LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
paGRINDINIO KOMITETO
I Š V A D a
DĖL SEIMO 2018 M. GRUODŽIO 20 D. NUTARIMO NR. XIII-1896 „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO, SEIMO KANCELIARIJOS IR SEIMUI ATSKAITINGŲ INSTITUCIJŲ, RESPUBLIKOS PREZIDENTO KANCELIARIJOS IR RESPUBLIKOS PREZIDENTUI ATSKAITINGŲ INSTITUCIJŲ, NACIONALINĖS TEISMŲ ADMINISTRACIJOS, TEISMŲ, PROKURATŪROS, SAVIVALDYBIŲ INSTITUCIJŲ IR ĮSTAIGŲ SĄRAŠO PAGAL GRUPES PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO PROJEKTO NR. XIVP-933
2021-11-17 d. Nr. 104-P-72
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Gaižauskas, Komiteto nariai: Virgilijus Alekna, Jonas Jarutis, Dainius Kreivys, Arvydas Pocius, Valdas Rakutis, Saulius Skvernelis, Dovilė Šakalienė, Komiteto biuro vedėjas Evaldas Sinkevičius, patarėjai: Vilma Greckaitė, Vilma Kaminskienė, Agnija Tumkevič, Mantas Lapinskas, Nortautas Statkus, padėjėjas Justas Gaidys, padėjėjas Justas Gaidys. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos Prezidento vyr. patarėjas Darius Kuliešius, Lietuvos Respublikos Prezidento patarėjas Darius Urbonas.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1 |
Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-10-13 |
|
|
|
Įvertinus nutarimo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, esminių pastabų neturime, tačiau redaguojant įstatymo projektą jo pavadinime vietoj žodžio „GRUDŽIO“ reikėtų rašyti žodį „GRUODŽIO“, o vietoj santrumpos „d.“ rašytina santrumpa „D.“ |
Pritarti |
Atitinkami pataisymai projekte Nr. XIVP-933(2) |
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
d. |
p. |
|||||
|
1 |
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, 2021-10-21 |
|
|
|
Atsižvelgus į nurodytas Įstatymo projekto nuostatas, darytina išvada, kad tiek žvalgybos kontrolieriaus, tiek žvalgybos kontrolieriaus įstaigos nuolatinė veikla (funkcijos) yra susijusi su žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo priežiūra ir atitikties žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams vertinimu, t. y. pranešimų ir skundų dėl žvalgybos institucijų ir (ar) pareigūnų veiklos ir (ar) jų priimtų sprendimų teisėtumo nagrinėjimu ir žvalgybos institucijų veiklos tyrimų atlikimu. Todėl žvalgybos kontrolieriaus įstaigai pagal jos veiklos pobūdį priskirtinas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 priedo 1.2 papunktyje nustatytas valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų skirstymo į grupes kriterijus – skundų nagrinėjimas dėl pareigūnų ir kitų asmenų veiksmų ar neveikimo, dėl kurių gali būti pažeistos asmens teisės, laisvės ar teisėti interesai (80 balų). Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo projekto 12 straipsnio 10 punkte yra nustatyta žvalgybos kontrolieriaus teisė – teikti pagal kompetenciją Respublikos Prezidentui, Seimui, Vyriausybei bei kitoms valstybės institucijoms ir įstaigoms siūlymus dėl žvalgybos institucijų veiklos ir žmogaus teisių ir laisvių apsaugą bei asmens duomenų, tvarkomų nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, apsaugą reglamentuojančių teisės aktų tobulinimo. Tačiau, mūsų nuomone, žvalgybos kontrolieriaus įstaigai negalima skirti 100 balų pagal Valstybės tarnybos įstatymo 2 priedo 1.1 papunktyje nustatytą valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų skirstymo į grupes kriterijų „dalyvauja formuojant ir įgyvendina valstybės politiką nacionalinio saugumo srityje“, nes Įstatymo projekto 12 straipsnio 10 punkte nurodytos teisės (o ne pareigos) turėjimas neleidžia konstatuoti, kad tai yra nuolatinė žvalgybos kontrolieriaus įstaigos funkcija, be to, Įstatymo projekto 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad ši įstaiga padeda atlikti žvalgybos institucijų veiklos tyrimus ir nagrinėti pareiškėjų skundus ir žvalgybos pareigūnų pranešimus, taigi nėra teisinių prielaidų teigti, kad žvalgybos kontrolieriaus įstaiga dalyvauja formuojant valstybės politiką nacionalinio saugumo srityje ir nėra teisinio pagrindo skirti 100 balų už tokios veiklos vykdymą. Pagal veiklos ir sprendimų galiojimo ribas žvalgybos kontrolieriaus įstaiga veiktų visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl priskirtinas Valstybės tarnybos įstatymo 2 priedo 2.1 papunktyje nustatytas valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų skirstymo į grupes kriterijus – visa Lietuvos Respublikos teritorija (100 balų). Apibendrinus skirtus balus, žvalgybos kontrolieriaus įstaiga surenka 180 balų, todėl pagal Valstybės tarnybos įstatymo 2 priedo 4 punktą priskirtina II įstaigų grupei.
