PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Gerbiami kolegos, kviečiu užimti savo vietas. Pradedame gruodžio 8 dienos vakarinį posėdį. (Gongas)

Skelbiu registraciją. Užsiregistravo 74 Seimo nariai.

14.02 val.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ projektas Nr. XIVP-90 (pateikimas)

Darbotvarkės 2-1 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ projektas Nr. XIVP-90. Projektą pristatys Ministrė Pirmininkė I. Šimonytė.

Kolegos, primenu svarstymo tvarką. Vyriausybės programos pristatymui yra skiriama iki 40 minučių, klausimams, kuriuos galima užduoti tiek Ministrei Pirmininkei, tiek Vyriausybės nariams, skiriama iki pusantros valandos. Klausimų tvarka tokia pat kaip per Vyriausybės valandą. Ar pritariate tokiai tvarkai? Bendru sutarimu.

Prašom, žodis Ministrei Pirmininkei.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF*). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Leiskite trumpai pristatyti Vyriausybės programą, kuri buvo įregistruota vakar ir dabar tikisi Seimo palaikymo. Aš labai ilgai turbūt nekalbėsiu ir daugiau laiko suteiksiu paklausti, nes yra užsirašiusių labai daug Seimo narių ir būtų galima tą sutaupytą laiką tiesiog paskirti taip pat ir papildomiems klausimams, bet keletą aspektų norėčiau paminėti.

Jau šiandien tokių pirminių reakcijų pavyko išgirsti. Kažkam pasirodė, kad tai kažkieno kito programa, kažkam pasirodė, kad ambicijos per mažai, kažkam dar kažkas pasirodė. Tai galbūt aš galėčiau siūlyti, kad mūsų Vyriausybė brėžtųsi ambiciją ir projektuotų skrydį į Mėnulį, bet, deja, anksčiau buvusios programos nebuvo taip gerai įvykdytos, kad naujai Vyriausybei nereikėtų vėl grįžti prie tų pačių klausimų. Natūralu, kad ši programa remiasi tomis programomis, su kuriomis koaliciją sudarančios partijos ėjo į rinkimus. Tiek Tėvynės sąjunga, tiek Liberalų sąjūdis, tiek Laisvės partija turėjo savo rinkimų programas, kurios buvo sulietos, tiek, kiek tai, žinoma, yra objektyviai įmanoma šiame dokumente, kuris yra pateiktas. Tačiau dokumente yra turbūt ir daugiau negu tai, nes, kaip esu jau ne kartą minėjusi, XVIII Vyriausybė, jeigu gautų įgaliojimus veikti, ateina ne kokių nors revoliucijų daryti, todėl tie geri darbai, kurie buvo anksčiau prognozuoti, projektuoti ir galbūt nepabaigti arba net nepradėti, tikrai gali atrasti savo vietą XVIII Vyriausybės programoje.

Aš nematau didelio tikslo ginčytis, ar Strateginių investicijų fondas yra Valstiečių ir žaliųjų programos elementas, ar vis dėlto Valstiečių ir žaliųjų programoje tai atsirado kaip kokia nors Tėvynės sąjungos idėja iš anų Seimo rinkimų ir 2015 metų rinkiminių idėjų. Aš manau, kad tos priemonės arba tie sprendimai, kurie yra geri ir vertingi, dėl kurių yra toks platus sutarimas, turbūt nenukentės niekaip dėl to, kad bus tęsiami ir nebus kaitaliojami sulig kiekvienais rinkimais.

Todėl, kaip ir minėjau, ir turbūt pati prisistatydama sakiau, kad rengdami Vyriausybės programą, žinoma, taip pat atsižvelgsime ir į tas idėjas, kurias kėlė tos politinės partijos ar politinės jėgos, kurios daugumoje nedalyvauja, tiek, kiek tai bus objektyviai įmanoma: tiek tuos darbus, kurie turėtų būti tęsiami, tiek tuos darbus, kurie turėtų būti pradėti, nors turėjo būti pradėti jau prieš kurį laiką, tikrai stengsimės savo programoje atliepti.

Jeigu galėčiau apibrėžti programos mintį keletu tokių kertinių principų, man atrodo, pirmasis principas, ir turbūt nieko čia labai nenustebinsiu, būtų pasitikėjimo principas, kuris, mano vertinimu ir mano kolegų vertinimu, turėjo būti atspindėtas visose Vyriausybės programos dalyse. Jis pagaliau leistų iš mūsų tokios prezumpcijos, kad žmonės nežino, ką daryti, kad jiems visą laiką reikia viską smulkmeniškai reguliuoti, viską nurodyti, kad reikia nepasitikėti, kad reikia reglamentuoti, galėtų vis dėlto duoti daugiau teisės ir pasitikėjimo spręsti tiek valstybės tarnautojui, tiek mokytojui, tiek medikui, tiek ir verslininkui, ir kitiems mūsų visuomenės nariams.

Antras klausimas, kuris yra labai svarbus ir labai gaila, kad šioje srityje mes nelabai kur pajudėjome per pastaruosius dešimt metų, yra atviri duomenys. Kodėl tai yra svarbu? Jeigu mes kalbame apie didesnį pasitikėjimą ir konsensuso paiešką, aplink ką mes galime tą konsensusą kurti? Aš turbūt neįtikinsiu (bent jau dalies) politinio lauko savo idėjomis ir savo vertybėmis, ir turbūt nereikia netgi siekti to daryti: kadangi jau mes esame skirtingų politinių bendruomenių nariai, matyt, mes tuos skirtumus turime tiesiog iš prigimties. Bet yra tam tikrų dalykų, dėl kurių mes nelabai galime ginčytis, ir tie dalykai yra faktai. Klausimas – kas gali būti konsensuso pagrindas, jeigu mes galbūt galime ginčytis dėl vertybių ir ideologijų? Turbūt konsensuso pagrindas gali būti faktai, o tam, kad faktai galėtų būti konsensuso pagrindas, mums reikia tuos faktus turėti. Ir čia, be jokios abejonės, kad mes galėtume tai padaryti, mes turime turėti kuo daugiau duomenų ir kuo daugiau objektyvios informacijos.

Kaip pavyzdį galiu pateikti dabartinę COVID situaciją ir tuos sprendimus, kuriuos tenka priimti, kad kaip nors sumažintume ligos plitimą ir pasekmes sveikatos sistemai. Neturėdami duomenų, neturėdami galimybės atlikti normalią analizę, mes neturime galimybės protingai tartis dėl sprendimų, kurie duoda geriausią rezultatą. Dažnai turime tiesiog badyti pirštu į debesis ir bandyti kažkaip pataikyti ten, kur iš tikrųjų yra skaudulys, nes negalime atsakyti į klausimą, o kaip, o kur, o iš kur ateina didžioji dalis problemų. Kad mes tai galėtume daryti, tiek duomenų paskleidimas, kad visi galėtų tuos duomenis matyti ir interpretuoti, tiek jų analizė, tiek jais paremta sprendimų priėmimo sistema, mano nuomone, yra kertinis… Tai yra vienas iš tokių turbūt svarbiausių horizontalių principų, esančių Vyriausybės programoje.

Trečias principas, trečia kryptis būtų nuosaiki ambicija. Neįgyvendintų programų, politinių dokumentų, strategijų ir panašių rašinių mes turime pilnas dokumentų kapines. Deja. Kartais atrodo, kad mes daugiau emocijų, intelekto ir laiko skiriame diskusijoms apie tai, kas gražiau parašys programinį dokumentą, negu diskusijoms apie tai, o kaip įgyvendinti tuos tikslus. Aš esu visiškai tikra, kad turbūt šioje salėje nėra nė vieno politiko, kuris norėtų prasto švietimo ar kad Lietuvos ekonomika būtų žemos ir vidutinės pridėtinės vertės, ar kad gamta nebūtų saugoma, ar kad valstybės tarnyba nebūtų profesionali. Turbūt visi mes turime labai panašių siekių. Todėl nereikia stebėtis, kad siekių požiūriu daugelis programų yra tarpusavyje panašios, nes mes siekiame to paties dalyko. Mes siekiame, kad Lietuvos žmonės Lietuvoje gyventų geriau ir jaustųsi geriau, ir būtų labiau patenkinti savo gyvenimu.

Priemonių lygmeniu, kaip mes tai galime įgyvendinti, jau čia turbūt galime turėti įvairių nuomonių, kartais labai skirtingų. Kažkur galime bandyti susitarti, kažkur, kur susitarti mums būtų sunkiau, matyt, kažkam tiesiog tenka prisiimti politinę atsakomybę už savo pasirinkimus, o opozicijai, kaip ir dera, kaip ir priklauso, – kritikuoti.

Programoje yra nemažai dalykų, dėl kurių tartis reikės gana anksti, nes pasekmės visuomenei ir atitinkamiems sektoriams ateis tikrai ne iš karto. Tam, kad jos išvis ateitų, bus reikalingas labai nuoseklus ir ilgalaikis darbas. Ir čia aš, be jokios abejonės, pirmiausia paminėčiau švietimą. Taip, šioje programoje taip pat kalbame apie nacionalinį susitarimą dėl švietimo, apie tai kalbėjo rinkiminės kampanijos metu turbūt visi iš mūsų. Todėl natūralu, kad ši nuostata taip pat atsirado ir Vyriausybės programoje. Kur galbūt bus skirtumas nuo to, kas buvo praėjusioje kadencijoje, bent jau norėčiau tikėtis, kad diskutuoti galėtume pradėti netrukus po to, kai Vyriausybė gaus įgaliojimus veikti, o ne kadencijos pabaigoje. Tada tikimybė pakloti tuos bėgius, galiausiai pamatyti tais bėgiais riedantį traukinį ir turėti daugiau vilties, kad po ateinančių Seimo rinkimų kažkas tų bėgių neišrinks ir nenuties kitoje vietoje, mano supratimu, bus daug didesnė.

Tas pats galioja žaliajai darbotvarkei. Mes visi esame labai greiti įsipareigoti, pasisakyti ir palaikyti tai, kad gamta turi būti saugoma, klimato kaita yra problema, tiek trąšų naudojimas, tiek išmetamosios dujos taip pat yra problema mūsų gamtai ir mūsų planetai. Bet dėl sprendimų, kuriuos mums gali tekti priimti tam, kad mes pasiektume tuos tikslus, brėžiamus po dešimtmečio, o gal ir po trisdešimtmečio, teks susitarti dabar ir tie sprendimai tikrai nebus labai paprasti. Mes puikiai žinome, kad kažkam tai reiškia įprasto gyvenimo būdo didelius pokyčius, kažkam tai reiškia įprasto verslininkavimo būdo didelius pokyčius, kažkam tai reiškia prarastas pajamas, todėl paprastų sprendimų rasti čia veikiausiai nepavyks, bet galima rasti sprendimų, orientuotų į bendrą tikslą. To bendro tikslo, jeigu mes sutariame kaip valstybė, jeigu mes palaikome europinę darbotvarkę šiais klausimais, turbūt mes turime ieškoti visi, nepaisant savo politinių afiliacijų ir narystės vienoje ar kitoje politinėje bendruomenėje.

Lygiai taip pat svarbus klausimas yra ir ekonomikos transformacijos. Ekonomika nesitransformuoja per vieną naktį ar net per Vyriausybės kadenciją. Tam, kad ekonomikoje būtų daugiau aukštos pridėtinės vertės, reikia daugiau intelekto. Tam, kad būtų daugiau intelekto, reikia kitos ekonomikos. Atrodytų, tarsi vištos ir kiaušinio dilema. Tačiau manau, kad ši dilema yra išsprendžiama kryptingomis ir nuosekliomis pastangomis. Tas pastangas sutelkus būtent ta kryptimi, mes tikrai galime pamatyti, kaip aukštos pridėtinės vertės ekonomika, verslas užima vis didesnę ir didesnę dalį mūsų kuriamo produkto. Kažkuriame etape, reikia manyti, jau tiesiog pats procesas pradeda replikuoti save ir, matyt, mums nereikia ginčytis labai labai ilgai, ar pirma višta, ar pirma kiaušinis. Manau, kad turime labai gero potencialo, reikia į tą potencialą koncentruotis, kas programoje ir yra numatyta, ir, tai padarius, toliau jau matysime tiesiog besitraukiančius, aukštyn besistiebiančius taip pat ir kitus.

Programoje yra ir tų nuostatų, kurios yra ir trumpesnio laikotarpio. Ir čia aš norėčiau pabrėžti valstybės tarnybos vertinimą ir požiūrį į valstybės tarnybą. Ir pati esu ne kartą kalbėjusi, kai pristatinėjau Seime, ir kitomis progomis, manau, kad viena iš didžiausių bėdų, dėl ko mūsų visos strategijos nesulaukia tokios sėkmės, kokios galbūt galėtų pagal tas idėjas, kurios ten yra išdėstytos, kurių tikrai dauguma būna absoliučiai ir teisingų, ir gražių, ir tinkamų, matyt, visam politiniam spektrui, vis dėlto yra tai, kad tie žmonės, kurie turi įgyvendinti, tai yra valstybės tarnyba, viešasis administravimas, labai dažnai būna ir demotyvuoti, ir nugalinti, ir nevertinami, kad tai darytų. Labai dažnai nesigilina į savo kažkokių sprendimų horizontalias pasekmes, labiau linkę matyti savo langelį, savo lentynėlę, nes taip yra tiesiog saugiau, nes už iniciatyvą mes taip pat ir baudžiame.

Manau, kad požiūris į tai, kad valstybės tarnyboje turi būti kompetentingi vadovai, čia net aš kalbėčiau ne tik apie valstybės tarnybą, bet ir apie kitas viešojo sektoriaus įstaigas, puikiai jums žinomos problemos apie trūkstamus, tarkime, mokyklų vadovus, apie gydymo įstaigų vadovus, apie kultūros įstaigų vadovus, apie tas pozicijas, kur reikia prisiimti tam tikrą atsakomybę, turėti tam tikrus gebėjimus būti lyderiu ir suburti kolektyvą kažkokiems svarbiems uždaviniams įgyvendinti, kol kas nėra vertinamas. Mes vis dar esame linkę galvoti, kad valstybės tarnyba ir viešasis sektorius yra kažin kokia savaime sėkminga ar saugi vieta, kur žmogus tiesiog turi būti dėkingas už tai, kad jis gali ten dirbti. Tokio požiūrio pasekmės ir yra tokios, kad iniciatyvūs ir motyvuoti žmonės labai dažnai neužsilaiko valstybės tarnyboje ir mes prarandame intelektinį potencialą, kuris galėtų mums padėti visas šias programas, kurias mes taip sėkmingai surašome, pajudinti iš mirties taško.

Todėl aš labai norėčiau tikėtis, kad tas tikėjimas pigia valdžia vis dėlto jau yra sumenkęs visose politinio spektro dalyse. Šiuose rinkimuose man neteko girdėti, ir manau, kad tai yra labai gera žinia, anksčiau labai dažnai girdėtų įsipareigojimų visiems visko duoti, sumažinus biurokratų skaičių skaičiumi X, nes turbūt jau per laiką visi patyrėme, kad to tikrai nepakanka nei tam, kad socialinės apsaugos išlaidų santykis su BVP, nei kokie nors kiti esminiai parametrai kaip nors esmingai pasikeistų. Taip, valstybės tarnybai reikia didesnio efektyvumo, bet taip pat reikia ne tik didesnio efektyvumo ar kokio nors didesnio spaudimo, bet reikia ir daugiau lankstumo, ir daugiau teisių, ir daugiau pasitikėjimo.

Norėčiau turbūt čia savo pristatymą ir baigti tiesiog palikdama daugiau laiko atsakyti į klausimus. Kas turėjo galimybę susipažinti su programa, tai turbūt galės konkrečiai ir paklausti, tikrai manau, kad ir aš, ir mano kolegos stengsimės visapusiškai atsakyti.

Vienas klausimas, kuris buvo iškilęs vakar, yra vertas dėmesio, o tai kurgi visoje šioje programoje yra COVID-19? Tai atsakymas būtų labai paprastas. COVID-19 šioje programoje yra paminėtas tikrai ne vieną kartą, nes net jeigu su COVID-19 pandemija bus susidorota per ateinančius metus, pasekmės daugelyje sričių – švietimo, sveikatos apsaugos, ypač psichikos sveikatos, turbūt bus labai ilgalaikės, todėl visa tai yra stengiamasi atliepti. Tačiau šio trumpojo laikotarpio priemonės, turint mintyje, kad Vyriausybė neplanuoja visą ketverių metų kadenciją veikti ekstremalios situacijos sąlygomis, vis dėlto ekstremalios situacijos sąlygos anksčiau ar vėliau pasibaigs, ir norėtų brėžti savo matymą, savo uždavinius ir savo sėkmės rodiklius, pagal kuriuos norėtų tą sėkmę pasimatuoti sąžiningai, skaidriai ir atvirai, COVID-19 valdymui, tokiam taktiniam planui yra parengusi atskirą dokumentą, kuris, jeigu bus klausimų, turbūt bus galima į juos atsakyti, bus paskelbtas atskirai ir papildomai prie Vyriausybės programos tuomet, kada Vyriausybės programa jau bus patvirtinta.

Čia turbūt aš savo pasisakymą pabaigsiu, jums leidus, grįšiu į savo vietą ir mes atsakysime į klausimus, kurie bus. Labai ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiama premjere, už Vyriausybės programos projekto pristatymą. Prieš perduodama žodį Seimo nariams klausti, primenu, kad pagal Statute numatytą tvarką Vyriausybės programos pateikimo metu atsakymams į klausimus yra skiriama pusantros valandos. Klausimai gali būti užduodami tiek Ministrei Pirmininkei, tiek bet kuriam iš ministrų. Užsirašė klausti net 60 Seimo narių.

Pirmasis klausia A. Dumbrava.

A. DUMBRAVA (LVŽSF). Labai ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Pirmiausia noriu pasveikinti naująjį ministrų kabinetą, palinkėti sėkmės darbuose.

Gerbiama premjere arba kas nors iš kabineto narių, norėčiau paklausti dėl socialinių dalykų. Socialiniams dalykams jūs skyrėte tikrai nemažai dėmesio ir man labai patiko, kad kiekvienas žmogus būtų matomas, kad nebūtų nematomų žmonių. Tačiau aš norėčiau paklausti dėl išankstinių pensijų, nes finansų ministrė yra pasakiusi, kad nėra numatyta lėšų būtent tiems žmonėms, kurie išeina į išankstinę senatvės pensiją, turėdami 40 metų darbo stažą.

Mes neseniai priėmėme įstatymą, kur vietoj 0,4 % praradimo, kai žmogus išeina į išankstinę pensiją, praranda 0,32 %. Buvo lyg ir užsiminta, kad lėšų tam nėra numatyta. Tai vis dėlto ar naujoji Vyriausybė kaip nors peržiūrės tuos įstatymus, ar bandys juos įgyvendinti? Ačiū.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Šiaip būtų gerai, jeigu užduotumėte tą klausimą Vyriausybei, kuri pateikė pirminį biudžeto projektą, kur tie pinigai nebuvo numatyti. Bet taip, tai yra įstatymu priimtas įsipareigojimas, kurį vykdysime. Tiesiog tai reiškia, kad deficitas kitais metais bus didesnis, negu dabar yra skelbiama.

PIRMININKĖ. A. Sysas klausia frakcijos vardu.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Pirmiausia prisidedu prie sveikinimų tiek Ministrei Pirmininkei frakcijos vardu, tiek visai Vyriausybei su švente – programos pristatymu. Ir tikrai sutinku su gerbiama Ministre Pirmininke, kad labai nenorėčiau, kad šis dokumentas atsidurtų, kaip jūs pasakėte, dokumentų kapinėse.

Tikrai linkėčiau, kad visi siekiai būtų įgyvendinti, nes tikslų labai daug, tikslai kilnūs, reikalingi, viskas nukreipta žmonių geresnei gyvenimo kokybei. Bet kai aš paimu ir pasižiūriu 3 skyrių, kuriame kalbama apie socialinius reikalus, jis skambiu pavadinimu „Misija“, pirma mintis – įmanoma ar neįmanoma, nes ten toliau kalbama apie socialiai pažeidžiamas visuomenės grupes. Labai daug tikslų yra, visi reikalauja pinigų. Jeigu mes norime pasiekti tuos užsibrėžtus tikslus, reikia pinigų. Kai aš pasižiūriu į mokesčių dalį, tai aš ten nematau tų šaltinių, apie kuriuos jūs sakėte. Klausimas, kaip ruošiatės įgyvendinti tiek daug gerų tikslų be pinigų? Ačiū.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš galiu bandyti pradėti atsakyti, paskui gal M. Navickienė ar Gintarė mane papildys.

Niekas neįgyvendins gerų tikslų be pinigų. Čia klausimas, kokiems tikslams ir kokioms priemonėms pinigai yra reikalingi. Vienokie pinigai yra reikalingi, jeigu mes tiesiog bandome kiekvienam žmogui kaip nors sumokėti tiek, kad jis galėtų visa tai, ko jam reikia, nusipirkti laisvojoje rinkoje, kad ir kas tai būtų, ar tai būtų slaugos paslaugos, ar tai būtų asistentas, ar kokios nors kitos priemonės, kurios yra reikalingos konkrečiai dabar atskirtyje esančiai grupei.

Arba kitas būdas, kai valstybė tiesiog prisiima atsakomybę kartu su savivaldybėmis, kartu su nevyriausybiniu sektoriumi kurti paslaugas ir infrastruktūrą, kuriomis žmonės galėtų jau pasinaudoti ir galbūt ten, žinoma, kur yra objektyviai įmanoma, užsidirbti patys.

Manau, nėra nuostabu, kad šioje programoje prioritetas yra būtent tai antrajai daliai, nes pirmoji dalis yra, mano supratimu, ir komplikuotesnė, ir nėra tokia ilgalaikė kaip žmogaus tiesiog įgalinimas, kad jis būtų atsakingas už savo gyvenimą tiek, kiek tai yra objektyviai įmanoma, ir priimtų sprendimus pats.

Reikės tų pinigų, čia nėra klausimo. Galiausiai programoje – misija įmanoma ar neįmanoma – nėra numatyta, kad neliks nė vieno žmogaus su problemomis. To turbūt jokia Vyriausybė negali padaryti. Manau, kad pats požiūris, pati politinė logika, pats principas yra ne bandyti nuo tų žmonių išsipirkti, o bandyti juos įtraukti, ir to įtraukimo, manau, priemonės gali būti įvairios. Nežinau, ar kuri nors ministrė norėtų papildyti.

M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Aš galiu tiktai trumpai pritardama ir dėkodama už klausimą pasakyti, kad, aišku, mes galvodami apie perspektyvą turime galvoti apskritai apie didesnį socialinės apsaugos srities finansavimą, tačiau šiandien esame tokioje ekonominėje situacijoje, kokioje esame. Jeigu turėsime galimybę perskirstyti daugiau pinigų, tai tikrai socialinė apsauga bus prioritetinė sritis, per kurią, galvojame, tie pinigai turėtų būti skirstomi. Galbūt kalbant apie pačių paslaugų efektyvumą ir perėjimą nuo to tokio vien tiktai išmokinio reguliavimo prie paslaugų, turime galvoti apie taiklumą, kad šiandieną instrumentai, kuriuos mes naudojame spręsdami tam tikras žmonių problemas, yra labai universalūs. Mes dar taip galvojame, kad jie gali tam tikrų grupių problemą išspręsti, bet jie yra gana mažai adaptuoti kiekvieno žmogaus poreikiams. Jeigu mes turime bendrą tikslą, kad tos socialinės paslaugos galėtų būti taiklesnės, tai šitoje vietoje ir turimais resursais, manome, būtų galima padaryti efektyvią ir tvaresnę paslaugų prieinamumo sistemą. To ir sieksime.

PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, primenu, kad klausti skiriama iki minutės.

Dabar frakcijos vardu klausia V. Jukna. Ruošiasi K. Glaveckas.

V. JUKNA (DPF). Ačiū. Pirmiausia Darbo partijos frakcijos vardu noriu pasveikinti Ministrę Pirmininkę ir visą ministrų kabinetą.

Klausimas būtų apie regionų atskirtį. Iš tiesų skaitydamas programą pasigedau tikslesnių priemonių, kokių bus imtasi, ir tikslų, kad būtų sumažinta regionų atskirtis, kokia yra dabar. Iš tiesų programoje apsiribojama gana abstrakčiais pasakymais, kad bus tiesiog didesnis dėmesys skirtas. Vis dėlto norėčiau paklausti, kaip tas didesnis dėmesys bus skirtas investicijoms pritraukti, naujoms gerai apmokamoms darbo vietoms kurti būtent regionuose? Kaip bus mažinama regionų atskirtis? Ačiū.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš paprašysiu, kadangi jūs nepasakėte, kam adresuojate klausimą, perduosiu klausimą A. Bilotaitei ir galbūt Aušrinė ar Kęstutis norėtų papildyti.

A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Pirmiausia norėčiau padėkoti jums už klausimą. Norėčiau pabrėžti, kad Vidaus reikalų ministerijos srityje regionų politika tikrai bus prioritetas. Tai bus viena iš prioritetinių sričių.

Kalbant apie konkrečias priemones, tai, kaip ir minėjo premjerė, čia yra programa ir konkrečios priemonės bus nurodytos ir išdėliotos priemonių plane.

Kalbant, ką mes darysime, tai pagrindiniai ramsčiai, ant ko stovi regioninė politika, yra pirmiausia regionų valdymo struktūros stiprinimas, tai yra stiprios regionų plėtros tarybos.

Antras dalykas yra regionų specializacija ir individualūs ekonomikos augimo planai. Galbūt čia mano kolegė A. Armonaitė galės detaliau sudėlioti.

Trečia. Motyvacinės sistemos savivaldai sukūrimas, kad savivaldybės būtų motyvuotos ir suinteresuotos tuo, kad jose kurtųsi naujos darbo vietos, kad į jas ateitų nauji investuotojai.

Ketvirtas dalykas yra verslo skatinimas ir pritraukimas į regionus per palankesnę mokestinę sistemą. Tikrai svarstysime šitas galimybes, nes suprantame, kad verslas, rinkdamasis kur jam eiti, kur investuoti, skaičiuoja ir svarsto.

Paskutinis dalykas, ką iš tikrųjų norėčiau pažymėti, tai yra gyventojų mobilumo didinimas. Čia taip pat manau, kad labai reikės didelio bendradarbiavimo su Susisiekimo ministerija, ir tai tikrai esame pasirengę daryti.

Kadangi regionų politika yra ne vien tiktai Vidaus reikalų ministerijos sritis, ji apima ir kitų ministerijų kuruojamus dalykus, tai tikrai pažadu asmeniškai, kad imsiuosi lyderystės, kad tas koordinavimas būtų efektyvus ir sėkmingas.

A. ARMONAITĖ (LF). Aš gal trumpai papildysiu. Dėkui už labai svarbų klausimą. Iš tiesų, kad regionai ar savivaldybės klestėtų, reikia poros dalykų. Pirmiausia, kad žmonės norėtų ten gyventi ir kad investuotojai matytų perspektyvą investuoti. Štai mes iš Vyriausybės, ką tikrai pažadame, kad padėsime susidėlioti tuos augimo planus, tačiau ko iš savivaldos mes prašytume ir natūralus lūkestis būtų, kad savivalda žinotų viziją, o ko ji nori. Ir Lietuvoje mes turime puikių pavyzdžių. Aš čia, tiesą sakant, noriu išskirti Panevėžį, kuris gerai žino, ko jis nori, yra iššūkių, bet yra įsivardiję – Pramonė 4.0. Galbūt ir tradicinės pramonės įmonės, bet investavusios į tam tikras technologijas, žino, kad reikia tokių, na, vienokių ar kitokių sričių darbuotojų.

Tai štai taip žinančioms savivaldybėms iš tiesų Vyriausybė padės viskuo, kuo galės, na, o aš asmeniškai, kaip būsima ekonomikos ir inovacijų ministrė, esu numačiusi kiekvieną savaitę vizitus į savivaldybes, kad mes kartu bendradarbiaudami, o ne iš tribūnos, iš tikrųjų ieškotume, kaip auginti investicijas regionuose.

PIRMININKĖ. K. Glavecko salėje nėra. Klausia M. Majauskas. Ruošiasi V. Mitalas.

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Kaip žymus politikos klasikas, šiandien švenčiantis savo gimtadienį, pasakė, kad pasisekė Lietuvai su tokia Vyriausybe, tik klausimas, ar pasisekė jums, gerbiami Vyriausybės nariai, nes iššūkių iš tikrųjų yra labai daug ir reikės labai konkrečių sprendimų. Suprantu, kad Vyriausybės programa tiktai tokia kaip preambulė konkrečių sprendimų ir viskas matysis Vyriausybės priemonių plane. Klausimas Ministrei Pirmininkei. Kaip planuojate rengti Vyriausybės priemonių planą? Kada mes galime tikėtis pamatyti pirmąjį dokumentą ir ar į tą priemonių plano rengimą bus įtraukta visa visuomenė? Ačiū.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū už klausimą. Kaip sakė tas pats klasikas, švenčiantis šiandien gimtadienį, „Lengvi keliai – ne mūsų keliai“. Taip jau atsitinka kartais, kad tenka prisiimti atsakomybę tais laikais, kada galbūt patogiau būtų tiesiog stebėti viską iš šalies.

Tai čia labai svarbus klausimas, ką jūs pasakėte, nes per šitą laikotarpį, kol buvo ruošiama Vyriausybės programa, išties sulaukėme labai daug siūlymų ir laiškų daug gavau ir aš pati, ir ministrai, ir tikrai visokiausių – nuo eilinių piliečių iki asocijuotų struktūrų, nevyriausybinių organizacijų, tikrai labai labai daug pasiūlymų dėl programos. Bet programa yra, mano vertinimu, bent jau labiau tokios politinės krypties ir apskritai Vyriausybės matymo aprašymo dokumentas, o toliau, kaip jūs teisingai pastebėjote, yra priemonių planas, kuriam parengti techniškai Vyriausybė turi tris mėnesius po Vyriausybės programos patvirtinimo. Jame jau galima daug detaliau diskutuoti dėl žingsnių išdėstymo laike, dėl sekos tų žingsnių ir dėl konkretesnių priemonių, dėl kitų dalykų.

Manau, kad būtent tame etape kiekvienas ministras po programos patvirtinimo tikrai turės daug daugiau laiko susitikti ir su nevyriausybininkais, ir su asocijuotomis struktūromis, ir su interesų grupėmis. Manau, kad nereikia bijoti diskutuoti su interesų grupėmis, tiesiog reikia tą daryti skaidriai ir atvirai, aptarti siūlymus, kurie yra, ir tuomet pasiūlyti jau tą veiksmų programą ir veiksmų seką tokią, kokia turbūt geriausiai užtikrintų programoje numatytų tikslų pasiekimą.

Tas darbas, manau, prasidės netrukus po to, kai Vyriausybė gaus įgaliojimus. Žinoma, prioritetas yra pateikti patikslintą kitų metų biudžetą, taip pat kovido situacija, bet visa tai irgi bus padaryta ir tada reikės pereiti iš karto prie priemonių plano rengimo, kur jau ministrams daug labiau padės ir ministerijų kolektyvai, ir plačioji visuomenė. Ačiū.

PIRMININKĖ. Klausia V. Mitalas. Ruošiasi E. Gentvilas.

