LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

ŠVIETIMO IR MOKSLO KOMITETAS

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NEFORMALIOJO SUAUGUSIŲJŲ ŠVIETIMO IR TĘSTINIO MOKYMOSI ĮSTATYMO NR. VIII-822 2, 4, 7, 9, 10, 11, 13, 15, 16, 17 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 9¹ STRAIPSNIU

ĮSTATYMO

PROJEKTO NR. XIVP-2588

2023-04-21 Nr. 106 -P-14

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas, Komiteto pirmininko pavaduotoja Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Komiteto nariai Dalia Asanavičiūtė, Eugenijus Jovaiša, Silva Lengvinienė, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Laima Nagienė, Aušrinė Norkienė, Beata Pietkiewicz, Edmundas Pupinis, Edita Rudelienė, Vilija Targamadzė, Švietimo ir mokslo komiteto biuro vedėja Lina Vingrytė, patarėjos Justina Paukštė, Rūta Steponėnienė, Deimantė Žegunė.

Kviestieji asmenys (prisijungę elektroninių ryšių priemonėmis): Seimo narės Silvos Lengvinienės patarėja Lina Ališauskienė, Prezidento patarėja Vilma Bačkiūtė, Seimo nario Artūro Žukausko patarėja Rita Balčiūnienė, Prezidento patarėjas Paulius Baltokas, Lietuvos mokslo akademijos prezidentas Juras Banys, Švietimo tarybos narys Audrius Jurgelevičius, Ministro Pirmininko patarėja švietimo, mokslo, inovacijų ir nevyriausybinių organizacijų klausimais Aistė Kairienė, Švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Agnė Kudarauskienė, Všį „Viltis“ vadovė Ramunė Lebedytė-Undzėnienė, Savivaldybių asociacijos patarėjas švietimo klausimais Jonas Mickus, Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjungos vadovas Eligijus Milešinas, Seimo narys Vytautas Mitalas, Seimo narės Vilijos Targamadzės padėjėja Stanislava Sabaliauskienė, Lietuvos pramoninkų konfederacijos generalinis direktorius Ričardas Sartavičius, Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius, Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro direktoriaus pavaduotoja Rasa Šavareikaitė, Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, Studentų atstovybės prezidentas Paulius Vaitiekus, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vyr. specialistė Laura Voverienė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Neformalaus vaikų švietimo skyriaus vyr. specialistė Giedrė Ulytė, Prezidento patarėja Jolanta Urbanovič, LAMA BPO vadovas Pranas Žiliukas, Mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.1	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-03-31	6 (9¹)	(4)		Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Siūlome patikslinti projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 9¹straipsnio 4 dalį, kadangi iš siūlomo reguliavimo neaišku, kokios Individualių mokymosi paskyrų sistemos veiklą užtikrinančios institucijos turimos omenyje. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 9¹straipsnio 3 dalyje numatyta tik šią sistemą administruojanti įstaiga, t.y. švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota įstaiga, jokių kitų institucijų, kurioms būtų pavedama užtikrinti minėtos sistemos veiklą, šiame įstatyme nėra numatyta.	Pritarti	Siūloma formuluotė: „4. Individualių mokymosi paskyrų sistemai valdyti švietimo, mokslo ir sporto ministras sudaro valdymo grupę, tvirtina jos nuostatus ir personalinę sudėtį.“
1.2	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-03-31	13	5		2. Projekto 12 straipsnio 5 dalyje vietoj formuluotės „Šio įstatymo 4 ir 10 straipsnių nuostatos“ įrašytina formuluotė „Šio įstatymo 4 ir 10 straipsniuose išdėstytų Lietuvos Respublikos neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymo 9 ir 16 straipsnių nuostatos“.	Pritarti iš dalies	Pritarti iš dalies, nes pasikeitė straipsnių numeracija. Siūloma formuluotė: „5. Šio įstatymo 5 ir 11 straipsniuose išdėstytų Lietuvos Respublikos neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymo 9 ir 16 straipsnių nuostatos, susijusios su savivaldybės mero įgaliojimais, pradedamos taikyti, kai 2023 m. išrinktos savivaldybių tarybos susirenka į pirmuosius posėdžius. Iki 2023 m. išrinktų savivaldybių tarybų pirmųjų posėdžių taikomos iki šio įstatymo 5 ir 11 straipsnių įsigaliojimo dienos galiojusios Lietuvos Respublikos neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymo nuostatos.“

