Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 16, 2023 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
V (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 215
STENOGRAMA
2022 m. lapkričio 3 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN,
Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA,
Seimo Pirmininko pavaduotojai V. MITALAS ir P. SAUDARGAS
10.00 val.
Atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovo, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininko, 1996–2000 metų Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko Vytauto Landsbergio 90-ųjų gimimo metinių paminėjimas
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Labas rytas, gerbiami kolegos, kviečiu užimti vietas. Gerbiamas atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadove, profesoriau Vytautai Landsbergi, gerbiami kolegos Seimo nariai, minėjimo dalyviai, svečiai, signatarai, Jūsų Ekscelencijos ambasadoriai, pradedame lapkričio 3 dienos Seimo posėdį ir minėjimą, skirtą atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovo, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininko, 1996–2000 metų Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko Vytauto Landsbergio 90-osioms gimimo metinėms. (Gongas)
Kviečiu posėdžiui pirmininkauti Seimo Pirmininko pirmąjį pavaduotoją Jurgį Razmą.
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF*). Į tribūną kviečiu Seimo Pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen.
Seimo Pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen kalba
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Brangūs kolegos, Ekscelencijos ambasadoriai, gerbiami svečiai, šiandien iškilmingai paminime pirmojo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovo, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininko, 1996–2000 metų Seimo Pirmininko Vytauto Landsbergio 90-ąsias gimimo metines. Gražus skaičių sutapimas – kaip tik praeito šimtmečio 90-aisiais Sąjūdis laimėjo rinkimus, profesorius Vytautas Landsbergis tapo Aukščiausiosios Tarybos vadovu, Lietuva paskelbė atkurianti valstybingumą. Nuo tų laikų prabėgo daugiau nei 3 dešimtmečiai. Išsipildė tai, apie ką anuomet nedrąsu buvo net pasvajoti. Esame laisva ir nepriklausoma valstybė, įsiliejome į Europos Sąjungą, tapome Šiaurės Atlanto aljanso dalimi. Turime atvirą ekonomiką ir pajėgią politinę visuomenę, į politiką, o ir apskritai į gyvenimą atėjo nauja karta. Atrodytų, kad viskas pasikeitė neatpažįstamai, tačiau įsižiūrėjus nesunku pamatyti dalykus, kurie nepasikeitė, kurie atsirado ir formavosi prieš tuos 3 dešimtmečius ir kurie iki šiol esmingai veikia mūsų valstybės kryptį.
Prisipažinsiu, kad dažnai įeidama į Seimo Pirmininko kabinetą pasijuntu prisiliečianti prie istorijos. Ne kiekvieną sykį sąmoningai, tačiau visos tos interjero detalės, ilgas pasitarimų stalas, kampe tiksintis laikrodis, atrodo, sukuria, atkuria atmosferą, kuri turėjo tvyroti ten nepriklausomybės pradžioje, kuomet vykdavo nesibaigiantys posėdžiai, įtempti posėdžiai, kuomet skambėjo pokalbiai su pasaulio valstybių vadovais. Nors nuo to laiko Seimo Pirmininko kabinetas turėjo ne vieną laikiną šeimininką, atmosfera daugiausia liko personalizuota, suasmeninta.
Panašiai paženklinta per visus tuos 3 dešimtmečius yra ir mūsų valstybės politika. Ypač užsienio politika. Ypač giluminės jos formos. Ir tai nepasikeitė. Nepasikeitė Vytauto Landsbergio dėka. Landsbergio kodą, jei galima būtų taip pavadinti, geriausiai apibūdintų Čekoslovakijos prezidento Tomašo Masariko žodžiai: „Valstybė – tai racionalumo ir moralės pagrindu veikianti piliečių asociacija.“
Pirmiausia tai būtent piliečių asociacija, laisvas, demokratiškas susibūrimas, suvažiavimas kaip į Didįjį Vilniaus seimą 1905-aisiais. Pasijutę piliečiais asocijuodamiesi sukūrė valstybę, o ne atvirkščiai. Toks buvo Vytauto Landsbergio vadovaujamo Sąjūdžio principas, taip pat kūrėme valstybę, to turime ir laikytis.
Antrasis dėmuo – racionalumas. Man knieti jį pavadinti šachmatininko racionalumu. Subtilus balanso jausmas, sunkiausiais laikais padėjęs sustiprinti ir apginti mūsų valstybines pozicijas. Racionalumas valstybiniu lygmeniu yra nuolatinė paieška teisingos strategijos ir jos įgyvendinimas, žvelgiant toliau nei ši diena ar rytojus, numatant grėsmes, kurių dar tik gali kilti, ir pasiruošiant jas pasitikti iš jėgos, o ne iš silpnumo pozicijos.
Trečiasis dėmuo – moraliniai principai, kurių vertė valstybės gyvenime nepasimato akimirksniu. Vytautas Landsbergis, ilgus metus kalbėjęs gėrio ir blogio kalba apie imperinę Rusijos valstybės prigimtį, ne visada buvo tinkamai išgirstas. Dabar daugeliui tapo aišku, kad remiantis nugludintomis moralinėmis kategorijomis galima apčiuopti procesus ir tuose sluoksniuose, kur jau bejėgis įprastinis, neretai merkantilinis racionalumas.
Kolegos, šiandien pagerbiame žmogų, kuris arčiausiai stovėjo prie atgimusios valstybės ištakų, žmogų, kurio orus ryžtas, kai reikia kovoti, aštrios mintys, kai reikia įvertinti, ir unikali iškalba, kai reikia įkvėpti, palietė ištisas Lietuvos žmonių kartas. Ilgiausių jums metų, gerbiamas profesoriau Vytautai Landsbergi.
Kolegos, dėkoju už dėmesį. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkoju Seimo Pirmininkei. Į tribūną kviečiu Jo Ekscelenciją apaštalinį nuncijų arkivyskupą daktarą Petarą Antuną Rajičių. Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininkė.
Apaštalinio nuncijaus arkivyskupo Petaro Antuno Rajičiaus kalba
P. A. RAJIČIUS. Brangus profesoriau Vytautai Landsbergi, gerbiami Seimo nariai, mieli diplomatinio korpuso kolegos, garbūs svečiai. Man suteikta didelė garbė šia ypatinga proga pasakyti keletą žodžių savo ir diplomatinio korpuso, akredituoto Lietuvoje, vardu čia, šiuose Lietuvos Seimo rūmuose.
Kiekvienas, kas tik turėjo kokį nors ryšį su Lietuva per paskutiniuosius 3 dešimtmečius, tikrai girdėjo apie profesorių Vytautą Landsbergį. Atvykę į šalį užsienio šalių diplomatai ir kiti žmonės tuojau sužino apie milžinišką profesoriaus Vytauto Landsbergio nuveiktą darbą dėl savo šalies ir jos žmonių, ypač lemtingu nepriklausomybės atkūrimo ir atsiskyrimo nuo buvusios Sovietų Sąjungos metu. Nuo to laiko jo pastangos dėl bendrojo valstybės gėrio niekada nesiliovė.
Šis iškilmingas Seimo posėdis yra skirtas profesoriaus Vytauto Landsbergio 90-ajam jubiliejui paminėti. Devynios dešimtys metų yra neabejotinai daug žmogaus gyvenime. Biblijoje, Psalmių knygoje, rašoma: „Gyvename 70 metų, o jei tvirtesni, tai gal ir visus 80, bet tų metų dauguma – tik triūsas ir vargas. Jie greitai prabėga ir mes išskubame.“ Išmintis, liudijanti šioje trumpoje ištraukoje, mums visiems duoda peno mąstymui.
Šiandien mes visi džiaugiamės būdami liudininkais fakto, kad jūs, brangus profesoriau ir pripažintasis Lietuvos valstybės vadove, lengvai pranokote ne tik 70 metų, bet ir 80 metų, ir sulaukėte 90-ies. Tik vienas Dievas žino, kiek etapų jūs įveiksite dar.
Per šiuos 90 metų jūs pats matėte laikus, kuomet jūsų žmonės kentė sunkų triūsą ir vargą, svetimoms kariuomenėms brutaliai užėmus kraštą, Antrojo pasaulinio karo metu baisias žmonių netektis, neteisėtą Lietuvos aneksiją, kuri lėmė dešimtmečius trukusią komunistinę sovietų okupaciją. Nepaisant visų sunkumų, jūs kartu su visais patriotais lietuviais išlaikėte gyvą tikėjimą ir svajonę atgauti laisvę ir vėl atkurti demokratinę ir suverenią valstybę ir jūs tapote savo šalies išsilaisvinimo ir atgimimo vedliu.
Mūsų gyvenimo metai iš tiesų greitai prabėga. Vis dėlto jūsų vardas jau yra gerai žinomas ir tikrai bus prisimenamas ateityje kaip vieno iš atkurtos Lietuvos Respublikos tėvų. Dėl to aš tikiu, kad dabar išsakau jausmus visų garbių šiandienos susirinkimo dalyvių, kurie trokšta išreikšti nuoširdžius sveikinimus ir geriausius linkėjimus jums sulaukti dar daug ilgų, laimingų ir sveikatos metų. Tegul Visagalio Dievo palaiminimas visada lydi jus ir visus ištikimus, drąsius ir kilnius Lietuvos žmones. Laimingų ir ilgiausių metų! Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkoju Jo Ekscelencijai arkivyskupui daktarui Petarui Antunui Rajičiui. Kviečiu pasisakyti Seimo narį, Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės Akto signatarą, pirmąjį Atkuriamojo Seimo Užsienio reikalų komisijos pirmininką ir deryboms su Sovietų Sąjunga ir deryboms su Rusijos Federacija delegacijų narį Emanuelį Zingerį.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, Seimo nario Emanuelio Zingerio kalba
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Aš tikiuosi, kad ten viskas saugu. Gerbiama Seimo Pirmininke ir pirmiausia atkurtos Lietuvos valstybės vadove, profesoriau Vytautai Landsbergi! Metai bėga nenumaldomai. Tai buvo mūsų visų reikalas – Sąjūdis. Tai buvo visų partijų, kurios buvo užgožtos ir veikė pusiau pogrindyje Lietuvos okupaciniu laikotarpiu, reikalas, Katalikų Bažnyčios reikalas, Jono Pauliaus II reikalas – Lietuvos valstybės atkūrimas. Tai nebuvo taip formalu, kaip dabar atrodytų, gerbiamieji kolegos, Seimo nariai, signatarai ir diplomatinio korpuso atstovai, Vyriausybės nariai, gerbiama premjere. Tai buvo, žinoma, reikalas, susijęs su įrodymu, kad mes esame tikri ir autentiški. Jeigu galima, neužmirškite, kad 1989 metais, gerbiama Pirmininke, lapkričio 9–10 dienomis žlugo Berlyno siena, o tik po metų spalio 3 dieną įvyko Vokietijos susivienijimas. Varšuvos pakto pabaiga buvo paskelbta Vaclavo Havelo 1991 m. liepos 1 d. Tai jūs galite įsivaizduoti, kokia eilė, kokia buvo mūsų eiga, kai dauguma manė, kad mes esame Sovietų Sąjungos dalis, o mes sakėme (čia yra ir tuometinės komisijos narių, Laima Andrikienė ir ponas Eugenijus Gentvilas, signataras, yra čia, salėje), tai visi atsimename, ką mums sakė: Sovietų Sąjungų išlaisvinimas vėliau, vėliau Sovietų Sąjungos vidinės tvarkos dalykas bus svarstomas, o mes sakėme, mes nesame ir niekada nebuvome jų dalimi, mes ne jie. Lietuvos žmonės niekada savęs nesutapatino su tais 1940 metų visokiais fiktyviais referendumais, aneksija, Molotovo–Ribentropo pakto sąmokslu, mes buvome visada laisvi ir mums atstovavo ambasados, Vyriausybė išorėje. Vyriausybė išorėje, mieli bičiuliai, turėjo mus pripažinti irgi 1988–1989 metais. Atsimenu pokalbį su Stasiu Lozoraičiu, atsimenu pokalbį su Antanu Bačkiu, jie turėjo pripažinti, kad mes esame tęstinumas. Šitas pirmas susijungimas tarp mūsų ir mūsų išeivijos įvyko.
Antras priminimas, mūsų pripažinimas kaip ne sovietų dalies buvo automatiškai įvykdytas Jungtinių Amerikos Valstijų, kurios atmetė virš 20 Sovietų Sąjungos notų, kad būtų atimta mūsų ambasada, pripažintos Baltijos šalys kaip okupacijos dalis, bet įvyko nepaprastas lūžis. Sąjūdžio autentika. Ne, profesoriau Vytautai Landsbergi, ne step by step. Aš atsimenu, mes Sąjūdyje vadinome tai tokiu juokeliu – Stepas po Stepo, tai reiškė realistinę politiką, kuri buvo atseit kai kurių žmonių Vilniuje dėliojama, kad turi būti žingsnis po žingsnio. O Sąjūdis, ne nomenklatūrinis Sąjūdis, tai tie žmonės, kurie visą gyvenimą pralaikė Lietuvos nepriklausomybės laikų knygas savo lentynose, kurie jautė tęstinumą, atgaivino Lietuvą. Štai aš atsimenu tokią akimirką, kuri buvo neskelbta, kai Sąjūdžio jaunimas ir man dalyvaujant atvyko pas jus į namus ir paprašė jūsų tapti pirmininku, Sąjūdžio pirmininku, Sąjūdžio pirmininku, ir jūs pasakėte labai svarbius žodžius. Jūs ne iš karto sutikote, jūs pagalvojote ir pasakėte, kuo mums visa tai gresia, jūs pasakėte ir man, kuo man gresia, turiu galvoje Antrąjį pasaulinį karą ir artėjančią žydų tautos poziciją, ypač Izraelyje. Bet Izraelyje tuo metu buvo jūsų mamos Teisuolių galerijoje didžiulis ženklas, prie kurio buvo hebrajiškas užrašas „Lietuva“ – „Lita“. Man tas dalykas buvo nepaprastai jaudulingas. Aš buvau jaunas žmogus, dabar aš galvočiau, kad turėčiau atstovauti tuometiniam Sąjūdžio jaunimui, ir tuometinis Sąjūdžio jaunimas jus surado ir jūs mums taip pasakėte. O po to jūs manęs paklausėte, ar žinai, Emanueli, kaip sudaroma simfonija – preliudija, po to į galą allegro. Jūs man tada pasakėte, kad tai bus kompozicija – Lietuvos valstybės atkūrimas. Tai buvo kompozicija, aišku, ir su fugos, ir su kitais ženklais, bet ta kompozicija, žinoma, atsirėmė į tai, kad mes ėjome į nepriklausomybę, gerbiama Seimo Pirmininke, ne iš Maskvos malonės, ne iš jų malonės. Mes derėjomės su jais, jūs paminėjote abi derybų komisijas, ir su nuostabiais rusų demokratais, Boriso Jelcino grupe, ir su Sovietų Sąjungos Ryžkovo vyriausybine grupe. Bet vėliau man Borisas Nemcovas pasakė, prieš pat mirtį, prieš jį nužudant prie Kremliaus, jis pasakė man lemtingus žodžius: „Net mums, drąsiems demokratams, 1990 metais jūsų profesorius Vytautas Landsbergis buvo per daug.“ Čia įdomūs žodžiai nuostabaus, šviesaus žmogaus Boriso Nemcovo, kurį nužudė, aš manau, ko gero, Kremliaus vadovo nurodymu prie Kremliaus sienos. Net demokratams tas atskyrimas ir susijungimas su ikikarine Lietuva, o jis vėliau pavirto į Konstitucijos, mes ką tik minėjome, 1938 metų atkūrimo momentą, o po to ir mūsų Konstitucija, buvo per daug, kadangi mes aiškiai pasakėme – ne, jokių Rytų erdvių. Tai vėliau pavirto į įstatymą.
O po to pasakėme, visa Lietuva, gerbiami diplomatai, mes tada pasakėme: visa Lietuva turi gauti Lietuvos pilietybę. Ir tada išėjo įstatymas visiems, neutralizavęs visus uždarų dėžučių darbininkus, kurie čia rinkosi paskatinti Maskvos pajėgų, norėdami šturmuoti Seimą Sausio 13-ąją ir prieš porą dienų. Bet jie neteko pagrindo, jie buvo neutralizuoti mūsų atvirumu, mūsų atviros visuomenės pasiūla jiems: prisijunkite prie mūsų. Žinoma, tai nebuvo Lenkijos darbininkai ir lenkų „Solidarumas“, kuris mums buvo šviesa ir kelrodis.
Atsimindamas tuos laikus, aš norėčiau pasakyti dar vieną žodį apie mūsų kryptį į Šiaurę. Ir su kuo tai labai susiję, aš dabar jums paskysiu iš esmės. Kryptis į Šiaurę, į Šiaurės valstybes buvo ne veltui. Jinai buvo susijusi su tuo, kad jie mus atsiminė. Kaimynai atsiminė – Švedija, Suomija, Norvegija, ypač Islandija, Danija. Atsiminė mūsų kaimynystę ir atsiminė nepriklausomą Lietuvą dar iš savo tėvų laikų, kad čia pat, už jūros, buvome mes. Ir teko kreiptis į juos per šį jausmą: ar jūs atsimenate, kad mes buvome nepriklausomi, laisvi kaimynai? Ir pasakė – taip, atsimename.
O po Sausio 13-osios – mūsų pasipriešinimas. Buvo Islandijos atsakas. Kodėl iš dalies Islandija mus pripažino? Dar nesugriuvus Sovietų Sąjungai, ne iš Maskvos malonės, ne po 1991 m. rugpjūčio 19 d. Islandija mus pripažino todėl, kad parodėme pasipriešinimą, pasipriešinimą čia. Seimas, Atkuriamasis Seimas, parodė pasipriešinimą smurtinei jėgai ir todėl Islandija mus pripažino.
Todėl Ukrainai šiandien už pasipriešinimą, už kovą už laisvę priklauso pasaulinis pripažinimas ir narystė NATO. Ji turėtų įvykti artimiausiu metu. Mes pradėjome išlaisvinimą, jūs jį pabaigėte po 32 metų ir ačiū jums už šias kovas. Leiskite, jeigu galima, Seimo Pirmininke, prieš mano akis yra gal kai kam žinomas, ką tik atėjęs Prezidento Volodymyro Zelenskio pasveikinimas, kuris skamba taip: „Ukraina visada prisimins ir labai vertins, kad būtent jūs, profesoriau Landsbergi, 1991 m. rugpjūčio 24 d. pasirašėte pirmąją sveikinimo su Ukrainos nepriklausomybės diena telegramą“.
Grįždamas prie esmės aš pasakyčiau taip. Spausdinant Lietuvoje laikraščius visomis kalbomis (čia turėtų būti Petras Vaitiekūnas, kuris tai darė Sąjūdžio vardu), ukrainiečių, gruzinų, armėnų kalba, matant čia, tarp kitko, buvusį Armėnijos Liaudies fronto vieną iš vadovų, dabartinį Armėnijos ambasadorių, ir mūsų įvykdytą pirmąjį Armėnijos, profesoriau, jūsų iniciatyva, pirmąjį Armėnijos pripažinimą Sovietų Sąjungai nesugriuvus, kadangi mūsų veiksmai Sovietų Sąjungai nesugriuvus buvo patys svarbiausi, ir tie 17 mėnesių po kovo 11-osios iki rugpjūčio 19-osios buvo patys svarbiausi parodant, kad mes turime savo eigą ir laisvę, kad mes esame atskiri nuo Maskvos malonės.
Šita eiga padarė taip, kad dabar daugelis šalių, žiūrėdamos, profesoriau, į jūsų tuometinę kartu su mumis vykdytą kompoziciją, į tuometinę čiurlioniadą, pakartotą atsimenant Mikalojaus Konstantino Čiurlionio „Miške“ ir „Jūra“ simfonines poemas ir atsimenant jūsų poemą, kuri vadinosi „Lietuva“. Mes džiaugiamės, kad daugelis valstybių gali sekti šitos simfonijos struktūra, kuri paremta laisve.
Ir šiaip norėčiau pabaigoje pajuokauti, nes turbūt šis tonas turėtų būti šiandien irgi leistinas. Čia atsinešiau, kolegos saugo. Aš atsimenu, už nugaros labai galingas ironiškas žvilgsnis gali staiga nušvisti. Bet atsimenu šachmatininkus pokario meto ir jų, tų jau pagyvenusių, pasakymus: profesorius Vytautas Landsbergis įveikdavo net mus, žydų kilmės šachmatininkus. (Juokas salėje) Žinote, ta proga aš tokį dalyką sugalvojau, kad jūs tęstumėte savo gambitą, tęstumėte savo šachmatus (jeigu leisi, Matai, ačiū už saugumą), įteikti profesoriui, kad jis tęstų savo pasaulinio lygio šachmatų partiją. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkoju gerbiamajam Emanueliui Zingeriui.