V. MITALAS (LF). Dėkoju, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Iš tikrųjų sveikinu aš taip pat naująją Vyriausybę ir linkiu didelės sėkmės darbe. Norėčiau daug klausimų paklausti, be abejo, bet gal klausiu tik vieno klausimo. Yra Vyriausybės programoje numatytas punktas, kurį labai sveikinu, tai yra Nacionalinės žemės tarnybos funkcijas perduoti savivaldai. Manau, kad tai iš tikrųjų yra labai geras punktas, kuris numato ir atveria kelius tvariam ir regionų vystymuisi, ir miestų vystymuisi. Nors programos įgyvenimo projekto dar nėra, vis tiek norėčiau paklausti, maždaug per kiek laiko galvojate tai įgyvendinti? Dėkui.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Turbūt teks man atsakyti. Įsipareigojimas dėl programos yra bendresnis, tad nėra konkrečiai kalbama būtent apie šią vieną tarnybą. Yra bendresnis kontekstas ir tai turbūt susiję su kolegos klausimu dėl regionų politikos. Vienas iš būdų, kaip iš tikrųjų regionų politika galėtų būti efektyvesnė, tai arčiau žmonių esančias valdžios grandis (tai yra, žinoma, savivalda) įgalinti priimti daugiau sprendimų, kurie tiesiog leidžia regionui ar savivaldybei sklandžiau vystytis. Aš manau, kad funkcijų peržiūrėjimas ir apsisprendimas dėl to, ką mes galime horizontaliai ne tik šioje temoje, bet ir kitose temose perduoti savivaldai, kokie reikalingi finansavimo šaltiniai, tarkim, kokie galbūt reikalingi kiti pakeitimai, turbūt tikrai galėtų būti padarytas per kitus metus.

Bet kadangi taip pat yra ir finansinių klausimų, tarkime, jeigu mes vertinsime biudžetą ir finansavimą, kada turėtų būti perdėliotos struktūros, galbūt žmonės ir kiti dalykai, žinoma, kokybiškai pradėti tai įgyvendinti anksčiau negu 2022 metais turbūt nepavyktų, tiesiog jau objektyviai taip sakyčiau.

PIRMININKĖ. Klausia E. Gentvilas. Ruošiasi A. Nekrošius.

E. GENTVILAS (LSF). Dar gyvas klasikas, kuris šiandien švenčia gimtadienį, mano manymu, yra labai stipriai nusipelnęs Lietuvos politikas nepriklausomybės laikais, tačiau būdamas premjeru jis sudegino savo politinį populiarumą. Klausimai I. Šimonytei.

Pirmas dalykas, ar jūs nebijote tapti nepopuliari dėl gerų darbų? Antras dalykas, ar keistumėte komunikaciją, kurios pritrūko tam gyvajam klasikui? Pavyzdžiui, vakar Prezidentas paminėjo, kad jo gerovės valstybės vizija randa atspindžių jūsų programoje. Sudarau jums galimybę komunikuoti su visuomene ir pavardinti kai kuriuos dalykus, kuriuos jūs laikytumėte vedančiais Lietuvą, kaip valstybę, į gerovę?

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū jums už klausimą. Ar aš nebijau? Aišku, kad bijau. Aš esu normalus žmogus ir bijau. Bet man atrodo, kad yra tokia politiko priedermė, nes jeigu tu bijai ir nieko nedarai, tada tu nieko ir nepadarysi. O kartais tiesiog bijai, bet darai, nes tiki, kad reikia daryti. Ir jeigu pats prieš save jautiesi teisus, gali žiūrėti sau į akis ir tikrai supranti, kad pats sau nemeluoji, man atrodo, tada ta baimė yra atsveriama kitų dalykų.

Dabar, kalbant apie komunikaciją, aš manau, kad tai yra labai svarbu, nes man pačiai teko toje Vyriausybėje dirbti, tiesa, ne nuo pradžių. Ir turbūt pradžioje viena didžiausių padarytų klaidų buvo toks įsitikinimas, kad žmonės yra išmintingi ir jie viską supras. Žmonės išties yra išmintingi, bet daugelį dalykų suprasti, ypač iš pirmo žvilgsnio, kai staiga pasikeičia konjunktūra, staiga pasikeičia situacija, yra ne taip lengva.

Manau, daug dėmesio skirtume, apie tai ir programoje yra kalbama, būtent komunikavimo principams, atvirumui, tam, kaip norėtume pateikti informaciją. Labai tikiuosi, kad mums tai pavyks padaryti, tikiuosi bendradarbiavimo ne tik Vyriausybės kabineto narių formatu, bet taip pat ir žmonių, atsakingų už komunikaciją skirtingose institucijose, kad ta informacija būtų kuo nuoseklesnė, kuo išsamesnė ir kuo labiau atsakanti į visuomenės klausimus.

Kalbant apie Prezidento gerovės valstybės viziją, tie aspektai, kurie buvo paminėti paties Prezidento, man atrodo, iš esmės randa savo vietą Vyriausybės programos skyriuose, rado savo vietą daugumos partijų rinkimų programose, ar mes kalbėtume apie švietimą ir vienodas galimybes kiekvienam vaikui gauti bilietą į gyvenimą, ar apie inovacijas, kurių politikos reformai yra nemažai dėmesio, ar apie žalumą, nes Lietuva yra inovatyvi ir žalia. Taip pat žaliasis kursas, aš manau, yra vienas iš stipriausių skyrių Vyriausybės programoje, taip drįsčiau teigti, nes turime labai ilgalaikes pasekmes ir labai didelę ambiciją.

Aš tikrai siūlyčiau ieškoti ne kokių nors labai didelių skirčių, o tiesiog ieškoti to, kas užvadinta galbūt skirtingai (bet čia memus kurti yra kažkokia šio laikmečio mada), žiūrėti į turinį, o kai žiūrėsime į turinį, manau, mes daug geriau susitarsime ir dėl pačių sprendimų. Ačiū.

PIRMININKĖ. Klausia A. Nekrošius. Ruošiasi J. Sabatauskas.

A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Gerbiama premjere, aš norėčiau paklausti jūsų, taip pat ir finansų ministrės. Pratęsiu gerbiamo A. Syso klausimą dėl programos. Kadangi, matyti, programa tikrai ambicinga, tikrai užsibrėžta daug tikslų, jie ganėtinai dideli, tai mano klausimas yra dėl šių prioritetinių dalykų finansavimo. Tai yra ar nebus keičiami mokesčiai, ar nebus mažinamos mokestinės lengvatos, o galbūt įvedami kokie nors nauji mokesčiai? Ačiū.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Čia turbūt bus tas darbas, kurio nepadarė Vyriausybė, baigianti savo darbą, ar ne? Vienas iš jūsų lyderių ponas S. Skvernelis kaip tik sakė, kad programa neambicinga, bet aš su juo drįsčiau nesutikti. Matyt, kaip tik bandysime atlikti kai kuriuos darbus, kuriuos buvusi Vyriausybė darė, ne iki galo pavyko. Galbūt kartais todėl, kad pritrūko laiko pačioms diskusijoms, o galbūt todėl, kad pritrūko siekio matyti bendrą vaizdą. Manau, kad bus tų pakeitimų pasiūlyta diskutuoti, ir lengvatų peržiūrėjimo, ir kitų priemonių, ir žaliųjų mokesčių, tai, beje, taip pat programoje aiškiai įvardinta.

Vienas dalykas, kurio nebus, tai tikrai nebus, kad mes atnešime tuos pakeitimus kitą savaitę su patikslintu biudžeto projektu, tikrai nebus kokių nors skubos tvarka bandymų labai greitai ką nors pakeisti. Daug yra dalykų, kuriuos čia reikia suderinti. Reikia suderinti vadinamąjį atsigavimo fondą, turime susitarti su Europos Komisija dėl priemonių, kurias galėsime tomis lėšomis finansuoti, Europos Sąjungos naują perspektyvą, ypač investicijas, tinkamai suplanuoti, žinoma, tai, ką turėsime išlaikyti, turėsime išlaikyti savo sumokamais mokesčiais. Tiek, kiek reikės drįsti pasiūlyti mokestinių pakeitimų, manau, Vyriausybė drįs juos pasiūlyti. Bet jie tikrai nebus iš kepurės, iš po vakar, iš po stalo paskutinę dieną, nes apie tai reikia tiesiog labai rimtai diskutuoti. Žmonės turi matyti, už ką yra mokami mokesčiai. Net jei tie mokesčiai yra keičiami, turi matyti, kodėl juos yra siūloma keisti, tai yra kokia bus iš to grąža ir nauda patiems mokesčių mokėtojams.

G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Aš iš principo atkreipčiau dėmesį į mokesčių dalies preambulę, kur kalbama apie tai, kad mokesčiai visų pirma patys iš savęs susiję su viešųjų paslaugų apimtimi. Kai mes sutarsime, kokias paslaugas mes norime teikti, kiek mes norime turėti išlaidų, kokių, tik tuomet mokesčiai bus keičiami. Mokesčiai patys savaime nėra nei vertybė, nei reikalas. Turbūt mokesčių surenkamos pajamos skirtos finansuoti tam tikriems dalykams, be reikalo mokesčiai tikrai nebus keičiami.

Kalbant apie mokesčių pačią dalį, turbūt yra susiję keturi aspektai. Vienas iš jų, kurį paminėjo premjerė, kad mokesčių sistema bus stabilesnė, tikrai įsipareigojimas – šeši mėnesiai iki pasikeitimo jie bus priimti ir visiems žinomi. Nebus kartu su biudžetu keičiami, įvedami nauji mokesčiai ir taip toliau.

Kalbant apie lengvatas, bus atlikta kaštų ir naudos analizė visų lengvatų, kurios yra dabar egzistuojančioje sistemoje, kad įvertintume jų poveikį ir naudą visuomenei, verslui ir žmonėms. Galbūt surinkus tuos pačius mokesčius, nuo kurių dabar yra atleidžiama lengvatų pavidalu, galima būtų pasiekti didesnę pridėtinę vertę skiriant kokiems nors geresniems tikslams. Tai tikrai bus atliktas įvertinimas visų lengvatų ir apsispręsta dėl jų tolesnio likimo ar dėl tolesnės trukmės.

Kalbant apie kitus pokyčius, norima padaryti mokesčių sistemą tolygesnę, vienodesnę ir kad už tą pačią veiklą gaunamos pajamos būtų apmokestinamos vienodu tarifu, nes šiandien ne visai yra taip, atsižvelgiant į verslo formą, kuria yra gaunamos pajamos. Planuojame sudaryti darbo grupę ir ištirti, kokie galėtų būti modeliai ir kaip galėtų ta mokesčių sistema tapti teisingesnė.

Kiti aspektai. Yra kalbama apie aplinkosaugos mokesčius ir turto mokesčius, kurie yra mažiau žalingi ekonomikai, tačiau jų įvedimas tikrai priklausys nuo to, dėl kokių viešųjų paslaugų apimties mes sutarsime ateityje.

PIRMININKĖ. Klausia J. Sabatauskas. Ruošiasi I. Kačinskaitė-Urbonienė.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Noriu pasveikinti paskirtąją Vyriausybę įveikus pirmąjį barjerą. Prieš savo akis matote jau kitą barjerą ir tokių barjerų turbūt per ketverius metus bus dar ne vienas.

Kolegos, noriu pasidžiaugti, kad paskirtoji Vyriausybė sutiko su mano rinkiminiu kvietimu atkurti pasitikėjimą teisingumu, tačiau to nepakanka.

Turiu konstatuoti, kad nepasivarginta skirti reikiamo dėmesio teisingumo daliai. Išsamesnei dalies analizei, aišku, reikia daugiau laiko, tačiau šiandien į akis krenta tai, kad žadama kelti institucinį, bet ne teisingumo sistemoje dirbančių žmonių profesijos prestižą, nes čia nieko nėra apie orų atlyginimą ar geresnes darbo sąlygas. Noriu priminti, kad žmogui gaunant orų atlyginimą ne tik didėja motyvacija, didėja darbo kokybė, atliekamo darbo kokybė, bet jo ir visos sistemos atsparumas korupcijai. Šiandien noriu paklausti, kokį atlyginimo augimą Vyriausybė žadėtų Kalėjimų departamento, probacijos ir kitiems teisingumo sistemoje besidarbuojantiems žmonėms, nes manau, kad metodologinio palaikymo čia nepakaks? Ačiū.

E. DOBROVOLSKA (LF). Šiuo atveju apie teisingumo sritį kalbant, mes akcentuojame tuos pokyčius, kurie yra būtini dėl turinio. Tiesiog žadėti pokyčius dėl algų, ką mes matėme ir kitose programose, žinote, kokia šiandien yra situacija, yra mažų mažiausiai neatsakinga, juolab kaip mes matome, iš tų esminių klaidų arba problemų, kurios yra identifikuotos tiek Valstybės audito ataskaitose, tiek Europos Tarybos ir kitų organizacijų ataskaitose, kurios yra susijusios tiesiogiai arba su teismų darbais, arba su tomis bylomis, kur, tarkime, Lietuva pralaimi, mūsų sisteminiai pokyčiai ir problemos dažniausiai kyla iš to, kad mes turime daug nesureguliuotų santykių. Pavyzdys. Mes žinome, kad nemažas kompensacijas Lietuva iki šiol moka todėl, kad nepriima būtinų teisės aktų. Mes iki šiol švaistome savo biudžeto pinigus tada, kai žmonės, kur nėra ginčų, iš esmės privalo kreiptis į teismus. Šiandien programa teisingumo srityje yra orientuota į tai, kad mes galėtume išspręsti sisteminius pokyčius ir eigoje, be abejo, įvertinti galimybes įrašyti į priemonių programą.

PIRMININKĖ. Klausia I. Kačinskaitė-Urbonienė. Ruošiasi V. Bakas.

I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Taip pat prisidedu prie sveikinimų būsimam Vyriausybės kabinetui ir noriu pasiteirauti dėl švietimo. Tikrai didelis dėmesys programoje yra skiriamas švietimui ir visi deda didelius lūkesčius ir viltis, kad švietimo netolygumai, socialinė atskirtis mažėtų ir kiekvienas jaunas žmogus, kiekvienas vaikas turėtų vienodus pagrindus pradėti tinkamai, vienodomis galimybėmis savo gyvenimą. Programoje yra užsiminta apie nacionalinio susitarimo siekį. Tai norisi išgirsti, kadangi yra ir daug kitų punktų, kurie jau apibrėžia, kuria linkme švietime bus einama, kaip bus siekiama to nacionalinio susitarimo, kokiais būdais ir formatais bus formuojamas tas nacionalinis susitarimas ir kada planuojama jo pasiekti, nes gali išeiti tokia, žinote, takoskyra – jūs pradėsite įgyvendinti Vyriausybės programą, o nacionalinis susitarimas dar nebus pasiektas.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš paprašysiu J. Šiugždinienę konkrečiai atsakyti į tą klausimą, nes jos portfelis.

J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkui už klausimą. Tikrai nacionalinis susitarimas – turbūt vienas svarbiausių tikslų tam, kad galėtume tikėtis, jog švietimo politika bus ilgalaikė ir jos netrikdys vyriausybių pasikeitimai ir kiti dalykai, nes švietimo sistema yra tokia sistema, kur rezultatus galime matyti tik po keleto metų ar net po dešimtmečio. Kas yra svarbu, kad mes sutartume dėl pagrindinių tikslų, kokius valstybė kelia švietimo sistemai įvairiais lygmenimis, ir pagrindinių krypčių, taip pat numatytume ir finansavimo projekcijas. To mes tikimės iš nacionalinio susitarimo. Nacionalinį susitarimą rengsime tikrai labai atvirai, planuotume plačias diskusijas su švietimo bendruomene, su įvairiomis institucijomis, interesų grupėmis. Na ir turbūt tas procesas nereikia tikėtis, kad užtruks labai trumpai, matyčiau, kad procesas galėtų trukti pusę metų, o galbūt net daugiau. Aišku, norisi kuo greičiau, bet, manau, tai būtų realus laikas pasiekti susitarimą, kad nacionalinį susitarimą pasirašytų ir jam pritartų visos politinės jėgos, esančios Seime.

PIRMININKĖ. Klausia V. Bakas. Ruošiasi A. Vyšniauskas.

V. BAKAS (MSNG). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Aš taip pat norėčiau pasveikinti naująją Vyriausybės… tiksliau, premjerę ir kandidatus į Vyriausybės narius, į ministrus, ir, aišku, užduoti klausimą iš teisingumo srities.

Aš iš tiesų matau, kad, pavyzdžiui, teisingumo srityje, kaip ir kitoje, yra nurodyti konkretūs rezultatai. Tai yra gerai. Labai stipriai padirbėta penitencinėje veikloje, pavyzdžiui, bausmių vykdymo sistemoje. Tikrai skaitai ir matai – padirbėta neblogai. Supranta žmonės, kurie, matyt, rašė.

Bet štai, kai žiūriu tą antikorupcinę darbotvarkę, ar jūs gal pamiršote nusirašyti nuo tos Vyriausybės programos, kaip sako, kad labai panaši programa, bet iš tiesų čia trūksta. Aš iš esmės nematau jokių priemonių, išskyrus tokias labai paviršutiniškas.

Mano labai konkretus klausimas, ką darysime su korupcija teismuose, kaip pagerinsime viešojo intereso gynimą, kaip stiprinsime prokuratūrą, teisėjų, teismų nepriklausomumą? Čia klausimas būtų ir premjerei, ir teisingumo ministrei.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū. Man atrodo, reikėtų nepamiršti, kad vis tiek Vyriausybė veikia pagal savo įgaliojimus ir sprendžia tuos klausimus, kuriuos gali išspręsti. Tarkim, Vyriausybė, teikdama įstatymų projektus arba rengdama biudžetą, gali vienaip ar kitaip siūlyti finansavimą, kuris kreiptų, taip sakant, mūsų minčių vagą viena ar kita kryptimi, bet, tarkim, tuos klausimus, kuriuos yra įgaliotas spręsti ar Respublikos Prezidentas, ar teisėjų savivalda, tikrai Vyriausybės galimybės į tai intervenuoti jau yra neegzistuojančios. Reikia bendradarbiauti, reikia ieškoti sutarimo. Kalbant apie tas pačias darbo sąlygas, manau, kad tai taip pat yra ir programoje akcentuota.

Aš truputėlį norėčiau dėl antikorupcinės darbotvarkės pasisakyti konkrečiai, nes aš esu iš tų žmonių, kurie mano, kad labai svarbu sklandžiai veikiančios institucijos, stipri STT, greitas bylų nagrinėjimas, nes laikausi jūsų nuostatos ir manau, kad tai taip pat yra akcentuota programoje, kad lėtas teisingumas yra blogas teisingumas. Kuo ilgiau trunka teisybės paieška, tuo labiau yra kompromituojama pati situacija.

Tikrai tiek, kiek Vyriausybė galės prie to prisidėti, tiek turės prisidėti ir prisidės, bet man atrodo, kad žmonių tokiam jausmui apie teisingumą iš viso valstybėje labai daug įtakos turi daug paprastesni dalykai. Tai, kiek tau užtrunka gauti kokį nors leidimą, tai, kiek tau trunka gauti kokį nors atsakymą, tai, kiek tau apskritai pavyksta savo interesą apsiginti kurioje nors valstybės institucijoje ar gauti kokią nors paslaugą.

Manau, kad tam programoje yra tikrai skiriama pakankamai daug dėmesio. Tiek paslaugų kėlimuisi į tokį anoniminį aptarnavimą elektroninėje erdvėje, tiek sąsajoms, sakykim, informacinių sistemų, tiek žmonių galimybėms gauti valstybės paslaugą arba dėmesį be kokių nors pareigūnų prašymo, įtikinėjimo, jų interferavimo į sprendimą. Man atrodo, jau tai savaime yra labai smarkiai orą mūsų visuomenėje švarinantis dalykas. Bet aš paprašysiu Evelinos mane papildyti.

E. DOBROVOLSKA (LF). Visų pirma labai dėkoju už klausimą ir taip pat už būsimo vykdymo dalies teisingumo srityje įvertinimą.

Kalbant apie antikorupciją, tai, be abejo, jūs čia nematote priemonių, jos ir bus priemonių plane. O kalbant apie pačią kryptį, tai akivaizdu, kad iki šiol matytose Vyriausybės programose buvo akcentuojamos labai formalios priemonės, kuriomis galima kovoti, bet turime suprasti, kad viena esminių prielaidų, kuri atsako tiek būtent į antikorupcijos poreikį, tiek atsako į apskritai pasitikėjimą teismais ir kitomis institucijomis, tai yra atvirumas.

Šiandien mes turime pripažinti, kad, deja, mes nesame tame etape, kur tikrai atvirumas net ir teismų sistemoje egzistuoja. Kaip vienas iš tokių visiems puikiai suprantamų pavyzdžių – dauguma posėdžių iš esmės yra atviri, tai yra bet kuris iš mūsų gali ateiti stebėti, tačiau nėra galimybės sudarytos nuotoliniu būdu stebėti. Tai yra iš esmės visuomenės dalyvavimas ir daugelio interpretacijų pašalinimas.

Teismų praktikos prieinamumas visuomenei. Mes matome, kad daugelio procesų atvirumas, tuo labiau jeigu kalbėsime ir apie ikiteisminį tyrimą, iki šiol, kaip mes žinome, apklausos yra surašomos ranka ir dedamas parašas, tai tokių veiksmų fiksavimas garso, vizualinėmis priemonėmis iš esmės išsprendžia daug dalykų, kurie kelia abejonių, kur sudaro galimybę pasinaudoti sistema ir, be abejo, kelia korupcines rizikas.

PIRMININKĖ. Klausia A. Vyšniauskas. Ruošiasi M. Matijošaitis.

A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Turiu du labai trumpus klausimus.

Gerbiama premjere, programoje daug dėmesio yra skiriama žaliajam kursui ir visgi diskusijos apie šią politikos kryptį yra tikrai nevienareikšmės. Koks yra jūsų požiūris? Ar žaliąjį kursą jūs matote kaip problemą, kuriai reikia kokių nors sprendimų, ar visgi matote kaip galimybę Lietuvai?

Antras klausimas žemės ūkio ministrui. Vakar vienas stambių ūkininkų atstovas pasakė, kad ministras turi atstovauti jiems. Kaip jūs manote, kam jūs turite atstovauti, ar jiems, stambiesiems ūkininkams, ar visgi visiems Lietuvos žmonės, tarp jų ir ūkininkams?

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Aš galbūt žaliąjį kursą pavadinčiau nei problema, nei galimybe, o pavadinčiau iššūkiu. Turbūt toks žodis man būtų dabar tiksliausias, nors tai yra ir galimybė, be jokios abejonės, turint omeny ir mūsų, tarkime, mokslo potencialą, akademijos, kur tikrai galėtų turbūt pasireikšti net ir globaliu mastu šitose iniciatyvose. Bet pirmiausia mes turime labai aiškiai suprasti, kad mūsų užmojis daryti tam tikrus pokyčius reiškia taip pat ir mūsų gyvenimo būdo pokytį. Nieko turbūt nėra taip sunku keisti, kaip žmonių įprastą gyvenimo būdą, kai jie įprastai važinėja automobiliu, įprastai tręšia, įprastai naudoja kuro ar kokius nors kitus tokius priprastus dalykus kiekvieną dieną daro, ir staiga ką nors padaryti dėl tokio gana neapčiuopiamo dalyko kaip planeta ir klimatas turbūt ne visada yra lengva susimotyvuoti. Todėl ta motyvacija, matyt, turi ateiti per tokį dvigubą principą: tiek paskatų, kurios šiek tiek baudžia elgesį, kuris yra netinkamas, tiek ir tų teigiamų paskatų, kurios skatina pačią kaitą, tai yra į ką nors investuoti, daryti kokius nors sprendimus, kurie mažiau teršia. Plius, žinoma, prie tų paskatų formavimo gali turbūt prisidėti, manau, ir mūsų mokslo žmonės, mūsų akademijos žmonės, kurie turi įdirbį ir kompetenciją, ir patirtį.

Simonas norėtų dar apie žaliąjį kursą ir tada jau Kęstutis.

S. GENTVILAS (LSF). Aš norėčiau visus padrąsinti ir ačiū už gerus žodžius dėl Vyriausybės programos, bet žaliojo kurso Lietuvai apsimoka imtis. Kaip pavyzdys galėtų būti Nacionalinė energetikos strategija, kuri šneka ir apie naudą Lietuvos ekonomikai. Įgyvendinus Nacionalinę energetikos strategiją būtų vidutiniškai per dešimtmetį kiekvienais metais sukuriama papildomai 1,7 % BVP. Būtų sukurta 20 tūkst. naujų darbo vietų, kalbama apie gerai apmokamas vietas. Tai yra naudinga strategija, kuria mes turime naudotis, nes mes nesame anglį išgaunanti šalis, mes nesame naftą išgaunanti šalis, mes esame dažnai nuo žaliavų priklausanti šalis, todėl didesnis vietinių resursų, vietinių verslų paslaugų naudojimas betarpiškai bus susietas su naujų darbo vietų kūrimu ir didesne ekonomine verte vietos gyventojams. Taip, yra iššūkių žemės ūkio sektoriuje, bet čia, suprantu, gal gerbiamas Kęstutis prisidės.

K. NAVICKAS. Ačiū už klausimą ir ačiū už atradimą tos vakarykštės citatos. Aš noriu priminti visiems socialiniams partneriams, siunčiantiems žinutes Žemės ūkio ministerijai, tai, kad tiek ministerija, tiek ir visa Vyriausybė pirmiausia veikia laikydamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Antras dalykas, kai mes priimame sprendimus ir kuo remiamės, tai yra Vyriausybės programa, kurią mes šiandien skaitome. Nėra ten numatyta lobistinių veiklų ar lobistinio atstovavimo. Ką šita citata aiškiai rodo ir ką jinai vakar parodė? Jinai rodo, kaip čia pasakius, įsigalėjusią paprotinę kultūrą Žemės ūkio ministerijoje. Aš labai aiškiai noriu nusiųsti žinią, kad šita kultūra turės keistis ir turi būti girdimi ne tik didieji ir įtakingieji, bet pirmiausia turi būti girdimi ir mažieji, ir silpnieji. Ačiū.

PIRMININKĖ. Klausia M. Matijošaitis. Ruošiasi J. Baublys.

M. MATIJOŠAITIS (LF). Ačiū už suteiktą žodį, Seimo Pirmininke. Klausimas paskirtajam užsienio reikalų ministrui gerbiamam G. Landsbergiui. Pirma sveikinu pateikus išties ambicingą užsienio politikos srities programą. Buvo malonu ir prisidėti, tačiau šiek tiek papildykite. Pasidalinkite savo vizija, kaip vykdomojoje valdžioje formuosite Lietuvos poziciją Kinijos komunistų partijos atžvilgiu? Tai visgi viena iš galingiausių, jeigu ne pati galingiausia, geopolitinė žaidėja. Itin stiprūs dvišaliai komerciniai ryšiai, 5G šešėlis, infrastruktūra ir uostai, žodžio laisvės apribojimai, žmogaus teisių pažeidimai, etninės mažumos uigūrų diskriminacija, kuri Jungtinių Tautų Organizacijos prilyginama net ir genocido veiksmams. Taip pat opūs Taivano, Honkongo, Tibeto klausimai. Tai tik keletas iš mūsų laisvę mylinčių ir ją gerbiančių žmonių temų apie Kiniją. Tai kokia jūsų vertybinė pozicija šiuo klausimu?

O antras klausimas žemės ūkio ministrui. Kokia jūsų tolesnė vizija dėl ministerijos likimo Kaune? Ačiū.

G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Dėkui. Išties ši programa (ir labai ačiū prisidėjusiems prie jos suformavimo) atspindi tam tikrą naujos Vyriausybės pokytį ir užsienio politikoje, kad Vyriausybė nebeapsimeta, kad problemų nėra.

Kadangi klausiate apie mano asmeninį požiūrį, tai aš galiu pasakyti, kad mes gana dažnai kalbame apie problemas, kurių išspręsti mes negalime. Kitaip tariant, mes galime jas pastebėti, mes galime atkreipti dėmesį, matyti, kritikuoti ir taip toliau, bet klausimas, ką mes norime dėl to padaryti?

Man atrodo, kad pagrindinis Lietuvos uždavinys yra įvardinti, kokie yra Lietuvos didžiausi iššūkiai iš to, kas vyksta didžiosiose valstybėse. Jeigu mes jaučiame (ir mes, man rodos, galime jausti), kad mes esame neteisingai ir per stipriai priklausantys nuo Kinijos, pavyzdžiui, mūsų logistikos grandinės eina per šią valstybę arba iš šios valstybės, kitaip tariant, kad per eksportą arba per mūsų importą iš šitos valstybės mes tampame politiškai priklausomi, mums reikia kalbėti apie strateginę diversifikaciją.

Mes turime kalbėti ne apie Kiniją, mes turime kalbėti apie kitas valstybes, su kuriomis mes norime stiprinti santykius. Tai Pietų Korėja ar Taivanas, su kuriuo mes galėtume megzti verslo ryšius. Mes galėtume stiprinti ryšius su Japonija ir taip toliau. Yra gausybė valstybių, kurios gali padėti Lietuvai užsitikrinti tai, ko mums reikia šiandien įsigyti rinkose ir kitur. Neabejoju, kad mes su ekonomikos ir inovacijų paskirta ministre ir vėliau jau ministre tikrai parengsime bendrą strategiją, kaip spręsti tas problemas. O programa… Vertybinius klausimus mes tikrai matysime, atkreipsime dėmesį į juos ir ten, kur galėsime, kur bus reikalingas Lietuvos laisvę mylinčių žmonių balsas, jis bus girdimas.

PIRMININKĖ. Klausia J. Baublys. Ruošiasi G. Burokienė.

K. NAVICKAS. Ačiū, Seimo Pirmininke. Dėl ministerijos padalinių, nes, dėkui Dievui, ne visa ministerija buvo perkelta į Kauną. Aišku, kad ministerija turi būti vienoje vietoje, sostinėje, čia veikia Vyriausybė, ir kito kelio nėra.

Aš tik noriu pabrėžti kelis dalykus. Šitiems žmonėms, kurie dabar dirba Kaune, tiems padaliniams buvo suteikti lūkesčiai, buvo pažadėta, kad jie galės turėti nekilnojamąjį turtą arba dirbti kitomis sąlygomis, turėti kitas darbo Kaune sąlygas. Tai yra tikrai labai svarbu, mes tikrai nenorime, aš tikrai nenoriu, mes nenorėsime daryti staigių judesių, įsiklausyti į tuos lūkesčius ir jų nepažeisti, maksimaliai nepažeisti tų lūkesčių. Aš manau, kad yra gera galimybė ir mes link to judėsime. COVID-19 mums suteikė galimybę dirbti nuotoliniu būdu. Neišvengiamai mes to mokomės ir labai neblogai sekasi. Aš manau, kad ilgainiui galėtų būti ir toks formatas, kad nebūtinai būsime prisirišę prie gyvenamosios vietos, bet daugelis sprendimų ir daugelio teisės aktų ar nutarimų rengimas galės vykti nuotoliniu būdu. Tikslas yra… politinis ar strateginis tikslas yra grįžti į Vilnių. Ar tai vyks greitai, ar ne, reikia pirmiausia nepažeisti lūkesčių, man atrodo, tai yra labai labai svarbu.

PIRMININKĖ. Klausia J. Baublys. Ruošiasi G. Burokienė.

J. BAUBLYS (LSF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiama premjere, jūs programoje numatote kokybiškas ir visoje šalyje vienodas sveikatos priežiūros paslaugas. Kaip jūs numatote sveikatos priežiūros paslaugų gerinimą regionuose? Kaip prisimename, praeitoje kadencijoje buvo keletas bandymų uždaryti, sujungti rajonines ligonines. Ar numatote sveikatos įstaigų tinklo pertvarkymą savo kadencijos metu? Ačiū.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū jums už klausimą. Tiesą sakant, man atrodo, ir kalbant apie sveikatos sistemą, ir švietimo sistemą labai dažnai mes visą diskusiją į tai ir suvedame, koks turi būti tinklas. Mūsų diskusija iš esmės yra apie pastatus ir kažkokią kitą materiją ir mažiau diskusijos yra apie tai, o kas gi turėtų būti, kokios paslaugos turėtų būti. Tai, matyt, viską reikia matyti kontekste, kontekste reikia matyti taip pat ir tinklą.

