminga dalis išlaidų yra neįtraukiamos į biudžetą, kaip buvo daroma 2020 m. Lietuvos banko vertinimu, svarbu įtvirtinti apgalvotą karantino metu taikomų paramos ir skatinimo priemonių sistemą, kuri leistų gyventojams ir verslui pasinaudoti parama, kai jos labiausiai reikia, ir ji turėtų įsijungti „automatiškai“. Pagalbos teikimas vienkartinėmis ad hoc fiskalinėmis priemonėmis apsunkina įmonių galimybes planuoti veiklą ilgesnėje perspektyvoje, todėl stabdo ekonomikos transformaciją, lėtina investicijų augimą, o ateityje tai gali lemti, kad mokesčių bus surinkta mažiau.

Lentelė. Fiskalinės išlaidų priemonės, neįsk. investicijų ir priemonių verslo likvidumui palaikyti, tiesiogiai neveikiančių balanso (paskolų, garantijų ir kt.)

Priemonė	Planuojama išleisti 2020 m., mln. eurų	Proc. BVP	Prielaida, jei 2021 m. būtų išleista pusė 2020 m. sumos, mln. eurų	Proc. BVP
Išlaidų priemonės, kurios galioja ekstremalios padėties ir (arba) karantino metu, t. y. šiems režimams galiojant lėšų joms reikėtų automatiškai, ir papildomos išlaidos sveikatos apsaugai
Ligos išmokos prižiūrintiesiems vaikus, senyvo amžiaus žmones ir neįgaliuosius nustačius infekcijų plitimą ribojantį režimą, taip pat sunkiomis lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims*	153	0,3	77	0,2
Subsidijos už prastovose esančius darbuotojus	238	0,5	119	0,2
Asmens apsaugos priemonių, reagentų, medicininės ir kitos įrangos įsigijimas, ekstremaliosios situacijos valdyme dalyvaujančių valstybės institucijų papildomos išlaidos, įskaitant darbuotojų atlyginimų priedus	184	0,4	92	0,2
Išmokos savarankiškai dirbantiesiems*	130	0,3	65	0,1
Iš viso	705	1,4	352	0,7
Išlaidų priemonės, kurios galioja iki 2020 m. gruodžio 31 d. arba 2020 m. buvo vienkartinės, t. y. lėšų joms reikėtų, jei būtų priimti sprendimai jas pratęsti
Darbo paieškos išmokos	138	0,3	69	0,1
Subsidijos už darbuotojus, grįžusius iš prastovų*	529	1,0	265	0,5
Vienkartinės išmokos šeimoms už vaikus, išmokos pensijų ir šalpos išmokų gavėjams	254	0,5	127	0,3
Kompensacijos už nuomą	90	0,2	45	0,1
Subsidijos mažoms įmonėms	100	0,2	50	0,1
Kitos (išmokos už palūkanas, žemės ūkio sektoriui, didesnė socialinė parama ir kt.)	263	0,5	132	0,3
Iš viso	1 374	2,7	687	1,4
Šaltinis: 2021 m. Lietuvos biudžeto projektas.
* Patikslinta pagal tikėtiną įvykdymą.