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1. 1.11	Lietuvos švietimo taryba 2023-04-17	6 (9¹)	(1)		Lietuvos švietimo taryba (toliau - Taryba) yra aptarusi planuojamus pokyčius, susijusius su neformaliuoju suaugusiųjų švietimu ir tęstiniu mokymusi, kuriuos kelis kartus Tarybos nariams pristatė LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vadovai ir šiuos pokyčius koordinuojantys valstybės tarnautojai, ir teikė siūlymus atsakingai ministerijai bei kitų viešojo administravimo institucijų vadovams. Tarybos nariams įvertinus siūlomus Vyriausybės pokyčius, teikiame pateiktus narių siūlymus dėl įstatymo projekto galimo tobulinimo. Siekiant atliepti valstybės ekonominės pažangos tikslus ir skatinti, kad kuo daugiau asmenų įgytų ne tik aukštesnes kompetencijas, bet ir kompetencijas susijusias ir su aukštuoju mokslu bet atliepti susijusias Mokslo ir studijų įstatymo nuostatas, taip pat užtikrinti, kad kuriama sistema apimtų kitų ministerijų turimas priemones, jas nedubliuotų bei būtų užtikrintas tvarus šios sistemos finansavimas, siūloma atitinkamai: Papildyti įstatymo projekto 9 straipsnio atskiras dalis: „1. Individualių mokymosi paskyrų sistema – vieno langelio principu veikianti sistema, kurioje teikiami pasiūlymai mokytis pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programas ir profesinio orientavimo paslaugos asmenims, siekiantiems tobulinti ir (arba) įgyti kompetencijas. tarpinstitucinė sistema, skirta užtikrinti asmens teisę į valstybės paramą, siekiant tobulinti ir (arba) įgyti kompetencijas pagal neformalaus suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi, profesinio orientavimo paslaugas arba atskirus studijų dalykus (modulius). „	Pritarti iš dalies	Pritarti iš dalies, nes atsižvelgta dėl tarpinstitucinio bendradarbiavimo, kuris bus patikslintas poįstatyminiuose teisės aktuose. Esama projekto formuluotė neuždaro kelio aukštosioms mokykloms dalyvauti Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programose. Komiteto siūlomoje formuluotė yra numatyta, kad yra apjungiamas visų neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi sistemoje veikiančių institucijų skiriamas finansavimas ir valdoma informacija apie neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programas bei įgytas kompetencijas. Siūloma formuluotė: 1. Individualių mokymosi paskyrų sistema – vieno langelio principu veikianti vieninga tarpinstitucinė sistema, kurioje teikiami pasiūlymai mokytis pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programas, galimybės pretenduoti į valstybės institucijų skiriamą finansavimą neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programoms ir profesinio orientavimo paslaugos asmenims, siekiantiems tobulinti kompetencijas ir (arba) jų įgyti. Individualių mokymosi paskyrų sistemoje subendrinamas visų neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi sistemoje veikiančių institucijų skiriamas finansavimas ir valdoma informacija apie neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programas bei įgytas kompetencijas.“
2.	Lietuvos švietimo taryba 2023-04-17	6 (9¹)	(2)		„2. Individualių mokymosi paskyrų sistemoje skelbiamos neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programos, kurios atitinka šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytą kokybės užtikrinimo tvarką. Taip pat skelbiamos neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programos, kurias baigus įgyjamos kvalifikacijos ir kompetencijos, įtrauktos į aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų sąrašą, tvirtinamą Užimtumo įstatyme nustatyta tvarka. atskiri studijų dalykai (moduliai). Sistemoje skelbiamos mokymo programos ir atskiri studijų dalykai (moduliai) privalo atitikti šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytą kokybės užtikrinimo tvarką. „	Nepritarti	Komitetas siūlo neapsiriboti tik užimtumo priemonėmis. Užimtumo tarnyba minima todėl, kad ji tvirtina sąrašą, tačiau nėra orientuojamasi tik į vieną priemonę. RRF plane įsipareigota, kad IMP sistemoje bus atvaizduojamos ir programos orientuotos į aukštą pridėtinę vertę teikiančias kompetencijas ir kvalifikacijas. Kadangi aukštos pridėtinės vertės reglamentavimas jau įtvirtintas Užimtumo įstatyme, šio įstatymo apimtyje pateikiama nurodymas į įtvirtintą modelį. Projektu siūlomos nuostatos tikslas – kokybinių reikalavimų taikymas visoms programoms. Pritarus šiam pasiūlymui dalyje dėl modulių būtų neaišku kieno reikalavimus modulis turėtų atitikti, jeigu jis yra ir aukštojo mokslo sistemoje, ir šioje.
3.	Lietuvos švietimo taryba 2023-04-17	6 (9¹)	(4)		“4. Individualių mokymosi paskyrų sistemai valdyti ~~švietimo, mokslo ir sporto ministras~~ Vyriausybė sudaro valdymo grupę, kurios nuostatus ir personalinę sudėtį tvirtina ~~švietimo, mokslo ir sporto ministras~~ Vyriausybė.“	Nepritarti	Formuluotė patikslinta pagal Teisės departamento pastabą. Pritarus šiam pasiūlymui būtų sudaryta ydinga sistema, kad LRV teikia pasiūlymus pati sau ir juos tvirtina.
4.	Lietuvos švietimo taryba 2023-04-17	7 (10)	(3)		Papildyti 10 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Individualių mokymosi paskyrų sistemoje skelbiamų neformaliojo suaugusiųjų švietimo, ir tęstinio mokymosi programų, atskirų studijų dalykų (modulių) kokybės užtikrinimo tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras.“	Nepritarti	Atsižvelgiant į sprendimą priimtą dėl Įstatymo 9¹ straipsnio 1 dalies formuluotės – neįtrauki ir neišskiri studijų modulių, kadangi visas teikiamas turinys pateks po neformaliojo suaugusiųjų švietimo programų tipu ir forma ir tai neapriboja aukštųjų mokyklų ir jų teikiamo turinio dalyvavimo sistemoje.
5.	Lietuvos švietimo taryba 2023-04-17	10 (15)	(4)		Patikslinti 15 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) gauti ~~finansavimą~~ valstybės paramą mokytis pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo~~, ir~~ tęstinio mokymosi programas, atskirų studijų dalykus (modulius).“	Nepritarti	Projektu siūlomas palikti žodį „finansavimas“ siekiant nuostatų derėjimo su visame Įstatymo Projekte vartojamais terminais (9¹ straipsnyje). Taip pat atsižvelgiant į sprendimą priimtą dėl Įstatymo 9¹ straipsnio 1 dalies formuluotės – neįtrauki ir neišskiri studijų modulių, kadangi visas teikiamas turinys pateks po neformaliojo suaugusiųjų švietimo programų tipu ir forma ir tai neapriboja aukštųjų mokyklų ir jų teikiamo turinio dalyvavimo sistemoje.
6.	Lietuvos savivaldybių asociacija 2023-04-17	6 (9¹)	(1)		Lietuvos savivaldybių asociacija (toliau – LSA) susipažino su Lietuvos Respublikos neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymo Nr. VIII-822 2, 4, 7, 9, 10, 11, 13, 15, 16, 17 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 9¹straipsniu įstatymo projektu Nr. XIVP-2588. Vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 8 papunkčiu, suaugusiųjų neformaliojo švietimo organizavimas yra savarankiška savivaldybių funkcija. Todėl suprantama, kad savivaldybės turi organizuoti visuomenės informavimą apie neformalųjį suaugusiųjų švietimą (toliau - NSŠ) ir tęstinį mokymąsi ir konsultavimą šiais klausimais savivaldybės teritorijoje bei suteikti prieigą neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi teikėjams savivaldybės informacinėse sistemose viešinti aktualią informaciją apie vykdomas neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programas ir renginius (9 straipsnis 2 dalis). Tačiau: 1. Dauguma NSŠ programų vykdo ne savivaldybių NSŠ teikėjai, kurie programas įgyvendina tik savo įstaigos darbuotojams, todėl manome, kad jie nebus suinteresuoti skelbti viešai, jei programos bus vykdomos iš savo ar iš ES SF lėšų; Įstatymas papildomas 9¹straipsniu, kuriuo įteisinama Individualių mokymosi paskyrų sistema (toliau - IMP), kurią administruos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Manome, kad savivaldybių NSŠ informacinės sistemos turėtų turėti prieigas prie IMP sistemos, kad būtų pasiektas keičiamo įstatymo tikslas – „įtvirtinti vieno langelio elektroninę informacinę sistemą ir jos veikimo principus, kad suaugusieji asmenys galėtų lengvai rasti informaciją apie neformaliojo mokymosi galimybes, aukštos pridėtinės vertės, skaitmeninės ir žaliosios pertvarkos darbo rinkoje poreikius atitinkančias kompetencijas teikiančias programas ir gauti valstybės finansavimą“.	Pritarti iš dalies	Pritarti iš dalies, nes pasiūlymas susijęs su techniniu individualių mokymosi paskyrų sistemos realizavimu.
7.	Lietuvos pramonininkų konfederacija 2023-04-18				Lietuvos pramonininkų konfederacija (toliau – LPK) teikia nuomonę dėl Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymo nr. Viii-822 2, 4, 7, 9, 10, 11, 13, 15, 16, 17 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo projekto. LPK bendruomenė pabrėžia švietimo sistemos orientavimo į pasaulyje vykstančius pokyčius svarbą. Vykstantys globalūs pokyčiai, skaitmeninimas, žalioji transformacija, Pramonė 5.0, kelia iššūkius darbuotojų kompetencijų kaitai. Nuolat pasisakome, kad turime skatinti dirbančiuosius ir ketinančius dirbti asmenis nuolatiniam mokymuisi visą gyvenimą. Atkreipiame dėmesį į vieną iš tendencijų, jau tampančia problema, su kuria susiduria darbo rinka – tai, kad dirbančiųjų pasiskirstymas švietimo lygiuose neatitinka darbo rinkos struktūros. Žemi bendrojo ugdymo programas baigiančiųjų mokinių pasiekimai įtakoja darbo rinką, mokiniai nestoja į tiksliųjų mokslų krypties specialybes, krizinį lygį pasiekė inžinierinių specialybių pasirinkimas, o ir baigusiųjų įgūdžiai dažnai neatitinka besikeičiančios rinkos poreikių. Lietuva yra viena iš 20 proc. ES valstybių su didžiausiais įgūdžių darbo rinkoje neatitikimais, o daugiau nei 40 proc. Lietuvos gyventojų teigia, kad jų turimi gebėjimai neatitinka poreikio pagal turimą profesiją, iš jų 26 proc. susiduria su kompetencijų trūkumu. LPK bendruomenė pritaria Lietuvos Respublikos neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymo Nr. VIII-822 2, 4, 7, 9, 10, 11, 13, 15, 16, 17 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo projekto aiškinamajame rašte įvardytomis įstatymo projekto rengimą paskatinusioms priežastims, tikslams ir uždaviniams, tačiau LPK nuomone, siūlomais įstatymo pakeitimais Lietuvoje vis dar nesukuriamas ir neįteisinamas mokymosi visą gyvenimą modelis. Manome, kad siūlomais pakeitimais esminio verslo bendruomenės poreikio, t.y. reikalingų darbuotojų įgūdžių (kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo) pagal Sumanios specializacijos prioritetus, leisiančių prisitaikyti prie ekonomikos technologinių pokyčių ir pramonės pertvarkos tobulinimo, nepatenkins. Todėl siūlome grįžti prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 155 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“, veiksmo 1.9.3 : „Parengti bendros mokymosi visą gyvenimą sistemos modelį, apimantį valdysenos, prioritetinių grupių ir programų nustatymo principus, kokybės užtikrinimo, finansavimo sistemos elementus, ir įtvirtinti modelio teisinį reglamentavimą Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatyme“ darbų ir tobulinti vieno langelio (Individualių mokymosi paskyrų) elektroninę informacinę sistemą įtvirtinant įstatyme ir verslo poreikius atitinkantį “langelį” reikalingiems darbuotojų įgūdžių tobulinti.	