LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

ŠVIETIMO IR MOKSLO KOMITETAS

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NUTARIMO

„DĖL VALSTYBINĖS KALBOS POLITIKOS 2023–2030 METŲ GAIRIŲ“ PROJEKTO nr. xivp-2684

2023-06-28  Nr. 106-P-30

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas A. Žukauskas, Komiteto pirmininko pavaduotoja I. Kačinskaitė-Urbonienė, Komiteto nariai D. Asanavičiūtė, S. Lengvinienė, L. Nagienė, A. Norkienė, B. Pietkiewicz, E. Pupinis, E. Rudelienė, J. Šiugždinienė, V. Targamadzė.

Komiteto biuro vedėja L. Vingrytė, biuro patarėja J. Paukštė, R. Steponėnienė, D. Žegunė, padėjėja G. Petrauskaitė.

Kiti asmenys: Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė V. Meiliūnaitė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-05-05				Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1.    Seimo nutarimu, kurio projektas teikiamas, tvirtinamų Valstybinės kalbos politikos 2023–2030 metų gairių (toliau – gairės) nuostatos, kuriomis perteikiamas galiojantis teisinis reguliavimas, suderintinos su aktualios redakcijos atitinkamų teisės aktų nuostatomis, tikslintinos nuorodos į konkrečius tų teisės aktų straipsnius, jų dalis, punktus. Pavyzdžiui: gairių 39 punkte nuoroda turėtų būti teikiama į Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 12, o ne 13, punktą; 41.1 papunktyje vietoj „administracinių teisės pažeidimų“ įrašytina „administracinių nusižengimų “; 81.5 papunkčio nuostata ne visiškai atitinka Švietimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalį, į kurią daroma nuoroda; 87.3.2 papunktyje netiksliai perteiktas Švietimo įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas, arba pateikta netiksli nuoroda; 89 punktas papildytinas nuoroda į įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, nes būtent juo, o ne Pilietybės įstatymu, yra reglamentuojamos leidimų nuolat gyventi Lietuvoje išdavimo sąlygos.	Pritarti
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-05-05				2.    Seimo nutarimu tvirtinamas šio nutarimo priedas yra teisės akto sudedamoji dalis, todėl jo projektas taip pat turėtų būti parengtas laikantis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija) patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytų teisės technikos reikalavimų. 2.1.   Gairėse pateikiamos nuorodos į įstatymų straipsnius, jų dalis, punktus rašytinos pagal šių rekomendacijų 83 punkte išdėstytą taisyklę ir pateiktą pavyzdį (t. y., pavyzdžiui, „30 straipsnio 2 dalies 1 punktas“, o ne „30 str., 2,1“). 2.2.   Gairių tekste neturėtų būti vartojami neįvesti trumpiniai (pavyzdžiui, gairių 59 punkte vartojamas trumpinys „KTU“, 60 punkte, 62.7, 62.9 papunkčiuose – „Kalbos komisija“, 61.4 papunktyje – „LKI“).	Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Lietuvių kalbos draugija 2923-06-02				Lietuvių kalbos draugija (toliau – LKD) dėkoja Valstybinės kalbos politikos 2023–2030 metų gairių (toliau – Gairės) projekto rengėjams už galimybę susipažinti su šio dokumento tekstu. Gairių projektas buvo išsiųstas LKD renkamųjų organų nariams ir skyrių vadovams. Gauta įvairių pastabų: dėl dokumento krypties bei paskirties, kai kurių pastraipų turinio, taip pat dėl faktinės informacijos, vartojamų sąvokų paaiškinimo, stiliaus, kitų kalbinės raiškos dalykų. Šiame rašte, nesileidžiant į smulkius teksto taisymus, pateikiamos apibendrintos pastabos. BENDRIEJI DALYKAI 1. Palaikome projekto rengėjų nuostatą akcentuoti valstybinės lietuvių kalbos vienijamąją pilietinės tautos funkciją. Pritariame nuostatoms užtikrinti visavertį valstybinės lietuvių kalbos vartojimą skaitmeninėje terpėje, sutvarkyti valstybinės lietuvių kalbos teisinę bazę. 2. Abejojame dėl formuluotės, kaip projekte įterpiamas tarptautinis kontekstas (2 straipsnis). Karas Ukrainoje neabejotinai yra šiuo metu aktualiausias tarptautinio konteksto veiksnys, turintis įtakos ne tik Lietuvos valstybės, bet ir valstybinės lietuvių kalbos politikos pokyčiams, tačiau projekte tai paminėta taip paviršutiniškai, skubotai, dirbtinai, kad, manome, geriau būtų to intarpo (pirmojo sakinio) atsisakyti. Kas kita būtų valstybinės lietuvių kalbos politikos pokyčius, nulemtus karo Ukrainoje, plačiau, konkrečiau pakomentuoti atskiroje pastraipoje. 3. Siūlytume tiksliau, konkrečiau apibrėžti aktualias Gairėse vartojamas sąvokas (pvz., kalbos korpusas, kalbos globa, kalbos priežiūra). 4. Nesame tikri, ar reikėtų Gairėse skirtingo aktualumo ir nevienodos aprėpties uždavinius iškelti kaip lygiaverčius ilgalaikio laikotarpio (2023–2030 m.) uždavinius. Pritariame siekiams užtikrinti valstybinės lietuvių kalbos vartojimą ir deramą jos kokybę moksle ir aukštajame moksle (141 straipsnis), skaitmeninėje erdvėje ir viešuosiuose užrašuose (142 straipsnis). Tačiau esame linkę manyti, kad diskusijos dėl mergaičių ir moterų pavardžių modernizavimo (149 straipsnis), dėl lyčiai jautrios kalbos reglamentavimo bei žemosios leksikos toleravimo (152 straipsnis) yra ne tokios pat svarbos dalykai, kaip anksčiau minėtieji, todėl vargu ar verta juos pateikti kaip atskirus ilgalaikio laikotarpio uždavinius. Nemanome, kad šiuo metu svarbiausi visuomenės nuomonės tyrimai būtų dėl žemosios leksikos toleravimo žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose (51.3 straipsnis), dėl tautybei, rasei, lyčiai jautrios kalbos reglamentavimo (51.4 straipsnis). Žinoma, jie būtų įdomūs, neabejotinai atkreiptų žiniasklaidos dėmesį į kalbininkus, tačiau, atsižvelgiant į projekto tekste akcentuojamą valstybinės lietuvių kalbos mokymą(si) ir vartojimą, jos kokybę, plėtrą skaitmeninėje erdvėje, pagrindiniai tyrimai turėtų būti nukreipti būtent į pastarąsias valstybinei lietuvių kalbai svarbiausias sritis. 5. Abejotina formuluotė dėl savivaldybių kalbos tvarkytojų galimybių gerinti žiniasklaidos kalbos kokybę (48.2 straipsnis). Siūlytume nurodyti, kad už žiniasklaidos kalbos kokybę tiesiogiai atsakingi žiniasklaidos priemonių vadovai, jose dirbantys kalbos redaktoriai, patys žurnalistai. 6. Kalbos tvarkytojų siūlymu grąžintina nuostata, kad Registrų centre registruojamų įmonių pavadinimus privalu derinti su Valstybine lietuvių kalbos komisija. 7. Taip pat kalbos tvarkytojų siūlymu valstybinės kalbos taisyklingumo reikalavimą reikėtų įtraukti į Valstybės politikų elgesio kodeksą, Seimo statutą, savivaldybių tarybų veiklos reglamentus. 8. Kalbos tvarkytojų siūlomas papildymas (147 straipsnis): „Lietuvos istorijos ir kalbos istorijos, kraštotyros kurso integravimas ir aktualizavimas, įtraukiant ir (ar) išplečiant temas, susijusias su praeities kartų, asmenybių (dauguma primirštų ar visai užmirštų) veiklos, kovos už lietuvybę akcentais.“ 9. Projekte dažnai minimi santykiai su visuomene, diskusijos su visuomene, tačiau visai neminimos visuomeninės organizacijos. Manytume, kad Gairėse keliamus uždavinius, numatomus tyrimus ir pan. būtų geriau sieti ne su abstrakčia visuomene, bet su konkrečiomis visuomenės grupėmis, visuomeninėmis organizacijomis. 10. Apskritai Gairių tekste pageidautina daugiau pasitikėjimo valstybine lietuvių kalba ir ją vartojančia, tiriančia, prižiūrinčia kalbine bendruomene, orientavimosi į gerąją visuomenės ir mokslo bendruomenės patirtį, rėmimosi ja, patirties sklaidos. Naujasis Gairių tekstas labai ilgas ir tai kelia abejonių, ar jame deramai išryškinti esminiai, sisteminiai, strateginiai dalykai, ar jų neužgožia vienadienės aktualijos. FAKTINĖ INFORMACIJA IR KALBINĖ RAIŠKA 1. Tikslintina informacija dėl „Dabartinės lietuvių kalbos gramatikos“. Projekte rašoma, kad „šiuolaikinės kalbos būklės neatitinka 1994 m. autorių kolektyvo išleista „Dabartinės lietuvių kalbos gramatika“: jos iliustracinė medžiaga moraliai pasenusi, bet kartojami šiek tiek pataisyti ir papildyti leidimai“ (68.3 straipsnis). Portalo iBiblioteka duomenimis, paskutinis šios gramatikos leidimas (4-asis pataisytas) pasirodė 2006 m., tad teiginys apie kartojamus leidimus yra senstelėjęs. 2. Reikėtų paaiškinti „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ ir rengiamo „Bendrinės lietuvių kalbos žodyno“ santykį. Gairių projekte rašoma: „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno leidimai (2021 m. paskelbtas 8-asis; pirmas leidimas 1954 m.) per mažai atnaujinami aktualiais žodžiais, kuriuos liudija tekstynai, duomenų bazės ir kitos kalbos stebėsenos priemonės“ (68.1 straipsnis). Kyla klausimų, kiek ilgai bus atnaujinamas „Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“, ar ateityje kaip lygiaverčiai funkcionuos abu žodynai ir kt. 3. Dokumento tekste reikėtų vengti naujakalbės štampų: mokslo ir kultūros lauko dalyvių (11 straipsnis), vaizdingų posakių: aklavietėje liko (26.3 straipsnis) ir kt., dviprasmiškų formuluočių: Esant per lėtam lietuvių kalbos įsitvirtinimui skaitmeninėje terpėje, iškyla pavojus skaitmeniniam kalbos išnykimui ir intelektinei degradacijai  (70 straipsnis). Visas dokumento tekstas turėtų būti suvienodintas stiliaus požiūriu. Dabartinis teksto variantas nėra stilistiškai vientisas, akivaizdu, kad atskiros dalys rengtos skirtingų žmonių. Viliamės, kad galutinis dokumento tekstas bus iš esmės apsvarstytas turinio ir formos požiūriu, o parengtos Gairės reikšmingai prisidės prie valstybinės lietuvių kalbos politikos tobulinimo ir plėtros.	Pritarti