Gerbiami kolegos, minėjimo dalyviai, svečiai, Nepriklausomybės Akto signatarai, Jūsų Ekscelencijos ambasadoriai, minėjimą, skirtą atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovo Vytauto Landsbergio 90-mečiui paminėti baigėme. Dėkoju visiems. (Plojimai)
Skelbiu 5 minučių techninę pertraukėlę ir grįšime į posėdį.
Pertrauka
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, kviečiu užimti savo vietas ir skelbiu registraciją.
Užsiregistravo 83 Seimo nariai.
10.32 val.
Seimo seniūnų sueigos patikslintos 2022 m. lapkričio 3 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės 1-2 klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. A. Vyšniauskas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiama Pirmininke, frakcijos vardu norėčiau pasiūlyti išbraukti du klausimus iš darbotvarkės. Pirmasis būtų Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projektas Nr. XIVP-2147. Norime dar iki antradienio šiek tiek pasitarti.
Antrasis būtų Atmintinų dienų įstatymo projektas Nr. XIVP-1511. Čia dėl gegužės 9 dienos paskelbimo genocido Ukrainoje diena. Iniciatoriai, kiek žinau, dar nori pasitarti su ukrainiečių bendruomene dėl tikslesnių formuluočių.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prašom. L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Pirmiausia, aš ne dėl darbotvarkės. Norėčiau visų jūsų vardu šiandien pasveikinti Prezidentą V. Adamkų su gimtadieniu ir palinkėti sveikatos. Manau, kad savo plojimais mes galime jį pasveikinti ir džiaugtis juo. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkoju. L. Jonaitis.
L. JONAITIS (LSDPF). Gerbiami kolegos, noriu paprašyti, kad rezoliucijos „Dėl žvyrkelių per gyvenvietes asfaltavimo programos tęstinumo ir valstybinės reikšmės kelių priežiūros, plėtros, rekonstrukcijų ir remonto“ projektą mes galėtume perkelti į rytinį posėdį, nes yra išbraukti keli klausimai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. K. Starkevičius. Prašom.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Laba diena. Aš siūlyčiau palengvinti darbotvarkę ir išbraukti vieną klausimą, tai yra Akcinių bendrovių įstatymą. Gautos Teisės departamento išvados ir komitetui jas reikia apsvarstyti.
PIRMININKĖ. Komiteto vardu, ar ne? Gerai. Dėkoju.
Pasiūlymai gauti, apsispręskime. A. Vyšniauskas frakcijos vardu prašo šiandieną išbraukti iš darbotvarkės projektą Nr. XIVP-2147. Kadangi patys iniciatoriai prašo, tai siūlau bendru sutarimu. Ar galime bendru sutarimu? Nėra reikalaujančių balsuoti, pritarta.
Projektas Nr. XIVP-1511, dėl atmintinų dienų. Taip pat iniciatorius prašo. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
L. Jonaitis prašo rezoliucijos dėl žvyrkelių projektą Nr. XIVP-2206 perkelti į rytinę darbotvarkę. Priminsiu, kad įrašyta vakarinėje darbotvarkėje. Balsuojame. Kas pritariate siūlymui perkelti į rytinę darbotvarkę, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 114: už – 51, prieš – 36, susilaikė 27. Pasiūlymui nepritarta. Klausimas lieka popietinėje darbotvarkėje.
K. Starkevičius komiteto vardu prašo šiandieną nesvarstyti projekto Nr. XIVP-1854, nes yra gauta Teisės departamento išvada. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Nematau reikalaujančių balsuoti. Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl visos darbotvarkės. Ar galime jai pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame. Balsuojame dėl darbotvarkės.
Balsavo 115: už – 79, prieš – 1, susilaikė 35. Darbotvarkei pritarta.
10.37 val.
Vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 131, 30, 32, 33, 34 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1932(2)ES (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-3.1 klausimas – Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-1932(2). Priėmimo stadija.
Priėmimas pastraipsniui. Šį įstatymo projektą sudaro septyni straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų dėl šio klausimo užsirašiusių nėra. Balsuosime numatytu laiku. Primenu, kad šiandieną pirmasis balsavimo intervalas yra numatytas nuo 11 val. 25 min.
10.37 val.
Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo Nr. X-1809 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo devintuoju6 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1933(2)ES (priėmimas)
Lydimasis 1-3.2 klausimas – projektas Nr. XIVP-1933(2). Norėčiau pakviesti į tribūną gerbiamą S. Šedbarą, nes dėl vieno iš straipsnių yra gauta pastaba.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti 1 straipsniui bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio nėra gauta pasiūlymų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 3 straipsnio yra gauta Teisės departamento pastaba. Prašom, gerbiamas pirmininke.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Teisės departamentas išsakė pasiūlymą patikslinti ieškinio dėl vartotojų teisių arba viešojo intereso gynimo sąvoką. Komitetas šįryt buvo susirinkęs, apsvarstė šį pasiūlymą, jam pritarė ir patikslino tą vietą, dėl kurios Teisės departamentas buvo išsakęs savo pasiūlymą. Komiteto posėdyje dalyvavo 8 komiteto nariai ir visi balsavo už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pritarti 3 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabą? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Balsuosime numatytu laiku.
10.39 val.
Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 158 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1938(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-4 klausimas – Administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-1938(2). Priėmimo stadija.
Šį pakeitimą sudaro vienas straipsnis. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Balsuosime numatytu laiku.
10.40 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 128, 141, 142 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 1741 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1902(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-5 klausimas – Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimo projektas Nr. XIVP-1902(2). Vėl norėčiau pakviesti į tribūną gerbiamą S. Šedbarą. Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1, 2, 3 ir 4 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš šių straipsnių pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 5 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Prašau.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Teisės departamentas atkreipė dėmesį, kad, kol svarstėme projektą, praėjo įstatymo projekte numatyta įsigaliojimo diena – lapkričio 1 diena, tai siūloma gruodžio 1 diena. Komitetas šiandien svarstė ir visų aštuonių dalyvavusiųjų balsais už buvo pritarta, kad šis įstatymas įsigaliotų šių metų gruodžio 1 dieną.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pritarti 5 straipsniui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Balsuosime numatytu laiku.
10.41 val.
Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo Nr. XII-2769 2, 3, 7, 12, 24, 28, 31, 33, 34 ir 43 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1787(2)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6.1 klausimas – Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-1787(2). Priėmimo stadija. Jį sudaro 11 straipsnių. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš šių straipsnių pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Balsuosime numatytu laiku.
10.41 val.
Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 22, 221, 231 ir 251 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1788(2)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6.2 klausimas – lydimasis Vartojimo kredito įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-1788. Sudaro penki straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų dėl šio lydimojo užsirašiusių taip pat nėra.
10.41 val.
Mokėjimų įstatymo Nr. VIII-1370 2, 3, 54, 76 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1927(2)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 1-7.1 klausimas – Mokėjimų įstatymo Nr. VIII-1370 keturių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1927(2). Priėmimo stadija. Šį įstatymo pakeitimą sudaro šeši straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų dėl viso yra užsirašęs kalbėti G. Paluckas. Jis kalbės prieš. Gerbiamas Gintautai, dėl Mokėjimų įstatymo pakeitimo projekto. Prašau.
G. PALUCKAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, nors neturiu daug vilties, jog priėmimo stadijoje visi bus įsigilinę ar išgirs tuos argumentus, bet noriu atkreipti dėmesį, jog, atrodo, tokia paprasta įstatymo pataisa iš principo labai stipriai pažeidžia asmens teisę į privatumą ir sudaro finansų įstaigoms ir bankams galimybę neterminuotą laikotarpį iš esmės saugoti itin specifinius duomenis apie savo klientus. Tie specifiniai duomenys yra skirstomi į kategorijas. Būtent čia, 54 straipsnio pataisose, yra kalbama apie specialių kategorijų asmens duomenis. Aš išvardinsiu, kas tai yra, kolegos, kad jūs šiek tiek irgi suprastumėte. Tai yra duomenys, atskleidžiantys rasinę, etninę kilmę, politines pažiūras, religinius ar filosofinius įsitikinimus, narystę profsąjungose, taip pat genetiniai duomenys, biometriniai duomenys, kai jie tvarkomi konkrečiai nustatant fizinio asmens tapatybę, sveikatos duomenys arba duomenys apie fizinio asmens lytinį gyvenimą ir lytinę orientaciją.
Iš principo aš niekaip nesuprantu, kodėl bankui reikėtų lįsti į mano miegamąjį ir aiškintis, ką aš ten darau, su kuo aš ten darau? Kodėl reikėtų aiškintis ir rinkti informaciją apie įvairias politines pažiūras? Ar bus atsisakoma man paslaugas teikti dėl to, jeigu aš būsiu dešinysis ar kairysis? Iš principo šia įstatymo nuostata tos pataisos stipriai išplečia bankų teises nesant poreikio. Tuo tarpu asmens teises tokią informaciją paprašyti… reikalauti tokią informaciją panaikinti, išbraukti ar nekaupti lieka reguliuoti tik europinis Bendrasis asmens duomenų apsaugos reglamentas. Mano galva, yra pažeistas balansas, todėl, kolegos, siūlyčiau susilaikyti arba nepritarti įstatymo nuostatų pakeitimams. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau dėl motyvų užsirašiusių nėra. Apsispręsime dėl šio pakeitimo balsuoti numatytu laiku.
10.44 val.
Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo Nr. XI-1868 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1928(2)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 1-7.2 klausimas – lydimasis Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-1928. Priėmimo stadija. Šį pakeitimą sudaro du straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš šių straipsnių pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų užsirašiusių nėra.
10.45 val.
Mokėjimo įstaigų įstatymo Nr. XI-549 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1929(2)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 1-7.3 klausimas, tai yra taip pat lydimasis – Mokėjimo įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1929(2). Jį sudaro du straipsniai. Dėl jų pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų užsirašiusių taip pat nėra. Balsuosime numatytu laiku.
10.46 val.
Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo Nr. IX-1011 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-285(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-9 klausimas. Primenu, darbotvarkės 1-8 klausimą išbraukėme komiteto prašymu. Taigi darbotvarkės 1-9 klausimas – projektas Nr. XIVP-285(3). (Balsai salėje) Kadangi dėl 1-9 klausimo – Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo yra gautos dvi Seimo narių pataisos, mes turėsime apsispręsti dėl jų balsavimo metu, taigi atidedu šį klausimą, iki prasidės balsavimo intervalas.
Kitas darbotvarkės klausimas – 1-10. Projektas Nr. XIVP… (Šurmulys salėje) Minutėlę.
10.47 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 4, 10, 11, 15, 27, 28, 35, 38, 39, 48, 52, 53, 56, 58, 60, 65, 66, 67, 69, 71, 72, 721, 73, 753, 77, 85 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 641 straipsniu įstatymo Nr. XIV-1257 19 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2019(2) (priėmimas)
Kadangi šiek tiek lenkiame darbotvarkę, apsvarstykime popietinės darbotvarkės 2-1 klausimą – Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 daugelio straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo nauju straipsniu įstatymo projektą Nr. XIVP-2019(2). Tai yra taip pat priėmimo stadija. Jį sudaro du straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta, tačiau yra Teisės departamento redakcinio pobūdžio pataisa. Jai komitetas pritarė. Ar galime pritarti patobulintam projektui pagal Teisės departamento pastabą dėl dviejų straipsnių? Nematau prieštaraujančių. Pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų dėl Mokslo ir studijų įstatymo užsirašiusių nebuvo. Balsuosime ir dėl jo balsuoti numatytu laiku.
10.49 val.
Seimo nutarimo „Dėl Tomo Blinstrubio skyrimo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariu“ projektas Nr. XIVP-2105(2) (svarstymas ir priėmimas)
Dabar grįžtame prie darbotvarkės 1-10 klausimo – Seimo nutarimo „Dėl Tomo Blinstrubio skyrimo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariu“ projektas Nr. XIVP-2105(2). Pranešėjas – K. Masiulis, tačiau jo nėra. Gal galėčiau pakviesti gerbiamą R. Jušką, kad pristatytų Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą dėl kandidato į Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos narius.
R. JUŠKA (LSF). Komitetas svarstė ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. K. Masiulis buvo užsirašęs svarstymo stadijoje diskutuoti, tačiau jo šiuo metu salėje nėra. Taip pat atsiklausime kandidato, ar norėtų pasisakyti? Ne.
Priėmimo stadija. Dėl motyvų užsirašiusių dėl 1-10 klausimo taip pat neturime. Primenu, kolegos, kad slaptas balsavimas yra numatytas tarp 13 val. 20 min. ir 13 val. 35 min.
Šiek tiek lenkiame darbotvarkę, taigi paimsime porą klausimų iš posėdžio pabaigos. E. Pupinis labai norėtų mums pristatyti rezervinius klausimus.
10.52 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Virginijaus Jurgaičio peticijos“ projektas Nr. XIVP-2167 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Rezervinis 1 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Virginijaus Jurgaičio peticijos“ projektas Nr. XIVP-2167. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Peticijų komisija V. Jurgaičio peticiją iš esmės išnagrinėjo šių metų spalio 12 dienos posėdyje, priėmė sprendimą teikti Seimui išvadą atmesti peticijoje pateiktus pasiūlymus indeksuoti baudų dydžius, numatytus Baudžiamojo kodekso 47 straipsnyje, vadovaujantis ne minimaliojo gyvenimo lygio, bet minimaliosios mėnesinės algos rodikliu, taip pat atitinkamai pakeisti bausmių sudėjimo ir keitimo taisykles, įtvirtintas Baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje.
Peticijų komisija šį sprendimą priėmė atsižvelgusi į Teisingumo ministerijos pateiktą nuomonę, kad šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas ir baudžiamajame įstatyme įtvirtinti baudos bausmės dydžiai sudaro visas galimybes efektyviai šios bausmės potencialą išnaudoti kovoje su nusikalstamomis veikomis, ypač korupcinėmis ir kitomis, kurios pasižymi savanaudiškumo požymiais. Galiojantis teisinis baudos bausmės reglamentavimas nekelia praktinių šios bausmės taikymo problemų ir atitinka tarptautinius Lietuvos įsipareigojimus.
Iš esmės visos Baudžiamajame kodekse įtvirtintos skaitinės vertės skaičiuojamos pagal minimaliojo gyvenimo lygio dydį, tai reiškia, kad pareiškėjo siūlymas bei Baudžiamojo kodekso 47 ir 65 straipsnio nuostatos neišvengiamai lemtų ir visų Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies nuostatų, susijusių su minimaliojo gyvenimo lygio rodikliu, pokyčius. Tai neabejotinai turėtų neigiamos įtakos Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies normų sistemiškumui ir vientisumui. Prašome į tai atsižvelgti ir pritarti komisijos išvadai atmesti gerbiamojo V. Jurgaičio peticiją.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pateikimą. Klausti užsirašiusių nėra. Po pateikimo dėl motyvų užsirašiusių nėra. Svarstymas. Diskutuoti nėra norinčių. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Priėmimas. Dėl motyvų dėl šio klausimo užsirašiusių… Dėl motyvų priėmimo stadijoje užsirašiusių taip pat neturime. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
10.52 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Dianos Lopaitienės peticijos“ projektas Nr. XIVP-2168 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Rezervinis 2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Dianos Lopaitienės peticijos“ projektas Nr. XIVP-2168. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Peticijų komisija D. Lopaitienės peticiją iš esmės išnagrinėjo šių metų spalio 12 dienos posėdyje, priėmė sprendimą teikti Seimui išvadą atmesti peticijoje pateiktus pasiūlymus papildyti Teritorijų planavimo įstatymą nuostatomis, įtvirtinančiomis valstybės poreikiams rezervuotos teritorijos sąvoką, teritorijų rezervavimo valstybės poreikiams panaikinimo tvarką, pasikeitus valstybės poreikiams rezervuotose teritorijose, informacijos apie teritorijų rezervavimą valstybei svarbiems projektams viešinimo tvarką.
Peticijų komisija šį sprendimą priėmė atsižvelgusi į Aplinkos ministerijos pateiktą nuomonę, kad galiojantis teisinis reguliavimas įtvirtina galimybę suinteresuotai visuomenei susipažinti su rengiamais teritorijų planavimo dokumentais ir dalyvauti jų rengimo procese. Teritorijų planavimo viešinimo procedūros yra nustatytos Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnyje, taip pat įstatyme įtvirtinta, kad teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų tvarka, atsižvelgiant į teritorijų planavimo dokumentų rūšį ir lygmenį, nustatoma Vyriausybės tvirtinamuose Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatuose. Peticijoje pateikti siūlymai Teritorijų planavimo įstatyme numatyti rezervuotų teritorijų sąvoką ir teritorijų rezervavimo valstybės poreikiams panaikinimo tvarką yra pertekliniai ir nedera su galiojančiu teisiniu reguliavimu, kadangi Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane nurodytos valstybės poreikiams rezervuotos teritorijos nėra konkrečiai nustatomos teritorijos su jose taikomais veiklos apribojimais ir jų apibūdinimas šiame norminiame teisės akte yra pakankamas.
Nepaisant to, kad galiojantis teisinis reguliavimas įtvirtina galimybę suinteresuotai visuomenei susipažinti su rengiamais teritorijų planavimo dokumentais ir dalyvauti jų rengimo procese, viešinimo procedūros neužtikrina veiksmingo visuomenės supažindinimo su teritorijų planavimo dokumentais, todėl Peticijų komisija kreipėsi į Aplinkos apsaugos komitetą ir Kaimo reikalų komitetą su siūlymu spręsti informacijos viešinimo problemas. Prašome atsižvelgti ir pritarti komisijos išvadai.
PIRMININKAS. Dėkoju už pristatymą. Užsirašė klausti L. Nagienė, tačiau šiuo metu salėje jos nėra. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Diskutuoti užsirašiusių taip pat neturime. Nėra užsirašiusių. Dėl motyvų užsirašiusių taip pat nėra.
Priėmimas. Priėmimo stadija. Dėl motyvų užsirašiusių taip pat nėra. Taigi balsuosime numatytu laiku.
10.55 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Teodoro Ismailovo peticijos“ projektas Nr. XIVP-2169 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas, rezervinis 3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Teodoro Ismailovo peticijos“ projektas Nr. XIVP-2169. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Peticijų komisija T. Ismailovo peticiją iš esmės išnagrinėjo šių metų spalio 12 dienos posėdyje ir priėmė sprendimą teikti Seimui išvadą atmesti šioje peticijoje pateiktus pasiūlymus pakeisti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalį ir panaikinti darbo su vaikais draudimus asmenims, kuriems yra išnykęs arba panaikintas teistumas už sunkius nusikaltimus, nesusijusius su nepilnamečiais asmenimis.
Peticijų komisija šį sprendimą priėmė atsižvelgusi į Teisingumo ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Seimo kanceliarijos Teisės departamento nuomonę, kad Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyti darbo su vaikais apribojimai yra skirti tam, kad būtų užtikrinamos vaiko teisės ir jų geriausi interesai, nes siekiant apsaugoti vaikus, kaip vieną iš pažeidžiamiausių visuomenės grupių, yra itin svarbu, kad su jais dirbtų atsakingi, dori, profesionalūs ir tam darbui tinkantys asmenys. Ieškant pusiausvyros tarp vaiko teisių apsaugos ir jų geriausių interesų užtikrinimo ir asmens teisės užsiimti pasirinkta profesine veikla, prioritetas turėtų būti teikiamas vaiko teisių apsaugai ir geriausių vaiko interesų užtikrinimui, nes jis dėl savo fizinių ir psichinių savybių yra ypač pažeidžiamas.
Prašome į tai atsižvelgti ir pritarti komisijos išvadai atmesti gerbiamo T. Ismailovo peticiją.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatymą. Užsirašiusių klausti nėra. Dėl motyvų po pateikimo taip pat užsirašiusių neturime. Svarstymo stadijoje diskutuoti norinčių nėra. Dėl motyvų po svarstymo užsirašiusių nėra.
Priėmimas. Priėmimo stadijoje dėl motyvų užsirašiusių taip pat neturime. Taigi apsispręsime balsuodami numatytu laiku.