Trys partijos, kurios sutarė dėl koalicijos ir pasirašė sutartį, rengė programą. Turbūt toks esminis programos punktas vis dėlto yra pirminės grandies ir šeimos gydytojų stiprinimas. Jeigu mes tam skirsime deramą dėmesį, taip, kaip planuojame, tokį rezultatą pavyks pasiekti, tad daug klausimų, kurie yra susiję su tinklu, pastatais ir kitais dalykais, galės būti sprendžiami gerokai lengviau, negu buvo sprendžiami dabar, nes pagrindinis iššūkis yra: o kaip žmogus, kuris gyvena kokiame noras viename ar kitame rajone, gaus paslaugas, kurios jam šiuo metu yra būtinos?

Struktūrinis tvarkymas, kad ką nors prie ko nors tiesiog prijungiame ar kieno nors tiesiog pakeičiame pavaldumą, nebūtinai automatiškai ką nors pakeičia, nes, man atrodo, iki šiol sveikatos sistemoje viena iš didžiausių problemų galbūt buvo kova dėl įtakos, kur mes turime keletą labai aiškių galios centrų ir galios centrai nori tose savo rankose daugiau galios koncentruoti.

Aš manau, kad mums ir regioninę politiką turint mintyje, ir šeimos gydytojų stiprinimą reikia tiesiog ieškoti demokratiškesnio būdo, kaip žmonės galėtų gauti sveikatos priežiūros paslaugas, o ne vien sukoncentruoti viską kokiuose nors dviejuose ar trijuose superdalykuose ir tikėtis, kad kažkaip vadyba ir procesai automatiškai užtikrins, kad paslaugos būtų suteikiamos žmonėms ten ant žemės, kur jos yra reikalingos.

PIRMININKĖ. Klausia G. Burokienė. Ruošiasi O. Leiputė.

G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju. Aš taip pat norėčiau prisijungti prie sveikinimo naujai premjerei ir visai Vyriausybei ir palinkėti jiems sėkmės. Labai džiaugiuosi, kad teigiamai įvertinote XVII Vyriausybės darbą, net tęsiate jos pradėtus darbus, nors mes visus ketverius metus girdėjome, kokie nevykę darbai vyko.

Norėčiau užduoti klausimą būsimajai vidaus reikalų ministrei. Jūsų programoje tikrai skiriama dėmesio regionų politikai, ir šiandien ne vieną kartą jau klausė jūsų, ir jūs norėtumėte stiprinti regionus, bet pasakykite, kodėl taip jūsų programoje numatoma mažinti Europos Sąjungos pinigus regionams? Dabar pagal naująjį regionų plėtros tarybų įstatymą yra numatyta 30 % ir nuo sausio 1 dienos skiriama 30 % regionams, o jūs skiriate 25 %.

A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Dėkoju už klausimą. Pirmiausia aš manau, kad reikėtų kalbėti ne apie tai – mes tikrai neplanuojame mažinti, bet turėtume kalbėti apie lankstumą ir galimybę pačioms regionų taryboms turėti daugiau galimybių priimti sprendimus. Mes šiandien matome šituos iššūkius ir tikrai esame pasirengę imtis iniciatyvų ir tuos dalykus daryti. Regionai yra prioritetas ir darnios regionų plėtros finansavimas yra vienas iš mūsų pagrindinių tikslų.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ar galėčiau papildyti? Papildymas būtų toks: žinote, gerbiama Guoda, planai planais ir ambicijos ambicijomis, bet paprastai, matyt, ką mes su Europos Sąjungos parama apskritai esame matę per visus laikotarpius, ankstesnes perspektyvas ir šią perspektyvą, gyvenimo realybė labai smarkiai tuos planus pakoreguoja. Yra daug neparengiamų projektų, neįsisavinamų pinigų, tada mes stumiame viską į perspektyvos pabaigą, tada susikaupia labai didelis kalnas, naujai perspektyvai nėra laiko, ji vėl pasistumia į priekį. Manau, ambicija dabar – kad tikslą sau kelti reikia vis dėlto kaip įmanoma labiau pamatuotą, kad paskui vėl neturėtume tos situacijos, kai mūsų geri norai pasirodo gerokai geresni už realybę.

PIRMININKĖ. Klausia O. Leiputė. Ruošiasi V. Gapšys.

O. LEIPUTĖ (LSDPF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Pirmiausia norėčiau pasidžiaugti Vyriausybės sudėtimi, tai yra kad po ilgo laiko tenka stebėti faktiškai sveiką lyčių atstovavimo balansą Vyriausybėje, tikiuosi, ir sprendimai bus atitinkami.

Gerbiama premjere, mes, socialdemokratai, į jus kreipėmės dėl efektyvių politinių priemonių lyčių lygybei įtvirtinti ir buvo kalbama apie efektyvias lyčių atotrūkio mažinimo priemones, apie aktyvią demografinę politiką, darbo ir šeimos derinimą, reprodukcinę sveikatą, lyčių atotrūkį profesinėje srityje bei atlyginimų skirtumų mažinimą, lygybės ir įvairovės politiką bei partnerystės institutą.

Pačioje programoje radau tik keliose vietose apie tai šiek tiek užsiminta. Gal jūs galėtumėte plačiau pakomentuoti, kokie bus daromi realūs žingsniai ir ar tikrai mes pasieksime tą rezultatą, kurio tikimės?

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Žiūrėkite, aš padariau vieną labai realų žingsnį, man pavyko suformuoti Vyriausybę, kuri yra subalansuota lyties požiūriu, ar ne? Reikia manyti, kad jeigu aš ko nors labai siekiu ir kuo nors labai tikiu, tai štai ir pavyksta padaryti, nors iki šiol labiau turbūt pavykdavo tik pasakyti, kad taip būtų gerai. Aš ne kartą turbūt esu ir kalbėjusi, ir programoje mes taip pat esame tai įtraukę, nes, manau, kai mes kartais politiškai korektiškai kalbame, tarkim, apie vaikus auginančius vienišus tėvus ir jų buvimą atskirtyje, mes visi pasąmonėje žinome, kad tai dažnai yra vienišos mamos, kad tai yra moterys, kurios turi rinktis tarp savo vaikų ir galimo darbo. Tas pasirinkimas joms yra labai sudėtingas. Mes dabar neužtikriname galimybių moterims eiti dirbti, imtis atsakomybės už savo gyvenimą ir nepasmerkti savęs skurdžiai senatvei.

Manau, kad tų priemonių dėl moterims geresnio rezultato, negu buvo ilgą laiką iki šiol, tikrai programoje yra. Galbūt tai nėra pavadinta kokiu nors labai… nėra skirta atskiro skyriaus, bet kaip principai, man atrodo, ir kaip rodikliai tikrai yra įtraukti. Monika čia pakomentuotų turbūt šiek tiek daugiau. Bet aš galiu jus patikinti, kad tai yra tikrai tas klausimas, kuris mums rūpi. Tai, kad jis mums rūpi, manau, mes įrodome tiesiog savo sudėtimi.

M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Aš norėčiau papildyti taip pat dėkodama už klausimą ir dėmesį šiai temai. Galiu tik patvirtinti, kad šio klausimo svarbumas atsispindi ir programoje, ir bus tęsiama toliau šį klausimą kelti numatytuose priemonių planuose. Man atrodo, ta mūsų siekiamybė, kad vyrų ir moterų lygių galimybių horizontalus principas atsirastų įvairiuose valstybės valdymo vektoriuose, ne tik kaip socialinės apsaugos klausimai, bet ir kitose valdymo srityse, jau parodo, kad mes eisime ta kryptimi.

Taip pat siekiamybė rodiklių, kad moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis sumažėtų iki 10 % 2030 metais, atsispindi jau programoje, o priemonių planuose bus numatyta nemažai priemonių, susijusių su moterų ir vyrų lygiomis galimybėmis. Taip pat yra svarbu akcentuoti socialinių paslaugų pusę, susijusią su moterimis, patiriančiomis smurtą arba negalinčiomis grįžti į darbo rinką dėl per sudėtingų darbo ir šeimos įsipareigojimų derinimo ir kitų priežasčių. Taip pat socialinių paslaugų srityje didelį dėmesį skirsime būtent moterims, jų atskirčiai mažinti ir jų grįžimui į darbo rinką.

PIRMININKĖ. Dėkui. V. Gapšio salėje nematau. Klausia D. Griškevičius. Ruošiasi M. Lingė.

D. GRIŠKEVIČIUS (MSNG). Ačiū už suteiktą žodį. Pirmiausia noriu tikrai palinkėti kuo didžiausios sėkmės naujajai Vyriausybei. Man atrodo, Lietuvos žmonėms yra tikrai nusišvilpti kas yra valdžioje, jiems svarbu, kad būtų padaryti darbai. Bet kuriuo atveju turbūt istorijoje nėra nė vienos programos, kuri būtų prasta, bloga ar turėtų kokių nors blogų siekių. Nemanau, kad ir ši programa būtų kokia nors kitokia. Kaip gerai minėjo premjerė, klausimas – kaip ją pavyks įgyvendinti? Tikrai noriu palinkėti didžiausios sėkmės.

Kadangi savo rinkiminėje programoje irgi kalbėjau apie NŽT funkcijų perdavimą savivaldai, labai džiaugiuosi, kad ši nuostata atsirado ir jūsų programoje. Tikrai atsispindi labai daug svarbių klausimų dėl regionų politikos, dėl socialinių klausimų.

Tačiau vienas klausimas vis dėlto yra aktualus, kalbant apie žaliąjį kursą, apskritai apie gamtosaugą, galbūt norėčiau tokio trumpo komentaro. Daugelyje šalių jau yra kalbama ir diskutuojama apie vidaus variklių atsisakymą 2035 ar kitais metais, tiksliau, apie prekybą automobiliais, kurie varomi vidaus varikliais. Ar apskritai tokių minčių jau turite jūs, ar ta diskusija vis dėlto mūsų šalies atveju dar yra per ankstyva?

S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju už teminį klausimą. Reikia pripažinti, kad ne visur galime greitai įgyvendinti tokią konversiją. Pagrindinis tikslas turbūt yra padėti žmonėms sukurti alternatyvą. Pigiausia alternatyva yra viešasis transportas. Čia mums reikia garantuoti, ką mes prisiimame Vyriausybės programoje kaip įsipareigojimą arba tikslą, kad 2027 metais visas miestų, didmiesčių viešasis transportas bus varomas arba elektra, arba biodujomis, kitaip tariant, be iškastinio kuro. Tas tikslas yra visiškai įgyvendintinas ir jam reikia kompleksinių priemonių. Tačiau kalbant apie individualų transportą, apie priemiestinį, tarpmiestinį transportą, kur atstumai yra didesni, ten yra sudėtingiau, nes kainuoja žymiai brangiau ir pats eksploatavimas, ir investicijos. Bet konkrečiai Vyriausybės programoje prie šešto punkto yra įsipareigojimas 2027 metais didmiesčiuose turėti vien viešąjį transportą, kuris būtų varomas be iškastinio kuro.

PIRMININKĖ. Klausia M. Lingė. Ruošiasi K. Glaveckas.

M. LINGĖ (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiama premjere, mano klausimas bendresnis. Žiūrint į ateitį, kaip norėtumėte, kad šią XVIII Vyriausybę Lietuvos žmonės prisimintų po ketverių metų? Dėl kokių darbų, gal savybių, rezultatų norėtumėte įsimintiniausių dalykų, kas tai būtų, ką įvardintumėte?

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai sudėtingas klausimas. Aš pabandysiu pasakyti vėlgi tai, kas man asmeniškai yra labai svarbu. Aš asmeniškai norėčiau, nežinau, ar po penkerių metų jau galėsime tai pamatyti, ar tam reikės šiek tiek daugiau laiko, bet aš asmeniškai norėčiau pamatyti tokį pokytį mūsų visuomenėje, kad žmonės nustotų išsirinkę naują valdžią, suteikę jai mandatą jos nekęsti jau kitą dieną. Man visiškai nesvarbu, ar tai šita valdžia, ar kažkokia kita valdžia. Aš tiesiog noriu, kad mes vis labiau taptume visuomene, kuri duoda šansą tam, kuris bando. Tam reikia, žinoma, didesnio pasitikėjimo žmonėmis ir tai yra turbūt kertinis parametras, kuris leistų mums lengviau spręsti bendrus klausimus, nes apie save dažnas galvoja, kad aš esu vertas pasitikėjimo, bet tas kitas – tai tikrai ne.

Tai išplinta į visus mūsų gyvenimo santykius: santykius darbdavio su darbuotoju ir atvirkščiai, santykius su kaimynais, santykius su kitais žmonėmis, kurie nėra mūsų artimo rato žmonės, nėra mūsų šeimos nariai, nėra mūsų draugai. Žinoma, taip pat valdžia, kurią mes tarsi išrenkame, suteikiame mandatą ir to mandato jau beveik neduodame kitą dieną po to, kai ji yra suformuota. Aš norėčiau… Todėl ir manau, kad mums yra svarbu mažiau žadėti, nes nėra stebukladarių Vyriausybės. Čia ne Hogvartsas. Mes neturime lazdelių, mes nemokame burtų, mes nemokame kažkaip sumažinti daiktų, pajudinti daiktų ar padidinti daiktų kažkokiais paprastais burtažodžiais, bet manau, kad ką mokame, bent jau tikiu, ką moka šitos komandos žmonės, tai moka kalbėtis, moka klausyti ir moka girdėti, ir moka įdėti pastangų ir skirti laiko tam, kad būtų rastas kiek įmanoma geresnis sprendimas. Tiesiog norėčiau, kad to pasitikėjimo po kadencijos būtų daugiau, kad nebūtų taip, kad atėjo kažkas, visko prižadėjo ir vė nedavė. Šito, tikiuosi, mums pavyks išvengti.

PIRMININKĖ. Klausia K. Glaveckas. Ruošiasi T. V. Raskevičius.

K. GLAVECKAS (MSNG). Aš irgi prisijungsiu prie sveikinimų, kad kabineto nariai galėtų atsisėsti iš tikro į patogias kėdes, ir nelinkiu jiems, kad tos kėdės kažkiek drebėtų ar kaip nors kitaip darytųsi negerai.

Klausimas toks. Visų vyriausybių (aš peržiūrėjau iš esmės pusės paskutinių vyriausybių programas) nebuvo žadama, kad bus didinami mokesčiai, bloginama situacija ar dar kas nors. Iš esmės visi tik žadėjo, kad bus gerai. Šita Vyriausybė irgi natūraliai pasakė esminį, natūralų dalyką, kad mokesčiai dabar nebus koreguojami, kad su biudžetu tokių veiksmų nebus atliekama. Tačiau reikia pasakyti, kad galima nekoreguoti pačių mokesčių tarifų, bet paprastai tada yra koreguojama mokestinė bazė. Mokesčių našta tam tikra prasme gal ji ir keičiasi, bet ji nesumažėja.

Antras dalykas yra tas, kad didžioji dalis dabartiniu metu poreikių, taip pat ir biudžeto deficito, bus dengiama skolintomis lėšomis, o tai yra susiję, be abejo, su valstybės skolos aptarnavimu ir svarbiausia – viešųjų išlaidų derinimu su pajamomis. Sakykite, toks klausimas, gerbiama premjere, ar Energetikos ministeriją, apie kurią daug kalbėjote, kai buvo Saulėlydžio komisija, kad reikia ją sujungti, kad reikia sumažinti ministerijų skaičių, taip sutaupyti lėšų, nevertėjo jums prijungti prie Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, nes iš tikrųjų 100 žmonių laikyti tam tiesiog neprotinga.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Žinote, aš turėjau kadaise tokį juoką, kad galima visas ministerijas sujungti pagal raktinį žodį. Vienas žodis būtų „reikalų“ ir ten sujungti visas reikalų ministerijas, kitas žodis būtų „apsaugos“ ir ten sujungti visas apsaugos ministerijas.

Jūs gi puikiai suprantate, kad vis tiek bus žmonės, kurie turės atlikti tą darbą, įskaitant ir energetikos sritį. Mes sutaupytume vieną ministrą ir porą viceministrų, gal dar kokį vieną kitą buhalterį, bet tikrai ne 100 žmonių, kaip jūs dabar sakote.

Bet aš nesakau, kad nėra erdvės koreguoti Vyriausybės struktūrą. Manau, kad nereikėtų čia taip įsikąsti Energetikos ministerijos ir į ją konkrečiai žiūrėti. Energetikos ministerija dabar turi labai svarbią ir labai konkrečią užduotį. Ji yra susijusi su mūsų tinklų integracija į Vakarų tinklus. Bet žiūrint bendriau, yra, tarkime, atskirų institucijų portfelių pokyčių, juos galima būtų svarstyti ministerijas jungiant, o gal kai kurias tiesiog atidalinant ir perskirstant portfelius tarp ministerijų kitu būdu, negu tai yra padaryta dabar. Bet tai tikrai nėra tas dalykas, kurį reikėtų daryti per naktį. Reikia tikrai būti tikriems, kad rezultatas bus geresnis, negu yra šiuo metu. Tokiai diskusijai turbūt mes visi čia esame atviri, bet tikrai šiais metais to nesiūlysime. Ačiū.

PIRMININKĖ. Klausia T. V. Raskevičius. Ruošiasi R. Lopata.

T. V. RASKEVIČIUS (LF). Labas. Kadangi klausimas buvo užduotas, tai žodžio atsisakau. Ačiū.

PIRMININKĖ. Klausia R. Lopata. Ruošiasi G. Surplys.

R. LOPATA (LSF). Gerbiama premjere, daugelį metų mes kalbame apie vieną klausimą, o gal net pavadinčiau problemą, kurioje galima įžvelgti konstitucinės krizės apraiškų, aš turiu omeny Lietuvos Respublikos atstovavimą Europos Vadovų Taryboje. Ar jūs spręsite šitą klausimą?

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Nežinau, kaip jūs norite, kad aš tą klausimą išspręsčiau, bet tai tikrai nėra tas klausimas, kurio sprendimui dabar artimiausiu metu aš ketinčiau skirti kokį nors labai ypatingą dėmesį. Tikrai yra svarbesnių dalykų, nuo kurių Vyriausybė turėtų pradėti darbą, negu matuotis, kas čia yra vertesnis važiuoti į Vadovų Tarybą nagrinėti Lietuvai svarbių klausimų.

Yra buvusių įvairių patirčių Lietuvos istorijoje, jūs tą puikiai žinote. Vienaip buvo prie Prezidento V. Adamkaus, kitaip buvo prie Prezidentės D. Grybauskaitės. Manau, kad, taip sakant, bendrai veikdami su Prezidentu tikrai užtikrinsime, kad Lietuvos interesai būtų ginami geriausiai.

PIRMININKĖ. Klausia G. Surplys. Ruošiasi G. Paluckas.

G. SURPLYS (LVŽSF). Dėkoju. Sveikinu kolegas su paskyrimu. Norėčiau kreiptis į ponią Ingridą.

Dar tebedirbanti dabar Vyriausybė kartu su savivalda ir gausybe socialinių partnerių parengė regioninės politikos ir kaimo plėtros baltąsias knygas. Štai viena ant mano stalo. Tikrai džiaugiuosi, kad daugybė abiejų baltųjų knygų nuostatų rado vietą naujosios Vyriausybės programoje. Kartais Vyriausybės programa net labai sutampa su baltosiomis knygomis. Pavyzdžiui, kaimo plėtros baltosios knygos uždavinys – užtikrinti kartų kaitą kaimo vietovėse. Aprašymas prasideda žodžiais: „Skatinti jaunųjų ūkininkų įsikūrimą“. Naujosios Vyriausybės programos uždavinys – kartų kaitą kaime. Aprašymas: „Skatinsime jaunųjų ūkininkų įsikūrimą“. Taigi tokių vietų yra net keletas.

Aš tikrai džiaugiuosi, kad yra tas tęstinumas, bet naujoji Vyriausybė užsibrėžė tikslą 2024 metais parengti nacionalinę regionų plėtros programą ir įvardija tai kaip vieną iš Vyriausybės programos sėkmės rodiklių. Aš norėjau paklausti, ar tikrai verta eikvoti dabar energiją dar vienam dokumentui dėl regionų plėtros, ypač turint omeny, kad 2024 metais jau Europos Sąjungos finansinė perspektyva bus įsibėgėjusi, o Lietuvos žmonėms tikrai turbūt yra svarbu ne tai, kiek dokumentų jūs sukursite, bet tai, ar vaikas Kazlų Rūdoje ir Vilniuje galės gauti vienodą išsilavinimą arba aukštųjų technologijų specialistas galės vienodai dirbti tiek Šakiuose, tiek Kaune, pavyzdžiui.

Kitas klausimas būtų, jis yra toks instituciškai susiklostęs, kuri institucija bus galutinai atsakinga už regioninę politiką? Ačiū.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū už klausimus. Aš pradėsiu turbūt nuo antro kausimo. Tai yra vienas turbūt iš svarbesnių klausimų, šiek tiek susijęs su tuo, ką kalbėjome su gerbiamu profesoriumi K. Glavecku. Man atrodo, kad vienas iš tokių iššūkių yra regionų politikos buvimas ten, kur ji dabar yra, nes ne todėl, kad ministerija būtų bloga ar neteisinga, o todėl, kad natūraliai dėl portfelio įvairovės dėmesio jai labai dažnai pristinga, o tai yra labai horizontalus klausimas, kuris reikalauja visų institucijų įsitraukimo. Čia nežinau, ar tikrai kažkoks institucinis atsakomybių pakeitimas būtų geriausias sprendimas. Faktas tas, kad reikia ieškoti sinergijos tarp institucijų, Finansų ministerijos, Švietimo, Socialinės apsaugos, Sveikatos apsaugos ministerijų, Vidaus reikalų ministerijos, taip pat Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, kad mes galėtume užtikrinti kuo geresnį rezultatą. Tai galbūt čia ir premjero tokios lyderystės klausimas yra svarbus, tiesiog jungiant tai kaip labai svarbų klausimą.

Dabar grįžtant prie tos programos. Galbūt teisingas jūsų pastebėjimas, nes, matote, 2024 metais tai nereiškia, kad būtent tais metais, tai reiškia, kad iki to laikotarpio, ir tikrai tai galima padaryti greičiau. Bet čia jūs mane pagavote už liežuvio, kad aš pati, sakydama, kad strategijų turime šiek tiek per daug, tarsi siūlau dar vieną strategiją, tikrai yra apie ką pagalvoti. Manau, kad galima iš čia esamų dokumentų padaryti tiesiog veiksmingesnį priemonių planą. O dėl nuostatų atsikartojimo, tai jūs labai neturite stebėtis, nes gerbiama D. Miniataitė, man atrodo, taip pat ir jums padėjo dirbti ministerijoje. Tikrai ta kompetencija, kuri yra sukaupta ministerijos šitoje srityje, turi ir savo tąsą per daug Vyriausybių, ir labai gerai, kad taip yra.

PIRMININKĖ. Dėl vedimo tvarkos pasisakyti norėtų A. Navickas.

A. NAVICKAS (TS-LKDF). Seimo Pirmininke, viskas gerai, gražu, aš noriu pasakyti apie savijautą šiandien gyventi Seime, ypač gale. Praktiškai nematai nieko, girdi beveik šiek tiek, kažką girdi, kažko ne. Kai Ingrida atsakinėja, tai girdi. Aš suprantu, kad yra tokia situacija, aš suprantu, kad kai darė šitas inovacijas, galvojo, kad Seimo darbo vieta yra skirta kaip kompiuteristui dirbti individualiai. Aš norėjau tik atkreipti dėmesį, kad galbūt tai nėra pats tobuliausias būdas spręsti mūsų saugumo problemas.

PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamas kolega. Iki kito posėdžio užtikrinsime, kad visi Seimo nariai turėtų ausines ir kad girdėtų kiekvieną čia pasakytą žodį. Klausti norėtų G. Paluckas. Ruošiasi R. Tamašunienė.

G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Turiu keletą klausimų. Pirmiausia, matyt, sveikatos apsaugos ministrui. Čia nesusiję su pandemija, o konkrečiai su Vyriausybės programa. Aš cituoju, kad bus teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, nediskriminuojant ir privačių sveikatos priežiūros įstaigų. Mano klausimas, kuo ir kaip, jūsų manymu, jos yra dabar diskriminuojamos?

Antras dalykas, ruošiatės skirti didelį dėmesį psichologinei žmonių sveikatai, tačiau kartu asmens psichikos sveikatą priskiriate asmeninei atsakomybei. Tai iš to kylantis mano klausimas. Mūsų moksleiviai Europoje dvigubai dažniau negu Europos vidurkis yra išmėginę arba mėgina įvairius tiek psichotropinius, tiek raminamuosius receptinius vaistus. Tai jau tampa epidemija. Ar manote, kad tai yra mokinių asmeninė atsakomybė, ar kažkokiu būdu vis dėlto ruošiatės spręsti?

Ir premjerei tradicinis klausimas. Gal jau dabar aiškus biudžeto ir BVP siekiamas santykis? Ačiū.

A. DULKYS. Ačiū už klausimą. Gal pradžioje nuo psichikos sveikatos, dar pridėčiau ir savižudybių klausimus. Mano nuomone, kiek man teko pačiam įsigilinti į situaciją, tai mes apskritai šitiems klausimams iki šiol skiriame mažai dėmesio. Matyt, kad čia teks pasitelkti pačius įvairiausius metodus, bet, kas svarbiausia, tai tiesiog nestigmatizuoti šitos temos. Planuojame į Sveikatos apsaugos ministeriją daugiau pasitelkti psichikos sveikatos specialistų, kad būtų geriau išanalizuota šita tema, įsigilinta, kad būtų jaučiamas tam didesnis dėmesys.

Dėl privataus ir viešojo sektoriaus. Apskritai manau, kad mūsų valstybėje labai trūksta to supratimo, kad valstybė tai nėra vien tik privatus sektorius ir valstybė nėra vien tik viešasis sektorius. Čia mums reikia visose gyvenimo srityse ieškoti daugiau sąsajų. Man atrodo, nors jūs nenorėjote paklausti apie pandemiją, bet aš kaip tik šiandien labai laukiu labai daug klausimų būtent apie pandemiją.

Man atrodo, kad ši krizė kaip tik nurengė ir parodė mums ne tik pasekmes, bet ir priežastis, kodėl mūsų sveikatos apsaugos sistema taip sudėtingai sureagavo į šitą krizę. Ir mes būtent šios krizės metu nesugebėjome pasinaudoti privataus sektoriaus galimybėmis. Mes jų neįgalinome, nesuteikėme jiems galimybių prisidėti prie šios krizės sprendimo. Aš manau, kad už to ir slypi tiktai tokie dalykai. Ačiū.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš dar turbūt į sau skirtą klausimą pabandysiu atsakyti. Man daugiau mažiau aišku, bet vėlgi turėsime turbūt diskutuoti apie tai Vyriausybėje, nes mano aiškumas tai nėra Vyriausybės aiškumas.

PIRMININKĖ. Klausia R. Tamašunienė, ruošiasi L. Kasčiūnas.

R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Ačiū. Linkiu naujajai Vyriausybei sėkmės, jos reikia visada ir visiems, ypač vidaus reikalų ministrei. Džiaugiuosi, kad vis dėlto tie darbai bus tęsiami, bus stiprinami ir efektyvinami tie sprendimai, kuriuos pavyko įgyvendinti dabar. Bet mano klausimas šiek tiek kitoks. Aš pasigedau vieningo požiūrio į šeimą ir būtent šeimos politiką. Kalbant apie visą Vyriausybės programą, tai vos keliais sakiniais yra paminėta kaip socialinės paramos gavėja, kaip derinti darbą ir karjerą. Bet vis dėlto, mano įsitikinimu, tai vienas žmonių išskiriamų prioritetų. Ir norėtųsi tokios žinutės, kad šeimos, ypač gausios šeimos, nebus paliktos ir bus į jas kreipiamas dėmesys.

Antras dalykas, ko taip pat pasigedau ir tarp eilučių čia niekaip neatrandu – diplomatinių tarnybų prestižui skirta daugiau vietos negu tautinių mažumų problemoms, apie kurias labai garsiai kalbėjo besiformuojantis ministrų kabinetas. Vienas momentas – prie švietimo, kultūra – išvis aš kažkaip neįskaitau. Galbūt bendrame kontekste, bet vis dėlto Tautinių mažumų departamentas yra Kultūros ministerijos koordinavimo sritis, taip pat kalbant apie visas kitas teises. Bet vilties suteikia, kad visos tarptautinės sutartys ir Europos Sąjungos teisės aktai bus įgyvendinami tinkamai. Aš tikiu, kad mūsų demokratinėje valstybėje ir dabar daugelis teisės aktų yra įgyvendinami tinkamai. Tai toks klausimas iš kelių dalių. Ačiū.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš gal tautinių mažumų tema galėčiau pradėti, o paskui M. Navickienė pratęstų dėl šeimos priemonių. Man atrodo, kad jūs nesate teisi. Tiesą sakant, jeigu jūs perverstumėte galbūt atidžiau, neturėjote laiko, tas yra suprantama, vakar programa įregistruota, tautinių mažumų aspektai yra paminėti prie švietimo ir prie kultūros lygiai taip pat, apie kultūrinį dalinimąsi patirtimi ir kultūra. Taip pat yra labai svarbu tai, kad Lietuva yra ne vienatautė valstybė ir turime išnaudoti ir tą potencialą. Manau, kad teisingumo dalyje, jeigu atsimenu, taip pat ministrė yra įtraukusi nuostatas. Aš pati asmeniškai tikrai ketinu taip pat ir savo komandoje turėti žmogų, kuris skirtų dėmesį būtent tautinių mažumų tematikai.

Manau, kad pati bendra logika įtraukti, neatskirti socialinių grupių, tautinių grupių ar kokių nors kitų visuomenės grupių, kurias mes kartais esame linkę marginalizuoti, nes jie yra kitokie negu dauguma, manau, kad yra tokia bendra Vyriausybės politikos ir programos nuostata, ir tikrai tikiuosi, kad mums pavyks tai padaryti. Jūs puikiai žinote, kad yra kai kurie klausimai, kurie yra aktualūs tautinėms mažumos, bet ne tik, taip pat ir lietuviams, tarkime, sudariusiems šeimą, santuoką su kitų šalių piliečiais, kurie taip pat turėtų, aš tikiuosi, Seime rasti sprendimą. Nors mes koalicijoje neturime dėl to vieningo sutarimo, bet manau, kad paramą Seime tikrai sutelktų politinės jėgos per, matyt, visą politinį spektrą toms temoms.

PIRMININKĖ. Klausia L. Kasčiūnas. Ruošiasi I. Pakarklytė.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Monika dar apie šeimą norėjo.

M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Dėl šeimos, jeigu būtų galima. Gal tik tokią repliką, kad šeimos svarba šitos Vyriausybės programoje tikrai yra didelė, ir visos priemonės, kurios yra numatomos tiek socialinėje dalyje, tiek kitose, turi labai daug sąsajų su bendru šeimos gyvenimu.