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institutas 2023-05-29				Teigiamai vertintina tai, kad teikiamame Seimo nutarimo projekte (toliau – Projektas) remiamasi Konstitucija, be kita ko, aiškinant jos 14 straipsnį, atskleistu konstitucinio valstybinės kalbos principo turiniu (Projekto 28 punktas).              Pažymėtina, kad šis turinys dar gali būti papildytas naujais aktualiais aspektais, nes Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme nagrinėjamos dvi konstitucinės justicijos bylos pagal 2022 m. pabaigoje gautų dviejų pareiškėjų prašymus ištirti, be kita ko, Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo konkrečių nuostatų atitiktį Konstitucijai, įskaitant jos 14 straipsnį.             Itin sveikintinas ir konstitucinės vertybės – valstybinės kalbos – statuso įgyvendinimui svarbus uždavinys – „sistemiškai atnaujinti visą teisinę bazę išlaikant pagrindinį principą: nesiaurinti valstybinės kalbos vartojimo sričių“ po to, kai bus priimtas Valstybinės kalbos konstitucinis įstatymas (36 punktas) – būtent dėl valstybinės kalbos vartojimo sričių nesiaurinimo principo išlaikymo.              Pateikiame tik keletą pasiūlymų dėl Projekto formuluočių:             – apibrėžiant kalbos politikos sąvoką (7 punktas) teigiama, kad tai – „idėjų, įstatymų, reglamentų, taisyklių ir praktinės veiklos visuma <...>“. Kadangi taisyklės išdėstytos ir įstatymuose, ir reglamentuose, o įstatymai ir reglamentai yra tik dvi teisės aktų rūšys iš galimos didelės šių aktų įvairovės, dėl „įstatymų, reglamentų, taisyklių“ pastebėtina, kad jie tik fragmentiškai apibūdina norminį sąvokos „kalbos politika“ elementą. Siekiant, kad šio elemento apibūdinimas būtų šiek tiek išsamesnis, siūlytina jį patikslinti, įrašant žodį „kitų“: „įstatymų, reglamentų, kitų taisyklių“;             – apibrėžiant kalbos planavimo sąvoką (9 punktas) siūlytina nevartoti senstelėjusio termino „valdžios organai“, o jį pakeisti ne vienoje Projekto vietoje sutinkamu „valstybės institucijos ir įstaigos“ ar pan.;             – kadangi vartojami žodžiai „įstatymus ir jų pataisas“ (Projekto 34 punktas), siūlytina taip pat formuluoti ir kituose punktuose, įterpiant „jų“: „įstatymus ar jų pataisas“ (37 punktas), „įstatymai ir jų pataisos“ (45 punktas).	Pritarti
2.	LR Kultūros ministerija 2023-05-31				Lietuvos Respublikos kultūros ministerija pagal kompetenciją išnagrinėjusi 2023 m. gegužės 18 d. Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pateiktą „Dėl Valstybinės kalbos politikos 2023–2030 metų gairių“ projektą Nr. XIVP-2684 (toliau – Gairių projektas), informuoja, kad pritaria parengtam Gairių projektui ir pastabų bei pasiūlymų neturi.	Pritarti
3.	Lietuvių kalbos institutas 2023-06-01				Atsakydamas į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Švietimo ir mokslo komiteto biuro vedėjos Linos Vingrytes 2023 m. gegužės 18 d. el. laišku atsiųstą prašymą, Lietuvių kalbos institutas teikia savo pastabas ir pasiūlymus dėl ,,Valstybines kalbos politikos 2023-2030 metų gairių" projekto Nr. XIVP-2684. Teikiamos pastabos ir pasiūlymai buvo apsvarstyti 2023 m. gegužės 31 d. Lietuvių kalbos instituto Mokslo tarybos posėdyje. 1. 2 punktas pradedamas teiginiu: „Rengiant Gaires ypatingomis tarptautinės politikos sąlygomis – Ukrainai kovojant dėl valstybės vientisumo, akcentuojama vienijamoji valstybinės kalbos funkcija.“ Siūloma dokumente vengti emocinės konotacijos. Be to, valstybės vientisumo (ir stabilumo) išlaikymas šiandien yra aktualus ne vien Ukrainai. Svarstytina, ar apskritai dokumente reikia nurodyti, kokiomis sąlygomis jis buvo parengtas. Galbūt neutralesnė būtų tokia formuluotė: „Atsižvelgiant į dabartinį geopolitinį kontekstą, akcentuojama <...>“?	Pritarti
4.	Lietuvių kalbos institutas 2023-06-01				2. Siūloma atsisakyti 4 punkte skliaustuose nurodyto alternatyvaus termino („Bendrinė (standartinė) lietuvių kalba <...>“), nes dokumentuose terminų sinonimija vengtina, be to, terminai bendrinė kalba ir standartinė kalba nėra absoliutieji sinonimai, remiantis pastovumo kriterijumi vartotinas vienas terminas – bendrinė kalba.	Pritarti
5.	Lietuvių kalbos institutas 2023-06-01				3. Pastaba dėl 24.1 papunkčio: Ar tik valstybinėse ir savivaldybių įstaigose bus vartojama valstybinė lietuvių kalba? Kaip bus kitose Lietuvos Respublikoje veikiančiose įstaigose? Siūloma 24.1 papunktį suderinti su Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymu.	Pritarti
6.	Lietuvių kalbos institutas 2023-06-01				4. 25.3 papunktyje „lietuvių kalbos mokymo turiniu ir būdais gerinti tarptautinius moksleivių raštingumo reitingus“ siūloma gerinti ne reitingus, o pasiekimus, t. y. papunktį išdėstyti taip: „lietuvių kalbos mokymo turiniu ir būdais gerinti lietuvių kalbos mokymosi pasiekimus“ arba „Užtikrinti lietuvių kalbos ugdymo kokybę visose Lietuvos mokyklose.“	Pritarti
7.	Lietuvių kalbos institutas 2023-06-01				5. 26.3 papunktyje „iš įgyvendintų kalbos korpuso srities uždavinių minėtinas didesnis kalbos duomenų skaitmeninimo lygis, terminijos tvarkybos progresas, reikšmingi poslinkiai norminant rašybą <...>“ siūloma atsisakyti frazės „terminijos tvarkybos progresas“, nes jis nėra paremtas faktais ir neatitinka tikrovės.	Pritarti
8.	Lietuvių kalbos institutas 2023-06-01				6. 26.4 papunktyje formuluotę „kalbos mokymo srityje nepakankamai sprendžiama problema dėl prastų lietuvių kalbos mokymo(si) rezultatų, ypač nelietuviškose mokyklose“ siūloma tikslinti taip: „kalbos mokymo srityje nepakankamai sprendžiama problema dėl prastų lietuvių kalbos mokymo(si) rezultatų, ypač mokyklose ne lietuvių mokomąja kalba.“	Pritarti
9.	Lietuvių kalbos institutas 2023-06-01				7. 50.4 papunktyje „dėl tautybei, rasei, lyčiai jautrios kalbos reglamentavimo“ siūloma įterpti žodį negaliai (kalbėjimas apie negalią yra reikšmingas jautrios kalbos komponentas) (plg. siūlymą dėl 151 punkto).	Pritarti