|
Nepritarti |
Reaguojant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymą (2021-09-29 nutarimas Nr. 772), užtikrinti, kad žvalgybos kontrolieriai galėtų vykdyti nuolatinio pobūdžio žvalgybos institucijų kontrolę, patobulintame Žvalgybos kontrolierių įstatymo projekto Nr. XIVP-673(3), 11 straipsnio 1 ir 2 punktuose numatytos papildomos žvalgybos kontrolieriaus funkcijos, susijusios su nuolatinės žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo priežiūros, susijusios su žvalgybos institucijų, žvalgybos pareigūnų veiksmais, jų priimamais sprendimais, vykdymu ir su patikrinimų, siekiant nustatyti, ar nėra pagrindo pradėti žvalgybos kontrolieriaus tyrimą dėl galimo žvalgybos institucijų ar žvalgybos pareigūnų piktnaudžiavimo jiems suteiktais įgaliojimais ar galimo žmogaus teisių ir laisvių ar teisėtų interesų pažeidimo, arba galimo asmens duomenų, tvarkomų nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, tvarkymo reikalavimų pažeidimo, ar kitaip galimai pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje, atlikimu. Todėl žvalgybos kontrolierių įstaigai pagal jos veiklos pobūdį nebūtų teisinga priskirti tik Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 priedo 1.2 papunktyje nustatytas valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų skirstymo į grupes kriterijų – skundų nagrinėjimas dėl pareigūnų ir kitų asmenų veiksmų ar neveikimo, dėl kurių gali būti pažeistos asmens teisės, laisvės ar teisėti interesai. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad žvalgybos kontrolierių įstaigos veiklos sritis yra ganėtinai specifinė ir jautri, nes dirbama su įslaptinta informacija, žvalgybos institucijų priežiūra ir veiklos kontrolė reikalauja specifinių žinių ir kompetencijų, siūloma šią įstaigą įvertinti 200 balų ir ją priskirti I grupei. Tai leis įstaigos valstybės tarnautojų ir darbuotojų atlyginimų apskaičiavimui taikyti aukštesnes koeficientų minimalias ir maksimalias ribas, kas yra neabejotinai svarbu norint pritraukti kompetentingus, aukštos kvalifikacijos specialistus. Žvalgybos kontrolieriui būtų taikomi beveik žvalgybos pareigūnams prilygstantys politinių ir ekonominių teisių ir laisvių suvaržymai numatyti įstatymo projekto Nr. XIVP-673 (2) 9 straipsnyje. Nors Vidaus reikalų ministerija teigia, kad Žvalgybos kontrolieriaus įstaiga nedalyvauja nacionalinio saugumo ar žmogaus teisių ir laisvių politikos formavime, todėl gauna 80 balų ir turi būti II grupėje. Visgi Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo projekto 12 straipsnio 10 punkte suformuluota teisė teikti pasiūlymus dėl atitinkamos srities teisės aktų tobulinimo turėtų būti suprantama kaip ne kaip absoliučia nuožiūros laisve paremta teisė, kurios realizavimas priklausytų išimtinai nuo žvalgybos kontrolieriaus valios, bet kaip pareiga teikti konkrečius pasiūlymus visais atvejais, kai žvalgybos kontrolierius, atlikdamas tarnybines funkcijas pastebi, kad galiojantys teisės aktai nedera su žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimais. Toks šios nuostatos aiškinimas išplaukia iš diskrecinės teisės valstybės tarnyboje sampratos, pagal kurią tam tikras pareigas einančio asmens teisės realizavimas yra ribojamas viešojo intereso reikalavimų, kurie įpareigoja valstybės pareigūną ar tarnautoją veikti išimtinai valstybės interesams. Akivaizdu, jog valstybės interesas yra užtikrinti teisės aktų kokybę, todėl ir žvalgybos kontrolierius, pastebėjęs teisinio reguliavimo trūkumus, privalėtų įstatyme numatytais būdais apie tai informuoti teisėkūros subjektus. Vadinasi, jis dalyvautų valstybės politikos formavime nacionalinio saugumo ir žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo srityse. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Europos Tarybos patariamoji institucija konstitucingumo klausimais Europos Komisija „Demokratija per teisę“, pripažindama ombudsmeno institutą vienu iš valstybės demokratiją garantuojančių veiksnių bei siekdama apsaugoti ombudsmeno institucijas nuo bet kokių grėsmių šio instituto nepriklausomumui, 2019 m. kovo 15–16 dienomis vykusioje 118-oje plenarinėje sesijoje Venecijoje patvirtino Ombudsmeno institucijų veiklos stiprinimo principus (taip vadinamuosius Venecijos principus). Venecijos principų 3 punktas ragina Ombudsmenui suteikti aukštą statusą, kurį atspindėtų ir adekvatus darbo užmokestis bei socialinės garantijos po įgaliojimų pasibaigimo, kad būtų užtikrintas tinkamas ombudsmeno institucijos funkcionavimas, o 21 ir 22 punktuose sakoma, kad Ombudsmeno institucijai turi būti užtikrinamos pakankamos ir nepriklausomos biudžeto lėšos, sudarytos galimybės įdarbinti reikalingą personalą. Įstatymu turi būti numatyta, kad biudžeto lėšos skiriamos ombudsmeno įstaiga atitiktų poreikius ir užtikrintų visišką, nepriklausomą ir veiksmingą Ombudsmeno institucijos funkcijų vykdymą.
|
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.
6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1 |
Biudžeto ir finansų komitetas, 2021-11-10 |
|
|
|
Biudžeto ir finansų komitetas iš esmės pritaria Seimo nutarimo projektui Nr. XIVP-933 ir siūlo pagrindiniam komitetui jį tobulinti priskiriant žvalgybos kontrolieriaus įstaigą II įstaigų grupei, |
Nepritarti |
Žiūrėti argumentus dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pastabų, 2021-10-21 Nr.1. |
|
2 |
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2021-11-04 |
|
|
|
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas iš esmės pritarė Seimo nutarimo projektui Nr. XIVP-933 ir siūlo pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą ir Vidaus reikalų ministerijos nuomonę. |
Nepritarti |
Žiūrėti argumentus dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pastabų, 2021-10-21 Nr.1. |
7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Sprendimas: pritarti Komiteto patobulintam Seimo nutarimo projektui Nr. XIVP-933(2) bei komiteto išvadai.
7.2 Komiteto pasiūlymai:
|
1 |
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2021-11-17 |
|
|
|
Argumentai: Kadangi siūloma įsteigti Žvalgybos kontrolierių įstaiga yra Seimui atskaitinga įstaiga, turi būti papildytas Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento kanceliarijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašas pagal grupes.
Pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatymo 7 straipsnio 3 dalį šį sąrašą Seimas tvirtina, atsižvelgdamas į šio įstatymo 2 priede nustatytus kriterijus. Vadovaujantis šiais kriterijais, Žvalgybos kontrolierių įstaigos veiklos pobūdis apima skundų nagrinėjimą dėl pareigūnų ir kitų asmenų veiksmų ar neveikimo, dėl kurių gali būti pažeistos asmens teisės, laisvės ar teisėti interesai, jos veiklos ir sprendimų galiojimo ribos apima visą Lietuvos Respublikos teritoriją. Tokiu atveju Žvalgybos kontrolierių įstaiga surenka 180 balų. Tam, kad įstaiga būtų priskiriama I grupei, ji turi būti įvertinta 200 balų. Turint omeny tai, kad žvalgybos kontrolierių įstaigos veiklos sritis yra ganėtinai specifinė ir jautri, nes dirbama su įslaptinta informacija, žvalgybos institucijų priežiūra ir veiklos kontrolė reikalauja specifinių žinių ir kompetencijų, siūloma šią įstaigą įvertinti 200 balų ir ją priskirti I grupei. Tai leis įstaigos valstybės tarnautojų ir darbuotojų atlyginimų apskaičiavimui taikyti aukštesnes koeficientų minimalias ir maksimalias ribas, kas yra neabejotinai svarbu norint pritraukti kompetentingus, aukštos kvalifikacijos specialistus.