Lietuvos banko vertinimu, yra rizikų dėl skolintų lėšų panaudojimo efektyvumo, ypač susijusių su Ateities ekonomikos DNR planu. Atsižvelgiant į tai, kad didelę dalį planuojamo valdžios sektoriaus deficito 2021 m. lems Ateities ekonomikos DNR plano įgyvendinimas (naujiems veiksmams bus skirta 1,6 mlrd. eurų (3,2 % BVP), atkreipiame dėmesį į rizikas, susijusias su plane numatytų priemonių tikslingumu ir efektyvumu. Lietuvos banko vertinimu, plane pasirinktos ilgalaikių investicijų kryptys iš esmės yra teisingos, tačiau itin svarbu užtikrinti, kad projektų turinys atitiktų strategines kryptis, kurioms jie priskiriami. Ilgalaikių investicijų pagrindinis kriterijus turėtų būti nebe greitis, o projektų kokybė. Siūlytume pavėlinti ir pailginti numatomus plano įgyvendinimo terminus, kad būtų galima tiksliau įvertinti jau anksčiau numatytų ir dabar planuojamų investicijų poreikį pasirinktoms sritims. Skubotas lėšų skyrimas didina riziką, kad šios lėšos bus panaudotos neefektyviai, atiteks labiau einamosioms išlaidoms nei investicijoms, o ekonominė nauda bus nedidelė. Manome, kad ilgalaikėje perspektyvoje valstybė gautų didesnę ekonominę naudą, jeigu būtų skirta papildomai laiko ir reikiamų resursų siekiant tiksliau įvertinti investicijų poreikį pasirinktoms sritims, taip pat atlikus išsamų kiekvienos plane pateiktos priemonės kuriamos naudos šalies ekonomikai vertinimą. Aiškus prioritetas turėtų būti struktūrinė ekonomikos transformacija, ilgalaikių iššūkių sprendimas. Taupant ribotus valstybės finansus, pirmenybė turi būti teikiama ne tik rentabilioms, bet ir didžiausią naudą šalies ekonomikai kuriančioms priemonėms. Ilgesniu laikotarpiu didesnę pridėtinę naudą turėtų nešti investicijos į švietimą ir žmogiškąjį kapitalą, kurios turėtų padėti pritraukti užsienio investicijas, didinti užimtumą ir skatinti aukštesnės pridėtinės vertės eksportą. Manome, kad reikia kritiškai persvarstyti Ateities ekonomikos DNR planą ir pagal poreikį tikslinti investicijų poreikį ir pobūdį bei itin atsakingai planuoti ES atsigavimo fondo lėšų panaudojimą, o sprendimai dėl atskirų projektų turėtų būti priimti atsižvelgiant į naudos ir kaštų analizės įžvalgas. Neefektyvaus lėšų panaudojimo rizika sumažėtų, jeigu dauguma Ateities ekonomikos DNR plano projektų būtų įgyvendinami tik EK patvirtinus Lietuvos RRF planą. Teikiamų investicinių projektų naudingumui vertinti siūlome pasitelkti kaštų ir naudos analizę, kuri valstybei leistų racionaliau naudoti turimus ribotus išteklius, pavyzdžiui, kiek ir kokios viešosios infrastruktūros reikia, arba bent jau žinoti tikrą siūlomų investicinių projektų kainą. Taip pat atkreipiame dėmesį į tai, kad RRF lėšos galės būti panaudotos iki 2026 m. Net jei EK patvirtintų siūlomus projektus, planuoti 1/3 visų numatomų gauti lėšų išleisti jau kitais metais (iš viso iš šios priemonės planuojama gauti 2,4 mlrd. eurų, o 2021 m. planuojama panaudoti 0,8 mlrd. eurų) reiškia itin skubotą projektų pasirinkimą. Tai didina riziką, kad pasirinkti projektai nebus patys tinkamiausi nustatytiems tikslams pasiekti. Skubotai priimamų projektų rezultatas gali būti priešingas, nei norima, – didės įsipareigojimai, tačiau laukiamo rezultato – ekonomikos transformacijos, siekiant tvarios ir konkurencingos ekonomikos, – nebus pasiekta.