10.	Lietuvių kalbos institutas 2023-06-01				8. ELE projektas yra pasibaigęs, todėl siūloma paskutinį 59 punkto sakinį formuluoti būtuoju laiku: „Lietuvių kalbai išlikti skaitmeninėje terpėje svarbus ES finansuotas 2021–2022 m. projektas „Europos kalbų lygybė“ (ELE), kurio tikslas – parengti programą, kuri būtų strateginė mokslinių tyrimų, inovacijų ir jų įgyvendinimo darbotvarkė bei aiškus veiksmų planas, kaip iki 2030 m. pasiekti skaitmeninę Europos kalbų lygybę“.	Pritarti
11.	Lietuvių kalbos institutas 2023-06-01				9. 60 punkte ir 62.7, 62.9 papunkčiuose institucijos pavadinimas Kalbos komisija keistinas į Valstybinė lietuvių kalbos komisija.	Pritarti
12.	Lietuvių kalbos institutas 2023-06-01				10. Siūloma 61.7 papunktį papildyti taip: „Leksikos normas teikia „Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“, leidžiamas tradiciniais ir elektroniniais leidimais: 2021 m. paskelbtas 8-asis pataisytas ir papildytas leidimas bei elektroninė versija USB atmintuke; nuo 2011 m. žodynas skelbiamas internete, versija atnaujinta 2021 m. ir pateikta lietuvių kalbos išteklių informacinėje sistemoje „E. kalba“.	Pritarti
13.	Lietuvių kalbos institutas 2023-06-01				11. 61.8 papunktyje reikėtų išbraukti žodžių junginį „vartotojų nuomonę“, kadangi į ją, rengiant „Bendrinės lietuvių kalbos žodyną“, atsižvelgiama pagal galimybes. Papunkčio pabaigoje siūloma pridurti sakinį: „Žodynas prieinamas lietuvių kalbos išteklių informacinėje sistemoje „E. kalba“.	Pritarti
14.	Lietuvių kalbos institutas 2023-06-01				12. Netikslu teigti, kad leksika iš „Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyno“ keliama į „Bendrinės lietuvių kalbos žodyną“, todėl siūloma 62.2 papunkčio sakinį „Bendrinei kalbai tinkama leksika iš jo keliama į „Bendrinės lietuvių kalbos žodyną“ performuluoti taip: „Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas“ yra vienas iš „Bendrinės lietuvių kalbos žodyno“ leksikos šaltinių.“	Pritarti
15.	Lietuvių kalbos institutas 2023-06-01				13. Siūloma išbraukti 62.2 papunkčio sakinį „Paskutinių dešimtmečių viešosios rašytinės kalbos naujoves atspindi „Naujųjų skolinių duomenų bazė“: ja remiantis galima vertinti skolinių vartosenos polinkius“, kadangi „Naujųjų skolinių duomenų bazė“ mažai atnaujinama, plg. internetinėje bazės svetainėje teikiamą informaciją: „Pagrindiniai NSDB duomenys buvo sukaupti vykdant VLKK remiamą projektą Naujųjų lietuvių kalbos svetimžodžių vartosenos tyrimas: 1998–2008 (projektas vykdytas 2007–2010 m. Lietuvių kalbos institute; vadovė Loreta Vaicekauskienė, pagrindiniai dalyviai – Jurgita Girčienė, Rita Miliūnaitė, Rasuolė Vladarskienė, dalį laiko dirbo Giedrius Tamaševičius, Skaistė Aleksandravičiūtė, Agnė Kalninytė). LKI skyrus papildomą finansavimą, tuo metu suprogramuota vidinio naudojimo bazė duomenims įvesti. Internetinė NSBD sukurta 2013 m. Ankstesnis duomenynas gerokai papildytas ir pildomas toliau. Pagrindiniai rengėjai: Loreta Vaicekauskienė (red.) ir Laima Nevinskaitė; pradiniu etapu dirbo Skaistė Aleksandravičiūtė ir Giedrius Tamaševičius“ (žr. http://nsdb.sociolingvistika.lt/apie-baze.htm).	Pritarti
16.	Lietuvių kalbos institutas 2023-06-01				14. Siūloma tikslinti 62.5 papunktį ir pirmuosius du jo sakinius išdėstyti taip: „LKI informacinėje sistemoje „E. kalba“ pateikiami suskaitmeninti anksčiau išleisti ir naujai rengiami vienakalbiai ir dvikalbiai lietuvių kalbos žodynai. Ši sistema dabar apima 19 žodynų“.	Pritarti
17.	Lietuvių kalbos institutas 2023-06-01				15. Siūloma 62.10 papunktį išdėstyti taip: „62.10. Kuriama Lietuvos vietinių kalbos variantų duomenų bazė „Tarmynas“. Suskaitmeninta archyvinė ir naujai surinkta vietinių kalbos variantų medžiaga kaupiama, apdorojama ir nagrinėjama taikant geoerdvinės analizės bei vietovės intelekto technologijas. Kalbinė medžiaga pildoma sociokultūriniais ir socioekonominiais duomenimis. „Tarmynas“ skirtas ne tik vietinių kalbos variantų medžiagai kaupti ir saugoti, bet ir jų kaitos tęstinei ir reguliariai stebėsenai, gyvybingumo prognostikai vykdyti bei lietuvių kalbos variantiškumui tirti. Nuolat rengiami ir skelbiami tarmių tekstų rinkiniai bei žodynai, skaitmeniniai duomenynai, remiami daugiausia Valstybinės lietuvių kalbos komisijos.“	Pritarti
18.	Lietuvių kalbos institutas 2023-06-01				16. Tikslintinas 62.11 papunktyje minimos duomenų bazės pavadinimas: „LKI kuriama lietuviškų „Senųjų raštų duomenų bazė“, kurioje skelbiami suskaitmeninti XVI–XIX a. lituanistikos šaltiniai (tekstai ir išvestiniai kūriniai). Internetinius leidinius sudaro dokumentinis perrašas, žodžių formų konkordancijos (tiesioginė ir atvirkštinė), indeksai; nuolat tobulinama paieškų sistema.“	Pritarti
19.	Lietuvių kalbos institutas 2023-06-01				17. Antrą 65 punkto sakinį „Tokių darbų, ypač skirtų dabartinės kalbos gramatinės sandaros analizei, paremtai naujausiais tekstynų duomenimis, vis dar rengiama per mažai“ reikėtų performuluoti taip: „<...> paremtai naujausiais kalbos vartosenos duomenimis, <...>“.	Pritarti
20.	Lietuvių kalbos institutas 2023-06-01				Bendrosios pastabos dėl IV skyriaus „VALSTYBINĖS KALBOS MOKYMO PLANAVIMAS“ 18. Visos Lietuvos mokyklos turi užtikrinti lietuvių kalbos mokėjimą, todėl siūloma neskirstyti Lietuvos mokyklų pagal mokomąją kalbą.	Atsižvelgti
21.	Lietuvių kalbos institutas 2023-06-01				Bendrosios pastabos dėl IV skyriaus „VALSTYBINĖS KALBOS MOKYMO PLANAVIMAS“ 19. Rašant šį skyrių nesiremiama atliktais tyrimais, kurie rodytų lietuvių kalbos situaciją Lietuvos mokyklose.	Atsižvelgti
22.	Lietuvių kalbos institutas 2023-06-01				20. Siūloma 81.2 papunktį papildyti žodžiu garantuojamas: „garantuojamas mokymas valstybine kalba ir valstybinės kalbos mokymasis kiekvienam piliečiui ir užsieniečiui, turinčiam teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (30 str., 1)“.	Pritarti