10.58 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 1999 m. lapkričio 11 d. nutarimo Nr. VIII-1408 „Dėl Seimo Peticijų komisijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2174 (pateikimas)
Ir paskutinis rezervinis 4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 1999 m. lapkričio 11 d. nutarimo Nr. VIII-1408 „Dėl Seimo Peticijų komisijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2174. Prašom, gerbiamas pirmininke.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Seimo nutarimo projektas parengtas Lietuvos Respublikos Seimui priėmus sprendimą tenkinti A. Sodonio peticijoje pateiktą pasiūlymą pakeisti Seimo Peticijų komisijos nuostatus ir nustatyti, kad Seimo Peticijų komisija pareiškėjui siunčia specialių ekspertų, valstybės institucijų, mokslo ir studijų institucijų, švietimo įstaigų išvadas ir kitokią medžiagą. Manytina, kad pareiškėjo, žinančio valstybės ar kitų institucijų poziciją dėl peticijos turinio, dalyvavimas Peticijų komisijos posėdžiuose būtų efektyvesnis, veiksmingesnis. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų norėtų paklausti A. Kubilienė. Prašom likti.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš iš tikrųjų pritardama šiai formuluotei noriu atkreipti dėmesį, kad man iš tikrųjų užkliuvo tai, kad visa ši informacija gali būti pateikta, jei yra gautas pareiškėjo ar jo atstovo pageidavimas. Ar jums neatrodo, kad tai yra papildomas biurokratinis toks apsunkinimas? Ar projekto iniciatoriai neprieštarautų pasiūlymui, kad peticijos pareiškėjas ir jo atstovas būtų supažindinti su visa projekto siūloma informacija be atskiro prašymo pareiškimo?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Bet iš tikrųjų šiuo atveju dažnai net patys pareiškėjai, pateikę peticiją, nesikreipia, net nedalyvauja posėdžiuose. Paprasčiausiai jie pateikia savo peticiją. Nežinau, jei žmogus pateikia peticiją, nedalyvauja posėdyje, tai ar jam yra labai svarbu. Jis išdėsto savo nuomonę. Šiuo atveju nemanyčiau, kad reikėtų apkrauti tokiu biurokratiniu mechanizmu – būtinai išsiuntinėti visus dokumentus. Manau, kad taupydami tam tikrus resursus ir medžiagas tikrai turėtume siųsti tik tiems, kurie paprašo. Paprašyti galime įvairia forma, netgi elektroniniu paštu. Nemanau, kad apsunkintų tą teikėją paprašyti parašius elektroninį laišką, o siuntinėti nemažos apimties dokumentus, manau, yra netikslinga. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju, jūs atsakėte į klausimą. Po pateikimo dėl motyvų užsirašė kalbėti A. Kubilienė. Už.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš iš dalies pritardama šitam pasiūlymui vis dėlto atkreipsiu jūsų dėmesį, kad ne visada teikėjai gali ir turi galimybių atvykti. Manau, kad tai yra papildomas biurokratinis kliuvinys susipažinti su visa ta medžiaga. Iš tikrųjų neišgirdau atsakymo, ar jūs neprieštarautumėte, kad jeigu būtų pateiktas pasiūlymas, kad nebūtų šito prašymo, o tiesiog visiems iniciatoriams būtų išsiųsta ta medžiaga. Man atrodo, mes tada turėtume daugiau tokio demokratinio proceso. Bet iš esmės aš pritariu ir galvoju, kad tokia pataisa būtų vertinga. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norėtų trumpai pasisakyti E. Pupinis. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Iš tikrųjų, gerbiami kolegos, šiuo metu svarstomas konstitucinis Peticijų įstatymas, taip pat bus Statuto pakeitimas ir dar bus Peticijų komisijos veiklos nuostatai. Tai bus galima žiūrėti, tartis ir teikti siūlymus. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Taigi po pateikimo motyvai išsakyti. Per svarstymą diskutuoti užsirašiusių… Čia tik dėl pateikimo, taip, teisingai. Taigi apsispręsime balsuoti numatytu laiku. Primenu, tai bus 11 val. 25 min.
11.02 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. XIII-1896 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento kanceliarijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas (priėmimas)
Dabar pereiname prie 2-2 darbotvarkės klausimo – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento kanceliarijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes patvirtinimo“ pakeitimo“ projekto Nr. XIVP-2008(2). Tai yra priėmimo stadija. Šį pakeitimą sudaro tik vienas straipsnis. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti jam bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Balsuosime balsuoti numatytu laiku.
Kadangi esame šiek tiek sutaupę laiko, tai siūlyčiau tuomet apsvarstyti klausimus, susijusius su mūsų tarptautinėmis sutartimis.
11.04 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Austrijos Respublikos susitarimo dėl Lietuvos Respublikos ir Austrijos Respublikos sutarties dėl investicijų skatinimo ir apsaugos nutraukimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-1782(2) (svarstymas)
Pirmiausia 2-16 klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Austrijos Respublikos susitarimo dėl Lietuvos Respublikos ir Austrijos Respublikos sutarties dėl investicijų skatinimo ir apsaugos nutraukimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-1782. Svarstymo stadija.
Norėčiau pakviesti Užsienio reikalų komiteto pranešėją. Ar galėčiau pakviesti gerbiamą A. Vinkų, kad pristatytų Užsienio reikalų komiteto išvadą svarstymo stadijoje? Į tribūną, taip. Prašau. Dėkoju, gerbiamas Antanai. 2-16 klausimas, projektas Nr. XIVP-1782. Užsienio reikalų komiteto išvada po svarstymo.
A. VINKUS (LVŽSF). Ačiū. Spalio 10 dieną įvyko Užsienio reikalų komiteto posėdis ir komiteto sprendimas pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir Užsienio reikalų komiteto išvadai. Balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamas Antanai. Dar taip pat bus kitų klausimų, ar galėtumėte likti? Diskutuoti užsirašiusių po svarstymo neturime. Dėl motyvų dėl šio klausimo užsirašiusių taip pat nėra. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
11.05 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės susitarimo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtinės Karalystės Vyriausybės sutarties dėl kapitalo investicijų skatinimo ir jų apsaugos nutraukimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-1849(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas. Prašom.
A. VINKUS (LVŽSF). Komiteto sprendimas – pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir Užsienio reikalų komiteto išvadai.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
A. VINKUS (LVŽSF). Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Tai buvo 2-16 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIVP-1849.
Kitas darbotvarkės klausimas… Atsiprašau. Svarstymo stadijoje užsirašiusių diskutuoti neturime. Dėl motyvų užsirašiusių taip pat nėra.
11.06 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės susitarimo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės sutarties dėl investicijų skatinimo ir jų abipusės apsaugos nutraukimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-1949(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 2-17 klausimas.
A. VINKUS (LVŽSF). Spalio 10 dienos komiteto posėdis. Sprendimas – pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir Užsienio reikalų komiteto išvadai. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Tai buvo 2-17 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIVP-1949. Svarstymo stadijoje diskutuoti užsirašiusių nėra. Dėl motyvų užsirašiusių taip pat nėra. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
Kitas darbotvarkės 2-18 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIVP-2165. Atsiprašau.
11.07 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 463 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3422 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2048 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-22 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 463 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2048. Pateikimo stadija. Kviečiu į tribūną gerbiamą S. Šedbarą. Prašom. Pateikimo stadija.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kai Administracinių nusižengimų kodekso pataisų gausa ateina į Seimą, susiklostė situacija, kad dvi pataisos kalba apie tą patį dalyką. Vienas įstatymo projektas Nr. XIIIP-3422 jau yra įtrauktas į kitą projektą ir jį siūlome pripažinti netekusiu galios. Tai yra paprastas dalykas, kad būtų išvalyta teisinė sistema nuo perteklinių įstatymų projektų. Ir viskas. Daugiau čia jokios problemos nėra. Tiktai vieną projektą, netekusį aktualumo, pripažinti netekusiu galios.
PIRMININKĖ. Dėkoju už lakonišką pristatymą. Užsirašiusių klausti nėra dėl šio klausimo. Dėl motyvų užsirašiusių taip pat neturime. Taigi po pateikimo balsuosime jau netrukus.
Prašom. Dėl vedimo tvarkos.
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Gera diena, gerbiama Seimo Pirmininke. Gal yra kokia nors logika, kokius klausimus mes dabar svarstome? Mes dabar šokinėjame po tą darbotvarkę. Gal nuo pabaigos, kaip dažniausiai tradiciškai imdavome iš eilės, ir kylame į viršų? Ačiū.
PIRMININKĖ. Logika yra tokia. Kadangi balsuoti numatytas laikas netrukus prasidės, stengiamės paimti tuos klausimus, dėl kurių nėra registruotų siūlymų, kad galėtume apsvarstyti be didelių kliūčių ir nereikėtų balsavimo.
11.09 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 80 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2185 (pateikimas)
Kitas klausimas, jį siūlyčiau dabar apsvarstyti, yra 2-21 klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 80 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2185. Kviečiu gerbiamą E. Pupinį į tribūną.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Kaip žinome, šiuo metu yra rengiamas konstitucinis Peticijų įstatymas. Iš esmės jis yra rengiamas bendresnio pobūdžio. Kadangi jis bus taikomas ir savivaldybių, ir Vyriausybės, ir taip pat Seimo peticijų komisijoms, reikalingi tam tikri pataisymai paties Statuto, kad būtų teisingiau reglamentuotas ir suprastas visas Peticijų komisijos veikimas.
Iš tikrųjų pagrindinis dalykas, kad šiuo metu vis dėlto Peticijų komisija susiduria su tam tikromis problemomis, kuomet renka informaciją. Kai kada susiduriame su problema, kad vis dėlto tas grynai administracinis matymas, kuris ateina iš ministerijos, ne visada atspindi tam tikras galbūt politines nuostatas. Todėl mes kaip tik siūlome šiuo pakeitimu, kad vis dėlto kai kuriais atvejais Peticijų komisija gali prašyti nuostatų ir nuomonių iš komitetų ir komisijų. Neseniai taip pat susidūrėme su tam tikrais teritorijų planavimo dokumentais, kur, viena vertus, administraciškai viskas yra kaip ir aišku, kaip ir problemų nėra, tačiau yra tam tikrų niuansų, kurie yra esminiai, ir į juos reikėtų atsižvelgti. Iš tikrųjų komitetai, reikšdami savo nuomonę, galėtų siūlyti galbūt pritarti tai peticijai ir taip imtis nagrinėti giliau šį klausimą, ir galbūt daryti tam tikrus pakeitimus. Nors administraciškai viskas kaip ir gerai, peticijos tikslai gali būti pasiekti kitais keliais, tačiau labai svarbu, kad tai būtų daroma kuo efektyviau ir kad žmonės geriau suprastų tas visas nuostatas, kurios yra siūlomos peticijoje.
Taip pat yra tam tikrų problemų, kuomet mes gauname tam tikras… darome tam tikrą išvadą ir siūlome nepritarti peticijai. Šiuo atveju Peticijų komisijos sprendimą gali skųsti pats tos peticijos teikėjas. Tą skundą dėl peticijos iš esmės Seimas svarsto ir gali netgi pritarti. Toks reglamentavimas yra gana aiškus, kad iš tikrųjų išvadą dėl peticijos teikia Peticijų komisijos pirmininkas. Čia viskas gerai, tačiau tas visas skundas, sprendimas… kas galėtų keistis? Manome, kad tai taip pat galėtų teikti Peticijų komisijos pirmininkas, tačiau išvadą dėl to skundo turėtų rengti tikrai ne Peticijų komisija, nes čia turbūt turėtų būti interesų atskyrimas, kad vis dėlto Peticijų komisija pateikia išvadą nepritarti, po to pateikia tą patį skundą Seimui ir tada išvadą turi daryti kas nors trečias. Čia yra siūloma, kad tą išvadą ir nutarimą rengtų Seimo Etikos ir procedūrų komisija, taip atsirastų trečias asmuo, kuris, na, turbūt iš šono pasižiūrėtų į šią problemą, ar tikrai teisingai buvo atmesta peticija.
Maždaug tokie pagrindiniai dalykai, kuriais siūloma pakeisti šiuo metu galiojantį Statuto 80 straipsnį.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatymą. Jūsų paklausti nenori niekas. Po pateikimo dėl motyvų užsirašiusių nėra. Apsispręsime dėl šio klausimo balsuoti numatytu laiku.
11.14 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 547 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-779 (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 2-13 klausimas. Aš norėčiau pakviesti gerbiamą S. Šedbarą, kad pristatytų šį klausimą, tai yra Administracinių nusižengimų kodekso 547 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-779. Svarstymo stadija. Prašom pristatyti komiteto nuomonę.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas ilgokai šį projektą svarstė. Esmė buvo ta, kad buvo siūlyta fiziniams ir juridiniams asmenims numatyti baudas už trukdymą žurnalistams teisėtai rinkti informaciją. Įvertinę Teisės departamento, Teisingumo ministerijos, Nacionalinės teismų administracijos pastabas visgi manome, kad, jeigu ANK numatome sankciją, tai reguliacinės normos ir už ką jos skiriamos turėtų būti numatyta Visuomenės informavimo įstatyme. Čia reikalinga platesnė diskusija, kokios pataisos turėtų būti Visuomenės informavimo įstatyme, ar jų reikia. Jeigu jų reikia, tik tada būtų galima spręsti klausimą, ar reikia dar tobulinti ANK ir tam tikra prasme numatyti arba didinti baudas.
Todėl atsižvelgęs į visų institucijų, kurias čia išvardijau, pasiūlymus komitetas mano, kad projektą dar reikia patobulinti. Komiteto posėdyje dalyvavę septyni komiteto nariai visi balsavo už pasiūlymą Seimui šį projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatymą. Dėl motyvų prieš kalbėti užsirašė A. Gedvilas, tačiau jo salėje nematau. Daugiau užsirašiusių dėl motyvų nėra. Balsuosime kiek vėliau, numatytu laiku.
11.15 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 29, 71, 424, 427, 603 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1013 (svarstymas)
Darbotvarkės 2-14 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1013. Svarstymo stadija. Prašom, gerbiamas Stasy.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Mieli kolegos, siūlome šį įstatymo projektą atmesti. Tai buvo mano paties teiktas siūlymas, atsižvelgiant į policijos vadovų rajonuose prašymus. Tačiau šitą normą už pakartotinį nusižengimą vairuojant be teisių nustatyti didesnes baudas, taip pat numatant ir transporto priemonės konfiskavimą, jau esame įrašę į kitą, anksčiau priimtą, įstatymą, todėl šis pasidarė nebeaktualus ir siūlome jį atmesti. Visi aštuoni dalyvavę posėdyje komiteto nariai tam pritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Užsirašiusių dėl motyvų neturime. Balsuosime numatytu laiku.
11.16 val.
Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2034 (pateikimas)
Dabar norėčiau pakviesti gerbiamą P. Kuzmickienę. Ji pristatys 2-23 klausimą – Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2034. Prašom.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Mieli kolegos, kartu su kolegomis teikiu šį Atmintinų dienų įstatymo pakeitimo projektą. Juo kviečiu į atmintinų dienų sąrašą įrašyti labai svarbią dieną – Lietuvos žydų gelbėtojų dieną ir ją paskirti kovo 15 dieną.
Šie žmonės, kurie kadaise atliko nepaprastą veiklą – rizikuodami savo gyvybe, savo gyvenimu, jie gelbėjo žydus nuo pražūties, iš tikrųjų šiandien sulaukia mažai dėmesio. Atrodytų, toks kilnus jų poelgis, tokie kilnūs žmonės, kurių mes Lietuvoje turime tikrai nemažai, jų istorijos, jų gyvenimai pasakojami per mažai. Tenka apgailestauti, kad vis dar iki šių dienų žydų gelbėtojams nėra pastatytas paminklas. Tiesa, Šiauliuose pernai atidaryta speciali alėja žydų gelbėtojams. Taip pat yra labai gražių pavienių akcijų, iniciatyvų. Tai architekto T. Budzio ženkleliai, kuriais jis ženklina žydų gelbėtojų, Pasaulio tautų teisuolių paminklus. Gaono muziejus užsiima nuoseklia veikla ir renka istorijas. D. Selčinskaja prie to dirba – renka istorijas tų žmonių, kurie tada labai rizikuodami pasielgė ypač kilniai.
Man atrodo, ši diena – kovo 15-oji pasirinkta, matyt, teisingai, nes būtent 1966 m. kovo 15 d. O. Šimaitė – pirmoji lietuvė – buvo apdovanota, gavo Pasaulio tautų teisuolio vardą, suteiktas išties labai garbingas vardas. O. Šimaitė yra visiems gana žinomas žmogus, jos atminties vietų randame ir Vilniaus gatvėse. Ona dirbo Vilniaus universiteto bibliotekoje, buvo tam tikra geto ryšininkė, slėpė pabėgėlius, ieškojo slapstymo vietų vaikams, nešė jiems reikalingus daiktus ir išgelbėjo ne vieną gyvybę, žydų kilmės žmonių gyvybę.
Man rodos, pats laikas į mūsų atmintinų dienų sąrašą įrašyti tokią ypatingą dieną, kovo 15 dieną, ir dedikuoti ją būtent žydų gelbėtojams, taip juos įvertinant. O galbūt turint tokią dieną, yra galimybė daugiau papasakoti istorijų apie tuos žmones, kurie ėmėsi labai kilnių ir gražių poelgių tais labai sudėtingais mūsų valstybei metais. Prašau pritarti šiam projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatymą.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Aš atsiprašau, dar noriu pasakyti, kad vis dėlto pati pirminė iniciatyva buvo kilusi iš Šiaulių žydų bendruomenės, taip pat kartu su kolegomis, S. Tumėnu ir kitais, parengėme šį projektą. Tikrai labai dėkoju iniciatoriams ir kolegoms.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatymą. Jūsų norėtų paklausti trys Seimo nariai. Pirmasis klausia K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama kolege, aš esu šiaip ne mėgėjas tokių dienų ir tokių visokiausių iniciatyvų, tačiau šitai negalėsiu pasipriešinti ir balsuosiu už. Tai jau čia labai reta išimtis.
Bet turiu vis dėlto klausimą. Graži iniciatyva ir tikrai verta paminėjimo diena arba tie žmonių sunkūs darbai, kurie buvo praeityje, kuriuos verta prisiminti. Bet gal yra pasaulyje ta žinoma diena? Gal Izraelis turi tokią dieną? Kad paskui nereikėtų keisti mums. Reikėtų kažkaip vieningai pasaulyje tą datą paminėti. Toks klausimas. Ar jūs bandėte išsiaiškinti? Gal čia mes bandome išrasti dviratį, kai jis jau yra?
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Tai – pasirinkimo dalykas. Iš tikrųjų Europoje yra Žydų gelbėtojų diena numatyta. Kolegos lenkai pasirinko kiek kitokią. Teko pasižiūrėti, kaip atrodo tokios dienos kitose valstybėse. Kolegos lenkai pasirinko irgi pagal tam tikrą žydus gelbėjusią asmenybę arba, tiksliau, šeimos istoriją. Na, o man atrodytų, kaip tik yra gerai, matant mūsų žydų gelbėtojų asmenybes, jų pavardes, jų gyvenimus, matant tokią O. Šimaitę, per jos asmenybę, per jos gyvenimą nominuoti būtent Lietuvai, kaip čia pasakyti, reikšmingesnę dieną. Man atrodytų, per tai galėsime tik daugiau ir įdomiau papasakoti ir apie asmenybes, kurios gelbėjo žydus.
PIRMININKĖ. Klausia V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamoji pranešėja Paule, mano fundamentalus klausimas: iš kur tas nedėkingumas? Aš kiek esu klausęs jau ir žydų tautybės, kuriuos gelbėjo – iš kur? Kodėl neįvertinti tie žydų gelbėtojai? Nė pensijų specialių neturi, Izraelis kažkaip nesistengia. Tie žmonės, kurie, nesvarbu, lietuviai, lenkai, gelbėjo žydus, aukojo laiką, rizikavo savo sveikata, savo gyvybe, – kodėl taip silpnai? Mes dabar turime tik tas dienas. Tas nežmogiškumas mane stebina. Galbūt jūs atsakysite į šį klausimą. Kodėl toks elgesys, taip sakant, nėra atsidėkota? Tai vis tiek, jei išgelbėjo gyvybę, žmones, tai turėtų kažkaip atsiaukoti aukščiau, ne tik kad paminėti žodžiu. Kodėl taip vyksta? Toks fundamentalus klausimas, filosofinis.
PIRMININKĖ. Valdemarai, gerbiamas Valdemarai, aš pasinaudosiu kaip posėdžio pirmininkė galimybe, galbūt jums nežinoma, tačiau Jad Vašem muziejuje iš Lietuvos kilusiems tautų teisuoliams yra labai daug atminimo lentų ir Lietuvoje būtent tautų teisuolių yra vienas iš didžiausių skaičių. Tai, ką jūs sakote, vis dėlto visiškai neatitinka teisybės. Manau, kad tikrai jūs turėtumėte savo kalbas geriau pasverti.
