LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Aplinkos apsaugos komitetas

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISĖKŪROS PAGRINDŲ ĮSTATYMO NR. XI-2220 15 IR 18 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 16³ STRAIPSNIU PROJEKTO Nr. XIVP-513

2021-10-13  Nr. 108-P-35

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, komiteto nariai: Kasparas Adomaitis, Aidas Gedvilas, Ligita Girskienė, Linas Jonauskas, Tomas Tomilinas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus.

Komiteto biuras:  vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Rasa Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė.

Kviestieji asmenys: LR Prezidento patarėja Agne Jakstienė, Aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė,, Aplinkos ministerijos atstovai Greta Česnaitytė, Aurimas Saladžius, Mantas Butrimavičius, AAA direktorė Milda Račienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-05-25	2			Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Projekto 2 straipsnyje dėstomo Teisėkūros pagrindų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 16^3 straipsnio 1 dalies 11 punkte formuluotė „teisės aktu numatomas“ keistina formuluote „teisės akto projektu nustatomas“.	Pritarti
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-05-25	2			2. Atsižvelgus į projektu keičiamame įstatyme vartojamas sąvokas, projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 16^3 straipsnio 4 dalyje vartojama formuluotė „Teisės aktą priimanti institucija“ keistina formuluote „Teisės aktą priimantis subjektas“.	Pritarti
3.	Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2021-06-11				Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 15 ir 18 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 16(3) straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-513 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime.	Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	LR Aplinkos ministerija 2021-10-01	2			1. Atsižvelgiant į vertinamų aplinkos sričių svarbą ir aktualumą bei šių sričių politiką reglamentuojančiuose dokumentuose ir teisės aktuose, tarptautiniuose formatuose vartojamas formuluotes, siūlome tikslinti Įstatymo projekto dėstomos TPĮ 16^3 str. 1 dalį: „1) klimato kaitaos švelninimu ir prisitaikymu; 2) aplinkos oro kokybe; 3) vandenų būkle; 4) gamtos ištekliais; 5) kraštovaizdžiu, ir biologine įvairove ir saugomomis teritorijomis; 6) atliekų susidarymu išteklių naudojimo efektyvumu; 7) rekreaciniais ištekliais; 8) energijos ir kuro vartojimu; 9) tvaresne gamyba ir vartojimu; 10) techniniais reikalavimais ir (ar) parametrais, kurie taikomi ūkiniųės veiklųos rūšims, įrašytoms į Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 ar 2 prieduose esančius planuojamos ūkinės veiklos rūšių sąrašus; 11 8) kitose srityse, jeigu, teisės akto projekto rengėjo nuomone, rengiamu teisės aktu numatomas teisinis reguliavimas gali paveikti aplinką ar klimato kaitą.“.	Pritarti
2.	LR Aplinkos ministerija 2021-10-01				2. Atsižvelgiant į tai, kad pasiūlymų dėl teisinio reguliavimo tobulinimo ar kitų priemonių parengimas teisės akto rengėjui galimai sukeltų per didelę administracinę naštą, siūlome apsiriboti pasiūlymų pateikimu ir patikslinti Įstatymo projekto dėstomos TPĮ 16^3 str. 3 dalies formuluotę: „teisės akto projekto rengėjas turi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka parengti pateikti pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo tobulinimo ir (ar) kitų priemonių, kuriomis, taikant žalos švelninimo seką, būtų siekiama  išvengtia neigiamo poveikio aplinkai ir klimato kaitai, jis poveikis būtų sumažinamastas arba kompensuojamastas taikant žalos švelninimo seką“.	Pritarti
3.	LR Aplinkos ministerija 2021-10-01				3. Atitinkamai siūlome tikslinti ir Įstatymo projekto dėstomą TPĮ 16^3 str. 4 dalį, nustatant, kad teisės aktą priimanti institucija turi ne įsitikinti, kad teisės akto projekto rengėjas numatė priemones, bet įvertinti, ar pagal 3 dalį rengėjo pateikti pasiūlymai yra „tinkami ir (ar) jų pakanka užtikrinti, kad neigiamo poveikio aplinkai ir klimato kaitai būtų išvengta, poveikis būtų sumažintas arba kompensuotas.“ Siekiant išvengti teisės akto projekto rengėjų piktnaudžiavimo neteikiant pasiūlymų pagal Įstatymo projekto dėstomą TPĮ 16^3 str. 3 dalį, reikėtų Įstatymo projekto dėstomoje TPĮ 16^3 str. 4 dalyje naikinti numatytas išimtis.	Pritarti