Ir tie poreikiai yra labai skirtingi, ar tai būtų šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimo kontekstas, ar tai būtų vienišos mamos ar tėčiai, auginantys vaikus, kuriems reikalingos socialinės paslaugos. Švietimo dalyje yra nepaprastai daug dėmesio skiriama švietimo prieinamumui, tai taip pat yra šeimos gerovės pakaita, finansų srityje kalbame apie šeimos ūkio apmokestinimą kaip vienetą. Dabar labai sunku būtų išvardinti per visą programą, einančią horizontaliai, šeimai vertingą politiką, tačiau jeigu nėra kokio nors atskiro skyriaus tam skirta, nereiškia, kad tam nėra dėmesio. Tik tiek, kad mes nei savo programoje, nei savo priemonių plane šeimų neskirstysime į geras, blogas, išsituokusias, vienišas. Mums visos šeimos bus vienodai svarbios ir visi žmonės vienodai mums rūpės, kai planuosime tam tikrus socialinių paslaugų paketus.

E. DOBROVOLSKA (LF). Jeigu galėčiau, trumpai papildyčiau tiek dėl šeimų, tiek dėl tautinių mažumų klausimo, kuris yra tikrai aktualus, ir dėkoju už labai taiklų klausimą, jis, manau, yra labai svarbus šioje programoje.

Kalbėdami apie šeimas nepamirškime ir konstitucinės doktrinos, kuria aiškiai pasakyta, kad vis dėlto šeimos yra neutralios lyčių pagrindu. Taip pat nepamirškime vieno aspekto: kai buvo pirmoji pandemijos banga ir reguliavimas, kuris dažnai buvo keičiamas būtent dėl karantino režimo, mes matėme, kaip skirtingai yra interpretuojamos ir šeimos narių susijungimo laisvės, mes matėme, kaip skirtingai yra interpretuojama galimybė, tarkim, užsieniečiams turėti įregistruotą partnerystę, ko Lietuvoje negalima padaryti, ir nesvarbu, net jeigu mes kalbame apie skirtingas lytis. Bent jau ši Vyriausybė labai nuosekliai mato žmogaus teisių užtikrinimo principą visais aspektais.

Kalbant apie tautinių mažumų teisių įgyvendinimą, tikrai jums puikiai yra žinoma, kad ir ratifikuotos konvencijos, deja, neveikia taip puikiai, kaip turėtų veikti, puikiai žinome, kad Europos Tarybos, juolab Ministrų kabineto, rekomendacijų nurodymai Lietuvai iki šiol nėra įgyvendinti būtent teisingumo srityje, kur Vyriausybės programoje labai aiškiai yra pasakoma, kad kai kalbama apie teisės viršenybės principą, tai nėra orientuota tik į pokalbius apie Baltarusiją, tai taikoma ir mums. Mes turime peržiūrėti tiek Europos Tarybos ir kitų organizacijų rekomendacijas, tiek EŽTT bylas, kurias esame pralaimėję, labai aiškiai reglamentuoti ten, kur turime spragų, ir prisiimti atsakomybę.

PIRMININKĖ. Klausia L. Kasčiūnas. Ruošiasi I. Pakarklytė.

L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamoji Ingrida, gerbiami paskirtieji ministrai. Iš tiesų man labai patinka, kad Vyriausybės programoje yra vadinamieji sėkmės rodikliai, vadinamieji indikatoriai, kurie turbūt leis įvertinti pokytį, tai yra be galo svarbu ir tai turbūt yra šios Vyriausybės programos išskirtinumas nuo ankstesnių.

Bet aš turiu porą klausimų, susijusių su nacionaliniu saugumu ir krizių valdymo sistema. Iš tikrųjų džiugu, džiaugiuosi ir džiaugiasi širdis skaitant apie tai, kaip mes ruošiamės diegti 5G ryšį. Ar galiu teigti, kad po ketverių metų, kai įdiegsime 5G ryšį Lietuvoje, tai bus be nepatikimų tiekėjų, jokiu būdu nesusijusių su kokiomis nors trečiosiomis šalimis ir jų specialiosiomis žvalgybomis? Čia norėčiau tokio didesnio fiksavimo. Ačiū.

Ir dar vienas klausimas dėl krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo reformos. Idėją sukurti vieną integruotą, centralizuotą sistemą, tai reikštų, kad nebūtų kelių krizių valdymo sistemų Lietuvoje, aš labai sveikinu. Gal turite minčių, kur turėtų būti šios krizių valdymo sistemos smegenų centras, šalia kokios institucijos Lietuvoje? Ačiū.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Kam klausimas?

L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiama Ingrida, dažniausiai jūs atsakote, tai gal…

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Na, aš atsakau tik tada, kai nėra pasakoma, kad kažkam kitam klausimas. Bandysiu ir jums atsakyti. Aš manau, kad krizių valdymo sistema parodė, kad ji gerai atrodo popieriuje, ir, matyt, mes turime daug tokių sistemų, kurios tikrai gerai atrodo popieriuje, o pirmas išbandymas tampa tikrai labai dideliu išbandymu. Matyt, kad ir mobilizacijos, ir krizių valdymo, ir kitos sistemos, kurių procesus mes tikrai turime apsirašę, ir tarsi institucijos žino, kaip reikėtų veikti, bet kai reikia iš tikrųjų veikti, pasirodo, kad tai veikia sunkiai, ypač pats koordinavimas.

Žinoma, krizė nelygi krizei, yra lokalių dalykų, kuriuos institucijos gali gana neblogai sutvarkyti, yra tokios situacijos kaip pandemija, kur tikrai daug klausimų, daug gyvenimo sričių, reikia tokio neblogo koordinavimo, todėl, manau, prie Vyriausybės išnaudoti tą potencialą, kuris galėtų būti sukurtas, turbūt būtų visai nebloga mintis, bet, aišku, apie tai diskutuosime ir pateiksime Seimui sprendimus.

Dėl nepatikimų tiekėjų. Taip pat tai yra užfiksuota. Manau, būtų priimtina, kad tiktai tie tiekėjai, kurie atitinka nacionalinio saugumo kriterijus, galėtų dalyvauti tokiose kritinėse pozicijose.

Kalbant apie rodiklius, aš nenorėčiau nuvertinti kitų vyriausybių. Kitos vyriausybės taip pat įdėdavo tuos rodiklius paprastai galbūt į savo priemonių planus ir tuos žemesnius dokumentus, bet mes jau čia, nors, pagal kai kurių vertinimus, nepakankamai ambicingi, bet vis dėlto ryžomės Seimui parodyti savo matymą, kaip mums atrodo, kaip mes norėtume tą sėkmę įsivertinti. Tada jau nelabai galėtume pakeisti tai, ką Seimas patvirtino. Jeigu mums nepavyktų, tuomet turėtume paaiškinti, kodėl mums nepavyko. Manau, kad tai yra skaidru ir parodo, kad mūsų požiūris į tuos rodiklius yra gana rimtas.

PIRMININKĖ. Klausia I. Pakarklytė. Ruošiasi E. Jovaiša.

I. PAKARKLYTĖ (LF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Įkvepiantis vaizdas išties čia, ministrų ložėje, šiandien, džiugu matyti ir išties ambicingą programą. Tikiuosi, kad turėsime dar ambicingesnį ir gerokai detalesnį priemonių planą.

Mano klausimas bus iš čia dar kol kas neaptartos srities, iš kultūros srities. Iki šiol Kultūros ministerija neretais atvejais į savo kuruojamą lauką žiūrėdavo gana siaurai, tik į sau pavaldžias įstaigas, į viešąsias įstaigas, ir neįtraukdavo į diskusijas pakankamai tiek NVO sektoriaus atstovų, tiek privataus sektoriaus, o tai iš tikrųjų sudaro didelę viso kultūros sektoriaus dalį.

Mano klausimas bus gerbiamam S. Kairiui. Kokia bus jūsų čia pozicija? Taip pat kokį jūs matote ministerijai pavaldžių įstaigų tinklą, ar peržiūrėsite jį, kokie jūsų planai yra čia? Taip pat susijęs klausimas yra dėl Kultūros tarybos vizijos. Ar plėsite veiklą, kokie čia būtų jūsų planai? Ačiū.

S. KAIRYS. Labai ačiū už klausimą. Galų gale galiu garsiau būti išgirstas šioje salėje naudojant kolegės mikrofoną. O išties aš nuo pat pradžių akcentavau, nepaisant to, ar mes kalbame apie valstybinį sektorių, ar privatų, ar visuomeninį, visi sektoriai turi būti vienodai girdimi. Tai yra pagrindinė mano siekiamybė. Labai svarbu, kad kokie nors sprendimai nevyktų vieni kitų sąskaita. Tiek kuriant dabartinę Vyriausybės programą, tiek anksčiau gilinantis į šias temas yra akivaizdu, kad kultūros lauke mes dar vaikštome šiek tiek aklai, šiokioje tokioje tamsoje. Būtent daug dėmesio skirsime, kalbant apie analizės ir stebėsenos modelius, jų įdiegimą, tam, kad suprastume tikrąją reikšmę, kokią kuria būtent nevyriausybinis sektorius mūsų ekonomikai, kokia yra jo vertė. Jis nėra tiktai kažko prašantis ar norintis paramos, bet jis yra tiesiog kuriantis dalykus.

Dar taip pat buvo klausimas apie Kultūros rėmimo fondą, jeigu gerai atsimenu. Trumpalaikėje perspektyvoje tikrai užtikrinsime, kad kokių nors trikdžių nepatirtų kultūros laukas. Aš kalbu apie Konstitucinio Teismo paskutinius išaiškinimus. O ilgalaikėje perspektyvoje, manau, mes turėsime tikrai rimtą diskusiją dėl paties modelio perspektyvos. Čia bus tikrai labai svarbu, kaip užtikrinti ir tą antipolitiškumą, ir visą šio įrinkio raidą ir efektą mūsų valstybėje.

PIRMININKĖ. Klausia E. Jovaiša. Ruošiasi E. Sabutis.

E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamoji premjere, gerbiamoji Ingrida Šimonyte, sveikindamas jus ir jūsų Vyriausybę su greito darbo pradžia noriu pasakyti, kad skaitydamas jūsų programos pirmąjį skyrių aš patyriau tokį kultūrinį šoką. Negaliu pasakyti, kad tas kultūrinis šokas man būtų nemalonus. Anaiptol.

Laukiau ir tikėjausi, prisimindamas rinkiminę kampaniją, kad čia bus kažkas taip, kad uch, kad reikės sudrebėti ir suprasti, kad ketverių metų darbas yra perniek, bet savo džiaugsmui patyriau, jog praeitos kadencijos darbai, valstiečių Švietimo ir mokslo komiteto darbai, yra gana gerai įvertinti, nes didelė dalis jūsų programos švietimo srityje kaip tik ir remiasi tais įstatymų paketais ir įstatymais, kurie buvo priimti kaip tik praeitoje kadencijoje. Pavyzdžiui, ikimokyklinis ugdymas, jūs prisimenate, tą paketą priėmėme mes paskutinę praėjusios kadencijos dieną. Pavasario sesijoje priėmėme kitus paketus. Aš nenoriu labai plėstis, bet noriu pasakyti, kad iš tikrųjų malonu, kad įstatyminis pagrindas yra geras.

Toliau. Vienas klausimas G. Landsbergiui.

PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, aš labai atsiprašau, bet prisiminkime laiką.

E. JOVAIŠA (LVŽSF). Aš jau baigiu. Vienas klausimas G. Landsbergiui. Pasakykite man, Gabrieliau, ar jūs nemanote, kad jūsų elitinės mokyklos, tūkstantmečio mokyklos, gali dar labiau sustiprinti atskirtį regione? Antras mano klausimas – švietimo ministrei. Buvo kalbėta apie tai, kad pereisime aukštajame moksle prie naujos sutarčių sistemos, nematau šitos naujos sutarčių sistemos jūsų programoje. Ačiū.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Galbūt aš pradėsiu atsakinėti. Pirmiausia noriu pasakyti, kad neturėjo jūsų ištikti kultūrinis šokas, jeigu jūs per rinkimus skaitėte kitų partijų rinkimines programas, tai turbūt visa tai galėjote matyti Tėvynės sąjungos rinkiminėje programoje. Ir ne vieną kartą, matyt, buvo sakyta, kad nors dėl tam tikrų detalių turbūt mūsų nuomonės išsiskiria, pavyzdžiui, dėl to, kas sudaro mokytojo darbo etatą ir už ką mokytojui turi būti mokamas atlyginimas, bet tikrai švietimas yra ta sritis, kur revoliucijų nereikia, todėl to sutarimo reikia ieškoti.

Ir šiek tiek galbūt išvaduodama G. Landsbergį nuo šito klausimo, kurį jūs uždavėte turbūt su mintimi, aš norėčiau, kad tai nebūtų suvesta į kokius nors asmeniškumus, o labiau į sistemines problemas, kas yra labai svarbu. Man atrodo, kad privačių mokyklų sėkmė, galime taip sakyti, pirmiausia iliustruoja ne privačių mokyklų kokią nors ypatingą padėtį, o tą padėtį, kurią mes turime viešajame sektoriuje ir valstybiniame švietime. Tas problemas tiesiog reikia spręsti ir ta sėkmė nebus tokia didelė, kokia yra dabar. (Balsai salėje) Apie ką jūs?

PIRMININKĖ. Klausia E. Sabutis. Ruošiasi A. Palionis. (Balsai salėje)

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Taip? Aš supratau, kad apie Austėjos…

E. SABUTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Aš noriu užduoti klausimą dviem būsimiems ministrams, kurie dar nepasisakė, tai M. Skuodžiui ir A. Anušauskui. Prezidento atstovas po susitikimo su kandidatu į susisiekimo ministrus akcentavo kelis, jo nuomone, svarbiausius susisiekimo sektoriaus prioritetus: šio sektoriaus konkurencingumą, svarbos nacionaliniam saugumui išlaikymą, strateginių infrastruktūros projektų plėtrą ir kitus.

Jonavos rajono gyventojai, Rukloje esantys kariniai daliniai ir jų vadai daugiau nei dešimtmetį tikisi Vyriausybės sprendimo tiesti Jonavos pietrytinį aplinkkelį, kuris padėtų išspręsti pastovią spūsčių problemą. Vyriausybė jau išleido daugiau nei 250 tūkst. eurų išpirkdama aplinkkeliui reikalingus sklypus, tačiau darbai niekaip neprasideda. Jonavos aplinkkeliu siekiama nukreipti visą tranzitinį transportą, važiuojantį Kauno, Zarasų ir Daugpilio kryptimis. Tai vienas svarbiausių, intensyviausių kelių šalyje. Tačiau labai svarbu yra pabrėžti, kad aplinkkelis reikalingas ne tik miesto, rajono gyventojų ir pro šalį važiuojančių vairuotojų saugumui, jis padėtų užtikrinti Rukloje dislokuotų Lietuvos kariuomenės ir NATO sąjungininkų padalinių mobilumą, galimybę greitai reaguoti į iškylančias grėsmes nacionaliniam saugumui. Tačiau finansavimas šiam projektui nėra numatytas ir ateinančių metų biudžete, todėl, atsižvelgdamas į šio projekto svarbą ne tik susisiekimo, bet ir nacionalinio saugumo prasme, noriu abiejų jūsų paklausti, kelintų metų biudžete numatysite finansavimą šiam projektui, nes jūsų Vyriausybės programos 22.2.5 punkte apie kariuomenės infrastruktūros gerinimą teigiate, kad Lietuva…

PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, norėčiau priminti reglamentą. Klausti iki 1 minutės.

E. SABUTIS (LSDPF). Dėkui.

A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, pamėginsiu atsakyti trumpai. Jūs teiraujatės dėl labai konkretaus projekto, dėl labai konkrečių lėšų, ir aš žinau, kad tų infrastruktūrinių projektų, kurie susiję su krašto apsauga, vystymas aktualus ir civiliams, ir savivaldai. Bet šiuo atveju aš negalėčiau labai jau konkrečiai atsakyti į jūsų klausimą. Žinau, kad poreikiai egzistuoja dėl šių projektų vystymo, kaip ir dėl kitų infrastruktūrinių projektų, kurie šiuo metu šiek tiek vėluoja – kai kurie daugiau, kai kurie mažiau. Aš manau, kad sprendimai vis tiek bus padaryti.

PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, baigėsi klausimams skirtas laikas ir noriu pasitarti su Seimu. Pagal darbotvarkę laikas buvo skirtas iki 16 val. 15 min. Tačiau taip pat galėtume, galbūt Seimo nariams pritariant, suteikti galimybę paklausti visiems Seimo nariams, kurie yra užsirašę. (Triukšmas salėje) Siūlote balsuoti? Galbūt suteikime visiems, kas užsirašė, ir iš pozicijos pusės galbūt norės išsibraukti kai kurie.

J. Razma per šoninį mikrofoną. Prašom, dėl vedimo tvarkos.

J. RAZMA (TS-LKDF). Aš pritariu Pirmininkės siūlymui. Iš tiesų norime, kad Vyriausybės programa būtų patvirtinta kuo greičiau. Reikia tikrai skirti laiko, kad visi galėtų paklausti, išsiaiškinti. Iš tikrųjų aš kviečiu valdančiųjų atstovus, kas dar esame likę sąraše, išsibraukime, kad tas laikas labai neužsitęstų. Mes sutaupėme laiko rytiniame posėdyje, apsvarstydami daugiau kaip pusę vakarinio posėdžio klausimų. Man atrodo, viskas čia gerai. O skelbto balsavimo laiko 17 val. 40 min. vis tiek turime laikytis, gerbdami kolegas, kurie į tai orientuojasi.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ar aš galiu pastebėjimą?

PIRMININKĖ. Prašom.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Jeigu aš galėčiau vieną tokį pastebėjimą. Manau, kad čia visi yra pasirengę atsakyti į tiek klausimų, kiek jų bus. Bet kadangi ką tik gavau vienos iš frakcijų pareikalavimą susitikti su ministrais gruodžio 14 dieną, faktiškai su visais ministrais gruodžio 14 dieną, tuomet tiesiog galbūt galiu užduoti tokį klausimą, ar mes čia elgiamės tinkamai. Jeigu jau frakcija nori susitikinėti atskirai su visais ministrais, tai reikia manyti, kad turės galimybių labai daug klausimų užduoti ministrams, ir tada Seimas gali dirbti, kaip suplanavęs. O jeigu mes vis dėlto siekiame, kad Vyriausybės programa būtų patvirtinta šią savaitę, tai tada, žinoma, mes galime suteikti galimybę paklausti visiems Seimo nariams, ir sėdėsime taip ilgai, kiek tik reikia.

PIRMININKĖ. Šitie du dalykai galbūt nėra visiškai susiję, nes šiuo metu, kaip ir kalbėjome, Seimui pritariant, būtų gerai sudaryti galimybę užduoti klausimus. O dėl frakcijų susitikimo laiko ir to siekio kuo greičiau patvirtinti Vyriausybę, aš viliuosi, kad opozicinės frakcijos taip pat turi supratimą ir puikiai suvokia, jog dabartinė situacija, kai kasdien per valandą miršta po vieną žmogų, tikrai ne laikas perkėlinėti susitikimus kitai savaitei ar dar kitai. Manyčiau, kad tai galbūt yra diskusija šiek tiek vėlesnio laiko. Paklausti norėjo…

Per šoninį mikrofoną dar norėtų dėl vedimo tvarkos pasisakyti K. Masiulis. Prašom, žodis jums.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Aš remiu J. Razmą, kad leistume mes klausinėti. Lygiai taip pat kreipiuosi ir į Pirmininkę, ir į kolegas: klauskime, o ne pasisakykime po 2 minutes, formuluokime klausimus. Opozicijai vis dėlto pasakyčiau, gal ne 14 dieną. 14 dieną galėsite susitikti, kai bus patvirtinta Vyriausybės programa. Patvirtinkite Vyriausybės programą, tada susitikinėkite.

PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamas kolega. Dėl vedimo tvarkos dar norite kalbėti? Aš siūlyčiau pereiti prie klausimų. Dėkui.

Klausia A. Palionis. Ruošiasi L. L. Andrikienė.

A. PALIONIS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš noriu pasveikinti naująjį ministrų kabinetą ir palinkėti jiems sėkmės įgyvendinant savo Vyriausybės programą. Aš norėčiau užduoti klausimą būsimai Ministrei Pirmininkei. Lietuva yra EBPO narė, ir mes puikiai atsimename stojimo procedūras, kaip kiekviena institucija turėjo persitvarkyti savo valdymą, politikos formavimą, kontrolės klausimus, išskirstėme funkcijas jų. Aišku, už tą narystę mes turime ir pripažinimą pasaulyje, ir skaidrumo atitikmenis.

Dabar, skaitydamas jūsų Vyriausybės programą, matau, kad Aplinkos ministerijai jūs norite pavesti dar daugiau funkcijų, tai yra ir žuvivaisą, ir jūros žvejybą, ir priekrantės žvejybą. Aplinkos ministerija ir taip nemažai funkcijų vykdo, kur pati vykdo politinius darbus, formuoja politiką, vykdo funkcijas ir pati kontroliuoja. Ar nematote, kad tai yra žingsnis atgal?

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Tikėčiausi tokio klausimo iš žemės ūkio ministro, bet, matyt, jei mes įsitraukėme šią nuostatą į programą, tai tikime, kad taip galėtume pasiekti geresnį rezultatą. Žinoma, reikės diskutuoti taip pat ir Seime dėl tokio sprendimo, bet, man atrodo, yra labai daug su aplinkosauga susijusių aspektų, kurie diktuotų ar pasisakytų už tokį kompetencijų perkėlimą. Galiausiai Aplinkos ministerijoje galbūt yra ir tokių temų, kurios galėtų būti iš Aplinkos ministerijos perduotos kitoms institucijoms. Apie tai mes taip pat esame diskutavę ir, manau, tikėtina, kad diskutuosime Seime.

Yra tokių turbūt aspektų mūsų viešajame sektoriuje, kai ta pati institucija yra truputį ir treneris, ir teisėjas. Tai čia klausimas yra, kaip mes gerai sugebame atriboti atsakomybes ir kiek nėra kišimosi vienos dalies į kitą dalį. Tai, žinoma, yra sunkiau padaryti, negu pasakyti. Valstybės įmonių valdymas, matyt, tą labai gerai rodo ne vieną kartą, bet tikrai manau, kad tas yra padaroma. Lietuvos bankas, tarkime, jūs kaip Biudžeto ir finansų komiteto ilgametis narys turbūt puikiai žinote, irgi turi vidinį konfliktą, kai, viena vertus, prižiūri institucijas, kita vertus, yra atsakingas už stabilumą, kas tarsi yra tam tikra priešybių vienybė, tačiau normalus valdymas, atsakomybių paskirstymas, taip sakant, portfelių atskyrimas, tikrai leidžia užtikrinti, kad tos abi funkcijos tarpusavyje dera.

PIRMININKĖ. Klausia L. L. Andrikienė. Ruošiasi J. Jarutis.

L. L. ANDRIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Dėkui Vyriausybės programos projekto rengėjams. Mano klausimas yra apie ekonominę diplomatiją.

Tai, kas parašyta programoje apie stiprią ekonominę diplomatiją, yra gerai, bet to nepakanka. Nepakankama vienai iš svarbiausių ekonominės diplomatijos dedamųjų eksportui skatinti. Eksporto reikšmę sunku pervertinti. Lietuvos įmonės 63 % pajamų gauna iš eksporto, tačiau Lietuvoje mes neturime šią sritį reglamentuojančio įstatymo. Tokio, kuris apibrėžtų eksporto plėtros prioritetus, institucijų sąrangą, pokyčių užsienio rinkose valdymo principus ir su tuo susijusius paskatų principus.

Kiek man žinoma, verslo bendruomenės skatina ir prašo tokio įstatymo. Ką jūs manote apie jo reikalingumą ar nereikalingumą? Ačiū.

A. ARMONAITĖ (LF). Gerbiama Laima, aš pabandysiu atsakyti į jūsų klausimą. Iš tiesų matau Lietuvos ekonominių interesų stiprinimą kaip vieną iš trijų svarbių prioritetų Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje, kad mes ne tik aktyviai medžiotume investicijas, bet ir aktyviai ieškotume naujų rinkų savo eksportuotojams. Mano požiūriu, mūsų, na, komercijos atašė tinklo stiprinimas, mūsų proaktyvus veikimas, tiek ir Užsienio reikalų ministerijos, tiek ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, ieškant alternatyvių rinkų, ypač atsigręžiant ir į Aziją, ką kalbėjo ir kandidatas į užsienio reikalų ministrus G. Landsbergis, yra tos kryptys.

Ar tikrai mums reikia įstatymo, aš nesu dėl to tikra. Man atrodo, kad čia reikia proaktyvaus veikimo ir to tikrai pakaktų. Tai toks būtų atsakymas.

PIRMININKĖ. Klausia J. Jarutis. Ruošiasi D. Šakalienė.

J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamoji Vyriausybe, iš tikrųjų yra tam tikrų neatitikimų Vyriausybės programoje. Aš apie vieną norėčiau paklausti.

XI skyrius. Misija „Stipri ir saugi Lietuva“. Tarp sėkmės rodiklių 2024 metais yra numatyta: ne mažiau kaip 80 % gyventojų jaustųsi saugūs, kad nemažėtų pasitikėjimas Vyriausybe. Šiuo metu yra 82 %. Kaip jūs galėtumėte paaiškinti, ar jūs prognozuojate, kad pasitikėjimas valstybe po ketverių metų valdymo sumažės? Vienas klausimas.

Niekur neradau, gal praleidau, koks būtų numatomas BVP finansavimas gynybai 2024 metais? Čia matome pagal partijų susitarimą, kad 2030 metais bus 2,5 %.

Ir dar vieną klausimą gerbiamajai premjerei, kaip valdančiosios daugumos vienai iš lyderių. Noriu paklausti, kada bus sugrąžinti teisėti parlamentinės kontrolės įrankiai didžiausiai opozicinei frakcijai, tai yra Audito komitetas? Ačiū.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Noriu jums priminti, kad nesu jokio komiteto narė ir esu gana eilinis Seimo narys. Tikrai tie klausimai, kurie yra susiję su komitetais, komitetų vadovybe, kvotomis ir panašiais dalykais, yra Seimo apsisprendimas ir tikrai ne Ministro Pirmininko. Aš tiesiog kaip viena iš Seimo narių balsuoju už vieną ar kitą sprendimą.

Turbūt aš pradėsiu nuo gynybos klausimo ir tada A. Bilotaitė papildytų dėl rodiklių. Matysime, kaip sparčiai mums pavyks didinti finansavimą krašto apsaugai tam, kad mes pasiektume tą rezultatą, kuris yra numatytas 2030 metams partijų susitarime, nes, jūs puikiai žinote, tame biudžete, kuris yra dabar pateiktas Seimui svarstyti, tiksliau sakant, grąžintas Vyriausybei, santykis krašto apsaugos finansavimo ir bendrojo vidaus produkto yra blogėjantis. Vadinasi, mes šiais metais turime vieną rodiklį, bet kitais metais, jeigu bus įvykdyta taip, kaip dabar buvo pasiūlyta nueinančios Vyriausybės, tai santykis pablogėtų. Pirmiausia mums bus užduotis, kaip mes galime išvengti to blogėjimo, o paskui jau kalbėti apie tai, kad mes turime užtikrinti dar ir augimo trajektoriją. Tai nėra toks paprastas dalykas, todėl atsakyti į klausimą, kas bus 2024 metais, aš kol kas jums nesiryžčiau, bet partijų susitarimas bus vykdomas. Kitais metais mes sieksime daryti viską, kad santykis bent jau neblogėtų, nes priešingu atveju mums reikės dvigubų pastangų ateityje tam, kad ir santykis gerėtų, ir dar papildomai didėtų ta dalis, kuri yra nuo bendrojo vidaus produkto. Agne, gal galėtumėte pratęsti.

A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Aš manau, kad labai aktualus klausimas. Pirmiausia kalbant apie visuomenės pasitikėjimą ir saugumo jausmą, tai šios Vyriausybės programoje tai yra vieni iš tokių svarbiausių dalykų. Jeigu kalbėtume apie Vidaus reikalų ministerijos sritį, tai mes orientuojamės į tai, kad žmonės jaustųsi saugiai. Todėl institucijos, kurios užtikrina viešąjį saugumą, turėtų būti tinkamai aprūpintos, motyvuotos ir galėtų tinkamai ir gerai atlikti savo darbą ir veiklas. O kalbant apie matavimo dalykus, aš manau, kad mums reikėtų labai aiškiai pagalvoti, kad tai būtų daroma nuolatos ir būtų aiški sistema. Mes esame įsipareigoję tai daryti, tie matavimai bus daromi ir iššūkis bus išlaikyti tą aukštą lygį.

PIRMININKĖ. Klausia D. Šakalienė. Ruošiasi V. Valkiūnas.

D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Vienas tikrai pozityvus dalykas žiūrint į naujosios Vyriausybės sudėtį yra tai, kad lyčių lygybė čia tikrai geriau matoma ir tikrai atstovavimas yra kur kas geresnis. Todėl tikrai labai sunku suprasti, kaip turint pačias sunkiausias pasekmes, pačią didžiausią daromą žalą neužtikrinant lyčių lygybės, tai yra smurto lyties pagrindu, smurto prieš moterį epidemiją, nepavyko iš esmės rasti Vyriausybės programoje nuoseklaus veiksmų plano, turint omenyje tai, kad šalia pandemijos, su kuria kovojame dabar, mes turime nuolatos besitęsiančią smurto prieš moteris epidemiją, kai kas trečia moteris Lietuvoje patyrė smurtą, aštuonios iš dešimties aukų smurto artimoje aplinkoje yra moterys. Tikrai tada labai sunku suprasti dar ir sustiprinus pandemijai šitą situaciją, nes mes turėjome bangą jau pirmojo karantino metu, kodėl yra tik vienas sakinys prie 6.5.5 punkto, kad inicijuosime edukacines programas ir pagalbos įsidarbinant paslaugą, kuri padėtų smurtą patyrusioms moterims tapti ekonomiškai nepriklausomoms. Rimtai – čia yra vienintelė problema ir vienintelis pasiūlymas? Norėčiau paklausti labiausiai, aišku, premjerės. Gaila, kad Ingrida turėjo išeiti, bet gal perduosite, nes tikrai norėčiau, kad tai nebūtų tik Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos problema, bet taip pat ir visų kitų ministerijų, Vyriausybės prioritetas. Tai bus prioritetas smurto lyties pagrindu įveikimas, ar pagaliau bus suformuota įrodymais grįsta smurto lyties pagrindu prevencijos politika ir koks yra planas? Dėkui.

E. DOBROVOLSKA (LF). Aš pamėginsiu atsakyti tiesiogiai, kiek yra susiję. Mes puikiai suprantame, kad smurtas yra ne tik šios pandemijos iššūkis. Tai yra kur kas gilesnė ir platesnė problema, kuri tiesiogiai siejama ne tik su pandemija, bet, kaip mes žinome, ir su stereotipais. Jeigu mes kalbėtume… (Ar dabar girdėti? Taip, matau.) …ir apie ne taip seniai EIGE paskelbtą lyčių lygybės indeksą, tikrai tie iššūkiai yra tiesiogiai susiję su tuo, ką mes matome, – švietimo sistema su stereotipais, su ugdymu, kai mes iš esmės neatliepiame poreikio formuoti naują visuomenės požiūrį.