Pritarti iš dalies	Pritarti iš dalies, nes Komiteto siūlomas Projektas Nr. XIVP-2588(2) nemaža dalimi skiriasi nuo pradinio projekto teksto. Priėmus siūlomus pakeitimus bus sudarytos sąlygos IMP sistemos pradžiai. Sistemai pradėjus veikti bus matyti reikalingi pokyčiai ir tolesni inkorporavimai. Projektu taip pat numatytas prioritetinių programų sričių buvimas, o tai valstybei labai naudingas siekis. Sistemai veikiant prioritetų keitimas bus galimas priklausomai nuo valstybės finansavimo galimybių ir kintančių poreikių.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija 2023-04-17				Gyvename globalizacijos, skaitmenizacijos, demografinių ir klimato pokyčių metu, todėl norint sėkmingai veikti darbo rinkoje ir visuomenėje, reikia nuolat tobulinti ir keisti turimus įgūdžius. Nors Lietuvos įgūdžių rodikliai įvairiose srityse palyginti geri - įgyti vidurinį ir pirmosios pakopos aukštąjį išsilavinimą Lietuvoje siekiama dažniau nei beveik visose kitose šalyse, vis dėlto, kaip pabrėžia EBPO ekspertai, įgūdžių disbalansas yra ryškus. Lietuva yra viena iš 20 proc. ES valstybių su didžiausiais įgūdžių darbo rinkoje neatitikimais, o daugiau nei 40 proc. Lietuvos gyventojų teigia, kad jų turimi gebėjimai neatitinka poreikio pagal turimą profesiją, iš jų 26 proc. susiduria su kompetencijų trūkumu (EBPO, 2021). Taip pat Lietuva atsilieka pagal suaugusiųjų besimokančiųjų skaičių. Viena iš galimų disbalanso priežasčių – trūksta nuoseklios Mokymosi visą gyvenimą (toliau - MVG) politikos ir sistemos valdymo (koordinavimo, valdymo, stebėsenos, informacijos perdavimo) ir horizontalaus (tarp Vyriausybės institucijų) bei vertikalaus (bendradarbiaudama su vietos valdžios institucijomis ir suinteresuotosiomis šalimis) veikimo. Lietuvoje suaugusiųjų neformaliojo mokymo ir perkvalifikavimo paslaugos yra priskirtos bent 3 ministerijų ir joms pavaldžių įstaigų kompetencijai: Švietimo, mokslo ir sporto (toliau - ŠMSM), Ekonomikos ir inovacijų (toliau - EIM) bei Socialinės apsaugos ir darbo (toliau - SADM) ministerijoms. ŠMSM finansavimas švietimui skaičiuojamas bendrai, neišskiriant finansavimo mokymuisi visą gyvenimą. SADM ir EIM veikdamos savo politikos srityse – darbo rinkos ir užimtumo didinimo bei žmogiškųjų išteklių plėtros – prisideda prie tikslinių grupių mokymosi visą gyvenimą finansavimo. Užimtumo tarnyba, įgyvendindama įvairias aktyvios darbo politikos programas, 2022 m. skyrė beveik 40 mln. Eur, iš jų beveik 32 mln. Eur iš Europos socialinio fondo lėšų. Užimtumo tarnyba, įgyvendindama plano „Naujos kartos Lietuva“ priemonę, skirtą užimtumui didinti ir užtikrinti tvarią asmenų integraciją į darbo rinką, keičiant Užimtumo tarnybos veiklos vykdymo modelį, didinant aktyvios darbo rinkos politikos priemonių prieinamumą šaliai atsigaunant po pandemijos, iki 2026 m. II ketv. planuoja skirti 81 mln. Eur aukštą pridėtinę vertę kuriančioms kvalifikacijoms ir kompetencijoms įgyti ir apmokyti 19,6 tūkst. asmenų. EIM neformaliojo švietimo srityje 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų programoje žmogiškųjų išteklių plėtrai skyrė apie 80 mln. Eur Europos socialinio fondo lėšų. Taigi matome, kad atskiros ministerijos vykdo ir didžiąja dalimi iš ESF lėšų finansuoja įvairias suaugusiųjų mokymo programas, tačiau horizontalaus ministerijų veiklos koordinavimo pasigendama. Todėl galima teigti, kad MVG Lietuvoje yra fragmentuotas. Svarbu siekti įgyvendinti LRV programines nuostatas, kur numatyta parengti bendros MVG sistemos modelį ir įdiegti vieno langelio principu veikiančią MVG elektroninę sistemą. Todėl svarstymui pateiktas įstatymo pakeitimų ir papildymo projektas turi įtvirtinti prielaidas sukurti vieningą sistemą, kuri apibrėžtų ir užtikrintų piliečių teises patogiai ir prieinamai rasti visą informaciją apie valstybės remiamas neformalaus suaugusiųjų švietimo programas, bei pasirinkus gauti kokybiškas paslaugas. Atkreipiame dėmesį, kad siekiant sukurti bendrą MVG sistemą būtina apjungti išteklius, todėl Įstatymo pakeitimai turi pasitarnauti ŠMSM, SADM (Užimtumo tarnybos) ir EIM priemonių ir išteklių apjungimui, paslaugų kokybės gerinimui, bendro registro sukūrimui ir pan. Tokia sistema užtikrintų valstybės paramos neformaliajam suaugusiųjų mokymui panaudojimo skaidrumą ir efektyvumą. Įstatymo papildymu įteisinamas Individualių mokymosi paskyrų (toliau - IMP) elektroninis instrumentas turėtų pasitarnauti sistemos stebėsenai, kurioje matytųsi finansavimo srautai, būtų skaidri apskaita, planavimo įrankiai ir pan. Pastebėtina, kad įstatymo pakeitimuose pasigendama aiškesnių programų kokybės užtikrinimo bei valstybės rėmimo sistemos principų. Pabrėžtina, kad sėkmingam sistemos funkcionavimui būtina apibrėžti Neformalaus suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi bei profesinio orientavimo paslaugų politikos valdymo struktūrą, atsakingų institucijų funkcijas, siekiant, kad institucijos ir įstaigos veiktų vieningai, kad asmuo, siekiantis tobulinti ir (arba) įgyti kompetencijas, ar verslo atstovai žinotų sistemos veikimo principus. Atsižvelgdami į išdėstytus argumentus teikiame pasiūlymus dėl pateikto svarstyti Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymo Nr. VIII-822 2, 4, 7, 9, 10, 11, 13, 15, 16, 17 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 9(1) straipsniu įstatymo projekto. PRIDEDAMA. Pasiūlymai Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymo Nr. VIII-822 2, 4, 7, 9, 10, 11, 13, 15, 16, 17 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 9(1) straipsniu įstatymo projektui, 5 lapai.	Atsižvelgti
2.	Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija 2023-04-17	6 (9¹)	(1)		Atkreipiame dėmesį, kad siekiant sukurti bendrą MVG sistemą būtina apjungti išteklius, todėl Įstatymo pakeitimai turi pasitarnauti ŠMSM, SADM (Užimtumo tarnybos) ir EIM priemonių ir išteklių apjungimui, paslaugų kokybės gerinimui, bendro registro sukūrimui ir pan. Tokia sistema užtikrintų valstybės paramos neformaliajam suaugusiųjų mokymui panaudojimo skaidrumą ir efektyvumą. Įstatymo papildymu įteisinamas Individualių mokymosi paskyrų (toliau - IMP) elektroninis instrumentas turėtų pasitarnauti sistemos stebėsenai, kurioje matytųsi finansavimo srautai, būtų skaidri apskaita, planavimo įrankiai ir pan. Papildyti Įstatymą 9¹ straipsniu: „9¹straipsnis. Individualių mokymosi paskyrų sistema 1. Individualių mokymosi paskyrų sistema – vieno langelio principu veikianti sistema, kurioje teikiami pasiūlymai mokytis pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programas ir profesinio orientavimo paslaugos asmenims, siekiantiems tobulinti ir (arba) įgyti kompetencijas.– vieninga tarpinstitucinė sistema, skirta užtikrinti asmens, siekiančio tobulinti ir (arba) įgyti kompetencijas, teisę gauti valstybės remiamas neformalaus suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi bei profesinio orientavimo paslaugas, bei valdyti informaciją apie mokymo programas bei įgytas kompetencijas.	Pritarti iš dalies	Pritarti iš dalies, nes atsižvelgta dėl nuostatos, jog sistema veikia tarpinstituciniu pagrindu ir jos plėtojimas sieks visų kompetencijų plėtojimo srityje veikiančių institucijų įsitraukimo. Įvardinanti konkrečią naują teisęs įstatyme ir taip praplečiant teises gali kilti problemų įgyvendinant šią normą (būtų sukurtas lūkestis). Diskutuotina ir dėl tokios naujos teisės įvedimo teorijos atžvilgiu. Taip pat iš dalies atsižvelgta, nes siūlomoje patikslintoje formuluotėje numatoma, jog sistema bus skirta ir finansavimo galimybėms teikti, taip pat bus skirta valdyti informacijai apie programas ir suteiktas kompetencijas. Siūloma formuluotė: „1. Individualių mokymosi paskyrų sistema – vieno langelio principu veikianti vieninga tarpinstitucinė sistema, kurioje teikiami pasiūlymai mokytis pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programas, galimybės pretenduoti į valstybės institucijų skiriamą finansavimą neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programoms ir profesinio orientavimo paslaugos asmenims, siekiantiems tobulinti kompetencijas ir (arba) jų įgyti. Individualių mokymosi paskyrų sistemoje subendrinamas visų neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi sistemoje veikiančių institucijų skiriamas finansavimas ir valdoma informacija apie neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programas bei įgytas kompetencijas.“ Balsavimo žodžio „vieninga“ įterpimo vyko balsavimas. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