4.	LR Aplinkos ministerija 2021-10-01				4. Remiantis Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, patvirtintos 2020 m. gruodžio 11 d. Atitinkamai siūlome tikslinti ir Įstatymo projekto dėstomą TPĮ 16^3 str. 4 dalį, nustatant, kad teisės aktą priimanti institucija turi ne įsitikinti, kad teisės akto projekto rengėjas numatė priemones, bet įvertinti, ar pagal 3 dalį rengėjo pateikti pasiūlymai yra „tinkami ir (ar) jų pakanka užtikrinti, kad neigiamo poveikio aplinkai ir klimato kaitai būtų išvengta, poveikis būtų sumažintas arba kompensuotas.“ Siekiant išvengti teisės akto projekto rengėjų piktnaudžiavimo neteikiant pasiūlymų pagal Įstatymo projekto dėstomą TPĮ 16^3 str. 3 dalį, reikėtų Įstatymo projekto dėstomoje TPĮ 16^3 str. 4 dalyje naikinti numatytas išimtis.
5.	LR Aplinkos ministerija 2021-10-01				5. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. XIV-72, 169.2 papunkčiu ir kituose strateginiuose dokumentuose įtvirtintais tikslais, susijusiais su aplinkosauga, Aplinkos ministerijoje rengiamas projekto „Teisėkūros ir investicinių priemonių (ex ante) vertinimo sistemos sukūrimas pagal ŠESD ir kitus pamatuojamus aplinkosaugos rodiklius“ (toliau – aplinkosaugos projektas) pasiūlymas, planuojamas aplinkosaugos projekto įgyvendinimo laikotarpis. Pagrindinis numatomas aplinkosaugos projekto tikslas – iki 2023 m. IV ketv. Aplinkos apsaugos agentūroje suformuoti kompetencijos centrą, kuris sukurtų aiškią metodinę sistemą, kaip vertinti reikšmingiausias teisėkūros iniciatyvas ir investicines priemones pagal ŠESD ir kitus pamatuojamus aplinkosaugos rodiklius. Aplinkos apsaugos agentūros įgaliojimai bus suteikiami atsižvelgiant į aplinkosaugos projektui skiriamą finansavimą, tačiau siekiant, kad teisės akto projekto rengėjo poveikio aplinkai ir klimato kaitai vertinimas būtų kokybiškesnis ir pasiektų Įstatymo projektu keliamus tikslus, svarbu įtvirtinti tokį teisėkūros poveikio vertinimo modelį, kuriame rengėjas dėl atliekamo poveikio aplinkai ir klimato kaitai vertinimo galėtų bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis. Atsižvelgdami į tai, siūlome Įstatymo projekto 2 straipsniu dėstomą TPĮ 16^3 str. papildyti taip: „Aplinkos ministro įgaliota įstaiga Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka teikia išvadas dėl atlikto numatomo teisinio reguliavimo poveikio aplinkai ir klimato kaitai vertinimo ir pagal šio straipsnio 3 dalį pateiktų pasiūlymų, konsultuoja teisės aktų projektų rengėjus dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio aplinkai ir klimato kaitai vertinimo metodų“. Atkreipiame dėmesį, kad teisėkūros ir investicinių priemonių (ex ante) vertinimo procese metodiškai dalyvaujančio kompetencijos centro įkūrimui Aplinkos apsaugos agentūrai reikės papildomų valstybės biudžeto asignavimų. Šio rašto 4 punkte siūlomas modelis, kuriuo aplinkos ministro įgaliota įstaiga Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka tikrina teisės akto projekto rengėjo pateiktą vertinimą ir pasiūlymus, konsultuoja dėl vertinimo metodų, pareikalaus ne tik papildomų darbuotojų (pamatuojamais aplinkosaugos rodikliais paremtų skaičiuoklių ir metodikų kūrimui, teisės aktų projektų rengėjų, viešųjų investicijų planavimo proceso dalyvių konsultavimui), laiko sąnaudų, bet ir ekspertų paslaugų iš išorės. Numatoma, kad Aplinkos ministerijos planuojamo aplinkosaugos projekto įgyvendinimui 2022-2023 metais reikės 794,4 tūkst. Eur (397 200,00 Eur kiekvienais metais).	Pritarti
6.	LR Aplinkos ministerija 2021-10-01				6. Atsižvelgiant į planuojamą aplinkosaugos projekto įgyvendinimo laikotarpį (iki 2023 m. IV ketv.), poveikio aplinkai ir klimato kaitai vertinimo metodikų, kurios prisidės prie teisės akto projekto vertinimų kokybės, planuojamus rengimo etapus, siūlytina dalies Įstatymo projekto nuostatų įsigaliojimą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos poveikio aplinkai ir klimato kaitai vertinimo tvarkos parengimą sieti su planuojama aplinkosaugos projekto pirmojo metodikų kūrimo etapo pabaiga (iki 2022 m. gruodžio 31 d.), kadangi nesant kompetencijos centro Aplinkos apsaugos agentūroje ir poveikio vertinimo metodinės sistemos nebūtų įgyvendinti Įstatymo projekte keliami tikslai.	Pritarti
7.	LR Aplinkos ministerija 2021-10-01				Siūlytini ir kiti, redakciniai pakeitimai, kuriuos galima matyti priede.	Pritarti