Jeigu mes žiūrėtume į teisingumo sritį, tai būtent teisingumo sritis ir būtent atskiros kryptys atliepia, kalba apie žmogaus teisių užtikrinimą, apie tarptautinių dokumentų, kuriuos mes jau ratifikavome, taip pat ir peržiūros, įvertinimo poreikį. Mes puikiai suprantame, kad Stambulo konvencija šiandien nėra tinkamai suprantama. Dažnas iš jų yra skaitęs arba neskaitęs ir girdėjęs tik nuogirdas. Mes puikiai suprantame, kad iš esmės tai nėra Vyriausybės priemonė. Tai yra dalykas, dėl kurio turėtų kalbėti ir spręsti Seimas. Todėl labai daug konkrečių priemonių, tai yra netgi jeigu mes kalbėtume apie, tarkim, Europos regioninių arba tautinių mažumų kalbų chartiją, jinai nėra įtraukta į šitą programą, nes apie tai sprendžia būtent Seimas, tačiau tiek Teisingumo ministerija, tiek Vyriausybė tikrai yra tą lyderystę turinčios institucijos, kurios turi apie tai kalbėti ir inicijuoti būtinus pokyčius. Esu tikra, kad mūsų priemonių plane tikrai atsispindės konkrečios priemonės. Kaip mes matome, ir šiandien tikrai yra daug kas realizuojama.

M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Aš, jeigu galima, norėčiau papildyti. Tai nėra vienintelė vieta, kur kalbame savo programoje apie smurtą, yra ir atskiras punktas „Lygios galimybės visiems“. Ten esame užtvirtinę, kad naikinsime visas diskriminacijos apraiškas ir sudarysime lygias galimybes visoms socialinėms grupėms, skatinsime nulinę toleranciją bet kokiam smurtui, sieksime lygių galimybių visiems ir nustatysime priemones moterų ir vyrų lyčių lygybei užtikrinti.

Iš principo tikrai priemonių plane bus konkrečių dalykų, ko bus siekiama smurto tiek prieš moteris, tiek prieš vaikus prevencija, bet siekis, kad žmogus būtų saugus visose savo gyvenimo aplinkose, programoje yra, o priemonių planuose atsiras ir konkrečios priemonės, kaip to sieksime.

PIRMININKĖ. Klausia V. Valkiūnas. Ruošiasi L. Savickas. Kolegos, primenu, kad klausti – iki 1 minutės.

V. VALKIŪNAS (MSNG). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Ką noriu pasakyti? Kad aš nuo jaunystės domiuosi politika, esu skaitęs ir L. Brežnevą, ir daug visų CK KPSS programų. Visada ieškojau racionalių grūdų, ten vis tiek ko nors racionalaus turi būti. Krizių valdymo sistema – tai liberalanarchizmo likvidavimas ar nors rimtas mažinimas. Kaip čia yra? Bus įdomu žiūrėti, kaip liberalai ir jų satelitai užsiims liberalizmo likvidavimu Lietuvoje.

Gerbiama premjere, neišgirdau iš valdančiosios daugumos, ar pasiruošę dirbti taip, kad dabar jau galėtų pasakyti – ilsėkis, opozicija, ir netrukdykite dirbti iki 2027 metų, nes, kaip rodo ir kai buvau meru, reikia dviejų kadencijų, norint rimtai padirbėti, kad būtų rezultatų, kad galėtumėte rinkėjams pasakyti, kad mes gerai dirbome ir renkate dar vienai kadencijai. Ar pasiruošę?

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Nežinau, ką apie tai sakė L. Brežnevas, bet tikrai ne mano mada kam nors pasakyti – netrukdykite dirbti. Aš sakau – padėkite dirbti ir manau, kad nuo to visiems bus tik geriau.

PIRMININKĖ. Klausia L. Savickas. Ruošiasi T. Bičiūnas.

L. SAVICKAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke, už suteiktą galimybę užduoti klausimą. Iš tikrųjų noriu nuoširdžiai dar kartelį pasveikinti suformuotą Vyriausybės kabinetą, pateiktą Vyriausybės programą ir taip pat nuoširdžiai linkiu sėkmės įgyvendinant programoje užsibrėžtus tikslus.

Nors programa peržengė tuos 100 puslapių, konkrečių sprendimų, galbūt tokių esminių jautriausiais klausimais, juose iš tikrųjų trūksta. Tačiau detaliai susipažinęs su ekonomikos, su finansų, žaliosios krypties dalimis maloniai nustebau, kad jose labai daug teiginių ir įsipareigojimų, kuriuose yra žodžiai „tęsime“ ir „pabaigsime“. Atitinkamai teikiamai ekonomikos ir inovacijų ministrei norėčiau užduoti klausimą iš dviejų dalių.

Viena vertus, optimistiškai nuteikia įsipareigojimas baigti inovacijų reformą ir įsteigti inovacijų agentūrą. Norėčiau pasiteirauti, ar planuojate vadovautis jau pateiktomis Europos Komisijos ir kitų nepriklausomų ekspertų rekomendacijomis konsoliduoti šiuo metu veikiančias beveik penkias agentūras į vieną, jeigu ne – kokiu keliu planuojate eiti?

Ir antrasis klausimas: programoje iš esmės neradau jokio dėmesio, skirto turizmui, kuris turi vieną didžiausių perspektyvų didinti BVP dalį, nes yra mažiausia dalis BVP tarp Baltijos valstybių. Galbūt šie svarbūs sprendimai ras savo vietą Vyriausybės priemonių plane? Ačiū.

A. ARMONAITĖ (LF). Ačiū, gerbiamas Lukai, už klausimą. Norint sukurti sėkmingą inovacijų ekosistemą mums reikia, kad ir valstybės agentūros nebūtų silpnos, kad jų funkcijos veiktų kartu ir, geriausiu atveju, būtų konsoliduota sistema.

Aš esu susipažinusi su rekomendacijomis, tačiau ar galiu atsakyti, jog darysime taip, kaip jūs buvote suplanavę daryti, šiandien negaliu atsakyti. Ko gero, gal net ir ne, nes reikia įsiklausyti ir į tenai dirbančių žmonių nuomonę, ir pagaliau nedaryti kokių nors labai staigių sprendimų, kurie išgąsdintų dirbančius žmones, kad jie nepagalvotų, kad galbūt jų indėlis ir patirtis nėra reikalingi.

Dėl turizmo. Turizmo sektorius visame pasaulyje išgyvena milžiniškus iššūkius ir iš tikrųjų mes daug dabar tariamės, kaip padėti mūsų turizmo sektoriui, kuris ir taip galbūt galėjo būti stipresnis sėkmės metais, dabar išgyventi. Vienareikšmiškai tai bus prioritetas.

PIRMININKĖ. Klausia T. Bičiūnas. Ruošiasi Z. Balčytis.

T. BIČIŪNAS (LSDPF). Ačiū už suteiktą žodį. Klausimas yra iš ugdymo srities. Čia jūsų programoje gana abstrakčiai aprašoma Nacionalinė švietimo agentūra, kad ji turėtų tapti kuo nors kitu, negu dabar yra. Primenu, kad ši agentūra, įstaiga, vykdė bendrojo ugdymo mokyklų veiklos kokybės vertinimus. Remiantis tyrimų duomenimis, mokytojai, pedagogai sako, kad jiems tai kelia stresą ir kad jie nemato to vertinimo naudingumo vaikui.

Klausimas būtų švietimo ministrei: kokie numatomi Nacionalinės švietimo agentūros pokyčiai ir ar ta mokyklų vertinimo funkcija vis dar išliks, ar ji bus panaikinta? Ačiū.

J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju už klausimą. Tikrai Nacionalinė švietimo agentūra buvo sukurta dar visai neseniai ir jai buvo priskirtos įvairios funkcijos. Pasižiūrėjusi į pačią Nacionalinę švietimo agentūrą galiu pasakyti, kad funkcijos buvo sujungtos daugiau formaliai, tai yra tiesiog sukeltos vienai agentūrai. Manau, mūsų siekis yra, jog Nacionalinė švietimo agentūra taptų kompetencijų centru, kuris galėtų profesionaliai padėti įgyvendinti švietimo politiką, o mokyklų vertinimas tikrai liks viena iš Nacionalinės švietimo agentūros funkcijų, nes aš matyčiau, kad ši agentūra turėtų būti atsakinga už šią dalį.

PIRMININKĖ. Klausia Z. Balčytis. Ruošiasi D. Kepenis.

Z. BALČYTIS (MSNG). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Pirmiausia, kaip ir visi, noriu pasveikinti premjerę I. Šimonytę, visą jauną ir gražų kabinetą, palinkėti abipusės sėkmės, kad ir jūs, ir Seimas šiuos ketverius metus tikrai padirbėtų gana vaisingai.

Du klausimai. Pirmas yra energetikos ministrui. Kaip jūs žiūrite į žinią, kad Lenkija prieš keletą dienų sutarė su Jungtinių Amerikos Valstijų kompanija dėl atominės elektrinės statybos jau po metų?

Ir antras klausimas, manau, ekonomikos ir inovacijų ministrei dėl viešųjų pirkimų sistemos. Galima turėti labai gražių planų, gražių tikslų, bet šiandien ne tik čia, Lietuvoje, bet ir Europoje viskas stringa per viešuosius pirkimus tiek savivaldybėse, tiek didžiuosiuose projektuose, gal turite kokią viziją, kaip ateityje mes kartu su jumis spręsime šitą klausimą? Ačiū.

D. KREIVYS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Reikia pastebėti, kad vykdant žaliąjį kursą elektros generacija bus ta ašis, ant kurios stos visa pasaulinė energetikos sistema. Turbūt kiekviena šalis, matydama perspektyvą, ateities perspektyvą, renkasi savo kelią. Lenkija renkasi atominę energetiką, Lietuva renkasi žaliąją energetiką. Mes turbūt negalime kaimynų vertinti – gerai ar blogai. Turbūt turime pastebėti, svarbiausias dalykas yra, kad ta atominė energetika būtų saugi, pastatyta pagal geriausius standartus, ko nėra Baltarusijoje, ir turbūt reikėtų tik palinkėti mūsų bičiuliams lenkams sėkmės.

A. ARMONAITĖ (LF). Pratęsiu dėl viešųjų pirkimų. Ačiū už svarbų klausimą. Iš tiesų pernai Lietuvoje bendra viešųjų pirkimų apimtis viršijo 6 mlrd. eurų. Tai tokios sumos pinigų, į kurių išleidimą negalime nekreipti dėmesio. Yra du labai svarbūs kriterijai: skaidrumas ir, aišku, galbūt platesnis ekonominio naudingumo taikymas. Aš noriu atkreipti visų Seimo narių dėmesį, kad šiuo metu Seime yra labai svarbios iš prezidentūros atėjusios pataisos. Man atrodo, kad tai iš esmės tinkamas įstatymo projektas, jį priėmę mes galėtume priimti tokius sisteminius pokyčius viešųjų pirkimų srityje. Ir čia reikėtų, labai svarbu, ne tik Prezidento ar Vyriausybės, bet ir opozicijoje dirbančių politikų palaikymo. Atkreipiu dėmesį į šį įstatymo projektą, jis yra svarstymo stadijoje Seime.

PIRMININKĖ. Klausia D. Kepenis. Ruošiasi K. Vilkauskas.

D. KEPENIS (LVŽSF). Ačiū. Iš tiesų prisijungiu prie gausaus sveikinančiųjų šį šaunų, jauną kolektyvą, mūsų aštuonioliktąją valdžią, būrio. Noriu palinkėti jums daug sveikatos ir kantrybės. O jos tikrai daug prireiks, nes labai ambicinga programa. Cituoju vieną sakinį iš jos: „Siekti, kad kiekvienas visuomenės narys prisiimtų atsakomybę už savo ir sau artimos socialinės grupės sveikatą.“ Labai ambicingas tikslas, bet jis, žinokite, jau yra vykdomas Lietuvoje. Per 100 tūkst. Lietuvos piliečių tą ir daro ir norėtų, kad mes pasinaudotume jų patirtimi. Mes turime nuostabų tautos genijų Vydūną, kuris apie tai kalbėjo beveik prieš 100 metų. Turbūt jums labiausiai būtų įdomi patirtis ir rekomendacija Pasaulio banko, sakančio, kad investavę vieną eurą į sveikatos prevenciją, sveikatos tausojimą ir stiprinimą mes sutaupytume 24 eurus iš poreikio gydyti. Ar mes pasiruošę iš kiekvieno 100 mln. eurų investuoti 4 mln. dėl šio tikslo? Šiandien mes vos vos surandame 2. Ačiū.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Kadangi vėl neaišku, kam klausimas, tai ir vėl bandysiu aš atsakyti. Manau, čia turbūt galima sakyti, yra mokslo tiesa, kad investicijos į prevenciją labiau apsimoka visuomenei negu paskesnių pasekmių gydymas, matyt, tai galioja daugelyje sričių. Mes turbūt su jumis, gerbiamas kolega, labai ilgai diskutuotume, kas yra ta prevencija, kokios iš tikrųjų prevencijos priemonės ir rūpinimosi savo sveikata priemonės yra tos, į kurias mums vertėtų investuoti. Bet dėl paties principo turbūt labai didelio ginčo čia nebūtų, matyt, būtų didesnis ginčas dėl priemonių.

PIRMININKĖ. Klausia K. Vilkauskas. Ruošiasi A. Matulas.

K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Prisidedu prie visų linkėjimų Vyriausybei. Atrodote šviežiai. Klausimas iš kultūros srities. Jūsų programoje yra parašyta, kad turi būti tolygi regioninė kultūros politika. Šio projekto tikslas – įgyvendinant tolygią regioninę politiką mažinti kultūrinę atskirtį tarp didžiųjų miestų ir regionų.

Klausimas kultūros ministrui. Kaip jūs tai numatote padaryti? Savivaldybių biudžetai iš tikrųjų padaryti tai nepajėgūs, dažnai finansavimo atžvilgiu kultūra lieka paskutinėje vietoje. Ar jūs numatote didinti finansavimą kultūrai? Ačiū.

S. KAIRYS. Labai ačiū už klausimą. Išties tolygi regioninė kultūros plėtra yra labai svarbus dalykas ir mes turime jau egzistuojančius įrankius, tokius kaip Kultūros pasas, kas tikrai yra viena iš labiausiai prigijusių iniciatyvų kalbant apie praėjusią kadenciją, kuri dabar susiduria su tam tikrais dalykais, kalbant apie nuotolinį priėjimą prie Kultūros paso teikiamų galimybių. Tai tuos dalykus reikės išspręsti.

Regioninės kultūros tarybos taip pat yra tos sritys, kur tikrai reikia atkreipti dėmesį į jų veiklos tobulinimą, gryninimą, plėtrą ir, be abejo, apie vietos kūrėjų įsitraukimą, apie kitus įvairiausius dalykus, tokius kaip kažkokie baziniai kultūros paslaugų paketai savivaldybėse. Jūs tikrai esate teisus, kad kartais geri valstybės norai atsimuša šiek tiek į savivaldą, kuri nemato prasmės kai kur prisidėti ir palaikyti tam tikrų instrumentų ar iniciatyvų. Čia, be abejo, tas dialogo klausimas yra labai svarbus.

Bet kalbant apie kultūrą ir lėšas tai tikrai yra dar daug tokių vietų, kur reikia tobulinti, kur reikia gilinti požiūrį ir siekti tų tikslų, kurie yra užbrėžti ir dabartinėje Vyriausybės programoje. O viską pamatysime kalbant apie priemones ir būtent apie priemonių planą tolesnėje eigoje.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Gal aš galėčiau truputėlį ministrą papildyti? Man atrodo, vienas iš tokių labai svarbių kampų šia tema yra tai, kad mes išeitume iš tokio įsitikinimo, kad yra kažkokia elitinė kultūra, kuri yra miestams, o ne miestams, regionams yra kažkokia kitokia kultūra. Tas turinio skirtumas kartais yra ganėtinai ženklus. Aš sakyčiau, kad ir prie esamos infrastruktūros, ir prie esamų priemonių tikrai yra visos galimybės suteikti galimybę žmonėms regionuose, tarkime, stebėti „Kino pavasario“ filmus ar kažkaip kitaip dalyvauti, ar Metropoliteno operą, kur dabar jau visi galime dalyvauti, nes pandemija iškėlė mus į nuotolį ir mes dabar prieiname prie tokių dalykų, kuriuos galbūt šiaip gyvenime ne kiekvienas iš mūsų galėtų aplankyti. Tai aš sakyčiau, kad tą skverbtį mūsų priemonių tikrai reikėtų plėsti ir reikėtų kuo daugiau suteikti galimybių kitokio turinio kultūros pamatyti visiems Lietuvos žmonėms, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos.

PIRMININKĖ. Klausia A. Matulas. Ruošiasi L. Kukuraitis.

A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiama naujoji Vyriausybe, leisiu sau pajuokauti – akivaizdu, kad jums pavyko išvengti diskriminacijos pagal lytį, bet mes čia keli senukai veteranai pasitarę galvojame, kad vargu ar pavyko išvengti diskriminacijos pagal amžių. Bet sėkmės jums darbuose, juokauju aš čia.

Noriu paklausti naujojo sveikatos apsaugos ministro. Gerbiamas ministre, kaip jūs vertinate dabar jums paliekamą situaciją sveikatos sistemoje, COVID-19 situaciją, įvertinant tai, kad nesurenkami mokesčiai ligonių kasose, įvertinant tai, kad atlyginimams didinti nuo Naujųjų metų yra numatyta nulis lėšų, ir kokia pagrindinė naujosios Vyriausybės COVID-19 plano esmė yra? Gal galite trumpai?

A. DULKYS. Labai ačiū už klausimą. Gal iš pradžių apie COVID-19 planą. Kaip jau ir minėjo premjerė, mes jį planuojame pateikti atskiru dokumentu ir tai būtų pirmųjų naujosios Vyriausybės darbo dienų klausimas. Jį turėtume kartu pasvarstyti su kitais kabineto nariais, pabaigti jį užpildyti, nes įvykių sūkurys ir virusas čia mus įtraukė į tą tikrą sūkurį. Bet jo esmė būtų, matyt, tokios trys pagrindinės dalys.

Pirma dalis to plano būtų susijusi su priemonėmis, kurios mums padėtų konsoliduoti visą tą pandemijos valdymo grandinę, nes dabar yra truputėlį ir tų ekspertų prie visų institucijų veikiančių. Matyt, reikėtų jų pastangas konsoliduoti, kad visuomenė gautų vienodą komunikaciją. Taip pat turime pasirūpinti dabar įkaitusia gydymo įstaigų tinklo situacija, susiinventorizuoti ir susižiūrėti, kokią turime situaciją su duomenimis. Po to, be abejo, vienas didžiausių iššūkių jau yra vakcinacija tiek medikų bendruomenės, tiek apskritai visuomenės. Kaip matome, užims tas visas procesas tikrai reikšmingą laiką.

O trečioji dalis. Žinote, kiekviena krizė turi turėti mums ir pamokų, turi duoti mums gerų patarimų. Matyt, pabaigoje turėtume įvertinti visą tą procesą, kuris dabar vyko, iš tų pamokų pasidaryti išvadas ir galbūt pakeisti apskritai Lietuvoje visą krizių valdymo mechanizmą, peržiūrėti teisės aktus ir kitus dalykus.

Jeigu apie tai, kas šiandien yra palikta, aišku, jau yra kaip ir pasakyta, kad laiko jau nėra palikta, nei 100 dienų nepalikta, nei 99. Bet gal vis tiek, aš galvoju, kokių nors rezervų yra, bet skaičiai nemeluoja, jie sako tiesą ir jie visi didėja. Labai kelia nerimą didėjantis perteklinis mirtingumas. Jeigu žiūrėtume pagal krizės valdymo esmę, mes juk turime spėti testuoti, turime spėti atsekti, turime spėti izoliuoti, turime laikytis. Tai mes visų šitų dalykų faktiškai jau nebevaldome, jie išsprūdo iš mūsų rankų. Matyt, vienintelė išeitis mums visiems kartu: ir Seimui, ir Vyriausybei, ir pozicijai, ir opozicijai, tiesiog susitelkti ir vienytis dėl tos atsakomybės, tiesiog būti aukščiau visko ir pabandyti rasti jėgų susivienyti, o ne kaltinti.

PIRMININKĖ. Dėkui už atsakymą. Klausia L. Kukuraitis. Ruošiasi V. Targamadzė.

L. KUKURAITIS (LVŽSF). Dėkoju, Pirmininke. Gerbiama premjere, gerbiami kolegos ministrai, sveikinu su nauju startu, dar labai gyvai atsimenu savąjį startą, tai tikrai solidarizuojuosi su kiekvienu iš jūsų.

Dėl programos turiu daug klausimų ir kuo daugiau atsakinėjate, tuo daugiau jų kyla. Bet vieną užduosiu esminį – apie ambicijas socialinėje srityje. Kalbu apie pagrindinius socialinės srities rodiklius, tai planuojamus skurdo ir nelygybės rodiklius. Priminsiu, kad 2024 metais numatote pasiekti 17 % skurdo rodiklį, tai yra gerai, nes tai Europos Sąjungos vidurkis, o nelygybės tik už dešimtmečio numatote penkių kartų skirtumą tarp turtingiausių ir skurdžiausių. Remiantis savo turimu skurdo vertinimo instrumentu, jau šiuo metu, šiandien, 2020 metais, ne 2018 metais, kuriais remdamiesi programą rašėte, skurdas yra 18,2 %, o nelygybės skirtumas – 5,8 karto. Palyginus ligšiolinės Vyriausybės pasiekimus, per šią kadenciją mes sumažinome skurdą 4,6 %, o jūsų ambicija – tik 1,1 %, o nelygybės sumažinimas: mūsų Vyriausybės pasiekimas – pusantro karto per kadenciją, o jūsų – 0,8 karto per dešimt metų.

Ar tikrai tai yra ambicingi tikslai ir principas didelės ambicijos – dideli darbai galbūt vis dėlto yra geriau negu mažos ambicijos – maži darbai? Gal premjerei.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū. Taip ir galvojau, kad čia man teks atsakyti, tai aš pasistengsiu atsakyti. Žinote, aš nesu tiek įsigilinusi į tuos rodiklius ar tuos įrankius, kuriuos naudoja ministerija, todėl esu linkusi naudotis tuo, ką mes esame sutarę Europos Sąjungos mastu ir kas yra tam tikra labai aiški metodika, pagal kurią mes galime lygintis.

Jeigu iš tikrųjų tie įrankiai veikia taip puikiai, kaip jūs sakote, tuomet rezultatas, reikia manyti, dėl Vyriausybės pastangų, kurios yra programoje užprogramuotos, bus tik dar geresnis, nes jūs lyginate tai, kas ne visai palyginama. Jūs lyginate tuos duomenis, kuriuos gaunate tam tikru vidiniu įrankiu, su tais duomenimis, kurie yra Eurostato duomenys. Aš manyčiau, kad mums tiesiog reikia atsispirti nuo tos pačios bazės. Kai atsispirsime nuo tų rodiklių, kuriuos turi ministerija, turbūt galėsime tą rodiklį patikslinti jau tuo vertinimu. Labai jums ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia V. Targamadzė. Ruošiasi D. Asanavičiūtė. Aš kreipiuosi į kolegas. Prašyčiau trumpinti klausimus ir pagal galimybę pozicijos atstovai galbūt galėtų išsibraukti ir leisti opozicijai. Prašau. V. Targamadzė.

V. TARGAMADZĖ (LSDPF). Ačiū. Klausimas švietimo, mokslo ir sporto ministrei. Konstruktas yra logiškas, yra siekiami sėkmės kriterijai ir projektai, tačiau šitie sėkmės yra tik keturi rodikliai 2024 metams ir 2030 metams numatyti, jie yra kiekybiniai.

Klausimas. Ar šitie rodikliai yra pagrįsti ir atspindi pokyčius, kokius jūs norite padaryti švietimo srityje?

Dar viena pastaba. Jeigu rengiamas tokio lygio dokumentas, tai reikia labai teisingai vartoti sąvokas. Negalima vartoti „rizikos šeimos“, „bendrojo lavinimo mokykla“ ir kitos. Ačiū.

J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkui, profesore, už labai gerą klausimą. Tikrai mėginome įsivertinti ir rodikliai yra numatyti maksimaliai realūs. Apsisprendėme, kad jų neturėtų būti labai daug. Turėtų būti pagrindiniai – taigi ne daugiau kaip po keturis rodiklius. Bet jeigu jūs atkreiptumėte dėmesį, mes labai aiškiai pasakėme, ko mes siekiame per ateinančią kadenciją. Tai yra penki labai aiškūs siekiniai.

Aš jų dabar necituosiu, bet tai yra jau ne kiekybiniai, o kokybiniai, yra labai aiškiai parašyti, kokie mūsų pagrindiniai tikslai. Vienas iš jų, kad visi vaikai, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos ir šeimos socialinės bei ekonominės padėties, turėtų vienodas starto pozicijas ir kokybiško ugdymo galimybes. Ir dar penki analogiškai kiekvienai sričiai.

Man atrodo, čia buvo toks mūsų pasirinkimas. Dėkui.

PIRMININKĖ. Dėkui. Dalia, klausite ar ne? Ruošiasi T. Tomilinas. (Balsai salėje)

D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Norėčiau visų pirma padėkoti tiek savo, tiek užsienyje gyvenančių aktyvių lietuvių vardu visai naujajai Vyriausybei, kad diasporai svarbūs klausimai buvo įtraukti į šią programą. Ją skaitant liko geras įspūdis, kad pagaliau tie žmonės, gyvenantys užsienyje, pripažinti vienos tautos dalimi ir nereikėjo įrodinėti, kad tai yra svarbu. Įtraukti tokie klausimai kaip pilietybės išlaikymo klausimas, diasporos įtraukimas į investicijų paiešką ir eksporto rinkų plėtrą, lituanistinis švietimas ir kartu tokie paprasti, gyvenimiški klausimai kaip konsulinių paslaugų skaitmenizavimas, pasiekiamumas, kokybės gerinimas ir pagalbos suteikimas Lietuvos Respublikos piliečiams užsienyje.

Bet labai trumpas klausimas būtų švietimo, mokslo ir sporto ministrei. Ar svarstant nacionalinį švietimo susitarimą būtų svarstoma įtraukti ir lituanistinio neformaliojo švietimo klausimą? Ačiū.

J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkui už klausimą. Manau, svarstyti tikrai galime. Susitarsime su visais, kai susitarsime dėl konkretaus formato, ir matysime. Manau, tikrai galime svarstyti įtraukimą. Dėkui už klausimą.

PIRMININKĖ. Klausia T. Tomilinas. Ruošiasi L. Jonauskas.

T. TOMILINAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiami ministrai, premjere, sveikinu jus. Džiugu matyti daug pažįstamų veidų, net keletą „žalių“ arba pusiau „žalių“ veidų, gerai, kad dar nepažaliavusių.

Mano klausimas yra toks. Šimtams tūkstančių Lietuvos šeimų rūpi vienas vienintelis klausimas, kas bus su vaiko pinigais. Ar jūs ketinate 2021 metais sustabdyti vaiko pinigų didinimą, nes, kaip suprantu iš jūsų pasisakymo, didelės revoliucijos jūs nedarote ir 2021 metais vaiko pinigai bus 70–110 eurų. Tačiau kas bus toliau, rūpi labai daug kam, taip pat jūsų rinkėjams, nes būtent universali, būtent visuotinė priemonė ir užtikrino to skurdo rodiklių pokytį, kokį mes matome dabar. Jeigu jūs nuo to trauksitės, daug kam bus labai blogai.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Kadangi vėl neaišku, kam adresuotas klausimas, tai aš kaip pusiau žavus veidas bandysiu jums atsakyti.

Čia buvo daug tokių spekuliacijų, kad kažkas čia ruošiasi kažką naikinti. Tikrai niekas nieko nenaikins. Tai, kas yra priimta Seimo praėjusiais metais, tas bus įgyvendinta. Biudžete tie pinigai, mano žiniomis, yra suplanuoti ir viskas liks taip, kaip yra.

Kas bus toliau, yra labai geras klausimas. Toliau gali būti daug visokiausių dalykų. Aš manau, kad mes per toli nuėjome su vaiko pinigais, kad dabar galėtume daryti dar vieną revoliuciją. Man atrodo, jūs esate iš tų Seimo narių, kurie gana gerai supranta skaičius, gana gerai supranta pasekmes biudžetams ir gana gerai supranta, kad universali išmoka turi vieną labai didelį trūkumą, kad ją ženkliai didinti reikia labai daug papildomų lėšų.

Ir čia yra tai, kur mes atsidūrėme tada, kai vaiko pinigų reforma buvo daroma, ką aš būtent ir minėjau, kad iš pradžių tu gali padidinti ten NPD sąskaitą, parodyti didesnę sumą, paskui kažkiek truputėlį padidinti ir kiekvienais metais tas didinimas buvo vis mažesnis, mažesnis, mažesnis. O toms šeimoms, kurios yra socialinės rizikos šeimos arba turi daug vaikų ar neįgalų vaiką, jos yra didesnės. Matyt, kad čia ir atsirado… Tai yra jūs paneigėte patys save. Pirmas teiginys buvo, kad visi vaikai yra vienodi. Visi vaikai vienodi pagal išmokas nėra jau dabar. Toliau gali būti daug dalykų. Gali būti diskusija grįžtant prie to, kad yra programoje numatyta, pavyzdžiui, vis dėlto derinti vaiko pinigus su neapmokestinamuoju pajamų dydžiu, ypač jeigu pavyktų šeimos mokesčio tą bendrą apmokestinimo koncepciją įgyvendinti. Visa tai pamatysime. Dabar kol kas yra aišku viena, kad bus vykdomi tie įsipareigojimai, kurie yra Seimo priimti, ir tikrai revoliucijų niekas nedarys, nes tiesiog procesas nuėjęs per toli, kad dabar mes galėtume vėl viską blokšti atgal ir vėl eilinį kartą sėti sumaištį.

PIRMININKĖ. Klausia L. Jonauskas. Ruošiasi R. Šarknickas.

L. JONAUSKAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Klausimas aplinkos ministrui. Vienas pagrindinių programos aplinkosauginių tikslų yra iki 2024 metų pakloti pagrindą, kad mūsų vaikams ir ateities kartoms būtų išsaugota (cituoju): „Tokia švari ir turtinga gamta kaip dabar.“ Priminsiu, net keturios iš dešimties didžiausių ekologinių nelaimių per pastaruosius ketverius metus įvyko būtent dabar. Dėl oro, vandens, dirvožemio taršos Klaipėdoje ir kituose didmiesčiuose tuoj bus pavojinga gyventi. Net saugomose teritorijose miškai kertami plynai ir jūs tai vadinate švaria ir turtinga gamta? Programoje daug neaiškumų.

Taip pat noriu pasitikslinti, kur planuojate drausti verslinę žūklę? Pagal dabartinę formuluotę tai ją planuojate uždrausti ne tik ežeruose ir Kuršių mariose, bet ir Baltijos jūroje. Taip pat ar saugomose teritorijose tik mažinsite ūkinio kirtimo apimtis, bet toliau leisite plynus kirtimus? Ir kaip užtikrinsite, kad 2027 metais miestų visuomeninis transportas naudos tik atsinaujinančius energijos šaltinius, nes Vilniaus miesto meras viešai giriasi, kad turimus 409 dyzelinius autobusus eksploatuos iki 2030 metų. Ačiū.

S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju už prasmingus klausimus. Gal atkartosiu gerbiamos premjerės žodžius, tikrai norisi dirbti išvien su opozicija, nes tikrai turite tiek patirties, tiek puikių idėjų, tai labai norėčiau dirbti išvien.

O pradedant nuo galo, tai dėl visuomeninio transporto finansavimo. Šiandien klimato kaitos fondas yra neišnaudojamas, jame tikrai vis daugiau atsiranda pinigų dėl aplinkos taršos leidimų brangimo Europos mastu ir tai leidžia mums kalbėti apie ambicingesnius tikslus ten, kur yra koncentruota tarša, o tai yra būtent didmiesčiuose. Kalbėti reikia ne tik apie finansavimą, bet ir apie pačių miestų teises. Darnaus judumo planai yra parengti miestų lygmeniu, daug kas kalba apie reguliacinius mechanizmus, kalba apie kilpines juostas, pavyzdžiui, kaip Vilniaus savivaldybė pati apsisprendė dėl įvažiavimo į senamiestį. Man atrodo, tų reguliacinių mechanizmų praplėtimas, savivaldos teisių įgalinimas, kad patys miestai galėtų daug apsispręsti dėl transporto, yra vienas iš instrumentų ne tik kalbant apie mokesčius.