Projektuose suplanuotų viešųjų finansų rodiklių keliama rizika pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu ir kainų stabilumui yra valdoma, tačiau svarbu, kad skolinimasis būtų itin atsakingas ir racionalus. Šiuo metu skolinamasi už itin mažas palūkanas ir tai sudaro sąlygas lengviau finansuoti valdžios sektoriaus deficitą. Vis dėlto tai nereiškia, kad papildomas skolinimasis nekelia jokios rizikos. Tyrimai rodo, kad dažni atvejai, kai palūkanos staigiai ir labai pakyla, o tai gali greitai padidinti finansavimosi sąnaudas. Be to, esant dideliam neapibrėžtumui dėl pandemijos plitimo ir trukmės, lėto ekonomikos augimo periodas gali užsitęsti, tai dar labiau didintų valdžios sektoriaus deficitą. Rizikų dėl skolos didėjimo gali kilti ir ilgesniu laikotarpiu: didesnė skola suteikia mažiau fiskalinės erdvės reaguoti tiek į ilgalaikius iššūkius, tiek į trumpojo ir vidutinio laikotarpio problemas, ji lemia didesnes išlaidas skolai tvarkyti ir atitinkamai mažina galimybes finansuoti kitas sritis, taip pat lemia didesnį finansavimosi poreikį, todėl didėja rizika dėl sunkumų refinansuojant skolą, didėja pažeidžiamumas dėl palūkanų normų šoko. Atsižvelgdami į tai, atkreipiame dėmesį į efektyvaus skolintų lėšų panaudojimo svarbą: itin svarbu, kad skolintos lėšos būtų skirtos toms fiskalinėms priemonėms, kurios būtų efektyviausios stabilizuojant ekonomiką, būtų tikslinės ir savalaikės, sudarytų sąlygas greitai atsigauti ekonomikai, stiprintų ekonomikos pagrindus, nes ekonomikos augimas yra vienas iš svarbiausių skolą stabilizuojančių veiksnių.

2021 m. planuojama pasiskolinti 5,1 mlrd. Eur, iš kurių reikšmingą dalį –vidaus rinkoje (1,9 mlrd. Eur), tačiau atsižvelgiant į rinkos padėtį ir pajėgumus skolinti 2020 m., Lietuvos banko vertinimu, vidaus rinka 2021 m. turėtų būti pajėgi paskolinti LR Vyriausybei numatomą sumą. Nors ši suma yra reikšminga ir sudaro apie 9 proc. viso bankų paskolų portfelio, vis dėlto, bankai yra sukaupę gana nemažas likvidžių lėšų atsargas, kurių laikymas centriniame banke, vyraujant neigiamoms palūkanoms, kainuoja. Todėl yra tikėtina, kad neigiamų palūkanų aplinka turėtų sudaryti paskatas bankams panaudoti likvidžias lėšas įsigyjant mažo pajamingumo Vyriausybės vertybinius popierius.

Projektuose numatyti planai didinti finansavimą savivaldos institucijoms ir toliau palaikyti griežtą jų skolinimosi kontrolę finansinio stabilumo kontekste vertintini teigiamai, tačiau reikia imtis priemonių ir sumažinti savivaldos institucijų ir joms priklausančių įmonių finansinių ataskaitų netikslumus. Savivaldybių skolos limitas, kaip ir 2020 m., negalės viršyti 60 proc. prognozuojamų pajamų, o Vilniaus m. savivaldybės – 75 proc. Savivaldybių įsipareigojimai pagal garantijas dėl jų valdomų įmonių prisiimtų finansinių įsipareigojimų negalės viršyti 10 proc. prognozuojamų pajamų, o savivaldybių esami įsiskolinimai (išskyrus sumas paskoloms grąžinti) 2022 m. pradžioje negalės būti didesni nei 2021 m. pradžioje. Tokie patys, teigiamai vertinami, apribojimai buvo numatyti ir 2020 m. biudžete.

Pažymėtina, kad ir toliau konsoliduotas savivaldos institucijų ir joms priklausančių įmonių finansinių įsipareigojimų dydis išlieka netikslus. Į su skola susijusių duomenų kokybės trūkumus savo ataskaitose ne kartą atkreipė dėmesį Valstybės kontrolė[5]. Lietuvos Respublikos finansų ministerija, įgyvendindama ankstesnę[6] Valstybės kontrolės rekomendaciją, parengė rekomendacijas viešojo sektoriaus subjektams, tačiau to nepakanka, nes klaidų finansinėse ataskaitose vis dar yra. Tai kelia riziką, kad realus savivaldos institucijų ir įmonių įsipareigojimų dydis gali būti didesnės vertės, nei tas, kuris naudojamas vertinant, kaip savivaldos institucijos ir įmonės laikosi skolos limitų. Todėl minėti vertinimai gali būti netikslūs. Be to, galimai didesni savivaldybių įsipareigojimai gali kelti didesnę valdžios sektoriaus deficito riziką.