Dar E. Zingeris norėtų pasisakyti ta pačia tema.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Aš norėčiau jums pasakyti kaip to muziejaus ir to skyriaus steigėjas, Teisuolių skyriaus, kuriam vadovauja gerbiama D. Selčinskaja. Apie jį minėjo ką tik kalbėjusi komisijos pirmininkė. Mūsų sąrašas, didžiulis sąrašas, kurį mes teikdavome prezidentūrai tvirtinti Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi, yra truputėlį kitoks negu Izraelio valstybės sąrašas Teisuolių galerijoje, ką tik Seimo Pirmininkės paminėtame Teisuolių slėnyje. Ten per visus Lietuvos okupacijos metus su mano ką tik, prieš pora minučių, kalboje paminėtos O. Landsbergienės pavarde būdavo žodis „Lietuva“ hebrajiškai, ne LTSR, bet Lietuva. Tie visi žmonės, jų didelė gausa buvo ten iškalti akmenyje. O. Šimaitė, kuri čia taip pat gerbiamos pirmininkės buvo minima, gyveno Izraelyje ir buvo globojama visos Izraelio tautos pokario metais, metų metais gyveno Izraelio valstybėje. Kiekvienas teisuolis ir jo anūkas Izraelyje yra sutinkamas kaip antinacistinio pasipriešinimo didvyris ir mums, gerbiamas kolega, po Antrojo pasaulinio karo metų neatsiremti į tokius šviesulius reikštų pasakyti, kad mes nebuvome antihitlerinės koalicijos pusėje. Taip šiuo nutarimu mes įtvirtiname mūsų poziciją kovoje su naciais. Ar mes nenorime šitos pozicijos įtvirtinti? Aš esu už, mūsų visa komisija vieningai buvo už ir aš Lietuvos Respublikoje nemačiau nė vieno istoriko, kuris pasakytų žodį „prieš“, nė vieno padoraus žmogaus, kuris pasakytų žodį „prieš“. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Perduodu žodį gerbiamai Paulei.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamas Valdemarai, turime daugiau kaip 1 tūkst. 600 tokių pripažintų Pasaulio tautų teisuolių ar gavusių žūvančiųjų gelbėtojų apdovanojimą, jie savo kilniu veiksmu gelbėjo mūsų piliečius. Apdovanojimai yra teikiami ir tų pagarbos ženklų yra, bet manyčiau, kad pasakojimo, supratimo ir žinojimo valstybėje galėtų būti gerokai daugiau. Toji diena, aš manau, mūsų visų pastangomis tikrai prisidės daugiau apie tai kalbėti ir pasakoti, ir galbūt rasis dar gražių iniciatyvų.
PIRMININKĖ. Ir paskutinis klausia V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS (LSF). Ačiū. Aš norėčiau užduoti klausimą iš dviejų dalių. Pirmoji dalis būtų dėl pavadinimo „Lietuvos žydų gelbėtojai“. Ar tai reiškia, kad gelbėjo tik Lietuvos žydus, ar tai reiškia, kad Lietuvoje žydus gelbėjantys asmenys. Pavyzdžiui, Č. Sugihara daugiausia turbūt pasirašė tų gyvybės vizų Lenkijos žydams. Tai vienas toks dalykas.
Kitas dalykas, tai galbūt jau nukrypstant nuo temos, bet kadangi aktualizuota tema ir labai jautrus dalykas atminimo požiūriu, bet vyksta nuolatinis toks nepripažinimo veiksmas dėl žydšaudžių. Aš norėčiau tame atminimo kontekste palinkėti ir komisijai turbūt daugiau skirti darbo, kad nebūtų skelbiami mūsų didvyriais tie, kurie yra apsipylę tuo krauju. Visiškai neseniai, prieš dvi savaites, vienoje televizijos laidoje, deja, buvo du žmonės labai garbinami, nekalbant apie jų žydšaudystės praeitį, o kalbant tik po to, kaip jie negalėjo legalizuotis ir tapo miško broliais.
Tai du tokie dalykai. Dėl pirmojo, dėl pavadinimo, reikėtų gal dar ir padiskutuoti, ką mes norime atspindėti tokiu tos dienos pavadinimu. Ačiū.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju ir priimu palinkėjimus. O dėl pavadinimo, na, matote, vis tiek mes turime vertinti būtent mūsų piliečių atliktus kilnius veiksmus. Nemanau, kad visų kitų veiksmai mažiau prasmingi, bet vis dėlto mes turime daugiau apie juos kalbėti. Apie Č. Sugiharą mes žinome daugiau, o apie O. Šimaitę, apie S. Ladigienę ar apie kitus žmones, kurie darė tuos darbus, kažin ar galėtume daug papasakoti. Vis dėlto galbūt būtų gera diskusija, bet manyčiau, kad vis dėlto būtų gerai atminti būtent mūsų piliečius, kurie gelbėjo kitus mūsų valstybės piliečius, ir skirti jiems dėmesį.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Motyvai po pateikimo. Už norėtų kalbėti A. Vinkus.
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas V. Mitalas.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiami Seimo nariai, prieš 25 metus priimtas ir su tam tikrais pakeitimais šiuo metu galiojantis Atmintinų dienų įstatymas apibrėžia, kad atmintina diena – tai reikšminga diena, susijusi su esminiais Lietuvos valstybingumo kūrimo ir įtvirtinimo faktais ar įvykiais, visuotinių vertybių propagavimu, atminimo kultūros ir gyvosios istorijos išsaugojimu. Taigi jau pats atmintinos dienos apibrėžimas man nekelia jokių abejonių, kad žmonės, gelbėję kitus, rizikuodami savo ir savo artimųjų laisve ir gyvybe, yra verti išskirtinio valstybės dėmesio ir visuomenės pagarbos, kas ir galėtų būti išreikšta atmintinos Žydų gelbėtojų dienos įteisinimu įstatyme.
Mes turime turėti omenyje, kad dauguma dalyvavusiųjų šiuose gelbėjimo procesuose jau išėję amžinybėn. Gyvų istorinių faktų liudytojų mes gana greitai neturėsime, todėl nedelsdami ir gerai darome, kad skubame pagerbti tuos jau išėjusius ir dar likusius gyvuosius, kurių žygdarbiai verti išskirtinės valstybės ir visuomenės pagarbos. Įteisindami atmintiną Lietuvos žydų gelbėtojų dieną turėsime galimybę šią pagarbą perduoti ir kitoms kartoms. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS (V. MITALAS, LF). Dėkoju.
Gerbiamieji Seimo nariai, atėjo balsavimo laikas. Kviečiu apsispręsti dėl pritarimo Atmintinų dienų įstatymui po pateikimo. Kviečiu balsuoti.
Balsavo 120: už – 117, prieš nebuvo, susilaikė 3. Po pateikimo yra pritarta. Siūlomi komitetai. Kaip pagrindinis – Švietimo ir mokslo komitetas. Siūloma svarstyti gruodžio 6 dieną. Ar galime tam pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Grįžtame į darbotvarkės pradžią.
11.32 val.
Vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 131, 30, 32, 33, 34 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1932(2)ES (priėmimo tęsinys)
Kviečiu balsuoti dėl Vartotojų teisių apsaugos įstatymo kai kurių straipsnių ir priedo projekto Nr. XIVP-1932 priėmimo. Darbotvarkės 1-3.1 klausimas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 121, balsavo 119 – visi 119 buvo už. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.33 val.
Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo Nr. X-1809 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo devintuoju6 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1933(2)ES (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-3.2 klausimas – Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIVP-1933. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 117: už – 116, prieš nebuvo, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.34 val.
Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 158 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1938(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Administracinių bylų teisenos įstatymo projekto Nr. XIVP-1938 priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 122, balsavo 121 Seimo narys, visi buvo už. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.35 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 128, 141, 142 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 1741 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1902(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Baudžiamojo proceso kodekso kelių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIVP-1902. Kviečiu balsuoti. Priėmimo stadija.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 122, balsavo 121 Seimo narys, visi buvo už. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.36 val.
Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo Nr. XII-2769 2, 3, 7, 12, 24, 28, 31, 33, 34 ir 43 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1787(2)ES (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-6.1 klausimas – Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1787. Kviečiu balsuoti. Priėmimo stadija.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 121 Seimo narys: už – 89, prieš nebuvo, susilaikė 32. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
11.37 val.
Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 22, 221, 231 ir 251 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1788(2)ES (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-6.2 klausimas – Vartojimo kredito įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1788. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 118 Seimo narių: už – 88, prieš nebuvo, susilaikė 30. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.37 val.
Mokėjimų įstatymo Nr. VIII-1370 2, 3, 54, 76 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1927(2)ES (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-7.1 klausimas – Mokėjimų įstatymo kelių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1927(2). Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 118 Seimo narių: už – 75, prieš – 10, susilaikė 33. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.38 val.
Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo Nr. XI-1868 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1928(2)ES (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-7.2 klausimas – Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1928. Kviečiu apsispręsti dėl priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 117 Seimo narių: už – 74, prieš – 4, susilaikė 39. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.39 val.
Mokėjimo įstaigų įstatymo Nr. XI-549 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1929(2)ES (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-7.3 klausimas – Mokėjimo įstaigų įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1929. Kviečiu apsispręsti dėl priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 119 Seimo narių: už – 75, prieš – 3, susilaikė 41. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.39 val.
Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo Nr. IX-1011 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-285(3) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-8 klausimas. Dėl Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto yra Seimo nario L. Kukuraičio siūlymas. Kviečiu komiteto pirmininką į tribūną. L. Kukuraičio salėje nematau, tai gal komiteto pirmininkas galėtų trumpai pasakyti pasiūlymo esmę ir komiteto nuomonę dėl šio pasiūlymo.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Gerbiamas Seimo narys siūlė, kad asmenims, turintiems teisę gauti teisėjų valstybinę pensiją ir atitinkantiems įstatymo straipsniuose numatytas sąlygas, teisėjų valstybinė pensija apskaičiuojama pagal teisėjo nurodytą gauto darbo užmokesčio vidurkį už paeiliui dirbtus penkerius metus, jeigu skaičiuojant pensiją pagal paskutinius penkerius metus teisėjo darbo užmokestis yra mažesnis dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo teisėjo valinių veiksmų. Komiteto nuomonė yra siūlymui nepritarti, nes pateiktas pasiūlymas, nustatantis teisėjų valstybinių pensijų dydžio apskaičiavimo taisyklę, yra fragmentiškas, juo būtų nustatyta dar viena išimtis valstybinių pensijų sistemoje. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu apskaičiuojant valstybinės pensijos dydį būtų skaičiuojamos tik darbinės pajamos ir imamas jų veiklos vidurkis. Tos pajamos, kurios būtų gaunamos iš nedarbingumo, nebūtų įskaičiuojamos į tokių asmenų pajamas, apskaičiuojant pensijos dydį, ir įtakos pensijos dydžiui neturėtų. Kadangi projekto iniciatoriai siūlė sureguliuoti, kad valstybinė pensija būtų suteikiama ir pagrindais dėl sveikatos būklės, kai suserga nepagydoma ar ilgalaike liga, tai šis tikslas yra įgyvendintas, Seimas jau yra dėl to apsisprendęs. Tiesiog siūloma, kad būtų priimtas toks įstatymas, kokio siekė iniciatoriai, kad būtų šita spraga ištaisyta. O šiam siūlymui komitetas nepritarė, balsavo: už – 3, prieš – 1, susilaikė 6.
PIRMININKAS. Dėkoju už išsamiai pristatytus argumentus. Ar būtų 29 už? Aš matau, kai kurios rankos kyla. Tai gal mes… Prašom balsuoti, ar būtų 29 už, palaikantys tokį siūlymą. Jeigu mes surenkame, tada svarstome, nes matau, kad yra skirtingų nuomonių.
Gerai, yra 29. Už pasiūlymą nėra norinčių kalbėti. Prieš kalbės K. Masiulis. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, bene 15 metų dėsčiau elito ir lyderystės kursą ir bandau logizuoti tai, ką mes turime valstybėje. Man keista, kad mes pritariame tam, ką paveldime iš sovietmečio. Šiaip yra įvairių elito tipų: meritokratinis – tai nuopelno elitas. Bet yra ir nomenklatūrinis elito tipas, kuris buvo būdingas ir atsirado dar Bismarko valstybėje, kai buvo norima valstybės tarnautojus papirkti, padaryti juos labai ištikimus. Paskui iškreipta forma buvo perimta Sovietų Sąjungoje, kai NKVD, KGB ir kiti turėjo spec. parduotuves, spec. pensijas – spec. viską: spec. butus ir taip toliau. Liko tik spec. pensijos.
Mieli socialdemokratai ir kiti, kurie atstovaujate tautai arba bent sakote, kad atstovaujate, tos visos valstybinės pensijos, Konstitucinio Teismo ir kitokios, yra ne kas nors kita – jos yra nomenklatūrinis paveldas, kurį mes dar turime. Pensijos turėtų būti visiems vienodos struktūros, ne vienodos, bet vienodos struktūros. Dabar tas balsavimas liudija tai, kad dar išimtį netgi toje nomenklatūrinėje pensijų sistemoje norime pagal tam tikrą vieną veidą padaryti. Negražu taip elgtis. Šiaip reikėtų padaryti pakeitimus ir baigti su tomis valstybinėmis pensijomis visiškai vieną kartą, kad mes sunaikintume paskutinį sovietinį paveldą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu apsispręsti balsuojant. Replikos bus po balsavimo dėl šio pasiūlymo.
Jam komitetas nepritarė. Balsuojame dėl L. Kukuraičio siūlymo.
Balsavo 117 Seimo narių: už – 41, prieš – 23, susilaikė 53. Siūlymui nepritarta.
Replika po balsavimo. Gerbiamas E. Sabutis. Prašom.
E. SABUTIS (LSDPF). Aš tik gerbiamam kolegai Kęstučiui noriu pasakyti. Prieš tai buvusiame balsavime nebuvo nė vieno socdemo balso, o jūs socdemus minite kaip remiančius. (Balsas salėje) Ne, nebuvo, nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkui. Ar galime 1 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Galime. Pritarta bendru sutarimu.
Dėl 2 straipsnio yra Seimo nario M. Lingės siūlymas dėl įsigaliojimo datos pakeitimo. Komitetas pritarė. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Pritarta bendru sutarimu. Ir visam 2 straipsniui taip pat bendru sutarimu galime pritarti? Ačiū, pritarta.
Dėl viso įstatymo projekto nėra norinčių kalbėti. Kviečiu apsispręsti dėl 1-8 klausimo – Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo projekto Nr. XIVP-285 priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 122 Seimo nariai: už – 110, prieš – 3, susilaikė 9. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.47 val.
Seimo nutarimo „Dėl Tomo Blinstrubio skyrimo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariu“ projektas Nr. XIVP-2105(2) (priėmimo tęsinys)
Kaip jau buvo skelbta, mes balsuosime slaptai dėl T. Blinstrubio skyrimo VTEKʼo nariu nuo 13 val. 20 min. Primenu, kad balsų skaičiavimo komisijoje yra J. Baublys, V. Bukauskas, I. Pakarklytė, A. Palionis, V. Rakutis, S. Skvernelis, S. Tumėnas ir K. Vilkauskas.
Galime pasitvirtinti balsų skaičiavimo biuletenį, kaip įprasta? Galime. Ačiū, pritarta.
11.47 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 4, 10, 11, 15, 27, 28, 35, 38, 39, 48, 52, 53, 56, 58, 60, 65, 66, 67, 69, 71, 72, 721, 73, 753, 77, 85 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 641 straipsniu įstatymo Nr. XIV-1257 19 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2019(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-1 klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2019(2). Taip pat buvo aptartas. Kviečiu balsuoti dėl jo priėmimo. Projektas Nr. XIVP-2019(2).
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 123 Seimo nariai: visi buvo už. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.48 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. XIII-1896 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento kanceliarijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2008(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-2 klausimas – Seimo nutarimo dėl Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos, Seimui atskaitingų institucijų ir kitų institucijų sąrašo pagal grupes patvirtinimo pakeitimo projektas Nr. XIVP-2008(2). Priėmimas. Kviečiu balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 123 Seimo nariai: visi buvo už. Nutarimas yra priimtas. (Gongas)
11.49 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 62 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-516(2) (priėmimo tęsinys)
Gerbiami kolegos, dar taip pat prie balsavimo intervalo yra 2-8 klausimas, tai yra tas apkalbėtas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo projektas, kuris yra darbotvarkėje. Dėl jo jokio veiksmo atlikti jau nereikia, lieka tiesiog balsuoti dėl 2-8 klausimo – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 62 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-516(2) priėmimo. Kviečiu apsispręsti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 117: už – 67, prieš – 24, susilaikė 26. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.50 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 547 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-779 (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-13 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 547 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-779. Svarstymo stadija. Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlo grąžinti iniciatoriams tobulinti. Balsuojame dėl pritarimo grąžinti iniciatoriams tobulinti. Kas pritaria pagrindinio komiteto išvadai, tas balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 118: už – 116, prieš – 1, susilaikė 1. Grąžinta iniciatoriams tobulinti.
11.51 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 29, 71, 424, 427, 603 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1013 (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-14 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pagrindinis komitetas siūlo atmesti. Gal galime bendru sutarimu, taupydami laiką, atmesti? Galime. Ačiū, pritarta atmetimui bendru sutarimu.
11.51 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Austrijos Respublikos sutarties dėl investicijų skatinimo ir apsaugos nutraukimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-1782(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-15 klausimas – įstatymo dėl Lietuvos Respublikos ir Austrijos Respublikos susitarimo projektas Nr. XIVP-1782. Svarstymo stadija. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Ačiū, po svarstymo pritarta bendru sutarimu.
11.51 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės susitarimo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtinės Karalystės Vyriausybės sutarties dėl kapitalo investicijų skatinimo ir jų apsaugos nutraukimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-1849(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-16 klausimas – analogiškas įstatymas, tik dėl Lietuvos Respublikos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės susitarimo. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Ačiū, pritarta bendru sutarimu po svarstymo.
11.52 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės susitarimo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės sutarties dėl investicijų skatinimo ir jų abipusės apsaugos nutraukimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-1949(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-17 klausimas – susitarimo su Norvegijos Karalyste projektas Nr. XIVP-1949. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Ačiū, pritarta bendru sutarimu po svarstymo.
11.52 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 80 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2185 (pateikimo tęsinys)
Taip pat spėjome 2-21 klausimą pristatyti ir išgirsti motyvus dėl Statuto 80 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2185. Aš kviečiu apsispręsti, ar pritariame šiam pakeitimui. 2-21 klausimas, projektas Nr. XIVP-2185.
Balsavo 120: už – 111, prieš nebuvo, susilaikė 9. Pritarta po pateikimo.
Pagrindiniu komitetu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti gruodžio 8 dieną. Galima pritarti tam? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
11.53 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 463 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3422 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2048 (pateikimo tęsinys)
Taip pat Administracinių nusižengimų kodekso 463 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2048. Kviečiu balsuoti. Pateikimas.
Balsavo 121: už – 116, prieš nebuvo, susilaikė 5.
Pagrindiniu komitetu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 15 dieną. Ar galime tam pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Ir liko keli rezerviniai. Taip pat apsispręskime.
11.54 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Virginijaus Jurgaičio peticijos“ projektas Nr. XIVP-2167 (priėmimo tęsinys)
Projektas Nr. XIVP-2167 dėl V. Jurgaičio peticijos. Kviečiu apsispręsti, ar pritariame Peticijų komisijos parengtam sprendimo projektui. Priėmimo stadija.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 121: už – 117, prieš – 1, susilaikė 3. Nutarimas yra priimtas. (Gongas)
11.55 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Dianos Lopaitienės peticijos“ projektas Nr. XIVP-2168 (priėmimo tęsinys)
Rezervinis 2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Dianos Lopaitienės peticijos“ projektas. Kviečiu apsispręsti, ar pritariame Peticijų komisijos išvadai.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 115: už – 93, prieš – 11, susilaikė 11. Nutarimas yra priimtas. (Gongas)
11.56 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Teodoro Ismailovo peticijos“ projektas Nr. XIVP-2169 (priėmimo tęsinys)
Rezervinis 3 klausimas – nutarimo dėl T. Ismailovo peticijos projektas. Kviečiu apsispręsti balsuojant priėmimo stadijoje, ar pritariate Peticijų komisijos išvadai.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 116: už – 109, prieš – 3, susilaikė 4. Nutarimas yra priimtas. (Gongas)
11.56 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 1999 m. lapkričio 11 d. nutarimo Nr. VIII-1408 „Dėl Seimo Peticijų komisijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2174 (pateikimo tęsinys)
Rezervinis 4 klausimas – buvo nutarimo dėl Peticijų komisijos nuostatų patvirtinimo pateikimas. Gal galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Pagrindiniu komitetu siūlomas Žmogaus teisių komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 22 dieną. Ar galime tam pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Gerbiamieji kolegos, taigi mes baigėme balsavimo intervalą. Seimo narių pareiškimai ir tada Vyriausybės valanda. Kviečiu A. Gedvilą į tribūną.
11.57 val.
