LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

BIUDŽETO IR FINANSŲ KOMITETAS

PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA

DĖL GAUTŲ NAUJŲ PASTABŲ IR PASIŪLYMŲ DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SU NEKILNOJAMUOJU TURTU SUSIJUSIO KREDITO ĮSTATYMO NR. XII-2769 3, 7, 16, 17, 18, 20 IR 22 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-3738(2)

2024-06-12 Nr. 109-P-22

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Mindaugas Lingė, Matas Maldeikis, Antanas Čepononis, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Dalia Asanavičiūtė (pavaduojanti Agnę Bilotaitę), Algirdas Butkevičius, Simonas Gentvilas, Liudas Jonaitis, Juozas Varžgalys, Andrius Palionis.

Biudžeto ir finansų komiteto biuras: patarėjai Agnė Narščiuvienė, Dalia Mudėnienė, Audronė Čekanavičienė, Mindaugas Pečiulis.

2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto  sprendimas	Argumentai, pagrindžiantys sprendimą
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-11	1	1			1. Pastebėtina, jog Europos Sąjungos direktyvų nuostatų tinkamas perkėlimas į nacionalinę teisę nereiškia pažodinio direktyvos perkėlimo. Direktyvos yra skirtos įpareigoti valstybes nares įgyvendinti atitinkamas nuostatas per savo nacionalines teisės sistemas, prie kurių šios nuostatos ir turi būti pritaikytos. Direktyvos tikslas privalo būti pasiektas, tačiau pačioms valstybėms narėms paliekama teisė pasirinkti įgyvendinimo būdą ar metodą. Atsižvelgiant į tai, siekiant teisinio aiškumo, tikslintina projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 3 straipsnio 7 dalies nuostata „jeigu kredito sutartyje nustatytos ne visos kredito palūkanų normos“, vietoje jos įrašant „jeigu viena ar kelios kredito palūkanų normos nustatomos ne visam kredito sutarties galiojimo laikotarpiui“. Taip pat kaip perteklinė brauktina nuostata „kurių metu galioja konkretaus procentais išreikšto dydžio kredito palūkanų norma“.	Nepritarti.	Nors sutiktina, kad tam tikrais atvejais reikalingas nepažodinis europinių teisės normų perkėlimas, prisitaikant prie nacionalinio teisinio konteksto, šiuo konkrečiu atveju nėra priežasčių, kodėl būtų pateisinamas ir laikomas aiškesniu nukrypimas nuo Direktyvoje naudojamų formuluočių. Be to, analogiškas apibrėžimas jau naudojamas Vartojimo kredito įstatyme, taigi precedentas dėl sąvokos supratimo būtent pagal tokį apibrėžimą nacionalinėje teisėje jau yra. Taip pat pabrėžtina, kad „konkretus procentais išreikštas dydis“ yra esminė fiksuotosios palūkanų normos savybė, todėl šios dalies atsisakymas sukeltų teisinį neaiškumą santykyje su likusia sąvokos apibrėžimo dalimi. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-11	1	2			Projekto 1 straipsnio 2 dalimi siūloma atsisakyti keičiamame įstatyme įtvirtintos „kintamosios kredito palūkanų normos“ apibrėžties, tačiau vadovaujantis projekto nuostatomis, sąvoka „kintamoji kredito palūkanų norma“ keičiamame įstatyme yra ir toliau vartojama, o jos turinys keičiamame įstatyme lieka neaiškus. Pažymėtina, jog Konstitucinio Teismo oficialiojoje doktrinoje nurodoma, kad „<...> įstatymų leidėjas gali apibrėžti įstatymuose vartojamų sąvokų turinį, tačiau iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu“ (2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimas). Atsižvelgiant į tai, nepritartina 2024 m. gegužės 22 d. Biudžeto ir finansų komiteto išvadoje Nr. 109-P-18 išdėstytiems argumentams, kad „šiuo konkrečiu atveju dėl jo specifikos, manome, kad konkretaus „kintamosios palūkanų normos“ sąvokos apibrėžimo nebuvimas duotų daugiau aiškumo nei siūloma alternatyva“. Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, jei dėl sąvokos  kompleksiškumo nėra galimybės pateikti konkretaus apibrėžimo, tačiau projektu siekiama suformuoti sampratą, kad viskas, kas nepatenka į „fiksuotosios palūkanų normos“ apibrėžimą, turėtų būti laikoma kintamąja palūkanų norma, taip projekte ir turėtų būti nurodoma.	Nepritarti.	Iš sisteminės SNTSKĮ nuostatų analizės yra matoma, kas laikoma kintamąja kredito palūkanų norma, t. y. kintamoji kredito palūkanų norma laikoma tokia kredito palūkanų norma, kuri nepatenka į fiksuotosios palūkanų normos sąvokos apibrėžimą. Šis paaiškinimas taip pat pateiktas Aiškinamajame rašte. Be to, analogiškai nei Direktyvoje 2014/17/ES, nei Direktyvoje 2008/48/EB (į kurią šiuo aspektu Direktyva 2014/17/ES teikia nuorodą) ar Direktyvoje (ES) 2023/2225 nėra pateikto kintamosios kredito palūkanų normos sąvokos apibrėžimo, kas rodo analogišką teisinį sąvokų traktavimą ir supratimą (taip pat ir Vartojimo kredito įstatyme, į kurį perkeltos Direktyvos 2008/48/EB nuostatos, nėra pateiktas kintamosios kredito palūkanų normos sąvokos apibrėžimas, ir Lietuvos bankas nėra pastebėjęs praktikoje, kad vartojimo kredito gavėjams kiltų sunkumų dėl palūkanų normų rūšių atskyrimo). Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-11	3				3. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad kredito sutartyje „kai teikiamas kreditas, kurio palūkanų norma fiksuota daliniam laikotarpiui, turi būti nurodyta ir kintamoji kredito palūkanų norma (kredito davėjo taikomos maržos dydis ir kintamoji palūkanų normos dalis) <...>“. Atkreiptinas dėmesys, jog 2024 m. gegužės 22 d. Biudžeto ir finansų komiteto išvadoje Nr. 109-P-18 nurodoma, kad „reikalaujama nurodyti kintamąją palūkanų normą, specifikuojant iš ko ji bus sudaryta: t. y. kokia bus konkreti kredito davėjo taikoma marža (jos dydis praktikoje yra pastovus ir gali būti sutartas iš anksto) ir iš ko bus sukonstruota kintamoji palūkanų normos dalis (kokio indekso ar rodiklio ir kokios trukmės)“. Pažymėtina, jog atitinkamų nuostatų nesiūloma nustatyti pačiame projekte, todėl siekiant teisinio aiškumo projektas tobulintinas aiškiai nustatant, kas turi būti nurodyta kredito sutartyje.	Nepritarti.	Formuluotės „kintamoji palūkanų normos dalis“ detalizuoti neįmanoma dėl tų pačių priežasčių, kodėl netikslinga nustatyti kintamosios palūkanų normos apibrėžimo, t. y. kad nėra įmanoma žinoti visų būdų ir sudedamųjų elementų bei aspektų, iš kurių gali būti sukonstruota kintamoji palūkanų normos dalis, taigi ir pati kintamoji palūkanų norma. Neapėmus kažkokių konkrečių atvejų, kurie būtų naudojami praktikoje, kiltų teisinis neaiškumas. Minėtoje Biudžeto ir finansų komiteto išvadoje skliaustuose pateikiami pavyzdžiai, kokie gali būti kintamosios palūkanų normos dalies elementai, tačiau tai nėra baigtinis sąrašas ir jų įtraukimas į teisės aktą galėtų klaidinti kredito davėjus ir kredito gavėjus, kad reikalinga nurodyti tik tuos elementus, net jei praktikoje būtų naudojami ir kiti elementai (tiek papildomai, tiek vietoje nurodytų). Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

3. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                             Mindaugas Lingė

Biudžeto ir finansų komiteto biuro patarėja Mindaugas Pečiulis