Nors Vidaus reikalų ministerija teigia, kad Žvalgybos kontrolieriaus įstaiga nedalyvauja nacionalinio saugumo ar žmogaus teisių ir laisvių politikos formavime, todėl gauna 80 balų ir turi būti II grupėje. Visgi Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo projekto 12 straipsnio 10 punkte suformuluota teisė teikti pasiūlymus dėl atitinkamos srities teisės aktų tobulinimo turėtų būti suprantama kaip ne kaip absoliučia nuožiūros laisve paremta teisė, kurios realizavimas priklausytų išimtinai nuo žvalgybos kontrolieriaus valios, bet kaip pareiga teikti konkrečius pasiūlymus visais atvejais, kai žvalgybos kontrolierius, atlikdamas tarnybines funkcijas pastebi, kad galiojantys teisės aktai nedera su žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimais.
Toks šios nuostatos aiškinimas išplaukia iš diskrecinės teisės valstybės tarnyboje sampratos, pagal kurią tam tikras pareigas einančio asmens teisės realizavimas yra ribojamas viešojo intereso reikalavimų, kurie įpareigoja valstybės pareigūną ar tarnautoją veikti išimtinai valstybės interesams. Akivaizdu, jog valstybės interesas yra užtikrinti teisės aktų kokybę, todėl ir žvalgybos kontrolierius, pastebėjęs teisinio reguliavimo trūkumus, privalėtų įstatyme numatytais būdais apie tai informuoti teisėkūros subjektus. Vadinasi, jis dalyvautų valstybės politikos formavime nacionalinio saugumo ir žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo srityse.
Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Tarybos patariamoji institucija konstitucingumo klausimais Europos Komisija „Demokratija per teisę“, pripažindama ombudsmeno institutą vienu iš valstybės demokratiją garantuojančių veiksnių bei siekdama apsaugoti ombudsmeno institucijas nuo bet kokių grėsmių šio instituto nepriklausomumui, 2019 m. kovo 15–16 dienomis vykusioje 118-oje plenarinėje sesijoje Venecijoje patvirtino Ombudsmeno institucijų veiklos stiprinimo principus (taip vadinamuosius Venecijos principus). Venecijos principų 3 punktas ragina Ombudsmenui suteikti aukštą statusą, kurį atspindėtų ir adekvatus darbo užmokestis bei socialinės garantijos po įgaliojimų pasibaigimo, kad būtų užtikrintas tinkamas ombudsmeno institucijos funkcionavimas, o 21 ir 22 punktuose sakoma, kad Ombudsmeno institucijai turi būti užtikrinamos pakankamos ir nepriklausomos biudžeto lėšos, sudarytos galimybės įdarbinti reikalingą personalą. Įstatymu turi būti numatyta, kad biudžeto lėšos skiriamos ombudsmeno įstaiga atitiktų poreikius ir užtikrintų visišką, nepriklausomą ir veiksmingą Ombudsmeno institucijos funkcijų vykdymą.
Pasiūlymas: Pakeisti Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento kanceliarijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašą pagal grupes, patvirtintą Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. XIII-1896 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento kanceliarijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes patvirtinimo“, ir papildyti I grupę keturioliktąja pastraipa:
|
Pritarti |
Seimui teikiamas Seimo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. XIII-1896 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento kanceliarijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes patvirtinimo“ pakeitimo projektas Nr. XIVP-933. |
||||
|
2 |
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2021-11-17 |
|
|
|
Argumentai: Siekiant lygiateisiškumo, tikslinga apsvarstyti kitų ombudsmenų įstaigas priskirtai tai pačiai kategorijai.
Siūlymas: Pakeisti Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento kanceliarijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašą pagal grupes, patvirtintą Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. XIII-1896 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento kanceliarijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes patvirtinimo“, ir I grupei priskirti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnybą. |
Pritarti |
|
8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš - nėra, susilaikė - 1.
9. Komiteto paskirti pranešėjai: L. Kasčiūnas, D.Gaižauskas, D.Šakalienė ir R. Lopata.
Komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas
Komiteto biuro patarėjas Nortautas Statkus