23.	Lietuvių kalbos institutas 2023-06-01				21. 81.4 papunktyje „kad visos bendrąjį ugdymą teikiančios mokyklos turi užtikrinti valstybinės kalbos mokėjimą pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintas bendrąsias programas (30 str., 7); nuo 2017 m. dirbama pagal bendrą „Lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ir vidurinio ugdymo programą“, iš jos mokiniai laiko privalomąjį valstybinį arba mokyklinį brandos egzaminą“ siūloma atsisakyti netikslaus papildymo „nuo 2017 m. dirbama pagal bendrą „Lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ir vidurinio ugdymo programą“, iš jos mokiniai laiko privalomąjį valstybinį arba mokyklinį brandos egzaminą“, paliekant, kaip ir kitur, tik įstatymo punktą.	Pritarti
24.	Lietuvių kalbos institutas 2023-06-01				22. 81.5 papunktį „prievolė organizuoti ugdymą valstybine ar iš dalies valstybine kalba pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas (7 str., 3)“ siūloma papildyti taip: „prievolė organizuoti ugdymą valstybine ar ugdymo įstaigose tautinės mažumos kalba iš dalies valstybine kalba pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas (7 str., 3).“	Atsižvelgti
25.	Lietuvių kalbos institutas 2023-06-01				23. 85 punkte „Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme įtvirtinta, kad jei bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokykloje, kurios nuostatuose (įstatuose), atsižvelgiant į tėvų (globėjų, rūpintojų) ir mokinių pageidavimą, įteisintas mokymas tautinės mažumos kalbos arba mokymas tautinės mažumos kalba“ siūloma atsisakyti „atsižvelgiant į tėvų (globėjų, rūpintojų) ir mokinių pageidavimą“.	Nepritarti
26.	Lietuvių kalbos institutas 2023-06-01				24. Pastaba dėl 91 punkto: Atsisakyta nacionaliniu mastu vykdomų lietuvių rašytinės kalbos  pasiekimų patikrinimo baigiant pradinę mokyklą ir progimnaziją. Valstybės lygmeniu nėra vykdoma mokinių lietuvių kalbos funkcinio raštingumo pasiekimų stebėsena. Pirmą kartą mokinių produkavimo žodžiu ir raštu gebėjimų pasiekimų vertinamas nacionaliniu lygmeniu vykdomas  tik 10 klasėje.        Siūloma 91 punktą papildyti: „Penkiolikmečiams reikalingas žinias ir įgūdžius sėkmingai dalyvauti visuomenės gyvenime vertinantys tarptautiniai PISA (angl. Programme for International Student Assessment) tyrimai (paskutinis – 2018 m.) rodo vis prastėjančius Lietuvos moksleivių pasiekimus, stinga reguliarių tyrimų, analizuojančių moksleivių lietuvių kalbos raštingumo lygį. Nėra parengta lietuvių kalbos mokymo priemonių mokyti atvykusius į Lietuvą imigrantų vaikus.“	Pritarti
27.	Lietuvių kalbos institutas 2023-06-01				25. Siūloma 95 punktą išdėstyti taip: „95. Pasikeitus tarmių, naujųjų tarminių (tarmiškųjų) darinių, regioninių ir miesto kalbos atmainų vartojimo privačiajame ir viešajame gyvenime tendencijoms ir sąsajų su bendrine kalba vertinimui visuomenės akyse, išryškėjo šio reiškinio pripažinimo stoka, traktavimo vienpusiškumas bendrojo lavinimo mokymo programoje.“	Pritarti
28.	Lietuvių kalbos institutas 2023-06-01				26. 109 punktą „Bendromis atsakingų įstaigų pastangomis tobulinti lietuvių kalbos mokymo turinį ir formą, kad atitiktų ateities žmogaus poreikius, taip pat organizuoti reguliarius lietuvių kalbos raštingumo tyrimus“ siūloma papildyti taip: „vykdyti lietuvių kalbos produkavimo (teksto kūrimo raštu) nacionalinius pasiekimų patikrinimus; parengti lietuvių kalbos mokymo priemones, skirtas mokyti atvykusius į Lietuvą imigrantų vaikus.“	Pritarti
29.	Lietuvių kalbos institutas 2023-06-01				27. Siūloma įtraukti naują punktą (galėtų būti įterptas po 112 punkto): „Formuoti teigiamas nuostatas lietuvių kalbos mokymosi atžvilgiu, pasitikėjimą lietuvių kalbos galiomis, tautinę ir pilietinę savivertę.“	Pritarti
30.	Lietuvių kalbos institutas 2023-06-01				28. Aiškumo dėlei 130.2 papunktį „funkcijoms atlikti reikalingų priemonių, paprastai specialiosios leksikos (terminų), pakankamumas“ siūloma tikslinti taip: „kalbos funkcijoms atlikti reikalingų priemonių, paprastai specialiosios leksikos (terminų), pakankamumas.“	Pritarti
31.	Lietuvių kalbos institutas 2023-06-01				29. Siūloma 136 punktą išdėstyti taip: „136. Šiuo metu Lietuvoje greta tradicinių lietuvių tarmių formuojasi naujieji tarminiai (tarmiškieji) regioniniai ir kt. kalbos dariniai. Kartu kinta dar neseniai vyravęs požiūris į juos kaip į bendrinės kalbos priešpriešą. Nors nevienodai, bet visoje Lietuvoje vietinės kalbos atmainos įgyja didesnį ar mažesnį vadinamąjį slaptąjį prestižą, t. y. vertinamos tik tam tikroje teritorijoje ir tik tam tikros visuomenės dalies.“	Pritarti
32.	Lietuvių kalbos institutas 2023-06-01				30. 151 punkte siūloma įterpti žodį negaliai (plg. siūlymą dėl 50.4 papunkčio).	Pritarti
33.	Vilniaus universitetas 2023-06-01				Vilniaus universitetas pagal kompetenciją įvertino Lietuvos Respublikos Seime užregistruotą Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės kalbos politikos 2023-2030 metų gairių“ projektą (toliau – Nutarimo projektas) Nr. XIVP-2684 ir teikia šias pastabas. Pažymėtina, kad Vilniaus universiteto vaidmuo Gairėse nepagrįstai sumenkintas. Nėra aišku, kodėl Vilniaus universitetas neminimas prie daugelio Gairėse įvardintų veiklų. Pvz., Gairių 60 punkte reikėtų paminėti, kad ir Vilniaus universitetas teikia konsultacijas. Gairių 62.9 papunktyje nurodyta, kad sukurta Kalbos komisijos svetainė „Piliečių vardai“. Šiame papunktyje reikėtų paminėti, kad tai buvo padaryta bendradarbiaujant su Vilniaus universitetu - visa dalykinė informacija apie vardų normas, kilmę yra daugiau nei dešimties metų Vilniaus universiteto prof. dr. Daivos Sinkevičiūtės darbas, pasitelkiant ir kitus kolegas iš Vilniaus universiteto. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Gairėse yra ne tikslių formuluočių. Pvz., Gairių 59 punkte teigiama, kad „VDU įgyvendinant projektą „Užsienio baltistikos centrų ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo skatinimas“, kuriamos mokomosios priemonės.“ Ši formuluotė yra ne tiksli dviem aspektais. Visų pirma, mokomąsias priemones kūrė ne tik Vytauto Didžiojo universitetas, bet ir Vilniaus universitetas, kuris, be kita ko, dar ir vadovavo projekto įgyvendinimui. Antra, minima punkto nuostata turėtų būti konstruojama taip, kad joje būtų įvirtinta, jog mokomosios priemonės buvo kuriamos Vilniaus universitetui kartu su partneriais (Vytauto Didžiojo universitetu, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas) įgyvendinant projektą. Atsižvelgiant į tai, siūlytina patikslinti formuluotes, įtraukiant ir Vilniaus universitetą. Gairių 62.10 ir 62.11 papunkčiuose minimos Lietuvių kalbos instituto bazės („Tarmių archyvo duomenų bazė“, „Senųjų lietuviškų raštų duomenų bazė“) ir kt., tačiau yra ir kitų duomenų bazių. Pvz., neminima Vilniaus universitete rengta „Lietuvių žargono bazė“, prof. Jolantos Gelumbeckaitės, kuri šiuo metu dirba Frankfurto universitete, kurtos duomenų bazės. Atsižvelgiant į tai, siūlytina papildyti Gairių 62.10 ir 62.11 papunkčius ir kitomis duomenų bazėmis.	Pritarti iš dalies