Kalbant apie verslinę žvejybą, taip, tai yra mūsų programoje, net ir koalicinėje sutartyje užsiminta apie tai, tą reikia daryti nuosekliai, kalbėti apie palaipsniui ateinantį draudimą, ypač apsaugant žuvų migracinius takus, nerštavietes Kuršių mariose, Klaipėdos įplaukiamajame kanale į Baltijos jūrą, reikia kalbėti ir apie teisingas kompensacijas ūkiniams subjektams, kurie užsiima šita veikla. Aš manau ir esu optimistiškas, kad jau pavasarį galime pateikti projektus, kurie būtų aiškūs ir konkretūs tiek dėl draudimų, tiek dėl kompensavimo mechanizmų.

Kalbant apie saugomas teritorijas ir miškų kirtimą arba nekirtimą, deja, paveldėjau šitą problemą. 2013 metais Europos Komisijai buvo inventorizuota, kokias saugomas buveines mes apsaugosime. Šiandien turime konfliktinę situaciją ir „Lietuvos geležinkeliai“ rizikuoja prarasti kelių šimtų milijonų eurų paramą elektrifikavimo projektams dėl to, kad Europos Komisija sako, jūs jau septynetą metų vėluojate įgyvendinti apsaugą saugomose teritorijose. Mūsų infrastruktūriniai žalieji projektai šiandien pradeda strigti dėl to, kad septynetą metų nebuvo padaryti veiksmai, taip pat, gerbiamas Linai, ir jūsų kadencijos metu, nes 2013 metais dar jūs buvote Aplinkos ministerijoje. Šiandien pavojus yra iškilęs netekti šimtų milijonų eurų Lietuvai dėl to, kad mes nesutvarkėme. Vyriausybės tikslas yra per ateinančius metus, 2021 metus, įgyvendinti „Natura 2000“ tinklo plėtrą ir numalšinti nuogąstavimus tiek visuomenės, tiek Briuselio. Dėkoju už klausimą.

PIRMININKĖ. Klausia R. Šarknickas. Ruošiasi S. Tumėnas.

R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš noriu padėkoti buvusiems ministrams ir sveikinu būsimus ministrus, tikiuosi, kad būsite, ir taip pat premjerę. Noriu pasakyti, kad tikrai nenoriu pilstyti šiukšlių į kairę, į dešinę. Tai, kaip sako, žmogaus išmintis. Taip yra pasakęs Šveikas. Norėčiau paklausti gerbiamos premjerės, kad atsakytumėte taip arba ne.

Nueinanti buvusi Vyriausybė mažino biurokratų skaičių įvairiuose departamentuose, ministerijose ir panašiai. Ar jūs taip pat ketinate tai daryti, nes Lietuva, imant vidurkį su Japonija, su kitomis civilizuotomis šalimis, turi dar tikrai kosminį skaičių dėl to?

Antras klausimas – kultūros ministrui. Jeigu 2021 metais užsitęs COVID-19, tas tikėtina, nors labai to nenorėtume, ar pinigai, skirti Kultūros pasui, nebus nutraukti, esant COVID-19, nes Alytaus miesto ir Vilniaus pasigirdo nuogąstavimų, kad kitais metais ketinama dėl to sustabdyti finansavimą? Ačiū jums.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Mielas kolega, jūsų klausimas dėl biurokratų panašiai kaip Karlsono klausimas Freken Bok, ar ji nustojo gerti rytais konjaką. Aš nesu tikra, kiek iš tikrųjų smarkiai tų biurokratų sumažėjo, ypač kai matau dabar konkursus, kurie kartais karštligiškai paskutinėmis kadencijos dienomis yra organizuojami, tai man minčių, tiesą sakant, kyla įvairių. Bet aš pasakysiu daugiau apie principą.

Mano supratimu, viešajame administravime išties galima priimti sprendimus, kur mažiau žmonių, turėdami geresnius įrankius, įskaitant ir informacines technologijas, elektronines paslaugas, gali padaryti gerokai daugiau, negu dabar padaro daugiau žmonių. Bet tam mes tų žmonių darbą vis dėlto turėtume pradėti vertinti adekvačiai ir atlyginimai, kurie jiems yra mokami, turi būti palyginami. Aš nesakau, kad tokie patys, bet bent jau palyginami su tuo, ką jie galėtų užsidirbti, turėdami tokią pačią kompetenciją, privačiame sektoriuje.

PIRMININKĖ. Klausia… Dėl vedimo tvarkos gerbiamas P. Gražulis.

P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiama Pirmininke, darbotvarkėje numatyta šitam klausimui iki 16 val. 35 min., o dabar yra jau 42 minutės. Ar pratęsėte? Aš negirdėjau? Iki kada šitas klausimas?

PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, darbotvarkėje iki 16 val. 15 min., mes jau dėl to tarėmės. Jūs, matyt, praleidote šitą momentą.

Klausti norėtų S. Tumėnas. Ruošiasi K. Masiulis.

S. KAIRYS. Aš labai atsiprašau.

PIRMININKĖ. Taip, prašau.

S. KAIRYS. Gal galima pabaigti atsakyti gerbiamam Seimo nariui į klausimą, jeigu aš tiksliai supratau, dėl Kultūros paso ir COVID-19?

Kiek aš žinau, yra tam tikra problema, kad tie paslaugų teikėjai, kurie pildė paraišką ir siekė teikti vienokias paslaugas, tiesiog negauna finansavimo, nes jų neįmanoma teikti tuo įprastu būdu. Čia yra daugiau kalbama, manau, ne apie kažkokių lėšų nubraukimą, bet tiesiog apie adaptavimą nuotoliniam paslaugų būdui, jeigu aš teisingai supratau klausimą.

PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia S. Tumėnas. Ruošiasi K. Masiulis.

S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Sveikinu Ministrę Pirmininkę, linkiu tvaraus darbo visai ministrų komandai. Šiandien daug kartų, bet abstraktokai buvo kalbėta apie nelemtą regioninę politiką. Gerbiama premjere, jūsų atstovaujamos politinės jėgos rinkimų programoje buvo akcentuotas išsikvėpęs ekonomikos modelis, kuris yra neparankus regionų ekonominiams centrams. Gerbiama premjere, koks bus pirmas bandymas, kaip tiems regioniniams ekonomikos centrams padėti pritraukti investicijų?

Ir antras. Dabar visa regionų politika sukasi apie VRM, šerdis yra VRM. Matyt, taip istoriškai susidėliojo. Jūsų nuomone, ar yra teisingiausia, kad regioninę politiką formuoja, pagrindiniu smuiku griežia būtent ši ministerija, kuri daugumai asocijuojasi visiškai su kitomis funkcijomis ir kitais darbais? Ačiū.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū jums už klausimus. Vėlgi čia tas žmogus, tas gyvas klasikas, kuris šiandien švenčia gimtadienį, yra dėl visko kaltas, nes kažkada sujungė Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministeriją būtent su Vidaus reikalų ministerija, ir atsitiko taip, kaip atsitiko. Aš jau gerbiamam Giedriui atsakinėdama į klausimą sakiau, kad, man atrodo, labai dažnai dominuoja statutinių pareigūnų, su visa pagarba jiems ir jų labai svarbiam darbui, darbotvarkė, dominuoja ministro darbotvarkė prieš kitus klausimus, įskaitant ir savivaldybių reikalus, ir regioninę politiką. Gal tik gerbiama Rita čia truputėlį tokį kontrastą tų temų balanse buvo padariusi. Manau, bent jau kiek kalbėjomės su Agne, turėtų būti daug didesnis prioritetas ir ne tik regionų politikai, bet ir, tarkime, viešajam administravimui, valdymui, valstybės tarnybos reikalams, kuriems taip pat to dėmesio kartais pritrūksta.

Ar struktūriniai pakeitimai pagerintų kokybę, aš kol kas negaliu atsakyti, galima galvoti, kad taip, tai yra portfelio perskyrimas kam nors kitam, galima galvoti, kad taip, bet tai nebūtinai yra faktas, apie tai reikia dar daugiau padiskutuoti.

Kalbant apie regionų politiką turbūt čia ir yra pagrindinė problema, kad nėra vieno gero modelio visiems regionams. Tai, kas tinka Vilniui (dėl natūralių priežasčių – čia yra sostinė, čia yra tiesiog didelė ir investicijų, ir žmonių, ir potencialo sankaupa), nebūtinai tinka kitiems regionams. Vadinasi, kiekvienam regionui reikalinga tai, ką mes savo programoje vadiname augimo centrais. Iš esmės šioje programoje labiau kalbame apie planą konkrečiam regionui, nes reikia labai gerai įvertinti, koks yra potencialas – kažkur yra pramonė, kažkur yra kokios nors paslaugos, kažkur yra kita kompetencija, koks aplinkui švietimo tinklas, kolegijos, profesinis mokymas – tai, kas gali papildyti tą darbo rinką ir tas investicijas, kurios gali į tą regioną ateiti.

Todėl čia nėra kokio nors vieno sprendimo, kur gali iš viršaus nuleisti tokiomis universaliomis priemonėmis. Tiesiog reikia išlukštenti geriausią kiekvieno regiono potencialą. Regionų tarybos, kaip dabar atsiradusios institucijos, galėtų padėti tai daryti, o jas sustiprinus ir radus tą vietos konsensusą turbūt būtų lengviau susikalbėti ir centrinei valdžiai negu su visomis savivaldybėmis.

Manau, kad tikrai tų sprendimų atsiras, tiesiog kiekvienam regionui jie unikalūs, bet svarbiausia mums reikia suprasti, kad mes negalime visur turėti visko. Visi viskuo stiprūs nebus. Visur nebus jūrinio universiteto arba visur nebus labai didelės pramonės, nes tradicijos ir konjunktūra susiklosčiusi per laiką tiesiog yra kitokia.

PIRMININKAS (V. MITALAS, LF). Labai ačiū. Seimo Pirmininkė man perdavė pirmininkavimą. Dabar klausia K. Masiulis. Ruošiasi D. Labanavičius.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama premjere, labai, net tiesiog žiauriai man patiko jūsų pristatyme nuskambėjusi mintis, kad ankstesnės vyriausybių programos būdavo tūkstantį puslapių užimančios ant jaučių odos surašytos gerų norų deklaracijos, todėl niekaip negalėjo būti įgyvendintos, nes kiekvienas sakinys ir net žodis iš esmės reiškė milijonus. Dabar jūs rašydama šią programą vadovavotės principu – mažiau yra daugiau. Tai ar 127 puslapiai jau pakankamai mažai ir ar tikrai yra pakankamai mažai? Ar nereikės irgi kitai Vyriausybei rašant sakyti, kad dar nepakankamai buvo?

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Įvertindama Europos Komisijos politinių prioritetų dokumentą, kuris yra turbūt kokius keturis kartus trumpesnis negu ši Vyriausybės programa, kuri yra trumpesnė už kitų vyriausybių programas, aš sakyčiau, kad nepakankamai gerai. Be jokios abejonės, labai aiškiai suprantu, kad jeigu Vyriausybės programa būtų dar trumpesnė ir iš esmės horizontalūs uždaviniai būtų dar labiau koncentruoti, diskusijų apie tai, kas ko pasigedo konkrečiai paminėto programoje, matyt, posėdžių salėje būtų tik dar daugiau, negu turime šiandien.

Aš nevertinčiau taip, kaip jūs sakote, kad už kiekvieno žodžio būtinai slypi milijonai. Už kai kurių žodžių išties slypi tiesiog sprendimai arba drąsa priimti tuos sprendimus, arba drąsa matyti problemas. Galbūt už jų gali stovėti milijonai, bet pirmiausia reikia pačias problemas pamatyti atviromis akimis. Tikrai siekiame, kad būtų kuo glaustesnė programa, bet aš nenoriu menkinti kitų vyriausybių programų – mano vertinimu, kartais tas tikslų daugetas ir noras labai viską atliepti, kad kiekvienas jaustųsi paminėtas programoje, nebūtinai reiškia geriausią rezultatą. Ypač stengiamės konsoliduoti tas horizontalias problemas, susijusias su daugelio ministerijų kompetencija. Todėl, pavyzdžiui, susisiekimo atskiro skyriaus programoje nėra, nes mes vertiname, kad tai ekonomikos dalis. Žemės ūkis taip pat yra regionų, ekonomikos, žaliojo kurso dalis. Atitinkamai tos programos taip ir yra integruotos.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia D. Labanavičius. Ruošiasi A. Veryga.

D. LABANAVIČIUS (LVŽSF). Labai ačiū. Mano klausimas būtų būsimai švietimo ministrei apie STEAM atviros prieigos centrų kūrimą. 2021 metais regionų centruose, tarp jų ir Panevėžyje, bus įkurti ir savo veiklą planuoja pradėti septyni regioniniai STEAM atviros prieigos centrai. Šiuose centruose bus sudaromos sąlygos mokiniams per pamokas ar po jų atlikti gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, matematikos eksperimentinius tyrimus, taip pat rengti savo brandos darbus, vyks konkursai, olimpiados, susitikimai su mokslininkais, verslininkais, skatins moksleivius kuo anksčiau pradėti domėtis inžinerijos ir gamtos mokslais. Numatyta, kad centruose taip pat turės galimybę stažuotis ir patys mokytojai. O dabar STEAM Vyriausybės programoje apibūdinama kaip skaitmeninės atskirties mažinimas, skaitmeninio raštingumo stiprinimas, nors tai nėra pagrindinis šių centrų kūrimo tikslas. Klausimas būtų, kaip bus dėl šių STEAM centrų ateities ir jų veiklos finansavimo? Ačiū.

J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkui už klausimą. Man pačiai teko dalyvauti ankstyvoje stadijoje rengiant STEAM centrų projektą, taigi gana gerai žinau šį projektą. Galiu tik pasakyti, kad STEAM centrai – tai tik viena iš dedamųjų skaitmeninės atskirties ar skaitmeninio raštingumo mažinimo plotmėje. Taigi mes numatome platesnę programą, kuri apimtų ir mokymus tiek mokytojų, tiek pedagogų skaitmeniniam raštingumui stiprinti, tiek kitų sričių. Panašias programas turi tiek Nyderlandai, tiek Jungtinės Amerikos Valstijos. STEAM centrai būtų vienas iš šios programos, šios didelės programos komponentų. Manome, kad visas paketas mums padėtų išspręsti turimas problemas ir dėl vaikų, kurie šiandien nenoriai renkasi tiksliuosius mokslus, ir dėl inžinerinio profilio specialistų trūkumo darbo rinkoje, ir kitas problemas, susijusias su STEAM dalykais.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A. Veryga. Ruošiasi A. Stončaitis.

A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Aš turiu tris konkrečius klausimus: du kolegai sveikatos ministrui ir vieną premjerei. Pirmiausia norėčiau paklausti sveikatos ministro. Ką turėjote galvoje teigdami programoje, kad sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimas turi būti siejamas su kokybe ir pasiektais rezultatais? Regionuose netolygumai iš tikrųjų yra dideli. Ar tai reiškia, kad regionams, kur mirštamumas yra didesnis ir paslaugų kokybė mažesnė, bus skiriama mažiau finansų? Kaip tai bus susiję su kokybės gerinimu?

Antrasis klausimas yra susijęs su visuomenės sveikata, kur yra tikrai daug deklaracijų, dauguma grįstos žmonių mokymu ir sąmoningumu. Ar tai reiškia, kad nesiruošiate laikytis Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijų? Jose švietimas ir socialinė reklama laikomi mažiausiai paveikiomis priemonėmis.

Ir premjerės norėčiau paklausti. Praėjusioje kadencijoje buvo daug kalbama apie medikų atlyginimų didinimą, programoje pasigedau konkretumo. Noriu paklausti, kiek konkrečiai planuojate didinti medikų atlyginimus? (I. Šimonytė: „Cinikas.“) Ačiū.

A. DULKYS. Ačiū, gerbiamas ministre. Gal iš pradžių tikrai nereikėtų perskaityti programos taip, kad finansavimas yra susijęs su mirtingumu. Čia kalbama būtent apie sveikatos vadybos klausimus, apie kokybinius rodiklius. Man atrodo, kaip tik dabar, kai dar sveikatos vadybos specialistai neturi pakankamai galimybių galbūt pasireikšti šioje sistemoje, mes turime rezultatą, kai nors lietuviai dažniausiai lankosi gydymo įstaigose, bent jau taip statistika rodo, tačiau tas galimų išvengti mirčių skaičius, jų galima išvengti būtent prevencijos priemonėmis arba gydymo įstaigų priemonėmis, yra kaip tik dvigubai didesnis negu Europos Sąjungos vidurkis. Be viso to, penktadalis žmonių renkasi privačias gydymo įstaigas, o dar penktadalis pradeda užsiimti savigyda. Aš tikrai čia nesiečiau finansavimo su mirtingumo rodikliais, bet daugiau siečiau būtent su kokybiniais rodikliais, kurie būtų iš sveikatos vadybos srities.

Kai kalbame apie visuomenės sveikatą, žinoma, tikrai neturėtų susidaryti įspūdis, kad bus ignoruojamos tos Pasaulio sveikatos organizacijos pagrindinės šešios sritys: sveika mityba, fizinis aktyvumas, seksualinė elgsena, stresas ir visi kiti dalykai. Tikrai ne tai. Galbūt čia daugiau žinutė šia programa yra pasiunčiama, kad, kaip jūs ir taikliai pastebėjote, ne šiaip reklama, ne bukletai, ne susitikimų skaičius tuos dalykus lemia. Šitoje programoje yra labai stiprus punktas, kuriame mes kalbame, kad būtent Tarptautinis ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktas įtvirtina žmogaus teisę ne tik į prieinamas sveikatos paslaugas, bet ir būti laisvam nuo skurdo, smurto, diskriminacijos. Čia mes matome sąsają tarp ministrų kabineto kuruojamų sričių, kad mums yra svarbu ir nelygybė, ir socialinis skurdas, nes būtent šitie dalykai labiausiai atstumia žmones nuo domėjimosi sveika gyvensena. O socialinis skurdas gimdo dvasinį skurdą, kuris atima žmogui norą apskritai viskuo domėtis. Čia tiesiog toks… kviečiame matyti holistiškai, kaip visumą.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, žinokite, aš net nežinau, kaip čia man korektiškai atsakyti į jūsų klausimą, nes viskas būtų neblogai, jeigu jūs dar nebūtumėte laikinai einantis pareigas ministras, visiškai neseniai pateikęs Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projektą, kuriame medikų atlyginimams yra numatyta, jūs pats žinote kas, tai yra nieko. Man yra labai nemalonu, kad su tokia situacija naujai Vyriausybei reikės dorotis, nes visi papildomi sprendimai reikš didesnį deficitą ir didesnę skolą, bet aš manau, kad šitomis aplinkybėmis, kada medikai, be kita ko, ir dėl pavėluotų sprendimų susiduria kiekvieną dieną su vis didesniu darbo krūviu, ignoruoti tą situaciją, kurioje jie dirba, ir pateikti tokią informaciją žiniai po stulpeliu – papildomi nepatenkinti poreikiai, apie kuriuos, beje, aš jūsų klausiau per biudžeto pateikimą ir jūs man šito nepasakėte, mano supratimu, yra netinkama. Todėl aš darysiu viską, ką galėsiu padaryti esamomis aplinkybėmis. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A. Stončaitis. Ruošiasi L. Nagienė. Prašau.

A. STONČAITIS (LVŽSF). Labai ačiū už galimybę paklausti. Aš turėčiau klausimą vidaus reikalų ministrei. Iš tikrųjų programos projekte pakankamai daug yra skirta strateginiams siekiams krašto apsaugos sistemoje, ko nepasakysi apie viešąjį saugumą.

Gerbiama ministre, ar turite, jeigu turite, kokią viziją dėl viešąjį saugumą užtikrinančių institucijų veiklos ir struktūrinių pokyčių tobulinimo, darbuotojų motyvavimo didinimo ir jų saugumo užtikrinimo?

Taip pat turėčiau klausimą, jeigu galėtų gerbiama premjerė trumpai atsakyti. Nuo 2010 metų iki 2014 metų kaip ir visiems pensininkams, taip ir statutiniams pareigūnams pensininkams buvo sumažintos ženklia dalimi gaunamos valstybinės pensijos. Jos taip ir liko nekompensuotos. Iš tikrųjų jie turi didžiulį, matyt, teisėtą lūkestį, kad tai galbūt geranoriškai būtų valstybės padaryta. Galbūt tas lūkestis yra pagrįstas. Labai ačiū.

A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Taip pat norėčiau padėkoti jums už klausimą apie iššūkius, kurie yra susiję su viešuoju saugumu. Tikrai akivaizdu, kad šiuo atveju mums reikėtų galvoti apie tai, kaip žmonės Lietuvoje jaustųsi saugūs. Tikrai turiu pasakyti, kad yra padaryta ir gerų dalykų, bet kur aš šiuo metu galbūt norėčiau skirti didesnį prioritetą, tai yra pirmiausia, jeigu kalbėsime apie policijos veiklą, norėčiau kalbėti apie ikiteisminių tyrimų stiprinimą, taip pat norėčiau kalbėti apie prevencijos stiprinimą. Šiandien galbūt tam tikri klausimai yra keliami dėl to, kad žmonės nori arčiau savęs jausti pareigūnus. Žinant, kad tikslas yra tikrai galvoti, kad sistema veiktų efektyviai ir racionaliai, plius siekdami suderinti, kad būtų užtikrintas žmonių saugumo jausmas, pareigūnų aprūpinimas, manau, tikrai eisime ta linkme ir bandysime rasti bendrą kompromisą, kad visi šitie poreikiai būtų suderinti, nes akivaizdu, kad jeigu nebus tinkamo sistemos aprūpinimo, nebus pasitenkinimo šioje sistemoje dirbančių žmonių, mes tikrai negalėsime užtikrinti ir saugumo jausmo.

Kaip aš jau buvau minėjusi galbūt pasisakymuose, planuoju įvertinti, tam ir buvo kalbama viešai tiek apie finansinius, tiek apie veiklos auditus, kurie tikrai leistų įvertinti galimą potencialą, nes poreikiai šioje srityje visada yra dideli ir aš tikrai matau daug galimybių rasti resursų. Tikrai pasistengsiu tai padaryti. Ačiū.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš pasistengsiu atsakyti į man skirtą klausimo dalį, nors čia vėlgi iš tos pačios įdomios ironijos, kur turbūt aš galėčiau paklausti. Per ketverius metus, kuomet kolega buvo Vyriausybėje ir Vyriausybės kancleris didžiąją dalį to laiko, kodėl Vyriausybė to klausimo nesvarstė? Galiu atsakyti, tai labai paprastas klausimas.

Pasirinkimai čia yra du. Arba mes svarstome amžinai, kaip ką nors turime kompensuoti iš praeities, tą turbūt galima daryti, politiniai sprendimai gali būti visokie, gali būti ir toks politinis sprendimas. Arba mes vis dėlto galvojame apie tai, kaip spręsti problemą į priekį ir didinti, pavyzdžiui, tas pačias valstybines pensijas, nes du kartus tų pačių pinigų dviem skirtingiems tikslams mes išleisti negalime. Tai yra pasirinkimo klausimas.

Kaip jūs nedalinote didelių pažadų, kad ta problema bus sprendžiama būtent tokiu būdu, taip ir aš tų pažadų kol kas nedalinsiu, nes, mano asmeniniu vertinimu, vis dėlto prioritetas turėtų būti žiūrėti į priekį ir geriau didinti tas išmokas, kurias gauna žmonės dabar kiekvieną mėnesį, negu tuos pačius pinigus paskirti kažkam, kas praeityje atsitiko dėl ekstremalių aplinkybių. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, liko keturi klausimai. Klausia L. Nagienė. Ruošiasi K. Mažeika.

L. NAGIENĖ (LVŽSF). Dar kartą sveikinu visą Vyriausybę, iš tikrųjų malonu žiūrėti į jaunus žmones, kaip aš sakau, kaip savo vaikus. Pirmiausia noriu klausti sveikatos apsaugos ministro, nes teko pirmame etape dirbti, iš tikrųjų valdyti COVID situaciją ir regionai tapo labai svarbūs. Mes žinome, kad jeigu regionuose nebūtų buvę ligoninių, iš tikrųjų būtų buvę labai sudėtinga. Šiandien, ypač antrame etape, mes žinome, labai ašigalyje kaip tik atsidūrė regioninės ligoninės.

Prašom pasakyti, kaip jūs įsivaizduojate iš viso regioninę politiką sveikatos apsaugos srityje? Kita jūsų siekiamybė parašyta, kad sveikatos apsaugos sistemos dėmesio centre atsirastų žmogus, pacientas, darbuotojas, o ne pastatai ir ne brangi įranga. Bet kaip suteiksime kokybiškas paslaugas Lietuvos gyventojams, nepriklausomai nuo regionų, nuo gyvenamosios vietos? Kaip jūs tą galėsite įgyvendinti, jeigu mes net neturėsime geros aparatūros?

Ir dar vieną klausimą…

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, minutė laiko jūsų, tai gal užteks.

L. NAGIENĖ (LVŽSF). Bet gal galiu paklausti socialinės apsaugos ir darbo ministrės, koks jos požiūris į privačius pensijų fondus?

A. DULKYS. Ačiū už klausimą. Iš principo, jeigu jūs atkreipsite dėmesį į teikiamą Vyriausybės programą, joje yra labai stiprus akcentas, atkreipiantis dėmesį, kas laukia Lietuvos 10–20 metų artimoje perspektyvoje, kad jeigu nesikeis tendencijos, Lietuva gali tapti seniausia Europos Sąjungos valstybe pagal gyventojų struktūrą.

Čia ir slypi viena iš atsakymo dalių jums, kad, mano nuomone, negalima inicijuoti kokių nors tinklo pokyčių, neišsiaiškinus vietinių regionų perspektyvos, neišsiaiškinus, kokia struktūra gyventojų ten laukia. Taip, kaip ir rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija, mes turime visų pirma pažinti vietines bendruomenes, suprasti, kokios jos bus ne tik šiandien, bet ir artimiausiu 10, 15, 20 metų laikotarpiu. Tada suvokti, kokių reikės paslaugų toms bendruomenėms. Tada žiūrėti, kokių specialistų mums reikia toms paslaugoms teikti, ir pasirūpinti tais specialistais. Tada tuos specialistus aprūpinti įranga, technika ir jau tik tada žiūrėti į pastatus, infrastruktūrą ir kitus dalykus.

Šiandien, kaip jūs ir minėjote, mums iš tikrųjų tos įrangos kaip ir netrūksta. Apie 60 % brangios medicinos įrangos yra naudojama neefektyviai, o apie 7 % jos apskritai nenaudojama, nes mes turime būtent tam tikrų netolygumų tarp regionų ir didžiųjų miestų.

Tokia būtų mano kaip šios srities ministro vizija. Ar atsakiau?

PIRMININKAS. Dėkui. Ar bus norinčių papildyti? Nematau. Gerai, judame toliau. Klausia K. Mažeika. Ruošiasi L. Girskienė.

K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Ačiū valdantiesiems, kad leido visiems paklausti. Turbūt rasime sprendimą ir dėl Audito komiteto pirmininko. Taigi judame gera linkme. Iš tiesų sveikinu Vyriausybę, kad tikrai laikosi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Vyriausybės užsibrėžtų tikslų ir net priemonių, siekdama įgyvendinti žaliąjį kursą. Tai iš tiesų džiugu.

Norėjau iš tiesų klausti, skaitydamas jūsų programą, apie galimybes ir kaip jūs įsivaizduojate, kaip bus renovuojami tūkstančiai daugiabučių. Bet šiandien tikrai gavau daug laiškų iš žemdirbių, ir asociacijų, ir mažų žemdirbių, dėl priemonių nebuvimo, kaip alternatyviai kompensuosite žemdirbiams dėl praradimo lengvatų, kurias siūlote visas naikinti. Ir iš tiesų prisiminiau 1934 metų žemės ūkio krizę, kai buvo Vyriausybės įsakymas tarnautojams…

PIRMININKAS. Labai atsiprašau, eikite prie klausimo.

K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip, tai aš tik pasakysiu, anuomet buvo siūlymas pirkti iki penkių žąsų. Gerbiama premjere, kaip jūs manote, kiek žąsų turėtų pirkti dabar gerbiami Vyriausybės kabineto nariai ir tarnautojai, ir gal Seimo nariai?

S. GENTVILAS (LSF). Aš nežinau, gerbiamas pareigas einantis ministre, kam adresuotas klausimas. Aš dėl renovacijos įsipareigojimų. Taip, Vyriausybės programoje yra tikslas padaryti renovaciją, pasiekti tūkstančio namų renovavimo tempą kadencijos pabaigoje. Mes šį skaičių esame paėmę iš jūsų kadencijoje rengtos renovacijos strategijos, kuri yra ilgalaikė. Iki 2050 metų yra numatyta renovuoti 30 tūkst. daugiabučių namų, vadinasi, iš esmės kas metus turėtume pasiekti tokį tempą.

O kalbant apie platesnį tikslą, Europa numato, kad vietoj 2 % statybos rangos darbų, kurie šiuo metu yra susiję su rekonstrukcija, restauracija, Europa iš esmės priartėtų prie 30 %. Vadinasi, Europa eina link to, kad perstatytų miestus, ir mums tai reikės daryti. Plėstis ne naujose teritorijose, o plėstis viduje, užpildant miestuose išmuštus tarpdančius, turiu omeny apleistas teritorijas, jas įsisavinant, vystant infrastruktūrą ten, kur jau yra sukurta socialinė infrastruktūra ir keliai.

PIRMININKAS. Dėkui. Klausia L. Girskienė. Ruošiasi G. Kindurys.

L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Laba diena. Iš tikrųjų aš turiu keletą klausimų, todėl labai koncentruotai. Bus labiau aplinkos ministrui turbūt adresuoti.

Teigiate, kad dalį aplinkosaugos funkcijų suteiksite visuomenininkams. Kokias funkcijas planuojama perduoti visuomeninėms organizacijoms ir gyventojams? Kaip ruošiatės taip pat apsaugoti sąžiningus, principingus aplinkosaugininkus, tokius kaip naujoji Aplinkos apsaugos departamento vadovė O. Vėbrienė, kuri galimai yra persekiojama nesąžiningų verslininkų? Tiesiog skundžiami, tempiami į teismus šie žmonės. Kaip ruošiatės juos apsaugoti?

Dar vienas klausimas – Aplinkos apsaugos agentūros planuojama pertvarka. Taip pat kaip ruošiatės miestų centruose esantiems pramonėms objektams taikyti griežtesnius taršos normatyvus?

Ir paskutinis klausimas dėl daugiabučių namų administravimo.

PIRMININKAS. Laikas, atsiprašau. (Šurmulys salėje)

L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Kaip ruošiatės, kokią pertvarką būtent administravimo srityje vykdyti, nes dabar gyventojai…

PIRMININKAS. Labai ačiū. Jūsų minutė laiko jau ištiksėjo, tai dabar prašau reaguoti.

S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju už gana konkrečius, bet keturis klausimus, bandau greitai atsakyti. Norime grąžinti neetatinių inspektorių funkciją, ją praplėsti. Anksčiau būdavo bent tūkstantis Lietuvos piliečių neetatinių inspektorių. Šiuo metu sumažėjo jų iki 300. Gyvosios gamtos kontrolės funkcijas, kurios nereikalauja itin plataus išsilavinimo, laboratorijų, tikrai gali atlikti tokios organizacijos, kurios jau šiandien atlieka neformaliai šią funkciją.