Kainų raidai Lietuvoje poveikį turės šie projektuose numatyti nauji diskretūs sprendimai: išmokų vaikams didinimas, didesnis atlygis valdžios sektoriaus darbuotojams, pensijų didinimas ir kt. Projektuose planuojami pakeitimai vidutinę metinę infliaciją 2021–2023 m. padidintų 0,2 proc. punkto. Vidutinei metinei infliacijai poveikį turės šie sprendimai:

a) išmokos vaikams. Nuo 2021 m. siūloma tikslines išmokas vaikams padidinti nuo 60 iki 70 Eur;

b) atlygis darbuotojams. Jis 2021 m. didės dėl kelių sprendimų: 1) 2021 m. sausio mėn. nuo 607 iki 642 Eur padidės minimalioji mėnesinė alga; 2) nuo 2021 m. didinamas darbo užmokestis valdžios sektoriaus darbuotojams (dėl pareiginės algos bazinio dydžio didinimo ir kitų vienkartinių sprendimų);

c) socialinio draudimo sistemos pakeitimai. Nuo 2021 m. didinamos šalpos išmokos, socialinių išmokų baziniai dydžiai, pensijos.

Šių sprendimų grynasis poveikis gyventojų disponuojamosioms pajamoms bus teigiamas ir sudarys apie 494 mln. Eur. Makroekonominiu požiūriu individualūs priemonių poveikiai infliacijai yra maži, todėl pateiktas suminis poveikio vertinimas.

Apsvarstyti ir įvertinti Vyriausy-bei.

Valstybės kontrolė,

2020-11-10 Nr. BPE-8

IŠVADA DĖL STRUKTŪRINIO POSTŪMIO UŽDUOTIES, NUSTATOMOS VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMO PROJEKTE, IR PAPILDOMŲ PRIEMONIŲ (PINIGINE IŠRAIŠKA) POREIKIO ŠIAI UŽDUOČIAI ĮVYKDYTI

Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 6 straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatyta, kad struktūrinio postūmio užduotis ir jų gaires likusiais vidutinio laikotarpio metais Vyriausybė siūlo Seimui ir Seimas jas nustato tik tiems metams, prieš kuriuos faktinis arba numatomas struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas yra didesnis arba faktinis ar numatomas struktūrinis valdžios sektoriaus perteklius yra mažesnis negu vidutinio laikotarpio tikslas. Metams, kuriais susidaro išskirtinės aplinkybės, struktūrinio postūmio užduotys nenustatomos.

Valstybės kontrolė, vykdydama biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas (toliau – Fiskalinė institucija), kovo 26 d. paskelbė išvadą, kurioje patvirtino, kad Lietuvoje susidariusi padėtis atitinka neįprasto įvykio sąvokos apibrėžimą, todėl galima nustatyti išskirtines aplinkybes. Reaguojant į COVID-19 pandemijos įtaką ekonomikai ir valdžios sektoriaus finansams fiskalinės drausmės taisyklių taikymas 2020–2021 m. laikinai susiaurintas. Europos Sąjungos lygmeniu aktyvuota bendroji Stabilumo ir augimo pakto išlyga, leidžianti šalims nukrypti nuo reikalavimų valdžios sektoriaus biudžetams.

Vyriausybė 2021 m. valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projektų apžvalgoje nurodė, kad 2020 m. numatomas 8,4 proc. BVP dydžio struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas, tačiau, atsižvelgiant į išskirtines aplinkybes, struktūrinio postūmio užduotis pagrįstai nenustatyta, kadangi struktūrinio postūmio užduotys nėra nustatomos metams, kuriais susidaro išskirtinės aplinkybės.