3.	Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija 2023-04-17	6 (9¹)	(2)		Individualių mokymosi paskyrų sistemoje skelbiamos programos turėtų apimti visas užimtumo įstatymo tvarka remiamas neformalaus suaugusiųjų mokymo priemones. Visoms sistemoje skelbiamos programoms ir paslaugoms turi būti taikomi vienodi kokybės kriterijai. „2. Individualių mokymosi paskyrų sistemoje skelbiamos neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programos, kurios atitinka šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytą kokybės užtikrinimo tvarką. Taip pat skelbiamos neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programos, kurias baigus įgyjamos kvalifikacijos ir kompetencijos, įtrauktos į aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų sąrašą, tvirtinamą Užimtumo įstatyme nustatyta tvarka. taip pat neformalaus suaugusiųjų mokymo programos, kurioms taikomos Užimtumo įstatymo numatytos paramos priemonės. Sistemoje skelbiamos mokymo programos turi atitikti šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytą kokybės užtikrinimo tvarką.“	Pritarti iš dalies	Pasiūlymui pritarta iš dalies, tik su minimaliu formuluotės patikslinimu, nes pasiūlymo esmė – pabrėžti, kad visoms programoms, kurios bus IMP, būtų taikomos vienodos kokybės užtikrinimo nuostatos Komitetas siūlo neapsiriboti tik užimtumo priemonėmis. Užimtumo tarnyba minima todėl, kad ji tvirtina sąrašą, tačiau Projektu nėra orientuojamasi tik į vieną priemonę. ES fondų RRF lėšos yra skirtos būtent kvalifikacijoms ir kompetencijoms, įtrauktoms į aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų sąrašą, tvirtinamą Užimtumo įstatyme nustatyta tvarka. Siūloma formuluotė: „ 2. Individualių mokymosi paskyrų sistemoje skelbiamos neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programos, kurios atitinka šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytos kokybės užtikrinimo tvarkos reikalavimus, įskaitant neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programas, kurias baigus įgyjamos kvalifikacijos ir kompetencijos, įtrauktos į aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų sąrašą, tvirtinamą Užimtumo įstatyme nustatyta tvarka.“
4.	Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija 2023-04-17	6 (9¹)	(3)		Įstatymo papildymo nuostata suponuoja, kad finansavimas rišamas prie žmogaus ir jam formuojamas krepšelis. Tokia situacija galimai sukurs konkursą tarp asmenų pretenduojančių į tas pačias paslaugas, todėl ministro tvarka turi numatyti ne tik finansavimo skyrimo tačiau ir konkurso organizavimo tvarką: „3. Švietimo, mokslo ir sporto ministras, suderinęs su Socialinės apsaugos ir darbo ministru bei Ekonomikos ir inovacijų ministru, nustato Individualių mokymosi paskyrų sistemos administravimo, asmenų, siekiančių tobulinti ir (arba) įgyti kompetencijas per Individualių mokymosi paskyrų sistemą, finansavimo tvarką bei konkurso organizavimo tvarką. Individualių mokymosi paskyrų sistemą administruoja švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota įstaiga.“	Pritarti	Projektas patobulintas.
5.	Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija 2023-04-17	6 (9¹)	(5)		Pasiūlymas grindžiamas bendros sistemos logika. Būtų prasminga, jog visoms neformalaus suaugusiųjų švietimo programoms būtų taikomi vienodi prioritetai: 5. Švietimo, mokslo ir sporto ministras, gavęs Vyriausybės sudarytos komisijos, koordinuojančios nacionalinės žmogiškųjų išteklių stebėsenos vykdymą, nuomonę, ne rečiau nei kartą per dvejus metus, bet ne vėliau nei iki tam tikrų metų gegužės 1 dienos, Vyriausybei teikia tvirtinti prioritetines ~~Individualių mokymosi paskyrų sistemoje teikiamų~~ valstybės finansuojamų neformalių suaugusiųjų mokymosi ir tęstinio mokymosi programų sritis, prioritetines asmenų grupes.“	Pritarti iš dalies	Pritarti iš dalies, nes visos programos bus vienoje sistemoje. Pritarus siūlymui pilna apimtimi būtų apribotas sistemos veikimas. Taip pat svarbu, kad sistema pradėtų veikti, nors ir mažesne apimtimi. Jai pradėjus veikti bus matyti reikiami pokyčiai ir tolesni inkorporavimai. Prioritetinių programų sričių buvimas yra valstybei labai naudingas siekis. Komiteto siūlomos 9¹ str. 1 d. ir 9¹ str. 5 d. formuluotės suderintos tarpusavyje. Siūloma formuluotė: „ 5. Švietimo, mokslo ir sporto ministro siūlymu Vyriausybė, įvertinusi Vyriausybės sudarytos komisijos, koordinuojančios nacionalinės žmogiškųjų išteklių stebėsenos vykdymą, išvadą (rekomendacijas), ne rečiau nei kartą per dvejus metus, bet ne vėliau nei iki tam tikrų metų gegužės 1 dienos tvirtina ministerijų ir jų administruojamų neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi finansavimo priemonių, įtraukiamų į Individualių mokymosi paskyrų sistemą, sąrašą ir prioritetines Individualių mokymosi paskyrų sistemoje teikiamų valstybės finansuojamų programų sritis, prioritetines asmenų grupes.“
6.	Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija 2023-04-17	7 (10)	(3)		Siūlome įstatyme detaliau apibrėžti kokybės užtikrinimo tvarkos turinį. Nustatyti, kad turi būti įgaliota institucija tvarkai užtikrinti. „3. Individualių mokymosi paskyrų sistemoje skelbiamų neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programų kokybės užtikrinimo tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras. Kokybės užtikrinimo tvarkoje turi būti įvardinta įgaliotoji mokymų programų kokybės priežiūrą vykdanti institucija, programų licencijavimo tvarka, taip pat nurodyti reikalavimai ketinamoms vykdyti programoms ir jų vertinimo tvarka bei vykdomų programų kokybės priežiūros tvarka“.	Nepritarti	Nepritarti, nes siūlymo esmė atsiras įgyvendinimo tvarkose. Perteklinė nuostata.
7.	Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija 2023-04-17	9 (13)	(2)		Siūloma nauja įstatymo redakcija praplečiamas neformalaus suaugusiųjų švietimo tiekėjų sąrašas, kurių paslaugoms galiotų skirtinga finansavimo tvarka nei nustatoma programoms siūlomoms per 9(1) str. reglamentuojama vieno langelio mechanizmą. Manome yra nenaudinga plėsti tokių tiekėjų ratą. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad nepaisant žemesnio TAU klientų informacinio raštingumo patirtis su centralizuotų priėmimu į profesinio mokymo įstaigas parodė, jog įmanoma rasti patrauklius techninius sprendimus tokiam priėmimui organizuoti. Dėl to verta diskutuoti ar ateityje ir TAU programos negalėtų būti vieno langelio sistemos dalis. „2. Trečiojo amžiaus ~~universitetas~~ universitetams ~~ir kitiems neformaliojo švietimo ir tęstinio mokymosi teikėjams~~ vyresnio amžiaus asmenų neformaliajam švietimui ir tęstiniam mokymuisi vykdyti, jų žinių, ~~kompetencijos~~ kompetencijų plėtotės ir pilietiniams, socialiniams, kultūriniams poreikiams tenkinti ~~gali gauti konkurso būdu valstybės paramą~~ finansavimas iš valstybės biudžeto skiriamas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka ir (arba) iš savivaldybės biudžeto savivaldybės mero nustatyta tvarka.“	Pritarti iš dalies	Neformalųjį suaugusių asmenų švietimą vykdo ne tik Trečiojo amžiaus universitetai. Yra ir kitų įstaigų, kurios vykdo pensijos amžiaus sulaukusių asmenų švietimą. Atsižvelgiant į pasiūlymą, patikslinta asmenų, sukakusių senatvės pensijos amžiaus, sąvoka. Siūloma formuluotė: „2. 1. Trečiojo amžiaus universitetas – neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi teikėjas, jo padalinys, asmenims, sukakusiems senatvės pensijos amžių ~~arba neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programa~~, ~~teikiantys~~ ~~vyresnio amžiaus asmenų~~ teikiantis neformalųjį švietimą ir tęstinį mokymąsi, ~~tenkinantys~~ tenkinantis jų žinių, kompetencijos plėtotės ir kultūrinius poreikius.“
8.	Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija 2023-04-17	10 (15)	(4)		Užimtumo įstatymo 36 str. yra nustatoma galima parama atskiroms mokymosi veikloms. Siūloma atitinkamas straipsnio tikslinimas. Pakeisti 15 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) gauti valstybės finansavimą, paramą ~~pagal Vyriausybės patvirtintas finansavimo metodikas~~ mokytis pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programas.“	Nepritarti	Finansavimo formuluotė derinama su visame Įstatyme vartojamomis sąvokomis. Dėl finansavimo aspektų formulavimo Projekte buvo derintasi su Finansų ministerija.
9.	Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija 2023-04-17	12 (17)	(2)	(1)	Ankstesniuose straipsniuose formuluotė „Vyriausybės finansavimo metodika“ yra braukiama kaip neaktuali, todėl ir šiame straipsnyje neturėtų likti. Kuriamos sistemos programų finansavimo tvarką pagal 9(1) str. 3 d. suderinęs su kitomis ministerijomis nustatys Švietimo, sporto ir mokslo ministras. „2. Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų lėšos skiriamos: 1) suaugusiųjų, kurie mokosi pagal suaugusiųjų formaliojo švietimo programas suaugusiųjų bendrojo ugdymo mokykloje, mokymuisi finansuoti pagal Vyriausybės patvirtintą mokinio krepšelio metodiką; 2) 1) suaugusiųjų, kurie mokosi pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programas, mokymuisi finansuoti pagal šio įstatymo 9¹ straipsnio 3 dalyje nustatytą finansavimo tvarką. ~~Vyriausybės patvirtintas patvirtintą finansavimo metodikas~~ ~~metodiką;~~ „	Nepritarti	Vyriausybės patvirtinta finansavimo metodika turi likti Projekte siekiant turėti reikiamas priemones savivaldybių lygmeniui stiprinti (kad savivaldybės turėtų savo veiklas teikiant Neformalųjį suaugusiųjų švietimą).
10.	Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija 2023-04-17	12 (17)	(2)	(4)	Jei liktų siūloma formuluotė, valstybės finansavimą galėtų gauti TIK prioritetinių sričių programos ir asmenys. Iš esmės palaikome siekį valstybės finansavimą vykdyti atsižvelgiant į patvirtintus prioritetus. Siūlome reglamentavimą keisti taip, kad galėtų būti finansuojamos ir neprioritetinės jei tam liktų lėšų, o prioritetinėms būtų teikiamas pirmumas. „4. Darbdavys, skyręs lėšų darbuotojų neformaliajam švietimui ir tęstiniam mokymuisi, kvalifikacijai tobulinti, Vyriausybės nustatyta tvarka gali gauti valstybės paramą patirtoms išlaidoms iš dalies finansuoti Valstybės finansavimas skiriamas asmenims, atsižvelgus į šio įstatymo 9¹ straipsnio 5 dalį Vyriausybės nustatytas prioritetines sritis, nustatomas pagal šio įstatymo 9¹ straipsnio 5 dalį.“	Pritarti iš dalies	Pasiūlymo esmė atsispindi per kitas šio projekto nuostatas. Valstybei yra labai naudinga ir svarbu finansavimą nukreipti į prioritetines sritis, kad žmogus mokytųsi tai, kas reikalinga valstybei. Komiteto siūloma formuluotė labiau tai ir išreiškia. Kai valstybės galimybės finansuoti yra didesnės, tai turėtų būti daroma būtent per prioritetus (platesnė imtis sričių, programų, asmenų ar kt.). ES fondų RRF kontekste taip pat turi išlikti prioritetinės sritys.