Seimo narių pareiškimai
A. GEDVILAS (DPF). Gerbiami kolegos, kaip jūs turbūt girdėjote, septyni Seimo Etikos ir procedūrų komisijos nariai spalio 12 dieną rekomendavo man atsiprašyti premjerės I. Šimonytės už kartą ištartus šiuos žodžius: „Kas buvo padaryta, kad šalies piliečiai miegotų ramiai? O gal tikrai laukiama, kol jaunus šalies vyrus šaudys Rusijos kariai, o žmonas prievartaus vaikų akivaizdoje? Bepigu, kai nei to, nei kito neturi.“ Tiesa, jie nedetalizavo, už ką turėčiau atsiprašyti premjerės, ar už tai, kad iš Seimo tribūnos įvardijau jos oficialioje biografijoje nurodytas gyvenimo detales, ar už tai, kad iškėliau Lietuvos žmonėms rūpimus ir skausmingus klausimus, ar už tai, kad ne vieną kartą esu atkreipęs Vyriausybės dėmesį į aktualias problemas, kurios yra netinkamai sprendžiamos. Todėl ir nutariau atsiklausti savo sekėjų socialiniuose tinkluose, galbūt jie žinotų, už ką turėčiau atsiprašyti, tačiau beveik 4 tūkst. mano apklaustų žmonių taip pat nežinojo. Tiesa, devyni žmonės mano, kad turėčiau atsiprašyti, bet nė vienas neparašė, už ką ir kokiais žodžiais. Todėl vykdydamas visų valią, net ir tų devynių, turėčiau atsiprašyti, jeigu tik žinočiau, už ką ir kaip.
Kilo įtarimų, kad galbūt turėčiau atsiprašyti dėl seksizmo, kuris neva buvo įžvelgtas mano pasisakymuose, tačiau detaliai susipažinus su komisijos išvada seksizmo apraiškų ten nebuvo. Dar daugiau. Seksizmo apraiškų neįžvelgia nei Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, nei Lietuvos žmogaus teisių centras, beje, jų vadovės – B. Sabatauskaitė ir jos antroji pusė J. Juškaitė gyvena kaip šeima ir, matyt, pasiderinti pozicijas, išdiskutuoti laiko tikrai turėjo pakankamai.
Tiesą pasakius, mano pasisakymuose nebuvo įžvelgta nieko tokio, dėl ko aš turėčiau jausti kaltę prieš premjerę. Ir dar klausimas, ar premjerė tikrai buvo įsižeidusi? Beje, keliose išvadose, kurias gavo komisija iš atsakingų institucijų dėl mano pasisakymų, buvo vartojama tik tariamoji nuosaka ir, deja, bet šiuo atveju be jokių konkrečių teiginių.
Todėl, atsižvelgdamas į visa tai, aš manau, kad esu visiškai laisvas pats pasirinkti, ko atsiprašyti bei kokia forma tai padaryti. Leiskite septynių šioje salėje esančių Seimo Etikos ir procedūrų komisijos narių kartu su „socialdemokrate“ D. Šakaliene priešakyje… atsiprašyti Vyriausybės vadovės už tai, kad nebuvau pakankamai įtikinamas, principingas ir nuoseklus, atkreipdamas dėmesį į šios Vyriausybės darbo broką pažeidžiant žmonių teises pandemijos metu, akcentuojant milžiniškas klaidas užsienio politikoje, kurios jau turi nepataisomų pasekmių mūsų ekonomikai, priimant energetikos srityje keistus ir nelogiškus sprendimus, dėl kurių dabar priversti kentėti mūsų žmonės, ir taip toliau.
Jeigu būčiau labiau diplomatiškas, galantiškas ir subtilesnis, galbūt šiandien mūsų premjerė nebūtų nepalankiausiai vertinamų žmonių penketuke kartu su abiem Landsbergiais ir A. Armonaite ir kiekvieną dieną jai nereikėtų gesinti tai vienoje, tai kitoje Lietuvos politinėje arenoje įsiplieskiančių gaisrų, o žiniasklaidai svarstyti apie jos pačios atsistatydinimą. Arba jeigu būčiau smarkiau kritikavęs, tai gal Vyriausybės kabinetas būtų anksčiau sureagavęs ir taip jų reitingai nebūtų nusivažiavę iki nematytų žemumų.
Pasinaudodamas proga, ko noriu, tai noriu atsiprašyti visų Lietuvos moterų, kurios neturi ar negali turėti vaikų ir suasmenino mano posakį, ir kartu nuraminti, kad joms mano žodžiai niekaip negalioja, nes jos nėra premjerės ir nekėlė grėsmių, taip pat ir karo valstybei. Ir dar kartą, kad neliktų vietos jokiai interpretacijai, ir dar kartą, kad būčiau galutinai suprastas, noriu atsiprašyti visų Lietuvos moterų, kurios mano posakį prisitaikė sau ir pasijuto įskaudintos, nes mano žodžių niekaip nebuvo galima prisitaikyti, kaip sakiau, nes jos nėra nei premjerės, nei stumia valstybę į skolas ar tyčiojasi iš žmonių. Labai ačiū visiems už dėmesį. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Nesu tikras, ar po šio atsiprašymo nereikės dar kartą atsiprašyti. Bet kviečiu D. Kepenį. Prašom. (Balsai salėje)
D. KEPENIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kalbėsiu tema „Ignitis“ ir dūmų uždanga.
Jau savaitę stebime cirką, kurį mums demonstruoja ministrė ir generolas. Kodėl būtent dabar, kai nuo minimų įvykių prabėgo tiek daug laiko? Ar tik nebus čia eilinė dūmų uždanga, ar tik nebus to cirko režisierius tas pats, kuris režisavo ir „Igničio“ privatizaciją? Supykusiai liaudžiai dabar pakišama pramoga, cirkas, kuris leis užsimiršti dėl eilinės niekšybės.
Prisiminkime, prieš mėnesį, kada buvo nuspręsta kompensuoti elektros kainas, žmonės atsipūtė ir ėmė galvoti, kokia gera mūsų valdžia. Ar tikrai? Pažiūrėkime, kas vyksta. Vartotojai moka „Igničio“ užduotą elektros kainą, o valstybė iš mūsų pačių surinkto biudžeto arba skolintų pinigų mums patiems ir kompensuoja dalį tos kainos. Galutinis rezultatas tragiškas: Lietuvos biudžetas tuštėja, praskolintas ir su įsipareigojimais, o „Ignitis“ sėdi ant pinigų maišo be jokios rizikos, ant pinigų, kurie greičiausiai bus naudojami jūrų uosto ir „Lietuvos geležinkelių“ pirkimui.
Kas gali paneigti, juk ne veltui matome šių strateginių įmonių žaibišką ruošimą privatizacijai, juk juodiems darbeliams liko tik dveji metai ir po dvejų metų visi Lietuvos resursai, strateginės įmonės bus privačiose oligarchų rankose. Tai yra tipinis amerikietiškas, oligarchinis, neoliberalus modelis. Valstybė yra valdoma ne piliečių rinktų žmonių, o privataus kapitalo atstovų, vadinamų oligarchais, ir viskas pridengiama neva laisva rinka.
Gal ir ne sutapimas, kad energetikos ministras neseniai lankėsi Amerikoje. Vyksta paradoksas. Per pastaruosius dvejus metus mūsų Vyriausybės nariai, komitetų pirmininkai Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo kone daugiau kartų, nei per pastaruosius 30 metų kartu sudėjus. Kas juos ten taip traukia? Važiuoja pasimokyti, nurodymų pasisemti? O gal pasakiškais turtais garsėjanti įmonė „BlackRock“? Ji taip pat yra to paties „Igničio“ akcininkė.
Per 30 metų daug ko matėme. Jeigu kam atrodo, kad viską pamiršome ar nieko nesuprantame, jie labai klysta. Matėme „Leo LT“, matėme „Independence“, dabar „Ignitis“. Kas toliau? Ir vis tie patys Dievo darbininkai iš Opus Dei, žarstantys jau ne dieviškas, o žemiškas dovanas. Žmonės, pabuskime ir nebijokime. Šiandien kalbėjome su Lietuvos pareigūnų profsąjungų lyderiais, jie jau nebijo. Jau nebijo ir kitų Europos šalių žmonės: nebijo italai, nebijo prancūzai, vokiečiai, lenkai, net kanadiečiai nebijo. Pabuskime ir nebijokime. Sėkmės visiems.
PIRMININKAS. Į tribūną kviečiu A. Verygą.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Mieli kolegos, aš noriu atkreipti jūsų dėmesį į vieną fenomeną, tampantį jau tendencija. Tai yra į dabartinių valdančiųjų užsispyrėlišką siekį griauti sveikatos sistemą ir iš jos apskritai eliminuoti universitetus. Pirmiausia universitetai buvo išmesti iš valstybės užsakymo komitetų. Čia mes viešai vis girdime, kad jie yra išvadinami Vilniaus ir Kauno klanais.
Man įdomu, kaip valstybė planuos tuos visus rezidentus, kai nė vieno iš jų neruošia, juos ruošia universitetai. Bet dabar iš to planavimo jau yra metama ir Vyriausybė. Praėjusiame komiteto posėdyje buvo labai aiškiai pademonstruotas, sakykime, savotiškas komiteto pirmininko nepasitikėjimas būtent Vyriausybe. Viceministras labai nustebo sužinojęs apie pirmininko iniciatyvą įstatyme įkalti, kiek rezidentų turi vykti į regionus atlikti dalį savo studijų. Nors tas nepasitikėjimas turbūt nieko naujo, prisiminus Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko ir premjerės strėles, prisiminus krašto apsaugos ministro ir komiteto pirmininko strėles. Čia, matyt, yra kažkokia nauja mada.
Bet, rimtai kalbant, aš norėčiau atkreipti dėmesį. Pirmiausia, žmonės, kurie balsavo už šitą pasiūlymą, yra klaidinami. Pirmininkas užsiėmė, tiesą sakant, demagogija, pasakojo apie tai, kad rajonų ligoninėse dirba puikūs gydytojai. Taip, ten dirba puikūs gydytojai, dėl jų niekas jokių klausimų nekelia. Jie savo puikumą ir kompetenciją įrodo gaudami licenciją ir ją pratęsdami. Čia yra visas mechanizmas. Bet vis dėlto rezidentūra yra studijos. Tiems, kurie moko rezidentus, studijų metu yra keliami tam tikri reikalavimai. Čia nepainiokime praktinių gydytojų, dirbančių rajonų ligoninėse, kompetencijų su edukacinėmis kompetencijomis.
Kadangi man teko dirbti universitete, aš puikiai žinau, kad jau universitetuose yra susiduriama su problema, kai puikūs praktikai, labai geri gydytojai, dirbantys universitetų ligoninėse, neturi edukacinės kompetencijos. Ką daro universitetai? Steigia specialius edukacinės kompetencijos centrus, moko edukacinių kompetencijų tam, kad būtų galima perduoti žinias. Kas tuo rūpinsis tose ligoninėse, kurias bandoma įkalti į įstatymą? Neaišku.
Aš noriu vis dėlto akcentuoti, kad rezidentūra yra studijos. Už jas yra atsakingas universitetas. Parašą ant rezidentūros baigimo pažymėjimo dės ne A. Matulas, o dės universiteto rektorius. Universitetai apie tokius imperatyvus iš viso nėra girdėję. Kokia tai yra saviveikla ir su kuo ji yra derinta? Aš manau, kad ji su niekuo nederinta. Ar niekam iš tiesų neįdomi studijų kokybė? Aš labai gerai atsimenu jaunų medikų tam tikrus priekaištus universitetų ligoninėms, kad neva jų darbu yra dangstomos personalo trūkumo skylės. Tai dabar sukišus viską į įstatymą kieno skylės bus dangstomos? Pasižiūrėjau, Pakruojo ligoninėje nemažai tų medikų trūksta, tai, matyt, čia yra kažkokia rožinė svajonė, kad rezidentas ten nuvykęs dirbs iš viso be jokios priežiūros, be medikų ir panašiai.
Vis dėlto, kolegos, aš noriu paraginti jus visus žiūrėti į rezidentūrą labai rimtai. Lietuvos medikai, parengti Lietuvoje, niekada nesusidurdavo su problema išvykę į užsienį. Niekas nekeldavo klausimų dėl jų kompetencijos. Jie be problemų ten gaudavo darbą. Ir tai, kad į Lietuvą atvyksta studijuoti medikai, norintys įgyti profesiją, iš Izraelio, iš kitų valstybių, rodo, kad vis dėlto mes juos rengiame gerai. Tokie siūlymai kelia grėsmę realiai mūsų medikų rengimui. Vis dėlto siūlau, kai ateis laikas balsuoti už tokius siūlymus atimti iš Vyriausybės laisvai tai planuoti, nepritarti jiems.
PIRMININKAS. Kalbės V. Ąžuolas. Kviečiu į tribūną.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų buvo labai įdomu ryte stebėti sisteminę žiniasklaidos desperaciją, kuri bandė aiškintis, kodėl per anūko senelio šventę tiek mažai Seimo narių salėje sėdi. Bet turbūt ne žodžiais, o darbais Seimo nariai pasakė, ką galvoja. Bet turbūt ne tai svarbiausias šios dienos klausimas.
Klausimas yra toks, ką Aurelijus labai gerai paminėjo, kaip sveikatos sistemą sunaikinti labai įnirtingai stengiasi valdantieji, bet taip pat labai įnirtingai stengiasi sunaikinti tai, kuo labiausiai pasitiki visuomenė. Visuomenė šiandien labiausiai pasitiki ugniagesiais gelbėtojais. Ką jie daro? Jie sugalvojo labai gudrų planą, kaip juos naikinti. Tas planas tęsiasi jau ne vienus metus – nuo pat pirmos dienos valdančiųjų atėjimo į šį Seimą ir biudžeto pateikimo. Kaip tik finansų ministrė galėtų atsakyti, kodėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui pernai buvo papildomai virš 30 mln. lėšų, o savivaldybių ugniagesiams tik keli milijonai. Šiandien ta tradicija tęsiama toliau. Aišku, tie skaičiai yra slepiami, kad Seimo nariai negalėtų jų rasti. Bet kai labiau pasigilini, išsiaiškini. Tas pats variantas. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui – virš 20 kelių milijonų, savivaldybių ugniagesiams – 1 mln. 800 tūkst., kad vos vos minimaliam atlyginimui užtektų išsimokėti. Jie nesustoja. Jie eina toliau. Nors tas lėšas visada anksčiau kitos kadencijos paskirstydavo vienodai – jei nuspręsdavo didinti ugniagesiams atlyginimus, tai tiek Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui, tiek savivaldybių ugniagesiams procentiškai tie atlyginimai kildavo panašiai.
Jie dabar sugalvojo kitą žanrą – išvados parašytos, schemos sukurtos ir jau sugalvota, kaip sužlugdys savivaldybės ugniagesius. Pirmoji palūžo Radviliškio savivaldybė. Savo noru labai greitai atsikratė savivaldybės ugniagesių. O atsikratė su labai gražiomis pasakomis: bus geriau, kažką duos, kažką gaus, kažkas atliks, kažkas klius. Neatsakė netgi vidaus reikalų ministrė, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, kiek brigadų liks Radviliškyje? Visos, kiek dabar, ar pusė, ar dar mažiau? Neatsakė. Kiek technikos gaus atnaujinimui? Taip pat neatsakė. O kiek atlyginimai kils? Taip pat neatsakė. Bet savivaldybė atsikratė. Vadinasi, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas dabar galės panaikinti pusę brigadų, jeigu reikės, visas brigadas, ir pasakyti, kad taip žmonėms bus geriau. Kuo toliau ugniagesiai, kuo toliau brigados, tuo greičiau atvyks į gaisrą – turbūt logika tokia. Čia kaip su ligoninėmis – kuo daugiau uždarysime ligoninėse paslaugų ir skyrių, tuo geresnės bus paslaugos. Logika tokia durna, kvaila, bet bandoma ją įpiršti. Ir tai yra atidaryta Pandoros skrynia. Radviliškis atidarė tą Pandoros skrynią. Po to eis kiti konservatorių valdomi rajonai, ten taip pat jie perduos ir sakys, kaip bus gražu, kaip bus gerai ugniagesiams – fantastika. Atsitiks kažkoks fantastinis dalykas.
Bet jei šie valdantieji būtų norėję padėti savivaldybių ugniagesiams, tai jie galėjo kaip praeita Vyriausybė didinti biudžetą 20 %, 30 %, 50 %, sulyginti algas panašiai, aprūpinti technika, aprūpinti įranga ir tos gaunamos paslaugos tikrai būtų geresnės. Bet jie jau išvadas parašė to bandomojo projekto, jau viskas parašyta, sudėta ant stalo. Greitu laiku čia, į Seimo tribūną, ateis ir mums pasakos, koks šaunus eksperimentinis, bandomasis variantas, kokie jie visi laimingi ir gražūs ir kaip bus gerai. Ir netrukus mes gausime įstatymo projektą, kad visus savivaldybės ugniagesius reikia atimti iš savivaldos, sukišti juos į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą, tada departamentas pusę tų grandžių greitai panaikins, uždarys, pasiliks finansavimą, pasiskirstys, kaip norės. Na, gerai, gal toms brigadoms kokių senų mašinėlių pames, kažkas liks, kokių nuotrupų, likučių pames, gal įrangos šiek tiek pames, bet tik rezultatas bus vienas ir labai liūdnas – pagalbos žmonės nebesulauks arba ta pagalba atvažiuos labai vėlai.
Šiandien žinote visi, kurie gyvenate regionuose, kurie gyvenate kaimuose, – pirmi į gaisrą atvažiuoja savivaldybės ugniagesiai, o tik po to atvažiuoja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento. Atsitinka netgi kuriozinių situacijų, kai Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas dar sprendžia, ar važiuoti, ar nevažiuoti, na, gal jūs ten susitvarkysite, kaime kažkoks namelis dega, tai kaip nors jis ten, sudegs, nesudegs, kaip jau bus, taip jau bus. Tai štai jums vaizdas.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, galime pasidžiaugti, pernai prisipirko naujų gražių automobilių – škodų ir viso kito. Kaip puiku. O savivaldybės ugniagesiai iki šiol važiuoja senutėliais zilais. Netgi paklausus vieno klausimo (beveik 100 mln. eurų gavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas naujiems automobiliams nupirkti dar praeitoje kadencijoje), kiek savivaldybėms klius gal nors dėvėtų, gal truputį senesnių, atsakymo nėra. Taigi jeigu naikinti…
PIRMININKAS. Laikas, kolega.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). …tai naikinti viską.
PIRMININKAS. Ačiū. Baigėsi Seimo narių pareiškimai. Kviečiu Vyriausybės narius į Vyriausybės ložę, turėsime Vyriausybės valandą. Nors šiek tiek vėluojame, bet aš manau, kad mes iki 13 valandos ir skirkime tam laiko, jeigu galima. Tada galėsime pereiti prie kitų klausimų.
12.16 val.
Vyriausybės valanda
Pirmas klaus A. Nekrošius. Prašau.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Nematau energetikos ministro, tai galbūt premjerė galės atsakyti arba galbūt bus galima atsakyti raštu.
Norėčiau paklausti dėl gaminančių vartotojų. Šiuo metu iš ministerijos pasklido tokie gandai, kad tie, kurie pasistatė saulės elektrines ant stogų, nebegalės naudotis senąja tvarka, kai jie pagamindavo energijos ir tiekdavo į tinklą, o paskui galėdavo ją, kada reikia, atgal pasiimti. Nuo šiol siūlomas toks variantas, kad ta elektros energija bus superkama ir paskui žmonės iš virtualios piniginės tam tikrą sumą galės sumokėti ir pirkti elektrą didesnėmis kainomis. Pagal šitą metodiką gali būti taip, kad, tarkime, vasarą, kai bus daug saulės, daug vėjo, elektros energija gali kainuoti 0 centų, o kai vartotojams tos elektros reikės, gali kainuoti ir 40, ir 50 centų, todėl gyventojams visiškai neapsimokės statyti saulės elektrinių. Ką galvojate apie tai, ar tai vis dėlto yra proveržis…
PIRMININKAS. Laikas.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). …elektros energijos gamyboje, ar ne?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Kadangi tikrai labai nemėgstu komentuoti gandų, o jūs sakote, kažkas išgirdo iš kažkur kažką, aš leisiu sau pasinaudoti tuo, ką jūs sakėte. Tiesiog Energetikos ministerija atsakys jums išsamiai raštu konkrečiai, nes plėtoti gandų čia turbūt nėra mūsų uždavinys. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia A. Butkevičius. Prašau.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mano klausimas būtų susisiekimo ministrui, bet nelabai matau, tai gal Ministrė Pirmininkė atsakys.
Pastaruoju metu, kiek žinau, vyksta diskusijos dėl Lietuvos pašto teikiamų paslaugų – laikraščių platinimo. Lyg padidėjo įkainiai. Dažnai lankantis vienoje ar kitoje vietoje klausia, ar artimiausiu metu bus priimti kokie nors sprendimai, kad kaip nors tai būtų sprendžiama. Ypač rajonų vietovėse, kiek žinau, ir miestuose šitas klausimas yra jautrus.