Fiskalinė institucija, atlikdama Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytų taisyklių laikymosi stebėseną ir remdamasi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos nepriklausomoms fiskalinėms institucijoms rekomenduojamais principais, atliko 2021 m. valdžios sektoriaus finansinių rodiklių vertinimą ir teikia Seimui savo nuomonę.

Dėl Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytų fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi

1. Susidarius išskirtinėms aplinkybėms, 2020-2021 m. perteklinio valdžios sektoriaus taisyklė pagrįstai netaikoma. Europos Komisijai informavus, kad bendroji Stabilumo ir augimo pakto išlyga galios ir 2021 m., laikomasi prielaidos, kad 2022 m. išskirtinės aplinkybės bus atšauktos ir bus taikomos visos fiskalinės drausmės taisyklės.

2. Išlaidų augimo ribojimo taisyklė 2020 ir 2021 m. pagrįstai netaikoma dėl Lietuvos Respublikos finansų ministerijos minėtam laikotarpiui projektuojamo neigiamo produkcijos atotrūkio nuo potencialo.

3. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas, priešingai nei Privalomojo sveikatos draudimo fondo, 2020 m., tikėtina, atitiks valdžios sektoriui priskiriamų biudžetų taisyklių reikalavimus. 2021 m. Valstybinio socialinio draudimo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondų biudžetų projektai parengti laikantis valdžios sektoriui priskiriamų biudžetų taisyklių.

Dėl valstybės skolos

1. Valdžios sektoriaus skola, esant išskirtinio neapibrėžtumo sąlygoms, artėja prie ES Stabilumo ir augimo pakte bei Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatyme numatytos 60 proc. BVP ribos. Fiskalinė institucija projektuoja, kad 2020 m. VS skola sieks 47,2 proc. BVP, o 2021 m. augs toliau ir sudarys 50,7 proc. BVP.

2. Pažymėtina, kad rizikų balansas išlieka neigiamas: valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis gali augti dėl didesnio nei projektuota valdžios sektoriaus deficito, mažesnio nominaliojo BVP ar prastesnių Lietuvos kredito reitingų. Atsigaunant ekonomikai, svarbu ne tik stabilizuoti valdžios sektoriaus skolos didėjimą, bet ir numatyti jos mažėjimo kryptį. Šalies ekonomikai parodžius spartesnį nei tikėtasi atsigavimą, esančios išskirtinio neapibrėžtumo sąlygos išryškina atsakingos fiskalinės politikos svarbą.

Šią išvadą pagrindžianti analizė pateikta ataskaitoje „2021 m. valdžios sektoriaus biudžetų projektų vertinimas“, kuri kartu su išvada teikiama Seimui.

Apsvarstyti ir įvertinti Vyriausy-bei.