11.	Ekonomikos ir inovacijų ministerija 2023-04-17				Atsakydami į Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komiteto 2023 m. balandžio 13 d. posėdžio metu Švietimo ir mokslo komiteto narių išsakytą siūlymą Ekonomikos ir inovacijų ministerijai (toliau – Ministerija) pateikti poziciją dėl Ministerijos administruojamų 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos[1] (toliau – Investicijų programa) 1 prioriteto „Pažangesnė Lietuva“ 1.4. uždavinio „Ugdyti pažangiajai specializacijai, pramonės pertvarkai ir verslumui reikalingus įgūdžius“ veiklos „Ugdyti labai mažų įmonių, mažų įmonių ir vidutinių įmonių (MVĮ) reikalingus darbuotojų įgūdžius, leisiančius prisitaikyti prie ekonomikos technologinių pokyčių ir pramonės pertvarkos“ Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) lėšų įtraukimo į bendrą Individualių mokymosi paskyrų sistemą galimybės ir tikslingumo, teikiame šią poziciją. Ministerijos Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir inovacijų (toliau – Sumaniosios specializacijos) įgūdžiams skirtų lėšų šaltinis yra Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) lėšos. Pagal Reglamento (ES) 2021/1058 (toliau – Reglamentas) 3 str. 1 dalį, ERPF lėšomis remiami šie konkretūs tikslai: a) konkurencingesnė ir pažangesnė Europa skatinant novatorišką ir pažangų ekonomikos pertvarkymą ir regionų IRT jungtis; b) žalesnė, nuo mažo anglies dioksido kiekio technologijų prie nulinio anglies dioksido kiekio technologijų pereinanti ekonomika ir atspari Europa, skatinant sąžiningą perėjimą prie švarios energetikos, žaliąsias ir mėlynąsias investicijas, žiedinę ekonomiką, klimato kaitos švelninimą bei prisitaikymą prie klimato kaitos, rizikos prevenciją bei valdymą ir tvarų judumą mieste; c) geriau sujungta Europa skatinant judumą; d) socialiai atsakingesnė ir įtraukesnė Europa, įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį; e) piliečiams artimesnė Europa skatinant tvarią ir integruotą visų rūšių teritorijų ir vietos iniciatyvų plėtrą. Pažangiai specializacijai, pramonės pertvarkai ir verslumui reikalingų įgūdžių ugdymas yra ERPF lėšomis remiamo tikslo „a) konkurencingesnė ir pažangesnė Europa skatinant novatorišką ir pažangų ekonomikos pertvarkymą ir regionų IRT jungtis“ viena sudėtinių dalių. Reglamentas nustato, kad konkurencingesnės ir pažangesnės Europos siekiama: i) plėtojant ir stiprinant mokslinių tyrimų ir inovacinius pajėgumus ir pažangiųjų technologijų diegimą; ii) pasinaudojant skaitmeninimo teikiama nauda piliečiams, įmonėms, mokslinių tyrimų organizacijoms ir valdžios institucijoms; iii) stiprinant tvarų MVĮ augimą bei konkurencingumą ir darbo vietų kūrimą MVĮ, be kita ko, pasitelkiant gamybines investicijas; iv) ugdant pažangiajai specializacijai, pramonės pertvarkai ir verslumui reikalingus įgūdžius; v) gerinant skaitmeninį junglumą. Kadangi minėtas Investicijų programos 1.4 uždavinys skirtas Sumaniajai specializacijai, akcentuotina, kad Europos Komisija pirmą kartą skyrė ERPF lėšas įgūdžių ugdymui ir pažangiajai specializacijai, siekiant prisitaikyti prie pramonės pertvarkos. Pagal Reglamento 5 str. 3 dalį, siekiant prisidėti prie tikslo „ugdyti pažangiajai specializacijai, pramonės pertvarkai ir verslumui reikalingus įgūdžius“, ERPF lėšomis remiama mokymo, mokymosi visą gyvenimą, perkvalifikavimo ir švietimo veikla. Investicijų programos 1.4. uždavinio veiklos įgyvendina Sumaniąją specializaciją (privaloma sąlyga), todėl visos dalyvaujančios Labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės (toliau – MVĮ) ir jų vykdomos veiklos privalės atitikti Sumanios specializacijos sritis, kas atitinka specialųjį projektų atrankos kriterijų. Galimos mokymų veiklos bus vykdomos tik iš patvirtinto Sumaniosios specializacijos įgūdžių sąrašo, identifikuoto nuolatinio verslumo galimybių paieškos proceso (VGPP) metu, kuris dėl VGPP proceso ypatybių, bus nuolat kintantis. Investicijų programos 1 prioriteto „Pažangesnė Lietuva“ 1.4. uždavinio „Ugdyti pažangiajai specializacijai, pramonės pertvarkai ir verslumui reikalingus įgūdžius“ veiklai „Ugdyti MVĮ reikalingus darbuotojų įgūdžius, leisiančius prisitaikyti prie ekonomikos technologinių pokyčių ir pramonės pertvarkos“ suplanuota skirti 20,0 mln. Eur (pagal Reglamento (ES) 2021/1060 I priedo 1 lentelę intervencijos kodas 023–Pažangiajai specializacijai, pramonės pertvarkai, verslumui ir įmonių prisitaikymui prie pokyčių reikalingų gebėjimų ugdymas), šias lėšas paskirstant tarp regionų. Sostinės regionui skirta 5,0 mln. Eur, Vidurio ir vakarų Lietuvos regionui – 15,0 mln. Eur. Siekiant paskatinti perėjimą prie žiniomis grindžiamos ir didesnės pridėtinės vertės ekonomikos ir spręsti iššūkius, susijusius su pramonės pertvarka, planuojamos investicijos į žmogiškuosius išteklius, orientuotos į įvairių formų ir lygių specifinius mokymus (kvalifikacijos kėlimas ir perkvalifikavimas), ypatingą dėmesį skiriant MVĮ darbuotojų skaitmeninių įgūdžių ugdymui ir tobulinimui. Remiantis Reglamento (ES) 2021/1058 I priedu, 1.4. uždaviniui Investicijų programoje nustatyti šie stebėsenos rodikliai: 1. Produkto rodiklis – MVĮ, investuojančios į pažangiajai specializacijai, pramonės pertvarkai ir verslumui reikalingų įgūdžių ugdymą, RCO101; 2. Rezultato rodiklis – MVĮ darbuotojai, baigę mokymą, skirtą pažangiajai specializacijai, pramonės pertvarkai ir verslumui reikalingiems įgūdžiams ugdyti (pagal įgūdžių rūšį: techniniai, valdymo, verslumo, ekologijos, kiti), RCR98. Šie rodikliai yra susieti su Sumanios specializacijos tikslais ir MVĮ, o ne su Mokymosi visą gyvenimą rodikliais ir fizinių asmenų, dalyvavusių neformaliame švietime, skaičiais. Visi aukščiau išvardinti rodikliai yra privalomi, siektinos reikšmės nustatytos Investicijų programoje, ir už juos bus atsiskaitoma Europos Komisijai. Projektų įgyvendinimo metu, nepasiekus nustatytų rodiklių reikšmių, bus taikomos finansinės korekcijos. Atkreipiame dėmesį, kad atsižvelgiant į Reglamento (ES) 2021/1060 2 str. 9 dalies a) punkte nustatytas sąlygas, Ministerijos įgyvendinamos Investicijų programos veiklos „Ugdyti MVĮ reikalingus darbuotojų įgūdžius, leisiančius prisitaikyti prie ekonomikos technologinių pokyčių ir pramonės pertvarkos“ galimi pareiškėjai yra tik juridiniai asmenys – MVĮ. Pagal šią priemonę fizinių asmenų neformalusis suaugusiųjų švietimas nėra remiamas. Veikla „Ugdyti MVĮ reikalingus darbuotojų įgūdžius, leisiančius prisitaikyti prie ekonomikos technologinių pokyčių ir pramonės pertvarkos“ yra įtraukta į 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos ekonomikos transformacijos ir konkurencingumo plėtros programos pažangos priemonę Nr. 05-001-01-05-07 „Sukurti nuoseklią inovacinės veiklos skatinimo sistemą“, pirmasis kvietimas teikti projektų įgyvendinimo planus numatytas 2023 m. birželio mėn. Šiuo metu rengiami minėtos veiklos projektų atrankos kriterijai ir projektų finansavimo sąlygų aprašas, bus paskelbti viešai Ekonomikos ir inovacijų ministerijos internetiniame tinklapyje ir svetainėje www.2021.esinvesticijos.lt, kur visos suinteresuotosios šalys ir socialiniai – ekonominiai partneriai galės pateikti savo pastabas ir pasiūlymus. Pažymėtina, kad minėtą veiklą administruos Inovacijų agentūra, vadovaujantis Vadovaujančiosios, administruojančiosios ir audito institucijų funkcijų, įgyvendinant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą „Naujos kartos Lietuva“, paskirstymo taisyklėmis[2] (Europos socialinio fondo agentūra nėra Investicijų programos Valdymo ir kontrolės sistemos dalis). Ji bus finansuojama teikiant valstybės pagalbą MVĮ pagal Reglamento Nr. 651/2014 31 str., todėl jungtinių projektų vystytojai, kaip jie apibrėžti Strateginio valdymo metodikoje[3], nėra galimi, kadangi neatitiks Reglamento (ES) 2021/1060 2 str. 9 dalies nuostatų, kuriomis apibrėžiamas paramos gavėjas. Finansavimo intensyvumas sieks iki 50% vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius, 31 str. Intensyvumas Vidurio ir vakarų Lietuvos regione gali būti padidintas iki 70% tinkamų finansuoti išlaidų, priklausomai nuo įmonės dydžio. Buvo svarstoma taikyti Reglamento (ES) Nr. 1407/2013 nuostatas, tačiau paaiškėjo, kad didelė dalis įmonių jau yra sukaupusios bendros de minimis pagalbos, suteiktos vienai įmonei, sumą, kuri negali viršyti 200 000 Eur per bet kurį trejų finansinių metų laikotarpį. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta bei tai, kad Ministerijos administruojamos Investicijų programos veiklos „Ugdyti MVĮ reikalingus darbuotojų įgūdžius, leisiančius prisitaikyti prie ekonomikos technologinių pokyčių ir pramonės pertvarkos“ pareiškėjai gali būti tik įmonės, jai naudojamas kitoks lėšų šaltinis, šią veiklą administruoja kita nei Individualių mokymosi paskyrų modelį agentūra, taip pat įvertinus skirtingą mokymų turinį ir jų sąsajas su technologijų atnaujinimu bei inovacijų ciklo elementais, manytina, kad įtraukti minėtas lėšas į Individualių mokymosi paskyrų modelį nėra galimybės. Atkreipiame dėmesį, kad 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ priemonėms, kurias administravo Ministerija, buvo skirta 68,8 mln. eurų. Naujojo 2021-2027 m. finansavimo laikotarpio Europos Sąjungos fondų investicijų (Europos socialinis fondo+) lėšas administruoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, su Ministerija bendradarbiaudama vysto darbdavio langelio koncepciją Individualių mokymosi paskyrų modelyje, siekiant atliepti verslo poreikius ekonomikos augimui. Pažymėtina, kad Ministerija 2021-2027 m. finansiniu periodu Europos socialinio fondo+ lėšų neadministruoja. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomikos komiteto 2023-04-12 išvadoje Nr. P-108-9 „Dėl Lietuvos Respublikos neformaliojo švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymo Nr. VIII-822 2, 4, 7, 9, 10, 11, 13, 15, 16, 17 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 9¹straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-2588“ (toliau – Įstatymo projektas) pažymima, kad Įstatymo projekte pakeitimai yra orientuoti į RRF lėšų įsisavinimą, nepasinaudojant galimybe iš esmės patobulinti visą neformaliojo suaugusiųjų mokymo sistemą, plačiau įtraukti darbdavius. Manytina, kad siekiant vieningos Mokymosi visą gyvenimą sistemos, nuostatą, jog valstybė iš dalies remia įmonių darbuotojų neformalųjį švietimą ir tęstinį mokymą bei kvalifikacijos tobulinimą, finansuojamą darbdavio lėšomis, iš esmės būtų tikslinga įtvirtinti įstatyme.	Atsižvelgti