Matau iš jūsų kūno reakcijos, kad jums žinomas šis klausimas. Ačiū iš karto už atsakymą.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Taip, labai ačiū, klausimas žinomas. Kaip žinome, klausimas ne šių metų, o daugybės metų senumo ir visada turbūt iškildavo. Faktas yra tas, kad dabartiniai įkainiai, kurie yra taikomi, pašto savikainos neatitinka daugybę kartų. Yra skirtingi niuansai, tarkime, dėl paramos, kuri galima kaimiškosiose vietovėse, kuri gali būti didesnė pagal Europos Sąjungos teisę, ir ten, kur mes jau kalbame apie miestus, kur yra valstybės pagalba. Atitinkamai reikia ieškoti tokio sprendimo, kuris neprieštarautų Europos Sąjungos konkurencijos teisei. Tikrai dabar to sprendimo ieškome.
Turbūt yra kultūros ministras, gal jis galėtų šiek tiek pakomentuoti papildomai. Yra paruoštas tam tikras principas, kuris galėtų būti apderintas su leidėjais. Tada, jeigu sutarimą pasieksime, galėsime patvirtinti ir tam numatyti lėšų, nes, aišku, lėšų dotavimui reikės. Bet čia klausimas, kokio masto ta dotacija ir gali būti, ir turi būti, kad pati schema būtų logiška ir, taip sakant, nebūtų prisiimta jau už verslą ta kaštų dalis, kuri yra natūrali verslo kaštų dalis. Simonai, jeigu galėtum dar truputį papildyti.
S. KAIRYS. Ačiū už klausimą. Papildant premjerę, iš tikrųjų buvo praėjusią savaitę, spalio 28 dieną, irgi visi susirinkę, tiek įvairiausios institucijos nuo Kultūros ministerijos, Susisiekimo, Vyriausybės kanceliarijos, Konkurencijos tarybos ir pačių leidėjų bei jiems atstovaujančių asociacijų. Iš esmės kaip ir susitarti lieka dėl paties tarifo. Dėl paties mechanizmo ta kryptis jau kaip ir aiški, kad reikia eiti ne patogumo kryptimi, bet prieinamumo didinimo kryptimi. Kitaip tariant, kalbėti labiau apie miestelius, kaimus, o ne didmiesčius. Bet, aišku, mes irgi atsiduriame toje situacijoje, kalbant apie patį nuostolį, kurį patiria Lietuvos paštas. Tai čia irgi kolegos labiau gal pakomentuotų, bet čia neišsiplėsime.
Iš esmės tas dialogas yra ir bandome žingsnis po žingsnio užbaigti tuos tokius diskusinius klausimus. Aišku, matyt, kad iki galo visiems viskas netiks, bet esamoje situacijoje, kol irgi yra nereformuotas Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas, kol visa ši vieta nesulaukė pokyčių, apie kokius nors efektyvesnius sprendimus, kurie, pavyzdžiui, galėtų būti nukreipti ne į Lietuvos paštą, o tiesiai į platintojus ir panašiai… Bet dėl to irgi su jūsų pagalba dar šioje sesijoje turėtume susitvarkyti būtent su medijų finansavimo, rėmimo nauju modeliu.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia G. Paluckas. Prašau.
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū. Mano klausimas sveikatos apsaugos ministrui. Šiek tiek priešistorės. Po tragiško įvykio Utenos sporto aikštyne, futbolo aikštėje, inicijavome klausimą dėl išorinių defibriliatorių tinklo plėtros. Tai buvo praėjusių metų viduryje. Tuo klausimu ministerijoje buvo įsteigta darbo grupė, ji iki praėjusių metų pabaigos turėjo parengti kokius nors siūlymus. Po to buvo pratęsta veikla dar pusmečiui ir galų gale po, na, jau eilinio tragiško įvykio Anykščių sporto aikštyne, sporto salėje, kai vienas krepšininkas dėl širdies veiklos sutrikimo numirė, nors ligoninė yra visai šalia, iš darbo grupės gavome atsakymą. Cituoju: „Tenka apgailestauti, bet kol kas darbas dėl išorinių defibriliatorių plėtros Lietuvoje yra sustabdytas, kadangi prioritetas skiriamas GMP reformai.“
Ministre, turbūt žinote jau šią situaciją. Nežinau, ar defibriliatorių tinklo plėtra yra neaktualus klausimas ministerijai, ar vis dėlto čia yra kokių nors darbų organizavimo…
PIRMININKAS. Laikas!
G. PALUCKAS (LSDPF). …principų trūkumai?
A. DULKYS. Ačiū už klausimą. Man atrodo, kad dėl prioritetų čia mums visiems reikia nebijoti kartais pasakyti, kas yra prioritetas, nes negali būti visi klausimai prioritetiniai. Bet dabar ar defibriliatorių klausimas apskritai yra mūsų darbotvarkėje, tai taip, tikrai yra.
Ne paslaptis, kad 2021 metais buvo paskutinė šių prietaisų reikšminga plėtra, nes turėjome Europos Sąjungos paramos projektą ir ten, jeigu neklystu, gal kokiais beveik 30 % buvo padidintas vietų skaičius, kur jų yra. Mūsų dabar artimiausiuose planuose, be abejo, yra pasižiūrėti higienos normas ir tam tikrus teisės aktus, nes šiuo metu mes turime reglamentuota, kad yra gydymo įstaigos, yra oro uostai, yra prekybos centrai, autobusų, geležinkelių stotys, tačiau tokių kaip sveikatingumo kompleksai, baseinai, mokyklos, bibliotekos arba jūsų minėti sporto, sakykime, kur yra organizuojami dalykai, čia, deja, iki šiol yra nepatekę, tai šitai keisime.
Taip pat esame numatę pažangos priemonėse finansavimą. Kaip ir minėjau, anksčiau buvo Europos Sąjungos paramos projektas, dabar ten mes turime pažangos priemonėse iš viso, ir iš Socialinio fondo, ir iš regioninio, tai miniu dėl to, kad čia reikia ir mokymų, ir pačių prietaisų, ten yra iš viso suplanuota apie 25 mln. eurų. Iš jų tikrai bus skiriama defibriliatoriams įsigyti ir dar mokymams. Kol kas tiek, matyt, galėčiau.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia A. Gedvilas.
A. GEDVILAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Turėjau klausimą energetikos ministrui, deja, jo nėra. Apskritai nedrąsu šiuo laiku Vyriausybės nariams uždavinėti klausimus, nesusijusius su rengiamu valstybės biudžetu. Taigi, noriu paklausti apie biudžetą. Kaip Vyriausybei sekasi jį rengti? Iš to, ką matome, susidaro įspūdis, kad sekasi labai gerai, nes didžioji dalis ministrų ramiai sau atostogauja ir nesvarbu, kad Valstybės kontrolė, audituodama 2021 metų biudžetą, ataskaitoje konstatavo nemažai pažeidimų. Matosi, kad ne visi ministrai – Seimo nariai jau grįžę. Ar galės vykti Vyriausybės posėdžiai? Ar normalu, kad priefrontės šalies, kurios dalyje įvesta nepaprastoji padėtis, ministrų kabinetas atostogauja? Kaip jūs vertinate šią situaciją? Tik prašau nesakyti, kad ministrai – Seimo nariai yra tokie patys žmonės. Jie nėra tokie patys užimdami dvi kėdes tokiu atsakingu šaliai laikotarpiu.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary. Mano klaida, kad nepaminėjau, kad trys ministrai yra atostogose, du ministrai yra komandiruotėse, kiti likę čia dalyvauja. Iš tikrųjų ta dauguma, apie kurią jūs sakote, nėra dauguma. Jeigu kas norėtų reaguoti, reaguokite.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Man atrodo, kad yra Statutas, kuris labai aiškiai pasako, kuri dabar yra biudžeto svarstymo stadija. Tai kai jau malonėsite sugrąžinti biudžetą Vyriausybei, Vyriausybė vėl prie jo imsis darbo ir pateiks Seimui patobulintą. Kadangi kvorumas Vyriausybės narių yra, tikrai niekas netrukdo Vyriausybei priimti sprendimus tokius, kokie yra reikalingi. Tiek čia pakomentuočiau, kad paskui niekam nereikėtų nieko atsiprašinėti.
PIRMININKAS. Klausia J. Pinskus. Prašom.
J. PINSKUS (LRF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano klausimas taip pat buvo skirtas energetikos ministrui, bet manau, kad premjerė galėtų taip pat pakomentuoti. 2022 m. spalio 11 d. SGD terminalo operatoriaus AB „Klaipėdos naftos“ pranešime žiniasklaidai teigiama, kad Latvijos ir Lenkijos įmonės dešimčiai metų rezervavo 60 % SGD terminalo pajėgumų. Pasigedau pagrindimo, ar pajėgumus rezervavusios užsienio bendrovės turi įpareigojimą mokėti nuomą, ar mokės tik už išdujinimą? Ir kaip nauja pajėgumų skirstymo ir apmokėjimo tvarka paveiks dujų kainą galutiniams Lietuvos vartotojams, nes Lietuvos gyventojai, kurių lėšomis šis terminalas išlaikomas nuo 2014 metų, teisėtai tikisi geriausios galimos dujų kainos jiems šiandien.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Turbūt pradėsiu nuo to, kad Lietuvos suskystintų dujų terminalas, nors buvo dėl tam tikrų aplinkybių pastatytas kaip nacionalinis projektas, dėl to, kad tuo metu kažkam neužteko toliaregiškumo įvertinti regioninę jo reikšmę, dabar tapo regioniniu projektu ir dujų rinkoje vykstant tiems dalykams, kokie dabar vyksta, o paprasčiau kalbant, Rusijai manipuliuojant dujų rinka Europoje, Lietuvos suskystintų dujų terminalas taip pat atlieka funkciją ne tik aprūpinimo Lietuvos suskystintomis dujomis, tai ir toliau bus visiškai užtikrinama, bet taip pat ir padeda mūsų kaimyninėms valstybėms apsirūpinti dujomis, ką leidžia daryti infrastruktūra. Tikrai Lietuvos vartotojai dėl to nenukentės. Tokį įsipareigojimą padėti savo kaimyninėms šalims pagal specialius solidarumo susitarimus mes turime pagal Europos Sąjungos teisę ir džiugu, kad galime padėti savo kaimynėms tokiomis sudėtingomis aplinkybėmis. Lietuvos vartotojų poreikiai bus visiškai užtikrinti pačia geriausia vartotojams kaina. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia D. Kepenis. Prašom.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Lotynai sako: Quod licet Iovi, non licet bovi – kas tinka Jupiteriui, netinka jaučiui. Kas tinka ministrams atostogauti, tai Seimo nariai neturėtų atostogauti tuo metu, kai yra nepaprastoji padėtis šalyje, o jų nėra. Norėjau paklausti energetikos ministro, kokių lauktuvių jis parvežė iš Amerikos, neseniai tenai pabuvojęs. Ir apskritai pikti liežuviai kalba, kad per pastaruosius dvejus metus ministrai ir kai kurie Seimo nariai apsilankė Amerikoje daugiau kartų nei per praėjusius 30 metų. Tai gal premjerė žino, kokių lauktuvių jie mums parveža į Lietuvą, ko tenai išmoksta, arba kokių naujienų mes turime, tiek daug ten pabuvoję?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū už klausimą. Tikrai kitą savaitę ministras bus salėje, jūs galėsite jo asmeniškai paklausti, gal jis ir jums bus ką nors parvežęs lauktuvių.
Labai džiaugiuosi, kad šitos Vyriausybės ministrai gali važiuoti įvairiausių vizitų, įskaitant ir į kitas valstybes, kuriose reikia mokėti užsienio kalbas. Džiaugiuosi, kad šitos Vyriausybės ministrams tai nėra problema. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia R. Baškienė. Prašom.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Dėkoju. Man irgi nepasisekė, kad nėra susisiekimo ministro, bet aš tikiuosi, kad specialistai klauso. Tiesiog noriu perduoti Šiaulių krašto žmonių prašymą.
Dažnai būna, kad trūksta lėšų kelių remontui. Bet šiuo atveju ir lėšų buvo, ir darbai buvo daromi, tačiau jie užsitęsė pusantrų metų. Išasfaltuota kelio dalis Šiauliai–Kuršėnai, pirmoji juosta. Po to taisomas brokas, vėl viskas sutvarkyta, dar kartą asfaltuota. Dabar liko padaryti, atrodo, tik kosmetiniai darbai, bet ten niekas nejuda ir niekas nekruta. Tikriausiai teisingai ir vairuotojai, ir žmonės kelia nusistebėjimą dėl darbų vilkinimo. Atrodo, viskas puiku, bet yra prašymas, kad padaryti darbai būtų kiek galima greičiau priimti ir nesukeltų žmonėms tokio nepatogumo važiuoti viena juosta – ir labai neatsakinga, ir laiko sąnaudos, ir taip toliau. Tai tiesiog tikimės, kad būsime išgirsti, nes žmonių laiškai…
PIRMININKAS. Laikas.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Šiuo atveju nebuvo į juos atsakyta. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Suprantu, kad čia tokia bendra pastaba, palinkėjimas. Klausia O. Leiputė.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Dėkoju. Mano klausimas būtų sveikatos apsaugos ministrui. Klausdama aš dar kartelį noriu atkreipti dėmesį į galimybę patekti pas specialistą. Šiandien „Kauno dienoje“ galima skaityti straipsnį, kaip trijų vaikų mama sulaukė atsakymo, kad Vilniuje pas akių gydytoją jos vaikui reikia laukti aštuonis mėnesius. Tame pačiame straipsnyje rašoma apie tai, kad tik penktadalis apsilankymo pas gydytojus vizitų grafikų yra nurodoma e. sveikatoje. Kaip planuojate spręsti šią problemą, nes tai ne pavieniai atvejai. Žmonės laukia tikrai daugiau negu mėnesį.
A. DULKYS. Ačiū už klausimą. Labai geras klausimas ir šiuo metu tai mūsų viena pagrindinių aktualijų. Kuo giliau lendame į analizę, kodėl taip yra su patekimu pas gydytojus, tuo įdomesnių dalykų atrandame. Matyt, ir Sveikatos reikalų komitete turėsime apskritai pakalbėti apie gydytojų darbo grafikus, apie tai, kaip gydytojai yra įsiforminę keliose įstaigose ir realiai kai kur net ir tie laikai, matyt, sutampa ir dėl to jie pacientams yra nepateikiami, nes tiesiog fiziškai jų dažnai net ir nebūna toje gydymo įstaigoje. Tai čia yra ta gilesnė tema, kurią galėsime panagrinėti, čia reikia informacijos.
Kalbant apie trumpąjį periodą, tai kai vien tik pradėjome domėtis, kodėl su tais laikais taip yra, tai apie 15 % padaugėjo į sistemą įkeltų laikų. Tačiau, matyt, neišvengsime priemonės, su kuria mes, man atrodo, startuosime nuo lapkričio vidurio, – darysime viešą švieslentę, kiek kokia gydymo įstaiga yra skaidriai ir atvirai pateikusi pacientams laikų į sistemą, nes šiuo metu yra, jeigu neklystu, tik apie 13 % laikų. Ir tada nereikia stebėtis, kad gydymo įstaigoje nėra tvarkos, pacientai eina į kabinetą, kaip sako, kažkokia vidine tvarka. Ne paslaptis yra, matyt, ir skambučių sistema, kai pacientai yra priimami pagal tai, koks jų telefono numeris, pažįstamų sistema. Taigi šitame drumstame vandenyje daug kam daug kas yra patogu.
Taigi, pirma priemonė – švieslentė, o toliau gilinsimės ir apskritai į gydytojų darbo grafikus ir tokiu būdu bandysime padėti pacientams ir pačioms gydymo įstaigoms. Kviečiu visus gydymo įstaigų vadovus neužmiršti. Ir mes jų per retai paklausiame, kaip jie organizuoja darbą savo gydymo įstaigoje. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia A. Skardžius. Prašom.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Tapo jau norma, kad ko paklausi Vyriausybės, tai to dažnu atveju negausi. Energetikos ministras jau turbūt antrą mėnesį žada pateikti, kokia kaina mes dujas perkame iš Norvegijos įmonės „Equinor“, turėdami 10 metų sutartį, kiek mes brangiau permokame už rinkos kainą.
Bet mano klausimas būtų, ko neatsakė susisiekimo viceministrė L. Maskaliovienė. Galbūt finansų ministrė galėtų atsakyti? Ministrė susitikimo su frakcija metu deklaravo, kad reikės 40 mln. keleiviams vežti, 80 mln. – infrastruktūrai finansuoti iš nacionalinio biudžeto. O į klausimą, kiek uždirba „Geležinkeliai“ iš krovinių vežimo, arba kiek kitais metais planuoja surinkti pinigų, taip ir nepateikė atsakymo mėnesį. Gal finansų ministrė galėtų į šį klausimą atsakyti? Būčiau labai dėkingas. Ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Skaičių atmintinai tikrai nežinau, galėsime atsakyti raštu. Ačiū.
A. SKARDŽIUS (DPF). Per mėnesį?
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia L. Girskienė. Prašom.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Mano klausimas būtų teisingumo ministrei. Gyvename iš tikrųjų sudėtingu laiku. Situacija rodo, kad skolininkų gretos didėja. Žmonės darosi nepajėgūs sumokėti komunalinių mokesčių ir panašiai. Turime tokią problemą. Ne paslaptis, kad komunalines paslaugas teikiančios įmonės turi įsteigusios skolų išieškojimo įmones. Taip? Tos įmonės dažnai piktnaudžiauja savo teisėmis, grasina, galima sakyti, reketuoja skolininkus, sudariusius grafiką, per kiek laiko išmokės skolą ir panašiai. Jums tikriausiai žinoma, kad nuskaityti lėšas iš sąskaitų, padengti skolas galima tik turint teismo sprendimą. Kokių priemonių planuoja imtis ministerija, kad suvaldytų šias piktnaudžiaujančias įmones, savo teisėmis piktnaudžiaujančias ir šantažuojančias įmones?
E. DOBROWOLSKA (LF). Labai ačiū už klausimą. Tik atkreipsiu dėmesį, kad Teisingumo ministerijos lauke nėra būtent tokių išieškojimo įmonių, jos veikia kaip ūkio subjektas. Tikėtina, kad būtų galima kalbėti apie kitos ministerijos diskreciją. Dėl šių įmonių reguliavimo, jei žiūrėtume ir instituciškai, ir istoriškai, Seime buvo teikiami įvairūs projektų variantai. Nė vienas iš jų nepriimtas.
Ką mes matome iš savo pusės, tai pagrindinis dalykas yra visuomenės informavimas. Jei mes kalbėtume apie skolas, dažnai kreditorius apie perleidimą net neinformuoja skolininko. Kitas dalykas, būtent apie jų teisių žinojimą. Kitaip sakant, ar asmuo gali pareikšti pretenziją, ar apie jo skolą gali būti informuojama, kiek asmens duomenys perduodami. Iš mūsų pusės yra susitikimas su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija, nes tai tiesiogiai liečia ir duomenis. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija artimiausiu metu planuoja viešas rekomendacijas pateikti visuomenei ir skolininkams. Tam, kad būtų aišku, kada kokia skola gali keliauti, kaip asmens duomenys yra perduodami. Be abejo, be rekomendacijų, taip pat ir Teisingumo ministerijos informacija dėl tų pačių kreditorių teisių perleidimo ir skolininkų teisių.
Jeigu mes kalbėtume apie antstolius, yra labai aiškus reguliavimas, kada skolos yra nuskaitomos. Labai džiaugiuosi, kad yra anksčiau priimti sprendimai, leidžiantys rezervuoti neišieškomą sumą. Nereikia, kaip mes matėme anksčiau, dažnai eiti asmenims, skųsti ir reikalauti tam tikros sumos išgyventi. Dėl šių ūkio subjektų, mes suprantame, tai yra jautri tema, rekomendacijos iš esmės palengvintų visuomenės žinojimą, kaip jūs pati klausdama teisingai akcentavote, čia turbūt žinojimas savo teisių ir reagavimas, tik kokiu pagrindu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia T. Tomilinas. Jo salėje nematau. Klausia A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Man pasisekė, turiu keletą klausimų, abu ministrai yra čia, tai užduosiu vieną sveikatos ministrui. Gerbiamas ministre, jau ne vieną mėnesį bandau išsiaiškinti, kodėl Ukrainos gydytojams, atvykusiems į Lietuvą, taikomos vienos taisyklės priimant į darbą, Baltarusijos gydytojams, irgi pabėgusiems nuo despoto, čia, Lietuvoje, negalima rasti darbo vietos, nes taikoma kita priėmimo tvarka. Tie gydytojai išvažiuoja į Lenkiją, į kitas šalis ir ten gauna darbo vietą. Mes patys žinome, kad Lietuvoje trūksta gydytojų. Mes žinome pavyzdžių, kad kituose miestuose dirba Ukrainos gydytojai ir nėra problemų. Tai yra kažkaip vyksta tas gydymo procesas. Kuo Baltarusijos gydytojai blogesni už Ukrainos gydytojus? Ačiū.