Dėl valstybės tarnautojų, kurie įstatymo vardu atlieka kontrolę, dėl jų persekiojimo. Taip, mes išplėtėme šiame Seime funkcijas ir įgaliojimus valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės pareigūnams. Jos yra tikrai didelės. Yra tikimybė, kad didelės pramoninės įmonės gali būti sustabdytos, jų veikla valstybės vardu. Čia yra pavojai, dvigubi pavojai dėl įgaliojimų viršijimo ir, kita vertus, dėl įgaliojimų pagrįstumo. Mes turime turėti tiek civilinį draudimą, tiek labai aiškią tvarką, už kokius pažeidimus įmonės gali būti stabdomos, nes aš, kaip aplinkos ministras, tikrai nenoriu būti konfrontacijoje su kokia didžiausia Lietuvos naftos perdirbimo gamykla, kurią sustabdo vienas iš inspektorių.

Dėl Aplinkos apsaugos agentūros pertvarkos, tai norėtųsi matyti šią instituciją ne tik kaip rutininę, bet progresyvią, pažangią, kuri iš tikrųjų galėtų vertinti visus tiek įstatymus, tiek Vyriausybės nutarimus dėl jų poveikio klimato kaitai, valstybės strateginiams dokumentams iš aplinkosauginės perspektyvos.

O dėl miestų taršos normatyvų pakeitimo mes turime precedentų, kai kvapų normatyvai yra skirtingi kaimų teritorijose ir miestų teritorijose, tai lygiai taip pat kietųjų dalelių išmetimo ar kitokios emisijos galėtų būti skirtingi normatyvai miestų centruose esančioms industrinėms teritorijoms, nes jų vis dar daug ir jos tikrai turėtų atsirasti už miesto ribų. Ačiū už klausimą.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Paskutinis klausia G. Kindurys. Prašom.

G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano klausimas gal gerbiamai premjerei arba vidaus reikalų ministrei. Jūsų programoje yra nurodyta, kad savivaldai suteiksite daugiau galių, perleisite daugiau šiuo metu centralizuotai atliekamų funkcijų. Norėjau paklausti, kokias gal konkrečias funkcijas esate jau suplanavę perduoti arba kokias funkcijas svarstytumėte dėl galimybės ir tikslingumo perduoti?

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Tai čia buvo jau diskusijoje minėta, pavyzdžiui, tokia Nacionalinė žemės tarnyba ir kai kurie darbai, kuriuos ji atlieka. Manau, kad tuo požiūriu galėsime ir ne vieną kitą funkciją peržiūrėti, kur savivalda galimai galėtų greičiau sureaguoti į problemas ir iššūkius negu kad centrinė valdžia. Turbūt tai yra vienas iš tokių dažniau pasitaikančių priekaištų mums, kad savivaldybės ar savivalda Lietuvoje yra tokia ne iki galo. Didelė dalis savivaldybių biudžetų yra valstybės deleguotos funkcijos, tai reiškia, kad iš esmės savivalda atlieka tai, ką deleguoja valdžia. Natūralių ir pajamų šaltinių, ir atitinkamai savarankiškų funkcijų yra ne tiek daug arba didelė dalis jų yra tinkamai nefinansuojama, kas yra atskira problema. Man atrodo, prie kiekvieno biudžeto mes turime tą diskusiją, kiek savivaldybių savarankiškoms funkcijoms užtenka dabar pajamų ar neužtenka, dėl kitų metų biudžeto taip pat tą diskusiją turėsime. Manau, kad čia reikia derinti keletą sprendimų ir žiūrėti, kur funkcijos tiesiog gali būti geriau atliktos, bet, aišku, tam reikia ir savivaldos kompetenciją stiprinti per valstybės tarnybos pertvarką, ir kiek iš tikrųjų finansinių resursų arba sprendimų dėl finansinių resursų galima taip pat patikėti vietos savivaldos institucijoms priimti. Be kita ko, vienas iš tokių klausimų, dėl kurių mes turbūt turėjome diskusiją ir praėjusioje kadencijoje, yra tas pats nekilnojamojo turto mokestis, kurio dalis nukeliavo visiškai priešinga kryptimi, negu reikalautų europietiška tradicija. Manau, kad prie to klausimo vis tiek kada nors eigoje turėsime sugrįžti.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Gerbiamoji premjere, gerbiami būsimieji ministrai, jūs atsakėte į visus klausimus, užduotus Seimo narių. Labai jums ačiū. Ir ačiū Seimui už tikrai daugybę klausimų. Tikiuosi, tai turės teigiamos įtakos mūsų svarstymui toliau. (Plojimai) Labai ačiū. Grįžkite į Seimo narių vietas.

Dabar dėl svarstymo datos. Buvo Seniūnų sueigoje siūlyta gruodžio 10 dieną, jeigu taip visiems tinka. Matau, J. Razma per šoninį mikrofoną norėtų pasisakyti.

J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tiesų Seniūnų sueigoje mes aptarėme tą klausimą. Buvo svarstoma, kad Seimo valdyba galėtų ir penktadienį sukviesti neeilinį posėdį, bet, kaip supratau, daugeliui frakcijų tas variantas nelabai patiko, nes tai dar vienas posėdis, dar papildomi kontaktai ir dar tam tikras nutolinimas Vyriausybės darbo pradžios. Vis dėlto buvo apsistota prie ketvirtadienio, numatyta, kad tai gali būti vakariniame posėdyje, dalį opozicinės darbotvarkės įkeltume į rytinį posėdį. Tuomet dar pietų pertrauka ketvirtadienį liktų susitikti tiems, kurie nori dar kažką pasiaiškinti su Vyriausybe.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Racionalus pasiūlymas. A. Sysas norėtų kalbėti. Prašau.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas Jurgi, buvo pasitarimas, nuomones frakcijos išreiškė, bet jokio balsavimo nebuvo. Aš suprantu, kad jūs turite tokią teisę sakyti, Vyriausybės programą galima svarstyti dešimt dienų, mes siūlome tai trumpinti, dešimt dienų nesvarstyti. Bet jūs norite per dvi dienas. Dar tokių rekordų nebuvo. Aš suprantu visas problemas. Kiek žinau, mano kolegos iš kitų opozicinių frakcijų priėmimą siūlo iš viso daryti antradienį. Gerbiamas Jurgi, išgirskite tai ir realiai žiūrėkite į mūsų galimybes, nes mes tokią teisę turime.

PIRMININKAS. Dėkui. V. Jukna norėtų per centrinį mikrofoną. Prašom.

V. JUKNA (DPF). Noriu labai aiškiai pasakyti ir priminti, kad jokio sutarimo nebuvo per Seniūnų sueigą. Darbo partijos frakcija mano, kad tai yra per trumpas laikas, siūlo nukelti svarstymą į antradienio darbotvarkę. Tai mes svarstėme ir esame paviešinę. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Ir dar kartelį J. Razma norėtų kalbėti.

J. RAZMA (TS-LKDF). Jeigu dabar čia matome, kad taip nuomonės išsiskyrė, tai aš sakyčiau, kad penktadienis yra per vidurį tarp tų siūlymų. Kaip kompromisą gal galima siūlyti penktadienį ne pačiame ryte, gal 12 valandą, ryte opozicinės frakcijos dar patenkintų savo susitikimų siekius. Tada balsuokime už penktadienio neeilinį posėdį.

PIRMININKAS. Dėkui. Matau, dar per šoninį mikrofoną A. Norkienė. Prašau.

A. NORKIENĖ (LVŽSF). Gerą dieną, kolegos. Kadangi vakar Vyriausybės programa buvo registruota tik apie 14 valandą po pietų, tai tikrai norime susipažinti su dokumentu atidžiau, labai mielai lauksime frakcijoje taip pat ir ministrų, tikrai nusiteikę antradienį tvirtinti programą.

PIRMININKAS. Dėkui. Ir G. Landsbergis. Prašau.

G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Išties šiandien klausti buvo numatyta, rodos, pradiniame variante pusantros valandos, tikrai kartu su Seimo Pirmininke sutarėme, kad atsakysime į tiek klausimų, kiek reikės. Truputį apmaudu, kad opozicija nerado galimybės ateiti ir pabūti, įsiklausyti į tuos atsakymus, kuriuos mėginome pateikti. Dabar mes iš tikrųjų esame pasiruošę skirti laiko tiek, kiek įmanoma, kad opozicija turėtų galimybę dar sykį užduoti klausimus. Ar tai būtų rytoj, ar tai būtų ketvirtadienį, galbūt galima ketvirtadienio posėdį trumpinti. Gal mes atrastume galimybę, kad valdančioji koalicija savo darbotvarkę ketvirtadienį sutrumpintų, kad vėlgi galėtų frakcijos skirti tam laiko. Taip pat galima penktadienį iš ryto nuo 8 valandos iki 10 valandos dar sykį skirti opozicijai laiko, kad ateitų ministrai pakalbėti, bet, mielieji, jeigu mes dar vieną savaitgalį nesudarysime Vyriausybės, kuri pradėtų dirbti, atleiskite, atrodysime ne juokingai, atrodysime pavojingai.

PIRMININKAS. Ačiū. Dar norėtų šnekėti J. Jarutis. Prašom.

J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Suprantamas valdančiosios daugumos noras kuo greičiau padaryti, bet kai Statute numatyta dešimt dienų, per tris dienas tai įveikti, aišku, galima, žinoma, galima. Mes iš pradžių buvome linkę galvoti, kad tai gali būti ketvirtadienį, bet kai šiandien išgirdome būsimų ministrų atsakymus į klausimus, ryškiai pamatėme, kad patiems ministrams reikia labiau susipažinti su savo patvirtinta programa. Todėl mes prašome ilgesnio laiko, nes tie atsakymai tikrai netenkina – jie buvo labai paviršutiniški ir į daugelį klausimų išvis nebuvo atsakyta. Todėl mūsų frakcija palaiko antradienio formatą dėl priėmimo.

PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji kolegos, išgirdome daug įvairiausių nuomonių. Aš girdžiu dabar dvi pagrindines nuomones Seimo salėje. Vienas siūlymas yra svarstyti neeilinio posėdžio metu – penktadienį Vyriausybės programą, kita alternatyva – svarstyti šį klausimą antradienį po susitikimų, kurių gali būti daugiau.

Dabar, kolegos, mums reikėtų apsispręsti, ar mes galime dabar dėl šio procedūrinio klausimo kaip nors balsuoti, ir tada Seimas pasakytų savo valią, kada bus Vyriausybės programos svarstymas. Gerai.

Gerbiami kolegos, prašyčiau, jeigu galima, alternatyviojo balsavimo. Kas pritartų, kad svarstoma penktadienį, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, kad svarstoma antradienį, – prieš. Prašom balsuoti. Gerbiamieji, kad svarstytume šį penktadienį, balsuojame už, kas nori svarstyti kitą antradienį, balsuoja prieš. Balsavimas yra pradėtas.

Užsiregistravo 118, balsavo 113: už – 76, prieš – 37. Svarstoma posėdžio metu šį penktadienį.

17.23 val.

Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 10, 25, 43, 44, 46, 52, 71, 73, 90, 91 straipsnių pakeitimo, Statuto papildymo 44², 57¹, 58¹, 73¹ straipsniais ir 80² straipsnio pripažinimo netekusiu galios“ projektas Nr. XIVP-19(3) (priėmimo tęsinys)

Einame prie kito klausimo. Dėl Seimo statuto baigėsi pertrauka iki kito posėdžio. Prašau gerbiamą S. Šedbarą į tribūną pagarsinti Seimo statuto… Atsiprašau, pastraipsniui.

Gerbiamieji kolegos, ar galime dabar šiek tiek susikaupti ir eiti prie Statuto pataisų? Dabar yra priėmimas pastraipsniui. Kadangi dėl Seimo statuto reikalinga narių dauguma, prašau tada, ar galime 1 straipsniui… 1 straipsnis. Dėl motyvų nematau. Balsuojame. Kas už tai, kad priimtume siūlomą 1 straipsnį? Prašom.

Balsavo 115: už – 111, prieš nėra, susilaikė 4. Ačiū. 1 straipsniui pritarta.

2 straipsnis. Dėl motyvų už ir prieš nebuvo užsirašiusių. Balsuojame dėl 2 straipsnio.

Balsavo 115: už – 112, prieš nėra, 3 susilaikė. 2 straipsniui pritarta.

Dėl 3 straipsnio dėl motyvų norinčių kalbėti nematau. Balsuojame dėl 3 straipsnio.

Užsiregistravo 117, balsavo 116: už – 113, prieš nėra, 3 susilaikė. 3 straipsniui pritarta.

4 straipsnis. Dėl motyvų kalbėti nematau norinčių. Galime balsuoti dėl 4 straipsnio.

Užsiregistravo 117, balsavo 116: už – 114, prieš nėra, susilaikė 2. Pritarta.

Dėl 5 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Balsuojame.

Užsiregistravo 119, balsavo 119: už – 117, prieš nėra, susilaikė 2. Pritarta.

6 straipsnis. Kalbėti nėra norinčių. Balsuojame. (Šurmulys salėje)

Užsiregistravo 118, balsavo 118: už – 116, prieš nėra, susilaikė 2. Pritarta.

7 straipsnis. Kalbėti dėl motyvų nėra norinčių. Balsuojame.

Užsiregistravo 118, balsavo 118: už – 117, prieš nėra, susilaikė 1. Pritarta.

8 straipsnis. Kalbėti nėra norinčių. Balsuojame.

Užsiregistravo 120 Seimo narių: už – 117, prieš nėra, susilaikė 3. Pritarta.

9 straipsnis. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.

Užsiregistravo 117 Seimo narių, balsavo 117: už – 115, prieš nėra, susilaikė 2. Pritarta.

10 straipsnis. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.

Užsiregistravo 119 Seimo narių, balsavo 118: už – 117, prieš nėra, susilaikė 1. Pritarta.

Dėl 11 straipsnio yra Seimo nario V. Gapšio pasiūlymas. Prašom pagarsinti komiteto nuomonę. Atsiprašau, žodis gerbiamam Seimo nariui V. Gapšiui. Pristatykite siūlymą.

V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mes pasitarėme ir opozicijoje, ir su valdančiaisiais, aš atsiimu tą pasiūlymą. Mes susitarėme, kad apsieisime be jo.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Dėl 11 straipsnio nėra norinčių kalbėti. Atsiprašau, kalbėti norėtų V. Bakas. Prašom. Buvo sistemoje, bet nerodo jūsų. Atsiprašau, suteikime žodį V. Bakui kalbėti iš vietos. Prašom.

V. BAKAS (MSNG). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų užsirašiau iš anksto. Mano nuomone, šiuo straipsniu iš esmės, jeigu aš teisingai suprantu, jeigu mes jam pritarsime, laikinąją Seimo tyrimo komisiją bus galima sudaryti tik tada, kai tam pritars Seimo dauguma. Ką tai reiškia? Jeigu koks nors tyrimo objektas bus susijęs su Seimo daugumos veikla, mes niekada negalėsime jo ištirti. Kolegos, aš manyčiau, jeigu taip, tai mes negalime pritarti tokiai pataisai, nes ji apskritai varžytų parlamento teises. Juk 1/4 Seimo narių pakankamas skaičius, kad inicijuotume vieno ar kito klausimo svarstymą. Paprastai tyrimai yra susiję su politine korupcija. Dabar tarsi dauguma uzurpuoja opozicijos teises kontroliuoti daugumos veiklą, taip pat ir Vyriausybės veiklą. Aš siūlyčiau labai atsakingai balsuoti ir pažiūrėti, kad nebūtų suvaržytos parlamento teisės ir Seimo nario mandatas.

PIRMININKAS. Dėkui. Atsirado norinčių kalbėti už. J. Razma. Prašom.

J. RAZMA (TS-LKDF). Mes tikrai, atrodo, racionaliai pasikalbėjome ir su gerbiamu V. Gapšiu, jis iš tikrųjų nuoširdžiai rūpinosi mažumos teisėmis. Aš manau, bendromis jėgomis reikia pagalvoti, kokias dar realias mažumos teises, formuojant laikinąsias komisijas, būtų galima įtvirtinti. Pavyzdžiui, kad tyrimo komisijos pirmininkas būtinai būtų iniciatorių atstovas ar panašiai. Bet negali Statute būti tokių nuostatų, kad mažuma primeta savo valią Seimo daugumai. Sakykime, bus tokia nuostata: dauguma savo balsais nustatys komisijos darbo laiką – tris dienas. Ką tada ta komisija ištirs? Nebus taip, kad būtų Seime įmanomi sprendimai mažumos balsais. Tai yra bendro konstitucinė norma. Viską mes Seime turime priimti daugumos balsais. O galvokime, kaip tikrai kažkaip realiau įtvirtinti opozicijos teises.

PIRMININKAS. Dėkoju. Vienas – už, vienas prieš kalbėjo. Balsuojame dėl 11 straipsnio. Prašom.

Užsiregistravo 120, balsavo 119: už – 101, prieš – 7, susilaikė 11. Pritarta.

12 straipsnis. Kalbėti nematau norinčių. Balsuojame dėl 12 straipsnio.

Dėl vedimo tvarkos – V. Bakas. Prašom.

V. BAKAS (MSNG). Aš norėjau užsirašyti kalbėti, bet sistema neleidžia užsirašyti kalbėti.

PIRMININKAS. Posėdžių sekretoriate, atkreipkite dėmesį, kaip ten dėl sistemos.

Aš labai atsiprašau. Jau buvau paskelbęs dėl 12 straipsnio balsavimą. Tai skelbiu dar kartelį balsavimą dėl 12 straipsnio. Prašom.

Užsiregistravo 118, balsavo 118: už – 115, prieš nebuvo, susilaikė 3. Pritarta.

Dėl 13 straipsnio, ar bus norinčių kalbėti? Kalbėti norinčių nematau. Tada balsuojame dėl 13 straipsnio.

Užsiregistravo 120, balsavo 120: už – 118, prieš nebuvo, susilaikė 2.

14 straipsnis. Ar yra norinčių kalbėti? Norinčių kalbėti nematau. Balsuokime dėl 14 straipsnio.

Užsiregistravo 120, balsavo 120: už – 118, prieš – 1, susilaikė 1. Pritarta.

Ir dėl 15 straipsnio, ar bus norinčių kalbėti? Kalbėti norinčių nematau. Balsuojame dėl 15 straipsnio.

Užsiregistravo 122, balsavo 122: už – 119, prieš – 1, susilaikė 2. Pritarta 15 straipsniui.

Dabar, mieli kolegos, kadangi yra lygiai 17 val. 40 min., kada ir turėtų būti balsavimas, tai gal mes galėtume tada ir pereiti prie balsavimo dėl jo ir pasisakymo dėl viso Statuto projekto, jeigu nebus prieštaraujančių. Puiku.

Dabar norėtų kalbėti už… Nėra norinčių kalbėti už. Prieš norėtų pasisakyti V. Gapšys. Prašau.

V. GAPŠYS (DPF). Atsisakau, atsiprašau, čia strigo.

PIRMININKAS. Motyvų nėra. Gal mes galime tada balsuoti dėl viso Statuto pakeitimo. Balsuojame.

Šio statuto priėmimas

Užsiregistravo 121, balsavo 121: už – 118, prieš nebuvo, susilaikė 3. Seimo statuto pakeitimo įstatymas (projektas Nr. XIVP-19(3) priimtas. (Gongas)

17.41 val.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-19 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-81 (svarstymo tęsinys ir priėmimas)

Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo dėl komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo pakeitimo projektas. Svarstymo stadija. Diskusijoje nėra norinčių dalyvauti, pertrauka įvyko. Motyvų po svarstymo taip pat nematome. Gal galime balsuoti dėl viso, gal net bendru sutarimu galime pritarti? Ne, negalime. Tada skelbiu balsavimą dėl šio klausimo po svarstymo. Prašau.

Užsiregistravo 121, balsavo 121: už – 82, prieš – 14, susilaikė 25. Po svarstymo pritarta.

Priėmimas. Ar norėtų kas kalbėti dėl motyvų? K. Mažeika. Prašom.

K. MAŽEIKA (LVŽSF). Atsisakau žodžio.

PIRMININKAS. Ačiū. G. Burokienė. Prašau. Prašau suteikti žodį G. Burokienei, o Kęstučiui nesuteikti žodžio.

G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju už suteiktą žodį. Aš norėčiau priminti, dėl ko mes balsuojame. Mes balsuojame už Audito komitetą, kuris neatiteko opozicijai, kuris pagal tradiciją, pagal nutylėjimą visą laiką buvo opozicijos pagrindinis ginklas. Dabar tiesiog belieka apgailestauti, kad tai, kas buvo taip aršiai ginama 2008 metais tų pačių dabartinių valdančiųjų, kurie buvo opozicijoje… Jie pasielgė lygiai taip pat negražiai, kaip tikriausiai 2008 metais buvo bandoma elgtis su jais. Noriu padėkoti už išradingumą gerbiamam vicepirmininkui, aš manau, kad tai yra tikrai jo politinė viršūnė, kaip galima manipuliuoti ir daryti. Mes tiesiog turėtume iš jo pasimokyti. Labai ačiū, o visiems kitiems norėčiau priminti, kad vis dėlto opozicijos teisės yra pažeistos.

PIRMININKAS. Ačiū. Už – J. Razma. Prašau.

J. RAZMA (TS-LKDF). Ačiū kolegei už mano gebėjimų įvertinimą. Aš tikrai galiu pakonsultuoti, kaip veikti, kad opozicijoje būtų tikrai sąžiningai paskirstomos pozicijos tarp opozicijos ir valdančiosios daugumos, kad viena didžiausia opozicinė frakcija nesusigrobtų visų pareigybių, o matytų ir mažesnes. Aš manau, kad jeigu mes galime tam procesui šiek tiek padėti, tai yra pareiga taip ir išspręsti. Manau, bus tikrai geras sprendimas, kad ne didžiausios opozicinės frakcijos atstovas vadovaus Audito komitetui, nes būtent tos frakcijos atstovai ką tik vadovavo Vyriausybei ir tai bus auditų nagrinėjimas būtent iš to laikotarpio.

Kolegė Guoda pasakė, kad čia buvo sumanytas kaip kažkoks opozicijos ginklas. Nežinau, į ką čia būtų šaudę. Kai I. Šimonytė vadovavo Audito komitetui, aš nemačiau, kad čia būtų koks nors ginklas ir prieš ką nors naudojamas. Tiesiog reikia racionaliai pasinaudoti Valstybės kontrolės išvadomis, objektyviai jas įvertinti ir siūlyti ką nors keisti. Aš manau, kad Mišrios grupės pasiūlytas atstovas, patyręs ir buvęs Europos Parlamento Audito komiteto narys, tikrai tą funkciją puikiausiai vykdys.

PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai prieš – R. Šarknickas. Prašom.

R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Apie tą užgrobimą – dažnai pastaruoju metu vartojate šitą žodį, tai gal nereikėtų apie tai dažnai eskaluoti, nes neaišku, kas užgrobė. Aš poną Z. Balčytį tikrai gerbiu, bet suprantate, yra pats demokratinis principas. Kokį pavyzdį jūs dabar parodėte, kai pateikėte šitą įstatymo projektą, savivaldybėms? 60 savivaldybių yra opozicijos, kurios turi audito komitetus. Galima pykti, nepykti, mylėti, nemylėti, bet, kolegos, – demokratijos principas. Kokį pavyzdį rodome savivaldybėms? Jūs atstovaujate savo apygardoms, savivaldybėms. Eina skambučiai į mūsų frakciją iš įvairių savivaldybių. Kolegos, prašyčiau tikrai skaidrumo. Patys apie tai kalbate. Kviečiu balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Dėkui. Motyvai už – V. Valkiūnas.

V. VALKIŪNAS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Matote, kad bėda pas mus su opozicija. Jinai nesusiformavo, gal po rinkimų neatsipeikėjo ar kaip, nes svorio centras persikelia į Mišrią grupę, kur ganėtinai patyrę ir išmintingi žmonės yra. Todėl jūs opoziciją formuokite su socdemais, su kitais, kad kažkaip iš tiesų būtumėte ne patižę, bet stiprūs ir galingi, tada ir bus galima grįžti prie šito klausimo. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. T. Tomilinas. Prašom.

T. TOMILINAS (LVŽSF). Aš, tiesą pasakius, atsimenu 2016–2017 metus, kai toje salės dalyje mes dažnai susitikdavome su ponu G. Landsbergiu. Žiūrėjau jam į akis ir mačiau iš tikrųjų nuoširdų norą kalbėtis, bendradarbiauti. Man buvo keista matyti, kad galbūt iš mūsų vadovo pusės nebuvo pakankamai to noro bendrauti, tačiau vis dėlto dabar tenka konstatuoti, kad visa tai buvo tiktai vaidinimas ir toks lengvas melas, nes taip, kaip elgiamasi dabar su opozicija, su didžiausia opozicijos frakcija…

Problema yra ne tai, kad mes dideli. Jums problema yra tai, kad už mus balsavo Lietuvos žmonės. Kaip jūs elgiatės su mumis, jūs lygiai taip pat elgsitės su Lietuvos žmonėmis, su jų idėjomis, su jų norais, su jų norais kontroliuoti jūsų valdžią, jūsų sprendimus. Taigi aš netikiu jūsų tais veikimo principais, kuriuos taip gražiai aprašėte programoje – atvirumas, bendradarbiavimas, diskusija. Iškėlėte tai kaip veikimo principus, kuriuos puoselėsite. Aš netikiu tuo, nes jūsų politinės daugumos ką tik suformuota Vyriausybė ir premjerė, ketverius metus išbuvusi Audito komiteto pirmininke, dabar jūs ironiškai juokiatės iš mūsų, kai mes reikalaujame paprasčiausio dalyko – to, kas mums ir taip priklauso. Aišku, mes nenorėtume visų postų.

Jurgi Razma, neklaidinkite. Mes norime normalios, sąžiningos diskusijos su jumis. Deja, jūsų vaidyba yra geresnė negu mūsų norai.

PIRMININKAS. Dėkui. Už – A. Butkevičius. Prašom.

A. BUTKEVIČIUS (MSNG). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, aš manau, kad labai geras yra pasirinkimas tvirtinti Audito komiteto pirmininku Z. Balčytį. Aš manau, kad bus daug mažiau nereikalingų diskusijų tarp pozicijos ir opozicijos. Tai bus žmogus, kuris elgsis neutraliai, žmogus, kuris turi didžiulę patirtį politiniame gyvenime, valstybės valdyme. Buvo dviejų ministerijų ministras, dvi kadencijas Europos Parlamente. Aš nenoriu už jį kalbėti, kad tris kadencijas Lietuvos parlamente. Galutinai pasakysiu: tai yra žemaitis su charakteriu ir negalvokite, kad galės viena ar kita pusė jam daryti įtaką. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Motyvai prieš – A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Dabar mes sprendžiame ne personalijų klausimą. Pagarba Zigmui už jo patirtį ir viską. Bet mes kalbame apie principinius dalykus. Mes šiandien nekalbame apie stiprumą, o kalbame apie parlamentarizmą. Aš labai pasigendu to būtent iš kolegų, kurie čia švaistosi. Ar tai yra geras parlamentarizmo tradicijų sprendimas? Aišku, akivaizdžiai blogas.

Na, aš suprantu, Jurgis turi didelę patirtį daryti tokius įvairius sprendimus. Mačiau, kas buvo 1996–2000 metais, kokie sprendimai buvo. Aš tą prisimenu puikiai. Tokie siūlymai, kai skaldyk ir valdyk, na, lyg tai yra geras dalykas. Na, blogas, nes reikės tų balsų ateityje. Mes tik pradedame pirmą mėnesį dirbti ir tokie siūlymai…

Na, kas gali paneigti, kad didžiausia opozicinė frakcija yra valstiečiai? Turbūt niekas. Visi supranta, kad 30 žmonių. Kodėl mes einame specialiai prieš? Kas yra Mišri grupė? Tai nėra opozicinė frakcija, tai yra žmonės, dėl įvairių aplinkybių atsiradę kartu. Ar jie bus kartu po mėnesio? Laikas parodys. Ar bus po dviejų? Ar mes kiekvieną kartą keisime Mišrios grupės atstovą Audito komitete po to?

Na, aš suprantu, ką nori padaryti Jurgis ir dauguma, bet tai yra blogas pavyzdys ir nesąžiningas pavyzdys. Balsuokite, aš suprantu, kad jūs turite balsų daugumą, bet tas jums atsirūgs vėliau, norėsite to ar nenorėsite.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir motyvai už – K. Masiulis. Prašau.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš čia girdžiu argumentus. R. Šarknickas sako, kad blogas pavyzdys savivaldybėms. Savivaldybėse nėra audito, yra kontrolės komisijos. (Šurmulys salėje) Kontrolės, ne audito komitetai.

Audito funkcija yra kita. Auditas iš tikrųjų yra daromas Valstybės kontrolės ir jo paskirtis yra padėti valstybės institucijoms, visų pirma Vyriausybei, nedaryti klaidų ir tas klaidas taisyti. Ta institucija nėra politizuota ir politinė, ji yra kaip sanitarinė ir pagalbos.

Jūs galvojate padaryti Audito komitetą maksimaliai politizuotą ir priešpriešų komitetu. Vadovaujant I. Šimonytei toks jis nebuvo ir vadovaujant Z. Balčyčiui, neabejoju, jis toks nebus. Jis bus iš tikrųjų reikalingas, kandus ten, kur reikia būti kandžiam, ten, kur reikia, – padedantis.

Tikrai čia nereikėtų laužyti iečių, yra geras sprendimas. Pritariu A. Butkevičiui, reikia jam pritarti. Žmogus, kuris yra jau išrinktas vadovu, turi be galo didelę kompetenciją. Niekas negalėtų net konkuruoti šioje salėje su šia kompetencija. Tai ką, mes skirsime žemesnės kompetencijos žmogų, bet iš teisingos partijos?

PIRMININKAS. Labai ačiū už replikas. Balsuojame dėl viso.

Šio nutarimo priėmimas

Užsiregistravo 119, balsavo 118: už – 76, prieš – 22, susilaikė 20. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIVP-81) priimtas. (Gongas)

Replikos po balsavimo. Taip, iš pradžių R. Šarknickas, po to Z. Balčytis.

R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju už demokratijos balsą ir visiškai pritariu kolegai A. Sysui, kuris iš esmės pasakė viską, kas yra ir taip visiems aišku. O Kęstučiui norėčiau priminti, kad yra Kontrolės, Audito komitetai, jūs gi esate dirbęs Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete, turėtumėte žinoti, kad tikrai yra.

PIRMININKAS. Dėkui. Z. Balčytis. Prašom.

Z. BALČYTIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Tokia jau mano likimo dalia, kai aš pradėjau savo politinę karjerą prieš 20 metų, visi irgi taip pat turėjo daug abejonių, bet po to, praėjus tam tikram dešimtmečiui, po to ir antram dešimtmečiui, visada mes išsiskirdavome kaip labai normalūs kolegos, dirbę vienoje ar kitoje parlamento kadencijoje. Nieko ten nėra tame Audito komitete, nieko ten negali įtakoti. Svarbiausia yra santykiai su Valstybės kontrole, ir visos išvados, kurios bus pateiktos, patikėkite, bus gana gerai išstudijuotos, pateiktos jums ir tikrai suprasite, kad ir Audito komitete kartais reikia turėti tam tikrą supratimą ir dirbti kartu su dauguma. Ačiū.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Ar tikrai dar yra norinčių diskutuoti? T. Tomilinas. Prašom.