34.	Vilniaus r. sav. meras R. Duchnevič 2023-06-15				Tautinės mažumos yra neatsiejama mūsų visuomenės dalis, su Lietuva susijusi ilgalaikiais istoriniais ir kultūriniais saitais. Remiantis Lietuvos Respublikos 2021 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo rezultatais, apie 16 proc. mūsų šalies gyventojų priklauso įvairioms tautinėms mažumoms, tarp kurių gausiausia yra Lietuvos lenkų. Kitą dalį sudaro rusai, baltarusiai, žydai, ukrainiečiai ir kitų tautybių asmenys. Visų jų indėlis į Lietuvos valstybę, jos kultūrą ir klestėjimą yra didžiulis. Todėl turime dėti visas pastangas, kad jie jaustųsi ne atstumti ar svetimi, o priešingai – visateisiais viešojo gyvenimo dalyviais ir valstybės kūrėjais. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Europos Sąjungos valstybių narių, veikia valstybinės mokyklos, kuriose mokoma tautinių mažumų kalba. Tokios ugdymo įstaigos leidžia tautinių mažumų mokiniams puoselėti savo tautinį, etninį ir kalbinį identitetą, mokytis gimtosios kalbos, istorijos ir kultūros. Neabejotinai šiose mokyklose egzistuoja ir tam tikros problemos, tarp kurių – ir su lietuvių kalbos mokymu susiję iššūkiai, kuriuos reikia spręsti. Vis dėlto atkreiptinas dėmesys, kad panašių problemų kyla ir valstybine kalba ugdymą vykdančiose mokyklose. 2023 m. balandžio 27 d. Seime užregistruotas svarstyti Valstybinės kalbos politikos 2023–2030 metų gairių nutarimo projektas (Nr. XIVP-2684) (toliau – Projektas). Tačiau kyla rimtų abejonių, ar Projektu iš tikrųjų yra siekiama spręsti problemas, ar tiesiog sudaryti palankesnes sąlygas tautinių mažumų mokyklų tinklui likviduoti ir konfliktams kilti. Pirmiausia, Projekto 96 punkte minimi Tarptautinio studentų vertinimo programos (toliau – PISA) 2018 metų, o ne PISA 2021 metų rezultatai. Būtent pastarieji rodo, kad tautinių mažumų mokyklos (ypač su lenkų mokamąja kalba) padarė milžinišką pažangą gerinant mokymo kokybę. Taip pat Projekto 97 punkte pateikiama klaidinanti informacija. Švietimo įstatymo 30 str. 2 p. nustatyta, kad tautinių mažumų mokyklose lietuvių kalbos mokymui „skiriama ne mažiau laiko kaip gimtosios kalbos mokymui“, o ne, kaip teigiama Projekte, „ne daugiau“. Manytina, kad nėra jokio poreikio Projekte numatyti rekomendaciją keisti Švietimo įstatymą. Siūlytina tiesiog pasinaudoti esama šio įstatymo nuostata ir stiprinti valstybinės kalbos mokymą. Be to, Projekto 98 punkte esantis teiginys, kad „Mokyklose tautinių mažumų (lenkų, rusų, vokiečių ir baltarusių) ugdomosiomis kalbomis pagrindinis ugdymas vyksta ne valstybine kalba ir iš nelietuviškų vadovėlių, todėl neišmokstama, arba nepakankamai išmokstama lietuviškos terminijos“ kelia dideles abejones dėl jo pagrįstumo. Tai daugiau skatina iniciatyvą mažinti ugdymo ne lietuvių kalba apimtis. Taip pat Projekte pateikiama dar viena klaidinanti informacija, kad minėtose mokyklose mokymas vykdomas ne iš lietuviškų vadovėlių. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovėlių kitomis tautinių mažumų kalbomis leidimas jau seniai neatitinka mokyklų poreikių, todėl mokyklose mokomasi iš senų vadovėlių, kuriuos prie dabartinės ugdymo programos pritaiko mokytojai. Mokyklų praktikoje jau ir šiuo metu yra dirbama tiek su tautinių mažumų, tiek su valstybine kalba parašytais vadovėliais. Primenu, kad nuo rudens bus pereita prie atnaujintų ugdymo programų. Vadovėlių tautinių mažumų kalbomis, pritaikytų dirbti pagal šias programas, ne tik nėra, bet net neplanuojama leisti. Kaip Vilniaus rajono savivaldybės meras su nerimu žvelgiu į išvardytus Projekto punktus. VĮ Registrų centro Gyventojų registro departamento 2023 m. sausio 1 d. duomenimis, Vilniaus rajone lenkų tautinė mažuma sudaro 46,75 proc. visų gyventojų. Bendrojo ugdymo mokyklų, kuriose mokymas vykdomas lenkų kalba, Vilniaus rajone yra 23. Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos, kurią yra ratifikavusi Lietuva, 14 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad „šalys tose teritorijose, kuriose tradiciškai arba gausiai gyvena tautinėms mažumoms priklausantys asmenys, jei yra pakankamas poreikis, savo švietimo sistemose stengiasi kiek įmanoma užtikrinti, kad mažumoms priklausantys asmenys turėtų reikiamas galimybes mokytis tos mažumos kalbos arba mokytis ta kalba.“ Taip pat 12 straipsnio 2 dalis numato, kad „<...> sudaro reikiamas sąlygas mokytojams rengti ir naudotis vadovėliais.“ Projekte taip pat netaktiškai bandoma naudotis karu Ukrainoje. Mano nuomone, karas Ukrainoje kaip tik parodė mūsų bendros praeities su Ukraina ir Lenkija gyvybingumą, partnerystę ir palaikymą, aktualizavo Abiejų Tautų Respublikos praeities prasmę. Todėl stipri lenkų tautinė mažuma nėra joks pavojus nei lietuvių kalbai, nei Lietuvos valstybingumui. Atvirkščiai, mano įsitikinimu, lenkų kalbos stiprinimas yra kelias į įvairesnę mūsų šalies kultūrą, plačios visuomenės pažinimą, būdas skleisti svarbią Lietuvos istorijos raidą. Praėjus daugiau nei trisdešimt nepriklausomos Lietuvos istorijos metų nebeturime žvelgti vieni į kitus (kalbant apie lietuvius ir lenkus) kaip į grėsmes, bet drauge stiprėti kaip kaimyninės Europos valstybės. Manau, tam pasiruošusi ir pati lenkų bendruomenė. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, prašau taisyti minėtus Projekto punktus.	Atsižvelgti