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo nariai Gintautas Paluckas, Kęstutis Vilkauskas,  Orinta Leiputė, Linas Jonauskas, Vilija Targamadzė 2021-06-23	1			Argumentai: Šiuo metu nėra teisės aktų poveikio vertinimo pajamų nelygybės, žmogaus teisių ir lyčių lygybės aspektais. Toks teisinio reguliavimo vertinimas padėtų geriau įgyvendinti šalies tikslus mažinant pajamų nelygybę, užtikrinant žmogaus teisių apsaugą ir užtikrinant lyčių lygybę. Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:  „2.  Atliekant numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą, nustatomas galimas teigiamas ir neigiamas poveikis to teisinio reguliavimo sričiai, asmenims ar jų grupėms, kuriems bus taikomas numatomas teisinis reguliavimas. Atsižvelgiant į teisės akte numatomo naujo teisinio reguliavimo pobūdį, mastą, turi būti įvertinamas poveikis ekonomikai, konkurencijai, valstybės finansams, socialinei aplinkai, viešajam administravimui, teisinei sistemai, kriminogeninei situacijai, korupcijos mastui, aplinkai ir klimato kaitai, administracinei naštai, regionų plėtrai, reglamentuojamoms profesijoms, pajamų nelygybei, žmogaus teisėms, lyčių lygybei ir kitoms sritims.“	Spręsti pagrindiniam komitetui
2.	Seimo nariai Gintautas Paluckas, Kęstutis Vilkauskas,  Orinta Leiputė, Linas Jonauskas, Vilija Targamadzė 2021-06-23	2			Argumentai: Šiuo metu teikdama Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų rodiklių patvirtinimo įstatymą Vyriausybė neturi prievolės pateikti valstybės biudžeto programų ir joje esančių mokestinių priemonių (pavyzdžiui mokestinių lengvatų iškastiniam kurui) įtakos klimato kaitai, vadinamojo „klimato kaitą sukeliančių dujų emisijų biudžeto“. Šiuo siūlymu yra tikslinamas būdas, kuriuo Vyriausybė turėtų įgyvendinti 16^31 dalies 1 punkte apibrėžtą prievolę vertinti teisės aktų įtaką klimato kaitai, apibrėžiant, ką toks vertinimas turėtų reikšti – taigi tiesioginį ar netiesioginį kiekvienos biudžeto asignavimų programos ar mokestinės priemonės įtaką klimato kaitai trumpuoju, vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu. Toks reguliavimas būtinas, nes šia įstatymo pataisa nėra sukuriami aiškūs reikalavimai svarbiausiam valstybės kasdienį gyvenimą apibrėžiančiam dokumentui – valstybės biudžetui. Šiuo pasiūlymu sukuriami aiškūs kriterijai kaip Vyriausybė turi pateikti biudžeto, kaip teisės akto, vertinimą klimato kaitos atžvilgiu.  Pasiūlymas: Papildyti projekto 2 straipsnį penktąja dalimi iš ją išdėstyti taip: „5. Šio straipsnio 1 dalies 1 punktas yra taikomas Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymui. Vyriausybė įgyvendina šį vertinimą pateikdama duomenis apie planuojamą klimato kaitą sukeliančių dujų išsiskyrimą įgyvendinant kiekvieną biudžeto asignavimų programą, mokestinę priemonę ir valstybės investicijų programos objektą. Vyriausybė pateikia duomenis apie šių programų tiesioginį ar netiesioginį poveikį klimato kaitą sukeliančių dujų išsiskyrimui trumpuoju, vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu ir jų kaitą palyginus su ankstesnių metų biudžetais. Vyriausybė atlieka savivaldybių biudžetų vertinimą klimato kaitą sukeliančių dujų atžvilgiu.