T. TOMILINAS (LVŽSF). Replika po balsavimo. Žinote, kolegos, jūsų dešiniosios pusės, ypač konservatorių, visa rinkimų kampanija, visa tapatybė buvo sukurta ties tuo, kad kažkokie valstiečiai neva čia varžė demokratines teises, per greitai priiminėjo sprendimus. Žinote, kai mes diskutavome dėl klausimų, liečiančių žmones, tai normalu, kad turėjome savo nuomonę, o jūs savo. Bet savo šiuo balsavimu jūs parodėte, kad visi jūsų deklaruoti dalykai buvo melas, jūs tiesiog naudojotės žmonių jausmais, kalbėjote apie save kaip auką, o dabar elgiatės ir kalbate tik iš jėgos pozicijos. Tai yra labai blogas pavyzdys ir aš pritariu Algio išsakytiems žodžiams – labai bloga žinia jaunai demokratijai.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Gerbiami kolegos, stenkimės trumpai kalbėti, gerai? Kęstuti Masiuli, prašom.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Vieną sakinį. Savivaldybėse yra kontrolės komitetai, kurie, įstatyme parašyta, turi priklausyti opozicijai. Čia, Statute, yra aiškiai pasakyta, kad gali priklausyti tam arba tam. Nieko čia neįvyko, kas yra antiįstatymiška.

PIRMININKAS. Dėkui. Ir paskutinė replika – G. Surplys.

G. SURPLYS (LVŽSF). Aš dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKAS. Prašau.

G. SURPLYS (LVŽSF). Tiesiog, kadangi niekas čia nieko negirdi, aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad turbūt jau dvi valandas sėdi viceministrė, kuri norėtų pateikti įstatymo projektą. Gal būtų galima padaryti pakeitimą, kad ji galėtų pateikti įstatymą, ir tada mes diskutuotume toliau.

PIRMININKAS. Dėkui. Iš tikrųjų nedaug liko, Farmacijos įstatymas ir tada bus pateikimas Konkurencijos ir kitų įstatymų.

17.57 val.

Farmacijos įstatymo 2, 4, 5, 7, 35, 39, 76 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-2017 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5368(2) (svarstymo tęsinys)

Dabar Farmacijos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5368. P. Kuzmickienė yra pranešėja pateikti komiteto išvadą dėl pasiūlymo, kuris buvo svarstytas komitete. Atsiprašau, visą išvadą dėl įstatymo projekto.

P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Dėl Farmacijos įstatymo nurodytų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo komitetas turėjo klausymus ir priėmė sprendimą, atsižvelgdamas į visą informaciją, pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas, numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai. Taigi – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Komitetas balsavo. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 4, susilaikė 1.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Diskutuoti, matau, yra užsirašę keletas Seimo narių. Prašom, kadangi jau šiek tiek vėluojame su darbotvarke, tikrai kalbėti trumpai. Pirmasis A. Veryga. Nematau A. Verygos. L. Nagienė norėtų kalbėti. Prašom. Kalbama iš tribūnos.

L. NAGIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, mes turime, tikriausiai ne vienas gavome kreipimąsi mūsų studentų, kurie net kitais metais baigia studijas ir įgyja išsilavinimą, tai 140 farmacininkų įgys išsilavinimą ir turės darbo vietą. O taip mes žinome, kad trūksta. Aš siūlyčiau pirmiausia nepritarti. Kodėl?

Vienas momentas, jei jūs atidžiai paskaitėte Vyriausybės programą, Vyriausybės programos 8.2.3 punkte yra aiškiai pasakyta: „Išplėsime farmacijos specialistų funkcijas.“. Tai leiskite paklausti. Jeigu mes dabar susiauriname, vadinasi, farmacininkų mes nebeturėsime vaistinėse, kaip norime padaryti dar tik 2023 metais, kad būtų farmacininkas vaistinėje, tai tokiu atveju mes savo programos irgi neįgyvendinsime. Todėl siūlau tikrai šiam projektui nepritarti, turime ir studentų kreipimąsi, siūlyčiau, jeigu jau ir tęstume, nes aštuonerius metus galėjo įgyti išsilavinimą, tai siūlyčiau, galėtų būti kitų metų liepos 1 dieną šito įstatymo įsigaliojimas.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Nori kalbėti A. Matulas. Kviečiu.

A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, mes čia šiandien susirinkome spręsti tikriausiai vieną svarbiausių mūsų moralinių išbandymų, ar mes girdėsime tik tą vieną pusę, apie kurią dabar kolegė šnekėjo, kad baigė 140 ne farmacininkų, bet vaistininkų? Yra skirtumas, kur farmacininkas, kur farmakotechnikas. Ar mes vis dėlto išgirsime ir kitą pusę, kad Kauno kolegija rengia toliau farmakotechnikus, kurie mokosi nuo trejų iki ketverių metų, dvigubai ilgiau negu visoje Europoje? Išties prieš gerą dešimtmetį Europos Sąjungoje buvo priimta direktyva, kuri įpareigojo farmakotechnikų veiklą vienaip ar kitaip kontroliuoti vaistininkui. Tą paliko šalims pačioms nuspręsti, ar tai daroma nuotoliniu būdu, ar tai daroma įdarbinus vaistininką vietoje. Mes šiandien galime gydyti žmones nuotoliniu būdu ir panašiai, bet kažkodėl vaistininkas, pradirbęs 30–40 metų, farmakotechnikas, turintis didžiulę patirtį, turintis gerą išsilavinimą, beje, kvalifikacijos kursai visada vyksta farmakotechnikų kartu su vaistininkais… Užuot apsisprendę, kad išrinkus taip staiga nuo Naujųjų metų neišmesti apie 350 farmakotechnikų, neuždaryti vaistinių Žeimelyje, Žagarėje ir panašiai, apie 150 mažų vaistinių užsidarytų dėl to, kad ten apyvarta yra labai maža ir vos vos minimalų atlyginimą gauna ten dirbantys farmakotechnikai, turintys didžiulę patirtį, kurių veiklą ir dabar kontroliuoja vaistininkai nuotoliniu būdu, paklausia dėl dozės ir panašiai, ir panašiai, jei ko nors kartais nežino, kažkodėl mes norime priimti vos ne griežčiausią variantą, kad tik vietoje dirbantis vaistininkas. Be abejo, vaistininkams bus, atsiras nauja darbo rinka.

O kur mes dėsime farmakotechnikus? Taip, buvo pasakyta, sudarytos galimybės jiems persikvalifikuoti. Bet nuo 2016 metų išlyginamieji kursai nevyksta. Vadinasi, ne visi galėjo persikvalifikuoti. Tas siūlymas pratęsti pusei metų ką reiškia? Reiškia, kad universitetai daro totalinį spaudimą Seimui, jau ir ne visai korektiška dėl to, kad svarstant įstatymo projektą buvo paprašyta ekspertizės. Buvo atlikti penki ekspertiniai vertinimai ir tik dviejų universitetų mokslininkai pasisakė, kad nereikia įstatymo pratęsti, o trys kiti ekspertiniai vertinimai pasakė, kad problema yra ir galima pratęsti arba įteisinti nuotolinę kontrolę. Tai tokiu atveju, kolegos, mes turime šiandien tokią moralinę atsakomybę. Jeigu mes pratęsime pusei metų, ar tai reiškia, kad tie nauji vaistininkai, kurie baigs liepos mėnesį, iš karto visi 140 nulėks dirbti į kaimo vaistines, kurios nuo Naujųjų metų greičiausiai užsidarys? Ar vis dėlto mes galime dabar dar atidėti, ką dauguma komiteto narių ir nutarė, atidėkime dar dvejiems su puse metų ir per tą laiką žiūrėkime? Sustiprinkime išlyginamąsias studijas. Galbūt priimkime įstatymą, kad jeigu liks iki pensinio amžiaus dveji ar treji metai, gali pabaigti darbą ir nuotoliniu būdu kontroliuojant, jeigu ne, kitiems patvirtinkime kokius nors kitokius kontrolės mechanizmus, bet labai prašau jūsų, kolegos, išgirsti ir tuos 350 farmakotecnikų, kurie nuo naujų metų pandemijos metu neteks darbo. Kokia prasmė turėti šeimos gydytoją, Žeimelyje šnekėjau su šeimos gydytoja, su vaistininke, sako: kokia prasmė man čia dirbti, jeigu žmogus, gavęs receptą, turės važiuoti 16 kilometrų į Joniškį arba 30 į Pakruojį nusipirkti vaistų arba laukti kelias dienas, kol atveš? Labai prašau jūsų atsakomybės priimant šį sprendimą. Čia niekam nepakenksime, tik padėsime ir per tą laiką rasime sprendimus.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl vedimo tvarkos – A. Širinskienė. Prašom.

A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš, kolegos, nelabai suprantu, nes praėjusią savaitę mūsų frakcija kreipėsi dėl šio projekto ekspertinio vertinimo. Kaip žinote, pagal Statuto 145 straipsnį klausimas neatlikus ekspertinio vertinimo negali būti svarstomas, nes ta išvada turi būti apsvarstyta komitete. Dabar mes matome svarstymo stadiją be tos išvados, o kad reikia ekspertų išvados, yra akivaizdu, nes mūsų paštus tiesiog užpylė tiek universitetų raštai, tiek įvairių profsąjungų raštai, jie turi labai daug pastabų.

Manau, tikrai yra negarbinga dėl vieno pono A. Matulo komiteto rengto projekto, gavus neigiamų ekspertų vertinimų, registruoti kitą projektą tikintis, kad jo ekspertai nebevertins, šiek tiek pakeitus reguliavimo normas. Kaip ir ankstesnis projektas buvo vertintas, taip, manau, ir šitas – kadangi jo esmė ir turinys keitėsi, tai turėtų būti įvertintas. Aš tik noriu paklausti, o kas gi įvyko, kad ekspertinio vertinimo niekas per tą laiką neužsakė ir mes jo neturime?

PIRMININKAS. Ačiū už pasisakymą. Mes pasitarėme su Posėdžių sekretoriatu: yra gautas toks prašymas ir rytoj į valdybos posėdį yra įtrauktas. Vadovaudamasis Seimo statutu aš negaliu elgtis niekaip kitaip, tik dėl šio klausimo siūlyti daryti pertrauką, kol bus tai atlikta. Dėl vedimo tvarkos – A. Matulas. Prašom.

A. MATULAS (TS-LKDF). Kolegos, ekspertinio vertinimo buvo paprašyta dėl kito įstatymo projekto, kuriuo buvo siūloma įteisinti nuotolinę kontrolę. Buvo gauti penki ekspertiniai vertinimai. Iš tų penkių ekspertinių vertinimų du universiteto ekspertai pasakė, kad negalima įteisinti, jų manymu, nuotolinės kontrolės, bet trys ekspertiniai vertintojai pasakė, kad galima, ir Europos teisės departamentas pasakė, kad neprieštarauja Europos Sąjungos direktyvai. Mes to toliau nesvarstome, dabar siūlome pratęsti tą vaistininko nuotolinės farmakotechniko kontrolės darbo vietoje galiojimą. Dėl šito jokių ekspertinių vertinimų nepaprašyta, ten yra visai kitas įstatymo projektas.

PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, kol dabar mes neturime po ranka, ko buvo tiksliai paprašyta, o Seimo posėdžių artimiausiu metu tikrai dar bus ne vienas, aš siūlau santarvės vardan padaryti pertrauką iki kito posėdžio, išsiaiškinti, kur yra tie klausimai pabėgę, ir sugrįžus profesionaliai ir pagal Seimo statutą baigti šio klausimo svarstymą. Ar galime pritarti? E. Gentvilas norėtų.

E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Jūsų pasiūlymas gal ir tikrai reikalingas, tik aš noriu, kad būtų pabaigta ši procedūros dalis – pasisakymai svarstymo stadijoje. Kad nebūtų taip, kad dalis – trys pasisakė šiandien, o likę trys – po to.

PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, tikrai bus sudaryta galimybė visiems pasisakyti. Aš dabar, matydamas darbotvarkę, galvoju, kad mes turėtume pabaigti ją kaip įmanoma sklandžiau, nes dar yra klausimų, ir tada grįžti kitame posėdyje. Gerbiami kolegos, labai prašau visų sutarimo dėl to. Gerai. A. Matulas. A. Širinskienė. Prašom.

A. MATULAS (TS-LKDF). Kolegos, na, yra Statutas ir niekada gyvenime nėra taip buvę, kad per vidurį svarstymo stadijos nutraukiama. Turite leisti pasisakyti visiems užsirašiusiems, lieka tik balsavimas ir tada sprendžiama, ar svarstyti kitame posėdyje. Bet aš siūlau tikrai neperkelti į kitą posėdį, nes ekspertinis vertinimas buvo dėl kito įstatymo projekto. Kaip sakiau, iš tų penkių vertinimų 2 ar 3 buvo ne kolegės A. Širinskienės ir Valstiečių frakcijos naudai. Nesuprantu, kodėl valstiečiai nori toliau naikinti regionus ir naikinti regionuose vaistines.

PIRMININKAS. Gerai, kolegos. Dar A. Širinskienė. Ir judėsime toliau.

A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Yra vakaras ir, matyt, ponas A. Matulas miega, tai labas rytas, kartais reikia prabusti. Ekspertinio vertinimo buvo paprašyta dėl abiejų projektų. Tiek ir dėl ano projekto kilo klausimų, taip pat ir ekspertams, tiek ir dėl šio. Todėl praėjusį ketvirtadienį buvo įteikta.

Dabar, gerbiamas Matulai, dėl tų jūsų palankių neva jums ekspertų. Laisvosios rinkos institutas yra finansuojamas tinklo „Eurovaistinė“. Aš suprantu, kad čia yra nepriklausomi ekspertai. O advokatų kontora, kuri atliko vertinimą, taip pat tinklo „Eurovaistinė“ sandorius tvarkė, rodos, Latvijoje. Tai irgi, kaip suprantu, yra visiškai nepriklausomi ekspertai, kuriais jūs šimtu procentų pasitikite. Bet universitetai mato blogai, todėl jų nereikia klausyti. Čia apie tą vertinimą, kurį užsakėme pernai ir visi jau baigiame pamiršti…

PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, mes jau išsiaiškinome. Tikrai būtent dėl to projekto yra paprašyta ekspertinio vertinimo. Mes neturime elgtis dabar niekaip kitaip, tiktai paprašyti jūsų sutikimo daryti pertrauką iki kito posėdžio ir tada pratęsti svarstymą. Jeigu sutinkame, judame toliau prie kito…

Dar A. Matulas norėtų.

A. MATULAS (TS-LKDF). Bet aš labai prašau jūsų pabaigti šitą svarstymo stadiją, leisti pasisakyti tiems, kurie užsirašė. Kitaip negali būti! (Balsai salėje)

Kolegei A. Širinskienei noriu pasakyti, kad žmonės Latvijoje gimdo ir čia nieko blogo. (…) gimsta.

PIRMININKAS. Gerai. Aš labai atsiprašau, gerbiami kolegos, turime judėti toliau. Kadangi šį klausimą išsamiai svarstysime kitame Seimo posėdyje, motyvai už, prieš ir diskusija tikrai bus.

18.12 val.

Konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 41 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-31, Juridinių asmenų registro įstatymo Nr. IX-368 41 straipsnio ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 42 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-32, Civilinio kodekso 2.64, 2.72 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-33 (pateikimas)

Konkurencijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-31, taip pat Juridinių asmenų registro įstatymo pakeitimo bei Civilinio kodekso straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymų projektai. Pranešėja – ekonomikos ir inovacijų viceministrė J. Rojaka. Pateikimas. Prašau.

J. ROJAKA. Gerbiami Seimo nariai, norėčiau pristatyti jums Vyriausybės teikiamus Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtus Konkurencijos įstatymo, Juridinių asmenų registro įstatymo ir Civilinio kodekso pakeitimo įstatymo projektus. Teikiamais įstatymų projektais siekiame įgyvendinti 2019 metais priimtą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2019/1151 dėl skaitmeninių priemonių ir procesų, naudojamų taikant bendrovių teisės aktus. Įgyvendinus šią direktyvą, steigimo, registracijos dokumentų ir informacijos teikimo paslaugomis Europos Sąjungos piliečiai galės naudotis vien tik internetu. Keitimasis informacija tarp šalių registrų vyks neatlygintinai. Suinteresuoti asmenys turės galimybę gauti informaciją apie nušalintus direktorius visose Europos Sąjungos valstybėse, o paslaugos, susijusios su bendrovių teise, bus teikiamos už sąnaudas atitinkantį atlygį.

Konkurencijos įstatymo pakeitimu siūloma nustatyti, kad informacija apie asmenis, kuriems įsiteisėjusiu teismo sprendimu paskirtos Konkurencijos įstatyme nustatytos sankcijos, būtų perduota Juridinių asmenų registro tvarkytojui, kuris tvarkytų visą informaciją apie asmenis, kuriems teismo sprendimu apribotos teisės užimti vadovų pareigas bendrovėse.

Civilinio kodekso pakeitimu siūloma pripažinti netekusiomis galios nuostatas, susijusias su atlyginimu už juridinių asmenų, jų filialų ar atstovybių registravimą, jų duomenų, informacijos ar steigimo dokumentų pakeitimo registravimą, už juridinių asmenų duomenų ir dokumentų kopijų teikimo nustatymą. Šios nuostatos perkeliamos į Juridinių asmenų registro įstatymą.

Juridinių asmenų registro įstatymo pakeitimu siūloma nustatyti, kad keitimasis registruose kaupiama informacija per Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominei erdvei priklausančių valstybių centrinių, komercinių ir bendrovių registrų sąveikos sistemą tarp registrų vykdomas neatlygintinai.

Siūloma projektus svarstyti skubos tvarka, atsižvelgiant į tai, kad iki direktyvos įgyvendinimo termino – 2021 m. rugpjūčio 1 d. – turi būti įvykdyti direktyvai įgyvendinti būtinų techninių priemonių projektavimo, kūrimo, diegimo, testavimo darbai, taip pat atliktos visos viešųjų pirkimų procedūros.

Taip pat norėčiau pažymėti, kad pakeitimai yra nedidelės apimties, o skubus jų priėmimas reikalingas tam, kad galima būtų pasiruošti ir Juridinių asmenų registro nuostatuose nustatytos juridinių asmenų registravimo tvarkos keitimui. Pabrėžtina, kad šiais Vyriausybės įtvirtintais nuostatais ir de facto bus įgyvendinama didžioji dalis direktyvos. Labai ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau pritarti įstatymų projektams.

PIRMININKAS. Dėkoju už pristatymą. Ar bus norinčių paklausti? Nėra norinčių klausti dėl šių įstatymų projektų. Dėl motyvų kalbėti taip pat nematau. Gal galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo šių įstatymų projektams? (Balsai salėje) Galime? Pritarta.

Dėl projekto Nr. XIVP-31 pagrindinis komitetas yra Ekonomikos komitetas, dėl projekto Nr. XIVP-32 – Ekonomikos komitetas, dėl projekto Nr. XIVP-33 – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti Seimo pavasario sesijoje. Ar galime tam pritarti? Galime. Labai ačiū. Pritarta.

18.17 val.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 4 d. nutarimo Nr. XIV-49 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-93 (pateikimas)

Kitas klausimas iš rezervinių klausimų. Pristatančiojo J. Narkevičiaus nematau. (Šurmulys salėje) Svarstome nutarimo dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo pakeitimo projektą Nr. XIVP-93. Prašome į tribūną J. Razmą pristatyti.

J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, toliau rengiami pirmieji komisijų posėdžiai. Šiandien buvo susirinkusi Seimo Priklausomybių prevencijos komisija ir komisijos pirmininke buvo išrinkta Seimo narė M. Danielė, nežinau, kaip kirčiuoti, Morgana ar… Na, posėdžio pirmininkas pasakys teisingai. Ir pavaduotoja išrinkta Seimo narė B. Petkevič. Tai viskas pagal nustatytas kvotas. Kviečiu patvirtinti ir tegul komisija pradeda darbą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Morganą Danielę pritaria patvirtinti Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininke. Paklausti norinčių nėra. Motyvų dėl šito balsavimo nėra. Ar galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Galime pritarti. Svarstymas. Norinčių kalbėti nėra. Ar galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Galime.

Pastraipsniui. 1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Galime, pritarta. 2 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Dėl viso. M. Majauskas. Prašau.

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aš kviečiu kolegas pritarti gerbiamos kolegės kandidatūrai ir, man atrodo, kad tai yra ne tik išmintingas pasirinkimas, bet ir labai vertingas pasirinkimas visam Seimui, nes mes turėsime šioje pozicijoje tikrą specialistę, žmogų, kuris ir kaip mokslininkas, ir kaip praktikas ne vienus metus gilinosi, turi didelę patirtį, ir aš net abejoju, kad parodys ir labai rimtus rezultatus. Tai aš kviečiu palaikyti.

PIRMININKAS. Dėkui. Daugiau norinčių kalbėti nėra. Balsuojame dėl priėmimo. (Šurmulys salėje)

Šio nutarimo priėmimas

Užsiregistravo 91 Seimo narys, balsavo 91 Seimo narys: už – 90, prieš nėra, susilaikė 1. Nutarimas (projektas Nr. XIVP-93) priimtas. (Gongas)

18.20 val.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijų sudarymo“ projektas Nr. XIVP-92(2) (svarstymas ir priėmimas)

Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijų sudarymo“ projektas Nr. XIVP-92(2). Kviečiu J. Razmą į tribūną.

J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, po pateikimo yra atlikti nedideli projekto pakeitimai. Kaip prisimenate, mes pagal žodinį pageidavimą į Frankofonijos delegaciją įrašėme V. Gapšį. Taip pat buvo apsižiūrėta, kad vienas Liberalų sąjūdžio atstovas buvo pamirštas įrašyti į Lietuvos Respublikos Seimo ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados Asamblėjos delegaciją, tai A. Bagdonas, jis dabar įrašytas. Kitur viskas taip, kaip buvo pateikime.

PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusijoje nėra užsirašiusių kalbėti. Dėl motyvų irgi nematau. Per šoninį mikrofoną R. Tamašunienė. Prašom.

R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Aš norėčiau pirmojo vicepirmininko paklausti. Mes pateikėme keitimą Baltijos Asamblėjos, narių keitimą. Nematome, kad projekte būtų atsižvelgta. Kolegos susitarė draugiškai pasikeisti: vietoj Z. Balčyčio – V. Valkiūnas.

J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamoji frakcijos seniūne, mes raštiško teikimo neturėjome, nebent jis kur pasimetė. Bet mes galime pasikliauti jūsų žodžiu ir gal niekas neprieštaraus, kad ta pavardė pakeičiama, Mišrios grupės teikimu. Vietoj Z. Balčyčio – V. Valkiūnas. Tokių nutarimų pakeitimai padaromi ir žodiniu pranešimu, nebūtinai dalinti trečią variantą.

PIRMININKAS. Gerai, buvo įgarsintas pakeitimas. Ar galime pritarti po svarstymo? Galime pritarti. Dėl motyvų kalbėti nebuvo norinčių.

Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Pritarta. 2 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Pritarta. 3 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Pritarta. 4 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Pritarta. 5 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Pritarta. 6 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Pritarta. 7 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Pritarta. 8 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Pritarta. 9 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Pritarta. 10 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta.

Dėl viso kalbėti nėra norinčių. Balsuokime.

Šio nutarimo priėmimas

Užsiregistravo 91 Seimo narys, balsavo 90 Seimo narių: už – 88, prieš nėra, susilaikė 2. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIVP-92(2) priimtas. (Gongas)

18.24 val.

Seimo nutarimo „Dėl Laisvės premijų komisijos pirmininko patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-94 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Seimo nutarimo „Dėl Laisvės premijų komisijos pirmininko patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-94. Pranešėja – I. Pakarklytė.

I. PAKARKLYTĖ (LF). Šiandien susirinkusi Laisvės premijų komisija išrinko komisijos pirmininke Seimo narę P. Kuzmickienę.

PIRMININKAS. Dėkui. Klausti niekas nenori. Ar galime pritarti po pateikimo? Galime. Pritarta. Svarstymo stadija.

Nėra norinčių kalbėti. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime.

Priėmimas. Vienas straipsnis. Dėl viso norinčių kalbėti nematau. Balsuojame.

Šio nutarimo priėmimas

Užsiregistravo 90, balsavo 90: už – 90, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIVP-94) priimtas. (Gongas)

18.26 val.

Seimo narių pareiškimai

Turime vieną Seimo nario pareiškimą. Į tribūną kviečiu E. Zingerį.

E. ZINGERIS (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, mieli bičiuliai. Daugiau nei minutę po tokios sunkios dienos neužtruks.

Yra istorinė galimybė prisiminti 60 metų, kai didvyriški danai, danų parlamentarė, danų delegacijos vadovė M. A. Lovzov, pristatė ir pasiekė, kad 1960 metais Europos Taryboje būtų pripažinta, kad Baltijos šalių okupacija yra nelegali. Ji sugebėjo padaryti taip, kad 1960 metais, kai pats komunizmo santvarkos siautėjimas, Europos Taryba priima nuostabų dokumentą, kuris tolygus Jungtinių Amerikos Valstijų pareiškimui, kad Baltijos šalys niekada nebus pripažintos kaip okupacija. Tai ta proga… Niekada nebus pripažintos kaip Sovietų Sąjungos dalis.

Todėl aš jūsų paprašyčiau tą progą prisiminti ir mes perduodame mūsų Danijos bičiuliams, tuoj pat atsiminsime po kelių mėnesių, aš žiūriu į savo bendražygius, po kelių mėnesių atsiminsime, kaip Danija po Islandijos buvo viena iš pirmųjų, pripažinusi mūsų nepriklausomybę.

Man teko matyti šiuos skandinaviškus didvyrius. Iš tikrųjų tai yra didvyriškas aktas. Mes esame porą mėnesių iki mūsų diplomatinių santykių atnaujinimo su pirmosiomis skandinavų šalimis ir tas 1960 metų aktas Europos Taryboje primena nuostabų mūsų skandinaviškų kaimynų savybę būti už žmogaus teises, už Baltijos kaimynų nepriklausomybę.

Žiūrint dabar į baltarusišką baisią tikrovę, kai kraujyje skęsta baltarusių tauta, mums verta atsiminti, kad mūsų gulagai, mūsų nelaisvė buvo niekada nepripažinta ir tai padėjo mums 1990 metais būnant Sąjūdyje.

Aš šiandien norėčiau transliuoti, jeigu mūsų, tikiuosi, Danijos bičiuliai mus stebi, pagarbą 1960 metų rezoliucijai Nr. 189 „Situation in the Baltic States on the twentieth anniversary of their forcible incorporation into the Soviet Union“. Šie septyni punktai, įrodantys, kad mes niekada nebuvome sovietinės Stalino tikrovės dalimi ir kad visas tas režimas mums buvo nelegalus.

Čia yra didingas įvykis, todėl aš nieko kito šiandien nenorėčiau kaip tik atsiminti jų, mūsų kaimynų skandinavų, indėlį į mūsų nepriklausomybę, kadangi tai yra 60 metų jubiliejus. Ačiū jums visiems. Aš manau, tai yra ta proga, jeigu jūs nieko prieš, jeigu tai bus įamžinta. Galėtume paprasčiausiai jiems paploti, jei tai liks kaip suvenyras. Ačiū. (Plojimai) Labai ačiū jums už jūsų nuoširdumą. Dėkui.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Ir L. Girskienė dar norėtų posėdžio pabaigoje. Prašom.

L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Suprantu, mieli kolegos, kad visi jau esate pavargę. Šiandien tikrai labai daug informacijos, bet kaip tik į temą. Buvo pristatoma Vyriausybės programa. Norėčiau plačiau apie aplinkosauginę dalį.

Deklaruojama, kad Lietuva žengia žaliojo kurso kryptimi, tačiau UAB „Raguvilė“ sugeba atvežti „Fortum“ šlako ir išpilti Šimkų kaime žmonėms prie tvoros. „Fortum Klaipėda“ atsisako biokuro ir ima deginti galimai nerūšiuotas atliekas, nes Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro komunalinių atliekų kaupas didėja kosminiu greičiu, nors visur deklaruojama, kad atliekos rūšiuojamos. „Grigeo Klaipėda“, pamiršusi skandalą dėl galimai nevalytų nuotekų išpylimo tiesiog į Kuršių marias, dar neatlyginusi žalos gamtai, imasi derinti tolesnius dokumentus dėl pirminių nuotekų valymo įrenginių statybos. Noriu paraginti veikti, nes šiandien mūsų gamtos apsaugos sistema neveikia.

Valstybės kontrolė Seimo pavedimu 2020 metų gegužės mėnesį atliko auditą „Aplinkos apsaugos ir taršos prevencijos veiklos efektyvumas ir rezultatyvumas“. Valstybės kontrolės atliktas auditas rodo, kad poveikio aplinkai vertinimo ir leidimų išdavimo procesai ir valstybinė gamtos apsaugos kontrolė neužtikrina, kad būtų išvengta neigiamų pasekmių aplinkai. Užterštos teritorijos netvarkomos dešimtmečiais, nėra sukurta sisteminga aplinkosaugos valstybinės kontrolės efektyvumo vertinimo stebėsena, patikrinimai planuojami neturint tikslaus kontroliuojamų ūkio subjektų sąrašo, informacija nėra sisteminama. Aplinkosaugos darbuotojai, pareigūnai nurodo, kad patikrinimams atlikti jiems trūksta matavimo prietaisų, termovizorių ir kitų priemonių, už surašytus protokolus nustačius pažeidimus aplinkosaugos pareigūnai skundžiami teismams reikalaujant asmeninės atsakomybės, nėra užtikrinama, kad nelaimės, avarijos atveju būtų atlyginta gamtai ir gyventojams padaryta žala. Aplinkos ministerija ir jai pavaldžios institucijos valdo net 17 duomenų bazių, joms sukurti panaudota daugiau negu 11 mln. eurų, tačiau dalies informacijos, kuri reikalinga institucijų funkcijų vykdymui ir sprendimų priėmimui, reikia ieškoti popierinėse bylose ir archyvuose.

Lietuva pagal aplinkosaugai skiriamą finansavimą Europos Sąjungoje užima 26 vietą. Lietuvoje veiklą vykdo per 250 tūkst. įmonių, kurios veikia energetikos, chemijos ir kitose srityse. Kasdien vykdant ūkinę veiklą susidaro tūkstančiai tonų atliekų, į orą išmetama kenksmingų medžiagų. Aplinkosaugos sistema turėtų padėti kuo labiau sumažinti šios veiklos poveikį aplinkai, tačiau Lietuvoje vis dar apie ketvirtadalis komunalinių atliekų šalinama sąvartynuose. Apie pusė paviršinio vandens telkinių neatitinka geros būklės reikalavimų, transporto ir žemės ūkio sektoriuose didėja šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas į aplinką.

Kviečiu kolegas Seimo narius jungtis į Laikinąją Seimo narių grupę „Aplinkosaugos entuziastai“. Jeigu pritariate žaliosios politikos idėjų įgyvendinimui, kviečiu ateiti ir pasirašyti mano iniciatyva kuriamos laikinosios darbo grupės lapuose. Ačiū.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Na, žodis dar K. Masiuliui.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiama naujoji kolege Ligita, na, iš Valstiečių partijos aš dar tokios triuškinančios valstiečių politikos aplinkosaugos srityje negirdėjau. Labai dėkoju už savikritiką, tikrai nieko gero nenuveikėte.

PIRMININKAS. Gerai, viskas. Atsiprašau, čia tikrai ne vieta turėti diskusiją. Registruojamės. Prašau.

Užsiregistravo 81 Seimo narys. Skelbiu vakarinį posėdį baigtą. (Gongas)

* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.