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto / Komisijos sprendimas	Argumentai, pagrindžiantys sprendimą
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo narės V. Čmilytė-Nielsen, E. Rudelienė 2023-06-08					Argumentai:  Tautinės mažumos yra neatsiejama mūsų visuomenės dalis, su Lietuva susijusi ilgalaikiais istoriniais ir kultūriniais saitais. Jos prisidėjo kuriant Lietuvos valstybę ir ginant jos laisvę bei Nepriklausomybę. Sąjūdžio laikais visų Lietuvoje gyvenančių tautybių piliečiai įsijungė į tautinio atgimimo judėjimą: palaikė referendumą dėl sovietinės kariuomenės išvedimo iš Lietuvos, stovėjo Baltijos kelyje, gynė šalies Nepriklausomybę per 1991 m. sausio įvykius ir rugpjūčio pučo metu. Remiantis Lietuvos Respublikos 2021 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo rezultatais, 2021 m. Lietuvoje gyveno 2 mln. 810 tūkst. gyventojų, iš kurių 432 tūkst. yra tautinių mažumų atstovai. Tai sudaro apie 15 proc. visų Lietuvos gyventojų. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Europos Sąjungos valstybių narių (pvz., Estijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Vokietijoje, Suomijoje, Švedijoje, Rumunijoje ir kt.) veikia platus valstybinių mokyklų, kuriose ugdoma tautinių mažumų kalba tinklas. Jos ženkliai prisideda prie tautinių mažumų atstovų tautinės ir kultūrinės tapatybės išsaugojimo bei leidžia tautinių bendrijų mokiniams puoselėti savo tautinį, etninį ir kalbinį identitetą, mokytis gimtosios kalbos, istorijos ir kultūros, kartu ugdydamos ir Lietuvai lojalius piliečius. Neabejotinai, kaip ir mokyklose, kuriose ugdoma lietuvių kalba, šiose mokyklose egzistuoja ir tam tikros problemos, tame tarpe ir su lietuvių kalbos mokymu, kurias reikia spręsti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir iš esmės pritariant nagrinėjamu Seimo nutarimo projekto pateiktų Valstybinės kalbos politikos 2023–2030 metų gairių (toliau – Gairės) Antrojo skirsnio idėjai įtraukti mokyklų ne lietuvių ugdomąja kalba spręstinas problemas į Gaires, siūlome daryti tai maksimaliai korektiškai bei išsaugojant tokių mokyklų tinklą.  Todėl teikiame šiuos pasiūlymus dėl Gairių projekto 97 ir 98 punktų patikslinimo. Gairių projekto 97 punkte pateikta klaidinanti ir Švietimo įstatymo neatitinkančia nuostata, jog Švietimo įstatyme numatyta sąlyga tautinių mažumų mokyklose valstybinės kalbos mokyti ne daugiau nei gimtosios. Skirtingai nei teigiama Gairių projekte, Švietimo įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog tautinių mažumų mokyklose lietuvių kalbos mokymui "skiriama ne mažiau laiko kaip gimtosios kalbos mokymui". Be to, Įstatymas nustato tik minimalų (o ne maksimalų) lietuvių kalbos pamokų valandų skaičių, jei egzistuoja realus poreikis - jis gali būti didinamas. Taigi nėra poreikio taisyti Švietimo įstatymą, o tik pasinaudoti jo suteikiamomis galimybėmis stiprinant lietuvių kalbos mokymą. Pasiūlymas:  Pakeisti Gairių projekto 97 punktą ir jį išdėstyti taip: „Valstybinės kalbos (ir lietuvių literatūros) mokoma visose ne lietuvių ugdomąja kalba bendrojo lavinimo mokyklose, tačiau Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo sąlyga (30 str., 2) valstybinės kalbos mokyti ne daugiau mažiau nei gimtosios yra keistina, nes nepakankamai leidžia stiprinti valstybinės kalbos mokymą šiose mokyklose, kad būtų išmokstama lietuvių kalbos.“	Atsižvelgti
2.	Seimo narės V. Čmilytė-Nielsen, E. Rudelienė 2023-06-08					Argumentai: Gairių projekto 98 punkto teiginys, kad neva dėl to, kad ugdymas vykdomas ne lietuvių kalba tautinių mažumų mokyklų mokiniai neišmoksta lietuviškos terminijos nėra paremtas jokiais tyrimais (ta Gairių projekto 96 punkte netiesiogiai pripažįsta ir Gairių rengėjai). Taip pat pažymėtina, kad teiginys, jog mokymas vykdomas ne iš lietuviškų vadovėlių, neatitinka realybės. Pasiūlymai: Pakeisti Gairių projekto 97 punktą ir jį išdėstyti taip: „98. Mokyklose tautinių mažumų (lenkų, rusų, vokiečių ir baltarusių) ugdomosiomis kalbomis pagrindinis ugdymas vyksta ne valstybine kalba ir iš nelietuviškų vadovėlių, todėl neišmokstama arba nepakankamai, todėl turi būti skirtas papildomas dėmesys bei ištekliai, kad būtų išmokstama lietuviškos terminijos.“	Atsižvelgti
3.	Seimo narė B. Pietkiewicz 2023-06-09					Argumentai:  Seimo Nutarimo „Dėl Valstybinės kalbos politikos 2023–2030 metų gairių“ projekto antrojo skirsnio, apibrėžančio spręstinas problemas, grėsmes bei rizikos veiksnius, suponuojami teiginiai apie mokyklas ne lietuvių ugdomąja kalba neturi pagrindimo. Siūlymas keisti Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 30 str., 2 dalį nėra pakankamai argumentuotas bei pagrįstas analizėmis ir tyrimais. 97 punktas nenusako problemos esmės,  grėsmių, taip pat rizikos veiksnių. Nepagrįstas teiginys „nepakankamai išmokstama lietuvių kalbos“ negali būti pats iš savęs argumentas keisti galiojantį įstatymą, kuris atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją ir tarptautinius aktus (Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos 14 str.) bei tinkamai reguliuoja tautinių mažumų švietimą Lietuvos Respublikoje. Siūlymas keisti  įstatymą pablogintų tautinių mažumų situaciją, prisidėtų prie mokyklų ne lietuvių ugdomąja kalba naikinimo. Pasiūlymas: Pakeisti projekto NR. XIV-2684 97 punktą ir išdėstyti taip:  „Mokyklos ne lietuvių ugdomąja kalba. 97. Valstybinės kalbos (ir lietuvių literatūros) mokoma visose ne lietuvių ugdomąja kalba bendrojo lavinimo mokyklose., tačiau Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo sąlyga (30 str., 2) valstybinės kalbos mokyti ne daugiau nei gimtosios yra keistina, nes nepakankamai išmokstama lietuvių kalbos.  Dėl aplinkos, taip pat dėl socialinio–ekonominio konteksto mokyklose ne lietuvių ugdomąja kalba iššūkiu išlieka lietuvių kalbos mokymas ir mokymasis. Šiems procesams   užtikrinti reikia ypatingo atsakingų įstaigų dėmesio, nuodugnios  problemos analizės ir problemų sprendimo planų parengimo.	Atsižvelgti