Valstybės kontrolė, 2020-11-11

2020-11-10 Nr. BPE-8

Ataskaita ,,2021 metų valdžios sektoriaus biudžetų projektų vertinimas“

2020–2021 METŲ VALDŽIOS SEKTORIAUS BIUDŽETŲ RODIKLIŲ VERTINIMAS

<...>

1. 2020–2021 METŲ VALDŽIOS SEKTORIAUS BALANSO RODIKLIAI IR RIZIKOS

1.1. 2020 metų numatomos valdžios sektoriaus pajamos ir išlaidos

<...>

11. Numatomas 0,1 proc. BVP siekiantis socialinės apsaugos fondų subsektoriaus deficitas.

Prie neigiamo balanso prisideda prastesni Privalomojo sveikatos draudimo ir Valstybinio socialinio draudimo fondų biudžetų balansai. Dėl didesnių nei planuota išlaidų, pateiktame Seimui projekte¹⁶ numatoma, kad PSDF biudžetas bus deficitinis ir sieks –200,3 mln. Eur, kai PSDF Įstatyme buvo projektuota, kad biudžetas bus subalansuotas. Tai lėmė 63,3 mln. Eur didesnės išlaidos ir 140,4 mln. Eur mažesnės pajamos nei patvirtinta Biudžeto įstatyme. Dėl didesnių nei suplanuota VSDF išlaidų fondo perviršis pateiktame Seimui projekte ¹⁷, planuojama, bus 255,8 mln. Eur mažesnis, nei patvirtinta, ir sieks 88,5 mln. Eur vertinant kaupiamuoju principu. Fiskalinė institucija numato, kad perviršis bus apie 20 mln. mažesnis ir sieks 67,8 mln. Eur¹⁸.

12. BP2021 VSDF projekcijose numatoma, kad 2020 m. pajamos kaupiamuoju principu bus 12,1 mln. Eur didesnės, nei patvirtinta Biudžeto įstatymu ir 325,8 mln. Eur didesnės, nei gauta 2019 m. Verta atkreipti dėmesį, kad vertinant pinigų principu apdraustųjų VSD įmokos 2020 m. sausio–rugsėjo mėn. buvo 160,9 mln. Eur mažesnės nei planuota (4 pav.). Tuo tarpu asignavimai iš valstybės biudžeto buvo 81,2 mln. Eur didesni nei planuota, dėl to sumažėjo Biudžeto įstatyme patvirtintų ir BP2021 numatomų 2020 m. pajamų skirtumas.

<...>

13. 2020 m. sausio–rugsėjo mėn. valstybinio socialinio draudimo fondo išlaidų vykdymas viršija planą 93,7 mln. Eur (5 pav.). Dėl paskelbto karantino kovo–birželio mėn. sparčiau nei planuota augo išlaidos ligos ir motinystės (tėvystės) draudimui. Rugsėjo mėn. duomenimis, jos vertinant pinigų principu 79,1 mln. Eur didesnės nei planuota, ir 47,5 mln. Eur daugiau nei planuota išaugo išlaidos nedarbo socialiniam draudimui.

<...>

1.2. 2021 metų projektuojamos valdžios sektoriaus pajamos ir išlaidos

18. 2021 m. projektuojamas neigiamas (–0,1 proc. BVP) socialinės apsaugos fondų subsektoriaus balanso rodiklis. Jis yra 0,1 proc. p. prastesnis, nei projektuojama BP2021 apžvalgoje (0,0 proc. BVP). Tai labiausiai lemia Fiskalinės institucijos prognozuojamas didesnis VSDF išlaidų augimas nedarbo ir ligos išmokoms (bendrai 62,8 mln. Eur) ir mažesnės pajamos iš apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokų (31,6 mln. Eur) dėl galimai prastesnės COVID-19 situacijos. Dėl šių priežasčių projektuojamas balansas 94,3 mln. Eur mažesnis, nei numatyta BP2021.

<...>

1.3. Numatomos fiskalinės rizikos 2020–2021 m.

<...>

Daug neaiškumo išlieka dėl VSDF ir PSDF biudžetų, kurių rodiklius paveiktų šalyje labai suprastėjusi epidemiologinė situacija. Tai kelia didelę riziką dėl galimai išaugsiančių išlaidų nedarbo socialiniam draudimui ir asmenų sveikatos priežiūrai bei sumažėjančių surenkamų pajamų.

3. FISKALINIAI REZERVAI 2020–2021 M.

<...>

30. VSDF rezervinio fondo lėšos³⁴ gali būti naudojamos nustačius išskirtines aplinkybes ir jas paskelbus KĮ nustatyta tvarka³⁵. 2019 m. pabaigoje VSDF rezervas siekė 194,4 mln. Eur. Esant paskelbtoms išskirtinėms aplinkybėms, Vyriausybės nutarimu buvo leista panaudoti 606 mln. Eur rezervo lėšas ir 2020 m. jas skirti valstybinio socialinio draudimo išmokoms finansuoti³⁶. 2020 m. I pusm. pabaigoje rezervo likutis buvo nulinis ir 194,3 mln. Eur Vyriausybės nutarimu buvo nukreiptos VSDF biudžeto lėšų trūkumui dengti³⁷. Per I pusm. VSDF rezervo lėšų buvo panaudota apie 41,4 mln. Eur. Numatoma, kad apie 556,5 mln. Eur nepanaudotų 2020 m. rezervinio fondo lėšų bus grąžinta į Valstybinio socialinio draudimo rezervinį fondą.