A. DULKYS. Na, neturiu dabar po ranka kažkokių skaičių, bet šiaip… (Balsai salėje) Gerai, žiūrėkime ne apie skaičius, ar ne? Nejaučiu, kad dėl Ukrainos gydytojų kažkas būtų buvę labai jau išskirtinio padaryta, negu apskritai yra. Jiems yra sudarytos tam tikros sąlygos dėl kalbos mokėjimo, kad pradėtų lankyti kursus, yra žiūrimi gydymo įstaigų kvalifikaciniai dokumentai ir panašiai. Bet kad jie turėtų kokį nors labai ryškų išskirtinumą prieš kitus, na, taip nėra. Dabar jeigu jūs klausiate apie Ukrainos gydytojus, tai esame daug įdarbinę. (Balsai salėje) Na, aš, žinokite, neturiu informacijos, kad būtų sąmoningai trukdoma gydytojams iš Baltarusijos įsidarbinti, priešingai negu iš Ukrainos, aš tokios informacijos neturiu. Jeigu jūs turite, pasidalykite tada, pasidalykite. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dar premjerė papildys.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Na, skirtumas yra vis dėlto ir jis yra labai esminis, nes, kaip žinome, Ukrainos žmonėms Europos Sąjungos sprendimu yra suteikta laikinoji apsauga ir laikinoji apsauga žmonėms, kurie turi šitą statusą, vis dėlto suteikia nemažai teisių. Su visa pagarba, Baltarusijos žmonėms, jų mes esame priėmę labai nemažai, toks statusas nėra nustatytas.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (DPF). Mano klausimas krašto apsaugos ministrui. Atsipalaidavęs… Čia buvo daug triukšmo dėl šarvuočių pirkimo iš Vokietijos, kitos ginkluotės. Nuo 2017 metų ji dar nevisiškai pristatyta, ten brokas ir kiti sunkumai ją panaudoti. Kokia schema, ar sumokėta už tuos vokiečių šarvuočius, jau sumokėtos lėšos visiškai, atsiskaityta? Kaip jūs dabar ruošiatės pirkti 2024, 2025 metais ginkluotę, į ateitį? Kaip apmokėjimas vyksta – išankstinis ar procentai kokie nors išankstiniai? Nes krašto apsaugos biudžetas dabar didėja, kur tos lėšos nueis? Mes dabar balsuosime už biudžetą, kokia ta schema? Prašom atsakyti.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Klausimas visiškai pagrįstas, bet atsakysiu taip. Jokio išankstinio apmokėjimo nėra, išmokėjimas yra, apmokėjimas yra pagal pristatytus faktinius mūsų šarvuotus transporterius. Tai yra jeigu jie nėra pristatyti, tai kol kas nėra ir apmokėta. Kadangi tas, kaip minėjote, brokas yra ištaisytas arba ištaisomas, tai nėra kokia nors kritinė situacija, kurios negalima pakeisti. Jau dabar yra sudarytas naujas pristatymo grafikas ir jau dabar, ir šį mėnesį, ir praeitą mėnesį, ir kitą mėnesį bus pristatymai. Iki kitų metų vidurio kontraktas, kuris buvo sudarytas 2015 metais, bus užbaigtas. Taip, pristatymas turėjo įvykti dar 2020 metais, kaip žinome, 2020–2021 metais galutinai užbaigtas, tačiau tai neįvyko dėl jūsų taip pat nurodytų priežasčių. Dabar jis galutinai bus užbaigtas ir mūsų kariuomenė turės reikalingą pajėgumą.
Kitas etapas numatomas, bet ten bus kitos modifikacijos „Boxeriai“, nes reikia ir inžinerinių, ir evakuacinių, ir visokių kitokių modifikacijų šarvuotos technikos, ji taip pat bus įsigyta. Pati platforma, pabrėžiu, vokiečių pagaminama, neturi apskritai jokių defektų.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiama premjere, kas gi kitas, jeigu ne jūs, galėtumėte padėti, juolab kad užsienio reikalų ministro šiandien nėra. Į mane, kaip į Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos narį, kreipiasi tautiečiai, gyvenantys JAV. Taip, jūsų Vyriausybė daug dėmesio skiria lituanistiniam švietimui, aprūpina mokytojus metodine literatūra ir panašiai, tačiau, deja, tautiečiai man skundžiasi, kad jie nebegali nusipirkti grožinės literatūros knygų, kūrinių, nes knygų persiuntimas kainuoja daug brangiau negu pati knyga.
Gerbiama premjere, ar būtų įmanoma per ambasadą Vašingtone, per konsulinius skyrius, per Balzeko centrą, Čikagos lituanistinių tyrimų ir studijų centrą ir kitas įstaigas centralizuotai nusiųsti…
PIRMININKAS. Laikas, kolega!
S. TUMĖNAS (LVŽSF). …urmo būdu šitų knygų? Tautiečiai nenori jų gauti nemokamai, jie susimokėtų, bet kad būtų pagelbėjama šituo būdu. Ar galima tikėtis?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Tiems ministrams, kurie, pono D. Kepenio nuomone, neaišku, ko važinėja į Ameriką, kiekvienam įdėsime į lagaminą knygų ir tegul veža.
Man tikrai yra netikėtas šis jūsų klausimas. Mes su ambasadoriumi E. Meilūnu pasitarsime ir pažiūrėsime, ką galime padaryti ir kuo galime pagelbėti.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia L. Nagienė. Prašau.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Mano klausimas socialinės apsaugos ir darbo ministrei. Šiandien mūsų išmokų gavėjai ir fondų dalyviai visi tikėjosi gauti papildomai geras išmokas. Tie, kurie jau yra sulaukę senatvės pensijos, ir tie, kurie pasirašė su fondais dėl periodinių išmokų. Tai yra tie, kurie buvo sukaupę iki 10 tūkst. eurų. Tačiau žinome realią situaciją, kad faktiškai pasirašiusiųjų sutartį išmokos dažnu atveju dabar net nebėra užfiksuotos, kokios ir buvo, jos net ir mažėja kiekvieną mėnesį. Ar nemanote, galbūt Turto išsaugojimo fonde tų, kurie yra dabar fondo dalyviai, kaip nors apsaugoti lėšas, nes dažnai atsakymą gauna fondo dalyvis, kad jūs pasirašėte sutartį ir jūs prisiėmėte atsakomybę. Ką jūs galvojate apie tai? Ačiū.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Man atrodo, kad reikia žiūrėti labai netrumpalaikėje perspektyvoje. Tai yra žmonės gali pasinaudoti galimybe išmoką gauti ir vėlesniu laikotarpiu, kai rinkos situacija bus truputėlį kitokia. Ilgalaikį investicinį portfelį vertinant, tie svyravimai yra gana natūralūs.
Šiuo momentu, man atrodo, jau kalbant ir apie kitus metus, turbūt mes matysime ir kitokį vaizdą. Kokius nors labai skubotus sprendimus, taktiškai čia ir dabar kokias nors išimtis daryti, manau, reikėtų kraštutiniu atveju, nes vis dėlto sistema yra labai jautri, paremta ilgalaikiu ir tvariu pasitikėjimu. Man atrodo, kad tokie trumpalaikiai svyravimai čia ir dabar papildomų sprendimų nereikalautų, bet, žinoma, turime visą laiką situaciją stebėti, laikyti ranką ant pulso, jeigu būtų kokių ilgalaikių svyravimų ir panašiai.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Klausimas gerbiamai vidaus reikalų ministrei. Savivaldybėse yra 2,5 tūkst. ugniagesių gelbėtojų ir visus neramina klausimas, ar vis dėlto jų tarnybos bus jungiamos su Valstybine priešgaisrine gelbėjimo tarnyba. Tokių signalų yra, kiek žinau, bandomieji projektai vyksta, bet iš tikro reikėtų įvertinti, kad jos dirba tikrai gerai, daro daugiau negu pagal funkcijas joms priskirta. Manau, kad tas jungimas, centralizavimas tikrai naudos neatneš. Ačiū.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Ačiū, kolega, už klausimą. Pirmiausia, aš manau, turėtume kalbėti ne apie tai, ar tai yra savivaldybės pavaldumo, ar valstybės pavaldumo. Turime kalbėti apie žmonių gyvybes. Man atrodo, svarbiausias dalykas yra išsaugoti žmonių gyvybes, kad mūsų tarnybos laiku atvažiuotų, pareigūnai būtų aprūpinti tinkamomis priemonėmis ir būtų išgelbėti žmonės.
Kas šiuo metu vyksta? Šiuo metu vyksta bandomasis projektas. Jame sutiko savanoriškai dalyvauti Radviliškio savivaldybė, yra pasirašyta sutartis. Iš to, mes tikrai matome, naudos turės ir pareigūnai, ir vietos gyventojai.
Kalbant apie pokyčius, aš esu ne kartą viešai pasakiusi, kad kokių nors dalykų buldozeriu nevyks. Tam ir vyksta bandomasis projektas, kad pažiūrėtume, kaip atrodys praktiškai, kokie bus rezultatai, o jau tada turint rezultatus bus galima daryti vienokius ar kitokius pokyčius. Pirmiausia pasitikrinkime, jeigu bus geri rezultatai, matyt, bus visi argumentai judėti atitinkamai kuria nors kryptimi.
PIRMININKAS. V. Fiodorovo nematau. Klausia K. Mažeika. Prašom.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mano klausimas būtų energetikos ministrui, bet turbūt premjerei gal. Jeigu galėsite, atsakykite, arba tada pabandysime raštu paskui jūsų paprašyti atsakymo.
Buvau praeitą savaitę gyventojų susitikime. Žmogus ant savo stogo nori pasistatyti saulės elektrinę. Ir kas iš tiesų labai nustebino. Pavasarį bandė vieną kartą, paskui pasirodė jam per brangu, nes būtent specialiosios sąlygos, kurias išduoda ESO, – tuo metu preliminari prijungimo įmoka buvo 2 tūkst. 260 eurų. Vasarą, kai įvyko tas elektros kainų šuolis didžiulis, vis dėlto žmogus pagalvojo, kad reikėjo tą daryti, ir vėl rugsėjį paprašė sąlygų tų pačių. Bet kas labai keista, kad preliminari prijungimo įmoka dabar jau už tas pačias sąlygas 6 tūkst. 166 eurai. Aš nežinau, galbūt jūs nežinote tokios situacijos…
PIRMININKAS. Laikas!
K. MAŽEIKA (DFVL). … bet kaip taip gali atsitikti? Ar kas nors nuo to pasikeitė, ar čia galbūt reikia Vyriausybės ar Seimo įsikišimo, kad ta kaina nebūtų taip… turbūt aplinkybės tiek nepasikeitė, kad taip išaugo? Galbūt žinote jūs?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Matote, dabar gyvename tokiais laikais, kai aplinkybės gali per porą dienų labai stipriai pasikeisti ir, man atrodo, tų pavyzdžių gana daug matome. Bet nesakau, kad čia tas atvejis. Būčiau dėkinga, jeigu tiesiog tą prašymą pridėtumėte prie savo kreipimosi ir tada tuo tiesiog konkrečiu paklausimo atveju išsiaiškintume, koks yra reikalas. Jeigu reikia ką nors tikslinti, patikslinsime.
PIRMININKAS. Klausia A. Vinkus. Prašom.
A. VINKUS (LVŽSF). Klausimas gerbiamam ministrui ponui A. Dulkiui. Kaip žinoma, mes, Seimo nariai, su kai kuriomis išimtimis beveik kiekvieną penktadienį susitinkame su rinkėjais, todėl nuolat girdime jų pageidavimus, nusiskundimus, pasiūlymus. Jeigu apibendrinčiau rinkėjų nuomones, tai prie dažniausiai, ministre, užduodamų klausimų priskirčiau klausimus dėl Kompensuojamųjų vaistų sąrašo keitimo.
Sistema veikia taip, kad Sveikatos apsaugos ministerija periodiškai juos peržiūri, tai natūralu. Vieni išbraukiami, kiti įdedami. Bet žmonės dažniausiai skundžiasi tuo, kad jie pripratę ir ne tai, kad pripratę, bet jiems tinka tie vaistai, efektyvūs, ar ten kraujospūdis, ar širdies ir kraujagyslių koronarus plečiantys vaistai, ar kiti. Pripratę vartoti atitinkamą vaistą. Išbraukus jį, to vaisto nekeičia kitu ir toliau gydosi apmokėdami vaisto įsigijimo išlaidas iš savo kišenės.
Prašom pasakyti, ministre, ar nemanytumėte, kad šioje srityje dar galima būtų įvesti kokius nors patobulinimus, kurie sumažintų besiskundžiančių žmonių skaičių?
A. DULKYS. Ačiū jums už klausimą. Matyt, neriame į temą ir čia neįsivaizduoju, kad galėtų būti visi patenkinti. Tuo labiau kad kalbame apie tokį kompleksinį dalyką, kuris yra iš tikrųjų labai sudėtingas.
Kainyną mes keičiame kartą per pusmetį. Pasikeičia iki 10 % vaistų. Tam yra specialistai, tam yra sistema, kai tikrai visą laiką žiūrima, kad bent jau po vieną iš kiekvienos vaistų grupės tikrai būtų.
Kitas yra dalykas, tai jau yra arba žmonių įpročiai, arba, sakykim, farmacininko, arba gydytojo, sakykim, sąžiningas darbas, tai yra padėti žmogui, jį įtikinti, padėti jam apsispręsti ir negyventi pagal įpročius. Mes turime daug įpročių sveikatos sistemoje, kai vertiname gydymo kokybę. Jeigu nepaguldė į stacionarą, jeigu nepadarė lašelinės, tai jau tada nekokybiškas gydymas. Dienos gydymo nevertiname.
Tai čia yra viena iš tų temų, kai valstybė turi reguliuoti tas vaistų kainas, turi ieškoti tų sprendimų, nes pagal tai, kiek mūsų žmonės sumoka patys iš savo kišenės už vaistus, aš manau, kad mes jau esame beveik gerovės valstybėje, nes pagrindinė dabar problema, kiek pati valstybė sumoka už tą visą kompensacinį mechanizmą. Jis yra gana didelis. Manau, kad šalia jūsų paminėtos įpročių problemos, yra problema ir maisto papildų pirkimo. Jeigu mes kompensuojamųjų vaistų turime apie 350 mln. eurų per metus, kalbame apie tokį mastą, tai žmonės užėję į vaistines dar nusiperka arti 300 mln. eurų, išleidžia maisto papildams. Labai dažnai juos irgi traktuoja, kad aš išleidau kažkokiems vaistams. Tai, matyt, kad tą patobulinimą… Dabar kaip tik Seime vyksta Farmacijos įstatymo keitimai dėl Konstitucinio Teismo, tai čia, be abejo, yra ta teisėkūros erdvė apie tai pakalbėti. Bet problema, kaip suderinti ribotą PSDF biudžetą, suderinti žmonių įpročius ir kad dar tos vaistų kainos neišaugtų, kad būtų konkurencija, tikrai yra pakankamai sudėtinga. Aš manau, kad pas mus ta sistema tikrai veikia ne blogiau negu kituose kraštuose, bet tobulinti visą laiką galima.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia Z. Balčytis.
Z. BALČYTIS (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Noriu kreiptis į aplinkos ministrą gerbiamą S. Gentvilą. Ir susitikimuose su rinkėjais, ir, natūralu, čia mes daugelis labai dažnai dalyvaujame, ypač dabar susidūriau su labai keistu klausimu. Mano rinkimų apygardoje, pavyzdžiui, Žemaičių Naumiestyje, Ramučiuose ir kitur per nemažai dešimtmečių, tai yra prieš daug dešimtmečių, suformuoti tvenkiniai, jie, aišku, pagal savo tarnavimo laiką šiek tiek šiandien turi tam tikrą grėsmę, juos reikėtų paremontuoti. Aš manau, kad gerbiamas ministras sutinka, kad tai nėra vien tik šiaip sau bala arba kažkoks vandens rezervuaras, bet tai iš tikrųjų padidina pačios gyvenvietės patrauklumą ir žmonių gyvenimo kokybę. Todėl aš norėčiau paklausti, kokia yra Aplinkos ministerijos pozicija dėl šių objektų? O dėl kai kurių aš jums parašysiu raštu, galbūt detaliau…
PIRMININKAS. Laikas.
Z. BALČYTIS (DFVL). …išdėstysiu bylos problemą. Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju už aktualų klausimą. Po Panevėžio visi sukruto tikrinti, kieno nuosavybė užtvanka. Aplinkos ministerija yra paskelbusi paramos kvietimus, yra gavusi iš trijų, keturių savivaldybių prašymus sutvarkyti avarinės būklės užtvankas. Visoms kitoms jokio priverstinio mechanizmo griauti ar nusigriauti užtvankas nėra. Tačiau užtvankų savininkai turi atitikti aukštesnius reikalavimus, juos mes priėmėme Vandens įstatymo nauja redakcija birželio pabaigoje, man atrodo, paskutiniame pavasario sesijos posėdyje. Taigi jokio priverstinio griovimo nėra, žuvitakiams parama bus. Tie, kurie norės nugriauti arba matys, kad kritinės būklės, parama jiems bus siūloma, pavyzdžiui, kaip Grigiškių Vokės užtvankai. Šią savaitę Aplinkos ministerija Vilniaus savivaldybei skyrė beveik per milijoną eurų lėšų tam, kad būtų iš esmės išpirkta ir nugriauta šita srauniosios Vokės užtvanka.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia G. Surplys. Prašom.
G. SURPLYS (LVŽSF). Dėkoju, Vytautai. Mano klausimas vidaus reikalų ministrei, gal du klausimai. Pirmas, ministre, kada jūs planuojate atnešti dar kartą pataisytą valstybės tarnybos reformos paketą į Seimą, kada mes galime tikėtis, kad pamatysime jį čia.
Ir kitas dalykas dėl skandalo, dėl tariamo mobingo Vidaus reikalų ministerijoje. Aš norėčiau priminti, kad gegužės mėnesį jūs pati inicijavote vidinį tyrimą dėl viceministrės S. Ščajevienės, dėl galimo mobingo. Tiesiog būtų klausimas, kuo baigėsi tas vidinis tyrimas, kokios buvo išvados? Ačiū.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Ačiū, kolega, už klausimą. Dėl valstybės tarnybos pertvarkos artimiausiu metu tikriausiai projektas turėtų pasiekti parlamentą ir labai tikiuosi jūsų palaikymo. Suprantate, kad šitie pokyčiai yra būtini mūsų valstybės tarnyboje ir visai valstybei labai reikalingi.
O kalbant apie mobingo dalykus, tai manyčiau, kad tokie dalykai, kaip ir sakiau, labai dažnai atsiranda dėl to, kad yra reiklumas. Aš pakartosiu, gal reiklumas siekti rezultato ir nebūti procese dažnai gali būti suprantamas kaip kažkoks, nežinau, spaudimas. Nors manau, kad tai yra ne spaudimas, jeigu yra reikalaujama atlikti darbus. O priekaištų viceministrei ar kokių nors išvadų, kad jos veiksmai buvo nederami ar būtų prieštaraujantys etikai, tikrai yra nenustatyta. Aš visiškai pasitikiu viceministre, ji yra kompetentinga, gerai dirbanti ir siekianti rezultato, reikalingo mūsų valstybei.
PIRMININKAS. Dėkoju. 13 valandų. Dėkoju Vyriausybės nariams, gerbiamiems Seimo nariams. Nors klausinėjo tik opozicija, bet tikrai buvo laiko. Slaptas balsavimas – nuo 13 val. 20 min.
Dabar kviečiu E. Dobrowolską, teisingumo ministrę, atsakyti į iš anksto užduotus klausimus. Prašom.
Prašom, V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Aš norėjau paklausti. Buvo Vyriausybės valanda, truko 43 minutes. Tai kur valanda?
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, mes apsibrėžėme dar prieš šią valandą, kad bus iki 13 valandos. Kaip jūs matėte, iš tikrųjų klausinėjo vien opozicijos nariai, tai, taip sakant, ačiū pasakytumėte.
13.00 val.
Teisingumo ministrės Ewelinos Dobrowolskos atsakymai į Seimo narių klausimus (pagal Seimo statuto 208 straipsnio 13 ir 14 dalis)
Prašom, gerbiama teisingumo ministre.
E. DOBROWOLSKA (LF). Dėkoju už galimybę atsakyti į užduotus raštu klausimus kad ir negausiai Seimo narių grupei.
Atsakysiu į du klausimų blokus. Pirmasis yra dėl nacionalinių atrankos procedūrų į Europos Žmogaus Teisių Teismą, Europos Sąjungos Teisingumo Teismą ir Europos Bendrąjį Teismą.