4.	Seimo narė B. Pietkiewicz 2023-06-09					Argumentai: 98 punkto teiginys, suponuojamas kaip problema, grėsmė ar rizikos veiksnys, yra brauktinas. Pagal teiginio logiką, reikia išvis atsisakyti pagrindinio ugdymo nevalstybine kalba ir ne iš lietuviškų vadovėlių, kad išmokti lietuviškos terminijos. Tai iš esmės prieštarauja ne tik tautinių mažumų švietimo nuostatoms, bet ir švietimo koncepcijai.   Inter alia, vėl gi nenurodoma, dėl kurių  mokymosi dalykų  kyla problema, kokiais tyrimais ar analizėmis grindžiamas teiginys. Pasiūlymas: Išbraukti projekto NR. XIV-2684 98 punktą.  „Mokyklos ne lietuvių ugdomąja kalba. 98. Mokyklose tautinių mažumų (lenkų, rusų, vokiečių ir baltarusių) ugdomosiomis kalbomis pagrindinis ugdymas vyksta ne valstybine kalba ir iš nelietuviškų vadovėlių, todėl neišmokstama arba nepakankamai išmokstama lietuviškos terminijos.	Atsižvelgti
5.	Seimo narė B. Pietkiewicz 2023-06-09					Argumentai: Seimo Nutarimo „Dėl Valstybinės kalbos politikos 2023–2030 metų gairių“ projekto trečiojo skirsnio, keliančio kalbos politikos uždavinius,  114 punktu siūloma „keisti įstatymu valstybinės kalbos mokymosi laiko ribojimą, kuris vertintinas kaip sąlygų mokytis valstybinės kalbos bloginimas“. Toks sprendimas iš esmės pablogintų gimtosios kalbos mokymo sąlygas mokyklose, kuriose LR Švietimo  įstatymu įteisintas mokymas tautinės mažumos kalbos arba tautinės mažumos kalba. Pagal LR Švietimo 30 str. 2 p. “šiose mokyklose lietuvių kalbos dalykas yra sudėtinės ugdymo programos dalis ir jos mokymui skiriama ne mažiau laiko kaip gimtosios kalbos mokymui“. Teiginys, kad  tai yra valstybinės kalbos mokymosi laiko ribojimas, yra subjektyvus vertinimas. Toks niekuo nepagrįstas konstatavimas klaidina visuomenę, nes teisę į gimtosios bei valstybinės kalbos mokymo laidoja įstatymas. Remiantis pvz. „Kurk Lietuvai“ tyrimu parengtu 2021 metais Renatos Jankūnaitės ir Agnės Župerkaitės („Lenkų tautinės mažumos Lietuvoje švietimas. Situacijos apžvalga“), galima įžvelgti, kad viduriniame ugdyme bendrų lietuvių kalbos ir išplėstinės lietuvių kalbos kurso pamokų skaičius žymiai viršija lietuvių kalbos pamokų skaičių mokyklose lietuvių kalba.  Inter alia, žodis „vertintinas“ vėlgi nenusako, kas vertina, pagal kokius kriterijus, kuo grindžiamas vertinimas. Šis pasiūlymas, kaip gairių uždavinys, neigiamai paveiks gimtosios kalbos mokėjimą ir neužtikrins, kad valstybinės kalbos mokėjimas pagėrės. Taip keliami uždaviniai, kiršins piliečius, kurstys  tautinę nesantaiką, taip pat gali prieštarauti tarptautiniams teisėms aktams ir pasirašytai Tautinių mažumų apsaugos konvencijai. Pasiūlymas: Išbraukti projekto NR. XIV-2684 114 punktą, įrašant kitą uždavinio formuluotę:  „Mokyklos ne lietuvių ugdomąja kalba. 114. Keisti įstatymu numatytą valstybinės kalbos mokymosi laiko ribojimą, kuris vertintinas kaip sąlygų mokytis valstybinės kalbos bloginimas. Siekiant stiprinti valstybinės kalbos mokymą, užtikrinti lietuvių kalbos dalyko metodines priemones ir jų poreikį mokyklose ne lietuvių ugdomąja kalba.	Atsižvelgti
6.	Seimo narė B. Pietkiewicz 2023-06-09					Argumentai: 115 gairių punktas nėra pagrįstas nei išsamia analize, nei tyrimais, nei įrodymais. Nenurodoma, kurių dalykų terminijos nežinojimas „daro žalą“  mokyklų abiturientams. Taip pat nėra jokio pagrindimo prielaidai, kad lietuviškos terminijos nežinojimas „daro žalą“  siekiant įsitvirtinti šalies darbo rinkoje. Žodis „žala“ šiuo atveju ginčytinas ir niekuo nepagrįstas. Pasiūlymas: Išbraukti projekto NR. XIV-2684 115 punktą.  „Mokyklos ne lietuvių ugdomąja kalba. 115.  Kadangi lietuviškos terminijos nežinojimas daro žalą tokių mokyklų abiturientams stojant į Lietuvos aukštąsias mokyklas ir siekiant įsitvirtinti šalies darbo rinkoje, per visas pamokas mokyti lietuviškos terminijos.	Atsižvelgti
7.	Seimo narys A. Žukauskas 2023-06-13					Argumentai: Kokybiniame ekspertiniame MTEP veiklų vertinime pagrindinis dėmesys sutelkiamas MTEP veiklų kokybei. Vertinant mokslinių tyrimų rezultatų (mokslo darbų) tarptautiškumą, svarbu atsižvelgti ne tik į tai, kur darbai buvo publikuoti ir kokia kalba jie buvo paskelbti, bet ir į tai, ar darbai turi poveikį tarptautinėje mokslo bendruomenėje, ar atsižvelgiama į tarptautinius mokslo kokybės standartus. Taip pat, vertinant mokslo darbų tarptautiškumo lygį ar įsitraukimą į tarptautinį diskursą, gali būti svarbu atsižvelgti ar: mokslo darbai buvo publikuoti užsienyje ar buvo išversti į kitas kalbas; ar buvo publikuoti tarptautinėse duomenų bazėse referuojamuose leidiniuose; ar jie buvo parengti su kolegomis iš užsienio; ar mokslo darbų rengimas buvo finansuojamas laimėjus tarptautinių programų finansavimą; ar darbai buvo įtraukti į užsienio bibliotekas; ar jau paskelbti darbai buvo recenzuoti tarptautiniuose žurnaluose; ar darbai buvo pripažinti tarptautiniu mastu gaunant apdovanojimus ir pan. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus siūloma išbraukti 80.3.3 punktą. Pasiūlymas:  Išbraukti 80.3.3 punktą „80.3.3. užtikrinti, kad publikacijų lietuvių kalba vertinimas nebūtų diskriminacinis kalbos atžvilgiu: jas vertinti ne pagal formalius kalbos ir skelbimo vietos kriterijus, o pagal tyrimų originalumą, naujumą ir svarbą tiriamajai krypčiai“	Atsižvelgti