“	Nepritarti	Komiteto argumentai: Atkreiptinas dėmesys, kad Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto rengimo ir tvirtinimo stadijose asignavimų valdytojai, vadovaudamiesi Strateginio valdymo įstatymo nuostatomis, negali būti detaliai suplanavę veiklos ateinantiems laikotarpiams ir pateikti kiekvieno galimo būsimo sprendimo apimties ir turinio, todėl šiame etape šių sprendimų poveikio klimato kaitos atžvilgiu vertinimas neįmanomas. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Strateginio valdymo įstatymu, į valstybės investicijų programą nuo 2021 metų nebeįtraukiami nauji investicijų projektai. Nuo 2022 metų visos naujos investicijos kaip pažangos lėšos planuojamos nacionalinėse plėtros programose, kurios rengiamos 2022–2030 metų laikotarpiui ir yra skirtos 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano tikslams ir uždaviniams įgyvendinti. Šiame plane jau yra suplanuoti išmetamųjų ŠESD mažinimo tikslai ir sukurtas atskiras strateginio valdymo mechanizmas NPP įgyvendinimui, kuris tik iš dalies sutampa su biudžetų planavimo ciklu. Atkreiptinas dėmesys, kad ilgalaikiai ir vidutinės trukmės tikslai išmetamųjų ŠESD kiekiui mažinti jau yra suplanuoti Nacionalinėje klimato kaitos darbotvarkėje. Joje numatytos pagrindinės mažinimo kryptys ir sektoriai, nustatytas įgyvendinimo mechanizmas. Todėl smulkmeniškas kiekvienos biudžeto eilutės vertinimas klimato kaitos atžvilgiu duotų nepagrįstai mažą naudą palyginus su skirtomis sąnaudomis vertinimui atlikti ir nedarytų reikšmingo poveikio ŠESD mažinimo tikslams įgyvendinti. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Strateginio valdymo įstatymu, biudžeto programos apima pažangos ir tęstinės veiklos (funkcijų vykdymo) priemones. Manome, kad siekis įvertinti kiekvienos biudžeto  programos priemonės poveikį klimato kaitai yra nepagrįstas, pareikalausiantis daug didesnių sąnaudų nei tikėtina nauda. Atkreiptinas dėmesys, kad Vyriausybės teisėkūros ciklas nesutampa su valstybės ir savivaldybių biudžetų planavimo ciklu. Pagrindinės Vyriausybės teisėkūros iniciatyvos suplanuotos Vyriausybės 2021–2024 metų teisėkūros plane ir rengiamos šiame plane suplanuotais terminais, todėl tvirtinat Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, nėra galimybių įvertinti numatomos teisėkūros poveikį klimato kaitai ar kitoms sritims. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, manytina, kad dar vienas vertinimas būtų perteklinis, jo sukeliama administracinė našta viešajam sektoriui viršytų siekiamą naudą, dėl skirtingų biudžetų, teisėkūros, veiklos planavimo ciklų toks vertinimas nebūtų įmanomas net teoriniame lygmenyje.

6. Komiteto sprendimas Siūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui pritarti įstatymo projektui Nr. XIVP-513, patobulinti jį pagal LRSK Teisės departamento pastabas ir Aplinkos ministerijos pasiūlymus.

7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Gedvilienė.

Komiteto pirmininkė                                                                (Parašas)                                                                      Aistė Gedvilienė

Komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Liucija Matusevičiūtė