<...>

32. Rezervai kaupiami ir Garantiniame⁴¹ fonde, kuris skirtas užtikrinti garantijas darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam, ir Ilgalaikio darbo išmokų fonde, skirtame asmenų papildomoms finansinėms garantijoms užtikrinti. Šiuose fonduose 2020 m. I pusm. pabaigoje, lyginant su 2019 m. pabaiga, lėšų likutis atitinkamai padidėjo 9,8 ir 7,6 proc. ir bendrai siekė 170,3 mln. Eur.

<...>

33. Daugiau kaip pusę fiskalinių rezervų projektuojama sukaupti socialinės apsaugos fonduose. BP2021 projektuojama, kad fiskaliniai rezervai⁴² 2020–2021 m. turėtų siekti apie 1,3 mlrd. Eur, arba 2,7 ir 2,6 proc. BVP (10 pav.). Didžiausią dalį sudarys VSDF ir PSDF rezervai, kurie minėtu laikotarpiu sieks atitinkamai 1,6 ir 1,4 proc. BVP.

Apsvarstyti ir įvertinti Vyriausy-bei.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Biudžeto ir finansų komitetas, 2020-11-04				*	6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas: Pasiūlyti pagrindiniam komitetui pritarti projektui Nr. XIIIP-5294.	Nepritarti.	Siūloma grąžinti įstatymo projektą Vyriausybei tobulinti (žr. Komiteto siūlomą sprendimą išvados 7 punkte).
2.	Audito komitetas, 2020-11-23				*	6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas: siūlyti pagrindiniam komitetui Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2021 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-5294 grąžinti iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į šiuos argumentus: 1) viešojo sektoriaus biudžetų svarstymas yra sisteminis procesas, todėl Seimo Audito komitetui priėmus sprendimą grąžinti 2021 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų projektą, atitinkamai VSDF biudžetas taip pat turėtų būti grąžintas Vyriausybės sisteminiam įvertinimui; 2) šiuo metu rengiama nauja aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020–2024 metų programa, todėl atitinkamos galimos viešojo sektoriaus biudžetų korekcijos taipogi turėtų būti vertinamos sistemiškai; 3) įvertinus Lietuvos bankas išvadoje „Dėl 2021 metų valdžios sektoriaus balanso rodiklio pagerėjimo užduočių įvykdymo poveikio pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu ir kainų stabilumui“ ir Valstybės kontrolės 2020 m. lapkričio 10 d. ataskaitoje Nr. BPE-8 „2021 m. valdžios sektoriaus biudžetų projektų vertinimas“ pateiktus pastebėjimus dėl galimo didesnio su pandemijos pasekmių valdymu susijusių lėšų poreikio nei suplanuota, o taip pat tai, kad VSDF biudžeto neapibrėžtumas išlieka didelis dėl šalyje stipriai suprastėjusios epidemiologinės situacijos, nes tai kelia didelę riziką dėl galimai išaugsiančių išlaidų nedarbo socialiniam draudimui ir asmenų sveikatos priežiūrai, bei mažėjančių surenkamų pajamų, tikslinga sistemiškai įvertinti suplanuotas VSDF įplaukas ir išlaidas.	Pritarti.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: grąžinti įstatymo projektą Nr. XIIIP-5294 ir su juo susijusius įstatymo projektus (Nr. XIIIP-5295-5298) iniciatoriams tobulinti, įvertinant Lietuvos banko 2020-11-09 išvadoje, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2020 m. lapkričio 10 d. išvadoje ir ataskaitoje Nr. BPE-8 pateiktus vertinimus, Seimo Audito komiteto pasiūlymus, taip pat Komiteto pasiūlymus.