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: nėra.

7. Komiteto sprendimas:

atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. birželio 25 d. priimtame Strateginio valdymo įstatyme Nr. XIII-3096 buvo nustatyti strateginio valdymo sistemos principai, apibrėžti planavimo dokumentų lygmenys bei tipai, nustatyti strateginio valdymo sistemos dalyviai ir įtvirtintos strateginio valdymo sistemos valdysenos nuostatos,

pabrėžiant, kad 2021 m. rugsėjo 29 d. LR Vyriausybė nutarimu Nr. 781 patvirtino „2021–2030 metų Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos kultūros ir kūrybingumo plėtros programą“, kurioje detalizuotas uždavinys didinti lietuvių kalbos aktualumą globalizacijos ir technologinių pokyčių kontekste,

grąžinti Valstybinės kalbos politikos 2023-2030 metų gairių projektą iniciatoriams, t. y. Valstybinei lietuvių kalbos komisijai, tobulinti ir, Komisijai, kartu su suinteresuotomis įstaigomis ir organizacijomis apsvarsčius visus gautus pasiūlymus, siūlyti patobulintą Gairių projektą tvirtinti Komisijos nutarimu ir parengti Gairių įgyvendinimo priemonių planą.

8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu – už.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: D. Asanavičiūtė.

Komiteto pirmininkas                                                                         (Parašas)                                                                      Artūras Žukauskas

(Komiteto biuro patarėja Justina Paukštė)