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo nariai Vytautas Mitalas, Aušrinė Armonaitė 2023-04-17	8 (11)	(5)		N	Argumentai: Siekiant nuoseklaus ekonominio augimo, savarankiškai ir pagal darbo rinkos, darbdavių poreikius besimokančiųjų rėmimo mechanizmų vientisumo ir vieningumo, siūloma įstatyme numatyti galimybę darbdaviams dalyvauti suaugusiųjų neformaliojo švietimo ir tęstinio mokymo Individualių mokymosi paskyrų modelyje, numatant sudėtinio finansavimo tiek iš verslo, tiek iš valstybės galimybes. Eurostat duomenimis, Lietuvos darbdaviai menkai įsitraukia į darbuotojų kompetentingumo plėtrą, vos pusė (54,1 proc.) įmonių Lietuvoje savo darbuotojams organizuoja mokymą tęstinio profesinio mokymo arba mokymo darbo vietoje būdu arba neformalųjį švietimą. ES vidurkis – 67,4 proc., Estijoje – 79,8 proc., Latvijoje – 96,8 proc. Žemas dalyvavimas mokymuose labiausiai pasireiškia mažose įmonėse (10–49 darbuotojai), nors šios įmonės labai svarbios Lietuvos ekonomikoje. Įvertinus Ekonomikos ir inovacijų ministerijos užsakymu atliekamas darbdavių apklausas, pažymėtina, kad vis didesnis darbdavių skaičius teigia, kad jų sąlyginai ar visiškai netenkina specialistų darbo pasiūla rinkoje, ir mano, kad trumpalaikiai išoriniai mokymai arba vidiniai mokymai darbo vietoje padėtų spręsti tinkamų darbuotojų trūkumo klausimą. 2022 m. šis skaičius siekė 63 proc. apklaustų įmonių, 2021 m. – 57 proc. Pažymėtina, jog darbdaviams yra aktualūs ne tik Individualių mokymo paskyrų modelyje šiuo metu numatyti tipiniai kompetencijų suteikimo mokymai pagal ne trumpesnes nei 3 kreditai mokymo programas, o ir trumpalaikiai išoriniai, vidiniai, vienkartiniai adaptuoti ar skirtingos trukmės mokymai. Įstatymo pakeitimo pasiūlymas sudarytų sąlygas įtraukti verslą į kompetencijų tobulinimo sistemą, mokyti darbuotojus darbo metu, atliepti konkrečios įmonės ar sektoriaus poreikius verslo augimo, plėtros ar išlaikymo procese. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 11 straipsnį, papildant Įstatymo 17 straipsnį nauja 5 dalimi ir ją išdėstyti taip: „5. Valstybė iš dalies remia įmonių darbuotojų neformalųjį švietimą ir tęstinį mokymą bei kvalifikacijos tobulinimą, finansuojamą darbdavio lėšomis pagal šio straipsnio 4 dalį, 9¹ straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.”	Nepritarti	Ši formuluotė buvo svarstoma rengiant projekto tekstą ir svarstant jį Vyriausybėje, bet buvo nutarta jos atsisakyti parašant Vyriausybės protokolinį 2023-03-29 Nr. 13 sprendimą (šis klausimas dar nėra išdiskutuotas LRV, tai bus numatyta poįstatyminiais).