Antroji klausimų grupė yra dėl Advokatų garbės teismo nariais paskirtų advokatų atrankos.
Atsakydama į pirmąjį klausimų bloką norėčiau priminti, kad šiuo metu Lietuvos Respublikos teisės aktai nereguliuoja kandidatų į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjus, taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjus, kuriuos į pareigas siūlo Lietuvos Respublika, atrankos tvarkos. Todėl šių kandidatų atrankai pagal nusistovėjusią praktiką kiekvieną kartą buvo taikomos ad hoc procedūros, nustatomos konkrečiai atrankai. Tačiau siekiant vienodo atrankų organizavimo bei vykdymo proceso, taip pat kandidatų atrankos skaidrumo ir viešumo bei atrankų profesionalumo, kartu išanalizavus Europos Sąjungos ir Europos Tarybos lygiu veikiančių patariamųjų komitetų, vertinančių pateiktų kandidatų tinkamumą užimti atitinkamo teisėjo pareigas, praktiką, jau yra parengtas ir baigiamas derinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo pakeitimo projektas, kuris artimiausiu metu bus pateiktas Vyriausybei ir, be abejo, Seimui.
Įstatymo projektu bus siūloma reglamentuoti vienodą kandidatų į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjus atrankos tvarką, atranką organizuojančių subjektų sudėtį ir jų narius deleguojančias institucijas, atrankos viešumo principą bei kandidatūrų pateikimą Vyriausybei po įvykdytos atrankos.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal gerąsias praktikas atrankos procese reikėtų vengti galimos politinės įtakos, siūlysime įstatymo projektu atrankos komisiją sudaryti laikantis profesinio atstovavimo principo, tai yra ne iš politiniu pagrindu formuojamų, o iš teisminių ar su žmogaus teisių gynimu susijusių institucijų atstovų. Tokiu reguliavimu būtų sudarytos prielaidos užtikrinti kandidatų atrankos procesų nepriklausomumą nuo politinės valdžios institucijų, taip pat būtų išvengta abejonių dėl nacionalinių atrankos procedūrų skaidrumo. Priėmus įstatymą Vyriausybė nustatys detalią atrankos tvarką, pagal kurią bus skelbiama nauja atranka į Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjus.
Taip pat pavirtinu, kad iki atrankos procedūros nepažinojau teisėjos A. Burneikienės. Taip pat patvirtinu, kad nepalaikiau draugiškų ar kitų asmeninių santykių nė su vienu iš kandidatų. Pagal pretendentų į Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjus atrankos aprašą darbo grupės, vykdančios atranką, narys privalo nusišalinti nuo pretendento vertinimo, jeigu yra aplinkybių, verčiančių suabejoti dėl darbo grupės nario nešališkumo ir objektyvumo vertinant šį pretendentą. Taip pat atkreipiu dėmesį, kad kiekvienam kandidatui buvo išsiųsta informacija ir galimybė pateikti nušalinimą ir komisijos nariams atskirai.
Papildomai norėčiau patikslinti, kad Lietuvos Respublikos kandidatai į Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjus nebuvo atmesti Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos. Pagal esamą tvarką valstybė turi pateikti Europos Tarybos Parlamentinei Asamblėjai trijų kandidatų sąrašą, iš kurio vienas kandidatas balsų dauguma skiriamas į teisėjus. Tačiau prieš tai valstybės pateiktas kandidatų sąrašas turi būti teigiamai įvertintas specialaus patariamojo komiteto, kuris vertina visų pateiktų kandidatų tinkamumą eiti teisėjo pareigas ir profesinius gebėjimus. Lietuvos pateiktas kandidatų sąrašas nesulaukė šio patariamojo komiteto pritarimo, nes dėl vieno iš kandidatų tinkamumo eiti Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjo pareigas buvo pateikta abejonių. Tokiu atveju pagal gerąją praktiką valstybės turi pateikti naują kandidatų sąrašą. Atsižvelgiant į tai, kad rengiamas Vyriausybės įstatymo pakeitimo projektas, nauja atranka bus rengiama priėmus Vyriausybės įstatymo pakeitimus ir teikiamas naujas kandidatų sąrašas į Europos Žmogaus Teisių Teismą.
Norėčiau pažymėti, kad Teisingumo ministerijos organizuojamose atrankose turi būti užtikrinta, kad kandidatai atitiktų objektyviuosius kriterijus, keliamus atitinkamų tarptautinių teismų teisėjams. Tačiau Teisingumo ministerija negali turėti įtakos dėl patariamųjų komitetų atliekamo kandidatų vertinimo. Atkreiptinas dėmesį ir į tai, kad atrankose dalyvauja profesine prasmes stiprūs, tinkamos ir įvairiapusės patirties turintys kandidatai. Tačiau reikia turėti omenyje, kad patariamieji komitetai taip pat vykdo pokalbius su kandidatais, jų metu vertinamas kandidatų pasirengimas, motyvacija užimti konkrečias pareigas.
Taip pat norėčiau pažymėti, jog plačiau negaliu komentuoti patariamųjų komitetų išvadų dėl jų pačių, patariamųjų komitetų, nustatyto konfidencialumo. Tai taikyta ir atsakant į klausimą dėl kandidatūros į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą. Europos Sąjungos lygiu veikiančio patariamojo komiteto nuo 2019 metų spalio mėnesio iki šių metų vasario mėnesio iš 29 pateiktų nuomonių dėl valstybių narių pirmą kartą teikiamų kandidatų, tai yra kai yra siūloma nepakartotinai kadencijai į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjus, net 24 nuomonės buvo nepalankios. Taip pat turbūt pastebėjote, kad šiandien turėjo būti pateiktas Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Sauliaus Luko Kalėdos kandidatūros siūlymui į Europos Sąjungos Bendrojo Teismo teisėjus“ projektas, tačiau Vilniaus apygardos administraciniam teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, iki bus išnagrinėta administracinė byla, deja, tai padaryti šiandien yra neįmanoma. Ši teismo nutartis jau pirmadienį buvo apskųsta, iki šiol dar laukiame rezultatų.
Dabar atsakysiu į antrąją klausimų grupę. Atsakysiu dėl Advokatų garbės teismo nariais paskirtų advokatų atrankos. Visų pirma pažymėtina, kad advokatai į Advokatų garbės teismą teisingumo ministro atrenkami vadovaujantis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymu. Minėtas įstatymas įtvirtina kriterijus. Advokatas turi turėti ne mažesnį kaip 10 metų advokato veiklos stažą. Taigi Advokatūros įstatymas riboja ministro diskreciją dėl Advokatų garbės teismo narių skyrimo. Jais gali būti paskirti tik pačios advokatų bendruomenės nariai ir tik turintys minėtą stažą. Abu mano deleguoti kandidatai šį reikalavimą atitinka, turi ilgametę – 17 metų – advokato veiklos patirtį. Advokatė L. Altun advokato praktika verčiasi nuo 2005 m. kovo 14 d., o advokatas A. Iškauskas – nuo 2005 m. rugsėjo 16 d. Pasirenkant šiuos du advokatus svarbus buvo ne tik formalus kriterijų atitikimas, bet ir šių advokatų profesinė veikla ir aktyvumas advokatų savivaldoje. Abu paskirti Advokatų garbės teismo nariai yra aktyvūs advokatų bendruomenės nariai: abu kandidatavo į Advokatų tarybą, taip pat veikia kitose visuomeninėse veiklose. A. Iškauskas buvo Lietuvos advokatūros Intelektinės nuosavybės teisės komiteto narys, yra Lietuvos verslo konfederacijos Etikos komisijos narys, Komunikacijos industrijos asociacijos Etikos komisijos narys.
L. Altun turi didelės pedagoginio darbo patirties. Nuo 2014 metų ji dvi kadencijas buvo Lietuvos advokatūros Civilinės ir civilinio proceso teisės komiteto narė. Nuo 2019 metų yra Lietuvos teisininkų draugijos tarybos narė.
Patvirtinu, kad su Advokatų garbės teismo nariais, nominuotais advokatais, nepalaikau jokių, nei draugiškų, nei dalykiškų, santykių. Nors Advokatūros įstatymas neįtvirtina, kad teisingumo ministro skiriami nariai turi būti suderinti ar aptarti su Lietuvos advokatūros Advokatų taryba ar jos pirmininku, tačiau, gerbdama advokatų savivaldos reikšmę, kelis kartus susitikau su Advokatų tarybos pirmininku M. Kukaičiu. Pirmo susitikimo metu išklausiau ir įvertinau tai, kad, Advokatų tarybos pirmininko vertinimu, aktyviausi yra tie advokatai, kurie kandidatavo į savivaldos organus. Atitinkamai ir rinkausi tuos advokatus, kurie šiuo atveju kandidatavo į Advokatų tarybą. Prieš siūlydama galutines pavardes, jas taip pat įvardijau Advokatų tarybos pirmininkui, sulaukiau pritarimo rugpjūčio mėnesį. Šie du advokatai buvo paskirti.
Taip pat atkreipsiu dėmesį, esu įsitikinusi ir tikra, kad sudarant bet kokią sudėtį reikia išlaikyti ir lyčių lygybę. Todėl sudarydama ir deleguodama du Garbės teismo narius norėjau užtikrinti lyčių lygybę ir delegavau du advokatus, iš jų vienas vyras, na ir kita yra moteris.
Atsakydama į klausimą dėl paskirtų Garbės teismo narių politinio neutralumo norėčiau užtikrinti, kad niekada neklausiau, neklausiu ir nesiruošiu klausti, už ką koks asmuo balsuoja. Pažymėtina ir tai, kad politinės pažiūros yra specialios kategorijos asmens duomuo. Nesant teisinio pagrindo, toks duomenų tvarkymas atitinkamai prieštarautų BDAR’ui.
Be abejo, skiriant advokatus į Garbės teismą, ypatingą reikšmę turi nepriekaištinga reputacija. Advokatūros įstatyme numatytas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas yra visiems advokatams. Tai yra Advokatūros įstatymo 8 straipsnis. Jeigu advokatas nebeatitinka sąlygų, suteikiančių teisę verstis advokato veikla inter alia, nurodyto nepriekaištingos reputacijos reikalavimo, jis Lietuvos advokatūros sprendimu išbraukiamas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo. Tai yra minėto įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktas. Dėkoju už dėmesį ir mielai atsakyčiau į papildomus klausimus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar, kiek liko laiko, yra Seimo narių klausimai. Pirmi klausia tie, kurie pasirašė kreipimąsi. Tokiu atveju J. Sabatauskas pirmas užduoda klausimą ir po to visi kiti.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš turėsiu porą klausimų. Vienas yra iš tos temos, dėl kurios jūs ką tik paaiškinote, dėl kandidatūrų, teikiamų į tarptautinius teismus – Europos Sąjungos ir Žmogaus Teisių Teismą. Jau kaip ir mūsų klausimuose buvo rašyta, kad ne pirmas kartas, kai atmetami mūsų kandidatai, teikiami į tuos teismus. Ar per paskutinį… Buvo jau daugiau kaip prieš mėnesį netgi trys kandidatai iš karto… Ar jūs nesiruošiate niekaip keisti atrankos tvarkos, o galbūt ketinate pateikti įstatymo projektą, nors to, kaip jūs sakote, nėra reikalaujama? Bet kažką reikia daryti, kad būtų viskas aišku, skaidru.
PIRMININKAS. Laikas, kolega!
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Kitas klausimas yra toks. Spalio 7 dieną iškilmingoje Savivaldybių asociacijos „Auksinių krivūlių“ ceremonijoje teisingumo viceministras E. Jablonskas įteikė Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriui auksinę krivūlę už pagalbą stiprinant pusiaukelės namų tinklą. Kaip galima suprasti iš Tauragės savivaldos pareigūnų pareiškimų, tai buvo už suradimą pastato, kur 16 kambarių nuteistiesiems, už įdarbinimą būsimų 30 darbuotojų ir panašiai, tačiau kai žiniasklaida parašė tą faktą, tai Tauragės savivaldybė grąžino tą auksinę krivūlę ir pareiškė, kad nėra jokių pusiaukelės namų.
PIRMININKAS. Laikas, kolega!
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Verslininkas, kuriam priklauso pastatas, išsigynė, kad jis nesiruošia niekam nieko parduoti. Kaip galite paaiškinti, kad jūsų viceministras E. Jablonskas, lyg baronas Miunhauzenas, per krivūlių įteikimo ceremoniją vaizdžiai atpasakojęs, kaip atsirado tas pastatas, kad po sočių pietų atrado…
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, eikite prie klausimo, nes…
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ar jis veikė savo iniciatyva, jums žinant? Ir kaip tokie dalykai atsiranda, kai už nesamus…
PIRMININKAS. Supratome.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). …dalykus įteikiamas apdovanojimas?
E. DOBROWOLSKA (LF). Labai ačiū. Pamėginsiu atsakyti į abu klausimus. Jeigu girdėjote, atsakydama į pirmąją klausimų grupę paminėjau, kad išanalizavome praktiką. Šiuo metu yra jau parengti ir baigiami derinti įstatymų pakeitimai, kurie numatys vienodą atrankos procedūrą. Šiandien įstatymo lygmens reguliavimų mes neturime. Be abejo, tai būtų reikalinga. Taip išvengtume galimai skirtingos praktikos darydami atskiras atrankas, ypač kai mes turime ne tik į Europos Žmogaus Teisių Teismą atranką, ne tik į Europos Sąjungos Bendrąjį Teismą atranką. Jeigu mes pažiūrėtume, kokių dar atrankų mes laukiame, kada bus generalinė advokatų atranka, kuri irgi nėra sureglamentuota, nes dar nesame jos darę, tai vienareikšmiškai įstatymas yra reikalingas. Įstatymų pakeitimai parengti, baigiami derinti, artimiausiu metu keliaus į Vyriausybę ir į Seimą tam, kad mes galėtume susitvarkyti.
Dėl paties tvarkos aprašo. Taip pat po įstatymų priėmimo jis bus pakeistas pagal visas pastabas, kurios gautos ir dėl kurių mes išanalizavome gerąsias praktikas, suvienodinome procedūras, eliminavome politinį įsitraukimą į atrankos procedūrą. Jeigu mes žiūrėtume horizontaliai į pačią praktiką, kelintą kartą ir kas yra atmetama, tai ir kitų valstybių, į kurias mes lygiuojamės, taip pat sulaukiame pastabų ir ne visi sąrašai yra patvirtinami.
Tik norėčiau pataisyti faktinę jūsų klausimo klaidą. Ne tris kandidatus prametė. Jeigu bent vienas kandidatas sulaukia pastabų, visas sąrašas yra grąžinamas, nesvarbu, kad galimai kiti du kandidatai tinka. Aš norėčiau tik patikslinti, kad nebūtų skleidžiama netiksli informacija.
Dėl pačių krivūlių. Norėčiau turbūt ir istoriškai priminti, kad iš Teisingumo ministerijos lauko aktyviausią bendradarbiavimą savivaldos lygiu mes turime dėl įkalinimo įstaigų arba dėl pusiaukelės namų plėtros. Turbūt reikėtų paminėti, kad prieš tai buvęs teisingumo ministras teisingą pusiaukelės namų plėtros kryptį buvo pasirinkęs. Šiandien planuojama plėtrą turėti artimiausiu metu Šiauliuose, Plungėje ir minėtoje Tauragėje.
Pusiaukelės namų tinklo pati koncepcija ir plėtra kuo pasiteisina, jeigu mes kalbėtume apie nuteistųjų recidyvą? Jeigu asmuo išeina iš uždarojo tipo įkalinimo įstaigos, grįžimas yra apie 60 %. Jeigu mes kalbėtume apie nuteistuosius, kurie išeina iš pusiaukelės namų, tai yra mažiau negu 10 %. Į tai orientuojamasi.
Atsakant dėl krivūlės suteikimo. Praeitais metais krivūlė buvo įteikta Vilkaviškio rajonui už pagalbą atsisakant įkalinimo įstaigos Kybartuose, perduodant ją migracijos krizei valdyti. Šiais metais – už bendradarbiavimą Tauragei ieškant vietos, ypač dėl derinimo su bendruomene ir jos įsitraukimo.
Kas yra svarbiausia dėl pusiaukelės namų, jeigu mes kalbėtume apie Tauragę arba Plungę, arba Šiaulius, arba kitus miestus? Atsiranda darbo vietų. Visų pirma socialiniams darbuotojams. Tada mes kalbame apie statutinių pareigūnų paiešką… (Balsas salėje) Aš tikiuosi, kad tai mano atsakymas, kad tai yra už pusiaukelės namų plėtrą… (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerai.
E. DOBROWOLSKA (LF). Labai jums ačiū.
PIRMININKAS. Leiskite pabaigti atsakymą. Jeigu turėsite kokių nors kitų klausimų…
E. DOBROWOLSKA (LF). Aš norėčiau informuoti, turbūt patikslindama, girdėdama ir komentarus. Turbūt tas žanras irgi yra per šoninius mikrofonus, jeigu būtų pageidaujama. Šiandien suplanuota artimiausia pusiaukelės namų plėtra Šiauliuose, Plungėje ir Tauragėje. Ten, kur yra bendraujama tiesiogiai su savivalda, su verslininkais. (Balsai salėje) Dėl procedūrų. Jeigu… (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiami kolegos, klausimas suprastas. Jeigu reikės, papildomai bus galima raštu paaiškinti, kaip su Taurage, kas tą krivūlę kur vežėsi.
E. DOBROWOLSKA (LF). Jeigu galėčiau, tik patikslinsiu, kadangi gerbiamas Seimo narys J. Sabatauskas minėjo ir žiniasklaidą. Jeigu žiniasklaida mes vadiname jūsų partijos iš esmės užklausas, laiškus ir straipsnius, tikėtina, kad tai galima vadinti žiniasklaida. Labai ačiū jums. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia A. Širinskienė. Prašom. (Balsai salėje)
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Aš ne apie pusiaukelės namus, tiesiog noriu sugrąžinti jus prie ketvirto klausimo. Jūs nuo atsakymo į jį labai grakščiai išsisukote, nes kolegos neklausė, už ką balsuoja politiniuose rinkimuose jūsų nominuoti Garbės teismo nariai. Tiesiog klausimas buvo kitoks: buvo klausiama, ar galite patvirtinti, kad nėra ir nebuvo jų nuolatinio bendradarbiavimo ryšių su valstybės politikais? Kitaip tariant, galbūt jie yra dirbę kur nors valstybės politikų padėjėjais, patarėjais ar vykdę panašias funkcijas?
E. DOBROWOLSKA (LF). Dėkoju už klausimą. Patikslinsiu ir atsakymą. Kaip minėjau, visi kandidatai, tie, kuriuos vertinau, ir tie, kuriuos delegavau į Garbės teismą, atitinka įstatymo nustatytus kriterijus. Vertinti tai, ką jūs menamai, galimai skaitote klausime, nei turėčiau, nei galėčiau. Esu tikra, kad į Garbės teismą advokatas deleguojamas ir įstatymo yra keliamas dešimties metų kriterijus tam, kad turėtų būtent bendruomenės palaikymą, tai, kas yra kalbėta su Advokatūros pirmininku. Advokatai, tikėtina, tie, kurie dalyvauja rinkimuose į savivaldos organus, turi turėti pačios bendruomenės ar advokatų dar platesnį palaikymą. Vertinimas dėl nepriekaištingos reputacijos, kuris irgi klausime yra, be abejo, yra labai svarbus, kaip ir vertinimas dėl drausmės bylų neturėjimo ir nuobaudų. Šiuo atveju jūsų klausimas niekaip nesusijęs nei su įstatymo reguliavimu, nei su pačiu klausimu.
PIRMININKAS. Dėkui. Daugiau klausiančiųjų salėje nematau. Ačiū ministrei. Primenu, kad balsavimas prasidės už pusės minutės. (Balsai salėje) Skelbiu posėdžio pertrauką. Vos nesudaužiau plaktuku. Labai jums ačiū. (Balsai salėje)
Pertrauka
14.00 val.
Seimo nutarimo „Dėl Tomo Blinstrubio skyrimo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariu“ projektas Nr. XIVP-2105(2) (priėmimo tęsinys)
PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF). Sveiki, gerbiami kolegos. Negaliu sveikintis vakariniame posėdyje, nes dar nebaigėme rytinio posėdžio, bet tuoj su jūsų padėjimu sėkmingai jį baigsime.
Taigi paskelbsiu balsų skaičiavimo protokolą dėl Seimo nutarimo „Dėl Tomo Blinstrubio skyrimo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariu“.
Šio nutarimo priėmimas
Iš viso išduota 78 biuleteniai, rasta 78 biuleteniai, galiojančių – 76, negaliojančių – 2.
Už balsavo 57, prieš – 10, susilaikė 9. Taigi nutarimas „Dėl Tomo Blinstrubio skyrimo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariu“ yra priimtas. (Gongas)
Taip pat šia džiugia žinia baigiame rytinį plenarinį posėdį. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.