7.2. Pasiūlymai Lietuvos Respublikos Vyriausybei:

7.2.1 Socialinio draudimo pensijoms papildomai indeksuoti pagal priimtą Socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 8 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2651, kurio nepakeitus papildomai reikia numatyti pensijų socialiniam draudimui iš viso 67 mln. eurų (iš jų – 36,7 mln. eurų valstybės biudžeto asignavimai bendrajai socialinio draudimo pensijos daliai kompensuoti). Lėšos šiam įstatymui įgyvendinti nėra numatytos Seimui pateiktuose svarstyti 2021 metų valstybės ir VSDF biudžetų projektuose.

7.2.2 Numatyti papildomai pensijų socialiniam draudimui iš viso 9,5 mln. eurų (iš jų – 5,3 mln. eurų valstybės biudžeto asignavimai bendrajai socialinio draudimo pensijos daliai kompensuoti) - Socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 22 straipsnio pakeitimo įstatymui Nr. XIII-3394 ir Socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 23 ir 54 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3203 pakeitimo įstatymui Nr. XIII-3395 įgyvendinti. Šiais įstatymais gerinama pasirinkusiųjų išankstinę pensiją asmenų padėtis. Lėšos jiems įgyvendinti nėra numatytos Seimui pateiktuose svarstyti 2021 metų valstybės ir VSDF biudžetų projektuose.

8. Balsavimo rezultatai: už – 10, prieš – 0, susilaikė – 1.

9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Mindaugas Lingė.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta.

Komiteto pirmininkas (Parašas) Mindaugas Lingė

Komiteto biuro patarėja D. Jonėnienė

[1] Lietuvos Respublikos 2021 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas ir jo priedai, Nr. XIIIP-5302, 2020 m. spalio 15 d.;

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2021 m. rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas ir jo priedai, Nr. 20-13380(2), 2020 m. spalio 14 d.;

Lietuvos Respublikos 2021 m. privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas ir jo priedai, Nr. 20-13826(2), 2020 m. spalio 14 d.;

2021 metų Lietuvos biudžeto projektas, 2020 m. spalio 16 d. pateiktas Europos Komisijai ir Eurogrupei (https://ec.europa.eu/info/sites/info/files/economy-finance/2021_dbp_lt_lt_0.pdf).

[2] Palyginti, LR finansų ministerijos 2020 m. rugsėjo 14 d. ekonominės raidos scenarijaus vidutinės metinės infliacijos pagal SVKI prognozė 2021-2023 m. atitinkamai buvo 1,8, 2,0, 2,0 proc.

[3] Pastaba: iš 813 mln. eurų 95 mln. eurų yra numatyta kaip rezervas, todėl dėl šios RRF lėšų dalies rizikos nėra.

[4] Galimas valdžios sektoriaus deficito pokytis pateiktas atsižvelgiant į tai, kad apie 100 mln. eurų (0,2 % BVP) COVID-19 plano priemonėms 2021 m. biudžete yra numatyta (plačiau žr. 2021 metų Lietuvos biudžeto projekto, 2020 m. spalio 16 d. pateikto Europos Komisijai ir Eurogrupei, 16 lentelę, nuoroda čia).

[5] Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė. 2019 metų nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio ir valstybės skolos duomenų ir jos valdymo vertinimas, 2020 m. spalio 1 d. (https://www.vkontrole.lt/audito_ataskaitos.aspx?tipas=1).

[6] Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė. 2018 metų nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio ir valstybės skolos duomenų ir jos valdymo vertinimas, 2019 m. spalio 1 d. (https://www.vkontrole.lt/audito_ataskaitos.aspx?tipas=1).