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Seimo nariai Vytautas Mitalas, Aušrinė Armonaitė

2023-04-17

(11)

(5)

Argumentai:

Siekiant nuoseklaus ekonominio augimo, savarankiškai ir pagal darbo rinkos, darbdavių poreikius besimokančiųjų rėmimo mechanizmų vientisumo ir vieningumo, siūloma įstatyme numatyti galimybę darbdaviams dalyvauti suaugusiųjų neformaliojo švietimo ir tęstinio mokymo Individualių mokymosi paskyrų modelyje, numatant sudėtinio finansavimo tiek iš verslo, tiek iš valstybės galimybes.

Eurostat duomenimis, Lietuvos darbdaviai menkai įsitraukia į darbuotojų kompetentingumo plėtrą, vos pusė (54,1 proc.) įmonių Lietuvoje savo darbuotojams organizuoja mokymą tęstinio profesinio mokymo arba mokymo darbo vietoje būdu arba neformalųjį švietimą. ES vidurkis – 67,4 proc., Estijoje – 79,8 proc., Latvijoje – 96,8 proc. Žemas dalyvavimas mokymuose labiausiai pasireiškia mažose įmonėse (10–49 darbuotojai), nors šios įmonės labai svarbios Lietuvos ekonomikoje. Įvertinus Ekonomikos ir inovacijų ministerijos užsakymu atliekamas darbdavių apklausas, pažymėtina, kad vis didesnis darbdavių skaičius teigia, kad jų sąlyginai ar visiškai netenkina specialistų darbo pasiūla rinkoje, ir mano, kad trumpalaikiai išoriniai mokymai arba vidiniai mokymai darbo vietoje padėtų spręsti tinkamų darbuotojų trūkumo klausimą. 2022 m. šis skaičius siekė 63 proc. apklaustų įmonių, 2021 m. – 57 proc.

Pažymėtina, jog darbdaviams yra aktualūs ne tik Individualių mokymo paskyrų modelyje šiuo metu numatyti tipiniai kompetencijų suteikimo mokymai pagal ne trumpesnes nei 3 kreditai mokymo programas, o ir trumpalaikiai išoriniai, vidiniai, vienkartiniai adaptuoti ar skirtingos trukmės mokymai. Įstatymo pakeitimo pasiūlymas sudarytų sąlygas įtraukti verslą į kompetencijų tobulinimo sistemą, mokyti darbuotojus darbo metu, atliepti konkrečios įmonės ar sektoriaus poreikius verslo augimo, plėtros ar išlaikymo procese.

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 11 straipsnį, papildant Įstatymo 17 straipsnį nauja 5 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„5. Valstybė iš dalies remia įmonių darbuotojų neformalųjį švietimą ir tęstinį mokymą bei kvalifikacijos tobulinimą, finansuojamą darbdavio lėšomis pagal šio straipsnio 4 dalį, 9¹ straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.”

Nepritarti

Ši formuluotė buvo svarstoma rengiant projekto tekstą ir svarstant jį Vyriausybėje, bet buvo nutarta jos atsisakyti parašant Vyriausybės protokolinį 2023-03-29 Nr. 13 sprendimą (šis klausimas dar nėra išdiskutuotas LRV, tai bus numatyta poįstatyminiais).

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Ekonomikos komitetas 2023-04-12					Pritarti įstatymo projektui Nr. XIVP-2588 ir Komiteto išvadoms kartu pažymint, kad dabartinėje siūlomoje įstatymo redakcijoje trūksta nuostatų dėl aiškaus darbdavių bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos priemonių, skirtų neformaliam suaugusiųjų mokymui, integracijos.	Pritarti
2.	Ekonomikos komitetas 2023-04-12	6 (9¹)	(1)			Pritarti įstatymo projektui Nr. XIVP-2588 ir Komiteto išvadoms kartu pažymint, kad dabartinėje siūlomoje įstatymo redakcijoje trūksta nuostatų dėl aiškaus darbdavių bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos priemonių, skirtų neformaliam suaugusiųjų mokymui, integracijos. Argumentai: Kuriant bendrą mokymosi visą gyvenimą sistemos modelį, labai svarbu numatyti, kad svarstomu įstatymo projektu būtų įtvirtinta ne tik individualių mokymosi paskyrų (IMP) elektroninė sistema, skirta Švietimo mokslo ir sporto ministerijos priemonėms aptarnauti, bet būtų sukurti ir būtini sistemos/modelio pakeitimai, kurių šiuo metu nėra numatyta. Pažymėtina, kad įstatymo projekte pakeitimai yra orientuoti į RRF lėšų įsisavinimą, nepasinaudojant galimybe iš esmės patobulinti visą neformaliojo suaugusiųjų mokymo sistemą, plačiau įtraukti darbdavius. Įstatymo projektu yra numatytas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos dalyvavimas IMP elektroninės sistemos valdyme, tačiau Ekonomikos ir inovacijų ministerijos priemonės į sistemą nėra įtrauktos. Deja, įstatymo pakeitimai neužtikrina Švietimo mokslo ir sporto ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Užimtumo tarnybos) ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos priemonių apjungimo ir integracijos. Todėl įstatymo projektas siūlomas atitinkamai tobulinti. Pasiūlymas: 1. Įstatymo projekto 5 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 9¹ straipsnio 1 dalį pakeisti ir išdėstyti taip: „1. Individualių mokymosi paskyrų sistema – vieno langelio principu veikianti sistema, kurioje teikiami pasiūlymai mokytis pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programas ir profesinio orientavimo paslaugos asmenims, siekiantiems tobulinti ir (arba) įgyti kompetencijas, bei pretenduoti į valstybės institucijų skiriamą paramą neformaliam suaugusiųjų mokymui šio įstatymo nustatyta tvarka.“	Pritarti iš dalies	Pasiūlymo esmė inkorporuota į Komiteto siūlomą formuluotę. Siūloma formuluotė: „1. Individualių mokymosi paskyrų sistema – vieno langelio principu veikianti vieninga tarpinstitucinė sistema, kurioje teikiami pasiūlymai mokytis pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programas, galimybės pretenduoti į valstybės institucijų skiriamą finansavimą neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programoms ir profesinio orientavimo paslaugos asmenims, siekiantiems tobulinti kompetencijas ir (arba) jų įgyti. Individualių mokymosi paskyrų sistemoje subendrinamas visų neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi sistemoje veikiančių institucijų skiriamas finansavimas ir valdoma informacija apie neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programas bei įgytas kompetencijas.“
3.	Ekonomikos komitetas 2023-04-12	6 (9¹)	(2)			2. Įstatymo projekto 5 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 9¹ straipsnio 2 dalį pakeisti ir išdėstyti taip: „2. Individualių mokymosi paskyrų sistemoje skelbiamos neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programos, kurios atitinka šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytą kokybės užtikrinimo tvarką. Taip pat skelbiamos neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programos, kurias baigus įgyjamos kvalifikacijos ir kompetencijos, įtrauktos į aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų sąrašą, tvirtinamą Užimtumo įstatyme nustatyta tvarka, taip pat Ekonomikos ir inovacijų ministro nustatyta tvarka vykdomos ir finansuojamos neformaliosios suaugusiųjų mokymo programos, skirtos dirbančių asmenų kompetencijų kėlimui.“	Nepritarti	Pritarus siūlymui būtų sukurta fragmentuota sistema. Pritarus šiam siūlymui būtų atmestas tikslas – ministro tvirtinamų tvarkų derinimas su kitomis suinteresuotomis institucijomis, o ne priimamas vienašališkai, kaip rašoma šio pasiūlymo tekste. Projektu siūloma nuostata susijusi su ES fondų RRF lėšomis, skirtomis būtent kvalifikacijoms ir kompetencijoms, įtrauktoms į aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų sąrašą, tvirtinamą Užimtumo įstatyme nustatyta tvarka.
4.	Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2023-04-19					Pritarti Lietuvos Respublikos neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymo Nr. VIII-822 2, 4, 7, 9, 10, 11, 13, 15, 16, 17 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 9¹straipsniu įstatymo projektui Nr. XIVP-2588 ir komiteto išvadoms bei siūlyti pagrindiniam Švietimo ir mokslo komitetui jį patobulinti įvertinus įstatymo projektui gautas pastabas bei pasiūlymus siekiant suaugusiųjų neformaliojo švietimo progreso Lietuvoje.	Pritarti

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: pritarti Lietuvos Respublikos neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymo Nr. VIII-822 2, 4, 7, 8, 9, 10, 11, 13, 15, 16, 17 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 9¹ straipsniu įstatymo projektui Nr. XIVP-2588(2), komiteto išvadoms ir pasiūlymams.

7.2. Pasiūlymas:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Švietimo ir mokslo komitetas 2023-04-21	1 (2)	(8)			Argumentai: Atsižvelgiant į Respublikos Prezidento kanceliarijos pasiūlymą Nr. 7 į Įstatymo 13 straipsnį įtraukiamas patikslinimas, kad vyresnio amžiaus asmenimis yra laikomi tie, kurie yra sulaukę senatvės pensijos amžiaus. Remiantis šiuo patikslinimu Įstatymo 2 straipsnio 8 punktas papildomas nuoroda į Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymą. Pasiūlymas: Įstatymo 2 straipsnio 8 punktą išdėstyti taip: „8. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme, Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatyme, Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme ir Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatyme.“	Pritarti
2.	Švietimo ir mokslo komitetas 2023-04-21	4 (8)	(3)			Argumentai: Atsižvegiant į tai, kad projektu siūloma nustatyti, jog valstybės skiriamų lėšų šaltinis yra biudžetas, analogiškai tikslintina ir Įstatymo 8 straipsnio 3 dalis (projekte Nr. XIVP-2588 šio straipsnio patikslinimas nenumatytas). Pasiūlymas: Papildyti Projektą nauju 4 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „Pakeisti 8 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Vykdyti neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programas, finansuojamas iš valstybės biudžeto ir (arba) savivaldybių biudžetų lėšų, turi teisę neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi teikėjai, įgiję šią teisę švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.“	Pritarti
3.	Švietimo ir mokslo komitetas 2023-04-21	11 (16)		(3)		Argumentai: Atsižvegiant į tai, kad projektu siūloma nustatyti, kad valstybės skiriamų lėšų šaltinis yra biudžetas, analogiškai tikslintina ir Įstatymo 16 straipsnio 3 punktas (projekte Nr. XIVP-2588 šis keitimas nenumatytas). Pasiūlymas: Įstatymo 16 straipsnio 3 punktą išsėstyti taip: „3) viešai skelbti informaciją apie vykdomas neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programas ir teikti ~~švietimo, mokslo ir sporto ministro arba~~ savivaldybės ~~administracijos direktoriaus~~ mero įgaliotai ~~institucijai~~ savivaldybės viešajai arba biudžetinei įstaigai, ~~koordinuojančiai~~ organizuojančiai suaugusiųjų informavimą ir konsultavimą, informaciją apie vykdomas neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programas, finansuojamas iš valstybės biudžeto ir (arba) savivaldybių biudžetų lėšų.“	Pritarti

8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: E. Pupinis.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta.

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkas (Parašas) Artūras Žukauskas

Švietimo ir mokslo komiteto biuro patarėja Deimantė Žegunė

[1] Patvirtintos 2022 m. rugpjūčio 3 d. Europos Komisijos įgyvendinimo sprendimu C(2022) 5742, kuriuo patvirtinama programa „2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programa“ dėl paramos iš Europos regioninės plėtros fondo, Sanglaudos fondo, „Europos socialinio fondo +“ ir Teisingos pertvarkos fondo Lietuvoje siekiant investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslo.

[2] Patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. 1322 „Dėl pasirengimo administruoti Europos Sąjungos lėšas ir jų administravimo“.

[3] Patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 292 „Dėl Strateginio valdymo metodikos patvirtinimo“.